Ankstyvoji intervencija vaikyst?je Europos situacijos analiz? ...

Ankstyvoji intervencija vaikystje 

Europos situacijos analiz 

Esminiai aspektai ir rekomendacijos 

Ataskaita 

Europos specialiojo ugdymo pltros agentra

i ataskaita tai ankstyvosios intervencijos tyrim, kuriuos atliko Europos 

specialiojo ugdymo pltros agentra, santrauka. Naudoti io dokumento 

itraukas leidiama tik konkreiai nurodius altin. 

Ataskait Agentra pareng kartu su nacionaliniais ankstyvosios 

intervencijos vaikystje ekspertais. Nuoirdi padka u j indl reikiama: 

Stefanijai Aliauskienei; Lena Almqvist; Josiane Bechet; Alain Bony; Graça 

Breia; Lesley Campbell; Isabel Felgueiras; Bergóra Gisladottir; Liisa 

Heinämäki; Monica Ingemarsson; Zuzana Kaprova; Maria Karlsson; Jytte 

Lau; Johanna Lindqvist; Ene Mägi; Theoni Mavrogianni; Ineke Oenema- 

Mostert; Franz Peterander; Jaime Ponte; Manfred Pretis; Bieuwe Van Der 

Meulen; Panagiota Vlachou, Axelle Cheney. 

Isami internetin informacija, susijusi su ankstyvosios intervencijos 

vaikystje situacija vairiose alyse, taip pat informacija apie ekspertus ir 

Agentros nacionalinius atstovus, dalyvavusius projekte, pateikta 

Ankstyvosios intervencijos tinklapyje: 

http://www.european-agency.org/eci/eci.html 

Redaktor Victoria Soriano 

Virelyje Suomijos menininks Marjaanos Koskivuori (g. 1988) pieinys 

„Palveluviidakko” („Paslaug diungls” ). Dl cerebrinio paralyiaus 

Marjaana, kurdama kompiuterin grafik, naudoja infraraudonj spinduli 

kompiuterin „pel”. Marjaana taip apibdino savo krin: „Raudonas takas 

deinje esu a u paslaug diungli rib”. Marjaanos padovanotas 

pieinys Agentrai tai padka u galimyb dalyvauti Jaun moni, 

turini specialij poreiki, susitikime, kur Europos parlamente 2003 m. 

lapkriio 3 d. suorganizavo Agentra. 

io dokumento publikavim remia Europos Komisijos bendrojo ugdymo, 

profesinio rengimo, kultros ir multilingvizmo departamentas: 

http://europa.eu.int/comm/dgs/education_culture/index_en.htm 

ISBN: 8791500-73-7 (Electronin) 8791500-55-9 (Spausdinta) 

978-8791500-73-2 978-8791500-55-8 

Ivert Stefanija Aliauskien 

Vertimo redaktor Nijol Braien 

2005 

Europos specialiojo ugdymo pltros agentra 

Secretoriatas: 

Østre Stationsvej 33 

DK – 5000 Odense C Denmark 

Tel: +45 64 41 00 

secretariat@european-agency.org 

Briuselio tarnyba: 

3 Avenue Palmerston 

BE-1000 Brussels Belgium 

Tel: +32 2 280 33 59 

brussels.office@european-agency.org 

www.european-agency.org

TURINYS 

SANTRAUKA .........................................................................…4 

VADAS..................................................................................... 7 

1. ANKSTYVOJI INTERVENCIJA VAIKYSTJE: SAMPRATOS 

STRUKTRA ......................................................................... 11 

2. ANKSTYVOSIOS INTERVENCIJOS VAIKYSTJE 

PROJEKTO ANALIZ............................................................. 18 

2.1 Paslaugos, teikiamos variose alyse ............................ 18 

2.2 Esminiai aspektai........................................................... 22 

2.2.1 Tikslins grups ..................................................... 22 

2.2.2 Komandinis darbas ................................................ .23 

2.2.3 Specialist rengimas............................................... 24 

2.2.4 Veikla...................................................................... 26 

2.3 Trys specifiniai ankstyvosios intervencijos vaikystje 

pavyzdiai............................................................................ 29 

2.3.1 Pagrindins charakteristikos ................................... 29 

2.3.2 Panaumai ir skirtumai.............................................36 

3. REKOMENDACIJOS .......................................................... 39 

3.1 Paslaug prieinamumas................................................ 39 

3.2 Paslaug artumas.......................................................... 40 

3.3 Finansinis prieinamumas............................................... 41 

3.4 Interdisciplininis darbas ................................................. 42 

3.5 Paslaug vairov ......................................................... 43 

LITERATRA.......................................................................... 45

SANTRAUKA 

Ankstyvoji intervencija vaikystje (AIV) yra svarbi sritis tiek 

politiniu, tiek ir profesiniu poiriu. Ji siejama su ankstyvojo 

amiaus vaik bei j eim teise sulaukti jiems reikalingos 

pagalbos. AIV tikslas paremti ir galinti vaik, jo eim bei 

susijusias tarnybas, o kartu kurti inkliuzin ir darni visuomen, 

suprantani vaik ir j eim teises. 

Svarbs dokumentai, priimti per paskutiniuosius 2030 met 

rodo idj bei teorij evoliucij, ikelia nauj AIV koncepcij, kai 

tiesiogiai siejami sveikatos apsaugos, vietimo ir socialiniai 

mokslai (ypa psichologija). Naujoji AIV koncepcija orientuota 

vaiko raid ir socialins sveikos tak mogaus raidai 

apskritai, o ypa tak vaikui. Tai rodo perjim nuo vaik 

orientuotos intervencijos prie visapusikesnio poirio, 

atsivelgiant vaik, eim ir aplink, ir atitinka platesn idj 

negals srityje raid, t. y. perjim nuo „medicininio” link 

„socialinio” modelio. 

Vykdant Agentros projekt, buvo iskirti tokie elementai, 

svarbs naujajai AIV koncepcijai: paslaug prieinamumas, j 

artumas, finansinis prieinamumas ir paslaug vairov. 

Paslaug prieinamumas, artumas, finansinis prieinamumas ir 

paslaug vairov yra bendri Europos AIV paslaug poymiai: 

- vairios galimos ir lengvai prieinamos paslaugos yra teikiamos 

eimos praymu. 

- Paslaugos eimoms turi bti teikiamos kiek manoma anksiau 

ir nemokamai arba kainuoti minimaliai, taip pat j turima 

sulaukti visada, kai tik reikia ir kuo ariau gyvenamosios vietos. 

Paslaugos privalo tenkinti eimos poreikius, ir intervencija turi 

bti orientuota eim. 

- Kadangi vairiose alyse paslaug pobdis skiriasi, ikyla 

bendradarbiavimo, taip pat tarnyb ir resurs koordinavimo 

svarba teikiant ias paslaugas ir utikrinant j kokyb. 

- Teikiant AIV, turi bti derinamos sveikatos apsaugos, 

socialins ir vietimo paslaugos. Tai atitinka teorin AIV 

pagrind, pagrst skirtingomis disciplinomis bei socialiniais 

mokslais. Vaiko raidos poiriu, sveikatos apsaugos, socialiniai

ir kiti mokslai apie mog yra tarpusavyje susij. Nra 

vienintelio modelio, kuriuo bt galima remtis: skirtingos teorijos 

leidia plaiai suvokti AIV, sutelkiant dmes vaik, eim ir 

bendruomen, pereinant nuo „medicininio” link „socialinio” 

modelio. 

Tikslins grups, komandinis darbas, specialist rengimas ir 

veikla buvo pagrindiniai Agentros vykdyto projekto 

susitikimuose aptarti aspektai: 

- Projekto ekspertams ypa rpjo socialini pokyi poveikis 

AIV tikslinei grupei bei didjantis skaiius vaik, turini 

psichologini ir socialini-emocini prolem. 

- Skirting srii specialistai yra atsakingi u pagalbos teikim 

vaikams ir j eimoms. Specialistai negali dirbti atskirai ia 

svarbi veikla interdisciplininje komandoje. Tam, kad 

specialistai galt dirbti kooperatyviai, jie turi visi kartu 

papildomai mokytis ir patobulinti inias, gytas per pagrindines 

studijas. Toks bendras profesinis rengimas galimas per 

specializuotas arba kvalifikacijos klimo studijas. Bendras 

specializuotas profesinis rengimas sudaryt slygas gyti btin 

ini apie vaiko raid, darbo metodus, tarnyb 

bendradarbiavim, komandin darb, atvejo vadyb, asmenini 

gebjim tobulinim ir darb su eimomis. Specialistai turi 

imanyti, kaip traukti tvus ir dirbti kartu su jais ir/ar visa eima, 

gerbti j poreikius ir prioritetus, kurie gali skirtis nuo specialist 

poirio. 

- Specialistai, siekdami utikrinti aukt ankstyvosios pagalbos 

kokyb ir pradti teikti j tuoj pat, kai tik problema iaikinama, 

taiko skirtingus veiklos bdus, traukdami proces eimas ir 

skatindami jas dalyvauti. Tais atvejais, kai reikia intervencijos, 

eimos ir specialist komandos bendradarbiavimo pagrindu 

rengiamas Individualus planas (skirtingose alyse jis dar gali 

bti vadinamas eimos planu arba eimos paramos planu), 

kuris orientuojamas eimos poreikius, stiprisias jos nari 

savybes, prioritetus, tikslus bei taikymui ir vertinimui tinkamas 

veiklas. Toks dokumentas padeda dalytis informacija ir lengvina 

btinos pagalbos tstinum tais atvejais, kai vaikas pereina i 

vienos tarnybos/institucijos kit arba kai eima persikelia 

gyventi kitur.

Visi minti elementai sudaro rekomendacij, skirt tobulinti ir 

konsoliduoti esamas AIV paslaugas, pagrind bei j teikim. 

Rekomendacijos pateiktos paskutiniajame io dokumento 

skyriuje.

VADAS 

io dokumento tikslas – apibendrinti Europos specialiojo 

ugdymo pltros agentros projekto, vykdyto 2003 – 2004 m., 

veiklos analiz apie pagrindinius AIV aspektus vairiose 

Europos alyse. Dokumente specialistams pateikiamos 

rekomendacijos ir praktiniai patarimai, skatinantys praktins 

veiklos ir jos tobulinimo refleksijas. 

Tokia analiz bt nemanoma be ekspert ir eim, tiesiogiai 

ar netiesiogiai dalyvavusi projekte, patirties ir kompetencij. 

Projekto dalyviai pateik aktualios mediagos, idj ir pastab, 

susijusi su AIV situacija j alyse, taip pat svarbios buvo j 

refleksijos ir kritins pastabos. 

Loginis io dokumento pagrindas – itin svarbios temos tyrimo, 

kur Agentra atliko 1998 m., tstinumas. Dokumentas 

grindiamas principais, irykintais pagrindini tarptautini 

organizacij – Jungtini Taut (JT) ir UNESCO, aikiai 

apibrusi savo pozicij kovojant u vaik ir eim teises: 

Motinyst ir vaikyst yra ypa saugomos ir remiamos (U.N. 

1948, straipsnis 25 §2). 

Vaikas turi teis augti ir vystytis sveikas; speciali rpyba ir 

apsauga turi bti teikiama ir vaikui, ir jo motinai; btina iki ir po 

vaiko gimimo tinkama prieira (U.N. 1959, 4 Principas). 

Susitarianios alys pripasta negalaus vaiko teis speciali 

pagalb ir, atsivelgdamos iteklius, taip pat vaiko bkl ir 

tv ar kit besirpinani vaiku gyvenimo slygas, skatina ir 

utikrina tinkam pagalb ir param (U.N. 1989, straipsnis 23 

§2). 

alys turt dirbti kartu, siekdamos utikrinti multidisciplinins 

specialist komandos programas, skirtas ankstyvam sutrikimo 

iaikinimui, vertinimui ir veikimui. Tai galt ukirsti keli 

antriniam sutrikimui, sumainti ar eliminuoti negals apraikas 

(U.N. 1993, Taisykl 2 §1).

Ankstyvos vaik prieiros ir ugdymo programos vaikams iki 

eeri met turi bti tobulinamos ir perorientuojamos fizins, 

protins ir socialins raidos skatinim bei pasirengim 

mokyklai. ios programos turi didiul ekonomin reikm 

asmeniui, eimai ir visuomenei, siekiant ukirsti keli negals 

situacijoms (UNESCO, 1994, §53). 

Metodologija, taikyta projekto veikloje analizuojant AIV 

situacij Europoje, atitiko esminius AIV principus: dirbti atvirai ir 

gerbiant interdisciplinin aplink bei bendradarbiaujant ir 

gerbiant skirtingas dalyvi aplinkas. 

Atlikto darbo pagrind sudar informacijos rinkimas nacionaliniu 

lygmeniu ir nacionalini situacij analiz. 

Pagrindiniai 19 ali ekspertai, paskirti Agentros atstov, 

reprezentavo AIV politikos, praktikos ir tyrimo sritis visuose 

profesiniuose sektoriuose: vietimo, socialini paslaug ir 

sveikatos apsaugos (vietimo sistemos reprezentant buvo 

santykinai daugiau nei kit). Viename i darbini susitikim, bei 

projekto validavimo etape dalyvavo ir eimos. 

Penki projekto susitikim – keturi darbini ir baigiamojo 

seminaro – pagrindinis tikslas buvo aptarti ir pateikti konkrei 

pasilym, susijusi su pirmojo susitikimo metu apsibrtomis 

temomis, t. y.: 

- Specialist ir tarnyb vaidmuo ankstyvosios intervencijos 

sistemoje. 

- Komandos sudtis ir specialist rengimas. 

- Pokyiai, susij su AIV tiksline grupe. 

- Darbo su vaikais ir eimomis priemons ir metodai. 

Kad visapusikiau atsispindt teoriniai ir praktiniai ekologiniosisteminio 

AIV modelio gyvendinimo pavyzdiai (plaiau apie 

model skaitykite kituose skyriuose), susitikimams ir staigoms 

lankyti pasirinktos trij ali vietovs, t. y. Miunchenas 

(Vokietija), Coimbra (Portugalija) ir Västerås (vedija). Tai leido 

atskleisti tiesiogin ry su tiriamuoju darbu, kur atlieka vietiniai 

universitetai, ir padjo projekte dalyvavusiems ekspertams 

aptarti ir nustatyti pagrindinius AIV poymius, stiprisias puses

ir veiklos sritis, kurios turt bti tobulinamos, atsivelgiant 

dalyvaujani ali situacij. 

Projekto veiklos analiz vykdyta keturiais etapais, kuri 

kiekvienas buvo svarbus, rengiant i ataskait. 

Informacinis etapas: i dalyvaujani ali surinkta ir 

susisteminta informacija pagal pirmojo susitikimo metu sudaryt 

model ir pateikta taip, kad galima bt palyginti toje alyje 

esamas paslaugas su j teikimu kitose alyse. Ekspertai turjo: 

- supaindinti su AIV paslaug ir j teikimo atskirose alyse 

esminmis charakteristikomis; 

- parengti ir pristatyti konkreioje alyje silomos btinos 

ankstyvosios pagalbos eimai ir vaikui nuo gimimo iki 

penkerieeri met sistemos model – gyvenimo linij. i 

gyvenimo linija rodo, kokia pagalba teikiama atsivelgiant 

vaiko ami, kokia tarnyba yra atsakinga u vien ar kit 

paslaug teikim, taip pat svarbus dmesys skirtas kitai su 

tuo susijusiai informacijai ir pareiktoms ir pastaboms. 

Main etapas: pasidalijimas informacija ir diskusijos apie i 

anksto numatytas svarbias AIV sritis. Diskusij pagrind sudar 

trij praktikos pavyzdi Miuncheno (Vokietija), Coimbra 

(Portugalija) ir Västerås (vedija) analiz. Paintis su 

skirtingose alyse taikomais ankstyvosios pagalbos modeliais 

suteik galimyb ianalizuoti, kaip AIV gali bti gyvendinama 

vairiais bdais, taip pat nustatyti panaumus ir skirtumus tarp 

paslaug ir j teikimo atskirose alyse. Specialist ir tv 

dalyvavimas pasirinktose tarnybose neabejotinai praturtino 

diskusijas. 

Diskusij etapas: isami diskusija apie AIV situacij ir susitikim 

mediagos turinio tikslinimas. Detaliau aptartas pradinis 

dokumentas, kuriame idstyti pagrindiniai trij susitikim 

diskusij rezultatai. is svarbus ekspert ir Agentros 

nacionalini atstov numatytais aspektais diskusij etapas 

padjo parengti galutin ataskait. 

Validavimo etapas: pagrindini rezultat, kuriuos pasiek 

ekspert grup ir kiti dalyvav asmenys, patvirtinimas atviroje

aigiamojo seminaro diskusijoje. Baigiamajame etape dalyvavo 

tvai, AIV specialistai, politikai ir tyrjai. 

Svoka ankstyvoji intervencija vaikystje iame dokumente 

yra vartojama specialiai tam, kad bt ivengta bet koki 

nesusipratim ar painiojimo su ankstyvosios intervencijos 

samprata. Ankstyvoji intervencija reikia reikaling pagalb ir 

intervencij, kuri teikiama siekiant kuo anksiau padti vaikui ir 

jo eimai bet kuriuo vaiko raidos ir mokymosi laikotarpiu. 

Btina akcentuoti, kad ankstyvoji intervencija vaikystje yra 

orientuota vaikus, turinius specialij poreiki, nuo gimimo ir 

ne ilgiau kaip iki eeri met. 

Ataskaitos struktra 

Pirmajame dokumento skyriuje pateikiama trumpa AIV 

sistemos esmini koncept apvalga, grindiama atitinkama 

literatra, taip pat apibriamos pagrindins svokos, 

apibdinami svarbiausi AIV tikslai. 

Antrajame skyriuje pateikiama projekto rezultat analiz, kuri 

leido atskleisti dalyvaujani ali AIV paslaug teikimo ir 

organizavimo situacij. Taip pat pateikiamas diskusij 

apibendrinimas apie AIV modelius, grindiamus trij ali 

pavyzdiais. iame skyriuje aptariami per isamias diskusijas 

irykj AIV esminiai aspektai, kuriems specialistai ir eimos 

teikia ypating reikm ir dmes. 

Treiajame skyriuje pateikiamos rekomendacijos, pirmiausia 

skirtos specialistams. 

is dokumentas tai glausta diskusij, informacijos ir 

pasidalytos ekspert patirties santrauka. Skaitytojai, kurie 

nort daugiau suinoti apie projekte dalyvavusi ali AIV 

situacijas, kontaktini asmen duomenis ir nuorodas apie 

reikmingas ios srities publikacijas, informacijos gali iekoti 

Agentros tinklapyje: 

http://www.european-agency.org/eci/eci.html.

1. ANKSTYVOJI INTERVENCIJA VAIKYSTJE: 

SAMPRATOS STRUKTRA 

Ankstyvoji intervencija vaikystje yra viena i pagrindini 

Europos lygmens diskusini srii. Bendrijos veiksm 

programoje Helios II (19931996), kurioje pateiktos refleksijos 

apie vietimo ir reabilitacijos sistemas, ankstyvoji intervencija 

vaikystje um itin svarbi viet. vietimo ir reabilitacijos 

sitem analiz sudar Europos specialiojo ugdymo pltros 

agentros dokumento (1998) pagrind ir atspindjo i sistem 

situacijas vairiose alyse. Paminti dokumentai kartu su 

Europos ankstyvosios intervencijos asociacijos (Eurlyaid) 

Manifestu (1991) ir kitomis svarbiomis publikacijomis leido 

tinkamai vertinti analizuojamos temos raid teoriniu, strateginiu 

ir praktiniu lygmeniu. 

Europos ir tarptautiniai dokumentai, ileisti per paskutiniuosius 

2030 met ir savo principais bei metodais susij su AIV 

koncepcija, rodo ios srities idj bei teorij evoliucij. Skirting 

autori indlis ir vairios teorins nuostatos paskatino AIV 

sampratos ir praktikos pltot. is indlis yra dvejopas: 

1. Sukurta nauja AIV koncepcija, kuri tiesiogiai traukti 

sveikatos, vietimo ir socialiniai mokslai, ypa psichologija. Tai 

atitinka iuolaikin socialin situacij, nes praeityje mintos 

sritys turjo santykinai skirting tak AIV ir buvo menkai 

tarpusavyje susijusios. 

2. vyko paangs pokyiai: ankstesn intervencija, orientuota 

tik vaik dabar suvokiama plaiau dmesys kreipiamas ne 

tik vaik atskirai, bet ir jo eim, taip pat bendruomen, 

kurioje vaikas gyvena (Peterander et al, 1999; Blackman, 

2003). 

Dabartinei AIV koncepcijai ir metodams tiesiogins takos turjo 

visuomens sveikatos, vietimo ir kit socialini moksl raida, 

taip pat ir bendri socialiniai pokyiai. 

Naujos inios smegen vystymosi srityje atskleid ankstyvos 

patirties svarb, siekiant paveikti nerv sistemos brand ir 

vystymsi (Kotulak, 1996). Anot Park ir Peterson (2003), nauji 

smegen veiklos tyrimai parod, kad teigiama ir turtinga patirtis

ankstyvojoje vaikystje palankiai veikia smegen vystymsi, 

padeda vaikui mokantis kalbti, gyjant problem sprendimo 

gdi, bendraujant su bendraamiais ir suaugusiaisiais, taip 

pat gyjant reikaling gyvenimik gdi. Vaiko raida nuo 

gimimo ar net nuo vaisiaus uuomazgos iki pirmj gyvenimo 

met savo svarba negali prilygti jokiai vlesnei gyvenimo 

stadijai (Shonkoff, 2000). Kita vertus, autorius paymi, kad 

vystymsi gali sutrikdyti socialiniai ir emociniai „pakenkimai“. 

Skirtingi tyrimai ir debatai leido nustatyti tiesiogin ir negrtam 

ankstyvj tak tolesniai vaiko raidai, taiau nra pagrst 

rodym, kad egzistuoja nekintamas prieasties-pasekms 

poveikis. Vis dlto pripastama, kad tai, kas nutinka per 

pirmuosius gyvenimo mnesius ir metus, veikia tolesn vaiko 

vystymsi: 

Manoma, kad ankstyvojoje vaikystje patirti paeidimai 

atsinaujina, praleistos galimybs negali bti inaudotos vliau ir 

pirmieji metai palieka neitrinam antspaud tolesniam 

gyvenimui. Visgi, mokslinink teigimu, igyventi sunkumai gali 

bti veikiami, kai kurios praleistos galimybs gali bti 

kompensuotos ir tolesn mogaus elges lemia ne vien tik 

ankstyva patirtis. Taiau neatmetama galimyb, kad neretai 

ankstyvi paeidimai gali smarkiai sutrikdyti vaiko gyvenimo 

perspektyvas, o praleist galimybi kompensavimui danai 

prireikia intervencijos. Taigi, ankstyvasis gyvenimo laikotarpis 

sukuria arba tvirt, arb trap pagrind, kuriuo remiasi tolesnis 

mogaus vystymasis (Shonkoff & Phillips, 2000, p. 384). 

Kai kurios psichologijos ir ugdymo teorijos padjo sukurti 

isam ir viening poir AIV: vienos j sutelktos dichotomij 

prigimtis versus aukljimas, suvokia vaiko vystymsi kaip 

atvir proces (tabula rasa arba, kai visk manoma sukurti ir 

kai suaugusij teigiama ir neigiama taka yra lemiama vaiko 

raidai); kitos proces grindia determinizmo samprata. 

Pagrindins teorijos, susijusios su vaiko vystymosi ir ugdymosi 

procesais Gesell raidos teorija (1943), Skinner operantinio 

slygojimo (1968) ir Piaget genetin epistemologija (1969), 

turjo didiuls takos AIV raidai. Bendras esminis i teorini 

krypi pagrindas, susijs su ankstyvojo amiaus vaik, turini

specialij poreiki, ugdymo galimybmis ir strategijomis, yra 

orientacija vaik ir jo ribotumus, nepaisant aplinkos, kurioje 

vaikas gyvena. 

Vliau kiti autoriai akcentavo: 

a) tv ir globj vaidmen vaiko raidai prieraiumo teorija 

(Ainsworth et al, 1978; Bowlby, 1980;); 

b) socialins interakcijos svarb socialinio imokimo teorija 

(Bandura, 1977), socialins raidos teorija (Vygotsky, 1978), 

transakcinis komunikacijos modelis (Sameroff and Chandler, 

1975; Sameroff and Fiese, 2000); 

c) tarpusavio sveikos su kitais ir aplinka tak vaiko raidai 

mogaus ekologija (Bronfenbrenner, 1979). 

Nauja AIV teorin kryptis, nors ir glaudiai susijusi su anksiau 

pamintomis teorijomis, grindiama ekologiniu-sisteminiu 

poiriu, kur Porter (2002) apibdina kaip vaiko vystymosi 

vertinim keliais aspektais: 

holistiniu, reikianiu, kad visos vystymosi sritys kognityvin, 

kalbin, fizin, socialin ir emocin yra susijusios tarpusavyje; 

dinaminiu, payminiu aplinkos keitimo ir pritaikymo svarb, 

atsivelgiant besikeiianius individo poreikius (Horowitz, 

1987, cited by Porter, 2002, p. 9); 

transakciniu, grindiamu Sameroff ir Chandler modeliu (1975), 

pasak kurio, vystymsi palengvina dvikrypt, abipus sveika 

tarp vaiko ir jo aplinkos. Vystymosi pasekms tai nuolatins 

dinamins sveikos tarp vaiko elgesio, globjo atsako vaiko 

elges ir aplinkos veiksni, kurie veikia ir vaiko, ir globjo elges, 

rezultatas; 

singuliariniu, inios ar raida yra ypatingi individai kuria savo 

unikalias perspektyvas. 

Ekologinis-sisteminis poiris leidia vaiko ir jo eimos raid bei 

pokyius analizuoti sistemikai, atsivelgiant platesn 

kontekst (Horwath, 2000). Tai turt bti svarbu, kuriant 

ankstyvojo vaik ugdymo program modelius: 

Ugdymo tikslas perkeliamas nuo to, k vaikas turt inoti, link 

jo iklausymo ir atsivelgimo jo gyvenimo patirt (Porter, 2002, 

p. 9).

Ekologinis-sisteminis poiris tapo vyraujaniu ir yra vertinamas 

kaip pagrindinis AIV modelis. Tokius pokyius i dalies lm 

pasikeit tikslai AIV, kaip kompleksinio proceso, kuris turt bti 

orientuotas ne tik vaik, bet ir jo artimiausi aplink. 

Ekologinio-sisteminio modelio taka yra ryki JAV ankstyvosios 

intervencijos programoje „Head Start Programme“, kuri 

orientuota nepasiturinias eimas ir j vaikus nuo gimimo iki 

penkeri met. ios programos tikslas kuo anksiau parengti 

toki eim vaikus mokyklai. Program, kurioje svarbi viet 

uima bendrasis ir specialusis ugdymas, sveikatos apsauga, 

socialins paslaugos, ir kurioje dalyvauja tvai, finansuoja 

Federalinis sveikatos ir humanitarini paslaug departamentas. 

Aptarti AIV apibrimai atskleidia skirtingus ekologiniosisteminio 

poirio aspektus. 

Guralnick (2001) AIV apibdina kaip sistem, remiani eimos 

interakcij bdus, kurie labiausiai skatina vaiko vystymsi. ia 

pagrindinis dmesys turt bti kreipiamas tv ir vaiko 

transakcijas, eimos skatinam vaiko patirt ir pagalb tvams, 

siekiant utikrinti vaiko sveikat ir saugum. 

Anot Shonkoff ir Meisels (2000), AIV sudaro vairi srii 

paslaugos, kurios teikiamos vaikui nuo gimimo iki penkeri 

met. Pagrindiniai tikslai yra: utikrinti vaiko sveikat ir gerov; 

puoselti besipltojanius gebjimus; skatinti vaiko raid, kai ji 

vluoja; padti veikti esam ar atsirandani negals situacij; 

ukirsti keli funkciniams sutrikimams; skatinti tv ir visos 

eimos adaptacij ir tinkam funkcionavim. 

Blackman (2003) nuomone, vaikui, kuriam poveik daro 

biologiniai ar aplinkos rizikos veiksniai, „ankstyvosios 

intervencijos (vaikystje) tikslas yra iki minimumo sumainti 

arba ukirsti keli fiziniams, kognityviniamss, emociniams 

ribotumams“ (p. 2). Autorius akcentuoja eimos esmin 

vaidmen, kaip intervencijos ir pagalbos skms pagrind.

Pasak Dunst (1985), AIV tai „neformali ir formali socialins 

paramos tinkl pagalba (ir itekliai), tiesiogiai ir netiesiogiai 

veikianti tv, eimos ir vaiko funkcionavim“ (p. 179). 

Trivette, Dunst ir Deal (1997) sukr itekliais pagrst AIV 

poir: 

iuolaikin ankstyvosios intervencijos (vaikystje) praktika yra 

suprantama kaip paslaugomis grstas vaiko ir eimos poreiki 

tenkinimas. Ankstyvosios intervencijos (vaikystje) programos 

numato santykius su vaikais ir j eimomis, atsivelgiant 

teikiamas paslaugas, kurias silo programa, arba tai, k silo 

kitos socialins programos (ia svarbi vairi tarnyb veiklos 

koordinacija). Toks ankstyvosios intervencijos (vaikystje) 

suvokimas grindiamas tik formalia specialist pagalba, todl 

yra ribotas ir ribojantis, nes nevertina ir nenumato kit, 

neformali paramos itekli. Itekliais pagrstas vaiko ir eimos 

poreiki tenkinimo poiris yra iplstinis ir pleiantis, nes jis 

sutelktas bendruomens vairios paramos sutelkim (p. 73). 

Atlikusi AIV situacij analiz, Agentros projekto ekspert grup 

pasil tok darbin AIV apibrim: 

AIV yra tarnyb/paslaug ankstyvojo amiaus vaikams ir j 

eimoms struktra; paslaugos teikiamos eim praymu tam 

tikru vaiko gyvenimo laikotarpiu ir apima veiksmus, kuri 

imamasi, kai vaikui reikia specialios pagalbos, siekiant: 

• utikrinti ir skatinti vaiko raid; 

• stiprinti eimos kompetencijas, 

• skatinti socialin eimos ir vaiko inkliuzij. 

Tokio pobdio parama turi bti teikiama natralioje vaiko 

aplinkoje, pageidautina vietiniu lygmeniu, remiantis eim 

orientuotu ir multidimensiniu komandos poiriu. 

Svarbus elementas, pateikiamas skirtinguose apibrimuose, 

yra prevencija, kaip intervencijos dalis. Simeonsson (1994), 

atsivelgdamas tai, kada turt bti imamasi prevencini 

priemoni, pateik tris prevencijos ir intervencijos lygius: 

Pirmins prevencijos tikslas sumainti nauj identifikuot 

bkli (sutrikim) ar problem atvej skaii (paplitim). 

Pavyzdiui, jos tikslas yra kuo anksiau nustatyti vaiko raidos 

rizikos veiksnius ir taip sumainti naujus sutrikim atvejus.

Pirmin prevencija apima priemones, padedanias ukirsti keli 

sutrikimams ar aplinkybms, kurios galt lemti negal (WHO / 

PSO, 1980). Anot Mrazek ir Haggerty (1994), pirmin 

prevencija yra „intervencija, kuri taikoma iki sutrikimo 

pasireikimo pradios“ (p. 23). Tai gali bti: a) universalios 

priemons sveikatos paslaugos, teikiamos vaikams ir 

eimoms, pvz., imunizacijos programos, skirtos visiems 

gyventojams; b) atrankins priemons, skirtos tam tikrai 

gyventoj grupei, pvz., ymios rizikos grupms; c) specialiai 

numatytos priemons tam tikrai moni grupei, pvz., asmenims 

su nustatyta rizika. 

Antrins prevencijos tikslas yra sumainti esam nustatytos 

problemos atvej skaii, teikiant pagalb problemai iaikjus, 

taiau dar nesigaljus. 

Tretin prevencija siekia sumainti komplikacijas, susijusias su 

nustatyta problema ar bkle, apriboti ar sumainti sutrikimo/ 

negals poveik tada, kai sutrikimas yra akivaizdus ir nustatytas. 

ie trys lygiai gali bti aikinami plaiau, atkreipiant dmes 

„biologin-psichologin-socialin“ funkcionavimo ir negals 

model, pateikt Pasaulins sveikatos organizacijos (WHO / 

World health Organisation, ICF, 2001). Remiantis iuo poiriu, 

prevencija AIV srityje turi bti orientuota ne tik asmens 

sveikatos bkl, bet ir jo socialin aplink: 

...asmens funkcionavimas tam tikroje aplinkoje yra sveikatos 

bkls ir konteksto (aplinkos ir asmenini) veiksni sveika 

arba sudtingas santykis. Tai – dinamin mint veiksni 

sveika: veikiant vien veiksn yra tikimyb pakeisti vien ar 

daugiau kit veiksni (p. 19). 

Atsivelgiant visas charakteristikas ir principus, kurie sudaro 

AIV sampratos pagrind, du esminiai poymiai yra specifiki 

tai ankstyvas amius ir pagalbos kompleksikumas. 

i poymi/veiksni derinimas reikalauja: 

• bendr skirting profesini srii pastang; 

• dalyvaujanij intervencijoje tarpusavio sveikos; 

• vis susijusi tarnyb bendradarbiavimo; 

• tv (ir/ar kit eimos nari) tiesioginio traukimo ir 

dalyvavimo.

Tik efektyvus pagalbos veiksm derinimas gali utikrinti gerus 

ankstyvosios intervencijos vaikystje rezultatus. 

is poiris akcentuoja dmes AIV reikmingum ir poveik. 

Kai kurie autoriai AIV aikina kaip vien i efektyvi priemoni, 

padedani ukirsti keli tolesnei socialinei ir/ar edukacinei 

ekskliuzijai (Nicaise, 2000). Guralnick (1997) paymi, kad 

tyrimai, atlikti 1970 metais „parod bendr ankstyvosios 

intervencijos (vaikystje) program efektyvum ir tinkamum 

rizikos grups vaikams, taip pat vaikams, turintiems negal“ (p. 

xv). Tolesni tyrimai, pasak autoriaus, turi nustatyti, „kokia 

intervencija yra tinkamiausia, kam, kokiomis slygomis ir kada 

turi bti ubaigta“ (Guralnick, 1997, p. xvi). 

AIV projekto darbo susitikimuose vykusios diskusijos atskleid, 

kad, siekiant vertinti poveik AIV efektyvumo poveik, reikia 

atsivelgti visus intervencijos dalyvius: 

- vaik: jo pasiekt paang, taip pat vaiko savs 

suvokim; 

- eim: jos eimos pasitenkinimo lyg; 

- specialistus: j pasitenkinimo lyg ir kompetencij; 

- bendruomen: jos pasitenkinimo lyg, gaut naud, 

ilaidas, investicijas ir t. t. 

Siekiant nustatyti kokybinius skms rodiklius, turi bti 

vertinami visi lygmenys. Iorinis vertinimas danai bna per 

daug standartizuotas, uima nemaai laiko, yra brangus ir 

pernelyg orientuotas kiekybinius rodiklius. 

Ankstyvosios intervencijos vaikystje sampratos struktra 

sudar pagrind refleksijoms ir diskusijoms analizs stadijos 

metu. Kitame skyriuje supaindinama, kaip organizuojamos AIV 

tarnybos ir paslaugos skirtingose Europos alyse, taip pat 

irykinti svarbs aspektai, susij su skirting AIV sistem 

pagrindinmis charakteristikomis bei sunkumais, kuriuos alims 

tenka patirti.

2. ANKSTYVOSIOS INTERVENCIJOS VAIKYSTJE 

PROJEKTO ANALIZ 

2.1 Paslaugos, teikiamos vairiose alyse 

iame skyriuje apvelgiamos vairiose alyse teikiamos 

paslaugos, analizuojami j organizavimo ypatumai, irykinami 

pagrindiniai bruoai ir patiriami sunkumai. 

AIV organizaciniu poiriu projekte dalyvavusiose Europos 

alyse nevienoda, taiau paslaugos bei parama vaikams (nuo 

gimimo) ir j eimoms visose alyse teikiama. Pavyzdiui, kai 

kuriose iaurs alyse, sveikatos prieiros sistemos 

slaugytoja reguliariai lanko vaikus namuose iki vieneri met, 

padeda tvams ir pataria, kaip veikti naujai ikilusias 

problemas. Tokio pobdio pagalba gali tstis iki dvej su puse 

met tais atvejais, kai nustatomos ankstyvosios raidos 

problemos. Kitose alyse antrinio lygmens medicinos 

slaugytojos taip pat lankosi eimose, taiau tik tada, kai 

naujagimiui nustatomi rizikos veiksniai. 

Jei raidos problemos nustatomos ankstyvajame amiuje, 

siloma daug vairi paslaug. Kai kuriais atvejais AIV teikia 

specializuotos komandos ligoninje, taiau itin svarbu, kad 

proces bt traukiamos ir socialins, ir ugdymo tarnybos. 

Labai sunku (jei apskritai manoma) apibendrinti paslaug 

organizavim ir j teikimo vairov skirtingose alyse 

nepraleidiant svarbios informacijos. Tie, kurie nori plaiau 

susipainti su AIV kitose alyse, informacijos gali rasti 

Agentros AIV tinklapio puslapyje: 


AIV paslaug vairovje irykja tokie bendri aspektai: 

Paslaug prieinamumas: bendras AIV tikslas kuo anksiau 

pasiekti visus vaikus ir eimas, kurioms reikia paramos. Tai itin 

svarbu tose alyse, kur kaimai yra izoliuoti arba mons gyvena 

toli vienas nuo kito. Visose projekte dalyvavusiose alyse AIV

paslaug prieinamumas yra prioritetas: siekiama, kad visiems, 

kam btina pagalba, ir nesvarbu, kur jie gyvent miesto ar 

kaimo vietovje bt suteiktos kokybikos paslaugos bei 

reikalinga parama, o itekliai bt prieinami. 

Paslaug artumas 1 : tai pirmiausia susij su tuo, kad visi, kam 

reikia pagalbos, bt lengvai pasiekiami ir kad paslaugos bt 

teikiamos decentralizuotai. Parama turt bti teikiama kiek 

manoma ariau eim ir vietiniu, ir bendruomeniniu lygmeniu. 

Paskutiniaisiais 1020 met labai stengiamasi, kad paslaugos 

bt teikiamos namuose ar bendruomenje, ir eimoms 

nereikt vykti toli nuo nam esani tarnyb. Paslaug 

artumas taip pat siejamas su idja teikti paslaugas, orientuotas 

eimos poreikius. eimos poreiki imanymas ir tolerancija 

jiems turt bti AIV pagalbos pagrindas. 

Finansinis prieinamumas: paslaugos visose dalyvavusiose 

alyse 2 teikiamos nemokamai arba u minimal umokest per 

vieuosius fondus i sveikatos, socialini ar ugdymo staig, 

draudimo kompanij ar nepelno organizacij. Keliose projekte 

dalyvavusiose alyse eimoms suteikiama galimyb rinktis 

nemokamas arba privaiai teikiamas paslaugas, u kurias reikia 

mokti, kadangi jos nefinansuojamos i joki viej fond. 

Interdisciplininis darbas: tiesiogin param vaikams ir j 

eimoms teikia kvalifikuoti vairi srii specialistai, turintys 

skirtingas profesines kvalifikacijas. Interdisciplininis darbas 

lengvina keitimsi informacija specialist komandoje. 

Paslaug vairov: is bruoas glaudiai susijs su disciplin, 

traukt AIV, vairove. Nors projekte dalyvavusioms alims 

bendra tai, kad AIV paslaug teikimo procese dalyvauja trij 

inyb (sveikatos, socialins apsaugos ir vietimo) tarnybos, 

taiau kartu pastebima ir esmini skirtum. 

1 

Artumas iame kontekste suprantamas dvejopai: arti gyvenamosios vietos 

ir arti mogaus. 

2 

Tai apima viesias ir privaias paslaugas, finansuojamas i viej fond.

Isam tarnyb vaidmens apibdinim apibria visuomens 

sveikatos prevencijos lygmen analiz (apie tai kalbta 

pirmajame skyriuje, remiantis Mrazek & Haggerty, 1994; 

Simeonsson, 1994; ir kt.). Pirmins prevencijos tikslas siekti, 

kad kuo maiau gyventoj patirt sutrikim apraikas, igyvent 

sveikatos problemas. Antrine prevencija stengiamasi sumainti 

nustatytos raidos problemos atvej skaii. Tretine prevencija 

siekiama ukirsti keli antrinio pobdio negalei ir 

komplikacijoms, kylanioms dl nustatytos problemos ar 

sutrikimo. Pirmin prevencij visose alyse daniausiai utikrina 

sveikatos prieiros, taip pat socialins ir ugdymo tarnybos. 

Pirmine prevencija laikomas reguliarus medicininis ir socialinis 

ni moter tikrinimas, taip pat pirminis vaik raidos 

vertinimas (angl. screening) ligoninse ar vietiniuose sveikatos 

ir ugdymo centruose. Mintos tarnybos atlieka vis vaik pirmin 

bendr raidos vertinim, o vaikams, turintiems biologini ar 

socialini rizikos veiksni, papildomai poreiki vertinim. 

Toks pradinis raidos vertinimo etapas padeda kuo anksiau 

nustatyti pagalbos poreik ir kreiptis kitas tarnybas ar 

specialistus. 

Skirtumai ir ikiai, su kuriais susiduria skirtingos alys, yra 

susij su AIV paslaug teikimu. AIV paslaug teikimas vairiose 

alyse turi sav skirtum, patiria tam tikr sunkum: 

1. Kada AIV taikoma? 

is klausimas tiesiogiai susijs su ankstyvu sutrikimo 

iaikinimu, nustatymu ir tolesns pagalbos paieka. U iuos 

procesus, t. y. pirmin prevencij, visose projekte 

dalyvavusiose alyse atsako sveikatos paslaugas teikianios 

tarnybos, kurioms talkina socialins apsaugos bei ugdymo 

tarnybos. Visos alys sutinka, kad pradti „veikti“ reikia kuo 

anksiau, taip pat svarbu garantuoti pagalbos proceso 

tstinum. Sunkum kyla tada, kai pernelyg usitsia laikas 

tarp ankstyvo raidos sutrikimo iaikinimo, nustatymo ir 

pagalbos paiekos. Tai lemia daugelis prieasi: pavluotas 

socialini ir psichologini problem iaikinimas; problemos 

sunkiau nustatomos vien tik medicininiu tyrimu; nesuderinta 

tarnyb ir/ar komand veikla (veiklos koordinavimo problemos). 

Nors ioje srityje pasiekta paanga yra didiul, taiau tais

atvejais, kai problemos nra akivaizdios (daniausiai 

socialins ir psichologins problemos), vis dar ryki tendencija 

„palauksim ir pamatysim“. Tokia politika vliau gali turti itin 

nepalanki pasekmi. 

2. Kada AIV pradedama ir kiek ji gali tstis? 

Prieingai nei iaurs Amerikoje, kur AIV tsiasi nuo vaiko 

gimimo iki trej met amiaus, Europoje intervencijos trukm 

yra skirtinga. Paprastai parama vaikui ir jo eimai teikiama tol, 

kol vaikas pradeda lankyti mokykl ir patenka visikon ugdymo 

staig atsakomybn. Kai kuriose alyse tai sutampa su 

privalomo mokslo pradia. Taiau aikios strategijos dl io 

pereinamojo laikotarpio nra, ir, AIV komand specialist 

manymu, jie turt perengti savo prast pareig ribas bei 

kompensuoti itekli koordinavimo ar prieinamumo stok. 

3. Kas yra atsakingas? 

Skirtingose Europos alyse yra vairi paslaug teikimo tip ir 

tarnyb. vairov, vertinant i rinkodaros perspektyv, gali bti 

suprantama kaip privalumas: kuo daugiau eimoms siloma 

pasirinkimo variant, tuo lengviau jos gali apsisprsti ir 

pasirinkti. Taiau realiai daugeliu atvej eimoms sunku rasti 

tinkam pagalb savo vaikui, ne visada manoma gauti aiki 

multiperspektyvin informacij. Paslaug tip vairov galima 

traktuoti kaip reagavimo susidariusi situacij rodym, 

kadangi daugeliu atvej tarnybos ir paslaugos buvo kuriamos 

ne kaip apgalvotos politikos rezultatas, bet tam, kad patenkint 

neatidliotinus vaiko ir eimos poreikius ar reikalavimus. 

Visose projekte dalyvavusiose alyse yra AIV centr, nors j 

veikla ir skirtinga. Iimt sudaro iaurs alys, kur sveikatos, 

socialins ir ugdymo paslaugos AIV procese teikiamos kartu 

vietiniu lygmeniu. 

Bendra tendencija, kuri ireik alys yra ta, kad, teikiant 

paslaugas tarnybose, specialist tikslai ir darbo planavimas 

turt bti derinamas, atsivelgiant eim poreikius ir 

pageidavimus. Specialistai dirba „su eimomis ir eimose“ tiek, 

kiek tai btina, ir tiek, kiek eimos sutinka. Kai kuriose i 

projekte dalyvavusi ali ankstyvoji pagalba taip pat gali bti

teikiama specialiojo ugdymo centruose, AIV centruose ar 

tarnybose bei ugdymo staigose, kad vaikas galt lankyti 

dienos centr, ikimokyklin ugdymo staig ir pan. 

4. Kas turi bti padaryta? 

is aspektas plaiau aptariamas kitame skyriuje. ia nortsi 

paymti, kad, kalbant apie ankstyvj intervencij vaikystje, 

vairiose Europos alyse vis dar egzistuoja medicininio ir 

socialinio poirio dichotomija. 

2.2 Esminiai aspektai 

Projekto darbiniai susitikimai leido aptarti kai kuriuos svarbius 

AIV srities aspektus: 

Tikslins grups: tipas vaik, kurie siuniami AIV komandas 

ir/ar tarnybas; vaik, kurie naudojasi AIV paslaugomis, amiaus 

ir kit charakteristik (pvz., sutrikim), taip pat pagalbos teikimo 

ir gavimo slyg pokyiai per pastaruosius metus. 

Komandinis darbas: specialistai, dalyvaujantys AIV, j 

vaidmenys, pareigos ir atsakomyb; taip pat ypatingas ugdymo 

tarnyb vaidmuo. 

Specialist rengimas: bazinis ir tolesnis AIV specialist 

rengimas. 

Veiklos: individualaus eimos paramos plano ar tapataus 

dokmento krimas ir tolesn veikla. 

Pastaba: tv traukimas nra iskirtas kaip atskiras aspektas, 

kadangi jau rodyta, jog aktyvus tv dalyvavimas yra 

pagrindin kiekvieno AIV proceso aspekto slyga. Tvai ir 

specialistai turt veikti kartu kaip partneriai, siekiantys 

sustiprinti savo kompetencijas ir autonomij, ir kartu tenkinti 

vaiko poreikius. Net ir tada, kai orientuojamasi tvus, btina 

vertinti svarb visos eimos vaidmen ir param, kuri teikia kiti 

eimos nariai. Atsivelgiant tai, toliau pateikiame pagrindini 

diskusij, vykusi projekto metu, ivadas. 

2.2.1 Tikslins grups 

Diskutuojant apie tai, kokie vaikai siuniami AIV tarnybas ar 

komandas vaikai, turintys biolgini ir/ar socialini rizikos

veiksni, ir j eimos, ekspertai irykino kai kuriuos 

apsektus: 

Daugja vaik, turini psichologini ir socialini-emocini 

problem. i tendencij sunku paaikinti: ar tai lemia didesnis 

i problem santykis, ar kintantis tv supratimas ir jautrumas 

tokio pobdio problemoms. Kai kurie tvai labiau domisi vaiko 

raida nei anksiau ir yra atidesni, todl daugiau nerimauja ir 

daniau kreipiasi pagalbos ir paramos. 

Didja susidomjimas „rizikos grups“ vaikais, kurie tampa AIV 

dmesio centru. Daugelyje projekte dalyvavusi ali btina 

AIV pagalbos teikimo slyga vertinta ir nustatyta problema. 

Norint gauti AIV, vien priklausyti „rizikos grupei“ tokiu atveju 

nepakanka. Prevencini veiksm, skirt „rizikos grups“ 

vaikams, imasi kitos tarnybos, kurios atlieka pirmin ir 

sisteming vaiko raidos vertinim, taip pat vaiko stebjim 

(daniausiai biologins rizikos atveju) arba aktyviai padeda 

eimai (daniausiai socialins rizikos atveju). Neretai 

intervencijos nereikia pakanka rekomendacij ir patarim 

tvams. Rizikos veiksniai patys savaime nra intervencijos 

slyga. Svarbu imtis apsaugos priemoni vaiko ir eimos 

naudai. Prevencins tarnybos turi atlikti svarb ir sudting 

vaidmen: jos privalo skmingai ukirsti keli tolesniems 

sunkumams (aiku, tai nra paprasta) ir gerai suprasti 

nuostatos „palauksim ir pamatysim“ rizik. 

Kai kuriose alyse pastebimas susirpinimas dl to, kad tv 

praymas ir sutikimas yra btina bet kokios intervencijos 

slyga. Pagarba tv sprendimams kartais gali bti ir rizikinga: 

kai kuriems vaikams laiku nesuteikus btinos pagalbos, 

intervencija gali bti pavluota, ypa tais atvejais, kai 

prevencijos, informacijos ir siuntimo procesai prastai 

koordinuojami. 

2.2.2 Komandinis darbas 

Projekto diskusij pradioje akcentuota, kad AIV srit turt 

bti vis labiau traukiamas ugdymas, diskutuota apie specialist 

komand sudt ir organizacij.

Paslaug/tarnyb organizavimo situacija dalyvavusiose alyse, 

kaip jau buvo minta pirmojoje io skyriaus dalyje, yra 

nevienoda, taiau interdisciplininis poiris bdingas tiek 

medicininiam, tiek socialiniam AIV modeliui. AIV tarnybos ir 

paslaugos gali bti teikiamos nuo paprasiausio bdo, kai 

specialistai dirba greta iki tikro komandinio darbo, kuris 

bdingas ekologiniam-sisteminiam veiklos modeliui. 

Sukurti tikr komandin darb nelengva. Tai reikalauja dviej 

pagrindini slyg: interdisciplininio darbo ir bendradarbiavimo. 

Anot Golin & Ducanis (1981), interdisciplinin komanda dalijasi 

informacija ir j koordinuoja. Komandos nariai dirba atskirai, 

kiekvienas pagal savo kompetencijas. Informacija yra 

dalijamasi; pasidalyta informacija kiekvienam komandos nariui 

padeda gyvendinti j tikslus (Golin & Ducanis, op cit). 

Sprendimus priima visa komanda, atsivelgdama individualias 

nuomones. Specialist skaiius komandoje nra pagrindinis 

dalykas; tai turt priklausyti nuo vaiko ir eimos poreiki. 

Kooperacija pirmiausia reikia darb kartu su eima, kaip su 

pagrindine partnere, kuri turi bti traukta vis pagalbos 

proces. Taip pat svarbi komandos specialist kooperacija ir 

bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis bei tarpinybiniais 

(sveikatos, ugdymo, socialini paslaug) tinklais. 

Bendradarbiavimo pagrind sudaro dalijimasis idjomis ir 

teorinmis iniomis bei atviro ir pagarbaus poirio eimas ir 

kolegas laikymasis. 

Reikia laiko tam, kad ie du komponentai bt gyvendinti. 

Komandos nariai turi dalytis savo principais ir tikslais, siekdami 

utikrinti komandos vidin ir iorin (su kitomis tarnybomis) 

koordinacij. Komandos krimo ir funkcionavimo procesui 

naudingi tokie elementai: vieno asmens paskyrimas „atvejo 

koordinatoriumi“ ir kvalifikacijos klimas. 

2.2.3 Specialist rengimas 

Atsivelgiant tai, kad AIV specialistai atstovauja skirtingoms 

profesinms sritims ir niekada iki tol nedirbo kartu, btina 

isiaikinti, kokio papildomo pasirengimo jiems reikia, kad

galt bendradarbiauti. Projekto diskusijose ypatingas dmesys 

buvo skirtas vairioms profesinio rengimo galimybms aptarti. 

Bazinis (bakalauro studijos) specialist rengimas: vairi 

specialist, turini skirtingus profesinius pagrindus, rengimas 

turt bti grindiamas AIV esmini koncept bendru suvokimu, 

siekiant papildyti vienas kito inias. Tokie profesinio rengimo 

aspektai, kaip: darbas su eima, komandinis darbas, vaiko 

raida ir t. t., turt bti traukti sveikatos apsaugos, vietimo ir 

socialini darbuotoj bazinio rengimo program. Btina slyga 

specialistams gyti tinkam pagrindin savo profesins srities 

pasirengim. Nors specializuotos AIV inios visada yra 

privalumas, taiau bet kurioje i projekte dalyvavusi ali 

specializuot pasirengim turi labai maai specialist. Iimt 

sudaro Nyderlandai, Vokietija ir Liuksemburgas, kur 

specializuoti AIV dalykai yra traukti pagrindin socialini 

pedagog, pedagog ir psicholog rengim. 

Tolesnis (magistrantros studijos) specialist rengimas: nors 

darbas AIV srityje yra sudtingas, nebtina kurti nauj 

specializacij, kuri atitikt darbo ioje srityje profil. Tai 

prietaraut pagrindiniam AIV principui, t. y. tarpdisciplininiam 

poiriui komandin darb. Specialistams, dirbantiems AIV 

srityje, tolesnse specialist rengimo studijose svarbu gyti 

visiems bendrus profesinius pagrindus. Tai galima pasiekti per 

antrj studij pakop magistrantr arba specializuot 

profesin rengim (vairi program forma), universitetuose ar 

kitose auktojo mokslo staigose. Taip pat tobulintis galima 

specialiuose kursuose, kuriuos AIV komand pageidavimu 

organizuoja universitetai. 

Atsivelgiant tai, kok darb specialistai dirbs, tolesnis 

profesinis rengimas turi apimti ias sritis: 

- pagrindins inios apie ankstyvojo amiaus vaik, 

turini ir neturini specialij poreiki, raid, taip pat 

teoriniai eimos intervencijos pagrindai; 

- specializuotos inios apie naujausius AIV srities tyrimus, 

vaiko raidos vertinim, darbo metodus ir t. t.; 

- asmenins kompetencijos, susijusios su visais darbo su 

eimomis ir eimose aspektais; darbas komandoje;

tarnyb bendradarbiavimas; asmenini gebjim 

(savirefleksijos, bendravimo gdi, problem 

sprendimo strategij) ugdymas. 

Kvalifikacijos klimas (KK): KK yra itin svarbus ioje srityje, nes 

padeda upildyti bazinio rengimo spragas ir tenkina specialist 

poreikius. KK gali bti organizuojamas dirbani specialist 

komandoms, taip pat komandose savaitini susitikim forma, 

kurie leidia: 

- organizuoti diskusijas apie atvejus (atvej analiz); 

- pasidalyti iniomis ir darbo strategijomis; 

- gyti speciali ini, kurias teikia kiti (ne komandos) 

specialistai; 

- aptarti vadybos reikalus tarpusavyje ar su iors 

ekspertais; 

- utikrinti iorines supervizijas; 

- ugdytis asmenines kompetencijas. 

Kvalifikacijos klimas pagerina komandin darb ir paslaug 

kokyb. Nors is „neformalus“ KK tenkina specialist poreikius 

ir yra labai vertingas, taiau jis taip pat turi ir trkum. Danai 

atitinkamos staigos kvalifikacijos klimo nepripasta dl darbo 

laiko ir naudos, kadangi jis labiau orientuotas praktini, 

kasdieni problem sprendim ir maiau dmesio skiriama 

refleksijoms apie AIV strategijas, tikslus, metodus ir t. t. Toks 

poiris gali lemti, kad atsakomyb u KK iniciatyvas priklausys 

tik atskiroms komandoms. 

Daugiau informacijos apie profesin rengim ir antrins pakopos 

studijas skirtingose alyse galima rasti AIV tinklapyje: 


2.2.4 Veikla 

Kalbant apie veiklas, svarbs du dalykai: vaiko situacijos 

vertinimas ir individualaus plano rengimas. 

vertinimas (vaiko ir eimos situacijos raidos ypatingum, 

poreiki ir pan.) turi bti orientuotas proces. Procesas 

prasideda tada, kai tik problema nustatoma ir drauge su eima 

numatoma dinamika intervencija pagal schem:

Nustatymas 

Proceso 

ubaigimas,ivada 

Poreiki 

vertinimas 

Vertinimas 

Tiksl 

formulavimas 

Intervencija 

Planavimas 

Diagnoz yra vaiko situacijos/raidos/poreiki vertinimo proceso 

dalis, daniausiai nustatoma AIV proceso pradioje. vertinimas 

turi bti orientuotas vaiko ir eimos situacij tuo pat metu, nes 

taip galima geriau pastebti j stiprisias ir silpnsias savybes. 

Situacija gali keistis, todl vertinimas turi bti atliekamas nuolat. 

vertinimo rezultatus reikia suprasti kaip kintanius, 

nepastovius, kitaip specialist ir eim lkesiai gali bti 

sutrikdyti. Tinkamas vertinimo rezultat interpretavimas padeda 

suformuluoti tikslus, planuoti ir numatyti intervencijos, kuri 

vliau taip pat bus vertinama, tip. Vertinimo rezultatai arba 

ubaigia proces, arba reikalauja pradti nauj poreiki 

nustatymo ir vertinimo faz. Svarbu paymti, kad eim 

traukimas yra esminis jos turt aktyviai dalyvauti visame 

procese. 

Taip pat svarbu garantuoti, kad procesas bt sklandus ir 

nebt praleistas n vienas jo etapas. Anot Guralnick (2001), 

vertinimas (isamus, visapusikas, tarpdisciplininis) yra 

pagrindinis kuriamos sistemos modelio komponentas, 

suteikiantis specialistams svarbios informacijos apie vaikus 

(kuriems raidos problemos jau nustatytos arba yra tariamos) ir 

lengvinantis tolesn veiklos planavim bei rekomendacij 

formulavim. Guralnick nuomone, esant reikalui, specialistai 

gali pradti taikyti preliminari AIV dar iki bus gauta tiksli 

vertinimo informacija. 

vertinimas (vaiko ir eimos situacijos/raidos/poreiki) skatina 

tv ir specialist bendradarbiavim, kuris toliau gyvendinamas 

kuriant Individual veiklos plan arba Individual eimos 

paslaug plan (IPP).

Projekte dalyvavusiose alyse rengiami skirtingi planai ir 

vardijami jie taip pat nevienodai. Kai kuriais atvejais eimos 

planas yra kuriamas kartu su eima kaip tam tikras 

„susitarimas“, apibriantis, kas turi bti padaryta ir vliau 

vertinta. Kitais atvejais kartu su eima kuriami skirtingi planai, 

atsivelgiant tai, kokios paslaugos yra numatytos. Kartais 

formalaus plano gali ir nebti, taiau specialist komanda 

nuolat bendrauja su eima, dalijasi nauja informacija. Kai 

kuriose tarnybose planas rengiamas labiau vaikui nei eimai. 

Planas, skirtas eimoms ir sukurtas kartu su jomis, yra 

pagrindinis eimos dalyvavimo, galinimo, pagarbos jos 

poreikiams, prioritetams ir lkesiams, garantas. 

Tai, kad vairiose Europos alyse AIV sistemos yra skirtingos ir 

trukm nevienoda, turi teigiamos reikms rengiant individual 

plan kaip esmin pagalbos dokument. Jis teisikai 

nesuvarytas ir gali bti pritaikomas, atsivelgiant konkrei 

situacij, tarnyb, teikiani param vaikui ir eimai pobd, 

taiau visada tik eima turi ilikti vienintele plano savininke. Tai 

garantuoja informacijos konfidencialum, padeda ivengti 

nereikalingo panai dokument skirtingose tarnybose 

kartojimosi, ir, be jokios abejons, taupo eimos laik. 

eimos planas taip pat palengvina vaiko perjim i vienos 

tarnybos kit, daniausiai ugdymo staig (ikimokyklinio 

ugdymo staig ar mokykl). Vaikui pradjus lankyti mokykl, 

eimos planas papildomas Individualiu mokymosi planu, kuris 

yra orientuotas vaik ir jo ugdymosi poreikius. 

Visus iame skyriuje aptartus elementus iliustruos toliau 

patekiamos trys AIV situacijos i Miuncheno (Vokietija), 

Coimbra (Portugalija) ir Västerås (vedija). 

2.3 Trys specifiniai ankstyvosios intervencijos vaikystje 

pavyzdiai 

Vizitai Miunchen (Vokietija), Coimbra (Portugalija) ir 

Västerås (vedija), keitimasis informacija ir atviros diskusijos

su vietiniais specialistais ir tv atstovais (motina) i Västerås, 

suteik galimyb praturtinti bendras diskusijas ir pamatyti, kaip 

teoriniai principai yra gyvendinami praktikai. 

Pateiktos trumpos AIV trij pavyzdi santraukos gali bti 

domios ir kitiems specialistams, jos skatina refleksijas. Kartu 

nortsi atkreipti dmes, kad i analiz nra tarnyb veiklos 

vertinimas ar lyginimas, kuri praktika yra geriausia tai 

prietaraut io dokumento tikslui. 

Vokietijos, Portugalijos ir vedijos AIV sistem trumpos 

santraukos papildytos pagrindini intervencijos charakteristik 

apraymais. Skyriaus pabaigoje irykinti i ali AIV sistem 

panaumai ir skirtumai. 

2.3.1 Pagrindins charakteristikos 

Pateikiant informacij apie kiekvienos alies praktin AIV patirt, 

remtasi pagrindinmis konkreios alies tyrj darbais: Franz 

Peterander, 2003 (Miunchenas, Vokietija); Bairrão, Felgueiras ir 

Chaves de Almeida, 1999; Felgueiras ir Breia, 2004 (Coimbra, 

Portugalija), Björck-Akesson ir Granlund, 2003 (Västerås, 

vedija). Tekstai pasvirusiu riftu rodo tiesiogines itraukas i 

publikuot darb, o kitas tekstas turi bti skaitomas kaip tyrj 

darbo santrauka. 

Miunchenas (Vokietija) 

Vokietijoje AIV vaikams, turintiems negal, teikia per 1000 

institucij. ie AIV centrai daniausiai yra remiami stambesni 

nacionalini labdaros organizacij, pvz., Caritas, Diakonie, 

Paritätischer Wohlfahrtsverband, Lebenshilfe. Kiekvienoje 

federacijos dalyje vadovaujamasi skirtingomis ankstyvosios 

intervencijos vaikystje sistemomis. Skiriasi ir j struktra, 

finansavimo sistema ir infrastruktra. Sistem sudaro 

interdisciplininiai AIV centrai, socialiniai-pediatriniai centrai, 

specialieji vaik dareliai, specialio ugdymo centrai, ugdymo ir 

pagalbos eimoms centrai. Otto Speck 1973 m. Vokietijos 

vietimo tarybos praymu pareng Ankstyvojo identifikavimo ir 

Ankstyvosios intervencijos ataskaitas, kuriose buvo pateikti 

interdisciplinins ankstyvosios intervencijos sistemos sukrimo

Bavarijoje pagrindai. Rekomenduota kurti regioninius, eim 

orientuotus ir interdisciplininius AIV centrus. 

Bavarijoje 4% vaik iki trej met reikalinga intervencija. 2002 

m. 123 regioniniai AIV centrai sudar gerai organizuot 

ankstyvosios pagalbos tinkl, kur lengvai galjo pasiekti visi: n 

vienas centras nebuvo toliau nei 10 km nuo bet kurios eimos. 

Pagalba teikiama 25,000 kdiki ir ankstyvojo amiaus vaik, i 

kuri 50% pagalba yra teikiama centruose, o kitiems 50% 

namuose. Vaikai, gaunantys AIV paslaugas, turi vairi negali 

(vienas tredalis su rimtomis kognityvinmis ar fizinmis 

negalmis). Vaik amiaus vidurkis 34 metai. Madaug 14% 

yra imigrant vaikai (daugiau nei 25% j gyvena miesto 

vietovse). 

Pagalba, atsivelgiant individualius poreikius, teikiama vien 

du kartus per savait dvejus metus. Madaug 11 vairi srii 

specialist nuolat dirba AIV komandoje. Kadangi vidutinis 

specialisto darbo staas viename centre yra 57 metai, 

vadinasi, per tok laik susiburia kompetentingos komandos. 

Komandinis darbas yra btinas skmingai ankstyvajai vaik 

intervencijai. Visi specialistai papildo vieni kit veikl. Ekspert 

bendradarbiavimas reikalauja keitimosi poiriais ir idjomis, 

analizuojant kiekvien individual atvej, taip pat sutarimo dl 

pagrindini svok, vertybi, tiksl, specializuot srii bei 

organizacini klausim. 

Ankstyvoji intervencija (vaikystje) teikiama nemokamai ir yra 

atvira kiekvienam. Centrai finansuojami ir kiekvien savait gali 

organizuoti 12 intervencijos pratybas. Taip pat vyksta tv 

bendradarbiavimas, interdisciplininis komandinis darbas ir 

bendradarbiavimas su partneriais i kit tarnyb bei institucij. 

Ankstyvj intervencij (vaikystje) finansuoja vairs fondai: 

vietins valdios, Bavarijos vietimo ministerijos ir Bavarijos 

Socialini reikal ministerijos... 

...Diagnoz nustatoma ir intervencija skiriama, atsivelgiant 

individualius vaiko poreikius ir jo aplink. Ankstyvosios 

intervencijos (vaikystje) paradigm kaita nuo trkumus, taip 

pat nuo vaik orientuoto poirio prie holistinio – eim

orientuoto poirio lm, kad iki iol nra bendrai priimtinos 

programos. Teorini idj kaita atsispindi principuose, kuriais 

grindiama ankstyvosios intervencijos (vaikystje) praktika 

Vokietijoje. Specialistai teikia pagalb derindami iuos principus 

su ankstyvosios intervencijos (vaikystje) rodikliais bei 

teorinmis ir konceptualiomis idjomis (holistiniu poiriu, 

orientacija eim, regionine ir mobilia ankstyvja intervencija, 

interdisciplininiu komandiniu darbu, tarnyb ir staig tinklais, 

socialine inkliuzija)... 

...Bavarijoje ir kai kuriose kitoseVokietijos emse ankstyvosios 

intervencijos (vaikystje) specialistai gali kreiptis pagalbos ir 

kosultacij specifiniais klausimais organizacij „Arbeitsstelle 

Frühförderung“. Bavarija pirmoji em 1975 m. krusi toki 

organizacij, kurioje yra pedagogikos ir medicinos skyriai, 

kiekviename j glaudiai bendradarbiaudami dirba skirting 

profesij specialistai. Bendri tikslai yra plsti AIV inias, 

tobulinti praktin darb, skatinti mainus ir diskusijas tarp 

skirting ankstyvosios intervencijos centr; gerinti darbo kokyb 

ir interdisciplinikum. Vadovaudamasi pamintais tikslais, 

organizacija „Arbeitsstelle“ Bavarijos ankstyvosios intervencijos 

centrams silo plat ir vair kvalifikacijos klimo pasirinkim, 

taip pat individuali konsultacij paslaugas (Peterander, 2003b, 

p. 302). 

Coimbra (Portugalija) 

Portugalijoje iki 1980 m. pabaigos jaunesniojo ikimokyklinio 

amiaus vaikais, turiniais specialij poreiki, daugiausiai 

rpinosi sveikatos ir socialins apsaugos tarnybos, maiau – 

vietimo ministerija. 

Nepaisant rykjanios nuostatos, kad btina kurti tarnybas 

ankstyvojo amiaus vaikams, turintiems specialij ugdymosi 

poreiki, teikiamos pagalbos lygis buvo labai emas. Kelios 

iniciatyvos buvo daugiausiai sutelktos vaik raidos problemos 

nustatym (diagnoz) ir terapij. Tai atitiko tuomet vyravus 

medicinin model, taikyt mokyklinio amiaus vaikams. 

eimoms apsiribota finansine parama ar psichins sveikatos 

paslaugomis.

1980 m. pabaigoje1990 m. pradioje Portugalijoje prasidjo 

naujas AIV etapas. Pradta taikyti nauja patirtis, teikiant 

pagalb vaikams, turintiems negal ar rizikos grups vaikams 

pirmaisiais j gyvenimo metais. Coimbra Ankstyvosios 

intervencijos projektas (PIIP), pagrstas socialins, sveikatos 

apsaugos bei ugdymo sektori ir tarnyb bendradarbiavimu, 

taip pat Lisabonos Ankstyvosios intervencijos Portage projektas 

buvo laikomi teigiamai veikianiais ankstyvosios intervencijos 

vaikystje raid visoje alyje. ie projektai suvaidino svarb 

vaidmen keliant AIV specialist kvalifikacij. 

iame etape „Portage modelis tvams“ buvo svarbi gair ir 

turjo teigiamos takos: pateik nauj dalyk, skatino 

bendradarbiaujant su tvais taikyti nam aplink orientuot 

model; pasil tikslias veiklos planavimo ir individualios 

intervencijos strategijas; sukr turim itekli telkimo sistem 

(itekli piramid); taik interdisciplinin bendradarbiavim tarp 

tarnyb ir kvalifikacijos klimo model, vykd nam lankytoj 

prieir. 

AIV raida Portugalijoje vyko „i apaios auktyn“ ir paskatino 

paang politik poir i nauj srit. Vietinio lygmens 

specialist veikla suvaidino esmin vaidmen AIV raidoje. 

Siekiant kuo efektyviau panaudoti menkus iteklius, t. y. tarnyb 

bendradarbiavim ir finansin param jau veikianioms 

bendruomens programoms, visoje alyje buvo kuriami 

integruoti AIV projektai. 

gyvendinat paramos priemones, skirtas vaikams nuo gimimo iki 

eeri met, suaktyvjo vietimo ministerijos dalyvavimas. 

1997 m. vietimo ministerija sukr mechanizmus, padjusius 

sutelkti iteklius ir utikrinti finansin param vietiniams AIV 

projektams, kurie rmsi vietimo paramos tarnyb ir privai 

specialij ugdymo institucij bendradarbiavimu. 

Portugalijoje kvalifikacijos klimo kursai, kuriuos organizuoja 

vairios neakademins organizacijos, vaidino ir tebevaidina 

pagrindin vaidmen keliant AIV specialist kvalifikacij. 

Specialist profesinis rengimas grindiamas teorine ir praktine 

iaurs Amerikos modelio perspektyva ir atitinkamu, su AIV

susijusiu, teisiniu pagrindu. Siekiant padti specialistams keisti 

tradicin praktik efektyvesn ir pagrst rodymais, 

svarstomos esmins AIV veiklos kryptys: 

- Nuo vaik ir jo trkumus orientuoto modelio link 

integruotos intervencijos, teikiamos natralioje vaiko 

aplinkoje. 

- Nuo paralelins, fragmentuotos ir monodisciplinins 

intervencijos (izoliuotos terapijos) link interdisciplininio 

komandinio darbo ir integruoto tarptarnybinio 

bendradarbiavimo ir dalyvavimo. 

- Nuo „pagalbos“ modeli prie galinimo modelio ir eim 

sutelktos praktikos, kuri vertina eim kaip intervencijos 

dal. 

Ekologinio (Bronfenbrenner, 1979, 1998) ir transakcinio 

(Sameroff & Chandler 1975; Sameroff & Fiese, 1990) raidos 

modeli taka paskatino kurti AIV tarnyb bendradarbiavimo 

sistem, kurios tikslas – priimti isamias bendrsias programas 

ir akcentuoti efektyv eimos ir bendruomens dalyvavim AIV 

procese. 

1999 m. sukurtos teisins nuostatos, specialiai skirtos AIV 

(Joint Executive Regulation / Jungtinis vykdomasis reglamentas 

Nr. 891/99), suformuluotos „Gairs, reglamentuojanios 

ankstyvj intervencij vaikams, turintiems negal arba raidos 

vlavimo rizik, ir rekomendacijos j eimoms”. Tai buvo 

svarbus ingsnis link AIV pripainimo. 

Mintas teisinis aktas AIV apibria kaip integruot paramos 

sistem, orientuot vaik ir eim, teikiant prevencin ir 

reabilitacin pagalb ugdymo, sveikatos apsaugos ir socialins 

gerovs krimo sferose. Siekiama: 

a) garantuoti slygas, skatinanias vaiko, turinio negal ar 

raidos vlavimo rizik, vystymosi paang; 

b) gerinti manomas interakcijas eimoje; 

c) stiprinti eimos kompetencijas ir skatinti eimos gebjim 

savarankikai susidoroti su dl vaiko negals 

kylaniomis socialinmis ir kitomis problemomis.

1999 m. pirm kart buvo priimti AIV paslaug teikimo politiniai 

ir valstybiniai sipareigojimai. Sukurta itekli ir finansavimo 

sistema, tarpsektorinis koordinavimas, taip pat valstybs ir 

privataus sektoriaus bendradarbiavimas. vietimo, sveikatos ir 

socialins apsaugos sektoriai pasidalijo atsakomybe u 

tiesiogins intervencijos komand sukrim apygardose, 

region koordinacijos komand ir nacionalins 

tarpdepartamentins grups sukrim. 

Nors pastaraisiais metais AIV Portugalijoje toli paengta, taiau 

yra veiklos srii, kur btina tobulinti darb: 

- pagalb teikti didesniam 02 m. vaik skaiiui; 

- gerinti ankstyv problemos nustatym ir pagalbos 

numatym; 

- skatinti nuosekli interpdisciplinin ir eim orientuot 

praktik; 

- gerinti profesinio rengimo kokyb ir galimybes; 

- plsti supratim apie AIV naud, siekti, kad iai sistemai 

pritart politikai, specialistai ir visuomen. 

Profesin kvalifikacija, AIV proces, skirt vaikams ir j 

eimoms, tyrimai ir vertinimas, yra pagrindiniai klausimai, susij 

su AIV Portugalijoje kokybe ir raida. 

Västerås (vedija) 

vedikoji vaikysts filosofija ankstyvj raidos laikotarp laiko 

unikaliu mogaus gyvenime. Vaikyst pati savaime yra vertyb 

ir neturt bti vertinama tik kaip pasiruoimo suaugusiojo 

gyvenimui laikas. Taigi ankstyvajam vaik ugdytojui tenka 

svarbus vaidmuo sukurti galimybes vaikams aisti ir veikti. 

Savivaldybs (i viso 289) yra atsakingos u visiems alies 

gyventojams teikiamas pagrindines paslaugas, skaitant vaik 

glob, ugdymo ir socialines paslaugas. vedija yra padalyta 

regionus ir turi 20 apygard, kurias valdo tarybos; jos 

atsakingos u nemokamas visiems vaikams ir jaunuoliams 

sveikatos bei stomatologijos paslaugas. 

Ankstyvoji intervencija vaikystje gali bti apibdinama kaip 

intervencijos praktika su vaikais, kuriems reikia specialios

pagalbos nuo gimimo iki jie pradeda lankyti mokykl (nuo 6 ar 7 

m.). Ankstyvosios intervencijos paslaugos skirtos vaikui eimoje 

arba artimiausios aplinkos kontekste. Ir bendruomen, ir 

apygardos taryba, tenkindamos vairi vaik grupi reikmes ir 

gyvendindamos ikeltus veiklos tikslus, atsako u ankstyvj 

intervencij vaikystje. 

Pirminiame prevencijos lygmenyje btent bendruomen 

garantuoja vaik ir eim gerov, rpinasi tinkamomis 

gyvenimo slygomis. Antriniame lygmenyje bendruomen yra 

atsakinga u ikimokyklin intervencij ir vaik globos 

programas. Tretiniame lygmenyje bendruomen rpinasi 

sveikos aplinkos sukrimu vaikams ir eimoms. Apygardos 

taryba pirminiame prevencijos lygmenyje per Vaiko sveikatos 

tarnybas (VST) turi garantuoti vaikams ir eimoms sveikatos 

apsaugos ir kitas medicinines paslaugas. Keiiantis gyvenimo 

slygoms, VST dmesys nuo stebjimo ir imunizacijos 

program perkeliamas psichosomatini ir socialini-emocini 

problem iaikinim bei j sprendim; keiiasi tv vaidmuo, 

remiamos imigrant eimos. Tv grupi veikla ir tv 

vietimas viena i AIV paslaugos dali. 

eim orientuota perspektyva reikia, kad intervencija turi vykti 

natraliomis slygomis kasdieniame gyvenime. AIV vedijoje 

pirmiausiai organizuojama vienoje i prastini vaikui aplink 

eimoje ir/ar bendruomens ikimokyklinje vaik ugdymo 

staigoje/dienos prieiros centre. Ir bendruomens, ir apygard 

tarybos yra trauktos i paslaug teikim. Bendruomens 

atsako u specifin intervencij ikimokyklinse ar vaik 

prieiros staigose, individuali pagalb ir rpinimsi vaikais, 

kuriems reikia specialios pagalbos, taip pat pagalb i vaik 

eimoms. Apygard taryboms priklausantys Vaik abilitacijos 

centrai (VAC) teikia paslaugas vaikams, kuriems negal jau 

nustatyta. 

vedijos oficiali filosofija remti vaikus, turinius negal, 

grindiama Tarptautins funkcionavimo, negalumo ir sveikatos 

klasifikacijos (WHO, 2001) idja. iame dokumente asmens 

sveikata ir su sveikata susij veiksniai klasifikuojami,

atsivelgiant asmens kno funkcijas ir struktr, veikl, 

dalyvavim ir veiksnius, susijusius su aplinka. 

ia klasifikacija galima remtis organizacinei teikiam paslaug 

struktrai, naudojamai vedijoje ankstyvojo amiaus vaikams, 

kuriems reikia pagalbos, apibdinti. Paslaugos, teikiamos 

apygard taryb, pirmiausiai yra orientuotos kno funkcijas ir 

veikl. Jeigu vaikui nustatomos problemos, susijusios su kno 

funkcijomis, jis per VST siuniamas medicinos tarnybas. ia 

vaikui padeda pagal medicinin model dirbani ir 

besiorientuojani kno funkcij atstatym tarnyb (pvz., aki 

klinikos, vidaus lig ar ortopedijos klinikos ir pan.) specialistai. 

Jei nustatomi vaiko raidos sunkumai ir pastebimos vaiko veiklos 

problemos, jis siuniamas VAC. Abilitacijos paslaugos yra 

skirtos vaikams, turintiems negal, taip pat j eimoms ir 

grindiamos paslaugos gavj ir specialist „gyvu dialogu“. 

VAC interdisciplinin komanda, kuri sudaro medicinos, 

vietimo, psichologijos ir socialini srii specialistai, dirba 

bendradarbiaudami su vaiku ir eima. Bendruomens ekspertai 

priklauso tam tikrai sistemai ir teikia pagalb, susijusi su j 

vaidmeniu, pvz., pagalba eimai, ikimokyklinis konsultavimas ir 

pan. Nustaius problem pagalb traukiami vairi 

organizacij ekspertai, kurie vaikams teikia param. ioje 

veikloje esminis klausimas yra tai, kaip bendradarbiauti ir 

koordinuoti ekspert, dirbani skirtingose sistemose ir turini 

skirtingus poirius bei nuostatas ankstyvj intervencij, 

rekomendacijas ir paslaugas. 

2.3.2 Panaumai ir skirtumai 

Projekte dalyvavusi ali ekspert pateikta informacija, taip 

pat diskusijos su trij jau mint tarnyb specialistais padjo 

atskleisti analizuot AIV modeli panaumus ir skirtumus. 

Vienodas teorinis modelis: visi trys analizuoti AIV pavyzdiai 

savo praktik grindia ekologinio-sisteminio modelio principais 

ir turi kai kuri bendr bruo: 

- Taikomi tie patys principai, susij su eim orientuotu 

poiriu, socialins krypties idjomis, paslaugomis,

kurios grindiamos komandiniu darbu ir teikiamos kuo 

ariau nam. 

- Paslaugos eimoms teikiamos nemokamai. 

- Prioritetas skiriamas specialist profesiniam rengimui, 

todl komandos nariai dalyvauja vairiuose kvalifikacijos 

klimo kursuose. 

- Specialistai labai pareigingi ir kompetentingi, teigiamai 

vertinantys komandin darb. 

- Vyrauja teigiama veiklos atmosfera ir bendr tiksl 

siekimas. 

Skirtingas gyvendinimas: kiekvienoje alyje ekologinis modelis 

gyvendinamas skirtingai. Toliau irykinti skirtumai visais 

analizuotais atvejais yra akivaizds. 

Gerai organizuotas ir turintis patirties AIV centras Miunchene 

(Vokietija) atstovauja AIV centr Bavarijoje tinkl. Tokia 

specializuot centr AIV sistema netoli eim gyvenamj viet 

suburia stabilias kvalifikuot specialist grupes. Veikia daug 

vairi centr, kuriuos finansuoja skirtingos tarnybos ir 

departamentai. 

Skirtingi finansavimo altiniai gali bti suvokiami kaip klitis; 

svarbu garantuoti, kad specialistai turt informacijos apie visus 

manomus iteklius. Siekiant paremti eimas ir sutelkti btinus 

iteklius atsivelgiant ekologinio modelio principus, btinas 

produktyvus fond bendradarbiavimas. 

Coimbros (Portugalija) kvalifikuota projekto grup taiko AIV 

„tarpagentrin“ sistem. i sistema remiasi vietini ir 

regionini departament (sveikatos, socialini paslaug ir 

vietimo), atsaking u tarnyb specialistus ir j finansavim, 

susitarimu ir bendradarbiavimu. 

Sistema utikrina veiksming turim itekli racionalizacij ir 

panaudojim, prioritet teikiant socialiai remtinoms eimoms. 

Gera vis dalyvaujani AIV lygmen (vietinio, regioninio ir 

nacionalinio) skirting agentr koordinacija yra ir tam tikra 

klitis jei nors vienos agentros trksta, dl finansini

problem sutrinka paslaug teikimas. Toks paslaug tipas 

Portugalijoje patiria sunkum ir dl komand stabilumo. 

vairs specialistai i Bendruomens itekli centro Västerås 

(vedija) teikia pagalb ikimokyklinio amiaus vaikams (nuo 

vieneri met) ir j eimoms. i „vietin ir decentralizuota“ 

tvarka remiasi socialine sistema, teikiania eimoms socialin 

param. 

i sistema, pagrsta specialist kompetencija ir gera alies 

ekonomika, veikia tinkamai. 

Sunkumai daugiausia susij su tarnyb koordinacija ir 

specialist bendradarbiavimu vietiniu ir alies lygmeniu, taip pat 

su bendru ankstyvojo amiaus vaik raidos specialist rengimu. 

Ianalizavus visus tris AIV pavyzdius, paaikjo, kad kyla 

klausim dl didjanio imigracijos poveikio AIV sistemai. 

Teigiama yra tai, kad specialistai supranta ir imano socialinius 

Europos visuomens pokyius, kurie turi takos ir j tiesioginiam 

darbui.

3. REKOMENDACIJOS 

Pateiktos rekomendacijos formuluotos principu, kad visi vaikai ir 

eimos, kurioms reikia pagalbos, turi teis ankstyvj 

intervencij vaikystje. Atsivelgiant analizs, aptartos 

ankstesniuose skyriuose, rezultatus, ikyla daug svarbi 

aspekt, kurie turi bti tinkamai gyvendinti. ios 

rekomendacijos turt padti specialistams susipainti su 

tinkamomis strategijomis, kaip gyvendinti svarbius AIV 

aspektus, padti ivengti klii ir sunkum, siekiant kuo 

efektyvesnio poveikio vaikams ir eimoms. Rekomendacijos, 

pagrstos projekto susitikim diskusijomis, gali bti vertingos ne 

tik specialistams, dirbantiems AIV srityje, bet ir politikams bei 

strategij krjams. 

Rekomendacijos, kurios nra galutins, paremtos antrajame 

skyriuje aptartais penkiais pagrindiniais naujosios AIV 

koncepcijos elementais. 

3.1 Paslaug prieinamumas 

Rekomendacijos orientuotos, kad AIV pasiekt visus vaikus ir j 

eimas, kuriems reikia pagalbos, kiek manoma greiiau. 

AIV politins priemons: Politins priemons turi garantuoti 

AIV kaip teis vaikams ir eimoms, kurioms jos reikia, vietiniu, 

regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. AIV strategijos turi skatinti 

bendr specialist ir eim darb, numatant AIV kokybs ir 

vertinimo kriterijus. Atsivelgiant situacij skirtingose alyse, 

iskiriami trys aspektai, reikalaujantys ypatingo dmesio: 

1. eimoms ir specialistams reikia toki politini priemoni, 

kurios padt koordinuoti AIV gyvendinimo, tiksl, 

priemoni ir rezultat strategijas; 

2. Politins priemons turt paremti ir utikrinti vietimo, 

socialini ir sveikatos paslaug koordinavim. Tarnybose 

ar tarp tarnyb reikt vengti sutampani ir 

prietaraujani viena kitai priemoni;

3. Politins priemons galt padti steigti regioninius ir 

nacionalinius AIV paramos centrus, siejanius politin, 

profesin ir naudos gavj (eim) lygmenis. 

Informacijos prieinamumas: Aiki ir isami informacija apie 

AIV tarnybas bei paslaugas eimoms ir vis tarnyb 

specialistams kiek manoma anksiau turi bti pateikiama 

vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu tikslia ir suprantama 

kalba. Tada, kai eimos yra i skirting kultrini aplink, 

btina, kad joms svarbi informacija bt idstyta tokia kalba, 

kokios eima pageidauja. 

Aikus tikslini grupi apibrimas: AIV kriterijus nustato 

politikai, taiau iuo poiriu labai svarbus politik ir specialist 

bendradarbiavimas specialistai atlieka patariamj vaidmen. 

AIV centrai, paslaugos, komandos ir specialistai turt 

orientuotis nustatytas tikslines grupes, atsivelgiant vietinio, 

regioninio ir nacionalinio lygmens prioritetus. Dl i lygmen 

prietaravim gali kilti nesusipratim, ir vaikams bei eimoms 

nebus suteikta pagalba arba jie negals pasinaudoti reikiamais 

itekliais. 

3.2 Paslaug artumas 3 

Kad AIV tarnybos ir teikiamos paslaugos bt nesunkiai 

pasiekiamos (kuo ariau eim gyvenamosios vietos) ir bt 

orientuotos eimas, svarbu atsivelgti kai kuriuos apsektus. 

Tarnyb ir paslaug decentralizacija: AIV paslaugos/ 

tarnybos turt bti kuo ariau eim tam, kad: 

- bt patogiau susipainti su eim socialins aplinkos 

slygomis; 

- bt galima garantuoti toki pat paslaug kokyb 

skirtingose teritorinse vietovse (pvz., isibarsiusios 

gyvenviets ar kaimai); 

3 

iame dokumente odis artumas turi dvejop reikm: arti gyvenamosios 

vietos ir arti mogaus.

- bt ivengta paslaug dubliavimosi, nesvarbi ir 

netinkam pagalbos bd. 

Vaik ir eim poreiki tenkinimas: Tarnybos turt sutelkti 

visas reikalingas pastangas tam, kad pasiekt eimas ir vaikus 

ir patenkint j poreikius. Tai reikia, kad: 

- eimos turi teis gauti vis informacij nuo tada, kai 

pagalbos poreikis yra nustatomas; 

- eimos kartu su specialistais turi teis numatyti tolesn 

proceso eig; 

- AIV negali bti primesta eimai ji turi ginti vaiko teises, 

bet kartu tai derinti su eimos teismis; 

- eimoms ir specialistams svarbus bendras supratimas 

apie rekomenduojamos (eimai ir vaikui) intervencijos 

svarb ir naud; 

- raytin dokument (Individual plan, Individual eimos 

paslaug plan ir pan.) specialistai rengia kartu su 

eimomis. Toks bendradarbiavimas lengvina tarpusavio 

supratim, aikesnis darosi AIV procesas: intervencijos 

planavimas, tiksl ir atsakomybs formulavimas, 

rezultat vertinimas; 

- eimos turt bti mokomos (tik kai to prao) tai 

padt joms gyti reikiam gdi ir ini, palengvint 

bendravimo santykius su specialistais ir savo vaiku. 

3.3 Finansinis prieinamumas 

Siektina, kad AIV paramos ir pagalbos sulaukt visos jos 

norinios eimos ir vaikai, ir, nepaisant skirtingos socialinsekonomins 

padties, eimoms bt teikiamos nemokamos 

paslaugos. Tai reikia, kad vieieji fondai per tarnybas, 

draudimo kompanijas, nepelno organizacijas ir t. t. turt 

padengti visas ilaidas, susijusias su AIV, gyvendinant 

reikalaujamus kokybs standartus, nustatytus atitinkamais 

nacionaliniais teiss aktais. Tais atvejais, kai alia nemokam 

AIV paslaug teikiamos ir privaios, u kurias eimos turi 

mokti, privalu nurodyti aikius kokybs standartus, nustatytus 

nacionaliniais teiss aktais.

3.4 Interdisciplininis darbas 

Ankstyvosios intervencijos tarnybose dirba vairi srii ir 

pasirengimo specialistai. Siekiant utikrinti kokybik komandin 

darb, silomos ios rekomendacijos. 

Bendradarbiavimas su eimomis 4 , kaip pagrindinmis 

specialist partnermis, turi bti organizuojamas, atsivelgiant 

tai, kad: 

- specialistai turi inicijuoti bendradarbiavim j nuostatos 

eim atvilgiu turi bti atviros ir pagarbios. Tai padt 

geriau suprasti eimos poreikius ir lkesius, neprimesti 

savo nuomons, ivengti konflikt, kylani dl skirtingo 

poirio poreikius ir prioritetus; 

- specialistai turi organizuoti susitikimus, kuriuose 

isiaikint nesutampanius savo ir tv poirius ir 

kartu aptart raytinio dokumento Individualaus plano 

rengim ar panaiai; 

- Individualus planas (Individualus eimos paslaug 

planas ar pan.) turi atspindti sutart intervencijos veikl, 

tikslus, strategijas, atsakomyb ir vertinimo procedras. 

Komandos krimas: Nepaisant skirtingo profesinio 

pasirengimo, AIV komandos ir specialistai turt dirbti 

interdisciplininiu bdu, t. y. jie turi taikyti vienodus veiklos 

principus, tikslus ir darbo strategijas. Nevienodos nuomons turi 

bti integruotos ir koordinuotos, stiprinant visapusik holistin, 

o ne dalin poir. Ypatingas dmesys skirtinas iems 

dalykams: 

- pasidalijimas informacija komandos nariams leist 

papildyti vienas kit, tobulinti gdius ir kompetencijas; 

- sprendimai komandoje turi bti priimami remiantis 

diskusija ir sutarimu; 

- paskirtas atsakingas komandos specialistas turt 

koordinuoti vis pagalb eimai ir vaikui bei garantuoti 

tvirtus ryius su eima. Tai padt ivengti bereikaling 

4 Bendradarbiavimas tekste vartojamas eim ir specialist darbo drauge 

prasme, kai dalijamasi kompetencijomis, derinamos pastangos bei 

atsakomyb.

vienpusi tarnybos ir eimos kontakt. atsakingj 

specialist galt kreiptis ir eima, ir specialist 

komanda. Skiriant specialist atvejo koordinavimui, 

reikt atsivelgti jo gebjimus, kurie svarbs kiekvienai 

specifinei situacijai; 

- skirting srii specialistai turi imanyti, kaip dirbti kartu. 

Kad jie gyt bendr ini apie vaiko raid, speciali ini 

apie darbo metodus, problemos nustatym ir pan., 

imanyt, kaip dirbti su eimomis, komandoje, su kitomis 

tarnybomis ir kaip ugdyti savo asmenines kompetencijas, 

turi bti organizuojamas bendras tolesnis profesinis 

rengimas ar kvalifikacijos klimas. 

Komandos nari stabilumas: Komandos turi bti kuo 

stabilesns tam, kad bt lengviau jas kurti ir bt pasiekti 

geriausi bendros veiklos rezultatai. Danas ir nepagrstas 

specialist keitimas gali paveikti teikiamos pagalbos kokyb, 

komandin darb ir specialist profesin tobuljim. 

3.5 Paslaug vairov 

Kad sveikatos, vietimo ir socialiniai sektoriai, dalyvaujantys 

AIV, dalytsi atsakomybe, rekomenduotinas tinkamas sektori 

ir paslaug teikimo koordinavimas. 

Tinkamas sektori koordinavimas: AIV dalyvaujantys 

sektoriai, taikydami tinkamus ir koordinuotus veiksmus, turt 

juos tiksliai gyvendinti visuose prevencijos lygmenyse. Tai 

reikia, kad: 

- Sveikatos, vietimo ir socialins paslaugos turi bti 

trauktos ankstyvj problemos nustatym ir pagalbos 

numatym, siekiant ivengti sprag, pagalbos vlavimo, 

ir neigiamos takos tolesnei intervencijai; mint sektori 

koordinuota veikla leidia tinkamai paskirstyti 

laukianij pagalbos sraus, kad tarnybos nebt 

perpildytos; 

- Pirminis vertinimas turi bti atliekamas visiems vaikams; 

Pirminis vertinamas turi bti gerai inomas ir sistemingai 

gyvendinamas;

- Visos nios moterys turi bti nuolat tikrinamos, 

konsultuojamos ir stebimos. 

Tinkamas paslaug teikimo koordinavimas: geras 

koordinavimas btinas, norint sudaryti slygas optimaliam 

bendruomens itekli panaudojimui. Geras koordinavimas 

reikia, kad: 

- pagalba turi bti tstin ji nenutrksta, kai vaikas 

pereina i vienos staigos ar pagalbos proceso etapo 

kit. eimos ir vaikai toliau turi gauti reikiam pagalb ir 

param; 

- ikimokyklins staigos turi pasirpinti laisvomis vietomis 

vaikams, ateinantiems i AIV tarnyb ir centr. 

Kaip jau buvo minta, ios rekomendacijos labiau skirtos 

specialistams, dirbantiems ar planuojantiems dirbti AIV srityje. 

Taiau jos taip pat gali bti naudingos politinio lygmens 

strategij krjams. Todl AIV politikos poveikis turi bti nuolat 

vertinamas, o rezultatai aptariami, siekiant skatinti diskusijas ir 

tyrimus ioje srityje. eimos, specialistai ir politikai visais 

(vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu) lygmenimis turt dalytis 

atsakomybe u ankstyvosios intervencijos vaikystje politik.

LITERATRA 

Ainsworth, M.D., Blehar, M.C., Waters E., Wall S. (1978) 

Patterns of Attachment: a Psychological Study of the Strange 

Situation. Hillsdale, NJ: Erlbaum. 

Arnkil, T.E. (2003) Early Intervention – Anticipation Dialogues 

in the Grey Zone of Worry. Reykjavik (Iceland): Nordiska 

barnavårdskongressen Reykjavik. 

Bairrão, J., Felgueiras, I., Chaves De Almeida, I. (1999) Early 

Intervention in Portugal. In Symposium on Excellence in Early 

Childhood Intervention, Västerås (Sweden): Mälerdalens 

Högskola. 

Bairrão, J., Chaves De Almeida, I. (2002) Contributos para o 

Estudo das Práticas de Intervenção Precoce em Portugal. In 

Collecção Apoios Educativos, Nr. 6, Ministerio da Educação, 

Departamento da Educação Básica. 

Bandura, A. (1977) Social Learning Theory. New York: 

General Learning Press. 

Björck-Akesson, E., Carlhed, C., Granlund, M. (1999) The 

Impact of Early Intervention on the Family System. 

Perspectives on Process and Outcome. Madrid: GENYSI 

(Grupo de Estudios Neonatológicos Y Servicios de 

Intervención). 

Björck-Akesson, E., Granlund, M. (2003) Creating a Team 

Around The Child Through Professional’s Continuing 

Education. In Odom, S. L., Hanson, M.J., Blackman, J.A., Kaul, 

S. Early Intervention Practices around the World. Baltimore: 

Brookes Publishing. 

Blackman, J.A. (2003) Early Intervention: An Overview. In 

Odom, S. L., Hanson, M.J., Blackman, J.A., Kaul, S. Early 

Intervention Practices around the World. Baltimore: Brookes 

Publishing. 

Boavida, J., Espe-Sherwindt, M., Borges, L. (1999) 

Community-Based Early Intervention: The Coimbra Project 

(Portugal). In Child: Care, Health and Development, vol. 26:5, 

Blackwell Publishing.

Bowlby, J. (1969) Attachment and Loss, vol. 1: Attachment. 

New York: Basic Books / Tavistock Institute of Human 

Relations. 

Bowlby, J. (1980) Attachment and Loss, vol. 3: Loss. New 

York: Basic Books. 

Bronfenbrenner, U. (1979) The Ecology of Human 

Development: Experiments by nature and design. Cambridge 

MA: Harvard University Press. 

Bronfenbrenner, U., Morris, P.A. (1998) The Ecology of 

Developmental Process. In Damon W. (ed). Handbook of Child 

Psychology, 5 th ed. New York: John Willy &Sons. 

Bruder, M.B. (2000) The Individual Family Service Plan. In 

ERIC-Digest, Nr. E605, Educational Resource Editors 

Information Centre: Clearinghouse on Disabilities and Gifted 

Education. 

Cameron, S., White, M. (1996) The Portage Early Intervention 

Model: Making the Difference for Families across the World. In 

Conference Proceedings 1996, National and International 

Portage Association. 

Detraux, J.J. (1998) Synthèse du 4ème Symposium Européen 

sur « Egalité des chances et qualité de vie pour familles avec 

un jeune enfant handicapé ». European Association on Early 

Intervention (Eurlyaid). 

Dunst, C.J. (1985) Rethinking Early Intervention. In Analysis 

and Intervention in Developmental Disabilities, Vol. 5. 

Dunst, C.J. (2000) Revisiting “Rethinking Early Intervention”. In 

Topics in Early Childhood Special Education, Nr. 20 (2). 

Eurlyaid(1991) Manifesto of the Eurlyaid working party with a 

view to future EC policy: Early Intervention for Children with 

Developmental Disabilities, Elsenborn: Eurlyaid. 

European Agency for Development in Special Needs 

Education (1998) Early Intervention in Europe. Trends in 17 

European Countries. Middelfart: EADSNE. 

European Agency for Development in Special Needs 

Education (2003) Special Needs Education in Europe. 

Middelfart: EADSNE.

Felgueiras, I., Breia, G. (2004) Early Childhood Intervention in 

Portugal (Un-Published). 

GALLAGHER, J., CLIFFORD, R. (2000) The Missing Support 

Infrastructure in Early Childhood. In Early Childhood Research 

and Practice, Vol.2: 1. 

GAT, Grupo de Atención Temprana (2000) Libro Blanco de 

Atención Temprana. Madrid: Real Patronato de Prevención y 

de Atención a Personas con Minusvalía. 

GENYSI, Grupo de Estudios Neonatológicos Y Servicios de 

Intervención (1999) La Atención Temprana en la Comunidad 

de Madrid; Situación Actual y Documentos del Grupo PADI. 

Madrid: GENYSI. 

Gesell, A., Ilg F. L., Ames, L.B. (1943) Infant and Child in the 

Culture of Today: the Guidance of Development in Home and 

Nursery School. New York: Harper. 

Golin, A.K, Ducanis, A.J. (1981) The Interdisciplinary Team, a 

Handbook for the Education of Exceptional Children. Rockville, 

MD: Aspen. 

Guralnick, M.J. (1997) The Effectiveness of Early Intervention. 

Baltimore: Brookes Publishing. 

Guralnick, M.J. (2001) A Developmental Systems’ Model for 

Early Intervention. In Infant and Young Children, Vol. 14:2. 

Aspen Publishers, ISEI. 

Hains, A. (1999) A Comparison of Select Provisions of 

Individuals with Disabilities Education Act (IDEA Part B, Part C) 

and Head Start. Milwaukee: University of Wisconsin Milwaukee. 

Helios II (1996a) Early Intervention: Information, Orientation 

and Guidance of Families. Brussels: European Commission. 

Helios II (1996b) Prevention, Early Detection, Assessment, 

Intervention and Integration: An Holistic View for Children with 

Disabilities. Brussels: European Commission. 

Horowitz, F.D. (1987) A Developmental View of Giftedness. In 

Gifted Child Quarterly, Vol 31: 4. American National Association 

for Gifted Children.

Horwath, J. (2000) The Child’s World. Assessing Children in 

Need. London: National Society for the Prevention of Cruelty to 

Children (NSPCC)/ Jessica Kingsley Publishing. 

Houston, S. (2002) Re-Thinking a Systemic Approach to Child 

Welfare: a Critical Response to the Framework for the 

Assessment of Children in Need and their Families. In 

European Journal of Social Work, Vol. 5: 3. Oxford University 

Press. 

Kotulak, R. (1996) Inside the Brain: Revolutionary Discoveries 

of How the Mind Works. Kansas City MO: Andrews & McMeel. 

Ministry of Education of New Zealand (1996) Te Whriki; 

Early Childhood Curriculum. Wellington: Ministry of Education 

of New Zealand and Learning Media Wellington. 

Mrazek, P.J., Haggerty R.J. (1994) Reducing Risks for Mental 

Disorders: Frontiers for Preventive Intervention Research. 

Washington DC: National Academy Press. 

Nicaise, I. (2000) The Right to Learn; Educational Strategies 

for Socially Excluded Youth in Europe. Bristol: The Policy 

Press. 

Odom, S. L., Hanson, M.J., Blackman, J.A., Kaul, S. (2003) 

Early Intervention Practices around the World. Baltimore: 

Brookes Publishing, ISEI, International Issues in Early 

Intervention Series. 

Park, N., Peterson, C. (2003). Early Intervention from the 

Perspective of Positive Psychology. In Prevention and 

Treatment, Vol. 6, article 35, American Psychological 

Association. 

Peterander, F., Speck, O., Pithon, G., Terrisse, B. (1999) Les 

tendances actuelles de l’intervention précoce en Europe. 

Sprimont: Mardaga Publishing House. 

Peterander, F. (2003a) La formation du personnel à 

l’intervention précoce en milieu familial en Allemagne: de 

nouvelles compétences pour une nouvelle profession. In La 

revue internationale de l’intervention familiale, vol.7: 1. 

Peterander, F. (2003b) Supporting The Early Intervention 

Team. In Odom, S. L., Hanson, M.J., Blackman, J.A., Kaul, S.

Early Intervention Practices around the World. Baltimore: 

Brookes Publishing, ISEI, International Issues in Early 

Intervention Series. 

Piaget, J. (1970) The Science of Education and the Psychology 

of the Child. New York: Grossman. 

Piaget, J., Inhelder, B. (1969) The Psychology of the Child. 

New York: Grossman. 

Pretis, M. (2001) Planning, Practising and Evaluating Early 

Intervention. Munich: Reinhardt. 

Ponte, J., Cardama, J., Arlanzón, J.L., Belda, J.C., 

Gonzalez, T., Vived, E. (2004) Early Intervention Standards 

Guide. Vigo: Asociación Galega de Atención Temperá / 

IMSERNO. 

Porter, L. (2002) Educating Young Children with Special 

Needs. London: Paul Chapman Publishing. 

Ramey, C. T., Landesman-Ramey, S. (1998) Early 

Intervention and Early Experience. In American Psychologist, 

Vol. 53:2. 

Sameroff, A.J., Chandler, M.J. (1975) Reproductive Risk and 

the Continuum of Caretaking Causality. In Review of Child 

Development Research, Vol. 4, Chicago: University of Chicago 

Press. 

Sameroff, A.J., Fiese B.H. (2000) Transactional Regulation: 

the Developmental Ecology of Early Intervention. In Shonkoff, J. 

P., Meisels, S.J., Handbook of Early Childhood Intervention. 

Cambridge: Cambridge University Press. 

Shonkoff, J. P., Meisels, S.J. (2000) Handbook of Early 

Childhood Intervention. Cambridge: Cambridge University 

Press. 

Shonkoff, J. P., Phillips, D.A. (2000) From Neurons to 

Neighbourhood. The Science of Early Childhood Development. 

Washington: National Academy Press. 

Simeonsson, R. J. (1994) Risk, Resilience, and Prevention. 

Promoting the Well-Being of All Children. Baltimore: Brookes 

Publishing.

Skinner, B. F. (1968) The Technology of Teaching. New York: 

Appleton-Century-Crofts. 

Trivette, C.M., Dunst C.J., Deal, A.G. (1997) Resource-Based 

Approach To Early Intervention. In Thurman, S.K., Cornwekk, 

J.R., Gottwald, S.R. Contexts of early intervention: systems and 

settings, Baltimore : Brookes Publishing. 

UNESCO (1994) The Salamanca Statement and Framework for 

Action on Special Needs Education. Paris: UNESCO. 

UNESCO (1997) International Consultation on Early Childhood 

Education and Special Educational Needs. Paris: UNESCO. 

United Nations Organisation (1948) Universal Declaration of 

Human Rights. New York: UN. 

United Nations Organisation (1959) Declaration of the Rights 

of the Child, New York: UN. 

United Nations Organisation (1989) Convention on the Rights 

of the Child. New York: UN. 

United Nations Organisation (1993) The Standard Rules on 

the Equalization of Opportunities for Persons with Disabilities. 

New York: UN. 

Vygostsky, L.S. (1978) Mind in Society. Cambridge MA: 

Harvard University Press. 

World Health Organisation (1980) Prevention in Childhood of 

Health Problems in Adult Life. Geneva: WHO. 

World Health Organisation (2001) International Classification 

of Functioning, Disability and Health. Geneva: WHO.

Ankstyvoji intervencija vaikyst?je Europos situacijos analiz? ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?