studentÅ³ vykdomÅ³ taikomÅ³jÅ³ tyrimÅ³ patirtis, rengiant specialistÄ

More documents

Recommendations

Info

vienkartinė akcija, o procesas, apimantis tris svarbiausius sąveikaujančius komponentus: klientą, aplinkybes ir patį socialinį darbuotoją. Kitaip tariant, reikalingas socialinis darbas, apimantis visą socialinių paslaugų spektrą, išvardytą socialinių paslaugų kataloge. Rengiant pirmąją (1995 - 1999) socialinio darbo specialistų laidą buvo domėtasi Vakarų Europos šalių profesinio rengimo sistemų analize, kuri parodė svarbiausias veiklos sritis, lemiančias pasirengimo profesijai galimybes kintančioje aplinkoje. Tai socialinių partnerių veiklų derinimas ir atsakomybės pasidalijimas; profesinio rengimo centrų, mokyklų veiklos organizavimas, atsižvelgiant į šiuolaikinius teorinius ugdymo principus, konstruktyvios ugdomosios aplinkos kūrimas ir jos tobulinimas ekologiniu, edukaciniu, technologiniu ir kitais aspektais; tyrimo, vystymo, veiklų koordinavimo, kooperavimosi, tinklų kūrimo programų ir projektų rengimas; įvairių fondų paieška; kompiuterinio raštingumo ir komunikacinių gebėjimų ugdymas, užsienio kalbų mokymas (Večkienė, N. P., 2001). Todėl siekiant kryptingo ir profesionalaus socialinio darbuotojo rengimo ieškota galimybių pritraukti socialinio darbo savanorius, atvykusius 1995 m. rugsėjo 23 d. – 1996 m. gruodžio 28 d. ir 1997 m. rugpjūčio 27 d. – 1999 m. kovo 21 d. į Panevėžio miesto socialinių paslaugų institucijas dirbti pagal socialinio darbo ir psichinės negalios projektą, kurį inicijavo ir rėmė EEP (Bendradarbiavimas Rytų Europoje) iš Jungtinės Karalystės: Lyn Enerton, Susan Molesworth ir Brigita Rendell. Savanorės padėjo rengti socialinio darbo studijų programą, dėstė socialinio darbo teoriją pirmai socialinių darbuotojų laidai, padėjo užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Stokporto (Anglija) koledžu, padėjo parašyti projektą (1998) „Profesinis socialinių darbuotojų paruošimas“ Leonardo Da Vinci programai. Projekto tikslai buvo: 1. Sukurti socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą. 2. Sukurti modulinę / kreditinę socialinių darbuotojų studijų programą. Reikia pasidžiaugti, kad dėl vykdomo projekto buvo praplėsti bendradarbiavimo ryšiai su Kalmaro (Švedija) sveikatos ir socialinių mokslų universitetu, Lisabonos (Portugalija) socialinio darbo universitetu, Vilniaus profesinio mokymo metodikos centru ir jau minėtu Stokporto koledžu. Sukurti projekto produktai buvo reikšmingi ne tik Panevėžio kolegijos, bet ir visos respublikos socialinio darbo specialistų rengimui. Tai Socialinių darbuotojų rengimo standartas (2000), ir keturios studijų programos – moduliai: Socialinė globa (2000), Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais asmenimis (2000), Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis (2000) ir Socialinis darbas su turinčiais priklausomybes asmenimis (2000). Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. mokyklai buvo suteiktas kolegijos statusas ir ji tapo Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetu (dabar – Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas). Pirmo kurso socialinio darbo studentai pradėjo studijuoti pagal neuniversitetinių studijų programą patvirtintą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1514 2002 m. rugpjūčio 30 d. Programą sudarė 140 kreditų, studijų formos buvo: dieninė (dabar nuolatinė) – 3,5 metų ir neakivaizdinė (dabar ištęstinė) – 4 metai. Ketvirtame kurse studentai galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų: Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis, Socialinis darbas su neįgaliais žmonėmis, Socialinis darbas su turinčiais priklausomybes žmonėmis. Vykdant neuniversitetinių studijų socialinio darbo programą diskutuota su praktikais, apklausti studentai, grįžę iš praktikos, įsiklausyta į absolventų nuomonę ir todėl 2004 m. lapkritį patvirtintos dar trys naujos specializacijos: Socialinis darbas su šeima, Socialinių paslaugų organizavimas ir Socialinių programų koordinavimas. Kurį laiką buvo vykdomos visos 6 specializacijos, tačiau labiausiai pageidaujamos buvo paskutinės trys patvirtintosios, todėl šiandien yra vykdomos 2004 m. patvirtintos specializacijos. Kiekvienais metais periodiškai atliekamų apklausų rezultatai rodo, kad labiausiai studentų ir darbdavių yra vertinamos specialybės žinos ir asmeninės žmogaus savybės. Galima akcentuoti tokias žinias: psichologijos, socialinio darbo, administravimo, užimtumo, ekonomikos ir gebėjimus: dirbti komandoje, dirbti savarankiškai, planuoti ir organizuoti, turėti situacijos analizės įgūdžių, teikti paslaugą. Pageidaujama tokių asmeninių savybių: analitinio mąstymo, kūrybiškumo, sąžiningumo, iniciatyvumo, komunikabilumo, pasitikėjimo ir kt. Taip pat apklausos rodo, kad socialinį darbą studijuoti labiausiai renkasi asmenys, besidomintys humanitariniais, socialiniais mokslais. Pradėjus rengti socialinio darbo specialistus pagal neuniversitetinių studijų programą atsirado poreikis parengti individualių studijų programą (2003), kuri padėtų studentams išlyginti aukštesniųjų studijų ir neuniversitetinių studijų skirtumus ir gautų kolegijos baigimo diplomą. Tai buvo 34 kreditų programa, ją iš viso baigė 125 absolventai. Nuo 2010 m. vykdoma 3 metų (nuolatinių) ir 4 metų (ištęstinių) studijų programa, o 2011 m. priimti studijuoti socialinio darbo studijų programoje studentai jau mokosi pagal 180 europinių kreditų koleginių studijų programą, kurioje vykdomos dalykinės - modulinės studijos, yra trys praktikos: pažintinė praktika, Įvadas į socialinį darbą, įvadinė praktika Socialinė rūpyba, pagrindinė praktika Socialinio darbo resursai ir problemos, taip pat yra galimybė rinktis studijuoti modulius ir dalykus pasirinktiniai. Socialinių darbuotojų profesionalizacijos laikotarpis greitai užvers savo dvidešimties metų sukakties duris. Reikia pripažinti, kad socialinių darbuotojų kaip ir kitų specialybių, poreikį lemia rinkos ekonomika, radikalūs politiniai ir socialiniai pokyčiai visuomenėje. Panevėžio kolegijoje nuo 1995 m. iki 2011 m. parengti ir išleisti 883 (125 individualių studijų) jaunieji specialistai, iš viso 13 laidų. Absolventai anksčiau ar vėliau visi įsidarbina, o jų įsidarbinimas atspindi šiandieninę situaciją, susiklosčiusią Lietuvos darbo rinkoje. Kol kas valstybė neturi pakankamai lėšų steigti naujas darbo vietas, nors socialinių darbuotojų poreikį deklaruoja įvairios institucijos kaimuose ir kitose socialiai nepalankiose vietose (kur gausu bedarbių ir skurdžiai gyvenančių, rizikos grupės šeimų, vaikų ir kt.). Darbo vietos jauniesiems specialistams nekuriamos dėl lėšų stokos, o dirbantys aptarnauja po 20 - 30 klientų. Tačiau reikia pripažinti, kad įsidarbinimo trukdžiai šiandien yra mokyklų, kurios rengia socialinius darbuotojus, gausa, dviejų specialybių – socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo kompetencijos ribų susipynimas, Socialinės apsaugos ir 22
darbo ministerijos „tūpčiojimas“ ir ilgas neapsisprendimas, kad socialinį darbą turi dirbti specialistas, profesionalas, turintis tam darbui žinių, nesutvarkyta galimybė tobulėti – kelti kvalifikaciją pagal veiklos sritį, neišspręsta socialinio darbuotojo, kaip specialisto, daugiafunkcinė veikla, kuri menkina patį socialinį darbą. Vadinasi, reikia pradėti galvoti apie specialistų, dirbančių socialinio darbo srityje įvairovę, kad galėtume labiau priartėti prie žmogaus problemos ir ją spręsti profesionaliai. 3. Baigiamųjų darbų temų kryptingumas ir pasirinkimo tendencijos Remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi galima išskirti tam tikrus pokyčių organizavimo orientyrus, kurie yra aktualūs įgyvendinant pagrindinę profesinio rengimo koncepciją – ugdyti profesionalą ir pilietį. Jie turi būti svarbūs ir reikšmingi <strong>rengiant</strong> socialinius darbuotojus dabar, kai jau yra sukaupta dvidešimties metų studijų organizavimo <strong>patirtis</strong>. Kaip teigia N. P. Večkienė (2011), galima išskirti tris studijų organizavimo principų grupes: 1. Profesinio rengimo universalumo ir specifiškumo derinimas. 2. Laisvos asmenybės laisvoje visuomenėje idėjos realizavimas. 3. Asmenybės ir profesinio rengimo turinio priklausomybė nuo darbo turinio ir darbo rinkos kaitos. Todėl baigiamojo darbo rašymas baigiant kolegiją parodo absolvento gebėjimą moksliškai ir praktiškai parodyti socialinio darbo specialisto profesionalumą ir specifiškumą, nepriklausomai reikšti savo mintis, pastebėjimus ir įžvalgas pasirenkant temą ir motyvuotai pateikti problemų sprendimo galimybes šiandienos ekonominėje ir socialinėje situacijoje. Tol, kol studentai pradeda rašyti baigiamąjį darbą jie nueina ilgą pasirengimo kelią. Identifikuoja problemas, renkasi problemos nagrinėjimo metodą, išmoksta taikyti pasirinktus metodus, atrinkti ir kaupti teorinę ir praktinę medžiagą. Siekiant teorinių ir praktinių žinių darnos, teorinių dalykų žinių taikymo ne tik mokslo, bet ir praktikos problemoms spręsti, padedami savarankiško analitinio darbo pamatai, formuojami būtini savarankiškų mokslinių darbų rašymo gebėjimai, rašant referatus, projektus, kursinius darbus. Kaip buvo minėta, nuo socialinių darbuotojų rengimo pradžios (1995) iki 2011 m. Panevėžio kolegijoje parengta ir išleista 883 socialinio darbo specialistai. Reikia pažymėti, kad pirmoji laida (36 absolventai) laikė baigiamąjį kvalifikavimo teorijos ir praktikos egzaminą. Iki 2003 m. 89 nuolatinių studijų studentai taip pat laikė baigiamąjį kvalifikavimo egzaminą, o 107 ištęstinių studijų studentai jau rašė ir gynėsi baigiamuosius darbus. Vadinasi, iš 883 absolventų baigiamuosius darbus rašė 758 (žr. 1 lentelę). Metai Laida Baigiamųjų darbų (egzaminų) dinamika pagal absolventų baigimo metus Nuolatinės studijos Ištęstinės studijos Išlyginamosios studijos Valstybinis Baigiamieji Valstybinis Baigiamieji Valstybinis Baigiamieji egzaminas darbai egzaminas darbai egzaminas darbai 1999 1 36 – – – – – 36 1 lentelė Bendras skaičius 2000 2 21 – – 29 – – 50 2001 3 21 – – 30 – – 51 2002 4 22 – – - – – 22 2003 5 25 – – 48 – 60 133 2004 6 – 26 – 29 – 26 81 2005 7 – 28 – 26 – 23 77 2006 8 – 22 – 27 – – 49 2007 9 – 23 – 49 – 11 83 2008 10 – 23 – 58 – – 81 2009 11 – 24 – 44 – 5 73 2010 12 – 22 – 50 – – 72 2011 13 – 20 – 55 – – 75 125 188 – 445 – 125 883 Vienas iš pagrindinių baigiamųjų darbų temų bruožų yra jų aktualumas ir naujumas. Nors tai, be abejo, atsispindi ir sociologų darbuose, tačiau socialinio darbo studentai, būdami ypač arti kasdienio gyvenimo realybės ir socialinių problemų, akcentuoja tai, kas yra svarbiausia ir būtiniausia dabartiniu metu. Kadangi socialiniuose moksluose socialinis darbas išsiskiria kaip praktinė specialybė, šioje srityje atliekami tyrimai turi ir savitų aspektų. Vienas iš tokių išskirtinių bruožų yra socialinio darbo tyrimo taikomumas. Kaip teigia dr. J. Pivorienė (2001), jų tikslas yra ne tik pažinti socialinę realybę, bet ir vystyti bei tobulinti praktiką. Tai ypač aktualu dar ir dėl to, kad socialinis darbas jauniausia – socialinių mokslų specialybė Lietuvoje, siekianti įsitvirtinti tarp kitų socialinių mokslų universitetuose bei kolegijose, kartu ieškodama savo – kaip mokslo ir praktikos – nišos šalyje. Tokia situacija ypač palanki kūrybiškiems studentams. Fundamentaliąją socialinio darbo pusę jie gali apčiuopti paskaitose, o taikomąją turi atrasti ir tobulinti patys. Šiuo atveju studentai patys turi apibrėžti problemas taip, kad jas sprendžiant būtų galima naudoti socialinio darbo metodus čia ir dabar. Šiandien Panevėžio kolegijos absolventų vykdytų tyrimų problematiką galima grupuoti 23
Page 1: STUDENTŲ VYKDOMŲ TAIKOMŲJŲ TYRI
Page 5 and 6: Baigiamųjų darbų teminės grupė
Page 7: Students’ Conducted Research Expe

studentÅ³ vykdomÅ³ taikomÅ³jÅ³ tyrimÅ³ patirtis, rengiant specialistÄ

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?