PDF - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

Rektoriaus 

akademiko Algirdo Gaiþuèio 

ataskaita 

Vilniaus pedagoginio 

universiteto veikla 

2005 

Vilnius, 2006 

1

2 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006

Turinys 

Ávadas ................................................................................................................ 5 

Universiteto struktûra ir darbuotojai ................................................................... 9 

Finansai ........................................................................................................... 11 

Studijos ........................................................................................................... 16 

Mokslas ........................................................................................................... 41 

Projektø vadyba ............................................................................................... 49 

Tarptautiniai ryðiai ........................................................................................... 51 

Universiteto studentø atstovybë ....................................................................... 56 

Pedagogø kvalifikacijos centras .......................................................................... 59 

Kalbø mokymo centras ..................................................................................... 62 

Biblioteka ........................................................................................................ 63 

Universiteto leidykla ........................................................................................ 71 

Ryðiø su visuomene skyrius ............................................................................... 74 

Informacinis skyrius ......................................................................................... 76 

Kultûros centras ............................................................................................... 77 

Sportas ............................................................................................................ 78 

Ûkis ir socialinë rûpyba .................................................................................... 81 

3

Ávadas 

Ávadas 

2005 m. mûsø akademinei bendruomenei buvo itin reikðmingi, ásidëmëtini. 

Vilniaus pedagoginis universitetas ðventë savo 70 metø jubiliejø. 

Taip, kaip prabëga þmogaus gimtadieniai, praeina ir institucijø jubiliejai. 

Kartais atrodo, kad ðventës yra tarsi tikro gyvenimo netikri atspindþiai. 

Kita vertus, kas yra tas tikrasis gyvenimas, dar niekam nepavyko rasti 

tikslaus atsakymo. 2005 m. jubiliejinë ðventë, kaip pabrëþë mûsø garbûs 

sveèiai, socialiniai partneriai, Prezidentûros, Seimo, Vyriausybës atstovai, 

– tai drauge pagarbos þenklas daugelio dëstytojø ir studentø kartoms, 

árëþusioms gilià vagà mûsø kraðto ðvietime ir kultûroje. Taip pat be galo 

dþiugu, kad studentija kasmet darosi reiklesnë ir socialiai brandesnë. Ji 

kelia daug aktualiø klausimø ir nori, kad studijos ir mokslo naujovës Universitete 

darytøsi brandesnës, atitinkanèios Europos ir pasaulio geriausiø 

universitetø patirtá. 

2005 m. vykdëme Universiteto restruktûrizacijà. Ásteigta naujø katedrø, 

institucijø ir kt. padaliniø, ákurtas Sporto ir sveikatos fakultetas. Pokyèiø 

metais visi puikiai suprantame, kad globalizacijos iððûkiø ir þiniø ekonomikos 

veikiami universitetai turi bûti atviri ir atskaitingi visuomenei. Tai ypaè 

aktualu mûsø Universitetui, turinèiam edukaciná, ðvieèiamàjá profilá. Gyvendami 

rinkos, netgi finansiniø sunkumø sàlygomis, mes galime pasiekti 

gerø rezultatø. Ir jø pastebimai daugëja ávairiose universitetinio gyvenimo 

srityse. Dekanai ir katedrø vedëjai darosi iniciatyvesni vadybos srityje. Reikia 

ne tik mokëti taupyti lëðas, bet svarbiausia ieðkoti paèiø ávairiausiø finansavimo(si) 

ðaltiniø ir jas padidinti. 

Gerai, kad atnaujiname studijø programas, maþiname menkaverèiø kursø 

skaièiø ir ieðkome bûdø, kaip ðiomis konkurencingumo sàlygomis suderinti 

studijas ir mokslà. Projektinë universiteto veikla ir jos skatinimo mechanizmai 

dar nëra gerai apmàstyti ir sustyguoti, bet pirmieji þengti þingsniai jau 

teikia ðviesiø vilèiø. Universitetui ypaè svarbu pritraukti biudþeto lëðas, netgi 

privaèias investicijas, kitaip tariant – ieðkoti kuo ávairesniø finansavimo 

ðaltiniø. Bûtina visiems suktis didesniais pagreièiais savo profesijos ir kompetencijos 

sferoje, mokëti gerai paskirstyti jëgas, iniciatyvas ir palengva atsi- 

5

Ávadas 

sakyti perdëm tradicinës galvosenos, kad kiti, t. y. Vyriausybë ar mokslo 

valdininkai, iðspræs uþ mus tai, kas mums patiems privalu daryti. Juk Universitetas 

nëra paprasta ástaiga ar didelis þiniø „supermarketas“. 

Europos universitetø asociacijos, á kurià 2006 m. buvome priimti, nuostatuose 

pabrëþiama, kad adekvatus ir nuolatinis finansavimas – tai privaloma 

sàlyga, garantuojanti universitetams ateitá, o kartu su ja – ir skatinanti 

kultûrines, socialines ir technologines naujoves. Ðie aspektai buvo akcentuoti 

Glazgo mieste (Ðkotija), Upsalos (Ðvedija) ir neseniai ávykusiuose Hamburgo 

(Vokietija) Europos universitetø rektoriø kongresuose. Be to, visuose 

kongresuose buvo aiðkiai iðsakyta: Europa negali tikëtis tapti konkurencinga, 

jeigu á aukðtojo mokslo ir moksliniø tyrimø biudþetus nebus þiûrima 

kaip á ateities uþtikrinimo investicijà ir jeigu jie skubiai nebus didinami. 

Tai labai teisingi ir apgalvoti þodþiai. Ir aliarmuoja tie senieji Europos 

universitetai, kuriø metiniai biudþetai mums, Lietuvos universitetams, gali 

tik sapnuotis. Maþa to, mûsø spaudoje ávairiø mokslo ir studijø valdininkai 

ir valdininkëliai ir neretai prie jø pritapæ „visaþiniai“, kuriems në motais 

realybë, nuolat baksnoja ir baksnoja universitetus. Jie turi savø grupiniø 

interesø ir juos þûtbûtinai gina visais ámanomais bûdais. Deja, jø motyvacija 

ir argumentai ðlubuoja ar apskritai bûna iðlauþti ið pirðto. 

Ávertinus finansavimà ir valdymo dalykus, tenka pastebëti, kad mûsø Universitete 

(kaip, beje, ir kituose) reikia tobulinti valdanèiàsias (administracines) 

struktûras ir ieðkoti bûdø, kaip kelti vadovavimo kompetencijà, kad 

didëtø jø efektyvumas ir inovacinë galia. Turiu galvoje ne tik fakultetus, 

katedras, bet kiekvienà universiteto padaliná, bûtent kiekvienà: nuo, atrodytø, 

svarbiausio, visø matomo iki kukliausio. Dabar vis daþniau ir plaèiau 

aptariama idëja: ieðkoti ypaè kombinuotø vieðojo ir privataus finansavimo 

modeliø ir juos diegti. Tai nëra paprasta. Bûtina iðsamiai aptarti (visais 

ámanomais pjûviais) Universiteto strategijà, taip pat tam tikrus valdymo ir 

vadybos klausimus. Ir dargi neuþmirðti – Universiteto restruktûrizavimas 

apima ne tik fakultetus ir katedras, studijas ir mokslà, bet ir visus kitus – 

finansø ir ûkio padalinius. 

Mes privalome taip dirbti ir kurti, kad ágyvendintume ávairius studentø 

paramos planus, uþtikrintume geras studijavimo ir gyvenimo sàlygas, iðmo- 

6

Ávadas 

kytume disponuoti savo laiku ir kukliais finansais. Reikia siekti, kad suteiktume 

jiems ne tik profesinæ kompetencijà, kad neprigamintume atskirø profesijø 

„perprodukcijos“ ir tuo bûdu nepadidintume psichologinës átampos 

tarp ðvietëjø. O kà jau bekalbëti apie edukologø perkvalifikavimà, ðvietimà, 

mokymàsi visà gyvenimà, bûtent tuos barus, kuriuos negaiðdami laiko privalome 

sustiprinti. 

Kai kartais pagalvoji, neverta iðradinëti dviraèio. Mûsø Universitetas kaip 

„dviguba“ ðvietimo institucija, ugdanti bûsimuosius ðvietëjus, turi dar daug 

nepanaudotø galimybiø. Orientuokimës á Europoje esamus gerosios patirties 

modelius, juos perimkime, analitiðkai pasverkime, turtinkime ir taikykime 

sau. 

Ir dar vienas pastebëjimas. Ðiais metais iðaugo mûsø dëstytojø susidomëjimas 

ES struktûriniais fondais. Ir ðia linkme juntami geri pokyèiai. Ne 

vienas projektas buvo teigiamai ávertintas ir ateityje teiks nemaþø finansø. 

Deja, ne visi fakultetai ir katedros rodo iniciatyvà. Reikia siekti, kad kiekvienas 

fakultetas ir institutai pateiktø bent po vienà projektà. Be to, neuþmirðkime 

ir kitø nacionaliniø galimybiø – yra Lietuvos mokslo fondas, Lietuvos 

tûkstantmeèio komisija, Valstybinë kalbos inspekcija, Spaudos, sporto 

ir kultûros rëmimo fondas, Lituanistikos tradicijø ir paveldo áprasminimo 

komisija bei kiti ðaltiniai, kuriuos visus dera „iðbandyti“. 

Mums labai svarbu padëti studentams ne tik siekti profesiniø aukðtumø, 

þiniø, bet ir palengvinti studijø naðtà. Juk ne kiekvienas jaunuolis turi pakankamai 

lëðø, kad galëtø mokytis ir leisti laisvalaiká, plësdamas kultûros 

akiratá. Paprastai studijavimo, o ne studentavimo galimybës priklauso nuo 

Vyriausybës ir jos patvirtinto biudþeto, tëvø paramos ir kitø rëmëjø dosnumo. 

Aukðtasis mokslas vis brangsta, nors privalo bûti prieinamas jaunimui. 

Mûsø pareiga – ne didinti studijø kainà, o padëti studentams bûti laisviems, 

neprislëgtiems finansiniø sunkumø. Universitetas neturëtø likti skolingas studentui 

nei jam dëstomø dalykø kokybës, nei dëstytojø sugebëjimo justi jaunimo 

reikmes, nei jø rodomo dëmesio jo reikmëms, nei valgyklø ar bendrabuèiø 

teikiamø paslaugø. Svarbiausia, kad mes, akademinës bendruomenës 

nariai, ugdytume, saugotume ir gerbtume jauno þmogaus orumà ir meilæ 

gyvenimui. Tai Universiteto ateities garantas. 

7

Ávadas 

Ðirdingai dëkoju mûsø Universiteto darbuotojams ir dëstytojams, padëjusiems 

parengti ðià ataskaità: 

studijø prorektoriui V. Bernotui, 

mokslo prorektoriui R. Þelviui, 

plëtros ir tarptautiniø ryðiø prorektoriui A. Ragauskui, 

Ûkio direktoriui P. Valatkai, 

Personalo skyriaus vedëjai T. Deðukienei, 

vyr. buhalterei V. Gulbinienei, 

Mokslo skyriaus vedëjai D. Sabromienei, 

Studijø skyriaus vedëjui A. Kiveriui, 

Projektø vadybos skyriaus vedëjui S. Zybartui, 

Pedagogø kvalifikacijos centro direktorei L. Aleksandroviè, 

Kalbø mokymo centro direktorei I. Navickienei, 

Tarptautiniø ryðiø skyriaus vedëjui G. Povilaièiui, 

Bibliotekos direktorei E. Banionytei, 

Leidyklos direktoriui J. Balèiûnui, 

Ryðiø su visuomene skyriaus vedëjai A. Vilkelienei, 

Informacinio skyriaus vedëjui A. Skurevièiui, 

Kultûros centro direktorei A. Karietaitei, 

Sporto centro direktorei I. Braðkienei, 

Socialinës rûpybos skyriaus vedëjai R. Makarkovai, 

Istorijos fakulteto istorijos studijø programos magistrantui E. Gotalskiui. 

8

Universiteto struktûra ir darbuotojai 


2005 metais toliau vykdytas Universiteto restruktûrizavimas. 

Universiteto Senato nutarimu ásteigtas Sporto ir sveikatos fakultetas, kuris 

pradëjo veikti nuo 2005 metø sausio 1 dienos. Fakultete veikia Sveikatos ugdymo 

katedra, perkelta ið Pedagogikos ir psichologijos fakulteto, Kûno kultûros 

teorijos ir Sporto metodikos katedros, perkeltos ið Gamtos mokslø fakulteto. 

Fakultetas turi Sporto kompleksà, Sporto centrà, panaikinus Sporto pedagogikos 

ir fiziologijos laboratorijà ásteigtos Psichofiziologijos ir biomechanikos, Sporto 

pedagogikos ir sporto fiziologijos, Biochemijos mokslinës laboratorijos. 

2005 m. balandþio 27 d. patvirtintas Istorijos fakulteto Katalikø tikybos katedros 

Arkivyskupo Meèislovo Reinio krikðèioniðkosios antropologijos tyrimø 

centras. 

Per 2005 metus pasikeitë 6 katedrø pavadinimai. Techniniø disciplinø 

katedra pavadinta Bendrosios technologijos katedra, Ikimokyklinës pedagogikos 

katedra – Vaikystës studijø katedra, Pradinio ugdymo katedra – Ugdymo 

pagrindø katedra, Buities kultûros katedra – Technologinio ugdymo katedra, 

Vokieèiø filologijos ir metodikos katedra – Vokieèiø filologijos ir 

didaktikos katedra, o Baltarusiø filologijos katedra – Baltarusiø filologijos ir 

tarpkultûrinës komunikacijos katedra. 

2005 m. Universitete buvo 9 fakultetai ir 2 institutai, kuriuose veikë 52 katedros. 

Joms buvo skirta 530,63 pedagoginio personalo etato (2004 m. – 504,18). 

Etatø struktûra 

Metai 

profesoriai 

Dëstytojai 

docentai lektoriai asistentai 

Iš viso 

2005 64,13 238,54 115,21 112,75 530,63 

12,1% 45% 21,7% 21,2% 100% 

Katedrose dirbo 587 dëstytojai, ið jø 79 profesoriai, 219 docentø, 133 

lektoriai ir 156 asistentai. 

Moksliniams padaliniams buvo skirta 15,65 etato. 

Ið viso 2005 m. Universitete dirbo 1214 darbuotojø (2004 m. – 1241), 

598 mokslo darbuotojai dirbo katedrose ir laboratorijose, ið jø 408, turintys 

mokslo laipsná ar pedagoginá vardà. Tai sudarë 68,2 proc. visø mokslo darbuotojø. 

9


10 

Universitete, kaip pagrindinëje darbovietëje, dirbo 423 mokslo darbuotojai: 

q 237 ið jø turi daktaro mokslo laipsná, 

q 37 – habilituoto daktaro mokslo laipsná, 

q 140 – docento pedagoginá vardà, 

q 32 – profesoriaus pedagoginá vardà. 

vyrai 

moterys 

Mokslo darbuotojai 

daktarai habilituoti daktarai docentai profesoriai 

106 31 77 28 

131 6 63 4 

Mokslo darbuotojai

Finansai 

Finansai 

2005 m. valstybës biudþeto asignavimø planuota, gauta ir panaudota: 

1.1 programai „Aukðèiausios kvalifikacijos specialistø rengimas“ ágyvendinti 

– 22 264,0 tûkst. Lt; 

1.3 programai „Studentø rëmimas ir jø kreditavimo plëtojimas (stipendijos)“ 

ágyvendinti – 5113,0 tûkst. Lt. 

Uþ teikiamas mokamas paslaugas 2005 metais surinkta 18 175,9 tûkst. 

Lt, ið jø 15 827,7 tûkst. Lt gauta uþ studijas. Á valstybës biudþetà sumokëta 

18 075,9 tûkst. Lt. Susigràþinta ið valstybës biudþeto 88.8 programai „Mokslo 

ir studijø specialiosios programos“ ágyvendinti 20 594,4 tûkst. Lt (áskaitant 

2004 m. kasiná lëðø likutá – 717,8 tûkst. Lt). 

Specialiøjø lëðø (ið negyvenamøjø patalpø nuomos) gauta 361,9 tûkst. Lt, 

ið jø 347,4 tûkst. Lt iðleista paslaugoms ir prekëms ásigyti. Gavus paskolà su 

valstybës garantija ir papildomø lëðø ið Ðvietimo ir mokslo ministerijos, 

sumokëta 500,8 tûkst. Lt uþ pastatø renovacijà. 

Taip pat Universitetas gavo tiksliniø lëðø (pavedimø sàskaita) – 19 113 

tûkst. Lt, ið jø ESF projektams ágyvendinti skirta 1166,1 tûkst. Lt. 

2005 m. pajamos (tûkst. Lt) 

Eil. nr. Finansavimo šaltiniai Finansavimo apimtys 

1. Valstybës asignavimai 27 377,0 

2. Teikiamø mokamø paslaugø pajamos 18 175,9 

3. Patalpø nuomos pajamos 361,9 

4. Tikslinis finansavimas 

4.1. Pavedimø sàskaita 1911,3 

4.2. Renovacijai skirtos lëðos 500,8 

4.3. ESF parama 1166,1 

Iš viso 49 493,0 

2005 m. ið valstybës biudþeto asignavimø, palyginti su 2004 m., gauta 

1613,5 tûkst. Lt daugiau: 

1.1 programai „Aukðèiausios kvalifikacijos specialistø rengimas“ skirta 

1542,5 tûkst. Lt, 

1.3 programai „Studentø rëmimas ir jø kreditavimo plëtojimas (stipendijos)“ 

– 71,0 tûkst. Lt. 

11

Finansai 

12 

Teikiamø 

mokamø 

paslaugø 

pajamos 

37% 

2005 m. pajamos – 49 493 tûkst. Lt 

Tikslinis 

finansavimas 

7% 

Valstybës 

asignavimai 

56% 

Uþ teikiamas mokamas paslaugas ir patalpø nuomà surinkta 

1057,6 tûkst. Lt daugiau. 

Tikslinis finansavimas padidëjo 648,3 tûkst. Lt. 

2005 m. Universitetas pajamø gavo 3314,4 tûkst. Lt daugiau nei 2004 m., 

á tà sumà áskaitant ESF projektams skirtus 1166,1 tûkst. Lt. 

60000 

50000 

40000 

30000 

20000 

10000 

0 

Valstybës 

asignavimai 

2004–2005 m. pajamos (tûkst. Lt) 

Teikiamø 

mokamø 

paslaugø 

pajamos 

Tikslinis 

finansavimas 

Ið viso 

– 2005 

– 2004

Iðlaidø rûðys Biudžeto 

asignavimai 

(1.1 ir 1.3 

programos) 

2005 m. iðlaidos (tûkst. Lt) 

Specialioji 

88.8 

programa 

Patalpø 

nuomos 

pajamos 

Tikslinis 

finansavimas 

Finansai 

Iš viso 

Darbo užmokestis, autorinis 

atlyginimas 16 873 7650 37 682 25 242 

Soc. draudimo ámokos 2725 4442 12 132 7311 

Stipendijos (1.3 programa) 5113 5113 

Doktorantø, Socrates programos ir 

kitos stipendijos 776 175 951 

Patalpø ðildymas 164 560 724 

Elektros energija 90 491 581 

Ryðiø paslaugos 322 9 331 

Vandentiekis ir kanalizacija 110 110 

Transporto išlaikymas 248 2 250 

Spaudiniai 280 12 292 

Kitos prekës 1720 176 181 2077 

Komandiruotës 111 180 76 367 

Kitos išlaidos 395 681 16 170 1262 

Ilgalaikio materialinio turto 

remontas 130 1680 105 41 1956 

Kito ilgalaikio turto ágijimas 1000 1312 509 2821 

Iš viso 27 377 19 676 348 1987 49 388 

Ilgalaikiui turtui ágyti buvo panaudota 2821 tûkst. Lt biudþeto asignavimø: 

1.1 ir 88.8 programø bei tiksliniø lëðø. Turto uþ 79,4 tûkst. Lt ásigyta ið 

paramos lëðø arba gauta nemokamai. 

13

Finansai 

14 

Ilgalaikio turto ásigijimas (tûkst. Lt) 

Finansavimo šaltiniai 

Eilës 

1.1 88.8 

parama, 

dovanos, 

kiti tikslinis 

nr. 

Pavadinimas 

programa programa šaltiniai finansavimas Iš viso 

1. Televizoriai 3,1 1,7 4,8 

2. Telefakso aparatai 0,5 0,5 

3. Garso ir vaizdo aparatûra 10,2 10,2 

4. Salës ágarsinimo ir apðvietimo sistema 171,7 171,7 

5. Projektoriai 101,6 3,5 105,1 

6. Skaitmeniniai fotoaparatai 3,8 3,8 

7. Kasos aparatai 3,0 3,0 

8. Mobilieji telefonai 0,5 0,5 

9. Laboratorinë áranga 3,3 21,4 7,5 32,2 

10. Kopijavimo aparatai 5,6 5,6 

11. Sceniniai rûbai 4,8 4,8 

12. Skaitmeninës vaizdo kameros 16,4 16,4 

13. Kompiuterinë technika 431,8 39,3 471,1 

14. Valgyklos áranga 9,6 9,6 

15. Ktas ûkio inventorius 31,4 31,4 

16. Vejapjovë 2,5 2,5 

17. Bareljefai 4,0 4,0 

18. Atminimo lenta 0,8 0,8 

19. Paveikslai 2,5 2,5 

20. Kompiuterinës programos 

Registro pažymos ir rekonstr. 

70,4 70,4 

21. projektavimas 157,1 157,1 

22. Muzikos instrumentai 3,0 3,0 

23. Baldai 35,2 4,9 40,1 

24. Rašomosios lentos 0,6 0,6 

25. Vëliavos 10,3 1,3 11,6 

26. Universiteto atributika 4,2 4,2 

27. Transportas 50,0 50,0 

28. Pastatø kapitalinë statyba, renovavimas 1000 182,0 500,8 1682,8 

Iš viso 1000,0 1311,8 79,4 509,1 2900,3

Darbo uþmokestis, 

autorinis atlyginimas – 65,91 

Iðlaidos pagal rûðis (procentais) 

Finansai 

Ryðiø paslaugos – 0,67 Komandiruotës – 0,74 

Spaudiniai – 0,59 Kitos iðlaidos – 2,56 

Transporto iðlaikymas – 0,51 

Komunalinës paslaugos – 2,87 

Ilgalaikio materialinio turto remontas – 3,96 

Prekës, trumpalaikis turtas – 4,21 

Ilgalaikio turto ásigijimas – 5,71 

Stipendijos (1.3 programa) – 12,28 

Didþiausià iðlaidø dalá sudarë iðlaidos darbo uþmokesèiui, autoriniams 

darbams apmokëti ir su jais susijusiems mokesèiams – 66 proc., stipendijoms 

– 12 proc., ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui ásigyti – 10,5 proc., 

ilgalaikio turto remontui – 4 proc., komunalinëms, ryðio ir kitoms paslaugoms 

– 7,5 proc. 

2005 m. pajamos virðijo iðlaidas. 2006 m. pradþioje 88.8 programos 

likutis sudarë 2515,1 tûkst. Lt, tiksliniø pajamø – 189,7 tûkst. Lt. 

15

Studijos 

16 

Studijos 

2005 metais tapo ryðkesni Universiteto prioritetai, veiklos kryptys ir strateginiame 

veiklos plane iðkeltø tikslø bei uþdaviniø ágyvendinimo priemoniø 

átaka studijoms. 

Per kalendorinius 2005 m. mus pasiekë 14 svarbiø LR Vyriausybës nutarimø, 

tiesiogiai susijusiø su studijomis. Svarbiausi ið jø numatë Valstybinës 

ðvietimo strategijos 2003–2012 metø nuostatø ágyvendinimo programà, uþsienyje 

ágytø kvalifikacijø, suteikianèiø teisæ á aukðtàjá mokslà, pripaþinimà, 

maksimalø studentø, 2005 m. priimamø á studijas, skaièiø, doktorantûros 

(edukologijos, fizikos srityse) suteikimo teisæ VPU, kiti nutarimai buvo dël 

studentø stipendijø, dël minimaliø kvalifikaciniø reikalavimø, dël pareigø, 

pedagoginiø vardø suteikimo bei dëstytojø atestavimo tvarkos ir kt. Ðvietimo 

ir mokslo ministras iðleido per 40 ásakymø, vienaip ar kitaip reglamentuojanèiø 

esamà universitetuose studijø organizavimo ir jø eigos tvarkà. 

Toliau vyko Universiteto studijø padaliniø restruktûrizacija, 2005 01 01 

ásteigtas Sporto ir sveikatos fakultetas, Arkivyskupo Meèislovo Reinio krikðèioniðkosios 

antropologijos studijø centras. Pasiraðytos ir Senato patvirtintos 

kelios tarptautinës studijø mainø ir aukðtøjø mokyklø bendradarbiavimo 

sutartys. Suorganizuota daug regioniniø ir tarptautiniø moksliniø praktiniø 

konferencijø ugdymo turinio, didaktiniø problemø ir jø kaitos klausimais. 

Senatas patvirtino Universiteto dëstytojø, mokslo ir administracijos darbuotojø 

etikos kodeksà ir Etikos komisijà, atnaujino Studijø ginèø komisijà, 

patvirtino naujus Studijø nuostatus, analizavo ir svarstë kitus studijø programø, 

jø akreditavimo, pripaþinimo klausimus. 

Studijø administravimas ir jø programos 

2005 m. Universitete buvo vykdomos pagrindiniø (bakalauro) studijø programos 

Eilës 

nr. 

Valstybinis 

kodas 

Studijø programa 

(ir jos specializacija) 

Studijø forma 

ir trukmë 

D N V 

Suteikiama kvalifikacija Pastabos 

1 2 3 4 5 6 7 8 

HUMANITARINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

1. 61204H105 anglø filologija 4 filologijos bakalauras, mokytojas 

2. 61204H113 baltarusiø filologija 4 5 filologijos bakalauras, mokytojas 

3. 61201H101 filosofija 4 5 filosofijos bakalauras, mokytojas 

4. 61205H103 istorija 4 5 istorijos bakalauras, mokytojas 

5. 61202H202 katalikø tikyba 4 religijos mokslø bakalauras, mokytojas 

6. 61204H115 lenkø filologija 4 filologijos bakalauras, mokytojas

Studijos 

1 2 3 4 5 6 7 8 

7. 61204H117 lenkø filologija ir pradinio 

ugdymo pedagogika 

5 filologijos bakalauras, mokytojas 

8. 61204H120 lietuviø filologija 4 5 filologijos bakalauras, mokytojas 

9. 61204H133 prancûzø filologija 4 filologijos bakalauras, mokytojas 

10. 61204H140 rusø filologija 4 filologijos bakalauras, mokytojas 

11. 61204H143 rusø filologija ir pradinio 


5 filologijos bakalauras, mokytojas 

12. 61204H150 vokieèiø filologija 4 filologijos bakalauras, mokytojas 

MENO STUDIJØ SRITIS 

13. 61202M102 dailë 4 4 dailës bakalauras, mokytojas 

14. 61203H103 meno istorija 4 menotyros bakalauras, mokytojas 

15. 61201M110 muzika 4 muzikos bakalauras, mokytojas 

SOCIALINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

1 2 3 4 5 6 7 8 

16. 61207S103 edukologija 4 5 edukologijos bakalauras, mokytojas arba specializacijos 

nuo II 

auklëtojas 

kurso 

17. 61204S105 ekonomikos ir verslo 

pagrindai 

4 5 ekonomikos bakalauras, mokytojas 

18. 61207S104 etika 4 5 edukologijos bakalauras, mokytojas 

19. 61208S103 kûno kultûra 4 5 sporto bakalauras, mokytojas 

20. 61206S102 psichologija 4 5 psichologijos bakalauras, mokytojas 

21. 61205S202 socialinë pedagogika 4 5 socialinio darbo bakalauras, socialinis 

pedagogas 

22. 61207S138 socialinë pedagogika 4 5 4 edukologijos bakalauras, socialinis 

pedagogas 

23. 61205S101 socialiniai mokslai 4 5 sociologijos bakalauras, mokytojas 

24. 61207S120 sveikos gyvensenos 

pedagogika 

4 edukologijos bakalauras, mokytojas 

25. 61207S140 šokio edukologija 4 5 edukologijos bakalauras, mokytojas 

26. 61207S141 teatro edukologija 4 5 edukologijos bakalauras, mokytojas 

27. 61207S121 technologija ir dailë 

(bendrosios technologijos; maisto 

technologijos; gaminiø dizainas ir 

technologijos) 

4 5 edukologijos bakalauras, mokytojas 

FIZINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

28. 61203P101 chemija 4 chemijos bakalauras, mokytojas 

29. 61202P108 fizika ir taikomoji 

kompiuterija 

4 4 fizikos bakalauras, mokytojas 

30. 61206P101 geografija 4 5 geografijos bakalauras, mokytojas 

31. 61209P103 informatika 5 4 informatikos bakalauras, mokytojas 

32. 61201P109 matematika ir informatika 4 matematikos bakalauras, mokytojas 

BIOMEDICINOS MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

33. 61201B101 biologija 4 5 biologijos bakalauras, mokytojas 

34. 61201B104 gamta 4 ekologijos ir aplinkotyros bakalauras, 

mokytojas 

TECHNOLOGIJOS MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

35. 

61209T110 technologija (informacinës 

technologijos; automobiliø 

eksploatavimo technologijos) 

4 5 mechanikos inžinerijos bakalauras, 

mokytojas 

Santrumpos: D – dieninës studijos, N – neakivaizdinës studijos, V – vakarinës studijos. 

17

Studijos 

18 

Valstybinis 

kodas 

2005 m. buvo vykdomos magistrantûros studijø programos 


Specializacija 

Studijø trukmë Suteikiama kvalifikacija 

D N V 

1 2 3 4 5 6 7 

HUMANITARINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

62101H101 Filosofija 2 filosofijos magistras, mokytojas 

62104H101 Anglø filologija 2 filologijos magistras, mokytojas 

62104H109 Lenkø filologija 1) lenkø kalbotyra 

2) lenkø literatûrologija 

2 filologijos magistras, mokytojas 

62104H110 Lietuviø filologija 1) lietuviø kalbotyra 

2) lietuviø literatûrologija 

3) lietuviø kalbos didaktika 

2 2 filologijos magistras, mokytojas 

62104H121 Prancûzø filologija 2 filologijos magistras, mokytojas 

62104H123 Rusø filologija 1) rusø kalbotyra 

2) rusø literatûrologija 

2 filologijos magistras, mokytojas 

62104H132 Vokieèiø filologija 2 filologijos magistras, mokytojas 

62105H102 Istorija 2 istorijos magistras, mokytojas 

62105H107 Lietuvos lokalioji 

istorija 

2 istorijos magistras 

62102H205 Krikšèioniškoji 

antropologinë 

pedagogika 

SOCIALINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

2 2,5 religijos mokslø magistras 

62105S101 Sociologija 2 2 2 sociologijos magistras, mokytojas 

62105S207 Socialinis darbas 2 2 socialinio darbo magistras, 

62106S107 Psichologija 1) mokyklinë psichologija 

2) vystymosi psichologija 

2 2 

socialinis pedagogas 

psichologijos magistras, mokytojas 

62107S105 Buities 

didaktika 

kultûros 

2 edukologijos magistras, mokytojas 

62107S111 Edukologija 1) andragogika 

2) socialinë pedagogika 

3) švietimo vadyba 

4) specialioji pedagogika 

5) papildomas muzikinis ugdymas 

2 2 edukologijos magistras 

62107S113 Etika 1) etika 

2) etikos didaktika 


62107S116 Ikimokyklinio 


2 edukologijos magistras, auklëtojas 

62107S117 Muzikos edukologija 2 edukologijos magistras, mokytojas 

62107S123 Pradinio ugdymo 

pedagogika 

2 2 edukologijos magistras, mokytojas 

62107S131 Technologija ir dailë 1) technologija 

2) dailës didaktika 


62107S134 Dailës istorijos 

edukologija 


62107S133 Teatro edukologija 2 edukologijos magistras, mokytojas 

62108S101 Kûno kultûra ir 

sportas 

2 sporto magistras, mokytojas 

FIZINIØ MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

62101P102 Matematika 2 matematikos magistras, mokytojas 

62102P108 Fizika ir astrofizika 1) taikomoji fizika 

2) informacinës technologijos 

2 

fizikos magistras, mokytojas 

62103P102 Chemija 2 chemijos magistras, mokytojas 

62106P103 Geografija 2 geografijos magistras, mokytojas 

62109P103 Informatika 2 informatikos magistras, mokytojas 

BIOMEDICINOS MOKSLØ STUDIJØ SRITIS 

62101B102 Biologija 2 biologijos magistras mokytojas

Studijos 

Per ataskaitiná laikotarpá Universitetas áregistravo naujas Krikðèioniðkosios 

antropologinës pedagogikos, Lietuvos lokaliosios istorijos magistrantûros 

studijø programas, taip pat Ðokio edukologijos ir Teatro edukologijos 

bakalauro studijø programas. 

Be to, pagal parengtus ir Ðvietimo ir mokslo ministro patvirtintus chemijos 

ir geografijos studijø krypèiø reglamentus (juos rengiant dalyvavo ir 

Universiteto atstovai) Senatas patvirtino naujas ðiø programø redakcijas. 

Rektoriø konferencijai nutarus optimizuoti pagrindiniø studijø programø 

sàraðà ir pasiûlius, kad vienà studijø kryptá sudarytø ne daugiau kaip 5 

studijø programos, Rektoriø konferencijos Studijø komiteto siûlymu pedagogø 

rengimo programø optimizavimo klausimas buvo nukeltas á 2006 m. 

Studijø programø vertinimas ir akreditavimas 

Iki 2005 m. gruodþio mën. 31 d. (ÐMM 2003 05 27 ásakymu Nr. 738 ir 

2003 12 03 ásakymu Nr. 1726) buvo laikinai akredituotos ðios Universiteto 

studijø programos: 

bakalauro – 

61203H103 Meno istorija; 

magistrantûros: 

62105H102 Istorija (ði programa laikinai akredituota iki 2004 09 01); 

62107S116 Prieðmokyklinio ugdymo pedagogika (turëtø bûti Ikimokyklinio 

ugdymo pedagogika); 

62107S123 Pradinio ugdymo pedagogika; 

62103P102 Chemija (lygtinio akreditavimo terminas ÐMM 2005 04 15 

ásakymu Nr. 616 pratæstas iki 2006 06 30). 

Akredituotos lygtinai programos: 

iki 2008 06 30, ÐMM 2005 11 18 ásakymu Nr. 2312: 

61202P108 Fizika ir taikomoji kompiuterija; 

62102P108 Fizika ir astrofizika; 


61201B101 Biologija; 

62101B102 Biologija. 

19

Studijos 

20 

Akredituotos laikinai programos: 

iki 2007 06 30, ÐMM 2005 12 09 ásakymu Nr. 2542 – 

62105H102 Istorija; 


61204H117 Lenkø filologija ir pradinio ugdymo pedagogika; 

61204H143 Rusø filologija ir pradinio ugdymo pedagogika. 

Akredituotos be sàlygø iki kito iðorinio vertinimo programos: 

ÐMM 2005 09 27 ásakymu Nr. 1945: 

61204H113 Baltarusiø filologija; 

61204H115 Lenkø filologija; 

61204H140 Rusø filologija; 

61204H144 Rusø kalba; 

62104H109 Lenkø filologija; 

62104H123 Rusø filologija. 

Taip pat 2005 m. buvo numatytas ðiø studijø programø iðorinis vertinimas: 

61204H120 Lietuviø filologija (bakalauro studijø programa); 

62104H110 Lietuviø filologija (magistrantûros studijø programa); 

62105S207 Socialinis darbas (magistrantûros studijø programa, vertina 

tarptautinë ekspertø grupë); 

61209P103 Informatika (bakalauro studijø programa, vertina tarptautinë 

ekspertø grupë); 

62109P103 Informatika (magistrantûros studijø programa, vertina tarptautinë 

ekspertø grupë). 

Ðiø programø rengëjai pateikë Studijø kokybës vertinimo centrui reikalingà 

programø analizës medþiagà, ir ðias programas numatyta iðsamiai vertinti 

jau 2006 m. 

Taip pat 2005 m. pakartotinai buvo vertintos tos programos, kurios iki 

tol buvo akredituotos tik lygtinai arba kuriø lygtinio akreditavimo terminas 

buvo nukeltas:

Studijos 

61207S104 Etika (laikinai akredituota iki 2005 06 30); 

62107S113 Etika (laikinai akredituota iki 2005 06 30); 

61203H103 Meno istorija (laikinai akredituota iki 2005 12 30); 

62105H102 Istorija (laikinai akredituota iki 2004 09 01); 

62107S116 Prieðmokyklinio ugdymo pedagogika (turëtø bûti Ikimokyklinio 

ugdymo pedagogika); 

62107S123 Pradinio ugdymo pedagogika. 

Etikos, Ikimokyklinio ugdymo ir Pradinio ugdymo pedagogikos programos 

buvo be apribojimø akredituotos tik 2006 m., o dël kitø programø 

teigiamo sprendimo dar nesulaukta. 

Bendrieji studijø proceso klausimai 

2005 kalendoriniais metais Rektorato posëdþiuose buvo nagrinëjami ðie 

su studijomis tiesiogiai susijæ klausimai: 

– Rektoriø konferencijos aktualijos studijø klausimais; 

– Studijø nuostatø keitimas ir papildymas; 

– magistrantø baigiamøjø darbø, daktaro disertacijø ir jø santraukø 

elektroniniø dokumentø informacinës sistemos kûrimas; 

– naujø studijø programø rengimas ir pasirengimas registruotø programø 

akreditacijai; 

– bakalauro studijø programø sàraðo optimizavimas; 

– informatikos ir bendrojo universitetinio lavinimo dalykø dëstymas; 

– Valstybës kontrolës ataskaitos „Specialistø rengimo aukðtosiose mokyklose 

finansavimo vertinimas“ aktualijos; 

– Studentø atstovybës finansavimas; 

– mokamø edukaciniø ir kitø stacionariø socialiniø paslaugø ir studijø 

ámokos; 

– Abiturientø dienos miestuose bei rajonuose ir paroda „Studijos 2005“; 

– studentø priëmimo taisyklës ir Priëmimo komisijos darbas, 2005 m. 

priëmimo aktualijos. 

Dar 2004 m. ataskaitoje buvo pabrëþta, kad bûtina parengti informacinæ 

virtualiàjà medþiagà apie studijø tvarkà, jø grafikus bei tvarkaraðèius ir paskelbti 

fakultetø ar institutø interneto svetainëse. Darbø eigà ir vykdymà 

turëtø kuruoti fakultetø dekanatai ar institutø direkcijos, taèiau, kaip rodo 

faktai ir studentø pastabos, kurios pateikiamos studentø diskusijø interneto 

svetainëje, maþai kas pasikeitë: vëluojama skelbti semestro darbo tvarkarað- 

21

Studijos 

èius arba jie pateikiami nekokybiðkai (pribraukyti, iðtaisyti pieðtuku ir pan.). 

Universitetui garbës nedaro ir tai, kad kai kuriø fakultetø ar institutø vadovybë 

vis dar labai neatsakingai þiûri, kaip rengiamas ir pildomas katedros ar 

instituto interneto puslapis. 

Fakultetø ir institutø vadovai turëtø rimtai ðá klausimà iðnagrinëti ir imtis 

neatidëliotinø priemoniø informacijai kuruojamø padaliniø interneto svetainëse 

sutvarkyti. 

Studijø ginèai 

Senatas 2005 06 21 posëdyje atnaujino Studijø ginèø komisijà. Vietoj 

iðvykusiø ir atðauktø studentø atstovø buvo iðrinkti ir patvirtinti nauji komisijos 

nariai: A. Kudrevièiûtë (SKI studentë) ir E. Gotalskis (IF studentas). 

Studijø ginèø komisija per 2005 metus gavo du pareiðkimus: 

1. PPF bakalauro neakivaizdiniø psichologijos studijø programos IV kurso 

36 studentai 2005 09 22 praðë iðtirti neetiðkà ir nepedagogiðkà 

prof. D. Beresnevièienës elgesá su studentais. Ginèø komisija ðio praðymo 

nenagrinëjo, nes Pedagogikos ir psichologijos fakulteto administracija 

ir taryba ðio klausimo dar buvo neaptarusi. Taèiau studentø 

praðymas buvo patenkintas, iðnagrinëjus kreipimàsi fakultete. 

2. IF bakalauro dieniniø istorijos studijø programos IV kurso studentë 

A. Adukauskaitë 2005 10 25 kreipësi dël 2005 m. pavasario sesijos 

rezultatø pagrindu vykdytos IF studentø rotacijos. Buvo nustatyta, 

kad minëta studentë perlaikë egzaminà sesijos metu ir tokiu bûdu 

paþeidë Universiteto nustatytà studijø tvarkà (neiðlaikyti egzaminai 

sesijos metu neperlaikomi). Studentës praðymas buvo nusiøstas fakulteto 

administracijai, kuri yra atsakinga uþ studijø subjektø rotacijà. 

Studentø skaièius 

2005 m. pradþioje Universitete mokësi 12 252 studentai (be perkvalifikavimo 

studijø studentø ir doktorantø), ið jø 5642 studentø studijø forma 

buvo dieninë, 1499 studentø – vakarinë ir 5111 studentø – neakivaizdinë. 

Valstybës finansuojamø buvo 6204, t. y. 50,637 proc. visø studentø. Palyginti 

su 2004 m. pradþia, studijuojanèiøjø valstybës lëðomis sumaþëjo 4,945 

proc. (2004 m. sumaþëjimas buvo 5,19 proc.). Pastebimas akivaizdus dësningumas 

maþinti studentø, studijuojanèiø valstybës lëðomis, skaièiø. 

2005 m. Vyriausybë nustatë, kad 50 proc. priimtøjø á bakalauro studijø 

22

Studijos 

pirmàjá kursà mokës 4 MGL dydþio studijø ámokas (2002 m. tokiø buvo 66 

proc.). Visiems jiems be iðimties sudaryta galimybë gauti ið Mokslo ir studijø 

fondo paskolas studijø ámokoms. 

Studentø skaièiaus kitimas Universitete per kalendorinius 2005 m. 

2005 01 01 

Studentai Studijø forma 

dieninës vakarinës neakivaizdinës Iš viso 

B M B M B M 

Valstybës finansuojami 3232 374 265 174 523 0 4568 

Valstybës finansuojami, bet 

mokantys studijø ámokà 

1636 0 0 0 0 0 1636 

Studijuojantys savo lëðomis 286 114 1011 49 4189 399 6048 

Ið viso metø pradþioje 

2005 12 31 

5154 488 1276 223 4712 399 12252 

Valstybës finansuojami 2955 393 121 81 353 0 3903 

Valstybës finansuojami, bet 

mokantys studijø ámokà 

1896 0 0 0 0 0 1896 

Studijuojantys savo lëðomis 304 119 956 45 4440 369 6233 

Ið viso metø pabaigoje 5155 512 1077 126 4793 369 12032 

Pokytis per metus (+ reiškia 

padidëjimà, – reiðkia sumaþëjimà) 

+1 +24 –199 –97 +81 –30 –220 

Studentø skaièiaus kaita per 2005 m. pateikiama diagramomis 

VALSTYBËS FINANSUOJAMI STUDENTAI 2005 01 01 

vakariniø st. M 

vakariniø st. B 265 174 

dieniniø st. M 374 

523 neakivaizdiniø st. B 

32,32 

dieniniø st. B 

23

Studijos 

24 

VALSTYBËS FINANSUOJAMI STUDENTAI 2005 12 31 

vakariniø st. M 

vakariniø st. B 81 

dieniniø 121 

st. M 393 

741 neakivaizdiniø st. B 

1896 

dieniniø st. B, mokanèiø ámokà 

2955 

STUDIJUOJANTYS SAVO LËÐOMIS STUDENTAI 2005 01 01 

neakivaizdiniø st. B 4189 

STUDIJUOJANTYS SAVO LËÐOMIS STUDENTAI 2005 12 31 

dieniniø st. 

B 

dieniniø st. B dieniniø st. M 

neakivaizdiniø st. B 399 289 114 vakariniø st. B 

1011 

neakivaizdiniø st. B 4440 

49 

vakariniø st. 

M 

dieniniø st. B dieniniø st. M 

neakivaizdiniø st. M 369 

304 119 vakariniø st. B 

956 

45 


M

neakivaizdiniø 

st. B 

4793 

IÐ VISO STUDENTØ 2005 12 31 

369neakivaizdiniø 

st. M 

vakariniø st. M 126 1077 512 dieniniø st. M 

vakariniø st. B 

Studijos 

5155 


VALSTYBËS FINANSUOJAMI (VFV) IR SAVOMIS LËÐOMIS STUDIJUOJANTYS 

(MOKANTYS) STUDENTAI 2005 12 31 

neakivaizdiniø st. 

mok. 

4809 

neakivaizdiniø 

st. VFV 353 

1001 


mok. 

Per 2005 metus studentø Universitete sumaþëjimà nuo 12 252 (metø 

pradþioje) iki 12 032 (metø pabaigoje), t. y. 1,796 proc., ið esmës nulëmë 

skirtumas tarp studijuojanèiø savo lëðomis padidëjimo (186 studentai) ir 

valstybës finansuojamø studentø sumaþëjimo (405 studentai). 

Studentø (dieniniø bakalauro ir magistrantûros studijø) kaita per mokslo metus 

(nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. spalio 1 d.) 

Fakultetas ar institutas Iðvykusiø studentø Ið jø dël 

Perkelta á 

skaièius 

nepažangumo aukðtesnájá kursà 

1. Fizikos ir technologijos 213 114 255 

2. Gamtos mokslø 816 88 661 

3. Istorijos 111 47 564 

4. Kultûros ir meno edukologijos 14 14 93 

5. Lituanistikos 276 50 419 

6. Matematikos ir informatikos 230 96 254 

7. Pedagogikos ir psichologijos 78 34 335 

8. Slavistikos 203 38 276 

9. Socialinës komunikacijos 4 1 183 

10. Sporto ir sveikatos 122 18 200 

11. Uþsienio kalbø 1118 45 482 

Iš viso 3185 545 3722 

202 


VFV 

5244 

dieniniø st. 

VFV 

423 dieniniø st. mok. 

25

Studijos 

Dieninëse studijose metø pabaigoje mokësi 5667 studentai, o paðalintieji 

dël nepaþangumo sudarë 9,617 proc. Tai ðiek tiek maþiau nepaþangiø 

studentø nei 2004 m., kada jø buvo 10,47 proc. 

26 

Nenuosekliøjø studijø (I ir II pakopø) klausytojø skaièius 2005 10 01 

Fakultetas ar institutas Klausytojø 

skaièius 

D 

Klausytojø 

skaièius 

V 

Klausytojø 

skaièius 

N 

Iš 

viso 

Proc. nuo 

studentø 

skaièiaus 

1. Fizikos ir technologijos 4 5 35 44 7,42 

2. Gamtos mokslø 18 0 37 55 3,69 

3. Istorijos 131 158 279 568 23,2 

4. Kultûros ir meno edukologijos 52 12 8 72 13,77 

5. Lituanistikos 29 0 6 35 3,84 

6. Matematikos ir informatikos 21 26 11 58 6,92 

7. Pedagogikos ir psichologijos 25 1 103 129 7,97 

8. Slavistikos 19 0 0 16 2,43 

9. Socialinës komunikacijos 58 46 170 274 17,67 

10. Sporto ir sveikatos 47 7 5 59 7,37 

11. Uþsienio kalbø 13 0 0 13 1,73 

Iš viso 417 255 654 1323 11,62 

Studentai pagal deklaruotà tëvø arba savo gyvenamàjà vietà 2005 m. 

(be Pedagogø kvalifikacijos centro studentø) 

Gyvenamoji vieta Studijuoja 

D V N 

Vilnius 1805 854 2024 

Kaunas 82 7 63 

Klaipëda 48 4 18 

Ðiauliai 70 11 23 

Panevëþys 255 24 109 

Alytus 121 27 81 

Marijampolës sav. 107 11 43 

Druskininkø sav. 97 13 26 

Palanga 18 6 7 

Neringa 1 0 2 

Birðtono sav. 9 1 8 

Visaginas 45 1 18 

Elektrënø sav. 32 1 30 

Kalvarijos sav. 5 0 2 

Kazlø Rûdos sav. 7 0 0 

Pagëgiø sav. 4 0 0

Rietavo sav. 4 0 0 

Akmenës raj. 33 1 8 

Alytaus raj. 127 18 41 

Anykðèiø raj. 79 17 16 

Birþø raj. 53 11 19 

Ignalinos raj. 79 10 48 

Jonavos raj. 44 2 25 

Joniðkio raj. 33 3 5 

Jurbarko raj. 36 1 14 

Kaiðiadoriø raj. 61 8 42 

Kauno raj. 20 0 10 

Kelmës raj. 24 6 12 

Këdainiø raj. 67 5 7 

Klaipëdos raj. 22 3 3 

Kretingos raj. 22 6 9 

Kupiðkio raj. 50 5 17 

Lazdijø raj. 64 11 29 

Maþeikiø raj. 50 8 18 

Molëtø raj. 92 11 30 

Pakruojo raj. 35 5 5 

Panevëþio raj. 53 6 18 

Pasvalio raj. 59 7 22 

Plungës raj. 35 4 5 

Prienø raj. 43 5 22 

Radviliðkio raj. 54 11 14 

Raseiniø raj. 70 8 10 

Rokiðkio raj. 87 9 33 

Skuodo raj. 30 1 5 

Ðakiø raj. 51 3 23 

Ðalèininkø raj. 140 16 77 

Ðiauliø raj. 31 1 2 

Ðilalës raj. 25 5 13 

Ðilutës raj. 36 11 2 

Ðirvintø raj. 54 6 52 

Ðvenèioniø raj. 142 12 79 

Tauragës raj. 50 3 18 

Telðiø raj. 50 2 12 

Studijos 

27

Studijos 

28 

Trakø raj. 167 36 119 

Ukmergës raj. 112 11 48 

Utenos raj. 154 13 67 

Varënos raj. 152 17 77 

Vilkaviðkio raj. 79 7 24 

Vilniaus raj. 367 62 171 

Zarasø raj. 82 5 32 

Lenkijos Resp. 5 0 0 

Rusijos Resp. 0 0 1 

Baltarusijos Resp. 9 0 1 

Uþsienio lietuvis 3 0 0 

Kita ðalis 7 0 1 

Absolventø skaièius 2005 metais 

Absolventai dieniniø st. dieniniø st. vakariniø st. vakariniø st. neakivaizdiniø st. neakivaizdiniø Iš viso 

B M B 

M 

B 

st. M 

Gavo diplomus 949 167 301 89 826 214 2546 

neakivaizdiniø st. 

B 

826 

ABSOLVENTØ SKAIÈIUS 2005 M. 

neakivaizdiniø st. M 

214 

89 301 

vakariniø st. M vakariniø st. B 

167 

dieniniø st. M 

949 


Absolventø 2005 m. buvo ðiek tiek maþiau (8,52 proc.) nei 2004 m., 

kada jø buvo daugiausia per pastaruosius penkerius metus. 

Absolventø, baigusiø bakalauro studijas, ásidarbinimo problemà kiek suðvelnina 

jø stojimas á magistrantûrà, taèiau jei numatytas 2006 m. priëmi-

Studijos 

mo á magistrantûros studijas planas iðliks toks, koks pateikiamas pirminiame 

Ministerijos plano variante, bakalauro laipsná ágijæ absolventai gali dar 

masiðkiau emigruoti ið Lietuvos. 

Studentø priëmimas á Universitetà 2005 metais 

Á Universitetà 2005 metais buvo priimta (pagal ðvietimo ir mokslo ministro 

2005 10 25 ásakymà Nr. 2122): 

á bakalauro studijas: 

– 1416 studentø á dienines studijas, visiðkai arba ið dalies apmokamas 

valstybës lëðomis; 

– 222 á vakarines ir 672 á neakivaizdines studijas, jie sutiko mokëti visà 

studijø kainà; 

á magistrantûros studijas: 

– 183 á dienines studijas, visiðkai apmokamas valstybës lëðomis; 

– 93 á dienines, 39 á vakarines ir 139 á neakivaizdines studijas, jie 

sutiko mokëti visà studijø kainà. 

Ið visø Lietuvoje priimamø á universitetus 22 436 studentø, kuriø studijos 

visiðkai arba ið dalies apmokamos valstybës lëðomis, Universitetui teko 

1416 vietø bakalauro studijoms ir 183 vietos magistrantûros studijoms, t. y. 

7,13 proc. visø Lietuvoje priimamø á universitetus studentø (0,16 proc. 

maþiau nei 2004 m.). Ið visø priimamø á bakalauro studijas 2310 studentø 

(valstybës finansuojamø ir studijuojanèiø savo lëðomis) daugiausia jø, t. y. 

511 studentø, teko filologijos studijø krypèiai (22,12 proc.). Ið visø á magistrantûrà 

priimamø 454 studentø daugiausia buvo priimta á edukologijà (ávairiø 

ðakø) – 120, tai sudaro 26,43 proc. visø magistrantø (2004 m. buvo 

24,16 proc.). 

29

Studijos 

30 

Valstybinis kodas 

2005 metø studentø priëmimo á I ir II pakopø studijas pagal studijø 

programø grupes rezultatai 


Studentø, kuriø 

studijos visiškai 

arba iš dalies 

apmokamos 

valstybës biudþeto 

lëðomis, skaièius 

Ið jø studentø, 

mokanèiø studijø 

ámokà, skaièius 

D V N D V N 

Iš viso priimta 

(3–5 skiltyse esanèiø skaièiø 

suma) 

Pagrindinës studijos 

Studentø, 

sutinkanèiø mokëti 

visà studijø kainà, 

skaièius 

D V N Iš viso 

Bendras pateiktø 

praðymø skaièius 

D V N 

Iš viso 

(14–16 skiltyse esanèiø 

skaièiø suma) 


( 9 ir 13 skiltyse esanèiø 

skaièiø suma) 

1 2 

Biomedicinos 

mokslai 

3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

61201B101 Biologija 52 0 0 26 0 0 52 0 0 33 33 968 0 324 1292 86 

61203B104 Gamta 

Humanitariniai 

mokslai 

40 0 0 20 0 0 40 0 0 0 0 556 0 0 556 40 

61204H105 Anglø filologija 

Baltarusiø 

100 0 0 50 0 0 100 0 0 0 0 2541 0 0 2541 100 

61204H113 filologija 11 0 0 6 0 0 11 0 0 11 11 37 0 18 55 22 

61204H120 Lietuviø filologija 166 0 0 83 0 0 166 0 0 33 33 1849 0 372 2221 199 

61204H115 Lenkø filologija 

Lenkø filologija ir 

pradinio ugdymo 

27 0 0 13 0 0 27 0 0 0 0 241 0 0 241 27 

61204H117 pedagika 0 0 0 0 0 0 0 0 0 11 11 0 0 39 39 11 

61204H133 Prancûzø filologija 24 0 0 12 0 0 24 0 0 0 0 225 0 0 225 24 

61204H140 Rusø filologija 

Rusø filologija ir 

pradinio ugdymo 

54 0 0 27 0 0 54 0 0 0 0 727 0 0 727 54 

61204H143 pedagogika 0 0 0 0 0 0 0 0 0 17 17 0 0 118 118 17 

61204H150 Vokieèiø filologija 46 0 0 23 0 0 46 0 0 0 0 625 0 0 625 46 

61201H101 Filosofija 30 0 0 15 0 0 30 0 0 11 11 1437 0 433 1870 41 

61205H103 Istorija 45 0 0 22 0 0 45 0 0 11 11 2555 0 648 3203 56 

61202H202 Katalikø tikyba 

Meno studijos 

30 0 0 15 0 0 30 0 0 0 0 107 0 0 107 30 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

61202M102 Dailë 25 0 0 12 0 0 25 0 17 0 17 274 73 0 347 42 

61201M109 Muzika 15 0 0 8 0 0 15 0 0 0 0 149 0 0 149 15 

61203H103 Meno istorija 

Fiziniai mokslai 

0 0 0 0 0 0 0 0 20 0 20 0 212 0 212 20 

61203P101 Chemija 

Fizika ir taikomo- 

47 0 0 23 0 0 47 0 0 0 0 428 0 0 428 47 

61202P108 ji kompiuterija 95 0 0 47 0 0 95 0 28 0 28 624 132 0 756 123 

61206P101 Geografija 60 0 0 30 0 0 60 1 0 33 34 1039 0 522 1561 94 

61209P103 Informatika 

Matematika ir 

0 0 0 0 0 0 0 0 40 24 64 0 647 589 1236 64 

61201P109 informatika 180 0 0 90 0 0 180 0 0 0 0 1566 0 0 1566 180

Studijos 

1 2 

Socialiniai 

mokslai 

Edukologija 

(ikimok. + prad. 

3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

61207S103 ugd.) 18 0 0 9 0 0 18 0 17 18 35 555 45 229 825 53 

61207S104 Etika 

Socialinë 

22 0 0 11 0 0 22 1 0 20 21 1487 0 624 2111 43 

61207S138 pedagogika 

Sveikos 

gyvensenos 

36 0 0 18 0 0 36 0 55 130 185 3990 268 1820 6078 221 

61207S120 pedagogika 

Technologija ir 

0 0 0 0 0 0 0 0 18 0 0 0 0 0 0 0 

61207S121 dailë 

Ekonomikos ir 

28 0 0 14 0 0 28 0 0 20 20 519 0 243 762 48 

61204S105 verslo pagrindai 41 0 0 21 0 0 41 0 20 39 59 4928 262 2084 7274 100 

61206S102 Psichologija 45 0 0 23 0 0 45 0 0 67 67 5025 0 2051 7076 112 

61205S101 Socialiniai mokslai 45 0 0 23 0 0 45 0 25 28 53 4771 277 1846 6894 98 

61208S103 Kûno kultûra 

Technologijos 

mokslai 

60 0 0 30 0 0 60 0 0 122 122 628 0 594 1222 182 

61209T110 Technologija 60 0 0 30 0 0 60 0 0 13 13 772 0 327 1099 73 

Iš viso 1416 0 0 708 0 0 1416 3 222 672 897 39183 1918 12994 54095 2313 

Valstybinis kodas 


Studentø, kuriø 

studijos visiškai 

arba iš dalies 

apmokamos 

valstybës biudþeto 

lëðomis, skaièius 

Ið jø studentø, 

mokanèiø studijø 

ámokà, skaièius 

Magistrantûros studijos 


( 3–5 skiltyse 

esanèiø skaièiø 

suma) 

Studentø, 

sutinkanèiø mokëti 

vis¹ studijø kainà, 

skaièius 

Iš viso 

Bendras pateiktø 

praðymø skaièius 

Iš viso 

(14–16 skiltyse 


suma) 


(9 ir 13 skiltyse 


suma) 

D V N D V N D V N D V N 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

Biomedicinos mokslai 

62101B102 Biologija 

Humanitariniai mokslai 

9 0 0 0 0 0 9 0 0 0 0 24 0 0 24 9 

62104H101 Anglø filologija 10 0 0 0 0 0 10 6 0 0 6 27 0 0 27 16 

62104H110 Lietuviø filologija 20 0 0 0 0 0 20 11 0 0 11 72 5 0 77 31 

62104H109 Lenkø filologija 7 0 0 0 0 0 7 4 0 0 4 11 0 0 11 11 

62104H121 Prancûzø filologija 5 0 0 0 0 0 5 3 0 0 3 11 0 0 11 8 

62104H123 Rusø filologija 10 0 0 0 0 0 10 1 0 0 1 13 0 0 13 11 

62104H132 Vokieèiø filologija 8 0 0 0 0 0 8 6 0 0 6 14 0 0 14 14 

62101H101 Filosofija 5 0 0 0 0 0 5 0 0 0 0 5 0 0 5 5 

62105H102 Istorija 

Fiziniai mokslai 

5 0 0 0 0 0 5 4 0 0 4 15 0 0 15 9 

62103P102 Chemija 

Fizika ir astrofizika (inform. 

10 0 0 0 0 0 10 0 0 0 0 14 0 0 14 10 

62102P108 techn.) 14 0 0 0 0 0 14 8 0 0 8 28 0 0 28 22 

62106P103 Geografija 10 0 0 0 0 0 10 5 0 0 5 20 0 0 20 15 

62109P103 Informatika 10 0 0 0 0 0 10 0 16 0 16 36 16 0 52 26 

62101P102 Matematika 10 0 0 0 0 0 10 4 0 0 4 25 0 0 25 14 

31

Studijos 

32 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

Socialiniai mokslai 

62107S105 Buities kultûros didaktika 

62107S111 Edukologija 

4 0 0 0 0 0 4 1 0 0 1 8 0 0 8 5 

Specialiosios pedagogikos šaka 0 0 0 0 0 0 0 0 0 11 11 0 0 20 20 11 

Švietimo vadybos šaka 0 0 0 0 0 0 0 0 0 24 24 0 0 35 35 24 

Andragogikos šaka 0 0 0 0 0 0 0 0 0 12 12 0 0 20 20 12 

Socialinës pedagogikos ðaka 5 0 0 0 0 0 5 3 0 9 12 0 0 61 61 17 

62107S113 Etika 4 0 0 0 0 0 4 1 0 0 1 6 0 0 6 5 

62107S116 Ikimokyklinio ugdymo pedagogika 4 0 0 0 0 0 4 3 0 0 3 11 0 0 11 7 

62107S117 Muzikos edukologija 4 0 0 0 0 0 4 4 0 0 4 26 0 0 26 8 

62107S123 Pradinio ugdymo pedagogika 4 0 0 0 0 0 4 1 0 0 1 5 0 0 5 5 

62107S131 Technologija ir dailë 7 0 0 0 0 0 7 4 0 0 4 28 0 0 28 11 

62107S134 Dailës istorijos edukologija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 9 9 0 0 18 18 9 

62107S133 Teatro edukologija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 6 6 0 0 16 16 6 

62106S107 Psichologija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 10 10 0 0 10 10 10 

62105S101 Sociologija 5 0 0 0 0 0 5 6 11 34 51 29 32 57 108 56 

62105S207 Socialinis darbas 0 0 0 0 0 0 0 0 12 24 36 0 46 119 165 36 

62108S101 Kûno kultûra ir sportas 10 0 0 0 0 0 10 8 0 0 8 21 0 0 21 18 

Iš viso 183 0 0 0 0 0 183 93 39 139 271 449 99 356 904 454 

100% 

80% 

60% 

40% 

20% 

0% 

Valstybës finansuojamø ir studijuojanèiø savo lëðomis VPU studentø 

palyginimas 1990–2005 m. m. 

1990 

1991 

1992 

1993 

1994 

1995 

1996 

1997 

1998 

1999 

2000 

2001 

2002 

2003 

2004 

2005 

– II pakopa (mag.), 

mokantys 

– II pakopa (mag.), 

VFV 

– I pakopa (bak.), 

mokantys 

– I pakopa (bak.), 

VFV

2005 m. priimtø á bakalauro studijas studentø konkursiniai balai 

(duomenys ið I–III etapø) 

Studijos 

Dieninës Neakivaizdinës Vakarinës 

Eilës 

Studijø programa Maksimalus Minimalus Maksimalus Minimalus Maksimalus Minimalus 

nr. 

balas balas balas balas balas balas 

1 Anglø filologija 19,9 17,2 – – – – 

2 Baltarusiø filologija 18,8 14,3 – – – – 

3 Biologija 20,9 13,2 20,8 7,5 – – 

4 Chemija 17,3 7,8 – – – – 

5 Dailë 11,2 8,8 – – 18,5 6,1 

6 Edukologija 17,2 13,1 18,7 7,6 – – 

7 Ekonomikos ir verslo pagrindai 18,2 16,6 17,1 12,2 17,0 13,5 

8 Etika 18,4 12,3 17,7 15,4 – – 

9 Filosofija 18,0 16,2 19,7 13,4 – – 

10 Fizika ir taikomoji kompiuterija 18,8 6,4 – – 12,7 6,2 

11 Gamta 17,2 9,5 – – – – 

12 Geografija 15,8 11,6 16,6 7,9 – – 

13 Informatika – – 17,2 11,2 16,7 10,4 

14 Istorija 18,2 16,5 18,1 15,7 – – 

15 Katalikø tikyba 14,4 8,0 – – – – 

16 Kûno kultûra 16,6 9,9 16,1 6,5 – – 

17 Lenkø filologija 14,8 10,4 – – – – 

18 Lenkø filologija ir prad. ugd. pedagogika – – 13,7 10,6 – – 

19 Lietuviø filologija 20,1 15,2 20,4 12,1 – – 

20 Matematika ir informatika 18,4 9,1 – – – – 

21 Muzika 21,3 9,1 – – – – 

22 Prancûzø filologija 17,5 11,7 – – – – 

23 Psichologija 19,4 17,4 19,3 14,7 – – 

24 Rusø filologija 19,48 14,9 – – – – 

25 Rusø filologija ir prad. ugd. pedagogika – – 14,6 8,9 – – 

26 Socialinë pedagogika 19,3 16,0 19,4 12,7 16,5 7,4 

27 Socialiniai mokslai 19,0 17,3 19,3 15,4 17,5 13,5 

28 Technologija 20,1 9,7 17,6 6,9 – – 

29 Technologija ir dailë 19,3 13,0 18,4 6,2 – – 

30 Vokieèiø filologija 18,4 14,4 – – – – 

Iš viso Universitete 18,92 12,73 18,22 11,23 16,48 9,52 

Jau bus treti metai, kai mûsø Universitetas kartu su 16 kitø Lietuvos 

institucijø – universitetiniø mokyklø ir Vilniaus kolegija – priima studentus 

á pirmàjà studijø pakopà. Tiesa, II ir III priëmimo etapai ir priëmimas á 

magistrantûrà buvo organizuojami tik Universiteto. Bendras pageidaujamø 

studijø programø skaièius (èia ir toliau I priëmimo etapo duomenys) buvo 

369 642, ið jø Universiteto programas rinkosi 24 911 pretendentø (6,74 proc. 

pageidavimø). II ir III etapuose á visas programas buvo dar 29 184 pretendentai, 

todël per visus tris etapus turëjome 54 095 pretendentø pasirinkimø 

variantus. 

33

Studijos 

Ypaè populiarûs buvo socialiniai mokslai – 32 242 pretendentai, humanitariniai 

mokslai – 11 972. Á ekonomikos ir verslo pagrindø dienines studijas, 

á kurias planuota priimti 41 studentà, pretendentø buvo net 4928, t. y. per 120 

pretendentø á vienà vietà. Ið 5547 pageidaujanèiøjø studijuoti fizinius mokslus 

matematikos ir informatikos dienines studijas buvo pasirinkæ 1566, o geografijos 

(dienines ir neakivaizdines studijas) – 1561 pretendentas. Maþiausias 

konkursas buvo á baltarusiø filologijà (dieninës studijos) – tik 37 pretendentai 

á planuotas 11 vietø (3,36 á vienà vietà), o pageidaujanèiøjø studijuoti neakivaizdþiai 

buvo tik 18 á 11 vietø (1,64 á vienà vietà). 

Palyginus Universiteto priëmimo á I ir II pakopø studijas planà su kai 

kuriais kitais Lietuvos universitetais (Ðiauliø ir Vytauto Didþiojo universitetais), 

matyti, kad priimtø studentø skaièiai yra panaðûs. 

8000 

7000 

6000 

5000 

4000 

3000 

2000 

1000 

34 

0 

KMU 

2005 m. priimtø á Lietuvos universitetus studentø skaièius 

(pagal patvirtintà priëmimo planà) 

KTU 

KU 

LKA 

LKKA 

LMA 

MRU 

LVA 

Paskolos studijø ámokoms ir studentø gyvenimo iðlaidoms 

Vyriausybës 2003 11 18 nutarimu Nr. 1419 buvo pakeista valstybës paskolø 

teikimo, administravimo ir gràþinimo aukðtøjø mokyklø studentams 

tvarka. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo direktorius 2005 03 23 

ásakymu Nr. VI-10 (Þin., 2005, Nr. 41-1329) patvirtino „Valstybës paskolø 

skyrimo studentams konkurso nuostatus“ ir paskelbë Valstybës paskolø skyrimo 

aukðtøjø mokyklø studentams konkursà. Nuostatuose numatyta, kad 

studentai gali gauti valstybës paskolas: 

LÞÛU 

ÐU 

VDA 

VDU 

VGTU 

VPU 

VU

Studijos 

• studijø ámokoms, jeigu studijos nebuvo apmokëtos valstybës lëðomis; 

• gyvenimo iðlaidoms; 

• studijoms uþsienyje. 

Studentai turëjo teisæ pretenduoti á kiekvienà ið ðiø paskolø. Sudarant studentø, 

norinèiø gauti paskolà, sàraðà, pirmenybë buvo teikiama studentams: 

• kuriø ðeimoms pagal ástatymus priklauso socialinë paðalpa; 

• kuriø pajamos, tenkanèios vienam ðeimos nariui, nevirðija Lietuvos 

Respublikos Vyriausybës nustatyto remiamø ðeimø pajamø dydþio; 

• turintiems geresná paþymiø vidurká; 

• mokantiems uþ studijas visà kainà. 

Valstybinis mokslo ir studijø fondas 2005 m. pavasario ir rudens semestrams 

Universitetui skyrë (metø pradþioje) tiek pinigø paskoloms: 1 164 000 Lt 

gyvenimo iðlaidoms ir 195 500 Lt studijø ámokoms. Rudená, papildomo 

konkurso metu, buvo dar skirta 365 500 Lt gyvenimo iðlaidoms ir 194 500 Lt 

studijø ámokoms. Taigi ið viso Universitetui paskoloms gauti buvo paskirta 

tokia pinigø suma: 1 529 500 Lt gyvenimo iðlaidoms ir 390 000 Lt studijø 

ámokoms. 

Paskoloms gauti su fondu buvo sudarytos sutartys: paskolø gyvenimo 

iðlaidoms sutartis pasiraðë 522 studentai (3 studentai neatvyko sutarèiø pasiraðyti, 

nors fakultetø ar institutø komisijos ðias paskolas buvo skyrusios, 

todël liko nepanaudota 8500 Lt). Studijø ámokoms sumokëti sutartis pasiraðë 

tik 115 studentø (3 studentai neatvyko). Ið viso Universiteto studentai 

nepasinaudojo 324 000 Lt suma, kuri buvo pervesta á 2006 m. visoms aukðtosioms 

mokykloms skiriamà fondà (2004 m. buvo nepasinaudota 39 500 Lt 

suma). Paskolas galëjo gauti visø studijø formø studentai. 

Fakultetams paskolø sumos buvo paskirstytos atsiþvelgiant á studentø skaièiø. 

Kai kurie fakultetai nepanaudotas lëðas perdavë kitiems fakultetams. 

Palyginti su 2004 m., bendra teikiamø paskolø suma 2005 m. iðaugo 1,0875 

karto, todël paskolomis galëjo pasinaudoti kiek daugiau pretendentø. 

Paskolos dydþio dinamika (suma vienam dieniniø studijø studentui, nuo 

2003 m. visø studijø formø studentams) pateikiama lentelëje: 

Metai 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 

Dieniniø studijø studentø 3113 4126 4285 5553 

Ið viso Universiteto studentø 11 238 12 868 12 252 

Universitetui skirta Lt 

kreditams 

211 000 539 900 765 900 885 500 1 692 500 1 765 000 1 919 500 

Tenka Lt vidutiniškai 

vienam studentui 

67,78 130,85 178,74 159,46 150,60 137,20 281,50 

35

Studijos 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

Paskolos dydis (Lt) vienam studentui 

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 metai 

Neágaliø studentø studijos 

2004–2005 m. m. Universitete studijavo 30 neágaliøjø – I ir II grupiø 

invalidø. 

2005 m. baigë: 

• bakalauro studijas 6 kurènebyliai: 2 – kûno kultûrà, 2 – socialinæ 

pedagogikà (patys mokësi gestø kalbos), 2 – pradinio ugdymo pedagogikà; 

• edukologijos magistrantûrà 1 judëjimo negalià turintis studentas. 

Mokosi: 

• dieninëse socialinës pedagogikos bakalauro studijose 2 silpnaregiai ir 

1 neregys, technologijos ir dailës magistrantûroje 1 kurènebylis; 

• vakarinëse studijose 1 judëjimo negalià turintis studentas; 

• neakivaizdinëse psichologijos studijose 1 neregys, socialinës pedagogikos 

studijose 8 kurèiai (á paskaitas ateina gestø vertëjai arba gestø 

kalbos praktikantai). 

Socialinës pedagogikos absolventë Audra Visockaitë ákûrë neágaliøjø teatrà. 

Socialinës pedagogikos studijø programos studentams ákurta meno terapijos 

neágaliesiems specializacija. Paskaitas skaito Tarptautinës neágaliøjø 

asociacijos narë dr. Vilmantë Aleksienë. 2004–2005 m. surengti du tarptautiniai 

seminarai neágaliøjø studijø problemoms nagrinëti. 

36

Studijos 

Kiek anksèiau judëjimo negalià turintiesiems buvo árengtas ávaþiavimas á 

Universitetà, I aukðte yra jiems pritaikytas tualetas, taip pat neágaliesiems 

numatoma árengti liftà. 

2005 m. bendra tvarka (atskirø vietø ÐMM nenumatë) priimti 4 neágalieji. 

Asmens, kuris bûtø atsakingas ir rûpintøsi tik neágaliøjø problemomis, 

Universitetas neturi: visà informacijà renka ir globà organizuoja fakultetø ar 

institutø vadovai kartu su Studentø atstovybe. 

Pedagoginë praktika 

Dalyviai bei veikla Kiekis Pastabos 

Atliekantys pedagoginæ praktikà bakalauro studijø programos 

studentai 

2900 

Atliekantys pedagoginê tiriam¹j¹ praktik¹ magistrantai 694 

Sudaryta triðaliø pedagoginës praktikos sutarèiø 1238 

Paskirti pedagoginës praktikos vadovai (institucijø 

1249 2,8 studento vienam 

darbuotojai) 

vadovui (vidutiniškai) 

Dëstytojai pedagoginës praktikos vadovai 342 8,3 studento vienam 


Studijø programø (fakultetø ar institutø) pedagoginës 

46 88 studentai vienam 

praktikos vadovai 


Pedagoginës praktikos ávadiniai parengiamieji instruktaþai 64 

Geriausiai atliko pedagoginê praktik¹ 

Vadovai: 

anglø filologijos, 

asist. L. Adziulienë 

edukologijos (pradinio ugdymo šaka), 

doc. A. Tamulaitienë 

fizikos, 

doc. A. Rimeika 

geografijos 

studijø programø studentai 

Daugiausia praktikantø priëmë Vilniaus m-klos: 

Karoliniðkiø gimnazija, Þirmûnø gimnazija, Þvëryno 

gimnazija, Gerosios Vilties vidurinë 

m-kla, Tuskulënø vidurinë m-kla 

Pedagoginës praktikos ávertinimai: 

lekt. B. Petkevièienë 

dešimt, devyni 

81,8 proc. 

aštuoni, septyni 

13,7 proc. 

šeši, penki 

4,5 proc. 

Sumokëta institucijø darbuotojams uþ vadovavimà 

Individualiai iðleistø (á rajonø mokyklas) 

pedagoginei praktikai (1 val. – 5,75 Lt) 

studentø praktikos vadovams nemokama 

FTF 11 577,47 

GMF 28 563,26 

IF 26 514,46 

LF 18 123,21 

KMEI 11 434,34 

MF 33 610,10 

PPF 19 598,47 

SF 10 101,05 

SKI 8248,15 

SSF 7735,88 

UKF 21 919,63 

Iš viso 197 426,02 

37

Studijos 

Pedagoginë praktika, kaip efektyviausia savarankiðko studentø darbo forma, 

yra pakankamai svarbi dalis rengiant ðiuolaikiná mokytojà. Todël bûtina 

numatyti jos gaires ir atlikimo bûdus. Pedagoginei praktikai reikëtø skirti 

iki 10 studijø kreditø ir palaipsniui pereiti prie 20, nes tokia nuostata 

átvirtinta Pedagogø rengimo sampratoje. Taip pat svarbu akcentuoti praktikantø, 

kaip bûsimø mokytojø, praktikos vadovø mentoriø ir mokyklos mokytojø 

bei moksleiviø bendradarbiavimà. Neatidëliotinas uþdavinys – kokybiðkai 

parengti praktikø vadovus mentorius, skleisti jø patirtá. Bendradarbiaujant 

su Ðiuolaikiniu didaktikø centru ir uþsienio universitetø partneriais, 

bûtina parengti mentoriø rengimo programà ir teikti jà tvirtinti Senatui. 

Todël visø lygmenø pedagogams (tiek bendrojo lavinimo mokyklø ar 

gimnazijø mokytojams, tiek Universiteto dëstytojams) reikëtø leisti vadovauti 

pedagoginei studentø praktikai tik ágijus mentoriaus kvalifikacijà. 

Studentø karinë apskaita 

LR karo prievolës ástatymo 29 straipsnyje numatyta priimant karo prievolininkus 

mokytis reikalauti, kad ðie bûtø átraukti á karinæ áskaità vietinëse 

teritorinëse karinëse ástaigose pagal gyvenamàjà vietà ir pateiktø karo prievolininko 

statusà liudijantá kariná dokumentà. Taip pat numatyta, kad ástaigos 

kas metø ketvirtá teikia vietinëms teritorinëms karinëms ástaigoms duomenis 

apie karo prievolininkø karinës áskaitos pasikeitimus. Ástatymo 30 

straipsnis nustato, kad ðvietimo ástaigos ir aukðtosios mokyklos privalo ugdyti 

moksleiviø ir studentø pasiryþimà ginti Tëvynæ. Aukðtøjø mokyklø vadovai 

tvarko besimokanèiø jose karo prievolininkø apskaità ir kiekvienais 

metais per mënesá nuo mokslo metø pradþios pateikia vietinëms teritorinëms 

karinëms ástaigoms duomenis apie besimokanèius karo prievolininkus. 

Ðvietimo ástaigø ir aukðtøjø mokyklø, áregistruotø savivaldybëse, kuriø 

teritorijoje karo prievolës administravimas yra pertvarkytas, vadovai duomenis 

apie besimokanèius karo prievolininkus ðio straipsnio nustatyta tvarka 

pateikia ir vietos savivaldos institucijai. Rektoriaus 2005 07 27 ásakymu 

Nr. 1-369 buvo nustatyta, kad priimtø studijuoti (visos studijø formos ir 

pakopos), studijuojanèiø ir iðbrauktø karo prievolininkø apskaità pagal nustatytà 

formà tvarko fakultetø ar institutø vadovø paskirti asmenys, karo 

prievolininkø sàraðai (taip pat ir Excel formato el. forma) pateikiami Studijø 

skyriui kasmet iki rugsëjo 25 d., pasikeitimai sàraðuose – kas ketvirtá. Universitetas 

turëjo pateikti reikiamus sàraðus iki 2005 10 01, taèiau paaiðkë- 

38

Studijos 

jo, kad dalis studentø buvo priimti nepateikæ reikalingø ðauktinio arba atleidimo 

nuo karo prievolës dokumentø. Kai kurie fakultetai ið viso nepateikë 

jokios informacijos apie prievolininkø apskaità: 

Fakultetas ar institutas Nepateikë reikalingø dokumentø 

1. Fizikos ir technologijos 41 

2. Gamtos mokslø 4 

3. Istorijos 62 

4. Lituanistikos 3 

5. Kultûros ir meno edukologijos 5 

6. Matematikos ir informatikos 13 

7. Pedagogikos ir psichologijos nepateikë jokios informacijos 

8. Slavistikos 13 

9. Sporto ir sveikatos 67 

10.Socialinës komunikacijos 34 

11.Uþsienio kalbø nepateikë jokios informacijos 

Ið viso 242 

Paaiðkëjus tokiai netvarkai, 2005 10 14 rektoriaus ásakymu Nr. 1-29 

buvo sudaryta komisija (pirmininkas prof. V. Matonis) studentø karinës apskaitos 

nesklandumams iðtirti. Komisija iki 2005 10 17 turëjo pateikti studijø 

prorektoriui iðvadas ir pasiûlymus dël studentø karinës apskaitos gerinimo. 

Kol kas tokiø iðvadø komisija nepateikë. 

Edukacinë pagalba tautieèiams uþsienyje 

Fakultetai ir institutai menkai pasinaudojo Tautiniø maþumø departamento 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës pasiûlymais ir nepakankamai 

iðnaudoja bendradarbiavimo galimybes. Departamentas siûlo nemaþai vertingø 

idëjø, kurias ágyvendinant galëtø prisidëti ir Universiteto bendruomenë. 

Pasinaudojus pasiûlymais, atsivertø galimybës rengti ir siøsti mokytojus 

dirbti á uþsienio ðaliø lituanistines ir bendrojo lavinimo mokyklas, organizuoti 

pedagogines studentø praktikas Baltarusijos ir Lenkijos lietuviðkose 

mokyklose, spræsti ðiø mokyklø mokytojø kvalifikacijos këlimo Lietuvoje 

problemas. Taip pat tai bûtø puiki galimybë magistrantams tyrinëti uþsienio 

ðaliø lietuviø ðvietimo ir socialines problemas. 

39

Studijos 

Tenka apgailestauti, kad trûksta informaciniø leidiniø apie Lietuvos kultûrà, 

istorijà ir ðvietimà, kurie bûtø adaptuoti bûtent uþsienio ðalyse gyvenanèiø 

lietuviø jaunajai kartai ir ugdytø juos pagal lietuviðkas tradicijas. 

Todël Universiteto darbuotojai galëtø ásitraukti ir á ðá kûrybiná darbà. 

40 

Bendrosios iðvados 

1. Atsiþvelgiant á esamus ir bûsimus edukacinius Lietuvos ðvietimo sistemos 

pokyèius, bûtina numatyti Universiteto strategijà. 

2. Norint uþtikrinti Universiteto sëkmæ konkurencinëje edukacinëje erdvëje, 

bûtinas svarus kiekvieno Universiteto padalinio ánaðas á visus jø 

veiklai priskirtus segmentus. Sudarant fakultetø ar institutø strateginës 

veiklos planus, bûtina numatyti mokslo ir studijø atnaujinimo 

perspektyvas, skatinimo uþ ðià veiklà bûdus ir priemones. 

3. Bûtina kurti tikslingà ir kryptingà edukacinës veiklos modelá, kuriame 

atrastø vietà tiek studijø programø naujovës, tiek Universiteto 

ávaizdþio stiprinimo ir jo bendradarbiavimo su edukaciniais partneriais 

klausimai. 

4. Atsiþvelgus á naujus ÐMM 2005 07 22 ásakymu Nr. 1551 (VÞ, 2005, 

Nr. 93-3461) patvirtintus bendruosius reikalavimus studijø programoms, 

rengti naujas ðiuolaikiðkas bakalauro ir magistrantûros studijø 

programas, neapsiribojant tik mokytojø rengimo programomis. 

Taip pat verta intensyvinti perkvalifikavimo studijas ir plësti jø galimybes 

(tæstinës, nuotolinës, individualiosios studijos, kooperacija su 

uþsienio partneriais ir kt.). 

5. Bûtina daug plaèiau ir iðradingiau propaguoti Universiteto mokslo, 

studijø, metodinës, meninës ir sportinës veiklos laimëjimus, rengti 

mokslo, studijø, meno ir sporto dienas, propaguoti Abiturientø dienø 

problematikà apskrityse ir rajonuose, steigti fakultetø ir institutø 

absolventø klubus, intensyvinti ryðius su buvusiais absolventais, lyginant 

su kitomis profesijomis agituoti studentus rinktis pedagogo profesijà 

(ilgesnës atostogos, darbas su jaunimu, nuolatinis atsinaujinimas 

ir kt.).

Mokslas 

Mokslas 

Mokslinis darbas yra Universiteto veiklos pagrindas. 2005 metais moksliniai 

tyrimai buvo finansuojami ið Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto, 

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo (12 projektø), LR valstybinës 

lietuviø kalbos komisijos ir Universiteto mokslo fondø lëðø. 2005 m. gavus 

ES struktûriniø fondø paramà, pradëti ágyvendinti 4 projektai. Universiteto 

mokslininkai dalyvauja Europos Bendrijos Egual, ES Socrates, Leonardo da 

Vinci programose. 2005 m. FTF dëstytojai toliau sëkmingai prisideda ágyvendinant 

ES 6-osios programos projektà. Mokslinius tyrimus atlieka tiek 

pavieniai mokslininkai, tiek mokslo grupës, mokslo laboratorijos, mokslo 

centrai ir institutai. 

Universitetui 2005 metai buvo gana reikðmingi, nes: 

– buvo atnaujintas priëmimas á edukologijos ir fiziniø mokslø doktorantûros 

stacionarias ir neakivaizdines studijas; 

– iðaugo gaunamos lëðos uþ mokslinæ produkcijà nuo 1 843 121 Lt iki 

2 482 269 Lt; ið viso lëðø mokslui ir menui finansuoti buvo gauta 

2 349 583 Lt; 

– Mokslo fondo lëðø padaugëjo nuo 141 000 iki 196 000 Lt; 

– periodiniai mokslo darbø þurnalai „Þmogus ir þodis“, „Pedagogika“, 

„Istorija“ buvo átraukti á tarptautinæ C.E.E.O.L. duomenø bazæ; nors 

Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodþio 19 d. nutarimu C.E.E.O.L. 

bazë á patvirtintø tarptautiniø duomenø baziø sàraðà kol kas neátraukta, 

taèiau pirmas þingsnis ágyjant patirties, kaip patekti á tarptautines 

duomenø bazes, jau þengtas; 

– ávyko dvi habilitacijos gynimo procedûros, apgintos 9 daktaro disertacijos; 

– Universiteto leidykloje iðspausdinti pirmi daktaro disertacijø rankraðèiai; 

– buvo paskelbta per 1000 publikacijø (2004 m. – 842); 

– patvirtintas naujas „Minimaliøjø kvalifikaciniø mokslo darbuotojø, 

kitø tyrëjø ir dëstytojø pareigybiø reikalavimø, atestavimo ir konkursø 

pareigas eiti organizavimo bei pedagoginiø vardø suteikimo tvarkos 

apraðas“. 

41

Mokslas 

Doktorantûra 

Vykdant Universiteto plëtros strategijà, 2005 m. toliau buvo plëtojama 

mokslinë veikla, vël tampanti prioritetine Universiteto veiklos sritimi. LR 

Vyriausybei 2005 m. rugpjûèio 8 d. nutarimu Nr. 865 Vilniaus pedagoginiam 

universitetui vël suteikus teisæ rengti socialiniø mokslø srities edukologijos 

krypties ir fiziniø mokslø srities fizikos krypties daktarus, buvo sëkmingai 

atnaujintas priëmimas á stacionarias ir neakivaizdines doktorantûros 

studijas. Fiziniø mokslø srities fizikos krypties doktorantûros studijoms buvo 

skirta 2, o socialiniø mokslø srities edukologijos krypties doktorantûros 

studijoms – 6 vietos. 

Be 2005 metais ástojusiøjø, studijas Universiteto doktorantûroje tæsia 

keturiø mokslo srièiø penkiø krypèiø doktorantai. 

42 

Ei. 

nr. 

Universiteto doktorantø pasiskirstymas pagal mokslo kryptis 

Mokslo sritis Mokslo kryptis 

Doktorantø skaièius 

pirmø treèiø–ketvirtø 

metø metø 

1. Biomedicinos mokslai Biologija (01 B) 1 

2. Fiziniai mokslai Fizika (02 P) 2 1 

3. Humanitariniai mokslai Filologija (04 H) 11 

4. Socialiniai mokslai Edukologija (07 S) 6 35 

Psichologija (06 S) 

4 

Iš viso 8 52 

2005 m. apgintos daktaro disertacijos 

Mokslo sritis Mokslo kryptis 2004 m. 2005 m. 

Humanitariniai m. Filologija: 

literatûrologija 

1 2 

kalbotyra 2 – 

Socialiniai m. Edukologija – 7 

Psichologija 1 – 

Fiziniai m. Fizika – – 

Biomedicinos m. Biologija – – 

Iš viso 4 9 

Dvi daktaro disertacijos buvo ginamos Universitete, septynios – kituose 

Lietuvos universitetuose. 

Doktorantø moksliniams tyrimams Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø 

fondas skyrë 26 370 Lt paramà. Universiteto mokslo fondas trijø doktorantø 

eksternø disertacijø gynimams skyrë 9000 Lt.

Mokslas 

Paskutiniø doktorantûros studijø metø darbo rezultatø analizë rodo, kad 

ateityje reikëtø pasirûpinti, jog baigusieji doktorantûros studijas neatidëliodami 

gintø parengtas disertacijas, nes reikalavimai, keliami daktaro disertacijoms, 

gali pasikeisti. Taigi fakultetai privalëtø atsakingiau kasmet atestuoti 

doktorantus. Didþiausià atsakomybæ uþ mokslinio darbo kokybæ ir jo áteikimà 

nustatytu laiku privalo prisiimti katedros, kuruojanèios doktorantûros studijas. 

Atsakingiau turëtø bûti skiriamas ir mokslinio darbo vadovas. 

Labai svarbiu Universiteto mokslinio gyvenimo faktu tapo ir socialiniø 

mokslø srities habilitacijos darbø gynimo procedûros. 2005 m. gruodþio mën. 

Universitete ávyko dvi habilitacijos gynimo procedûros: Sporto ir sveikatos 

fakulteto Kûno kultûros katedros docentas socialiniø mokslø daktaras Audronius 

Vilkas habilitacijos gynimo procedûrai pateikë mokslo darbø apþvalgà 

„Paaugliø fiziniø gebëjimø ir funkcinio pajëgumo kaita dël fizinio ugdymo ir 

ávairiø fiziniø krûviø“ (socialiniai mokslai, edukologija 07 S); Ðiauliø universiteto 

Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros docentë socialiniø mokslø 

daktarë Lidija Uðeckienë pateikë mokslo darbø apþvalgà „XX a. ugdymo sistemø 

sklaida Lietuvoje“ (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). 

Per pastaruosius dvejus metus Universitete ávyko 5 habilitacijos darbø 

gynimo procedûros, 3 ið jas apgynusiø yra mûsø Universiteto dëstytojai: 

doc. dr. R. Vaiðnoras, doc. dr. J. Kieviðas, doc. dr. A. Vilkas. Galimybes gintis 

habilitacijos darbà turëtø labai rimtai apsvarstyti visø Universiteto fakultetø 

ir institutø vadovai bei katedrø vedëjai. 

Pedagoginiø vardø teikimas 

2005 m. profesoriaus ir docento pedagoginiai vardai buvo suteikti 19 

Universiteto dëstytojø. 

2005 m. profesoriaus vardà gavo tiek asmenø: 

Mokslo sritys ir kryptys 2004 m. 2005 m. 

Socialiniai mokslai 1 1 

edukologija 1 1 

Fiziniai mokslai: 3 

astronomija 1 

chemija 1 

fizika – 

matematika 1 

Biomedicinos mokslai: 

biologija – – 

zoologija – – 

Iš viso 1 4 

43

Mokslas 

44 

2005 m. docento vardà gavo tiek asmenø: 

Mokslo sritys ir kryptys 2004 m. 2005 m. 

Socialiniai mokslai: 6 8 

edukologija 6 3 

psichologija – 5 

Humanitariniai mokslai: 5 4 

filologija 1 3 

filosofija 4 – 

istorija – 1 

Fiziniai mokslai: – 2 

astronomija – 1 

chemija – – 

fizika – 1 

matematika – – 

Biomedicinos mokslai 1 1 

biologija 1 1 

Iš viso 12 15 

Ið viso 2005 m. Universitete dirbo 598 mokslo darbuotojai. Ið jø 408, 

turintys mokslo laipsná ar pedagoginá vardà. Tai sudaro 68,2 proc. visø mokslo 

darbuotojø. 

Katedrose dirbo 587 dëstytojai, ið jø 79 profesoriai, 219 docentø, 133 

lektoriai ir 156 asistentai. 

Universitete, kaip pagrindinëje darbovietëje, dirbo 423 mokslo darbuotojai: 

q 237 ið jø turi daktaro mokslo laipsná, 

q 37 – habilituoto daktaro mokslo laipsná, 

q 140 – docento pedagoginá vardà, 

q 32 – profesoriaus pedagoginá vardà. 

Mokslinës publikacijos 

Bendras mokslo publikacijø skaièius 2005 metais priartëjo prie 1000, ið 

viso jø paskelbta 997 (2004 m. – 842 publikacijos). Lietuvos recenzuojamuose 

mokslo þurnaluose ir kituose leidiniuose paskelbta 191 publikacija 

(2004 m. – 146 publikacijos). Taèiau sumaþëjo publikacijø leidiniuose, áraðytuose 

á Lietuvos MSD patvirtintà sàraðà: 2005 m. buvo paskelbta 205 

(2004 m. – 255) straipsniai. ISI sàraðo publikacijø sumaþëjo trimis: 2005 m. 

paskelbta 27 publikacijos, 2004 m. – 30 publikacijø.

Mokslas 

Publikacijø tipai 2004 m. 2005 m. 

FFT GMF IF LF MIF PPF SF SSF UKF KMEI SKI Iš 

viso 

Monografijos 

Lietuvos 19 – 1 8 1 – – – 1 – – 2 13 

Užsienio 

Straipsniai 

Lietuvos 

3 – 1 – – – 1 2 – 1 – – 5 

Leidiniuose, 

áraðytuose á MSD 

patvirtint¹ s¹raš¹ 

255 7 10 25 18 18 87 – 29 3 – 9 206 

Recenzuojamuose 

mokslo žurnaluose ir 

leidiniuose 

Užsienio 

146 1 19 40 45 – 25 11 6 13 9 28 197 

Leidiniuose, 

áraðytuose á MII (ISI) 

s¹rašus 

30 19 6 – – 2 – – – – – – 27 

Recenzuojamuose 

mokslo žurnaluose ir 

leidiniuose 

Spausdinta 

konferencijø 

praneðimø 

medžiaga 

Recenzuota 

116 2 9 14 12 6 39 18 9 4 – 2 115 

Lietuvoje vykusiø 

respublikiniø 

konferencijø 

medžiaga 

32 2 3 1 – 4 2 5 – 1 4 1 23 


tarptautiniø 

konferencijø 

medžiaga 

40 – 7 3 2 3 13 7 – 1 9 1 46 

Uþsienyje vykusiø 

tarptautiniø 

konferencijø 

medžiaga 

Nerecenzuota 

64 4 8 7 – 2 5 4 1 4 1 2 38 


respublikiniø 

konferencijø 

medžiaga 

17 8 – 2 – – 6 – 3 1 3 2 25 


tarptautiniø 

konferencijø 

medžiaga 

23 2 – 1 3 – 4 – – – – – 10 

Uþsienyje vykusiø 

tarptautiniø 

konferencijø 

medžiaga 

7 5 3 1 – – 1 – – – – – 10 

Kitos publikacijos 

(humanitariniø 

mokslø) 

90 14 21 60 62 6 70 6 9 14 24 1 287 

Iš viso 842 64 88 162 143 41 254 53 58 42 50 48 1003 

Lentelëje pateikti skaièiai rodo, kad daugiausia publikacijø 2005 m. paskelbë 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas – 254, Istorijos – 162, Lituanistikos 

fakultetas – 143. Monografijø iðleista beveik tiek pat kaip ir praëjusiais 

2005 m. – 21 (2004 m. – 22); 8 monografijas paraðë Istorijos fakulteto 

mokslininkai. Nemaþai straipsniø buvo iðspausdinta leidiniuose, áraðytuose 

45

Mokslas 

á MSD patvirtintà sàraðà, ið jø 87 publikacijos parengtos PPF mokslininkø. 

Recenzuojamuose mokslo leidiniuose 2005 m. buvo paskelbti 538 straipsniai. 

Kitø publikacijø iðleista 287, ið jø didaktiniø leidiniø – 55. Ið valstybës 

biudþeto lëðø 2005 m. buvo finansuoti 3 moksliniai leidiniai. Siekiant ið 

valstybës biudþeto gauti finansavimà 2006 metø monografijoms, pateiktos 5 

paraiðkos. 

Galimybe gauti finansinæ valstybës paramà moksliniams leidiniams Universiteto 

padaliniai naudojasi labai nenoriai. Ateityje reikëtø daugiau rodyti 

iniciatyvos, nes dalyvavimas vieðuose konkursuose paramai gauti yra ir viena 

ið aukðtosios mokyklos mokslinës kvalifikacijos reprezentacijos formø. 

Universitete leidþiami mokslo leidiniai „Sporto mokslas“, „Pedagogika“, 

áraðyti á MSD patvirtintà sàraðà. Juose paskelbti mokslo straipsniai pripaþástami 

teikiant mokslo laipsná. Mokslo darbø þurnalas „Pedagogika“ 2005 m. 

buvo vienintelis periodinis Universiteto mokslo darbø þurnalas, gaunantis 

LR ðvietimo ir mokslo ministerijos paskirtà biudþetinæ paramà (20 000 Lt). 

2004 m. buvo dotuojami 2 periodiniai mokslo leidiniai ir 1 monografija, 

jiems ið viso buvo skirta 44 600 Lt (2003 m. – 3 periodiniai mokslo leidiniai, 

2 vadovëliai ir 1 monografija – 109 077 Lt). Akivaizdu, kad valstybës 

dotacijos Universiteto mokslo leidiniams turi tendencijà kasmet maþëti daugiau 

nei dvigubai. Sumaþëjusi valstybës parama mokslinei veiklai ápareigoja 

ieðkoti alternatyviø finansavimo ðaltiniø, rëmëjø paramos, aktyviau dalyvauti 

tarptautiniuose ir ðalies mokslo projektuose ir programose, uþsakomuosiuose 

mokslo tiriamuosiuose darbuose ir pan. 

Mokslo renginiai 

2005 metais mokslo renginiø sumaþëjo treèdaliu, visø pirma tarptautiniø: 

tarptautiniø mokslo renginiø buvo suorganizuota 11, o respublikinës 

reikðmës – 19 (2004 metais ávyko 17 tarptautiniø ir 32 respublikiniai renginiai). 

Aktyviausiai ðioje mokslinës veiklos srityje pasireiðkë PPF mokslininkai, 

kurie surengë 2 tarptautines mokslines konferencijas ir 9 kitus mokslinius 

renginius. Viena ið reikðmingiausiø Universiteto prioritetiniø mokslinës 

veiklos formø, be abejo, yra kasmet rengiama tarptautinë edukologijos 

problemoms analizuoti ir spræsti skirta mokslinë konferecija, kuri 2005 metais 

buvo organizuojama kartu su LR ðvietimo ir mokslo ministerija ir buvo 

skirta Universiteto 70-meèiui. Konferencija „Ugdymo paradigmø kaita: teorija 

ir praktika“ vyko 2005 m. spalio 19–20 d. 

46

Mokslas 

2004 m. 2005 m. 

Padaliniai Tarptautiniai Respublikiniai Tarptautiniai Respublikiniai 

renginiai renginiai renginiai renginiai 

Konfe- Kiti Konfe- Kiti 

rencijosrencijos Fizikos ir technologijos 

fakultetas 

1 

4 

– – 1 1 

Gamtos mokslø fakultetas 2 1 – – 1 – 

Istorijos fakultetas 1 4 2 – 7 – 

Lituanistikos fakultetas 

Matematikos ir 

3 1 1 – – – 

informatikos fakultetas 

Pedagogikos ir 

– 

– 

– – – – 

psichologijos fakultetas 

3 

2 

2 1 – 8 

Slavistikos fakultetas 

Sporto ir sveikatos 

1 – – – – – 

fakultetas 

– 

– 

1 – – – 

Uþsienio kalbø fakultetas 

Kultûros ir meno 

2 2 1 – – – 

edukologijos institutas 

Socialinës komunikacijos 

1 

– 

1 – – – 

institutas 

3 

18 

2 – 1 – 

Iš viso 17 32 10 1 10 9 

2005 metais organizuojamas konferencijas rëmë Lietuvos valstybinis mokslo 

ir studijø fondas – buvo gauta 14 tûkst. Lt. 2006 metais net dvylikos 

Universitete planuojamø konferencijø organizaciniai komitetai kreipësi á 

Lietuvos valstybiná mokslo ir studijø fondà praðydami finansinës paramos. 

Dalyvavimas savo ðalies ir tarptautinëse programose, projektuose 

Fakultetai ar institutai Tarptautiniai Respublikiniai Iš viso 

Fizikos ir technologijos fakultetas 7 – 7 

Gamtos mokslø fakultetas 2 7 9 

Istorijos fakultetas 4 2 6 

Lituanistikos fakultetas 4 6 10 

Matematikos ir informatikos fakultetas 1 – 1 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas 7 26 33 

Slavistikos fakultetas 2 2 4 

Sporto ir sveikatos fakultetas 1 7 8 

Uþsienio kalbø fakultetas 8 6 14 

Kultûros ir meno edukologijos institutas – 1 1 

Socialinës komunikacijos institutas 8 50 58 

Iš viso 44 107 151 

47

Mokslas 

48 

Dalyvavimas savo ðalies ir tarptautiniø mokslo institucijø bei 

organizacijø veikloje 

Fakultetai ar institutai Tarptautiniai Respublikiniai Iš viso 

Fizikos ir technologijos fakultetas 2 12 14 

Gamtos mokslø fakultetas 10 22 32 

Istorijos fakultetas 6 31 37 

Lituanistikos fakultetas 2 16 18 

Matematikos ir informatikos fakultetas 3 16 19 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas 9 36 45 

Slavistikos fakultetas – 3 3 

Sporto ir sveikatos fakultetas – 5 5 

Uþsienio kalbø fakultetas 4 5 9 

Kultûros ir meno edukologijos institutas 2 3 5 

Socialinës komunikacijos institutas 9 12 21 

Iš viso 47 161 208 

Siekiant toliau sëkmingai plëtoti mokslinæ veiklà Universitete, BÛTINA: 

– vykdant 2006–2008 metø Universiteto plëtros strategijà nepamirðti, 

kad mokslas yra prioritetinë Universiteto veiklos sritis; 

– plëtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; remti Edukaciniø 

tyrimø instituto, plëtojanèio prioritetinæ Universiteto mokslo 

kryptá – edukologijà, veiklà; 

– ieðkoti galimybiø atnaujinti Universiteto moksliniø tyrimø bazæ; 

– numatyti aukðtos kvalifikacijos mokslininkø rengimo strategijà; 

– parengti mokslo publikacijoms keliamø pagrindiniø reikalavimø, atitinkanèiø 

tarptautinius standartus ir pasauliná mokslo lygá, apraðà, bûtinà 

siekiant patekti á tarptautines LMT patvirtintas duomenø bazes; 

– parengti mokslo darbø, spausdinamø pripaþintuose tarptautiniuose 

leidiniuose (átrauktuose á ISI sàraðà ir tarptautines duomenø bazes), 

vertinimo ir skatinimo reglamentà; 

– atnaujinti Mokslo fondo nuostatus, kuriuose bûtø numatytas efektyvesnis 

fondo lëðø panaudojimas, skatinantis rengti monografijas, mokslo 

straipsnius ir kitas publikacijas; taip pat Mokslo fondo lëðomis 

remti bendras universitetines mokslines iniciatyvas; 

– skatinti dalyvavimà savo ðalies ir tarptautiniø institucijø skelbiamuose 

konkursuose finansavimui mokslo reikmëms gauti; 

– inicijuoti Universiteto dëstytojø dalyvavimà ES, kituose tarptautiniuose 

ir ðalies projektuose bei programose, numatyti skatinimo bûdus; 

– ápareigoti fakultetø ir institutø vadovus daugiau dëmesio skirti padaliniø 

moksliniø publikacijø kokybei uþtikrinti; aktyviau á mokslinæ 

veiklà átraukti I, II ir III studijø pakopø studentus.

Projektø vadyba 


Skyriaus nuostatuose fiksuotos keturios pagrindinës skyriaus veiklos kryptys: 

1. Universiteto bendruomenës informavimas apie galimybes pasinaudoti 

fondais. 

2. Projektø rengëjø konsultavimas. 

3. Parengtø projektø vertinimas Universiteto viduje prieð juos pateikiant 

konkursui. 

4. Pagalba administruojant projektus ir jø administracinë prieþiûra. 

Skyrius nuolat vykdo fondø paieðkà ir informuoja Universiteto bendruomenæ 

apie galimybes teikti paraiðkas ávairioms institucijoms ir fondams Lietuvoje 

ir uþ jos ribø. 

Projektø vadybos skyrius kaupia, sistemina ir atnaujina medþiagà, susijusià 

su paskelbtais kvietimais pildyti paraiðkas, mokytis ir kitais dokumentais 

(paraiðkø formos, LRV nutarimai, ministrø ásakymai, reglamentai ir 

kt.). Ðiuo metu skyrius turi sukaupæs visus reikalingus dokumentus ES struktûriniø 

fondø paramai gauti pagal priemones, kur Universitetas gali bûti 

pareiðkëjas. Sukaupta ir susisteminta mokomoji medþiaga (ið viso jos sukaupta 

per 250 elektroniniø bylø). Kiekvienam potencialiam pareiðkëjui, 

norinèiam gauti ES struktûriniø fondø paramà, parengtas dokumentø paketas 

su visa reikalinga informacija. Taip pat skyrius kaupia Universiteto vardu 

teiktø paraiðkø duomenø bazæ, kuri naudojama konsultuojant naujus 

projektø rengëjus ir atliekant techniná darbà. Pagal poreiká buvo konsultuojami 

ir gavusieji ES struktûriniø fondø paramà. Ðiuo metu skyriuje saugoma 

penkiolika ESF paramai gauti pateiktø projektø kopijø ir viena 6BP projekto 

santraukos kopija. 

Projektø vadybos skyrius, siekdamas produktyviau bendradarbiauti tiek 

su projektø rengëjais, tiek su vykdytojais, gavusiais ES struktûriniø fondø 

paramà, suaktyvino Universiteto projektinæ veiklà ir ásteigë Projektø fondà, 

kuriame dirba atsakingi uþ projektinæ veiklà padaliniø darbuotojai. 

2005 metais keturi projektai gavo ES struktûriniø fondø paramà. Bendra 

Universitetui skirta parama ið viso sudaro apie 6,204 milijono litø. Ið ðios 

sumos 2005 metais panaudota apie 800 tûkstanèiø litø. Taip pat ðiais metais 

Vilniaus pedagoginis universitetas parengë ir pateikë dar aðtuonis pro- 

49


jektus ES struktûriniø fondø paramai gauti. Ðiuo metu pateikti projektai yra 

vertinami. 

Universiteto fakultetai, institutai ir katedros gavæ paramà vykdo 12 projektø. 

Finansavimas gautas ið Leonardo da Vinci fondo, Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondo, LR ðvietimo ir mokslo ministerijos, LR socialinës 

apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybës, Valstybinës 

lietuviø kalbos komisijos, Europos Bendrijos iniciatyvos Equal programos, 

ES Socrates paramos fondo, Þemdirbystës instituto. Bendra ðiø projektø biudþetø 

suma – apie 1,422 milijono litø. Ið ðios sumos 2005 metais panaudota 

apie 387 tûkstanèius litø. 

Universitetas dalyvauja ágyvendinant vienà ES 6-osios bendrosios programos 

projektà. 

50

Tarptautiniai ryðiai 


2005 m. Universitetas bendradarbiavo su 72 uþsienio ðaliø aukðtojo mokslo, 

kultûros ir ðvietimo institucijomis. Ðie ryðiai grindþiami dviðalëmis bendradarbiavimo 

sutartimis, Universiteto padaliniø arba atskirø mokslininkø 

projektais, ávairiø tarptautiniø programø projektais, studentø, doktorantø, dëstytojø 

ir mokslo darbuotojø akademiniais mainais, taip pat dalyvavimu tarptautinëse 

programose, konferencijose, simpoziumuose bei seminaruose. 

2005 m. buvo pasiraðytos 4 naujos dviðalës bendradarbiavimo sutartys: 

– su Krokuvos pedagogikos akademija (Lenkija); 

– su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu (Rusija); 

– su Gardino valstybiniu Jankos Kupalos pedagoginiu universitetu (Baltarusija); 

– su Tel Avivo miesto kolegija (Izraelis). 

Ðiuo metu Universitetas yra sudaræs 23 dviðales bendradarbiavimo sutartis 

su uþsienio ðaliø mokslo, ðvietimo ir kultûros institucijomis, pagal kurias 

vykdomi bendri moksliniai tyrimai, rengiamos bendros mokslinës publikacijos, 

dalyvaujama tarptautinëse konferencijose, ágyvendinami dëstytojø, studentø 

ir staþuotojø mainai. 

Universiteto atstovø iðvykos á uþsienio universitetus pagal dviðales 

bendradarbiavimo sutartis 

Aukštoji mokykla Dëstytojai Studentai Iš viso 

Erfurto universitetas 3 – 3 

Heidelbergo aukštoji pedagoginë mokykla 1 4 5 

Baltarusijos valstybinis M. Tanko pedagoginis 

universitetas 

7 16 23 

Vroclavo universitetas 21 40 61 

Maskvos m. pedagoginis universitetas 5 – 5 

Krokuvos pedagogikos akademija 11 – 11 

Gardino J. Kupalos pedagoginis universitetas 3 – 3 

Iš viso 51 60 111 

Skyrius ir toliau planuoja sudarinëti dviðales bendradarbiavimo sutartis, ypaè 

su Vidurio ir Rytø Europos ðalimis, nes negalintiems dalyvauti Socrates programoje 

fakultetams tai – vienintelë tarptautinio bendradarbiavimo galimybë. 

2005 m. Universitete ilgiau nei 3 mënesius dirbo 5 uþsienio universitetø 

specialistai, ið dalies finansuojami ministerijø, Vokietijos akademiniø mainø 

tarnybos (DAAD), Britø tarybos ir kt. 

51


52 

Pagal dviðales bendradarbiavimo sutartis á Universitetà buvo atvykæ 95 

uþsienio universitetø dëstytojai ir 57 studentai 

Aukštoji mokykla Dëstytojai Studentai Iš viso 

Erfurto universitetas 6 1 7 

Heidelbergo aukðtoji pedagoginë mokykla 13 13 26 

Baltarusijos valstybinis M. Tanko pedagoginis 


16 – 16 

Vroclavo universitetas 21 42 63 

Egerio mokytojø rengimo koledþas 1 – 1 

Rusijos valstybinis A. I. Gerceno pedagoginis 


2 – 2 

Maskvos m. pedagoginis universitetas 5 – 5 

Maskvos M. V. Lomonosovo universitetas 3 – 3 

Krokuvos pedagogikos akademija 13 1 14 

Gardino J. Kupalos pedagoginis universitetas 8 – 8 

Rygos vadybos ir švietimo akademija 4 – 4 

Grand Canyon universitetas 3 – 3 

Iš viso 95 57 152 

2005 m. Universiteto dëstytojai ir studentai dalyvavo 49 tarptautiniuose 

projektuose, kurie apima pedagogikos, psichologijos, didaktikos ir pedagoginës 

praktikos sritis: 7 Socrates / Erasmus projektuose, 8 Socrates / Comenius, 

3 Leonardo da Vinci, 3 Socrates / Grundtvig projektuose ir kt. Rengiant 

projektus ypaè aktyvûs buvo SKI, UKF, FTF padaliniai. 

Trumpalaikiø vizitø á Universitetà buvo atvykæ sveèiai ið ðiø ðaliø: Austrijos, 

Baltarusijos, Èekijos, Danijos, Didþiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, 

Italijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancûzijos, Rusijos, Slovënijos, 

Suomijos, Ðveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. 

Dëstytojø ir studentø vizitø skirstymas pagal veiklos rûðis 

Veiklos rûðis Dëstytojø Studentø 

Mokslinës staþuotës 16 – 

Paskaitø skaitymas 28 – 

Dalyvavimas Universiteto konferencijose 32 – 

Monitoringo ir administravimo vizitai 26 – 

Praktika – 56 

Kita mokslinë veikla 5 – 

VPU 70-meèio jubiliejus 43 – 

SOCRATES / ERASMUS programos mobilumas 14 18 

SOCRATES / ERASMUS lietuviø kalbos kursai – 30 

164 104 

Iš viso Universitete 268


Per 2005 m. Universiteto dëstytojai, darbuotojai ir studentai ávairiais 

tikslais 592 kartus buvo iðvykæ á ðias uþsienio ðalis: Austrijà, Baltarusijà, 

Èekijà, Danijà, Didþiàjà Britanijà, Estijà, Ispanijà, Italijà, JAV, Latvijà, 

Lenkijà, Olandijà, Prancûzijà, Rusijà, Slovënijà, Suomijà, Ðveicarijà, Turkijà, 

Ukrainà, Vengrijà, Vokietijà. 

Iðvykø sugrupavimas pagal atskiras sritis ir tikslus 

Veiklos rûðis Dëstytojø Studentø ir 

doktorantø 

Mokslinës staþuotës 14 – 

Moksliniai seminarai 21 – 

Kursai 8 – 

Mokslinës konferencijos, simpoziumai ar kongresai 125 – 

Monitoringo ir administravimo vizitai 88 – 

Paskaitø skaitymas 8 – 

Kita mokslinë veikla 50 – 

Pedagoginë ir dalykinë praktika – 86 

Dalinës studijos su ministerijø stipendijomis – 17 

Projektø vykdymas 18 – 

SOCRATES programos mobilumo ir projektø 

ágyvendinimas 

47 72 

„Ave Vita“, „Poringë“ 8 30 

Iš viso 387 205 

Iš viso Universitete 592 

Ði diagrama rodo mûsø Universiteto studentø ir dëstytojø iðvykø á uþsiená 

skaièiø. Tai leidþia spræsti apie atskirø Universiteto padaliniø aktyvumà, 

bedradarbiaujant tarptautiniu mastu. 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

FTF GMF IF KMEI LF MIF PPF SF SKI SSF UKF 

– studentai 

– dëstytojai 

53


Svarbiausia ES aukðtojo mokslo tarptautinio bendradarbiavimo programa 

yra Socrates / Erasmus. 

2005 metais sudarytos 6 dviðalio Socrates / Erasmus bendradarbiavimo 

sutartys su ðiomis aukðtosiomis mokyklomis: 

– Gento universitetu (Belgija); 

– Rygos mokytojø rengimo ir ðvietimo vadybos akademija (Latvija); 

– Varðuvos universitetu (Lenkija); 

– Helsinkio menø ir dizaino universitetu (Suomija); 

– Berno universitetu (Ðveicarija); 

– Berlyno Humbolto universitetu (Vokietija). 

Ðiuo metu Universitetas yra sudaræs 47 Socrates / Erasmus dviðalio bendradarbiavimo 

sutartis su aukðtosiomis mokyklomis ið 18 Europos valstybiø. 

Pagal Socrates / Erasmus programà dalinëms studijoms á Europos aukðtàsias 

mokyklas 2005 metais iðvyko 65 Universiteto studentai, o paskaitas 

uþsienyje skaitë 45 dëstytojai. Á mûsø Universitetà studijuoti atvyko 13 Socrates 

/ Erasmus programos studentø ið Lenkijos, Èekijos, Vokietijos ir Slovënijos. 

Paskaitas skaitë 16 pagal Socrates / Erasmus programà atvykusiø dëstytojø 

ið Austrijos, Lenkijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos. 

2005 metais Universitetas laimëjo Socrates / Erasmus programos konkursà 

organizuoti intensyvius lietuviø kalbos vasaros kursus (EILC). Kursuose, vykusiuose 

2005 m. rugpjûèio 1–27 d., dalyvavo 30 studentø, atvykusiø pagal Socrates 

/ Erasmus programà studijuoti ávairiose Lietuvos aukðtosiose mokyklose. 

Atskirø Universiteto padaliniø studentø ir dëstytojø, vykstanèiø pagal 

Socrates / Erasmus programà á uþsienio ðaliø universitetus, aktyvumà parodo 

ði diagrama. 

20 

15 

10 

5 

0 

54 

FTF GMF IF KMEI LF MIF PPF SF SKI SSF UKF 

– studentai 

– dëstytojai


2005 m. Universitetas tapo dviejø naujø tarptautiniø organizacijø nariu: 

Baltijos jûros regiono universitetø tinklo (BSRUN) ir Europos edukaciniø 

tyrimø asociacijos (EERA). 

Dalyvaudamas tarptautiniuose projektuose ir programose Universitetas 

stiprina savo bazæ ir kaupia patirtá, leidþianèià sëkmingiau ásilieti á Europos 

Sàjungos ðvietimo institucijø tinklà ir moksliniø tyrimø erdvæ, taip pat padedanèià 

konkuruoti ðioje srityje su kitø Europos ðaliø universitetais. 

55

Universiteto studentø atstovybë 

56 


Atstovybës (toliau – SA) daugumà sudaro pirmo ir antro kursø studentai, 

nes vyresnieji arba atðaukti, arba iðëjæ patys, arba jau baigæ studijas. 

2005 m. keitësi prezidiumo komandos nariai. Tai buvo þvalgymosi, savianalizës, 

mokymosi metai. Pagrindinis SA tikslas – sustiprinti organizacijà 

viduje. Ataskaitoje iðskirti du aspektai: darbas SA viduje ir atstovavimas 

iðorëje. 

Veikla Studentø atstovybëje 

2005 m. aktyviai dirbo ne visø fakultetø SA. Nepaisant to, fakultetø SA 

nariai glaudþiai bendradarbiavo, buvo aktyviai sprendþiami iðkilæ klausimai. 

Organizuojant fakultetø dienas (MIDI, UKF’days, LFDI, IFDI, Soc’days), 

laikytasi renginiø tradicijø. Visø fakultetø atstovybës dalyvavo organizuojant 

krikðtynas ir stovyklà pirmakursiams. 

Aktyviai dirbo UKF, SKI, KMEI, IF, LF, MIF, PPF, SF, FTF studentø 

atstovybës. Ðiek tiek pasyviau – GMF ir SSF, gal dël to, kad atsiskyrus 

fakultetams ir atstovybës tapo atskiros. SF ir KMEI studentø atstovybës gavo 

naujas patalpas. Ðiuo metu patalpø neturi SKI Studentø atstovybë. 

2005 m. SA suorganizavo tris mokslines studentø konferencijas. Daugiausia 

gerø vertinimø sulaukë IF Studentø atstovybës surengta mokslinë 

studentø konferencija „Moteris ðiuolaikinëje visuomenëje“. Po konferencijos 

buvo apdovanotos penkios Universiteto moterys, kurias iðrinko studentai. 

Taip pat paminëtini ðie vertingi nemaþai dëmesio sulaukæ renginiai: 

UKF konferencija „Þvilgsnis á kalbà“ ir LF tradicinis renginys „Literatûros 

pavasaris“. 

Þinoma, kai kada trûko ne tik mûsø studentø aktyvumo, bet ir paèiø SA 

nariø iniciatyvos, nes ne visuomet pavyksta suderinti visuomenininko ir studento 

pareigas. 

Jau tapo tradicija kiekvienais metais, ðvenèiant Universiteto SA gimtadiená, 

apdovanoti geriausiai dirbusias fakultetø SA. Tai skatina fakultetø 

atstovybes visus metus aktyviai dirbti, ieðkoti naujø veiklos srièiø ir konkuruoti 

tarpusavyje. 

Siekiant gerinti fakultetø atstovybiø bendradarbiavimà ir tobulinti komandinio 

darbo ágûdþius, buvo surengti du seminarai, kurie vyko Trakø 

jaunimo pramogø organizavimo centre „Ðamukas“. Èia fakultetø SA vado-


vai mokësi dirbti kartu ir ávardijæ savo stiprybes ir silpnybes bandë ieðkoti 

naujø galimybiø veikti iðvien. LSP, Kultûros ir projektø, Socialiniø, Akademiniø 

ir Tarptautiniø reikalø, Vieðøjø ryðiø darbo grupiø ir jø vadovø ánaðas 

á Universiteto SA veiklà yra labai didelis. Ypaè atsakingai dirbo ûkio 

reikalus tvarkantis Rimvydas Ginkis. 

LSP darbo grupë, pratæsdama ir darydama naujus studentø paþymëjimus, 

ðiais metais daug pasidarbavo. Ne taip aktyviai dirbo Socialiniø reikalø 

darbo grupë, ko gero, todël, kad vadovas per vasarà buvo uþsienyje, o 

gráþæs susirado darbà ir nebesiëmë iniciatyvos. Nepaisant to, atstovybë skirstë 

studentams vietas bendrabutyje, taip pat tvarkë VMS paskolø reikalus. Akademiniø 

reikalø darbo grupë aktyviai dirbo rengiant Universiteto studijø 

nuostatus. 

Kultûros darbo grupë rûpinosi tradiciniais Universiteto SA renginiais: 

Pirmakursiø krikðtynomis, SA gimtadieniu, taip pat stengësi, kad renginiai 

„Metø Ðviesulys“ ir „Nacionaliniai studentø ypatumai“ Universiteto dëstytojams 

ir studentams taptø tradiciniai. Tenka apgailestauti, kad SA neorganizavo 

tradicinio autoriniø dainø konkurso „Durys“ ir Tarptautinës vaikø gynimo 

dienos renginio „Aitvarø dienos“. Ðiuo metu yra parengti devyni renginiø 

projektai kitiems mokslo metams. 

Vieðøjø reikalø darbo grupë atnaujino Universiteto SA interneto puslapá. 

Abiturientams parengë projektà „Egzaminø linija“ (ðis projektas bus tæstinis). 

Tarptautiniø ryðiø darbo grupë uþmezgë kontaktus su Danijos, Latvijos, 

Lenkijos, Ðvedijos, Turkijos ir Vokietijos jaunimo organizacijomis. Universiteto 

SA buvo organizatorë rengiant UBC jaunimo konferencijà Vilniuje. 

Ðiai konferencijai sëkmingai vadovavo Aurimas Ðimkus. Rositai Jonuðaitei 

padëjus, SA buvo iðvykusi á Vokietijos jaunimo organizuotà seminarà, 

skirtà Europos jaunimo nacijos ir rasizmo problemoms spræsti. To paties 

ciklo seminarà 2006 metais organizuos Slovakija Bratislavoje, o 2007 metais 

– Lietuva Vilniuje. 

Ðiais metais dalyvauta visuose Rektorato, Senato ir jo komisijø posëdþiuose, 

ávairiuose susitikimuose ir pasitarimuose. Pirmà kartà SA prezidentas 

buvo átrauktas á Universiteto strateginio planavimo komisijà. Komisijai 

buvo pateiktas SA strateginis planas. Fakultetø SA vadovai dalyvavo 

fakultetø Tarybø posëdþiuose. Tad studentø atstovavimas Universiteto valdþios 

institucijose tikrai buvo atsakingas ir produktyvus. Dþiugu, kad administracija 

visuomet tarësi su SA spræsdama studentams aktualius klausimus. 

57


Kita SA veikla 

Aktyviai dalyvauta LSS veikloje, stengtasi dirbti visose LSS darbo grupëse. 

Dalyvauta VOJSAS rinkimø ataskaitinëje konferencijoje, bendradarbiaudami 

su Lietuvos vaikø ir jaunimo centru mûsø studentai iðnaudojo 

galimybæ vasarà atlikti praktikà. 

Neblogai SA pasirodë aukðtøjø mokyklø mugëse Kaune ir Vilniuje, kur 

pristatë ne tik Universiteto SA, bet ir patá Universitetà. Universiteto SA 

dalyvavo KTU SA gimtadienio ðventëje, taip pat LKKA krepðinio turnyre 

(varþësi Kauno aukðtøjø mokyklø SA ir mûsø SA), kur uþëmë I vietà. Ðiauliuose 

mûsø SA nariai gerai pasirodë autoriniø dainø konkurse „Mûsø dienos 

kaip ðventë“ ir taip pat gráþo su apdovanojimais. Vasarà SA dalyvavo 

kasmet vykstanèioje aukðtøjø mokyklø savivaldø senatoriø bei tarybø nariø 

LSS asamblëjoje, taip pat LSS gimtadienio ðventëje „Lauþai“. 

2005 m. spalio 13 d. mûsø studentai dalyvavo LSAS organizuotame mitinge 

dël aukðtojo mokslo finansavimo. Po mitingo mûsø deleguoti atstovai 

dalyvavo diskusijoje dël bendro studentø judëjimo. Universiteto SA parlamentas 

2005 11 17 pritarë vieningam studentø judëjimui. 

58

12% 

35% 

Pedagogø kvalifikacijos centras 

Pagrindinës Centro veiklos kryptys 2005 metais 

8% 

45% 


– perkvalifikavimo studijø 

programos 

– mokytojø kvalifikacijos 

tobulinimas 

– konferencijos 

– kita veikla (projektai, 

parodos ir kt.) 

Perkvalifikavimas 

2005 metais Centras vykdë ðias perkvalifikavimo studijø programas: 

• Anglø filologijos, 

• Anglø filologijos arba Vokieèiø filologijos (bakalauro studijø programa 

turintiesiems tik anglø arba vokieèiø kalbos mokytojo kvalifikacijà 

be bakalauro laipsnio), 

• Biologijos, 

• Edukologijos (ikimokyklinio ugdymo pedagogikos), 

• Edukologijos (pradinio ugdymo pedagogikos), 

• Etikos, 

• Geografijos, 

• Informatikos, 

• Pedagogikos ir psichologijos dalykø nenuosekliøjø studijø (mokytojo 

kvalifikacijai ágyti), 

• Socialinës pedagogikos, 

• Technologijos ir dailës. 

Pagal ðias programas mokësi 830 mokytojø. Visi Pedagogø kvalifikacijos 

centro perkvalifikavimo studijø studentai mokosi savo lëðomis. Perkvalifikavimo 

studijas gali finansuoti pats studentas arba tam tikros ástaigos: Ðvietimo 

ir mokslo ministerija, savivaldybës, ðvietimo skyriai, mokyklos ir t. t. 

59


Finansinæ paramà Pedagogø kvalifikacijos centre gavo 36 proc. studentø, 

vien tik Ðvietimo ir mokslo ministerija tæstinëms perkvalifikavimo studijoms 

skyrë 172 000 Lt. 

2005 m. su Pedagogø kvalifikacijos centru darbo sutartis buvo pasiraðæ 65 

mûsø Universiteto ir kitø aukðtøjø mokyklø dëstytojai, ið kuriø 15 proc. yra 

profesoriai, 60 proc. – daktarai docentai ir 25 proc. – lektoriai ir asistentai. 

Á Pedagogø kvalifikacijos centrà 2005 m. buvo priimta 350 klausytojø. 

Ypaè populiarios yra studijos mokytojo kvalifikacijai ágyti. Ðias studijas pasirinko 

137 studentai. 

Vykdant perkvalifikavimo programas Pedagogø kvalifikacijos centras prisideda 

prie mokymosi visà gyvenimà strategijos ágyvendinimo, sudaro mokytojams 

sàlygas tobulëti, ágyti naujas, darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas. 

Mokytojø kvalifikacijos tobulinimas 

2005 m. Centras pristatë pedagogams naujausias ðvietimo tendencijas ir 

idëjas, gilinosi á nacionalinius mokytojø kvalifikacijos uþdavinius. 

Svarbiausios 2005 m. mokytojø kvalifikacijos tobulinimo kryptys: 

• pedagogø profesiniø kompetencijø, ypaè praktiniø gebëjimø tobulinimas, 

• specialiojo ugdymo problemos, „inkliuzinis“ vaikø ugdymas, 

• ugdymo kokybës uþtikrinimo sistemos kûrimas bendrojo lavinimo 

mokykloje, 

• moksleiviø pasiekimø vertinimo sistemos sklaida, 

• pamokos efektyvinimo bûdai ir metodai, 

• naujø technologijø taikymas ugdymo procese, 

• ugdymo proceso modernizavimo ir turinio atnaujinimo klausimai, 

• ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo kokybë, 

• moksleiviø paðalinimo ið mokyklos prieþasèiø analizë ir prevencinës 

priemonës, 

• uþsienio ðaliø ðvietimo naujoviø sklaida. 

2005 m. Centras surengë 130 pedagogø kvalifikacijai tobulinti skirtø 

uþsiëmimø, kuriuose dalyvavo 4167 pedagogai. Vedant seminarus daug dëmesio 

buvo skiriama dalijimuisi kasdienio darbo mokykloje patirtimi ir 

dalykiniø gebëjimø ugdymui. Tai suteikë galimybæ mokytojams susipaþinti 

su profesiniais kolegø laimëjimais. Atsiþvelgiant á mokymo ástaigø pageidavimus, 

net 57 seminarai buvo surengti mokyklø bendruomenëms jø paèiø 

mokyklose. Kvalifikacijos tobulinimo programos buvo vykdomos ne tik Vil- 

60


niuje ir jo apskrityje, bet ir Jurbarke, Kaiðiadoryse, Kupiðkyje, Marijampolëje, 

Molëtuose, Lazdijuose, Ukmergëje bei kituose Lietuvos miestuose. Centras, 

siekdamas geriau organizuoti mokymo procesà, sudarë bendradarbiavimo 

sutartis su Kauno pedagogø kvalifikacijos centru, Lietuvos dailës terapijos 

taikymo asociacija, Lietuvos sutrikusio vystymosi þmoniø reabilitacijos 

draugija, Ukmergës mokytojø ðvietimo centru, Kupiðkio rajono ðvietimo 

centru, Visagino kultûros ir ðvietimo skyriumi, Vilniaus universiteto 

skaièiavimo centru, Vilniaus miesto mokyklomis. 

Siekdami kokybiðkos pedagogø kvalifikacijos programos, Centro darbuotojai 

analizuoja klausytojø pageidavimus bei pasiûlymus ir teikia rekomendacijas 

programø autoriams. Tam tikros programos rengiamos akreditacijai, keletas 

kvalifikacijos këlimo programø buvo pateikta ÐMM organizuojamam konkursui. 

Kvalifikacijos tobulinimo programa „Ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo 

kokybë“ konkurse laimëjo finansinæ paramà. Programa buvo vykdoma 

vienuolikoje respublikos miestø bei rajonø. Joje dalyvavo 680 klausytojø. 

Konferencijos 

Bendradarbiaujant su Universiteto katedromis, Vilniaus miesto bendrojo 

lavinimo mokyklomis, nevyriausybinëmis organizacijomis, buvo surengtos 

5 mokslinës praktinës konferencijos: 

• „Tikybos mokymo problemos ir perspektyvos po ES plëtros“, 

• „Specialiøjø poreikiø vaikø integracija: pasiekimai, problemos ir perspektyvos“, 

• „Mokymosi motyvacija – sëkmës garantas“, 

• „Moksleiviø mokymosi krûvio maþinimas ir sveikatos problemos“, 

• „Instrumentinis muzikavimas bendrojo lavinimo mokykloje: vertybinës 

nuostatos“. 

Kita veikla 

Centras partnerio teisëmis dalyvauja nacionaliniame ES struktûriniø fondø 

projekte pagal 1.5 priemonæ „Ðvietimo centrø infrastruktûrinë plëtra“ ir 2.4 

priemonæ „Mokytojø kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“. Centre buvo rengiamos 

autorinës mokytojø parodos, organizuojamos edukacinës kelionës, 

kuriø metu Lietuvos mokytojai turëjo galimybæ susipaþinti su Latvijos, Estijos, 

Èekijos, Vengrijos ðaliø ðvietimo permainomis integruojantis á ES ðvietimo 

sistemà. 

61

Kalbø mokymo centras 

62 

Kalbø mokymo centras 

2005 m. Universiteto Kalbø mokymo centras organizavo anglø, vokieèiø, 

prancûzø, italø kalbø nenuosekliàsias studijas-kursus. Per metus Kalbø 

mokymo centre ávairiø uþsieno kalbø mokësi 161 kursø dalyvis (pasiskirstymas 

pagal kalbas ir lygius pateikiamas lentelëje). 

Lygis 

Kalbø kursø dalyviø pasiskirstymas 2005 m. 

Kalba 

Anglø Vokieèiø Italø Prancûzø 

A1 (pradinis) 80 5 6 5 

A2 (priešvidurinis) 21 – 20 – 

B1 (vidurinis) 24 – – – 

Iš viso 125 5 26 5 

Kalbø mokymo centras, bendradarbiaudamas su Italijos kultûros institutu, 

Lietuvoje parengë projektà ir gavo finansavimà italø kalbos mokytojams 

rengti. Pagal ðá projektà buvo parengtas 120 akademiniø valandø trukmës 

kursas, kurio metu dalyviai ðalia pagrindiniø kalbinës veiklos rûðiø buvo 

supaþindinti su Italijos kultûra, istorija. 20 Universiteto studentø rengiami 

dirbti italø kalbos mokytojais. 

Metø pabaigoje buvo pasiraðytas Tarpusavio supratimo memorandumas 

su Ispanijos karalystës ambasada dël paramos teikimo ispanø kalbos mokymams 

Universitete. 

2005 m. Kalbø mokymo centras kartu su JAV Grand Canyon universiteto 

dëstytojais suorganizavo 60 akademiniø valandø trukmës anglø kalbos kursus 

pagal Grand Canyon universiteto parengtas ir adaptuotas bendràsias (ðnekamosios 

kalbos) ir specialiàsias (dalykinës kalbos) programas. Programà vykdë 

penki Grand Canyon universiteto dëstytojai. Kursus baigë 25 dalyviai. 

Kalbø mokymo centras padëjo suorganizuoti tarptautinæ mokslinæ konferencijà 

„Ugdymo paradigmø kaita: teorija ir praktika“. Aktyviai bendradarbiavo 

verèiant Universiteto dëstytojø mokslo darbø rinkinius á anglø kalbà. 

Kalbø mokymo centras taip pat prisidëjo organizuojant jubiliejinius Universiteto 

70-meèio renginius, kuriant reklaminá videofilmà apie Vilniaus pedagoginá 

universitetà.

Biblioteka 

Biblioteka 

Universiteto bibliotekos veikla 

2005-ieji metai bibliotekai, kaip ir Universitetui, buvo jubiliejiniai – 70meèio 

sukakties metai. Universiteto jubiliejui biblioteka parengë dëstytojø 

publikacijø parodà, o savo jubiliejaus proga suorganizavo ðventiná minëjimà, 

parengë parodà „Metamorfozës“. Didþiausia dovana bibliotekai jubiliejaus 

proga – naujos bibliotekos statybos pradþia. Biblioteka, lygiai prieð deðimtmetá 

pradëjusi planuoti naujos bibliotekos statybà, darbus pradëjo – 

2005 m. rugsëjo 5 d. UAB „Eikos statyba“, laimëjusi skelbtà konkursà, ëmësi 

rekonstruoti valgyklos pastatà. Siekiant gauti lëðø buvo atnaujintas 2004 m. 

Europos struktûriniams fondams teiktas projektas „Biblioteka – informaciniø 

resursø centras þmogiðkøjø iðtekliø plëtrai Vilniaus pedagoginio universiteto 

bazëje“. Projektas vis dar svarstomas, todël kol kas neþinoma, ar biblioteka 

gaus 9,66 mln. Lt. Sulaukus teigiamo atsakymo, gerokai paspartëtø 

statybø darbai ir jau 2008 m. bûtø ðvenèiamos ákurtuvës. 

Kitas svarbus bibliotekai ávykis – perëjimas prie naujos automatizuotos 

sistemos ALEPH 500 versijos (ðeðioliktos). Pradëtas eksploatuoti ðios sistemos 

cirkuliacijos (automatizuoto knygø iðdavimo skaitytojams) modulis. Sistema 

kol kas naudotis gali tik dëstytojai ir darbuotojai. 2005 m. rudená ið 

esmës atnaujintas bibliotekos interneto svetainës dizainas, jis pritaikytas prie 

naujosios Universiteto interneto svetainës. 

Nors bibliotekos fondams komplektuoti buvo skirta daugiau lëðø, deja, 

kaip ir ankstesniais metais, knygos brango, todël biblioteka jø galëjo ásigyti 

maþiau. Gavus ÐMM paramà elektroninëms duomenø bazëms ásigyti (skiriamà 

per Lietuvos moksliniø bibliotekø asociacijà), 2005 m. uþsienio duomenø 

baziø uþprenumeruota þenkliai daugiau nei 2004 metais. Sudarytas 

naujas Universiteto mokslo fondas bibliotekai skyrë 29 000 Lt, uþ kuriuos 

buvo uþprenumeruota 17 pavadinimø Elsevier leidyklos mokslo þurnalø. Bibliotekos 

darbuotojø pastangomis Universiteto mokslo þurnalai kaupiami ir 

skelbiami tarptautinëse duomenø bazëse (CEEOL). 

Darbuotojai 

Biblioteka turi 49 etatus: 47 darbuotojai dirba visu etatu, 2 – puse etato. 

Vienas etatinis darbuotojas iðlaikomas Socialiniø mokslø katedros lëðomis. 

63

Biblioteka 

31 bibliotekos darbuotojas turi aukðtàjá iðsilavinimà (14 ið jø – bibliotekininkystës 

ar informacijos mokslo), 16 – aukðtesnájá (10 ið jø – bibliotekininkystës), 

2 – kità iðsilavinimà. 

64 

Skaitytojai ir jø aptarnavimas 

Universiteto biblioteka skaitytojus aptarnauja: 

Abonementuose 

• Centriniame abonemente 

• Humanitarø abonemente 

• Tarpbibliotekiniame abonemente 

Skaityklose 

• Bendrojoje skaitykloje 

• Bibliografijos ir informacijos leidiniø skaitykloje 

• Humanitarø skaitykloje 

• Periodiniø leidiniø skaitykloje 

Centruose 

• Mokymosi resursø centre 

Be to, skaitytojai aptarnaujami ir fakultetø kabinetuose (jø yra 38), kuriems 

biblioteka perka knygas, tvarko apskaità. Kabinetuose dirba fakultetø 

darbuotojai. 

Birþelio–rugpjûèio mënesiais, per studentø praktikà, Tamoðavoje veikia 

biblioteka, kurioje skaitytojus aptarnauja komandiruoti Universiteto bibliotekos 

darbuotojai. 

2005 metais bibliotekoje apsilankë 13 412 registruotø skaitytojø 

(2004 m. – 13 146, 2003 m. – 12 980, 2002 m. – 13 551, 2001 m. – 

11 880). Jiems iðduota 693 496 dokumentai (ið jø studentams – 655 863). 

Bibliotekoje ir kabinetuose per 2005 m. aptarnauta 381 437 lankytojai. 

2005 m. bibliotekos skaitytojai pametë 220 egz. spaudiniø. Uþ juos 

atsiskaitë su biblioteka reikalingais spaudiniais arba sumokëjo baudà. 

Biblioteka turi skaitytojø skolininkø, paëmusiø ir laiku negràþinusiø knygø 

ar dokumentø. Nors skolininkø kasmet maþëja, vis dëlto bûtina grieþtinti 

jø atsiskaitymà su biblioteka. Iðduodant diplomus ar kitus dokumentus, reikëtø 

atsakingai tikrinti atsiskaitymo lapelius, nes kasmet atsiranda tokiø, kurie 

iðeina ið darbo ar baigia studijas taip ir neatsiskaitæ su biblioteka. 

Biblioteka turi 263 darbo vietas lankytojams, ið jø 25 kompiuterizuotos.

Biblioteka 

Skaitytojø mokymas 

Prieð uþregistruodami I kurso studentus bibliotekos skaitytojais, bibliotekos 

darbuotojai skaitë paskaitas. Ið viso jø skaityta 184 val. Tokio trumpo 

kurso tikrai nepakanka, todël mokymams bûtina skirti daugiau valandø. 

Ypaè mokymai bûtø naudingi aukðtesniø kursø studentams, magistrantams 

ir doktorantams. 

Lankytojø informacinis aprûpinimas 

Mokymosi resursø centre (MRC) lankytojø srautas gerokai iðaugo – 

2005 m. jø apsilankë 26 933. Lankytojams per mënesá skiriama 10 valandø 

dirbti kompiuteriu, taèiau ieðkantiems informacijos prenumeruojamose duomenø 

bazëse laikas neribojamas. MRC yra 11 kompiuteriø, vaizdo grotuvas, 

muzikinis centras. 

Labai populiari bibliotekos teikiama paslauga – spausdinimas lazeriniu 

ir spalvotu raðaliniu spausdintuvais. Nors ði paslauga mokama, per 2005 m. 

lankytojams MRC ir Humanitarø bibliotekoje iðspausdinta 61 788 lapai 

kopijø, nuskaityta 666 vaizdai. 

MRC periodiniø leidiniø, bibliografijos ir informacijos leidiniø, humanitarø 

skaityklose ar kurioje nors kitoje vietoje Universiteto tinkle esanèio 

kompiuterio naudotojai turi galimybæ naudotis bibliotekos prenumeruojamomis 

duomenø bazëmis ir kartu su þurnalø prenumerata gaunama nemokama 

prieiga prie elektroniniø þurnalø versijø ir archyvø. 

Biblioteka turi savo svetainæ internete www.vpu.lt/bibl (lietuviðkà ir angliðkà 

versijas), kurioje duomenys nuolat pildomi. Biblioteka naujienas skelbia 

ne tik savo, bet ir Universiteto svetainëje, lankytojai informuojami elektroniniu 

paðtu. 

Bibliotekos darbas neásivaizduojamas be gerai sukurtos informacinës paieðkos 

sistemos. Bibliotekos katalogai tvarkomi naudojantis ALEPH programine 

áranga. 2005 m. buvo pereita prie naujos programos versijos. Lankytojai 

informacijà apie naujausius leidinius gali susirasti tik kompiuteriniame kataloge 

adresu http://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vpu01. 

Visi Universiteto mokslininkai privalo registruoti savo publikacijas VPU 

mokslininkø publikacijø duomenø bazëje, kurià pildo bibliotekos darbuotojai. 

Bazë prieinama internete adresu http://aleph.library.lt/F?func=findb-0&local_base=vpu02. 

65

Biblioteka 

Nuo 2004 m. Lietuvos elektroniniø teziø ir disertacijø (ETD) duomenø 

bazëje pradëta elektroniniu bûdu registruoti ir kaupti Universitete 

apgintus socialinës pedagogikos, matematikos, informatikos ir biologijos 

studijø programø magistrø darbus. Bazë prieinama internete adresu http:// 

aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=ETD01. Nors bazëje skelbiami 

visateksèiai dokumentai, ne prie visø tekstø galima elektroninë prieiga – tai 

priklauso nuo autoriaus sutikimo naudotis tekstu. Universitetui bûtø naudinga 

patvirtinti savo nuostatus dël autoriø teisiø, kuriuose bûtø nurodyta, 

kad darbai, parengti naudojantis Universiteto materialine baze – laboratorijomis, 

biblioteka ir kt. – priklauso ne tik darbø autoriams, bet ir Universitetui. 

Bibliotekoje nuolat rengiamos ir pildomos rodyklës, literatûros ir bibliografiniai 

sàraðai, kurie skaitytojams pateikiami internetu. 

• Bibliotekoje saugomø periodiniø leidiniø abëcëlinë rodyklë – prieiga 

internetu http://www.vpu.lt/bibl/mod/periodika.html 

• Nauji VPU ir dëstytojø leidiniai – prieiga internetu http:// 

www.vpu.lt/bibl/mod/nauji20.html 

• VPU ir dëstytojø leidiniø bibliografinis sàraðas (1993–2005) – prieiga 

internetu http://www.vpu.lt/bibl/mod/bibliografija.html 

• Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje saugomø disertacijø 

sàraðas (internetinës versijos http://www.vpu.lt/bibl/mod/disertacijos.html 

pildymas) 

2005 m. ypaè iðaugo prenumeruojamø elektroniniø duomenø baziø 

paklausa. Pagrindinë prieþastis – besikeièianti mokslininkø publikacijø vertinimo 

sistema. 2005 m. Universiteto biblioteka prenumeravo ðias duomenø 

bazes: 

• Lietuvos periodinës spaudos bibliografinës straipsniø bazës 1994– 

2002 m. archyvà; 

• Nacionalinës bibliografijos duomenø bankà; 

• Laikraðèio „Verslo þinios“ archyvà; 

• Teisinæ sistemà „LITLEX – Internet“; 

• EBSCO Publishing (11 duomenø baziø); 

• Springer LINK; 

• Cambridge Journals Online; 

66

• Oxford Reference Online; 

• Oxford Journals Online; 

• ProQuest (11 duomenø baziø); 

• GALE (4 duomenø bazes); 

• Emerald Fulltext; 

• Science Direct; 

• Zentralblatt MATH; 

• Þurnalà „Educational Leadership“. 

Biblioteka 

Tik prenumeruoti duomenø bazes Universiteto bibliotekai jau nebepakanka. 

Atsirado poreikis Universiteto mokslinius þurnalus registruoti tarptautinëse 

duomenø bazëse. Deja, pakliûti á prastiþines duomenø bazes nëra 

paprasta. Pagrindinë kliûtis – Universiteto mokslo þurnalai leidþiami lietuviø 

kalba, o tarptautinës duomenø bazës pageidauja anglø kalba leidþiamø 

þurnalø. Taèiau C.E.E.O.L. duomenø bazë sutiko priimti Universiteto mokslo 

þurnalus „Þmogus ir þodis“, „Pedagogika“, „Istorija“. 

Parodos 

Per 2005 metus bibliotekos darbuotojai surengë 13 teminiø parodø Centriniuose 

rûmuose ir 9 Humanitarø bibliotekoje. Pagrindinë paroda „Vilniaus 

pedagoginio universiteto 2001–2005 m. mokslininkø publikacijos“ 

buvo surengta Universiteto 70-meèio proga. 

Fondø komplektavimas 

2005 m. bibliotekai buvo skirta 100 000 Lt centralizuotø lëðø spaudiniams 

ásigyti, taèiau panaudota daugiau – 183 717,57 Lt (áskaitant ir 

29 000 Lt, skirtø ið Mokslo fondo lëðø). 

Kai kurie padaliniai ir fakultetai, iðskyrus MIF, kuris ir toliau laikosi 

tradicijos neskirti lëðø bibliotekos fondams atnaujinti, spaudinams bei dokumentams 

ásigyti skyrë 42 594,51 Lt. 

2005 m. biblioteka ásigijo 2937 pavadinimø (skaièiuojami tik nauji pavadinimai, 

kuriø biblioteka iki ðiol neturëjo) 11 761 egzemplioriø spaudiniø. 

2005 m. biblioteka gavo 491 pavadinimo 3624 egzempliorius periodiniø 

leidiniø, ið jø 35 pavadinimai buvo nauji. Periodikai komplektuoti buvo 

iðleista 120 750,63 Lt. 

67

Biblioteka 

5605 egzempliorius dokumentø biblioteka gavo nemokamai. 

Per 2005 m. ið bibliotekos fondø dël ávairiø prieþasèiø (susidëvëjæ, pasenæ, 

skaitytojø pamesti, iðsiøsti mainais ir kt.) buvo nuraðyta 721 pavadinimo 

21 571 egz. spaudiniø. 

2005 m. gruodþio 31 d. bibliotekos fonde buvo 184 342 pavadinimø 

721 751 egzempliorius dokumentø uþ 1 346 694,90 Lt. 

Per 2005 m. biblioteka uþ mokamas paslaugas ir uþ pavëluotai gràþintas 

ar pamestas knygas gavo 51 219,03 Lt pajamø. 

Surinktos lëðos naudojamos árengimø, kompiuteriø ir kopijavimo aparato 

techninei prieþiûrai, kanceliarinëms prekëms pirkti, spaudiniams restauruoti, 

áriðti ir ásigyti. 

Dalyvavimas projektuose, visuomeninë veikla 

Biblioteka aktyviai dalyvauja ðalies ir tarptautiniuose projektuose, asociacijose: 

• yra Lietuvos akademiniø bibliotekø tinklo (LABT) narë; 

• yra Lietuvos akademiniø bibliotekø asociacijos (LABA) narë (bibliotekos 

direktorë yra ðios asociacijos pirmininkës pavaduotoja); 

• yra Lietuvos moksliniø bibliotekø asociacijos (LMBA) narë (bibliotekos 

direktorë yra ðios asociacijos pirmininkë); 

• dalyvauja Lietuvos bibliotekininkø draugijos (LBD) veikloje (bibliotekoje 

yra 20 LBD nariø, bibliotekos direktorë yra ðios asociacijos 

pirmininko pavaduotoja); 

• dalyvauja ITMIS (Informacinës technologijos mokslui ir studijoms) 

programos veikloje; 

• dalyvauja Lietuvos integralios bibliotekø informacinës sistemos (LI- 

BIS) projekte; 

• yra Europos moksliniø bibliotekø asociacijos LIBER (Ligue des Bibliothèques 

Européennes de Recherche) narë; 

• dalyvauja eIFL.net (Electronic Information for Libraries) projekte (bibliotekos 

direktorë yra ðio projekto tarybos narë). 

Bibliotekos direktorë E. Banionytë yra prie Kultûros ministerijos veikianèios 

Autoriø ir gretutiniø teisiø tarybos narë. Taip pat 2005 m. ji buvo 

valstybinës svarbos projekto „Lietuvos mokslo ir studijø elektroniniø dokumentø 

kaupimas ir pateikimas skaitytojams“, finansuojamo ið Europos struk- 

68

Biblioteka 

tûriniø fondø pagal 2.4 priemonæ, vienos darbo grupës vadovë. Bibliotekos 

automatizavimo skyriaus vedëja Ramutë Grabauskienë dirba eksperte valstybinës 

svarbos projekte „Lietuvos virtuali biblioteka bei visateksèiø dokumentø 

duomenø bazës sukûrimas“, kuris finansuojamas ið Europos struktûriniø 

fondø pagal 2.4 priemonæ. 

Kvalifikacijos këlimas, kita veikla 

Bibliotekos darbuotojai dalyvauja ávairiuose mokymuose, kursuose, seminaruose, 

konferencijose. Per 2005 m. tokiø renginiø ávyko 53. Juose 

kvalifikacijà këlë per 70 proc. bibliotekos darbuotojø. E. Banionytë, A. Þandaravièienë, 

I. Kuzminskienë, V. Traðkevièiûtë dalyvavo konferencijose uþsienyje. 

Staþuotëse Vroclavo universiteto bibliotekoje dalyvavo R. Ruduka, 

A. Sadeckienë, T. Beinaravièienë, V. Kaunienë, D. Grabauskienë, S. Petrënienë, 

V. Þebrauskienë, M. Drungilienë. 

Biblioteka yra ir kaip praktikos bazë bûsimiems specialistams rengti. 

2005 m. bibliotekoje praktikà atliko trys Vilniaus universiteto bibliotekininkystës 

ir mokslinës informacijos specialybës studentai. 

Materialinë bazë 

Biblioteka uþima 2906 m 2 plotà (ið jo 725 m 2 turi Humanitarø biblioteka 

Antruosiuose rûmuose). Bibliotekos patalpos Universiteto centriniuose 

rûmuose visiðkai nepritaikytos bibliotekos reikmëms, trûksta erdvës, darbo 

vietø. 

Ið valstybës investicijø programos lëðø biblioteka gavo tris asmeninius 

kompiuterius ir vienà neðiojamàjá. 2005 m. biblioteka ið LABT projekto 

lëðø gavo kompiuterinës ir programinës árangos uþ 8652,00 Lt (tris kompiuterius 

ir du spausdintuvus), trumpalaikio materialiojo turto uþ 2500,42 Lt. 

Ið viso per 2005 m. biblioteka trumpalaikio turto ásigijo uþ 22 902,58Lt, 

ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto – uþ 21 322,00 Lt. 

Pagrindinës problemos 

• Netinkamos, darbui nepritaikytos patalpos Centriniuose rûmuose – 

nepatogu dirbti ne tik skaitytojams, bet ir darbuotojams. 

• Maþi darbuotojø atlyginimai, ið darbo dël ðios prieþasties iðeina itin 

kvalifikuoti darbuotojai, o jø vietoje pavyksta ádarbinti daug þemesnës 

kvalifikacijos darbuotojus. 

69

Biblioteka 

70 

• Per maþas finansavimas bibliotekai komplektuoti – ji negali nupirkti 

mokslo ir studijø procesui bûtinø knygø, periodiniø leidiniø, uþprenumeruoti 

duomenø baziø. Paradoksas: ásigyjamø spaudiniø maþëja, 

o skaitytojø daugëja. 

• Labai susidëvëjæ bibliotekos spaudiniø fondai – kai kuriø itin reikalingø 

knygø nebeámanoma áriðti, nes jos visiðkai suskaitytos. 

• Biblioteka negali pradëti automatizuotai iðduoti studentams knygas – 

Universiteto informacinis skyrius nepateikia patikimos, nuolat atnaujinamos 

studentø duomenø bazës. 

• Daug skaitytojø skolininkø – dël to kenèia tø knygø negalintys gauti 

lankytojai. 

• Pasenusi, per lëtai atnaujinama bibliotekos kompiuteriø bazë, ypaè 

prasti monitoriai – dël to kenèia darbuotojø regëjimas. 

Ateities planai 

• Iki galo ádiegti ALEPH programinës árangos periodiniø leidiniø kontrolës 

ir cirkuliacijos modulius 

• Kad bûtø galima kuo greièiau uþbaigti statybos darbus, toliau ieðkoti 

finansavimo valgyklai pertvarkyti á bibliotekà – Informaciniø resursø 

centrà 

• Atnaujinti bibliotekos kompiuterius 

• Suremontuoti bibliotekos koridoriø

Universiteto leidykla 


Leidiniø leidyba Universiteto lëðomis 

2005 m. tæstos pradëtos leisti moksliniø monografijø, moksliniø straipsniø 

rinkiniø, metodiniø priemoniø serijos. Per ðiuos metus iðleista 40 planiniø 

leidiniø (435,92 sp. l.), taip pat valstybës dotuojamø periodiniø leidiniø 

„Istorija“ ir „Pedagogika“ 8 tomai (iðleidþiami 4 per metus). Planiniø leidiniø 

leidimà apsunkino ne laiku autoriø pristatyti darbai. 

2005 m. priimta daugiau nei 78 Universiteto fakultetø, mokymo centrø 

ir kitø institucijø papildomai pateikti uþsakymai. Tai blankai, reklama, plakatai, 

kvietimai, lankstinukai ir pan. 

Iðleisti 34 neplaniniai leidiniai (516,25 sp. l.). 

Leidyba ne Universiteto lëðomis 

2005 m. priimta ir atlikta daugiau nei 107 ne Universiteto pateikti ávairûs 

leidybiniai uþsakymai, áskaitant ir 24 atskirus leidinius (372,5 sp. l.). Leidykla 

toliau dalyvauja valstybiniø ir kitø fondø konkursuose leidybinëms paslaugoms 

pirkti. 2005 m. gauta finansinë parama leidybai siekia daugiau nei 60 300 litø. 

Finansiniai rodikliai 

Palyginus pastarøjø trejø–ketveriø metø finansinæ leidyklos situacijà, pastebëti 

tokie pokyèiai: 

Institucija, fondas Finansavimo tikslas Skirtos lëðos 

Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo 

direkcija 

A. Gaigalaitë „Lietuvos atstovai Rusijos Valstybës 

Dûmoje“ (monografija) 

12 000 Lt 

ÐMM Vadovëliø leidybos komisija L. Meidus „Sporto psichologija“ (vadovëlis) 5700 Lt 

ÐMM Vadovëliø leidybos komisija „XX amþiaus literatûros teorijos“ (sud. A. Jurgutienë) 19 800 Lt 

UAB „Vilniaus kampelis“ 

L. Truska „Žydai ir lietuviai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 

m. birželio“ 

4000 Lt 

LR tautiniø maþumø ir iðeivijos 

departamentas 

L. Truska „Žydai ir lietuviai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 

m. birželio“ 

3000 Lt 

AB „Snoras“ Reklamos spausdinimas leidinyje „Telefonø knyga 2006“ 500 Lt 

BÁ UAB „Lietuvos studentø ir 

jaunimo kelioniø biuras“ 

Reklamos spausdinimas leidinyje „Telefonø knyga 2006“ 300 Lt 

ŠMM I. Genienës monografija 3000 Lt 

Lietuvos valstybinis mokslo ir 

studijø fondas 

Konferencijø medþiagos spausdinimas 12 000 Lt 

Iš viso 60 300 Lt 

2005 m. LR kultûros ministerijai pateiktos 6 paraiðkos dël leidybos konkurso. Laukiama atsakymo. 

71


72 

180000 

160000 

140000 

120000 

100000 

80000 

60000 

40000 

20000 

0 

Vidinë leidybos apyvarta 2005–2002 m. 

2005 m. 2004 m. 

2003 m. 

2002 m. 

• Didëja vidaus apyvarta. 2005 m. ji siekë 165 190 Lt. Palyginus su 

analogiðkais 2004 m. duomenimis (85 511 Lt), matyti, kad apyvarta 

padidëjo beveik dvigubai. 

• Didëja iðorinës pajamos. 1999 m. jos siekë 496 Lt, 2000 m. – 

2016,7 Lt, 2001 m. – 1166,38 Lt, 2002–2003 m. jø apskritai nebuvo, 

2004 m. komerciniø lëðø gauta 48 424 Lt, o 2005 m. pajamos 

iðaugo iki 102 983 Lt. 

Leidykloje iðleistos knygos platinamos mûsø Universiteto ir kituose Lietuvos 

knygynuose. Universiteto I knygyno (Studentø g. 39) apyvarta 2005 m. 

buvo 82 130 Lt, II knygyno (T. Ðevèenkos g. 31) – 22 342 Lt. 

2005 m. leidykla toliau plëtojo daugelá veiklos srièiø. 

• Dalyvauta valstybiniø fondø ir kitø organizacijø skelbiamuose konkursuose 

leidybinëms paslaugoms pirkti. Akivaizdu, kad trûksta potencialiø 

autoriø, kuriø darbus bûtø galima rekomenduoti fondams. 

Iðorinë leidybos apyvarta 2005–1999 m. 

120000 

100000 

80000 

60000 

40000 

20000 

0 

2005 m. 2004 m. 2003 m. 2002 m. 2001 m. 2000 m. 1999 m.


• Pradëta elektroninë leidyba, ásteigtas naujas elektroninës leidybos vadybininko 

etatas. 

• Pakeistas nefunkcionalus knygø platinimo mechanizmas: leidyklos knygos 

platinamos Universiteto ir kituose Lietuvos knygynuose, nuolat 

ieðkoma naujø platinimo bûdø. Siekiant efektyviau platinti knygas ir 

tvarkyti jø apskaità, 2006 m. bus ádiegta brûkðniniø kodø sistema. 

Senos, nuolat gendanèios spaudos maðinos vis dar kelia nemaþai problemø. 

Skaitmeniniai aparatai padeda greièiau ir kokybiðkiau atlikti 

leidybinius uþsakymus. 

73

Ryðiø su visuomene skyrius 

74 


2005 metais Ryðiø su visuomene skyrius (toliau – RVIS), bendradarbiaudamas 

su laikraðèiais ir þurnalais „Dialogas“, „Þvirbliø takas“, „Mokykla“, 

„Mokslas ir gyvenimas“, ðalies dienraðèiu „Respublika“, taip pat atskirø regionø 

(Alytaus, Utenos, Kaiðiadoriø) þiniasklaida, argumentuotai ir patraukliai 

pateikë visuomenei Universiteto mokslinius laimëjimus, reprezentaciniø 

susitikimø idëjas ir rezultatus. 

Skyrius aktyviai prisidëjo organizuojant Universiteto 70 metø jubiliejaus 

renginius ir jø metu intensyviai bendradarbiavo su þiniasklaida. Lietuvos 

radijo tiesioginio eterio laidoje „Ryto garsai“ suorganizavo su þurnalistu Vytautu 

Markevièiumi pokalbá, kuriame dalyvavo rekt. akad. Algirdas Gaiþutis 

ir prof. Antanas Pakerys; Universiteto rektorius dalyvavo ir Lietuvos televizijos 

tiesioginio eterio laidoje „Labas rytas“. Rektoriø galerijos atidarymà 

filmavo „5 kanalas“. Prieð jubiliejiná Universiteto renginá ir jo metu sulaukta 

bene daugiausia þiniasklaidos dëmesio per visà Universiteto istorijà: ðia mokslo 

institucija domëjosi ELTA, BNS, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 

1OPT, „5 kanalas“, „Znad Wilii“, M1 ir kt. „Penki kontinentai“ sukûrë 

filmà apie Universitetà. 

RVIS taip pat prisidëjo prie Universiteto jubiliejinës knygos rengimo, 

rûpinosi jubiliejine atributika. 

2005 m. dalyvavo visuose suplanuotuose studijø mugiø, parodø, atvirø 

durø renginiuose. Prieð renginius buvo atnaujintas Universiteto parodos stendas, 

ið fakultetø, institutø, kitø padaliniø surinktos fotografijos, reikalinga 

informacija ir parengta reklaminë medþiaga (lankstukai, reklaminis „Ðviesos“ 

laikraðtis). Sukurta ir uþsakyta nauja Universiteto atributika studijø 

mugëms. RVIS su Studijø skyriumi dalyvavo ávairiuose ðalies (Kaune, Klaipëdoje, 

Maþeikiuose, Panevëþyje, Ðiauliuose, Vilniuje) ir tarptautiniuose renginiuose, 

per kuriuos turëjo galimybæ pristatyti Universitetà. 

Rugpjûèio 22–26 dienomis RVIS drauge su Studentø atstovybe suorganizavo 

ir vedë seminarà pirmo kurso studentams „Að ir VPU – bendra komanda“. 

Tai padëjo ástojusiesiems geriau susipaþinti su Universitetu. 

Laikraðtis „Ðviesa“ buvo leidþiamas reguliariai (22 numeriai), jame buvo 

pateikta naujausia informacija apie Universitete vykstanèias mokslines 

konferencijas, fakultetø ir institutø naujienos, Universiteto dëstytojø iðleistø 

mokslo leidiniø apþvalgos.


Metø pabaigoje Ryðiø su visuomene skyriaus atstovas buvo pakviestas ir 

átrauktas á Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos Vieðøjø ryðiø komitetà. 

RVIS sukûrë bendradarbiavimo su fakultetais, institutais ir kitais padaliniais 

sistemà, subûrë Studentø atstovybës branduolá. Buvo iðanalizuoti vidinës 

komunikacijos trûkumai ir pranaðumai (atlikta studentø apklausa); parengtas 

veiksmingesnio bendradarbiavimo su „Ðviesa“ ir informacijos teikimo 

interneto svetainei planas. 

75

Informacinis skyrius 

76 

Informacinis skyrius 

Universiteto centriniai, antrieji rûmai ir visi bendrabuèiai sujungti optinëmis 

arba radijo ryðio linijomis. Tarp Universiteto ir Matematikos instituto 

eksploatuojama 1.0 Gbps spartos optinë linija. Srautams valdyti centriniame 

Universiteto mazge naudojami Cisco Catalyst 3550, 3COM switch 3300, 

HP Procurve 2650, XP2400 komutatoriai ir marðrutizatoriai. 

Atnaujinta Universiteto programinë ir techninë paðto serverio áranga. 

Paðto serveryje ádiegta nepageidaujamø laiðkø filtravimo sistema, leidþianti 

sumaþinti elektronines ðiukðles daugiau kaip 80 procentø. Iðplëstas Universiteto 

kompiuteriø tinklas, nutiesus pagrindines linijas á Tæstiniø studijø 

instituto (IV bendrabutis) patalpas ir Centriniø rûmø konferencijø salæ. Darbui 

tinkle ásteigta 40 naujø darbo vietø. 

Dirbti su Universiteto interneto svetainës turinio kontrolës sistema apmokyta 

30 naudotojø. 

Kompiuterizuotas Universiteto bakalaurø ir magistrø diplomø spausdinimas. 

Parengta absolventø duomenø bazë, skirta informacijai apie naujus 

diplomø priedus ávesti ir apdoroti.

Kultûros centras 

Kultûros centras 

2005 metai – jubiliejiniai. Universitetas ðventë savo 70-metá. Surengta 

mûsø Universiteto dailës dëstytojø darbø paroda; pristatyta Rektoriø galerija. 

Visi meno kolektyvai dalyvavo jubiliejiniuose renginiuose ir koncertuose. 

Kultûros centras, bendradarbiaudamas su S. Daukanto vidurine mokykla, 

Þvëryno bendruomene, rengë minëjimus, konkursus ir bendrus projektus. 

Kultûros centrui priklauso 8 studentø meno saviveiklos kolektyvai ir dëstytojø 

bei kitø darbuotojø miðrusis choras. Meno saviveiklos kolektyvai vienija 

daugiau kaip 700 Universiteto studentø. Per metus kolektyvai surengë 

25 koncertus. Choras „Ave vita“, tarptautiniø konkursø laureatas, Ankaroje 

(Turkija) uþëmë III vietà. Vienas ádomesniø renginiø, kurá suorganizavo 

dainø ir ðokiø ansamblis „Ðviesa“, – tai studentø tautinës muzikos kolektyvø 

festivalis „Linksminkimos 2005“. Jame dalyvavo visi Lietuvos studentø tautinio 

meno kolektyvai. Surengta mokslinë konferencija „Studentø meno kolektyvas 

ir studijø procesas“, iðleistas ðios konferencijos teziø rinkinys ir 

informacinis leidinys apie festivalio dalyvius. 

77

Sportas 

78 

Sportas 

Universiteto studentai 2005 metais iðkovojo nemaþai pergaliø – jie tapo 

ne tik Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø èempionais, SELL studentø þaidyniø 

nugalëtojais, bet ir pasaulio bei Europos èempionais ir prizininkais. 

Paèiø svariausiø laimëjimø pasiekë baidariø irkluotojai. SSF kûno kultûros 

specialybës III kurso studentas Alvydas Duonëla ir GMF kûno kultûros 

specialybës magistras Egidijus Balèiûnas Pasaulio èempionate Zagrebe 

200 m distancijoje iðkovojo sidabro medalius, o bronzos apdovanojimus 

pelnë 500 m atkarpoje. 

A. Duonëla ir E. Balèiûnas buvo iðrinkti geriausiais 2005 metø Vilniaus 

pedagoginio universiteto sportininkais. 

Pasaulio studentø universiadoje Izmire (Turkija) Lietuvos rinktinëms atstovavo 

5 mûsø studentai. Graikø ir romënø imtyniø varþybose Valdas Ðidlauskas 

uþëmë VII vietà, o Valdemaras Venckaitis – XVI; lengvaatletë Jekaterina 

Ðakoviè kartu su komandos draugëmis laimëjo VIII vietà estafeèiø 

4 × 400 m rungtyje, o Darius Èiûta atstovavo Lietuvos studentø krepðinio 

rinktinei. 

2005 m. geguþës pabaigoje Latvijos sostinëje Rygoje ávyko XXI SELL 

(Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentø þaidynës, kuriose dalyvavo 1364 

studentai, atstovaujantys ne tik ðiø keturiø ðaliø, bet ir Vokietijos, Ðveicarijos, 

Èekijos, Rusijos, Graikijos ir Portugalijos 55 universitetams. 

Mûsø Universiteto rinktinëje buvo 33 sportininkai. Jie iðkovojo 4 aukso, 

10 sidabro ir 14 bronzos medaliø. 

Lengvaatletë Þivilë Ðikðnelytë iðkovojo 1 aukso ir 2 sidabro medalius. 

Stalo tenisininkë Edita Afanasjeva laimëjo 1 aukso ir 2 bronzos medalius. 

Jos komandos draugë Julita Meðkutavièiûtë tapo aukso ir bronzos medaliø 

laimëtoja. Þaidyniø èempionu tapo ir lengvaatletis Karolis Levickis. 

Eurolygos èempionate studentës Laura Puplauskaitë, Eglë Þygelytë ir Eglë 

Ðulèiûtë þaidë „Lietuvos telekomo“ komandoje ir iðkovojo bronzos medalius. 

Baltijos moterø krepðinio lygos èempionëmis ðeðtà kartà ið eilës tapo 

„Lietuvos telekomo“ krepðininkës. Jau paminëtos trys mûsø krepðininkës 

taip pat buvo apdovanotos ðios lygos aukso medaliais. Jos tapo ir Lietuvos 

èempionëmis. 

XX pasaulio kurèiøjø olimpinëse þaidynëse Melburne (Australija) Lietu-

Sportas 

vos kurèiøjø krepðinio rinktinëje þaidë SSF kûno kultûros specialybës ketvirtakursis 

Algirdas Pazdrazdis. Lietuvos rinktinë, taigi ir A. Pazdrazdis, 

iðkovojo bronzos medalius. Lietuvos kurèiøjø krepðinio rinktinës vyr. treneris 

buvo Algimantas Ðatas. Ðiose þaidynëse labai sëkmingai Lietuvai atstovavo 

ir orientacininkas Tomas Kuzminskis, iðkovojæs 2 aukso medalius. Já 

treniruoja mûsø Sporto centro treneris Jurgis Mertinas. 

Uþ nuopelnus puoselëjant neágaliøjø sportà Lietuvos respublikos prezidento 

Riterio kryþiaus ordinais buvo apdovanoti Sporto centro treneriai Algimantas 

Ðatas ir Jurgis Mertinas. 

Pasaulio veteranø èempionate Naujojoje Zelandijoje Lietuvos veteranø 

krepðinio rinktinë taip pat iðkovojo bronzos medalius. Rinktinëje þaidë FTF 

profesorius Rimas Vaiðnoras. Jis iðkovojo ir 2 aukso medalius (55 ir 60 

metø amþiaus grupëse) VI pasaulio veteranø þaidynëse Edmontone (Kanada). 

Europos kultûrizmo ir lengvojo kultûrizmo èempionate Detelne (Vokietija) 

VII vietà iðkovojo SSF kûno kultûros specialybës treèiakursis Anatolijus 

Larionovas. Jaunimo kategorijoje jis iðkovojo sidabro medalá. 

Europos taurës varþybose lengvaatletë Jekaterina Ðakoviè iðkovojo II vietà 

estafeèiø 4 × 400 m rungtyje. 

Pasaulio orientavimosi sporto slidëmis èempionate estafeèiø varþybose 

Lietuvos komanda uþëmë IX vietà. Komandai atstovavo Universiteto studentai 

Vitalijus Petrulis ir Regimantas Kavaliauskas. 

Pasaulio jaunimo akademinio irklavimo èempionate Mindaugas Griðkonis 

uþëmë IV vietà. 

Praëjusiais mokslo metais Lietuvos èempionais tapo 24 mûsø Universiteto 

studentai. Ávairiø sporto ðakø Lietuvos rinktinëms atstovavo 26 studentai. 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skyrë tris stipendijas geriausiai besimokantiems 

sportininkams. Ðiais mokslo metais tokias stipendijas gavo 

lengvaatletës Þivilë Ðikðnelytë, Neringa Aidietytë ir Akvilë Aliðauskaitë. 

„VPU Ðviesos-Eglës“ rankininkës tapo Lietuvos èempionëmis ir iðkovojo 

Lietuvos rankinio federacijos tauræ. 

Universiteto studentai dalyvavo 20 sporto ðakø Lietuvos aukðtøjø mokyklø 

studentø varþybose. Mûsø Universiteto komandos uþëmë 2 pirmàsias 

(stalo tenisininkës ir rankininkai), 8 antràsias (tinklininkës, þiemos bei vasaros 

lengvosios atletikos komandos, stalo tenisininkai, kroso bëgikai, slidi- 

79

Sportas 

ninkai, paplûdimio tinklininkës ir krepðininkës) ir 3 treèiàsias (salës futbolo, 

orientavimosi sporto ir futbolo varþybose) vietas. Aukðtøjø mokyklø varþybø 

èempionais tapo 26 Universiteto studentai. Po tris aukso medalius 

laimëjo lengvaatleèiai Þivilë Ðikðnelytë ir Karolis Levickis, po du – lengvaatletë 

Karina Vnukova bei Vitalijus Petrulis ir Regimantas Kavaliauskas, nugalëjæ 

orientavimosi sporto bei slidinëjimo varþybose. 

Aktyviai sportuoja ir Universiteto dëstytojai. Jau ne vienà deðimtmetá 

dëstytojos bei darbuotojos lanko aerobikos treniruotes, kurias veda docentë 

Sniegina Poteliûnienë. Krepðinio aikðtelëse treniruojasi ir þaidþia mûsø dëstytojai 

vyrai. Nesvetimas darbuotojams ir tinklinis, tenisas, kalnø slidinëjimas. 

Geriausi metø sportininkai buvo pasveikinti ir apdovanoti tradicinëje 

Universiteto ðventëje. Geriausia 2005 metø komanda buvo iðrinkta Universiteto 

vyrø rankinio rinktinë (Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø varþybø 

èempionë ir SELL varþybø III vietos laimëtoja), geriausiu treneriu – ðios 

komandos treneris Edis Urbanavièius. 

Kaip ir kiekvienais metais, Universitete vyko daug tradiciniø sporto renginiø: 

„Kalëdø taurës“ krepðinio turnyras, „Juventus“ taurës salës futbolo 

turnyras, pirmakursiø krepðinio taurës turnyras, IF, SSF ir GMF dekanø 

tauriø krepðinio turnyrai, merginø krepðinio turnyras 3 × 3, vyrø tinklinio 

turnyras „Vikingø“ taurei laimëti, fakultetø rinktiniø krepðinio turnyras. 

Sporto centras organizavo pratybas II–IV kursø studentams, pasirinkusiems 

kûno kultûrà kaip laisvai pasirenkamà dalykà. Tokiø studentø praëjusiais 

metais buvo per 600. Ðie studentai galëjo rinktis krepðinio, plaukimo, 

aerobikos, sportiniø þaidimø, keliautojø sporto ar kultûrizmo pratybas. 

80

Ûkis ir socialinë rûpyba 

Ûkis ir socialinë rûpyba 

Ðiais metais siekiant gauti ES struktûriniø fondø paramà, pakoreguotas 

investicinis projektas (1.5 priemonë) „Biblioteka – informaciniø resursø centras 

þmogiðkøjø iðtekliø plëtrai Vilniaus pedagoginio universiteto bazëje“ ir 

pateiktas CPVA. 

Ið VIP gautas 1 120 000 Lt, tai leido uþbaigti bibliotekos projektavimà ir 

pradëti statybos darbus. Statybos darbams skirta 850 tûks. Lt. Paskelbus 

vieðà konkursà atlikta darbø uþ 1 031 000 Lt. 

Uþ centralizuotas lëðas atnaujinti Centriniø rûmø II–III aukðtø koridoriai, 

III aukðto fojë, Aktø salëje ir priesalyje atliktas kompleksinis remontas, 

pakeista apðvietimo sistema. Árengta nauja garso aparatûra, vertimo kabinos. 

Salei nupirkti nauji baldai. 

IV bendrabutyje PKC papildomai árengta 496 m 2 patalpø auditorijoms, 

kompiuteriø klasëms. V bendrabutyje ið pagalbiniø nenaudojamø patalpø 

(192,8 m 2 ) árengta ES fondø projektø vykdymo bûstinë. 

Ið fakultetø 88.8 programos lëðø atlikti 29-iø auditorijø, laboratorijø, 

katedrø remonto darbai: pakeisti langai, grindys, apðvietimo sistema, atnaujinti 

baldai. 

Prie Centriniø rûmø árengta 15 vietø automobiliø stovëjimo aikðtelë. 

GMF reorganizavus á du fakultetus, ið pagalbiniø patalpø árengtos 4 naujos 

patalpos, suremontuoti dekanatai. 

Uþbaigtas stadiono tribûnø ir po jomis esanèiø patalpø techninis projektas. 

Centriniuose rûmuose árengtos 3 vardinës auditorijos: A. Poðkos, 

A. Liaugmino ir J. W. Getës. Ðios auditorijos aprûpintos multimedijos aparatûra, 

jose atnaujinti baldai. 

Ið pastatø renovacijai skirtø lëðø apðiltintas ir nudaþytas FTF amfiteatriniø 

auditorijø fasadas, VII bendrabutyje pakeisti antro aukðto langai, VIII 

bendrabutyje atnaujinta stogo danga (1614 m 2 ), VII bendrabuèio viename ið 

aukðtø, skirtø sveèiams apgyvendinti, atliktas kapitalinis remontas, pakeisti 

baldai. Tæsiami remonto darbai III bendrabutyje – remontuojami studentø 

kambariai, virtuvës, prausyklos, tualetai, pagalbinës patalpos. 

Ðià vasarà Palangos poilsio namuose „Vorupë“ ilsëjosi 139, Kunigiðkiø 

poilsio bazëje – 60, poilsiavietëje prie Raðës eþero – 54 Universiteto darbuotojai 

su ðeimomis. 

81

82 

Rektoriaus akademiko Algirdo Gaiþuèio ataskaita 

Vilniaus pedagoginio universiteto veikla 2005 

Redagavo Leta Jurgaitienë 

Maketavo Laura Barisienë 

SL 605. 5,125 sp. l. Tir. 150 egz. Uþsak. Nr. 06-039 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-03111 Vilnius 

Kaina sutartinë

PDF - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?