Darbo medicina - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

14
5.9.Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus) nefritu. Tarp visų jungiamojo audinio
ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pablogina ligonio būklę
ir prognozę. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą pastaruoju metu
pasiekta nemaža pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenka griebtis invazinės
diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl vadinamosios
pulsterapijos su ciklofosfamidu ir metilprednizolonu.
5.10.Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiais antikūnais
dažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė ir pusmenulinis
glomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C –
ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3.
Mikroskopinio poliangito ir pusmėnulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimas
teigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios ligos yra
palyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerus rezultatus.
5.11.Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino –
Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visišku
pasveikimu, bet gali sukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarp
vaikų. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąją
inkstinę krizę su greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija.
5.12.Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstų
sindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausių
medicinos specialybių gydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir
anesteziologai, kt.). Iki “dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc.
mirštamumą, bet ir šiandien jis išlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys skiriamas
prevencijai – dažniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzinė terapija).
5.13.Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų nefrologijos
sindromų kategorijai. Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijos
problema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo
pandemine liga. Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina
mirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų.
5.14.Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomis
hemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo metodas
yra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis peritoninėmis
dializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji dauguma ligonių ją
atlieka patys.
6. Rekomenduojama literatūra:
6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V.,
Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p.
6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios.
2005, V, 384 p.
6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1,
2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001.
7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.
Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas.
Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai
paruošti pagal ciklo programą. Klausimuose yra teorinė ir
praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą.
8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
klinikų nefrologijos skyrius.
10. Rezidentų vadovai:
Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos