Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
256 Parengė Algimantas Katilius ir Justinas Sajauskas *4<br />
aukštinusi Vaičaitį ir jo eiles, ūmai pakeitė savo nuomonę ir, pasak Šilerio,<br />
apmėtė poeto atminimą pagiežos grumstais. Ja pasekė Liudas Gira<br />
(1884–1946), Zigmas Kuzmickis (1898–1976) ir kt.<br />
Poeto gerbėjų buvo nepalyginti daugiau.<br />
Tiek poeto gerbėjai, tiek jo menkintojai daugiausia apie jį sužinojo iš<br />
jauniausio Prano Vaičaičio brolio Juozo raštų.<br />
Pirmiausia – iš 1909 m. Šilavoto vikaro Juozo Vaičaičio įvairiuose leidiniuose<br />
pradėtų spausdinti atsiminimų Pranciškus Vaičaitis. Vėliau, 1934 m.,<br />
žurnale Atheneum“ pasirodė išsami apybraiža Prie Prano Vai čaičio biografijos.<br />
Ją Juozas Vaičaitis parašė klebonaudamas Griškabūdyje.<br />
Šiandien spausdinamas rašinys Griškabūdis senovėje ir dabar būtų trečiasis<br />
tokio pobūdžio kunigo Juozo darbas. Sunku pasakyti, kada jis pradėtas<br />
rašyti: pirmieji rašinio skyriai be datos, baigtas – 1953 m. kovo 4 d., taigi<br />
dar Griškabūdyje, kuriame kunigas darbavosi iki 1954 m. rudens (jį pakeitęs<br />
kunigas Vytautas Tėvelis pareigas perėmė 1954 m. lapkričio 5 d.).<br />
Rašinyje (dėl plačių reminiscencijų jį sunku pavadinti dienoraščiu) prisimenamas<br />
ir brolis poetas. Deja, ne taip dažnai, kaip norėtųsi, vos keliais<br />
sakiniais. Tačiau žinant, kaip sunku buvo poetui Vaičaičiui prasimušti į<br />
viešumą gyvam esant, kaip atkakliai jo eilės buvo nutylimos po autoriaus<br />
mirties, kiekvienas autentiškas šio poeto gyvenimo ir kūrybos paliudijimas<br />
– aukso vertės, ypač, kai liudija brolis.<br />
Šioje publikacijoje spausdinama Griškabūdis senovėje ir dabar ir Kultūros<br />
Pam. Įst. Įgaliotam arch. Makarevičiui. Turimos žinios apie Griškabūdžio bažnyčią,<br />
kurie saugomi Vilkaviškio vyskupijos archyve.<br />
GRIŠKABūDIS SENOVĖJE IR DABAR<br />
Justinas Sajauskas<br />
Dabartinė Šakių apskr. prieš 300 metų buvo vieni miškai, kur ne kur išmarginti<br />
kaimais. Didikai, kaip šios apylinkės Jurbarko seniūnai, labai rūpinosi<br />
apgyvendinti žmonėmis. Esamoms girioms prižiūrėti buvo įkurdintas,<br />
taip vadinamas, Jurbarko girių girininkas. Tam girininkui buvo pavesta<br />
„Lestnistvos“ dvarelis, devynių valakų žemės (netoli Naumiesčio). Toji<br />
žemė buvo padalinta šešiems ūkininkams po vieną valaką ir dvareliui<br />
trys valakai. Tie šeši ūkininkai turėdavo to dvariuko darbus nudirbti (baudžiava).<br />
Lesnistvos dvariukas vėliau padidėjo ir pramintas „Didždvaris“.
Change language