Teise gyventi ekologiskai darnioje ir demokratineje aplinkoje

eia.libis.lt

Teise gyventi ekologiskai darnioje ir demokratineje aplinkoje

Janina Gadliauskien÷

Vytautas Pelakauskas

Angel÷ Šarlauskien÷

Teis÷ gyventi ekologiškai darnioje ir demokratin÷je aplinkoje

Atmena

Leidykla SAVO

Vilnius 2003

2


UDK 316.42+323.21(474.5)+504.75

Ga 79

R÷m÷jas

EUROPOS SĄJUNGOS PHARE ACCESS PROGRAMA

(R÷m÷jo nuomon÷ nebūtinai sutampa su išsakyta leidinyje)

© Janina Gadliauskien÷, 2003

© Vytautas Pelakauskas, 2003

© Angel÷ Šarlauskien÷, 2003

© Tautodailinink÷ Vida Pečiulyt÷, 2003

ISSBN 9986-559-61-8 © Leidykla „SAVO”, 2003

3


T U R I N YS

Pratarm÷............................................................................................ 5

Lietuvos žem÷ – visų jos piliečių nuosavyb÷ ...................................6

Teritorinis planavimas – piliečių prigimtinių teisių garantas ...........6

Trumpai apie Teritorijų planavimo esmę .......................…………..7

Orhuso konvencija – teis÷ į geresnį gyvenimą! ..............................11

Valdininkai greitai pamiršta ankstesnes,

visų labui priimtinas, strategijas .....................................................13

Savanaudžių akiratyje – žem÷ ........................................................17

Išlieka pavojus kultūros ir gamtos paminklams .............................18

Akivaizdūs ir užsl÷pti geresnio gyvenimo

trikdžiai…………………………………………… .......................19

Trumpai apie nevyriausybines organizacijas ..................................21

Jungimasis į asociacijas – visokeriopo stipr÷jimo garantija ...........22

Kuo stipri ir silpna gyventojų bendruomen÷? ............................... .22

Nedžiugina, kai seniūnas atstovauja tik jį

į postą paskyrusių interesus ...........................................................23

Nenuleistos iš viršaus Patariamojo balso seniūnijos tarybos

mažiausiai pageidautinos…………................................................23

Kai bendruomen÷ lieka nebudri savanaudiškoms

valdininkų užmačioms ..…………….............................................24

Pilait÷s bendruomen÷s prigimtinių teisių gynimo teisin÷mis

priemon÷mis kronika ......................................................................24

Vilniaus Pilait÷s gyventojų sociologin÷s apklausos duomenys .....25

Šiek tiek apie šių dienų žiniasklaidą ...............................................26

Patarimai ieškantiems teisyb÷s teismuose ......................................28

Piketai, mitingai, eityn÷s – kraštutin÷s teisin÷s kovos priemon÷s...28

Paskutin÷ paguoda – Strasbūro Europos Žmogaus teisių teismas...30

Ko Jums gali pagelb÷ti Lietuvos žaliųjų jud÷jimas (pagal Pilait÷s

bendruommen÷s patyrimą)?............................................................33

Trumpas pabaigos žodis .................................................................36

Panaudotos literatūros ir šaltinių sąrašas ........................................37

Priedai .............................................................................................40

4


Pratarm÷

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau internetinių svetainių, kuriose pateikiama

informacija apie nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias gyventojų ir

bendruomen÷s reikalais. Tačiau mūsų krašte pasinaudoti tokia informacija gali dar

nedaugelis. Tam reikalingas internetas bei geri naudojimosi informacijos technologijomis

įgūdžiai. O jei ir visa tai turime, vargu, ar galima greitai surasti informaciją apie tai, ko

galime tik÷tis iš nevyriausybinių organizacijų ir ką galime nuveikti į jas įstoję. Internete

bei spaudoje pasigendama apibendrintos informacijos apie nevyriausybinių organizacijų

patirtį. Tad nusprend÷me savo patirtimi pasidalinti su Lietuvos žmon÷mis.

Nesiekiame išnagrin÷ti visus nevyriausybinių organizacijų klausimus, aptarsime tik tuos

aspektus, kurie mums atrodo svarbiausi šiuo persitvarkymo gyventi iš dalies kitokių

vertybių laiku. Daugiau d÷mesio leidinyje skiriame teritorinio planavimo klausimams, į

kuriuos teko gilintis ginant Vilniaus Pilait÷s bendruomen÷s interesus, kai buvo pasik÷sinta

į rekreacin÷s paskirties mišką.

Dabartin÷je Lietuvoje yra įvairiausių planavimo atmainų, vienaip ar kitaip veikiančių

mūsų gyvenimą. Viena iš planavimo atmainų – teritorinis planavimas, kuris tiesiogiai

susijęs su prigimtin÷mis teis÷mis, tokiomis kaip būstas ir jo aplinka. Iš dalies tai lemia ir

mūsų gerus, blogus ar neutralius santykius su kitais žmon÷mis, ypač kaimynais ir net rodo

valdžios požiūrį į mus.

Leidinyje publikuojami ir Lietuvos piliečių pasisakymai visiems svarbiais teis÷s ir

galimybių klausimais. D÷kojame visiems už aktyvumą ir įdomius bei turiningus

samprotavimus.

Nor÷dami sutaupyti Jūsų laiką bei prapl÷sti teisines žinias, daugeliui svarbius įstatymus

ar jų ištraukas bei nuorodas į juos pateikiame leidinio Priede.

D÷kojame ir tiems, kurių paskelbtus darbus arba asmeninį patyrimą gal÷jome panaudoti

rengiant šią atmeną. Tikim÷s, kad populiariai parašytas leidinys pagelb÷s ginant savo ir

kitų prigimtines teises bei prisid÷s prie šalies, kaip teisin÷s ir demokratin÷s valstyb÷s

kūrimo.

5


Lietuvos žem÷ – visų jos piliečių nuosavyb÷

Kiekvienas žmogus, at÷jęs į šį pasaulį turi teisę vaikščioti žeme, kv÷puoti, maitintis,

dirbti ir užsidirbti, šviestis, tur÷ti palikuonių, naudotis kultūros ir gamtos paveldo

paminklais, dalyvauti priimant visiems svarbius sprendimus. Tokioms teis÷ms būtina

erdv÷ – žem÷ arba žem÷s plotai. Nežiūrint to, kad Lietuvoje po 1990 metų kovo 11 dienos

akto prad÷ta įgyvendinti privatin÷s nuosavyb÷s teis÷ į žemę, ji iš dalies yra ir bus visų

mūsų nuosavyb÷. Tokia žem÷ mums yra, kol ji dar neaptverta, kol mes ja judame, perkame

jos subrandintą derlių, kv÷puojame nuo jos sklindančių laukinių augalų kvapais. Kai žem÷

palikta dirvonuoti, eidami per ją arba būdami greta, kai ji užtverta tvora, įtraukiame į

plaučius joje augančių medžių kvapą, į ją žiūr÷dami liūdime ar džiaugiam÷s, priklausomai

nuo to, kokius jausmus sukelia. Net galime atsigerti per ją tekančio šaltinio vandens. Žem÷,

nesvarbu ar turi įstatymiškai įteisintus individualius šeimininkus, ar teb÷ra valstybin÷, ar

išnuomota laikinam naudojimui privatiems asmenims, vienaip ar kitaip su mumis susijusi.

Naudojimosi galimyb÷s žem÷s sklypais bendravalstybiniu mastu suponuoja teisinius

santykius, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo kokyb÷. O kaip rodo žmonijos istorija, už

žemę reikia kovoti. Tokia kova netenka prasm÷s, jeigu priimami sprendimai gali

garantuoti racionalų žem÷s naudojimą tiek individualioms, tiek kolektyvin÷ms reikm÷ms.

Tik tada gali įsigali darna. Ji - viena pagrindinių teisinių siekiamybių demokratijos linkme

pasukusių šalių. Tod÷l reikia sukurti tinkamą teisinį pagrindą, pagrįstą demokratin÷mis

nuostatomis. Vienos jų gali tenkinti, kitos piktinti, trečios nekelti jokių emocijų. Tačiau

priimti įstatymai vienaip ar kitaip tvarkantys gyvenimą, susiję su kiekvienu žmogumi.

Nelengva pasiekti, kad žmonių santykius reguliuojantys įstatymai būtų visiems vienodai

palankūs. Tai priklauso, kaip jie tenkina mūsų reikmes bei atitinka asmeninį teisingumo

supratimą.

Nerealizavę savo tikslų greitai, piliečiai nusivilia ir lieka nuošalyje nepasinaudoję

teis÷mis, kurias numato nauji ar pataisyti ankstesni įstatymai. Daugelis apie juos ne ką

žino arba galvoja, kad jų išvis nepaisoma. Vengiama kovoti už savo ir kitų teises.

Laukiama, kad kažkas iš šalies tai darytų arba netikima, kad kas nors gali keistis d÷l

neseno patyrimo.

Nesikišti, likti nuošalyje, kai paties reikalai tiesiogiai neliečiami, atrodytų, – pagrindinis

dabartinio laikmečio eilinio Lietuvos žmogaus mąstymo trūkumas. Tada tiek vietos, tiek

tarptautiniai įstatymai bei normatyvai, nusakantys įvairias piliečių galimybes, – tai tik

demokratijos šablonas, kuris be piliečių aktyvumo yra negyvas galimo visaverčio

gyvenimo karkasas. Daugumos žmonių abejingumu ir pasyvumu naudojasi savanaudiškų

tikslų siekianti nedidel÷ visuomen÷s dalis.

Teritorinis planavimas – piliečių prigimtinių teisių garantas

Planavimas - viena iš svarbesnių priemonių individo ir kolektyvo interesams derinti, kai

siekiama abipus÷s bendrabūvio darnos. Tačiau jis gali tapti įrankiu paminant nemažos

žmonių grup÷s interesus, kai individas arba jų saujel÷ pasiglemžia daugumos galimybę į

tas pačias teises apeidami įstatymus, darydami spaudimą jų pataisoms priimti, neretai

pamynę paprasčiausio padorumo principus.

Sugrįžtant į netolimus sovietmečio laikus tenka prisiminti, kad iki 1990 metų – Lietuvos

valstybingumo atkūrimo - miesto teritorijoje, ir ne tik, žem÷ buvo valstyb÷s nuosavyb÷.

Tuomet planuotojai, sprendžiantys kas tur÷tų būti vienoje ar kitoje vietoje, atsižvelgdavo į

bendras visuomen÷s reikmes, kurias atstovavo tuometin÷ santvarka. Tais laikais dažnai

nebūdavo paisomos pavienių piliečių reikm÷s. Pavyzdžiui, jei individualūs gyventojų

6


namai trukd÷ daugiaaukščių namų statybai, buvo nugriaunami, o už tur÷tą turtą

išmokamos pinigin÷s kompensacijos arba atlyginama kitu turtu, dažniausiai butais

daugiaaukščiuose namuose. Dabar gi – atvirkščiai, dažniau paminamos daugumos teis÷s.

Po Lietuvos valstyb÷s nepriklausomyb÷s atkūrimo prad÷tas nuosavyb÷s teisių atstatymo į

žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą procesas. Be to, atsirado galimyb÷ tapti žem÷s savininku

bei kai kuriuos visiems priklausančius plotus išsinuomoti net 99 metams. Tai įneš÷

pasikeitimus į planavimo procesą tiek miesto teritorijoje, tiek kaimo vietov÷se. Dabar

Lietuvoje tai, kas turi būti įrengta ir pl÷tojama, sprendžia valdančios partijos. Jos

atstovauja rinkusių bei finansiškai r÷musių visuomen÷s sluoksnių interesus. Tokį

planavimą atlieka ir prižiūri įvairiausios institucijos. Demokratijos principais pagrįsto

valdymo valstyb÷je svarbu, kad pats teritorinis planavimas būtų grindžiamas racionaliais

įstatymais, o jeigu jie prieštarauja darniems mažumos ir daugumos bendrabūvio

principams, turi būti tobulinami. Be to, labai svarbu, kad pats planavimo ir derinimo su

visuomene procesas vyktų skaidriai. Tai garantuoja teritorijų užstatymą bei jų atitinkamą

įrengimą vienokiai ar kitokiai veiklai nepažeidžiant visuomen÷s teisių, t. y. higienos,

triukšmo, taršos ir panašių norminių reikalavimų. Tad teritorijų planavimas artimai susijęs

su aplinkosaugos, sveikatos bei žmonių nuosavyb÷s klausimais.

Trumpai apie Teritorijų planavimo esmę

Negalima teigti, kad Lietuvoje nepaisomi privačių ir daugumos piliečių interesai. Juos

gina visa eil÷ įstatyminių aktų. Visuomenei sudarytos, nors ir nevisiškai palankios, sąlygos

dalyvauti teritorijų planavimo procese, visgi ji dažnai lieka greta svarbių sprendimų. Kiek

plačiau aptarsime „Teritorijų planavimo įstatymą“, kuris skirtas reguliuoti individo ir

daugumos teises, o kursyvu šiame skyrelyje paryškinsime ypač svarbias eilutes sekant

kaip jo laikomasi. Būtent čia pasitaiko landų, kuriomis gali pasinaudoti išradingi privačių

interesų siekiantys asmenys bei jų atstovai daugumos reikmių sąskaita.

1995 metais patvirtintas „Teritorijų planavimo įstatymas“ apibūdino ir įteisino

pagrindines planavimo nuostatas, sąvokas, planavimo lygmenis bei procedūras.

Planavimas tapo viešas. Jame būtinas visuomen÷s dalyvavimas. Įteisinti pagrindiniai

planavimo lygmenys: Lietuvos Respublikos, apskrities, savivaldyb÷s, fizinio arba juridinio

asmens.

Planavimo rūšys. Pats teritorijų planavimas gali būti bendrasis, specialaus ir detalusis.

Bendrasis planavimas - kompleksinis planavimas skirtas teritorijos naudojimo

prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti. Specialusis planavimas būtinas

parengti vienos ar keleto veiklos sričių bei žem÷s naudmenų pl÷tros ir tvarkymo

programas, sąlygas ir sprendinius. Detalusis planas skirtas savivaldyb÷s teritorijos dalims,

numatant žem÷s sklypo naudojimo ir veiklos jame pl÷tojimo sąlygas, teisių ir prievolių

nustatymą, pakeitimą arba panaikinimą.

Planavimo vykdytojai. Planavimą organizuoja vyriausyb÷, valstyb÷s valdymo

institucijos, apskričių valdytojai, savivaldybių valdybos, fiziniai ir juridiniai asmenys

pagal įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatytą kompetenciją.

Planavimo finansuotojai. Planavimą finansuoja planavimo organizatoriai iš valstyb÷s

biudžeto, savivaldybių arba privačių juridinių ir fizinių asmenų l÷šų.

Detaliojo planavimo objektais gali būti - žem÷s sklypai ir miško valdos arba jų grup÷s;

miestų, miestelių teritorijos arba jų dalys; kaimų teritorijos.

Detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype

apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žem÷s servitutai, žem÷s

naudojimo tikslin÷ paskirtis, rengiami žem÷tvarkos projektai, taip pat statybos projektai,

7


visuomen÷s poreikiams paimama žem÷ ir kitas nekilnojamasis turtas. Detalieji planai

suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims pl÷toti veiklą žem÷s sklype. Prad÷ti

rengti detalieji planai registruojami savivaldyb÷s teritorijų planavimo dokumentų registre.

Detaliojo planavimo tikslas - atlikus procedūrinius veiksmus nustatyti ir įteisinti

planuojamos teritorijos raidos sąlygas, įvertinančias teritorijos geografinę pad÷tį ir

ypatumus. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia arba papildo) teritorijos tvarkymo

režimą. Planuojamoje teritorijoje nenustatant papildomų sąlygų (nekeičiant teritorijos

tvarkymo režimo) leidžiama baigti prad÷tas statybas, statyti objektus pagal suderintus

projektus bei tęsti projektavimo darbus pagal išduotas projektavimo sąlygas, jei šią veiklą

leidžiantys dokumentai galioja. Detalieji planai negali prieštarauti bendriesiems planams.

Detaliuosius planus tvirtina savivaldyb÷s taryba. Savivaldyb÷s taryba netvirtina detaliojo

plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeistas planavimo procesas ir

procedūros. Šiuo atveju pažeidimai nurodomi detaliojo plano patikrinimo akte. Bendrųjų

planų keitimo ir papildymo tvarką reglamentuoja Bendrųjų planų taisykl÷s. Rengiant

detalųjį planą, įvertinamos gretimyb÷s, darančios įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Gretimyb÷s – su planuojamąja teritorija besiribojantys žem÷s sklypai ar miško valdos,

valstyb÷s saugomos teritorijos ar objektai, nekilnojamasis turtas, apsaugin÷s zonos,

inžinerin÷s infrastruktūros objektai.

Bendrojo plano įsigaliojimo sąlygos. Patvirtintas bendrasis planas įgauna teisinę galią

ir tampa pagrindu rengti, keisti ar papildyti atitinkamo arba žemesnio lygmens bendrojo,

specialiojo arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta tvarka paimti žemę

visuomen÷s poreikiams, rezervuoti teritorijas valstyb÷s, apskrities, savivaldyb÷s bendrojo

naudojimo objektams ir infrastruktūrai pl÷sti.

Pagrindiniuose Bendrųjų planų br÷žiniuose yra nurodoma tikslin÷ žem÷s paskirtis, jos

reglamentai, aiškiai apibr÷žiami susisiekimo sistemos ir magistralinių inžinerinių

komunikacijų koridoriai, jų Raudonosios Linijos (technin÷s infrastruktūros br÷žinys).

Pagal „Teritorijų planavimo įstatymą“ „privaloma rengti bendrajame plane nurodytų

teritorijų (detaliojo planavimo objektų) detaliuosius planus”.

Detaliojo planavimo proceso 19 straipsnyje numatytas „planuojamos teritorijos esamos

būkl÷s, išteklių ir jų kokyb÷s įvertinimas, esamos būkl÷s plano parengimas (nekilnojamojo

turto kadastro žem÷lapis, esamų statinių, želdynų, gamtos ir kultūros paveldo vertybių,

inžinerinių tinklų planai), bendrojo plano sprendinių nagrin÷jimas, prireikus tyrimai,

higienos būkl÷s ir gyventojų demografinių bei sergamumo rodiklių vertinimas;

planuojamos teritorijos pl÷tros programos (numatomos veiklos pobūdis ir jos ekonominis

pagrindas; užstatymo rodikliai; inžinerin÷ įranga; vandens ir energijos sąnaudos; nuotekų

ir atliekų kiekis; transporto eismo intensyvumas ir automobilių stov÷jimo vietų skaičius;

poveikio gyventojams ir aplinkai rodikliai, planuojamos veiklos pasekmių įvertinimas ir

galimų nuostolių prognoz÷, taip pat kiti duomenys, susiję su planuojamos teritorijos

ypatumais) parengimas ir aprobavimas; pagrindinio br÷žinio ir aiškinamojo rašto, kuriuose

numatomi sprendiniai (tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; skaidomų ir

sujungiamų žem÷s sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; įrenginių ir

statinių išd÷stymas arba išd÷stymo pobūdis; urbanistiniai, gamtos ir kultūros paveldo,

architektūriniai, inžineriniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrai; vandens išteklių

naudojimo sąlygos; inžinerin÷s įrangos ir tinklų išd÷stymas arba šiai įrangai ir tinklams

rezervuojamos teritorijos; žem÷s servitutai), parengimas ir patvirtinimas“. Tai rodo, kad

kreipiamas pakankamas d÷mesys išsamiam planuojamos vienaip ar kitaip naudoti

teritorijos poveikio aplinkai įvertinimas. Tačiau jo kokyb÷ sąlygojama ne tik deklaruojamų

paskatų, bet ir techninių galimybių, specialistų kvalifikacijos bei jų moralinių nuostatų.

Nuo to priklauso ar ateityje, kai žem÷s plotai bus įrengti vienokiai ar kitokiai veiklai,

8


nebus pabloginama tiek su ta teritorija susijusių, tiek ir kitų žmonių aplinka. Neišvengiama

ir čia grubių nusižengimų, įtakojamų nepakankamo specialistų požiūrio į jiems patik÷tus

uždavinius bei nesupratimo, kiek tai svarbu žmonijai. Be to, jiems gali daryti spaudimą

suinteresuoti asmenys, siekiantys bet kokia kaina savo tikslų net jei tam prieštarauja

nepalankūs aplinkai rodikliai.

Šiaulių miesto gyventojų kovos už prigimtines teises rezultatai. Rengiant Šiaulių

miesto Prisik÷limo aikšt÷s su prieigomis detalųjį planą buvo pažeistos „Teritorijų

planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatos” ir neatsižvelgta į

realią aplinkos užterštumo būklę jo centrin÷je dalyje. Visuomen÷ nerimavo, kad statant

Vilniaus banko filialą, bus iškirsti vertingi skvero medžiai, prailg÷s teršalų koridorius greta

esančioje gatv÷je. Prakalbus viešai apie galimas problemas dar neprad÷jus Vilniaus banko

filialo statybos teigta, kad pats pastatas oro užterštumo nepadidins. Visuomen÷s diskusijos

su Šiaulių miesto architektūros ir urbanistikos skyriumi buvo bevais÷s, nes vietoj

argumentuotų atsakymų į klausimus buvo pateikiami projektą derinusių žinybų parašai.

Vilniaus banko statyba prad÷ta neatsižvelgiant į visuomen÷s protestus. Nereguota ir į

Vyriausyb÷s atstovo Šiaulių apskrityje reikalavimus miesto tarybai panaikinti šią statybą

įteisinusį potvarkį. Tuomet būtų nustojęs galioti leidimas Vilniaus banko filialo statybai.

Baimintasi, kad miestui priteistos mok÷ti milijonin÷s kompensacijos už patirtus nuostolius

būtų nepakeliama našta. Ieškota kompromiso. Vilniaus bankas pasiūl÷ moralinę

kompensaciją Šiauliams – finansuoti Gytarių parko įrengimą, bet pažado nevykd÷. Gytarių

parkas pasodintas už miesto biudžeto l÷šas. Vilniaus bankas atsipirko 24 000 litų bauda už

iškirstus medžius. Prisik÷limo aikšt÷s prieigose gyvenantiems žmon÷ms teko susitaikyti su

padid÷jusia aplinkos tarša arba išsikelti į kitą vietą.

Ar teritoriniame planavime galimo poveikio aplinkai įvertinimas pakankamas ir

bešališkas? Poveikio aplinkai įvertinimo reikalauja Europos Sąjungos (ES) Tarybos

direktyva ,,D÷l tam tikrų valstyb÷s ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo”

(85/337/EEC, 1985 metų birželio 27 dienos). Pagal ją būtina atlikti poveikio aplinkai

įvertinimą tik tais atvejais, kai planuojama veikla numatyta direktyvos sąrašuose. Tačiau

min÷to įstatymo 3 straipsnio 3 dalis taip pat numato galimybę reikalauti atlikti poveikio

aplinkai įvertinimą ir veiklai, kuri neįrašyta į įstatyme numatytų veiklų sąrašus, jeigu taip

nusprendžia atsakinga institucija. Atsiranda galimyb÷ neįvertinti kai kurios planuojamos

veikos tam tikroje teritorijoje pasekmių visuomen÷s interesams. Lietuvos Laisvosios

rinkos instituto pasteb÷jimu, dažniausiai aplinkosauginiai reikalavimai ir taip yra nustatyti

norminiais dokumentais, už kurių nepaisymą tenka atsakyti. Teigiama, kad ,,poveikio

aplinkai įvertinimas prasmingas tik tiek, kiek to reikalauja ES teis÷” . Jis siūlo pakeisti

tokią įstatymo nuostatą ir ,,visais atvejais, kai planuojama ūkin÷ veikla neįrašyta į sąrašus,

kuriems privalomas poveikio aplinkai įvertinimas, aplinkosaugos reikalavimai turi būti

įtraukiami į bendrą sąlygų statiniui paketą, o jų laikymasis kontroliuojamas nuo ūkin÷s

veiklos pradžios“. Tai sudarytų geresnes sąlygas nepraslysti pro poveikio aplinkai

vertinimą projektams, galintiems tik iš pirmo žvilgsnio pasirodyti labai ekologiškai

nepriekaištingais. Prie to gali prisid÷ti ir Patar÷jų taryba prie Lietuvos Aplinkos

ministerijos.

Patar÷jų tarybos Aplinkos ministerijoje uždaviniai. Siekiant įtraukti Lietuvos

visuomenę į Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimų sprendimą, įsteigta jos

Patar÷jų taryba Aplinkos ministro 2001 metų rugs÷jo 12 d. įsakymu Nr. 454. Atnaujinta

jos sud÷tis bei patvirtinti nauji nuostatai. Tarybos darbe dalyvauja 19 įvair

nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai. Patar÷jų taryba

nagrin÷ja strategijas, programas, svarbiausių teis÷s aktų projektus, kitus Aplinkos

ministerijai aktualius klausimus, ypač tuos, d÷l kurių kertasi įvairių visuomen÷s grupių

9


interesai ar nuomon÷s. Gaila, kad Patar÷jų tarybos sprendimai yra rekomendacinio

pobūdžio. Priešingu atveju tarybos nariai gal÷tų išlikti šimtaprocentiškai bešališki ir tur÷tų

tinkamą bei išsamiais tyrimais pagrįstą medžiagą. Tada būtų galima siekti bendruomenei

reikšmingų sprendimų nenusižengiant aplinkai. Patar÷jų tarybos nustat÷ šiuos veiklos

prioritetus: nuolat tobulinti laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką

mechanizmą; teikti visuomenei informaciją apie aplinkos būklę bei ministerijos sprendžiamus

uždavinius per žiniasklaidos priemones, rengiant informacinius leidinius, per

internetą ir kitomis priemon÷mis; integruoti visuomen÷s aplinkosauginį švietimą

sprendžiant įvairias aplinkos problemas; stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybin÷mis

organizacijomis, skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti priimant bei įgyvendinant

sprendimus Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimais. Siekdama šių tikslų Patar÷jų

taryba remiasi Lietuvos Respublikos visuomen÷s aplinkosauginio švietimo strategija ir

veiksmų programa, Orhuso konvencija, Europos Tarybos direktyva d÷l laisvo

prieinamumo prie informacijos apie aplinką bei Aplinkos ministerijos Visuomen÷s

informavimo skyriaus veiklos planais. Šis skyrius nuolat informuoja visuomenę apie

ministerijos atliekamą darbą, aplinkos apsaugos aktualijas ir problemas.

Vieša nuomon÷ ne ką reiškia. „Teritorinio planavimo įstatyme“ numatyta viešo

dokumentų svarstymo procedūra. Visuomen÷s atstovaituri teisę susipažinti su planų

projektais, taip pat teikti pasiūlymus bei reikšti pretenzijas d÷l rengiamų išankstinių

sprendinių. Siekiant užtikrinti šią visuomen÷s narių teisę, teis÷s aktai įpareigoja planavimo

organizatorius visuomen÷s informavimo priemon÷se (paprastai vietin÷je spaudoje)

paskelbti apie pradedamą rengti teritorijų planavimo dokumentą bei kur ir kada vyks

viešas planavimo dokumento svarstymas. Tačiau kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos

instituto specialistai, „tokia informavimo tvarka nesudaro prielaidų keliamiems tikslams

pasiekti. Skelbiant apie „derinamą“ detalųjį planą laikraštyje, tikrai suinteresuotos

trečiosios pus÷s paprastai nesužino apie naują statinį, galintį pažeisti jų interesus, taigi

neturi galimybių tuos interesus apginti“. Tod÷l, jų nuomone, svarstymas su visuomene iš

tiesų leistų pasiekti dokumentui keliamus tikslus, jei būtų įtraukiamas tikslinis kreipimasis

(pavyzdžiui, registruotu laišku) į artimiausius sklypo kaimynus. „Lietuvos Respublikos

teritorijų planavimo įstatymo“ (1995 metų gruodžio 12 d. Nr.I-1120) III DALIS.

„Teritorijų planavimo viešumas“ (ruošiama nauja jo redakcija, į jo papildymą įsijung÷

Vilniaus miesto Balsių, Pilait÷s, Trakų Vok÷s, Viršuliškių bei Žv÷ryno bendruomenių

atstovai) 26 straipsnyje pasigendame patikimesnių paviešinimo apie tokį planavimą

nuostatų, kurios garantuotų, kad tokiame svarstyme dalyvautų visos suinteresuotos pus÷s.

Šiame įstatyme nurodyti viešo informavimo būdai, tokie kaip Lietuvos radijas ir televizija,

spauda ir vietin÷s visuomen÷s informavimo priemon÷s, n÷ra patikima paviešinimo forma.

N÷ra jokių garantijų, kad tokiu būdu skelbiama informacija apie rengiamą viešą svarstymą

laiku pasieks suinteresuotus asmenis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas apie

ruošiamą viešą svarstymą informuoti registruotu laišku pačius artimiausius kaimynus būtų

išeitis. Reik÷tų atitinkamai apibr÷žti su tokiu svarstymu būtinų informuoti subjektų sąrašą,

kuris tur÷tų būti vietos savivaldos institucijose, į jį įtraukiant ir nevyriausybines jos

priežiūros teritorijoje veikiančias organizacijas, pareiškusias norą dalyvauti šios vietov÷s

teritorinio planavimo reikaluose. Nevyriausybin÷s organizacijos gali taip pat pretenduoti į

artimiausių kaimynų statusą, kai ketinama jų gyvenamo būsto pašon÷je išnuomoti esantį

bendravalstybinių reikmių žem÷s plotą arba pakeisti jo pirminę paskirtį.

„Teritorijų planavimo įstatymo“ projekto nauja redakcija nepateikia visuomen÷s ir

planavimo organizatoriaus interesų derinimo mechanizmo. „Viešas susirinkimas“ net n÷ra

įtrauktas į 2-ojo straipsnio„Pagrindin÷s šio įstatymo sąvokos“ sąrašą. Viešas susirinkimas

virsta tik procedūra visiškai neužtikrinančia planavimo organizatoriaus ir seniūnijos,

10


kurios teritorijoje vykdomas planavimas, bei bendruomenių interesų derinimo. Tais

atvejais, kai viešas susirinkimas balsų dauguma nepritaria teritorijų planavimo dokumento

projektui arba atskiriems jo sprendiniams, planavimo organizator÷ savivaldyb÷s taryba

inicijuoja su planavimu susijusios vietov÷s (pavyzdžiui, savivaldyb÷s seniūnijos,

mikrorajono, gyvenviet÷s, kvartalo, gatv÷s, atskiro namo lygmenyje) gyventojų tiesioginę

apklausą (gyventojų nuomon÷s įrašymą apklausos dalyvių sąrašo lapuose) d÷l pritarimo

planavimo dokumentui. Tokios apklausos rezultatai tur÷tų įgyti sprendžiamąją galią.

Jeigu būtų daromos kliūtys siūlymui remtis gyventojų apklausos duomenimis priimant

galutinį sprendimą (pirmasis siūlymas naujosios redakcijos reng÷jams priimtinas), išeitų,

kad naujos redakcijos įstatymas bus deklaratyvesnis nei jo pirminis variantas. Gali būti užtikrinamos

geresnio informavimo priemon÷s, bet vieša nuomon÷ visiškai ignoruojama.

Patarimai. Būtina siekti, kad į Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo

įstatymo“ naują redakciją būtų įtraukta nuostata, pripažįstanti visuomen÷s daugumos balso

sprendžiamąją galią.

Ką daryti, kai prarastos viešo svarstymo galimyb÷s arba tokia procedūra

suimituota? Būtina aiškintis to priežastis. Skelbti pavojaus signalą visomis galimomis

priemon÷mis. Taip pat ieškoti įtakingų valdžios, partijų, nevyriausybinių organizacijų,

mokslo, meno ir kultūros atstovų pagalbos. Iš jų galima tik÷tis geresnio pri÷jimo prie

mums svarbių dokumentų, apkaltos ir svarbių sprendimų rūpimais klausimais inicijavimo.

Patarimai. Politikams, kaip ir orams, būdingas nepastovumas, jais negalima visada ir

visiškai pasitik÷ti, nes svarbiu momentu gali išsižad÷ti ankstesniųjų sprendimų, jei tai

įtakos jų reitingą bei išrinkimo kitai kadencijai galimybę. Tad visada reik÷tų likti budriais.

Steb÷ti, ar visuomen÷s interesų ginti įpareigoti asmenys nepainioja privačių ir grup÷s,

kuriai priklauso, tikslų. Jei į keliamo pavojaus signalus, pagrįstus patikrintais faktais,

atitinkamai nereaguojama nei vietos, nei krašto savivaldos lygmenyje, prad÷ti masines

protesto akcijas. Čia reikšmingas susibūrimų, piketų organizavimas (apie juos plačiau

p.40-43). Jų metu gali būti išsamiau paaiškinama pažeistų teisių pad÷tis, sulaukiama svarių

pasiūlymų, visuotino pritarimo, dvasin÷s stipryb÷ssiekiant teis÷tų reikalavimų, finansin÷s

paramos, aktyvių žmonių atsiskleidimo, susitelkimo kovai už savo tikslus. Tokius

pilietinius tikslus gina vietos ir tarptautiniai įstatymai. Svarbesnius jų aptarsime.

Orhuso konvencija – teis÷ į geresnį gyvenimą

Iš kursyvu išryškintų „Teritorinio planavimo įstatymo“ eilučių didžiausia įstatymine

landa savanaudiškai valdininkijai yra viešo svarstymo reikalai. Jei išvis neapeinama tokia

procedūra, jei nesuimituojama, kad atlikta, tai akivaizdžiai neišnaudotos patikimesnio

informavimo sklaidos priemon÷s bei priešinamasi, kad daugumos nuomon÷, kai ji

valdininkijai nepalanki, būtų neišgirsta. Informuojant visuomenę vietos lygmeniu

apsiribojama žinute vietos spaudoje. Pasitaiko, kad tokia informacija paskelbiama per patį

atostogų įkarštį. O kas iš liaudies tokiame svarstyme gali dalyvauti? Aldona ar Bronius,

kuris neturi už ką laikraščių nusipirkti? O jei jiems lieka po 12-16 valandų darbo dienos ir

namų ruošos tik keletas valandų atsipalaidavimui prie televizoriaus ekrano? Vargiai jie

ateis pareikšti savo nuomon÷s, jei tą dieną dirbtų trumpiau ir gal÷tų nepav÷luoti į tokį

renginį. O jeigu jie bedarbiai, kurių išlikimo tikslas siejamas su intensyvia bet kokio darbo

paieška? Be to, ar Aldona ir Bronius žino, kad turi teisę reikšti savo nuomonę teritorijų

planavimo klausimu, jei tai nesusiję su jų norais ten statytis būstą ar įkurti prekybai

kioskelį? Atsakymas būtų toks. Jie turi tokią teisę ir gali dalyvauti ne tik kaip per tvorą

susijęs su kaimynin÷s teritorijos įrengimu vienokiai ar kitokiai veiklai, asmenys, bet ir su

11


tuo nesusiję asmenys, nes tokias jų teises reglamentuoja vietos įstatymai ir tarptautin÷s

konvencijos.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių daugelis konvencijų, kurias pasirašo dabartin÷ Lietuvos

valstyb÷, mažai ką sako. Taip pat ir Orhuso konvencija, kuri ypač svarbi piliečiams bei jų

grupei, ginantiems savo prigimtines teises. Tod÷l kiek plačiau ir aptarsime Orhuso

konvenciją. Tai Jungtinių Tautų Europos Ekonomin÷s komisijos ,,Konvencija d÷l teis÷s

gauti informaciją, visuomen÷s dalyvavimo priimant sprendimus ir teis÷s kreiptis į teismus

aplinkosaugos klausimais”. Pavadinta ji Orhuso vardu, nes buvo 1998 metais birželio 25 d.

buvo pasirašyta Danijoje tokio pat pavadinimo mieste.

Pirmiausia, kuo ši konvencija, kurią 2001 metų liepą ratifikavo Lietuva, svarbi mūsų

krašto piliečiui, atsako jos pačioje pradžioje nurodytos pri÷mimo priežastys. Čia

pripažįstama, kad tinkama aplinkos apsaugabūtina žmonių gerovei ir pagrindin÷ms

žmonių teis÷ms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi. Taip pat pabr÷žiama, kad kiekvienas

asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje. Lietuva,

dalyvaudama Pasaulin÷je subalansuotos pl÷tros veiksmų programoje „Darbotvark÷ 21”,

įsipareigojo vykdyti jos nuostatas ir rekomendacijas. Šios programos įgyvendinimui buvo

priimta Rio de Žaneiro Aplinkos ir Pl÷tros deklaracija, kurioje pirmasis principas skelbia,

kad siekiama subalansuotos pl÷tros, d÷mesio žmogui ir jo teis÷ms į sveiką ir visavertį

gyvenimą harmonijoje su gamta (aplinka). Neseniai atlikta Pasaulin÷s sveikatos

organizacijos (PSO) studija atskleid÷ priklausomybę tarp sveikatos veiksnių, aplinkos ir

pl÷tros (Darbotvark÷ 21 – 6.39). Pasaulio mastu siekiama sumažinti kenksmingų medžiagų

poveikį ir išsaugoti saugią bei nepavojingą žmogaus sveikatai aplinką (Darbotvark÷ 21 –

6.40).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, vykdydama projektą „Orhuso konvencijos

įgyvendinimas Lietuvoje”, 2001 metais ją išleido lietuvių kalba dviem tūkstančiais

egzempliorių. Aptarsime kiekvienam iš mūsų svarbiausius šios konvencijos teiginius (kiti

svarbūs teiginiai Priede, p.70-78).

Orhuso konvencijoje „visuomen÷” apibr÷žiama taip: ,,vienas arba daugiau fizinių ar

juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos

arba grup÷s“. Tai reiškia, kad tai liečia kiekvieną krašto pilietį, tiesiogiai ir netiesiogiai

susijusį su svarstomu klausimu. Vadinasi jis turi teisę dom÷tis kas vyksta jo šalyje bei

išsakyti savo nuomonę. Tačiau greta Orhuso konvencijoje aiškinama, kas yra

„suinteresuota visuomen÷“. Ji – ,,tai visuomen÷, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką

aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų

pri÷mimo procesu; pagal šį apibr÷žimą nevyriausybin÷s organizacijos, padedančios spręsti

aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus,

laikomos suinteresuotomis organizacijomis“.

Daugeliui neaišku, kokia informacija gali būti prieinama „visuomenei” bei

„suinteresuotai visuomenei”. Orhuso konvencijoje paaiškinama, kokia informacija gali

būti neprieinama. Tai dažniausiai konfidenciali valstyb÷s institucijų darbo informacija.

Orhuso konvencija informacijai apie aplinką priskiria bet kokią rašytinę, vaizdo, garso,

elektroninę ar kitokia materialia forma saugomą informaciją apie aplinkos elementų, tokių

kaip oras, atmosfera, vanduo, dirvožemis, žem÷, kraštovaizdis, ir gamtos objektų būklę,

biologinę įvairovę ir jos komponentus, įskaitantgenetiškai modifikuotus organizmus, bei

šių elementų sąveiką bei veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija,

bei veiklą ir priemones, įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos

srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius tur÷ti

poveikį išvardytiems elementams, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir

prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje. Prie tokių duomenų

12


priklauso informacija apie žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros

objektų ir statinių būklę, tais atvejais, kai jai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos

elementų būkl÷ arba per šiuos elementus išvardinti veiksniai, veikla ir priemon÷s.

Dauguma jų gali būti priskiriami prie pagrindinių mus supančios aplinkos faktorių. Jie

ypač susiję su mūsų gyvenimo kokybe ir labai svarbūs žmonijos, jos supančios gyvūnijos

ir augmenijos išlikimui.

Valdininkai greitai pamiršta ankstesnes, visų labui priimtinas, strategijas

Kovos d÷l puikių vietos oazių pačiame įkarštyje. Jos regimos tiek miestuose,

miesteliuose, tiek kaimuose. Ypač jos pastebimos didmiesčiuose. Ne išimtis Vilnius. Gal

neatsitiktinai sostin÷s valdžia keičia dar Lietuvos valstybingumo priešaušryje užsibr÷žtas

strategines gaires, o jų išsiaiškinimui išnaudotas ne vienas tūkstantis litų, žinoma, iš mūsų

visų kišen÷s. Negalima nesutikti, kad gyvenimas laikui b÷gant gali smarkiai pakoreguoti

net pačias tvirčiausias dogmas. Tuo jis ir puikus. Tačiau, kai toks koregavimas tik

pablogina pad÷tį, jis nepriimtinas. Galima džiaugtis, kad Vilnius dar menkai urbanizuotas,

apie 70 procentų jos teritorijos sudaro miškai, želdynai ir žem÷s ūkio paskirties plotai ir

dykviet÷s, t.y. gan÷tinai žalias. Tačiau žaluma nevienodai pasiskirsčiusi. To negalima

pasakyti apie naujuosius daugiabučius rajonus. Pavyzdžiui, Pilait÷ intensyviai

apželdinama, tačiau medžių sodinukai jei ir prigyja, tai jie auga ne taip greitai kaip

nor÷tųsi. Tod÷l brandžių medžių plotai, greta tokių rajonų labai svarbūs ne tik d÷l

sveikatos bet ir d÷l laisvalaikio leidimo būdo. Įkurti atokiau nuo judrių ir gausiai

transportų apkrautų gatvių žali plotai tampa gyventojų m÷giama pasivaikščiojimo vieta.

Vadinasi, būtina atsižvelgti į tai. Reik÷tų suintensyvinti apželdinimo darbus bei siekti

išsaugoti greta tokių mikrorajonų natūraliai susiformavusias žaliąsias teritorijas. Tačiau

pastaruoju metu pastebimas didžiųjų Lietuvos miestų, tokių kaip Vilnius ir Kaunas,

apstatymas žaliųjų plotų sąskaita. Štai kaip šį procesą vertina vienas iš straipsnio „Žalieji

protestuos prieš Vilniaus pl÷tros planus“ internete (BNS-Baltijos šalių naujienų serveris)

skaitytojų Gediminas: „Iš tikrųjų liūdna, kad Vilniaus planuose pasirinktas užstatymo

sutankinimo kelias, kuris beatodairiškai vykdomas tikrai žmon÷ms reikalingų žaliųjų plotų

sąskaita. Pažiūr÷kim, kuo tapo Žv÷rynas, kas iš jo bus v÷liau.… Užstatomi „tarpai” tarp

namų ir kituose rajonuose, apkarpomi miškų masyvai. Nesinor÷tų, kad Vilnius virstų tokiu

industrializuotu monstru kaip Londonas, Niujorkas ir kiti didmiesčiai, kur medį surasti

būna sunku, ir kur dirbtinis parkas jau vadinamas stebuklu. Parduodant, užstatant žaliąjį

sklypą nauda akivaizdi, juk iškart gaunami pinigai, bet deja, ta nauda, kuri yra teikiama

žaliojo ploto, t.y. teigiamas išorinis poveikis ir tai už ką sunku surinkti pinigus, yra

sud÷tingiau paskaičiuojama, tad labai čia lengva manipuliuoti suinteresuotiems asmenims

– architektams (jie gauna užsakymus projektuoti, derinti), valdininkams (jie vaizduojasi

darą gerą, jiems nubyra), beatodairiškiems verslininkams (jie gauna pelną už pastatytą

plotą)… Iš tikrųjų savivaldyb÷ ir yra tam, kad rūpintųsi bendrais interesais, kur laisva

rinka negali pasirūpinti (tai gana nedaug dalykų), bet matosi, kad tam tikri žmon÷s

suinteresuoti kitkuo… Vilnius būtent ir unikalus natūralios (bent taip atrodančios) gamtos

masyvais, įsiterpiančiais į miestą, ir tai n÷ra blogai, bet kaip tik priešingai – tikras

stebuklas!“ (pastaba –citatų kalba netaisyta). Kaip pastebi specialistai: „N÷ra vieningos

miškų, saugomų teritorijų, želdynų ir želdinių tvarkymo politikos, nediferencijuotos

finansavimo, planavimo, ūkininkavimo ir kontrol÷s funkcijos. Tai komplikuoja žaliųjų

teritorijų planavimo ir įgyvendinimo procesą, neracionaliai naudojamos l÷šos,

nepasiekiama norimų rezultatų“. Nors nustatyti pagrindiniai prioritetai tokie, kaip

daugiabučių gyvenamųjų namų rajonų aplinkos kokyb÷s gerinimas, įrengiant ir atnaujinant

13


tiesiogin÷s aplinkos, vietinius ir rajoninius želdynus; naujų vietinių želdynų įrengimas

netinkamai urbanizuotuose teritorijose; rekreacin÷s infrastruktūros pl÷tra, mažinant žem÷s

naudojimo apribojimus, sudarant palankias sąlygas investicijoms; centrinių miesto želdynų

(jungčių), integruojančių miesto urbanistinę struktūrą, įrengimas, pastaruoju metu

juntamos atvirkštinio proceso tendencijos – regimas spart÷jantis žaliųjų rekreacijos zonų

apkarpymas. Ypač tai pastebima Vilniuje ir Kaune. Sovietmečiu Leninopremija

apdovanotas sostin÷s Lazdynų daugiabučių gyvenamojo rajonas už architektūrinį

sprendimą, kai statiniai įterpti į didelę natūralios augmenijos teritoriją, taip pat neišvengs

sutankinimo. Rengiant miesto dalių, mikrorajonų detaliuosius planus, gyvenamosiose

teritorijose siektini šie rodikliai: daugiabučių namų kvartaluose vietiniai ir tiesiogin÷s

aplinkos želdynai skaičiuojami vadovaujantis 7-10 m 2 žmogui norma. Ši norma gali būti

vienu trečdaliu mažinama, jeigu greta (400 m atstumu) yra centrinis arba rajoninis parkas,

rekreacinio miško masyvas. Tačiau naujieji lietuviai negalvoja nei apie fizinę, nei apie

dvasinę eilinio kraštiečio savijautą. Jie kiša savo nagus kur tik gali ir niekieno nevaržomi

užgrobin÷ja net pačias menkiausias žaliąsias oazes prie daugiabučių namų. Dabartin÷

jaunoji karta tampa asfalto ir betono karta, jie net per atostogas nebeturi galimybių pails÷ti

gamtoje. Gal neatsitiktinai vaikai tokie paliegę. Jau pradinių klasių mokinukai serga

pagyvenusių žmonių ligomis. Neretai ligų priežastis jud÷jimo gryname ore stoka.

Nesukurta vaikus ir jaunimą galinti tenkinti infrastruktūra daugiabučių namų rajonuose.

Nemažą laisvalaikio jie praleidžia namuose ir laiptin÷se. Tai ko ne augančios tautos dalies

genocidas?! Pilait÷s gyventojų sociologiniai tyrimai parod÷, kad vienas trečdalis jos

gyventojų labiausiai nor÷tų, kad čia atsirastų jaunimo užimtumo centras (klubas, sporto

centras). Nei vietos, nei užsienio verslininkai neskuba investuoti į vaikų ir jaunimo

turiningo laisvalaikio leidimo sritį. Netur÷dama tinkamų sąlygų įvairiai leisti laisvalaikį

prie gyvenamojo būsto vietos, jaunoji karta linkusi smurtauti.

Nors Vilniaus miesto gyventojai pirmenybę teikia poilsiui už miesto teritorijos, tačiau

čia n÷ra kokybiškai įrengtų vandens pramogoms skirtų plotų. Stichiškai naudojamos

patraukliausios ežerų ir upių pakrant÷s. Tam tinkančio Pilait÷s teritorijoje esančio Gilužio

ežero pakrant÷s jau išparceliuotas apsukriesiems, nors greta į jas pretenzijas yra pareiškę

tikrieji savininkai. Beje, dar Lietuvos valstybingumo priešaušryje Gilužio ežeras buvo

numatytas visų gyventojų rekreacin÷ms reikm÷ms. Tada buvo aišku, kad jis su tinkamai

poilsiui neįrengtomis pakrant÷mis yra visų turtas. Pilait÷s bendruomen÷ tarpininkavo

ankstesniesiems Gilužio ežero pakrančių savininkams, kurie savo pastangomis neįstengia

atstatyti teisingumą. Raštu kreiptasi į prezidentą Rolandas Paksą. Jis paved÷ ištirti šį

klausimą.

Žv÷rynas – Vilniaus miesto centro prieigos, vienas seniausių mikrorajonų, išsaugojęs iki

mūsų dienų savitą architektūrą – medinius statinius natūraliame kraštovaizdyje, pamažu

praranda savo išsiskiriantį veidą. Jau projektuoja čia pastatyti stikliniai dangoraižiai, kurie

sudarkys ir šią jaukią pra÷jusių amžių Žv÷ryno teritorijos dvasią. Kad dangoraižiai visiškai

nedera prie Vilniaus, teko išgirsti ne tik iš savų, bet ir atvykusių čia iš svetur specialistų,

puikiai išmanančių jo architektūros privalumus.

Neretai prestižin÷se Vilniaus (dažniausiai Užupyje ir Žv÷ryne) vietose neaiškiomis

aplinkyb÷mis užsiliepsnoja mediniai gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai. Taip atsiranda

galimyb÷ jų vietoje pastatyti naujus namus, prapl÷sti greta tik atsik÷lusių turtingų

gyventojų valdas.

Ar kultūros ir sporto kompleksai n÷ra priedanga pasipelnyti arba įsikurti visiems

priklausančiose teritorijose? Investuotojai, pasirinkę teritorijas miesto centre bei jo

apylinkių vaizdingose vietov÷se, deklaruodami čia sukurti visuotinų reikmių infrastruktūrą,

14


siekia šventosios karv÷s išskirtinumo teisių. Apeliuojama į visiems svarbius reikalus, kurie

savaime netur÷tų kelti įtarimo, kai investicijos į turiningo masinio laisvalaikio leidimą tik

tariamos. Tod÷l tūlam Lietuvos gyventojui kyla mintis, ar kultūros ir sporto kompleksų

įrengimas negali būti tik pirminis etapas siekiant su visuomen÷s pritariamu įsitvirtinti gero

pri÷jimo bei puikaus kraštovaizdžio oaz÷se, ypač kai į jas skubos tvarka nutiesiamos arba

artimiausiu metu numatytos įrengti komunikacijos. Nemažai atvejų, kai gavus leidimą

prad÷ti planuojamą veiklą, jos atsisakoma. Ji pakeičiama pelningu verslu. D÷l Vilniaus

savivaldyb÷s galutinio neapsisprendimo vilkinami Žalgirio stadiono renovacijos darbai,

nors jau yra atsiradę rimtų investuotojų. D÷l to mūsų sostin÷ vienintel÷ pasaulyje dar

neturi tinkamo tarptautiniams standartams futbolo stadiono. Tenka tenkintis esančiu

Kaune. Matyt ne taip lengva dorų ketinimų investitoriams gauti valdininkų pritarimą, jei

jie iš to nesitiki papildomai pasipelnyti.

Pigaus šantažo atgarsiai. Kai 2003 metų birželio pabaigoje teismas panaikino detalųjį

planą golfo aikštynams įrengti Pilait÷je, iš sostin÷s aukštas pareigas užimančio atstovo

lūpų pasigirdo teiginių, kad šio mikrorajono gyventojai nenor÷ję pašon÷je tur÷ti golfo

aikštynų, skirtų visų rekreacin÷ms reikm÷ms, netolimoje ateityje gal÷s džiaugtis čia

atsirasiančiu gyvenamųjų namų kvartalu. Tik nepasak÷, ar tai bus daugumai skirti

daugiabučiai, ar turtingiesiems prienami ištaigingi kotedžai? Prad÷ję protestuoti prieš

golfo aikštynų steigimą savo rekreacin÷je zonoje Pilait÷s gyventojai buvo bauginami, kad

nesutikus su čia numatytais įrengti golfo aikštynais, prival÷s tenkintiskrematoriumu

kaimynyst÷je, kurio nenori Naujininkų mikrorajono gyventojai. Ar tai nepanašu į pigaus

šantažo atvejį? Krematoriumui statyti tur÷tų atsirasti nuošalesn÷ nuo gyventojų vieta tiek

prie sostin÷s, tiek ir prie kitų Lietuvos miestų bei miestelių.

Pasteb÷jimai: visais laikais ir visur ieškantys teisingumo ir norintys gerbūvio visiems

buvo persekiojami, niekinti jų siekiai.

Nepalanki nuomon÷ verta ne vieno skatiko neišgirstama s÷dinčių viršuje.

Neatsižvelgiama į d÷mesio vertas žmonių nuomones. Ne išimtis ir vieno piliečio

komentaras po straipsnio „Žalieji protestuos prieš Vilniaus pl÷tros planus“(BNS) apie tai,

kaip tur÷tų būti sutvarkyta Pilait÷s ir jos gretimų kaimynų iš Viršuliškių žalioji zona:

„pilietis, 2003 09 20 12:24 : Tur÷jau nedidelę darbo sutartį, teko pora savaičių gyventi

Karlsruhe mieste, Vokietija. (Taip, ten, kur netoli Prancūzija). Karlsruhe yra puikus

pavyzdys, kaip miestas gali susiderinti su mišku. Kartais nesupranti, ar tai miestas miške,

ar miškas mieste. Tai, ką pasakiau, yra įvadas vystant mintį, kad Pilait÷s miškus reikia ne

kirsti, o puosel÷ti ir prižiūr÷ti, apie jokias privačias statybas ar žemes grąžinimus čia negali

net kalbos būti. Susitvarkyti galima taip, kad nuo Pilait÷s senojo vandens malūno iki

Neries būtų parkas, ne prastesnis už Vingio parką. O statyboms ir miesto pl÷trai plotų tai

tikrai netrūksta. Tas Vilniaus miesto pl÷timasis „centro kryptimi“ yra kažkoks įgimtas

nesusipratimas, kažkokia antipilietin÷ nepagydoma yda, v÷liau ribojanti pačių miestel÷nų

laisvę, kuri geriausiai pasireiškia transporto kamščiais. D÷l Tujų gatv÷s aš nesu,

prisipažinsiu, didelis specialistas, bet vis tiek, jeigu ten dabar „apleisti krūmynai”, tai juos

išvystyti į tobulą miesto parką yra svarbesn÷ žmogaus paskirtis negu toje vietoje pristatyti

dangoraižių. Kažkod÷l negird÷ti, kad savivaldyb÷je atsirastų drąsus projektas pastatyti

pora galingų pastatų Lukiškių aikšt÷je. Nei miško, nei parko šioje aikšt÷je jau nebus,

Leninas taip pat nebestov÷s, turime miesto centre didžiulį plotą, kurio likimo niekas nenori

aptarin÷ti“.

Ar privatininkai išspręs šiukšlinimo problemas?! Leidimas visam laikui įsigyti arba

išsinuomoti nuo keliolikos iki 99 metų įstabių kraštovaizdžių Lietuvos kampelius

įvairiems tikslams yra grindžiamas tinkama jų priežiūra. Pirmiausia, motyvuojama tuo,

kad juose nebus šiukšlių ir neišsiaukl÷jusių šiukšlintojų. Galima patik÷ti, kad užtvertose

15


teritorijose, kurias saugos piktų šunys, taip ir bus. Tačiau kas žino, ar privatininkai rūpinsis

ne jiems priklausančios gretimos teritorijos švara. Ten bus šiukšlių, jei jos bus renkamos

tik vienkartinių, tokių kaip Žem÷sdienos ir į jas panašių akcijų metu. Ar nereik÷tų prad÷ti

ieškoti l÷šų keletui laikinų etatų per didįjį šiukšlinimo sezoną? Juos konkurso būdu gal÷tų

užimti prie tokių teritorijų gyvenantys dar guvūs pensininkai, stokojantys l÷šų studentai ar

darbo biržos lankytojai, kuriems retsykiais privalomi viešieji darbai. L÷šų tokiems etatams

gal÷tų skirti įmon÷s, kurios vienaip ar kitaip įtakoja didesnę aplinkos taršą, d÷l to yra

apmokestinamos ekologiniais mokesčiais. Įvairios aplinkos švarinimo akcijos gali būti

kaip viena iš daugelio jaunosios kartos aukl÷jimo priemonių, organizuojamų suaugusių

iniciatyva: bendruomenių, mokytojų, savivaldos institucijų. Tod÷l svarbių visuomenei

vietų privatizavimas su jų atitv÷rimais, grindžiamas ketinimais ten palaikyti tvarką bei

švarą, yra l÷kšta gražių vietovių užgrobimo savanaudiškais tikslais priedanga. Ji dažnai

klaidina m÷gstančius vaikščioti neprišiukšlintoje aplinkoje. Šiam mitui sugriauti

pateikiame kai kurių straipsnio „Žalieji protestuos prieš Vilniaus pl÷tros planus“ internete

(BNS) skaitytojų komentarus: „Viršulišk÷s, Pilaitei, 2003 09 22 10:09: Mus irgi apgavo -

žad÷jo „Viršuliškių parką” įrengti prie miškelio, o įreng÷ viso labo šuniukų pasib÷giojimo

aikštelę. Bet mes d÷l to nepiketuojame, nes ir šunis mylime“; „mika, 2003 09 20 23:07:

Kirsti mišką 14 ha Narbuto gatv÷je ir 80 ha Pilait÷je pasirodo vadinama sveika nuovoka?

Ar nors mat÷te kaip tie miškeliai atrodo? Ar mat÷te projektą to monstro, kurį statys

Narbuto gatv÷je? Nepaliks n÷ medžio... vardan kažkokio barako, kai šalia troleibusų parko

nors kažin ką norint gali statyti, bet... NEMATO toliau savo nosies ... Ir nepainiokite čia

visokių pinklių, bomžų, pavydo ir t.t. Kiek pamenu Vilnius visada gars÷jo pasaulyje kaip

žalias miestas, ar ilgam? Rūpi miestiečių rūpesčiai? Ar buvo surengta tame rajone nors

vienas susirinkimas, apklausa? Jūsų atsakymas tur÷tų būti maždaug toks: ten gyvena vieni

bomžai ir alkoholikai, jie iš viso nežino ko jiems reikia, ir visokios apklausos

NEREIKALINGOS juk miestiečiai taip pasitiki jaunuoju mankurtiškuoju meru.... O dar

iškirskite 99 ha Saul÷tekio parkelio, dar Vingio parką galima aptrumpinti, tarp Fabijonų ir

Baltupių irgi yra kur apsisukti – pirmyn. Tai bus investicijų! O štai Sereikiškių parko –

nelieskite. O kod÷l? Pilnas narkomanų, šiukšlių ir šiaip neaiškių žmogystų, bet niekam

neužkliūna, nes.... ir patys puikiai žinote kod÷l.”

Ar investicijos tik iš svetur – išspręs visuotinos ubagyst÷s problemas?! Tai – kitas

klaidinantis visuomenę mitas. Investicijos iš svetur gali šiek tiek prisid÷ti arba dar labiau

nuskurdinti, jeiguprisimintume netolimą naftos bendrov÷s „Williams International”

istoriją Lietuvoje. Tai jokiu būdu iš esm÷s nesprendžia išmintingos krašto ekonomikos

politikos reikalų. Pasirinkimą investuoti kapitalą Lietuvoje, ir ne tik joje, pirmiausia lemia

tik÷jimas, kad iš to galima tik÷tis gero pelno. Tod÷l užsieniečiai labiau skuba investuoti į

strategines verslo šakas, tokias kaip energetika, arba siekia įsigyti kuo daugiau pastatų bei

žem÷s sklypų įvairiam verslui palankiose vietose, neretai pelningo pardavimo tikslu. Nuo

jų neatsilieka ir mūsų krašto turtingi žmon÷s. Kultūra, taip pat ir sportas, yra antraeiliai

investuotojų iš svetur akiratyje. Motyvai, kad Vilniuje Pilait÷s apylink÷s pasirinktos golfo

aikštynams d÷l puikaus kraštovaizdžio, siekiant pritraukti užsienio investitorius, arba juos

golfo sportu kuriam laikui pririšti, niekuo nepagrįsti. Tarp šio projekto akcininkų daug

užsieniečių n÷ra. Reik÷tų nepamiršti, kad tarp užsienio investitorių į pokomunistines šalis

nemažai sužlugusio verslo, ryšių su nusikalt÷lių grupuot÷mis atstovų. Pasitaiko ir

apsišauk÷lių bei paprasčiausių apgavikų. Būtent d÷l tokių investitorių iš svetur tikimasi

papildomų l÷šų į Vilniaus savivaldyb÷s biudžetą ir d÷l jų kviečiami aukotis šio naujausio

daugiabučio mikrorajono gyventojai ir atsisakyti vienintel÷s artimiausios ir

vaizdingiausios vietos, tinkančios poilsiui greta būsto, savo noru pasiliekant teisę gyventi

rezervate.

16


Pateikiame kai kurių Vilniaus gyventojų, įsijungusių į diskusiją internete (BNS) apie

Lietuvos žaliųjų jud÷jimo rengiamą protesto akciją 2003 metų rugs÷jo 23 dieną prieš

pragaištingą Vilniaus pl÷tros planą, pasisakymus: „t, 2003 09 21 10:24: Aš nesuprantu

apie kokias investicijas čia kalbama. Vienas dalykas, jei tai suplanuotas strateginis –

komercinis- rajonas, o kitas - jei tai dar vienas „miegamasis”. Pirmu atveju dar galima

kalb÷ti apie kažkokį verslo klimato gerinimą, antru - paprasčiausias laisvų plotų

išpardavimas (ten gyvenančių žmonių patogumo sąskaita). Šiaip ar taip „miegamajam”

rajonui yra visai kiti reikalavimai nei komerciniam. O d÷l važiavimo į „kaimą” (autorių

pastaba, vienas pilietis siūl÷ Pilait÷s gyventojams, kuriems neužtenka rekreacinių zonų,

persikelti gyventi į kaimą) - tai n÷ra blogas variantas, tik deja ne visi turi tiek pinigų, kad

gal÷tų pasistatyt namuką Vilniaus priemiestyje. Nors, reik pasteb÷ti, tokiu namukų

smarkiai daug÷ja”; „mika, 2003 09 20 22:10: Taip, labai teisinga mintis – tegul nusiperka

tuos golfo laukus už kokių 160 km nuo Vilniaus (kaip jo ekscelencija Adamkus pirko

golfo lauką 160 km už Čikagos) ir žaiskite sau į sveikatą. O imituoti investicijas

IŠPARDUODANT žemę miesto centre ir debilasgali... O ką paliksite miesto valdžioms po

Zuoko? Paaišk÷s, kad Zuokas išpardav÷ VISUS laisvus žem÷s plotus: su miškais ir be, o

pinigus sakykim natūraliai PRAVALGö. Nes visos savivaldyb÷s pinigus PRAVALGO:

paskirsto švietimui, sveikatai, APLINKOS APSAUGAI (naikinimui) ir ... visokioms

statyboms... Na sakykim, pritrūks naujo savivaldyb÷s pastato finansavimui – ir iš kur

miesto valdžia paims? Sužlugus senų savivaldyb÷s pastatų aukcionams iš kur pinigų ims?

Parduos va 14 ha miškelį Narbuto/Laisv÷s sankryžoje ir yra kokių 14 limonų ir dar už

medieną gaus ir... Ir dar įdomu, ar nors vienas palaikantis Zuoko medkirtinius sugeb÷jimus

pasodino kada nors NORS VIENĄ medį?”

Savanaudžių akiratyje – žem÷

Po pelningų verslo objektų, likusių iš sovietinių laikų, nevisiškai skaidraus jų

privatizavimo, liko žem÷. Tik prad÷ta viešumon kilti valstyb÷s tarnautojų žem÷s sklypų

persik÷limo į bendro naudojimo rekreacin÷s paskirties zonas arba į vietas, kurios dar

negrąžintos tikriesiems savininkams, faktai.

Žem÷s paskirtis ne visada tokia, kokios nor÷tųsi pasipelnymo tikslais. Pagal paskir

visa Lietuvos teritorija yra suskirstyta į žem÷s ūkio, miškų ūkio, konservacin÷s

(valstybiniai parkai, rezervatai) bei kitokios paskirties žemes. Ūkinę veiklą, išskyrus

žem÷s ūkio veiklą, galima vykdyti tik tuose žem÷s sklypuose, kurie yra priskirti prie kitos

paskirties žemių. Turint tikslų pasipelnyti ne ūkin÷s paskirties žem÷je ne ką ir nuveiksi.

Tod÷l dažnai siekiama pakeisti tikslinę žem÷s paskirtį, ypač jei ji yra tinkamoje

pasipelnymui vietoje. Tad neretai žem÷s plotams, siekiant grynai privačių interesų,

suteikiama kitokia nei ankstesnioji paskirtis. Tai leidžia žem÷s sklype vykdyti daug

įvairesnę veiklą.

Patarimai: pastoviai ir aktyviai dalyvaukite teritorinio planavimo reikaluose ir būkite

atidūs šio įstatymo vingryb÷se.

Ar baisu, kad visiems svarbių teritorijų savininkais gali tapti jų tikrieji

šeimininkai?! Daugelis miestų, miestelių, net kaimų teritorijų yra visuomen÷s bendrų

interesų akiratyje. Strategiškai verslui palankiose bei puikaus kraštovaizdžio vietose

neskubama grąžinti žem÷ iki sovietmečio buvusiems savininkams. Už tai siūlomos kompensacijos

arba kitos vietos, o dažnai kompensacijos už tur÷tą sklypą ar jo atidavimas

natūra kitokioje vietoje atid÷liojamas neribotam laikui. Žem÷s sklypuose, d÷l kurių

susiduria siauros grup÷s ir daugumosžmonių interesai, kai paaišk÷ja, kad tokia teritorija

turi savininkus iš senų laikų, galvojama, kad geriau ji atitektų tai grupelei galimų

17


investuotojų tikint, kad jų veikla bus labiau nukreipta patenkinti bendras reikmes.

Nežinoma, kaip su atgautu sklypu, kuriame n÷ra pastatų, elgsis tikrieji savininkai. Tenka

patikinti, kad baiminamasi be reikalo. Pirmumo teisę jį įsigyti turi valstyb÷. Kokia kaina,

sprendžia įstatymai. Kitas reikalas - suinteresuotų asmenų siekimas užgrobti pusvelčiui

jiems nepriklausančias žemes bei pakeisti jų tikslinę paskirtį siekiant privačių tikslų.

Blogiausias atvejis, kai tai daroma po Vyriausyb÷s priedanga. Tokie piktnaudžiavimai dar

reti, tačiau žemesniuose jos lygmenyse jau tapo norma.

Prognoz÷s. Jei visuomen÷ tyl÷s ir leis naujiesiems lietuviams prasilenkti su įstatymais,

sudarys palankias sąlygas ignoruoti daugumos prigimtines teises, tai greitu laiku galime

atsidurti trečiųjų šalių gyventojų pad÷tyje. Ten daugumos balsas nieko nereiškia.

Išsišok÷liai nutildomi su jais fiziškai susidorojant, areštuojant, ar pasodinant į kal÷jimą iki

gyvos galvos.

Primename: veiklos pobūdį žem÷s sklypuose, kaip ir teis÷s reikalus į privačią nuosavybę,

sprendžia jos paskirtis. Tai Konstitucijos ir kitokių įstatymų prerogatyva. Teisę, kokius

įstatymus priimti, atmesti bei tobulinti, iš dalies turime mes – rink÷jai, kai renkame

atstovus iš savo tarpo į šalies įstatymus leidžiančias ir jų vykdymą kontroliuojančias

institucijas. Tod÷l labai svarbu dalyvauti bet kokiuose rinkimuose, taip pat apklausose,

referendumuose ar kitokiose akcijose, kur prašoma išsakyti nuomonę. Vienas iš svarbesnių

kovos už mūsų prigimtines teises svertų - siekti daugumai palankių įstatymų bei aktyviai

steb÷ti kaip jų laikomasi, o teritoriniame planavimo procese asmeniškai ar kolektyviai

dalyvauti ir pasisakyti. Jei žem÷ rekreacin÷ – vadinasi, turi tenkinti daugumos reikmes.

Tod÷l piliečių balsas labai svarbus primenant valdininkijai, ką ji iš tikrųjų tur÷tų atstovauti.

Išlieka pavojus kultūros ir gamtos paminklams

Įvairių saugotinų paminklų Lietuvoje ne tiek mažai. Retoje apylink÷je n÷ra piliakalnių,

ypatingų akmenų, vertingų architektūrinių statinių ir pan. Daug žmonių gyvena vietov÷se,

kuriose yra išlikę gamtos ir kultūros paveldo paminklų, nors ne visus susp÷ta įtraukti į

tokių objektų sąrašą, pagal kurį juos saugotų valstyb÷. Vieni jau įtraukti į tokiussąrašus.

D÷l kitų aiškinamasi. Ateityje ir jie gali būti paskelbti saugotinais paminklais. Tinkamai jų

priežiūrai užtikrinti yra sukurti įstatymai, kurie greta pagrindin÷s nuostatos –

nepriekaištingos saugos sąlygų sukūrimo – tur÷tų tinkamai tenkinti pažintines reikmes,

garantuoti perdavimą ateinančioms kartoms. Tokiai Lietuvos saugotinų paminklų politikai

vykdyti naudojami įvairūs apribojimai veiklai, kuri tur÷tų neigiamų pasekmių tiek kultūros,

tiek gamtos paminklams. Labai svarbu, kad į saugotinų tokių objektų sąrašą patektų visi,

turintys išliekamąją vertę. Pastaruoju metu net į jį patekę tokie paminklai gali būti

tinkamai neprižiūrimi, nes nesurandama tam l÷šų. Pasitaiko atvejų, kai jie atsiranda

grąžintinos žem÷s teritorijoje. Naujiesiems jų šeimininkams savo nuožiūra tenka spręsti,

ką toliau su jais daryti. Dažnai jie išjudinami iš savo ankstesniosios vietos, jei nesunaikinti,

tai parduodami, arba panaudojami buitin÷ms reikm÷ms. Tai gali atsitikti d÷l nežinojimo,

koks tai svarbus objektas, arba žinant jo vertę, jie pagrobiami savo teritorijai papuošti ar

pasipelnymo tikslu. Apie tokius atvejus, kai su paminklais barbariškai pasielgiama

sužinome iš žiniasklaidos. Formuojasi apsukrių senojo tik÷jimo gamtos reliktais, kurie

priklauso visiems, pardav÷jų klanas. Jie nesunkiai tokius saugotinus paminklus suranda

pagal jų vietų ilgo ir kruopštaus darbo pareikalavusią iš mokslininkų bei m÷g÷jų

publikuotą medžiagą. Tačiau tokie paminklai gali nebebūti visų nuosavybe ir dar d÷l

vienos priežasties. Svarbus praeities objektas atsiduria vieno ar grupel÷s privatininkų

rankose su išskirtine tik sau naudojimosi galimybe laiminant valdininkams.

18


Džiugu, kad pavienių asmenų ar bendruomen÷s pastangomis pavyksta sutramdyti tokių

objektų „prichvatizuotojų” užmačias. Mažumos nuosavybe visai neseniai gal÷jo tapti

Pilait÷s piliakalnis – neatskiriama pačio naujausio Vilniaus daugiabučių namų rajono dalis,

nes jis pateko į šioje vietov÷je planuojamo įrengti golfo aikštynų su jam būtina

infrastruktūra detaliojo plano nustatytas ribas.

Primename: labai reikšmingas bendruomenių d÷mesys siekiant sudaryti tinkamas

sąlygas kultūros ir gamtos paminklų apsaugai.

Akivaizdūs ir užsl÷pti geresnio gyvenimo trikdžiai

Siekiant apsaugoti piliečius nuo jiems pavojingų ir kenksmingų faktorių, statiniams ar

kitokiai veiklai žem÷s sklype yra taikomi tamtikri ribojimai. Pavyzdžiui, neleidžiama, kad

šalia gyvenamųjų namų būtų vykdoma aplinką teršianti ir triukšminga veikla (pastatyta

didel÷s taršos gamykla ar fabrikas). Kai kurie mūsų krašto politikai nor÷dami visuomenei

prastumti pelningus projektus, imasi gražbylyst÷s. Tarp iš pirmo žvilgsnio nekaltų

žmonijos reikm÷ms skirtų objektų, rastum÷me ir golfo laukus. Jie neapsieina ir be šio

sporto „prastūmimo“ į vaizdingas ir visiems svarbias vietas propagandos.

Ar iš tikro golfas nekaltas sportas? Golfo aikštynai tik pradedami įteisinti mūsų krašte,

tod÷l dar nedaug apie juo žinome. Neretai mums brukami tik šio sporto privalumai.

„Pamirštama“ pasakyti, kad tai brangus bei ekologiškai kenksmingas sportas. Neminima,

kad jo įrengimui ir išlaikymui naudojamos kenksmingos chemin÷s medžiagos bei g÷lo

vandens atsargos. Nutylima, kad nei vienoje pasaulio šalyje, kur jo aikštynų sočiai

pristeigta, laukiamo pelno nebūna. Iš tokių pamin÷tina Japonija. Nebežinoma, ką toliau

daryti su nelankomais golfo aikštynais, kuriems atiduota nemažai žem÷s plotų. Be to, jau

pats jų įrengimas brutalus natūraliose pievose slypinčiai gyvūnijai bei augantiems

augalams. Golfui ne tik reikia specialaus kraštovaizdžio, bet ir tinkamai įrengtų bei

prižiūrimų aikštelių. Kad neaugtų kitokia nei speciali žol÷, naudojami kenksmingumu

sveikatai pagars÷ję herbicidai. Žol÷s šviežumui palaikyti sunaudojama daug g÷lo vandens,

kuris tampa kenksmingas ir gali patekti į geriamuosius vandenis. Be to, turi būti kertami

medžiai, ir kaip taisykl÷, golfo aikštynai aptveriami, jei ne d÷l galimo atsitiktinių praeivių

sužalojimo specialiais golfo kamuoliukais, tai d÷l nenoro, kad čia vaikščiotų pašaliečiai.

Ne paslaptis, kad golfas – tai turtingųjų pam÷gta sporto šaka.

Ar gali dauguma riboti mažumos reikmes rinktis golfą? Kiekviena reikm÷, nežiūrint,

kiek ji nepopuliari, tur÷tų atrasti vietą po saule. Tačiau ne daugumos sąskaita.

Demokratin÷je visuomen÷je dauguma taip pat turi siekti, kad būtų skaitomasi ir su

nedaugelio reikm÷mis. Ir šiam reikliam sportui tur÷tų būti atrasta tinkama vieta.

Tose šalyse, kur ekologinis švietimas išvystytas ir tausojami natūralios gamtos resursai,

kur kovojama už išmintingą kiekvieno gamtos centimetro panaudojimą, neskiriama vieta

golfo aikštynams miesto centre ar jo pakraštyje vaizdingo kraštovaizdžio teritorijoje.

Golfo aikštynams įrengti dažniausiai suteikiama buvusi ir jau nebenaudojama atliekų vieta,

kuri tuo pačiu atitinkamai sutvarkoma. Taikuri yra arti gyvenamųjų namų ir yra gausiai

lankoma šalia gyvenančių žmonių, tai akivaizdus mažumos nesiskaitymo su didžiuma

savival÷s faktas. Golfo laukai n÷ra draugiški gamtai, nors siekiantys tik savų tikslų teigia

priešingai. Nei vabal÷lis, nei drugelis, nei bitut÷ nektaro neras, o paukštis vabal÷lio

nesugaus.

Vieta pirmiesiems golfo aikštynams sostin÷je rinkta iš dviejų teritorijų. Ties Geležinio

Vilko gatve, Ozo biologiniame draustinyje, netiko. Ji - draustinio teritorijoje, kur

19


draudžiamos statybos. Be to, čia n÷ra tokio puikaus kraštovaizdžio, kurį turi Pilait÷. Tai

tvenkiniai, upelis ir miškas, kalvait÷s. D÷l to pastaroji ir pasirinkta. Kilus konfliktui,

siūlytos taip pat puikaus kraštovaizdžio vietos, kuriose gal÷tų būti rengiami golfo aikštynai

vilniečiams. Jų atsisakyta. Galvojama, kad Pilait÷s miškas su jo laukym÷mis pasirinktas

šiam sportui dar ir d÷l nutiestų komunikacijų.

Pilait÷s bendruomen÷ n÷ra kategoriška prieš šios sporto šakos m÷g÷jų reikmes. Tam

tur÷tų būti atrasta kita vieta. Be to, Pilait÷s bendruomen÷s aktyvas nesirengia pasipelnyti iš

šios sporto šakos, užkirsdamas kelią jam atsirasti rekreacin÷s paskirties žaliojoje zonoje

prie gyvenamųjų daugiabučių rajono. Jo nariai tampa r÷ksniais ne už pinigus, o dykai ir tik

tada kai pajaučia bei pamato daugeliui realią gr÷smę. Tod÷l nesuprantamas įsijungusiojo

internete į BNS straipsnio „Žalieji protestuos prieš Vilniaus pl÷tros planus“ aptarimą šis

pasipiktinimas: „Pilaitietis, 2003 09 20 10:54: Siūlau visiems normaliai mąstantiems

Pilait÷s gyventojams vienytis prieš nesveikuosius medžių myl÷tojus. Už tai, kad jų

pastangomis dabar aš tur÷siu važiuoti žaisti golfą į Europos centre įrengin÷jamus golfo

laukus vietoj to, kad iš savo balkono būčiau gal÷jęs mušin÷ti šarikus, asmeniškai

prikakosiu jiems į kepurę. O jei rimtai, tai chebryt÷ prie pinig÷lių nusisamd÷ Pilait÷s

r÷ksnius, kad golfo laukai čia nebūtų įrengti, o patys Europos centro regioniniame parke

s÷kmingai įrengin÷ja savo laukus. Kas netikite, galite nuvažiuoti pasižiūr÷ti. Laikas

įsisąmoninti, kad sekse, kare ir versle įmanomos ir tinkamos visos priemon÷s. Tik svarbu

kam ko reikia“.

Pilkus daugiabučių rajonus pagyvina spalvingi kotedžai. Mūsų miestų pilkumą

paįvairinantys kotedžai, iškylantys greta daugiabučių namų kvartalų, rekreacin÷s visiems

skirtos teritorijos sąskaita, taip pat užsimaskavę palankios aplinkos geresnei mūsų

gyvenimo kokybei, trikdžiai. p užteršimo išvengia kitos vietos. Tačiau golfo steigimas

saugotinoje žalioje zonoje, kuri yra arti gyvenamųjų namų ir yra gausiai lankoma šalia

gyvenančių žmonių, tai akivaizdus mažumos nesiskaitymo su didžiuma savival÷s faktas.

Golfo laukai n÷ra draugiški gamtai, nors siekiantys tik savų tikslų teigia priešingai. Nei

vabal÷lis, nei drugelis, nei bitut÷ nektaro neras, o paukštis vabal÷lio nesugaus.

Vieta pirmiesiems golfo aikštynams sostin÷je rinkta iš dviejų teritorijų. Ties Geležinio

Vilko gatve, Ozo biologiniame draustinyje, netiko. Ji - draustinio teritorijoje, kur

draudžiamos statybos. Be to, čia n÷ra tokio puikaus kraštovaizdžio, kurį turi Pilait÷. Tai

tvenkiniai, upelis ir miškas, kalvait÷s. D÷l to pastaroji ir pasirinkta. Kilus konfliktui,

siūlytos taip pat puikaus kraštovaizdžio vietos, kuriose gal÷tų būti rengiami golfo aikštynai

vilniečiams. Jų atsisakyta. Galvojama, kad Pilait÷s miškas su jo laukym÷mis pasirinktas

šiam sportui dar ir d÷l nutiestų komunikacijų.

Pilait÷s bendruomen÷ n÷ra kategoriška prieš šios sporto šakos m÷g÷jų reikmes. Tam

tur÷tų būti atrasta kita vieta. Be to, Pilait÷s bendruomen÷s aktyvas nesirengia pasipelnyti iš

šios sporto šakos, užkirsdamas kelią jam atsirasti rekreacin÷s paskirties žaliojoje zonoje

prie gyvenamųjų daugiabučių rajono. Jo nariai tampa r÷ksniais ne už pinigus, o dykai ir tik

tada kai pajaučia bei pamato daugeliui realią gr÷smę. Tod÷l nesuprantamas įsijungusiojo

internete į BNS straipsnio „Žalieji protestuos prieš Vilniaus pl÷tros planus“ aptarimą šis

pasipiktinimas: „Pilaitietis, 2003 09 20 10:54: Siūlau visiems normaliai mąstantiems

Pilait÷s gyventojams vienytis prieš nesveikuosius medžių myl÷tojus. Už tai, kad jų

pastangomis dabar aš tur÷siu važiuoti žaisti golfą į Europos centre įrengin÷jamus golfo

laukus vietoj to, kad iš savo balkono būčiau gal÷jęs mušin÷ti šarikus, asmeniškai

prikakosiu jiems į kepurę. O jei rimtai, tai chebryt÷ prie pinig÷lių nusisamd÷ Pilait÷s

r÷ksnius, kad golfo laukai čia nebūtų įrengti, o patys Europos centro regioniniame parke

s÷kmingai įrengin÷ja savo laukus. Kas netikite, galite nuvažiuoti pasižiūr÷ti. Laikas

20


įsisąmoninti, kad sekse, kare ir versle įmanomos ir tinkamos visos priemon÷s. Tik svarbu

kam ko reikia“.

Pilkus daugiabučių rajonus pagyvina spalvingi kotedžai. Mūsų miestų pilkumą

paįvairinantys kotedžai, iškylantys greta daugiabučių namų kvartalų, rekreacin÷s visiems

skirtos teritorijos sąskaita, taip pat užsimaskavę palankios aplinkos geresnei mūsų

gyvenimo kokybei, trikdžiai.

Trumpai apie nevyriausybines organizacijas

Prie svarbesnių atviros visuomen÷s bruožų priskiriamas nevyriausybinių organizacijų

(NVO) kūrimasis bei jų aktyvi veikla. Tokiomis laikomos visuomenin÷s organizacijos,

asociacijos, labdaros organizacijos ir fondai, dauguma viešųjų įstaigų. Nevyriausybinių

organizacijų grupei nepriskiriamos politin÷s partijos bei organizacijos.

Iš NVO tikimasi pagalbos gerinant vietos gyvenimo sąlygas bei paramos labiausiai

nuskriaustai visuomen÷s žmonių grupei, visuomen÷s susipriešinimo mažinimui, socialin÷s

integracijos didinimui. NVO tenka nemažas vaidmuo plečiant socialinių paslaugų tinklą,

siekiant vyriausyb÷s veiksmų skaidrumo bei keliant visuomen÷s sąmoningumo lygį.

Sveikintina, kai NVO įsisteigia ne valdžios iniciatyva, o laisva žmonių valia, t. y. kai

žmon÷s į tokias organizacijas telkiasi bei vykdo veiklą savanoriškai. Siektina, kad nariai į

NVO įstotų ir išstotų savo noru, NVO būtų laisva nuo valdžios ir valdymo institucijų. Dar

pačioje nepriklausomos Lietuvos pradžioje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos

preambul÷je, kuriai 1992 metų spalio m÷nesį vieningai pritar÷ piliečių referendumas,

atsispindi siekiai kurti „atvirą, teisinę, pilietinę visuomenę“. Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 35 straipsnyje piliečiams numatyta „ ... teis÷ laisvai vienytis į bendrijas,

politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla n÷ra priešingi Konstitucijai ir

įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei

partijai ar asociacijai“. 1995 metų vasario 2 dieną priimtas Visuomeninių organizacijų

įstatymas demokratizavo visuomeninių organizacijų reglamentavimą. Netrukus šio

įstatymo atsisakyta. Siekta tokių organizacijų veiklą reglamentuoti vienu bendru įstatymu.

Vietoje to įstatymo buvo parengti ir 1996 metais priimti Asociacijų, Labdaros ir paramos

fondų bei Viešųjų įstaigų įstatymai.

Ko NVO gali tik÷tis iš valdžios? Ne centralizuotai teikiamos paramos tiek pinigais, tiek

patalpomis iš valstyb÷s per savivaldos organus, bet per įvairias kultūros, socialines ir kitas

institucijas. Kaip alternatyvi ir vis labiau mūsų krašte įsigalinti materialios paramos

priemon÷ yra viešas paslaugų pirkimas iš NVO, t. y. kai joms suteikiamos l÷šos už tam

tikrus uždavinius bei tikslus, kuriuos įsipareigoja atlikti. Lietuvoje NVO gali tik÷tis

politinių konsultacijų per tuo tikslu sukurtą mechanizmą, dažniausiai per oficialias

konsultacines tarybas, konsultacijas su NVO kai kuriais jų veiklos klausimais

priimantatitinkamus sprendimus, kurių metu šios esti nepakankamai išklausomos bei

nepakankamai atsižvelgiama į jų pasiūlymus. Vyriausyb÷s lygmenyje konsultacijoms su

šiomis organizacijomis veikia Nuolatin÷ NVO komisija. Nuo 1995 metų gruodžio 4 dienos

dirba Labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos

centras” (NIPC). Jo steig÷jas - Atviros Lietuvos fondas, kurio tikslas - pl÷toti Lietuvos

nevyriausybinių organizacijų sektorių šalyje, teikiant informaciją ir techninę pagalbą,

konsultuojant, rengiant mokymus ir leidžiant leidinius. Be šių labai svarbių dalykų, NVO

gali tik÷tis finansin÷s paramos savo pl÷trai. NIPC remdamasis nuveikto darbo patirtimi bei

išskirdamas prioritetines NVO problemas, inicijuoja užsienio finansinę pagalbą Lietuvai.

21


Jungimasis į asociacijas – visokeriopo stipr÷jimo garantija

2003 metais Vilniuje bendriems tikslams susivienijo dešimties seniūnijų gyventojų

bendruomenių. Jos pasivadino Vilniaus bendruomenių koordinacine taryba. Į tokius

junginius susibūrusioms nevyriausybin÷ms organizacijoms, siekiančioms bendrapilietinių

tikslų pagal gyvenamąją vietą, atsiranda geresn÷s sąlygos dalintis informacija bei

asmeniniu patyrimu. Vilniaus miesto bendruomenių koordinacin÷ taryba sukurta be jokių

įsipareigojimų. Tai ne vieša įstaiga, o visuomeninių organizacijų darinys. Jo pagrindinis

tikslas - didesnių kolektyvinių pastangų sutelkimas siekiant pačių svarbiausių tikslų šiuo

sunkiu pereinamuoju laikotarpiu, kai eilinio žmogaus fizinis bei dvasinis gyvenimo

pamatas galutinai išklibinamas savanaudiškų valdininkijos paskatų. Tai pirmiausia

reiškiasi bendrų tikslų palaikymu dalyvaujant viešuose visiems reikšmingų sprendimų

svarstymuose, kraštutin÷mis priemon÷mis – bendrais piketais - kovojant už prigimtines

teises. To pavyzdys 2003 metų rugs÷jo 22 d. piketas prie Vilniaus savivaldyb÷s, inicijuotas

Lietuvos žaliųjų jud÷jimo prieš miškų kirtimą, bendrų rekreacinių teritorijų uzurpavimą

bei apsunkintas komunalinių paslaugų sąlygas municipaliniuose butuose, kurie skirti

socialiai remtinoms, dažniausiai ir daugiavaik÷ms, šeimoms. Pikete dalyvavo trys Vilniaus

gyventojų bendruomen÷s iš Pilait÷s, Viršuliškių ir Žv÷ryno.

Šalyje šių ir kitokių tikslų subjektų jungimąsi į asociacijas numato „Lietuvos

Respublikos Asociacijų įstatymas“ (1996 metų kovo 14 d. Nr. I-1231). Jis apibr÷žia

asociacijų steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Pagal šį

įstatymą asociacija – tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas,

vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros,

švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas. Jame nusakoma, kas gali jungtis į

asociacijas. Tai juridiniai bei fiziniai asmenys pagal veiklos, vartojimo, funkcinius,

teritorinius požymius. Pažymima, kad pagal savo prievoles asociacija atsako visu savo

turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus. Pabr÷žiama, kad asociacija yra ne

pelno organizacija. Asociacija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų, Vyriausyb÷s nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų

laisvę ir nustatytas pareigas, o savo veiklą grindžia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotais

asociacijos įstatais. Nariai privalo laikytis asociacijos įstatų. Asmuo, turintis priešiškų

asociacijos tikslams interesų, gali būti nepriimtas į asociaciją.

Kuo stipri ir silpna gyventojų bendruomen÷?

Vien susitelkimas būrin padeda individui, nepatenkintam bendrabūvio realijomis, jaustis

saugesniu, save tinkamai realizuoti. Tokiose bendruomen÷se geriau suprantamos į jas

besikreipiančių žmonių b÷dos. Kolektyviai aptariami tikslų siekimo būdai.

Bendruomen÷s įteisinimas dar nieko nereiškia, jei ji nežino kaip veikti siekiant savų

tikslų. Tad ji turi būti veiksni ir laikytis strategijos. Viskas priklauso nuo jos tikslų, kurie

yra žmones jungiantis pamatas. Reikšmingas ir pats žmogiškasis faktorius. Svarbu žinoti,

ko siekia į bendruomen÷s veiklą įsijungęs žmogus. Į išmintingą bendruomenių veiklą

apeliuoja Jungtinių tautų sąjunga, pati Europos Sąjunga bei kitos tarptautin÷s

nevyriausybin÷s institucijos. Dabartinę kadenciją einantis Lietuvos prezidentas Rolandas

Paksas savo rinkimin÷s programos įgyvendinimą sieja su aktyvia bendruomenių veikla.

Atrodytų, kad tikrai šių kolektyvų steigimasis sveikintinas demokrat÷jančios visuomen÷s

reiškinys. Tačiau patirtis liudija ką kita. Pastaruoju metu juntamas bendruomenių kūrimosi

suaktyv÷jimas. Neretai jos tampa vienu pagrindinių ramsčių valdžios institucijoms siekiant

bendrabūvio tikslų. Remiantis bendruomen÷mis galima nemažai laim÷ti. Tod÷l svarbu

22


žinoti, ar bendruomen÷ negali būti panaudota valdininkijos savanaudiškiems tikslams,

apeliuojant į tai, kad vienokiam ar kitokiam jų sprendimui pritar÷. D÷l šios priežasties gali

būti inicijuojamas bendruomen÷s įsteigimas iš viršaus, o ne atvirkščiai, savaime: pačios

bendruomen÷s iniciatyva, t. y. iš apačios. Kai bendruomen÷s įsisteigia pačių gyventojų

noru kokiai nors kebliai situacijai spręsti, tai naivu tik÷tis korumpuotos valdininkijos

palankumo ir tinkamo palaikymo tiek žemutiniame, tiek viršutiniame savivaldos

lygmenyje. Tokios bendruomen÷s tampa rakštimi savanaudiškų sprendimų reikaluose.

Pasitaiko, kad jos tendencingai puolamos: menkinami jų tikslai bei kompetencija,

m÷ginama jas išeliminuoti iš aktyvios veikimo aplinkos sukuriant alternatyvias

bendruomenes, kurios numatytos neteis÷tų valdininkų veiksmų viešo prisidengimo tikslu.

Patarimas: nežiūrint korumpuotos valdininkijos priešiškumo telkit÷s ir atkakliai siekite

gyvenimo kokyb÷s.

Nedžiugina, kai seniūnas atstovauja tik jį į postą paskyrusių interesus

Seniūnai dar nerenkami, kaip daugumoje demokratinių šalių, o nuleidžiami iš viršaus.

Tad ne kiekvienas paskirtas seniūnas turi moralin÷s tvirtyb÷s atsispirti aukščiau stovinčios

valdininkijos, paskyrusios jį į postą, valiai, kai ši pamindama daugumos interesus siekia

savų tikslų. Pavyzdžiui, Vilniaus mero A. Zuoko pozicija aiški – golfo aikštynai tik

Pilait÷je ir ne kitur, nesvarbu, kad net 92 procentai šio mikrorajono gyventojų tam

priešinasi. Be to, seniūnijos veikia centralizacijos principu. Joms paliktos labai ribotos

vietinio sprendimo teis÷s. Be to, labai menkos arba jokios finansin÷s seniūnijų galimyb÷s

visiems reikšmingų sprendimų tiesioginiam įgyvendinimui. Viskas čia vyksta griežtos

subordinacijos tvarka. Žinoma, seniūnas kaip pilietis gali tur÷ti savo nuomonę. Tik labai

gaila, jei ji dažnai priešiška daugumos gyventojų siekiams. Nedidelių miestelių seniūnijų

galvoms palikta dar mažiau sprendimo galimybių. Jiems dažniau tenka pasirašin÷tojų

vaidmuo ant į anapilį iškeliavusių gyventojų mirties liudijimų nei ant pačių būtiniausių

bendruomenei sprendimų.

Patarimai: reik÷tų siekti, kad patys gyventojai rinktų savivaldos vadovą pagal savo

gyvenamąją vietą bei būtų tvarkomasi decentralizacijos principu.

Nenuleistos iš viršaus Patariamojo balso seniūnijos tarybos mažiausiai pageidautinos

Gyventojų bendruomen÷s, pagal nuostatus gali daug, tačiau dar geriau kontroliuoti

valdininkus pagal įstatus gali Patariamojo balso seniūnijos tarybos. Tokia institucija dirba

visuomeniniais pagrindais. Kad tokios tarybos veiktų, o dar labiau, būtų inicijuotas jų

įkūrimas iš apačios, reikia nemažai pastangų ir pirmiausia tur÷ti nemažiau kaip penkis

narius. Patariamosios tarybos narių skaičius neribojamas. Jais gali tapti kiekvienas tam

tikros seniūnijos gyventojas, norintis ir galintis prisid÷ti prie įvairių pilietinių iniciatyvų

įgyvendinimo. Apie tai reikia pranešti raštu. Šis organas turi pad÷ti seniūnui pastoviai

apsispręsti pačiais įvairiausiais klausimais. Jei gyventojų bendruomen÷s gali susirinkti

spręsti savo kompetencijai numatytus klausimus retsykiais arba operatyviai atsiradus

neatid÷liotino sprendimo problemai, Patariamojo balso seniūnijos taryba turi dirbti pagal

tam tikrą grafiką. Nerečiau kaip kartą per m÷nesį susitikti su seniūnu. Čia, kaip ir

gyventojų bendruomenių steigimesi, galimi du atsiradimo variantai: įsisteigimo iš apačios

ir nuleidimo iš viršaus. Seniūnijos vengia ant savo galvos tur÷ti tokį prievaizdą kaip tokia

valdyba, įsisteigusi iš apačios, tod÷l jų pastangos, kad atsirastų patariamojo balso

visuomenin÷s institucijas yra nulin÷s, nebent ji būtų kaip priedanga siekiant savanaudiškų

tikslų. Kas gal÷tų neraminti savivaldos korumpuotus valdininkus, rodo tokios tarybos

23


nuostatai. Į jos kompetenciją įeina seniūnijai skirtų asignavimų panaudojimo; viešųjų

paslaugų teikimo gyventojams; vietin÷s reikšm÷ kelių, gatvių, šaligatvių, aikščių ir kapinių

tvarkymo bei aplinkos apsaugos ir sanitarijos; seniūnijai nuosavyb÷s teise priklausančių

bei valdomų patik÷jimo teise pastatų ir statinių būkl÷s; priešgaisrin÷s apsaugos,

pasirengimo avarijų ir potvynių padariniams likviduoti; vietinio susisiekimo transporto

organizavimo; vaikų (iki 16 metų) mokyklos lankomumo ir vaikų teis÷s apsaugos;

gyventojų užimtumo bei atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygų; kultūrinio ir sportinio

gyvenimo, laisvalaikio; naminių gyvūnų ir gyvulių laikymo; seniūno ir seniūnijos

valstyb÷s tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, darbo; savivaldyb÷s

administracijos ir savivaldyb÷s bei valstyb÷s įstaigų veiklos seniūnijai priskirtoje

teritorijoje, bei kitokių klausimų svarstymo reikalai.

Patarimai: pravartu tur÷ti tokią tarybą, įsisteigusią iš apačios bei būtina tinkamai

pasirengti jos efektyviai ir nenutrūkstamai veiklai.

Kai bendruomen÷ lieka nebudri savanaudiškoms valdininkų užmačioms

Lietuvoje rastum÷me daugybę brutalaus nesiskaitymo su daugumos interesais faktų.

Pilait÷s mikrorajonas ne išimtis. Buvęs visų ežeras Gilužis šios seniūnijos teritorijoje kaip

ir nebe visų. Vengiant viešumo kažkieno nematoma ranka stipriai pakoregavo vilniečių

būsimos rekreacin÷ms reikm÷ms vandenviet÷s gaires. Apie tokių zonų stoką sostin÷s

gyventojų poilsiui ne kartą kalb÷ta, rašyta. Tai įtraukta kaip aktuali gyventojų problema į

tolesn÷s Vilniaus miesto pl÷tros planus dar Lietuvos valstybingumo atkūrimo priešaušryje.

Dabar žinoma, kad šis ežeras turi naujuosius šeimininkus, nors jo pakrant÷s buvo

rezervuotos visų reikm÷ms. Kiek ilgam, nežinoma. Bendruomen÷s ir Prezidento iniciatyva

prokuratūra prad÷jo Gilužio ežero pakrančių įsigijimo teis÷tumo tyrimą.

Nesusp÷jus laiku įsikišti Vilniaus Viršuliškių bei Šeškin÷s mikrorajono gyventojams,

prie jų būsto buvo iškirstas 2 ha plotas su ąžuoliukais, beržais. Gal būtų pavykę jį apginti

pakeitus tokios teritorijos paskirtį – komercinę į rekreacinę. Tai paskatino gyventojus

susitelkti į bendruomenę ir kovoti, kad nebūtų iškirstas kitas gerokai vertingesnio miško

plotas.

Pilait÷s bendruomen÷s prigimtinių teisių gynimo teisin÷mis priemon÷mis kronika

Nepasitenkinimas tarp gyventojų kilo sužinojus, kad Vilniaus miesto savivaldyb÷ 2001

metų kovo 14 d. sutartimi perdav÷ viešajai įstaigai Žv÷ryno golfo klubui 25 metams

valdyti greta esantį rekreacin÷s paskirties plotą. 120 ha numatytas įsteigti 27 duobučių

golfo aikštynas. Virš 40 ha miško tur÷jo būti iškirsta jam įrengti. O tai visuomenin÷s

paskirties teritorija, kurioje be Pilait÷s gyventojų poilsiauja, sportuoja, ilsisi ir žmon÷s iš

Karoliniškių. Tai buvo stimulas kuo greičiau susitelkti Pilait÷s bendruomenei. Miškui

gelb÷ti suorganizuota ne viena pilietinio pasipriešinimo akcija. Pasiekta, kad būtų

išsiaiškintas min÷tos sutarties teisinis pagrindas. Generalin÷ prokuratūra tai paved÷

nagrin÷ti Vilniaus apygardos teismui. 2003 m. sausio 31 d. paskelbtas teismo sprendimas,

pagal kurį Žv÷ryno golfo klubui leidžiama įrengti golfo aikšteles tik šios teritorijos

laukym÷se. 2003 metų vasario 14 dieną Generalin÷ prokuratūra tokį Vilniaus apygardos

teismo sprendimą apskund÷ Apeliaciniam teismui. Nežiūrint to, kad vyko teisminis

procesas, o pagal sausio 31 d. nutartį nebuvo leidžiama rengti golfo aikštynų Pilait÷s

miške, turinčiame valstybinio miško statusą, tik laukym÷se, vasario 20 d. Vilniaus miesto

valdybos pos÷dyje patvirtintame detaliajame plane jos buvo suprojektuotos ant

draudžiamos šioms reikm÷ms vietos. Į šį planą pateko ir gyventojų rekreacinei zonai

24


ezervuota šiaurin÷ golfo infrastruktūrai numatyta teritorijos dalis su piliaviete ir vandens

telkiniais. Devynių duobučių golfo aikštyno įrengimas su automobilių stov÷jimo aikštele,

poilsio, klubo ir ūkiniais pastatais būtų buvęs pirmasis golfo laukų projekto etapas. Tod÷l

Pilait÷s bendruomen÷ 2003 metų kovo m÷nesį apskund÷ šį sostin÷s savivaldyb÷s

sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tų pačių metų birželio pabaigoje

jis panaikino Vilniaus miesto savivaldyb÷s valdybos patvirtintą golfo laukų Pilait÷je

detalųjį planą. Teismas konstatavo, kad tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistas Teritorijų

planavimo įstatymas bei nepaisyta Vilniaus miesto Bendrojo plano. Tačiau savivaldyb÷

tokį sprendimą apskund÷. 2003 metų rugs÷jo pabaigoje jis svarstytas Vyriausiame

administraciniame teisme. Paliktas ankstesnysis sprendimas.

Taip pat Pilait÷s bendruomen÷ steng÷si, kad šio mikrorajono ir Karoliniškių gyventojų

rekreacin÷ms reikm÷ms būtų grąžintos ir šio kraštovaizdžio nedalomos dalys – laukym÷s,

esančios miške, bei pastarajam suteiktas neliečiamumas, t. y. draudžiama jį kirsti, retinti,

išskyrus valymą nuo sausuolių. Balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos teikimu Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷ Pilait÷s valstybiniam miškui suteik÷ neliečiamumo statusą. Jame

tur÷tų būti parkas.

Pilaitiškiai dvasią stiprino spektakliais. Pilaitiškių dvasiai pakyl÷ti, likus nežinioje

tarpuose tarp ilgų teismo bylos nagrin÷jimo atid÷jimo, rinktasi pasitarti į Martyno

Mažvydo vidurinę mokyklą. Viltį, kad Temid÷ ir Aukščiausioji apvaizda pasteb÷s šio

mikrorajono daugumos gyventojų lūkesčius ir pagelb÷s, palaik÷ spektakliai. Tai aktoriaus

F. Jakšio (Pilait÷s gyventojo) puikus monospektaklis pagal JAV gyvenančio ir kuriančio K.

Ostrausko šiuolaikiškame stiliuje parašytą dramą „Vaižgantas”. Rodytas spektaklis „Prieš

srovę” pagal J. Petrulio pjesę apie ekskomunikuotą giesmininką kunigą Antaną Stazdą

arba kaip jį malonybiniai vadino liaudis - Strazdelį. Srazdą puikiai suvaidino aktorius R.

Viesulas bei Vilniaus profsąjungų rūmuose veikiančio „Senjorų teatro” aktoriai. Dalyvavo

šiame spektaklyje ir ansamblis „Jor÷”, vadovaujamas Rūtos Aleksiūnien÷s.

Patarimai: įtraukite į savo būrį pamirštus menininkus, kultūrininkus, kurie savo kūriniais

ir darbais visais laikais šlovina pačias tikriausias mūsų praeities vertybes, skatinančias

surasti j÷gų kovoti prieš politikų trumpažiūriškumą, valdininkų cinizmą, blogiausias

globalizacijos apraiškas.

Vilniaus Pilait÷s gyventojų sociologin÷s apklausos duomenys

Toks tyrimas atliktas Lietuvos žaliųjų jud÷jimo iniciatyva, kuriam talkino Pilait÷s

bendruomen÷s aktyvistai. Taip siekta sužinoti šio mikrorajono gyventojų nuomonę tam

tikrais aplinkosaugos bei aktualiais bendrabūvio gerinimo klausimais. Apklausa atlikta

tiesioginio interviu metodu apklausus 580 respondentų nuo 15 iki 74 metų. Ji parod÷, kad

„Pilait÷s miške lankosi apie pusę respondentų bent kartą per savaitę ir dar apie trečdalis

(29%) bent kartą per m÷nesį. Moterys miške lankosi dažniau. Kartą per savaitę dažniausiai

lankosi 50-59 metų amžiaus gyventojai (59% šio amžiaus asmenų lankosi kartą per

savaitę), tuo tarpu apie 88 % jaunimo čia apsilanko bent kartą per m÷nesį ir dažniau.

Miške kartą per savaitę lankosi apie pusę respondentų nepriklausomai nuo jų užsi÷mimo,

tuo tarpu kartą per metus arba išvis neapsilanko tarnautojai (15% jų čia užsuka kartą per

metus arba n÷ karto). Dažniausi miško lankytojai, gyvenantys Pilait÷je nuo 5 iki 10 metų ir

ilgesnį laiką. Respondentai, žinantys apie šiame mikrorajone veikiančią bendruomenę

(tokių yra apie 50%), miške vidutiniškai lankosi dažniau. 92% respondentų nurodo, kad

ateityje miškas tur÷tų būti pripažintas miško parku bei jame draudžiama bet kokia ūkin÷

veikla. Tik 3,8% respondentų pasisako už golfo aikštyno įkūrimą. Moterys labiau nor÷tų

25


miško parko (93,8% moterų ir 90,4% vyrų), tuo tarpu vyrai labiau siekia golfo aikštyno

(5,0% vyrų ir 2,8% moterų). Kuo dažniau respondentai lankosi miške, tuo labiau nori, kad

jis būtų pripažintas miško parku. Kuo rečiau asmenys čia užsuka, tuo labiau pageidauja

golfo aikštyno įkūrimo (iš nesilankančių apie 17 % nori žaisti golfą, o iš besilankančių

kartą per savaitę jis patiktų tik 1,4%). Respondentas, pritaręs Pilait÷s bendruomen÷s

siekiams išsaugoti mišką, nors ir neplanuoja dalyvauti jos veikloje, teigiamai (apie 93-96%

pritariančiųjų) žiūri į miško parko steigimą. 87% apklaustųjų nesidomi golfu, nors 8% iš jų

teko jį žaisti. Šią sporto šaką praktikuojadaugiau vyrai nei moterys. Nesidominčiųjų golfo

žaidimu skaičius amžiaus grup÷se auga respondentams tampant vyresniems. Tuo tarpu

golfu domisi daugiausia 20-39 metų amžiaus asmenys (apie 14 %). Šis skaičius maž÷ja

respondentams sen÷jant. Labiausia golfo žaidimu domisi studentai ir verslininkai arba

vadovai (21-23% asmenų šiose grup÷se) bei neseniai atsik÷lę gyventi į Pilaitę žmon÷s.

Tarp tų, kurie nori šio sporto, 32% net nesidomi golfo žaidimu, apie 50% domisi, tačiau jo

nepraktikuoja. Jei greta Vilniaus būtų įkurtas golfo aikštynas, jame žaistų tik apie 11,9%

respondentų ir daugiausia tai būtų 20-29 metų amžiaus asmenys. Tuo tarpu

nežaidžiančiųjų procentas auga respondentams tampant vyresniais. Golfą žaisti labiausia

pageidauja apie 25% studentų ir 29% verslininkų arba vadovų. Žaisti golfą daugiau nori

naujakuriai (iki 18%) negu ilgiau čia gyvenantys asmenys. Jei Pilait÷s mikrorajone būtų

įkurtas golfo aikštynas, jame žaistų apie 11% respondentų. 12% jį praktikuotų greta

Vilniaus. Tik apie 49% respondentų, siekiančių žaisti golfą greta sostin÷s, rinktųsi Pilaitę.

Čia įrengtame golfo aikštyne labiausia nor÷tų jį žaisti 30-39 metų asmenys (apie 15%

respondentų 30-39 metų amžiaus), tai būtų studentai (apie 20%) ir verslininkai (vadovai,

apie 23%). Apie 86% asmenų siekiančių, kad Pilait÷s miškas būtų pripažintas miško parku,

jame golfo nežaistų. Apie 88% respondentų mano, kad greta Pilait÷s įkurtas šio sporto

aikštynas tur÷s neigiamų pasekmių jos miškui. Respondentai, čia įrengus golfo aikštyną,

prie didžiausių pokyčių priskyr÷ vietos pasivaikščiojimams netekimą (48%) ir tik 5%

nurod÷ papildomų darbo vietų atsiradimą, 22% nuogąstauja d÷l papildomų ekologinių

problemų, kurias sukeltų golfo aikštynuose naudojami herbicidai.” Šis tyrimas parod÷, kad

jauni žmon÷s (studentai ir verslininkai, kurie trumpiausiai gyvena Pilait÷je) miške nor÷tų

matyti golfo aikštynus.

Ar gali viešos nuomon÷s sociologinis tyrimas būti priskirtas daugumos balsui?

Atsakymas būtų teigiamas. Taip išsiaiškinama gyventojų nuomon÷. Tod÷l tokie duomenys

tur÷tų įtakoti teritorinio planavimo sprendimus ar kitokios paskirties reikalus, kai surinkti

pagal apklausai keliamus reikalavimus. Pilait÷je 92 procentai respondentų pasisak÷ prieš

golfo aikštynų steigimą. Tai tur÷jo įtakos teismo sprendimui bei argumentuotai paviešinant

tikrąsias šio mikrorajono gyventojų reikmes. Tačiau tokie tyrimai – ne taisykl÷, o veikiau

išimtis. Atsirado galimyb÷ pravesti tokį tyrimą, kuriam tik geros valios neužtenka, būtinos

finansin÷s l÷šos. Nors čia neapsieita ir be Pilait÷sbendruomen÷s aktyvistų paramos. Jie

talkino apklausdami šio rajono gyventojus. Ne visiems, kovojantiems už savo teises, gali

pasisekti tur÷ti tokio tyrimo operatyvius duomenis.

Patarimai: reik÷tų siekti kad tokių tyrimų duomenys tur÷tų sprendžiamąją galią priimant

galutinį sprendimą susikirtus privatiems ir daugumos interesams.

Šiek tiek apie šių dienų žiniasklaidą

Dauguma žiniasklaidos atstovų objektyviai nušviečia pad÷tį, kurioje atsiduria dauguma

Lietuvos gyventojų d÷l valdininkijos savivaliavimo. Kai kurie reportažai bei bešališkai

pateikta informacija spaudoje, internete prisid÷jo ne prie vieno nesiskaitymo su daugumos

interesais paviešinimo, net sustabdymo bei esamos pad÷ties pagerinimo. Už tai gali būti

26


d÷kingos Pilait÷s bei Žv÷ryno bendruomen÷. Tačiau galima kai kuriems žiniasklaidos

organams ir papriekaištauti. Net suabejoti, ar tikrai žurnalistai – demokratijos sarginiai ir

nepaperkami šunys, o jų teikiama informacija patikima ir skelbia esmę. Tendencingas

Pilait÷s ir Karolininškių gyventojų siekių vertinimas pajaustas iš vieno didžiausių bei

įtakingiausių šalies dienraščių „Lietuvos ryto“ nuo pat tokios kovos pradžios. Labai gaila,

kad ne vienintelį kartą šis laikraštis pateik÷ tendencingą informaciją apie Pilait÷s miškus ir

jų gynimo aktyvistus. Jis straipsnyje „Golfo entuziastai – politinių intrigų sūkuryje (2002

metų geguž÷s 7 d. priede „Sostin÷s“) per pusę lapo išspausdino miško nuotrauką su

pirmame plane pūpsančia šiukšlių krūva. Po nuotrauka buvo užrašas: „Teritorija, kur

tur÷tų būti įkurti golfo laukai, skendi šiukšl÷se. Pilait÷s gyventojai šią vietą vadina

rekreacine zona“. Vienas Pilait÷s bendruomen÷s narys tada demaskavo šią klastotę.

Pasirodo, kad šiukšlių krūva pūpso keli šimtai metrų nuo ginamo miško. Apie tai buvo

informuotas šis laikraštis, kuris, deja, savo padarytos „klaidos” neištais÷. Vietoj to ir toliau

buvo skleidžiama tendencinga informacija apie Pilait÷s bendruomenę ir jos ginamą mišką.

Dar kitas „laisvos” žurnalistikos šedevras pasirod÷ tuoj pat po Lietuvos žaliųjų ir Pilait÷s

bendruomen÷s 2003 metų liepos 10 d. piketo prie „Lietuvos ryto“ redakcijos, kurią

piketuotojai ragino nekompromituoti laisvosios spaudos, o šio dienraščio žurnalistus

nerengti neobjektyvių, tendencingų reportažų ir nebūti nešvariais sovietinio tipo

propagandos vykdytojais. Kitą dieną pasirodęs straipsnis „Pilait÷s aktyvistai gina teisę

gyventi šiukšlyne“ pribloškia atviru golfo laukų statytojų interesųatstovavimu. Po tos

pačios šiukšlių krūvos nuotrauką, nufotografuota kitu kampu prid÷tas užrašas: „Šias

šiukšles iš Pilait÷s miškų sutiktų išvežti investuotojai. Tačiau žaliesiems ir jų šalininkams

šiukšlynai patinka labiau nei golfo laukų kaimynyst÷“. Gaila, kad šiame straipsnyje

neužsiminta apie Pilait÷s bendruomen÷s ne kartą organizuotas jos gyvenamųjų apylinkių

švarinimo talkas. Nepamin÷tas ir jos kreipimasis į atliekų tvarkymo įmonę „Švarus

miestas“, kur bendrų pastangų d÷ka buvo įtaisyti papildomi konteineriai atliekų rūšiavimui

miško prieigose bei su seniūnija, Lietuvos žaliaisiais pasirūpinta čia įkasti šiukšlių surinkimo

statines su įdedamais maišais.

Žiniasklaidininkai ne visada pakankamai aiškiai pateikia informaciją apie esamą pad÷tį.

Pilait÷s bei kitus krašto žmones nuramino 2003 metų pradžioje žinia, kad Vilniaus

apygardos teismas nusprend÷, jog valstybinio statuso Pilait÷s miškai nebus kertami, čia

nebus įrengiami golfo aikštynai. Tačiau pamiršta pabr÷žti, kad miško laukym÷se leidžiama

„Žv÷ryno golfo klubui“ prad÷ti kurti šį sportą. Visuomen÷ buvo suklaidinta. Manyta, kad

čia išvis nebus rengiami golfo aikštynai, o tik parkas. Kai Žalieji rudenio pradžioje per

BNS paskelb÷ apie organizuojamą piketą gelb÷ti Pilait÷s mišką nuo iškirtimo, dalis šio

mikrorajono gyventojų steb÷josi, kur čia problema? Kad yra ne viskas taip, kaip galvojo,

buvo naujiena ir kai kuriems žiniasklaidos atstovams, kurie anksčiau aktyviai skelb÷

informaciją šiuo klausimu. Anot vienų ir kitų, problema jau seniai išspręsta, įsikišus

Vyriausybei, pripažinus šio mikrorajono mišką valstybiniu bei teismui uždraudus čia

savivaldybei rengti golfo aikšteles.

Žurnalisto E. Eigirdo pasteb÷jimai apie dabartinę Lietuvos žiniasklaidą. „Lietuvos

žurnalistai, beje, labiausiai paperkami lyginant su kitomis Baltijos valstyb÷mis. Galima

būtų verkšlenti, kad Lietuvoje žiniasklaida yra labai korumpuota, tačiau jei Lietuvos

žiniasklaida ir būtų mažiausiai korumpuota pasaulyje, o Kintų bendruomen÷ būtų tyl÷jusi

ir negynusi savo pozicijų, nafta Kintuose jau dabar būtų siurbiama“. E.Eigirdas mini ir

kitus tik bendruomen÷s aktyvumo d÷ka sustabdytus jai pragaištingus valdininkijos

sprendimus. Jis teigia: „Vienintelis tikras ir nepaperkamas piliečių teisių gyn÷jas

demokratin÷je visuomen÷je yra jis pats – žmogus ar žmonių grup÷, drįstanti pasakyti tiesą

27


ir reikalaujanti, kad jų deklaruojama tiesa nebūtų nutyl÷ta. Žiniasklaida bei politikai yra tik

tarpininkai, kurie kartais gali pad÷ti, o kartais (už didžiulius pinigus) netgi trukdyti apginti

teis÷tus piliečių interesus“.

Nuoširdūs patarimai. Atakuojami su kiekviena diena įvairesnio ir šiuolaikiškesnio

žiniasklaidos priemonių arsenalo, ugdykite galias atskirti pelus nuo grūdų, išgirsti kas

nebuvo pasakyta, parašyta tarp eilučių arba, kas buvo pasakyta, parodyta, parašyta, kad jus

suklaidintų.

Konkretūs patarimai. Nepamirškite informuoti apie bendrapilietinius pasiekimus,

trikdžius žiniasklaidoje, o joje pasklidus netiksliai informacijai, siekti, kad ji būtų

patikslinta, papildyta ir pan.

Patarimai ieškant teisyb÷s teismuose

Nelengva atstovauti bendruomenę trečiaisiais asmenimis teismuose. Pirmiausia,

bendruomenę galima atstovauti ją įsiteisinus. Greta reikalinga teisin÷ kvalifikuota

specialisto pagalba. Kaip žinoma, nario mokesčiais surinkta suma, kurios dalį būtina skirti

ir bendruomen÷s išlaikymui, per maža nepigioms teisininkų konsultacijoms. Neretai net

teismo pirmininkui tenka aiškinti, kokiais įstatymais grindžiamas jų dalyvavimas bylos

svarstyme. Labai svarbu žinoti, kad tai reglamentuoja Jungtinių tautų Europos

Ekonomin÷s komisijos konvencija „D÷l teis÷s gauti informaciją, visuomen÷s dalyvavimo

priimant sprendimus ir teis÷s kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ (tai jau aptarta

Orhuso konvencija). Išrinkti atstovauti bendruomen÷s interesams teisme jos atstovai tur÷tų

žinoti, kad nežiūrint kiek Temid÷ gali būti šališka, didelių pastangų d÷ka, į tokį procesą

įtraukiant įvairiausias su teisingumo reikalais susijusias instancijas, gali pasiekti

valdininkijos priimtų jų interesams priešingų sprendimų objektyvaus įvertinimo. Tą

parod÷ Pilait÷s bendruomen÷s pastangos.

Paguoda: galima ir neturint l÷šų sulaukti kvalifikuotos pagalbos iš pačios bendruomen÷s

ir ne tik iš jos be atlygio, jeigu bus įsitikinta, kad teisme tikrai atstovaujami daugumos

interesai.

Piketai, mitingai, eityn÷s – kraštutin÷s teisin÷s kovos priemon÷s

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta: „Negalima drausti ar

trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teis÷ negali būti ribojama

kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstyb÷s ar visuomen÷s saugumą,

viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.” Susirinkimų

laisv÷ - tai piliečių teis÷ dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei

pažiūras, užtikrinanti asmenyb÷s pilietinio aktyvumo raišką visuomen÷je ir valstyb÷je.

Konstitucijos 36 straipsnyje ne tik yra įtvirtinta piliečių laisv÷ rinktis be ginklo į taikius

susirinkimus, bet ir suformuluoti susirinkimų laisv÷s įgyvendinimo teisinio reguliavimo

pagrindai bei užtikrinama galimyb÷ įgyvendinti šią laisvę nepažeidžiant kitų

Konstitucijoje įtvirtintų vertybių.

Susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą.

Be šių teisių, netektų prasm÷s pati susirinkimų laisv÷. Tačiau susirinkimų organizatoriai

privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2

dalyje, nepakenktų valstyb÷s ar visuomen÷s saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei,

nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą d÷l suderintos susirinkimo vietos, laiko

ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstyb÷s arba visuomen÷s saugumui,

28


žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra

tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Žmogaus ir piliečio teis÷ į taikius

susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomen÷s vertybių ir kitų asmenų teisių yra

įtvirtinta tarptautin÷s teis÷s aktuose. Visuotin÷s žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1

dalyje skelbiama: „Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių asociacijų ir susirinkimų laisvę.”

Pagal Deklaracijos 29 straipsnio 2 dalį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo

laisv÷mis (taigi ir susirinkimų laisve), kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų

kaip įstatymo numatytieji vien tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą

pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moral÷s, viešosios tvarkos ir

visuotin÷s gerov÷s reikalavimus demokratin÷je visuomen÷je.

Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje: „Pripažįstama teis÷ rengti

taikius susirinkimus”. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai,

išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie demokratin÷je visuomen÷je būtini

valstyb÷s ar visuomen÷s saugumo, viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ir

dorovei arba kitų asmenų teis÷ms ir laisv÷ms apsaugoti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje

nustatyta: „Kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas

kartu su kitais, taip pat teisę steigti

ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Naudojimuisi šia teise negali būti

taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra

būtini demokratin÷je visuomen÷je valstyb÷s ar visuomen÷s saugumo interesams, siekiant

užkirsti kelią teis÷s pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ar dorovei ar kitų

asmenų teis÷ms ir laisv÷ms apsaugoti. Šis straipsnis nekliudo įvesti teis÷tus naudojimosi

šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose paj÷gose, policijoje ar

valstybinio valdymo organuose.”

Pasirengimo etapas. Nor÷dami rengti kokią nors akciją, piketą, mitingą, eitynes ar kitą

kokį viešą renginį Lietuvos Respublikos piliečiai privalo kreiptis į miesto, miestelio

savivaldyb÷s administraciją. Būtina pateikti prašymą, kurį turi pasirašyti ne mažiau kaip

du asmenys. Prašymą reikia įteikti ne v÷liau kaip prieš 5 darbo dienas. Pranešime turi būti

nurodyta: susirinkimo forma ir turinys; susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; numatomas dalyvių skaičius;

pageidavimai policijai d÷l viešosios tvarkos palaikymo; ne mažiau kaip dviejų

organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavard÷s ir gyvenamosios vietos. Pranešimas

apie susirinkimo organizavimą turi būti išnagrin÷tas ne v÷liau kaip per 3 darbo dienas nuo

jo gavimo ir ne v÷liau kaip 48 val. likus iki susirinkimo pradžios. Pagal Įstatymą

pranešimą apie susirinkimo organizavimą nagrin÷ja savivaldyb÷s tarybos vykdomojo

organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Jeigu nagrin÷jant

pranešimą išaišk÷ja aplinkybių, d÷l kurių susirinkimas negali būti organizuojamas

pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, gali būti pateikiami ir

svarstomi pasiūlymai d÷l kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko, bet tik dalyvaujant

susirinkimo organizatoriams (Įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 11 straipsnio

1 dalies 2 punktą savivaldyb÷s tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo įgaliotas

atstovas, išnagrin÷jęs susirinkimo organizatoriaus arba jo atstovo pranešimą apie

susirinkimo organizavimą, gali priimti sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo

organizatoriui pažym÷jimą d÷l suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, jeigu

organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstyb÷s ar visuomen÷s saugumas, viešoji

tvarka, žmonių sveikata ar dorov÷ arba kitų asmenų teis÷s ir laisv÷s. Tokį sprendimą

susirinkimo organizatoriai gali apskųsti teismui. Tik gavus leidimą organizatoriai gali

29


engti įvairius susitikimus: mitingus, piketus, demonstracijas, įvairias eitynes, kitokius

beginklius susirinkimus.

Be didesnių pasirengimų. Kai piketuoja tik 10 žmonių, gauti sutikimo iš savivaldos

pareigūnų nereikia.

Kai kurie apribojimai. Susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos

Respublikos Prezidento rezistencijos, Vyriausyb÷s bei teismų pastatų gali būti

organizuojami ne arčiau kaip 75 metrų atstumu, o prie kitų valstyb÷s valdžios ir valdymo

įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų,

Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos

režimo ar ginkluotosios sargybos saugomų objektų - ne arčiau kaip 25 metrai nuo

pagrindinio į÷jimo į šiuos pastatus.

Neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių

asmenų akcijų valstyb÷s valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių

atlikimo, socialin÷s reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, prokuratūros, teismų patalpose,

kariniuose daliniuose ir t.t.

Be didelių apribojimų. Nuolatinių susirinkimų vietų ar patalpų nustatymas supaprastina

susirinkimų organizavimo tvarką, bet susirinkimų organizatoriai jokiu būdu n÷ra

įpareigojami rengti susirinkimus tik šiose vietose ar patalpose, o savivaldyb÷ neturi teis÷s

reikalauti, kad susirinkimai būtų organizuojami tik jos nustatytose nuolatin÷se vietose.

Kai neduodamas sutikimas. Savivaldyb÷s tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo

įgaliotas atstovas, priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui

pažym÷jimą d÷l suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, yra saistomas Konstitucijos

36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susirinkimų laisv÷s ribojimo pagrindu. Priimdami tokį

sprendimą jis privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis

valstyb÷s ar visuomen÷s saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų

asmenų teises ir laisves.

Visi lygūs. Savivaldyb÷s, nustatydamos nuolatines susirinkimų vietas, negali pažeisti

konstitucinio visų asmenų lygyb÷s principo. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta,

kad įstatymui, teismui ir kitoms valstyb÷s institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,

2 dalyje rašoma, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų d÷l jo lyties,

ras÷s, tautyb÷s, kalbos, kilm÷s, socialin÷spad÷ties, tik÷jimo, įsitikinimų ar pažiūrų

pagrindu. Tod÷l neleistina, kad savivaldyb÷s nustatytų, jog tam tikrose nuolatin÷se

susirinkimų vietose susirinkimus gali organizuoti tik konkrečiai nurodyti asmenys arba

kad tam tikriems konkrečiai nurodytiems asmenims organizuoti susirinkimus šiose vietose

neleidžiama.

Paskutin÷ paguoda – Strasbūro Europos Žmogaus teisių teismas

Nesuradus tiesos Lietuvos teismuose, o ji eiliniam krašto piliečiui ar jų bendruomenei

dažnai nepasiekiama, lieka Strasbūras. Ar yra įmanoma ten laim÷ti ir kaip reikia kreiptis į

Strasbūro teismą?

Neretai girdime, kad Lietuvos piliečiams teisingumo paieškos Strasbūre Europos

Žmogaus teisių teisme (EŽTT) yra sud÷tingas, labai brangus, reikalauja aukštos teisin÷s

kvalifikacijos ir kruopštumo. Tai n÷ra lengviausias teisyb÷s ieškojimo kelias. Tačiau

galima ir juo pasinaudoti. Pirmiausia, reikia žinoti ką EŽTT nagrin÷ja, išsiaiškinti, ar

viskas padaryta teisyb÷s ieškojimo klausimu pačioje Lietuvoje, nes EŽTT n÷ra konkrečios

valstyb÷s teismų pavadavimo instancija kaip ir n÷ra apeliacinis teismas valstyb÷s teismų

atžvilgiu. Tod÷l jis negali panaikinti ar pakeisti vietos teismų priimtų sprendimų bei

tiesiogiai kištis į apskundžiamų valstyb÷s institucijų darbą. Europos Žmogaus teisių

30


teismas yra tarptautin÷ institucija, kuri tam tikrais atvejais gali nagrin÷ti skundus asmenų,

teigiančių, kad buvo pažeistos jų viena ar kelios teis÷s, įtvirtintos Europos Žmogaus Teisių

ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje ir ją papildančiuose protokoluose Nr. 1, 4,

6 ir 7 (toliau Konvencijoje). Tod÷l nusprendus kreiptis į EŽTT pirmiausia reik÷tų įsitikinti,

ar toji pažeistoji jo teis÷ yra įtvirtinta min÷toje Konvencijoje, kurią galima surasti Lietuvos

Respublikos Teisingumo ministerijos interneto svetain÷je (adresas

www.tm.lt/min/print.asp?load=aps_konv.htm). Reik÷tų įsid÷m÷ti, kad EŽTT turi teisę

nagrin÷ti skundus tik prieš valstybes, kurios ratifikavo Konvenciją ir papildomus

protokolus ir tik d÷l faktų, įvykusių po tam tikrų datų. EŽTT nagrin÷jimui tinka tik

skundai d÷l valstyb÷s institucijų, tokių kaip įstatymų leidybos, vykdomųjų, teisminių ar

panašių veiksmų, netinka skundai prieš privačius asmenis ar privačias organizacijas.

Būtina įsid÷m÷ti, kad negalima esant teis÷s pažeidimams tiesiogiai kreiptis į EŽTT.

Kreiptis galima tik išnaudojus visas teisines gynybos priemon÷sLietuvoje, per šešis

m÷nesius po galutinio sprendimo datos. Vadinasi, teisyb÷s reikia prad÷ti ieškoti Lietuvoje,

jos teisin÷se visų lygių institucijose, vietines apeiti tik gebant įrodyti EŽTT, kad jos

ieškojimas savo valstyb÷je netikslingas. Be to, reikia Lietuvos teismams pateikti numatyto

adresuoti EŽTT skundo esmę. Būtina atsiminti, kad privalu teisminiame nagrin÷jime

laikytis valstyb÷s proceso įstatymo nustatytų reikalavimų bei procesinių terminų. EŽTT

skundą galima rašyti nebūtinai oficialiai ten naudojamomis kalbomis: anglų ir prancūzų, į

kurias išversti teisinių terminų tekstą n÷ra pigu. Skundas gali būti parašytas ir lietuviškai, t.

y. Konvenciją ratifikavusios valstyb÷s oficialia kalba. Būtinai jį reikia pateikti raštiškai ir

siųsti tik paštu, geriausiai registruotu laišku šiuo adresu:

The Registar

European Court of Human Rights

Council of Europe

F-67075 STRASBOURG CEDEX

Gavusi tokį pranešimą EŽTT Kanceliarija atsakydama siunt÷jui nurodo išankstinį

pareiškimo numerį, kuris svarbus tolesnei susirašin÷jimo eigai, kurios metu gali būti iš

jūsų prašoma papildomų dokumentų ar kitokios informacijos. Tod÷l svarbu laiku ir

išsamiai atsakyti į tokius EŽTT Kanceliarijos paklausimus per vienus metus. Priešingu

atveju jūsų byla bus sunaikinta. Kad nereik÷tų papildomai pildyti pareiškimo (skundo)

formuliarą, tikslinga jį užpildyti siunčiant patį pirmą kartą, o ne papildomai, kai jis jums

bus atsiųstas gavus pareiškimą (skundą). Formuliaro forma ir jo užpildymą aiškinantį raštą

rasite EŽTT interneto svetain÷je ( www.echr.coe.int).

Pareiškime (skunde) turi būti nurodoma išsami informacija apie pareišk÷ją ir jo įgaliotąjį

asmenį, jeigu toks yra, valstyb÷, prieš kurią yra paduodamas pareiškimas bei pateikta

apskundžiamų faktų santrauka ir skundo pobūdis, t. y. išd÷stomi faktai, susieti su Konvencijos

pažeistąja teise, kaip neteisingo bylos nagrin÷jimo, vilkinimo, teismo

priklausomumo ir šališkumo bei kiti, nurodoma Konvencijoje įtvirtinta, tačiau, Jūsų

manymu, pažeista teis÷. Gerai paruošti ir trumpą skundo santrauką, tikslingą išsamų

Konvencijoje įtvirtintos teis÷s pažeidimų įrodymą. Be to, čia būtina nurodyti visas teisines

gynybos priemon÷s, panaudotas Lietuvoje su kiekvieno oficialaus sprendimo data bei juos

pri÷musių institucijų pavadinimais chronologine tvarka bei jų kopijomis. Būtina atskirai

nurodyti galutinį sprendimą (data, teismas ar kita jį pri÷musi institucija bei sprendimo

pobūdis) bei, ar yra (buvo) kokia nors kita skundo pateikimo ar teisin÷s gynybos galimyb÷,

kurios neišnaudojote bei jos nepanaudojimo priežastys. Po to tur÷tų būti prid÷tas

pareiškimo tikslas bei išankstinis teisingo atlyginimo reikalavimas. Svarbu yra nurodyti, ar

kada nors kreip÷t÷s į kitą tarptautinę instituciją d÷l pareiškime pateikiamo skundo tyrimo

ar sprendimo. Jei taip, pateikite apie tai išsamią informaciją. Prid÷kite prie pareiškimo

31


siunčiamų dokumentų sąrašą chronologine tvarka. Būtina, kad pareišk÷jas ar jo atstovas

pasirašytų pareiškimo formuliarą bei būtų patvirtinta, kad Jūsų žiniomis pareiškime

nurodyta informacija yra teisinga. Jeigu nepageidaujama viešai skelbti savo asmenvardžio,

būtina apie tai pranešti bei paaiškinti kod÷l siekiate, kad Jūsų atveju būtų taikoma išimtis

taisyklei, pagal kurią EŽTT proceso medžiaga yra viešai prieinama. EŽTT gali įslaptinti

pareišk÷jo asmenį tik išimtinais atvejais. Dr. J. Ramanauskas mano, kad „advokato

paslaugų gal ir nevert÷tų atsisakyti, jei n÷ra tinkamo teisinio išprusimo, n÷ra patyrimo.

Tačiau paprastam žmogui paprasčiausiai gali neužtekti l÷šų brangioms advokato bei

vert÷jų paslaugoms apmok÷ti. O tai netur÷tų būti stabdžiu kreiptis į Strasbūrą. Bylos

nagrin÷jimo pradžioje EŽTT neapmoka Jūsų teisinio atstovavimo išlaidų. Tam tikroje

v÷lesn÷je bylos nagrin÷jimo stadijoje - po to, kai EŽTT nuspręs pateikti klausimus d÷l

bylos Vyriausybei ir bus gauti jos atsakymai, tai Jums gali būti suteikta galimyb÷ prašyti

nemokamos teisin÷s pagalbos, jei neturite pakankamai l÷šų apsimok÷ti advokato išlaidas.

Jūs būsite informuotas, jei tokia galimyb÷ jūsų byloje atsiras. Pareiškimas EŽTT yra

nagrin÷jamas nemokamai, o Kanceliarija informuoja apie bylos eigą. Kadangi procesas

pradžioje vyksta raštu, Jums nereikia asmeniškai atvykti į EŽTT būstinę Strasbūre”.

Tačiau jei į EŽTT ketinate kreiptis advokato ar kito atstovo pagalba, tai turi būti nusiųstas

įgaliojimas jam veikti Jūsų vardu, o juridinio asmens (įmon÷s, asociacijos ir pan.) atstovas

privalo pateikti savo teis÷s atstovauti tą juridinį asmenį įrodymą. Proceso pradžioje

pareišk÷jo atstovas nebūtinai turi būti advokatas. Tačiau v÷lesn÷je bylos nagrin÷jimo

stadijoje, išskyrus išimtinus atvejus, atstovauti Jus gal÷s tik teisininkas, turintis teisę

užsiimti advokato praktika vienoje iš Konvencijos valstybių. Jus atstovaujantis advokatas

tur÷tų bent šiek tiek suprasti vieną iš oficialių EŽTT kalbų: anglų arba prancūzų.

Kiekvieno skundo tyrimas EŽTT pereina tris stadijas, kurių metu teismas priima

formalius sprendimus: skundo priimtinumas, taikussusitarimas, sprendimas d÷l skundo

esm÷s. Pripažinus skundą nepriimtinu, jo tyrimas laikomas baigtu. Taikaus susitarimo

atveju valstyb÷ ir pareišk÷jas susitaria d÷l sąlygų (pinigin÷s kompensacijos, tam tikrų

valstyb÷s veiksmų ir pan.), kuriomis pareišk÷jas sutinka užbaigti skundo nagrin÷jimą.

Sprendimu d÷l skundo esm÷s EŽTT pripažįsta, kad teis÷ arba laisv÷ buvo pažeista arba

nebuvo pažeista. Konstatavęs pažeidimą, EŽTT iš valstyb÷s priteisia piniginę

kompensaciją, kuri turi būti sumok÷ta ne v÷liau kaip per 3 m÷nesius nuo sprendimo

paskelbimo dienos. Teismo procesas, kaip taisykl÷, vyksta raštu ir tik ypatingais atvejais

šaukiamas žodinis bylos nagrin÷jimo pos÷dis. Teismo reglamentas numato galimybę

suteikti nemokamą teisinę pagalbą asmenims, neišgalintiems susimok÷ti, tačiau tokia

pagalba gali būti suteikta tik pripažinus skundą priimtinu. Nežiūrint nelengvo kelio

siekiant teisyb÷s dr. J. Ramanauskas pataria Lietuvos žmon÷ms kreiptis į Strasbūrą, nes jo

nuomone: „teisingumas yra valstyb÷s pamatas. Žmon÷s turi tur÷ti viltį į teisingumą.

Valstyb÷ turi institucijas, kurios turi teikti Lietuvos piliečiams kvalifikuotas teisingumo

paslaugas. Jeigu jos tinkamai neteikia, vadinasi tie institucijos pareigūnai ir yra prieš

Lietuvos valstybę, bet ne tie, kurie siekia teisingumo ir tuo sutvirtina Lietuvos valstyb÷s

pamatus”. Dr. J. Ramanauskas mano, kad Europos žmogaus teisių teismui nustačius

Konvencijos pažeidimus, prasikaltusiems pareigūnams ar teis÷jams tur÷tų būti keliamos

drausmin÷s bylos (tai tur÷tų būti įteisinta Lietuvos įstatymuose). Po pakartotinio tokio

prasižengimo tur÷tų būti keliamas atitikimo užimamoms pareigoms klausimas. Kitaip

tariant, reikia didinti atsakingų pareigūnų atsakomybę už priimamus sprendimus. O dabar

pagal Teismų įstatymo 3 str. 4 p. galioja nuostata, kad „Niekas neturi teis÷s reikalauti, kad

teis÷jas atsiskaitytų d÷l konkrečioje byloje priimto sprendimo”. Jo nuomone teis÷jų

šališkumas nesumaž÷s, jei iš jų bus pareikalauta atsakomyb÷s tik tada, kai EŽTT nustatys

jų kaltę d÷l Konvencijos teis÷s pažeidimo.

32


Ko galima tik÷tis iš Lietuvos žaliųjų jud÷jimo (pagal Pilait÷s bendruomen÷s

patyrimą)?

Lietuvos žaliųjų jud÷jimas (LŽJ) aktyviai bendradarbiauja su Pilait÷s bendruomene ir

gyventojais nuo 2002 metų pavasario. Jo padedami šio mikrorajono gyventojai kovoja už

gyvybiškai svarbias daugumosteises. Žmon÷s įtraukiami į programas, susijusias su

aktualiomis gamtosaugin÷mis ir ekologinio tvarkymo programomis.

Žaliųjų jud÷jimas n÷ karto neišdav÷ Pilait÷s bendruomen÷s siekių. Gal tod÷l, kad

Žaliųjų jud÷jimas ne partija? Jų tikslus atskleidžia pačių Žaliųjų pasisakymas:„Lietuvos

žalieji nesiekia valdžios ir nedalyvauja partin÷se rietenose, nes partijos ateina ir išeina, o

gamta ir žmonių teis÷tas noras gyventi švarioje aplinkoje išlieka. Kaip mums pavyks

įgyvendinti užsibr÷žtus siekius, daugiausia priklausys nuo Lietuvos piliečių, nuo jų

paramos mūsų organizacijai”. Iš tiesų, jeigu laiku suskubame įsikišti ir surandame tinkamų

priemonių kovoti su brutalia savivale, pavojus gamtai ir mums patiems sumaž÷ja. Į tokį

pavojų yra patekusi po Sąjūdžio v÷jų didžiuma Lietuvos žmonių, kuri d÷l kitokių

bendrabūvio vertybių įsitvirtinimo ir visiškai kitokio gyvenimo sąlygų nei tik÷josi,

nusivyl÷ „kilniais” mažumos siekiais, susigūž÷ ir užsisklend÷ sielos kamputyje. Žaliųjų

jud÷jimas, ÷jęs koja kojon su Sąjūdžio siekiais, jų ir toliau laikosi. Jis dar nepalūžo.

Iš Lietuvos žaliųjų istorijos. Trumpai pristatysime Lietuvos žaliųjų jud÷jimą ir

nepiršdami nuomon÷s, koks jis geras arba koks jis blogas, paliksime Jums patiems

nuspręsti, kieno gi interesus jis gina.

Ištakos. Lietuvos žaliųjų jud÷jimas yra visuomenin÷ aplinkosaugos organizacija.

Žaliasis jud÷jimas prasid÷jo nuo bendraminčių susitelkimo. LŽJ įsteig÷ gamtosauginiai

klubai „Atgaja” (Kaunas), „Žemyna” (Vilnius), „Žvejon÷” (Klaip÷da), „Aukuras”

(Šiauliai) ir žmon÷s iš visos Lietuvos 1988 metais. Kaune, Vilniuje, Klaip÷doje, Šiauliuose,

Alytuje, Plung÷je yra įsikūrę LŽJ klubai. Jud÷jimo aktyvistų yra Druskininkuose,

Naujojoje Akmen÷je, Panev÷žyje, Anykščiuose, Žagar÷je, Pušalote, Trakuose, Utenoje,

Vievyje, Kulionyse, Labanore, tad užmegzti ryšius su netoli gyvenančiais bendraminčiais

nesunku. Dalyvaujant LŽJ akcijose bei renginiuose, domintis Lietuvos aplinkosauginiais

įvykiais, išsakant savo nuomonę, siūlant sprendimus galima laikyti save tikru šio jud÷jimo

atstovu. Žaliųjų jud÷jimo nariai bei šiam jud÷jimui prijaučiantys žmon÷s kviečiami siųsti

informaciją apie savo miesto, kaimo, rajono ekologines problemas, ir jų sprendimus, aplinkosauginius

renginius ir savo veiklą į LŽJ leidžiamą dvisavaitinį laikraštį „Žalioji Lietuva”.

O jį skaitantys, prenumeruojantys bei platinantys prisideda prie šios organizacijos

par÷mimo ir aktyviau į ją įsijungia. Vienas kertinių šio jud÷jimo pastarųjų metų šūkių:

„Mums reikia žalios Lietuvos! Mums reikia sustabdyti gamtos ir žmogaus žalojimą!“.

Kuo rūpinasi ir ką siūlo Lietuvos žaliųjų jud÷jimas? Jis rūpinasi ateitimi, tod÷l

persp÷ja apie neatsakingas žmogaus veiklos pasekmes, ieško žmogaus ir aplinkos darnos.

LŽJ skatina studijuoti istorinę praeitį, kitų tautų kultūras, siūlo gerbti tradicijas, saugoti

etninę patirir išmintį. Teigia, kad mes turime mokytis iš mūsų liaudies dainų, papročių,

tik÷jimo atspindinčių prot÷vių pasaul÷jautos darną. LŽJ kviečia burtis visus ieškančius

tiesos, dvasios darnos, besisielojančius d÷l mūsų Žem÷s ir Kultūros ateities bei

pasiruošusius dirbti jų labui. Žalieji siekia atgaivinti S. Daukanto apdainuotą lietuvišką

Būdą, pažadinti A. Baranausko Širdg÷lą, atskleisti M.K. Čiurlionio Sielą, ugdyti Vydūno

Išmintį. ŽALIASIS – tai žmogus, jaučiantis atsakomybę už T÷vynę ir besirūpinantis ja.

Tai žmogus, siekiantis suprasti ir pažinti Pasaulį, ugdyti Meilę, Tiesą ir Grožį. LŽJ yra šių

tarptautinių organizacijų narys: Žem÷s draugai (FoEI, Friends of the Earth-International),

Švarios Baltijos koalicija (CCB, Coalition Clean Baltic), Centrin÷s ir Rytų Europos bankų

veiklos priežiūros tinklas (CEE Bankwatch Network), Tarptautinis atsinaujinančios

33


energijos tinklas (INforSE, Inernational Network for Sustainable Energy), Poveikio

klimatui tinklas (CAN, Climate Action Network), Aplinkosaugos švietimo fondas (FEE,

Foundation for Environmental Education). Tapę LŽJ nariais gali tapti ir šių tarptautinių

organizacijų nariais, nes anot šio jud÷jimo nuostatų, gamta neturi sienų, tod÷l būtina

bendrauti su kolegomis iš viso pasaulio. Pagrindin÷s Lietuvos žaliųjų jud÷jimo veiklos

sritys: apsauga Baltijos jūros ir jos baseino bei saugomų teritorijų, miškų ir natūralių

kraštovaizdžių; visuomen÷s ekologinis švietimas; energijos ir aplinkos bei transporto ir

aplinkos, o taip pat tarptautin÷s finansin÷s institucijos ir aplinkos klausimai; parama

aplinkosaugin÷ms NVO ir aktyvistų grup÷ms reikalai. Žalieji pasisako prieš branduolinę

energetiką, skatina gamtosauginių įstatymų leidybą. Jie dalyvauja Europos Sąjungos bei

Lietuvos regionin÷s pl÷tros procesuose. Žalieji kovoja prieš korupciją, pasisako už

socialinį teisingumą ir žmogaus teises. O ką svarbiausio jie nuveik÷ per tuos savo

gan÷tinai neilgo gyvavimo metus? 1988 metais sureng÷ Ekologinį protesto žygį

„Apkabinkime Baltiją”, protestavo prieš Ignalinos AE III-čio bloko statybą, organizavo

nekokybiškų pieno produktų boikotą. 1989 metais protestuodami prieš Kauno valymo

įrenginių statybos vilkinimą, organizavo bado streiką; piketavo prieš Kaišiadorių HAE;

sureng÷ Taikos žygį, protesto akcijas prieš beatodairišką melioraciją bei Nemuno, Kuršių

marių, Baltijos jūrosteršimą, d÷l Ignalinos AE III-šio bloko statybos nutraukimo; prad÷jo

leisti laikraštį „Žalioji Lietuva”. 1991 metais inicijavo Tarptautinį žygį dviračiais, reng÷

akcijas prieš naftos terminalo statybą Lietuvos pajūryje (iki 1994 metų).1992 metais su

bendrija „Atgaja” ir įsteig÷ „Energijos ir oro taršos informacinį centrą” Kaune.

1994 metais su Lietuvos televizija sureng÷ konkursą „Mano namas. Ekologija. Energija.

Taupymas” (konkursas tęs÷si iki 1998 metų). 1996 metais organizavo akciją Černobylio

Atomin÷s elektrin÷s avarijos dešimtmečiui pamin÷ti; reng÷ protesto kampaniją prieš

visuotinį miškų privatizavimą (tęs÷si iki 1997 metų). Nuo privatizacijos ir nusiaubimo

išgelb÷ta 2/3 Lietuvos valstybinių miškų. 1998 metais reng÷ akcijas prieš Kuršių nerijos

nacionalinio parko urbanizaciją ir Nidos aerodromo statybą. 1999 metais protestavo prieš

miškų pavertimą kariniais poligonais. Po dvejus metus trukusių derybų kariuomen÷

kapituliavo prieš jungtines Žaliųjų, miškininkų ir aplinkosaugininkų paj÷gas: vietoj

reikalautų 27 000 ha, gavo tik 7 500 ha miškų. 2000 metais sureng÷ akciją prieš padangų

deginimą Naujosios Akmen÷s cemento gamykloje. Sustabd÷ planus deginti padangas

Kaišiadorių klijų gamykloje. Prad÷jo Kauno miesto želdinių gelb÷jimo ir kraštovaizdžio

saugojimo kampanijas (tęsiasi iki šiol). Vilniuje sureng÷ konferenciją „Lietuvos

kraštovaizdžio ateitis”; prad÷jo įgyvendinti M÷lynosios v÷liavos programą Lietuvoje. 2001

metais tęs÷ kraštovaizdžio apsaugos kampaniją, protestavo prieš statybų liberalizavimą ir

saugomų teritorijų grobimą, organizavo piketą prie Lietuvos Respublikos Seimo, ragino jo

narius priimti palankų gamtai ir valstybiniams parkams Saugomų teritorijų įstatymą.

Surengtos akcijos prieš bendrov÷s „Statoil” neetišką elgesį: Lietuvos Respublikos įstatymų

pažeidin÷jimą, viešosios nuomon÷s ignoravimą ir gamtos niokojimą. 2003 metais šio

jud÷jimo inicijuotos akcijos prieš Naftos platformą D6. Be šių darbų bei akcijų Žaliųjų

kasdienyb÷ gan÷tinai intensyvi – vykimas į niokojamus krašto gamtos kampelius, piketų ir

protesto notų valdininkams teikimas ir dalyvavimas įvairiuose pos÷džiuose, LŽJ laikraščio

leidimas ir platinimas, dalyvavimas įvairiuose vietos ir tarptautiniuose projektuose bei

skatinimas ir kitus juose dalyvauti. Kyla klausimas iš kur Žalieji semiasi dvasios

stipryb÷s? Žinome, kad dauguma branduolio žmonių buvo arba yra artimai susiję su

kraštotyrinių ir folklorinio meno kolektyvų veikla arba tur÷jo t÷vus, senelius nuo mažens

perdavusius doro ir artimo su žeme santykio vertybes.

34


Nuomon÷s iš šalies apie Žaliuosius ir kitus aplinkos gyn÷jus (pasisakymai iš

interneto (BNS)): „mika, 2003 09 20 21:42: Žalieji kol kas per silpnai organizuoti, bet

tokie ciniški miesto valdžios veiksmai tikrai turi paskatinti veikti organizuočiau, ir daugiau

d÷mesio skirti silpnoms miesto valdžios pus÷ms: pirmiausia bandyti ieškoti studentų

palaikymo, partijose ir tarp Seimo, narių ir pas kolegas iš EU. Ir akcijas reiktų organizuoti

ne paplep÷jimo forma, o tokias, kaip plakatų išk÷limas ant tiltų, pastatų ir kitose sunkiai

prieinamuose, tada poveikis bus milžiniškas – tie mankurt÷liai iš savivaldyb÷s nebijo jokių

teismų, prezidentų (Adamkus ir taip jų draugelis), valstybinių įstaigų, žiniasklaidos (matyt

valdininkai seniai įrašyti golfo klubo nariais), bet bijo tik vieno – VIEŠUMO, o viešumas

jų varganam autoritetui - mirtinas priešas...”;„mika,2003 09 20 21:29: Paskaitykite Lryto

priede Stilius apie taip studentų ir jaunimo mylimo Valdo Adamkaus pom÷gį, kokį …

GOLFĄ. Tai štai kod÷l Valdas Adamkus išmintingai užmerk÷ akis į politinio krikštasūnio

Zuoko nešvarius darbus net pagalvoti baisu kokioje srityje – APLINKOSAUGOJE...…

Tyl÷jo visą laiką, tyli ir dabar,… tik kažkod÷l d÷l naftos telkinio D6 netyli... …Nuostabaus

grožio miškelį Narbuto/Laisv÷s kampe ruošiasi iškirsti vardan kažkokio barako...… O kaip

su apsauginiu to miškelio poveikiu aplinkai pastoviai did÷jant automobilių srautui? Kas

kompensuos tą praradimą? Miesto pl÷tra (golfas irgi miesto pl÷tra?) planuojama ne

tyrlaukiuose, o HEKTARAIS kertamų miškų vietoje.… Man rodos, Žaliesiems pats laikas

stoti į kovą su liberalcentristiniais mankurtais-niokotojais GREENPEACE metodais ir

visais būdais smogti jų išpūstam autoritetui. Gal Žaliųjų partijos iš EU valstybių gal÷tų

pad÷ti? Manau ir Europos GreenPeace organizacijos neliktų nuošalyje, kai taip ciniškai

ruošiamasi pasielgti su gamta. Zuokas su savo šutve bijo tik tarptautin÷s reakcijos, o į

visokius vietinius miestel÷nus su malonumu valosi kojas…”; „ Liba, nepyk mika, 2003 09

21 00:19. Aš esu šiauliet÷. Gerai pamenu, kokį skandalą mieste suk÷l÷ pseudo Žalieji

pseudo patriotai tikri šarikovai, kuomet miesto centre statant Vilniaus banko filialą buvo

nukirsti 2-3 beje jau pakriošę „vertingi” medžiai. V÷liau kai kurie iš tų prišiktkelnių, atsiprašant,

÷jo prašytis darban į tą filialą arba giriasi svečiams, koks modernus pastatas

miestelyje, kuriame norint bent ką statyti ar daryti pensininkų socų valdžia arba miega

arba visur kaišioja pagalius. O jaunimas b÷ga bent jau Vilniun, jei neišeina užsienin...”

Kuo Jums gali pagelb÷ti Lietuvos žaliųjų jud÷jimas? Nereik÷tų viltis, kad užteks

paskambinti Žaliesiems ir Jūsų visos problemos bus išspręstos. Taip nebus. Pirmiausia,

būtina patiems siekti savų tikslų bei atsižvelgti į LŽJ aktyvistų patarimus, pasinaudoti

galimybe jų laikraštyje pristatyti netinkamo elgesio su gamta bei krašto piliečiais problemą,

paviešinti korupcijos atvejus. Paviešinimo bijomasi. O tai ir gera tinkama kovos su viešais

nusižengimais forma. Esant reikalui kontaktų su šiuo jud÷jimu galite ieškoti šiuo adresu:

būstin÷ - Kanto g. 6, Kaunas; laiškams: A/D 156, 3000 Kaunas; telefonas: (+370 37) 425

566; Faksas: (+370 37) 425 207; el.paštas: zalieji@zalieji.lt

35


Trumpas pabaigos žodis

Nemažai gražių įstatymų išleista Lietuvoje po valstybingumo paskelbimo, vienaip ar

kitaip aiškinančių ir ginančių demokratijos garantijas. Daugelis jų inspiruota pasaulinio

patyrimo. Nemažai geresnei gyvenimo kokybei svarbių tarptautinių konvencijų, kurios

ratifikuojamos Lietuvoje, nuostatų lieka rekomendacinio pobūdžio. Daugyb÷ net ir pačių

palankiausių įstatymų, orientuotų į geresnę gyvenimo kokybę, nieko nereiškia, jeigu n÷ra

stiprios ir susibūrusių bendraminčių pozicijos kovoti už savo prigimtines teises nuosekliai,

ryžtingai ir be kompromisų naudojant visas teis÷tas priemones.

Stov÷dami priešingoje korumpuotos valdininkijos barikadų pus÷je nesitik÷kite, kad

tur÷site lengvatų išsinuomoti patalpas susirinkimams ir renginiams. Vargiai Jūsų inicijuoti

projektai laim÷s konkursus finansavimui gauti, sulauksite deramo ir visada objektyvaus

žiniasklaidos d÷mesio. Nepaisant to burkit÷s, nors greta ir toliau tur÷site nešti nelengvą ir

savo privataus gyvenimo naštą. Kovokite, reikškite savo tvirtą poziciją visais svarbiais

krašto ir pasaulio bendruomen÷s klausimais. Žmonija gal tuo ir graži, kad viliasi geresnio

gyvenimo. Tik÷jimas, kad galima viską pasiekti daro stebuklus. Tačiau reikia ne tik

tik÷jimo, bet ir aktyvumo. Visada verta jud÷ti į priekį ir judinti tam trukdančius, nes Žem÷

dūsta nuo savanaudiškų sprendimų. Pad÷kime visi drauge gerų norų krūtine jai įkv÷pti

gaivaus oro.

36


Panaudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

Absoliuti dauguma pilaitiškių nori miško : Lietuvos žaliųjų jud÷jimo informacija. Žalioji

Lietuva, 2003, kovas , Nr. 5.

AMBROZAITIS, Kęstutis. Masalas užsienio turistui - golfas Vilniuje. Lietuvos rytas,

1997, kovo 6, priedas „Sostin÷”.

ANDRUŠKEVIČIUS, Gintautas. Ar Lietuva pasiruošusi žaisti golfą? Respublika, 1999,

spalio 27, p. 23.

Aplinkos ministerijos Patar÷jų tarybos nuostatai. Iš: Lietuvos Respublikos Aplinkos

ministerija [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 23 d.]. Prieiga per internetą:

.

Aplinkos ministerija - Visuomen÷s informavimas ir švietimas. Iš: Lietuvos Respublikos

Aplinkos ministerija [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 24 d.]. Prieiga per internetą:

.

BAMBALAITö, Joana. Pilait÷ – Vilniaus dalis ar kumetynas prie dvaro? Laisvas

laikraštis, 2003, vasario 13-17.

BABICKAS, Darius. Pirmoji Vilniuje golfo aikšt÷ bus įrengta prie Pilait÷s. Lietuvos

rytas. 1998, liepos 28, priedas „Sostin÷“.

BRAZIULIS, Rimantas. Apie golfą, statybas ir Pilait÷s mišką. Žalioji Lietuva. 2002,

balandis, Nr. 8.

BURINSKIENö, M. Nekilnojamo turto kadastro duomenų naudojimas miesto teritorijos

planavimui [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 23 d.]. Prieiga per internetą:

.

ČERKAUSKAS, Martynas. Pilait÷ : gyvenimas ant asfalto. Vakarin÷s naujienos, 1998,

rugs÷jo 12.

GADLIAUSKIENö, Janina. Pilait÷s gyventojų pasipriešinimas golfo aikštynų statybai

Pilait÷s miškuose. Žalioji Lietuva, 2002, birželis, Nr.12.

GUDAVIČIŪTö, Dalia. Strasbūro teis÷jai prisimena Hamleto laikus. Lietuvos rytas,

2003, rugs÷jo 15.

DAMAŠEVIČIUS, Vytautas. Iš Žv÷ryno istorijos (3). Žv÷ryno kurjeris, 2003, vasario,

Nr.2.

DRIŽIUS, Aurimas. Golfo aikštynai - priedanga 120 hektarų žem÷s Vilniuje

nusavinimui? Laisvas laikraštis, 2002, geguž÷s 10-24.

DUNAJEVAITö, Ieva. Piketų, mitingų ir eitynių organizavimą būtina derinti su

Savivaldybe. [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 23 d.]. Prieiga per internetą:

.

EIGIRDAS, Eduardas. Tik pilietin÷ visuomen÷ gali įveikti melą ir korupciją

[interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: .

CHADASEVIČIUS, Saulius. Naujininkai krematoriumą keičia į golfo laukus. Lietuvos

rytas, 2002, geguž÷s 10, priedas „Sostin÷”.

ILGIUS, Vaidotas. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir privatus NVO

finansavimas : pranešimas konferencijoje „Filantropija - nuo išimčių prie tradicijos” (1999

m. lapkričio 19 d.). Iš: Lietuvos laisvosios rinkos institutas [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m.

rugs÷jo 21 d.]. Prieiga per internetą: .

Jungtinių Tautų Europos Ekonomin÷s Komisijos Konvencija d÷l teis÷s gauti informaciją,

visuomen÷s dalyvavimo priimant sprendimus ir teis÷s kreiptis į teismus aplinkosaugos

klausimais [Orhuso konvencija]. Vilnius : Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija,

2001. 36 p. ISBN 9986-566-89-4.

37


Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas. Iš: Vilniaus miesto teritorijos bendras planas

[interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 21 d.]. Prieiga per internetą:

.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 1993 m. gruodžio 2 d. Nr. I-317.

[interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 23 d.]. Prieiga per internetą:

.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 1995 m. gruodžio 12 d. Nr.I-1120

[interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m.rugs÷jo 24 d.]. Prieiga per internetą :

http://www.heritage.lt/t_aktai/istatymai/teritoriju_planavimo.htm>.

Lietuvos Respublikos žem÷s įstatymas 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446 [interaktyvus].

[žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 24 d.]. Prieiga per internetą:

.

Nevyriausybin÷s organizacijos (NVO) Lietuvoje. Iš: Nevyriausybinių organizacijų

informacijos ir paramos centras [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. spalio1 d.]. Prieiga per

internetą: .

ORLOVA, Lina. Pilietin÷s visuomen÷s raida Lietuvoje [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m.

rugs÷jo 21 d.]. Prieiga per internetą: .

PAPLAUSKIS, Erlandas. Golfo laukai - nuodų Pandoros skrynia. Žalioji Lietuva, 2002,

birželis, Nr. 5.

PELAKAUSKAS, Vytautas. Pilait÷s bendruomen÷ laim÷jo golfo laukų bylą prieš

Vilniaus miesto savivaldybę. Žalioji Lietuva, 2003, birželis, Nr. 12.

PELAKAUSKAS, Vytautas. Pilait÷s golfo laukai – valdininkų korupcijos židinys.

Žalioji Lietuva. 2003, vasaris, Nr. 3.

PELAKAUSKIENö, Nijol÷. Vaikams reikia miško, o ne golfo. Žalioji Lietuva, 2002

geguž÷, Nr.9.

Pilait÷s mikrorajono bendruomen÷s sociologinis tyrimas: sociologinio tyrimo galutin÷

ataskaita, I dalis / Pareng÷ Tomas VASILIAUSKAS, Jurgita JONAITIENö [interaktyvus].

[Gauta 2003 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: .

RAMANAUSKAS, Jonas. Kaip kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre?

Žalioji Lietuva, 2003 birželis, Nr. 12 .

RAMANČIONIS, Darius. Visuomen÷s dalyvavimas svarstant Šiaulių prisik÷limo aikšt÷s

su prieigomis detaliojo plano rengimo pažeidimus : pranešimas konferencijoje

„Visuomen÷s dalyvavimas poveikio aplinkai vertinime ir teritorijų planavime“ (Vilnius,

spalio 28 d.) [interaktyvus]. [Gauta 2003 m. lapkričio 19 d.] Prieiga per internetą: <

LinasVainius.

ŠARLAUSKIENö, Angel÷. Pilaitiškiai vis dar prieš srovę. Žalioji Lietuva, 2002,

lapkritis, Nr.20.

ŠIMAŠIUS, Remigijus. Nevyriausybinių organizacijų aplinkos Lietuvoje apžvalga :

pranešimas konferencijoje „Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas: kelias į pilietinę

visuomenę” (Vilnius, 2000 m. gruodžio 12 d.). Iš: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

[interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 21 d.]. Prieiga per internetą:

.

Teritorijų planavimo, žem÷s pardavimo ir statybų procedūrų apžvalga, pagrindin÷s

problemos, pertvarkymo kryptys ir principai : analitin÷ medžiaga, 2001 balandis,

atnaujinta 2003 m. Iš: Lietuvos Laisvos rinkos institutas [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m.

rugs÷jo 27 d.]. Prieiga per internetą: .

38


Veikla. Iš: Lietuvos žaliųjų jud÷jimas: [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 27 d.].

Prieiga per internetą: < http://www.zalieji.lt/veikla>.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. Paveldosaugos vadovas [interaktyvus].

[žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 24 d.]. Prieiga per internetą: .

Vilnius - Miesto želdinių sistema ir naudojimas Iš: Vilniaus miesto teritorijos bendras

planas [interaktyvus]. [žiūr÷ta 2003 m. rugs÷jo 21 d.]. Prieiga per internetą:

.

Visuomenin÷s organizacijos Žv÷ryno bendruomen÷ įstatai patvirtinti steigiamajame

susirinkime 2002 m. balandžio 23 d. Iš: Žv÷rynobendruomen÷ [interaktyvus]. [žiūr÷ta

2003 m. spalio1 d.]. Prieiga per internetą: .

39


PRIEDAI

DöL TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMO SU

VISUOMENE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöS

N U T A R I M A S

1996 m. rugs÷jo 18 d. Nr. 1079

Vilnius

(Paskelbta: Valstyb÷s žinios, 1996, Nr. 90-2099)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷ nutaria:

1. Patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene

nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. žem÷tvarkos projektai, kurie įformina bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų

sprendinius (žem÷s pa÷mimą visuomen÷s poreikiams, žem÷s sklypų padalinimą ir

administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, žem÷s ūkio ir miškų ūkio paskirties

žem÷naudų, valstybinių parkų, draustinių ir rezervatų esamų ribų patikslinimą ar

pakeitimą), taip pat žem÷s ūkio įmonių ir kitų ūkių vidaus žem÷tvarkos projektai, valstybinių

rezervatų ir rezervatinių apyrubių planai svarstomi su visuomene 1 punkte

nurodytuose nuostatuose nustatyta supaprastinta tvarka;

2.2. nagrin÷jant planavimo pasiūlymus ir skundus, netaikomas Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 1992 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 774 “D÷l Gyventojų pareiškimų, skundų

ir pasiūlymų nagrin÷jimo valstyb÷s valdymo organuose, įmon÷se, įstaigose bei

organizacijose tvarkos patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1992, Nr. 32-995);

2.3. nurodytų 1 punkte nuostatų nustatyta teritorijų planavimo dokumentų projektų

svarstymo su visuomene tvarka taikoma teritorijų planavimo dokumentų projektams, kurie

prad÷ti rengti po šių nuostatų įsigaliojimo dienos.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius

Aplinkos apsaugos ministras, pavaduojantis

statybos ir urbanistikos ministrą Bronius Bradauskas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. rugs÷jo 18 d. nutarimu Nr.

1079

Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai

Bendrosios nuostatos

1. Šie nuostatai reglamentuoja bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo

dokumentų projektų (toliau vadinama - projektai), rengiamų pagal Lietuvos Respublikos

teritorijų planavimo įstatymą, viešo svarstymo su visuomene etapus, tvarką ir procedūras.

2. Viešas svarstymas yra privaloma sud÷tin÷ teritorijų planavimo dokumentų projektų

rengimo proceso dalis, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Šie nuostatai privalomi

visiems teritorijų planavimo proceso subjektams (fiziniams, juridiniams asmenims ir

valstyb÷s institucijoms).

40


3. Viešą svarstymą įgyvendina planavimo organizatorius pagal paties pasirengtą

programą.

4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

4.1. projektas - bet kuris nepatvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame

grafiškai ar raštu (br÷žiniuose, aiškinamuosiuose raštuose, detaliai planuojamos teritorijos

pl÷tros, raidos programose ar pan.) pateikti vienas ar keli sprendiniai d÷l teritorijų

naudojimo būdo bei sąlygų;

4.2. planavimo pasiūlymas:

4.2.1. pasiūlymas - visuomen÷s nario ar jų grup÷s pateiktas projekto sprendinio

papildymas, variantas ar sprendinio netikslingumo pagrindimas;

4.2.2. pastaba - visuomen÷s nario ar jų grup÷s nuomon÷s pareiškimas d÷l projekto

sprendinių;

4.2.3. pretenzija - nekilnojamojo turto savininko, nuomininko, taip pat kito suinteresuoto

fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio arba turinčio savo buveinę planuojamoje

teritorijoje, pareikštas pagrįstas reikalavimas d÷l parengto projekto sprendinio,

pažeisiančio pareišk÷jo teises ar interesus;

4.3. skundas - pretenzijos pareišk÷jo pranešimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

vykdančiai institucijai apie visiškai ar iš dalies atmestą pretenziją d÷l parengto projekto

sprendinio, pažeisiančio pareišk÷jo teises ar interesus, neteis÷tą projekto sprendinį arba

apie viešo svarstymo procedūros pažeidimą su pagrįstu pareišk÷jo reikalavimu;

4.4. viešas svarstymas - planavimo proceso dalis, užtikrinanti jo atvirumą, sudaranti

galimybę visuomen÷s nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo tikslų;

4.5. viešo svarstymo etapas - viena ar kelios viešo svarstymo procedūros, užtikrinančios

projekto rengimo viešumą, suderintos su atitinkamu projekto rengimo etapu;

4.6. viešo svarstymo procedūra - viešo svarstymo etape reikalingas ir nustatytąja tvarka

atliktas vienas ar keli veiksmai;

4.7. visuomen÷ - Lietuvos Respublikoje gyvenantys ar veikiantys fiziniai, juridiniai

asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka

dalyvaujantys svarstant projektą.

5. Yra šie viešo projektų svarstymo su visuomene etapai:

5.1. pirmasis etapas - skelbimas apie numatomą rengti projektą;

5.2. antrasis etapas - konsultavimasis d÷l rengiamų sprendinių;

5.3. trečiasis etapas - parengto projekto aptarimas.

6. Konkrečias visuomen÷s informavimo priemones, kurios skelbia šiuose nuostatuose

nurodytais atvejais projektų parodų rengimo, susirinkimų organizavimo vietas ir laiką,

etapų trukmę, konsultavimosi etapo procedūras ir kitus nuostatuose nereglamentuotus

viešo svarstymo su visuomene ypatumus, nustato:

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ arba jos įgaliota institucija, kai svarstomas

Lietuvos Respublikos bendrasis planas;

6.2. apskričių viršininkų administracijos, kai svarstomi apskričių teritorijų bendrieji

planai, specialiojo planavimo dokumentai;

6.3. savivaldybių vykdomosios institucijos, kai svarstomi savivaldybių teritorijų

bendrieji planai, detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentai, rengiami už savivaldyb÷s

finansinius išteklius;

6.4. ministerijos ir kitos Vyriausyb÷s įstaigos, kai svarstomi kiti bendrojo, specialiojo ir

detaliojo planavimo dokumentai, finansuojami iš Lietuvos valstyb÷s biudžeto;

6.5. kiti planavimo organizatoriai - likusiais atvejais.

41


Punkto pakeitimai: Nr. 1062, 1997 09 29, Valstyb÷s žinios, 1997, Nr. 90-2261 (1997 10

03)

7. Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:

7.1. susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų valstyb÷s registro duomenimis

atitinkamą registrą tvarkančioje įstaigoje ir už nustatytąjį žyminį mokestį gauti jų kopijas;

7.2. susipažinti su rengiamais ir su jais susijusiais patvirtintais teritorijų planavimo

dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje, taip pat atvirose parodose

(ekspozicijose) ir gauti jų ištraukų bei br÷žinių kopijas už nustatytąjį žyminį mokestį, jeigu

planavimo organizatorius yra valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucija.

Kiti planavimo organizatoriai teikia kopijas už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio

susitarimu.

Viešo svarstymo etapai

Pirmasis etapas - skelbimas apie numatomą rengti projektą

8. Ne v÷liau kaip per 10 dienų nuo sprendimo d÷l projekto rengimo pri÷mimo dienos

planavimo organizatorius skelbia apie rengiamo projekto tikslus, rengimo terminus, viešo

svarstymo etapus ir tvarką. Skelbime taip pat nurodomas planavimo organizatorius, jo

adresas ir telefonų numeriai.

9. Skelbiama šia tvarka:

9.1. per Lietuvos radiją ir televiziją, spaudoje, - kai rengiami bendrojo, Lietuvos

Respublikos ir apskrities lygmens specialiojo planavimo projektai;

9.2. vietin÷se visuomen÷s informavimo priemon÷se – kai rengiami detaliojo ir

savivaldyb÷s lygmens specialiojo planavimo projektai.

10. Visuomen÷s informavimo priemon÷se, pasirinktose paskelbti apie numatomą rengti

projektą, skelbiama atitinkama informacija ir kitais šiuose nuostatuose nurodytais atvejais.

Antrasis etapas - konsultavimasis d÷l rengiamų sprendinių

11. Antrojo etapo tikslas - sudaryti visuomen÷s nariams galimybę susipažinti su

rengiamu projektu nuo projektavimo pradžios ir pateikti pastabas bei pasiūlymus d÷l

rengiamų preliminarių sprendinių.

Šis etapas privalomas detaliesiems planams, kurių organizatoriai (užsakovai) yra

savivaldyb÷s arba valstyb÷s institucijos, taip pat 34 punkte, kituose teis÷s aktuose

nustatytais atvejais.

12. Antrojo etapo terminus, visuomen÷s įtraukimo procedūras nustato planavimo

organizatorius, atsižvelgdamas į projekto objektą, tikslus ir galimus socialinius,

ekonominius, ekologinius ir kitus padarinius. Etapo trukm÷ neturi viršyti preliminarių

sprendinių rengimui skirto laiko.

13. Bendrojo planavimo organizatorius antrajame etape turi atlikti trečiojo etapo

procedūras, išskyrus tas, kurios susijusios su pretenzijų pri÷mimu ir svarstymu bei raštišku

pranešimu žem÷s ir kito nekilnojamojo turto savininkams. Bendrojo planavimo

organizatorius, užbaigęs antrąjį etapą, jo ataskaitą prideda prie aprobuoti teikiamų

dokumentų.

42


Trečiasis etapas - parengto projekto aptarimas

14. Ne v÷liau kaip prieš 10 dienų iki planavimo pasiūlymų pateikimo planavimo

organizatorius turi paskelbti visuomen÷s informavimo priemon÷se šią informaciją:

14.1. kur ir kada bus supažindinama su parengtu projektu, vyks vieša projekto

ekspozicija (paroda), susirinkimas;

14.2. kur, kada, kam ir kaip bus galima teikti planavimo pasiūlymus d÷l parengto

projekto sprendinių;

14.3. kokia tvarka atmestų planavimo pasiūlymų pareišk÷jai gal÷s apskųsti parengto

projekto sprendinius, viešo svarstymo procedūras;

14.4. kur, kada ir kaip planuojamoje teritorijoje esančios žem÷s ir kito nekilnojamojo

turto savininkai gali pranešti savo adresą, jeigu jų gyvenamoji (buvein÷s) vieta

nebeatitinka nurodytosios turto registravimo dokumentuose.

15. Be to, planavimo organizatorius 14 punkte nurodytą informaciją (tame pat punkte

nurodytu laiku) turi raštu pranešti:

15.1. žem÷s ir kito nekilnojamojo turto savininkams (turto registracijos dokumentuose

nurodytais adresais), kurių žem÷ ir kitas nekilnojamasis turtas pagal parengto projekto

sprendinius rezervuojami svarbiems valstyb÷s, apskrities ar savivaldyb÷s objektams ir

infrastruktūrai pl÷toti, numatomi paimti visuomen÷s poreikiams, taip pat jeigu numatoma

pakeisti jų būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį;

15.2. savivaldyb÷s valdybai, jeigu su savivaldyb÷s interesais susijusius reikalus svarsto

aukštesniosios valstyb÷s institucijos.

16. Su parengtais projektais visuomenę supažindina planavimą organizavusi institucija.

Tam skiriama:

16.1. ne mažiau kaip 2 m÷nesiai (ne mažiau kaip m÷nuo - viešai ekspozicijai), kai

svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities, savivaldyb÷s lygmens bendrojo bei specialiojo

planavimo projektai;

16.2. ne mažiau kaip m÷nuo (ne mažiau kaip savait÷ – viešai ekspozicijai), kai svarstomi

detaliojo planavimo projektai.

17. Planavimu suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomenin÷s organizacijos

turi teisę:

17.1. susipažinti su parengtais projektais ir su jais susijusiais rengiamais ar patvirtintais

teritorijų planavimo dokumentais;

17.2. iki įvykstant susirinkimui, planavimo organizatoriui raštu reikšti pastabas, teikti

pasiūlymus.

18. Planavimo pasiūlymai priimami skelbime (pranešime) nurodytu laiku, bet ne ilgiau

kaip iki susirinkimo pabaigos. Planavimo pasiūlymas pateikiamas planavimo

organizatoriui su nuorašu plano reng÷jui.

19. Neatitinkančius šių nuostatų (nesusietus su nagrin÷jamu projektu, jo svarstymo

etapais bei procedūromis) planavimo pasiūlymus jų gav÷jas registruoja, bet gali

nenagrin÷ti.

20. Planuojamoje teritorijoje esančios žem÷s ir kito nekilnojamojo turto savininkai,

nuomininkai, taip pat kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba

turintys savo buveinę planuojamoje teritorijoje, be 17 punkte nurodytų visuomen÷s narių

teisių, dar turi teisę raštu iki susirinkimo planavimo organizatoriui reikšti pretenzijas.

21. Pretenzijoje turi būti šie privalomi rekvizitai:

21.1. planavimo organizatoriaus pavadinimas, jo adresas;

21.2. projekto pavadinimas arba jo adresas;

21.3. pretenzijos antrašt÷;

43


21.4. pareišk÷jo vardas, pavard÷ (pavadinimas, pareigos);

21.5. pareišk÷jo gyvenamoji vieta arba, jeigu pareišk÷jas yra juridinis asmuo, jo buvein÷,

arba įrodymai, kad pareišk÷jas veikia teritorijoje, kuriai rengiamas projektas, arba žem÷s ir

kito nekilnojamojo turto savininkui, negyvenančiam (neturinčiam buvein÷s) planuojamoje

teritorijoje, šioje teritorijoje priklausančios žem÷s ir kito nekilnojamojo turto registro

duomenys;

21.6. jeigu kreipiamasi per atstovą, - jo vardas, pavard÷ (pavadinimas), pareigos, adresas,

prid÷ti atstovo įgalinimus patvirtinantys dokumentai;

21.7. aplinkyb÷s, kuriomis pareišk÷jas pagrindžia savo pretenziją;

21.8. įrodymai, patvirtinantys pareišk÷jo nurodytas aplinkybes bei reikalavimas;

21.9. pridedamų dokumentų sąrašas;

21.10. data, pareišk÷jo ar jo atstovo parašas.

22. Planavimo organizatorius arba jo pavedimu plano reng÷jas:

22.1. supažindina kiekvieną to pageidaujantį visuomen÷s narį su parengtu projektu šių

nuostatų nustatyta tvarka;

22.2. registruoja gautus planavimo pasiūlymus, nurodydamas jų gavimo datą ir

suteikdamas jiems eil÷s numerį;

22.3. analizuoja gautus planavimo pasiūlymus, prireikus pataiso projektą ir parengia

išvadas.

23. Planavimo organizatorius rengia visuomen÷s narių susirinkimą skelbime (pranešime)

nurodytu laiku. Susirinkimo vieta ir laikas gali būti patikslinti ta pačia tvarka, kuria apie jį

skelbta (pranešta), bet ne v÷liau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo pradžios. Viešas

susirinkimas nerengiamas, jeigu projektas svarstomas supaprastinta tvarka.

24. Susirinkime turi teisę dalyvauti visi visuomen÷s nariai. Kai svarstomas Lietuvos

Respublikos, apskrities ar savivaldyb÷s lygmens bendrojo planavimo projektas,

susirinkime turi dalyvauti įgalioti planuojamos teritorijos savivaldyb÷s (savivaldybių)

atstovai.

25. Susirinkime dalyvaujančius asmenis (jų įgaliotinius) registruoja planavimo

organizatoriaus paskirtas registratorius (komisija). Jeigu per 1 valandą po nustatytojo

susirinkimo pradžios laiko niekas neatvyksta, registratorius (komisija) gali konstatuoti,

kad susirinkimas neįvyko. Tai įforminama protokolu, kurį pasirašo planavimo

organizatorius ir registratorius (komisijos pirmininkas).

26. Kai susirinkimas neįvyksta, apie atmestas pretenzijas pranešama raštu, o apie

atmestas pastabas ir pasiūlymus - raštu arba per visuomen÷s informavimo priemones.

27. Susirinkimo dalyviai registruojami pasirašytinai. Registracijos sąraše prie atstovo

pavard÷s turi būti nurodyta, kieno ir kada įgaliojimas patvirtintas, jo numeris ir galiojimo

laikas. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir registratorius (komisijos pirmininkas).

28. Susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius (jo atstovas). Susirinkimo

metu planavimo organizatorius aptaria pataisas, padarytas pagal registruotus planavimo

pasiūlymus, paaiškina, kod÷l kai kurie iš jų nepriimti.

29. Susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas susirinkimo pirmininko ir

sekretoriaus. Prie protokolo pridedamas dalyvių registracijos sąrašas.

30. Atmestų planavimo pasiūlymų pareišk÷jai parengto projekto sprendinius, šiuose

nuostatuose nurodytas viešo svarstymo procedūras gali apskųsti valstybinę teritorijų

planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per m÷nesį nuo susirinkimo dienos.

31. Priežiūros institucijos sprendimą d÷l parengto projekto sprendinio pareišk÷jas gali

apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

32. Planavimo organizatorius ne v÷liau kaip per keturias savaites nuo susirinkimo dienos,

kai svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities ir savivaldyb÷s lygmens bendrojo

44


planavimo projektai, ir ne v÷liau kaip per dvi savaites, kai svarstomi specialiojo ir

detaliojo planavimo projektai:

32.1. parengia viešo projekto svarstymo su visuomene ataskaitą, kurią sudaro:

32.1.1. planavimo organizatoriaus pasirašytas aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinama

svarstymo eiga ir rezultatas;

32.1.2. priedai (skelbimų ir pranešimų tekstai, jeigu skelbta spaudoje - skelbimų puslapių

kopijos, planavimo pasiūlymų, gautų paskelbus apie numatomą rengti projektą,

registracijos knyga, planavimo pasiūlymų originalai, susirinkimo protokolas su priedais,

susirašin÷jimas ir kiti su projekto svarstymu susiję dokumentai);

32.2. pateikia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai viešo

projekto svarstymo su visuomene ataskaitą kartu su parengtu projektu.

Supaprastintas viešas projekto svarstymas

33. Planavimo organizatorius visais atvejais gali pasirinkti nesupaprastintą viešo

projekto svarstymo su visuomene tvarką.

34. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio antrąją dalį,

19 straipsnio trečiąją dalį, 25 straipsnio antrąją dalį rengiant specialiojo teritorijų

planavimo dokumentų projektus, kurie siejasi tik su vieno juridinio ar fizinio asmens

interesais, nedidelių veiklos mastų detaliųjų planų projektus, taip pat kitais teis÷s aktuose

nustatytais atvejais viešo svarstymo tvarka supaprastinama taip:

34.1. apie numatomą rengti projektą skelbiama vietin÷se visuomen÷s informavimo

priemon÷se arba raštu pranešama žem÷s ir kito nekilnojamojo turto savininkams, nurodant,

kad viešas projekto svarstymas bus supaprastintas;

34.2. jeigu konsultavimosi etape gauti planavimo pasiūlymai parengtame projekte:

34.2.1. patenkinami visi - rengiama viešo svarstymo ataskaita pagal 32.1 punkto

reikalavimus. Jeigu įmanoma, pareišk÷jų nuomon÷ d÷l projekto sprendinių patvirtinama jų

parašais projekto atitinkamo br÷žinio originale;

34.2.2. patenkinami ne visi - projektas toliau svarstomas pagal viešo svarstymo trečiojo

etapo procedūras.

35. Miškotvarkos projektų svarstymą su visuomene pagal 34 ir 36 punktų reikalavimus

reglamentuoja Miškotvarkos projektų tvirtinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 1995 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „D÷l Miškotvarkos projektų

tvirtinimo tvarkos patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1995, Nr. 16-376).

36. Planavimo pasiūlymai teikiami, registruojami ir nagrin÷jami pagal viešo svarstymo

trečiojo etapo procedūras.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷, Nutarimas Nr. 1062, 1997 09 29, Valstyb÷s žinios,

1997, Nr. 90-2261 (1997 10 03)

DöL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöS 1996 M. RUGSöJO 18 D.

NUTARIMO NR. 1079 „DöL TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ PROJEKTŲ

SVARSTYMO SU VISUOMENE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“. DALINIO

PAKEITIMO

45


DöL VISUOMENöS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO PLANUOJAMOS

ŪKINöS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESE TVARKOS

PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai

vertinimo įstatymu (Valstyb÷s žinios, 1996, Nr.82-1965; 1997, Nr.65-1553, Nr.96-2428;

2000, Nr.39-1092):

1. T v i r t i n u Visuomen÷s informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimo procese tvarką (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterin÷je sistemoje vadovautis reikšminiais

žodžiais ,,poveikio aplinkai vertinimas“.

Ministras Danius Lygis

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m.liepos 10 d. įsakymu Nr.

277

VISUOMENöS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO PLANUOJAMOS ŪKINöS

VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESE

T V A R K A

I. BENDROJI DALIS

1.Ši Tvarka reglamentuoja visuomen÷s informavimo apie planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimą ir jos dalyvavimo planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo metu procesą.

2. Tvarka privaloma visiems planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo

proceso dalyviams.

3. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkin÷ veikla gali tur÷ti

reikšmingą neigiamą poveikį užsienio valstybei, kuri yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų

Organizacijos 1991 m. Konvencijos d÷l poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame

kontekste arba kai tokia valstyb÷ pareikalauja poveikio aplinkai vertinimo, visuomen÷

dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese vadovaudamasi šia Konvencija, Lietuvos

Respublikos ir atitinkamų užsienio valstybių tarptautin÷mis sutartimis, Lietuvos

Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu bei kitais

teis÷s aktais.

II. PRANEŠIMAS APIE PLANUOJAMOS ŪKINöS VEIKLOS POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMĄ

4. Visuomen÷s informavimą (skelbimus per žiniasklaidą) ir dalyvavimą planuojamos

ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese organizuoja planuojamos ūkin÷s

veiklos organizatorius (užsakovas) (toliau - užsakovas).

5. Užsakovas turi praneљti visuomenei:

5.1. apie poveikio aplinkai vertinimą tos planuojamos ūkin÷s veiklos, kuri įrašyta į

Planuojamos ūkin÷s veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą;

5.2. apie atrankos įvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkin÷s

veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkin÷s veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka d÷l

poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą arba jeigu planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija (toliau -

46


Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija) nusprendžia, kad atranka d÷l poveikio aplinkai

privalomo vertinimo būtų atliekama ir tosplanuojamos ūkin÷s veiklos, kuri neįrašyta į 5.1

ir 5.2 papunkčiuose nurodytus sąrašus.

6. Apie 5.1 papunktyje nurodytos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai

privalomą vertinimą užsakovas, prieš pateikdamas programą Aplinkos ministerijai ar

įgaliotai institucijai tvirtinti, turi pranešti apie tai visuomenei, paskelbdamas visuomen÷s

susitelkimo vietose (pvz., savivaldyb÷s skelbimų lentoje), respublikin÷je bei miesto (-ų) ar

rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje, o esant galimybei - per

radiją ir televiziją:

6.1. kur ir kokia planuojama ūkin÷ veikla bus vykdoma;

6. 2. kas planuoja ūkinę veiklą (užsakovas);

6.3. kur ir kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą;

6.4. kam teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo klausimais.

7. Apie 5.2 papunktyje nurodytą atrankos išvadą, ar privalomas poveikio aplinkai

vertinimas, užsakovas per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi pranešti

visuomenei, paskelbdamas visuomen÷s susitelkimo vietose (pvz., savivaldyb÷s skelbimų

lentoje) ir miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje:

7.1. kur ir kokia planuojama ūkin÷ veikla bus vykdoma;

7.2. kas planuoja ūkinę veiklą (užsakovas);

7.3. atrankos išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai

vertinimas;

7.4. kur ir kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą;

7.5. kam teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo klausimais.

8. Visuomen÷ turi teisę per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos

teikti Aplinkos ministerijai ar įgaliotai institucijai motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus

persvarstyti atrankos išvadą.

9. Kai Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija kartu su planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimo subjektais išnagrin÷jusi motyvuotus (pagrįstus) visuomen÷s

pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos priima galutinę atrankos išvadą, kuri

prieštarauja pirminei atrankos įљvadai, užsakovas apie tai turi praneљti visuomenei 7

punkte nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai galutin÷ atrankos išvada neprieštarauja pirminei atrankos išvadai,

Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija per 10 darbo dienų nuo visuomen÷s motyvuotų

(pagrįstų) pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą gavimo dienos turi raštu pateikti

besikreipusiems visuomen÷s nariams motyvuotą (pagrįstą) atsakymą d÷l galutin÷s

atrankos išvados.

10. Užsakovas, gavęs visuomen÷s motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus d÷l planuojamos

ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo, juos turi registruoti pagal 1 pried÷lyje

nustatytą formą.

11. Visuomen÷, teikdama motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus d÷l planuojamos ūkin÷s

veiklos poveikio aplinkai vertinimo, privalo nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą),

adresą ir datą.

12. Visuomen÷ motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo klausimais gali teikti iki susirinkimo, kurio metu ji būtų supažindinama

su planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

47


III. VIEŠAS SUPAŽINDINIMAS SU PLANUOJAMOS ŪKINöS VEIKLOS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

13. Užsakovas arba jo įpareigotas planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų reng÷jas (toliau - PAV dokumentų reng÷jas), parengęs planuojamos

ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ne v÷liau kaip prieš 10 darbo dienų

iki numatyto susitikimo su visuomene, turi paskelbti atitinkamai 6 ar 7 punktuose

nurodytose visuomen÷s informavimo priemon÷se šią informaciją:

13.1. kur ir kada įvyks susirinkimas;

13.2. kur ir kada galima susipažinti su planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai

vertinimo ataskaita;

13.3. kam pateikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos klausimais.

14. Susirinkimas (-ai) turi vykti administracinio (-ių) vieneto (-ų) teritorijoje, kurioje

numatoma planuojama ūkin÷ veikla, visuomenei patogiu, ne darbo metu (rekomenduojama

ne darbo dienomis).

15. Iki susirinkimo pradžios užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas turi

paskirti susirinkimo pirmininką ir sekretorių, užregistruoti dalyvius. Susirinkimo dalyvių

kalbos yra protokoluojamos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir,

visuomenei pageidaujant, – visuomen÷s atstovas, kurį išrenka susirinkimo dalyviai.

16. Jei per valandą nuo nustatytos susirinkimo pradžios į jį neatvyksta n÷ vienas

visuomen÷s atstovas, užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas gali

konstatuoti, kad visuomen÷ n÷ra suinteresuota planuojama ūkine veikla. Tai įforminama

protokolu, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

17. Užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas susirinkimo metu turi

apibūdinti planuojamą ūkinę veiklą ir supažindinti su planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo ataskaita, atsakyti į pateiktus klausimus ir įvertinti iki susirinkimo

pradžios raštu gautus visuomen÷s motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus.

18. Užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas visuomen÷s motyvuotus

(pagrįstus) pasiūlymus, gautus iki susirinkimo pradžios ir jo metu, turi registruoti 10

punkte nustatyta tvarka.

19. Užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas pagal nustatytą formą (2

pried÷lis) turi parengti argumentuotą visuomen÷s motyvuotų (pagrįstų) pasiūlymų

įvertinimą.

20. Užsakovas arba jo įpareigotas PAV dokumentų reng÷jas, atsižvelgęs į motyvuotus

(pagrįstus) visuomen÷s pasiūlymus, turi patikslinti ataskaitą ir pateikti ją planuojamos

ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektams.

IV. INFORMAVIMAS APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DöL PLANUOJAMOS

ŪKINöS VEIKLOS

21. Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija, išnagrin÷jusi ataskaitą, planuojamos

ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas d÷l ataskaitos bei

planuojamos ūkin÷s veiklos leistinumo, taip pat argumentuotą visuomen÷s pasiūlymų

įvertinimą, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos turi priimti motyvuotą

sprendimą, ar planuojama ūkin÷ veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina

pasirinktoje vietoje.

22. Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija per 10 darbo dienų po sprendimo

pri÷mimo savo interneto tinklapyje (tais atvejais, kai sprendimas priimamas d÷l

48


planuojamos ūkin÷s veiklos, nurodytos 5.1 papunktyje, – taip pat ir oficialiame leidinyje

„Valstyb÷s žinios”) turi paskelbti:

22.1. sprendimo turinį ir visas su juo susijusias sąlygas;

22.2. pagrindinius motyvus, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą;

22.3. informaciją apie numatytas priemones, skirtas išvengti, sušvelninti ar kompensuoti

planuojamos ūkin÷s veiklos neigiamą poveikį aplinkai.

23. Užsakovas, gavęs iš Aplinkos ministerijos ar įgaliotos institucijos sprendimą d÷l

planuojamos ūkin÷s veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo dienų turi apie tai

pranešti visuomenei, paskelbdamas 6 ar 7 punkte nurodytose visuomen÷s informavimo

priemon÷se trumpą informaciją apie Aplinkos ministerijos ar įgaliotos institucijos

sprendimą planuojamos ūkin÷s veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje klausimu.

24. Visuomen÷s prašymu, Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija, vadovaudamosi

Vyriausyb÷s patvirtinta informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo

visuomenei tvarka (Valstyb÷s žinios,1999, Nr.90-2660) ir Aplinkos ministerijos 2000 07

04 įsakymu Nr. 273 „D÷l Aplinkos ministerijos dokumentų laikymo, informacijos teikimo

pagal visuomen÷s paklausimus bei interesantų aptarnavimo reglamento”, privalo pateikti

išsamesnę informaciją apie priimtą sprendimą d÷l planuojamos ūkin÷s veiklos leistinumo

pasirinktoje vietoje.

Eil

Nr.

Visuomen÷s motyvuotų (pagrįstų) pasiūlymų

d÷l ______________________________________ poveikio aplinkai vertinimo

(planuojamos ūkin÷s veiklos pavadinimas)

Visuomen÷s

motyvuoto

(pagrįsto)

pasiūlymo

gavimo data

registracija

Visuomen÷s

motyvuoto

(pagrįsto)

pasiūlymo

išsiuntimo

data

49

Visuomen÷s

atstovo vardas,

pavard÷

(pavadinimas)

ir adresas

1 pried÷lis

Visuomen÷s

motyvuoti

(pagrįsti)

pasiūlymai

1 2 3 4 5

Visuomen÷s motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus registravo __________________________________

(vardas,pavard÷, pareigos, tel./faksas, parašas, data)


Eil.

Nr.

Visuomen÷s motyvuotų (pagrįstų) pasiūlymų

d÷l __________________________________ poveikio aplinkai vertinimo

(planuojamos ūkin÷s veiklos pavadinimas)

Visuomen÷s atstovo

vardas, pavard÷

(pavadinimas) ir

adresas

įvertinimas

50

Visuomen÷s

motyvuoti (pagrįsti)

pasiūlymai

2 pried÷lis

Visuomen÷s

motyvuotų

(pagrįstų) pasiūlymų

argumentuotas

įvertinimas

1 2 3 4

Visuomen÷s motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymų įvertinimą pareng÷ _______________________

(vardas, pavard÷, pareigos,

tel./faksas, parašas, data)

KONVENCIJA DöL TEISöS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENöS

DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISöS KREIPTIS Į TEISMUS

APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS

(ORHUSO KONVENCIJA )

SANTRAUKA

Šios Konvencijos Šalys,

prisimindamos Stokholmo deklaracijos d÷l žmogų supančios aplinkos 1 principą;

be to, prisimindamos Rio de Žaneiro deklaracijos d÷l aplinkos ir pl÷tros 10 principą;

taip pat prisimindamos 1982 m. spalio 28 d. Generalin÷s Asambl÷jos rezoliuciją Nr. 37/7

d÷l Pasaulin÷s gamtos chartijos bei 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją Nr. 45/94 d÷l

būtinumo užtikrinti sveiką aplinką siekiant žmonių gerov÷s;

prisimindamos Europos chartiją d÷l aplinkos ir sveikatos apsaugos, priimtą Pasaulio

sveikatos organizacijos pirmojoje Europos šalių konferencijoje „Aplinka ir sveikata” 1989

m. gruodžio 8 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje;

patvirtindamos būtinybę saugoti, tausoti aplinką, gerinti jos būklę ir užtikrinti

subalansuotą bei aplinkai palankią pl÷trą;

pripažindamos, kad tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindin÷ms

žmogaus teis÷ms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi;

taip pat pripažindamos, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai

bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos

būklę d÷l dabartinių ir būsimų kartų gerov÷s;

manydamos, kad, siekiant sukurti galimybes ginti šią teisę ir atlikti šią pareigą, piliečiai

turi teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus bei galimybę kreiptis į teismus

aplinkosaugos klausimais, ir pripažįstant, kad d÷l to piliečiams gali prireikti pagalbos jų

teis÷ms įgyvendinti;


pripažindamos, kad, pl÷tojant visuomen÷s galimybes gauti informaciją ir dalyvauti

priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, ger÷ja priimamų sprendimų kokyb÷ ir

įgyvendinimas, visuomenei pateikiama daugiau informacijos apie aplinkosaugos

problemas, taip pat sudaroma galimyb÷ išreikšti savo susirūpinimą ir valstyb÷s

institucijoms atkreipti reikiamą d÷mesį į šiuos visuomen÷s interesus;

siekdamos tokiu būdu didinti sprendimų pri÷mimo proceso atskaitomybę bei viešumą ir

stiprinti visuomen÷s paramą priimant aplinkosaugos sprendimus;

pripažindamos viešumo poreikį visose valstyb÷s valdymo srityse ir kviesdamos įstatymų

leidybos institucijas savo darbe įgyvendinti šios Konvencijos principus;

be to, pripažindamos, kad visuomen÷ turi būti informuota apie dalyvavimo priimant

aplinkosaugos sprendimus tvarką, kad ji gal÷tų nevaržomai su ja susipažinti ir žinotų, kaip

ja pasinaudoti;

taip pat pripažindamos atitinkamo vaidmens, kurį gali aplinkosaugos srityje atlikti

paskiri piliečiai, nevyriausybin÷s organizacijos ir privatus sektorius, svarbą;

nor÷damos sudaryti palankias sąlygas aplinkosauginio švietimo pl÷totei įtvirtinant

aplinkosaugos ir subalansuotos pl÷tros principų suvokimą ir pateikti visuomenei daugiau

informacijos apie su poveikiu aplinkai bei subalansuota pl÷tra susijusius sprendimus ir

raginti visuomenę dalyvauti priimant tokius sprendimus;

pažym÷damos šiuo požiūriu svarbų visuomen÷s informavimo, elektroninių ar kitų ryšio

priemonių, kurios bus sukurtos ateityje, vaidmenį;

pripažindamos, kad, priimant sprendimus vyriausybiniu lygiu, svarbu atsižvelgti į visus

aplinkosauginius argumentus ir d÷l to būtina, kad valstyb÷s institucijos disponuotų tikslia,

išsamia, nuolat atnaujinama informacija apie aplinką;

pripažindamos, kad valstyb÷s institucijos disponuoja informacija apie aplinką

visuomen÷s poreikiams tenkinti;

atsižvelgdamos į tai, kad visuomenei, įskaitant organizacijas, tur÷tų būti sudaryta

galimyb÷ naudotis veiksmingomis teismin÷mis priemon÷mis ginant jos teis÷tus interesus ir

vykdant įstatymus;

pažym÷damos reikiamos informacijos apie produktus suteikimo vartotojams svarbą,

sudarant galimybę motyvuotai rinktis produktą, atsižvelgiant į aplinkosaugos interesus;

pripažindamos visuomen÷s susirūpinimą d÷l apgalvoto genetiškai modifikuotų

organizmų išleidimo į aplinką ir būtinumą didinti viešumą bei sudaryti visuomenei

galimybę aktyviau dalyvauti priimant sprendimus šioje srityje;

įsitikinusios, kad šios Konvencijos įgyvendinimas sustiprins demokratijos procesą

Jungtinių Tautų Europos Ekonomin÷s Komisijos (EEK) regione;

pripažindamos EEK vaidmenį šiame kontekste ir prisimindamos, be kita ko, EEK

rekomendacinio pobūdžio nurodymus d÷l galimyb÷s gauti informaciją apie aplinkos būklę

ir visuomen÷s dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, kuriems pritarta

Ministrų deklaracijoje, pasirašytoje 1995 m. spalio 25 d. Trečiojoje ministrų konferencijoje

„Aplinka Europai” Sofijoje, Bulgarijoje;

atsižvelgdamos į Konvencijos d÷l poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame

kontekste, pasirašytos 1991 m. vasario 25 d. Espoo, Suomijoje, į Konvencijos d÷l

tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio bei į Tarpvalstybinių vandentakių ir

tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, pasirašytų 1992 m. kovo 17 d.

Helsinkyje, ir kitų regioninių konvencijų atitinkamas nuostatas;

suprasdamos, kad šios Konvencijos pri÷mimas pad÷s toliau pl÷toti procesą „Aplinka

Europai” bei prisid÷s prie Ketvirtosios ministrų konferencijos, rengiamos 1998 m. birželio

m÷n. Orhuse, Danijoje, rezultatų,

s u s i t a r ÷:

51


1 straipsnis

TIKSLAS

Kiekviena šalis, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, užtikrina teisę gauti

informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus

aplinkosaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartin÷s ir būsimų kartų

žmogaus teis÷ gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje.

3 straipsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kiekviena šalis priima būtinas teisines, reglamentuojančias ir kitas priemones,

įskaitant priemones, užtikrinančias šios Konvencijos nuostatų, susijusių su informacija,

visuomen÷s dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus, suderinamumą, taip pat reikiamas

priemones šioms nuostatoms taikyti, kad būtų sukurta ir išlaikyta tiksli, aiški ir suderinta

struktūra, užtikrinanti šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

2. Kiekviena šalis siekia užtikrinti, kad pareigūnai ir valstyb÷s institucijos nukreiptų

visuomenę reikiama linkme bei pad÷tų jai gauti informaciją apie aplinką, supaprastintų

visuomen÷s dalyvavimą priimant sprendimus ir pad÷tų kreipiantis į teismus aplinkosaugos

klausimais.

3. Kiekviena šalis remia visuomen÷s aplinkosauginį švietimą ir informavimą, ypač apie

tai, kaip gauti informaciją apie aplinką, kaip dalyvauti priimant sprendimus ir kokios yra

galimyb÷s kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

4. Kiekviena šalis užtikrina deramą pripažinimą ir paramą asociacijoms, organizacijoms

ar grup÷ms, padedančioms siekti aplinkosaugos tikslų, ir užtikrina, kad Šalies nacionalin÷

teis÷s sistema atitiktų šį įsipareigojimą.

5. Šios Konvencijos nuostatos neapriboja n÷ vienos Šalies teis÷s tęsti jau priimtų

priemonių įgyvendinimą arba imtis naujų priemonių, numatančių didesnes galimybes gauti

informaciją, aktyvesnį visuomen÷s dalyvavimą priimant sprendimus ir geresnes jos

galimybes kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, negu numatyta šioje Konvencijoje.

6. Ši Konvencija nereikalauja riboti jau Šalyse galiojančių teisių, reglamentuojančių

galimybes gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir galimyb÷s

kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

7. Kiekviena šalis remia šios Konvencijos principų taikymą priimant tarptautinius

sprendimus aplinkosaugos srityje bei tarptautinių organizacijų veikloje, susijusioje su

aplinkosauga.

8. Kiekviena šalis užtikrina, kad asmenys, pasinaudoję šioje Konvencijoje numatytomis

teis÷mis, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi. Ši

nuostata netaikoma nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo

išlaidas.

9. Pagal atitinkamas šios Konvencijos nuostatas visuomenei turi būti užtikrinta teis÷

gauti informaciją, galimyb÷ dalyvauti priimant sprendimus ir teis÷ kreiptis į teismus

aplinkosaugos klausimais, nepaisant pilietyb÷s, tautyb÷s ir gyvenamosios vietos, o

juridinio asmens atveju, – nepaisant jo registravimo vietos arba pagrindin÷s veiklos vietos.

52


6 straipsnis

VISUOMENöS DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS DöL KONKREČIOS

VEIKLOS

1. Kiekviena šalis:

a) taiko šio straipsnio nuostatas, susijusias su sprendimais d÷l leidimų planuojamos

veiklos rūšims, išvardytoms I priede, išdavimo tikslingumo;

b) vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, taip pat taiko šio straipsnio nuostatas,

susijusias su sprendimais d÷l planuojamų veiklos rūšių, neišvardytų I priede, bet galinčių

tur÷ti didelį poveikį aplinkai. Šiam tikslui Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos

rūšiai bus taikomos šios nuostatos; ir

c) jei tai reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti

netaikyti šio straipsnio nuostatų planuojamoms veiklos rūšims, susijusioms su krašto

apsauga, jei, Šalies manymu, tai gal÷tų pakenkti min÷tiems tikslams.

2. Suinteresuota visuomen÷ informuojama adekvačiai, laiku ir veiksmingai, atsižvelgiant

į aplinkybes, arba viešai paskelbiant, arba individualia tvarka pradiniame priimamo

aplinkosauginio sprendimo procedūros etape, be kita ko, apie:

a) planuojamą veiklą ir prašymą, kuriuo remiantis bus priimamas sprendimas;

b) galimų sprendimų pobūdį arba apie sprendimo projektą;

c) valstyb÷s instituciją, atsakingą už sprendimo pri÷mimą;

d) numatomą sprendimo pri÷mimo procedūrą, įskaitant, kaip ir kada gali būti pateikta

tokia informacija apie:

i) sprendimo pri÷mimo procedūros įgyvendinimo pradžią;

ii) galimybes visuomenei dalyvauti;

iii) bet kokio numatomo viešo svarstymo laiką ir vietą;

iv) valstyb÷s instituciją, iš kurios galima gauti reikiamos informacijos, ir apie tai, kur

buvo pateikta atitinkama visuomenei analizuoti skirta informacija;

v) atitinkamą valstyb÷s instituciją ar bet kokią kitą oficialią instituciją, kuriai galima

teikti pastabų arba klausimų, bei apie pastabų arba klausimų pateikimo terminus; ir

vi) tai, kokia informacija apie aplinką, susijusi su planuojama veiklos rūšimi, jau turima;

ir

e) tai, ar planuojamai veiklos rūšiai yra taikoma nacionalin÷ ar tarpvalstybin÷ poveikio

aplinkai vertinimo procedūra.

3. Skirtingiems visuomen÷s dalyvavimo procedūrų etapams įgyvendinti numatomi

pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko pagal 2 dalies nuostatas visuomenei

informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos

srityje.

4. Kiekviena šalis užtikrina visuomen÷s dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos

galimyb÷s svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomen÷s

dalyvavimą.

5. Kiekviena šalis būtinais atvejais tur÷tų skatinti būsimuosius paraiškų dav÷jus, kad jie,

prieš pateikdami prašymą gauti leidimą, išsiaiškintų, kokios yra suinteresuotos visuomen÷s

grup÷s, organizuotų svarstymus ir suteiktų informaciją apie savo prašymo tikslus.

6. Kiekviena šalis reikalauja, kad kompetentingos valstyb÷s institucijos, gavusios

visuomen÷s grupių prašymą ir vadovaudamosi nacionaliniais įstatymais, sudarytų joms

galimybę nemokamai susipažinti ir išnagrin÷ti visą tuo metu turimą ir gaunamą

informaciją, susijusią su šiame straipsnyje minimų sprendimų pri÷mimo procesu,

įgyvendinant visuomen÷s dalyvavimo procedūrą, nepažeidžiant Šalių teis÷s neteikti tam

tikros informacijos pagal 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Tokia informacija,

nepažeidžiant 4 straipsnio nuostatų, tur÷tų apimti bent jau:

53


a) pramon÷s objekto ir planuojamos veiklos fizikinių bei techninių charakteristikų

aprašymą, įskaitant numatomų nuos÷dų bei išmetimų įvertinimą;

b) planuojamos veiklos reikšmingo poveikio aplinkai aprašymą;

c) priemonių, numatančių apsaugoti ir (arba) sumažinti poveikį, įskaitant išmetimus,

aprašymą;

d) pirmiau išvardytų priemonių netechninę santrauką;

e) paraiškos dav÷jo atliktų pagrindinių alternatyvų apžvalgą; ir

f) pagal nacionalinius įstatymus valstyb÷s institucijai pateiktas pagrindines ataskaitas bei

pasiūlymus, o suinteresuotai visuomenei bus teikiama informacija pagal 2 dalį.

7. Visuomen÷s dalyvavimo procedūros leidžia visuomen÷s atstovams teikti pasiūlymus

raštu arba prireikus viešo svarstymo ar klausimo svarstymo su paraiškos dav÷ju metu bet

kokius komentarus, informaciją, analizę arba nuomonę, kurie, jų manymu, sietini su

planuojama veikla.

8. Kiekviena šalis užtikrina, kad atitinkamame sprendime deramai atsispind÷tų

visuomen÷s dalyvavimo rezultatai.

9. Kiekviena šalis užtikrina, kad, valstyb÷s institucijai pri÷mus sprendimą, vadovaujantis

reikiama tvarka apie tą sprendimą nedelsiant būtų pranešta visuomenei. Kiekviena šalis

pateikia visuomenei sprendimo tekstą kartu nurodydama priežastis ir motyvus, kuriais

remiantis buvo priimtas toks sprendimas.

10. Kiekviena šalis užtikrina, kad, valstyb÷s institucijai svarstant iš naujo ar atnaujinant

veiklos, išvardytos 1 dalyje, įgyvendinimo sąlygas, šio straipsnio 2-9 dalių nuostatos

taikomos su atitinkamais pakeitimais ir tais atvejais, kai tai tikslinga.

11. Kiekviena šalis, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kiek galima ir tinkamai

taiko šio straipsnio nuostatas sprendimams, susijusiems su leidimų išdavimu d÷l apgalvoto

genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką.

9 straipsnis

TEISö KREIPTIS Į TEISMUS

1.Kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad

kiekvienas asmuo tur÷tų teisę kreiptis d÷l priimto sprendimo pakartotinio nagrin÷jimo

teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje, institucijoje, įsteigtoje įstatymų

nustatyta tvarka, jei asmuo mano, kad jo prašymas suteikti informaciją pagal 4 straipsnį

nebuvo nagrin÷tas, buvo neteis÷tai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti

informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal nurodyto

straipsnio nuostatas.

Tais atvejais, kai numatoma tokį sprendimą iš ntvarka pasinaudoti skubia, nemokama

arba nebrangia pakartotinio nagrin÷jimo procedūra, kurią atlieka valstyb÷s institucija arba

kita nepriklausoma ir bešališka ne teismo institucija.

Galutiniai sprendimai, priimti pagal šią 1 dalį, yra privalomi atitinkama informacija

disponuojančiai valstyb÷s institucijai. Priežastys nurodomos raštu, ypač tais atvejais, kai

pagal šią dalį prašymas suteikti informaciją atmetamas.

2.Kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad

atitinkami visuomen÷s atstovai

a) rodantys pakankamą suinteresuotumą,

arba kaip alternatyva,

b) manantys, kad buvo pažeista kokia nors jų teis÷, kai tai kaip būtina sąlyga numatyta

Šalies administracin÷s procesin÷s teis÷s normose,

54


tur÷tų teisę kreiptis d÷l priimtų sprendimų pakartotinio nagrin÷jimo teisme ir (arba)

kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje, institucijoje,

siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teis÷tumą, veiksmus

arba neveikimą, nepažeidžiant 6 straipsnio nuostatų ir kai tai reglamentuoja nacionaliniai

įstatymai bei nepažeidžiant žemiau pateikiamos 3 dalies, kitų atitinkamų šios Konvencijos

nuostatų.

Pakankamas suinteresuotumas ir kokios nors teis÷s pažeidimas nustatomi remiantis

nacionalinių įstatymų nuostatomis ir turint tikslą suteikti suinteresuotai visuomenei plačias

galimybes kreiptis į teismus pagal šią Konvenciją. Tod÷l d÷l a punkto pakanka bet kokios

atitinkančios 2 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus nevyriausybin÷s organizacijos

suinteresuotumo; d÷l b punkto - tokios organizacijos taip pat turi teisę pareikšti apie savo

teisių pažeidimus.

Šios 2 dalies nuostatos neriboja galimyb÷s panaudoti išankstinio svarstymo

administracin÷je institucijoje procedūrą ir netaiko reikalavimo išnaudoti administracinio

svarstymo procedūras prieš kreipiantis į teismines instancijas tais atvejais, kai toks

reikalavimas nustatytas nacionaliniuose įstatymuose.

3. Be to, ir nepažeidžiant 1 ir 2 dalyse minimų pakartotinio nagrin÷jimo procedūrų,

kiekviena šalis užtikrina, kad visuomen÷s atstovai, atitinkantys nacionaliniuose

įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, gal÷tų administracine arba teismo tvarka

kreiptis d÷l privačių asmenų arba valstyb÷s institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų

nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.

aujo svarstyti teisme, šalis užtikrina, kad toks asmuo taip pat tur÷tų teisę įstatymų

nustatyta4. Be to, ir nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, vykdant 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas

procedūras, turi būti užtikrintos atitinkamos ir veiksmingos teisin÷s gynybos priemon÷s,

įskaitant, jei reikia, tokias teisines gynybos priemones kaip teismo įpareigojimas

nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises, ir tos priemon÷s

turi būti teisingos, bešališkos, pasiūlytos laiku ir ne per daug brangios. Pagal šį straipsnį

priimami sprendimai pateikiami ar protokoluojami raštu. Teismų ir, esant galimybei, kitų

institucijų sprendimai yra prieinami visuomenei.

5. Siekdama efektyviau įgyvendinti šio straipsnio nuostatas, kiekviena šalis užtikrina,

kad visuomenei būtų pranešama apie sprendimų pakartotinio nagrin÷jimo administracine

bei teismine tvarka procedūras, ir apsvarsto klausimą d÷l atitinkamų mechanizmų,

leidžiančių pašalinti arba sumažinti finansines arba kitas kliūtis, trukdančias kreiptis į

teismus, sukūrimo.

55


„Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas”

1992 01 21 Nr. I-2223; Valstyb÷s žinios,1992, Nr.5-75;

(įstatymą pasiraš÷ Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

pavaduotojas Bronislovas Kuzmickas)

Svarbios „Aplinkos apsaugos įstatymo“ ištraukos

(Visas šio įstatymo tekstas internete - http://www3.lrs.lt/cgibin/preps2?Condition1=2493&Condition2=

bei Valstyb÷s žiniose‚ 1992, Nr.5-75)

Lietuvos Respublikos „Aplinkos apsaugos įstatymo“ II skyriuje apibr÷žtos ir pagrindin÷s

valstyb÷s valdžios, valdymo ir kontrol÷s institucijų pareigos užtikrinant piliečių,

visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teis÷s. Šių teisių įgyvendinimą

reglamentuoja kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai (Poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų

planavimo, Aplinkos monitoringo ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s, ministerijų nutarimai, įsakymai ir tvarkos).

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR VISUOMENINIŲ

ORGANIZACIJŲ TEISöS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teis÷s

Piliečiai, visuomenin÷s organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę:

1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;

2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo

procese;

3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkin÷s veiklos objektų poveikis aplinkai;

4) įstatymų nustatyta tvarka teikti motyvuotus pasiūlymus d÷l poveikio aplinkai

vertinimo privalomumo;

5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;

6) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos apsaugos kontrolę;

7) reikalauti, kad valstyb÷s valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį

švietimą ir mokymą, nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos id÷jas;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą)

reikalaudami nubausti asmenis, kaltus d÷l kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus,

kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeid÷ piliečių, visuomeninių

organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;

8 straipsnis. Valstyb÷s valdžios, valdymo ir kontrol÷s institucijų pareigos užtikrinant

piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises Valstyb÷s

valdžios, valdymo ir kontrol÷s institucijos pagal savo kompetenciją privalo:

1) steb÷ti aplinkos kokyb÷s pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti

ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokyb÷s normatyvus

bei standartus;

2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;

3) viešai skelbti ūkin÷s veiklos, galinčios tur÷ti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;

5) atsižvelgti į motyvuotus visuomen÷s pasiūlymus d÷l planuojamos ūkin÷s veiklos

poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;

56


6) įvertinti motyvuotus visuomen÷s pasiūlymus d÷l planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio

aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai;

8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nustatyta tvarka teikti informaciją

apie aplinką;

9) skatinti piliečius, visuomenines organizacijas, kitus juridinius ir fizinius asmenis

dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje.

9 straipsnis. Piliečių ir visuomeninių organizacijų pareigos Lietuvos Respublikos

piliečiai ir visuomenin÷s organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir

nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimai

Vienas iš pagrindinių dokumentų, reglamentuojantis informacijos apie aplinką

prieinamumą, – Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausyb÷s nutarimas 1999 10 22

Nr.1175 „D÷l informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei

tvarkos„.

Į šį nutarimą perkelti pagrindiniai Europos Tarybos direktyvos d÷l informacijos apie

aplinką laisvo prieinamumo visuomenei reikalavimai. Pagrindinis nutarimo ir tvirtinamos

tvarkos tikslas – užtikrinti visuomenei galimybes naudotis informacija apie aplinką LR,

padaryti ją prieinamesnę visuomenei ir nustatyti šios informacijos teikimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ paved÷ visoms institucijoms, disponuojančioms

informacija apie aplinką, pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai (LR AM) jų

turimos informacijos apie aplinką sąvadus iki 2000 metų birželio 1 d. Remdamasi gauta

medžiaga LR AM pareng÷ „Bendrąjį ministerijų, Vyriausyb÷s įstaigų ir vietos savivaldos

institucijų turimos informacijos apie aplinką sąvadą“. Bendrąjį sąvadą galima rasti

internete, LR AM tinklapyje http://www.am.lt. Jame pateikta ministerijų ir joms pavaldžių

institucijų turima informacija apie aplinką, nurodyta informacijos laikmenos forma, jos

pateikimas internete (jei yra).

Piliečiams ir juridiniams asmenims svarbūs nutarimo aspektai

Klausiantiems labai svarbu atkreipti d÷mesį, kada informacija gali būti neteikiama, jei:

15.1. Prašoma informacijos, kuria valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucija nedisponuoja ir

teis÷s aktais neįpareigota jos tur÷ti;

15.2. Paklausimas yra labai abstraktus arba nelogiљkai suformuluotas ir klaus÷jas,

paprašytas raštu, jo nepatikslina;

15.3. Paklausimas susijęs su informacija ir duomenimis, kurie dar tik kaupiami, rengiami

arba yra neapdoroti;

15.4. Paklausimas yra anoniminis;

15.5. Klaus÷jas atsisako mok÷ti už informacijos teikimo paslaugas, kaip numatyta šios

tvarkos 23–24 punktuose.

Tod÷l prieš klausiant rekomenduotina aiškiai perskaityti šį nutarimą ir kuo aiškiau

suformuluoti paklausimą.

57


Klausiantiems verta žinoti apie užmokestį už informacijos teikimo paslaugas (VI str.):

23. Visa informacija apie aplinką, sukurta šios tvarkos 2 punkte nurodytų valstyb÷s ir

savivaldybių institucijų vykdant tiesiogines funkcijas, specifinius įpareigojimus ar

įgaliojimus, finansuojamus iš Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybių biudžetų bei

fondų, yra nemokama.

24. Klaus÷jas įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka turi sumok÷ti tik už

informacijos apie aplinką teikimo paslaugas (kopijavimą, leidybą ir pan.).

(Be šių įstatymų, naudinga žinoti ir vadovautis LR Vyriausyb÷s nutarimais d÷l piliečių ir

kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, taip pat prašymų,

pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrin÷jimo tvarkos institucijose, kurios n÷ra viešojo

administravimo subjektai).

Kiti informacijos apie aplinką prieinamumą visuomenei reglamentuojantys

nacionaliniai teis÷s aktai:

(kai kurie iš šių aktai prieinami internete)

Pagrindiniai įstatymai: „Lietuvos Respublikos visuomen÷s informavimo įstatymas”,

„Lietuvos Respublikos teis÷s gauti informaciją iš valstyb÷s ir savivaldyb÷s įstaigų

įstatymas”.

Juos papildantys teis÷s aktai yra Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimai,

institucijų vadovų įsakymai ir nutarimai:

„Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisin÷s apsaugos įstatymas” (2000 07 17 Nr.

VIII-1852; Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 64-1924).

„Lietuvos Respublikos civilin÷s saugos įstatymas” (1999 12 15 Nr. VIII-971; Valstyb÷s

žinios, 1998, Nr. 115-3230).

„Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir tarnybos paslapčių įstatymas” (1999 11 25 Nr. VIII-

1443; Valstyb÷s žinios, 1999, Nr. 105-3019).

„Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas” (1999 1120 Nr. VIII-529;

Valstyb÷s žinios, 1997, Nr. 112-2824).

„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas”(1999 05 18 Nr. VIII-

1185; Valstyb÷s žinios, 1999, Nr. 50-1598).

„Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas” (1999 03 23 Nr. VIII-1099; Valstyb÷s

žinios, 1999, Nr. 30-856).

„Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas” (1998 12 01 Nr. VIII-946;

Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 112-3099).

„Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų apsaugos įstatymas” (1997 11

06 Nr. VIII-499; Valstyb÷s žinios, 1997, Nr. 108-2727).

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l įstatymų ir kitų norminių teis÷s aktų

projektų skelbimo Interneto tinkle tvarkos” (1999 02 04 Nr. 118; Valstyb÷s žinios, 1999,

Nr. 15-389).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „D÷l teršalų išmetimo į aplinkos orą

apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos patvirtinimo ir d÷l vandens išteklių naudojimo

valstybin÷s statistin÷s apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos patvirtinimo (1999 12 20 Nr.

408; Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 8-213).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „D÷l atliekų tvarkymo taisyklių

patvirtinimo” (1999 07 14 Nr. 217; Valstyb÷s žinios, 1999, Nr. 63-2065).

58


Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „D÷l gaminių aplinkosauginio

ženklinimo tvarkos patvirtinimo” (1996 0801 Nr. 106; Valstyb÷s žinios, 1996, Nr. 78-

1878).

GYVENTOJŲ BENDRUOMENöS ĮSTATAI

(pavyzdiniai)

I. BENDROJI DALIS

1.1. X teritorijos gyventojų bendruomen÷ (toliau - Bendruomen÷) yra savarankiška

visuomenin÷ Lietuvos organizacija, veikianti X teritorijos gyvenamojoje vietov÷je,

vienijanti jos piliečius (net ir ne toje teritorijoje gyvenančius, bet jos siekiams pritariančius

piliečius).

1.2. Savo veikloje Bendruomen÷ vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais

Lietuvos Respublikos įstatymais, norminiais teis÷s aktais bei šiais Įstatais.

1.3. Bendruomen÷ yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, simboliką, atsiskaitomąją

bei valiutinę sąskaitas.

1.4. Bendruomen÷s buvein÷ yra: adresas.

II.BENDRUOMENöS VEIKLOS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO BŪDAI

2.1. Bendruomen÷s tikslai:

2.1.1. skatinti pilietin÷s visuomen÷s kūrimąsi gyvenamojoje vietov÷je, skatinti

savivaldos pl÷trą;

2.1.2. atstovauti X gyvenamosios teritorijos bendruomenę vietos savivaldos ir kitose

valstyb÷s institucijose bei įstaigose;

2.1.3. tenkinti svarbiausius Bendruomen÷s socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius;

2.1.4. ugdyti Bendruomen÷s lyderius ir ruošti juos visuomeninei, administracinei ar kitai

panašaus pobūdžio veiklai;

2.1.5. kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką;

2.1.6. puosel÷ti Bendruomen÷s dvasines vertybes.

2.2. Siekdama savo tikslų Bendruomen÷:

2.2.1. buria Bendruomen÷s narius bendrai veiklai;

2.2.2. organizuoja įvairius renginius, diskusijas Bendruomen÷s narius dominančiais

klausimais;

2.2.3. bendradarbiauja su analogiškomis Bendruomen÷mis Lietuvoje ir užsienyje,

kitomis visuomenin÷mis ir politin÷mis organizacijomis bei Lietuvos valstybin÷mis

institucijomis;

2.2.4. bendrauja su mokymo, mokslo, kultūros įstaigomis bei vietos šviesuoliais;

2.2.5. dalyvauja panašaus pobūdžio organizacijas jungiančiuose struktūriniuose

vienetuose;

2.2.6. rūpinasi X gyvenamosios teritorijos ir jos apylinkių kultūrinio, gamtinio paveldo

iљsaugojimu;

2.2.7. paremia projektus, gerinančius X teritorijos gyventojų gerbūvį;

2.2.8. gina bendruomen÷s narių teises;

2.2.9. garsina X gyvenamąją teritoriją, kuria X teritorijos vystymosi viziją;

2.2.10. vykdo kitą Bendruomen÷s veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių Įstatų

r÷muose.

59


III. BENDRUOMENöS NARIAI, JŲ TEISöS IR PAREIGOS

3.1. Bendruomen÷s nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat

gyvenantys, dirbantys, besimokantys X teritorijoje bei jos apylink÷se, siekiantys

Bendruomen÷s tikslų ir užsiregistravę Bendruomen÷s Valdybos nustatyta tvarka.

3.2. Bendruomenę sudaro: nariai ir garb÷s nariai.

3.3. Garb÷s nariu gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai ypač

nusipelnę Bendruomenei. Garb÷s nario statusas suteikiamas visuotinio susirinkimo

sprendimu.

3.4. Bendruomen÷s nariai turi teisę:

3.4.1. dalyvauti Bendruomen÷s veikloje, Bendruomen÷s Valdybos pos÷džiuose, gauti

visą informaciją apie Bendruomen÷s veiklą;

3.4.2. rinkti ir būti renkami į Bendruomen÷s vadovaujančiuosius organus;

3.4.3. teikti pasiūlymus, kritikuoti Bendruomen÷s veiklą;

3.4.4. steigti Darbo grupes pastoviai veiklai arba iniciatyvines grupes atskiriems

projektams, atitinkantiems Bendruomen÷s tikslus, įgyvendinti;

3.4.5. savo noru atsisakyti naryst÷s Bendruomen÷je.

3.5. Bendruomen÷s narių pareigos:

3.5.1. laikytis Bendruomen÷s įstatų;

3.5.2. dalyvauti visuotiniuose Bendruomen÷s narių susirinkimuose;

3.5.3. mok÷ti nario mokestį.

3.6. Naryst÷s Bendruomen÷je pasibaigimo pagrindai:

3.6. l. savanoriљkas atsisakymas;

3.6.2. Bendruomen÷s likvidavimas;

3.6.3. pašalinimas iš Bendruomen÷s d÷l:

3.6.3.1.Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teis÷s aktų, taip pat Bendruomen÷s įstatų,

pažeidimų;

3.6.3.2. Bendruomen÷s kompromitavimo Lietuvoje bei užsienyje.

3.7. Sprendimą d÷l pašalinimo iš Bendruomen÷s priima Bendruomen÷s Valdyba.

Suinteresuotas narys gali apskųsti Valdybos sprendimą Bendruomen÷s visuotiniam

susirinkimui. Susirinkimas gali atstatyti narystę Bendruomen÷je.

IV. BENDRUOMENöS SANDARA

4.1. Aukščiausias Bendruomen÷s organas yra visuotinis Bendruomen÷s narių

susirinkimas (toliau – Susirinkimas), valdymo organas - Bendruomen÷s Valdyba (toliau –

Valdyba).

4.2. Visuotinis Bendruomen÷s narių susirinkimas yra aukščiausias Bendruomen÷s

organas, sprendžiantis svarbiausius Bendruomenei klausimus.

4.3. Visuotinis Bendruomen÷s narių susirinkimas:

4.3.1. svarsto ir tvirtina Bendruomen÷s įstatus, jų pakeitimus ir papildymus;

4.3.2. atviru arba slaptu balsavimu 1 metų kadencijai renka Pirmininką;

4.3.3. nustato Valdybos narių skaičių, 1 metų kadencijai renka Valdybos narius;

4.3.4. renka Revizijos komisiją;

4.3.5. nustato nario mokesčio dydį ir mok÷jimo tvarką;

4 .3.6. sprendžia Garb÷s nario statuso suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo klausimus;

4.3.7. tvirtina metų veiklos programą;

4.3.8. svarsto ir tvirtina Valdybos (Pirmininko) bei Revizijos komisijos veiklos ataskaitą;

60


4.3.9. sprendžia kitus Bendruomenei svarbius klausimus šių Įstatų ir LR įstatymų

r÷muose.

4.4. Bendruomen÷s visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau, kaip kartą per l

metus. Susirinkimas šaukiamas Valdybos arba 1/5 Bendruomen÷s narių iniciatyva.

Susirinkimo vietą ir laiką nustato Valdyba.

4.5. Susirinkimo sprendimai teis÷ti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau, kaip 1/2

Bendruomen÷s narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių Susirinkime narių balsų

dauguma. Jeigu į Susirinkimą nesusirenka reikiamas narių skaičius, susirinkimas

kviečiamas po 2-jų savaičių ir sprendimai priimami dalyvaujančių Bendruomen÷s narių

dauguma.

4.6. Tarp Susirinkimų Bendruomen÷s darbui vadovauja Valdyba.

4.7. Bendruomen÷s Valdyba:

4.7.1. priima Valdybos darbo reglamentą;

4.7.2. nustato Valdybos struktūrą, renka Pirmininko pavaduotojus, Atsakingąjį sekretorių,

Iždininką;

4.7.3. tvirtina Darbo grupių vadovus, koordinuojančius atskiras Bendruomen÷s veiklos

sritis;

4.7.4. šaukia visuotinį Bendruomen÷s narių susirinkimą, teikia susirinkimo darbotvarkę;

4.7.5. vykdo Susirinkimo patvirtintą veiklos programą, organizuoja joje numatytus

renginius, tvarko l÷šas, skirtas veiklos programai įgyvendinti;

4.7.6. palaiko ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis, Bendruomen÷s

vardu dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose;

4.7.7. ieško l÷šų Bendruomen÷s veiklai finansuoti;

4.7.8. vykdo kitą Bendruomen÷s veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių Įstatų

r÷muose.

4.8. 1/2 Bendruomen÷s narių pareiškus nepasitik÷jimą Valdyba ar jos nariu, Valdyba ar

jos narys privalo sustabdyti įgaliojimus iki Susirinkimo.

4.9. Valdybai arba daugiau nei 1/2 jos narių sustabžius įgaliojimus, per l m÷nesį

iniciatyvin÷ grup÷, sudaryta iš ne mažiau kaip 1/5 Bendruomen÷s narių, šaukia neeilinį

visuotinį Bendruomen÷s narių susirinkimą.

4.10. Valdybos veiklą koordinuoja ir Bendruomenei atstovauja Susirinkimo iљrinktas

Pirmininkas.

4.11. Pirmininkas:

4.11.1. atstovauja Bendruomenę palaikant ryšius su kitomis organizacijomis Lietuvoje ir

užsienyje;

4.11.2. pasirašo Bendruomen÷s Valdybos sprendimus ir prižiūri jų vykdymą;

4.11.3. vadovauja Bendruomen÷s Valdybos darbui;

4.12. 1/2 Bendruomen÷s narių pareiškus nepasitik÷jimą Pirmininku, jis sustabdo

įgaliojimus iki visuotino Bendruomen÷s narių susirinkimo.

V. VEIKLOS KONTROLö

5.1. Bendruomen÷s ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja Revizijos komisija, kurios

narius renka ir keičia visuotinis Bendruomen÷s narių susirinkimas.

5.2. Revizijos komisiją sudaro 3 asmenys, renkami Susirinkimo 2 metų kadencijai.

5.3. Revizijos komisijos nariai savo darbe vadovaujasi Bendruomen÷s įstatais, Revizijos

komisijos darbo reglamentu.

5.4. Revizijos komisija ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Susirinkimui ataskaitą.

61


VI. BENDRUOMENöS TURTAS

6.1. Bendruomen÷ savarankiškai disponuoja jai priklausančiu turtu ir l÷šomis. Už savo

prievoles atsako visu savo turtu.

6.2. Bendruomen÷s turtą sudaro:

6.2. l. savanoriški Bendruomen÷s narių įnašai bei nario mokestis;

6.2.2. fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos)

l÷šos;

6.2.3. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos

(paaukotos) l÷šos;

6.2.4. kredito įstaigų palūkanos už saugomas Bendruomen÷s l÷šas;

6.2.5. skolinto kapitalo l÷šos;

6.2.6. kitos teis÷tai gautos l÷šos.

6.3. Bendruomen÷ l÷šas naudoja ūkin÷ms organizacin÷ms išlaidoms.

VII. VEIKLOS PASIBAIGIMAS

7.1. Bendruomen÷ veikla pasibaigia visuotino Bendruomen÷s narių susirinkimo

sprendimu, jei už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 Bendruomen÷s narių arba

Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos valstyb÷s institucijos sprendimu.

7.2.Likviduojant Bendruomenę, jos turtas ir l÷šos panaudojamos pagal visuotino

Bendruomen÷s narių susirinkimo išrinktos likvidacin÷s komisijos nuostatus, patvirtintus

tame Susirinkime.

62


Gadliauskien÷, Janina.

Ga-79 Teis÷ gyventi ekologiškai darnioje ir demokratin÷je aplinkoje : atmena /

Janina Gadliauskien÷; Vytautas Pelakauskas; Angel÷ Šarlauskien÷. –

Vilnius : SAVO, 2003. – 62(2) p.

Bibliogr.: p. 37-39[39 pavad.]

ISBN 9986-559-61-8

Vilniaus Pilait÷s gyventojų bendruomen÷s teisinis, organizacinis patyrimas

ginant greta būsta esančią rekreacin÷s paskirties teritoriją nuo nusavinimo mažumos

reikm÷ms. Primenamos priemon÷s, naudotinos siekiant mažumos ir daugumos reikmių

derinimo ir bendrabūvio darnos.

UDK 316.42+323.21(475.5)+504.75

63


Janina Gadliauskien÷, Vytautas Pelakauskas, Angel÷ Šarlauskien÷

TEISö GYVENTI EKOLOGIŠKAI DARNIOJE IR DEMOKRATINöJE

APLINKOJE

Atmena

Viršelyje tautodailinink÷s Vidos Pečiulyt÷s paveikslas „Švent÷ aikšt÷je“

Stilist÷ Irma Astrauskait÷

SL 015 2003-10-29 400 egz.

Užsakymas 20031101. Išleido leidykla „SAVO”, Lukiškių g, 9, Vilnius 2600

Pagamino UAB „ŪKANA“, A. Goštauto g. 11, Vilniaus 2600

64

More magazines by this user
Similar magazines