Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. PAÐVITINYS 

Paðvitinio apylinkiø malûnai 

XIX a.–XX a. pirmojoje pusëje 

Eligijus Juvencijus Morkûnas 

Ðio straipsnio objektas – Påðvitinio kraðto malûnai, tikslas – apþvelgti jø tipus, 

raidà, statybos medþiagas, tarðà, sanitarijà, darbo saugà; taip pat projektus ir projektuotojus, 

malûnininkø likimus. Duomenys rinkti ið Lietuvos centrinio valstybës 

archyvo, Lietuvos valstybës istorijos archyvo, Mokslø akademijos centrinës bibliotekos 

Rankraðèiø skyriaus, Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos, Kauno apskrities 

archyvo, Ðiauliø „Auðros“ muziejaus, Kultûros paveldo centro fondø, Mokslinës metodinës 

tarybos archyvo, naudotasi publikuotais ðaltiniais, jau skelbtais tyrinëjimais, pateikëjø 

apklausa. Tai apraðymo, lyginimo ir stebëjimo metodais parengtas straipsnis. 

Daugiausia medþiagos apie malûnus yra LCVA 388 fondo apyraðe 2a. Jame 

sukaupti tarpukario metø malûnø statybos leidimai, dokumentai, susijæ su malûnø 

ir kitø pramoniniø objektø statyba, taip pat grafinë medþiaga – apmatavimo brëþiniai 

(apimantys ir senuosius malûnus, statytus be inþinieriø pagalbos) ir naujø malûnø 

projektai ar senøjø rekonstrukcijos. 

Senøjø vëjo malûnø brëþiniuose nurodomi tik pagrindiniai parametrai, beveik 

niekur nesimato kepurës apgræþimo mazgø, sparnø geometrijos. Netgi girnø skersmuo 

pateikiamas kartu su kubilo matmenimis. Schemiðkai parodyti ir motoriniø malûnø 

mazgai, daþnai neminima, ið kokios medþiagos statoma. Anketose daþnai nurodoma 

ne malûno statybos, o leidimo iðdavimo data. Malûnø projektuotojai kartais 

pasiraðo neiðskaitomai. 

Bene naujausia (nuo 1977 iki 2007 m.) informacija apie malûnus sukaupta 

autoriaus Lauko uþraðuose; tai þmoniø pasakojimai ir autoriaus stebëjimai bei malûnø 

in situ matavimai. Malûnø matmenys daþnai nesutampa su projekte nurodytais, 

nes statytojai kartais nesilaikydavo projekto. Lauko uþraðuose atsirado þiniø, gautø 

ið pateikëjø. 

Nuotraukos – taip pat patikimas ðaltinis (jei gerai metrikuotos), jos padeda 

detalizuoti daugelio mazgø vaizdà, kuris brëþiniuose neatsispindi. 

Kai kurie apmatavimo brëþiniai dabar jau tapo vieninteliais ðaltiniais. 

Kur stovëjo malûnai, padeda nustatyti ir þemëlapiai. Pavyzdþiui, topografiniø 

þemëlapiø atlasas «Êàðòû Êîâåíñêîé, Âèëåíñêîé, Ñóâàëêñêîé ãóá. è ñìåæíûõ òåððèòîðèé» 

(Ìîñêâà, 1913) atspindi XIX a. pabaigos Lietuvos padëtá. Jame suþymëti 

vëjo ir vandens malûnai. Naudotasi ir 1:100 000 mastelio kariniais topografiniais 

þemëlapiais – rusiðkais, vokiðkais, lenkiðkais, latviðkais bei 1:75 000 ir 1:25 000 – sovietiniais. 

Juose taip pat suþymëti malûnai, daþnai kaip orientyrai arba sekyklos, nors 

malûnai, be abejo, buvo svarbûs ir kaip kariuomenës aprûpinimo maistu objektai. 

Pirmuoju atveju vëjo malûnus naikino abi 

kariaujanèios pusës, kai kuriuos sugriaudamos, 

kai kuriuos apgadindamos. 

A. Andrejevo ir E. Morkûno knygoje 

„Technikos paminklai Lietuvoje: vëjo 

malûnai“ (Vilnius, 1982) pateikiama ma- 

Straipsnis „Versmës“ leidyklai áteiktas 2007 01 03, 

serijos „Lietuvos valsèiai“ Lietuvos lokaliniø tyrimø 

mokslo darbø komisijos ávertintas 2010 11 24, 

pirmà kartà paskelbtas 2011 08 30 elektroninio 

serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 

2029–0799 visatekstëje svetainëje www.llt.lt. 

© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799. 

Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas 

patvirtintas notaro 2011 08 30, internete nuolat skelbiamas nuo 2011 08 30. 

1


lûnø klasifikacija, apraðomi pagrindiniai mazgai, statybinës medþiagos, puoðyba, malûnø 

meistrai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir grafine medþiaga. 

Knygos „Sanitariniø árenginiø raida Lietuvoje archeologiniais ir istoriniais duomenimis“ 

(Vilnius, 2003) autorë Ieva Rëklaitytë pateikia daug faktinës medþiagos, 

taèiau lyg ir neatkreipia dëmesio, kad XIX a. pabaigos ir XX a. pradþios projektuose 

jau projektuojamos iðvietës prie pirèiø ir odos fabrikø, dargi nuotekø (nusësdinimo) 

valymo árenginiai. 

E. J. Morkûnas knygoje „Etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais“ 

(Vilnius, 1983) pateikia straipsniø apie vëjo malûnø statybines medþiagas, girnakmenius 

ir kt. 

Arealo geografiniai savitumai 

Paðvitinio apylinkës – lygumos, maþai apaugusios miðkais. Upeliø vandená pakelti, 

neuþliejant dideliø plotø, negalima. Taigi sàlygos nepalankios vandens malûnams. 

Kadangi miðkø maþa, tai ir kepuriniø malûnø cokoliai ne itin aukðti ir statomi 

ne tiek malûno aukðèiui, kiek klientø saugumui padidinti (kad sparnai neuþkabintø 

klientø ar jø arkliø). 

Mediniams vëjo malûnams reikëjo daug geros medienos, taèiau ði medþiaga buvo 

neilgaamþë. Plytiniai ar akmeniniai malûnai buvo ilgaamþiai, taèiau reikëjo daug medienos 

plytoms ir kalkëms iðdegti. Poreikis statyti vëjo malûnus ir kitus ûkinius pastatus 

maþino miðkø plotus, tai savo ruoþtu sudarë sàlygas geriau iðnaudoti vëjo energijà. 

Miðko stygius, matyt, vertë statyti griautinius malûnus, tiek vëjinius, tiek motorinius. 

Malûnai apþvelgiami ðiek tiek didesniame plote nei administracinë Paðvitinio 

apylinkë ar seniûnija. Seniûnijos ribos amþiø bëgyje kaitaliojosi, todël mes jø grieþtai 

nesilaikome. Tyrinëtame plote aptikome buvus 23 vëjo ir motorinius (ugninius) malûnus. 

Ið jø trys buvo mûriniai vëjo malûnai ir vienas mûrinis motorinis. Vandens 

malûnø èia maþai. 

Ið turimos medþiagos galima spræsti, kad vëjo malûnai gyventojams buvo priimtiniausi. 

Jiems èia buvo palankios sàlygos techniniu poþiûriu. Tad ir vëjo malûnø 

statybos tradicijos gana senos. Lygumø vëjas geriausiai tinka vëjo malûnams ir vëjo 

turbinoms statyti. Vëjo malûnai nekenkia þemës ûkiui, netvindo laukø nei ganyklø, 

nenaudoja brangaus kuro. Dabar pasakytume – ekologiðki ir naudojantys iðimtinai 

atsinaujinantá energijos ðaltiná. Didþiausia vëjo malûnø blogybë – jie dirba netolygiai, 

nes dël bevëjø orø ilgai prastovi, o esant vëjui, maldavo ir naktimis, kas alindavo 

malûnininkus. 

Dar viena blogybë, kad vëjo malûnø statybai reikëjo nemaþai geros ávairiø rûðiø 

medienos, o ir eksploatacijos metu reikëdavo daþnai atnaujinti sparnus (kas 2–4 

metus). Paðvitinio apylinkëse dauguma vëjo malûnø buvo apgræþiami gràþulu, o tam 

irgi reikëjo daug medienos. Tik dviejuose ið tyrinëtø malûnø (Bubilÿ ir Gegiìdþiø) 

kepurë buvo apgræþiama vëjo turbina. Taip pat reikëjo nemaþai drobës, brezento ar 

maiðinio audinio burëms. Apie vëjo malûnø statybines medþiagas yra raðyta 1 , todël 

plaèiau èia ir neapsistosiu. 

Plintant garo (ugniniams) varikliams, 

jie sparèiai buvo diegiami ir malûnuose, 

ypaè esanèiuose prie lentpjûviø. 

1 Morkûnas E. J. Vëjo malûnø statybinës medþiagos 

Paðvitinio apylinkëse, Etnografiniai tyrinëjimai 

Lietuvoje 1981 ir 1982 metais, Vilnius, 1983, p. 58. 




2


Paaiðkinimai: 

– Vëjo malûnas 

– Stiebinis vëjo malûnas 

– Kepurinis medinis vëjo malûnas 


su mûriniu pagrindu 


su mûriniu pagrindu. Kepurë 

apgræþiama „vëjø roþe“ 

Tyrinëtø malûnø iðdëstymo schema. 

Sudarë Lidija Kavaliauskienë. 2003 m. 

Papildë E. J. Morkûnas 

– Kepurinis medinis vëjo malûnas. 

Kepurë apgræþiama gràþulu 

– Kepurinis mûrinis vëjo malûnas 

– Kepurinis mûrinis vëjo malûnas 

su apeigos tilteliu 

GM – Garo malûnas 

MM – Motorinis malûnas 

MM + L – Motorinis malûnas su lentpjûve 




3


Lentpjûviø medienos atliekos buvo naudojamos garo katilams kûrenti, kuriø garas 

suko garo maðinà, o ði – gaterá arba malûnà. Didelis stabdys garo maðinoms naudoti 

buvo techninë prieþiûra. Garo katilus reikëdavo daþnai tikrinti ir turëti patikros 

dokumentus. Katilui aptarnauti reikëjo kvalifikuoto maðinisto. 

Motorai sparèiai plito prie vëjo malûnø, kad bûtø galima malti ir be vëjo. Tuose 

vëjo malûnuose, kuriuose buvo pereita prie motorø, esant ekonominei krizei arba 

artëjant karui, vël buvo stengiamasi pereiti prie vëjo malûnø sparnø arba garo maðinø. 

Vietinio kuro naudojimà skatino valstybë. Malûnø savininkams, naudojantiems 

vietiná kurà, buvo atveriama „þalia gatvë“. 

Motoriniø arba garo malûnø privalumas tas, kad jie beveik nepriklausomi nuo 

gamtiniø sàlygø ir galëjo dirbti ritmingai, nepertraukiamai. 

Garo ir motoriniams malûnams plisti, ypaè miesteliuose, trukdë jø keliamas 

triukðmas, dûmai, o labiausiai – gaisro baimë. Kiekvienam motoriniam ar garo malûnui 

buvo grieþti prieðgaisriniai reikalavimai. Buvo reikalaujama statyti ugniasienes 

(ið plytø sumûrytas sienas). Tokia siena turëjo bûti iðvesta virð stogo. Dûmtraukiai 

turëjo bûti su kibirkðèiø gaudytojais, su tinkleliu iðplatëjime kibirkðtims sulaikyti. 

Triukðmui sumaþinti variklio dujø iðmetimo vamzdá nuvesdavo á tam skirtà duobæ; 

taip sumaþindavo triukðmà ir oro tarðà. 

Malûnø girnos buvo akmeninës arba lietinës, daþniausiai sukamos ið apaèios 

(per apatinio krumpliaraèio guolá sukamas virðutinis girnakmenis). Maþuose malûnuose 

su vienpakope pavara (Gaiþiûnø k. Lingvevièiaus malûne) girnos sukamos ið 

virðaus. Plaèiau apie vëjo malûnø girnas Paðvitinio apylinkëse irgi yra raðyta 2 . Motoriniuose 

malûnuose girnos árengtos antrajame aukðte arba ant pakylos pirmajame 

aukðte ir sukamos ið apaèios. 

Beveik kiekviename malûne, ar vëjo, ar garo, ar motoriniame, buvo árengti 

maiðø uþkëlimo mechanizmai, daþniausiai sukami malûno, taèiau motoriniuose pasitaikydavo 

ir rankomis sukamø keltuvø. Jø pliusas tas, kad maiðus buvo galima 

uþkelti ir malûnui nedirbant. 

Didþioji dalis malûnø statyta ant savos þemës, taèiau pasitaikydavo ir ant 

iðsinuomotos. 

Motoriniai malûnai neturi ryðkesnës architektûrinës iðraiðkos. Tai nuobodûs, 

daþniausiai vieno arba dviejø aukðtø utilitariniai pastatai, lentomis apkalti gulsèiai 

arba staèiai, su motoriniø prielipais arba atskiromis motorinëmis. 

Vëjo malûnai, skirtingai nei motoriniai, labai pagyvindavo nuobodokas lygumas 

ir buvo savotiðki vietovës akcentai. Jie tiesiog lietuviðko kaimo puoðmena. Tik 

visokie prie jø lipdomi priestatëliai, be abejo, menkino paèiø malûnø iðvaizdà (Gaiþiûnø, 

Voroniø malûnai). 

Malûnø statytojai 

Apie malûnø statytojus þinios skurdþios. Anketose paprastai nurodoma tik 

pilietybë, gyvenamoji vieta. Ið turimø dokumentø nematyti, kokie meistrai statë malûnus 

ar bent juos remontavo. 

Malûnininkø pavardës atsispindi 

dokumentuose, taèiau ne visada aiðku, 

kas jie buvo – statytojai, investuotojai, 

2 Morkûnas E. J. Vëjo malûnø girnakmeniai Paðvitinio 

apylinkëse, Etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 

1981 ir 1982 metais, Vilnius, 1983, p. 62. 




4


paveldëtojai ar malûnus nusipirkæ. Kai kuriuose malûnø brëþiniuose paþymëti tik 

apmatavimai, juos atlikusiø inþinieriø arba technikø pavardës. Kitø malûnø iðlikæ 

galutinio varianto projektai, kur jau atsiþvelgta á Prekybos ir pramonës departamento 

nurodymus. Ið perþiûrëtø dokumentø matyti, kad projektø autoriai daþniausiai buvo 

diplomuoti inþinieriai arba technikai, turintys savo ástaigas Ðiauliuose. 

Projektai 

Tarpukariu valdþia per daug nesikiðo á malûnø veiklà ir leidimai juos statyti 

arba toliau naudoti jau veikianèius bûdavo iðduodami be didesniø kliûèiø. Ketvirtojo 

deðimtmeèio valdþia malûnø statybà jau daugiau ribojo, siekë, kad malûnø pasiskirstymas 

bûtø tolygesnis, neatsirastø nereikalinga konkurencija. 

Nauji malûnai ne visada buvo statomi tiksliai laikantis projektø, o ir brëþiniai 

daþnai buvo supaprastinti. Juose nedetalizuoti mazgai, pavyzdþiui, nematyti, kokia 

buvo stabdymo sistema, kaip apgræþiama kepurë, kaip sujungiama kepurë su liemeniu, 

kaip veikia maiðø uþkëlimo mechanizmas, kaip reguliuojamas girnø suleidimas. 

Neparodyta sparnø árengimas ir jø iðlenkimo geometrija, neaiðku, ar buvo posparniai, 

kokia kryþma. Iðimtá sudaro tik sûkiø perdavimo bûdas. Nieko nesuþinome apie 

transmisijos guolius, jø reguliavimà. Tie projektai byloja, kad XX a. pradþioje dar 

buvo meistrø, kurie puikiai mokëjo statyti tradiciðkai, t. y. taip, kaip statë tëvai ir 

seneliai, – nesinaudodami brëþiniais, bet kartais pasinaudodami ðablonais. 

Malûnai kaip paveldo objektai 

Ir Paðvitinio apylinkëse malûnai netausojami kaip paveldo objektai, galintys 

auklëti jaunàjà kartà, kelti pagarbà tëvø ir seneliø triûsui, galintys parodyti, kad ir 

lietuviai turëjo ne menkesnius malûnus kaip latviai, ðvedai ar olandai. Tokia nepagarba 

savo kaimo kultûrai, techniniam iðprusimui verèia jaunimà negerbti kaimo, 

kuriame „nieko nëra“, ir skatina traukti uþsienin. 

Lengva ranka buvo nugriautas Degùèiø (Ðvilpýnës) malûnas (registro Nr. 385; 

Kultûros objektø sàraðà þr. „Vorutos“ duomenø bazëje internete), seniau stovëjæs prie 

Mûðõs. Tarkim, nebuvo galima iðsaugoti supuvusiø daliø, taèiau apie dvi tonas 

sverianèià Janelióniø malûno sparninio veleno ketinæ galvà tikrai buvo galima surasti 

ir iðsaugoti. Taip pat ir Gaiþi¿nø malûno (registro Nr. 381) analogiðkà dalá. 

Iðvados 

Paðvitinio kraðto malûnai daugiausia buvo vëjiniai. 

Vëliau greta vëjiniø buvo statomi motoriniai malûnai arba prie vëjo malûnø 

taikomi ávairûs 20–40 AJ varikliai („Perkun“, „Atlas“, „Ursus“). 

Stiebinius malûnus palaipsniui keitë kepuriniai malûnai. Jø kepures á vëjà 

græþë gràþulai. Gràþulus XX a. pradþioje keitë vëjo turbinos. 

Statyboms naudota ávairiø rûðiø mediena. 

Valdþia rûpinosi tarðos maþinimu, sanitarija, darbø sauga. Buvo árengiamos 

iðvietës, laukiamieji klientams. Reikalauta laikytis prieðgaisriniø normø, þiûrëta, kad 

judanèios dalys bûtø saugiai aptvertos. 

Malûnus projektavo daþniausiai technikai arba inþinieriai ið Ðiauliø. Taèiau 

daþnai projektai buvo formalûs. 




5


Stingant miðko medþiagos, malûnus daþnai atsiveþdavo ið tolimesniø kaimø. 

Malûnuose daþniausiai bûdavo dvejos girnos, taèiau pasitaikydavo malûnø ir 

su vieneriomis arba trejomis girnomis. 

Malûnai, kaip kultûros paveldo objektai, nesulaukæ nei paveldosaugininkø, nei 

visuomenës dëmesio, nyksta. 

1. Vëjo malûnai 

Binënø malûnëlis. Malûnëlis vos 3,5 m aukðèio, kepurinis, keturkampio plano. 

Kepurë su sparnais apgræþiama á vëjà gràþulu. Malûnas nugriautas 1976 m. 3 

Malûnëlis buvo ketursparnis, sparnai uþtraukiami drobule. Girnos buvo maþos 

ir malë labai lengvai. Malë miltus gyvuliams, duonai, salyklui, grûdo kruopas4 . 

Bubilø malûnas. Statytas 1905 m. Malûnas kepurinis, medinis, su neaukðtu 

2 m aukðèio akmens mûro cokoliu, aplink kurá átaisytas apeigos tiltelis. Ðis cokolinis 

aukðtas buvo naudojamas grûdams ir miltams sandëliuoti. Sienos statmenos þemei. 

Virð mûrinio cokolinio aukðto suræstas áprastinis malûno liemuo – griautinis nupjautos 

piramidës formos aðtuonkampis, apkaltas lentomis gulsèiai eglute, o vëliau – 

malksnomis (gontais). 

Malûnà 1982 m. apmatavo D. Jonuðytë, vadovas E. J. Morkûnas. Nors likæ tik 

malûno griauèiai, taèiau jie gana vaizdûs ir malûno sandarà galima paþinti. Medinë 

griautinë dalis buvo trijø aukðtø ir pusaukðèio kepurei aptarnauti. Apmatavimo metu 

árangos beveik nebuvo, malûnas buvo 

naudojamas kaip tràðø sandëlis, buvo 

prakirsta siena, kad galëtø ávaþiuoti sunkveþimiai. 

Kepurë, kuri buvo sukiojama 

vëjo turbinos, buvo nuversta ir vietoj jos 

uþdëtas aðtuonkampës piramidës pavidalo 

stogas. 

Medinio liemens pirmasis aukðtas 

– 3,7 m, antrasis – 2,48 m, treèiasis 

– 2,4 m, ketvirtasis (pusaukðtis) – 

1,16 m aukðèio. Bendras malûno aukðtis 

– 12 m (11,74 m). Tad kaip áprastinis 

malûnas paaukðtintas 2 m (cokoliu). 

Cokolis árengtas labiau dël klientø saugumo 

– po apeigos tilteliu statomi veþimai 

saugesni, arkliai maþiau baidosi, 

sparnams ðmësèiojant aukðèiau, virð tiltelio. 

Ant tiltelio buvo patenkama pro 

duris, esanèias virð cokolio. 

Ið malûno liekanø galima tvirtinti, 

kad malûno áranga buvo tradicinë, 

tik apgræþimo mechanizmas tada (1903– 

1906 m.) gan naujas, nors apgræþimo sistema 

su vëjo turbina paskelbta spaudoje 

Lietuvoje jau 1822 m. 

3 Treðkevièius J. Pakruojo rajono vëjiniai malûnai 

(rankraðtis, toliau – Treðkevièius J.), Pakruojis, 

1980, p. 34. 

4 Ten pat, p. 213. 




Bubilø vëjo malûnas 

su vëjø roþe. 

Pieðë E. J. Morkûnas 

6


Kad malûno kepurë buvo apgræþiama krumpliaratine pavara, liudija virð sienø 

iðlikæ ketinio krumpliaraèio ir riedëjimo tako fragmentai (bëgio segmentai buvo tokie, 

kad ið jø buvo galima sudëti lovelá, á kurá buvo sudëti rutuliai tam, kad lengviau 

sukiotøsi kepurë. To pat lovelio vidinëje pusëje buvo krumpliai, su kuriais sukibdavo 

kepurës apgræþimo pavaros krumpliaratis, kurá per pavarà suko vëjo turbina 5 . 

Apmatavimo metu malûne buvo 98 cm skersmens apatinis girnakmenis, turëjæs 

22 cm skersmens kiaurymæ. 

2005 m. ekspedicijos metu malûno vaizdas, palyginti su 1982 m. vaizdu, beveik 

nepakitæs. 

Gaigalo malûnas Gaiþiûnuose. Malûnas statytas XIX a. pabaigoje. Buvo aðtuonkampis, 

didelis, galingas, su trejomis girnomis ir trejomis durimis, trijø ir pusës 

aukðto, taèiau kiek þemesnis nei áprasta. Kadangi malûnas jau nugriautas, net 

reljefas neatpaþástamai pakeistas (malûno vietoje iðkasa), tad apraðomas pagal apmatavimus, 

atliktus 1982 m. 

Malûno aukðèiai: I aukðto – 3,02 m, II – 2,64 m, III – 2,47 m, IV (pusaukðèio) – 

1,05 m. Kepurës aukðtis – 3,12 m, bendras pastato aukðtis – 9,18 m, o su kepure – 

12,3 m. Sparnas ~10 m ilgio. 

Pirmajame malûno aukðte buvo 

likusios vienerios girnos ir dar dvejø 




Bubilø vëjo malûno 

griauèiai. 1982 m. 

Braiþë D. Jonuðytë, 

vadovas 

E. J. Morkûnas 

5 Andrejevas A., Morkûnas E. Technikos paminklai 

Lietuvoje: vëjo malûnai, Vilnius, 1982, p. 19, 43 pav. 

7


fragmentai. Statvolis ir jo apatinio guolio árengimas tuomet buvo gerai iðlikæ. Iðlikæs 

buvo ir statvolio apatinis krumpliaratis, jo skersmuo 250 cm. Ant statvolio po ðiuo 

krumpliaraèiu buvo paruoðtas takas virvinei pavarai, su kuria per tarpinæ pavarà 

buvo sukamas piklius. 

Antrajame aukðte buvo vienerios girnos ir ábërimo mechanizmas. 

Treèiasis buvo grûdø sandëliavimo ir piltuviø aukðtas. Èia kadaise buvo árengtas 

ir maiðø uþkëlimo mechanizmas, bet fiksavimo metu jis jau buvo nuardytas. 

Ketvirtajame aukðte ant statvolio tebebuvo krumpliaratis, kontaktuojantis su 

sparniniu krumpliaraèiu. Statvolio krumpliaraèio skersmuo – 150 cm, sparninio krumpliaraèio 

skersmuo – 280 cm. Sparninio veleno galva ketinë, ji viena vertingiausiø. 

Sparninis velenas su horizontalia plokðtuma sudaro 11° kampà. Sparnams apsisukus 

vienà kartà, girnos apsisuktø 7,8 kartø, jei verpstës krumpliaratis bûtø 60 cm skersmens, 

arba 9,3 karto, jei verpstës krumpliaraèio skersmuo bûtø 50 cm. (Autoriaus 

Lauko uþraðai, 1982 m.) 

Malûno kepurë buvo apgræþiama gràþulu, kepurë gulëjo ant spinduliðkai iðdëstytø 

trinkeliø. 

Lingvevièiaus Gaiþiûnø malûnas. Vienas ið nedaugelio stiebiniø malûnø. Priklausë 

stambiam ûkininkui. Malûnas lengvai malë, taèiau girnos ámontuotos maþos. 

Gedminø malûnas. Statytas XIX a. pabaigoje. Statë broliai Vinkleriai, garsûs 

malûnø statytojai. Malûnas nustojo veikti 

1940 m. 6 

6 Treðkevièius J. Ten pat, p. 58. 




Gaigalo vëjo malûno 

Gaiþiûnuose pjûvis 

(M 1:50). 1982 m. 

Braiþë D. Jonuðytë, 

vadovas 


8


Lingvevièiaus vëjo malûno Gaiþiûnø kaime 

bendras vaizdas ið ðono. 1982 m. 

Pieðë D. Jonuðytë, vadovas E. J. Morkûnas. 

LBM 1315/2 

Gedminø vëjo malûno bendras vaizdas. 1982 m. 

Braiþë D. Jonuðytë, vadovas E. J. Morkûnas 

Gedminø malûno sienos iðklotinë (deðinëje 

virðuje) ir kepurës planas ið priekio (apaèioje). 

1982 m. Braiþë D. Jonuðytë, vadovas 

E. J. Morkûnas. LBM 1168/26, LBM 1168/8 

a b 

Lingvevièiaus vëjo malûnas Gaiþiûnø kaime: 

a – pagrindo planas, b – pirmo aukðto planas 

(M 1:50). 1982 m. Braiþë D. Jonuðytë, vadovas 

E. J. Morkûnas. LBM 1315/3 




9


Malûnas buvo medinis, griautinis, nupjautos aðtuonkampës piramidës pavidalo, 

trijø aukðtø ir pusaukðèio kepurei aptarnauti. Malûno aukðèiai: I aukðto – 

2,6 m, II – 2,8 m, III – 3,0 m, pusaukðèio – 1,6 m, bendras pastato aukðtis – 10 m. 

Kepurë buvo græþiojama gràþulu. 

Gegiedþiø malûnas. Malûnas statytas 1905–1909 m. Bredikiø. Malûnas kepurinis, 

medinis, aðtuonkampis, 5 aukðtø, su galerija. Kepurë su keturiais sparnais á 

vëjà buvo pasukama vëjo turbina. Malûne buvo dvejos girnos 7 . 

Grikpëdþiø malûnas. Malûnas statytas apie 1907 m. Beinorãièiø kaime, Ðiauliø 

rajone. Já pirko Jonas Zemkauskas ir atsiveþë á Gríkpëdþius. Zemkauskas malë 

iki mirties. 1978 m. malûnas nugriautas 8 . 

Malûnas kepurinis, medinis, griautinis, aðtuonkampis. Kepurë buvo kupolo 

formos. Malûne buvo dvejos girnos. Malûnas aptarnavo plaèià apylinkæ. 

Dominyko Zuoko medinis kepurinis malûnas Janelioniø kaime. Malûnas 

buvo statytas 1905 m. Statë pasiskolinæs pinigø Dominykas Zuokas. Vos po metø 

malûnas sudegë. Sklido kalbos, kad malûnà padegë Gegiedþiø malûno savininkas, 

pravarde Vodka 9 . 

Dominyko Zuoko mûrinis malûnas Janelioniø kaime. Malûnas pastatytas 

1907 m. Dominyko Zuoko. Jis garsëjo sumanumu, teisingumu, taktiðkumu. Mirë sulaukæs 

86 metø. Sûnus Pranas malë iki 1948 m., po to malûnas priklausë þemës ûkio 

kooperacijai. Maþdaug iki 1950 m. malë elektra 10 . 

Lankantis Janelióniø malûne 1978 m. rugpjûèio 10 d., malûnas jau buvo apniokotas. 

Netoliese stovëjo nemaþas malûnininko namas, sodyba buvo beveik sunaikinta, 

malûnininko name gyveno svetimi þmonës, malûnas buvo aktyviai naikinamas. 

Tuomet pavyko uþfiksuoti kai kuriuos malûno duomenis. Mûrinis malûnas 

buvo su kepurës liekanomis. Kepurë su sparnais á vëjà buvo atgræþiama gràþulu. 

Gràþulà sudarë ràstas, nuleistas nuo kepurës galinës dalies þemyn pagal malûno 

sienà. Nuo gràþulo apaèios aukðtyn ëjo á ðalis dvi stygos, prikabintos prie horizontalios 

sijos, esanèios kepurës gale, tuo sudarydamos trikampá, kurio pagrindas buvo 

virðuje. Visà apgræþimo sistemà sudarë du tokie trikampiai. Antrojo trikampio pagrindà 

sudaranti sija ëjo per kepurës vidurá. Visa ði sistema ágalino gràþulo sijà 

laikytis neprispaustai prie malûno sienos. Gràþulo galas buvo kabinamas prie oþelio, 

o oþelis – prie stulpelio. Du vyrai, sukdami oþelio velenà, galëjo pasukti malûno 

kepuræ á vëjà. Ðiame malûne oþelis nebuvo iðlikæs. 

Kepurëje buvo iðlikæs sparninis velenas su ketine kryþma, arba galva, á kurià buvo 

áverti ir uþpleiðtuoti àþuoliniai posparniai, prie kuriø buvo tvirtinamos sparnø sijos. 

Sparninio veleno kampiniam krumpliaraèiui buvo naudota metalinë stabdþio 

juosta, taèiau ji jau buvo nukritusi nuo krumpliaraèio. Pasiekti sparniná krumpliaratá 

ir já apmatuoti nebuvo galimybës. 

Malûno statvolis ëjo nuo malûno apaèioje árengto reguliuojamo medinio pagrindo 

iki pat kepurës. Statvolio skersmuo apaèioje buvo 55 cm. Pagrindinis apatinis 

statvolio krumpliaratis buvo 268 cm skersmens, 

jo krumpliø skaièius – 120, jis 

kontaktavo su dviem girnø verpsèiø krumpliaraèiais. 

Jie skirtingo skersmens, vienas 

turëjo 25 krumplius, kitas – 23. 

7 Ten pat, p. 30. 

8 Ten pat, p. 198. 

9 Ten pat, p. 104. 

10 Ten pat, p. 104. 




10


Statvolio krumpliaraèio aukðtis – 40 cm, ir jis 

yra vos 60 cm nuo lubø. Pirmasis aukðtas 2,87 m. Ið 

pateiktø skaitmenø matyti, kad aukðtesnio ûgio þmogui 

malûne bûti buvo nesaugu. Dar pavojingiau buvo 

árengtas skriemulys þemiau apraðytojo. Tai 56 cm 

skersmens skriemulys, virve sukantis statmenai grindims 

árengtà aðá su 62 cm skersmens skriemuliu virvinei 

pavarai. Virðuje ant tos pat aðies átaisytas pirðtinis 

15 cm skersmens krumpliaratis pikliui sukti. 

Antrajame aukðte tada dar buvo 

iðlikusios dvejos girnos, vienerios apardytos, 

kitos tvarkingos, tik be kubilo ir 

ábërimo mechanizmo. 

Statvolio virðutinio krumpliaraèio 

spindulys buvo 100 cm, o apaèioje esanèio 

skriemulio – 76 cm. Ðis skriemulys 

buvo naudojamas maiðams uþkelti. 

Vienø girnø skersmuo – 127 cm, 

prapiestës skersmuo – 22 cm, dvejø girnø aukðtis – 66 cm. Antrøjø girnø skersmuo – 

116 cm, prapiestës – 26 cm, virðutinio girnakmenio aukðtis 43 cm, apatinio – 19 cm. 

Smiltainio girnakmenio skersmuo – 126 cm, prapiestës – 26 cm, aukðtis – 38 cm. Dar 

vienas girnakmenis buvo pilkai roþinis su metaliniais lankais ir lizdais girnakmeniui 

su þirklëmis ir varþtu nukelti. Tai rodo, kad malûne buvo ir priemonës girnoms nukelti. 

(Duomenys ið autoriaus Lauko uþraðø.) 

Labai gaila, kad toks graþus malûnas taip greitai buvo tyèiomis sunaikintas. 

Malûnas buvo tinkuotas kalkiniu tinku, baltas. Malûno langai, durys su raudonø 

plytø apvadais graþiai kontrastavo su baltu tinku. Virð langø yra fasoniniø plytø 

karnizëliai. Nuobodþiame lygiame kraðtovaizdyje, kuris vertinamas vos keturiais balais 

ið deðimties11 Janelioniø mûrinio vëjo malûno bendras vaizdas. 

E. J. Morkûno nuotr. 

, ðis vëjo malûnas, kaip ir Labõrø, Stãrkoniø malûnai, galëtø bûti 

kraðtovaizdþio puoðmena. 

Paskutiniosios ekspedicijos metu buvo aptiktos tik malûno sienos. Tenka apgailestauti, 

kad neliko ketinës galvos – sparnø kryþmos. 

Laborø malûnas. Medinis ketursparnis griautinis, aðtuonkampës nupjautos piramidës 

pavidalo vëjo malûnas stovi Labõrø kaime ðalia kelio. 

Jo apaèia labai apipeðiota. Laimei, laiptai nuimti, todël á kitus aukðtus sunkiai 

patenkama ir jie maþiau nuniokoti. 

Malûno I aukðtas yra 2,75 m aukðèio, II – 2,12 m, III – 2,16 m, IV – 1,00 m. 

Bendras sienø aukðtis – 8,03 m. 

Pirmajame aukðte buvo du girnø stovai, vienas jau apnaikintas. Virðutinë girnapusë 

buvo kilnojama svertu. Ant statvolio buvo krumpliaratis, kuris per verpstës 

krumpliaratá galëtø sukti girnas (jei malûnas dar turëtø sparnus). Jo spindulys – 

125 cm, aukðtis – 120, statvolio skersmuo – 49 cm. Tame pat aukðte buvo piklius. 

Antrame aukðte buvo likusi girnakmeniø 

pora kubile (darbinëje padëtyje). 

11 Grûdø ábërimo mechanizmo nebebuvo. Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981, p. 120. 




11


Prie girnø buvo besisukiojanti gembë, ant kurios buvo kabinamos þirklës su varþtu 

girnakmeniams nukelti. 

Treèiojo aukðto palubëje ant statvolio buvo iðlikæs 67 cm skriemulys, ant kurio 

riedëdavo maiðø uþkëlimo veleno skriemulys (mazgas neiðlikæs). 

Ketvirtajame aukðte statvolio virðuje átvirtintas maþasis statvolio krumpliaratis, 

jo spindulys – 60,5 cm. Ðis krumpliaratis buvo varomas sparninio krumpliaraèio, 

kurio skersmuo – 156 cm. Sparninio veleno ketinë galva ðiek tiek neáprasta – 

dviejø sparnø posparnis, kaip ir daugumoje malûnø, áveriamas á galvà ir uþpleið- 




Kraðtovaizdþio 

su Laborø malûnu 

rekonstrukcija. 

1982 m. Rekonstravo 

D. Jonuðytë, vadovas 

E. J. Morkûnas, 

LBM 1170/69 

Laborø vëjo malûno 

pjûvis (M 1:50). 

1982 m. Braiþë 


E. J. Morkûnas, 

LBM 1170/74 

12


tuojamas, bet kitø dviejø sparnø posparnis priglaudþiamas prie galvos ðono ir 

priverþiamas varþtais. 

Malûno kepurë buvo apgræþiama gràþulu. Viena gulsèia gràþulo kartis ëjo per 

kepurës galà, kita – per malûno centrà, bet labiau link kepurës priekio. Malûno 

gràþulà oþeliu pasukdavo vienas þmogus. 

Malûnas statytas XIX a. pabaigoje, buvo trijø aukðtø, su dvejom girnomis. 

Malûnà statë Bredikis, savininkas buvo Risevièius, apie 1936–1937 m. pardavë Adomui 

Oniûnui. Ðis malûnà iðnuomodavo. 

Malti nustojo apie 1960 m. Ið pradþiø naudotos akmeninës girnos, vëliau lietinës, 

kurias iðlieti mokëjo pats Oniûnas. 

Tarpukariu malûne droþë skiedras, diskiniu pjûklu (zeimeriu) pjovë lenteles 12 . 

Be vëjo malûno, Laborø vienkiemyje buvo ir garo malûnas. 

Alfonso Ragulevièiaus malûnas ir lentpjûvë Laborø vienkiemyje. Malûnas ir 

lentpjûvë sukami garo maðina. Malûno pastatas staèiakampio plano 6,8 × 6,8 m 

dydþio, dviðlaièiu stogu, vienatûris, su pakyla 2,2 m aukðtyje. Girnos dvejos. Malûnas 

sukamas ið atskiros katilinës, kuri yra staèiakampio plano, 5,7 m aukðèio, 

dengta dviðlaièiu stogu. Lentpjûvës patalpa – 6,5 × 6,0 m, aukðtis – 5,5 m. Lentpjûvëje 

vienas gateris. 

Karolio Pintulio malûnas Moniûnø 

kaime. 1985 m. malûnas stovëjo su 12 Treðkevièius J. Ten pat, p. 186–189. 




Alfonso Ragulevièiaus 

malûno ir lentpjûvës 

Laborø vienkiemyje 

projektas. 

LCVA, f. 388, ap. 2a , 

b. 1316, l. 10 

13


visa tradicine áranga, netoli, kiek þemiau, stovëjo ir nedidelis malûnininko namas. 

Malûnas stovëjo atokiai nuo gyvenvietës, prie kaimo kapinaièiø. Taèiau netoli malûno 

buvo pradëtas kasti þvyras. Karjeras tiesiog apëjo aplink malûnà, saugomà paveldo 

objektà. Trumpai tariant, Moni¿nø malûnas tapo pasityèiojimo ið paminklosaugos 

simboliu. Prie pat malûno sienos atsirado 4 m gylio þvyro iðkasa. Paminklinis objektas 

liko be apsauginës zonos. Tapo neprieinamas. Liko stovëti tarsi ant 4 m aukðèio 

pjedestalo. 

Lenkijos lietuviai sumanë atstatyti Punske buvusá kepuriná vëjo malûnà ir ëmësi 

þygiø ásigyti ðá malûnà. Tæsiantis ilgai teisinei procedûrai (mes, lietuvaièiai, pagal 

ástatymà negalim iðveþti paminklinio objekto, galim tik leisti já suniokoti ar leisti jam 

sunykti!), ið malûno buvo iðpjautas statvolis su apatiniu statvolio krumpliaraèiu 

kaþkokiai smuklei papuoðti, ir galiausiai malûnas liko suniokotas. O jis buvo labai 

tradicinis mûsø kraðto statinys. Malûnininko namo jau seniai nebëra. 

Pam¾ðio malûnas. Pamûðio dvaro vëjo malûnas statytas prie Mûðõs, þemoje 

vietoje, netoli vandens malûno, laikantis ano meto rekomendacijø statyti vandens ir 

vëjo malûnus poromis, nes sausra ir bevëjai orai retai sutapdavo. Taip dvaras stengësi 

turëti nenutrûkstamai veikianèius malûnus. 

Malûnas buvo pastatytas ant aukðto, ~3 m cokolio. Pamatas sumûrytas ið akmens 

ir raudonø plytø mûro. Virð cokolio buvo árengtas apeigos tiltelis, kurá palaikë 

á cokolio pamatà (apaèià) áremti spyriai. Cokolis buvo su dideliais vartais ávaþiavimui. 




Pamûðio dvaro, vëliau 

Deguèiø „Ðvilpynës“ 

vëjo malûno brëþinio 

fragmentas 

14


1920 m. Antanas Ponelis nupirko 

malûnà, já iðardë ir parsiveþë á Ðvilpynës 

vienkiemá netoli Degùèiø. Ðvilpynës 

malûnas prieð kelerius metus nuverstas, 

bet liko ðiokie tokie brëþiniai. Apmatavimus 

sulyginus su natûroje esanèiu cokoliu, 

galima bûtø teigti, kad Ðvilpynës malûnas 

tikrai anksèiau stovëjo Pam¾ðyje. 

Gulbino mûrinis vëjo malûnas 

Paðvitinio miestelyje. Malûnas statytas 

XIX a. pabaigoje miestelio pakraðtyje prie 

kelio, vedanèio ið miestelio á ðiauræ. Malûnas 

tinkuotas, kalkëmis sumûrytas ið 

lauko rieduliø, nupjauto kûgio pavidalo 

su dvejais vartais – á ðiauræ ir á pietus, 

langais á rytus ir á vakarus. Sienos storos, 

135 cm storio prie pagrindo ir á virðø 

palaipsniui laipteliais plonëjanèios. Malûno angos apmûrytos 

raudonomis plytomis. Pirmojo aukðto vartai buvo dvivëriai, 

o vartai antrajame aukðte á apeigos tiltelá – vienvëriai. Visi 

vartai atsidarë á malûno vidø. Ið mûre iðlikusiø angø galima 

spræsti, kaip buvo iðdëstytos perdangø sijos visose keturiose 

perdangose, o taipgi ir sijos, ant kuriø buvo árengtas apeigos 

tiltelis. Matmenys á virðø apytiksliai, nes nebuvo priemoniø tiksliai iðmatuoti. 

Po 1982 m. vadinamasis Gulbino malûnas buvo tvarkomas – uþdëta butaforinë 

kepurë, taèiau darbai nutrûko. Dabar gi malûnas vël ardomas, matyt, naujoms statyboms, 

o galëtø bûti miestelio puoðmena. 

Jeronimo Avyþiaus malûnas Paðvitinio miestelyje. Malûnas statytas XX a. pradþioje. 

Buvo keturkampis, stiebinis, trijø aukðtø ketursparnis, griautinës sàrangos, su 

vieneriomis girnomis13 . Girnø skersmuo – 106 cm14 Gulbino mûrinis vëjo 

malûnas Paðvitinio 

miestelyje. 1982 m. 

A. Andrejevo nuotr. 

LBM 1170/14 

. 




Paðvitinio miestelio 

(Gulbino) malûnas. 

1982 m. 

E. J. Morkûno 

rekonstrukcija 

13 Ten pat, p. 35. 

14 Ten pat, p. 236. 

15


Petro Gasiûno malûnas Peluodþiø kaime. Kada malûnas 

statytas, ið turimø duomenø neþinoma, taèiau 1929 m. jis buvo 

modernizuotas, árengta garo maðina malûnui sukti. 

Pats medinis vëjo malûnas nupjautos aðtuonkampës piramidës 

formos, griautinës sàrangos. Kepurë sudëtingos geometrinës 

tûrinës formos. Kaip malûno kepurë su keturiais sparnais 

atgræþiama á vëjà, neparodyta. Sparnai nubraiþyti schemiðkai, iki pat þemës. 

Malûno pirmasis aukðtas – 2,85 m aukðèio, antrasis – 3,86 m, treèiasis – 

3,25 m, ketvirtasis – 0,9 m. Malûno liemens aukðtis – 10,5 m, kepurës – 3,5 m, tad 

viso malûno aukðtis – 14 m. 

Pirmajame aukðte atstumas tarp prieðprieðiniø sienø – 9 m, o malûno virðuje 

– 5,25 m. 

Sparninio veleno krumpliaraèio skersmuo – 3,6 m, statvolio virðutinio krumpliaraèio 

skersmuo – 2,7 m, statvolio apatinio krumpliaraèio – 3,75 m, verpstës krumpliaraèio 

– 0,5 m. Sparnams apsisukus vienà kartà, girnos apsisuka 10 kartø. 

Katilinës atstumas nuo malûno – 4 m. Katilinë griautinës sàrangos, 5,6 × 

5,4 m dydþio, 5,36 m aukðèio, patalpa be lubø, jos aukðtis – 2,9 m. Motorinë su 

metaliniu kaminu. 

Malûno lokomobilio dirþas, nuvestas á malûno pirmàjá aukðtà ir per skriemulá 

uþdëtas ant verpstës, suko girnas (388.2a , 1157, 9 lapas). 

Anketoje, raðytoje 1927 m., nurodoma, kad malûne dvejos girnos (388.2a , 1157, 

8 lapas). Ið vëjo malûno brëþinio matyti, kad garo maðina suko tik vienerias girnas, 

o vëju buvo galima sukti vienerias arba dvejas girnas. Savininkas savo malûnà vertino 

7 000 litø (388.2a , 1157, 8 lapas). Per metus (tame paèiame klausimø lape nurodyta, 

kad ámonë veikë 6 mën. per metus) sudegindavo 50 m3 Petro Gasiûno vëjo 

malûno Peluodþiø 

kaime planas. 

LCVA, f. 388, 

ap. 2 

malkø uþ 1 000 litø 

ir sumaldavo 9 000 pûdø javø uþ 1 800 litø. 

a , b. 1157, l. 9 




16


Pëþelio malûnas Starkoniø kaime. Malûnas aðtuonkampës 

nupjautos piramidës pavidalo (iki pat þemës), mûrinis cokolis 

tokiu pat kampu platëja apaèion. Cokolis 2,75 m aukðèio, 

su dvejomis durimis. Virð cokolio sunerti áprasti malûno griauèiai. 

Sienø griauèiø aukðtis – 9,61 m. Pirmasis aukðtas (malûno 

liemens) – 2,55 m aukðèio, antrasis – 3,29 m, treèiasis – 2,74 m 

ir ketvirtasis, pusaukðtis – 1,3 m aukðèio. Kepurës aukðtis – 

2,68 m. Malûno sparninio krumpliaraèio spindulys – 149 cm, 

statvolio virðutinio krumpliaraèio – 73 cm, statvolio apatinio 

krumpliaraèio – 146 cm, verpstës – 35 cm. 

Malûne, matuojant já 1983 m., buvo vienerios girnos ir 

piklius. Abu árenginiai tvarkingi. 

Malûno stabdys juostinis, medinis. Jis uþspaudþiamas nuleidus 

meðkà, kuri árengta po kepure. Meðka kilnojama svertu nuo 




Kraðtovaizdþio 

su Starkoniø 

malûnu 

rekonstrukcija. 

Rekonstravo 

D. Jonuðytë, 

vadovas 

E. J. Morkûnas. 

LBM 1170/29 

Pëþelio malûno 

Starkoniø kaime 

bendras vaizdas 

su sodyba. 

1982 m. 

E. J. Morkûno 

nuotr. 

17


apeigos tiltelio. Malûno gràþulas turëjo ratà, kurá sukant rankomis, malûno kepuræ buvo 

ámanoma pasukti vienam þmogui. Apeigos tiltelio sijos laikësi átvirtintos á cokolá, o jø 

iðoriniai galai buvo paremti statmenais stulpais, iðdëstytais ratu aplink malûnà. 

Malûno posparniai buvo átvirtinti á ketinæ galvà (kryþmà). 

Aleksandro Kriðèiûno malûnas Sûkuriø kaime. Pateikëjo Juozo Jonaièio, gim. 

1890 m., teigimu, malûnas keturkampis, statytas apie 1926 m. 15 Archyviniai duomenys 

rodo kitaip. 1937 m. spalio 26 d. Aleksandras Kriðèiûnas kreipiasi á Prekybos departamentà, 

per Ðiauliø apskrities statybos komisijà pateikia reikiamus dokumentus ir 

praðo leisti statyti vëjo malûnà Sûkuriÿ kaime 16 . Tà paèià dienà jis pateikia ir uþpildytà 

klausimø lapà, ið kurio suþinome, kad pagrindinis malûno kapitalas yra 4 000 

litø, kad malûnas skirtas paprastam malimui. Malûnas, sukamas „vëjo sparnais“, veiks 

iðtisus metus ir per tà laikà tikimasi sumalti 250–300 centneriø javø. Malti numatoma 

savam ûkiui ir artimiausiems kaimynams. Malûnà turëjo aptarnauti vienas þmogus. 

Malûnà projektavo statybos technikas R. Kugevièius 1937 m. spalio 23 d. Jo kontora 

buvo Ðiauliuose, Dvaro gatvëje Nr. 101. 

Planuojamas statyti (o gal jau buvo 

pastatytas – EJM) malûnas kepurinis, keturkampis, 

ketursparnis, kepurë apgræþia- 




Pëþelio malûno 

Starkoniø kaime 

apmatavimo brëþinys. 

Braiþë G. Èaikauskas, 

vadovas 


15 Ten pat, p. 34. 

16 LCVA, f. 388, ap. 2a, b. 2289, l. 13. 

18


ma á vëjà gràþulu. Malûnas griautinës sàrangos, trijø aukðtø. Á antràjá ir treèiàjá aukðtus 

patenkama laiptais. Malûno pirmasis aukðtas – 2,8 m aukðèio, antrasis – 2,8 m, 

treèiasis – 2,5 m, kepurës aukðtis – 2,6 m. Malûno pirmasis aukðtas 5,5 × 5,5 m dydþio 

(plotas 30,25 m 2 ), treèiasis – 4,2 × 4,2 m dydþio (plotas 17,64 m 2 ). Kaip matome, á virðø 

malûnas susiaurëja 1,3 m. Statvolis ëjo per visus aukðtus ir buvo ~8,1 m aukðèio. 

Malûno pirmajame aukðte buvo varantysis krumpliaratis maþdaug 2,9 m skersmens, 

kuris varë verpstës krumpliaratá (~0,5 m skersmens), statvolio virðutinis varomasis 

krumpliaratis treèiajame aukðte – 1,67 m skersmens, sparninio varanèiojo 

kampinio krumpliaraèio skersmuo – 2,5 m. Sparnams apsisukus vienà kartà, girnos 

apsisuka 8,7 karto, taigi sukosi lëèiau nei paprastai (t. y. 10–11 kartø). 

Sparno ilgis – 7,3 m, plotis (ardeliø) – 0,9 m. Ardeliø 23 vienetai. 

Girnos su ábërimo mechanizmu stovëjo antrajame aukðte, girnø skersmuo – 

1,25 m. Grûdø ábërimo piltuvë buvo treèiajame aukðte. 

Malûno kepurës pagrindas apskritas ir guli ant malûno tokio pat virðutinio 

þiedo. Toks malûno liemens sprendimas retas. 

Malûnas buvo antrarûðio vieðkelio Lôgumai–Pašvitinýs dešinëje pusëje, ~100 m 

nuo vieðkelio. 

Prie malûno suprojektuota iðvietë 17 . 

Leidimas malûno veikimui iðduotas 1938 m. balandþio 8 d. Leidimas Nr. 1283. 

Malûnas nugriautas apie 1950 m. 18 

Titoniø kaimo mûrinis malûnas. Malûnas akmens mûro, nupjauto kûgio pavidalo, 

tinkuotas. Statytas 1900–1903 m. 19 Malûnà statë Petras Meiþis iš Sakalÿ kaimo, 

Staèi¿nø apylinkës. Jis buvo ir malûno 

savininkas. Apie 1929 m. malûnà nupirko 

Ignas Zuokas ið Janelióniø kaimo. Malûnas 

malti nustojo maþdaug prieð 55 




Alekso Kriðèiûno 

kepurinio vëjo 

malûno Sûkuriø 

kaime projektas. 

LCVA, f. 388, 

ap. 2a , b. 2289, 

l. 13 

17 Ten pat, l. 15. 

18 Treðkevièius J. Ten pat, p. 214. 

19 Ten pat, p. 80. 

19


metus ir já naudojo kaip darþinæ, kraudavo ðienà. 

1975 m. malûnas nuo neatsargaus rûkoriaus sukelto 

gaisro sudegë, liko tik sienos. 1982 m. malûnas 

buvo tuðèias ir niekam nenaudojamas. 

Malûno iðorinis skersmuo – 11,6 m, o aukðtis 

– 11,5 m. 

Iki gaisro pirmajame aukðte buvo piklius, 

antrajame – dvejos girnos, treèiajame – 

sandëliuojami grûdai. Kepurë buvo dengta 

skarda, á vëjà atgræþiama gràþulu. Gràþulà 

patempdavo su oþeliu. Sparnai buvo 

keturi, tvirtinami prie posparniø, suvertø 

á ketinæ kryþmà. Sparnai buvo aptraukti drobulëmis. Titoniø vëjo malûno 

Antano Pinkevièiaus malûnas Trakeliø vienkiemyje. Ma- mûro sienos. 1982 m. 

lûnas atkeltas ið Barýsø kaimo, Meðkùièiø valsèiaus Vinco Si- Pieðë G. Èaikauskas 

monaièio ir „naujai statomas“ 1937 m. Trakìliø vienkiemyje. 

Malûnas medinis, dengtas malksnomis, aðtuonkampës nupjautos piramidës 

pavidalo, griautinës sàrangos, trijø aukðtø. Pirmasis aukðtas buvo 3,0 m aukðèio, 

antrasis – 2,7 m ir treèiasis – 2,6 m. Malûno kepurë – 4,5 m aukðèio, sudëtingos 

geometrinës tûrinës figûros. 

Malûno sparninio kampinio krumpliaraèio skersmuo ~2,25 m, statvolio virðutinio 

kampinio krumpliaraèio – 1,30 m, statvolio apatinio krumpliaraèio ~3,75 m, 

verpstës krumpliaraèio ~0,70 m. Girnø skersmuo ~1,15 m. Malûne dvejos girnos. 




Antano Pinkevièiaus 

Trakeliø vëjo malûno 

projektas. LCVA, 

f. 388, ap. 2a , 

b. 2248, l. 8 

20

a 

b 


Projekte neparodyta, kaip kepurë atgræþiama prieð vëjà, nedetalizuoti sparnai. 

Ið brëþinio atrodo, kad jie tokie, kaip Rusijoje ar Ukrainoje. Neaiðku, kokie buvo – 

be ardeliø ir prieðsparnio. Brëþinys netikslus. Neatitinka matmenys skirtingose projekcijose. 

Malûnas iðsiskiria tuo, kad visa transmisija parodyta metalinë. Taèiau apsisukimø 

perdavimo skaièius panaðus á kitø malûnø – sparnams apsisukus vienà 

kartà, girnos apsisuka ~9 kartus. Pagal sparniná krumpliaratá kepurë nepagrástai 

didelë. Pusaukðèio nebuvimas malûnà daro sunkiai aptarnaujamà. Malûne nenumatytas 

maiðø uþkëlimo mechanizmas. 

Malûnui statyti leidimas iðduotas 1937 m. rugpjûèio 17 d., leidimo Nr. 20039. 

Malûnà projektavo diplomuotas inþinierius architektas Vadimas Lvovas 1937 m. liepos 

19 d., jo kontoros vieta nenurodyta. Projektavimo autorystë abejotina, nes malûno 

savininkas klausimø lape nurodo, kad malûnas atkeltas ið Meðkùièiø valsèiaus. 

Trivalakiø malûnëlis. Malûnëlis statytas Trivalåkiø kaime tarpukariu, buvo 

keturkampis, vieneriø girnø. Malë tik savo reikmëms. Nugriautas tuoj po karo 20 . 

Voroniø malûnas. Malûnas statytas XIX a. pabaigoje Kelmës rajone, Bérþënø 

kaime. Ið ten já atsiveþë ir pastatë Voroniø kaime Nainys. Vëliau malûnà nupirko 

Adolis Èyþas, o ið jo 1926 m. Aleksas Martinaitis 21 . 

Malûnas buvo aðtuonkampis, trijø aukðtø, medinis, dengtas skiedromis, su 

keturiais sparnais, kepurë apgræþiama gràþulu. Malûne buvo dvejos girnos ir diskinis 

pjûklas, kuriuo pjaudavo stogams lenteles ar malksnas. Vietoj senos malimo árangos 

1968 m. árengti valcai. 1980 m. malûnas dar veikë, buvo sukamas elektra, o 1982 m. 




Kraðtovaizdis su 

Voroniø vëjo malûnu: 

a – 1982 m. bûklë, 

b – kraðtovaizdþio su 

malûnu rekonstrukcija. 

1982 m. Rekonstravo 



20 Ten pat, p. 226. 

21 Ten pat, p. 106. 

21


jau nebeveikë. 1982 m. pieðinyje malûnas 

matomas be tradicinës kepurës, tik 

uþdengtas piramidiðku stogu, o prie jo 

pristatytas neskoningas griautinis priestatas. 

Malûno briaunos ilgis – 9,36 m, 

piramidës pagrindo apaèia iðorëje buvo 

3,90 m, virðus – 1,96 m. 

2. Motoriniai malûnai 

Alfonso Adomaièio malûnas Janoniø 

kaime. Malûnas stovi apie 25 m 

nuo kelio, einanèio ið Janóniø kaimo á 

vieðkelá, vedantá á Da÷gelionis, ties Aukðtådvario 

dvaru, deðinëje pusëje. Sklypas 

siauras (plaèiausioje vietoje 17 m) ir ilgas. Sklypo kaimynai: vakarø 

pusëje – Felikso Kairio þemë, rytuose – Jono Þiedo þemë, 

pietiniame gale – Eidukaitës þemë. Malûnas su motorine sudarë 




Voroniø vëjo 

malûnas. 1982 m. 

Pieðë D. Jonuðytë, 

vadovas 


Alfonso Adomaièio 

motorinio malûno 

Janoniø kaime 


f. 388, ap. 2a , 

b. 2245, l. 14 

22


(plane) staèiakampá 22 . Motorinë þemesnë uþ malûnà. Malûnas 6,7 × 6,0 m dydþio, 

medinis, griautinës sàrangos, vieno aukðto su 4,0 m pastoge. Pirmojo aukðto aukðtis 

– 3,6 m. Maþdaug pusëje malûno árengta pakyla dviem girnø poroms. Po pakyla 

árengta pagrindinë transmisija, ant kurios aðies sumontuota po dvi poras kampiniø 

krumpliaraèiø girnoms sukti. Transmisija yra ðiek tiek þemiau uþ pirmojo aukðto 

grindø lygá. Pagrindinë transmisija sukama per skriemulius dirþine pavara. Variklis 

staèiacilindris. Virð variklio árengtas ventiliacijos vamzdis, iðvestas virð stogo. Variklinës 

sienos mûrinës. Malûno stogas dengtas toliumi ir malksnomis. Malûno pastogëje 

árengti du piltuvai javams á girnas pilti ir medinis ratas maiðams uþkelti tiesiai ið 

veþimo. Grûdø maiðai bûdavo átraukiami á malûnà per stoginukà, kurio apaèia iðsikiðusi 

nuo sienos apie vienà metrà. Iðkiðtoje dalyje stoginuko dugno horizontalioje 

plokðtumoje yra dvi liuko varèios, pro kurias átraukus maiðà su javais, durys nukrenta 

vël á horizontalià plokðtumà. Á pastogæ patenkama laiptais nuo pakylos. Pakyla 

yra maþdaug 1,6 m aukðtyje nuo grindø, ant jos uþlipama laiptais nuo þemës. 

Malûno pirmajame aukðte yra trys langai ir durys, pastogëje – du langai, po 

vienà pastato galuose. 

Prano Baikðèio malûnas Dausiðkiø kaime. Malûnas stovi kelio Pakrúojis– 

Jõniškis kairëje pusëje. Ðiaurës vakaruose sklypas ribojosi su Lapðës ir Juozëno þeme, 

ðiaurës rytuose – su A. Galiûno ir J. Barausko þeme bei su minëtu vieðkeliu, o 

prieðingas sklypo kraðtas ribojosi su Varvuolienës þeme. Apraðytame þemës sklype 

suprojektuotas malûnas su motorine ir lauko tualetu 23 . 

Malûnas medinis, neiðvaizdus, bûdingas pramoniniams pastatams. Jis staèiakampio 

plano, pirmasis, antrasis aukðtai ir ertikinë pastogë 7,95 × 6,8 m dydþio 

(plotas apie 54 m 2 ). Malûno pastato sàranga griautinë, stogas dviðlaitis, dengtas 

lentelëmis. Sienos apkaltos lentelëmis staèiai. Ertikinë sienø dalis atskirai apkalta 

lentelëmis taipgi staèiai. Lentø sandûros apkaltos juostomis. Malûno priekinëje pusëje 

pirmajame aukðte yra trys langai ir vienerios durys, antrajame aukðte – keturi langai. 

Abiejuose malûno galuose pirmajame aukðte yra po du langus, nugarinëje pusëje – 

vienas langas pirmame aukðte. Pastogëje abiejuose galuose – po du langus. 

Malûno nugarinëje pusëje galu á malûnà priglausta mûrinë motorinë (jëginë) 

su dviðlaièiu stogu, dengta èerpëmis 24 . Motorinëje árengtas dûmtraukis ir dujø iðmetimo 

vamzdis. Dujø generatorius ir dujø valytuvas pastatyti prie galinës sienos. 

Malûno pirmajame aukðte ant dviejø guoliø árengta pagrindinë pavara. Pavaros 

galas iðeina uþ malûno sienos. Ant vidinio pavaros galo átvirtintas skriemulys, nuo 

kurio sûkiai dirþine pavara 90° kampu perduodami á girnø verpstæ. 

Ant pagrindinës pavaros dar yra skriemulys, sukantis palubëje esantá didelio 

skersmens skriemulá, kurio velenas naudojamas maiðø uþkëlimo lynui ar grandinei 

vynioti. Grandinë per pastogëje árengtus du skriemulius nuleidþiama á pirmàjá aukðtà. 

Didysis skriemulys greièiausiai naudotas ir kaip sankaba. Pagrindinæ transmisijà 

dirþine pavara suka motorinëje pastatytas dujø generatorinis 20 AJ variklis. 

Visos pavaros, tiek malûne, tiek motorinëje, aptvertos. Aptverta ir maiðø uþkëlimo 

anga. 

Paþymëtina, kad malûno patalpø 

aukðtis maþesnis nei kitø malûnø. Èia 

iki girnø aikðtelës – du metrai, nuo gir- 

22 LCVA, f. 388, ap. 2a, b. 2245, l. 14. 

23 Ten pat, f. 2011, l. 10. 

24 Ten pat. 




23


nø aikðtelës iki pastogës grindø – irgi 2 metrai, pastogë irgi dviejø metrø aukðèio 

(iki stogo gegnës stygos). Motorinës patalpa ðiek tiek (40 cm) aukðtesnë. 

Malûno statybai iðduotas leidimas Nr. 11677 1935 m. rugpjûèio 20 d. Planas atitinka 

leidimà. Paþymëta ir patvirtinta paraðu, kad malûnà projektavo statybos technikas 

Stasys Petraðka. Stasio Petraðkos kontora 

buvo Ðiauliuose, Kareiviniø g-vëje Nr. 1 25 . 25 Ten pat. 




Prano Baikðèio 


Dausiðkiø kaime 

brëþinys. LCVA, 

f. 388, ap. 2a , 

b. 2011, l. 10 

24


To paties dokumento pastaboje nurodoma, kad „Malûno ir jëginës pamatø, sienø 

ir stogo darbai yra jau atlikti“. Tame pat lape paþymëta, kad tai „brëþinys“ motoriniam 

malûnui pastatyti. Tokios aplinkybës rodo, kad malûnas projektuotas formaliai. Ðiaip 

jis laikytinas liaudiðkos statybos pramoniniu objektu. Tà patvirtintø tai, kad skirtingose 

projekcijose rodoma skirtinga sienø medþiaga. 

Anketoje savininkas nurodo, kad malûnas ákurtas 1935 m. ir ávertintas 6 000 

litø. Kuro numatoma sunaudoti 30 m 3 malkø vienam mënesiui 26 . 

Petro Gasiûno malûnas Paðvitinio miestelyje. Malûnas ákurtas 1929 m., nedidelis, 

6,6 × 5,7 m dydþio, stogas dviðlaitis, dengtas malksnomis. Malûno patalpa 

vienatûrë, 3,3 m aukðèio. Malûnas vieneriø girnø su atskirai stovinèia motorine. Jis 

griautinës sàrangos, apkaltas lentomis staèiai. Malûno pavara árengta pirmajame aukðte 

po pakyla, ant kurios stovi girnos. Girnos sukamos per kampiniø krumpliaraèiø porà 

ið apaèios. Ant pagrindinës pavaros átaisytas skriemulys plokðèiam dirþui. Dirþas 

ilgas, suvestas á atskirai stovinèià motorinæ 27 . Motorinë staèiakampio plano, dviðlaièiu 

skardiniu stogu 28 . Variklis (kaip parodyta brëþinyje) 25 AJ, gulsèiu cilindru, varomas 

þibalu. Þibalo sànaudos – 4 500 kg (matyt, per metus – EJM), þibalo vertë – 2 700 

litø. Ið klausimø lapo suþinome, kad variklis dar nenupirktas, matyt, kiti mazgai jau 

buvo nupirkti 29 . Variklis buvo su smagraèiu ir skriemuliu plaèiam dirþui. Kaip minëta, 

variklio sûkiai turëjo bûti perduodami á malûnà plaèiu dirþu per skriemulá 

pagrindinei pavarai sukti. 

Malûnà projektavusio inþinieriaus pavardë neiðskaitoma. Antspaudas liudija, 

kad planas atitinka leidimà Nr. 14341, iðduotà 1929 m. spalio 14 d. Neþiûrint to, 

jau 1932 m. birþelio 22 d. sudaroma komisija, kurioje buvo Apskrities inþinierius 

A. Liorentas, technikos inspektorius F. Liausas, II rajono apskrities gydytojas K. Vaitiekûnas, 

Linkuvos nuovados policijos virðininkas, kuri, remdamasi pramonës ámoniø 

atidarymo leidimø iðdavimo taisykliø 9 punktu ir vyr. statybos inspektoriaus tø metø 

vasario mën. aplinkraðèiu Nr. 2827, apþiûrëjo motoriná malûnà ir paraðë, kad motorinës 

sienos per þemos – 2 m (brëþinyje 3,3 m – EJM), grindys nesutvarkytos (kokia 

netvarka, nenurodo), ðulinys neaptvertas (projekte jis iðvis neparodytas – EJM), 

malûno pirmajame aukðte nëra langø (malûnas vieno aukðto ir projekte paþymëti 3 




Gasiûno motorinio 

malûno Paðvitinio 

miestelyje projektas. 

LCVA, f. 388, 

ap. 2a , b. 1314, 

l. 14 

26 Ten pat, l. 9. 

27 Ten pat, b. 1354, l. 14. 

28 Ten pat, l. 13. 

29 Ten pat. 

25


langai – EJM), girnø asla neaptverta (iðduodant leidimà ji irgi nebuvo aptverta – 

EJM), ventiliacijos nëra (jos nebuvo parodyta ir projekte, o ir kituose malûnuose ji 

retai parodoma – EJM), laiptai á antràjá aukðtà netinkamoje vietoje (komisija nenurodo, 

kur jie turëtø bûti, be to, pakyla, árengta virð transmisijos, vargu ar gali bûti 

vadinama antruoju aukðtu, o pastogë ir yra pastogë; á pastogæ projekte ið viso nenurodyti 

laiptai, bet parodyta grûdø piltuvë – vadinasi, pastogë buvo naudojama – 

EJM). Komisija pareikalavo, kad iðvardinti trûkumai bûtø paðalinti iki 1932 m. spalio 

1 d., o nepaðalinus trûkumø iki minëto laiko, ámonës savininkas bus traukiamas 

teismo atsakomybën ir, esant reikalui, ámonë bus uþdaryta. Keista, kad dël tokiø 

nekonkreèiø trûkumø ámonë gali bûti uþdaroma. Daþniausiai statybos prieþiûros 

organai reikalauja, kad bûtø laikomasi projekto, o èia akte projektu nesiremiama. 

Neþinia, kuo Petras Gasiûnas neátiko komisijai. 

Paðvitinio miestelio malûnas. Malûnà ketino statyti Jonas 

Radzvilas Vaðkø gatvëje nedideliame 19,8 × 21,0 m sklype, kuris 

ribojosi ðonu su Kazlauskiø, o gale su Ðerkðnio þeme. Malûnà30 

projektavo J. Jocas (ið paraðo projekte sunku nustatyti tikslià 

pavardës formà) 1932 m. 

Ið projekto suþinome, kad malûnas 

buvo nesudëtingo staèiakampio plano, 

griautinës sàrangos, vieno aukðto 

(aukðtis 6 m). Vienatûrinëje erdvëje 2 m 

aukðtyje árengta ~5 × 4 m (20 m2 ) dydþio 

pakyla. Ant jos uþlipama laiptais. Suprojektuotos 

vienerios girnos. Po pakyla 

árengta metalinë krumpliaratinë pavara. 

Ant gulsèio veleno átvirtintas skriemulys 

dirþinei pavarai. Malûnas 5,8 × 6,8 m 

(39,4 m2 ) dydþio, tokio pat dydþio ir ertikinë 

pastogë, kurioje árengta piltuvë 

grûdams á girnas pilti. Bendras malûno 

plotas – 98,8 m2 . Á pastogæ patenkama 

laiptais, vedanèiais nuo pakylos, o á malûnà 

– ið gatvës pusës per dvivërius vartus. 

Patalpa apðvieèiama dviem langais 

pastato gale ir dviem langais malûno ðonuose. 

Pastogë apðvieèiama irgi dviem 

langais. Malûnas dengtas malksnomis, o 

sienø griauèiai apkalti lentomis gulsèiai. 

Nei sienos, nei perdanga neapðiltintos. 

Malûnà suko 20 AJ dyzelinis „Ursus“ 

firmos variklis. Jis buvo tokios pat 

sàrangos kaip ir malûnas priestatëlyje su 

dviem langais ir durimis pastato gale. 

Variklis su pavara sujungtas dirþine pavara. 

Motorinë – 4 × 6 m (24 m2 Paðvitinio miestelio 



f. 388, ap. 2 

30 ) dydþio. Ten pat, b. 2641, l. 12. 

a , 

b. 2461, l. 9 




26


Malant 2–3 dienas per savaitæ, buvo tikimasi per metus 

sumalti 16 000 kg grûdø ir sunaudoti 4 000 kg gazolio. Prie 

malûno numatyta árengti laukiamàjá klientams ir kieme iðvietæ. 

Malûnui statyti leidimas iðduotas 1932 m. liepos 9 d., o 

jau 1932 m. rugsëjo 29 d. praneðama, kad leidimas likviduotas31 

. Nepavyko iðsiaiðkinti, kodël leidimas buvo panaikintas. 

Alekso Stankaièio Paðvitinio malûnas ir malksnø (gontø) 

dirbtuvë. Malûnas su malksnø dirbtuve ákurtas 1937 m. 32 Malûnas mûrinis, dviejø 

aukðtø su ertikine pastoge. Didþiausias malûno aukðtis – 7 m. Malûno pagrindinë 

dalis 6 × 8 m (~40 m2 ) ploto. Tokio pat dydþio antrasis aukðtas ir pastogë. Viso 

malûno plotas – apie 120 m2 Alekso Stankaièio 

Paðvitinio malûno 

ir malksnø (gontø) 

dirbtuvës projektas. 

LCVA, f. 388, ap. 2 

. Ðalia malûno priðlietas priestatas su skarda dengtu 

dviðlaièiu stogu. Jame árengta motorinë. Motorinës sienos mûrinës, 2,8 m aukðèio, 

pastogës didþiausias aukðtis – 2,0 m. Malûno pirmajame aukðte – trys langai, antrajame 

– 4, pastogëje – 2. Visi langai daugiastikliai. 

Uþ malûno árengtas griautinës sàrangos medinis 6 × 6 m dydþio priestatëlis 

su vienðlaièiu stogu. Priestatas skirtas malksnø gamybai. 

Malûno viduje iðilgai patalpos prie grindø árengta pagrindinë krumpliaratinë 

pavara. Ant jos árengtos dvi kampiniø krumpliaraèiø poros (po porà kiekvienam 

girnø stovui). Paèios girnos su grûdø ábërimo mechanizmu stovi antrajame aukðte. 

Ten árengta ir kruopinë, o pirmajame 

a , 

b. 2250, l. 8 

aukðte – piklius. Kruopinë ir piklius sukami 

nuo pagrindinës pavaros (per skrie- 

31 Ten pat, l. 1. 

32 Ten pat, b. 2250, l. 8. 




27


mulius) dirþinëmis pavaromis. Ant pagrindinës pavaros átaisytas didelis skriemulys 

dirþinei pavarai. Dirþas iðvestas á motorinæ ir per skriemulá sujungtas su 40 AJ vidaus 

degimo varikliu „Atlas“ 33 . 

Toje pat patalpoje numatyti kuro ir suspausto oro bakai. Variklio dûmø iðmetamasis 

vamzdis iðvestas laukan á triukðmo slopintuvà. Ventiliacija árengta motorinëje 

ir malûne, iðvedant ventiliacinius kaminus virð stogo. Motorinëje atskirta 

patalpëlë remonto dirbtuvei ir laukiamasis kambarys klientams su krosnele, praustuvu 

ir rûbine spinta. Ið lauko áeinama á prieangá, o ið ten á dirbtuvæ ir laukiamàjá 

kambará. Á motorinæ patalpà patenkama per atskirà áëjimà ið pietø pusës. Priestate 

yra 7 langai ir dvejos durys. 

Á malksnø gamybos patalpà patenkama ið pietø pusës. Patalpoje stovi malksnø 

gamybos staklës. Jas suka skriemulys, átvirtintas ant pagrindinës pavaros veleno galo. 

Sûkiai nuo ðio skriemulio dirþine pavara perduodami á malksnø stakliø skriemulá. 

Malksnos pjaunamos dviem skrituliniais pjûklais. 

Projektà rengë statybos technikas Kostas Savickas 1937 m. K. Savicko kontora 

buvo Ðiauliuose, Vilniaus g-vëje Nr. 105. Leidimas Nr. 20041 iðduotas 1937 m. rugpjûèio 

17 d. Paþymëta, kad „planas atitinka leidimà, iðduotà malûnui veikti“. 

Malûnas turëjo bûti pastatytas ant Elenos Nainienës þemës sklypo (65 × 77 m, 

t. y. apie 5 000 m 2 ) Paðvitinio miestelio laukuose. 

Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje 

„Paðvitinys“ (vyr. redaktoriai ir sudarytojai Aloyzas Bëèius, Kazimieras 

Kalibatas). 

Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë, 

anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas. 

Straipsnio priedai, skelbiami atskirai, tam skirtuose ðio leidinio skyriuose: 

1. Straipsnio santraukos lietuviø ir anglø kalbomis (sk. Straipsniø 

santraukos, Summaries). 

2. Þinios apie autoriø (sk. Apie autorius). 

Nurodymai dël straipsniø naudojimo (citavimo): Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá 

elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ svetainës www.llt.lt straipsná ar jo dalá kartu 

su juo privaloma skelbti leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ visà nesutrumpintà pavadinimà, jo tarptautinio 

standartinio serialinio leidinio numerá ISSN 2029-0799, interneto svetainás www.llt.lt pavadinimà, tomo 

(darbo) sutartiná kodiná pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos 

ir monografijos, kuriai straipsnis parašytas, pavadinimus bei straipsnio pirmojo paskelbimo serijos 

monografijoje ir jo paskelbimo svetainëje www.llt.lt datas (jei šios datos sutampa, skelbiama viena – 

paskelbimo svetainëje www.llt.lt data). 

33 Ten pat. 




28

Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?