SOCIALINĖS SFEROS SOCIOLOGIJA - VPU biblioteka - Vilniaus ...

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

SOCIALINIØ MOKSLØ KATEDRA 

JUOZAS BAGDANAVIÈIUS 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJA: 

teorinis-metodologinis aspektas 

(schemos, skaidrës ir testai) 

Mokomoji knyga 

Vilnius, 2005 

1

Autorius – Juozas Bagdanavièius, profesorius, habil. socialiniø mokslø 

daktaras, Tarptautinës informatikos akademijos tikrasis narys. 

Recenzavo: 

Lietuvos Respublikos mokslø akademijos narys-korespondentas habil. 

dr. prof. R. Grigas, 

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialiniø mokslø katedros vedëjas 

doc. dr. V. Senkus. 

Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vilniaus pedagoginio 

universiteto Socialiniø mokslø katedros posëdyje 2004 m. gruodþio 13 d. 

(protokolo Nr. 8). 

2 

UDK 31:316.3(075.8) 

Ba-118 

ISBN 9955-20-006-5 

© Juozas Bagdanavièius, 2005 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005

TURINYS 

ÁVADAS ...................................................................................................... 5 

I. VISUOMENËS SOCIALINËS SFEROS GENEZË ............................. 7 

II. SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJOS DALYKINËS SRITYS .. 15 

III. ÞMOGIÐKOJO KAPITALO TEORIJA – SOCIALINËS 

SFEROS SOCIOLOGINËS ANALIZËS METODOLOGINIS 

PAGRINDAS ............................................................................................ 23 

IV. SOCIOLOGINIO POÞIÛRIO YPATUMAI SOCIALINËJE 

SFEROJE ................................................................................................. 71 

V. SOCIALINIS SAUGUMAS ................................................................. 83 

VI. BENDRUOMENË: SOCIALINIO GYVENIMO SAVIVALDOS 

PRINCIPAI IR MECHANIZMAI .......................................................... 93 

VII. SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO POLITIKA 

LIETUVAI INTEGRUOJANTIS Á ES ................................................. 103 

VIII. TESTAI ......................................................................................... 121 

SVARBIAUSIØ SOCIOLOGINIØ TERMINØ ÞODYNËLIS ............ 137 

3

ÁVADAS 

Þmonija áþengë á naujà savo vystymosi etapà, kuriam bûdinga esminiai 

pokyèiai gamybiniø jëgø struktûroje ir senø industriniø technologijø vaidmens 

maþëjimas. Vis didesnæ dominuojanèià padëtá pasaulio ekonomikoje 

pradeda uþimti ðiuolaikinës informacinës technologijos, pagrástos naujaisiais 

elektronikos, informatikos, kibernetikos ir automatikos pasiekimais. 

Radikaliø technologiniø transformacijø periodas sukëlë ne tik teigiamus 

socialinës sferos funkcionavimo pokyèius, bet ir giluminius negatyvius 

jos pasikeitimus. Tai pavojingi depopuliaciniai procesai, gyventojø 

skurdo gilëjimas, socialinës-ekologinës situacijos pablogëjimas, technogeniniø 

avarijø ir katastrofø grësmiø paaðtrëjimas. Esant tokioms sàlygoms 

iðaugo ir sociologiniø mokslø, tarp jø ir socialinës sferos sociologijos, 

vaidmuo sprendþiant ávairias socialines problemas. 

Socialinës sferos sociologija siekia atskleisti socialinio gyvenimo esmæ 

ir konkreèias socialines problemas, pasiþymi pragmatizmu ir kryptingumu 

sprendþiant susikaupusius realius socialinius prieðtaravimus. Ðis mokslas 

tampa socialinës sferos sociologiniø tyrimø teoriniu pagrindu, padeda 

pagrásti prioritetus ir realià socialinës sferos plëtojimo strategijà. 

Socialinës sferos sociologija kompleksiðkai nagrinëja socialinius subjektus 

bei pateikia sistemines þinias apie sudëtingà jø vidinæ struktûrà, 

tiria socialinæ sferà, kaip socialinæ kategorijà, sociologinës analizës realø 

objektà, aptaria socialiniø tyrimø metodus, taip pat leidþia suformuluoti 

socialinës sferos rinkos modelio koncepcijà, padedanèià optimizuoti socialinius 

tarpusavio ryðius, socialiniø santykiø ir procesø reguliavimà bei 

uþtikrinti socialiná stabilumà. 

Socialinës sferos sociologija ágalina suformuoti tokià valstybës socialinæ politikà, 

kuri suðvelnina negatyvius ir sustiprina pozityvius jos pokyèius, subalansuoja 

socialinës sferos, kartu ir ekonominiø ðalies galimybiø plëtros poreikius 

ir socialines problemas, pateikia optimalaus rinkos modelio nuostatas. 

Socialinës sferos sociologijos kurso studijos gali bûti sëkmingos tik nagrinëjant 

metodinæ medþiagà bei dalyvaujant praktiniuose uþsiëmimuose. 

Ðioje knygoje studentai ras paskaitø metu rodomø skaidriø, kurios èia 

sudëliotos pagal paskaitø temas, kopijas, apraðus, reikalingus pasiruoðti 

seminarams, testø klausimus ir svarbiausiø terminø þodynëlá. 

Seminarø tikslas – siekti, kad studentai suprastø, kas sieja socialinës 

sferos ekonomikos ir sociologijos teorines ir praktines problemas. Todël 

seminarø temos, jose gvildenamos praktinës situacijos ir klausimai glaudþiai 

susijæ su kurso teorinëmis paskaitomis. 

5

I. VISUOMENËS 

SOCIALINËS SFEROS GENEZË 

Þmogus, gyvenantis þemëje, privalo bûti bet kurios politinës 

arba ekonominës strategijos aukðèiausias tikslas. 

F. Miteranas 

7

8 

VISUOMENËS SOCIALINËS SFEROS GENEZË 

Visuomenës socialinës sferos 

genezë 

• Socialinës sferos genetinë iðtaka 

Socialinës sferos formavimo mechanizmas 

Socialinës sferos genezës samprata 

Ðiuolaikiniø socialiniø problemø esmë 

Socialinës sferos optimalaus rinkos modelio parametrai 

Demokratinës visuomenës principai – socialinës sferos vystymo 

strategijos pagrindas 

Socialinës sferos plëtros socialiniai indikatoriai 

Socialinës sferos funkcionavimo mechanizmas 

Socialinës sferos kategorijos definicija


Socialinës sferos genetinë iðtaka 

Visuomenës socialinës sferos tapsmas – istorinio proceso rezultatas. 

Socialinës sferos kokybiniai pokyèiai – tai þmonijos visuotinës istorijos 

atitinkamas etapas. 

Socialinë sfera yra specifinë ryðiø ir santykiø sritis, susidaranti tarp 

visuomenës veiklos subjektø. Ji apima sàlygø ir veiksmø visumà, 

uþtikrinanèià visuomeniniø grupiø ir individø reprodukcijà, tobulëjimà. 

Ðeima yra socialinës sferos atsiradimo genetinë iðtaka. Nuo seniausiø laikø 

žmonijoje pasireiðkë svarbiausios socialinës sferos funkcijos, tarp jø ir 

þmogaus fizinës ir socialinës reprodukcijos funkcija. 

Ðeima, bûdama bet kurios visuomenës socialinës struktûros bûtinu 

komponentu, per visà þmonijos istorijà vaidino socialiniø ryðiø svarbiausio 

generatoriaus ir integratoriaus vaidmená. 

Pramonës ir mainø plëtojimasis visuomenëje prisidëjo prie visapusiðkesnio 

darbo pasidalijimo, naujø grupiø ir teritoriniø bendrijø, o vëliau ir valstybës 

susidarymo. Ðeimos gamybinës ir socialinës funkcijos palaipsniui siaurëjo. 

Socialinës sferos formavimo mechanizmas 

Ðeimos transformavimas, genetiniø santykiø pakeitimas teritoriniais 

Tiesioginiø ryðiø tarp visuomeninio gyvenimo socialinës-buitinës ir 

materialinës-gamybinës sferø iðardymas 

Socialiniø-buitiniø ir paskirstymo santykiø erdvës sudëtingumo didëjimas ir 

jos plëtra 

Specializuotos infrastruktûros formavimas 

Socialiniø-teisiniø nustatymø sudëtinga sistema, reguliuojanti socialinius 

santykius visuomenëje 

Socialinës sferos kaip sàmoningo, organizuoto visuomenës socialinio 

gyvenimo formavimas 

9

10 

Socialinës sferos genezës samprata 

Socialinës sferos genezë – visuomenës (valstybës) socialiniø institutø 

spontaninës ir organizuotos veiklos sàveikos procesas, apimantis socialiniø 

subjektø gyvybingumà, sàveikà ir reprodukcijà konkreèiomis istorinëmis 

s¹lygomis. 

Socialinës sferos funkcionavimà sàlygoja: 

• kultûros, gamtiniai-geografiniai vienos ar kitos šalies 

sàlygø unikalûs ypatumai; 

• socialinës universalijos, nulemianèios þmogaus bazinius 

poreikius (maisto, šilumos, poilsio, sveikatos palaikymo ir 

kt.). 

Socialinës sferos iðvystymo lygá apibûdina kiekvienos konkreèios 

visuomenës civilizuotumas. 

Ðiuolaikiniø socialiniø problemø esmë 

Paþeidþiamos gyventojø dalies teisiø ir garantijø átvirtinimas LR 

Konstitucijoje 

Maþëja gyventojø ekonominis aktyvumas, ypaè kaime 

Didëja nedarbas, ypaè tarp jaunimo 

Atskirø gyventojø grupiø socialinës diferenciacijos didëjimas 

Nepakankamas socialinës sferos finansavimas, ypaè sveikatos apsaugos ir 

švietimo 

Nepakankamai efektyvi socialinë politika 

Skurdo problemos gilëjimas 

VISUOMENËS SOCIALINËS SFEROS GENEZË


Socialinës sferos optimalaus rinkos modelio 

parametrai 

Kiekvieno þmogaus socialinës gerovës uþtikrinimas 

Pagrindiniø visuomeniniø gërybiø prieinamumas daugeliui gyventojø 

Gyventojø socialinë struktûra paremta ne klasiø poliarizacija, o plaèiu 

socialiniø sluoksniø spektru 

Socialinio mobilumo galimybiø sukûrimas, pereinant á aukðtesnæ, geriau 

apmokam¹ profesinê grupê 

Socialinio, darbinio aktyvumo ir verslo plëtra 

Kiekvieno pilieèio ekonominiø interesø apsaugos ir visuomeninio stabilumo 

garantijø uþtikrinimas, remiantis socialinio teisingumo principais 

Valstybës atsakomybës didinimas uþ rinkos jëgø þaidimø socialines 

pasekmes, už socialinio gyvenimo sutvarkymo atitinkamø sàlygø sukûrimà, 

teisingesná pajamø perskirstymà maþiau darbingø þmoniø naudai, darbuotojø 

dalyvavimà valstybës ir ámonës valdyme 

Socialiniø reikalavimø derinimas su ekonominiu efektyvumu, naujos 

visuomenës santvarkos funkcionavimo dësniais ir socialiai orientuota rinkos 

ekonomika 

Balanso paieðka tarp socialiniø problemø ir rinkos reikalavimø, socialinës 

sferos poreikiø ir ðalies ekonominiø galimybiø 

11

Demokratinës visuomenës principai – socialinës 

sferos plëtros strategijos pagrindas 

Valstybinis socialiniø garantijø suteikimas kiekvienam visuomenës nariui 

Gyventojø diferenciacijos pagal turtà ir statusà kontrolë 

Gyventojø pajamø perskirstymas, remiantis protingumo kriterijais 

Socialinës sferos rinkos modelyje iðskiriamos dar dvi aplinkybës: 

12 


• socialinës sferos valdymo subjektai yra ne tik 

valstybinës, bet ir besiformuojanèios pilietinës 

visuomenës ávairios struktûros; 

• modelis turi suderinti nuosavybës formø diferenciacijos 

valstybinius, kolektyvinius ir privaèius pradmenis; 

• socialinës politikos subjektø ratui iðplësti bûtina sukurti 

sàlygas visuomeniniø organizacijø, firmø, atskirø 

asmenø atitinkamai iniciatyvai pasireikðti, iðpleèiant jø 

dalyvavimo galimybes plëtojant socialinæ sferà; 

• socialinës sferos modelis turi skatinti visuomenës 

socialinæ struktûrizacijà ir dinamikà, negriaunant jos 

vidiniø ir iðoriniø integracijos ryðiø.

Socialinës sferos plëtros socialiniai indikatoriai 

Pragyvenimo minimumo dydis 

Gyventojø dalis, esanti þemiau skurdo ribos 

Pajamø poliarizacijos dydis (decilinis koeficientas) 

Besimokanèiøjø skaièius (moksleiviø, studentø, magistrantø, 

doktorantø) 

Medicinos paslaugø, prieinamø visiems gyventojams, sàraðas 

Nedarbo lygis 

Vidutinë gyvenimo trukmë 

Vaikø mirtingumas 

Gimstamumas 


Nurodyti rodikliai yra socialiniai normatyvai, kurie nustatomi kiekvienai 

ðaliai ir tam tikram periodui. Jø kraðtutinës reikðmës tampa socialinio 

saugumo ribomis ir gali patvirtinti, kad tolesnis gyvenimo lygio ir kokybës 

menkëjimas yra praþûtingas. 

Socialinës sferos plëtojimo perspektyvos priklauso nuo ekonomikos lygio: 

ryðys tarp ekonomikos ir socialinës sferos yra akivaizdus. 

13

14 


Socialinës sferos funkcionavimo mechanizmas 

Ávairios socialinës sferos funkcionavimo doktrinos – nuo liberaliø iki 

paternalistiniø. 

Liberalus modelis numato galim¹ didesnê laisvê sprendžiant individualias 

kiekvieno pilieèio problemas. Šis modelis remiasi privaèiu kapitalu, o 

valstybës vaidmuo yra minimalus. 

Paternalistinis modelis numato valstybës kiðimàsi á individo pajamø 

naudojimà: ásipareigodama individui užtikrinti tam tikras paslaugas bei 

patarnavimus, valstybë priversta apmokestinti individo pajamas ir taip 

suvarþo individo disponavimà asmeninëmis pajamomis. 

Optimalus socialinës sferos modelis funkcionuoja kaip liberalaus ir 

paternalistinio modeliø alternatyva. Socialinës sferos plëtros strategija 

privalo bûti paremta sudëtingu socialiniu mechanizmu, besiremianèiu abiejø 

ðiø modeliø galimybëmis, ir turi uþtikrinti socialinës dinamikos plëtrà, 

socialiná stabilumà ir pusiausvyros palaikymà. 

Socialinës sferos funkcionavimo integralaus mechanizmo esmæ sudaro 

diferencijuotas liberaliø priemoniø poveikis socialiai aktyviems ir 

paternalistinis – socialiai paþeidþiamiems þmonëms, t. y. socialinë parama 

tiems, kuriems reikalinga pagalba, ir veiksmø laisvë aktyviems. 

Socialinës sferos kategorijos definicija 

Socialinë sfera – vientisa, nuolat besikeièianti visuomenës posistemë, 

besiplëtojanti kaip objektyvus visuomenës poreikis nepertraukiamai tobulinti 

socialinio proceso subjektus. Per socialinës sferos specifikà nustatoma 

þmoniø veikla, nukreipta á visuomeninio poreikio patenkinimà per 

socialinius santykius, atsirandanèius socialiniø subjektø veikloje. Tai viena 

ið pagrindiniø visuomeninio gyvenimo sferø, kurios pagrindas yra socialiniø 

santykiø sistema. Nuo kitø sferø ji skiriasi savo vykdoma funkcija. 

Socialinës sferos erdvëje ágyvendinama valstybës socialinë politika, 

þmogaus socialinës ir pilietinës teisës.

II. SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJOS 

DALYKINËS SRITYS 

15

16 

Socialinës sferos sociologijos dalykinës sritys 

Socialinës sferos sociologijos (SSS) vaidmuo 

SSS dalykas ir objektas 

Socialinës sferos plëtros veiksniai 

SSS funkcijos 

SSS kategorijos 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJOS DALYKINËS SRITYS 

SSS specialiosios sociologinës teorijos 

Socialinës sferos bûklë 

Ekonomikos ir socialinës sferos tarpusavio ryðys 

Strateginës socialinës investicijos 

Investicijos á ðvietimo sferà 

Valstybës socialinis vaidmuo 

Pajamø perskirstymo bûtinumas


Socialinës sferos sociologijos (SSS) vaidmuo 

Socialinës sferos sociologija (SSS) yra viena ið sociologijos mokslo 

ðakø, nagrinëjanti visuomenës gyvenimo socialinæ sferà, þmoniø tarpusavio 

santykius ir socialinës sferos ryðius su kitomis gyvenimo 

sferomis. 

SSS problemø aktualumo prieþastys gana ávairios. Jos yra tiek globalinio, 

tiek vietinio pobûdþio. Visø pirma aktualumà lemia dabartinis 

þmonijos iðsivystymo lygis, kada svarbiausiu þmogaus veiksniu 

tampa pagrindiniø poreikiø ir interesø tenkinimas. Antra, ðis visuomenës 

iðsivystymo lygis paaðtrino gamtos ir visuomenës tarpusavio 

sàveikos, þmogaus gyvenamosios aplinkos iðsaugojimo ir gerinimo 

problemas. 

SSS dalykas ir objektas 

Socialinë sfera – tai visuomenës veiklos sritis, kurioje realizuojama 

valstybës socialinë politika. Ði sfera apima visà þmogaus gyvenimo 

erdvæ – nuo jo darbo, bûties, sveikatos ir laisvalaikio iki socialiniøekonominiø 

santykiø. 

Aptartoji socialinë sfera ir yra SSS objektas. Jos dalykas (turinys) – 

tai ne tik vieni ar kiti socialinës sferos aspektai, bet ir tendencijos bei 

dësningumai, kylantys tiek paèioje sferoje, tiek jai sàveikaujant su 

kitomis visuomenës gyvenimo sritimis – ekonomika, politika, dvasine 

sfera. 

Socialinë sfera daug platesnë uþ socialinius santykius, kurie yra vienas 

ið socialinës sferos elementø. 

17

18 


Socialinës sferos plëtros veiksniai 

1. Gamtiniai-geografiniai veiksniai (gamtinës geografinës aplinkos ypatybës). 

2. Socialiniai-demografiniai veiksniai (gyventojø sudëtis pagal lytá ir 

amþiø, gyventojø tankumas, gimstamumas ir mirtingumas, santykiai 

ðeimoje, migracijos procesai, uþimtumas ir visuomenës struktûra 

pagal asmenø profesijà ir kvalifikacijà ir t. t.). 

3. Gamybiniai-technologiniai veiksniai (regiono ámoniø technologijø 

lygis ir struktûra, gamybinës infrastruktûros lygis ir t. t.). 

4. Socialiniai-ekonominiai veiksniai (nuosavybës, paskirstymo bûdai ir 

formos). 

5. Socialiniai-teisiniai veiksniai (teisës normos ir teisiniai santykiai, socialiniø 

santykiø teisinis reguliavimas, visuomenës socialinio-teisinio 

sàmoningumo lygis). 

6. Socialiniai-politiniai veiksniai (socialinës politikos esmë ir turinys, 

visuomenës socialinës apsaugos lygis). 

7. Socialiniai-informaciniai veiksniai (masinës informacijos priemoniø 

darbo pobûdis ir kryptingumas). 

8. Socialiniai-kultûriniai veiksniai (kultûrinës ir dvasinës vertybës, paproèiai). 

9. Socialiniai-psichologiniai veiksniai (màstymo bruoþai, emocijos, nuotaikos, 

valios pastangos). 

SSS funkcijos 

Socialinës sferos sociologija praktiðkai atlieka tas paèias funkcijas kaip 

ir sociologija apskritai. Taèiau jos funkcijos (teorinio paþinimo, diagnostinë 

apraðomoji, prognostinë, socialinio projektavimo ir socioinþinerinio 

konstravimo, valdymo ir instrumentinë) yra specifinës, sàlygotos bûtent 

visuomenës gyvenimo socialinës sferos ypatumø. Savo turiniu besiskirdamos 

nuo sociologijos funkcijø kitose gyvenimo veiklos srityse, jos tuo pat 

metu akumuliuoja visas sociologijos, kaip mokslo, uþduotis.


SSS kategorijos 

Bûdama specifine sociologiniø reiðkiniø sritimi, socialinës sferos sociologija 

apima visà eilæ kategorijø, reikðmingø ne tik jai, bet ir sociologijai 

apskritai. 

Tai socialiniai santykiai, socialinë veikla, socialinis statusas, socialinë struktûra, 

socialinë situacija, socialinës normos, socialinis teisingumas, socialinë lygybë, 

socialinë átampa, socialinës sferos potencialas, socialinë politika, socialinës 

reikmës, socialinë gerovë, socialinë infrastruktûra, socialinis saugumas, þmoniø 

socialinës apsaugos lygis. 

SSS specialiosios sociologinës teorijos 

Sociologija tyrinëja visø visuomenës gyvenimo reiðkiniø socialinius aspektus, 

o socialinë sfera juos tarsi átraukia á save. 

Tai árodo ir specialiøjø sociologiniø teorijø „ávedimas“ á atskiras sociologijos 

ðakas. Specialiøjø teorijø „priklausomumas“ yra bûdingas reiðkinys. 

Ðiuo atveju socialinës sferos sociologijai nëra lygiø. Jei valdymo sociologija 

apima tik vienà specialiàjà sociologijos teorijà, dvasinio gyvenimo 

sociologija – trylika, ekonominë sociologija – tris, politinë sociologija 

– dvi, tai socialinës sferos sociologijai „talkina“ net ðeðiolika specialiøjø 

sociologijos teorijø. Tai santuokos ir ðeimos sociologija, amþiaus sociologija, 

miesto sociologija, deviacinio elgesio sociologija, laisvalaikio sociologija, 

asmenybës sociologija, maþø grupiø sociologija, tarpnacionaliniø santykiø 

sociologija, jaunimo sociologija, gyvenimo bûdo sociologija, lyties 

sociologija, nusikalstamumo sociologija, ákurdinimo sociologija, visuomenës 

socialinës struktûros sociologija, socialinio darbo sociologija, fizinës 

kultûros ir sporto sociologija. 

19

20 


Socialinës sferos bûklë 

Socialinës sferos bûklæ sàlygoja daugybë veiksniø, bet svarbiausias 

ekonomikos lygis. Ðeðëlinë ðalies ekonomika 2003 m. sudarë beveik 

20 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai lemia maþesnio biudþeto 

formavimà. Nesirûpinama socialine infrastruktûra kaip svarbiausia 

socialinës sferos dalimi. 

Socialinës sferos analizë yra labai svarbi. Tai visø pirma yra informacijos 

ðaltinis valdanèiajam sluoksniui. Be to, ðios sferos analizë padeda 

rasti bûdus ir priemones aðtrioms socialinëms problemoms 

(pvz., socialinë visuomenës apsauga, socialinës átampos maþinimas 

ir socialiniø konfliktø vengimas) spræsti. 

Ekonominës ir socialinës sferos tarpusavio ryðys 

Ekonomikos plëtojimasis sukuria materialiná pagrindà socialinei sferai 

funkcionuoti. Be iðvystytos ekonomikos negali bûti iðplëtotos socialinës 

sferos. Pagrindiniai ekonomikos plëtojimosi veiksniai yra þmogiðkasis 

kapitalas, gamtiniai iðtekliai, sukaupta informacija ir sukurtas 

gamybinis potencialas. Taèiau svarbiausia gamybinë jëga yra þmogus. 

Savo ruoþtu socialinë sfera yra svarbiausias veiksnys, sàlygojantis 

sëkmingà ekonomikos plëtrà. Nuo ðios sferos pirmiausia priklauso 

pirmosios gamybinës jëgos – þmogaus – formavimasis. Todël be iðplëtotos 

socialinës sferos negali vykti ekonomikos plëtra. O investicijos 

á socialinæ sferà kartu yra ir paèios efektyviausios investicijos á 

ekonomikà. 

Strateginës socialinës investicijos 

Socialinës sferos investicijos yra strateginio pobûdþio. Ið jø daþnai 

nelaukiama naudos ir ekonominio efekto artimiausioje ateityje. 

O investicijos á darbo ir buities sàlygø gerinimà jau artimiausiu laiku 

duoda þenklø ekonominá efektà. Ne veltui G. Fordas nutiesë vamzdynà 

ið miðko daugelá kilometrø orui perduoti á savo ámonës cechà. 

Ðios iðlaidos su kaupu atsipirko aukðtesniu darbo naðumu.


Investicijos á ðvietimo sferà 

Investicijos á ðvietimo sferà naudà visuomenei duoda tik po ilgo laikotarpio 

(12 metø vidurinëje mokykloje, 4 metai aukðtojoje mokykloje, 

5–6 metai praktinio darbo; kol tampama visaverèiu specialistu, 

ið viso praeina beveik ketvirtis amþiaus). 

Iðvystytos ðalys, kuriose yra aukðtas gyvenimo lygis, gali leisti masiná 

mokamà iðsilavinimà. Bet ir ðiose ðalyse milijonai gabiø þmoniø 

negali gauti reikiamo iðsilavinimo. O ðalyse, kuriose gyvenimo lygis 

vidutinis ir net þemas, tai perëjimas prie mokamo mokslo gali sàlygoti 

ilgalaiká tø ðaliø socialiná ir ekonominá atsilikimà. 

Valstybës socialinis vaidmuo 

Valstybë, siekdama iðspræsti socialines-ekonomines problemas, 

atsirandanèias dël rinkos mechanizmo ribotumo, turi aktyviai dalyvauti 

ðalies socialinëje-ûkinëje veikloje. 

Dažniausiai, nagrinëjant valstybës funkcijas ðalies ûkio sistemoje, 

išskiriamas jos ekonominis vaidmuo. Socialinis vaidmuo paprastai 

neakcentuojamas, nes bet kokia valstybës socialinës veiklos forma duoda 

ekonominá rezultatà. 

21

22 


Pajamø perskirstymo bûtinumas 

Rinkos ekonomika lemia þenklià pajamø ir turto pasiskirstymo nelygybæ. 

Praktikoje veikia natûrali pajamø paskirstymo tendencija, kuri sàlygoja 

turtingø tapimà dar turtingesniais, o neturtingøjø – dar neturtingesniais. 

Todël rinkos ekonomikos sàlygomis bûtina perskirstyti vienø visuomenës 

grupiø pajamas kitø naudai. 

Valstybë turi teisæ kiðtis á pajamø perskirstymà, nes daþniausiai tai teisinga 

rinkos mechanizmo poþiûriu. Todël net valstybës, kuriø iðsivysèiusi rinkos 

ekonomika, patyrë skaudþius socialinius konfliktus. Visa tai s¹lygojo 

valstybës socialiniø-ekonominiø funkcijø plëtrà, ávairiø socialiniø programø 

rengim¹.

III. ÞMOGIÐKOJO KAPITALO TEORIJA – 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGINËS 

ANALIZËS METODOLOGINIS PAGRINDAS 

Þmogiðkasis kapitalas, o ne fabrikai, árengimai ir gamybinës 

atsargos yra konkurencingumo, ekonominio augimo ir efektyvumo 

kertinis akmuo. 

D. Greisonas 

23

ÞMOGIÐKOJO KAPITALO TEORIJA – SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGINËS ANALIZËS METODOLOGINIS PAGRINDAS 

24 

Þmogiðkojo kapitalo koncepcija 

Þmogiðkojo kapitalo samprata 

Þmogiðkojo kapitalo koncepcijos taikymas 

Þmogiðkojo kapitalo socialinë funkcija 

Þmogiðkojo kapitalo pagrindas 

Ðiuolaikinës ekonomikos pagrindas 

Informacinë ekonomika 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos branduolys 

Þmogiðkasis kapitalas ir fizinis kapitalas: panaðumai ir skirtumai 

Gyventojø kokybë ir þmogiðkasis kapitalas 

Investicijos á ðvietimà 

Investicijos á sveikatos apsaugà 

Sveikatos kokybës rodikliai 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos prieðininkai 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos populiarumas 

Þmogiðkasis kapitalas ir ðvietimo ekonomika


Þmogiðkojo kapitalo samprata 

Þmogiðkasis kapitalas yra þmogaus savybiø – sveikatos, iðsilavinimo, 

aktyvumo – visuma, turinti átakos jo veiklos rezultatyvumui. Ðis kapitalas 

apima þmogaus þinias, ágûdþius ir kitus sugebëjimus, ágalinanèius didinti 

produkcijà ir pajamas. Jam priskiriamos iðlaidos ðvietimui, kvalifikacijai 

ásigyti, medicininiam aptarnavimui kaip investicijos á þmones (jos duoda 

tam tikrà nacionalinës produkcijos prieaugá). Ágytø þmogaus sugebëjimø 

plëtra ir naudingø þiniø kaupimas yra ateities ekonominio naðumo ir skatinamos 

þmoniø gerovës kilimo pagrindas. Taigi ágyjami sugebëjimai – 

iðsilavinimas, patirtis, ágûdþiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominio 

augimo. Kuo aukðtesná iðsilavinimà þmogus ágyja, tuo daugiau jis laikosi 

ðiuolaikinës gamybos reikalavimø, ir kuo geresnë visuomenës nariø 

sveikatos bûklë, tuo daugiau laiko produktyviai praleidþia kiekvienas visuomenës 

narys per savo darbingà amþiø. Taigi gerinant ðvietimo ir sveikatos 

apsaugos sàlygas, daromas teigiamas poveikis ekonomikos plëtrai. 

Þmogiðkojo kapitalo koncepcijos taikymas 

Þmogiðkojo kapitalo koncepcija yra plaèiai taikoma, pagrindþiant investicijas 

á viduriná ir aukðtàjá mokslà, á mokymà, neatsietà nuo gamybos, 

taip pat ir á ikimokykliná ugdymà ðeimoje, sveikatos apsaugà bei informacijos 

apie darbo rinkà bedarbiams ir jauniems specialistams paieðkas. Þmogiðkojo 

kapitalo teorija – ðiuolaikinio mokslo daugelio laimëjimø pagrindas, 

kuriuo remiantis galima paaiðkinti darbo uþmokesèio diferenciacijà 

pagal amþiø ir profesijas, nevienodà bedarbystës pasiskirstymà pagal kvalifikacijos 

lygius, profsàjungø veiklos reguliavimà, taip pat iðtekliø paskirstymà 

mokslui, ðvietimui ir profesiniam parengimui. 

25


26 

Þmogiðkojo kapitalo socialinë funkcija 

Þmoniðkàjá kapitalà daugiausia sudaro ðvietimo ir sveikatos apsaugos 

iðlaidos. Kuo aukðtesná iðsilavinimà þmogus ágyja, tuo daugiau jis laikosi 

ðiuolaikinës gamybos reikalavimø, ir kuo geresnë visuomenës nariø sveikatos 

bûklë, tuo daugiau laiko produktyviai praleidþia kiekvienas visuomenës 

narys per savo darbingà amþiø. Gerinant tiek ðvietimo, tiek sveikatos 

apsaugos sàlygas, daromas teigiamas poveikis ne vien ekonomikos rodikliams. 

Dar svarbesnë yra jø socialinë funkcija: maþëja socialinis visuomenës 

nariø susiskaldymas, þmogaus gyvenimas tampa ávairus ir visavertis. 

Todël ðiø dienø visuomenëje investicijos á þmoniðkàjá kapitalà labai 

didelës. 

Þmogiðkojo kapitalo pagrindas 

Pasaulinio masto patirtis aiðkiai rodo, kad ðalys, kurios neinvestuoja á 

þmones, neiðvengiamai atsilieka nuo kitø ðaliø. Þmogiðkojo kapitalo pagrindas 

yra iðsilavinimas. XXI a. pradþioje jis tampa lemiamu ekonominio-socialinio 

progreso veiksniu. Pranaðumus konkurencinëje kovoje vis 

labiau nulemia ne ðalies dydis, turtingi gamtos iðtekliai ir finansinis kapitalas, 

bet iðsilavinimas ir visuomenës sukauptø þiniø dydis. 

Ðiuolaikinës ekonomikos pagrindas 

Ðiuolaikinæ ekonomikà galima apibûdinti kaip inovacinæ ekonomikà, 

kurios pagrindà sudaro naujos mokslo þinios, paþangios informacinës 

technologijos ir paslaugos. Tokiomis sàlygomis visai logiðkai keliamos informacinës 

ekonomikos problemos. Tradiciniams gamtos iðtekliams baigiant 

iðsekti, ekonominis augimas vis daþniau uþtikrinamas informaciniø 

resursø dëka. Pastarøjø ðeimininkas yra þmogus, turintis aukðtà moksliná 

ir specialøjá pasirengimà. Todël vis reikðmingesnis tampa vaidmuo tø þmoniø, 

kurie sugeba kurti naujas informacines technologijas, gaminti prekes, 

teikti kokybiðkas paslaugas.


Informacinë ekonomika 

Informacinës visuomenës pagrindas yra informacinë ekonomika. Pastaroji 

apibûdinama kaip ekonomika, kurioje informacinë veikla vaidina 

vis didesná vaidmená ir kokybiðkai keièia ekonomikos struktûrà. Industrinëje 

ekonomikoje ûkinë veikla buvo susijusi su prekiø gamyba, ir pagrindinis 

veiksnys buvo kapitalas. Informacinëje visuomenëje ûkinë veikla – 

tai informacijos gavimas ir jos efektyvus panaudojimas, siekiant kitas ûkio 

ðakas padaryti efektyvesnes ir taip sukurti daugiau materialaus turto. Pagrindinis 

veiksnys èia yra þiniø kiekis ir kokybë. Postindustrinëje ekonomikoje 

þinios pakeitë tradicinæ þemës, darbo ir kapitalo triadà ir tapo informacinës 

ekonomikos svarbiausiu pagrindu. Pagrindiniai jos darbuotojai 

yra vadybininkai, ekspertai ir kiti informaciniø paslaugø tiekëjai. Jie 

yra geriausiai apmokami darbuotojai, nes sukuria naujas prekes ir teikia 

kokybiðkesnes paslaugas. Bûtent ðie darbuotojai nulemia verslo sëkmæ ar 

nesëkmæ. 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos branduolys 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos branduolá sudaro teiginys apie analogijà 

tarp darbo jëgos ir kapitalo formavimo procesø. Ðios teorijos ðalininkai 

þmogiðkàjá kapitalà supranta kaip þinias, ágûdþius ir kitus þmogaus sugebëjimus, 

lemianèius produkcijà ir pajamas. Iðlaidos ðvietimui, kvalifikacijos 

ágijimui bei medicininiam aptarnavimui turi bûti priskiriamos prie investicijø 

á þmones, kurie skatina atitinkamà bendrojo nacionalinio produkto 

prieaugá. Kuo labiau iðsilavinæs þmogus, kuo aukðtesnæ kvalifikacijà 

jis ágyja, tuo lengviau prisitaiko prie ðiuolaikinës gamybos reikalavimø, 

besikeièianèios darbo rinkos poreikiø. Taip pat nemaþà reikðmæ turi ir þmogaus 

sveikatos bûklë, nes sveikas þmogus daugiau laiko praleidþia produktyviai 

dirbdamas, ilgesnis ir jo darbingumo amþius. Taigi, T. Shultzo 

teigimu, þmogiðkasis kapitalas yra „kapitalo forma, kadangi jis yra bûsimø 

patenkinimø ðaltinis . Jis þmogiðkas, kadangi yra þmogaus sudëtinë 

dalis“. 

27


28 

Þmogiðkasis ir fizinis kapitalas: panaðumai ir 

skirtumai 

T. Shultzas, vienas ðios teorijos kûrëjø, savo veikale „Investavimas á 

þmones“ („Investment in people“, 1998) teigia, kad þmogiðkieji iðtekliai 

vienais poþymiais yra panaðûs á gamtinius iðteklius, kitais – á fiziná kapitalà.Ið 

pradþiø neiðsilavinæs þmogus, kaip ir pirminës formos gamtos iðtekliai, 

neduoda ekonominio efekto. Tik gavæs atitinkamà tam tikrø þiniø 

kieká, þmogus tampa kokybiðka darbo jëga (ágyja þmogiðkà kapitalà). Todël, 

didëjant iðlaidoms darbo jëgos kokybei gerinti, darbas, kaip gamybos 

veiksnys, palaipsniui virsta þmogiðkuoju kapitalu. Tokiø ir panaðiø samprotavimø 

pagrindu þmogiðkojo kapitalo teorijos autoriai daro ðias iðvadas: 

1. Nëra principiniø skirtumø tarp þmogiðkojo ir fizinio kapitalo. Tai 

árodo analogijos tarp minëtø kapitalø. 

2. Dël geroko investicijø á þmogø padidëjimo ið pagrindø pasikeitë darbo 

uþmokesèio struktûra, kur didesná vaidmená dabar ágyja þmogiðkasis 

kapitalas, o ne darbo produktas. 

3. Kiek investicijos á þmogiðkàjá kapitalà pranoksta investicijas á fiziná 

kapitalà, tiek pastarosios nustumiamos á antrà eilæ. Taip pat pastebimas 

vienodø lëðø investavimas á individus, atstovaujanèius atskiriems 

visuomenës sluoksniams. O tai yra pagrindinis veiksnys, sumaþinantis 

nelygybæ paskirstant pajamas. 

Gyventojø kokybë ir þmogiðkasis kapitalas 

Nagrinëjant þmogiðkojo kapitalo teorijà akivaizdu, kad investuojant á 

þmogø visø pirma ávyksta kokybiniai pokyèiai. Kokybë kaip ekonominë 

sàvoka turi lemiamos reikðmës nustatant tam tikrà objekto vertæ. Pavyzdþiui, 

ið derlingø, kokybiðkø pasëliø galima tikëtis didesnio derliaus ir 

pelno. Todël norint padidinti pasëliø derlingumà, bûtinos investicijos. 

Panaðiai yra ir su gyventojø kokybe, kuri pati savaime yra vertybë ir gali 

bûti padidinama á jà tinkamai investuojant. Taigi galima sakyti, kad ágytos 

gyventojø kokybës poþymiai ir yra þmogiðkasis kapitalas. 

Galima iðskirti dvi pagrindines investavimo á þmogaus kokybæ kryptis: 

investavimas á mokymà (plaèiàja prasme) ir sveikatà.


Investicijos á ðvietimà 

Nagrinëjant þmogiðkojo kapitalo teorijà, matyti, kad ðvietimas, kaip þmogaus 

kokybës gerinimo bûdas, suteikiantis individui daugiau gebëjimø ir 

galimybiø efektyviai savirealizacijai, turi labai didelës reikðmës þvelgiant á 

þmogø ne vien kaip á atskirà socialiná vienetà, bet ir kaip á vienà ið pagrindiniø 

veiksniø, plëtojanèiø ðalies ekonominá potencialà ir já maksimaliai 

realizuojant. Valstybë, kuri iðlaidas ðvietimui ir mokslui supranta kaip investicijà 

á ðalies ekonominá klestëjimà bei þmoniø gerovës pagrindà, yra 

paþangi ir pereina prie kokybiðkai naujo politinio, ekonominio, kultûrinio 

gyvenimo lygio. Taèiau lëðos, skiriamos ðvietimui, turi bûti tikslingai ir 

optimaliai paskirstomos bei gerai administruojamos. Tam reikalinga ilgalaikë 

ðvietimo plëtros strategija, nustatanti prioritetines plëtojimosi kryptis, 

numatanti efektyvias ðvietimo reformas, uþtikrinanti strateginiø ðvietimo 

ir mokslo krypèiø pakankamà ir laiku skirtà finansavimà. Tai ypaè 

aktualu valstybëms, turinèioms ir galinèioms gyventi tik ið savo intelektinio 

potencialo (pvz., Lietuva). 

Investicijos þmogaus sveikatà 

Þmogiðkojo kapitalo teorija kiekvieno þmogaus sveikatà laiko turtu (sveikatos 

kapitalu). Dalis ðio turto yra paveldima, t. y. ið dalies sveikata priklauso 

nuo ið tëvø gauto tam tikro genø rinkinio, kita dalis – ágyjama. 

Laikui bëgant sveikata, kaip ir kiekvienas kitas turtas, nuvertëja. Tik tas 

nuvertëjimas akivaizdus ir vis didëja. Norint sustabdyti arba pristabdyti 

ðio kapitalo nuvertëjimà, bûtinos investicijos. Bendrosios investicijos á þmogiðkàjá 

kapitalà apima jø ágijimo ir palaikymo taðkus, tarp jø skirtus vaikø 

mitybai, prieþiûrai, aprangai, bûstui, medicinos paslaugoms, asmeninei 

prieþiûrai. Sveikatos kapitalo teikiamos paslaugos susideda ið „nesirgimo 

laiko“, kuris panaudojamas darbui, laisvalaikiui, kitai veiklai. 

Sveikatos kokybæ geriausiai atspindi gyvenimo trukmë. Pagal tai, kiek 

vienoje ar kitoje valstybëje gyvena þmogus, galima spræsti ne tik apie tos 

ðalies sveikatos apsaugos iðsivystymo lygá, bet ir apie bendrà ekonomikos 

lygá. 

29


30 

Sveikatos kokybës rodikliai 

Gyvenimo trukmë ne vienintelis sveikatos kokybës rodiklis. Taip pat 

bûtina atsiþvelgti ir á bendrà sveikatos bûklæ, nes daþnai, atrodytø, nepastebimi 

sveikatos sutrikimai, nesunkios ligos turi didelës reikðmës þmogaus 

darbingumui, jo gamybiniam efektyvumui. Nekyla abejoniø, kad sveikas, 

uþsigrûdinæs þmogus geriau prisitaiko prie kintanèiø ekonominiøsocialiniø 

sàlygø, lengviau iðgyvena ávairius sukrëtimus, todël natûraliai 

atsiranda paskata investuoti á aktyvø poilsá, sportà, ávairias sveikatingumo 

programas, fiziná lavinimà. 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos prieðininkai 

Nors þmogiðkojo kapitalo teorija plaèiai paplito ir sulaukë didelio dëmesio, 

taèiau jos pripaþinimas tarp Vakarø ekonomistø nebuvo visuotinis. 

Pagrindiniai ðios teorijos prieðininkai yra tie ekonomistai, kurie pripaþásta 

tradicinæ trijø gamybos faktoriø (þemës, darbo, kapitalo) teorijà. Jie pateikia 

daugybæ argumentø ir prieþasèiø, dël kuriø jie laiko nepagrástu daiktinio 

ir þmogiðkojo kapitalo sutapatinimà. Visø pirma þmogiðkajame kapitale 

sunku iðskirti dalis, kurios turi investiciná arba vartotojiðkà pobûdá. 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos prieðininkø nuomone, investicijos á fiziná kapitalà 

yra sàlygojamos vieno faktoriaus – pelno gavimo ir pasisavinimo, o 

ánaðas á þmogø priklauso ne tik nuo ekonominiø, bet ir nuo socialiniø, 

kultûriniø ir kitokiø veiksniø. 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos svarbus elementas yra pajamø tiesioginis 

palyginimas su daiktiniu ir þmogiðkuoju kapitalu. Toks palyginimas yra 

sudëtingas, kadangi abiejø kapitalo rûðiø vertinimo bazës yra nesuderinamos: 

fizinio kapitalo vertinimo pagrindas yra iðlaidos jo gamybai, o þmogiðkasis 

kapitalas vertinamas pagal vieno ar kito individo darbo uþmokesèio 

kapitalizacijos principà.


Þmogiðkojo kapitalo teorijos populiarumas 

Nepaisant ðiø kol kas neiðspræstø prieðtaravimø ir pagrástos bei argumentuotos 

kritikos, þmogiðkojo kapitalo teorijos populiarumas nuolat auga, 

atsiranda daugiau jos ðalininkø. Tai lemia dvi aplinkybës: pirma, ji atspindi 

objektyvias tendencijas darbo jëgà ruoðiant mokslinës-techninës revoliucijos 

sàlygomis; antra, doktrina papildo ir praturtina ðiuolaikinæ ekonominæ 

teorijà palyginti nauja argumentacija. Ypaè iðskiriama ir pabrëþiama 

þmogiðkojo kapitalo teorijos metodologinë reikðmë. Ji áneðë „naujo 

vëjo“ á visas ekonominës analizës sritis: mikroekonomikà, darbo ekonomikà, 

kapitalo teorijà, ekonominio augimo teorijà, þemës ûkio ekonomikà, 

pajamø paskirstymo teorijà ir t. t. Þmogiðkojo kapitalo teorija gali bûti 

nagrinëjama ir kaip mokslo-tiriamoji programa, lemianti darbo jëgos kokybës 

analizës taktikà ir strategijà. 

Pagrindinës nagrinëjamos doktrinos iðvados taip pat panaudojamos 

kaip normatyviniai postulatai, analizuojant konkreèias þmogiðkojo kapitalo 

formas – iðlaidas ðvietimui, darbo jëgos parengimà gamyboje, migracijà, 

sveikatos apsaugà. 

Þmogiðkasis kapitalas ir ðvietimo ekonomika 

Nagrinëjant þmogiðkojo kapitalo teorijà, akivaizdus jos sàlytis su ðvietimo 

ekonomika. Daugelio mokslininkø nuomone, þmogiðkojo kapitalo teorija 

turi labai svarbià metodologinæ reikðmæ tyrinëjant ðvietimo ekonomikos 

sritá. Aktualios ðio naujo mokslo problemos: ðvietimo iðlaidø socialinis-ekonominis 

reikðmingumas, ðvietimo sistemos tobulëjimo pagrindiniai 

kriterijai, ðvietimo ekonominio efektyvumo nustatymas ir kitos problemos, 

kurios metodiðkai sprendþiamos, atsiþvelgiant á þmogiðkojo kapitalo 

teorijà. 

31


ÞMOGIÐKASIS KAPITALAS KAIP EKONOMINË IR 

SOCIALINË KATEGORIJA 

32 

Þmogiðkojo kapitalo sàvokos apibrëþimai 

Visuminio kapitalo struktûra 

Þmogiðkojo kapitalo rûðys pagal jo ásikûnijimo formas 

Þmogiðkojo kapitalo samprata funkcinës paskirties poþiûriu 

Þmogiðkojo kapitalo ypatumai 

Þmogiðkojo kapitalo skirtybës nuo kitø investicijos rûðiø 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà klasifikacija pagal iðlaidø grupes 

Investicijø á sveikatà reikðmë 

Pagrindiniai þmogiðkojo kapitalo aktyvai 

Valstybës vaidmuo formuojant þmogiðkàjá kapitalà


Þmogiðkojo kapitalo sàvokos apibrëþimai 

Ekonominëje literatûroje yra daugybë skirtingø þmogiðkojo kapitalo 

apibrëþimø: 

– þmogiðkasis kapitalas „susideda ið ágytø þiniø, ágûdþiø, motyvacijos 

ir energijos, kuriais apdovanotos þmogiðkosios bûtybës ir kurie gali 

bûti naudojami atitinkamà laikotarpá; 

– þmogiðkasis kapitalas – protiniai sugebëjimai, ágyti dël formalaus 

mokymo, iðsilavinimo ar praktinës patirties; 

– þmogiðkasis (simbolinis) kapitalas – þinios, kurios yra neiðsemiamos 

ir kartu prieinamos begaliniam vartotojø skaièiui be kokiø nors apribojimø; 

– þmogiðkasis kapitalas pasireiðkia kaip konkreti, visuotinë gyvybingumo 

forma, asimiliuojanti ankstesnes formas, ir ágyvendinama kaip 

þmonijos istorinio vystymosi iðdava. 

33


34 

Daiktinis kapitalas 

(visuomet turintis 

materialinê, 

daiktinê form¹) 

Kapitalas, 

ákûnytas 

þmonëms 

pastatai 

Visuminio kapitalo struktûra 

Žmogiškasis 

kapitalas 

Vaikø iki 

14 metø 

auklëjimo 

s¹naudos 

Visuminis kapitalas 

Kapitalas, 

neákûnytas 

þmonëms 

Fundamentalûs 

ir taikomieji 

tyrimai 

Nedaiktinis 

kapitalas 

(ásikûnijantis 

daiktiniame 

kapitale, lemiantis 

jo kokybê ir 

produktyvum¹) 

Žmogiškasis 

kapitalas 

statiniai Bendrajam 

išsilavinimui 

Gamtos 

ištekliai 

Árenginiai 

Prekiniømaterialiniø 

vertybiø 

atsargos 

Specialiajam 

pasiruošimui 

Sveikatos 

apsaugai 

Darbo jëgos 

perkëlimui 

Sukauptos 

išlaidos


Þmogiðkojo kapitalo rûðys pagal jo ásikûnijimo 

formas 

Þinios, ákûnytos 

žmogui 

Žmogiškasis kapitalas 

institutai, padedantys 

efektyviai panaudoti 

visas kapitalo rûðis 

(institucinis kapitalas) 

Žinios, perteiktos 

fizine, materialine 

forma 

Þmogiðkojo kapitalo samprata funkcinës 

paskirties poþiûriu 

Þmogiðkasis kapitalas – tai ne tik ágûdþiø, þiniø, gabumø, kuriais disponuoja 

þmogus, visuma. Pirmiausia tai sukauptø ágûdþiø, þiniø, gabumø 

atsargos. Antra, tai tokios ágûdþiø, þiniø ir gabumø atsargos, kurios 

tikslingai þmogaus naudojamos vienoje ar kitoje visuomeninës reprodukcijos 

sferoje ir skatinanèios darbo naðumo bei gamybos augimà. Treèia, 

tikslingas ðiø atsargø panaudojimas lemia darbininkø darbo uþmokesèio 

(pajamø) augimà. Ketvirta, pajamø augimas stimuliuoja investicijas á sveikatà 

ir iðsilavinimà. Tuo pagrindu kaupiamos naujø þiniø, ágûdþiø ir motyvacijos 

atsargos, kurios ateityje bus efektyviai naudojamos. Motyvacijos 

yra labai svarbios ir bûtinos tam, kad þmogiðkojo kapitalo reprodukcijos 

(formavimo, kaupimo, panaudojimo, papildymo, investavimo) procesas 

turëtø visiðkai uþbaigtà pavidalà. 

35


36 

Þmogiðkojo kapitalo ypatumai 

Apibûdinant þmogiðkojo kapitalo sampratà, bûtina atsiþvelgti á ðiuos 

ypatumus: 

– ðiuolaikinëmis sàlygomis þmogiðkasis kapitalas yra svarbiausia visuomeninë 

vertybë ir pagrindinis ekonominio augimo veiksnys; 

– þmogiðkojo kapitalo formavimas reikalauja þenkliø iðlaidø; 

– þmogiðkasis kapitalas gali bûti kaupiamas ágûdþiø ir sugebëjimø forma; 

– þmogiðkasis kapitalas gali fiziðkai susidëvëti ir ekonomiðkai keisti savo 

vertæ; 

– investicijos á þmogiðkàjá kapitalà jo turëtojui ateityje garantuoja didesniø 

pajamø gavimà; 

– investicijos á þmogiðkàjá kapitalà duoda didelá ekonominá ir socialiná 

efektà; 

– investicinis þmogiðkojo kapitalo periodas þenkliai ilgesnis negu fizinio. 

Jei pastarojo periodas trunka nuo 1 iki 5 metø, tai investicijø á 

þmogø, t. y. á jo iðsilavinimà, periodas gali siekti 12–20 ir daugiau 

metø; 

– þmogiðkasis kapitalas skiriasi nuo fizinio kapitalo likvidumo laipsniu; 

– þmogiðkasis kapitalas neatskiriamas nuo þmogaus asmenybës; 

– neatsiþvelgiant á formavimo ðaltinius (valstybinius, privaèius ir kt.), 

þmogiðkojo kapitalo panaudojimas ir tiesioginiø pajamø gavimas yra 

kontroliuojami paties þmogaus; 

– þmogiðkojo kapitalo funkcionavimas, jo panaudojimo efektyvumas 

priklauso nuo subjekto valios, jo individualiø interesø ir prioritetø, 

materialinio ir moralinio suinteresuotumo, atsakingumo, pasaulëþiûros 

ir bendros kultûros (kartu ir ekonominës) lygio.


Þmogiðkojo kapitalo skirtybës nuo kitø 

investicijos rûðiø 

Investicijos á þmogiðkàjá kapitalà turi ypatumø, kurie jas skiria nuo kitø 

investicijø rûðiø. 

1. Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà naðumas priklauso nuo þmogaus 

darbingo periodo trukmës. Kuo anksèiau yra pradedama investuoti 

á þmogø, tuo anksèiau ðios investicijos pradeda duoti pelnà. Taèiau 

reikia pabrëþti, kad kokybiðkesnës ir ilgalaikës investicijos duoda 

didesná efektà. 

2. Þmogiðkasis kapitalas ne tik fiziðkai ir moraliðkai nusidëvi, bet gali 

bûti ir kaupiamas. 

3. Þmogiðkajam kapitalui besikaupiant, jo pelningumas auga iki tam 

tikros ribos, kurià nustato aktyvios darbinës veiklos (aktyvaus darbinio 

amþiaus) riba, o paskui jis staigiai krinta. 

4. Formuojant þmogiðkàjá kapitalà, atsiranda „abipusis dauginamasis 

efektas“. Jo esmæ sudaro tai, kad mokymo procese gerëja ne vien 

mokomøjø, bet ir mokytojø bei dëstytojø charakteristikos, o tai vëliau 

atsiliepia tiek pirmøjø, tiek antrøjø darbo uþmokesèio didëjimui. 

5. Þmogiðkajam kapitalui priskiriamos tik tos investicijos, kurios yra 

visuomeniðkai tikslingos ir ekonomiðkai bûtinos. Pavyzdþiui, iðlaidos, 

susijusios su kriminaline veikla, nëra laikomos investavimu á 

þmogiðkàjá kapitalà, nes yra visuomeniðkai netikslingos ir kenksmingos 

visuomenei. 

6. Investicijos á þmogiðkàjá kapitalà yra sàlygojamos istoriniø, nacionaliniø, 

kultûriniø ypatumø ir tradicijø. Todël iðsilavinimo lygis ir vaikø 

pasirinkta profesija þenkliai priklauso nuo jø tëvø tradicijø ir 

iðsilavinimo lygio. 

7. Lyginant su investicijomis á kitas kapitalo formas, investicijos á þmogiðkàjá 

kapitalà yra labiausiai naudingos tiek atskiro þmogaus, tiek ir 

visos visuomenës poþiûriu. 

37


38 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà klasifikacija 

pagal iðlaidø grupes 

Visas investicijas á þmogiðkàjá kapitalà galima klasifikuoti pagal ðias 

iðlaidø grupes: 

– sveikatos apsaugai plaèiàja prasme, áskaitant iðlaidas, kurios lemia 

þmoniø gyvenimo trukmæ, jëgà, iðtvermæ; 

– mokymui gamyboje; 

– oficialiam iðsilavinimui (pradinis, vidurinis, aukðtasis); 

– þmoniø ir ðeimø migracijai, siekiant pakeisti ásidarbinimo galimybes; 

– ekonomiðkai svarbios informacijos paieðkai. 

Ið investicijø svarbiausios yra investicijos á ðvietimà ir sveikatà. 

Investicijø á sveikatà reikðmë 

Labai svarbios investicijos ne tik á þmogaus iðsilavinimà, bet ir á jo sveikatà. 

Jos maþina susirgimø skaièiø ir mirtingumà, ilgina darbingà þmogaus 

gyvenimo periodà, o kartu ir þmogiðkojo kapitalo funkcionavimo 

laikà. Þmogaus sveikatos bûsena – tai jo natûralus kapitalas, kurio dalis 

yra paveldima, o kita – ágyjama dël paties þmogaus ir visuomenës iðlaidø. 

Per visà þmogaus gyvenimà vyksta lëtas þmogiðkojo kapitalo nusidëvëjimas. 

Investicijos, susijusios su sveikatos apsauga, ðá procesà gali sulëtinti. 

Moksliniai tyrimo rezultatai rodo, kad þmogaus sveikata tik 8–10 

proc. priklauso nuo sveikatos apsaugos, 20 proc. – nuo ekologiniø sàlygø, 

dar 20 proc. lemia genetiniai faktoriai ir net 50 proc. þmogaus sveikatai 

átakos turi paties þmogaus gyvenimo bûdas (racionalus paros reþimas, greitesnio 

darbingumo atstatymo ávairiø metodø taikymas, racionalaus maitinimo 

higiena, antsvorio ir þalingø áproèiø atsikratymas, graþios figûros 

formavimas, stresø profilaktika ir likvidavimas, ávairûs fiziniai pratimai, 

tradiciniai ir neáprasti grûdinimosi metodai, ávairios masaþo rûðys ir t. t.). 

Tad investicijas, susijusias su sveika gyvensena, taip pat reikëtø priskirti 

investicijoms á þmogø.


Pagrindiniai þmogiðkojo kapitalo aktyvai 

Pagrindiniams þmoniðkojo kapitalo aktyvams priskiriami tie elementai, 

kurie atitinka pagrindines investavimo á þmogø formas. Iðskiriami ðie 

aktyvai: 

bendrasis ir specialus iðsilavinimas; 

sveikata; 

vaikø gimimas ir auklëjimas; 

migracija; 

ekonomiðkai svarbios informacijos paieðka. 

Ðiuolaikinëmis sàlygomis bûtina iðskirti þmogaus dvasinio stabilumo ir 

intelektualinio mobilumo, pasireiðkianèio sàmoningu, moraliai orientuotu 

gebëjimu rinkti, analizuoti, panaudoti vis gausëjanèius informacijos 

srautus (informacinis mobilumas), aktyvus. 

Valstybës vaidmuo formuojant þmogiðkàjá 

kapitalà 

Ðiuo metu valstybës vaidmuo gana didelis. Ji imasi prievartiniø ir skatinanèiø 

priemoniø. Prievartinëms priemonëms priskiriamas visiems bûtinas 

formalus iðsilavinimas, bûtini medicininiai-profilaktiniai renginiai 

(skiepai). Bet svarbiausios priemonës yra tai skatinanèios. Vyriausybë disponuoja 

dviejomis veiksmingomis priemonëmis, kurios naudojamos norint 

pakeisti privaèiø investicijø á þmogø kieká: ji gali daryti átakà pajamoms 

tø, kurie daro ðias investicijas (per mokesèiø ir subsidijø sistemà), 

tai pat gali reguliuoti ágyjamo þmogiðkojo kapitalo kainà. Ypaè didelis vaidmuo 

tenka valstybei dviejose svarbiausiose þmogiðkojo kapitalo formavimo 

sferose – sveikatos apsaugos ir ðvietimo. 

Kuriant þmogiðkojo kapitalo aktyvus svarbus vaidmuo skiriamas ir atskiroms 

firmoms (ámonëms). Jos daþnai pasireiðkia kaip geriausi ðio kapitalo 

kûrëjai, nes disponuoja informacija apie perspektyviausias lëðø ádëjimo 

á iðsilavinimà ir pasirengimà kryptis. Taèiau ámonëms bûdingas gana 

pragmatiðkas poþiûris: jos investuoja tol, kol ðios investicijos duoda grynàjá 

pelnà. 

39


40 

PAGRINDINIAI ÞMOGIÐKOJO KAPITALO 

FORMAVIMO KLAUSIMAI 

Þmogiðkojo kapitalo formavimo problema 

Mokymasis visà gyvenimà 

Þmoniø ekonominiai sugebëjimai 

Privaèiø firmø vaidmuo formuojant þmogiðkàjá kapitalà 

Þmogiðkojo kapitalo funkcinës-loginës formos ir stadijos 

Darbo jëgos apyvarta 

Individualaus þmogiðkojo kapitalo bendra apyvarta 

Þmogiðkojo kapitalo formavimas ðeimoje 

Formalus ir neformalus lavinimas ðeimoje 

Ikimokyklinis ir pomokyklinis lavinimas 

Þmogiðkojo kapitalo formavimas gamybos struktûrose 

Þmogiðkojo kapitalo átaka ámoniø elgsenai 

Þmogiðkojo kapitalo gamybinio formavimo principai


Þmogiðkojo kapitalo formavimo problema 

Ðiuolaikinëje ekonominëje literatûroje iðskirtinio dëmesio sulaukia þmogiðkojo 

kapitalo formavimo problema. Þmogus yra tam tikrø ágimtø individualiø 

savybiø ir sugebëjimø, taip pat ágytø visuomeniniø savybiø ir 

sugebëjimø skleidëjas. Jis pagal ekonominá vaidmená panaðus á gamtinius 

iðteklius ir fiziná kapitalà. Pirminës bûsenos þmogus, kaip ir gamtiniai 

iðtekliai, neteikia jokio ekonominio efekto. Bet po tam tikro jo specialaus 

parengimo formuojasi þmogiðkasis kapitalas, teikiantis pajamas ir pelnà. 

Todël þmogiðkojo kapitalo formavimas yra jo kategorinës analizës iðeities 

taðkas. Ðiuo metu egzistuoja keli þmogiðkojo kapitalo formavimo bûdai, 

kurie yra formaliai pateikiami atitinkamais modeliais. 

Mokymasis visà gyvenimà 

Perëjimas prie naujø technologijø reikalauja þenkliø iðlaidø, susijusiø 

su þiniø atnaujinimu. Formalus iðsilavinimas jau seniai nëra vienintelis ir 

pakankamas darbo jëgos rengimo metodas. Diplomo gavimas ir darbinës 

veiklos pradþia nëra mokymosi proceso pabaiga, o tik jo bendros preliminarinës 

dalies uþbaigimas ir labiau specializuoto bei ilgesnio profesionalios 

kvalifikacijos ágijimo proceso pradþia. Todël nenutrûkstamo mokymo 

ir nuolatinio kvalifikacijos këlimo sistemos tobulinimo bûtinumas niekam 

nekelia abejoniø. Daþnai perkvalifikuoti darbuotojà apsimoka labiau, negu 

já pakeisti. 

41


42 

Þmoniø ekonominiai sugebëjimai 

Apibûdinant þmogiðkojo kapitalo modelius, juos bûtina skirti pagal 

investicijø rûðis ir poveiká, pagal individualius þmoniø sugebëjimus mokytis 

(investuoti á save), pagal rezultatus vienam investicijø vienetui. L. 

Turow modelio pagrindas – ekonominiø sugebëjimø koncepcija. Individai 

nuo gimimo turi ávairius ekonominius sugebëjimus. Kiekvienam individui 

bûdingi ypatingi þmogiðkojo kapitalo formavimo procesai, kurie priklauso 

nuo individualiø sugebëjimø specifikos. Tie patys iðtekliai, skirti 

þmogiðkajm kapitalui formuoti, skirtingiems individams gali duoti skirtingus 

þmogiðkojo kapitalo dydþius. L. Turow, analizuodamas þmogiðkojo 

kapitalo formavimo procesà, atkreipia dëmesá á ekonominius sugebëjimus 

ir plëtoja nuomonæ dël kiekvieno individo specifikos. Sàvokà individo 

ekonominis sugebëjimas L. Turoy apibûdina kaip „santyká tarp laukiamos jo 

algos dydþio ir laukiamos jo þmogiðkojo kapitalo formavimo kainos. Be 

to, þmogiðkojo kapitalo formavimo iðlaidos ir bûsima alga apibûdinami 

kaip dydþiai, kuriø reikðmë priklauso nuo þmogaus pasirenkamø vienø 

ar kitø þmogiðkojo kapitalo formavimo variantø. Todël daroma pagrásta 

iðvada, kad „þmogiðkojo kapitalo formavimas gali priklausyti nuo ekonominiø 

individo sugebëjimø“. 

Privaèiø firmø vaidmuo formuojant þmogiðkàjá 

kapitalà 

Formuojant þmogiðkàjá kapitalà pagrindinis vaidmuo tenka ne tik valstybinëms 

organizacijoms, bet ir privaèioms firmoms. Pastarøjø vaidmuo 

pasireiðkia ávairiomis formomis. Patys populiariausi yra kvalifikacijos këlimo 

kursai, taip pat darbuotojø parengimas paèiose darbovietëse. Firmos 

suinteresuotos darbuotojø kvalifikacijos këlimu dël tiesioginiø ekonominiø 

interesø. Jos pagrástai mano, kad pelninga didinti jø darbuotojø þmogiðkàjá 

kapitalà, nes toks didinimas pleèia ir gamybos apimtis. Firmos, 

siekianèios maksimizuoti pelnà, moko personalà tol, kol ribinis pelnas, 

gautas nuo apmokymø, nebus lygus mokymo iðlaidoms. Jeigu ribinis pelnas 

nuo mokymø didina ribines iðlaidas, tada pleèiamos mokymø apimtys. 

Firmos, kurios daug lëðø skiria darbuotojø kvalifikacijai kelti, vadovaujasi 

tokiu principu: darbuotojo ribinio naðumo augimas po kvalifikacijos 

këlimo turi bûti didesnis uþ jø ribinæ algà, bet pastaroji turi virðyti 

pajamas, kurias jis galëtø gauti kitoje ámonëje.


Þmogiðkojo kapitalo funkcinës-loginës formos ir 

stadijos 

1. Investicijos á þmogø 

8. Naujos investicijos á 

þmogø 

7. Motyvacijos augimas, 

suinteresuotumas naujomis 

investicijomis 

6. Vartojimo ir gyvenimo 

lygio augimas 

(modifikuota Diatlovo schema) 

2. Þmogaus kûrybinis 

potencialas 

3. Þmogaus kûrybinio 

potencialo naudojimas 

(darbo procesas) 

4. Gamybos ir darbo 

našumo augimas 

5. Piniginiø pajamø (pelno) 

augimas 

43


44 

Ikidarbinis periodas 

Darbo jëgos apyvarta 

Pradinis auklëjimas 

(šeimoje) 

Darbinës veiklos pradþia Ikimokyklinis mokymas 

Darbinës veiklos 

pagrindinis periodas 

Darbinës veiklos pabaiga 

Pensinis periodas 

Mokyklinis išsilavinimas 

Specialus, profesinis 

išsilavinimas


Individualaus þmogiðkojo kapitalo bendra 

apyvarta 

1. Pirminës ðeimos ir valstybës 

investicijos á þmogø 

2. Þmogaus kûrybinio potencialo 

kaupimas 

3. Žmogaus potencialo 

naudojimas 

4. Gamybos ir darbo našumo 

augimas 

5. Þmogaus piniginiø pajamø 

augimas 

6. Vartojimo ir þmoniø gyvenimo 

lygio augimas 

7. Naujø investicijø á þmogø 

motyvacijos didinimas 

8. Naujos ðeimos ir valstybës 

investicijos á þmogø 

Pradinis auklëjimas (ðeimoje) 

Ikimokyklinis mokymas 

Mokyklinis išsilavinimas 

Specialus, profesinis 

išsilavinimas 

Žmogiškojo kapitalo socialinis 

naudojimas 

Parengimas po universiteto 

Kvalifikacijos këlimas 

Pensinis periodas 

45


46 

Þmogiðkojo kapitalo formavimas ðeimoje 

Þmogiðkojo kapitalo tyrimai atveria naujas galimybes analizuojant ðeimos 

planavimà ir formuluojant problemas. Ðios problemos sprendþiamos 

lëtai. Pradiniame þmogiðkojo kapitalo formavimo periode, t. y. ðeimoje, 

vyksta þmogaus fizinio ir intelektualinio potencialo kaupimas. Visos þmogiðkojo 

kapitalo sudedamosios dalys ágyjamos ir didinamos per investicijas, 

kurias ðeima skiria savo vaikui su sàlyga, kad tos iðlaidos bûtø kompensuojamos 

ateityje. Taigi ðeima dengia iðlaidas, bûtinas fiziniam þmogaus 

formavimuisi, vaikø auklëjimo iðlaidas, kurios yra vadinamos investicijomis, 

nes maþina iðlaidas tëvø poreikiams. 

Formalus ir neformalus lavinimas ðeimoje 

Investicijoms á þmogiðkàjá kapitalà priskiriamas formalus ir neformalus 

lavinimas ðeimoje. Ðeimoje þmogui vystantis ir já auklëjant formuojasi 

ávairûs þmogiðkojo kapitalo tipai, susidaro baziniai psichofiziologiniai ir 

protiniai sugebëjimai bei poreikiai, formuojasi asmenybë. Ypatingà vaidmená 

auklëjant maþus vaikus atlieka motinos. Todël ðaliai bûtø patogiausia 

investuoti á jaunø motinø lavinimà. Bûtent motinø iðsilavinimo lygis 

lemia jø vaikø sugebëjimà mokytis. Taigi vaiko sugebëjimø kokybë maksimaliai 

priklauso nuo tëvø gyvenimo sàlygø ir kokybës, jø sveikatos ir iðsilavinimo 

lygio. 

Ikimokyklinis ir pomokyklinis lavinimas 

Þmogiðkojo kapitalo formavimuisi ðeimoje daug padeda ikimokyklinis 

ir pomokyklinis lavinimas. Ðios paslaugos finansuojamos ið valstybës ir 

savivaldybiø biudþeto. Dabartiniu metu pastebimas ðiø paslaugø teikimo 

maþëjimas. Tokiu bûdu daugelio ðeimø vaikams ne visada suteikiamas ðis 

formalus ikimokyklinis ir pomokyklinis lavinimas.


Þmogiðkojo kapitalo formavimas gamybos 

struktûrose 

Ðiuolaikinëmis sàlygomis kaupiant þmogiðkàjá kapitalà lemiamà vaidmená 

turi ûkininkaujantys vienetai. Apie tai raðë L. Turow: „Þmogiðkasis 

kapitalas kuriamas firmø, nes jos daþnai pasireiðkia kaip efektyviausi ðio 

kapitalo kûrëjai“. Toks poþiûris susijæs su tuo, kad lemiama konkurencingumo 

prielaida tampa aukðtos kvalifikacijos darbo jëga, suinteresuota gamybos 

rezultatais. Todël iðlaidos, susijusios su jos parengimu, ekonomistø 

traktuojamos kaip ilgalaikës investicijos, bûtinos, kad firmos klestëtø. 

Þmogiðkojo kapitalo formavimo átaka ámoniø 

elgsenai 

– Ámonës elgsis kaip racionalûs investitoriai, todël darbuotojams, turintiems 

bendrà pasirengimà, mokës toká darbo uþmokestá, koká jie 

galëtø gauti bet kur kitur, o darbuotojø, turinèiøjø specialø pasirengimà, 

alga bus didesnë, negu kitose ámonëse. 

– Bendras pasirengimas didina darbo uþmokestá, kurá darbuotojas gali 

gauti ir dirbdamas kitur, ir tuo jis skiriasi nuo specialaus pasirengimo. 

– Ámonëms nelabai rûpi darbo jëgos, turinèios bendrà pasirengimà, 

kaita. 

– Ámonës bus susirûpinusios darbuotojø su specialiu pasirengimu kaita 

ir tokiems darbuotojams siûlys didesná darbo uþmokestá. 

– Darbuotojai, turintys specialø pasirengimà, maþiau nori iðeiti ið darbo, 

o ámonës turi maþiau stimulø juos atleisti, palyginus su darbuotojais, 

kurie turi bendrà pasirengimà. 

– Kaitos rodiklis bus maþiausias siauros specializacijos darbuotojø, o 

didþiausias – darbuotojø, turinèiø tik bendrà pasirengimà. 

47


48 

Þmogiðkojo kapitalo gamybinio formavimo 

principai 

– Gamyba ir þmogiðkojo kapitalo kaupimas ámonëje vyksta dël bendro 

ir specialaus rengimo darbo vietoje, investavimo á fizinæ bûsenà 

ir emocinæ elgsenà. 

– Jei pajamos dël investicijø á þmoniø parengimà ir apmokymà virðija 

rinkos pelno normà, ámonë bus suinteresuota tokiomis investicijomis, 

kurias ji gali nagrinëti kaip investicijas á vienà ið bendrojo gamybinio 

kapitalo elementø; 

– Pirmiausia apmokymas padidina ribiná darbo produktà. Jei ámonë 

gali pasisavinti dalá ar visà padidëjusá produktà, tai organizuodama 

apmokymus ji gali gauti pelnà. Jei egzistuoja papildoma nauda, pareinanti 

nuo fizinio ir þmogiðkojo kapitalo santykio, tai pastarojo augimas 

gali lemti pelno ið fizinio kapitalo augimà. 

– Prarastieji darbo uþmokesèiai sudaro pagrindinæ investicijø á þmogiðkàjá 

kapitalà dalá ir yra skaièiuojami kartu su tiesioginëmis iðlaidomis.


ÞMOGIÐKOJO KAPITALO VERTINIMAS 

Þmogiðkojo kapitalo vertinimo problema 

Diskontavimo metodas 

T. Shultzo metodas 

Iðsilavinimo fondas 

Prarasti uþdarbiai 

Þmogaus socialinës raidos indeksas 

Þmogiðkojo kapitalo struktûra 

Ðvietimo fondas 

Mokslo fondas 

Gamybinis-mokymo fondas 

Sveikatos fondas 

Mobilumo (migracijos) fondas 

Inovacinis fondas ir verslo aktyvumas 

Kiti fondai 

49


50 

Þmogiðkojo kapitalo vertinimo problema 

Þmogiðkasis kapitalas gali bûti vertinamas kokybiniu ir kiekybiniu poþiûriu. 

Viena didþiausiø problemø yra þmogaus gabumø, jo galimybiø 

vertinimas. Þmogiðkojo kapitalo dydis vertinamas pagal pinigus, taikant 

vertiná (piniginá) metodà ir laiko sànaudas. Pats paprasèiausias bûdas yra 

iðsilavinimo matavimas þmogaus mokymosi metais. Kuo daugiau metø 

þmogus mokësi, tuo aukðtesnis jo iðsilavinimo lygis ir didesnë þmogiðkojo 

kapitalo apimtis. Taip vertinant þmogiðkàjá kapitalà, dar reikia apskaièiuoti 

pataisas, atsiþvelgiant á nevienodà mokslo metø trukmæ analizuojamame 

periode ir skirtingø mokymo lygiø (pradinio, vidurinio, aukðtojo) nelygiavertiðkumà. 

Taèiau labiausiai paplitæ þmogiðkojo kapitalo vertinimo metodai 

yra vertiniai (piniginiai). 

Diskontavimo metodas 

Diskontavimas – pajamø, kurios bus gautos ateityje, dabartinës vertës 

nustatymas. Diskonto nuoma – procentai, imami banko, nuo mokëtinos 

jø savininkui sumos, atskaitant procentus uþ dar nepraëjusá laikotarpá. 

Þmogiðkojo kapitalo teorijos ðalininkai diskontavimo metodà panaudojo 

ðio kapitalo kaitai apskaièiuoti. Pajamos ið kapitalo, ádëto á þmogø, nustatomos 

kaip skirtumas tarp vertinamø individø darbo uþmokesèio ir tos 

jos dalies, kuri tenka darbui. 

Þmogiðkasis kapitalas, kaip turto komponentas, duoda pajamas, kurias 

galima apibûdinti kaip diskontuotà darbo uþmokestá, gautà darbuotojo 

per visà darbingà jo gyvenimo laikotarpá. Pelnas, kurá gauna individas 

naudodamas þmogiðkàjá kapitalà, yra permanentinës individo pajamos, 

kurios gaunamos naudojant þmogiðkàjá kapitalà kaip turto komponentà. 

Bendras þmogiðkojo kapitalo dydis nustatomas taikant T. Shultzo 

metodà.


T. Shultzo metodas 

T. Shultzas vienas pirmøjø apskaièiavo þmogiðkojo kapitalo dydá JAV. 

Jis naudojo toká metodà: kiekvieno apmokymo lygio vertë, kokia ji buvo 

1965 m. (ávertinant ir prastus uþdarbius), dauginama ið þmogaus mokymosi 

metø skaièiaus. Þmogaus mokymosi metø skaièius buvo nustatomas 

su nevienoda iðsilavinimo trukmës paklaida. Iðsilavinimo fondo ávertinimas 

apskaièiuotas ne pradinës, o galutinës vertës pagrindu, t. y. kaip 

svarbiausias veiksnys imtas iðsilavinimo vertës dydis, atsiþvelgiant ne á jo 

gavimo laikà, o á metus, kada jis apskaièiuojamas. 

Iðsilavinimo fondas 

Ekonominës srities literatûroje þmogiðkojo kapitalo sàvoka ilgà laikà 

buvo vartojama kaip iðsilavinimo fondas. Apskaièiuojant iðsilavinimo fondà 

naudojami du pagrindiniai metodai: 1) apskaièiuojamos faktinës iðlaidos 

iðsilavinimui; 2) ákainuojama tø þiniø, galëjimø, patirties, ágûdþiø reali 

vertë, kuria disponuoja darbo jëga tam tikru laiko momentu. 

Ávertinimas turi ryðá su paèiu iðsilavinimu, gautu per ilgà periodà. Per 

tà periodà kyla ne tik pats iðsilavinimo lygis, bet taip pat auga ir apmokymo 

kaina. Ávertinant iðsilavinimo fondà, bûtina atsiþvelgti á tokias sàlygas: 

vertinimas privalo atspindëti realià ðvietimo (iðsilavinimo) fondo 

struktûrà visoje ðalyje; 

vertinimas privalo parodyti realià darbo jëgos kainà, adekvaèià analizuojamo 

periodo ekonominëms sàlygoms. 

51


52 

Prarasti uþdarbiai 

Á ðvietimo iðlaidas ájungiamos taip vadinamosios negautos pajamos. Galima 

iðvesti paralelæ su prarastais uþdarbiais asmenø, dël vienokiø ar kitokiø 

prieþasèiø nedirbanèiø, o daranèiø investicijas á ðvietimà. Pagal þmogiðkojo 

kapitalo teorijà prarasti uþdarbiai yra átraukiami á mokymo iðlaidas 

kartu su mokesèiais uþ pati mokslà. 

Prarastø pajamø teorijà pradëjo taikyti T. Shultzas. Ðvietimo ekonomikoje 

koncepcija nepanaudotø galimybiø kaina tapo pagrindu vartojant sàvokà 

prarastas uþdarbis. 

Besimokantieji, pasiekæ darbingà amþiø, bet tæsiantys mokslus vidurinëje 

mokykloje ar koledþe (o vëliau – universitete), praranda uþdarbá lygø 

tam, kurá gauna jø dirbantys bendraamþiai. Tiems, kurie nusprendë tæsti 

mokslus, nepanaudotø galimybiø kaina bus tos pajamos, kurias jie praranda 

dël priimto sprendimo. Prarastas uþdarbis ávairiose ðalyse gali sudaryti 

nuo 40 iki 70 proc. bendrø ðvietimo iðlaidø. Prarasti atlyginimai 

tam tikra prasme yra visuomenës nuostoliai, todël jie ájungiami á bendras 

ðvietimo iðlaidas. Jø dalis labiausiai iðsivysèiusiose ðalyse daþnai virðija realias 

ðvietimo iðlaidas (JAV jø dalis svyruoja 50–60 proc. nuo visø iðlaidø 

aukðtajam ir viduriniam mokymui). 

Þmogaus socialinës raidos indeksas 

Ðiuo metu tarptautinës organizacijos (JTO ir Pasaulio bankas) ávairiø 

ðaliø iðsivystymo lygiui palyginti naudoja sintetiná rodiklá – þmogaus socialinës 

raidos indeksà. Indeksui apskaièiuoti naudojami duomenys apie 

vidutinæ gyvenimo trukmæ, iðsilavinimà ir bendràjá vidiná produktà. Þmogaus 

socialinë raida – tai procesas, kuris pleèia þmoniø pasirinkimo galimybes. 

Nepaisant ðalies iðsivystymo lygio, þmogus privalo turëti galimybæ 

pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, ágyti þiniø ir 

apsirûpinti iðtekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Nesant 

ðiø pagrindiniø dalykø, daugelis kitø pasirinkimo galimybiø lieka 

neprieinamos.


Þmogiðkojo kapitalo struktûra 

Þmogiðkasis kapitalas turi sudëtingà vidinæ struktûrà. Priimtinas jo skirstymas 

á pagrindinius aktyvus (fondus), kuriems priskiriami: 

a) intelektualinis kapitalas, 

b) gamybinis mokymo fondas, 

c) sveikatos fondas, 

d) migracijos fondas, 

e) ekonomiðkai reikðmingos informacijos fondai, 

f) ekonominës veiklos motyvacijos fondas, 

g) verslininkystës fondas. 

Kiekvienas ið ðiø aktyvø turi savas charakteristikas ir gali bûti apraðytas 

pagal þmogiðkojo kapitalo struktûros atitinkamus rodiklius. Remiantis þmogiðkojo 

kapitalo mikroekonomikos ir makroekonomikos funkcijomis, reikia 

vertinti tiek atskirà individà, tiek jø grupiø ir visà visuomenæ bendrai. 

Pagal agregavimo ir analizës lygius iðskirtini tokie þmogiðkojo kapitalo rodikliai: 

a) mikrolygiu – atskirø individø ir firmø charakteristikos; 

b) mezolygiu – stambiø korporacijø ir regionø charakteristikos; 

c) makrolygiu – visuminio þmogiðkojo kapitalo charakteristikos; 

d) megalygiu – þmogiðkojo kapitalo charakteristikos globaliniu mastu. 

53


54 

Ðvietimo fondas 

Natûriniai rodikliai 

Mikrolygis Makrolygis 

Individas Firma Nacionalinë ekonomika 

1. Formalus 1.Specialistø su 1. Mokymo ástaigø (pagal lygius) 

išsilavinimo viduriniu ir aukštuoju skaièius 

lygis iðsilavinimu absoliutûs 2. Mokytojø, profesoriø, dëstytojø 

2. Þiniø, ir santykiniai skaièiai skaièius ir jø dalis tarp uþimtø 

intelekto 2. Švietimo fondas gyventojø 

lygis 

3. Mokymo ástaigø absolventø 

skaièius ( pagal lygius – 

doktorantûra, magistrantûra, 

aukštosios mokyklos, kolegijos, 

vidurinës mokyklos). 

4. Aukðtøjø mokyklø studentø 

skaièius 1000-iui gyventojø. 

5. Asmenø dalis su aukðtuoju ir 

viduriniu specialiuoju išsilavinimu. 

6. Vidutinis gyventojø apmokymo 

laikas 

Vertiniai rodikliai 



1. Asmeninës 1. Išlaidos 

1. Švietimui skiriama BVP dalis 

tiesioginës darbuotojams 2. Išlaidos, skiriamos vienam 

išlaidos 

apmokyti bendrojo mokiniui (absolventui) mokymo 

išsilavinimui lavinimo mokymo ástaigose 

2. Prarasti ástaigose 

3. Švietimo fondas 

uždarbiai 2. Vidutinës iðlaidos 

mokymo procese darbuotojø mokymui 

(per metus) 

3.išsilavinimo lygis


Mokslo fondas 




1. Asmeniniai 1. Mokslo darbuotojø 1. Mokslo darbuotojø ir 

mokslo 

skaièius 

aptarnaujanèio personalo 

pasiekimai: 2. Mokslinës skaièius, jø bendra dalis tarp 

publikacijos, produkcijos kiekis uþimtøjø asmenø 

grantai, premijos, 

2. Mokslo darbuotojø, turinèiø 

konkursai, išnašos 

mokslø daktaro laipsnius, 

mokslinëje 

bendras skaièius tarp visø 

literatûroje 

mokslo darbuotojø ir 

(citavimo 

aptarnaujanèio personalo 

indeksas) 

3. Mokslo darbuotojø, 

2. Asmeninis 

priklausanèiø mokslinëms 

mokslinis statusas: 

mokslinis laipsnis, 

vardas, pareigos, 

narystë 

mokslinëse 

organizacijose 

organizacijoms skaièius 




1. Pajamos iš 1. Išlaidos 

1. Iðlaidø mokslui dalis BVP 

mokslinës veiklos mokslininkams 2. Iðlaidø mokslui dalis 

parengti 

valstybës biudþete 

2. Pajamos, 

3. Išlaidos vienam mokslo 

realizavus mokslinê 

produkcij¹ 

darbuotojui 

55


56 

Gamybinio mokymo fondas 


Makrolygis Makrolygis 


1. Profesionalumas 

2. Kvalifikacija 

(kompetentingumas) 

3. Darbo stažas 

gamyboje 

(patyrimas) 

4. Darbo laikas per 

metus 

(žmogaus darbo 

valandos) 

5. Apmokymo laikas 

gamyboje (darbas 

vietoje) 

1. Personalo skaièius ir 

jo profesinëkvalifikacinë 

sudëtis 

2. Vieno darbuotojo 

produkcijos gamyba 

3. Metinis darbo laiko 

fondas 

4. Produkcijos kiekis 

5. Parengimo laiko 

darbo vietoje fondas 

6. Eksportuojamos 

produkcijos apimtis 


1. Profesinë-kvalifikacinë 

darbuotojø sudëtis 

2. Gyventojø raðtingumo lygis 

3. Darbingo amžiaus ilgumas 

4. Uþimtøjø ir bedarbiø skaièius 

(pagal profesijas ir kvalifikacijos 

lygá) 

5. Užimtumo ir nedarbo lygis 

6. Išdirbtas laikas per metus 

7. Eksporto apimtis ir struktûra 



1. Asmeninës 1. Išlaidos personalui 1. Visuomeninis darbo našumas 

išlaidos profesijai ir parengti, 

(BVP vienam gyventojui) 

kvalifikacijai perkvalifikuoti ir 2. Išlaidos programoms, 

ásigyti 

kvalifikacijai kelti finansuojamoms iš užimtumo fondo 

2. Pajamø prieaugis 2. Personalo 

3. Išlaidos darbuotojams parengti ir 

dël parengimo parengimo priemoniø perkvalifikuoti 

darbui gamyboje ir efektyvumas 

4. Pajamos iš eksporto 

perkvalifikavimo 3.Darbuotojø darbo 5. Dël þmogaus kaltës per avarijas 

našumas 

atsiradê nuostoliai 

5.Nuostoliai dël avarijø 6. BVP nuostoliai dël bedarbiø 

(dël personalo kaltës) nedalyvavimo ekonominëje veikloje


Sveikatos fondas 




1. Paveldimumas 1. Darbo laiko 1. Vidutinë gyvenimo trukmë 

2. Rizikos veiksniai nuostoliai dël ligø 2. Gyventojø mirtingumo prieþastys, taip 

(þalingi, áproèiai, ir traumø pat ir vaikø 

gyvenimo bûdas, 2. Sveikatingumo 3. Gyventojø natûralus prieaugis 

antsvoris, chroniški ir 

4. Darbingø gyventojø skaièius 

susirgimai) sportiniø 5. Gyventojø sergamumo lygis 

3. Darbingumas priemoniø skaièius 6. Darbo laiko nuostoliai dël ligos, 

4. Nedarbingø 3. Darbo apsaugos traumø ir ligoniø prieþiûros 

dienø skaièius per priemoniø skaièius 7. Psichinës sveikatos lygis 

metus 

8. Þalingø áproèiø (rûkymo, 

5. Asmeniniai 

alkoholizmo, narkomanijos) paplitimas 

sportiniai 

9. Ekologinës gyvenimo paslaugos 

laimëjimai 

10. Pagrindiniø maisto produktø 

suvartojimo rodikliai 

11. Ðaukiamøjø, netinkamø tarnauti 

kariuomenëje, dalis 

12. Profilaktiniø priemoniø mastai. 

13. Masinës fizinës kultûros ir sporto 

išvystymo lygis 

14. Žmogaus išsivystymo indeksas 

57


58 




1. Asmeninës 1. Išlaidos 

1. Sveikatos apsaugos ir fizinës 

išlaidos sveikatingumo 

kultûros iðlaidø dalis BVP 

sveikatai priemonëms 

2. BVP nuostoliai dël darbingo 

saugoti 2. Išlaidos darbo amþiaus darbuotojø 

2. Pajamø apsaugai ir saugumo nedarbingumo ir mirtingumo 

nuostoliai dël technikai 

3. Profilaktiniø priemoniø ir 

nedarbingumo 3. Iðlaidos ligoniø sveiko gyvenimo bûdo 

nedarbingumo lapeliams propagavimo išlaidos 

apmokëti 

4. Iðlaidos ekologinëms 

4. Pajamø nuostoliai dël programoms 

darbuotojø 

5. Investicijø á sveikatos 

nedarbingumo 

apsaug¹ 

visuomeninis našumas


Mobilumo (migracijos) fondas 




1. Adaptacinis 1. Mobilumas firmos 1. Profesinio mobilumo 

potencialas (organizacijos) viduje (kadrø mastai 

2. Asmeninis rotacija) – horizontalus ir 2. Tarpšakinio mobilumo 

mobilumas, vertikalus 

mastai 

(profesinis, 2. Kadrø kaita, personalo 3. Teritorinio mobilumo 

tarpšakinis, vidutinis gamybinis stažas m¹stai 

teritorinis) 3. Darbuotojø dalis, turinti 4. Tarptautinio mobilumo 

3. Vidutinis darbo staþà iki vieneriø metø mastai (emigracija, 

darbo stažas ir daugiau nei deðimt metø imigracija, „protø 

vienoje 4. Komandiruoèiø skaièius ir nutekëjimas“) 

darbovietëje laikas (bendrai ir vienam 5. Visuminis darbo stažas 

darbuotojui) 

ir stažas vienoje darbo 

5. Personalo aprûpinimas vietoje 

ryðiø priemonëmis 

7. Naujos darbo vietos 

(mobiliaisiais telefonais) paieškos vidutinis laikas 



Individas Firma Nacionalinë 

ekonomika 

1. Asmeninës iðlaidos 1. Išlaidos personalui 1. Dël gyventojø 

pakeièiant gyvenam¹j¹ parinkti 

mobilumo 

viet¹ 

2. Kadrø kaitos nuostoliai (migracijos) 

2. Asmeninës iðlaidos 3. Mobilumo firmos viduje atsiradês BVP 

naujos darbo vietos išlaidos 

prieaugis 

paieškai 

4. Išmokos 

(nuostoliai) 

3. Nauda (pajamø persikeliantiems 

2. BVP nuostoliai 

prieaugis) dël darbo, darbuotojams 

dël „protø 

gyvenamosios vietos 5. Komandiruotpinigiø nutekëjimo“ 

pakeitimo 

iðmokëjimas 

3. Iðlaidos dël 

4. Prarasti uždarbiai 6. Pajamø (pelno) imigracijos 4. 

(pajamos) dël 

prieaugis dël personalo Darbo rinkos 

gyvenamosios vietos ir mobilumo skatinimo transakcinës 

darbo vietos pakeitimo 

išlaidos 

59


60 

Inovacinis fondas ir verslo aktyvumas 




1. Prigimtiniai, 1. Darbuotojø, uþimtø 1. Darbuotojø, uþimtø MTKD, skaièius 

kûrybiniai MTKD, skaièius 2. Informaciniø darbuotojø dalis tarp visø 

sugebëjimai, 2. Naujos produkcijos uþimtøjø 

gabumai, dalis, atnaujintos 3. Naujos informacijos gamybos ir 

talentas produkcijos tiražavimo apimtys 

2. Verslo koeficientas 4. Iðradimø, patentø, autoriniø teisiø, 

plëtojimo 3. Produkcijos konkursiniø premijø skaièius 1000-iui 

sugebëjimai kokybë 

gyventojø 

4. Iðradimø, patentø, 5. Sukurtos naujos technikos pavyzdþiø 

autoriniø teisiø, skaièius 

racionalizaciniø 6. Pirmà kartà ásisavintø naujø technikos 

pasiûlymø skaièius rûðiø skaièius ir jø procentas nuo sukurtø 

pavyzdþiø skaièiaus 

7. Paduotø paraiðkø skaièius 

8. Aktyviø verslininkø ir firmø skaièius 




1. Asmeninës 1. Intelektualinës 1. Intelektualinës nuosavybës apimtis 

išlaidos nuosavybës dalis 2. Iðlaidos MTKD ir jø dalis nuo BVP, 

išradimams ástatiniame kapitale valstybës biudþete ir tarp kitø ðaltiniø 

2. Pajamos iš 2. Išlaidos MTKD 3. Iðlaidos ásigyti naujai technikai ir 

iðradimø 3. Iðradimø, inovacinës technologijoms 

3. Verslo veiklos skatinimo fondas 4. Ásigytos naujos technikos ir 

pajamø 4. Išlaidos marketingui technologijos priemoniø efektyvumas 

(pelno) dydis 5. Pajamos ið autoriniø 5. Gautas ekonominis efektas 

teisiø, patentø, licenzijø panaudojant išradimus 

pardavimo 

6. Pajamos ið autoriniø teisiø, patentø, 

6. Pajamos iš 

licenzijø pardavimo 

novatorinës produkcijos 7. Pajamos iš mokslui lengvai 

pardavimo 

pritaikomos technikos ir technologijø 

7. Monopolinë renta ið eksporto 

„know-how“ 

8. Iðlaidos ið smulkaus verslo plëtros 

panaudojimo 

8. Rentabilumo lygis 

fondo


Kiti fondai 




1. Kultûros lygis 1. Gamybinës 1. Socialinës átampos 

2. Komunikabilumas kultûros lygis (susitarimo, stabilumo) lygis 

3. Organizuotumas 2. Drausmës lygis visuomenëje 

4. Drausmingumas 3. Organizacinë 2. Visuomenës kriminalinis 

5. Pasaulëþiûra struktûra 

lygis 

6. Moralinës-etinës 4. Darbuotojø 3. Nacionalinis mentalitetas 

savybës 

tarpusavio santykiai 4. Poþiûris á visuomenës 

7. Kitos savybës, 

politinê ir socialinê 

interesai ir 

neekonominio 

pobûdþio prioritetai 

organizacij¹ 




1. Nauda 1. Drausmës 1. Nuostoliai dël 

(nuostoliai) iš pažeidimas 

nusikalstamumo, 

neekonominio 2. Organizacinës antivisuomeninës elgsenos 

pobûdþio savybiø struktûros nauda 2. Socialiniø konfliktø (streikø 

(nuostoliai) ir kt.) sukeliami nuostoliai 

3. Firmos pelnas 3. Socialinio visuomenës 

(nuostoliai) dël 

reputacijos 

stabilumo nauda (efektyvumas) 

61


62 

Þmogiðkojo kapitalo panaudojimo efektyvumas 

Efektyvumo samprata 

Pelno normos reikðmë 

Atlyginimø didinimo dësningumai 

Visuomeniniø ir asmeniniø pelno normø palyginimas 

Didesnio socialinio pelno prieþastys 

Investicijø á þmogø principiniai skirtumai nuo indëliø á bankà 

Investicinio projekto analizë 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà kriterijai 

Intelektinis firmos kapitalas 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà ypatumai 

Þmogiðkojo kapitalo dydþio ávertinimo metodai 

Duomenys, bûtini þmogiðkojo kapitalo dydþiui ávertinti 

Þmogiðkojo kapitalo savininkas


Efektyvumo samprata 

Þmogiðkojo kapitalo panaudojimo ekonominis efektyvumas apibûdinamas 

rodikliø kompleksu. Norint nustatyti ðvietimo ekonominá efektyvumà, 

bûtina palyginti iðlaidas (sànaudas) ir rezultatus (naudà). 

Ðvietimo ekonominio efektyvumo nustatymas apima tris nuoseklius etapus: 

iðlaidø struktûros nustatymas ir jø vertinis ávertinimas; 

gaunamos naudos struktûros nustatymas ir jos vertinis ávertinimas; 

iðlaidø ir rezultatø palyginimas. 

Ðvietimo iðlaidø struktûra susideda ið ðiø elementø: 

tiesioginës besimokanèiøjø (jø tëvø) iðlaidos; 

sàlyginës iðlaidos, kurios apskaièiuojamos pagal negautus atlyginimus 

ir kurias turi besimokantis, studijuodamas aukðtesnëse mokymosi 

pakopose; 

tiesioginës valstybës iðlaidos ðvietimui; 

sàlyginës valstybës iðlaidos ðvietimui: jos skaièiuojamos kaip negauti 

mokesèiai nuo besimokanèiøjø negautø atlyginimø (prarastø uþdarbiø). 

Ðios iðlaidø rûðys atspindi tiesiogines ðvietimo iðlaidas ir taip vadinamuosius 

negautus atlyginimus. Valstybë turi sàlyginius nuostolius dël to, 

kad negauna mokesèiø, kurie galëtø bûti priskaièiuoti pagal negautus atlyginimus. 

63


64 

Pelno normos reikðmë 

Vertinant þmogiðkàjá kapitalà centrinæ vietà uþima pelno normos rodiklis. 

Jis ágalina palyginti investicijø á þmogiðkàjá ir fiziná kapitalà atsipirkimà. 

Visuomenës poþiûriu iðlaidos ir rezultatai, susijæ su investicijomis á ðvietimà, 

nesutampa su atitinkama iðlaidø suma ir rezultatais kiekvienam individui. 

Lygiagreèiai su tiesioginëmis individualiomis iðlaidomis bûtina 

ávertinti iðlaidas ið visø kitø finansavimo ðaltiniø. Negautos pajamos (prarasti 

atlyginimai) ðiuo atveju interpretuojamos kaip prarasta visuomenei 

potenciali nepagamintos produkcijos vertë, negauti mokesèiai nuo darbo 

uþmokesèio. 

Individualiø þmogaus pajamø padidëjimas dël aukðtesnio iðsilavinimo 

vertinamas kaip galima ekonominio augimo priemonë. Ðiuo atveju aukðtojo 

iðsilavinimo rezultatø rodikliu tikslinga laikyti individualiø uþdarbiø 

sumà iki mokesèiø iðskaièiavimo (nominalø darbo uþmokestá). 

Skiriama asmeninë ir visuomeninë (socialinë) pelno norma. Asmeninë 

pelno norma atspindi santyká tarp ðvietimo iðlaidø ir naudos atskiram 

þmogui, o visuomeninë – santyká tarp visuomeninës naudos ir iðlaidø. 

Skaièiuojant pelno normà darbo uþmokesèio prieaugis dël iðsilavinimo 

skaièiuojamas iki mokesèiø atskaièiavimo, o ðvietimo iðlaidas sudaro 

individualios iðlaidos paties besimokanèiojo (jo tëvø) ir visuomenës iðlaidos. 

Asmeninë pelno norma ávertinama pagal atlyginimo prieaugá dël iðsilavinimo, 

atskaièius tiesioginius mokesèius. Ðvietimo iðlaidas sudaro tik 

asmeninës besimokanèiojo iðlaidos.


Atlyginimø didinimo dësningumai 

Skaièiuojant pelno normà, ávertinama, kad vidutiniðkai iðsilavinusiø 

darbuotojø vidutinis uþdarbis per visà darbiná gyvenimà yra aukðtesnis 

negu darbuotojø, kuriø iðsilavinimo lygis þemesnis. Galima iðskirti keletà 

dësningumø: 

atlyginimai gana artimai susijæ su iðsilavinimu; kiekvienoje amþiaus 

grupëje labiau iðsilavinæ uþdirba daugiau nei maþiau iðsilavinæ, ir 

toks santykis niekur nepaþeidþiamas; 

atlyginimai kyla didëjant amþiui, pasiekia aukðèiausià lygá ir toliau 

neþenkliai maþëja arba iðlieka nepakitæ, kol darbuotojas iðeina á pensijà; 

atlyginimai labiau kyla daugiau iðsilavinusiems darbuotojams, lyginant 

su maþesná iðsilavinimà turinèiais darbuotojais; 

kuo aukðtesnis iðsilavinimas, tuo vëlesniame amþiuje pasiekiamas 

maksimalus atlyginimas. 

Visuomeniniø ir asmeniniø pelno normø 

palyginimas 

Lyginant visuomenines ir asmenines pelno normas, buvo nustatyti tokie 

dësningumai: 

visuomeninës pelno normos visada þemesnës negu asmeninës pelno 

normos; 

visuomeninës ir asmeninës investicijø pelno normos paprastai yra 

aukðtesnës turinèiøjø pradiná iðsilavinimà lyginant su tais, kuriø iðsilavinimas 

vidurinis ir aukðtasis; 

ðvietimo investicijø pelno normos aukðtesnës besivystanèiose ðalyse 

negu iðsivysèiusiose; 

ðvietimo investicijø pelno norma aukðtesnë negu vidutinë fizinio 

kapitalo pelno norma. 

Á þmogiðkàjá kapitalà naudinga investuoti tol, kol pelno norma ið ðiø 

investicijø prilygsta geriausios alternatyvos pelno normai. Vadinasi, ekonominis 

subjektas (darbuotojas, ðeima, firma ar valstybë) turëtø investuoti 

tol, kol ribinë nauda prilygsta ribinëms sànaudoms. 

Privaèiam investuotojui svarstant iðlaidas ir naudà tikslinga investuoti tol, 

kol pelno norma bus aukðtesnë uþ paskolintø pinigø ir rizikos priedo sumà. 

65


66 

Didesnio socialinio pelno prieþastys 

1. Didelis labai aukðtos kvalifikacijos specialistø skaièius gali uþtikrinti 

didesnæ naudà todël, kad didesnë aukðtai kvalifikuoto darbo pasiûla 

leidþia ásigyti kvalifikuotà darbo jëgà þemesne kaina ir kad yra 

nauda ið lankstaus reagavimo á rinkos ekonominius pokyèius. 

2. Dël reikiamos informacijos trûkumo bûsimieji studentai neávertina 

investicijø á ágûdþius ir sugebëjimus naudos. 

3. Mokesèiai, ypaè progresyviniai, sumaþina asmeninæ ðvietimo pelno 

normà, palyginus su socialine pelno norma. 

4. Jeigu yra tikimybë, kad pirmiausia bedarbiu taps nekvalifikuotas darbuotojas 

(kas ir vyksta tikrovëje), tai socialinë ðvietimo pelno norma 

virðys asmeninæ pelno normà. 

5. Jeigu firmos turi monopolinæ valdþià, joms bus naudinga padengti 

kai kurias darbuotojø paruoðimo iðlaidas. 

6. Jei socialinë pelno norma virðija asmeninæ, tai asmeninë diskonto 

norma bus aukðtesnë uþ socialinæ diskonto normà. 

Investicijø principiniai skirtumai nuo indëliø á 

bankà 

Pabrëþtinas principinis skirtumas tarp investicijø á þmogø ir indëliø á 

bankà. Lëðos, kartà ádëtos á bankà, mums atneða naudà ir pajamas tol, kol 

mes tø lëðø nepasiimsime ið banko. Lëðos, iðleistos þmogui jo kûrybiniam 

potencialui didinti, vidinei struktûrai tobulinti, atneða daugkartinæ naudà 

ir pajamas visam gyvenimui. 

Taigi galima suformuluoti labai svarbià iðvadà: integralinis investicijø 

naudos principas bûdingas tik investicijoms á þmogø. Pastarosios yra labiausiai 

apsimokanèios ið visø ámanomø investicijø. Nëra alternatyvos investicijoms 

á þmogø nei ekonominiu, nei socialiniu, nei kitais poþiûriais.


Investicinio projekto analizë 

Investicinio projekto analizë yra metodas, leidþiantis sistemiðkai vertinti 

finansines, ekonomines ir kitas investiciniø projektø vertybes. Iðskiriamos 

4 investicinio projekto paruoðimo ir sprendimo priëmimo stadijos: 

1. investicijø koncepcijø paieðka; 

2. preliminaraus projekto parengimas; 

3. galutinis projekto parengimas ir techninio-ekonominio bei finansinio 

tinkamumo ávertinimas; 

4. galutinis projekto ávertinimas ir sprendimo priëmimas. 

Analizuojant projektà ir priimant sprendimà, turi bûti iðnagrinëti tokie 

klausimai: 

1. Koks projekto tikslas? 

2. Kokiai perspektyvai vertinama nauda ir iðlaidos? 

3. Koká projektø palyginimo bûdà galima naudoti? 

4. Koks laiko horizontas, vertinant naudà ir iðlaidas? 

5. Kaip vertinamos iðlaidos ir nauda? 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà kriterijai 

Nustatyti kriterijus, kurie lemia efektyvø investavimà á þmogiðkàjá kapitalà, 

yra nelengvas uþdavinys. Vienais atvejais naudingas vienas kriterijus, 

kitais – labiau priimtinas kitas. 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà efektyvumui vertinti galima naudoti 

eilæ kriterijø ir rodikliø. Tradiciðkai ekonominëje literatûroje naudojami 

tokie investicijø á þmogiðkàjá kapitalà kriterijai: 

1. skirtumo tarp pajamø ir iðlaidø maksimizavimas; 

2. investicijø atsipirkimo periodas; 

3. investicijø vertë; 

4. santykis tarp iðlaidø ir pajamø; 

5. ribiniø pajamø ir ribiniø sànaudø skirtumø santykis; 

6. grynosios pajamos; 

7. pelno norma. 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà efektyvumà galima ávertinti pagal pelno 

normos rodiklá, kuriam esant, bûsimø pajamø vertë lygi padarytø iðlaidø 

vertei. Ji padeda apskaièiuoti pajamas, kurias galima gauti realizavus 

investiciná projektà. 

67


68 

Intelektinis firmos kapitalas 

Ðiuolaikinëje ekonominëje literatûroje intelektinis firmos kapitalas traktuojamas 

gana plaèiai. Jam priskiriami: 

rinkos aktyvai – nematerialiniai kompanijos aktyvai, nustatantys jos 

padëtá rinkoje (emblema, pavadinimas, distribucijos kanalai, ávairûs 

kompanijai palankûs susitarimai, kontraktai ir t. t.); 

intelektualinës nuosavybës aktyvai – intelektinë nuosavybë, kuri priklauso 

kompanijai ir ginama ástatymø (prekybinës ir aptarnavimo 

emblemos, patentai, autorinës teisës ir t. t.); 

infrastruktûros aktyvai – intelektiniai aktyvai, uþtikrinantys kompanijos 

funkcionavimà (valdymo filosofija, bendra kultûra, valdymo 

procesai, biznio procesai ir t. t.); 

þmogiðkieji aktyvai – kompanijos naudojami intelektiniai aktyvai, 

pirmiausia þinios ir sugebëjimai, kurie priklauso firmos tarnautojams 

ir jos partneriams. 

Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà ypatumai 

Pagrindinë þmogiðkojo kapitalo, kaip nematerialios vertybës, ypatybë 

yra ilgas periodas á já investuoti, jam naudoti ir atsipirkti. Investicijos á 

þmogiðkàjá kapitalà gali tæstis nuo 10 iki 18 metø. Jis naudojamas ir teikia 

naudà praktiðkai visà darbuotojo gyvenimà. Þmogiðkojo kapitalo dydis 

per visà gyvenimà, t. y. metinis uþdarbis, áskaitant ámokas á socialinius 

fondus, gali bûti vertinamas kaip metinë amortizacijos norma, o þmogiðkasis 

kapitalas ávertintas visiems bûsimo darbingo periodo metams. 

Todël þmogiðkasis kapitalas, jo ávertinimas per visà darbingà naudojimo 

periodà, kasmetinis jo nusidëvëjimas turi bûti ájungti á ámonës nematerialius 

aktyvus ir atsispindëti atitinkamuose buhalterinës apskaitos 

straipsniuose.


Þmogiðkojo kapitalo dydþio ávertinimo metodai 

Moksliðkai pagrástas þmogiðkojo kapitalo nustatymas – bûtinas mokslinis 

pagrindas, nustatant optimalø darbo uþmokesèio dydá darbuotojams, 

pasiraðantiems darbo sutartis (individualias ir kolektyvines). Sukaupto ir 

sunaudoto þmogiðkojo kapitalo dydá galima ávertinti taikant ávairius metodus. 

Lygiagreèiai su tradiciniais metodais galima naudoti investiciniø 

vertinimø metodà, kurio pagrindas yra visø investiciniø iðlaidø apskaita 

pagal þmogiðkojo kapitalo formavimo elementus. Pagal antrà metodà taikoma 

þmogiðkojo kapitalo formavimo ir naudojimo iðlaidø apskaita. Treèias 

– inovaciniø vertinimø metodas, kurio pagrindas yra þmogiðkojo kapitalo 

profesiniø-kvalifikaciniø parametrø inovacinio atnaujinimo ciklø 

apskaita, turint galvoje, kad ðie ciklai adekvatûs mokslinio-techninio progreso 

ir fizinio kapitalo atnaujinimo ciklams. Integralinis vertinimø metodas 

apima visø investicijø á þmogiðkàjá kapitalà apskaità, ávertinant gaunamus 

ávairius socialinius efektus. 

Duomenys, bûtini þmogiðkojo kapitalo dydþiui 

ávertinti 

Þmogiðkojo kapitalo dydþiui ávertinti bûtini tokie duomenys: darbuotojø 

lytis ir amþius, iðlaidos gydymui ir sveikatos palaikymui, bendras ir 

specialus iðsilavinimas, perkvalifikavimas gamyboje, kvalifikacijos këlimas, 

naujo darbo paieðka, profesijos pakeitimas, informacija apie darbo rinkà, 

profesinis staþas, iðlaikytiniø skaièius, numatoma gyvenimo trukmë ir darbingas 

periodas (ávairioms lyèiø, amþiaus, profesinës kvalifikacijos ir socialinëms 

grupëms), darbo apmokëjimo tarifai ir pajamos, vidutinë sukaupto 

þmogiðkojo kapitalo vertë, pragyvenimo lygis ir kiti. 

69


70 

Þmogiðkojo kapitalo savininkas 

Tik poþiûris á ðiuolaikiná darbuotojà kaip á þmogiðkojo kapitalo savininkà, 

o ne kaip á eksploatuojamà samdomà darbo jëgà leis efektyviausiai 

panaudoti visus visuomenës veiksnius ir resursus. Kvalifikuoti darbininkai, 

inþinieriai ir konstruktoriai, mokslininkai ir dëstytojai, auklëtojai ir 

gydytojai, verslininkai ir vadybininkai – visi jie yra þmogiðkojo kapitalo 

ðeimininkai. Be adekvataus ðalies þmogiðkojo kapitalo vertinimo ir efektyvaus 

panaudojimo neámanoma civilizuotai spræsti rinkos ekonomikoje atsirandanèiø 

prieðtaravimø.


IV. SOCIOLOGINIO POÞIÛRIO YPATUMAI 

SOCIALINËJE SFEROJE 

71

72 

SOCIOLOGINIO POÞIÛRIO YPATUMAI SOCIALINËJE SFEROJE 

Sociologinio poþiûrio ypatumai socialinëje sferoje 

Socialinis gyvenimas kaip mokslinio paþinimo dalykas 

Socialinës sferos struktûra 

Socialinës sferos sociologija 

Visuomenës veiklos sferø sociologinë analizë 

Socialinë sfera – valdymo objektas 

Socialinio valdymo funkcijos 

Socialinës sferos valdymo tobulinimas 

Socialiniø-organizaciniø sistemø funkcionavimo mechanizmas 

Socialinis-sinergetinis poveikis socialinëms sistemoms 

Socialiniø reformø pasekmës 

Socialinës erdvës antihumanizmas ir jo maþëjimas 

Visuomenës socialiniø nesëkmiø prieþastys 

Socialinës sferos pokyèiai


Socialinis gyvenimas kaip mokslinio paþinimo 

dalykas 

Socialinis gyvenimas – plati, daugiareikðmë sàvoka. Plaèi¹ja prasme – tai 

visos socialinio aktyvumo formos ir rûðys, kuriomis siekiama patenkinti 

þmoniø poreikius. Pastarieji apima visas visuomenës sritis – ekonominê, 

politinê, socialinê ir dvasinê. Siaur¹ja prasme – tai visuomenës socialinës 

funkcijos praktinis ágyvendinimas individø ir grupiø tikslingoje socialinëje 

veikloje. Tokie praktiniai veiksmai pasireiškia per kiekvieno socialinio 

subjekto savivaldà, savø poreikiø ir interesø patenkinimà, socialiniø 

santykiø reguliavimà su kitais subjektais ir visa visuomene. 

Visi visuomenës nariai vienas su kitu susijæ ypatingais ryðiais – 

socialiniais santykiais, atspindinèiais lygybës arba nelygybës santykius, 

paskirstant sukuriamà visuomeniná produktà, siekiant patenkinti savo 

individualius poreikius. Tokiø santykiø subjektai yra ávairûs individai ir 

þmoniø bendruomenës – socialinës grupës, turinèios panašias gyvenimo 

s¹lygas, visuomeninê ir profesinê-darbinæ padëtá, materialinius ir 

dvasinius poreikius, vertybines orientacijas. 

Socialiniø santykiø ir procesø reguliavimas yra svarbiausia valstybës 

valdymo ir savivaldos organø funkcija, apibrëþianti socialinës politikos 

tikslus ir uždavinius. 

Šie samprotavimai leidžia giliau suprasti socialinê sfer¹ kaip 

visuomeninës veiklos specifinæ erdvæ, uþtikrinanèià visø socialiniø 

subjektø vystymàsi, jø tarpusavio bendradarbiavimà ir bendravimà. 

73

74 


Socialinës sferos struktûra 

Visuomenës socialinë sfera – sudëtinga integralinë struktûra, kuria 

domisi daugelis visuomeniniø ir humanitariniø mokslø. Tai atvira, 

dinamiðkai funkcionuojanti visuomenës posistemë. 

Socialinës sferos struktûrà sudaro: 

• socialiniai subjektai (individai, ðeimos, darbo kolektyvai, teritorinës 

bendruomenës, ávairûs gyventojø sluoksniai ir grupës); 

• socialinës organizacijos (socialinës infrastruktûros, ástaigos ir ámonës); 

• socialiniai institutai (socialiniø santykiø reguliavimo ástatyminiai ir 

norminiai-teisiniai mechanizmai); 

• valdymo organai (hierarchinës priklausomybës) – valstybiniai, apskrièiø 

ir savivaldybiø.


Socialinës sferos sociologija 

Socialinës sferos sociologija nagrinëja vieno ar kito socialinio subjekto 

veiklos konkreèias s¹lygas ir veiksnius, jo santykius su kitais subjektais 

dël tinkamo gyvenimo lygio palaikymo, materialiniø ir dvasiniø poreikiø 

patenkinimo, kûrybiniø jëgø plëtros sàlygø ir jø galimybiø bet kurioje 

visuomenës gyvenimo srityje. 

Konkretaus subjekto poreikiø, jo pastangø ir interesø kompleksas negali 

bûti visiðkai ágyvendinamas tik savo jëgomis, todël bûtina artimiausios 

socialinës aplinkos ir visuomenës pagalba bei parama. Kiekvienas 

socialinis subjektas gali susidurti su konfliktinëmis situacijomis, todël 

jam gali bûti labai reikalinga socialinë parama ir apsauga. 

Sociologas, analizuodamas socialinê sfer¹, susipažindamas su gamybinio 

subjekto veikla, daugiau domisi ne gamybos ekonomika ir technologija, o 

konkreèiomis darbo ir buities s¹lygomis, sveikatos apsauga, 

kvalifikacijos këlimo galimybëmis, kultûrinio aptarnavimo ir laisvalaikio 

átaka darbuotojui. Tyrinëdamas politiniø struktûrø funkcionavimà, 

sociologas analizuoja ir atsako á klausimà, kaip ðiø struktûrø veikla 

atspindi, garantuoja ir gina vieno ar kito socialinio subjekto gyvybinius 

interesus. 

75

76 


Visuomenës veiklos sferø sociologinë analizë 

Visuomenës veiklos 

sferos ir socialiniai 

santykiai 

Ekonominë sfera 

Socialiniai-darbiniai 

santykiai 

Politinë sfera 

Socialiniai-politiniai 

santykiai 

Kultûrinë-dvasinë 

sfera 

Sociokultûriniai 

santykiai 

Socialinë sfera 

Socialiniai santykiai ir 

procesai 

Socialinio tarpusavio 

bendradarbiavimo ir 

bendravimo santykiai 

Sociumas kaip visuma 

1 2 3 4 5 

Sociologijos šakos 

- Asmenybës sociologija 

- Šeimos sociologija 

- Kolektyvo sociologija 

- Regiono sociologija 

- Politinë sociologija 

- Ekonominë sociologija 

- Kultûros sociologija 

- Socialinës sferos 

sociologija 

- Deviantinës elgsenos 

sociologija 

- Socialinës sferos 

valdymo sociologija 

Sàlyginis þymëjimas: 1 – asmenybë 

2 – ðeima 

3 – kolektyvas 

4 – socioteritorinë bendruomenë 

5 – gyventojø grupës


Socialinë sfera – valdymo objektas 

Socialinio valdymo problematika sudaro svarbià sociologiniø tyrinëjimø 

sritá. Valdymo mechanizmai formuoja ypatingà socialiná institutà, 

uþtikrinantá bet kurio sociumo vystymàsi ir visumos iðsaugojimà. 

Socialinis valdymas – tai ásisàmonintas, sisteminis, specialiai 

organizuotas poveikis visuomenei ir jos struktûriniams elementams 

siekiant sutvarkyti ir tobulinti socialinius procesus. 

Valdymo sociologija – sociologijos mokslo ðaka, nagrinëjanti valdymo 

sistemà ir praktikà pagal visuomenëje susiformavusius socialinius 

santykius, taip pat pagal valstybiniø ir visuomeniniø valdymo organø, 

kaip specifiniø socialiniø sistemø, veikl¹. Pastaruoju atveju sociologai 

domisi valdymo kadrø parinkimo, iðdëstymo, auklëjimo problemomis, jø 

vykdomø funkcijø pobûdþiu. 

Sociologijos pradininkas O. Kontas visuomenæ nagrinëjo kaip 

„pozityvios moralës“ vystymosi rezultatà, iðkeldamas socialinës 

tvarkos idëjà, jog ðeima, liaudis ir tauta yra vieninga visuma. 

E. Durkheimas, remdamasis O. Konto koncepcija, metodologiškai 

pagrindë valdymo praktikos konkreèius socialinius mechanizmus. 

T. Parsonas, pasiremdamas ðiuolaikinëmis sisteminëmis-kibernetinëmis 

idëjomis, iðplëtojo socialiniø sistemø savivaldos teorijà, kurios 

svarbiausios sudëtinës dalys: adaptacija, tikslo siekimas, integracija, 

socialinës struktûros reprodukcija ir átampos paðalinimas. 

77

78 


Socialinio valdymo funkcijos 

Ðiuolaikinë socialinio valdymo teorija iðskiria ðias svarbiausias socialinio 

valdymo funkcijas: 

• tikslo pasiekimas valdant objekt¹; 

• organizaciniø-administraciniø sprendimø priëmimas; 

• valdymo proceso informacinis-analitinis aprûpinimas; 

• darbuotojø socialinis aprûpinimas ir apsauga, sàlygø sukûrimas 

efektyviam darbui; 

• darbuotojø motyvacijos skatinimas; 

• valdymo proceso planavimas ir kontrolë; 

• personalo kompetentingumo ir drausmës uþtikrinimas; 

• palankaus moralinio-psichologinio klimato užtikrinimas darbo 

kolektyve. 

Visuomenë, bûdama vientisa dinaminë sistema, disponuoja dviejø 

valdymo poveikiø sistemos elementams tipais: spontaniniu (stichiniu) ir 

tiksliniu (s¹moningu). 

Spontaniniu poveikiu socialiniams procesams pasiekiamas visuomenës, 

kaip sistemos, savivaldos efektas. Antràjá – tiksliná – poveiká sudaro 

specialiai sukuriami institutai – valdymo subjektai (organai).


Socialinës sferos valdymo tobulinimas 

Socialinës sferos valdymas – valstybiniø ir visuomeniniø institutø 

s¹moningi, tikslingi veiksmai, reguliuojantys socialinio gyvenimo 

procesus, sutvarkantys visuomeninius santykius ir realizuojantys 

konkreèias programas bei praktinius socialinës plëtros uþdavinius. 

Valdymo veiksmai socialinëje sferoje specifiðki tuo, jog valdymo 

objektai kartu yra ir ávairiø komponentø sudëtingos sistemos: socialinës 

bendruomenës, tikslinës organizacijos, socialiniai institutai. 

Valdant socialinæ sferà siekiama reguliuoti ávairias socialinio gyvenimo 

sritis viename ar kitame regione. Bet koks valdymas neámanomas be 

operatyvaus informacinio-sociologinio aprûpinimo, objektyvios ir 

patikimos sociologinës analizës, valdymo sprendimø mokslinio 

pagrindimo. 

Socialiniø-organizaciniø sistemø funkcionavimo 

mechanizmas 

Pagrindinis skiriamasis šios sistemos bruožas yra tikslo realizavimo 

funkcija. Operatyvaus valdymo funkcionavimo mechanizmas turi bûti 

lankstus ir nuolat tobulinamas atsiþvelgiant á besikeièianèias sàlygas. 

Greta operatyvaus valdymo funkcijos kiekvienoje organizacijoje turi bûti 

mechanizmas, uþtikrinantis strateginës analizës funkcijà ir áspëjantis apie 

besikeièianèius aplinkos veiksniø poveikius. 

Naujai iðkilusiø neordinariniø problemø sprendimas. 

Nurodytos socialiniø-organizaciniø sistemø funkcionavimo mechanizmo 

sudëtinës dalys apsunkina jo valdymà, bet padaro já pastovesná ir 

efektyvesná. 

79

80 


Socialinis-sinergetinis poveikis socialinëms 

sistemoms 

Ðio poveikio esmë – visuomenës ir gamtos organinës vienybës ir 

koevoliucinio vystymosi pripažinimas. Sinergetiškus teoriniusmetodologinius 

teiginius galima ekstrapoliuoti tiriant visuomenës 

socialinius reiðkinius. Visuomenës vystymosi perspektyvoms prognozuoti 

taikomas sociologijos metodø empirinis patikrinimas. 

Sociologinis-sinergetinis poveikis paremtas tiek griežto valdymo 

technologijomis, tiek ir „minkštuoju“ reguliavimu. Pirmosios numato 

totaliná planavimà su atitinkama sprendimø priëmimo kontrole. Ði sistema 

turëjo daug trûkumø, todël tapo neefektyvi. „Minkðtojo“ reguliavimo 

technologijos grindþiamos socialinës sistemos trajektorijos iðvedimu á 

toká taðkà, kur sistema dël savivaldos mechanizmø veikimo patenka á 

optimalaus režimo ribas. 

Vieno ar kito poveikio socialinei sistemai pasirinkimà lemia visuomenës 

vystymosi sàlygos ir tempai. Visuomenë, esanti kriziniame savo 

vystymosi etape, reikalauja didesnio socialiniø-ekonominiø procesø 

valstybinio reguliavimo. Tai nenuginèijamai patvirtina postkomunistiniø 

ðaliø ekonominës reformos, kuriø pradiniame etape buvo panaudoti 

pernelyg liberalûs modeliai.


Socialiniø reformø pasekmës 

Tarptautinë darbo organizacija (MDT) pabrëþia, kad jei socialinës 

reformos pablogina pilieèiø padëtá, jos negali bûti vertinamos teigiamai 

nesant kompensaciniø socialiniø komponentø. 

Vykdant socialines reformas, þenkliai sumaþëjo socialinës sferos 

potencialas, pragyvenimo lygio kritimas, išlaidos švietimui, sveikatos 

apsaugai, kultûrai, socialiniam aprûpinimui. Maþëjimas susijæs su 

socialinës sferos infrastruktûros daugelio elementø sumenkëjimu. 

Socialinës sferos infrastruktûros nuosmukis lemia tolesnio visuomenës 

gyvenimo lygio ir kokybës maþëjimà, nedarbo augimà, socialines 

anomalijas ir patologijas. Pagrindinës socialinës anomalijos yra 

narkomanija, alkoholizmas, organizuotas nusikalstamumas, korupcija. 

Socialinës erdvës antihumanizmas ir jo 

maþëjimas 

Didëjantys socialiniai prieðtaravimai tampa neáveikiama kliûtimi 

mokslinei-techninei pažangai. 

Civilizacija, uþtikrinanti tik nedidelës planetos gyventojø dalies 

klestëjimà ir daugeliui gyventojø nepriimtinà pragyvenimo lygá bei jo 

kokybê, pasmerkta žlugti. Jai alternatyva gali tapti tik noosferiniokorporacinio 

vystymosi civilizacija, besiremianti gamtos ir visuomenës 

pastovaus koevoliucinio vystymosi koncepcija apie socialinê ir techninê 

pažang¹. Taèiau ši pažanga reikalauja ženkliai pagerinti visuomenës 

valdymà ekosocialinëje erdvëje á valdymo ir savivaldos procesus 

átraukiant daugelá gyventojø. 

Naujai valdymo paradigmai ágyvendinti susidaro palankios 

mokslinës prielaidos: 

• formuojama ðiuolaikinë sociologinë teorija; 

• atsiranda galimybës ávertinti þmoniø kûrybiná potencialà, 

prilyginam¹ atomo branduolio atsargoms; 

• inovaciniø technologijø sukûrimas ðiam potencialui efektyviai 

iðaiðkinti ir já naudoti. 

81

82 


Visuomenës socialiniø nesëkmiø prieþastys 

Tai didesnës gyventojø dalies neátraukimas á socialinius pertvarkymo 

procesus. Socialinës sistemos savivaldos sinergetinis efektas pasireiðkia 

tik tuo atveju, kada didesnë gyventojø dalis siekia bendro tikslo. 

Reformø organizatoriø didelë klaida buvo ta, jog jie „atvirà visuomenæ“ 

kûrë senais, autoritariniais metodais, á jos kûrimà neátraukdami paèiø 

pilieèiø. 

Socialinës sferos pokyèiai 

S¹voka socialinë sfera atspindi ypatingà visuomenës buities pusæ, kuri 

funkciniu poþiûriu daro átakà esamoms ir bûsimoms þmoniø kartoms. 

Kadangi kartø kaita vyksta vartojant materialines ir dvasines gërybes, 

pastarøjø paskirstymo principai tarp visuomenës veiklos subjektø sudaro 

pagrindiná socialiniø santykiø mechanizmà. Socialinæ sferà papildo tokios 

s¹vokos: gyventojø socialinis saugumas ir apsauga, socialinis 

teisingumas, socialinë politika.

V. SOCIALINIS SAUGUMAS 

83

84 

Socialinis saugumas 

Socialinis saugumas – nacionalinio saugumo pagrindas 

Socialinio saugumo samprata 

Socialinio uþtikrinimo veiksniø kompleksas 

Socialinës grësmës 

Socialinio saugumo vertinimo kriterijai 

Socialinis saugumas ir gyventojø socialinë apsauga 

Socialinis monitoringas 

SOCIALINIS SAUGUMAS 

Socialinio monitoringo struktûrinë-funkcinë schema 

Monitoringo informacinës-analitinës tarnybos pagrindinës funkcijos


SOCIALINIS SAUGUMAS – NACIONALINIO 

SAUGUMO PAGRINDAS 

Sudëtinga ir didëjanti átampa socialinëje sferoje verèia pradëti plaèiau 

nagrinëti socialinio saugumo klausimus kaip nacionalinio saugumo 

pagrindà 

Valstybës vykdoma socialinë politika orientuojama á minimalaus 

pragyvenimo lygio uþtikrinimà, siekiant iðvengti socialinës átampos 

augimo 

Valstybës ir savivaldybiø vykdomas socialinës sferos finansavimas 

negarantuoja socialinio saugumo 

SOCIALINIO SAUGUMO SAMPRATA 

Socialinio saugumo problema ðiuo metu tampa itin aktuali ir turi átakos 

valstybës socialinei politikai. Socialinio saugumo samprata tapo neatskiriama 

modernios visuomenës gyvenimo, o kartu ir nacionalinio saugumo 

dalimi. Ði samprata nëra iðgalvota arba konjunktûrinë. 

Nagrinëjant nacionaliná saugumà, negalima ignoruoti jo socialinio aspekto. 

Dël ekonominiø-socialiniø þmoniø gyvenimo sàlygø socialinis saugumas 

ðiuolaikiniame gyvenime atsiduria vienoje ið pirmøjø vietø. Tai 

susijæ su skirtingais socialiniais-ekonominiais interesais, socialinës atskirties 

didëjimu ir nepakankamu socialinës sferos vieðuoju administravimu. 

Socialinio valdymo svarbiausia funkcija yra socialinio saugumo uþtikrinimas, 

garantuojant bûtinà minimalø, taèiau pakankamà socialiniø subjektø 

vystymosi ir jø veiklos lygá. Socialinis saugumas – tai ne tik gyventojø 

socialiniø interesø apsauga, bet ir valdþios institucijø pasirengimas ir 

sugebëjimas sukurti socialiniø interesø ágyvendinimo ir gynimo mechanizmà, 

palaikyti visuomenës socialiná stabilumà. 

85

86 

Socialinio saugumo uþtikrinimo veiksniø 

kompleksas apima 

demografinës situacijos gerinimà, 

gyventojø uþimtumo didinimà, 

tinkamo gyvenimo lygio ir kokybës uþtikrinimà, 

gyventojø aprûpinimà bûstu, 


sveikatos apsaugos gerinimà ir prieinamumà, 

bendrojo ir profesinio iðsilavinimo gerinimà, 

informacijos ir kultûros vertybiø prieinamumà, 

gyventojø asmeninio saugumo uþtikrinimà, 

ekologiðkai sveikos aplinkos formavimà. 

Tad gyventojø socialinæ apsaugà reikia vertinti kaip valdþios ir 

visuomenës institucijø konkreèiø veiksmø ir apsaugos priemoniø sistemà, 

garantuojanèià gyventojø socialiná saugumà pagal aukðèiau iðvardytus 

parametrus.


Socialinio saugumo problema iðkelia ir jos 

antipodà – socialines grësmes 

Socialinës grësmës yra vidinës ir iðorinës. Ðiø grësmiø palyginimas 

parodë, kad didþiausià pavojø Lietuvai kelia vidinës socialinës grësmës. 

Tarp jø – tendencijos, besiformuojanèios socialinëje sferoje, 

kurioje ásikûnija asmenybës, ðeimos, socialiniø grupiø, visuomenës 

sluoksniø ir valstybës interesai. Socialinës grësmës sudaro realias prielaidas 

visuomenei degraduoti ir paþeisti ávairiø socialiniø subjektø 

gyvybinius interesus. 

Socialinës grësmës yra kompleksinës, ir joms sàlygas sudaro daugelis 

veiksniø. Antai gyventojø sveikatos bûklë tik 8–12 proc. lemia 

sveikatos apsaugos sistema, o 50 proc. – gyvenimo lygis ir kokybë, 

18 proc. – aplinkos bûklë ir 20 proc. – genetiniai veiksniai. Todël 

bûtini socialiniø grësmiø frontalûs stebëjimai ir tyrimai. Reikia ágyvendinti 

antikrizines priemones, uþtikrinanèias gyventojø saugumà 

ir jø socialinæ apsaugà paprastose ir ekstremaliose situacijose. 

Didþiausià grësmæ kelia gyventojø pajamø ir vartojimo ryðki diferenciacija, 

prasta mityba, absoliutus ir santykinis skurdo didëjimas. 

Ðiandien Lietuvoje deðimtadalio turtingiausiø ðeimø pajamos daugiau 

kaip 10 kartø virðija deðimtadalio vargðø pajamas. Skurstanèiøjø 

þmoniø kategorijai priklauso ne tik bedarbiai ir pensininkai, 

bet ir tie, kurie dirba ir turi aukðtàjá iðsilavinimà: gydytojai, mokytojai, 

menininkai, kultûros darbuotojai. 

Nedarbo augimas, ðvietimo prieinamumo maþëjimas, gyventojø 

gimstamumo lygio kritimas ir jø mirtingumo didëjimas, socialinës 

atskirties augimas tiek mieste, o ypaè kaimo vietovëse neigiamai veikia 

Lietuvos gyventojø gyvenimo kokybæ. 

87

88 


SOCIALINIO SAUGUMO VERTINIMO 

KRITERIJAI 

Sisteminiu poþiûriu pagrindinis socialinio saugumo vertinimo kriterijus 

yra socialinës þmogaus teisës. Socialiniø grësmiø pasireiðkimo laipsnis 

vertinamas pagal penkiø balø skalæ. Socialinio saugumo koncepcijoje 

reikia tiksliai nustatyti ðio saugumo uþtikrinimo tikslus ir principus, kurie 

gali bûti suformuluoti tik atlikus ðalies (regiono) socialinës situacijos analizæ. 

Pagrindiniai vertinimo kriterijai 

1. Demografinë situacija 

2. Sveikatos apsauga 

3. Uþimtumas 

4. Iðsilavinimas 

5. Socialinë adaptacija 

6. Gyvenimo lygis ir kokybë 

7. Bûstas 

8. Informacijos prieinamumas 

9. Kultûros vertybiø prieinamumas 

10. Motinystës apsauga 

11. Socialinis aprûpinimas 

12. Aplinkos apsauga 

13. Asmeninis saugumas


SOCIALINIS SAUGUMAS IR GYVENTOJØ 

SOCIALINË APSAUGA 

Socialinis saugumas ir gyventojø socialinë apsauga – tai valstybës 

garantuojamas visuomenës socialinës funkcijos ágyvendinimas, uþtikrinant 

visø socialiniø subjektø tinkamà vystymàsi. 

Socialinio saugumo palaikymo pagrindiniu tikslu privalo bûti visuomenës 

genofondo ir socialinio potencialo iðsaugojimas ir plëtra, 

visø visuomenës nariø pilietinio ir darbinio aktyvumo visapusiðkas 

skatinimas bei jø gyvybiniø interesø apsauga. 

Socialinio saugumo rodikliø sistemos organinio tarpusavio ryðio, arba 

integralumo, principas numato iðskyrimà vieningos socialinës erdvës, kurià 

apima socialinio gerbûvio, socialinës rizikos, socialinës grësmës ir socialinës 

degradacijos zonos. 

Socialinio saugumo rodikliø erdvë 

Socialinës gerovës zona 

Socialinës rizikos zona 

Socialinës grësmës zona 

Socialinës degradacijos zona 

89

90 


SOCIALINIS MONITORINGAS 

Socialinis monitoringas – tai nepertraukiamo sociologinio stebëjimo 

ir socialinio saugumo procesø analizës veiksmingiausias instrumentas. 

Já sudaro informaciniø-analitiniø tarnybø, komunikaciniø 

technologijø ir komunikaciniø priemoniø tinklas, teikiantis ávairiapusæ 

informacijà apie socialinës erdvës saugumo bûklæ. 

Pagal savo metodinius principus monitoringas yra artimesnis ne tiek 

kiekybinëms, kiek kokybinëms socialinës analizës strategijoms. Monitoringui 

atlikti nereikia didelio pasirengimo, nes jo metu galima 

plaèiai taikyti stebëjimo, interviu, grupiniø diskusijø metodus, palaikyti 

pastovius kontaktus su stabilia ekspertø grupe. 

Monitoringo struktûrinæ-funkcinæ schemà sudaro savarankiðki, bet 

tarpusavyje glaudþiai susijæ programiniai-informaciniai blokai (þr. 

schemà). 

SOCIOLOGINIO MONITORINGO 

STRUKTÛRINË-FUNKCINË SCHEMA 

BAZINIS INFORMACINIS SOCIALINËS SFEROS MODELIS 

Ðalies, regiono ir ðeimø tipø gyventojø grupiø sociologinë-statistinë 

charakteristika

Analitiniø rodikliø pagrindinës grupës 

1. Sociologinis-demografinis potencialas 

2. Ðalies, regiono gyventojø socialiniø grupiø sveikatos bûklë 

3. Gyventojø uþimtumas 

4. Žmogiškasis kapitalas 


5. Socialinis-ekonominis potencialas 

6. Socialinë savijauta ir visuomeninë nuomonë 

7. Socialiniø procesø prognozavimas 

8. Apklausos (operatyvinës ir ekspertinës) 

9. Socialinës sferos plëtros programavimas 

10. Ekstremaliø situacijø analizë 

91

92 


MONITORINGO INFORMACINËS-ANALITINËS 

TARNYBOS PAGRINDINËS FUNKCIJOS 

Socialiniø procesø bûklës ir jø plëtros analizë 

Darbo rinkos bûklës ir socialiniø-darbiniø santykiø reguliari apþvalga, 

diagnostika ir prognozavimas, socialinës apsaugos ir saugumo 

procesø analizë, socialinio potencialo formavimas ir reprodukcija, 

gyventojø socialinio aprûpinimo ir aptarnavimo priemoniø, ávairiø 

gyventojø grupiø – socialinës-demografinës, profesinës-kultûrinës, 

tarnybinës-pareigybinës, kultûrinës-iðsilavinimo – charakterizavimas 

Gyventojø uþimtumo ir nedarbo bûklës probleminiuose miestuose 

ir rajonuose nustatymas, socialiniø-darbiniø santykiø ir darbo apmokëjimo 

sistemø reguliavimo, socialiniø garantijø palaikymo procesø 

analizë 

Socialinës statistikos, biudþetiniø ðeimø tyrimø, socialinës infrastruktûros 

bûklës ir darbo kolektyvø moralinio-psichologinio klimato duomenø 

integravimas 

Specialistø, ávairiø darbuotojø grupiø operatyviniø, ekspertiniø ir 

masiniø apklausø apie jø darbo ir gyvenimo sàlygas, socialinæ átampà 

ir konfliktiðkumà vykdymas 

Skubios socialinës-konsultacinës pagalbos suteikimas lokalizuojant 

ir sprendþiant konfliktines situacijas 

Bazinës automatizuotos informacinës sistemos formavimas ir jos 

funkcionavimo prieþiûra


VI. BENDRUOMENË: SOCIALINIO 

GYVENIMO SAVIVALDOS PRINCIPAI IR 

MECHANIZMAI 

93

94 

BENDRUOMENË: SOCIALINIO GYVENIMO SAVIVALDOS PRINCIPAI IR MECHANIZMAI 

Bendruomenë: socialinio gyvenimo savivaldos 

principai ir mechanizmai 

Teritorinë bendruomenë kaip socialinë savivalda 

Sociumas ir vietinë bendruomenë: tarpusavio santykis 

Sociumo dalyviø vaidmenys ir funkcijos 

Vietinës bendruomenës struktûrizacija 

Vietinës bendruomenës socialinë sfera 

Vietinës bendruomenës svarbiausios funkcijos 

Socialinë savivalda 

Vietinës savivaldos organizavimas 

Nauja visuomeninë formacija


Teritorinë bendruomenë kaip socialinë savivalda 

Socialinis gyvenimas yra ávairiø socialiniø subjektø egzistavimo, tarpusavio 

bendradarbiavimo ir bendravimo procesas, gaminant materialines bei 

dvasines gërybes. Tai socialinio fenomeno konkretaus ásikûnijimo forma 

ávairiuose socialiniuose subjektuose, sudaranèiuose vietinæ (teritorinæ) 

bendruomenê. 

Bendruomenæ sudarantys socialiniai subjektai turi sugebëti bendradarbiauti 

ir reguliuoti tarpusavio socialinius santykius, vis labiau patenkinti 

materialinius ir dvasinius poreikius. 

Socialinio gyvenimo paþinimo analizës ir valdymo procesas numato realiø 

socialiniø ryðiø ir santykiø plëtros mechanizmø atskleidimà, parodant 

individø, atskirø grupiø ir bendruomeniø dinamiðkà vystymàsi. 

Sociumas ir vietinë bendruomenë: tarpusavio 

santykis 

Sociumas – didelë ir pastovi teritorinë bendruomenë, pasiþyminti gyvenimo 

sàlygø, interesø, tikslø, kultûriniø ir socialiniø-psichologiniø tradicijø 

bendrumu. 

Aukðèiausia sociumo forma yra visuomenë kaip vientisa valstybinë-politinë 

ir socialinë-ekonominë sistema. Sociumai yra ir maþesni teritoriniai vienetai 

– regioninës, nacionalinës-etinës, parapijinës ir kitos þmoniø bendruomenës. 

Á bet kurio sociumo sampratà áeina socialiniai ryðiai, socialiniai veiksniai ir 

santykiai, asmenybës ir jø susivienijimai, socialiniai institutai ir 

organizacijos, socialinës vertybës ir normos, socialinis reguliavimas ir t. t. 

Tarpusavio santykiai tarp sociumo subjektø reguliuojami ávairiø juridiniø ir 

moraliniø nuostatø, normø, tradicijø ir paproèiø. Sociologijoje sociumo 

samprata vartojama kaip apibendrintas modelis, atspindintis esmingiausius 

didesnës ar maþesnës bendruomenës bruoþus. 

95

96 


Sociumo dalyviø vaidmenys ir funkcijos 

Socialinis vaidmuo – atitinkama socialinë funkcija, pagal normatyvus 

ávertintas elgsenos modelis, objektyviai nustatyta asmenybës socialinë 

pozicija visuomeniniø arba tarpasmeniniø santykiø sistemoje. 

Socialinës pozicijos samprata gali bûti nagrinëjama dvejopai: objektyvia 

prasme – kaip žmogaus, turinèio atitinkamas teises ir pareigas, visuomeninë 

padëtis; subjektyvia prasme – kaip asmenybës, realizuojanèios savo 

socialines nuostatas vienoje ar kitoje probleminëje situacijoje, sàmoningas 

pasirinkimas, pasaulëþiûra ir moralinë orientacija. 

Socialinis statusas – þmogaus arba „jis“ grupës santykinës padëties 

integracinis rodiklis bendroje socialiniø ryðiø ir santykiø sistemoje 

atitinkamos pozicijos, vaidmens, turtø gausumo poþiûriu. 

Socialinis prestižas – vieno ar kito subjekto autoriteto, reikšmingumo 

palyginimas ir vertinimas. 

„Socialiniø koordinaèiø“ sistema, apibrëþianti asmenybës vietà sociume, 

yra daugiamatë ir sudëtinga.


Vietinës bendruomenës struktûrizacija 

Vietinë bendruomenë – þmoniø socialinës savivaldos forma, pagrásta jø 

gamybiniø, socialiniø-buitiniø, kultûriniø bei kitø interesø bendrumu ir 

skirtumais. Vietinëje bendruomenëje iðskiriama: 

1. Ekonominë-geografinë struktûra, sàlygojama geografinës padëties ir 

klimato sàlygø, gamtiniø iðtekliø ir jø ekonominio panaudojimo. 

2. Gamybinë-technologinë struktûra, kuri¹ lemia gamtiniai ištekliai ir 

rinkos konjunktûra, visuomenës ekonominiai poreikiai, gyventojø 

vartojimas ir buitinës tradicijos. 

3. Socialinë-demografinë struktûra, kuriai átakos turi gyventojø skaièius 

ir sudëtis, jø socialinë-demografinë charakteristika, gyvenimo lygis ir 

kokybë, socialinë diferenciacija, profesinis patyrimas ir þinios. 

4. Regiono socialinës sferos infrastruktûra, garantuojanti gyventojø 

atitinkamà socialinio aptarnavimo, saugumo ir apsaugos lygá, 

užimtum¹, sveikatos apsaug¹, švietimo gyvenamojo-komunalinio, 

transporto, buitinio aptarnavimo kompleksus. 

5. Kultûrinë-dvasinë struktûra, uþtikrinanti socialiniø-informaciniø, 

kultûriniø-estetiniø, dvasiniø poreikiø patenkinimà. 

6. Visuomeninë-politinë struktûra, padedanti átraukti gyventojus á 

visuomenës politinio gyvenimo ir valstybinio valdymo procesus. 

7. Administracinë valdymo struktûra, sukurianti prielaidas aktyviam 

gyventojø átraukimui á savivaldos ir visuomeninës veiklos procesus. 

8. Socialinë-ekologinë situacija, užtikrinanti socialiná saugumà ir 

visuomeninës tvarkos apsaugà. 

97

98 


Vietinës bendruomenës socialinë sfera 

Vietinë bendruomenë disponuoja nuosava socialine sfera, uþtikrinanèia 

sociumo socialiniø funkcijø ágyvendinimà. Bendruomenës socialiná 

potencial¹ objektyviai lemia socialinës sferos infrastruktûros kokybinës 

charakteristikos, jos rekursinës ir finansinës galimybës. 

Socialinës sferos struktûra susideda ið trijø pagrindiniø komponentø: 

socialiniø subjektø, socialiniø organizacijø ir socialiniø institutø. Bûdama 

santykinai savarankiðka socialinë sfera glaudþiai susijusi su ekonomine, 

politine ir kultûrine-dvasine sferomis. Integralinis socialinës sferos pobûdis 

pasireiðkia per subjektø socialinæ veiklà ir santykius. 

Socialinës sferos materialinis pagrindas yra jos socialinë infrastruktûra. Tai 

ástaigø, ámoniø, árenginiø, techniniø priemoniø, valdymo organø 

kompleksas, skirtas asmenybiø ir ðeimø ávairiems poreikiams patenkinti. 

Paprastai akcentuojamos trys socialinës infrastruktûros dalys: 

I – gyventojø socialinio aptarnavimo ástaigø sistema (parama ðeimai, 

vaikams, invalidams); 

II – visø pilieèiø tiesioginës veiklos ástaigø ir tarnybø sistema (ðvietimas, 

sveikatos apsauga, bûstas, transportas ir t. t.); 

III – gyventojø aukðèiausiø poreikiø patenkinimas (darbinë, pilietinë, 

politinë veikla, informaciniai ir kultûriniai-dvasiniai poreikiai). 

Socialiniø institutø, organizacijø, ástaigø visuma, integruota á vietos 

bendruomenæ, sukuria bûtinà infrastruktûriná potencialà þmoniø 

ávairiausiems poreikiams ir interesams reguliuoti, jø socializacijai ir 

átraukimui á aktyvià darbinæ, socialinæ, politinæ, kultûrinæ bei dvasinæ veiklà.


Vietinës bendruomenës svarbiausios funkcijos 

Vietinës bendruomenës svarbiausia socialinë funkcija – jos gyventojø 

socialinë reprodukcija ir jø veiklos savivalda. 

Socialinë-integracinë funkcija – reguliuoja bendruomenës socialinës 

struktûros formavimo procesus paskirstant, mainant ir vartojant pagamintà 

visuomeniná produktà. 

Socialinë-organizacinë funkcija – užtikrina formavim¹ ir tarpusavio s¹veik¹ 

socialiniø institutø ir organizacijø, padedanèiø gyventojams patenkinti 

materialinius ir dvasinius poreikius. 

Socialinë-reguliacinë funkcija – reglamentuoja socialiniø subjektø 

minimaliø bûtinø poreikiø patenkinimà, reguliuoja jø tarpusavio santykius 

bendroje socialinëje veikloje. 

Socialinë-adaptacinë funkcija – skatina individø ir grupiø kûrybinio 

potencialo, jø socialiniø savybiø formavimà ir plëtrà (ðvietimà, sveikatos 

apsaug¹, vidinius šeimos santykius, paproèius, tradicijas ir t. t.). 

Socialinë-apsaugos funkcija – uþtikrina subjektø socialiná saugumà, teises ir 

garantijas, gyventojø socialiná aptarnavimà, suteikia pagalbà ir paramà 

nedirbantiems ir deprivizuotiems gyventojø sluoksniams. 

99

100 


Socialinë savivalda 

Socialinë savivalda – tai bendros veiklos spontaniško (savaime vykstanèio) 

proceso reguliavimas darbo, buities, kultûrinëje-dvasinëje, laisvalaikio, 

savisaugos sferose. 

Socialinës savivaldos procesus vykdo autonomiðkai funkcionuojanèios 

specializuotos organizacinës sistemos, turinèios teisê priimti sprendimus 

bendruomenës gyvenimo, socialiniø santykiø reguliavimo, socialinio 

gyvenimo sutvarkymo klausimais. 

Nagrinëjant vietiniø bendruomeniø socialinio gyvenimo problemas bûtina 

atsiþvelgti á daugelá gyventojø veiklos veiksniø: regioniniø gamtiniøklimato, 

socialiniø-demografiniø, etniniø sàlygø ypatumus, ûkio ðakø 

specializacijà, gamybinës ir socialinës infrastruktûros iðsivystymo lygá, 

gyvenimo bûdo sociokultûrinius ir socialinius-psichologinius ypatumus, 

poreikiø ir vertybiniø orientacijø, tradicijø ir paproèiø specifikà. 

Socialiniø sistemø savivalda numato jø struktûros ir funkcijø savaiminá 

reguliavimà. Tai pasireiðkia sistemos sugebëjimu palaikyti bûtinà vidiniø 

parametrø stabilumà esant aplinkos pokyèiams. 

Vietinë bendruomenë yra aktyvus savivaldos subjektas, veikiantis deleguotø 

teisiniø ágaliojimø ribose.


Vietinës savivaldos organizavimas 

Vietinë savivalda, bûdama atitinkama socialinë-teritorinë sistema, 

disponuoja visais struktûriniais ir instituciniais elementais, užtikrinanèiais 

gyventojø socialinæ reprodukcijà: pasitelkia gamybines jëgas, materialinius 

resursus, sociokultûriná potencialà, savivaldos organus, tobulina technikos 

bei ekonomines s¹lygas, 

Valdymas ir savivalda – tai dvi vieno ir to paties socialinio reiðkinio pusës. 

Valdymas uþtikrina þmoniø tarpusavio sàveikà siekiant bendrø tikslø, o 

savivalda – asmenybës savirealizacijà vietinëje bendruomenëje. Todël 

negalima atskirti valstybës valdymo nuo vietinës savivaldos. 

Organizuojant vietinê savivald¹ konkreèià prasmæ ágyja vietinës 

bendruomenës samprata. Tai ypatinga gyventojø grupë, gyvenanti 

atitinkamoje teritorijoje ir disponuojanti savivaldos subjekto ágaliojimais. 

Vietinë savivalda yra ágyvendinama ávairiomis formomis: tiesioginiu pilieèiø 

valios išreiškimu (per referendumus, rinkimus, sueigose ir t. t.), taip pat per 

renkamus atstovaujamuosius organus (Seimà, savivaldybiø tarybas) ir 

vykdomuosius organus (merijas, administracijas). 

Vietinës savivaldos tolesnë plëtra sudaro geras sàlygas Lietuvoje kurti 

pilietinæ visuomenæ, besiformuojanèià ne politiniø santykiø, o laisvanoriðkai 

susikûrusiø visuomeniniø organizacijø (ekonominiø, socialiniø, doroviniø, 

religiniø, nacionaliniø) pagrindu. 

101

102 


Nauja visuomeninë formacija 

Globalinës plëtros perspektyvos siejamos su nauja visuomenine noosferinekorporacine 

formacija, kuri leis pasiekti nuolatiná ir harmoningà visos 

þmonijos vystymàsi. Naujoje ekosocialinëje erdvëje privalo bûti paðalinti 

antagonistiniai prieštaravimai tarp valdymo subjekto ir objekto, o pati 

valdymo paradigma maksimaliai priartinta prie žmogaus. 

Vietiniø savivaldos organø autonomizacija, jø organø atskyrimas nuo 

valstybinës valdþios sistemos sudaro sàlygas visapusiðkai plëtoti gyventojø 

veikl¹ sprendžiant iškilusias vietinio gyvenimo problemas ir kartu formuoja 

realius pilietinës visuomenës pagrindus. 

Korporacinis ûkininkavimo bûdas, paremtas ávairiomis nuosavybës 

formomis ir vietine pilieèiø iniciatyva, sukurs bûtinas prielaidas smulkaus ir 

vidutinio verslo plëtrai bei iðryðkins korporaciniø santykiø pranaðumus 

vietos bendruomenëse.

VII. SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO 

POLITIKA LIETUVAI 

INTEGRUOJANTIS Á ES 

103

104 

SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO POLITIKA LIETUVAI INTEGRUOJANTIS Á ES 

Socialinës apsaugos ir darbo politika Lietuvai 

integruojantis á ES 

Socialinë-ekonominë sanglauda 

Politinis kontekstas 

Ekonominë ir socialinë situacija ES 

Socialinës politikos strateginiai tikslai 

Socialinë politika 

Socialinës politikos dienotvarkë 

Socialinës politikos kokybës uþtikrinimas 

Europos socialinis modelis 

Amsterdamo sutartyje numatytos socialinës apsaugos kryptys 

Galimybës pasinaudoti struktûriniø fondø parama 

Didesnës galimybës atskiroms visuomenës grupëms 

Þmogiðkieji iðtekliai 

ES struktûriniai fondai ir jø finansuojamos sritys 

Liberalusis modelis 

Korporatyvinis modelis 

Socialdemokratinis (skandinaviðkasis) modelis 

Katalikiðkas modelis 

Skandinaviðko modelio bruoþai 

Svarbiausi socialinio saugumo principai Vokietijoje 

Amerikietiðko modelio bruoþai


Socialinë-ekonominë sanglauda 

Ekonominë 

politika 

Konkurencingumas 

Dinamizmas 

Socialinë 

politika 

Socialinë kokybë 

Užimtumo 

politika 

Visiškas užimtumas 

Darbo kokybë 

105

106 


Politinis kontekstas 

n Europos ekonominis iðsivystymas ir jos socialinis modelis 

n Socialinës politikos dienotvarkë stiprina socialinës politikos, kaip 

produktyvaus veiksnio, vaidmená 

n Iðlaidos socialinei politikai 

n Skirtumai tarp ES ir JAV socialinei politikai skiriamø iðlaidø 

n Europos socialinio modelio modernizavimas 

Ekonominë ir socialinë situacija ES 

n Nedarbas sudaro apie 9 proc., uþimtumas – 63 proc., ties skurdo 

riba gyvena apie 15 proc. gyventojø. 

n ES tik pusë moterø dalyvauja darbo rinkoje, JAV – apie du treèdaliai 

visø moterø. 

n Uþimtumas tarp prieðpensinio amþiaus þmoniø yra per þemas. 

n Darbo rinka iðbalansuota regioniniu poþiûriu – daugiausia bedarbiø 

yra Rytø Vokietijoje, Pietø Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. 

n Yra þenklus mokslo ir tyrimø atsilikimas nuo JAV. 

n E-mokymas neapima visus lygius ir sritis. 

n Socialinë sanglauda dar nepripaþástama kaip vienas svarbiausiø 

plëtros tikslø. 

n Vertinant vieno darbuotojo darbo naðumà, ES atsilieka nuo JAV 20 

proc. 

n Ûkio plëtros sulëtëjimas, didëjantis nedarbas ir maþesnis naujø darbo 

vietø skaièius þmonëms kelia vis didesnæ skurdo ir socialinës 

atskirties rizikà.


SOCIALINËS POLITIKOS STRATEGINIAI 

TIKSLAI 

Ø Þmoniø materialinës padëties ir gyvenimo sàlygø gerinimas 

Ø Efektyvaus gyventojø uþimtumo uþtikrinimas, darbo jëgos kokybës 

ir konkurencingumo këlimas 

Ø Pilieèiø konstituciniø teisiø garantija darbe, uþtikrinant bûstà, taip 

pat socialinës apsaugos, kultûros srityse 

Ø Socialinës politikos perorientavimas á ðeimà, socialiniø garantijø ir 

teisiø uþtikrinimas ðeimai, moterims, vaikams ir jaunimui 

Ø Demografinës situacijos normalizavimas ir gerinimas, gyventojø 

mirtingumo maþinimas 

Ø Socialinës infrastruktûros esminis pagerinimas 

Ø Socialinës politikos objektas yra socialinë sfera ir socialiniai santykiai 

Ø Socialinës politikos subjektai yra valstybë, savivaldybiø tarybos, 

visuomeninës bei politinës organizacijos, darbo kolektyvai ir kt. 

Ø Socialinës politikos centre yra þmoniø socialiniai poreikiai ir interesai 

Ø Socialinës politikos pagrindinis kriterijus yra þmoniø socialinë 

savijauta kaip reakcija á socialiniø poreikiø ir interesø patenkinimà 

107

108 


Socialinë politika 

a. Pensinës sistemos tobulinimo problemos 

n Europos Sàjungos institucijos valstybes nares ragina reformuoti savo 

pensijø sistemas taip, kad jos bûtø stabilios ilgalaikëje perspektyvoje 

n Lietuvos pensijø sistemos reforma bus orientuojama á daugiapakopës 

pensijø sistemos sukûrimà 

n Dalis valstybës ásipareigojimø bûsimiems pensininkams bus vykdoma 

per privaèius tiekëjus 

b. Kova su skurdu ir socialinë aprëptis 

n Jeigu ES nebûtø socialinës apsaugos sistemos ir mokesèiø lengvatø, 

þemiau skurdo ribos gyventø keturi ið deðimties namø ûkiø 

n Skurdo ir socialinës atskirties klausimams Europoje pastaruoju metu 

skiriamas vis didesnis dëmesys 

n Lietuva vis plaèiau ásijungia á Europos Sàjungos ðaliø nariø vykdomas 

programas


Socialinës politikos dienotvarkë 

Nesiekiama harmonizuoti socialinës politikos 

Socialinës politikos bendrø tikslø ir proceso koordinavimas 

Nereikalaujama papildomo finansavimo, o tik esamø lëðø perpaskirstymo 

Pagrindinis instrumentas yra atviras koordinavimo metodas 

Lisabonos virðûniø pasitarime numatytø tikslø ágyvendinimas 

Visiðko uþimtumo siekis 

Naujø, kokybiðkø darbo vietø kûrimas 

Þiniomis grástos mobilios ekonomikos plëtra 

Socialinës apsaugos gerinimas ir modernizavimas 

Socialinës aprëpties, fundamentiniø teisiø, lyèiø lygybës ir antidiskriminavimo 

skatinimas 

Socialinio dialogo skatinimas, tarptautinës kooperacijos plëtra 

109

110 


Socialinës politikos kokybës uþtikrinimas 

Socialinës apsaugos, kaip produktyvaus visuomenës vystymosi 

veiksnio, modernizavimas 

Skurdo ir socialinës atskirties maþinimas, socialinës integracijos plëtra 

Aktyvaus moterø dalyvavimo ekonominiame, moksliniame, socialiniame, 

politiniame ir visuomeniniame gyvenime skatinimas 

Fundamentaliø socialiniø teisiø, kaip þmogaus orumo apsaugos, uþtikrininmas


EUROPOS SOCIALINIS MODELIS 

v Socialinë ir ekonominë sanglauda 

v Visiðkas ir kokybiðkas uþimtumas 

v Lanksti ir saugi darbo rinka 

v Motyvuota ir kvalifikuota darbo jëga 

v Lygios galimybës ir socialinës atskirties maþinimas 

Globalizacija 

Aukšti 

socialiniai 

standartai 

Visuomenës 

senëjimas 

111

112 


AMSTERDAMO SUTARTYJE NUMATYTOS 

SOCIALINËS APSAUGOS KRYPTYS 

Uþimtumas yra laikomas socialinës politikos kertiniu akmeniu 

Reikia koordinuoti ekonominæ ir uþimtumo politikà 

Svarbu plëtoti kolektyvines derybas tarp socialiniø partneriø 

Ypatingà dëmesá skirti socialinei atskirèiai ir antidiskriminavimui 

Lygybæ tarp vyrø ir moterø plëtoti visose socialinio gyvenimo srityse


GALIMYBËS PASINAUDOTI STRUKTÛRINIØ 

FONDØ PARAMA 

Europos socialinio fondo parama Lietuvai 2004–2006 m. sieks apie 

147 mln. eurø 

ES fondø lëðos bus panaudojamos ágyvendinant ðias priemones: 

o gebëjimø didinti uþimtumà ugdymui 

o darbo jëgos kompetentingumui ir gebëjimams prisitaikyti prie 

pokyèiø didinti 

o socialinës atskirties prevencijai ir socialinei integracijai 

o þmogiðkøjø iðtekliø kokybei gerinti 

o mokymosi visà gyvenimà sàlygø plëtrai 

Ið keturiø ES struktûriniø fondø mums svarbiausi: 

o Europos regioninës plëtros fondas – teikia paramà gamybos 

sektoriui, infrastruktûrai, vietos plëtrai 

o Europos socialinis fondas – teikia paramà þmogiðkøjø iðtekliø 

plëtrai, nacionaliniø uþimtumo veiksmø planø ágyvendinimui, 

taip pat ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonëms, socialinei 

integracijai, ðvietimui ir mokymui, informacinës visuomenës 

priemonëms bei lygiø galimybiø uþtikrinimo priemonëms 

113

114 


DIDESNËS GALIMYBËS ATSKIROMS 

VISUOMENËS GRUPËMS 

a. Pensininkai 

v Pensijø bei socialiniø iðmokø dydis turëtø siekti Europos Sàjungoje 

mokamà vidurká 

v Pensijos ir kitos socialinës iðmokos nuolat didës, atitiks realø 

pragyvenimo lygá, bus mokamos laiku 

v Iðaugs ásidarbinimo galimybës ne tik jaunimui, bet ir vyresnio 

amþiaus þmonëms 

v Geresnës galimybës dirbti ateities kartoms 

b. Bedarbiai 

v Þenkliai padidës galimybës ásidarbinti 

v Geresnes darbo sàlygas garantuos Europos Sàjungos reikalavimai 

v Sumaþës atskirø regionø gyventojø uþimtumo ir gyvenimo lygio 

skirtumai 

v Lietuvos ûkininkai galës gauti didesnes iðmokas, nei jos yra mokamos 

ið ðalies biudþeto 

c. Neágalieji 

v Vienas ið Europos Sàjungos prioritetø – visiðkas uþimtumas bei lygios 

galimybës visiems, neágaliesiems sudarant realias sàlygas tapti 

savarankiðkais bei pilnateisiais visuomenës nariais 

v Europos socialinis fondas investuoja á þmogiðkøjø iðtekliø stiprinimà, 

ypatingà dëmesá skiriant tiems þmonëms, kurie turi specialiø poreikø, 

kuriems reikalinga speciali parama ágyti profesiniø þiniø ir susirasti 

darbà 

d. Dirbantieji 

v Bus steigiama daugiau darbo vietø 

v Uþtikrinamas geresnis darbo uþmokestis ir apsauga nuo darbdavio 

nemokumo, infliacijos 

v Sudaromos geresnës darbo sàlygos 

v Garantuojama darbo ir socialiniø teisiø apsauga

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 

UŽIMTUMAS, 

AKTYVIOS DARBO 

RINKOS 

P RIEMONËS, 

SOCIALINË 

INTEGRACIJA 

ŠVIE TIMAS IR 

PROFESINIS 

RENGIMAS 

• Gebëjimo didinti užimtum¹ 

ugdymas 

• Kompetentingos darbo jëgos ir 

gebëjimø prisitaikyti prie pokyèiø 

ugdymas 

• Socialinës atskirties ugdymas 

• Mokymosi visà gyvenimà sàlygø 

plëtojimas 

• Aukšèiausios kvalifikacijos 

specialistø potencialo didinimas 

• Bedarbiø (ypaè tarp jaunimo ir ilgalaikiø) profesinis 

orientavimas, konsultavimas, profesinis mokymas 

• Parama (konsultavimas, informavimas, subsidijos ir 

kt.) 

• Ámoniø personalo (darbuotojø, vadovø) mokymas 

• Specialistø (tarp jø ir valstybës institucijø) mokymas 

bei kvalifikacijos tobulinimas 

• Asmenø su negalia profesinis mokymas 

• Pabëgëliø, tautiniø maþumø socialinës ir profesinës 

integracijos vykdymas 

• Parama (subsidijos) naujoms darbo vietoms kurti 

• Kaliniø ir gráþusiø ið ákalinimo ástaigos asmenø 

socialinës adaptacijos ir profesinës reabilitacijos 

vykdymas 

• Mokytojø / dëstytojø rengimas ir jø kvalifikacijos 

tobulinimas 

• „Antro ðanso“ mokymosi galimybiø plëtra 

• Profesinës karjeros projektavimo ir profesinio 

informavimo medžiagos rengimas ir leidyba 

• Nuotol inio mokymo ir e - mokymo (e - learning) plëtra 

• Þiniø ir kompetencijø vertinimo sistemos plëtra 

• Ðvietimo institucijø ir mokymo programø akreditacija 

Europos socialinis fondas ir jo finansuojamos 

sritys 

EUROPOS 

SOCIALINIS 

FONDAS 


= Švietimas ir profesinis rengimas, bedarbiø profesinis 

mokymas 

= Specialistø (tarp jø ir valstybës institucijø) kvalifikacijos 

tobulinimas 

= Pabëgëliø, tautiniø maþumø ir gráþusiø ið ákalinimo ástaigø 

asmenø socialinë ir profesinë integracija 

= Mokytojø / dëstytojø rengimas ir jø kvalifikacijos tobulinimas 

= Nuotolinio ir elektroninio mokymo plëtra 

Pavyzdžiai: darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas neágaliesiems, personalo (tarp jø ir privaèiø ámoniø) 

kvalifikacijos tobulinimas, subsidijos darbo vietø kûrimui. 

115

116 


SOCIALINËS POLITIKOS MODELIAI 

Ø LIBERALUSIS 

Ø KORPORATYVINIS 

Ø SOCIALDEMOKRATINIS 

Ø KATALIKIÐKAS 

LIBERALUSIS MODELIS 

Ø Numato valstybës atsakomybæ uþ labai þemo lygio socialinës apsaugos 

tinklo sukûrimà 

Ø Socialinës paramos teikimas skurstantiems þmonëms 

Ø Dirbantieji gali gauti paramà ðeimai per rinkà, privaèiai 

apsidrausdami arba atsiþvelgiant á jø sukauptas santaupas


KORPORATYVINIS MODELIS 

Ø Darbuotojui garantuoja stabilø pragyvenimo lygá 

Ø Ligos ar nedarbo atveju darbuotojas savo problemas turi spræsti pats 

Ø Modelis paremtas privalomu socialiniu draudimu, kuris reikalauja 

darbuotojø ir darbdaviø susitarimo dël socialinës politikos 

SOCIALDEMOKRATINIS (SKANDINAVIÐKASIS) 

MODELIS 

Ø Lygybë suprantama kaip pajamø perskirstymas, o ne jø iðsaugojimas 

Ø Socialinë gerovë laikoma pilieèio teise 

Ø Stipri valstybës intervencija á pajamø perskirstymà ir paslaugø teikimà 

Ø Socialinë apsauga finansuojama per valstybës biudþetà, o teisë á 

aprûpinimà taikoma visiems visuomenës nariams 

117

118 


KATALIKIÐKASIS MODELIS 

Ø Paremtas krikðèioniðkuoju socialiniu mokymu, kur artimiausia 

institucija turi suteikti paramà vargstanèiam 

Ø pirmiausia pats individas turi rûpintis savimi, o jeigu jis nepajëgus 

– atsakomybës imasi ðeima, kaimynai, vietinë bendruomenë 

Ø Valstybës parama numatoma paskiausiai 

Ø Tvirta ðeima – patikimiausia uþuovëja nuo socialinës rizikos 

SKANDINAVIÐKO MODELIO BRUOÞAI 

Ø Valstybë garantuoja pensijà ir nemokamà sveikatos apsaugà visiems 

ðalies gyvenantiems 

Ø Apie treèdalis darbuotojø dirba socialinëje sferoje 

Ø Stipresnis valstybës institucijø vaidmuo 

Ø Socialinës gerovës sistemos yra universalios, apimanèios visus 

gyventojus 

Ø Daugiau socialiniø paslaugø suteikiama vaikø darþeliuose, slaugos 

namuose ir pagyvenusiø þmoniø globos namuose 

Ø Vykdoma aktyvi darbo rinkos politika: bedarbius stengiamasi 

greièiau ádarbinti, o ne mokëti jiems paðalpas 

Ø Socialinës gerovës politikà remia visuomenë. Svarbiausios problemos 

yra socialinës gerovës, sveikatos apsaugos, prieþiûros senatvëje 

uþtikrinimas


SVARBIAUSI SOCIALINIO SAUGUMO PRINCIPAI 

VOKIETIJOJE 

Ø Socialinis draudimas: sveikatos draudimas, draudimas nelaimingø 

atsitikimø atveju, pensijinis draudimas ir nedarbo draudimas 

Ø Socialinë parama ir socialinë lygybë: parama smurto aukoms, vaikams 

ir gyvenamojo ploto iðlaikymui 

Ø Socialinë gerovë: parama jaunimui, sveikatos paslaugos, socialinë 

parama neágaliesiems 

AMERIKIETIÐKO MODELIO BRUOÞAI 

Ø Pripaþástama rinkos stichija 

Ø Nereikðmingas vyriausybës vaidmuo 

Ø Padedama tik tiems þmonëms, kurie patys nesugeba iðspræsti savo 

problemø 

Ø Socialinës programos taikomos tik senyvo amþiaus þmonëms, fiziðkai 

ar psichiðkai nepilnaverèiams asmenims 

119

120

VIII. TESTAI 

121

122 

TESTAI 

Testai 

1. Socialinës sferos atsiradimo genetinë iðtaka: 

a) bendruomenë, 

b) bendrija (teritorinë), 

c) ðeima, 

d) valstybë. 

2. Socialinës sferos genezë apima: 

a) socialiniø institutø spontaninës ir organizuotos veiklos sàveikos 

procesà, 

b) socialiniø procesø gyvybingumà, 

c) socialiniø subjektø sàveikà, 

d) socialiniø subjektø reprodukcijà. 

3. Ðiuolaikinës socialinës problemos: 

a) skurdo problemos gilëjimas, 

b) nedarbas, 

c) nepakankamas socialinës sferos finansavimas, 

d) gyvenimo lygio diferenciacija, 

e) visi atsakymai teisingi. 

4. Socialinës sferos optimalaus rinkos modelio parametrai yra: 

a) socialinë gerovë, 

b) gërybiø prieinamumas, 

c) platus socialinis spektras, 

d) socialinis mobilumas, 

e) socialinis teisingumas, 

f) valstybës atsakomybës didinimas, 

g) visi atsakymai teisingi. 

5. Gyventojø socialinë struktûra remiasi: 

a) klasiø poliarizacija, 

b) socialiniu mobilumu, 

c) plaèiu socialiniø sluoksniø spektru, 

d) socialiniu aktyvumu. 

6. Valstybës atsakomybës didinti nereikia uþ: 

a) rinkos socialines pasekmes, 

b) teisingesná pajamø perskirstymà, 

c) socialinio gyvenimo sutvarkymà, 

d) kiekvieno þmogaus socialinës gerovës uþtikrinimà. 

7. Socialiniø reikalavimø nereikia derinti su: 

a) socialine rinkos ekonomika,

TESTAI 

b) ekonominiu efektyvumu, 

c) santvarkos funkcionavimo dësniais, 

d) socialiniu aktyvumu. 

8. Pagrindiniai socialinës sferos plëtros strategijos principai: 

a) socialiniø garantijø suteikimas, 

b) turtinës diferenciacijos kontrolë, 

c) pajamø perskirstymas, 

d) nuosavybës formø diferenciacija, 

e) socialinës politikos subjektø rato iðplëtimas, 

f) integraciniø ryðiø griovimas, 

g) visi atsakymai teisingi, iðskyrus f. 

9. Socialinës sferos modelio specifinë aplinkybë: 

a) pilietinës visuomenës ávairios struktûros, 

b) nuosavybës formø diferenciacija, 

c) socialinës politikos subjektø rato iðplëtimas, 

d) visuomenës socialinës struktûrizacijos skatinimas. 

10. Pagrindiniai socialinës sferos lygio socialiniai indikatoriai: 

a) pragyvenimo minimumas, 

b) pajamø poliarizacija, 

c) skurdo lygis, 

d) nedarbo lygis, 

e) socialiniø paslaugø prieinamumas, 

f) visi atsakymai teisingi. 

11. Liberalus socialinës sferos modelis numato: 

a) valstybës vaidmens didinimà, 

b) privataus kapitalo maþinimà, 

c) didesnæ laisvæ, 

d) individo pajamø apmokestinimà. 

12. Paternalistinis socialinës sferos modelis numato: 

a) valstybës nesikiðimà á individo pajamø naudojimà, 

b) individui uþtikrinti tam tikras paslaugas ir patarnavimus, 

c) individo pajamø neapmokestinamumà, 

d) individo disponavimà asmeninëmis pajamomis. 

13. Socialinës sferos plëtros strategija paremta: 

a) liberaliu modeliu, 

b) paternalistiniu modeliu, 

c) abiejø modeliø galimybëmis, 

d) nesiremia nei vienu modeliu. 

123

14. Socialinës sferos funkcionavimo integralaus mechanizmo esmæ 

sudaro: 

a) diferencijuotas liberaliø priemoniø poveikis socialiai paþeidþiamiems 

þmonëms, 

b) paternalistinis poveikis socialiai aktyviems þmonëms, 

c) diferencijuotas liberaliø priemoniø poveikis socialiai aktyviems 

þmonëms, 

d) paternalistinis poveikis socialiai paþeidþiamiems þmonëms, 

e) a ir b atsakymai, 

f) c ir d atsakymai. 

15. Socialinës sferos kategorijos definicija: 

a) kintanti visuomenës posistemë, 

b) reprodukuojanti socialinio proceso subjektus, 

c) a ir b atsakymai. 

16. Socialinës sferos sociologijos turiná sudaro: 

a) ávairûs socialinës sferos aspektai, 

b) tendencijos ir dësningumai, 

c) socialiniai santykiai, 

d) ekonominis gyvenimas, 

e) a, b ir c atsakymai, 

f) a, c ir d atsakymai. 

17. Pagrindiniai socialinës sferos plëtros veiksniai: 

a) socialiniai-demografiniai-gamybiniai, 

b) socialiniai-ekonominiai-teisiniai, 

c) socialiniai-politiniai-informaciniai, 

d) socialiniai-kultûriniai-psichologiniai, 

e) visi atsakymai teisingi. 

18. Socialinës sferos sociologijos ,,talkininkø“ yra: 

a) 2, 

b) 3, 

c) 13, 

d) 16. 

19 Socialinës sferos sociologijos pagrindiniai ,,talkininkai”: 

a) ðeimos sociologija, 

b) jaunimo sociologija, 

c) socialinio darbo sociologija, 

d) visos iðvardytos ir kitos sociologijos. 

20. Ðeðëlinës ekonomikos BVP dalis (proc.): 

a) 10, 

124 

TESTAI

TESTAI 

b) 15, 

c) 20, 

d) 25. 

21. Investicijos á ðvietimà atsiperka per: 

a) 15 metø, 

b) 20 metø, 

c) 25 metus, 

d) 30 metø. 

22. Masiná mokamà iðsilavinimà gali leisti: 

a) silpnai iðsivysèiusios ðalys, 

b) vidutinio iðsivystymo ðalys, 

c) iðsivysèiusios ðalys, 

d) b ir c atsakymai. 

23. Þmogiðkasis kapitalas apima: 

a) þmogaus þinias, 

b) ágûdþius, 

c) kitus gebëjimus, 

d) a ir b atsakymai, 

e) a, b ir c atsakymai. 

24. Þmogiðkajam kapitalui priskiriamos: 

a) iðlaidos ðvietimui, kvalifikacijai ásigyti, 

b) iðlaidos medicininiam aptarnavimui, 

c) kitos investicijos á þmones, 

d) a ir b atsakymai, 

e) a, b ir c atsakymai. 

25. Þmogiðkojo kapitalo socialinë funkcija: 

a) maþinti visuomenës nariø susiskaldymà, 

b) daryti ávairø þmogaus gyvenimà, 

c) gerinti visuomenës nariø sveikatos bûklæ, 

d) a, b ir c atsakymai. 

26. Þmogiðkojo kapitalo teorijos populiarumà lemia: 

a) subjektyvios tendencijos tobulinant darbo jëgà, 

b) objektyvios tendencijos, 

c) nauja argumentacija, 

d) teorijos metodinë reikðmë, 

e) b ir c atsakymai, 

f) a ir b atsakymai, 

g) b ir d atsakymai. 

125

27. Þmogiðkojo kapitalo sàvoka apibrëþiama kaip: 

a) ágytos þinios, ágûdþiai ir motyvacijos, 

b) protiniai sugebëjimai, ágyti dël formalaus mokymo, 

c) visi pateikti apibrëþimai yra neiðsamûs. 

28. Þmogiðkojo kapitalo samprata funkcinës paskirties poþiûriu: 

a) ágûdþiø, þiniø, gabumø atsargos, 

b) atsargø naudojimas, 

c) pajamø augimas, 

d) investicijø á þmones skatinimas, 

e ) visi atsakymai teisingi. 

29. Þmogiðkojo kapitalo reprodukcijos procesas apima: 

a) formavimà, 

b) kaupimà, 

c) panaudojimà, 

d) papildymà, 

e) investavimà, 

f) visi atsakymai teisingi. 

30. Þmogiðkojo kapitalo ypatumai: 

a) svarbiausia visuomenës vertybë, 

b) þenklios iðlaidos þmogiðkojo kapitalo formavimo metu, 

c) kaupiamas tobulinant ágûdþius ir sugebëjimus, 

d) susidëvëjimas, 

e) didesniø pajamø garantija, 

f) þmogiðkojo kapitalo panaudojimà kontroliuoja valstybë, 

g) visi atsakymai teisingi, iðskyrus f. 

31 Þmogiðkojo kapitalo skirtybës nuo kitø investicijos rûðiø: 

a) darbingo periodo trukmë, 

b) nusidëvëjimas, 

c) pelningumo riba, 

d) abipusis efektas, 

e) visuomeninis tikslingumas, 

f) nacionalinës tradicijos, 

g) nauda tik atskiram þmogui, 

h) visi atsakymai, iðskyrus g. 

32. Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà klasifikacija: 

a) sveikatai ir iðsilavinimui, 

b) kvalifikacijai, migracijai ir informacijai, 

c) rûkymui ir narkotikams, 

d) visi atsakymai, iðskyrus c. 

126 

TESTAI

TESTAI 

33. Þmogaus sveikata nuo sveikatos apsaugos priklauso (proc.): 

a) 5, 

b) 10, 

c) 15, 

d) 20, 

e) 50. 

34. Pagrindiniai þmogiðkojo kapitalo aktyvai: 

a) iðsilavinimas, 

b) sveikata, 

c) vaikai, 

d) migracija, 

e) informacijos paieðka, 

f) dvasinis stabilumas, 

g) intelektualinis mobilumas, 

h) visi atsakymai teisingi. 

35. Valstybës vaidmuo formuojant þmogiðkàjá kapitalà: 

a) prievartinës priemonës, 

b) skatinanèios priemonës, 

c) mokesèiai ir subsidijos, 

d) þmogiðkojo kapitalo kaina, 

e) pragmatiðkas poþiûris, 

f) visi atsakymai teisingi, iðskyrus e. 

36. Þmogiðkojo kapitalo modeliai efektyvumui nustatyti taikomi pagal: 

a) investicijø rûðis ir poveiká, 

b) individualius þmoniø sugebëjimus, 

c) rezultatus investicijø vienetui, 

d) ekonominius sugebëjimus. 

37. Ðaliai naudingiausia investuoti á: 

a) jaunø motinø lavinimà, 

b) jauno tëvo lavinimà, 

c) jaunø tëvø lavinimà, 

d) visi atsakymai teisingi. 

38. Vaiko sugebëjimø kokybë priklauso nuo: 

a) tëvø gyvenimo sàlygø ir kokybës, 

b) tëvø sveikatos, 

c) tëvø iðsilavinimo lygio. 

39. Firmos yra efektyviausi þmogiðkojo kapitalo kûrëjai todël, kad: 

a) ûkininkaujantiems vienetams tenka lemiamas vaidmuo, 

b) turi kvalifikuotà darbo jëgà (KDJ), 

127

c) lemia konkurencingumà, 

d) iðlaidos KDJ parengti – ilgalaikës investicijos. 

40. Þmogiðkojo kapitalo formavimo átaka ámoniø elgsenai: 

a) racionaliø investitoriø elgsena, 

b) darbo uþmokesèio diferencijavimas, 

c) poþiûris á darbo jëgos kaità, 

d) stimulas atleisti ið darbo, 

e) visi atsakymai teisinigi. 

41. Prarastieji darbo uþmokesèiai: 

a) pagrindinë investicijø á þmogiðkàjá kapitalà dalis, 

b) darbo uþmokesèio fondo dalis, 

c) netiesioginiø iðlaidø dalis, 

d) pelno dalis. 

42. Labiausiai paplitæ þmogiðkojo kapitalo vertinimo metodai: 

a) natûriniai, 

b) vertiniai (piniginiai), 

c) laiko, 

d) kiti (neiðvardyti). 

43. Þmogaus socialinës raidos indeksui apskaièiuoti nereikalingi 

duomenys: 

a) vidutinë gyvenimo trukmë, 

b) iðsimokslinimas, 

c) BVP vienam gyventojui, 

d) iðlaidos socialinei sferai plësti. 

44. Ðvietimo fondo natûriniams rodikliams nepriklauso: 

a) formalus iðsilavinimo lygis, 

b) þiniø, intelekto lygis, 

c) mokymo procese prarasti uþdarbiai, 

d) specialistø su aukðtuoju iðsilavinimu absoliutûs ir santykiniai skaièiai. 

45. Ðvietimo fondo pagrindinis vertinis rodiklis: 

a) ðvietimui skiriama BVP dalis, 

b) iðlaidos skaièiuojant vienam moksleiviui (studentui) mokymo 

ástaigose, 

c) ðvietimo fondo absoliutûs ir santykiniai skaièiai, 

d) iðlaidos kvalifikacijai kelti. 

46. Mokslo fondo pagrindiniai vertiniai rodikliai: 

a) iðlaidø mokslui dalis BVP, 

b) iðlaidø mokslui dalis valstybës biudþete, 

c) iðlaidos vienam mokslo darbuotojui, 

128 

TESTAI

TESTAI 

d) visi atsakymai teisingi. 

47. Gamybinio mokymo fondo pagrindiniams vertiniams rodikliams 

nepriklauso: 

a) visuomeninis darbo naðumas, 

b) iðlaidos darbuotojø parengti ir perkvalifikuoti, 

c) BVP nuostoliai, 

d) asmeninës iðlaidos profesijai ir kvalifikacijai ágyti. 

48. Sveikatos fondo natûriniams rodikliams firmoje nepriklauso: 

a) darbo laiko nuostoliai dël ligø ir traumø, 

b) sveikatingumo ir sportiniø priemoniø skaièius, 

c) darbo apsaugos priemoniø skaièius, 

d) þalingø áproèiø (rûkymo, alkoholizmo, narkomanijos) paplitimas, 

e) sportiniai laimëjimai. 

49. Sveikatos fondo pagrindiniams vertiniams rodikliams nepriklauso: 

a) sveikatos apsaugos iðlaidø dalis BVP, 

b) BVP nuostoliai dël darbingo amþiaus darbuotojø nedarbingumo ir 

mirtingumo, 

c) profilaktiniø priemoniø ir sveiko gyvenimo bûdo propagavimo 

iðlaidos, 

d) iðlaidos ligoniø nedarbingumo lapeliams apmokëti. 

50. Mobilumo fondo natûriniams rodikliams firmoje priklauso: 

a) mobilumas firmos viduje, 

b) personalo vidutinis gamybinio darbo staþas, 

c) komandiruoèiø skaièius ir laikas, 

d) asmeninis mobilumas. 

51. Mobilumo fondo pagrindinis vertinis rodiklis: 

a) BVP prieaugis (nuostoliai), 

b) ,,protø nutekëjimo“ nuostoliai, 

c) mobilumo iðlaidos, 

d) darbo rinkos transakcinës iðlaidos. 

52. Tiesioginëms ðvietimo iðlaidoms nepriklauso: 

a) besimokanèiøjø (jø tëvø) iðlaidos, 

b) negauti atlyginimai aukðtesnëse mokymo pakopose, 

c) valstybës iðlaidos ðvietimui, 

d) Savivaldybiø iðlaidos ðvietimui. 

53. Atlyginimø didinimo paþeidimai: 

a) atlyginimai koreliuojami su iðsilavinimu, 

b) atlyginimai iðlieka nepakitæ didëjant amþiui, 

c) atlyginimai labiau kyla daugiau iðsilavinusiems darbuotojams, 

129

d) kuo aukðtesnis iðsilavinimas, tuo vëlesniame amþiuje mokamas 

maksimalus atlyginimas. 

54. Maþesnio socialinio pelno prieþastys: 

a) maþesnë aukðtos kvalifikacijos reikalaujamo darbo pasiûla sàlygoja 

aukðtesnæ kvalifikuotos darbo jëgos kainà, 

b) progresyviniai mokesèiai sumaþina asmeninæ ðvietimo pelno normà, 

c) jei pirmiausia bedarbiu taps nekvalifikuotas darbuotojas, tai socialinë 

ðvietimo pelno norma virðys asmeninæ pelno normà, 

d) jei firmos yra monopolinës, joms naudinga padengti kai kurias 

iðlaidas. 

55. Investicijø á þmogiðkàjá kapitalà pagrindinis kriterijus: 

a) skirtumo tarp pajamø ir iðlaidø maksimizavimas, 

b) investicijø atsipirkimo periodas, 

c) pelno norma, 

d) santykis tarp iðlaidø ir pajamø, 

e) sociologinio poþiûrio ypatumai socialinëje sferoje. 

56. Socialinio gyvenimo samprata: 

a) visuomenës socialinës funkcijos ágyvendinimas, 

b) visos socialinio aktyvumo formos ir rûðys, 

c) individø ir grupiø tikslinga socialinë veikla, 

d) visi atsakymai teisingi, 

e) visi atsakymai neteisingi. 

57. Socialinës sferos struktûra: 

a) socialiniai subjektai, 

b) socialinës organizacijos, 

c) socialiniai institutai, 

d) visi iðvardyti atsakymai teisingi. 

58. Visuomenës veiklos sferos: 

a) ekonominë, 

b) politinë, 

c) socialinë, 

d) kultûrinë-dvasinë, 

e) visi iðvardyti atsakymai teisingi, 

f) visi iðvardyti atsakymai neteisingi. 

59. Socialinës sferos sociologija nagrinëja: 

a) socialinæ subjekto veiklà, 

b) socialinës sferos veiksnius, 

c) socialinës sferos santykius su kitais subjektais, 

d) visi iðvardyti atsakymai teisingi, 

130 

TESTAI

TESTAI 

e) visi iðvardyti atsakymai neteisingi. 

60. Sociologas domisi: 

a) konkreèiomis darbo ir buities sàlygomis, 

b) sveikatos apsaugos, kvalifikacijos këlimo galimybëmis, 

c) kultûrinio aptarnavimo ir laisvalaikio átaka darbuotojui, 

d) socialiniø subjektø gyvybiniais interesais ir jø gynyba, 

e) visais iðvardytais dalykais. 

61. Socialinius-darbinius santykius nagrinëja: 

a) socialinë sfera, 

b) ekonominë sfera, 

c) politinë sfera, 

d. kultûrinë-dvasinë sfera. 

62. Socialinius santykius ir procesus nagrinëja: 

a) ekonominë sfera, 

b) socialinë sfera, 

c) politinë sfera, 

d) kultûrinë-dvasinë sfera. 

63. Valdymo funkcija, kurios tikslas – organizaciniø-administraciniø 

sprendimø priëmimas: 

a) planavimas, 

b) organizavimas, 

c) vadovavimas, 

d) kontrolë. 

64. Valdymo funkcija, kurios tikslas – darbuotojø motyvacijos 

skatinimas: 




d) kontrolë. 

65. Valdymo funkcija, kurios tikslas – palankaus moraliniopsichologinio 

klimato uþtikrinimas darbo kolektyve: 




d) kontrolë. 

66. Valdymo funkcija, kurios tikslas – darbuotojø socialinis palaikymas 

ir apsauga, sàlygø sukûrimas jø efektyviam darbui: 



131


d) kontrolë. 

67. Valdymo funkcija, kurios tikslas – personalo kompetentingumo ir 

drausmës uþtikrinimas: 




d) kontrolë. 

68. Valdymo poveikio tipas, kuris stichiðkai veikia sistemos elementus: 

a) spontaninis, 

b) tikslinis, 

c) savivaldos, 

d) institucinis. 

69. Socialiniø-organizaciniø sistemø funkcionavimo mechanizmo 

pagrindinis skiriamasis bruoþas: 

a) strateginës analizës funkcija, 

b) tikslo realizavimo funkcija, 

c) operatyvaus valdymo funkcija, 

d) neordinariniø problemø sprendimas. 

70. Sociologinis-sinergetinis poveikis socialinëms sistemoms 

efektyviausiai uþtikrinamas panaudojant: 

a) grieþto valdymo technologijas, 

b) minkðtàjá reguliavimà, 

c) empiriná patikrinimà, 

d) valstybiná reguliavimà. 

71. Visuomenë, esanti kriziniame savo vystimosi etape, reikalauja: 

a) maþesnio socialiniø-ekonominiø procesø valstybinio reguliavimo, 

b) didesnio socialiniø-ekonominiø procesø valstybinio reguliavimo, 

c) pastovaus socialiniø-ekonominiø procesø valstybinio reguliavimo, 

d) nereikalauja jokio reguliavimo. 

72. Socialinës sferos infrastruktûros degradacija: 

a) gyvenimo lygio ir kokybës maþëjimas, 

b) nedarbo maþëjimas, 

c) socialiniø anomalijø ir patologijø maþëjimas, 


73. Pagrindinës socialinës anomalijos, labiausiai paplitusios mûsø ðalyje: 

a) narkomanija, 

b) alkoholizmas, 

c) organizuotas nusikalstamumas, 

132 

TESTAI

TESTAI 

d) korupcija, 

e) visos iðvardytos. 

74. Socialinës erdvës antihumanizmas pasireiðkia: 

a) didëjanèiais socialiniais prieðtaravimais, 

b) nedidelës planetos gyventojø dalies klestëjimu, 

c) daugeliui gyventojø nepriimtinu gyvenimo lygiu ir kokybe, 


75. Visuomenës socialiniø nesëkmiø pagrindinë prieþastis: 

a) seni autoritariniai valdymo metodai, 

b) daugelio gyventojø neátraukimas á socialinius pertvarkymus, 

c) bendro tikslo nebuvimas, 

d) visos iðvardytos prieþastys. 

76. Socialinio saugumo grësmes didina: 

a) sudëtinga ir didëjanti átampa socialinëje sferoje, 

b) menkas socialinës sferos finansavimas, 

c) valstybinë ir socialinë politika, 

d) visi iðvardyti veiksniai. 

77. Socialinio saugumo socialinis aspektas pasireiðkia: 

a) socialiniø-ekonominiø interesø skirtumais, 

b) socialinës atskirties didëjimu, 

c) nepakankamu socialinës sferos vieðojo administravimo lygiu, 

d) visi iðvardyti veiksniai. 

78. Socialinio saugumo uþtikrinimo svarbiausias veiksnys: 

a) demografinës situacijos gerinimas, 

b) gyventojø uþimtumo didinimas, 

c) tinkamo gyvenimo lygio ir kokybës uþtikrinimas, 

d) iðsilavinimo gerinimas, 

e) sveikatos apsaugos gerinimas, 

f) gyventojø aprûpinimas bûstu, 

g) gyventojø asmeninio saugumo uþtikrinimas, 

h) informacijos ir kultûros vertybiø prieinamumas, 

k) ekologiðkai sveikos aplinkos formavimas. 

79. Tarp vidaus grësmiø didþiausià pavojø kelia tendencijos, 

besiformuojanèios: 

a) politinëje sferoje, 

b) ekonominëje sferoje, 

c) dvasinëje-kultûrinëje sferoje, 

d) socialinëje sferoje. 

133

80. Gyvenimo lygis ir kokybë su gyventojø sveikatos bûkle susijæ: 

a) 10 proc., 

b) 20 proc., 

c) 50 proc., 

d) 60 proc. 

81. Deðimtadalio turtingiausiø ðeimø pajamos virðija deðimtadalio 

vargðø pajamas: 

a) 5 kartus, 

b) 10 kartø, 

c) 15 kartø, 

d) 20 kartø. 

82. Pagrindinis sisteminis poþiûris, parenkant socialinio saugumo 

kriterijus, yra: 

a) socialinës þmogaus pareigos, 

b) socialinës þmogaus teisës, 

c) gyvenimo lygis, 

d) iðsilavinimas. 

83. Socialinëje erdvëje iðskiriamos: 

a) socialinës gerovës zona, 

b) socialinës rizikos zona, 

c) socialinës grësmës zona, 

d) socialinës degradacijos zona, 

e) visos iðvardytos zonos. 

84. Pagal savo metodinius principus monitoringas yra artimesnis: 

a) kiekybinëms socialinës analizës strategijoms, 

b) kokybinëms socialinës analizës strategijoms, 

c) grupiniø diskusijø metodams, 

d) pastoviems kontaktams su stabilia ekspertø grupe. 

85. Sociumo samprata: 

a) teritorinë bendruomenë, pasiþyminti interesø, tikslø, tradicijø 

bendrumu, 

b) apibendrintas modelis, atspindintis esminius bendruomenës 

bruoþus, 

c) socialiniai ryðiai, veiksniai, santykiai, vertybës ir normos, 

d) asmenybës ir jø susivienijimai, socialiniai institutai ir organizacijos, 

socialinis reguliavimas. 

86. Socialinis vaidmuo – tai: 

a) atitinkama socialinë funkcija, 

b) elgsenos modelis, 

134 

TESTAI

TESTAI 

c) objektyvi asmenybës socialinë pozicija, 


87. Socialinë pozicija subjektyvia prasme: 

a) þmogaus visuomeninë padëtis, 

b) asmenybës sàmoningas pasirinkimas, 

c) pasaulëþiûra ir moralinë orientacija, 


88. Socialinis statusas – tai: 

a) þmogaus santykinës padëties integracinis rodiklis, 

b) þmogaus atitinkama pozicija, 

c) þmogaus vaidmuo, 

d) þmogaus turtinë padëtis. 

89. Socialinis prestiþas – tai: 

a) subjekto autoritetas, 

b) subjekto reikðmingumas, 

c) subjekto palyginamasis vertinimas, 

d) asmenybës vieta sociume. 

90. Vietinë bendruomenë – tai: 

a) þmoniø socialinës savivaldos forma, 

b) gamybiniø interesø bendrumas ir skirtumai, 

c) socialiniø-buitiniø interesø bendrumas ir skirtumai, 

d) kultûriniø-dvasiniø interesø bendrumas ir skirtumai. 

91. Struktûra, sukurianti prielaidas aktyviam gyventojø átraukimui á 

savivaldos ir visuomeninës veiklos procesus: 

a) socialinë-demografinë struktûra, 

b) socialinës sferos infrastruktûra, 

c) administracinë valdymo struktûra, 

d) visuomeninë-politinë struktûra. 

92. Struktûra, garantuojanti gyventojø socialiná aptarnavimà, saugumà 

ir apsaugà: 

a) gamybinë-technologinë struktûra, 

b) socialinë-demografinë struktûra, 

c) socialinës sferos infrastruktûra, 

d) administracinë valdymo struktûra. 

93. Struktûra, kurià lemia gyventojø skaièius ir sudëtis, jø pragyvenimo 

lygis ir kokybë: 

a) socialinës sferos infrastruktûra, 

b) socialinë-demografinë struktûra, 

c) administracinë valdymo struktûra, 

135

TESTAI 


94. Struktûra, uþtikrinanti socialiniø-informaciniø poreikiø 

patenkinimà: 

a) socialinës sferos infrastruktûra, 

b) administracinë-valdymo struktûra, 

c) kultûrinë-dvasinë infrastruktûra, 


95. Bendruomenës socialiná potencialà objektyviai lemia: 

a) socialinës sferos infrastruktûros kiekybinës charakteristikos, 

b) socialinës infrastruktûros kokybinës charakteristikos, 

c) socialinës sferos rekursinës galimybës, 

d) socialinës sferos finansinës galimybës. 

96. Socialinës sferos infrastruktûra susideda ið: 

a) socialiniø subjektø, 

b) socialiniø organizacijø, 

c) socialiniø institutø, 


97. Bendruomenës funkcija, skatinanti individø kûrybiná potencialà: 

a) socialinë-organizacinë, 

b) socialinë-adaptacinë, 

c) socialinë-integracinë, 

d) socialinë-reguliacinë. 

98. Funkcija, reguliuojanti bendruomenës socialinës struktûros 

formavimo procesus: 

a) socialinë-integracinë, 

b) socialinë-organizacinë, 

c) socialinë-reguliacinë, 

d) socialinë-adaptacinë. 

99. Funkcija, reglamentuojanti socialiniø subjektø bûtinø minimaliø 

poreikiø patenkinimà: 

a) socialinë-reguliacinë, 

b) socialinë-integracinë, 

c) socialinë-organizacinë, 

d) socialinë-adaptacinë. 

100. Funkcija, uþtikrinanti socialiniø institutø ir organizacijø tarpusavio 

sàveikà: 

a) socialinë-integracinë, 

b) socialinë-organizacinë, 

c) socialinë-reguliacinë, 

d) socialinë-apsaugos. 

136

SVARBIAUSIØ SOCIOLOGINIØ 

TERMINØ ÞODYNËLIS 

137

138 

SVARBIAUSIØ SOCIOLOGINIØ TERMINØ ÞODYNËLIS 

Svarbiausiø sociologiniø terminø þodynëlis 

AGREGATAS – 1) socialiniø vienetø (individø, ðeimø, klanø) visuma, kuri atsiranda 

jø erdvinio suartëjimo bûdu. Ðie vienetai nepasikeièia jiems ágijus iðsilavinimà; 

2) individø, besiskirianèiø atitinkamomis socialinëmis charakteristikomis, visuma, 

taèiau nesanti socialiai organizuota. 

AKADEMINË SOCIOLOGIJA – ávairiø sociologijos krypèiø visuma, nagrinëjanti 

socialinio paþinimo fundamentines problemas, individø ir socialiniø organizacijø 

elgsenos universalius dësningumus ir suprantanti sociologijà kaip mokslà, 

nepriklausomà nuo politiniø ir kitø vertinimø. 

AMÞIAUS SOCIOLOGIJA – sociologinë disciplina, nagrinëjanti visuomenës 

amþiaus struktûrà ir jos vystymosi dësningumus, individø ir socialiniø grupiø amþiaus 

charakteristikø socialinius aspektus. Joje iðskiriama jaunimo sociologija ir t. t. 

ADAPTACIJA – socialiniø subjektø prisitaikymas prie naujos darbo vietos ir jos 

sàlygø. Daþniausiai pradiniame etape pasireiðkia nesuderinamumas, kuris neleidþia 

pasiekti áprasto darbo naðumo. Todël organizacija yra suinteresuota trumpinti 

adaptacijos periodà. Greita adaptacija pasiekiama ávairiomis priemonëmis: supaþindinama 

su nauja darboviete, darbo vieta, pateikiama informacinë medþiaga, skiriamas 

kuratorius, kuris padeda suvokti naujus darbo metodus, stebi darbuotojà ir 

jam padeda spræsti iðkilusias problemas. 

APKLAUSA – sociologinës informacijos apie þmoniø nuomones ir motyvus 

rinkimas, respondentams pateikiant klausimus. Nuo sociologiniø tyrimø pobûdþio 

priklauso, ar respondentas bûna tiriamasis, informatorius ar pacientas arba tiesiog 

paðnekovas. Atsiþvelgiant á bendravimo formà su respondentais sociologinë informacija 

gali bûti gaunama raðtu – anketavimu, þodþiu (interviu) ir testuojant. Anketinës 

apklausos svarbà lemia: organizaciniai pranaðumai, sàlyginis pigumas, gautos 

informacijos turiningumas ir universalumas, galimybës maksimaliai panaudoti technines 

priemones apklausos rezultatams apdoroti. Neigiamos átakos gali turëti veiksniai, 

susijæ su respondento asmenybe, paties tyrinëtojo veikla, paðaliniø asmenø 

buvimas apklausos metu, blogai parinktas apklausos laikas ir vieta, anonimiðkumo 

principo nesilaikymas, paèios procedûros netinkamas atlikimas. Anketinë apklausa 

pagal poþymius skirstoma á iðtisinæ ir atrankinæ, individualià ir grupinæ, vienkartinæ 

ir daugkartinæ, standartinæ ir nestandartinæ. 

ANKETA – klausimø, kuriuos jungia tyrëjo siekimas iðtirti koká nors socialiná 

reiðkiná ar procesà, visuma. Anketos struktûrà sudaro ávadinë dalis, pagrindinë 

dalis, baigiamoji arba demografinë dalis, anketos metrika. Ávadinëje dalyje nurodomas 

tyrimo objektas, tikslai ir uþdaviniai, anketos pildymo bûdas. Pagrindinëje 

dalyje siekiama gauti patikimà informacijà apie tiriamà dalykà. Pateikiami klausi-


mai ir galimi atsakymø variantai, paliekant vietos papildomiems atsakymams áraðyti. 

Baigiamojoje dalyje pateikiami klausimai, susijæ su respondentø lytimi, iðsilavinimu, 

gyvenamàja vieta, darbo staþu ir t. t. Anketos metrikoje nurodoma anketos 

sudarymo data, sudarytojas, konsultantai, panaudoti ðaltiniai. Anketos klausimai 

grupuojami pagal dalykiná turiná, loginæ prigimtá, psichologinæ funkcijà, pateiktus 

klausimus ir pateiktus atsakymus. Kompiuteriniam surinktos informacijos apdorojimui 

klausimai ir atsakymai ið anksto yra sunumeruojami. 

AUTORITETAS – 1) visø pripaþinta asmens, socialinës grupës ar visuomeninës 

organizacijos reikðmë, átaka, kuri pasireiðkia gebëjimu pasinaudojant intelektiniu 

ar moraliniu pranaðumu nukreipti þmoniø elgesá reikiama linkme; 2) asmuo, 

institucija, doktrina, visø pripaþástama ir gerbiama. Autoritetas yra socialinio subjekto 

savybiø ir vertybiø kompleksinë, apibendrinta charakteristika, parodanti gausias 

þinias, aukðtà socialinæ padëtá, asmenines ir moralines valios savybes, profesiná 

meistriðkumà, lyderio charizmatiná pobûdá, gyvenimo patyrimà, amþiø, tradicijas, 

tikëjimà ir t. t. Autoritetas gali bûti ir valdþia: ásakymai, baudos. Jomis besinaudojantis 

vadovas yra autoritetas. Taèiau autoritetas gali remtis ir pasitikëjimu, kompetencija, 

átikinëjimu. Tokia autoritetui teikiama pirmenybë prieð valdþios autoritetà. 

Skiriamas asmeninis autoritetas (bendros asmens savybës: teisingumas, nuoðirdumas, 

atsakomybë uþ savo poelgius prieð kolektyvà ir visuomenæ, bendravimo gebëjimai, 

sàþiningumas, pasirengimas padëti, moralinis tyrumas), dalykinis (iðskirtinës 

specialybës þinios – pasirengimas ir patyrimas koordinuoti ir organizuoti bendradarbius 

siekti bendro tikslo) ir valdþios, arba baimës, autoritetas, pagrástas ástatymais, 

organizacijos reglamentais. 

ANOMIJA – grieþtø socialiniø normø sistemos nebuvimas, kultûros vienovës 

sugriovimas, kai þmoniø gyvenimiðka patirtis nebetenka idealiø visuomeniniø normø. 

Tai krizinë visuomeninio gyvenimo bûklë, bûdinga visuomenës vystymosi pereinamajam 

laikotarpiui, kada senos normos ir vertybës neveikia, o naujø dar nëra 

arba jos dar nesusiformavusios. Didëjant anomijai þenkliai sumaþëja normatyvinis 

socialinis reguliavimas, susilpnëja visuomeniniai ryðiai dël moraliniø vertybiø, elgesio 

normø suirimo, tradicinës tautinës kultûros formø sunykimo, daþnai dël svetimos 

kultûros ásiverþimo. 

ATRANKA – gali bûti vertinama dvejopai – 1) kaip objekto elementø atrankos 

bûdø, priemoniø ir procedûrø visuma ir 2) kaip sociologinio tyrimo objekto elementø 

(individø, grupiø) visuma, kurià reikia iðtirti. Atrankos aibë – tai apibrëþta 

generalinës visumos dalis, atranka pagal grieþtai nustatytà taisyklæ. Tyrimo metu ji 

atstovauja generalinei visumai kaip jos mikromodelis. 

APATIJA – visiðkas abejingumas sau, aplinkiniams ir aplinkai, nesirûpinimas 

savo likimu. Þmoniø socialinis pasyvumas yra socialiniø ryðiø nutraukimo, arba 

139

deformacijos, pasekmë. Socialinë apatija pablogina þmoniø ir valdþios santykius, 

pribrendusiø socialiniø problemø sprendimà. 

ATRAKCIJA – vieno þmogaus prisiriðimo prie kitø þmoniø fenomenas, sukeliantis 

simpatijà ir net meilæ. Atrakcija sukelia kito þmogaus paieðkà plaèiame diapazone. 

Ji yra svarbi nagrinëjant þmoniø bendravimà gamybiniame kolektyve ir 

parenkant kadrus ekonominëse bei socialinëse organizacijose. Atrakcijos reikalavimø 

laikymasis socialiniame planavime ir kadrø politikoje ágalina iðvengti klaidø 

parenkant personalà, formuojant gamybines struktûras, vertinant personalo savybes 

ir darbuotojø suderinamumà. 

ASIMILIACIJA – supanaðëjimas, ásijungimas á kà nors panaðaus. Socialinës 

asimiliacijos objektyvus pagrindas – visø visuomeninio gyvenimo pusiø internacionalizavimas 

ir integracijos progresuojantieji procesai. Asimiliacija intensyviai 

vyksta tarp socialiniø ir nacionaliniø maþumø, ðá procesà spartina didëjanti tarpvalstybinë 

gyventojø migracija, transporto sistemø ir masinës komunikacijos priemoniø 

plëtra. Turinio atþvilgiu skiriama socialinë ir kultûrinë asimiliacija. Ágyvendinimo 

formos poþiûriu ji gali bûti natûrali, laisvanoriðka ir prievartinë. Pastaroji 

yra dirbtinai primetama, todël negali nesukelti asimiliuojamo pasiprieðinimo. 

ASKRIPCIJA – individo atitinkamo statuso ágijimas, pareigybiø uþëmimas, privilegijø 

ir lengvatø skyrimas pagal socialines-demografines charakteristikas, pavyzdþiui: 

amþiø, lytá, tautybæ, giminystës ryðius, nuopelnus konkretiems politiniams 

institutams. Pagrindinë askripcijos forma – pareigybiø uþëmimas pagal socialinës 

kilmës kriterijø, mokslinis, kultûrinis mobilumas. Askripcijos funkcija sociume – 

kai kuriø svarbiø ágaliojimø paskirstymas atsiþvelgiant ne tik á profesinius atributus 

(kompetentingumà, staþà, moksliná laipsná), bet ir á kitus elementus (kadrø keitimàsi, 

jaunimo ir moterø kvotas valdþios organuose ir t. t.). 

ASMENYBË – konkreti þmogaus iðraiðka, tikslinis ásikûnijimas ir socialiai reikðmingø 

bruoþø ir savybiø realizacija. Svarbiausios asmenybës charakterio savybës: 

savimonë, vertybinës orientacijos, socialiniai santykiai, atsakomybë uþ savo veiksmus 

bei santykiuose su valdþia ir visuomene. Ne bet kuris þmogus yra asmenybë. 

Þmogumi gimstama, o asmenybe tampama socializacijos procese. Kiekviena asmenybë 

visuomenëje turi savo socialiná statusà ir vaidina socialiná vaidmená. Asmenybës 

ir visuomenës tarpusavio santykiai yra viena ið svarbiausiø sociologijos problemø. 

Kokios asmenybës sudaro visuomenæ, tokia ir pati visuomenë. Kokia visuomenë, 

kurioje gyvename – tokios ir jos asmenybës. 

ASOCIACIJA – susivienijimas, sàjunga; asmenø arba organizacijø susivienijimas 

ûkinei, politinei, mokslinei, kultûrinei ar socialinei veiklai. Ðiuolaikinë sociologija 

asociacijà traktuoja kaip specifinæ socialinæ grupæ, iðsiskirianèià þmoniø so- 

140 

SVARBIAUSIØ SOCIOLOGINIØ TERMINØ ÞODYNËLIS


cialinio susivienijimo organizaciniø formø silpnumu – jø elgsenos standartizacijos 

ir institucinës socialinës kontrolës nebuvimu. 

AUTORITARIZMAS – totalitarinio reþimo valdymo forma: visuomenë valdþios 

organø nerenka, neturi teisës jø kontroliuoti ir pati nesaugoma nuo valdþios savivalës; 

aukðèiausià valdþià turi vienas asmuo, kuris reikalauja visiðko savo pavaldiniø 

paklusnumo. Pagrindiniai autoritarizmo bruoþai: 1) visuomeninio gyvenimo suvalstybinimas; 

2) didelë valdþios koncentracija ir centralizacija; 3) vadovaujama 

taikant komandinius-administracinius metodus. Autoritarizmo tendencijos pastebimos 

daugelyje pasaulio ðaliø. 

BIHEVIORIZMAS – psichologijos ir pozityvistinës sociologijos kryptis, tyrimo 

objektu laikanti objektyviai registruojamas þmoniø elgesio apraiðkas, teigianti, 

kad mokslo uþdavinys yra tik stebëti ir apraðyti tas apraiðkas. Bihevioristai daþnai 

nemato kokybinio skirtumo tarp þmoniø ir gyvûnø elgesio. 

BIOGRAFINIS METODAS – sociologinës informacijos apie socialinius reiðkinius 

ir procesus gavimo ir analizës bûdas, kurio pagrindas yra individualaus gyvenimo 

kelio ir iðgyvenimø, konkreèiø ávykiø nagrinëjimas. Ðis metodas padeda rekonstruoti 

sociologà dominanèius reiðkinius ir procesus, labiau suderinti makrosociologiná 

ir mikrosociologiná poþiûrá juos analizuojant. Ðio metodo trûkumai yra 

subjektyvizmo pavojai, reprezentatyvumo sunkumai. Todël ðá metodà rekomenduojama 

taikyti su kitais sociologiniø tyrimø metodais. 

BIFURKACIJA – socialinës realybës bet koks iðsiðakojimas, pvz.: mokymo ir auklëjimo 

socializacijos procese, specializuotos ðvietimo kryptys, giminystës santykiai susijæ 

su ðeima, sutuoktiniais jø tëvais ir t. t. Visuomenë taip pat skirstoma á valdanèiàjà ir 

valdomàjà, valdantá elità ir opozicijà pagal pasiruoðimà perimti valdþià. 

BENDRAÞMOGIÐKI INTERESAI IR VERTYBËS – svarbiausi, fundamentalûs, 

nustatantys ðiuolaikinës civilizacijos interesus ir vertybes, bendras visiems þmonëms, 

kaip socialinei sistemai. Kiekvienas socialinio gyvenimo subjektas – asmenybë 

ar ðeima, valstybë ar partija – turi savo ypatumus, specifinius interesus ir vertybes, 

be kuriø jie negalëtø ásivaizduoti savo socialinës vienybës ir visumos. 

BIUROKRATIJA – valstybës ar socialinës organizacijos valdymo sistema su 

átakingø valdininkø aparatu, kuris nepriklauso nuo organizacijos nariø valios. Biurokratija 

taip pat galima laikyti antrinæ socialinæ grupæ, apibûdinamà hierarchine 

formalia struktûra ir funkcionuojanèià pagal grieþtai apibrëþtas taisykles ir procedûras. 

Biurokratai reikalo esmæ aukoja dël formalumø, kanceliariðkumo. Biurokratizmas 

yra socialinis reiðkinys, kada vykdomieji organai nepaiso organizacijos 

nariø daugumos sprendimø ir veiklà grindþia formalumais. Kovojant su biurokratizmu 

iðkyla dvi problemos: 1) kaip nustatyti optimalø biurokratø skaièiø? 2) kaip padaryti 

jø darbà civilizuotà, kvalifikuotà ir visuomenës kontroliuojamà? 

141

CENTRALIZACIJA – vadovavimo ar valdymo sutelkimas viename centre, jo 

teisiø ir ágaliojimø iðplëtimas, silpninant vietinius (periferinius) organus, sumaþinant 

jø teises ir ágaliojimus. Centralizacija yra centralizmo principo praktinis ágyvendinimas, 

siekiant suderinti dvi prieðingybes – centralizuotumà ir savarankiðkumà 

esant pirmojo pirmenybei. Centralizacija padeda sëkmingiau spræsti daugelá 

uþdaviniø, ypaè tuos, kurie reikalauja grieþtos veiksmø vienybës, valios, lëðø ir resursø 

koncentracijos. Nepagrásta, pernelyg didelë centralizacija gimdo autoritarizmo 

ir totalitarizmo antidemokratines tendencijas. Centralizacija tikrosios demokratijos 

pagrindu ne tik neatmetama, bet ir skatina vietinæ iniciatyvà ir aktyvumà. 

Demokratinë centralizacija nepripaþásta dviejø kraðtutinumø: neribotos, biurokratinës 

centralizacijos ir neribotos anarchinës decentralizacijos. Todël centralizacija turi 

bûti lanksti, taip pat turi bûti atsiþvelgiama á visuomeninio gyvenimo sferø ir ávairiø 

sàlygø specifikà. Patyrimas rodo, kad visos ðakos – transportas, ryðiai, energetika, 

gynyba – objektyviai reikalauja didelës centralizacijos, o kitos – ðvietimas, sveikatos 

apsauga, kultûra, socialinis aprûpinimas – to nereikalauja. Todël vienose ðakose 

centralizacija gali didëti, o kitose maþëti. 

DARBAS – þmogaus fiziniø bei protiniø gebëjimø naudojimas ekonominëms 

gërybëms gaminti. Tai visuomeniðkai naudinga veikla, kurioje suderinus asmeninius 

ir visuomeninius interesus gaminamos ekonominës vertybës. Darbo procesas 

apima: 1) tikslingà þmogaus veiklà; 2) darbo subjektà, t. y. á kà nukreiptas darbas; 

3) darbo priemones, kurios naudojamos. Atskirai galima iðskirti darbà namuose 

(namudiná darbà) ir darbà ne visà darbo dienà. Darbas namuose yra ypatinga darbo 

organizavimo forma, padedanti átraukti á visuomeninæ gamybà ir racionaliai panaudoti 

darbo jëgà, siekiant plësti prekiø gamybà ir paslaugø tiekimà. Darbas namuose 

sudaro palankias galimybes ásidarbinti gyventojams, kurie dël ðeimyniniø aplinkybiø, 

sveikatos bûklës ar kitø prieþasèiø negali dirbti tiesiogiai ámonëje ar kitoje 

organizacijoje ir todël dirba namuose. Darbas ne visà darbo dienà – tai savanoriðka 

nuolatinio uþimtumo forma pagrindinëje darbovietëje, kai su darbdaviu sutarus 

darbo laikas sutrumpinamas ir darbo uþmokestis priklauso nuo faktiðkai dirbto laiko 

arba pagamintos produkcijos (paslaugos) kiekio ir kokybës. 

DARBDAVYS – asmuo ar firma, kuri samdo darbo jëgà prekëms gaminti ar 

paslaugoms teikti; viena ið darbo sutarties ðaliø, kuri kitai ðaliai, t. y. darbuotojui, 

uþ jo darbà ir tam tikrà pareigø vykdymà ásipareigoja mokëti darbo uþmokestá ir 

garantuoja darbo sàlygas, numatytas ávairiuose norminiuose aktuose. Darbdaviø sàlygos 

yra susivienijimai, organizacijos, atstovaujanèios jø bendriems interesams palaikant 

santykius su valstybinëmis institucijomis ir darbuotojø sàjungomis (profsàjungomis). 

Tai Lietuvos pramonininkø konfederacija, Lietuvos þemës ûkio bendroviø 

asociacija ir kt. 

142 



DARBINIS MOBILUMAS – darbo vietos keitimas toje paèioje darbovietëje, 

darbovietës keitimas toje paèioje teritorijoje. Gyvenamosios vietos keitimas vadinamas 

teritoriniu mobilumu. Darbinis mobilumas yra vienas ið svarbiausiø rinkos ekonomikos 

ir darbo rinkos iðsivystymo poþymiø. Darbinis mobilumas formuoja nacionalinæ 

darbo rinkà, kurioje uþmokestis uþ vienà ir tà patá darbà maþdaug vienodas 

visose ðalyse, atsiþvelgiant á skirtingas gyvenimo sàlygas. Darbo jëgos migracija yra 

darbinio mobilumo forma. Darbo jëgos migracija gali bûti dviejø rûðiø: 1) áprastinë 

darbo jëgos migracija, keièiant gyvenamà vietà; 2) ðvytuoklinë migracija, t. y. darbo 

jëgos mechaninis judëjimas, darbuotojams vaþinëjant ið namø á darbo vietà (kitame 

mieste, rajone) nekeièiant nuolatinës gyvenamosios vietos. 

DARBO APMOKËJIMAS – atlyginimas uþ padarytà darbà ar dirbtà laikà. Darbo 

apmokëjimo fondà sudaro bendroji piniginiø lëðø suma, skirta apmokëti darbuotojams 

uþ atliktà darbà, priklausantá nuo darbo kiekio ir kokybës. Darbo apmokëjimo 

formos yra skirtingi darbo apmokëjimo bûdai, kuriuos lemia darbo pobûdis 

ir specifika. Iðskiriamos dvi darbo apmokëjimo formos – laikina ir vienetinë. Pagal 

laikinà darbo apmokëjimo formà darbo uþmokestis skaièiuojamas uþ faktiðkai dirbtà 

darbo laikà, pagal vienetinæ – uþ faktiðkai pagamintus produktus pagal nustatytus 

ákainius. Darbo apmokëjimo sistemos yra darbo uþmokesèio skaièiavimo bûdai 

pagal darbo sànaudas ir rezultatus. Tiek laikinai, tiek vienetinei darbo apmokëjimo 

formai gali bûti taikomos ávairios apmokëjimo sistemas, pvz.: laikina paprastoji ir 

premijinë, vienetinë paprastoji ir akordinë. 

DARBO BIRÞA (ÁDARBINIMO TARNYBA) – ástaiga, tarpininkaujanti tarp 

darbdaviø ir ieðkanèiø darbo pilieèiø, padedanti jiems ásidarbinti. Darbo birþa tiria 

darbo jëgos pasiûlà ir paklausà, veda bedarbiø apskaità, moka bedarbio paðalpà, 

teikia informacijà apie paklausias profesijas, atlieka jaunimo profesiná orientavimà. 

Greta valstybiniø darbo birþø steigiamos privaèios darbo birþos, kuriø paslaugos yra 

mokamos. Darbo birþos reguliuojama darbo rinka yra ðalies darbo rinkø dalis, kurioje 

darbo pasiûla ir paklausa derinama tarpininkaujant darbo birþoms. Tai vienas 

ið rodikliø, apibûdinantis ðalies darbo rinkos iðsivystymo lygá. 

DARBO DRAUSMË – privalomas kiekvieno darbuotojo gamybos technologijos 

(technologinës drausmës) ir darbo organizavimo (socialinës drausmës) taisykliø 

laikymasis, t. y. savo pareigø atlikimas darbe, laikantis drausmës, nustatytu laiku 

pradëti ir baigti darbà. 

DARBO INTENSYVUMAS – darbo átampa, darbo jëgos (fiziniø, protiniø pastangø) 

eikvojimo laipsnis per laiko vienetà (darbo dienà, valandà). Tai darbo kiekis, 

atliktas per tam tikrà laikotarpá. Jis matuojamas fiziniø ir protiniø pastangø bei 

gebëjimø visuma, norint produktyviau gaminti prekes arba suteikti paslaugas. Darbo 

intensyvumas glaudþiai susijæs su darbo humanizavimu – darbo turinio intelek- 

143

tualizavimu ir optimaliø darbo sàlygø þmoniø darbinës veiklos procese sudarymu. 

DARBO IÐTEKLIAI – ðalies darbingi gyventojai, uþimti ar neuþimti, bet potencialiai 

galintys dalyvauti visuomeniðkai naudingoje veikloje, kuriant materialines 

vertybes ir teikiant paslaugas. Darbo iðteklius apibûdina darbingø gyventojø 

skaièius. Darbo iðtekliai yra svarbus ðalies ekonominio potencialo elementas. Jiems 

priskiriami: 1) visi darbingo amþiaus gyventojai, 2) dirbantys pilieèiai – pensininkai, 

paaugliai, riboto darbingumo pilieèiai (invalidai). Darbo iðtekliai skirstomi á 

aktyviuosius (faktiðkai uþimtus) ir pasyviuosius (mokiniai, studentai, asmenys, dirbantys 

namø ûkyje). Darbo iðtekliø balansas yra rodikliø sistema, kur viename skyriuje 

nurodomi iðtekliai pagal stambias amþiaus grupes (darbingo, iki darbingo, 

nedarbingo amþiaus asmenø darbo iðtekliai), kitame – jø pasiskirstymas pagal nuosavybës 

formas ir ekonominæ veiklà. 

DARBO JËGA – fiziniai ir protiniai þmoniø gebëjimai, kuriuos galima panaudoti 

ekonominëje ar kitoje visuomeniðkai naudingoje veikloje. Darbo jëgos pagrindà 

sudaro þmogaus darbingumas, t. y. sveikatos bûklë, þinios ir ágûdþiai, kuriuos 

naudojant galima atlikti tam tikro sudëtingumo ir apimties darbà. 

DARBO KOKYBË – konkretaus þmogaus gebëjimas atlikti tam tikro sudëtingumo 

funkcijas ir pasiekti skirtingø rezultatø, esant vienodoms darbo sànaudoms ir 

sàlygoms. 

DARBO KONCENTRACIJA – darbuotojø skaièiaus didëjimas atskirose ámonëse. 

Tai ámoniø stambëjimo procesas. Darbo koncentracijos laipsná galima iðreikðti 

vidutiniu darbuotojø skaièiumi, tenkanèiu vienai ámonei. 

DARBO NAÐUMAS (PRODUKTYVUMAS) – konkretaus darbo produktyvumas. 

Darbo naðumas matuojamas ekonominiø gërybiø, sukurtø per laiko vienetà, 

kiekiu arba darbo laiku produkto vienetui pagaminti. Darbo naðumo lygis yra svarbiausias 

visuomenës ekonominës paþangos rodiklis. Darbo naðumas tiesiogiai priklauso 

nuo: 1) valdymo darbo ir gamybos organizavimo lygio; 2) gamybos technikos 

ir technologijos lygio; 3) darbuotojø kvalifikacijos; 4) darbo sàlygø; 5) darbo 

kolektyvo santykiø problemø sprendimo. 

DARBO PAJAMOS – pajamos, gaunamos ið tam tikros darbinës veiklos; uþmokestis 

darbuotojams uþ atliktà darbà; darbdavio pelnas. Pelnas, gaunamas uþ gamtos 

iðteklius, kapitalo rentà, dividendai. Palûkanos yra ne darbo pajamos. Ne darbo 

pajamø ðaltiniu daþniausia yra investicijos – anksèiau sukauptø darbo pajamø rezultatas. 

DARBO PAKLAUSA – tai visuomenës darbo jëgos poreikis darbo rinkoje. Paklausa 

yra svarbiausias darbo rinkos imlumà apibûdinantis rodiklis. Darbo paklausà 

plaèiàja prasme apibûdina dirbanèiøjø skaièius ir laisvø darbo vietø skaièius. 

Darbo jëgos paklausà siauràja prasme apibûdina tokie rodikliai: darbo birþose uþre- 

144 



gistruotø laisvø darbo vietø skaièius, darbdaviø paraiðkø dël darbuotojø skaièius, 

darbo vietø vakantiðkumo lygis, teritorinëse darbo birþose kaupiama informacija 

apie laisvas darbo vietas pagal profesijas arba profesijø grupes. Be to, iðskiriama 

darbo jëgos paklausa pagal ekonominës veiklos rûðis ir atskirus ekonomikos sektorius 

(valstybinis, privatus). Darbo paklausos struktûra parodo laisvø ir naujai ásteigtø 

darbo vietø sudëtá pagal profesinius, kvalifikacinius, socialinius, demografinius 

ir kitus poþymius. Norintiems uþimti tam tikras pareigas keliami profesiniai, kvalifikaciniai 

reikalavimai. 

DARBO PASIÛLA – galinèiø ir norinèiø dirbti pagal samdà þmoniø skaièius, 

jø socialinë, demografinë bei profesinë sudëtis. Darbo pasiûlà apibûdina individø 

gebëjimas ir noras dirbti konkretø darbà, esant alternatyvioms darbo uþmokesèio, 

darbo sàlygø, darbo laiko ir vietos pasirinkimo galimybëms. Darbo jëgos pasiûla – 

tai uþimtieji ir bedarbiai. Siauràja prasme – bedarbiai. Darbo jëgos pasiûla pagal 

tarptautinius standartus – tai gyventojai, kurie tyrimo metu siûlo savo darbà paslaugø 

ir prekiø gamybos srityje. 

DARBO POBÛDIS – sàvoka reiðkianti socialinæ ir ekonominæ visuomeninio 

darbo esmæ tam tikru ðalies iðsivystymo etapu. Jis nusako tà ypatingà bûdà, kuriuo 

darbo jëga sujungiama su darbo priemonëmis. Darbo pasidalijimas yra susijæs su 

nelygiareikðmëmis darbo rûðimis, kurias visuomenë nevienodai vertina. Kokybiniai 

profesijø skirtumai lemia individo vietà visuomeniniame darbo pasidalijime, jo 

kultûriná, techniná lygá, pajamø dydá, dalyvavimà valdyme, socialiná statusà. 

DARBO REDUKCIJA – tai sudëtingo darbo kiekio ávertinimas paprasto darbo 

kiekiu. 

DARBO RINKA – darbo jëgos pardavimo ir pirkimo ekonominiø santykiø 

sistema, kurioje formuojasi darbo pasiûla ir paklausa bei jo kaina – darbo uþmokestis. 

Taip darbo rinka apibûdinama kaip rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Skiriama 

oficialioji ir neoficialioji darbo rinka. Pirmoji numato: 1) darbo pasiûlos 

laisvæ, t. y. pasirinkimo laisvæ tarp darbo ir nedarbo, laisvà profesijos ir veiklos 

rûðies pasirinkimà atsiþvelgiant á asmeninius ir visuomeninius poreikius; 2) darbo 

paklausos laisvæ, t. y. samdymo ir atleidimo ið darbo laisvæ visiems darbdaviams, 

laikantis darbo ástatymø, garantuojant darbuotojø interesø apsaugà. Svarbiausi darbo 

veiklos elementai yra ðie: darbo pasiûla ir paklausa, darbo rinkos konjunktûra, 

darbo jëgos kaina, konkurencija, infrastruktûra. Darbo rinkos sàvoka vartojama 

plaèiàja prasme, atsiþvelgiant á tai, kas laikoma darbo rinkos subjektu. Darbo rinkos 

kaip ir kitø rinkø subjektai yra pirkëjas ir pardavëjas. Taèiau darbo rinkoje jie 

turi specifiná statusà. Jie yra ir darbdavys, ir darbuotojas. 

DARBO RINKOS INFRASTRUKTÛRA – darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo 

organizacinë-institucinë forma, kuri apibûdinama kaip valstybiniø ir ne- 

145

valstybiniø institucijø bei teisiniø normø, reguliuojanèiø ðiø institucijø veiklà bei 

darbdaviø ir darbuotojø tarpusavio santykius, sistema. Ávairios infrastruktûros grandys 

tiria darbo rinkos konjunktûrà, darbo jëgos pasiûlà ir paklausà, atlieka bedarbiø 

apskaità, organizuoja jø socialinæ apsaugà ir mokymà bei darbdaviø ir darbuotojø 

perkvalifikavimà, padeda ásidarbinti. Iðsivysèiusios darbo rinkos ðalims bûdingos 

institucijos, organizuojanèios darbdaviø ir samdomø darbuotojø bendradarbiavimà, 

ginanèios jø kolektyvinius interesus, atliekanèios valstybiná tarpininkavimà 

socialinës partnerystës klausimais. 

DARBO RINKOS KONJUNKTÛRA – tai darbo jëgos pasiûlos ir paklausos 

santykis darbo rinkoje. Jis priklauso nuo daugelio ekonominiø, socialiniø, politiniø 

veiksniø. Darbo rinkos konjunktûra gali bûti perteklinë arba deficitinë, parodanti 

nevienodà atskirø socialiniø grupiø padëtá darbo rinkoje. Darbo pasiûlos ir 

paklausos pusiausvyra darbo rinkoje retai pasiekiama. Darbo rinkos konjunktûrà 

apibûdina rodikliai: nedarbo lygis, konkurencijos norma ir laipsnis, ádarbinimo 

lygis ir norma, vidutinë nedarbo trukmë, bedarbiø sudëtis pagal socialines, demografines, 

profesines, kvalifikacines charakteristikas. Darbo rinkos papildymo koeficientas 

– tai per tam tikrà laikotarpá uþregistruotø ieðkanèiøjø darbo pilieèiø skaièiaus 

santykis su asmenø, nutraukusiø per tà patá laikotarpá darbo paieðkas, skaièiumi. 

DARBO RINKOS POLITIKA – tai sudëtinë uþimtumo politikos dalis. Ji lemia 

du svarbiausius uþdavinius: 1) daro átakà nedarbo lygiui ir trukmei, 2) socialiai 

apsaugo bedarbius. Ðiuos uþdavinius atitinka aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politikos 

kryptis. Pirmoji apima valstybës ir socialiniø bei ekonominiø priemoniø sistemà, 

kurios paskirtis apsaugoti dirbanèius nuo nedarbo arba sumaþinti nedarbo lygá, 

reguliuojant santyká tarp pasiûlos ir paklausos darbo rinkoje. Rinkos ekonomikos 

ðalyse plaèiai taikomos ðios aktyvios darbo rinkos politikos priemonës: 

remiamas profesinis mokymas ir kvalifikacijø tobulinimas; 

finansinë parama esamoms darbo vietoms iðsaugoti ir naujoms steigti sudëtinguose 

regionuose ir ûkio ðakose; 

sudaromos sàlygos ne visiðkam darbuotojø uþimtumui (darbas sutrumpintà 

darbo dienà, savaitæ). Aktyvi darbo rinkos politika yra tuomet, kai taikoma 

tokia socialinë ir ekonominë strategija, kuri garantuoja efektyvumo didinimà. 

Pasyvi ðios rinkos politika – kai valstybës nustatytomis priemonëmis reguliuojamas 

kompensacinis mechanizmas ir garantuojamas draudimas nuo 

nedarbo. Santykis tarp ðiø dviejø politikos rûðiø ir elementø – jø apimtis, 

kokybë ir efektyvumas – atskirose ðalyse gali skirtis. 

DARBO RINKOS PROGNOZAVIMAS – moksliðkai pagrásti spëjimai apie darbo 

rinkos padëtá artimesnëje ar tolimesnëje ateityje, apie jos pagrindiniø rodikliø ir para- 

146 



metrø pokyèius, raidos tendencijas, alternatyvius vienos ar kitos padëties pasiekimo 

bûdus ir terminus. Darbo rinkos prognozavimas grindþiamas esamos padëties analize 

ir raidos perspektyvø ávertinimu socialinëje, ekonominëje, demografinëje, gamybinëje, 

mokslo ir technikos srityse. Darbo rinkos rodikliai yra darbo rinkos sàvokø kiekybinës 

charakteristikos. Kiekvienas daiktas ar reiðkinys turi kiekybiná ir kokybiná apibrëþtumà. 

Kokybinis apibrëþtumas (sàvoka, definicija) nusako reiðkinio esmæ, kiekybinis 

tos esmës kiekis – svoris, daþnumas, trukmë ir kt. rodikliai – gali bûti reiðkiamas natûriniais 

ir santykiniais dydþiais. Ne kiekvienà sàvokà galima iðreikðti kiekybiðkai kokiu 

nors rodikliu. Abstraktesnës sàvokos iðreiðkiamos kitomis, konkretesnëmis sàvokomis, 

kurias tiesiogiai galima iðreikðti konkreèiais rodikliais. Darbo rinkos atskiras savybes ir 

parametrus paprastai apibûdina gana abstrakèios sàvokos, kuriø kiekybinës charakteristikos 

iðreiðkiamos ne vienu, bet keliais rodikliais. 

DARBO SÀLYGOS – gamybiniø, techniniø, socialiniø ir organizaciniø veiksniø 

visuma, turinti átakos darbo procesui ir lemianti darbo jëgos sànaudas, apimtá ir 

jø atkûrimà. Sàlygiðkai galima iðskirti tokias darbo sàlygas: 

ekonomines (darbo apmokëjimas), 

organizacines (darbo reþimas, pamainingumas), 

technologines (darbo ritmas, kûrybiðkumas, monotoniðkumas), 

psichofiziologines (fizinë ir protinë átampa), 

psichologines (darbo kolektyvo santykiai), 

higienines (darbo vietos estetika, temperatûra, drëgmë). 

DARBO SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti socialiniø grupiø ir 

individø socialinius ir profesinius vaidmenis bei statusus, jø darbines veiklos sàlygas 

ir formas. 

DARBO TURINYS – sàvoka, apibûdinanti konkretaus darbo specifinius poþymius. 

Tai organizacinë, technologinë darbinës veiklos charakteristika, nusakanti 

atskirø operacijø nuoseklumà, fiziniø ir protiniø pastangø santyká darbo procese, 

darbo monotoniðkumà arba ávairumà. Konkretaus darbo turiná lemia: darbo objektas, 

darbo priemonës ir darbo produktas, jø technologinio sàveikavimo bûdas, kurá 

tiesiogiai rodo darbo operacijø visuma ir jø nuoseklumas. Darbo turiná galima nagrinëti 

dviem lygiais: darbo vietos lygiu ir visuomenës lygiu. Pirmàjá lygá suprantame 

kaip darbo operacijø, apibûdinanèiø visuomeninio darbo turiná, visumà. Integraliniais 

darbo turinio rodikliais laikytina fiziniø ir protiniø pastangø intensyvumas, 

iðreiðkiantis darbo intelektualizavimo laipsná, bei darbo socialinë prasmë. Galima 

iðskirti: 

þemo intelektinio lygio darbà, 

vidutinio intelektinio lygio darbà, 

aukðto intelektinio lygio darbà. 

147

DARBO UÞMOKESTIS – darbo ávertinimas pinigais, kurá sudaro pagrindinë 

alga, priemokos, priedai ir premijos. Darbo uþmokesèio áðaldymas – valstybës antiinfliacinë 

politika, siekiant iðsaugoti esamà darbo uþmokesèio lygá, neatsiþvelgiant 

á prekiø ir paslaugø kainø didëjimà. Dël to sumaþëja realus darbuotojø darbo uþmokestis. 

Darbo uþmokesèio tarifas – uþmokestis, kurá gauna darbuotojas uþ normalø 

darbo laikà. Faktinis darbo uþmokestis – tai ne tik darbo uþmokestis, bet ir virðvalandþiø 

apmokëjimas. Skiriamos darbo uþmokesèio formos: 

alternatyvus – didþiausias uþmokestis, kurá gautø individas, pasirinkæs geriausià 

(alternatyvøjá) darbà; 

laikinis – darbo uþmokesèio organizavimo forma, kai uþmokestis mokamas, 

atsiþvelgiant á dirbtà laikà ir darbuotojo pareigas; 

nominalus – piniginis darbo uþmokestis; 

realus – prekiø ir paslaugø kiekis, kurá galima gauti uþ nominalø darbo uþmokestá; 

ribinis – visø darbuotojø bendro darbo uþmokesèio pasikeitimas, susijæs su 

papildomo darbuotojo priëmimu á darbà; 

vienetinis – darbo uþmokesèio organizavimo forma, kai uþmokestis priklauso 

nuo pagamintø produktø ar suteiktø paslaugø kiekio ir kokybës. 

DEZINFORMACIJA – 1) klaidingø þiniø tyèinis skleidimas propagandos sumetimais; 

2) perduodamø duomenø sàmoningas iðkraipymas, siekiant sukelti klaidingà 

ávaizdá tø duomenø vartotojams. Dezinformacija perduodama per masines informavimo 

priemones, elektroninius informavimo tinklus, reklamà, skleidþiant propagandà, 

manipuliuojant visuomenës nuomone, ekstrapoliuojant sociologiniø tyrimø rezultatais. 

Sociologijoje iðskiriama nesàmoninga ir sàmoninga dezinformacija. Pirmoji 

apima klaidas, atsiskleidþianèias interpretuojant socialiniø ir politiniø tyrimø duomenis, 

politinius veiksmus. Visa tai gali bûti neapgalvotø ir klaidingø visuomeniniø 

ir politiniø sprendimø prieþastis. Antroji, sàmoninga dezinformacija apima istoriniø 

ir ðiuolaikiniø ávykiø tikslingà iðkreipimà. Teisinës valstybës priima ástatyminius aktus 

apie apsisaugojimà nuo dezinformacijos (pvz., ástatymai apie atsakomybæ, dël 

melagingø þiniø skleidimo, provokacijos ir ekstremizmo ir kt.). 

DALYKINIAI ÞAIDIMAI SOCIOLOGIJOJE – socialiniø uþdaviniø sprendimo 

paieðkos, metodai, dël situacijø modeliavimo pritraukiantys kompetentingus 

ekspertus – specialistus ir vadybininkus. Ðie þaidimai apima scenarijaus ir taisykliø 

formavimà, dalyviø pasiskirstymà pagal vaidmenis, siuþeto versijø gausà. Dalykiniai 

þaidimai paplito formuojant valdymo sprendimø priëmimo ágûdþius, ieðkant 

nestandartiniø politiniø, socialiniø-ekonominiø, etniniø ir kitø problemø sprendimø. 

Ðie þaidimai gali bûti naudojami testuojant darbuotojø profesinius ir asmeninius 

sugebëjimus. 

148 



DEMOGRAFIJA – mokslas, tiriantis gyventojø sudëtá, kiekybinius ir kokybinius 

jos struktûros kitimus tam tikromis istorinëmis sàlygomis. Duomenis tyrimams 

teikia demografinë statistika. Demografinë aklavietë yra pati blogiausia situacija, 

kai gyventojø skaièiaus padidëjimas, aplinkos uþterðtumas ir ekonominis nuosmukis 

gali suþlugdyti pragyvenimo standartus ir padidinti mirtingumà. Demografinë 

kaita – perëjimas nuo didelio gimstamumo ir mirtingumo modelio prie maþo gimstamumo 

ir mirtingumo modelio. Demografinë politika yra socialiniø priemoniø 

sistema, kuria siekiama formuoti sàmoningà visuomenës paþiûrà á demografiniø 

problemø sprendimà. 

DIAGNOSTIKA (SOCIOLOGINË) – socialiniø problemø ir sociologø sugebëjimø 

tiksliai diagnozuoti socialines problemas, paþinimo metodø visuma, elektroniniø 

baziø su diagnostiniais duomenimis ir kompiuterinëmis programomis sukûrimas. 

Diagnostika nagrinëja þmoniø elgesio visuomenëje socialinius motyvus ir 

prieþastis, socialiniø procesø, reiðkiniø prieþasèiø – pasekmiø determinantà. Sociologinë 

diagnostika diagnozuoja visuomeniniø santykiø, tautos mentaliteto ir kultûros 

galimas permainas, atsiþvelgiant á ekonominio gyvenimo principø, ûkininkavimo 

formø ir valstybinio valdymo pokyèius. Tam naudojami kompiuteriniai testai ir 

klausimynai. 

DIVERGENCIJA (SOCIOLOGINË) – vienarûðiø socialiniø reiðkiniø, procesø, 

sistemø kiekybinës ir kokybinës ávairovës didinimo procesas. Pasaulyje, atskiroje 

tautoje arba valstybëje vyksta ir konvergencija, ir divergencija, t. y. ávairiø struktûriniø 

elementø iðsiskyrimas. Tai prieðingi, bet tarpusavyje susijæ procesai. Divergencija 

yra konvergencijos sàlyga ir prielaida bei atvirkðèiai. Socialinës divergencijos 

pavyzdþiai: industriniø visuomeniø ávairiapusiðkumo didëjimas ðiuolaikiniame 

pasaulyje, vienos rasës arba etnoso suskilimas á kelias giminiðkas rases ir etnosus. 

DIVERSIFIKACIJA (SOCIALINË) – socialinës veiklos objektø plëtra atsirandant 

naujiems struktûriniams elementams, silpnai susijusiems vienas su kitu. Socialinës 

sistemos posistemiø autonomizacijos stiprëjimas iðkelia bûtinumà vienyti pastangas 

sprendþiant atitinkamas visuomenës problemas. Ðiuo tikslu kuriasi amorfinës 

socialinës organizacijos, kuriø atskiri elementai iðsaugoja atitinkamus autonomiðkumo 

poþymius. Tai lemia savarankiðkø veiksmø pakankamà operatyvumà, bet 

reikalauja ið centriniø organø sumanumo, koordinuojant visø struktûriniø padaliniø 

funkcionavimà. 

DISKRIMINACIJA (SOCIALINË) – teisiø maþinimas arba atëmimas visuomenës 

nariams arba jø susivienijimams dël socialinës priklausomybës, turtinës padëties, 

gimimo vietos, pasireiðkianti net per skirtingas produktø kainas. Pastaroji yra 

identiðkø produktø skirtingø kainø nustatymas skirtingoms vartotojø grupëms. Diskriminacija 

gali bûti oficiali, paremta veikianèiais ástatymais, ir paslëpta, neoficiali, 

149

kada ástatymuose nëra socialiniø apribojimø ir net deklaruojamas visø visuomenës 

nariø lygiateisiðkumas, o realiame gyvenime to nëra. Pirmoji paprastai bûdinga 

totalitariniams ir autoritariniams reþimams, o antroji pasitaiko ir demokratinëse 

ðalyse. 

DISKURSAS SOCIOLOGIJOJE – socialinës komunikacijos rûðis, naudojama 

ávairiose sociologinëse apklausose (standartinis interviu, telefoninis monitoringas, 

profesinis bei asmeninis marketingas ir t. t.), siekiant optimalaus tarpusavio supratimo 

su respondentais, psichologinio suderinamumo ir ásigilinimo á apklausiamø 

asmenø nuomones, paþiûras ir motyvus. Jis pasireiðkia socialiniø subjektø tarpusavio 

bendradarbiavimo pozicijø, individualiø nuomoniø ir problemø svarstymu, palyginimu, 

variantø pagrindimu. Diskursas naudojamas praktikoje siekiant giliau 

iðstudijuoti visuomenës nuomonæ. 

DISPERSINË ANALIZË – statutinis metodas, nagrinëjantis faktoriø átakà socialiniam 

reiðkiniui, ekonominio eksperimento rezultatui. Pagal analizuojamø rodikliø 

skaièiø yra skiriama vienafaktorinë ir daugiafaktorinë analizë. Dvifaktorinës 

analizës pavyzdys: bendro klausimø skaièiaus anketoje, uþpildymo motyvacijos, gyvenamosios 

ir darbo vietos átaka gràþintø anketø skaièiui (koeficientui). 

DISTANCIJA SOCIOLOGIJOJE – socialiai reikðmingas ir priimtinas atstumas, 

ekonominis, teritorinis, kultûrinis intervalas tarp individø, socialiniø grupiø, 

sluoksniø, klasiø, kuris yra priimamas lyginant vienø individø socialinio statuso 

skirtumus su kitø individø analogiðku statusu. Distancija apibrëþia socialinio bendravimo 

dalyviø statusus. Distancijos pagrindà sudaro stratifikaciniai (klasiniai, turtiniai, 

iðsilavinimo) skirtumai tarp visuomeniniø sluoksniø ir individø. Ðie skirtumai 

nustato distancijos hierarchijà ekonominëje, politinëje, kultûrinëje sferose. 

Distancija palaikoma ávairiuose sociumuose per savotiðkus ritualus, kastinius þenklus 

ir poþymius, titulus, laipsnius, regalijas. Distancija bûtina ávairiø visuomenës 

sluoksniø, grupiø, klasiø gyvenimiðkos veiklos proceso struktûrizavimui. Taip distancija 

pasireiðkia kaip valstybinio valdymo elementas sociume. Nustatant distancijà 

sociologijoje naudojami ávairûs koreliacijos bûdai. 

DISFUNKCIJA (SOCIALINË) – socialinio organizmo funkcijø sutrikimas dël 

vidinës struktûros tvarkos sugriovimo, jos pusiausvyros su aplinka suardymo. Disfunkcija 

pakerta socialinio organizmo „sveikatà“, daþnai jà visiðkai praþudydama. 

Daugelis socialiniø struktûrø apibûdinamos atitinkamu santykiu tarp joms bûdingø 

socialiniø disfunkcijø ir funkcijø. Ðia prasme absoliuèiai „sveikø“ socialiniø organizmø 

nepastebima. Disfunkcija gali bûti atvira ir paslëpta (latentinë), taip pat ir 

specifinë ávairiose visuomenës dalyse. Socialinës disfunkcijos pagrindinë prieþastis 

yra paties socialinio gyvenimo sudëtingumas ir prieðingumas, jo nuolatinis vystymasis 

ir tobulinimas, vertybiø ir idealø, naujø organizacijos formø paieðka. 

150 



DOKUMENTAS (SOCIOLOGINIS) – plaèiàja prasme vienas ið pirminës sociologinës 

informacijos ðaltiniø. Dokumentai skirstomi pagal formà (rankraðèiai, 

maðinraðèiai, ikonografiniai, fonetiniai ir kt.), pagal autorius (asmeniniai, sudaromi 

privaèiø asmenø jø paèiø iniciatyva, oficialûs – ástaigø ir organizacijø), pagal 

patikimumo laipsná, informacijos pilnumà ir t. t. Siauràja prasme sociologiniai 

dokumentai yra tokie dokumentai, kurie sudaromi specialiai tyrimø tikslams (anketos, 

klausimynai, dienoraðèiai, stebëjimai ir kiti, taip pat skiriami taip vadinamieji 

lauko dokumentai). 

DOKUMENTINIS METODAS SOCIOLOGIJOJE – dokumento socialiniame 

kontekste nagrinëjimo ir aiðkinimo bûdas, tarnaujantis sociologinës informacijos 

gavimo ir analizës tikslams. Jis derina dvi dokumentø analizës puses: tradicinæ, 

susijusià su esamos informacijos supratimu, aiðkinimu, ir formalizuotà, siekianèià 

panaikinti tyrëjo nuostatø átakà dokumentø analizës eigai ir tyrimø rezultatams. 

Tradicinë analizë ágalina atsakyti á klausimus apie dokumento autoriø ir jo kûrimo 

tikslus, atskiria informacijà apie faktus nuo vertinimø, patikrina jø patikimumà ir 

tikrumà. Atsakymas á visus ðiuos klausimus sudaro palankias sàlygas formaliai dokumentø 

analizei, pagrástai paieðkos procedûrø standartizacija. 

DRAMATURGINIS POÞIÛRIS – socialiniø veiksmø ir reiðkiniø nagrinëjimo 

ir interpretavimo metodas, naudojamas simboliniame interakcionizme. Jis nagrinëja 

þmoniø, kaip aktoriø, sàveikà: socialiniai vaidmenys yra analogiðki teatraliniams 

vaidmenims. Siekdami savo tikslø, þmonës paprastai projektuoja tipinius „dramaturgiðkus“ 

vaidmenis, adekvaèius atitinkamai situacijai. Pastaraisiais metais ðis metodas 

aktyviai naudojamas socialinio gyvenimo praktikoje. Ávairiems ávykiams (þaidimams 

arba ritualams) suteikiama ypatinga simbolinë prasmë. Tokiø veiksmø pavyzdþiais 

gali bûti karaliø karûnacijos arba prezidentø inauguracijos, simbolizuojanèios 

visuomenës suvienijimà, taip pat deputatø demarðai, kariniai paradai, ávairûs 

masiniai ðou, ritualinës priemonës. 

EKONOMINËS GEROVËS MATAS – iðsami ekonominës gerovës iðraiðka, matuojama 

nacionalinio produkto apimtimi, tenkanèia vienam gyventojui, atsiþvelgiant 

á jo laisvalaiká, gamtos tarðà ir kitus gerovæ veikianèius nepiniginius veiksnius. 

EKONOMINË SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti ekonominiø 

procesø sociologinius aspektus ir þmoniø ekonominæ elgsenà visuomenëje, socialinio 

organizavimo formas, tarpusavyje susijusiø vaidmenø sistemas, vertybes ir normas, 

reguliuojanèius ekonominæ veiklà konkreèioje visuomenëje, tarpusavio santykius 

tarp ekonominiø institucijø 

EGZISTENCINIO MINIMUMO SKURDAS – skurdo samprata, pagal kurià 

skurstanèiomis laikomos ðeimos ir asmenys, kuriø pajamos yra nepakankamos ási- 

151

gyti minimumà reikmenø (maisto, pastogæ, drabuþiø ir pan.), reikalingø paprasèiausiam 

fiziniam produktyvumui iðlaikyti. 

EKONOMINIS ÞMOGUS – tobulai, racionalaus ir ekonominiu interesu besivadovaujanèio 

þmogaus idealizuotas ávaizdis. 

GEROVËS VALSTYBË – valstybë, pripaþástanti savo atsakomybæ uþ pilieèiø 

gerovæ ir organizuojanti programas socialiniams pavojams iðvengti. 

GYVENIMO BÛDAS – individø, socialiniø grupiø, visuomenës tipiðkos veiklos 

bûdø visuma, apþvelgiama kartu su gyvenimo sàlygomis ir leidþianti kompleksiðkai 

vertinti pagrindines socialines gyvenimo sferas: darbà, buitá, kultûrà, socializacijos 

sàlygas, socialiná aktyvumà, tiek normalaus, tiek ir deviantinio elgesio principus. 

Skiriamas istorinis (individo, socialinës grupës) gyvenimo bûdas, skirtingø sferø (miesto, 

kaimo) bei socialinës krypties (jaunimo, moterø, pensininkø) gyvenimo bûdas. 

GYVENIMO KOKYBË – socialinë kategorija, apibûdinanti þmoniø materialiniø 

bei kultûriniø gyvenimo sàlygø ypatybes ir savybes, jas lyginant su standartu 

arba tam tikru lygiu, ðiø sàlygø tinkamà patenkinimà; ðiuolaikinëje sociologijoje 

gyvenimo kokybë apima tas visuomenës ir asmens gyvenimo sritis, kuriø negalima 

iðreikðti kiekybiniais rodikliais. 

GYVENIMO LYGIS – fiziniø, intelektiniø, socialiniø þmogaus poreikiø patenkinimo 

laipsnis, daþniausiai nusakantis ðalies gyventojø ar jø grupës aprûpinimà jø 

gyvenimui bûtinomis gërybëmis. 

IDEALAS (SOCIALINIS) – tobulos visuomenës santvarkos pavyzdys, aukðèiausias 

galutinis tikslas optimizuojant visuomenës socialiná vystymàsi ir jo struktûras. 

Atstovaudamas socialiniø vertybiø sistemai, socialinis idealas yra svarbus socialiniame 

reguliavime, siekiant socialiniø struktûrø ir jëgø vienybës bei sutarimo, keliant 

visuomenës nariø iniciatyvà ir aktyvumà. Idealø – taikos, demokratijos, humanizmo, 

pilietinës visuomenës, teisinës valstybës, visuomeninës savivaldos ir kitø – bendrumas 

yra svarbiausias visuomenës susitelkimo veiksnys. Ir prieðingai, socialiniø 

idealø praradimas arba ryðkus pakeitimas paprastai suskaldo visuomenæ, didina 

socialinæ átampà, skatina socialinæ apatijà, pasyvumà ir kitas negatyvias pasekmes. 

IDENTIFIKACIJA (SOCIALINË) – atitikimo tarp individo arba grupës elgsenos 

ir supanèios socialinës aplinkos reikalavimø nustatymo procesas. Ji formuojasi 

socializacijos procese ir gali bûti nagrinëjama kaip ðio proceso specifinë pusë. Identifikacija 

yra institucionalizuota ir pasireiðkia per atskirø þmoniø ir grupiø veiksmø 

atitikimà instituciniams reikalavimams. Socialinë identifikacija prarandama, kada 

socialinëje aplinkoje vyksta þenklûs pokyèiai, susijæ su socialiniø institutø griovimu 

ir socialiniø normø bei vertybiø veikianèios sistemos perþiûra. 

IÐMATAVIMAS (SOCIOLOGINIS) – sociologinës informacijos gavimas ið tyrimo 

ðaltiniø ir jos analizë, susijusi su tyrinëtojø nuomone apie socialiniø objektø 

152 



struktûrà ir savybes, taip pat apie sociologinës informacijos prigimtá. Sociologui 

daþnai svarbu uþfiksuoti vieno ar kito objekto poþymius, o ne tik jo tipiðkumà. 

Todël sociologai parengia tokius iðmatavimo bûdus, kurie ágalina atsiþvelgti á unikalumà 

tipiniame objekte. 

IMUNITETAS SOCIOLOGIJOJE – socialiniø objektø gebëjimas apsisaugoti 

nuo jëgø, griaunanèiø socialinës sistemos vientisumà. Jo tikslas iðsaugoti individø, 

grupiø, ávairiø visuomenës sluoksniø, klasiø, socialiniø institutø, viso visuomeninio 

mentaliteto struktûras, ypatumus ir identiðkumà. Imuniteto ignoravimas gali deformuoti 

visà visuomeninæ bei ekonominæ farmacijà arba atskirus jos segmentus. Skiriamas 

iðorinis ir vidinis imunitetas. Pirmasis apima valstybës konstituciniø pagrindø 

gynimo mechanizmà, teritoriná vientisumà ir nacionalinæ nepriklausomybæ. Antrasis, 

t. y. vidinis, apima valstybiniø struktûrø kontrolës mechanizmà. 

INOVACIJA (SOCIALINË) – naujovë kaip þmoniø veiklos procesas ir rezultatas 

siekiant sukurti, iðplatinti ir ádiegti kaþkà nauja socialiniame gyvenime. Ði sàvoka 

atëjo á visuomenës mokslus ið etnologijos ir antropologijos dar XIX a. ir buvo 

prieðpastatoma sàvokai tradicija. Ðiuolaikinëje sampratoje socialinë inovacija reiðkia 

socialiniø naujoviø kûrimà, plëtrà ir naudojimà. Ðis procesas gali bûti radikalus 

arba kreipiamas palaipsniui tobulinti visuomenæ. 

INSTITUTAS (SOCIALINIS) – socialinës veiklos santykiniai pastovûs tipai ir 

formos, socialinës sistemos struktûriniai komponentai, besiskiriantys pastovia vidine 

struktûra, savo elementø integruotumu, daugiapusiðkumu ir funkcijø dinamiðkumu. 

Jis yra specifinis socialinës sistemos junginys, uþtikrinantis socialiniø ryðiø 

ir santykiø santykiná pastovumà visuomenëje. Kiekvienas socialinis institutas disponuoja 

materialinëmis sàlygomis, uþtikrinanèiomis sëkmingà normatyviniø nurodymø 

vykdymà ir socialinës kontrolës ágyvendinimà. Institutas turi savo veiklos tikslà, 

disponuoja funkcijomis, socialiniø statusø ir vaidmenø rinkiniu. Socialiniai institutai 

ágalina visuomenës narius tenkinti savo poreikius, stabilizuoja socialinius santykius, 

prisideda prie þmoniø ir visos socialinës sistemos veiksniø suderinimo ir 

integruotumo. 

INSTITUCIONALIZACIJA (SOCIALINË) – socialinës veiklos ávairiø tipø formavimo 

procesas pagal socialiniø institutø formà, t. y. ðios veiklos tapimas institucija; 

kurio nors socialinio fakto arba áproèio visuomeninis á(si)tvirtinimas. Ðis procesas 

atsiranda ir plëtojasi keturiø socialiniø prielaidø pagrindu: 

1) atitinkamø visuomeniniø poreikiø formavimas; 

2) bûtinø organizaciniø struktûrø formavimas ir plëtra; 

3) sudarymas socialiniø sàlygø ir galimybiø formuoti asmenybæ, vertybines orientacijas 

ir lûkesèius; 

4) naujos socialinës veiklos integracija á visuomeniniø santykiø struktûrà. 

153

Visas procesas pasibaigia formaliø ir neformaliø sankcijø formavimu bei socialinës 

kontrolës ágyvendinimu. 

INSTRUMENTINË FUNKCIJA – susijusi su socialinës sferos sociologinës 

analizës metodø, metodikos ir informacijos rinkimo technikos, socialiniø procesø 

reguliavimo, socialiniø technologijø parengimu. Tai ágalina automatizuoti socialiniø 

santykiø ir procesø valdymà. Socialiniø procesø dinamiðkumo plëtros sàlygomis 

tradiciniai socialinës analizës bûdai ir procedûros tampa vis maþiau patikimos. 

Socialinës sferos informacija ir kompiuterizacija, naujø technologijø taikymas sukuria 

prielaidas efektyviam socialinës sferos valdymui ðiuolaikinëmis sàlygomis. 

INSTRUMENTARIJUS (SOCIOLOGINIO TYRIMO) – sociologiniø metodø, 

technologijø ir bûdø visuma, naudojama, rengiant duomenis ir juos apdorojant. 

Jo sudëtis ir struktûra yra susijusi su pagrindiniais sociologiniø tyrimø etapais 

ir susideda ið: 

1) tyrimo parengimo (atrankos skaièiavimø); 

2) pirminiø duomenø rinkimo metodikos (instrukcijos, stebëjimø, reikalavimø 

atrankai ir duomenø analizei); 

3) apklausos vedimo metodikos (anketø iðsiuntimas ir surinkimas, interviu, elektroninë 

apklausa ir t. t.); 

4) gautø duomenø apdorojimo metodikos (anketø uþpildymo teisingumo tikrinimas, 

reprezentacinës informacijos atrinkimas, gautø duomenø apibendrinimas); 

5) sociologinio tyrimo rezultatø analitinës-informacinës interpretacijos metodikos 

(duomenø literatûrinis apdorojimas, informacijos koreliacinë analizë, 

grafinis pavaizdavimas, analitinis apibendrinimas). 

INTEGRACIJA – 1. Sisteminio struktûrinio metodo sàvoka, reiðkianti atskirø 

daliø sujungimà á vienà sistemà; tarp daliø ir jø funkcijø esantys santykiai, suprantami 

kaip koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesø poþiûriu. 

2. Valstybiø, jø visuomeninio, politinio ir ekonominio gyvenimo atskirø daliø 

sujungimas á vienà sistemà, joje nustatant kiekvieno elemento funkcijas ir vaidmená. 

3. Panaðiø objektø arba elementø sutelkimas bendriems veiksmams atlikti. 

Sociologijoje integracijos sàvoka vartojama dël socialiniø sistemø, jø vientisumo 

ir funkcionavimo pobûdþio. Svarbiausias rodiklis, o kartu ir integruotos ir sveikos 

visuomenës resursas yra organinis solidarumas. Moralinës taisyklës diktuoja pagrindines 

socialinio solidarumo sàlygas, þmones priverèia taikstytis vienus su kitais. 

Socialinës sistemos integracija vyksta bendrø vertybiø ir normø pagrindu visiems 

visuomenës nariams. Didëjant socialiniø veiksmø sistemos diferencijavimui 

ir sudëtingumui integracijos problemos taip pat didëja. Ðiuolaikinëmis sàlygomis 

ðios problemos ágyja ypatingà reikðmæ dël visos vertybinës-normatyvinës sistemos 

154 



krizës ir nebuvimo tø vertybiniø pavyzdþiø, kurie galëtø bûti visuomeninio konsensuso 

pagrindu. 

INTERVIU – socialinës informacijos gavimas þodine apklausa, siekiant sukurti 

darbines hipotezes, papildanèias ar patikslinanèias duomenis, gautus kitais tyrimo 

metodais, ar jas panaudoti kaip pagrindiná duomenø rinkimo bûdà. Atsiþvelgiant á 

formalizacijos laipsná yra skiriama: standartizuoti interviu, kada visiems respondentams 

uþduodami tie patys klausimai vienu ir tuo paèiu nuoseklumu; laisvasis 

interviu, vykstantis pasikalbëjimo forma duotàja tema. Kitaip nei anketavimas, interviu 

atlieka specialiai parengtas asmuo. Sociologijoje interviu yra „menas uþduoti 

klausimus“. Sëkmingo interviu bûtina sàlyga yra procedûrø prisilaikymas: 

1) respondento, kaip tyrinëjimo objekto, tikslus iðsirinkimas; 

2) interviu vietos ir laiko nustatymas, optimaliai atitinkantis tyrinëjimo tikslus 

ir uþdavinius; 

3) atsakymø ir pasikalbëjimo eigos iðsamûs, korektiðki uþraðymai; 

4) interviu medþiagos teisingas apiforminimas. 

Interviu sëkmë priklauso nuo bendravimo kokybës, kontakto tarp dalyviø, jø 

tarpusavio supratimo ir pasirengimo padëti vienas kitam. Sëkmingiausios interviu 

pritaikymo sritys: kokybiniai tyrinëjimai, ekspertø apklausos, telefoninës apklausos, 

pilotaþiniai tyrinëjimai, kontroliniai ir atrankiniai pasikalbëjimai. 

INTERESAS – individø, socialiniø grupiø ir bendrijø veiksmø prieþastis arba 

stimulas, kurie apibrëþia jø socialinæ elgsenà. Kitaip nei poreikis, interesas yra nukreipiamas 

ne tiek á vartojimo objektà, kiek á socialinius institutus, visuomenës 

ástaigas, nuo kuriø priklauso daiktø ir gërybiø paskirstymas. Skiriami asmeniniai, 

grupiniai ir visuomeniniai interesai, taip pat ekonominiai, socialiniai, politiniai ir 

dvasiniai interesai. Gali bûti nacionaliniai, regioniniai ir kiti interesai. 

INTERIORIZACIJA (INTERNALIZACIJA) – socializacijos proceso svarbiausia 

dalis. Tai iðoriniø veiklos struktûrø virtimas vidinëmis þmogaus psichikos struktûromis, 

pvz., ið socialinës aplinkos gauti ásakymai, nurodymai virsta þmogaus vidinëmis 

elgesio normomis, skatindami já màstyti ir veikti. Taèiau ne visi þmonës 

vienodai ásisavina ðias elgesio normas. Individo gyvenime iðkyla problemos tarp 

pirmos ir tolesnës interiorizacijos. 

INTERPRETACINËS PARADIGMOS – sociologinës teorijos, kurios nors ir 

pripaþásta, kad visuomenë susideda ið atitinkamø struktûrø, taèiau vis tiek remiasi 

postulatu, kad struktûras lemia individø socialûs veiksmai. Ðios krypties sociologams 

svarbiausia yra þmoniø socialinës elgsenos pavyzdþiø nagrinëjimas ir interpretacija. 

Kad sëkmingai vyktø þmogaus veiklos interpretacija, bûtina atsiþvelgti á 

socialiná, kultûriná, ekonominá, politiná, kalbiná ir kità kontekstà. Individo veiksmai 

gali bûti adekvaèiai suprasti, jei bus iðsaugota jø unikali reikðmë. Tokia inter- 

155

pretacija galima tik istoriniame ir tradiciniame kontekste. Èia svarbiausi yra normatyviniai-vertybiniai, 

darbiniai ir kiti individo gyvenimo aspektai. 

INFANTILIZMAS (SOCIALINIS) –jaunimo subkultûroje, besiformuojanti atotrûkis 

tarp biologinio ir sociokultûrinio jaunimo tapimo suaugusiais þmonëmis. Jis 

pasireiðkia dalies jaunimo, tapusio suaugusiais, nenoru vykdyti pastarøjø sociokultûrines 

funkcijas, kurti ðeimas ir t. t. Ðá reiðkiná galima vertinti kaip tam tikrà organizmo 

socialinës raidos sutrikimà: suaugæs þmogus turi vaikystës amþiui bûdingø 

bruoþø; toks þmogus nesugeba spræsti ir veikti savarankiðkai, nori bûti globojamas, 

linkæs á ávairias kompensacines reakcijas – fantazuoja, uþuot kà nors daræs. Tokia 

jaunimo pozicija atsispindi prieðingoje kultûrai ideologijoje ir átvirtinama kaip 

protestas prieð „suaugusiø kultûrà“. 

INFORMACIJA (SOCIALINË) – þiniø, duomenø, praneðimø apie socialiná 

gyvenimà visuma, esanti mainø objektas tarp visuomenës nariø, jø grupiø, organizacijø 

ir susivienijimø bei jø naudojama savo veikloje. Ji vaidina svarbø ir vis 

didëjantá vaidmená tiek þmoniø komunikacijoje, tiek ir visuomenës valdyme. Informacija 

tampa visuomeninio progreso svarbiausiu veiksniu. 

INFORMACINIS PATIKIMUMAS – gautos informacijos patikimumo charakteristika, 

parodanti duotosios informacijos adekvatumà matavimo objektui; tai indikatorius, 

kuris parodo, kad informacija gauta patikimø matavimo procedûrø pagalba. 

Informacijos patikimumui uþtikrinti naudojamos loginës áþvalgos apie galimas 

respondentø anketos klausimø formulavimo interpretacijas ir jø alternatyvas, 

gautø duomenø apie matuojamàjá objektà prieðpastatymas patikimiems duomenims, 

ekspertø vertinimams, indeksø nustatymui. 

INFORMACINË VISUOMENË – tai atvira, iðsilavinusi, nuolat besimokanti ir 

savo veiklà grindþianti þinojimu visuomenë, kurioje tiek paprasti gyventojai, tiek ir 

visø lygiø vadovai turi galimybæ efektyviai naudoti ðiuolaikines informacines technologijas 

ir nacionalinius bei globalinius skaitmeninius informacijos iðteklius, o 

jos sudarytos valstybës bei savivaldos institucijos, pasitelkdamos ðias technologijas 

ir iðteklius, priima sprendimus ir uþtikrina gyventojams vieðosios informacijos prieinamumà 

ir patikimumà. 

INFORMACIJOS VIEÐUMAS, ARBA VISUOMENËS TEISË ÞINOTI – ðio 

principo svarbiausias aspektas – aktyvus, demokratiðkas pilieèiø bei ávairiø interesø 

grupiø dalyvavimas sprendþiant socialinës-ekonominës ir aplinkosaugos raidos problemas. 

Pilieèiai turi teisæ naudotis informacijos ðaltiniais, kurie suteiktø reikiamø 

þiniø apie aplinkos bûklæ, uþterðtumo lygá, tarðos ðaltinius, planuojamà ûkinæ veiklà 

bei jos galimà poveiká aplinkai ir visuomenei. 

KARJERA – Didëjant darbuotojo greitas ir sëkmingas kilimas tarnyboje, visuomeninës 

ir mokslinës veiklos srityse. Tai þmogaus socialinis kilimas visà gyvenimà. 

156 



Paprastai karjera asocijuojasi su individo profesine veikla, taèiau sociologijoje ðis 

terminas ágauna platesnæ prasmæ. Galima iðskirti profesinæ ir organizacinæ karjerà. 

Profesinë karjera – tai ávairûs vystymosi etapai, kuriuos darbuotojas praeina profesinës 

veiklos procese (mokymasis, darbas, profesinis augimas, iðëjimas á pensijà). 

Organizacinë karjera apima darbuotojo padëties nuoseklø kilimà vienoje organizacijoje 

ir ágyvendinama trimis kryptimis: vertikaliai, horizontaliai ir centrine. Pirmoji 

reiðkia kilimà á vis aukðtesná struktûrinës hierarchijos lygá, antroji – perëjimà 

á kità veiklos sritá, o treèioji – verþlø kilimà karjeros laiptais toje paèioje ar kitoje 

organizacijoje. kvalifikacijai ir amþiui, karjeros tikslai taip pat keièiasi. 

KASTA – þmoniø grupë (socialinë, profesinë, etninë arba religinë), uþimanti 

atitinkamà vietà socialinëje hierarchijoje ir kurios bendravimas su kitomis grupëmis 

yra ribojamas. Kasta bûdinga uþdaroms socialinëms sistemoms, kurios þenkliai 

apribojo horizontaløjá ir vertikaløjá socialiná mobilumà. 

KOLEKTYVAS – socialinë grupë, kurioje dera jos nariø visuomeniniai, grupiniai 

ir individualûs interesai; organizuota þmoniø bendruomenë, kurià jungia konkreti, 

visuomenei naudinga veikla ir jos metu atsiradæ bendradarbiavimo, tarpusavio 

paramos ir atsakomybës santykiai: bendri interesai ir elgesio normos. Kolektyvas 

yra visuomenës làstelë, kurioje atsispindi pagrindiniai socialiniai ryðiai ir bendradarbiavimas 

tarp asmenybës ir visuomenës. Kolektyvai skirstomi á darbo (gamybinius), 

mokymo, socialinius, politinius, kultûrinius, buitinius, karinius, sporto ir 

kt. 

KOLEKTYVIZMAS – santykiai, pagrásti draugiðku bendradarbiavimu ir savitarpio 

pagalba. Tai bendrø veiksmø ir gyvenimo bûdo principas, kuris pripaþásta 

kolektyvo, visuomenës primatà prieð individà. Jis sukuria socialiná faktà. Su kolektyvizmu 

yra susijæs kolektyvinës sàmonës, elgesio ir vertybiø pavyzdþiø vaidmuo. 

Ðia prasme jis yra vienas ið svarbiausiø dorovës principø. 

KAIMO SOCIOLOGIJA – sociologijos sritis, tirianti kaimo plëtros dësningumus 

bei funkcijas ir teikianti jø tyrimui pagrindinius metodologinius principus. 

KOMPIUTERINËS TECHNOLOGIJOS – maðinos ir jø naudojimo bûdai, 

kuriø pagalba per sekundæ galima atlikti milijonines operacijas. Kompiuteriniø 

technologijø plëtra revoliuciniu bûdu paveikë prekiø ir paslaugø gamybos pobûdá 

visuomenëje. Be to, pasikeitë milijonø þmoniø gyvenimas, ásigijus kompaktinius 

personalinius kompiuterius. Tolesnis ðiø technologijø plëtojimasis bus vienas ið 

svarbiausiø visuomenës gyvenimo veiksniø XXI a. 

KONGLOMERACIJA – ávairiø ekonomikos sektoriø, kompanijø susivienijimo 

procesas, savo veikla prasiskverbiantis á daugelá savarankiðkø rinkø. Konglomeratai 

sociologus domina dël masinës informacijos priemoniø. Dalis ðiø kompanijø turi 

interesø daugelyje informacinës veiklos sferø. 

157

KONSENSUSAS – priëmimas nutarimø bendru sutarimu (be balsavimo, niekam 

neprieðtaraujant), t. y. sutarimas, vienybë. Sociologijoje konsensuso sàvoka 

traktuojama plaèiai ir vartojama apibûdinti bûklei, uþtikrinanèiai visuomenës susitelkimà 

ir solidarumà. Konsensuso buvimas numato visuotiná visuomenës normø ir 

vertybiø pripaþinimà, taip pat visuomeninio gyvenimo kûrimà bendradarbiavimo, 

o ne konflikto pagrindu. Uþtikrinant konsensusà paprastai dalyvauja legitiminë 

(pripaþástama ástatymu) valdþia, kuri taip pat garantuoja visuomenës stabilumà. 

KONFLIKTAS – prieðingø, nesuderinamø norø, poreikiø, tikslø susidûrimas, 

sukeliantis sunkiø iðgyvenimø. Skiriamas vidinis konfliktas tarp individø, t. y. dviejø 

þmoniø ar grupiø konfliktas. Tai beveik vienodai stipriø, bet prieðingø norø, 

poreikiø, interesø susidûrimas. Konfliktas tarp individø – susidûrimas tokiø þmoniø, 

kurie siekia nesuderinamø tikslø, turi prieðingø interesø. Ekonomine prasme 

konfliktas yra prieðingø dirbanèiojo ir darbdavio interesø susidûrimas. Konfliktai 

paprastai kyla tada, kai vienas ið ðiø individø paþeidþia darbo kontrakto sàlygas. 

Sociologine prasme konfliktas yra visuomenës socialiniø grupiø ir ávairiø interesø 

kovos iðraiðka. Visuomeninis gyvenimas paremtas prievarta, todël skatina prieðingumà 

ir net smurtà. Tad socialinës sistemos turi prieðtaravimø ir nuolat kinta. 

LOBIZMAS – 1) ávairiø klausimø sprendimas, tarp jø ir politiniø, dël kieno 

nors interesø paveikiant ástatymø leidëjus, vyriausybës ar kitus tarnautojus; 2) socialiniø 

grupiø, kurios atsisako savo politiniø interesø, veikla. Lobizmo proceso realizavimas 

vadinamas lobizavimu, o asmenys, realizuojantys spaudimo politikà, – lobistais. 

Praktiðkai visos didþiosios korporacijos, verslininkø sàjungos, profsàjungos, 

visuomeninës organizacijos turi specialius poskyrius, uþsiimanèius tiktai lobizavimu 

ir kuriuos sudaro (atsiþvelgiant á tai, kokia yra organizacija) nuo keliø deðimèiø 

iki keliø ðimtø þmoniø. Praktika rodo, kad uþsiimant lobizmu naudojamasi 

ir kitais metodais, pvz., paruoðtø ástatymø projektø tekstø áteikimas ástatymø leidëjams 

dël jø parengimo, organizacijos siuntimø ruoðimà kongreso nariams, uþmezgant 

asmeninius kontaktus su ástatymø leidëjø ir vykdanèiøjø organø nariais kongreso 

kuluaruose ir t. t. 

LYTIS – biologinis asmens tapatumas, sàvoka, nurodanti biologinius moterø ir 

vyrø skirtumus, kurie yra nekintantys ir universalûs, vienodi visose visuomenëse bei 

kultûrose. 

LYÈIØ VIENODØ GALIMYBIØ UÞTIKRINIMAS RAIDOS PROCESE – á 

aktyvius veiksmus orientuotas planavimo procesas, siekiant uþtikrinti vienodas moterø 

ir vyrø galimybes kontroliuoti materialinius visuomenës iðteklius bei vienodai 

dalyvauti priimant sprendimus visose visuomenës gyvenimo srityse. Atsiþvelgiant á 

egzistuojantá darbo pasidalijimà tarp lyèiø, raidos planavimo procesuose akcentuojamas 

bûtinumas spræsti tas problemas, kurios trukdo moterims atlikti jø socialinius 

158 



vaidmenis (pavyzdþiui, ikimokykliniø vaikø ástaigø tinklo plëtra, lengvatiniø kreditø 

moterims teikimas, jø sveikatos bûklës gerinimas ir t. t). 

NACIONALINIAI INTERESAI – a) plaèiàjà prasme – valstybiniai ðalies interesai, 

t. y. valstybës, kaip socialinio, politinio vieneto, poreikiø iðraiðka visose visuomeninio 

gyvenimo srityse; b) siauresne prasme – nacijos ar kito etnoso interesai 

kaip jø politinio, ekonominio, socialinio ir dvasinio gyvenimo poreikiø iðraiðka. 

POMOKESTINIS DARBO UÞMOKESTIS – iðmokëtasis darbo uþmokestis, 

apskaièiuojamas ið viso darbo uþmokesèio atskaièius privalomuosius mokesèius. 

NOMENKLATÛRA – grupë valdininkø, þymiø þmoniø, uþimanèiø savo padëtá 

ne pagal stratifikacijos ir socialinio mobilumo logikà ar principus, o paskiriamø 

ar átvirtinamø valdþios struktûrø valia ið virðaus. Toks valdþios elgesio bûdas liudija 

apie jos nenatûralø formavimàsi, silpnà socialinæ atramà ir grësmæ prarasti ðià valdþià 

jà ágyvendinantiems. 

NOMINALIZMAS SOCIOLOGIJOJE – socialinë koncepcija, kurios iðeities 

taðkas yra þmogaus ir jo socialiniø veiksmø pripaþinimas, taip pat pripaþinimas 

visko, kas yra socialu. 

NUOPELNØ PRINCIPAS SOCIALINËJE APSAUGOJE – teisës á socialinæ 

apsaugà ir apsaugos dydþio susiejimas su asmens iðankstiniais ánaðais (pinigine 

ámoka) á socialinës apsaugos sistemà. Tiek iðankstinë ámoka, tiek iðmoka paprastai 

nustatoma atsiþvelgiant á gauto darbo uþmokesèio dydá. 

PAGRINDINIØ REIKMIØ SKURDAS– skurdo samprata, pagal kurià skurstanèiais 

laikomi asmenys ir ðeimos, kuriø iðtekliai nepakankami patenkinti minimalius 

individualaus vartojimo poreikius (maisto, pastogës, drabuþiø ir pan.) ir 

kuriems sunkiai pasiekiamos pagrindinës paslaugos, teikiamos ir vartojamos bendruomenëje 

(geriamas vanduo, sanitarija). 

PASIRINKIMO VERTË – aplinkos vartojamosios vertës aspektas, nusakantis 

individø santykines preferencijas tarp gërybës vartojimo dabar ir jos iðsaugojimo 

ateièiai, iðlaikant bûsimo vartojimo pasirinkimo galimybæ (ekonomistø terminu – 

opcijà). Atidëdami kokios nors gërybës vartojimà, mes siekiame iðsaugoti galimybæ 

ateityje vartoti jà taip, kaip tuomet mums bus priimtina. Ekonominë pasirinkimo 

vertës iðraiðka yra individo ryþtas mokëti uþ vartojimo pasirinkimo galimybës iðsaugojimà. 

PRAKTINË SOCIOLOGIJA – sociologinio mokslo ðaka, pagrásta teorine sociologija. 

Praktinë sociologija kaupia empirinius socialinius aktus, padeda spræsti 

aktualias praktines problemas, praturtina teorinæ sociologijà praktiniø tyrimø duomenimis. 

POLITINË (POLITIKOS) SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti 

politikà kaip socialiná institutà, valdþios funkcionavimà ir paskirstymà visuomenë- 

159

je, politinës sferos tarpusavio santykius su kitomis visuomeninio gyvenimo sferomis, 

politiniø institutø tarpusavio santykius su kitais socialiniais institutais. 

PROGNOSTINË FUNKCIJA – susijusi su socialinës sferos funkcionavimo ir 

plëtros tendencijø bei dësningumø iðaiðkinimu, jos transformacijos trumpalaikiø ir 

ilgalaikiø prognoziø parengimu. Ji atspindi socialinës praktikos poreikius, sukuriant 

optimalias sàlygas gyventojø iðplëstinei socialinei reprodukcijai. 

REALUS DARBO UÞMOKESTIS – darbo uþmokesèio perkamoji galia. Realiojo 

darbo uþmokesèio indeksas apskaièiuojamas darbo uþmokesèio, ið kurio iðskaityti 

mokesèiai, indeksà dalijant ið vartojimo kainø indekso. 

REPRODUKTYVUS DARBAS – privaèioje sferoje (namø ûkyje) atliekami darbai, 

kurie padeda visuomenës nariams save tobulinti, siekiant patenkinti kasdienius 

þmoniø poreikius, ir yra neapmokami. 

SOCIALINË ADAPTACIJA – individo arba grupës aktyvaus pritaikymo prie 

socialinës aplinkos atitinkamø materialiniø sàlygø, normø, vertybiø procesas. 

SOCIOLOGINËS ANALIZËS LYGIAI – ávairûs sociologiniai poþiûriai á socialiniø 

realijø nagrinëjimà. 

Tradiciðkai iðskiriami trys lygiai: 

o pirmas lygis orientuotas á procesø ir reiðkiniø nagrinëjimà visoje visuomenëje, 

á jos bendrumø analizæ bei sàveikà. Ðis lygis iðskiriamas makrosociologijoje, 

kuri nagrinëja visuomenæ kaip visumà ir jos struktûras kaip tos visumos dalis; 

o antras lygis orientuotas á þmoniø elgesá nedidelëse grupëse, jø vertybiø 

orientacijà ir tarpusavio santykius. Tai ryðku mikrosociologijoje. 

o treèias – á konkreèiø faktø analizæ atskirose þiniø srityse, kaip tai yra 

realizuojama vidutiniø teorijø lygyje. 

Skirtumai tarp lygiø sàlyginiai, visi veikia vienas kità, nes realiai negalima aiðkiai 

atskirti dalies ir visumos, svarbesnio ir maþiau svarbaus. 

SOCIALINIS AKTYVUMAS – þmogiðkosios veiklos formø visuma, sàmoningai 

orientuota spræsti uþdavinius, iðkylanèius visuomenei, klasei, socialinei grupei. 

Socialinio aktyvumo subjektu gali bûti asmenybë, kolektyvas, socialinë grupë, sluoksnis, 

klasë ar visa visuomenë. Socialinis aktyvumas ryðkus ávairiose srityse: dvasinëje, 

visuomeninëje, politinëje, kultûros ir buitinëje. 

SOCIOLOGINËS ANKETOS KALBA (SAK)– sudëtingø kalbiniø kombinacijø, 

lingvistiniø þenklø, grafiniø simboliø sistema, kuri naudojama sociologinei anketai 

þodþiu arba raðtu sudaryti. Pagrindiniai SAK reikalavimai: formuluoèiø aiðkumas 

ir tikslumas, klausimø vienareikðmiðkumas (nedviprasmiðkumas), trumpumas 

ir prieinamumas respondentams, plati respondentams pateikiamø uþdarø klausimø 

bei atsakymø variantø paletë. SAK skiriasi nuo analitinës-informacinës kalbos, 

nes turi turëti kalbos ypatumus, vartojamus sociologinio tyrimo aplinkoje. Sociolo- 

160 



gijoje iðskiriama: tyrinëtojo kalba – mokslinë, turinti specifines definicijas, terminus, 

orientuota á paruoðtà skaitytojà, ir respondentø kalba – aiðki ir prieinama tam 

tikro socialinio sluoksnio respondentams, kurie turi tam tikrà iðsilavinimà ir gyvena 

konkreèioje teritorijoje. SAK turi bûti tokia, kad kiekvienas respondentas galëtø 

savarankiðkai uþpildyti anketà tada, kada nenumatytas tyrinëtojø bendravimas su 

respondentais. 

SOCIALINË APSAUGA – 1) vieðosios politikos priemonës, kuriomis siekiama 

apsaugoti asmenis tokiose gyvenimo situacijose ir tokiomis sàlygomis, kada jø gyvenimui 

(gyvenamajam bûstui) gali kilti pavojus; 2) apsauga, kurià visuomenë, naudodama 

ávairias priemones, teikia savo nariams nuo ekonominiø ir socialiniø nelaimiø, 

atsirandanèiø dël þymaus uþdarbio sumaþëjimo ar jo mokëjimo nutraukimo 

dël ligos, motinystës atostogø, suluoðinimo darbe, nedarbo, invalidumo, senatvës ir 

mirties. Ji taip pat apima medicininæ prieþiûrà ir paramà ðeimoms su vaikais. 

SOCIALINIS APRÛPINIMAS – priemonës ir fondai, skirti gyventojams suteikti 

materialinæ pagalbà. 

SOCIALINË ATSKIRTIS – nurodo socialines grupes, kurios yra menkiau integruotos 

á visuomenæ ir kurios turi maþiau arba visai neturi galimybiø dalyvauti 

politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultûriniame visuomenës gyvenime. 

Socialinës atskirties prieþastis galima grupuoti á teisines, ekonomines, kultûrines 

bei psichologines. 

SOCIALINIS EKSPERIMENTAS – socialiniø reiðkiniø ir procesø tyrinëjimo 

metodas, kuris taikant stebimi socialinio subjekto pokyèiai pagal numatytà programà 

ir praktinius tikslus. 

SOCIALINIS DRAUDIMAS – nuopelnø principu organizuota socialinë apsauga, 

kuri paprastai finansuojama per ámokas á specialius, valstybës biudþeto atþvilgiu 

autonomiðkus fondus; teisæ á iðmokà uþtikrina sumokëtos apdraustojo ir 

(arba) jo darbdavio ámokos, ámokø ir iðmokø dydþiai, susieti su apdrausto asmens 

uþdarbiu, taèiau galimas perskirstymas ið didesnes pajamas gavusiøjø neturtingesniøjø 

naudai. Dalyvavimas socialiniame draudime paprastai esti privalomas. 

SOCIALINIS FAKTAS – 1) vienintelis, visuomeniðkai reikðmingas ávykis arba 

vienareikðmiø ávykiø, tipiniø vienai ar kitai socialinio gyvenimo srièiai arba bûdingø 

atitinkamiems socialiniams procesams, visuma; 2) ávykis, apraðytas tiksliomis 

sàvokomis nurodant socialinës situacijos specifikà. 

SOCIALINË GEROVË – gerovë, kurià apibûdina asmenybës, ðeimos, socialinës 

grupës gyvenimo lygis ir kokybë, materialiniø ir dvasiniø poreikiø patenkinimo 

laipsnis, taip pat konkreèiø asmenø socialinë savijauta. 

SOCIALINIS INSTITUTAS – istoriðkai susiformavusios visuomeninio gyvenimo 

organizavimo ir reguliavimo formos (pvz., ðeima, religija, ðvietimas ir t. t.), 

161

uþtikrinanèios gyvybiðkai svarbiø visuomeninio gyvenimo funkcijø ágyvendinimà. 

SOCIALINË INFORMACIJA – socialinës tikrovës, visuomenës gyvenimo atspindys, 

kà nors praneðant ar perteikiant þinias. 

SOCIALINË INÞINERIJA –taikomøjø socialiniø mokslø poþiûriø, orientuotø 

á þmoniø elgsenos ir nuostatø pokyèius, socialiniø problemø iðsprendimà; socialiniø 

institutø adaptacijà besikeièianèioje visuomenëje ir socialinio stabilumo iðsaugojimà, 

visuma. 

SOCIALINË IÐMOKA – piniginis iðmokëjimas ar parama natûra (pvz., socialinio 

draudimo pensija, paðalpa ðeimoms, auginanèioms vaikus ir pan.), teikiama 

socialiai remtiniems asmenims arba ðeimoms. 

SOCIALINIS KAPITALAS – socialinës organizacijos bruoþai – grupës nariø 

santykiø tinklai, bendros normos, organizacijos nariø pasitikëjimas, bendri ásitikinimai, 

kurie padeda socialinës organizacijos nariams bendradarbiauti ir didinti 

socialinës organizacijos veiklos efektyvumà. Socialinis kapitalas apima: a) socialinius 

santykius, kurie socialinei grupei priklausianèiam individui atveria kelià prie 

kitø grupës nariø resursø, b) grupës nariø disponuojamø iðtekliø kieká ir kokybæ. 

SOCIALINËS KATEGORIJOS – apima bendras mokslams, sociologijai ir specifines 

vidines kategorijas. Prie mokslams bendrø kategorijø priskiriama: procesas, 

struktûra, funkcijos, elementai, ryðiai, vystymasis ir kt. Jos vartojamos socialinei 

sferai ir jos posistemëms apraðyti. Ið bendrosios sociologijos pasisavintos tokios 

kategorijos: socialiniai santykiai, socialinë veikla, socialinis statusas, socialinë struktûra, 

socialinë situacija, socialinë norma; ið teoretinës ekonomikos – pasiskirstymas, 

vartojimas, pajamos vienam gyventojui; ið socialinës psichologijos – elgsena, 

socialinë átampa, socialinë nuoskauda, socialinis tolerantiðkumas. 

Socialinës sferos sociologinës teorijos kategorijoms priklauso: socialinë sfera, 

socialinës sferos potencialas, socialinis saugumas, socialinë gerovë ir kt. 

SOCIALINË KÛRYBA – aukðèiausia socialinës veiklos forma, kûrybinis procesas, 

kuriuo siekiama pertvarkyti ir sukurti kokybiðkai naujas socialiniø santykiø ir 

visuomenës bûties formas. 

SOCIALINIS MOBILUMAS – individø arba grupiø persikëlimas socialinëje 

erdvëje. Skiriamos dvi mobilumo rûðys: horizontalus ir vertikalus. Horizontalus 

socialinis mobilumas reiðkia persikëlimà socialinëje struktûroje nepakintant socialiniam 

statusui; vertikalus – susijæs su individo ar grupës prisikëlimu socialinës 

hierarchijos sistemoje, áskaitant ir socialinio statuso pasikeitimà. 

SOCIALINËS NORMOS – elgesio standartai ir lûkesèiai, reguliuojantys þmoniø 

poelgius, visuomenës gyvenimà, santykius su kultûrinëmis vertybëmis, stiprinantys 

visuomenës vienybæ ir stabilumà. Socialinës normos atsiranda socialiniø vertybiø 

pagrindu. Socialinës vertybës iðreiðkia poþiûrá á socialinës tikrovës reiðkinius 

162 



ir procesus, o socialinës normos nurodo, kà ir kaip daryti. Todël jos yra daug 

konkretesnës þmoniø santykiø atþvilgiu, jø pavyzdþiai, nubrëþiantys leistino elgesio 

ribas, taikytini konkreèioms þmoniø veiklos sàlygoms. Socialiniø normø daþniausiai 

laikomasi dël socialinio paskatinino ar bausmës baimës, t. y. dël galimø 

pozityviø ir negatyviø sankcijø. Socialinës normos skirstomos á teisines ir moralines. 

SOCIALINIS NURODYMAS (DIREKTYVA) – bendra individo orientacija apie 

atitinkamà socialiná objektà. Ðis nurodymas apima tris aspektus: kognityvøjá (objekto 

ásisàmoninimas), efektyvøjá (emocinis objekto vertinimas) ir elgsenos (nuosekli 

elgsena objekto atþvilgiu), taip pat jø funkcijas (prisitaikymo, paþinimo, savireguliacijos, 

apsaugos). Atsiþvelgiant á nurodymà vienam ar kitam objektyviam veiksniui 

(motyvas, tikslas, veiklos sàlyga), skiriami tokie nurodymai (direktyvø lygiai): 

prasminis, tikslinis, operacinis. 

SANTYKINIAI NEPRITEKLIAI – samprata, pagal kurià skurstanèiomis laikomos 

ðeimos ar asmenys, kuriø gyvenimo sàlygos yra daug blogesnës uþ áprastas 

toje visuomenëje. Ðiems þmonës pasiekiami iðtekliai tiek daug skiriasi nuo vidutiniø 

ðeimø ar asmenø turimø iðtekliø, kad jie iðstumiami ið áprasto gyvenimo bûdo, 

paproèiø, veiklos galimybiø. 

SOCIALINËS NUOSTATOS – asmens nusistatymas dël santykiø su tam tikru 

socialiniu objektu. Asmens veiksmus vienu ar kitu atveju lemia objekto sàmonës 

lygis, jo poreikiai. Todël jos nagrinëjamos ir kaip objektyvus poreikis, turintis savas 

realizavimo formas. Formos gali bûti ávairios, todël tas pats poreikis gali bûti ávairiose 

nuostatuose. 

SOCIALINË PARAMA – stokos principu paremta socialinë apsauga, kuri teikia 

pagalbà neturintiems lëðø pragyventi asmenims, ávertinus jø turimas lëðas, ir 

kuri finansuojama ið bendrøjø valstybës pajamø. 

SOCIALINËS PARTNERYSTËS IR BENDROS ATSAKOMYBËS PRINCI- 

PAS – tvari raida ámanoma tik atsiþvelgiant á nuomoniø ávairovæ ir plëtojant ávairiø 

socialiniø grupiø bei institucijø dialogà. Jo dalyviai – vyriausybës, savivaldybës, 

bendruomeniø atstovai, ûkio asociacijø bei ámoniø atstovai, mokslo ir ðvietimo ástaigos, 

nevyriausybinës organizacijos, tarptautinës institucijos. Bendros atsakomybës, 

kuria dalijasi ávairios visuomenës grupës, suvokimas labai svarbus ne tik ieðkant 

tvarios raidos keliø, bet ir apskritai siekiant uþtikrinti demokratinæ raidà. 

SOCIALINIS PASITENKINIMAS – individo sàmonëje apibendrintas savo socialinio 

gyvenimo sàlygø ir gyvenimo kokybës suvokimas bei vertinimo visuma. 

SOCIALINË PAÐALPA – piniginë socialinës apsaugos garantuojama iðmoka, 

padedanti gavëjui patenkinti bûtiniausius poreikius, kompensuoti prarastas pajamas 

ar papildomas iðlaidas. 

163

SOCIALINIAI PAVOJAI – ávykiai, kurie lemia asmenø ar ðeimos pajamø praradimà, 

þymø jø sumaþëjimà arba papildomas iðlaidas ir kuriø padariniams likviduoti 

numatomos socialinës apsaugos priemonës. Socialiniais pavojais visuotinai 

pripaþinti senatvë, mirtis, liga, motinystë, nedarbas, vaikø iðlaikymas. 

SOCIALINIS PLANAVIMAS – planavimas, nustatant socialiniø procesø tikslus, 

rodiklius, uþduotis, terminus, tempus, proporcijas, atsiþvelgiant á jø plëtros 

optimizacijà, socialiniø veiksniø ir rezervø planiná reguliavimà. 

SOCIALINIAI POKYÈIAI – socialinio objekto perëjimas ið vienos bûklës á 

kità; bet kuri modifikacija visuomenës socialinëje organizacijoje, jos socialiniuose 

institutuose ir socialinëje struktûroje. 

SOCIALINË POLITIKA – visuomenës ir valstybës veikla, plëtojanti visuomenës 

socialinæ sferà, keliant gerbûvá, gerinant gyvenimo bei darbo sàlygas. 

SOCIALINIAI POREIKIAI – vitaliniø, arba gyvybiniø, poreikiø (miego, maisto, 

poilsio, sveikatos palaikymo) ir intelektualiø, dvasiniø (paþinimo, mokymosi, bendravimo, 

darbo, kûrybinës iðraiðkos, politinio dalyvavimo) poreikiø visuma. Natûralûs 

poreikiai turi savo optimalias ribas, ir ðia prasme juos vadiname protingais 

poreikiais. Jie lengviau prieinami sociologinei analizei. Intelektiniai ir dvasiniai 

poreikiai ið esmës yra begaliniai ir labai sudëtingi pagal apimtá, struktûrà ir turiná. 

Socialiniø poreikiø skirtumai visada yra susijæ su vidiniu turiniu, juos lemia ávairios 

socialinës veiklos rûðys, socialiniai santykiai ir procesai. 

SOCIALINIS PRESTIÞAS – visuomenës ávairø rûðiø veiklos vertinimas, jà lyginant 

su nusistovëjusiais kultûriniais standartais ir vertybëmis. Ðio ávertinimo pagrindu 

nustatoma individo ar grupës vieta socialinio prestiþo hierarchijoje. Jam 

priskiriama tam tikra pagarba, privilegijos, valdþia ir t. t. Tai ypaè iðryðkëja socialinëje 

stratifikacijoje. Socialinës grupës ir sluoksniai, kaip ir patys þmonës, yra vertinami 

ir skirstomi rangais, atsiþvelgiant á jø socialinio prestiþo laisná. 

SOCIALINË PRIEVARTA – jëgos ar jos grësmës naudojimas socialiniame gyvenime 

su fizinës ar psichologinës prievartos tikslu. 

SOCIALINIS PROGNOZAVIMAS – socialiniø problemø sprendimo bei plëtros 

planø perspektyvos mokslinis pagrindimas. Socialinis prognozavimas neatsiejamas 

nuo socialinio progreso perspektyvø tyrinëjimø ir reikalingas atitinkamø metodø 

ir analizës. Socialinis prognozavimas gali numatyti socialiniø procesø sprendimo 

ávairias alternatyvas atitinkamomis þmogaus veiklos sàlygomis. 

SOCIALINIS PROJEKTAVIMAS – bûsimo socialinio objekto parametrø sistemos 

moksliðkai pagrástas konstravimas arba esamo objekto kokybiðkai nauja bûklë, 

viena ið socialinio valdymo formø. 

SOCIALINIS PROGRESAS – 1) perëjimas prie sudëtingesniø visuomeninio 

gyvenimo formø; 2) socialiniø santykiø pokyèiai, didinantys socialines laisves ir 

164 



socialiná teisingumà bei uþtikrinantys visuomenës nariø lygybæ. 

SOCIALINIAI SANTYKIAI – ryðiai ir kontaktai tarp socialiniø grupiø atstovø, 

nevienodai dalyvaujanèiø visuomenës ekonominiame, politiniame ir dvasiniame 

gyvenime dël gyvenimo bûdo, lygio ir kokybës. 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJOS DALYKO STRUKTÛRA – nagrinëja: 

santykius tarp þmoniø grupiø, uþimanèiø ávairià padëtá visuomenëje ir besiskirianèiø 

ne tik nevienodu dalyvavimu ekonominiame gyvenime, pajamø 

ðaltiniais, bet ir iðvystymo lygiu, visuomenës sàmonës tipu, gyvenimo bûdu; 

socialinës sferos valdymo efektyvumà, subjektø veiklos, socialinës reprodukcijos 

rezultatus, socialinës sferos bûklæ ir dinamikà, gyventojø socialiná saugumà 

ir apsaugojimà kaip integraliná jos plëtros rodiklá; 

ávairiø socialiniø grupiø interesus, lûkesèius ir prioritetus, þmoniø veiklos, 

galimybiø ir vystymosi perspektyvà, ásisàmoninimà ir vertinimà, savo kûrybiniø 

potencijø ágyvendinimà; 

socialinës sferos funkcionavimo ir plëtros specifinius dësningumus, valdymo 

socialiniø mechanizmø bendras ir specifines charakteristikas; 

konkreèias socialines problemas, registruojamas realijas, ágalinèias pagilinti 

stebimø reiðkiniø ir procesø interpretacijà. 

SOCIALINËS SFEROS FUNKCIJOS – iðskiriama pagrindinë funkcija ir specifinës 

socialinës sferos funkcijos. Pagrindinë funkcija apima diferencijuotø veiklos 

subjektø integralinæ socialinæ reprodukcijà. Ðios reprodukcijos proceso specifikà 

apibûdina specifinës funkcijos: socioreguliacinë, socioadaptacinë, socioproduktyvioji, 

sociokultûrinë, sociodinaminë, socioapsauginë, socioinþinerinë. 

SOCIOREGULIACINË FUNKCIJA – reglamentuoja socialiniø subjektø pagrindinius 

veiklos rodiklius ir santykius, siekiant efektyviau naudoti socialinës sferos 

potencialà ir reguliuoti grupiø ir atskirø þmoniø socialinæ veiklà. 

SOCIOADAPTACINË FUNKCIJA – padeda suderinti þmoniø socialinius veiksnius 

visuomenëje, skatina efektyviau naudoti kiekvieno þmogaus potencialà ir atsispindi 

skatinimo rodikiuose bei priemonëse. 

SOCIOPRODUKTYVIOJI FUNKCIJA – ágalina patenkinti visus þmoniø poreikius, 

bûtinus socialinio magnizmo reprodukcijai visuose struktûriniuose lygiuose. 

Ji apraðoma pagal objektyviø ir subjektyviø, normatyviniø ir realiø rodikliø sistemà, 

apibûdinanèià gyventojø apsirûpinimà vartojimo produktais ir paslaugomis. 

SOCIOKULTÛRINË FUNKCIJA – reguliuoja þmogaus ir ávairiø socialiniø 

grupiø pritraukimà prie reprodukcinio proceso dvasinës pusës, uþtikrina ávairø 

subjektø vertybiniø orientacijø ir interesø suderinimà, þmoniø socialiná aktyvumà ir 

gali bûti apibûdinama pagal individo sëkmingos socializacijos rodiklius, konkre- 

165

èiø socialiniø struktûrø poreikius, ávairiø gyventojø grupiø interesø suderinamumo 

laipsná ir socialinës politikos efektyvumà. 

SOCIODINAMINË FUNKCIJA – susijusi su gyvenimo kokybës këlimu, socialinës 

sferos potencialo plëtra ir apibûdinama pagal socialinio mobilumo rodikliø 

sistemà. 

SOCIOAPSAUGINË FUNKCIJA – uþtikrina socialines garantijas ir teises, socialinæ 

pagalbà ir paramà nedarbingiems visuomenës sluoksniams ir iðreiðkiama 

gyventojø socialinës apsaugos rodikliais (pragyvenimo minimumu, skurdo lygiu, 

nemokamø paslaugø kiekiu ir kokybe). 

SOCIOINÞINERINË FUNKCIJA – orientuota á socialinës sferos pokyèius, 

modeliø, apraðanèiø organizaciniø pokyèiø mechanizmà, parengimà. Ji susijusi su 

veikla, pagrindþiant, planuojant ir ágyvendinant socialinës sferos tobulinimo projektus. 

SOCIALINËS SFEROS PAGRINDINË FUNKCIJA – pagrindinë funkcija pasireiðkia 

kaip ásisàmoninta, tikslinga bendruomenës nariø veikla palaikant savo 

integralumà ir pastovumà, labiausiai palankiø sàlygø savo vystymuisi uþtikrinimà. 

Svarbu pabrëþti ðios funkcijos kokybiná aspektà, susijusá su ðvietimo, sveikatos apsaugos 

ir kitomis paslaugomis. Socialinë reprodukcija gali bûti paprasta ir iðplëstinë. 

Paprasta reiðkia bendruomenës atkûrimà esant tam paèiam þmoniø skaièiui ir 

nepakitusiai socialinës aplinkos kokybei. Iðplëstinë – esant padidëjusiam naujø 

kartø þmoniø skaièiui ir aukðtesnio lygio socialinës aplinkos kokybei. 

SOCIALINËS SFEROS STRUKTÛRA – susideda ið tokiø komponentø: infrastruktûra 

ir jos teikiamos vartojimo paslaugos, ðvietimo aptarnavimo procesai, socialinës 

sferos valdymo organai ir institutai, gyventojø vartotojiðko elgsenos reguliavimo 

mechanizmai ir normatyvinë bazë. 

Kiekvienas socialinës sferos komponentas negali bûti suprastas atskirai. Jo funkcija 

ágyvendinama per þmoniø veiklà, kartu patenkinant ir jø paèiø poreikius. Socialinës 

sferos komponentai pasiþymi ávairaus sudëtingumo laipsniu tarpusavio hierarchinëje 

priklausomybëje ir yra socialinës sferos, kaip vientisos sistemos, iðvestiniai. 

Kiekvienas komponentas vykdo atitinkamà funkcijà, turinèià tiksliná pobûdá. 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJOS ORGANIZAVIMO LYGIAI – uþtikrina 

socialinës sferos kompleksiná nagrinëjimà ir pristatomi teoretiniu, konkreèiu 

sociologiniu ir socioinþineriniu aspektais. 

Pirmasis lygis – teoretinis – analizuoja socialinæ sferà kaip socialinæ-filosofinæ 

kategorijà ir yra paremtas filosofinëmis bei istorinëmis þiniomis. 

Konkretus sociologinis lygis susijæs su socialinës sferos plëtros realiomis problemomis, 

jø regioniniais ir vietiniais ypatumais. 

Treèiasis lygis – socioinþinerinis – sprendþia organiniø struktûrø pokyèiø, so- 

166 



cialinës sferos kompensaciniø galimybiø këlimo, ávairiø gyventojø grupiø socialinës 

reprodukcijos efektyvumo, socialinio projektavimo uþdavinius. 

SOCIALINËS SFEROS POTENCIALAS – bendriausias socialinës sferos integralus 

rodiklis, nusakantis jos funkcionavimà ir progresyvius pokyèius. Jis apibûdina 

realias galimybes patenkinti individø, ðeimos ir socialiniø grupiø socialinius 

poreikius, taip pat esamus resursus aukðtesniam gyvenimo lygiui uþtikrinti. 

SOCIALINIS SLUOKSNIS – individø grupës, susivienijusios pagal tam tikrus 

bendrus poþymius ir turinèios vienodà socialiná statusà, rangà ir t. t. 

SOCIALINIS STABILUMAS – socialinio ir kultûrinio modeliø egzistavimo 

nepertraukiamumas, bendruomenës ar visuomenës viduje nesant staigiø ir þymiø 

pakitimø kiekviename pagrindiniame modelio segmente. 

SOCIALINIS STATUSAS – 1) individo arba grupës tarpusavio santykiø pozicija, 

apibrëþiama pagal socialinius (ekonominæ padëtá, profesijà, kvalifikacijà, iðsilavinimà 

ir t. t.) arba ágimtus poþymius (lytá, amþiø ir pan.), taip pat atsiþvelgiant á 

prestiþà ir vietà valdþios struktûroje; 2) individo arba socialinës grupës teisiø ir 

pareigø visuma, susijusi su atitinkamu socialiniu vaidmeniu. 

SOCIALINIS STEREOTIPAS – socialinio objekto scheminis, standartinis pristatymas, 

paprastai emocionaliai pagraþintas ir pastovus. 

SOCIALINIS (GRUPINIS) SUSITELKIMAS – visuomenës, bendruomenës, 

grupës integracijos laipsnis, átraukiantis vertybiniø orientacijø vienybës lygá, tarpasmeniniø 

santykiø tvirtumà ir grupës ar bendruomenës nariø elgsenos suderinamumà 

pagrindinëse veiklos srityse. 

SOCIALINË PLËTRA – procesas, kurio metu vyksta esminiai kiekybiniai ir 

kokybiniai pasikeitimai visuomeninio gyvenimo socialinëje sferoje arba skirtingose 

jos dalyse: socialiniuose santykiuose, bendruomenëse, organizacijose, institutuose. 

Pasikeitimai socialiniuose reiðkiniuose reiðkia jø plëtrà, kada vieni socialiniai reiðkiniai 

keièiami aukðtesnio lygio reiðkiniais arba vyksta bent paskutiniøjø kiekio 

augimas, ir sistema pereina á aukðtesná lygá. Socialinë plëtra vyksta evoliucijos arba 

revoliucijos keliu. 

SOCIALINIS VALDYMAS – vienas ið pagrindiniø valdymo rûðiø, kurios funkcija 

– patenkinti visuomenës ir jos posistemiø plëtros poreikius formuluojant objekto 

socialinio vystymo kriterijus ir rodiklius, jame iðskiriant socialines problemas, 

parengiant ir taikant jø sprendimo metodus ir pasiekiant socialiniø santykiø 

ir problemø planuojamà bûklæ. 

SOCIALINË VALSTYBË – stipri socialinë valstybë, vykdanti socialinæ politikà, 

nukreiptà á stabilø þmoniø gyvenimo lygio aprûpinimà, realø þmoniø teisiø ir 

laisviø ágyvendinimà, ðiuolaikiniø sveikatos apsaugos, ðvietimo ir socialinio aprûpinimo 

sistemø kûrimà, socialiniø konfliktø iðsprendimà. 

167

SOCIALINË VEIKLA – tai atitinkamo turinio ir kokybës veikla, kurià lemia 

socialinës sferos pagrindinës funkcijos. Socialinë veikla apima ne bet kokius pokyèius, 

o tik tokius, kurie turi kryptingà, valdomà pobûdá ir susijæ su labiausiai palankiø 

gyvenimo sàlygø sukûrimu. 

SOCIALINËS VERTYBËS – paprastai visuotinai pripaþinti elgesio standartai, 

t. y. visuomenës arba socialinës grupës ásitikinimai dël tikslø, kuriø bûtina siekti, to 

pasiekimo keliai bei priemonës. 

SOCIOLOGIJA – mokslas apie visuomenës funkcionavimo ir vystymosi dësningumus. 

Sociologija nagrinëja socialinius faktus, procesus ir santykius, individø 

ir socialiniø grupiø veiklà, socialinæ elgsenà ir statusà, jø organizacijos institucines 

formas. 

SUBSIDIARUMO PRINCIPAS – pagal ðá principà problemos, kuriø negalima 

iðspræsti bendruomenëje, mieste, rajone, regione, turi bûti sprendþiamos aukðtesniu, 

valstybës valdymo, lygmeniu. Ypaè pabrëþiamas biurokratiðkumo vengimas 

sprendþiant aplinkosaugos ir socialinës-ekonominës raidos klausimus. Didelë reikðmë 

teikiama savivaldai, aktyviam bendruomenës dalyvavimui ir pilietiniø galiø bei gebëjimø 

ugdymui. 

STOKOS, ARBA SKURDO, PRINCIPAS – tesës á socialinæ apsaugà susiejimas 

su asmens ar ðeimos turimø pragyvenimo ðaltiniø dydþiu. Parama teikiama tik tuo 

atveju, jeigu pragyvenimo ðaltiniai yra nepakankami, o paramos dydis nustatomas 

iki minimaliø poreikiø patenkinimo lygio. 

SOCIOLOGINIØ TYRIMØ PROBLEMA – prieðtaravimas tarp socialinës tikrovës 

ir jos teorinio pavaizdavimo; taikomàja prasme – prieðtaravimas tarp bûtinybës 

kà nors spræsti ir neþinojimo, kaip tai padaryti. Nuo uþduoèiø problema skiriasi 

tuo, kad sprendþiant uþduotis naudojamos turimos þinios, o sprendþiant sociologiniø 

tyrimø problemà jas dar reikia ágyti. Pagrindinës sociologiniø tyrimø problemos 

formuluotës stadijos yra: 

a) probleminës situacijos apibûdinimas, 

b) pseudoprobleminiø bei neesminiø dalykø atsiejimas nuo pagrindinës problemos, 

c) tiriamojo klausimo formuluotë, á kurià reikia atsakyti dar vykstant tyrimui. 

SOCIOLOGINIS ÞMOGUS – atitinkamo sociologinio vaidmens, kuriame derinamas 

individualumas ir visuomeniðkumas, atlikëjas. 

ÐEIMOS SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti ðeimos vystymàsi ir 

funkcionavimà kaip socialiná institutà ir maþàjà grupæ, vedybinius-ðeimyninius santykius, 

ðeimyninës elgsenos pavyzdþius, bûdingus vienam ar kitam kultûros tipui, 

socialinei grupei; ðeimyninius vaidmenis, formalias ir neformalias normas bei sankcijas 

vedybiniø-ðeimyniniø santykiø srityje. 

168 



ÐVIETIMO SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti ðvietimà kaip socialiná 

institutà, jo funkcijas visuomenëje ir tarpusavio ryðius su kitais socialiniais 

institutais, socialinæ politikà ðvietimo srityje; ðvietimo ástaigas kaip socialines organizacijas. 

VIEÐOSIOS GËRYBËS – gërybës, kuriø vartojimas yra nedalus ir neapribojamas. 

Kartais bûtinu gërybës vieðumo poþymiu laikomas tik jos vartojimo nedalumas. 

Vieðøjø gërybiø pavyzdþiai: saulës ðviesa, tyla, estetinës gamtos gërybës, ðalies 

gynybos sistema. 

ÞINIØ SOCIOLOGIJA – sociologijos ðaka, nagrinëjanti socialiniø grupiø ir 

klasiø ávairiø þiniø gamybà, saugojimà, skleidimà ir naudojimà, kultûros ir visuomenës 

átakà þiniø formavimui, þiniø funkcionavimo ir plëtros institucines formas. 

ÞMOGAUS SOCIALINË RAIDA – tai procesas, kuris pleèia þmogaus pasirinkimo 

galimybes. Kad ir koks bûtø visuomenës gyvenimo lygis, þmogus privalo turëti 

galimybæ pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, ágyti þiniø 

bei apsirûpinti iðtekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. 

ÞMOGAUS SOCIALINËS VEIKLOS INDEKSAS – tai sudëtinis rodiklis, pagal 

vidutinæ bûsimo gyvenimo trukmæ, iðsilavinimo lygá ir pajamas leidþiantis ávertinti 

ðalies vietà tarp kitø ðaliø. 

ÞMOGIÐKOJO KAPITALO TEORIJA – teorija, besikeièianèios visuomenës 

sàlygomis tyrinëjanti kokybiðkai naujos darbo jëgos formavimo problematikà, susijusià 

su iðaugusiais reikalavimais profesiniam ir bendrojo iðsilavinimo lygiui, padidëjusiomis 

investicijomis á þmones dël jø ðvietimo ir sveikatos apsaugos. 

169

170 

Literatûra 

1. Aðkinis A. (1993). Naujos socialinës grupës ir jø interesai. Þmogaus intresai 

ir dabartis. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. 

2. Bagdanavièius J. (2002). Þmogiðkasis kapitalas: mokymo metodinë priemonë. 

Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 

3. Berger P. L. ir Luckmann T. (1999). Socialinis tikrovës konstravimas. Vilnius: 

Pradai. 

4. Damidavièius M., Pocius A. ir kt. (1998). Darbo rinkos terminai ir sàvokos. 

Vilnius. 

5. Grigas R. (1998). Socialiniø átampø Lietuvoje laukai. Vilnius: Vilniaus 

pedagoginis universitetas. 

6. Grigas R. (2001). Sociologinë savivoka. Specifika, metodai, lituanizacija. 

Vilnius: Rosma. 

7. Guðèinskienë J. (1999). Organizacijø sociologija. Kaunas: Technologija. 

8. Krukauskienë E. (moksl. red.). (1995). Vilnieèio portretas: sociologiniai 

metmenys. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. 

9. Kublickienë L. (1993). Ðiuolaikiniai pokyèiai ir socialiniø grupiø interesai. 

Þmogaus interesai ir dabartis. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos 

institutas. 

10. Leliûgienë J. (1997). Þmogus ir socialinë aplinka. Kaunas: Technologija. 

11. Leonavièius J. (1993). Sociologijos þodynas. Vilnius: Academia. 

12. Luobikienë J., Guðèinskienë J. ir kt. (2000). Sociologijos pagrindai: 

mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 

13. Mitrikas A. (atsak. moksl. red.). (1999). Vertybës permainø metais. Vilnius: 

Mokslo aidai. 

14. Morkûnas J. (atsak. red.). (1995). Vilnius ir vilnieèiai: gyvenimo kokybës 

vertinimas. Kolektyvinë monografija. Vilnius: Lietuvos filosofijos, 

sociologijos ir teisës institutas. 

15. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Socialinis praneðimas. (2003). 

Vilnius : AB „Puntukas“. 

16. Socialinës apsaugos ir darbo politika Lietuvai integruojantis á ES. (2004). 

Vilnius. 

17. Taljûnaitë M. (moksl. red.). (1999). Socialinis struktûravimasis ir jo 

paþinimas. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. 

18. Ðèòöåð Äæ. (2002). Ñîâðåìåíûå ñîöèîëîãè÷åñêèå òåîðèè Ïåðåâîä ñ 

àíãëèñêîãî ÿçûêà 5-îå èçäàíèå. Ïèòåð. 

19. Ó÷åáíûé ñîöèîëîãè÷åñêèé ñëîâàðü ñ àíãëèéñêèìè è èñïàíñêèìè 

ýêâèâàëåíòàìè Èçä 4-îå. Ìîñêâà: Ýêçàìåí 

19. ßäîâ Â. À. Â ñîòðóäíè÷åñòâå ñ Â. Â. Ñåìåíîâîé. (2003). Ñòðàòåãèÿ 

ñîöèàëîãè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ. Ìîñêâà: Àêàäåìêíèãà.

171

Metodinëje mokomojoje knygoje nagrinëjama visuomenës socialinës 

sferos genezë, socialinës sferos sociologijos dalykinës sritys. Pagrindinis 

dëmesys skiriamas þmogiðkojo kapitalo teorijai, kaip socialinës sferos sociologinës 

analizës metodologiniam pagrindui. Nagrinëjami klausimai pateikiami 

skaidriø ir testø forma. 

172 

JUOZAS BAGDANAVIÈIUS 

SOCIALINËS SFEROS SOCIOLOGIJA: 

teorinis-metodologinis aspektas 

(schemos, skaidrës ir testai) 

Mokomoji knyga 

Redagavo Reda Asakavièiûtë 

Maketavo Laura Barisienë 

Virðelio dailininkas Donaldas Petrauskas 

SL 605. 21,5 sp. l. Tir. 300 egz. Uþsak. Nr. 05-038 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius 

Kaina sutartinë

SOCIALINĖS SFEROS SOCIOLOGIJA - VPU biblioteka - Vilniaus ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?