Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. PAÐVITINYS<br />
Stingant miðko medþiagos, malûnus daþnai atsiveþdavo ið tolimesniø kaimø.<br />
Malûnuose daþniausiai bûdavo dvejos girnos, taèiau pasitaikydavo malûnø ir<br />
su vieneriomis arba trejomis girnomis.<br />
Malûnai, kaip kultûros paveldo objektai, nesulaukæ nei paveldosaugininkø, nei<br />
visuomenës dëmesio, nyksta.<br />
1. Vëjo malûnai<br />
Binënø malûnëlis. Malûnëlis vos 3,5 m aukðèio, kepurinis, keturkampio plano.<br />
Kepurë su sparnais apgræþiama á vëjà gràþulu. Malûnas nugriautas 1976 m. 3<br />
Malûnëlis buvo ketursparnis, sparnai uþtraukiami drobule. Girnos buvo maþos<br />
ir malë labai lengvai. Malë miltus gyvuliams, duonai, salyklui, grûdo kruopas4 .<br />
Bubilø malûnas. Statytas 1905 m. Malûnas kepurinis, medinis, su neaukðtu<br />
2 m aukðèio akmens mûro cokoliu, aplink kurá átaisytas apeigos tiltelis. Ðis cokolinis<br />
aukðtas buvo naudojamas grûdams ir miltams sandëliuoti. Sienos statmenos þemei.<br />
Virð mûrinio cokolinio aukðto suræstas áprastinis malûno liemuo – griautinis nupjautos<br />
piramidës formos aðtuonkampis, apkaltas lentomis gulsèiai eglute, o vëliau –<br />
malksnomis (gontais).<br />
Malûnà 1982 m. apmatavo D. Jonuðytë, vadovas E. J. Morkûnas. Nors likæ tik<br />
malûno griauèiai, taèiau jie gana vaizdûs ir malûno sandarà galima paþinti. Medinë<br />
griautinë dalis buvo trijø aukðtø ir pusaukðèio kepurei aptarnauti. Apmatavimo metu<br />
árangos beveik nebuvo, malûnas buvo<br />
naudojamas kaip tràðø sandëlis, buvo<br />
prakirsta siena, kad galëtø ávaþiuoti sunkveþimiai.<br />
Kepurë, kuri buvo sukiojama<br />
vëjo turbinos, buvo nuversta ir vietoj jos<br />
uþdëtas aðtuonkampës piramidës pavidalo<br />
stogas.<br />
Medinio liemens pirmasis aukðtas<br />
– 3,7 m, antrasis – 2,48 m, treèiasis<br />
– 2,4 m, ketvirtasis (pusaukðtis) –<br />
1,16 m aukðèio. Bendras malûno aukðtis<br />
– 12 m (11,74 m). Tad kaip áprastinis<br />
malûnas paaukðtintas 2 m (cokoliu).<br />
Cokolis árengtas labiau dël klientø saugumo<br />
– po apeigos tilteliu statomi veþimai<br />
saugesni, arkliai maþiau baidosi,<br />
sparnams ðmësèiojant aukðèiau, virð tiltelio.<br />
Ant tiltelio buvo patenkama pro<br />
duris, esanèias virð cokolio.<br />
Ið malûno liekanø galima tvirtinti,<br />
kad malûno áranga buvo tradicinë,<br />
tik apgræþimo mechanizmas tada (1903–<br />
1906 m.) gan naujas, nors apgræþimo sistema<br />
su vëjo turbina paskelbta spaudoje<br />
Lietuvoje jau 1822 m.<br />
3 Treðkevièius J. Pakruojo rajono vëjiniai malûnai<br />
(rankraðtis, toliau – Treðkevièius J.), Pakruojis,<br />
1980, p. 34.<br />
4 Ten pat, p. 213.<br />
© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.<br />
Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas<br />
patvirtintas notaro 2011 08 30, internete nuolat skelbiamas nuo 2011 08 30.<br />
Bubilø vëjo malûnas<br />
su vëjø roþe.<br />
Pieðë E. J. Morkûnas<br />
6
Change language