Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

264 Parengė Algimantas Katilius ir Justinas Sajauskas *12
1904–1905 m. revoliucija 24 čia rado parengtą dirvą. Gaila, kad judėjimo
vadai nukreipė veikimą į žmonių terorizavimą, išnaudojimą ir prieš
tikėjimą. Tuom užkirto kelią masių pritarimui ir parėmimui. Tada sudeginta
valsčiaus raštinė, vienas žmogus sušaudytas savam name Griškabūdyje
(Bliuvas). Keli kryžiai apardyti, apšaudyti... Tokių vadų elgesiu
žmonės piktinosi ir jais nepasitikėjo. Revoliucijos priedanga vystėsi
chuliganizmas.
Atgavus spaudą 1904 m. Griškabūdžio parapija neatsiliko nuo kitų
vietų spaudos palaikymu. žymi persvara buvo katalikiškos spaudos. Nors
visais laikais nestigo ir kairiosios pakraipos laikraščių, knygų, kurias siųsdavo
į savo tėviškes Rusijoj gyveną, ar iš Amerikos nukairėję giminės.
Organizuoto spaudos platinimo nebuvo, veikė pavieniai savanoriai. Daug
darė ir smalsumas – kaip atrodo tie laikraščiai, už kuriuos tiek daug kentėta
ir su tokiu užsispyrimu kovota. Kas 6–8 namas ėmė laikraštį. Paskesniais
keliais metais, išvysčius organizuotą spaudos platinimą, veik kiekviena
šeima turi laikraštį (750 šeimų – 670) tik kat[alikiškos] spaudos.
Draugijinis gyvenimas buvo pradėtas dar aną šimtmetį tėvų karmelitų
Škaplieriaus brolija. Kaimams buvo nuskirti tėvunai, dešimtininkai,
vyresnėsės motinos. Posėdžiavo, kada reikėjo ir gyvai dėjosi prie parapijos
tvarkymo, trobesių statymo, turėjo savo iždą, iždininkus. Griškabūdy
būta tikros „špitolės“, buvo karšinami paliegėliai. Bažnyčią statant,
Škaplieriaus brolijos taryba noroms atlikinėjo techniškąjį darbą. Rusams
organizuota žmonių veikla netiko. Brolijai uždrausta veikti. Narių sąrašai
nutraukta 1854 m. Brolija veikė ir toliau, tik nevedė knygų, rusų privengianti.
Ilgainiui brolijos organizuotumas dingo.
Dabar tą darbą dalinai dirba dvasios srity – Gyvasis Rožančius, Tretininkų,
Maldos apaštalavimo brolijos, kurių 1940 metais skaitoma buvo
1000 [narių].
Nuo 1904 m. sumišimų pradėjo dygti draugijos. Pirmosios buvo „žiburys“,
„žagrė“, „Blaivybė“. „žiburys“ skaitė narių šimtais. „žagrė“ su
centru Marijampolėje turėjo į 30 narių, tai ekonominė draugija.
Didysis Karas sustabdė besivystantį organizacinį judėjimą. Karo baisenybėms
praūžus Griškabūdy, kaip ir vokiečių patyčioms, pradėjo „žiburys“
žibėti. Visas judėjimas koncentravosi vienoj draugijoj. Čia keltas
religinis susipratimas, čia diegiamas tautinis atsparumas, čia informuo-
24 Iš tikrųjų 1905–1907 m. revoliucija.