Teise gyventi ekologiskai darnioje ir demokratineje aplinkoje

tiesiogin÷s aplinkos, vietinius ir rajoninius želdynus; naujų vietinių želdynų įrengimas
netinkamai urbanizuotuose teritorijose; rekreacin÷s infrastruktūros pl÷tra, mažinant žem÷s
naudojimo apribojimus, sudarant palankias sąlygas investicijoms; centrinių miesto želdynų
(jungčių), integruojančių miesto urbanistinę struktūrą, įrengimas, pastaruoju metu
juntamos atvirkštinio proceso tendencijos – regimas spart÷jantis žaliųjų rekreacijos zonų
apkarpymas. Ypač tai pastebima Vilniuje ir Kaune. Sovietmečiu Leninopremija
apdovanotas sostin÷s Lazdynų daugiabučių gyvenamojo rajonas už architektūrinį
sprendimą, kai statiniai įterpti į didelę natūralios augmenijos teritoriją, taip pat neišvengs
sutankinimo. Rengiant miesto dalių, mikrorajonų detaliuosius planus, gyvenamosiose
teritorijose siektini šie rodikliai: daugiabučių namų kvartaluose vietiniai ir tiesiogin÷s
aplinkos želdynai skaičiuojami vadovaujantis 7-10 m 2 žmogui norma. Ši norma gali būti
vienu trečdaliu mažinama, jeigu greta (400 m atstumu) yra centrinis arba rajoninis parkas,
rekreacinio miško masyvas. Tačiau naujieji lietuviai negalvoja nei apie fizinę, nei apie
dvasinę eilinio kraštiečio savijautą. Jie kiša savo nagus kur tik gali ir niekieno nevaržomi
užgrobin÷ja net pačias menkiausias žaliąsias oazes prie daugiabučių namų. Dabartin÷
jaunoji karta tampa asfalto ir betono karta, jie net per atostogas nebeturi galimybių pails÷ti
gamtoje. Gal neatsitiktinai vaikai tokie paliegę. Jau pradinių klasių mokinukai serga
pagyvenusių žmonių ligomis. Neretai ligų priežastis jud÷jimo gryname ore stoka.
Nesukurta vaikus ir jaunimą galinti tenkinti infrastruktūra daugiabučių namų rajonuose.
Nemažą laisvalaikio jie praleidžia namuose ir laiptin÷se. Tai ko ne augančios tautos dalies
genocidas?! Pilait÷s gyventojų sociologiniai tyrimai parod÷, kad vienas trečdalis jos
gyventojų labiausiai nor÷tų, kad čia atsirastų jaunimo užimtumo centras (klubas, sporto
centras). Nei vietos, nei užsienio verslininkai neskuba investuoti į vaikų ir jaunimo
turiningo laisvalaikio leidimo sritį. Netur÷dama tinkamų sąlygų įvairiai leisti laisvalaikį
prie gyvenamojo būsto vietos, jaunoji karta linkusi smurtauti.
Nors Vilniaus miesto gyventojai pirmenybę teikia poilsiui už miesto teritorijos, tačiau
čia n÷ra kokybiškai įrengtų vandens pramogoms skirtų plotų. Stichiškai naudojamos
patraukliausios ežerų ir upių pakrant÷s. Tam tinkančio Pilait÷s teritorijoje esančio Gilužio
ežero pakrant÷s jau išparceliuotas apsukriesiems, nors greta į jas pretenzijas yra pareiškę
tikrieji savininkai. Beje, dar Lietuvos valstybingumo priešaušryje Gilužio ežeras buvo
numatytas visų gyventojų rekreacin÷ms reikm÷ms. Tada buvo aišku, kad jis su tinkamai
poilsiui neįrengtomis pakrant÷mis yra visų turtas. Pilait÷s bendruomen÷ tarpininkavo
ankstesniesiems Gilužio ežero pakrančių savininkams, kurie savo pastangomis neįstengia
atstatyti teisingumą. Raštu kreiptasi į prezidentą Rolandas Paksą. Jis paved÷ ištirti šį
klausimą.
Žv÷rynas – Vilniaus miesto centro prieigos, vienas seniausių mikrorajonų, išsaugojęs iki
mūsų dienų savitą architektūrą – medinius statinius natūraliame kraštovaizdyje, pamažu
praranda savo išsiskiriantį veidą. Jau projektuoja čia pastatyti stikliniai dangoraižiai, kurie
sudarkys ir šią jaukią pra÷jusių amžių Žv÷ryno teritorijos dvasią. Kad dangoraižiai visiškai
nedera prie Vilniaus, teko išgirsti ne tik iš savų, bet ir atvykusių čia iš svetur specialistų,
puikiai išmanančių jo architektūros privalumus.
Neretai prestižin÷se Vilniaus (dažniausiai Užupyje ir Žv÷ryne) vietose neaiškiomis
aplinkyb÷mis užsiliepsnoja mediniai gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai. Taip atsiranda
galimyb÷ jų vietoje pastatyti naujus namus, prapl÷sti greta tik atsik÷lusių turtingų
gyventojų valdas.
Ar kultūros ir sporto kompleksai n÷ra priedanga pasipelnyti arba įsikurti visiems
priklausančiose teritorijose? Investuotojai, pasirinkę teritorijas miesto centre bei jo
apylinkių vaizdingose vietov÷se, deklaruodami čia sukurti visuotinų reikmių infrastruktūrą,
14