studentų vykdomų taikomųjų tyrimų patirtis, rengiant specialistÄ

STUDENTŲ VYKDOMŲ TAIKOMŲJŲ TYRIMŲ PATIRTIS,
RENGIANT SPECIALISTĄ
Svetlana Bernadišienė, Algimantas Kuzinkovas, Stanislava Stanevičiūtė
Panevėžio kolegija
Anotacija. Straipsnyje analizuojamas Panevėžio kolegijos socialinio darbo programos studentų baigiamųjų darbų temų kryptingumas
ir pasirinkimo tendencijos. Tyrimas parodė, kad rašant baigiamuosius darbus yra sukaupta nemaža patirtis, o tirtos problemos turi
praktinę taikomąją vertę ir gali būti tęsiamas jų nagrinėjimas.
Raktiniai žodžiai: baigiamasis darbas, socialinis darbuotojas, problema, socialinis darbas su šeima, socialinis darbas su vaikais,
institucinis socialinis darbas.
1. Įvadas
Moksliniu požiūriu svarbiausia socialinio darbo, kaip mokslo, funkcija yra teorinių žinių ir patirties apie
socialinę sferą ir specifinę socialinę veiklą sisteminimas. Socialinis darbas, kaip mokslinė disciplina, atlieka veiklos
formų ir metodų analizę, tiria ir siūlo optimalius būdus, priemones, sąlygas įvairiausioms žmonių socialinėms
problemoms spręsti. Savo struktūra, turiniu, tyrimo metodais ir priemonėmis socialinis darbas yra kompleksinė mokslo
šaka, nes ją papildo ir veikia įvairūs mokslai, tačiau socialinis darbas, kaip mokslinė disciplina, mūsų šalyje tik
formuojasi, nors jo ištakų randama judaizme ir krikščionybėje. Pačios socialinio darbo, kaip idėjos, teorijos ir praktikos
kilmės laikas – devynioliktojo amžiaus pabaiga ir dvidešimtojo amžiaus pradžia. Reiškia ir visame pasaulyje ši profesija
yra palyginti nauja ir kaip visos profesijos turi keistis, kad patenkintų kintančio laiko poreikius.
Socialinio darbo tyrimai neturi senų tradicijų Lietuvoje. Studentų baigiamieji darbai yra pagrindiniai tyrimai,
atliekami šalyje. Jie deda pagrindus socialinio darbo tyrimų kultūros vystymui. Todėl yra svarbu analizuoti atliktus
studentų tyrimus ir pristatyti juos ne tik studentams, bet ir visiems su socialiniu darbu ir socialiniais mokslais
susijusiems asmenims. Studentų atlikti tyrimai atspindi tai, kokias ir kaip rizikos grupes apibrėžia būsimieji socialiniai
darbuotojai, kokias svarbiausias problemas jie išskiria, kaip ieško tų problemų sprendimo būdų, kokį kuria visuomenės
modelį, kaip prisideda prie socialinės politikos formavimo ir vystymo.
Problemos, su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai, yra tai, kas trukdo socialiniam funkcionavimui, pats
žmogus ar su ta situacija susiję žmonės, kurie kliūčių pašalinti negali patys. Socialinio darbo studentai, rinkdamiesi
baigiamojo darbo temą, visada ją formuluoja atsižvelgdami į tai, kokią problemą tirs. Vadinasi, darbo tema nusako
tiriamą problemą, o jos analizė baigiamajame darbe turi praktinę reikšmę, nes nagrinėjamos problemos yra konkrečioje
socialinių paslaugų įstaigoje arba aktualios asmeniui, patiriančiam neadekvatų santykį su socialine aplinka.
Straipsnyje pristatomas tyrimo objektas yra problemos, tirtos socialinio darbo studentų baigiamuosiuose
darbuose.
Tyrimo tikslas – išnagrinėti problemas, tirtas socialinio darbo studentų baigiamuosiuose darbuose.
Tyrimo uždaviniai:
Aptarti socialinių darbuotojų rengimo aktualijas Panevėžio kolegijoje.
Aprašyti tiriamų problemų baigiamuosiuose darbuose kryptingumą.
Nustatyti tirtos problemos ir gauto rezultato praktinę vertę.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, baigiamųjų darbų apibendrinimas analitiniu ir statistiniu
aprašomuoju metodu.
2. Socialinių darbuotojų rengimo aktualijos Panevėžio kolegijoje
Socialinio darbo pradžia galima laikyti 1990 - 1991 m., kai Lietuvoje buvo pradėta kalbėti apie profesionalių
socialinių darbuotojų rengimą. 1992 m. LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl socialinės apsaugos profesionalių
socialinių darbuotojų rengimo Lietuvos mokymo įstaigose“. Aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse (tuo metu
aukštesniosiose) mokyklose pradėti rengti socialinio darbo specialistai. Profesijos pagrindinis tikslas – padėti žmogui
smarkiai besikeičiančiame pasaulyje, santykiuose su kitais individais ir aplinka – visuomene, taip pat padėti visuomenei
geriau suprasti ir aptarnauti ją sudarančius žmones (Lukoševičienė, I., 1995). Vienas iš svarbiausių veiksnių, nurodantis
socialinio darbo perspektyvumą ir poreikį, buvo ir tebėra besikeičianti aplinka ir visuomenė.
Panevėžio kolegijoje, kaip ir kitose dviejuose LR aukštesniosiose (Utenos ir Šiaulių) mokyklose, 1992 m.
pradėta vykdyti studijų programa „Medicinos seserys socialinei globai“. 1995 m. baigę minėti absolventai dar nebuvo
socialiniai darbuotojai, nes trūko žinių ir patirties rengti profesionalius socialinio darbo specialistus (absolventai nuėjo
dirbti į mediciną arba baigė išlyginamąsias socialinio darbo studijas). Todėl metai iki 1995 m. naujos grupės priėmimo į
socialinio darbo studijas buvo ieškojimų, atradimų ir suvokimo, kad socialinis darbas kaip veikla – tai ne trumpalaikė
21

vienkartinė akcija, o procesas, apimantis tris svarbiausius sąveikaujančius komponentus: klientą, aplinkybes ir patį
socialinį darbuotoją. Kitaip tariant, reikalingas socialinis darbas, apimantis visą socialinių paslaugų spektrą, išvardytą
socialinių paslaugų kataloge.
Rengiant pirmąją (1995 - 1999) socialinio darbo specialistų laidą buvo domėtasi Vakarų Europos šalių
profesinio rengimo sistemų analize, kuri parodė svarbiausias veiklos sritis, lemiančias pasirengimo profesijai galimybes
kintančioje aplinkoje. Tai socialinių partnerių veiklų derinimas ir atsakomybės pasidalijimas; profesinio rengimo centrų,
mokyklų veiklos organizavimas, atsižvelgiant į šiuolaikinius teorinius ugdymo principus, konstruktyvios ugdomosios
aplinkos kūrimas ir jos tobulinimas ekologiniu, edukaciniu, technologiniu ir kitais aspektais; tyrimo, vystymo, veiklų
koordinavimo, kooperavimosi, tinklų kūrimo programų ir projektų rengimas; įvairių fondų paieška; kompiuterinio
raštingumo ir komunikacinių gebėjimų ugdymas, užsienio kalbų mokymas (Večkienė, N. P., 2001). Todėl siekiant
kryptingo ir profesionalaus socialinio darbuotojo rengimo ieškota galimybių pritraukti socialinio darbo savanorius,
atvykusius 1995 m. rugsėjo 23 d. – 1996 m. gruodžio 28 d. ir 1997 m. rugpjūčio 27 d. – 1999 m. kovo 21 d. į Panevėžio
miesto socialinių paslaugų institucijas dirbti pagal socialinio darbo ir psichinės negalios projektą, kurį inicijavo ir rėmė
EEP (Bendradarbiavimas Rytų Europoje) iš Jungtinės Karalystės: Lyn Enerton, Susan Molesworth ir Brigita Rendell.
Savanorės padėjo rengti socialinio darbo studijų programą, dėstė socialinio darbo teoriją pirmai socialinių darbuotojų
laidai, padėjo užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Stokporto (Anglija) koledžu, padėjo parašyti projektą (1998)
„Profesinis socialinių darbuotojų paruošimas“ Leonardo Da Vinci programai. Projekto tikslai buvo:
1. Sukurti socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą.
2. Sukurti modulinę / kreditinę socialinių darbuotojų studijų programą. Reikia pasidžiaugti, kad dėl vykdomo
projekto buvo praplėsti bendradarbiavimo ryšiai su Kalmaro (Švedija) sveikatos ir socialinių mokslų
universitetu, Lisabonos (Portugalija) socialinio darbo universitetu, Vilniaus profesinio mokymo metodikos
centru ir jau minėtu Stokporto koledžu. Sukurti projekto produktai buvo reikšmingi ne tik Panevėžio
kolegijos, bet ir visos respublikos socialinio darbo specialistų rengimui. Tai Socialinių darbuotojų
rengimo standartas (2000), ir keturios studijų programos – moduliai: Socialinė globa (2000), Socialinis
darbas su senais ir pagyvenusiais asmenimis (2000), Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis (2000) ir
Socialinis darbas su turinčiais priklausomybes asmenimis (2000).
Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. mokyklai buvo suteiktas kolegijos statusas ir ji tapo Panevėžio kolegijos Sveikatos,
socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetu (dabar – Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas). Pirmo kurso
socialinio darbo studentai pradėjo studijuoti pagal neuniversitetinių studijų programą patvirtintą, Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1514 2002 m. rugpjūčio 30 d. Programą sudarė 140 kreditų, studijų formos
buvo: dieninė (dabar nuolatinė) – 3,5 metų ir neakivaizdinė (dabar ištęstinė) – 4 metai. Ketvirtame kurse studentai
galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų: Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis, Socialinis darbas su
neįgaliais žmonėmis, Socialinis darbas su turinčiais priklausomybes žmonėmis. Vykdant neuniversitetinių studijų
socialinio darbo programą diskutuota su praktikais, apklausti studentai, grįžę iš praktikos, įsiklausyta į absolventų
nuomonę ir todėl 2004 m. lapkritį patvirtintos dar trys naujos specializacijos: Socialinis darbas su šeima, Socialinių
paslaugų organizavimas ir Socialinių programų koordinavimas. Kurį laiką buvo vykdomos visos 6 specializacijos,
tačiau labiausiai pageidaujamos buvo paskutinės trys patvirtintosios, todėl šiandien yra vykdomos 2004 m. patvirtintos
specializacijos.
Kiekvienais metais periodiškai atliekamų apklausų rezultatai rodo, kad labiausiai studentų ir darbdavių yra
vertinamos specialybės žinos ir asmeninės žmogaus savybės. Galima akcentuoti tokias žinias: psichologijos, socialinio
darbo, administravimo, užimtumo, ekonomikos ir gebėjimus: dirbti komandoje, dirbti savarankiškai, planuoti ir
organizuoti, turėti situacijos analizės įgūdžių, teikti paslaugą. Pageidaujama tokių asmeninių savybių: analitinio
mąstymo, kūrybiškumo, sąžiningumo, iniciatyvumo, komunikabilumo, pasitikėjimo ir kt. Taip pat apklausos rodo, kad
socialinį darbą studijuoti labiausiai renkasi asmenys, besidomintys humanitariniais, socialiniais mokslais.
Pradėjus rengti socialinio darbo specialistus pagal neuniversitetinių studijų programą atsirado poreikis parengti
individualių studijų programą (2003), kuri padėtų studentams išlyginti aukštesniųjų studijų ir neuniversitetinių studijų
skirtumus ir gautų kolegijos baigimo diplomą. Tai buvo 34 kreditų programa, ją iš viso baigė 125 absolventai.
Nuo 2010 m. vykdoma 3 metų (nuolatinių) ir 4 metų (ištęstinių) studijų programa, o 2011 m. priimti studijuoti
socialinio darbo studijų programoje studentai jau mokosi pagal 180 europinių kreditų koleginių studijų programą,
kurioje vykdomos dalykinės - modulinės studijos, yra trys praktikos: pažintinė praktika, Įvadas į socialinį darbą,
įvadinė praktika Socialinė rūpyba, pagrindinė praktika Socialinio darbo resursai ir problemos, taip pat yra galimybė
rinktis studijuoti modulius ir dalykus pasirinktiniai.
Socialinių darbuotojų profesionalizacijos laikotarpis greitai užvers savo dvidešimties metų sukakties duris.
Reikia pripažinti, kad socialinių darbuotojų kaip ir kitų specialybių, poreikį lemia rinkos ekonomika, radikalūs politiniai
ir socialiniai pokyčiai visuomenėje. Panevėžio kolegijoje nuo 1995 m. iki 2011 m. parengti ir išleisti 883 (125
individualių studijų) jaunieji specialistai, iš viso 13 laidų. Absolventai anksčiau ar vėliau visi įsidarbina, o jų
įsidarbinimas atspindi šiandieninę situaciją, susiklosčiusią Lietuvos darbo rinkoje. Kol kas valstybė neturi pakankamai
lėšų steigti naujas darbo vietas, nors socialinių darbuotojų poreikį deklaruoja įvairios institucijos kaimuose ir kitose
socialiai nepalankiose vietose (kur gausu bedarbių ir skurdžiai gyvenančių, rizikos grupės šeimų, vaikų ir kt.). Darbo
vietos jauniesiems specialistams nekuriamos dėl lėšų stokos, o dirbantys aptarnauja po 20 - 30 klientų. Tačiau reikia
pripažinti, kad įsidarbinimo trukdžiai šiandien yra mokyklų, kurios rengia socialinius darbuotojus, gausa, dviejų
specialybių – socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo kompetencijos ribų susipynimas, Socialinės apsaugos ir
22

darbo ministerijos „tūpčiojimas“ ir ilgas neapsisprendimas, kad socialinį darbą turi dirbti specialistas, profesionalas,
turintis tam darbui žinių, nesutvarkyta galimybė tobulėti – kelti kvalifikaciją pagal veiklos sritį, neišspręsta socialinio
darbuotojo, kaip specialisto, daugiafunkcinė veikla, kuri menkina patį socialinį darbą. Vadinasi, reikia pradėti galvoti
apie specialistų, dirbančių socialinio darbo srityje įvairovę, kad galėtume labiau priartėti prie žmogaus problemos ir ją
spręsti profesionaliai.
3. Baigiamųjų darbų temų kryptingumas ir pasirinkimo tendencijos
Remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi galima išskirti tam tikrus pokyčių organizavimo orientyrus, kurie yra
aktualūs įgyvendinant pagrindinę profesinio rengimo koncepciją – ugdyti profesionalą ir pilietį. Jie turi būti svarbūs ir
reikšmingi rengiant socialinius darbuotojus dabar, kai jau yra sukaupta dvidešimties metų studijų organizavimo patirtis.
Kaip teigia N. P. Večkienė (2011), galima išskirti tris studijų organizavimo principų grupes:
1. Profesinio rengimo universalumo ir specifiškumo derinimas.
2. Laisvos asmenybės laisvoje visuomenėje idėjos realizavimas.
3. Asmenybės ir profesinio rengimo turinio priklausomybė nuo darbo turinio ir darbo rinkos kaitos.
Todėl baigiamojo darbo rašymas baigiant kolegiją parodo absolvento gebėjimą moksliškai ir praktiškai
parodyti socialinio darbo specialisto profesionalumą ir specifiškumą, nepriklausomai reikšti savo mintis, pastebėjimus ir
įžvalgas pasirenkant temą ir motyvuotai pateikti problemų sprendimo galimybes šiandienos ekonominėje ir socialinėje
situacijoje. Tol, kol studentai pradeda rašyti baigiamąjį darbą jie nueina ilgą pasirengimo kelią. Identifikuoja problemas,
renkasi problemos nagrinėjimo metodą, išmoksta taikyti pasirinktus metodus, atrinkti ir kaupti teorinę ir praktinę
medžiagą. Siekiant teorinių ir praktinių žinių darnos, teorinių dalykų žinių taikymo ne tik mokslo, bet ir praktikos
problemoms spręsti, padedami savarankiško analitinio darbo pamatai, formuojami būtini savarankiškų mokslinių darbų
rašymo gebėjimai, rašant referatus, projektus, kursinius darbus.
Kaip buvo minėta, nuo socialinių darbuotojų rengimo pradžios (1995) iki 2011 m. Panevėžio kolegijoje
parengta ir išleista 883 socialinio darbo specialistai. Reikia pažymėti, kad pirmoji laida (36 absolventai) laikė baigiamąjį
kvalifikavimo teorijos ir praktikos egzaminą. Iki 2003 m. 89 nuolatinių studijų studentai taip pat laikė baigiamąjį
kvalifikavimo egzaminą, o 107 ištęstinių studijų studentai jau rašė ir gynėsi baigiamuosius darbus. Vadinasi, iš 883
absolventų baigiamuosius darbus rašė 758 (žr. 1 lentelę).
Metai
Laida
Baigiamųjų darbų (egzaminų) dinamika pagal absolventų baigimo metus
Nuolatinės studijos Ištęstinės studijos Išlyginamosios studijos
Valstybinis Baigiamieji Valstybinis Baigiamieji Valstybinis Baigiamieji
egzaminas darbai egzaminas darbai egzaminas darbai
1999 1 36 – – – – – 36
1 lentelė
Bendras
skaičius
2000 2 21 – – 29 – – 50
2001 3 21 – – 30 – – 51
2002 4 22 – – - – – 22
2003 5 25 – – 48 – 60 133
2004 6 – 26 – 29 – 26 81
2005 7 – 28 – 26 – 23 77
2006 8 – 22 – 27 – – 49
2007 9 – 23 – 49 – 11 83
2008 10 – 23 – 58 – – 81
2009 11 – 24 – 44 – 5 73
2010 12 – 22 – 50 – – 72
2011 13 – 20 – 55 – – 75
125 188 – 445 – 125 883
Vienas iš pagrindinių baigiamųjų darbų temų bruožų yra jų aktualumas ir naujumas. Nors tai, be abejo,
atsispindi ir sociologų darbuose, tačiau socialinio darbo studentai, būdami ypač arti kasdienio gyvenimo realybės ir
socialinių problemų, akcentuoja tai, kas yra svarbiausia ir būtiniausia dabartiniu metu. Kadangi socialiniuose moksluose
socialinis darbas išsiskiria kaip praktinė specialybė, šioje srityje atliekami tyrimai turi ir savitų aspektų. Vienas iš tokių
išskirtinių bruožų yra socialinio darbo tyrimo taikomumas. Kaip teigia dr. J. Pivorienė (2001), jų tikslas yra ne tik
pažinti socialinę realybę, bet ir vystyti bei tobulinti praktiką. Tai ypač aktualu dar ir dėl to, kad socialinis darbas
jauniausia – socialinių mokslų specialybė Lietuvoje, siekianti įsitvirtinti tarp kitų socialinių mokslų universitetuose bei
kolegijose, kartu ieškodama savo – kaip mokslo ir praktikos – nišos šalyje. Tokia situacija ypač palanki kūrybiškiems
studentams. Fundamentaliąją socialinio darbo pusę jie gali apčiuopti paskaitose, o taikomąją turi atrasti ir tobulinti
patys.
Šiuo atveju studentai patys turi apibrėžti problemas taip, kad jas sprendžiant būtų galima naudoti socialinio
darbo metodus čia ir dabar. Šiandien Panevėžio kolegijos absolventų vykdytų tyrimų problematiką galima grupuoti
23

pagal klientų grupes, socialinių darbuotojų atliekamas funkcijas, veiklos sritis. Iš 883 absolventų, baigusių Panevėžio
kolegiją, baigiamuosius darbus rašė 758, jų tematika suskirstyta į 10 pagrindinių probleminių krypčių. Nuo 2009 m.
atsiranda vienuolikta problemų grupė – socialinis darbas su pacientais. Tokį suskirstymą būtų galima vertinti dviem
aspektais: sritys, kurias dažniausiai pasirenka studentai, rašydami baigiamuosius darbus, rodo, kad jose yra vykdomas
socialinis darbas ir todėl atlikti tyrimus nėra sudėtinga. O sritys, kurias renkasi mažiausiai, rodo tam tikrą tyrimų
ribotumą, t. y. erdvę, į kurią mažiausiai studentai yra įsitraukę ir kurioje galbūt nepakankamai atliekamas socialinis
darbas. Pokalbiuose su studentais renkantis baigiamojo darbo temą visada iškyla dilema: ar tema, kurią norima
nagrinėti, priklauso socialinio darbo sričiai, ar tai bus labiau sociologinė tema? Įvertinat tai, kad socialinis darbas yra
daugiadisciplininė profesija, temos, kurios yra sociologinio pobūdžio, atrodo nėra blogos temos. Svarbu suformuluoti
problemą, įvardyti ją ir ištyrus pateikti rekomendacijas jos galimam sprendimui.
Prioritetinės studentų dėmesio sritys renkantis baigiamųjų darbų temas yra šeima, darbas su vaikais, rizikos
grupės asmenys, žmonės su negalia, institucinis socialinis darbas, socialinės paslaugos.
Daugiausia darbų rašyta apie darbą su vaikais. Rašytus darbus galima suskirstyti į tris problemines grupes:
vaikų problemos mokykloje, socialinio elgesio korekcija, socialinės problemos šeimoje ir globos namuose. Rašytuose
darbuose nagrinėtos problemos: vaikų poreikių tenkinimas, vaiko situacija šeimoje, esančioje socialinėje rizikoje, vaikų
ir paauglių socializacijos problemos, socialinės aplinkos įtaka asmenybės vystymuisi, tėvų skyrybų įtaka vaiko
asmenybei, darbas su vaikais, netekusiais tėvų, ir kt.
Antroji pagal dydį nagrinėjamų temų grupė yra socialinis darbas su šeima. Daugiausia rašyta darbų apie šeimų
problemas auginant neįgalų vaiką, socialinės rizikos šeimų situaciją ir jų poreikių tenkinimą, tėvų ir vaikų bendravimo
sunkumus ir nesusikalbėjimą paauglystės amžiuje. Vaikų ir darbo su šeima domėjimąsi skatina dar ir tai, kad dauguma
studentų yra pakankamai jauno amžius, situacijos, kurias reikia aptarti ir ištirti darbuose, yra artimos ir pažįstamos,
todėl nėra sunku sudaryti anketas, gauti rezultatus ir po to juos interpretuoti. Darbų rašymas apie darbą su vaikais
ryškiai išsiskiria 2004 - 2007 m., nes tuo laiku studentai aktyviai atliko praktiką mokyklose, o tai lėmė ir jų pasirinkimą
rašyti baigiamąjį darbą apie vaikus. Priėmus sprendimą, kad socialinis darbas su vaikais turi būti vykdomas dirbant su
šeima, į mokyklas atlikti praktikos nuspręsta nesiusti studentų, nes tai institucija, kurioje turi dirbti socialinis pedagogas.
Rašant darbus apie šeimas, buvo tirtos socialiai silpnos šeimos, rašyta apie skyrybas, smurtą prieš vaikus, prieš moteris,
apie daugiavaikes šeimas, šeimynas, vienišas mamas ir tėčius, taip pat analizuota vaikų globa ir įvaikinimas, socialinio
darbuotojo vaidmuo, sprendžiant tėvų ir paauglių bendravimo problemas ir socialinę paramą šeimoms.
Trečioji pakankamai populiari tema yra institucinis socialinis darbas. Studentai nagrinėja socialinio darbuotojo
patirtį, sunkumus globos namuose, užimtumo centruose, sveikatos priežiūros ir bendrojo lavinimo institucijose. Rašyti
darbai apie Panevėžio psichikos sveikatos centro socialinio darbo patirtį, socialinio darbuotojo vaidmenį Joniškio
psichikos sveikatos centre, Panevėžio miesto nevyriausybinių organizacijų paramą pagyvenusiems žmonėms, socialinio
darbuotojo veiklą dienos užimtumo centre, pensionato gyventojų poreikius, pateikta jaunuolių ugdymo centrų
lyginamoji analizė, nagrinėta vaikų teisių apsaugos tarnybos prevencinė ir socialinė veikla ir kt.
Šalia tradicinės šeimos ir vaiko tematikos labai dažnai tiriamas yra neįgalumas. Apie fizinį neįgalumą rašyti
27, o apie proto, psichinę negalią – 36 darbai. Susidomėjimas šia tematika siejamas su studentų atliekama praktika
globos namuose ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Nemaža dalis absolventų iš ištęstinių
studijų yra dirbantys su žmonėmis, turinčiais negalią, ir todėl renkasi rašyti baigiamąjį darbą ta tema. Baigiamuosiuose
darbuose tiriami įvairūs fizinio ir psichinio neįgalumo aspektai, analizuojama fizinę ir proto negalią turinčių asmenų
savarankiškumas, poreikiai, socialinė adaptacija, integracija į darbo rinką, aplinkos pritaikymas neįgaliems asmenims ir
jų šeimoms, bendravimas su asmenimis turinčiais, fizinę ir proto negalią, ir kt.
Pastaraisiais metais sumažėjus dėmesiui tokioms temoms kaip socialinis darbas su senais ir vienišais
asmenimis, socialinės paslaugos, atsirado darbai apie socialinio darbuotojo profesijos vietą ir problemiškumą šiandienos
socialinio darbo erdvėje, taip pat darbo su pacientais ypatumus (žr. 2 lentelę). Metai sujungti į tris grupes, po ketverius
metus, tačiau tai neturi išskirtinės reikšmės. Tokį suskirstymą lėmė noras glausčiau parodyti krypčių pasirinkimo
dinamiką pagal baigimo metus.
Absolventų baigiamųjų darbų tematika pagal studijų baigimo metus
2 lentelė
Baigiamųjų darbų teminės grupės
2000 - 2003 2004 - 2007 2008 - 2011 Iš viso
vnt. % vnt. % vnt. % vnt. %
1. Socialinis darbas su vaikais. 9 5,4 72 24,8 53 17,5 134 17,6
2. Socialinis darbas su šeima. 36 21,6 30 10,3 62 20,6 128 16,8
3. Institucinis socialinis darbas (socialinio
darbo organizavimas).
26 15,6 36 12,4 45 15,0 107 14,2
4. Socialinis darbas su asmenimis turinčiais
negalią.
36 21,5 30 10,3 23 7,6 89 11,7
5. Socialinis darbas su rizikos grupės
asmenimis.
12 7,2 29 10,0 22 7,3 63 8,4
6. Socialinės paslaugos. 28 16,7 25 8,7 10 3,3 63 8,4
7. Socialinis darbas su senais ir vienišais 9 5,4 24 8,3 16 5,4 49 6,5
24

Baigiamųjų darbų teminės grupės
2000 - 2003 2004 - 2007 2008 - 2011 Iš viso
vnt. % vnt. % vnt. % vnt. %
asmenimis.
8. Socialinis darbas bendruomenėje. 3 1,8 15 5,2 26 8,7 44 5,7
9. Socialinio darbuotojo profesija. 1 0,6 14 4,8 25 8,2 40 5,3
10. Pagalba krizių atveju. 7 4,2 15 5,2 16 5,4 38 5,1
11. Socialinis darbas su pacientais. – – – – 3 1,0 3 0,3
Iš viso: 167 100 290 100 301 100 758 100
4. Tirtų problemų ir teiktų pasiūlymų edukacinė ir socialinė vertė
Analizuojant socialinio darbo studentų rašytų baigiamųjų darbų problematiką galima išskirti tris pagrindinius
tyrimo problemos pasirinkimo ir analizę skatinančius veiksnius: praktikos vietą, dėstytojo (darbo vadovo) ir studento
asmeninį susidomėjimą ir suinteresuotumą. Šie veiksniai turėjo ir turi reikšmės išlaikant nagrinėjamų temų tęstinumą ir
nesikartojimą. Nors studentų pasirenkamos temos yra įdomios ir originalios, tačiau reikia pripažinti, kad dalis jų būna
stagnacinės ir negyvybingos. Tad socialinio darbo katedros dėstytojams ir studentams reikia ieškoti tiek naujų temų,
tiek naujų požiūrių į jau analizuotus reiškinius. Kitas kelias novatoriškumui galėtų būti įvairesnių tyrimo metodų
naudojimas, rašant baigiamąjį darbą. Todėl apžvelgiant baigiamuosius darbus atsiskleidžia darbuose naudojamų tyrimų
dinamika. Pirmųjų laidų absolventai atliko tik kiekybinius tyrimus. Kokybiniai tyrimai baigiamuosiuose darbuose
pradėti naudoti tik nuo 2006 m. Vėliau, kiekvienais metais du ir daugiau studentų rašydami darbus renkasi kokybinį
tyrimą. Kaip teigia dr. J. Pivorienė, kokybinių tyrimų populiarumas labai ryškus socialiniuose moksluose, tačiau iš visų
socialinių mokslų socialinis darbas yra glaudžiausiai susijęs su kokybiniais tyrimais, nes jie leidžia ne tik įsigilinti į
problemą, bet ir suderinti problemos analizę su socialinio darbo metodais. Tačiau kokybinių tyrimų naudojimas turi ir
neigiamų aspektų. Ignoruojant ir nuvertinant kiekybinius tyrimo metodus, iškyla pavojus prarasti visumos suvokimą,
nes norint kalbėti apie socialinę realybę reikalingas aiškus ir tikslus pagrindas, kurį suteikia kiekybiniai tyrimai.
Kad ir koks būtų naudojamas tyrimo metodas, rašant baigiamuosius darbus labai svarbu yra aiškiai ir
moksliškai suformuluoti tyrimo problemą. Teigiama, kad sugalvoti problemą, ją apibrėžti yra sunkiau, negu ją išspręsti.
Labai svarbu išsiaiškinti, ar tai, kas bus tiriama, tikrai yra nežinoma ir nauja, ar tai kas bus ištirta, turės resursų
problemai realizuoti. Daugelis problemų, kurios yra studentų imamos tirti, jau yra žinomos, tad studentui reikia suvokti
ir pasiūlyti tos problemos ne tik tyrimo, bet ir sprendimo būdą. Studento baigiamojo darbo rašymas ir problemos
tyrimas turi tris svarbius veiksnius: problemos formulavimo, ištyrimo ir sprendimo pasiūlymo. Paprastai tyrimai
atliekami tam, kad būtų atsakyta į iškeltus klausimus, bet tyrimai turi ir kitą unikalią savybę, kad juos atliekant dažnai
iškyla daugiau klausimų negu atsakymų. Todėl atlikus vieną tyrimą galima planuoti kitą, kad būtų atsakyta į iškilusias
naujas problemas. Galima daryti išvadą, kad problemų įvairovę gali praplėsti jau nagrinėtos ir aptartos problemos
anksčiau rašytuose darbuose, o jų formulavimas aktualizuojantis šiandienos situaciją turėtų perimamumo ir tęstinumo
savybę išsaugojant ir pagilinant studentų žinių raidą ir kitimą. Studentai, būsimi socialinio darbo specialistai, kol kas
tebėra savo srities pradininkai ir turi dideles galimybes rinktis, nes neišnaudotų tyrimų potencialą atspindi ne tik į akiratį
nepatekusios problemos, bet ir tirtų problemų analizės lygiai. Reikia pabrėžti, kad tirtos problemos yra mikrolygio,
vadinasi, darbų vadovai, padėdami pasirinkti darbo temą, formuluodami problemą, gali pasiūlyti rinktis jau tirtą
problemą ištirti mezolygiu. Nors mikrolygis yra arčiau socialinio darbo praktikos, tačiau reikėtų siūlyti studentams imtis
problemų tyrimo šalies, apskrities mastu, teikti pasiūlymų gerinti visuomenės gyvenimo kokybę ir taip prisidėti prie
socialinio darbo, kaip profesijos vystymo. 3 lentelėje pateikiama po 5 pavyzdžius iš dažniausiai analizuojamų problemų
baigiamuosiuose darbuose ir siūlomi sprendimai bei galimybė tęsti juos kituose darbuose ir kitu lygiu.
Analizuotų problemų
grupė ir baigiamojo darbo
tema
Šeima, kurios nariai atlieka
bausmę
Šeimos įtaka vaiko
socializacijai
Nepilna šeima
Tirtų problemų mikrolygiu galimybė realizuoti makrolygiu (2010 - 2011)
3 lentelė
Nustatytos problemos Siūlyti sprendimai Galimybė tęsti tyrimus
Socialinis darbas su šeima
Patiriama socialinė atskirtis Siūlomos prevencinės
priemonės
Trūksta saugios aplinkos, Domėtis vaikų gyvenimu ir
bendravimo
kalbėtis
Didesnė skurdo riba,
Reikalingos savipagalbos
neatliekamos visos šeimos grupės, socialinio darbuotojo
funkcijos
pagalba
Socialinės rizikos šeima Kyla pavojus vaiko socializacijai Didinti socialinių paslaugų
paketą, dirbti prevencinį darbą
Gausių šeimų motinų
psichosocialinė būsena
Menkai patenkinama rekreacinė
funkcija, noras būti įvertintoms
ir pripažintoms
Reikalinga psichologo,
tėvystės įgūdžių ugdymo,
konsultacijų vaikų auklėjimo
Prevencijos priemonių
veiksmingumas
Problema, kuri visada aktuali
Valstybės vykdoma nepilnų
šeimų politika
Valstybės vykdoma socialinė
rizikos šeimų politika
Valstybės vykdoma
daugiavaikių šeimų politika
25

Analizuotų problemų
grupė ir baigiamojo darbo
tema
Žiniasklaidos poveikio
paaugliams prevencija
Emigrantų tėvų vaikų
socialinės problemos ir
globos užtikrinimas
Vaikų, gyvenančių globos
namuose, situacija ir
adaptacija
Paauglių agresyvumą
lemiantys veiksniai
Socialinio darbuotojo veikla
ligoninėje
NVO vaidmuo sprendžiant
smurto prieš moteris
problemas
Neįgaliųjų įsidarbinimo
galimybės socialinėse
įmonėse
Globos namų gyventojų
socialinių poreikių
tenkinimas
Socialinių įgūdžių ugdymas
specialiojoje mokykloje
Nustatytos problemos Siūlyti sprendimai Galimybė tęsti tyrimus
Daug laiko praleidžia prie
televizoriaus, kompiuterio
Pamokų praleidinėjimas, menka
mokymosi motyvacija,
psichologinės problemos,
jungiasi į neformalias grupes
Padidėjęs noras būti pripažintam,
pastebėtam, nesugebėjimas
kontroliuoti savo veiksmų,
suderinti norų ir galimybių
Tėvų auklėjimo spragos ir
bendravimo su vaikais stoka
Keičiasi paciento socialiniai
ryšiai, sutrinka socialinių
poreikių tenkinimas, trūksta
informacijos apie ligą, galimas
socialines paslaugas
Opi visuomenės problema,
darbas, reikalaujantis
pasitikėjimo ir konfidencialumo
Bendruomenės dalis, kuri yra
lengvai pažeidžiama, nuvertina
save, nenuspėjama
Globos namų gyventojams
trūksta informacijos apie
teikiamas paslaugas, menka jų
įvairovė
Mokykla po šeimos turi būti
antra institucija, suteikianti
vaikui saugumą ir galimybę
socialiai ugdytis
klausimais pagalba
Socialinis darbas su vaikais
Reikia diskusijų, galimybės
kontroliuoti informacines
priemones, motyvuoti kitai
užimtumo veiklai
Individualus darbas, glaudesni
ryšiai su globėjais, pagal
galimybes ir tėvais, nustatyti
laikiną vaiko globą
Laukia pagalbos ne tik iš
auklėtojų ar socialinių
darbuotojų, bet ir iš
visuomenės
Socialinis darbas institucijoje
Būtinas komandinis darbas:
mokytojas, tėvai, socialinis
pedagogas, psichologas
Socialinio darbuotojo poreikis
ir komandinis darbas
Aktyvinti savanorišką veiklą,
identifikuoti problemas ir
teikti siūlymus
Socialinių įmonių poreikis ir
veikla pagal paskirtį
Nustatyti socialinio darbuotojo
pareigybių apibrėžtumą,
profesijos kompetencijas
Profesionalių specialistų
komanda
Informacinių priemonių
kontrolė vykdant įstatymus
Vyriausybės priimtų
sprendimų veiksmingumas ir
nauda vaikui
Socialinės integracijos
trukdžiai, išėjus iš globos
namų
Komandinio darbo
veiksmingumas
Įstatymų apie pacientų
gyvenimo kokybę sveikatos
priežiūros institucijose
veiksmingumas
Savivaldybių ir seniūnijų
valdininkų funkcijos
sprendžiant moterų saugumą
Trukdžiai, neleidžiantys plėstis
socialinėms įmonėms,
valstybės parama
Socialinių paslaugų, teikiamų
globos namuose, lyginamoji
analizė
Ar reikia ugdymo įstaigoje
socialinio darbuotojo?
5. Išvados
Literatūra
1. Panevėžio kolegijos Socialinio darbo katedroje vykdoma socialinio darbo studijų programa yra sukaupusi
nemažą baigiamųjų darbų rašymo patirtį, o tirtos problemos turi praktinę taikomąją vertę.
2. Baigiamųjų darbų rašymas yra absolvento galimybė sisteminti teorines, praktines žinias vertybių pagrindu,
išanalizuoti ir įvertinti skirtingas intervencijų strategijas socialiniame darbe su individu, šeima, grupe ir
bendruomene, įsigilinti į socialinius procesus ir pozityviai prisidėti prie visuomenės raidos.
3. Dalies darbų problematika apsiriboja poreikių tyrimu ir paslaugų pritaikomumu, mažai naudojamas
kokybinis metodas, mažai praktikuojamas socialinių problemų tyrimas valstybiniu požiūriu.
4. Vystant socialinį darbą kaip praktinę veiklą ir mokslą būtina skatinti studentus rašant baigiamuosius
darbus gilintis į socialinio gyvenimo įvairovę, pasirinktas problemas įvairiais lygiais, derinant kiekybinius
ir kokybinius tyrimo metodus.
5. Renkantis tyrimo problemą skatinti studentus imtis jau tirtų problemų ir daryti lyginamąją analizę, įvedant
socialinio gyvenimo realijos dinamiką tam tikroje laiko atkarpoje.
1. Degutis, Mindaugas. Socialinių tyrimų metodologija. Kaunas, 1999.
2. Carole Sutton. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius, 1999. ISBN 9986-9357-0-9.
3. Johnson, Louise C. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2001. ISBN 9986-9357-2-5.
4. Leliugienė, Irena. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas, 1997.
5. Pivorienė, Jolanta. SRPSC tezių apžvalga. Konferencijos, skirtos socialinio darbuotojo profesijos 10-čiui Lietuvoje, pranešimų
rinkinys. Utena, 2001, p. 13 - 18.
6. Večkienė, Nijolė. Pasirengimas socialiniam darbui kintančioje socialinėje aplinkoje. Konferencijos, skirtos socialinio
darbuotojo profesijos 10-čiui Lietuvoje, pranešimų rinkinys. Utena, 2001, p. 7 - 12.
26

Students’ Conducted Research Experience in Specialists’ Training
Summary. The article analyzes Panevezys College Social Work study programme students’ research topics orientation
and choice trends. The research revealed that during writing of the final papers considerable experience was
accumulated and research problems have practical application value and their further study may be continued.
Key words: final paper, social worker, a problem, social work with a family, social work with children, institutional
social work.
27