Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

262 Parengė Algimantas Katilius ir Justinas Sajauskas
*10
Garsiausias, argu žinomiausias – tai lietuvių kalbos tėvas Rygiškių
Jonas-Jablonskis 20 . Pranaičių Julė 21 – literatė (veikėja Amerikoje). Pranaitis
Juozas 22 , vargoninkas, ilgai veikęs Peterburge.
Griškabūdžio parapija benebus visos vyskupijos viena iš produktingiausių
išleistais inteligentais. Tėvai ūkininkai noriai vaikus stūmė mokslan,
ypač devynioliktojo šimtmečio vidury ir antroj pusėj. Geros įtakos
darė karmelitų įdiegta religingumo dvasia. Be jos šeimos suyra, vaikai
apleidžiami arba išlepinami bevaliai. Be to kunigai giminės išjudindavo
pasiturinčius tėvus, kad vaikus leistų į aukštesnius mokslus.
Dar kur kas prieš „Aušrą“ Griškabūdžio bažnyčios frontone virš didžiųjų
durų buvo ir yra blizgąs lietuviškas parašas: Namai mano, namai
maldos. Tais laikais tai vienintelė vieta, kuri nepaisė nė rusų, nė lenkų
grasmės, skelbė, kad čia lietuviai gyvena ir meldžiasi.
Kapuose yra kun. Rudzinsko kapo akmuo su lietuvišku užrašu:
20 Jonas Jablonskis (1860–1930), kalbininkas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1881–
1885 m. studijavo Maskvoje klasikinę filologiją. 1889–1896 m. dirbo mokytoju Mintaujos
gimnazijoje, 1896–1900 m. mokytojavo Talino gimnazijoje. Iš gimnazijos atleistas už draudžiamų
leidinių laikymą. 1902–1903 m. ištremtas į Pskovą. 1903 m. Šiauliuose nelegaliai
mokė lietuvių kalbos, tvarkė Zubovų archyvą. Nuo 1904 m. dirbo lietuviškų laikraščių
redakcijose. Nuo 1906 m. dirbo mokytoju įvairiose gimnazijose, tarp jų – Martyno yčo
gimnazijoje Voroneže. 1918 m. grįžo į Vilnių, 1919 m. persikėlė į Kauną. Čia porą metų
vadovavo lietuvių kalbos mokytojų kursams. 1922–1926 m. dėstė Lietuvos universitete.
žymiausias lietuvių kalbos normintojas.
21 Julė Pranaitytė (1881–1944), rašytoja, knygų leidėja. Kun. Justino Bonaventūros Pranaičio
sesuo. Baigė Sankt Peterburge Šv. Kotrynos gimnaziją, dvejus metus Prancūzijoje
studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1901 m. mirus jos sužadėtiniui Pranui Vaičaičiui,
išvyko studijuoti į Ingenbohlį Šveicarijoje. Trumpai buvo įstojusi į vienuolyną, kur susipažino
su kun. Antanu Miluku. Visą gyvenimą liko ištikima jo bendradarbė. 1902 m.
pabaigoje išvyko į JAV. Iš pradžių gyveno Shenandoach (Pa,) vėliau persikėlė į Filadelfiją.
Nuo 1903 m. redagavo laikraštį „žvaigždė“, kuris ėjo iki Pranaitytės mirties. Savo lėšomis
yra išleidusi apie 35 leidinius.
22 Petras Juozas Pranaitis (1868–1942), vargonininkas, kun. Justino Bonaventūros Pranaičio
brolis. Muzikos pradėjo mokytis pas Naumiesčio vargonininką Risauskį. Padedamas
brolio, 1888 m. kaip laisvas klausytojas įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją ir mokėsi
groti vargonais. 1910 m. dirbo vargonininku Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje.
Vėliau grįžo į tėviškę ūkininkauti. Gyvendamas Sankt Peterburge, subūrė chorą ir jam
vadovavo. Harmonizavo dainas, parašė muzikos kūrinių.