02.08.2013 Views

Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

266 Parengė Algimantas Katilius ir Justinas Sajauskas *14<br />

vekselių žirantais, lengvi nuosavybės pakeitimai su kreditorių prigavimu<br />

– visa tai pastūmėjo žmones nebranginti, kas svetima, netaupyti, kas<br />

sava. Moralis žmonių stovis žymiai smuko. Reik kelių dešimtmečių šiam<br />

dvasios pakrikimui atitaisyti.<br />

Daug gera daro kultūrinės draugijos. Jos narius išsijoja, pasiliekančius<br />

nariais daro sąmoningesniais, kultūringesniais. Antroji, trečioji karta galima<br />

tikėtis pasivys moraliu žvilgsniu prieškarinius laikus ir pralenks, jei<br />

neužklius už kokių parioglintų iš viršenybių stabdžių.<br />

Did[ysis] karas daug nuostolių visiems pridarė. Dvidešimties metų<br />

tarpas spragas kiek užkaičiojo. Jaunoji karta karo baisybių jau nebežino.<br />

Du karo kensmingu palikimu likosi ir Griškabūdžio parapijoj labiau, neg<br />

kur kitur, jaučiamu: girtavimo šmėkla ir padorumo jausmo pašlijimas.<br />

Rusų valdymo laikais griškabūdiečiai gėrė monopolinę, kaip visur.<br />

Daugiau buvo madoj alus. Karo pradžioj prisiėjo porą metų apsieiti be<br />

bonkos. Trečiaisiais karo metais vokiečiai pristatydavo erzaco degtinės ir<br />

juokingai išnaudodavo girtuoklius – perkantį degtinės bonką vertė pirktis<br />

supuvusių slyvų, surūdijusių dalgių. Kiek padoresnis bonkos mėgėjas<br />

neprisiversdavo save taip žeminti dėl bonkos. Girtuoklių netrūko, grūdosi<br />

eilėmis ir vokiečių šlamštą išpirkdavo degtinės proga. Į karo pabaigą,<br />

vokiečių pamokyti, radosi savi degtindariai. Kadangi ši pramonė nesudėtinga,<br />

veik kiekvienas kaimas tokių meisterių turėjo net po kelis. Degtindariai<br />

su savo įrankiais keliavo pakiemiais, darkė javus, pratino jaunimą<br />

girtauti. Girtuokliai naudojo proga (nieks nedraudė) ir už dviejų metų<br />

priversto negėrimo atsimušė dvigubai. Griškabūdžio klebonijos kieme<br />

buvo nuo senų laikų geležiniai barjerai (storokos dūdos) arkliams pririšti.<br />

Paplitus degtinės varymo menui, specialistams trūko tinkamų dūdų.<br />

Dūdos arkliams rišti kliuvo į akį degtindariams. Po kiek laiko išvoginėjo<br />

visas dūdas iš kiemo.<br />

Nepaisant skaudžių baudų, lietuviškosios policijos uolumo, degtinės<br />

varymas nepradingsta nė dabar. Krūmais apaugusios sodybos – gera<br />

slapynė degtindariams. Įpratę girtauti prie šeimyninio viedro, troškulį<br />

malšina valstybine prie kiekvienos progelės. Tarnaujantieji neištenka<br />

algų, ūkininkai pramagaryčiauja ir neatliekamus centnerius. Pagaminta<br />

valstybinė, monopolių tinklas, perpintas traktieriais, klubais sugauna silpnavalius<br />

ir iščiulpia, kaip voras muselę. Griškabūdžio monopolis daro<br />

metinės apyvartos už 100 000 litų. Taip kad 3800 galvų parapijoj, įskaitant<br />

kita veik tiek svetimų parapijų ir atmetus vaikus, kiekvienai vyriškai ir

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!