Darbo medicina - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

VILNIAUS UNIVERSITETAS 

PATVIRTINTA: 

Medicinos fakulteto tarybos 

posėdyje 2006 m. balandžio mėn. 20 d. 

protokolo Nr. 11 (511) 

Vilniaus universiteto 

Senato komisijos posėdyje 

2006 m. gegužės mėn. 4 d. 

protokolo Nr. SK-2006-7 

DARBO MEDICINOS 

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA 

Vilniaus universiteto rektorius 

.............................. akad. B.Juodka 

(parašas) 

A. V. 

Rezidentūros programos 

rengimo vadovai 

(parašas) 

(parašas) 

doc. V. Šapoka 

doc. A. Urbelis 

Vilnius, 2006 m. balandis

2 

Rezidentūros studijų programos duomenys 

Rezidentūros studijų programa 

Studijų sritis 

Studijų kryptis 

Studijų rūšis 

Darbo medicina 

biomedicinos mokslai 

medicina 

rezidentūra 

Studijų trukmė (metais) 4 

Programos apimtis kreditais 176 

Būtina stojančiojo kvalifikacija 

Suteikiama profesinė kvalifikacija 

Medicinos gydytojo 

Darbo medicinos gydytojo 

Programos rengimo grupė 

Eil. 

Nr. 

Pedagoginis vardas 

(mokslo laipsnis), 

vardas, pavardė 

Pareigos 

Telefonas 

(darbo ir 

mobilusis) 

Elektroninis paštas 

1. Doc.A.Urbelis Visuomenės 239 87 36 algimantas.urbelis@mf.vu.lt 

sveikatos instituto 

docentas 

2. Doc. I. Misevičius 273 25 52 imantasm@yahoo.com

3 

TURINYS 

1. Tituliniai puslapiai .................................................................................................. 1 

1.1 Titulinis puslapis ................................................................................. ...1 

1.2 Antrasis titulinis puslapis .................................................................... ...2 

2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) ................. 4 

3. Programos paskirtis ir tikslai .................................................................................. 4 

4 Programos sandara ir turinys............................................ ....................................... 5 

5 Studijų vykdymas.....................................................................................................6 

6 Dėstytojai ................................................................................................................. 9 

7 Programos aprūpinimas ...................................... ......................................................9 

8. Išoriniai ryšiai .......................................................................................................... 10 

9.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas..........................................................................10 

10. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija .....................................................11 

PRIEDAI: 

P1. Dalyko (ciklo) modulio programos ........................ ......................................... 12 

P2. Numatomų dėstytojų ir rezidentų vadovų, koordinatorių sąrašai ....................103 

P4. Priėmimo į vilniaus universiteto internatūros ir rezidentūros studijas 

2006 m. tvarka.....................................................................................................198 

P5. Įsakymas dėl rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos.......................208 

P6. Įsakymas dėl komisijos darbo reglamento...........................................................209 

P7. Įsakymas dėl rezidentūros bazių..........................................................................210 

P8. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas.............212 

P9. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio protokolas...........214 

P10.Rezidento praktinio mokymo sutartis...................................................................216

4 

Programos paskirtis ir tikslai 

Paskirtis – trečiosios pakopos universitetinės medicinos studijos, skirtos specialisto 

paruošimui. 

Teisiniai aktai, kuriais grindžiama programa 

LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr 1359 “Dėl gydytojų rengimo”. 

LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministrų 2004 06 17 įsakymas 

Nr. ISAK-969/V-445 “Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės 

medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir 

vertinimo nuostatų patvirtinimo”. 

LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymas Nr. ISAK-1310 “Dėl medicinos, 

odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo”. 

Profesinės kvalifikacijos normos. 

1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/686/EEB dėl dantų gydytojų diplomų, 

pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant 

priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsteigimo teise ir laisve teikti paslaugas. 

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/16/EEB, skirta padėti laisvam gydytojų 

judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų 

abipusiam pripažinimui. 

Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentas, 2004 

vasario 5. 

Studijų tikslai 

1. Suteikti žinias ir įgyti praktinius įgūdžius, atitinkančius darbo medicinos gydytojo 

specialybės kvalifikaciniams reikalavimams. 

2. Lavinti dalykines, žmogiškąsias, moralines savybes bei etikos normų laikymąsi 

klinikinėje medicinoje. 

3. Formuoti mokslinio darbo įgūdžius. 

Studijų rezultatai 

1. Įgyjamos žinios, atitinkančios darbo medicinos gydytojo profesiniams kvalifikaciniams 

reikalavimams. 

2. Įgyjami gebėjimai, atitinkantys darbo medicinos gydytojui reikalingiems praktiniams 

įgūdžiams. 

3. Įgyjama darbo medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija.

5 

4. Programos sudėtis ir turinys 

Studijų apimtis: 4-eri metai, 176 kreditai. 

Praktinė dalis – 6693 val., teorinė dalis – 347 val. Iš viso 7 040 val. 

Pirmuosius 2 metus studijuoja kaip ir kiti vidaus ligų profilio rezidentai - vidaus ligų 

specialybės profilinėse klinikose. 

Pirmųjų dviejų metų programa sudaro bazinio išsilavinimo bloką. 

Pirmųjų dviejų metų programa 

Eil.nr. Ciklas Mėnesiai Kreditai 

1. Nefrologija 1 4 

2. Hematologija 1,5 6 

3. Endokrinologija 1,5 6 

4. Gastroenterologija ir dietologija 1,5 6 

5. Dermatovenerologija 1 4 

6. Onkologija 1 4 

7. Kardiologija ir reanimacija 3 12 

8. Pulmonologija 1,5 6 

9. Alergologija 1 4 

10. Infekcinės ligos 1 4 

11. Geriatrija 1,5 6 

12. Reumatologija 1 4 

13. Neurologija 1 4 

11. Radiologija 1 4 

12. Anesteziologija, reanimacija 1 4 

13. Vidaus ligų diferencinė diagnostika 1,5 6 

14. Elektyvinis ciklas: genetika arba 

patologija arba psichiatrija arba 

laboratorinė medicina 

1 4 

Paskaitos 2 val. per sav. (viso 176 val.) 

Seminarai 2 val. kas antrą sav. (viso 88 val.). 

Po kiekvieno pabaigto ciklo laikoma įskaita ir rezidento teorinės žinios ir praktiniai 

gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Ją išlaikius gaunamas parašas, 

pažymintis sėkmingą ciklo pabaigimą. Dviejų metų bazinės studijos laikomos pabaigtomis, jeigu 

rezidentas surenka visų programoje numatytų ciklų įskaitų parašus ir pateikia paruoštą ir (arba) 

atspausdintą mokslinį straipsnį arba jo kopiją. 

Trečiaisiais ir ketvirtaisiais rezidentūros metais studijuojama profesinė sveikata, darbo 

sauga, profesinių ligų patologija, atliekama visų bazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė reta 

profesinių ligų patologija bei profesinių ligų diferencinė diagnostika, pritaikoma praktikoje įgyti 

klinikiniai įgūdžiai, įsisavinami profesinių ligų pažeistų organų ir sistemų funkciniai tyrimai. 

Pabaigiamas mokslinis darbas, kuris apibendrinamas straipsniu (-iais) recenzuojamoje Lietuvos ar

6 

užsienio spaudoje ir moksliniu referatu. Šiais rezidentūros metais, derindami su klinikiniu darbu, 

rezidentai lanko etikos, profilaktinės medicinos ir klinikinės epidemiologijos paskaitas. 

Įvykdžius ketverių metų darbo medicinos gydytojo rezidentūros studijas, laikomas 

baigiamasis egzaminas. Sėkmingai išlaikius baigiamąjį egzaminą, suteikiama darbo medicinos 

gydytojo profesinė kvalifikacija. 

Trečiųjų ir ketvirtųjų metų rezidentūros programa 

Eil. 

Dalykas Mėnesiai Kreditai 

Nr. 

1. Bendroji darbo medicina 5 20 

2. Profesinės ligos 8 32 

2. Sveikatos teisė 1 4 

3. Darbo sauga ir sveikata 1 4 

5. Darbingumo ir neįgalumo ekspertizė 1 4 

4. Profesinė epidemiologija ir biostatistika 1 4 

4. Profesinės sveikatos įvadas 3 12 

5. Profesinės sveikatos priežiūra 2 8 

VISO 22 88 

* Darbas derinamas su moksliniu darbu, diagnostinių ir kitų procedūrų atlikimu. 

Numatomi 44 seminarai po 2 val. (88 val.). 

5. Studijų vykdymas 

Darbo diena, darbo savaitė – numatoma 8 val. darbo dienos trukmė, 40 val. darbo savaitė. 

Pagal Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros 2004 vasario 5 dienos 

reglamentą rezidentui numatomi 4 budėjimai per mėnesį. Budėjimų valandos atimamos iš savaitės 

darbo valandų. Tokiu būdu darbo savaitės valandos sutrumpėja. Jeigu rezidentas budi 4 kartus per 

mėn., t.y. vidutiniškai vieną kartą per savaitę, tai darbo savaitė sutrumpėja iki 28 val., t.y. – 5,6 val. 

per dieną. 

Darbo dienos organizavimas 

Darbas prasideda 7 arba 8 val. ryte (priklausomai nuo darbo organizavimo atskiruose 

padaliniuose). Darbo laiko grafikas ambulatorinėje grandyje gali būti ir kitoks, tame tarpe ir 

slenkantis. Rezidentas privalo dalyvauti rytiniame gydytojų susirinkime. Po budėjimo jis atsiskaito 

už atliktą darbą. Vadovaujant ir prižiūrint rezidento vadovui, kuruoja jam priskirtus ligonius. 

Darbas su ligoniais: rytines ir dienines vizitacijos, medicinos dokumentų (ligos istorijų, išrašų, 

formų ir t.t.) pildymas ir tvarkymas, tyrimo ir gydymo plano sudarymas, tyrimų organizavimas ir jų 

įvertinimas bei aptarimas su gydančiu gydytoju ir (arba) skyriaus vedėju, rezidento vadovu. Pradinį

7 

ir (arba) vėliau keičiamą tyrimų ir gydymo planą rezidentas privalo aptarti su gydančiu gydytoju ar 

rezidento vadovu. Jam nesant - su skyriaus vedėjų, vyr. ordinatoriumi ar klinikos vadovu. 

Laboratorinių ir instrumentinių bei kitų tyrimų duomenis išanalizuoja savarankiškai ir savo išvadas 

vertinimui pateikia rezidentų vadovui arba skyriaus vadovui. Rezidentai dalyvauja bendrose 

vizitacijose, susirinkimuose, konsiliumuose, konsultacijose, klinikinėse – patologinėse 

konferencijose ir t.t. Jeigu rezidentas budi kartą per savaitę po 12 val. ir darbą pradeda 8 val. - darbą 

klinikoje baigia 13 40 val. Budėjimų valandoms pagal atitinkamą skyriaus tvarką esant trumpesnėms, 

darbo diena atitinkamai pailgėja. Rezidentai budėjimų metu dirba budinčio gydytojo priežiūroje. Jie 

savarankiškai arba kartu su budinčiu gydytoju apžiūri naujus bei klinikoje gydomus ligonius, pildo 

ir tvarko reikiamą medicininę dokumentaciją, surašo ligos istorijas, numato tyrimo bei gydymo 

planą. Sutvarkytą medicininę dokumentaciją pasirašo ir pateikia vertinimui budinčiam gydytojui, 

kuris viską patikrinęs, tai patvirtina savo parašu ir antspaudu. 

Nurodžius klinikos, skyriaus ar rezidento vadovui, parengia medžiagą pacientų aptarimams 

vizitacijų, konsiliumu metu, ruošia pranešimus klinikinėms – patologinėms konferencijoms ir 

seminarams. Rezidento paruoštą medžiagą įvertina rezidentūros vadovas. Rezidentai privalo 

dalyvauti ne tik visose rezidentūros programoje numatytose paskaitose, seminaruose, bet ir klinikos, 

skyriaus bei ligoninės organizuojamuose klinikiniuose renginiuose (jeigu tik šie renginiai nesikerta 

su rezidentūros programoje numatytais darbais), turi teisę juose daryti pranešimus, užduoti 

klausimus, dalyvauti diskusijose. 

Cikluose, vykstančiuose Visuomenės sveikatos institute, prisilaikoma Medicinos fakulteto 

teorinių katedrų dienotvarkės: darbo pradžia – 7 30 , pabaiga – 16 00 , pietų pertrauka – 12 00 -12 30 . 

Savarankiškumo laipsnis, jo keitimasis rezidentūros eigoje. 

Pirmaisiais ir antraisiais rezidentūros metais studijuojama kartu su kitais vidaus ligų profilio 

rezidentais bazines vidaus ligų disciplinas: nefrologiją, hematologiją, endokrinologiją, 

gastroenterologiją ir dietologiją, dermatovenerologiją, onkologiją, kardiologiją ir reanimaciją, 

pulmonologiją, alergologiją, infekcines ligas, geriatriją, reumatologiją, neurologiją, radiologiją, 

anesteziologiją, reanimaciją, vidaus ligų diferencinę diagnostiką ir elektyvinį ciklą: genetiką arba 

patologiją arba psichiatriją arba laboratorinę mediciną. 

Tai pradiniai studijų metai ir rezidentų savarankiškumo laipsnis palyginus yra nedidelis: 

visus savo veiksmus rezidentas derina su savo vadovu, stebi procedūras, kurias atlieka gydytojai. 

Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, neišeinant iš pirmųjų dviejų metų studijų įgytų praktikinio darbo 

kompetencijos ribų, dirba profesinių ligų skyriuose: kuruoja ligonius, tvarko medicininę 

dokumentaciją, atlieka ligoniams reikiamus tyrimus. Greta rezidento parašo medicinėje 

dokumentacijoje privalo būti ir rezidento vadovo parašas, patvirtinantis rezidento priimtų

8 

sprendimų teisingumą. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais rezidentas atlieka konsultacinį 

darbą. Konsultacinis darbas tiek konsultacinėje poliklinikoje, tiek ir kituose ne terapinio profilio 

stacionarų skyriuose vykdomas rezidento vadovo priežiūroje. 

Gebėjimų seka 

Rezidento gebėjimai didėja priklausomai nuo įsisavintų disciplinų ir praktikinių įgūdžių. 

Pirmaisiais ir antraisiais metais gebėjimai pasiekiami iki tokio lygio, kad įsisavinami teoriniai ir 

praktiniai nefrologijos, hematologijos, endokrinologijos, gastroenterologijos ir dietologijos, 

dermatovenerologijos, onkologijos, kardiologijos ir reanimacijos, pulmonologijos, alergologijos, 

infekcinių ligų, geriatrijos, reumatologijos, neurologijos, radiologijos, anesteziologijos, 

reanimacijos, vidaus ligų diferencinės diagnostikos pagrindai. Sėkmingai pabaigus atskiras 

disciplinas, gebėjimai toje srityje neturi viršyti studijuotos disciplinos teorinės praktinės apimties. 

Trečiaisiais ir ketvirtaisiais rezidentūros metais pasiekiamas aukščiausias savarankiškumo laipsnis, 

t.y. rezidentas pats atlieka tyrimus ir procedūras. 

Atlikto praktinio darbo apskaitai rezidentas pildo rezidento darbo apskaitos dienyną. 

Mokslinis darbas 

Rezidentai studijų metu privalo ne tik studijuoti teorines žinias bei įgyti reikalingų praktinių 

įgūdžių, bet ir dirbti mokslinį darbą. 

Mokslinio darbo tema aptariama su rezidentūros vadovu. Vadovaujant vadovui, rezidentas 

paruošia mokslinio darbo projektą ir pateikia tvirtinimui rezidentūros koordinatoriui. Tema 

aptariama ir patvirtinama Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos darbuotojų 

posėdyje. Jeigu tai klinikinė tema, susijusi su žmonių tyrimu bei gydymu, paruoštas projektas turi 

būti patvirtintas VU etikos komitete. Temos vykdymą prižiūri paskirtas mokslinio darbo vadovas. 

Turi būti numatyta temos vykdymo trukmė, trumpesnė nei pati rezidentūra. Temos rezultatai, 

statistiniai duomenys aptariami su mokslinio darbo vadovu ir rezidentūros koordinatoriumi bei 

pateikiami publikuoti į recenzuojamus Lietuvos ir užsienio žurnalus. Rezidentūros studijų metu 

rezidentas turi publikuoti bent vieną recenzuojamą mokslinį straipsnį bei paruošti mokslinį referatą. 

Temos rezultatus rezidentai privalo pristatyti Lietuvos ar užsienio gydytojų bei rezidentų 

konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose. 

Pagrindinis mokslinio darbo vertinimo kriterijus – publikacija recenzuojamame leidinyje. 

Aukščiausias darbo vertinimo kriterijus (10 balų) – rezultatų publikavimas tarptautiniuose 

leidiniuose, turinčiuose svorio koeficientą (tarptautinį statistinį indeksą). 

Baigiamasis kvalifikacinis egzaminas 

1. Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros ir VU studijų kokybės 

reglamentas numato baigiamojo kvalifikacinio rezidentūros egzamino vykdymo tvarką. 

2. Egzaminas susideda iš teorinės ir praktinės dalies.

9 

Praktinė dalis – tai egzaminas prie ligonio lovos. Atsitiktinės atrankos būdu parinktą ligonį 

rezidentas ištiria, nustato preliminarinę diagnozę, sudaro tyrimų bei gydymo planą, įvertina 

pateiktus tyrimus, vykdo diferencinę diagnostiką. 

Teorinė egzamino dalis vykdoma raštu. Rezidentai atsako į 10 teorinių klausimų, parinktų 

atsitiktinės atrankos būdu iš skirtingų vidaus ligų sričių. 

3. Egzamino vykdymo tvarka. 

Iš pradžių rezidentai laiko praktinį egzaminą, vėliau – teorinį. Tam parenkamos atskiros 

egzamino dienos. Darbai raštu yra koduojami. 

4. Komisijos sudėtis, vertinimo tvarka. 

2 sav. prieš egzaminą rezidentūros koordinatorius sudaro egzaminavimo komisiją, kurią turi 

sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Egzaminų komisijos pirmininkas – rezidentūros koordinatorius. Į 

komisijos sudėtį turi įeiti profesoriai, docentai, lektoriai. Tiek teorinis, tiek ir praktinis egzaminas 

vertinamas 10 balų sistema. Rezidentas išlaiko egzaminą, jeigu įvertinimas prie ligonio lovos yra 

“penki” ir daugiau. Teorinį egzaminą išlaiko, jeigu bendras visų 10-ies atsakymų vidurkis yra 

“penki” ir daugiau. Būtina, kad bent 7 iš 10 klausimų būtų įvertinti “penki” ir daugiau. 

Rezidentas neišlaiko egzamino: 

1) neišlaiko praktinio egzamino; 

2) teorinio egzamino 10-ies klausimų atsakymų vidurkis mažiau “penkių”; 

3) 3 ir daugiau klausimų iš teorinės dalies įvertinti mažiau “penkių”. 

6. Rezidentūros koordinatorius, rezidentų vadovai 

1. Rezidentūros koordinatorius koordinuoja ir atsako už Darbo medicinos rezidentūros 

studijų programos vykdymą VU Medicinos fakultete. 

Darbo medicinos rezidentūros koordinatorius – doc. Algimantas Urbelis. 

2. Rezidentų vadovai. Kadangi per keturis rezidentūros metus darbo medicinos rezidentai 

studijuos įvairiose VU MF klinikiniuose padaliniuose, todėl kiekvienas padalinys deleguoja 

rezidentūros vadovą skiriamai studijų trukmei prižiūrėti. Rezidento vadovu skiriamas VU MF 

dėstytojas – dirbantys toje rezidentūros bazėje specialistas, turintis pagal profesinę kvalifikaciją ne 

mažesnį kaip 5 m. darbo stažą 

7. Programos aprūpinimas 

1.Rezidentūros bazės 

1.1.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 

1.2.Vilniaus universiteto onkologijos institutas 

1.3.Všį respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė 

1.4.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialas 

1.5. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos 

centras 

1.6.Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto gerinto-

10 

logikos ir reabilitacijos centras 

1.7.Valstybinis patologijos centras 

1.8.Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 

1.9.Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė 

1.10.Vilniaus miesto centro poliklinikos Vytenio filialas 

1.11.Higienos instituto Darbo medicinos centras 

1.12.Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės toksikologijos skyrius 

2.Rezidentūros programos įgyvendinime dalyvaus šie VU MF padaliniai: 

1.Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika 

2.Pulmonologijos, radiologijos, ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika 

3.Širdies ir kraujagyslių ligų klinika 

4.Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika 

5.Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika 

6.Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika 

7.Neurologijos ir neurochirurgijos klinika 

8.Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra 

9.Psichiatrijos klinika 

10.Žmogaus ir medicininės genetikos katedra 

11.Fiziologijos , biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra 

12.Visuomenės sveikatos institutas 

Rezidentai yra pilnateisiai VU MF bendruomenės nariai ir turi galimybę naudotis visomis 

galimomis MF paslaugomis, kuriomis naudojasi dėstytojai ir studentai: MF biblioteka ir skaitykla, 

kompiuterių ir interneto salės ir t.t. Rezidentai turi teisę dalyvauti visuose VU MF ir jo bazėse 

organizuojamose renginiuose (jeigu jie nėra uždari). 

Kiekviename klinikiniame padalinyje, kur rezidentai studijuoja turi būti sudarytos 

galimybės kuruoti 3-6 ligonius, tiesiogiai dalyvauti konsultacinės poliklinikos, priėmimo skyriaus 

darbe, konsultacijose (tame tarpe konsultuojant ir ne terapinio profilio skyrių ligonius). 

8. Išoriniai ryšiai 

1. Programa suderinta su Kauno medicinos universiteto darbo medicinos rezidentūros 

programa. 

2. Tam tikrą dalį rezidentūros programos rezidentai galės vykdyti ir Kauno medicinos 

universitete ar kituose Lietuvos valstybės oficialiai pripažintuose užsienio valstybių universitetuose. 

Į Kauno universitetą rezidentai galės vykti studijuoti pagal KMU ir VU sutartis. 

Į užsienio valstybių universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami tik suderinus programas. 

3. Įgyvendinant programą bus bendradarbiaujama su darbo medicina užsiimančiomis 

Kauno sveikatos priežiūros įstaigomis. 

4. Rezidentai ir jų vadovai pagal galimybes dalyvaus rezidentų ir akademinio personalo 

mainų programose. 

9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas

11 

Už rezidentų kokybiškas studijas atsako rezidentų ir ciklų vadovai. Gale kiekvienų 

rezidentūros studijų metų rezultatai aptariami su rezidentūros koordinatoriumi. Papildomas studijų 

kokybės vertinimas – tai ne tik rezidentūros ir ciklo vadovų charakteristikos, tvarkingai užpildytas 

dienynas, įsisavinti praktiniai įgūdžiai, bet padalinių, kuriuose dirbo rezidentai, gydytojų bei kito 

medicinos personalo apklausa apie rezidento veiklą. Be to, baigus kiekvienus rezidentūros metus, 

rezidentai atsakys į anoniminę rezidentūros koordinatoriaus sudarytą anketą apie padalinius, 

kuriuose vyko rezidentūra bei pravestų seminarų kokybę. 

10. Rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija 

1. Darbo medicinos rezidentūroje galėtų studijuoti 1- 2 rezidentai. 

2. Išsilavinimo reikalavimas – baigta internatūra. 

3. Specialieji reikalavimai – geras lietuvių kalbos žinojimas. 

4. Priede P6 pateikta priėmimo į rezidentūrą tvarka.

12 

PRIEDAI 

P1 

Disciplinos 

Pirmųjų dviejų metų programa 

1. Ciklo pavadinimas: Nefrologija. 

2. Apimtis kreditais : 4 kreditai ( 160) val. 

3. Ciklo praktinė dalis: 132 val. 

Eil./Nr Temos pavadinimas Teorinė dalis val. 

___________________________________________________________ 

1. Klinikinės inkstų anatomijos ir fiziologijos ypatybės 2 

2. Ūminis glomerulonefritas 2 

3. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. 2 

4. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinės 

ir morfologinės formos. 2 

5. Nefrozinis sindromas 2 

6. Inkstų amiloidozė 2 

7. Šlapimo takų infekcija. 2 

8. Intersticiniai nefritai 2 

9. Sisteminė raudonoji vilkligė 2 

10. ANCA vaskulitai 2 

11. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 2 

12. Ūminis inkstų nepakankamumas 2 

13. Lėtinis inkstų nepakankamumas 2 

14. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 2 

___________________________________________________________ 

Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai. Nefrologijos ciklo tikslas 

– išmokinti rezidentus naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žmogaus inkstų ligas, jų diagnozę ir 

diferencinę diagnozę, gydymą bei profilaktiką.. Teoriniams užsiemimams numatyta 14 paskaitų. 

Praktiniams užsiemimams skiriamos likusios 132 val. Praktinę ciklo dalį sudaro seminarai ( jų metų 

nagrinėjami ligoniai, rezidentai referuoja naujausią literatūra, pasinaudodami užsienio ir Lietuvos 

medicinine periodika, organizuojamos diskusijos aktualiais nefrologijos klausimais, pvz., 

Nefrologija ir arterinė hipertenzija); savarankiškas ligonių kuravimas – rezidentai, kontroliuojant 

skyriaus vedėjui ir rezidentūros vadovui, tyria, daro paskyrimus, tvarko ligonio dokumentaciią, 

prižiūri 4-5 ligonius, aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus, išmoksta atlikti šlapimo 

pasėlį, kateterizuoti šlapimo pūslę, rektalinį tyrimą. Dalyvauja bendrose rytinėse konferencijose ir, 

pagal galimybes, – mokslinėse konferencijose klinikinėje bazėje ir už jos ribų. 

Cikle numatyta 14 teorinių temų, kiekvienai – 2 val., iš viso 28 val skiriama teoriniams 

užsiemimams: likusios 132 val – praktiniams užsiemimams. 

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:

13 

Įvertinti nefrologinį ligonį, surašyti ligos istoriją, sudaryti tyrimų ir gydymo planą, diagnozuoti bei 

diferencijuoti inkstų ligas, duoti ligoniui patarimus dėl vaistų vartojimo, racionalios mitybos, 

sveikos gyvensenos, išrašyti kompensuojamų vaistų receptus, pildyti siuntimą į MSEK. 

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: 

1.Įvaldyti inkstų bimanualinės palpacijos metodą. 

2.Patikrinti inkstų sutrenkimo ( Džordano ) simptomą. 

3.Atlikti šlapimo pasėlį iš vidurinės šlapimo čiurkšlės dalies. 

4.Ištirti ligonį rektaliai. 

5.Atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją. 

6.Interpretuoti šlapimo tyrimą. 

7.Ivertinti šlapimo bakteriologinį tyrimą. 

5.1. Tema. Inkstų klinikinė anatomija ir fiziologija. Ši tema - tai normalios inkstų anatomijos ir 

fiziologijos kartojimas, susiejant įvairius šio klausimo aspektus su klinikine praktika, pvz., 

nagrinėjant nefrono anatomiją ir fiziologiją, aptariami nefrono struktūrų ( kamuolėlių ir kanalėlių ) 

pokyčius kamuolėlių ligų (glomerulonefritų , vilkligės, cukraligės ) atveju. Kanalėlių patologija 

nagrinėjama ūminio ir lėtinio inkstų nepakamkamumo, įgimtų ir įgytų tubulopatijų metu. 

5.2. Tema. Ūminis glomerulonefritas. Šiai temai skiriamas didelis dėmesys, nes liga pakankamai 

dažna, neretai ūminė stadija pereina į lėtinę, o ši baigiasi terminaliniu inkstų nepakankamumu. Liga 

svarbi ir tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirtį. Sudėtinga ūminio 

glomerulonefrito diferencinė diagnostika.. 

5.3. Tema. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. Liga nedažna, bet labai pavojinga. 

Paveluota diagnozė gali ligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis gydymas neretai baigiasi 

visišku pasveikimu. Rezidentai įsisavina šios ligos etiologiją, diagnozę ir diferencinę diagnostika, 

patohistologinius pokyčius pagal inkstų biopsijos duomenis, gydymo principus. 

5.4. Tema. Lėtinis glomerulonefritas. Lietuvoje – ši liga dažniausiai, lyginant su kitomis lėtinėmis 

inkstų ligomis, sukelia terminalinį inkstų nepakankamumą. Suprantama, kad ši aplinkybė skatina 

skirti didžiausią dėmėsį šios ligos gydymui ir profilaktikai. Skirtingų morfologinių formų žinojimas 

įgalina taikyti diferencijuotą gydymą. 

5.5. Tema. Nefrozinis sindromas. Vienas iš “didžiųjų” sindromų nerfologijoje, kuri gal sukelti 

daugelis priežasčių. Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai neapsieinama be invazinio 

tyrimo – inkstų biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinybę neverta, teisinga diagnozė ir savalaikis 

kryptingas gydymas gerina prognizę. 

5.6. Tema. Inkstų amiloidozė. Skiriama pirminė (AL) ir Antrinė amiloidozė (AA). AL amiloidozė – 

sunkiausia plazminių ląstelių proliferacijos forma, kai plazminių ląstelių klonas sintetina lengvąsias 

imunoglobulinų grandis. Jos sugeba polimerizuotis ir sudaryti fibriles, kurios nusėda audiniuose, 

pažeisdamos jų normalią struktūrą. AA amiloidozės atveju fibrilės susidaro iš uždegiminio 

baltymo- serumo apolipoproteino A. Mokomasi atpažinti ir gydyti inkstų amiloidozę. 

5.7.Tema. Šlapimo takų infekcija – labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo takų infekcijos 

tarp ambulatorinių ligonių, pirmoje – tarp besigydančių stacionare. Skiriama viršutinė ( pielonefritai 

) ir apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai). Įsisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypač 

aktuali šlapimo takų infekcija 

nėštumo metu. 

5.8Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią gydytojai labai 

mažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos dažniausiai sukelia daugybė įvairių 

vaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniai nefritai. Rezidentams žinotina, kad į šias 

inkstų ligas reikia žiūrėti labai rimtai ir atsakingai, jos taip pat linkusios chronizuotis ir sukelti lėtinį 

inkstų nepakankamumą.

14 

5.9.Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus) nefritu. Tarp visų jungiamojo audinio 

ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pablogina ligonio būklę 

ir prognozę. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritą pastaruoju metu 

pasiekta nemaža pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenka griebtis invazinės 

diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėl vadinamosios 

pulsterapijos su ciklofosfamidu ir metilprednizolonu. 

5.10.Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiais antikūnais 

dažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė ir pusmenulinis 

glomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C – 

ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3. 

Mikroskopinio poliangito ir pusmėnulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimas 

teigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios ligos yra 

palyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerus rezultatus. 

5.11.Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino – 

Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visišku 

pasveikimu, bet gali sukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarp 

vaikų. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąją 

inkstinę krizę su greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija. 

5.12.Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstų 

sindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausių 

medicinos specialybių gydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir 

anesteziologai, kt.). Iki “dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc. 

mirštamumą, bet ir šiandien jis išlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys skiriamas 

prevencijai – dažniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzinė terapija). 

5.13.Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų nefrologijos 

sindromų kategorijai. Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijos 

problema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapo 

pandemine liga. Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didina 

mirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų. 

5.14.Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomis 

hemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo metodas 

yra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis peritoninėmis 

dializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji dauguma ligonių ją 

atlieka patys. 

6. Rekomenduojama literatūra: 

6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V., 

Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p. 

6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios. 

2005, V, 384 p. 

6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1, 

2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001. 

7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. 

Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas. 

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai 

paruošti pagal ciklo programą. Klausimuose yra teorinė ir 

praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą. 

8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių 

klinikų nefrologijos skyrius. 

10. Rezidentų vadovai: 

Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos

15 

daktaras, praktinio darbo patirtis 36 metai. 

Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras, 

praktinio darbo patirtis 17 metų. 

1.Ciklo pavadinimas: Klinikinė hematologija 

2.Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.) 

3.Ciklo praktinė dalis: 230 val. 

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 

1. Anemija, diferencinė diagnostika 

2 val. 

Eritrocitozė, diferencinė diagnostika 

2. Leukocitozė, leukopenija, diferencinė diagnostika 

2 val. 

Trombocitozė, trombocitopenija, diferencinė 

diagnostika 

3. Leukemijos 

2 val. 

Limfomos 

Paraproteinemijos 

4. Ūminės būklės hematologijoje 2 val. 

5. Krešėjimo sutrikimai 2 val. 

4.Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie kraujo ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. 

Cikle numatyta trylika temų, joms skiriama penki teoriniai užsiėmimai po dvi valandas. Teorinių 

užsiėmimų metu Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojai skaito 

paskaitas. Likusi dalis – 310 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 

Praktinę ciklo dalį sudaro: 

skyriaus ir bendros ligoninės penkminutės, kurių metų aptariami neatidėliotini su pacientų 

diagnostika bei gydymu susiję klausimai; 

pacientų apklausa, apžiūra, tyrimų taktikos nustatymas, jų interpretacija, gydymo taktikos 

nustatymas, jos keitimas, medicininės dokumentacijos pildymas; 

bendros vizitacijos, kurių metu aptariami sudėtingi hospitalizuotų ligonių diagnostikos ir 

gydymo atvejai; 

bendri savaitiniai aptarimai, kurių metu aptariami sudėtingi ambulatorinių ligonių 

diagnostikos ir gydymo atvejai. 


įvertinti pacientą, kuriam įtariama kraujo liga, 

diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus ligų gydytojo kompetencijoje; 

interpretuoti kraujo tyrimą; 

įgydyti kraujo ligų bazinės diferencinės diagnostikos pagridus; 

nustayti indikacijas hematologo konsultacijai; 

diagnozuoti ir gydyti ūmines būkles hematologijoje. 

5.Temos ir trumpas turinio apibūdinimas 

5. Anemija, diferencinė diagnostika 

5.1. Hipoproliferacinės anemijos 

5.1.1. Mikrocitinės ir normocitinės anemijos 

5.1.1.1.Geležies stokos anemija 

5.1.1.2.Lėtinių ligų anemija 

5.1.1.3.Anemija dėl lėtinio inkstų nepakankamumo 

5.1.1.4.Endokrinopatijų anemija 

5.1.1.5.Aplazinė anemija

5.1.1.6.Anemija dėl kaulų čiulpų infiltracijos 

5.1.2. Makrocitinės anemijos 

5.1.2.1.Vit. B 12 stokos anemija 

5.1.2.2.Folatų stokos anemija 

5.1.2.3.MDS 

5.1.3. Hiperproliferacinės anemijos 

5.1.3.1.Hemolizė 

5.1.3.1.1.Imuninė (Coombs teigiama) hemolizė 

5.1.3.1.1.1.Autoimuninė hemolizė 

5.1.3.1.1.2.Aloimuninė hemolizė – naujagimių hemolizinė liga 

5.1.3.1.1.3.Vaistų sukelta imuninė hemolizė 

5.1.3.1.2.Neimuninė (Coombs neigiama) hemolizė 

5.1.3.2.Kraujodaros regeneracija 

6. Eritrocitozė, diferencinė diagnostika 

6.1. Eritremija (Tikroji policitemija) 

6.2. Antrinė eritrocitozė 

7. Leukocitozė, diferencinė diagnostika 

7.3. Neutrofilija 

7.4. Limfocitozė 

7.5. Monocitozė 

7.6. Eozinofilija 

7.7. Bazofilija 

8. Leukopenija, diferencinė diagnostika 

8.8. Neutropenija 

8.9. Limfopenija 

9. Trombocitozė, diferencinė diagnostika 

9.10. Simptominė trombocitozė 

9.11. Esencinė trombocitemija 

10. Trombocitopenija, diferencinė diagnostika 

11. Leukemijos 

11.12. Ūminės leukemijos 

11.12.1. Ūminė mieloleukemija 

11.12.2. Ūminė limfoleukemija 

11.13. Lėtinės leukemijos 

11.13.1. Lėtinė mieloleukemija 

11.13.2. Lėtinė limfoleukemija 

12. Limfomos 

12.14. Hodgkino limfoma 

12.15. Ne Hodgkino limfomos 

12.15.1. B ne Hodgkino limfomos 

12.15.2. T ne Hodgkino limfomos 

13. Paraproteinemijos 

13.16. Neapibrėžtos reikšmės monokloninė gamapatija 

13.17. Mielominė liga 

14. Mielodisplazijos sindromai 

15. Agnogeninė mielofibrozė 

16. Ūminė būklės hematologijoje 

16.18. Febrili neutropenija 

16.19. Trombocitopeninis kraujavimas 

16.20. Leukostazė 

16.21. Hiperkalcemija 

16.22. Hiperviskozė 

16

16.23. Ūminė hemolizė 

16.24. DIK 

16.25. Ūminis kraujavimas hemofilijos metu. 

16.26. Trombozinė trombocitopeninė purpura 

16.27. Ūminė potransfuzinė reakcija 

16.27.1. Ankstyvoji ūminė potransfuzinė reakcija 

16.27.2. Vėlyvoji ūminė potransfuzinė reakcija 

17. Krešėjimo sutrikimai 

17.28. Krešėjimo sistemos fiziologija 

17.29. Laboratoriniai krešėjimo tyrimai 

17.30. Pirminės hemostazės sutrikimai 

17.30.1. Trombocitopenija 

17.30.1.1. Trombocitopenija, sergant sistemine liga 

17.30.1.1.1. Trombocitopenija infekcijos metu 

17.30.1.1.2. DIK 

17.30.1.1.3. Trombocitopenija nėštumo metu 

17.30.1.1.4. Hipersplenizmas 

17.30.1.1.5. Trombocitopenija dėl kaulų čiulpų infiltracijos 

17.30.1.1.6. Trombocitopenija dėl kraujodaros sutrikimo 

17.30.1.1.7. Trombozinė trombocitopeninė purpura-hemolizinis ureminis 

sindromas 

17.30.1.1.8. Asocijuota autoimuninė trombocitopeninė purpura 

17.30.1.1.9. Heparino indukuota trombocitopenija 

17.30.1.1.10. Kitos trombocitopenijos priežastys 

17.30.1.2. Izoliuota trombocitopenija 

17.30.1.2.1. Pseudotrombocitopenija 

17.30.1.2.2. Idiopatinė autoimuninė trombocitopeninė purpura 

17.30.2. Trombocitozė 

17.30.2.1. Trombocitozė, sergant sistemine nehematologine liga (reakcinė 

trombocitozė) 

17.30.2.2. Trombocitozė, sergant hematologine (mieloproliferacine) liga 

17.30.3. Trombocitopatija 

17.30.4. Von Willebrandt liga 

17.30.5. Kraujagyslinė purpura 

17.31. Krešėjimo sistemos sutrikimai (hemofilijos) 

17.31.1. Įgyti krešėjimo sutrikimai. 

17.31.2. Įgimti krešėjimo sutrikimai. 

17.32. Trombofilija 

17.32.1. Veninė trombozė 

17.32.2. Arterinė trombozė 

17.32.3. Antifosfolipidinis sindromas 

17.33. Diseminuotos intravazalinės koagulopatijos sindromas 

17 

6.Pasirenkamas dalykas 

7.Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

Kelley's Textbook of Internal Medicine, August 2000, Lippincott Williams and Wilkins 

Harrisons Principles of Internal Medicine, T. R. Harrison, Dennis Kasper, July 2004, 

McGraw-Hill Education 

Postgraduate Haematology, A. Victor Hoffbrand, March 2005, Blackwell 

Oxford Handbook Of Clinical Haematology, D. Provan, 2004, Oxford 

8.Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:

18 

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos 

klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

9.Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, 

onkologijos ir transfuziologijos centras 


Laimonas Griškevičius (gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio 

darbo patirtis – 5 metai). 

11. Ciklo pavadinimas: Endokrinologija 

12. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.) 



1. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos 2 val. 

principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai 

endokrininų ligų aspektai 

2. Necukrinis diabetas 2 val. 

3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos ir hipofizio 2 val. 

nepakankamumas 

4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val. 

5. Endeminė struma, hipotirozė, tirotoksikozė, 2 val. 

skydliaukės adenomos 

6. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, 2 val. 

hipoparatirozė 

7. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo 2 val. 

sindromas, aldosteroma, feochromocitoma 

8. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų 2 val. 

klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai. 

Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija, 

etiologija, diagnostika 

9. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 2 val. 

10. Lytinių liaukų ligos 2 val. 

14. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 


rezidentams naujausias žinias apie įvairias žmogaus endokrinines ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir 

gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi 

valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant 

rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 220 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų ir gydymo 

rezultatai ir jų interpretacija; 

b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., ligos 

istorijos vedimas); 

c) endokrininių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligų klinikinės 

eigos ir gydymo poveikio stebėjimas. 


a) vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius; 

b) indikacijas endokrinologo konsultavimui; 

c) suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrininių tyrimų rezultatus bei šių 

tyrimų indikacijas;

d) taikyti endokrininių ligų gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus. 

19 

5.1.Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai, 

epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų aspektai 

Trumpas turinio apibūdinimas: 

Pagumburio hormonai ir jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos reguliavimo 

principai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys. Adenohipofizės ir neurohipofizės 

hormonai. Difūzinė endokrininė sistema. 

5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetas 


Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika. Centrinis 

ir inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai. 

5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizio 

nepakankamumas. 


Hipofizio adenomų klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių hipofizio 

adenomų klinikinė eiga, jų diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegenų 

pažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymo principai. 

5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 

Trumpas temos apibūdinimas: 

Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymo principai. 

Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė diagnostika ir 

gydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai požymiai, 

diagnostika ir gydymo principai. 

5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, tiroiditai, hipotirozė, tirotoksikozė, skydliaukės 

adenomos 


Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje. Dažniausiai 

pasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinės 

strumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dažniausiai pasitaikančių 

tiroiditų etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozės priežastys, 

klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozės priežastys, klinikiniai aspektai, 

diagnostika ir gydymas. 

5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozė 


Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinė 

eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozės 

etiologija, klinikinė eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir gydymo principai. 

5.7. Temos pavadinimas. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas, 

aldosteroma, feochromocitoma 


Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai. Pirminio antinksčių nepakankamumo 

klinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika ir ilgalaikis gydymas. Hiperkorticizmo 

priežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė diagnostika ir gydymas. Aldosteroma: paplitimas, 

etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. Feochromocitoma: etiologija, 

klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. 

5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, 

diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija, 

etiologija, diagnostika 


Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, diagnostikos 

ir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Šiuolaikinė cukrinio diabeto

20 

klasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos. 

Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir diferencinė 

diagnostika. 

5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 


Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir jų etiopatogenezė. Cukrinio diabeto komplikacijų 

klinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir gydymas. 

5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligos 


Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo 

principai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo formos. 

6. Pasirenkamas dalykas 

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992 

William’s Textbook of Endocrinology 

G.Herold. Vidaus ligos, Vilnius, 1998 

Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005 

Joslin's Diabetes Mellitus 2005 Lippincott Williams & Wilkins 

Boston One Joslin Place, Boston, MA 02215, http://www.joslin.org 

Papildoma literatūra 

J.Danilevičius.Endokrininių ligų diagnostika ir gydymas. 

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 



9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos 

centras 


Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, 

praktinio darbo patirtis 25 metai); 

Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo patirtis 35 metai). 

1. Ciklo pavadinimas: GASTROENTEROLOGIJA, DIETOLOGIJA (1,5 mėn.) 


3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 180 val.

21 

Eil. 

Temos pavadinimas 

Nr. 

1. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ir 

kitų funkcinių ligų etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikos 

veiksniai. 

2. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės 

dispepsijos etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikos 

veiksniai. 

Teorinė 

dalis, val. 

4 

4 

3. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos 4 

sindromo etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

4. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė 4 

charakteristika. 

5. Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 4 

6. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai. 

Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas. 4 

7. Lėtinio pankreatito etiopatogenezė, klasifikacija, kasos egzokrininės ir 

endokrininės funkcijų įvertinimas. 4 

8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 18 

9. Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. 8 

10. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 6 

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai: 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros pirmų metų studijų programai. Šio ciklo 

tikslai: 

susipažinti su virškinimo organų anatomijos, fiziologijos ir patologijos reikšmingais klinikai 

ypatumais, ligų etiopatogenezės aspektais , predisponuojančiais ir rizikos veiksniais; 

susipažinti su šiuolaikine dietetika ir dietoterapija. 

Cikle numatyta 10 skirtingų temų. Gastroenterologijoje skiriama 28 valandos, dietologijoje 

– 32 valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Hepatologijos, 

gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, veda seminarus. Likusi dalis 

– 180 val. skirta praktiniams užsiėmimams.

22 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami paplitusiomis ir 

retesnėmis virškinimo ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo ypatumai, kitos 

gastroenterologijos ir dietologijos aktualijos; 

b) dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, 

ligonių aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus patyrusių gydytojų ir 

rezidentų vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų pildymas (ligos istorijų, epikrizių ir 

kt.). Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekamų klinikinių-instrumentinių tyrimų 

stebėjimas bei susipažinimas su jų atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos, 

gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariškių klinikose vykstančiuose seminaruose 

bei konferencijose. 


a) teisingai įvertinti virškinimo organų pakenkimo simptomus bei sindromus, jų 

objektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos, interpretuoti 

klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus; 

b) indikacijas ir kontraindikacijas invazyvių ir neinvazyvių tyrimų atlikimui, galimas 

komplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą; 

c) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įvairios virškinimo patologijos atvejais, 

stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei nepageidaujamą poveikį, urgentinės pagalbos 

teikimo būdus; 

d) tiksliai įvertinti ligos dinamiką ir gydymo eigą, numatyti ligonio stebėjimą po gydymo 

stacionare, reabilitaciją bei rekomendacijas virškinimo ligų ir jų recidyvų prevencijai. 

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas: 

5.1.Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ir kitų funkcinių ligų 

etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos, sfinkteriai, anatominis priešrefliuksinis barjeras, 

fiziologinė stemplės apsauga nuo gastroezofaginio refliukso. Stemplės gleivinės patologiniai 

pokyčiai bei jų klinikinė interpretacija. GERL išsivystymą lemiantys, predisponuojantys ir rizikos 

veiksniai. Infekcinio, korozinio spindulinio ezofagitų etiopatogeneziniai aspektai. Achalazijos, 

difuzinio stemplės spazmo ir kitų funkcinių stemplės ligų priežastys ir išsivystymas. 

5.2.Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės dispepsijos 

etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai.

23 

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, jų svarba 

patologijos išsivystymui. Virškinimo sultis sekretuojančios ląstelės bei jų rūšys. Makroskopiniai ir 

mikroskopiniai gastroduodeninės zonos gleivinės patologiniai pokyčiai bei jų klinikinis įvertinimas. 

Lėtinio gastrito ir opaligės egzogeninės ir endogeninės priežastys. Išskirtinė Helicobacter pylori 

svarba. Aktualesni patogenezės aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Funkcinės 

dispepsijos apibūdinimas. 

5.3.Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai. 

Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos sindromo etiopatogenezės 

aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. 

Plonosios ir storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai ir patologijos skirtumai, atliekamos 

funkcijos bei jų sutrikimai. Opinio kolito ir Krono ligos etiopatogenezinių veiksnių (genetinių, 

imuninių, aplinkos) charakteristika. Makroskopinių ir histologinių pokyčių apibūdinimas. Kitų 

lėtinių kolitų (pseudomembraninio, kolageninio, mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) aptarimas. 

Funkcinių žarnų ligų klasifikavimas. Dirgliosios žarnos sindromas, patfiziologijos ypatumai – žarnų 

sensomotorinių sutrikimų, CNS moduliuojančios veiklos pokyčių charakteristika, psichosocialinių 

veiksnių poveikis. Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai bruožai – ertminėje ir žarninėje 

fazėse vykstančių procesų sutrikimų priežasčių charakteristika. Malabsorbcijos sindromą 

sukeliančių ligų bendras apibūdinimas. 

5.4.Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemos 

reikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė charakteristika. 

Kepenų patologijos sukeliami kepenų makro ir mikrosandaros, tulžies latakų pokyčiai bei 

kraujotakos sutrikimai. Biocheminių kepenų pažeidimo sindromų klinikinė interpretacija. 

Bilirubino apykaitos ypatumai, esant skirtingai kepenų patologijai. Geltų klasifikacija ir 

charakteristika. 

5.5.Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 

Pagrindinių lėtinio hepatito (LH) ir kepenų cirozės (KC) etiologinių veiksnių (virusinės 

infekcijos, alkoholio vartojimo, hepatotoksinių medžiagų, autoimuninių, metabolinių procesų ir kt.) 

apibūdinimas. LH ir KC morfogenezės būdingų bruožų charakteristika. Kepenų uždegimo 

aktyvumo ir fibrozės laipsnio vertinimo sistemos. LH ir KC etiologinės, klinikinės-morfologinės 

klasifikacijos taikymas klinikinėje praktikoje. 

5.6.Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai. 

Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas.

24 

Veiksnių, skatinančių susidaryti tulžies akmenis, charakterizavimas. Cholesterolinių ir 

pigmentinių konkrementų susidarymo ypatumai. Rizikos veiksnių akmenims susidaryti 

(paveldimumas, lytis, amžius, mityba, kūno masė, ligos, vaistai ir kt.) aptarimas. 

Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų atsiradimą lemiantys veiksniai. Oddi rauko ir tulžies 

pūslės disfunkcijų patogenezės bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai. 

5.7.Lėtinio pankreatito etiopatogenezės aspektai, klasifikacija, kasos egzokrininės ir 

endokrininės funkcijų įvertinimas. 

Lėtinio pankreatito (LP) svarbesnių priežasčių (alkoholio vartojimas, metaboliniai 

sutrikimai, įgimti ir paveldimi veiksniai) aptarimas ir įvertinimas. Pankreatitų klasifikacijos, jų 

palyginimas. LP makroskopinių ir mikroskopinių pokyčių klinikinė interpretacija. Kasos 

egzokrininės ir endokrininės funkcijų tyrimo mėginiai, jų duomenų interpretavimas bei diagnostinė 

vertė. 

5.8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 

Dietiniam gydymui skirtų dietų nomenklatūra. Pagrindinė dieta.Dietos skyrimo tikslai. 

Pagrindinės dietos principai. 

Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai, indikacijos, dietos 

principai: 

Baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos. Angliavandenių 

kiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų ir elektrolitų kiekį koreguojančios dietos. 

Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją koreguojančios dietos. Pooperacinės 

dietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio) dietos. 

5.9.Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. Parenterinio ir eterinio maitinimo 

būdo skyrimo indikacijos. Dirbtiniam maitinimui naudojama įranga bei maitinimo mišiniai, 

tirpalai. Dirbtinio maitinimo kontraindikacijos, komplikacijos. 

5.10.Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. Valgymo sutrikimų paplitimas pasaulyje ir 

Lietuvoje. Nervinė anoreksija: ligos apibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Nervinė bulimija: ligos 

apibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Kiti valgymo sutrikimai (persivalgymo sutrikimas ir kt.),jų 

diagnostiniai kriterijai. Sergančiųjų valgymo sutrikimais dietinis gydymas. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos): privalomas ciklas. 


7.1.Klinikinė gastroenterologija (autorių koletkyvas). –V., 2002, 493 p. 

7.2.Bierontienė D. Gastroenterologija. –V., 2001, 451 p. 

7.3.Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeninei 

patologijai ir jos gydymas. – V., 1997, 96 p.

25 

7.4.Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė, 

diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba. –V., 1998, 36 p. 

7.5.Valantinas J. Dirgliosios žarnos sindromas. – V., 1999, 59 p. 

7.6.Drossman DA, et al. The Functional Gastrointestinal Disorders. Second Editon. 2000; p. 

247-483. 

7.7.Mitybos medicinos vadovas. Vilnius, 1999. 

7.8.Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis gydymas. 

Vilnius, 2000. 

7.9.Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija ir maisto netoleravimu dietinis 

gydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis dietinis 

gydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis gydymas. Dietinis gydymas po organų 

transplantacijos. Širdies funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenų funkcijos 

nepakankamumo dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumo dietinis 

gydymas. Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius, 2000. 

7.10.Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas ir jo koregavimas dieta. 

Valgymo sutrikimai ir jų koregavimas dieta. Nėščiųjų ir žindyvių maitinimasis. 

Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas. Vilnius, 2001. 

7.11. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. – USA, 1996. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje rezidento žinios ir gebėjimai vertinami 

pažymiu dešimtbalėje sistemoje. 

9. Rezidentūros bazė: 

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir 

dietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val. 

10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc. D. Speičienė, 

doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė (priedas 3). 

1. Ciklo pavadinimas: Dermatovenerologija 




1. Bendroji dermatologija ir venerologija. 2 val. 

2. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 2 val. 

3. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 2 val. 

4. Lytiškai plintančios ligos 2 val.

26 


Ciklas skirtas terapijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie dažniausias odos ir gleivinių ligas. Cikle numatyta keturios 

skirtingos temos. Kiekvienai temai skiriamos dvi valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių 

užsiėmimų metu Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos katedros 

darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis – 152 val. skirta praktiniams 

užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, nagrinėjami diferencinės 

diagnostikos klausimai; 

b) dalyvavimas ambulatorijos pacientų konsultacijose; 

c) dalyvavimas stacionarinių skyrių pacientų konsultacijose (apžiūroje, tyrimo ir gydymo planų 

sudaryme), medicininių dokumentų pildymas (pvz: ligos istorijos skyriai – ligos anamnezė, odos 

būklės aprašymas ir kt.); 


e) įvertinti ir aprašyti odos bėrimus; 

f) indikacijas laboratoriniams ir kitiems tyrimams dėl odos, odos priedų ir gleivinių ligų; 

g) indikacijas vietiniam ir sisteminiam odos, odos priedų ir gleivinių ligų gydymui; 

h) įvertinti kitų organų sistemų ligų ir jų gydymo poveikį odos ir gleivinės ligoms; 

i) bendrus vietinio odos ligų gydymo principus. 

10.1. Temos pavadinimas. Bendroji dermatologija ir venerologija. 


Odos struktūra ir funkcijos. Vidiniai ir išoriniai odos ligų veiksniai. Odos patologija: pirminiai ir 

antriniai odos išbėrimo elementai. Odos liga sergančiojo ištyrimas. Sergančiojo odos liga gydymo ir 

slaugos principai. Lytiškai plintančiomis ligomis sergančiųjų ištyrimas. 

10.2. Temos pavadinimas. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 


Impetiga ir ektima. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Niežai. Dermatofitijos. Pėdų odos ir 

nagų mikozės. Paprastoji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė. Iritacinis ir alerginis kontaktinis 

dermatitai. Monetiškasis dermatitas. Atopinis dermatitas. 

10.3. Temos pavadinimas. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 


Psoriazė. Raudonoji kerpligė. Rožinė dedervinė. Pemphigus (pūslinė). Pūslinis pemfigoidas. 

Dilgėlinė. 

10.4. Temos pavadinimas. Lytiškai plintančios ligos. 


Sifilis. Gonokokinė infekcija. Chlamidinė šlapimo ir lyties takų infekcija. Genitalijų 

herpetinė infekcija. Lytiškai plintančių ligų diagnostikos principai. Lytiškai plintančių ligų 

gydymo ir profilaktikos principai. 

11. Privalomas ciklas. 


a) J.Lelis, G.Balevičienė, P.Gailevičius ir kt. Odos ir venerinių ligų atlasas, Kaunas, 1998, 119 

psl. 

b) Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas, Vilnius, 2000, 102 psl. 

c) Balevičienė G., Maciulevičienė R. Odos ligų atlasas, Vilnius, 2002, 367 psl. 

d) T.Fitzpatrick et al. Dermatologija. Praktika, Maskva, 1999. 

e) O. Brown-Falco et al. Dermatology. Second edition. Springer-verlag Berlin Heidelberg New 

York, 2000.

27 

f) Holmes KK, et all. Sexually transmitted diseases. Third edition. USA: McGraw-Hill, 2000. 


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo 

programą. 

14. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 

Dermatovenerologijos centras 


Irena Marčiukaitienė (gydytoja dermatovenerologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, 

praktinio darbo patirtis 40 metų); 

Andrius Vagoras (gydytojas dermatovenerologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, 

praktinio darbo patirtis 5 metai). 

1. Ciklo pavadinimas: Onkologija 




1. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 2 val. 

2. Vėžio profilaktikos pagrindai 2 val. 

3. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų 2 val. 

diagnostikos pagrindai 

4. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, 2 val. 

kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso 

panaudojimas onkologijos klinikoje 

5. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos 2 val. 

pagrindai 

6. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 2 val. 

7. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės 2 val. 

terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui 

8. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 2 val. 

9. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 2 val. 

10. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 2 val. 



rezidentams žinių apie sergamumą piktybiniais navikais Lietuvoje ir pasaulyje, piktybinių navikų 

profilaktikos galimybes, onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt 

skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių 

užsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas. Likusi 

dalis – 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariama pacientų diagnostikos ir tyrimo 

taktika; 

b) darbas mokslinėse laboratorijose, kur rezidentas susipažįsta su mokslo tiriamuoju darbu; 

c) dalyvavimas pacientų vizitacijoje, diagnostikos ir gydymo taktikos aptarimas, gydymo 

rezultatų vertinimas; 

d) referato rengimas.

28 


a) įgyti teorinių žinių apie piktybinių navikų profilaktikos ir gydymo galimybes; 

b) išmanyti piktybinių navikų diagnostikos principus; 

c) žinoti piktybinių navikų gydymo pagrindus; 

d) įgyti gebėjimų susijusių su onkologinių pacientų slauga ir onkologinio skausmo malšinimu. 

a. Temos pavadinimas. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 


Vėžio registrai sveikatos apsaugoje ir valstybėje. Pagrindiniai registrų tipai ir jų 

charakteristika. Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimo ir 

statistikos tikslams. 

5.2. Temos pavadinimas. Vėžio profilaktikos pagrindai 


Gyvūnų modelinės sistemos ir multistadijinė kancerogenezė. Piktybinių navikų rizikos 

veiksniai. Piktybinių navikų chemoprofilaktika. Klinikinė vėžio profilaktika. Atrankinio 

gyventojų sveikatos tikrinimo programos dėl gimdos kaklelio patologijos ir krūties vėžio. 

Europos kodeksas prieš vėžį. 

5.3. Temos pavadinimas. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų diagnostikos 

pagrindai 


Piktybinių navikų radiologinė semiotika. Diagnostinių klaidų analizė. Mamografijos reikšmė 

tikrinant moterų sveikatos būklę dėl krūties vėžio. Krūties navikų diferencinė diagnostika. 

Virškinamojo trakto navikų diferencinė diagnostika. 

5.4. Temos pavadinimas. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, kompiuterinės 

tomografijos ir magnetinio rezonanso panaudojimas onkologijos klinikoje 


Ultragarsinio tyrimo aparatai, jų įvairovė. Pacientų parengimas ultragarsiniam tyrimui. 

Ultragarsinių tyrimų galimybės diagnozuojant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus. 

Kompiuterinė tomografija (KT) diagnozuojant piktybinius navikus. Plaučių ir tarpuplaučio 

navikų KT diagnostika. Galvos-kaklo navikų KT diagnostika. Pilvo organų KT diagnostika. 

Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų KT diagnostika. 

5.5. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos pagrindai 


Gera klinikinė praktika: naujų vaistų klinikinių tyrimų fazės ir farmakologinis budrumas. 

Priešnavikinių vaistų klasės. Piktybinių navikų biologinės terapijos principai ir perspektyvos. 

Nauji piktybinių navikų terapijos taikiniai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė piktybinių navikų 

medikamentinė terapija. 

5.6. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 


Fizikiniai ir radiobiologiniai piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai. Spindulinės 

terapijos dozimetrinis planavimas. Šiuolaikinės piktybinių navikų spindulinės terapijos 

galimybės. Priešoperacinė, intraoperacinė, pooperacinė spindulinė terapija. Suderinta spindulinė

29 

terapija. Intraaudinė ir intraertminė spindulinė terapija. Spindulinės terapijos kokybės laidavimo 

problemos. 

5.7. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės ir spindulinės terapijos 

nepageidaujamas poveikis organizmui 


Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmui: komplikacijos ir jų 

gydymas. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos bei jų gydymas. Piktybinių navikų 

biologinės terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui. 

5.8. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 


Chirurgija – kombinuoto vėžio gydymo sudėtinė dalis. Šiuolaikinės onkologinės chirurgijos 

tendencijos. Tausojanti onkologinė chirurgija, vadovaujantis kombinuoto vėžio gydymo 

principais. 

Navikinio proceso išplitimo įvertinimas parenkant chirurginį gydymą. Prediktyviniai ir 

prognoziniai vėžio žymenys. Vėžio žymenų svarba operacijos radikalumui įvertinti. Vėžio 

žymenų nustatymo svarba pooperaciniu laikotarpiu. Vėžio žymenų panaudojimas siekiant anksti 

išaiškinti ligos recidyvą. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėje onkologijoje. 

5.9. Temos pavadinimas. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 


Paliatyvus ir simptominis gydymas sergant onkologinėmis ligomis. Onkologinio skausmo 

ypatybės. Onkologinio skausmo gydymas. Nenarkotiniai (neopioidiniai) analgetikai, opioidai, 

opioidų bei jų vartojimo būdo pasirinkimas, opioidų šalutiniai reiškiniai. Paliatyvi radioterapija. 

Terapiniai pokalbiai. Onkologinė pacientu slauga. 

5.10. Temos pavadinimas. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 


Onkologinių pacientų reabilitacijos principai. Pacientų, sergančių įvairių lokalizacijų 

piktybiniais navikais, reabilitacijos galimybės. Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija. 

Socialinė reabilitacija. Psichologinė pagalba sergant onkologinėmis ligomis. 



a) Griciūtė L., Adomaitienė D. Kancerogenezė ir vėžio biologija, Vilnius: Mintis, 1998. – 324 

P. 

b) Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Lietuvos onkologijos centras, 2001. – 48 P. 

c) Griciūtė L., Uleckienė S., Didžiapetrienė J. Vėžio profilaktikos pagrindai, Vilnius: Lietuvos 

kovos su vėžio liga draugija, 2001.- 35 P. 

d) Vokes E.E., Golomb H.M. Oncologic Therapies, Berlin, Heidelberg, New York, Hong 

Kong, London, Milan, Paris, Tokyo: Springer, 2003. – 659 P. 

e) Stratilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai, Vilnius: VU Onkologijos 

institutas, 2004. – 127 P. 

f) Valuckas K.P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir 

gydymo pagrindai, Vilnius: VU Onkolgijos institutas, 2004. – 323 P. 

g) Didžiapetrienė J., Uleckienė S., Griciūtė L., Valuckas K.P., Atkočius V., Kadziauskas J. 

Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika, Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas, 

2004. – 153 P. 

7. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:

30 



8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 

9. Rezidentų vadovas: 

Janina Didžiapetrienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė). 

1. Ciklo pavadinimas: Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija. 

2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (480 val.) 

3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 398 val. 

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, 

1. Pirminė arterinė hipertenzija 2 

2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 4 

3. Širdies ir krujagyslių ligų prevencija 2 

4. Aterosklerozė. 2 

5. Dislipidemijų gydymas 2 

6. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos 

2 

nuorodos 

7. Lėtinė koronarinė širdies liga. 4 

8. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 2 

9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento 

4 

pakilimo 

10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento 

4 

pakilimu. 

11. Miokardo infarkto komplikacijos. 4 

12. Tachiaritmijos 4 

13. Bradiaritmijos. 4 

14. Kardiomiopatijos 4 

15. Miokarditai 2 

16. Įgytos širdies ydos 6 

17. Aortos ligos 2 

18. Plaučių arterijos trombembolija. 2 

19. Pirminė plautinė hipertenzija 2 

20.. Perikarditai 4 

21. Širdies nepakankamumas 2 

22. Reanimacijos ABC 2 

23. Išplėstinė reanimacija 2 

24. Staigi mirtis 2 

25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių 2 

venų ir arterijų punkcija ir kateterizavimas 

26. Sinkopės. 2 

27. Hipertenzinė krizė 2 

28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 

terapija 

2 

val.

29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija 2 

30. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. 

2 

Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija 

31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė 

2. 

kontrapulsacija. 

32. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 2 

korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija. 

Transfuziologijos principai. 

33. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais 

2 

medikamentais 

34. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje 

2 

kardiologijoje 

35. Infekcinis endokarditas. 2 

31 

4. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas: įsisavinti 

šiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligų patofiziologiją, diagnostiką, diferencinę 

diagnostiką, mokėti tinkamai pasirinkti gydymo taktiką, teikti pirmą pagalbą atveju. Įsisavinti visų 

invazinių ir neinvazinių tyrimų, taikomų širdies-kraujagyslių ligoms diagnozuoti, parodymus ir 

priešparodymus, mokėti interpretuoti neinvazinių tyrimų rezultatus. 

Cikle numatyta 35 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų mtu Širdies ri kraujagyslių ligų klinikos 

darbuotojai skaito paskaitas. 

Praktikinę ciklo dalį sudaro: 

1. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija,; 

2. rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu dirba priėmimo skyriuje, intensyviosios kardiologijos 

skyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimo skyriuje konsultuoja ligonius, 

sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosios kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmių 

širdies ligų diagnostikos, išmoksta teikti pirmą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijos 

skyriuje rezidentai dalyvauja rytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, apžiūrint 

naujus ligonius, sudarant tyrimų ir gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos istorijas, išmoksta 

taikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju kuruoja stacionaro 

ligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. 

Kartu su gydytojais įvertinami visų atliekamų neinvazinių ir invazinių tyrimų duomenys. Rezidento 

darbą kontroliuoja kartu dirbantis gydytojas. 

Ciklo metu rezidentai privalo: 

a) įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę, 

b) išmokti interpretuoti atliktus tyrimus, įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus, 

c) išmoktidiagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies-kraujagyslių ligas, teikti pirmą pagalbą

32 


1. Pirminė arterinė hipertenzija. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija. 

Arterinės hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių ligonių ištyrimas. Arterinė 

hipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas. Diagnozių formulavimas. Ūminės 

hipertenzinės būklės. 

2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentinio 

gydymo strategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Diuretikai. 

Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai. 

Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija. 

Arterinės hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacientų grupėse. 

3. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijos 

Lietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikos 

veiksniai). Prevencinių programų taikymo patirtis įvairiose šalyse. Pirminė ir antrinė prevencija.. 

4. Aterosklerozė. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos. Aterosklerozės 

vystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija. Stabilios ir nestabilios plokštelės 

požymiai. Klinikiniai aterosklerozės pasireiškimai ir komplikacijos. 

5. Dislipidemijos. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai. 

Bendras ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL cholesterolis. 

Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų kiekį kraujyje mažinantys 

vaistai HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės rūgšties dariniai (fibratai) Omega-3 

riebalų rūgštys Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžies rūgščių surišikliai (rezinai) Nikotino 

rūgšties dariniai 

6. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europos kardiovaskulinių 

ligų prevencijos nuorodos CORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos 2001 m. Amerikos 

Nacionalinės cholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymo nuorodos III. Nauji nuorodų 

papildymai. Didelės rizikos koncepcija, pacientų atranka, dispanserizacija. 

7. Lėtinė koronarinė širdies liga. Patogenezė. Stabili krūtinės angina. Klasifikacija. Diagnostika: 

krūvio mėginiai (veloergometrija, dobutamino mėginys), koronarografija. Stabilios krūtinės anginos 

gydymo principai. Medikamentinis gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų 

blokatoriai, AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninės koronarinės 

intervencijos. 

8. Ūminiai koronariniai sindromai. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokštelė. Trombo 

susidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai, echokardioskopija.

33 

9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krūtinės angina/miokardo 

infarktas). Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje, išrašant į namus. Gydymo principai. 

Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas. Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai 

(aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptorių blokatoriai), antitrombinai ( nefrakcionuotas 

heparinas, mažos molekulinės masės heparinai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų 

blokatoriai, AKFI, statinai. 

10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Diagnostika: EKG, biocheminiai 

miokardo pažeidimo žymenys, skausminis sindromas. Rizikos stratifikavimas Gydymo 

principai.Gydymas ūminėje fazėje, hospitaliniame periode. Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai, 

antitrombinai, antitrombocitiniai medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų 

blokatoriai, statinai, AKFI. Perkutaninės koronarinės intervencijos. Antrinė prevencija. Rizikos 

faktorių korekcija. Reabilitacinis gydymas. 

11. Miokardo infarkto komplikacijos. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo infarkto 

ekstenzija, miokardo infarkto ekspansija ir skilvelio remodeliavimas. Širdies plyšimai: laisvosios 

sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio aneurizma. Skilvelio 

pseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai ir trombembolijos. Perikarditas (ankstyvas, vėlyvas 

Dreslerio). Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Apibrėžimas. Etiopatogenezė. Pasitaikymo dažnis. 

Klinikiniai simptomai. Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymo principai 

12. Tachiaritmijos. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Supraventrikulinės tachikardijos. Skilvelinės 

tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė diagnostika. Medikamentinis ir 

nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai. 

13. Bradiaritmijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės blokados. 

Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas. 

14. Kardiomiopatijos: diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Patologija.Patofiziologija. Etiologija. 

Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis. 

15. Miokarditai: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas. 

16. Įgytos širdies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos vožtuvo stenozė, 

aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnezė, objektyvus ištyrimas 

echokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniam gydymui. Ūminis 

vožtuvų protezų nepakankamumas. Mechaninis vožtuvų protezų nepakankamumas, protezo žiedo 

plyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika, gydymo taktika. 

17. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma. Klinika. 

Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinė 

tomografija, angiografija. Gydymas.

34 

18. Plaučių arterijos trombembolija. Epidemiologija. Diagnostika: EKG, echokardioskopija, 

kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais: fibrinolitikai, antikoaguliantai. 

19. Pirminė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika. Diagnostika; 

rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, spiralinė KT. Magnetinis rezonansas. Plaučių funkcijos 

tyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas 

20. Perikarditai. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditų etiologija. Eksudacinis perikarditas. 

Širdies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinis perikarditas. Gydymas. 

21. Širdies nepakankamumas. Epidemiologija. Širdies nepakankamumo prevencija. Nauja ŠN 

klasifikacija. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis ir diastolinis 

ŠN. Širdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Širdies nepakankamumo simptomų 

priežastys. Širdies nepakankamumu sergančių ligonių klinikinis įvertinimas. Diagnostinės 

procedūros žinomo ir įtariamo širdies nepakankamumo atvejais. Ūminio širdies nepakankamumo 

gydymas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės. Nefarmakologinės 

priemonės: pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvio programa; reabilitacinės 

priemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas: simptomų ir požymių dinamika; 

fizinio krūvio tolerancijos ir širdies darbo gerėjimas; neurohormoninio aktyvumo pokyčiai. 

Imunizacija. Medikamentinė terapija. Diuretikai. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptorių 

blokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai. Aldosterono 

antagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai. Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdies 

stimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieširdžių stimuliacijos privalumai. Elektrinės širdies stimuliacijos 

rūšys lėtinio ŠN atvejais. Resinchronizacinė terapija. Chirurginiai gydymo metodai Širdies 

nepakankamumo prognozė. 

22. Reanimacijos ABC. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminės reanimacijos 

algoritmas. Pirmoji pagalba užspringus. 

23. Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinės reanimacijos 

metu, ir jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai. 

24. Staigi mirtis. Epidemiologija. Staigios mirties priežastys. Klinikinės charakteritikos. Asistolija. 

Skilvelių virpėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija. Gydymas. Staigios mirties 

prevencija. 

25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų ir arterijų punkcija ir 

kateterizavimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimo metodai. Invazinis 

hemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinio veninio spaudimo matavimas, 

pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio širdies tūrio nustatymas termodiliucijos metodu. 

Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimo metodikos, indikacijos, komplikacijos. Plaučių 

arterijos kateterizacija.

35 

26. Sinkopės. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika. gydymas 

27. Hipertenzinė krizė. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas 

28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapija. Gyvybei grėsmingų ritmo 

sutrikimų skubi diagnostika, pirmoji pagalba. Elektroimpulsinės terapijos metodika, komplikacijos. 

29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija. Bradiaritmijų diagnostika, indikacijos 

laikinąjai elektrinei širdies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos būdai: išorinė, 

endokardinė, epikardinė. Laikinosios endokardinės stimuliacijos metodika, komplikacijos. 

30. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija. 

Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios perikardo ertmės punkcijos indikacijos 

, metodika ir komplikacijos. Hidrotoraksas: klinika, etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmės 

punkcijos indikacijos, metodika, komplikacijos. 

31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija, patofiziologija, klinika. 

Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai, metodika, 

komplikacijos. 

32. Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika ir gydymas. 

Infekcinio endokardito komplikacijų diagnostika ir gydymas: ūminis širdies nepakankamumas, 

septinis šokas, embolinės komplikacijos. 

33. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmia 

kardiovaskuline patologija. Transfuziologijos principai. Hipovolemijos korekcija. 

Hipokalemijos bei hiperkalemijos klinika, korekcija. Hiponatremijos ir hiponatremijos korekcija. 

Hemotransfuzijos strategija. 

34. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija širdį 

veikiančiais glikozidais: klinika, diagnostika, gydymas. Antiaritminių medikamentų perdozavimas: 

klinika, elektrokardiografinė diagnostika, gydymas. Antikoaguliantų perdozavimas, gydymas. 

35. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė anestezija. 

Trumpalaikė intraveninė anestezija. Narkotiniai analgetikai: dozavimas, perdozavimas, antidotai. 

6. Literatūra: 

1. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P. Zipes, Eugene 

Braunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004. 

2. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with ST segment 

elevation 2003 - www.escardio .org 

3. Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org 

4. Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org

36 

5. Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio .org 

6. Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY. 

7. Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston. 

8. Cardiac Intensive Care. Brown. 2001. 

9. www.escardio.org/guidlines 

7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: 

Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį bei 

įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas rezidentūros vadovo 

bei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

8. Rezidentūros bazė: 

VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika. 

Rezidento vadovas: 

Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 26 

metai); 

Birutė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 36 

metai); 

Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 21 

metai); 

Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 29 metai); 

Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 28 

metai); 

Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 29 

metai); 

Birutė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

26 metai); 

Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

20 metų); 

Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

32 metai);

37 

Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 22 

metai); 

Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 

19 metai); 

Pulmonologijos ciklo programa 

Bendra pulmonologijos ciklo apimtis 6 kreditai (240 valandų). Ciklo praktinės dalies apimtis 120 

valandų. Pulmonologijos ciklas vykdomas VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir 

alergologijos centre Vilniuje. 

Programos tikslas supažindinti terapijos specialybės gydytoją rezidentą su klinikinės 

pulmonologijos pagrindais, plaučių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo principais. Susipažinti 

su bronchoskopijos ir bronchologinių procedūrų, pleuros ertmės punkcijos ir drenavimo, pleuros 

biopsijos, plaučių funkcijos mėginių indikacijomis, kontraindikacijomis, jų atlikimo techniką. 

Terapijos specialybės gydytojas rezidentas turi įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organų 

tyrimą, gebėti įtarti dažniausiai pasitaikančias plaučių ligas, suteikti pirmąją medicininę pagalbą 

urgentinių plaučių būklių atvejais. 

Pulmonologijos ciklą sudaro dvi dalys (temos), skirtos skirtingiems pulmonologinių ligonių 

diagnostikos ir gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos ciklo dalys (temos) pateiktos 

lentelėje. 

Pulmonologijos ciklo dalys (temos) 

Nr. Temos pavadinimas Trukmė 

kreditais 

Teorinė 

dalis, val. 

1 Klinikinė pulmonologija 3 60 

2 Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymas 3 60 

Klinikinės pulmonologijos dalies potemės: 

1. Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija; bronchų, 

plaučių ir pleuros histologija; imunokompetentinės kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos 

ląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai, kvėpavimo sistemos fiziologija. 

2. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniai plaučių 

tyrimo metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas; bronchologiniai tyrimo metodai; 

nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai.

38 

3. Pulmonologiniai sindromai ir patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas; kvėpavimo 

nepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas; diferencinė periferinių plaučių 

darinių diagnostika; diferencinė diseminacijos ir difuzinių intersticinių plaučių pokyčių 

diagnostika; kraujavimas iš plaučių. 

4. Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai ir paveldimos ligos. 

5. Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga; 

bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas; bronchektazės; cistinė fibrozė; 

trachėjos ir bronchų osteochondropatija; bronchų svetimkūniai. 

6. Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas; aktinimikozė ir 

nokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos plaučių ligos. 

7. Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas; 

obliteruojantis bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas; eozinofilinė pneumonija, retos 

intersticinės plaučių ligos. 

8. Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas. 

9. Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija; plaučių 

arterijos tromboembolija; lėtinė plautinė širdis. 

10. Plaučių vėžys. 

11. Miego apnėjos sindromas. 

12. Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo įtaka kvėpavimo 

organams; pagalba metantiesiems rūkyti. 

Plaučių ligų instrumentinės diagnostikos ir gydymo dalies potemės: 

1. Indikacijos ir kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai rigininiu 

(kietuoju) bronchoskopu. Tiriamojo paruošimas bronchoskopijai. 

2. Bronchų ir plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė ir žnyplelinė biopsija; 

bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija. 

3. Bronchoalveolinis lavažas. 

4. Bronchų sanacija. 

5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija. 

6. Kraujavimo iš plaučių stabdymas. 

7. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai (autofluorescensinė 

bronchoskopija ir kt.). 

8. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai. 

9. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleuros biopsijai. 

Ligonio paruošimas šioms procedūroms.

39 

10. Pleuros ertmės punkcijos technika. 

11. Pleuros ir plaučių sonoskopija. 

12. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmis ligomis. 

13. Spirometrija: atlikimo technika, vertinimas. 

14. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys. 

15. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas. 

16. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas. 

17. Polisomnografija. 

18. Kraujo dujų tyrimas. 

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka 

Pulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniai 

įgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstos 

rentgenogramas ir kompiuterines tomogramas, plaučių funkcijos tyrimo rodiklius, žinoti indikacijas 

ir kontraindikacijas kvėpavimo sistemos instrumentiniams tyrimams. 

Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai įvertinami 

pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. 

Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. Nargėla 

Rezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas), doc. dr. 

E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas). 

Rezidentūros vieta: VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras. 

Rekomenduojamas literatūros sąrašas: 

1. Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai. Vilnius, 

2004. 

2. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001. 

3. Dubakienė R. Alergologija. Vilnius, 2002. 

4. Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998. 

5. Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas: Kauno 

medicinos universiteto leidykla, 2000. 

6. Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003. Santrauka. 

2003.

40 

7. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E. Vaikų ir suaugusiųjų 

astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278. 

8. Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinės rekomendacijos). 

Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p. 

9. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas. 

Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p. 

10. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe// 

Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15. 

11. Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the management of 

community-acquired pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis. 2000. Vol. 31. P. 347-382. 

12. Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 26. 

13. Buist S., Mapp C.E. Respiratory diseases in Women// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 25. 

14. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 

28. 

15. Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23. 

16. Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention. National 

institutes of health, 2003. 

17. Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascular pathology: a 

clinical update// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27. 

18. Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27. 

19. Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Respir.Mon. 2005. Vol. 10. N. 31. 

20. Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Respir.Mon. 2002. Vol. 7. N. 22. 

21. Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community asquired pneumonia 

in adults, 2004 update. 

22. Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines for the 

management of community-asquired pneumonia in immunocompetent adults. IDSA 

quidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433. 

23. Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11. 

24. McNicholas W.T. Respiratory disorders during sleep// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 10. 

25. Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 14. 

26. Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis, management, 

and prevention of chronic obstructive pulmonary disease: NHLBI/WHO Workshop, 2003. 

27. Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care// Eur.Respir.Mon. 

1998. Vol. 3. N. 8. 

28. Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Respir.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2.

41 

29. Spiro S.G. Lung cancer// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17. 

30. Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Respir.Mon. 1998. Vol. 3. N. 

9. 

31. Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 

N. 18. 

Ciklo pavadinimas: Alergologija ir klinikinė imunologija 

2. Apimtis kreditais: 4( 160 val.) 

3.Ciklo praktinė dalis: 128 val. 

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 

1. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos 4val. 

2. Alerginės akių ligos 2val. 

3. Alerginės odos ligos 6val. 

4. Anafilaksija 2val. 

5. Maisto alergija ir netoleravimas 2 val. 

6. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 4 val. 

7. Alergija vabzdžiams 2 val. 

8. Imunodeficitai 2 val. 

9. Specifinė alerginių ligų diagnostika 2 val. 

10. Alerginių ligų gydymo metodai 2 val. 

11. Alerginių ligų profilaktika 2val. 

12. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 2 val. 

4. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų rezisdentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti gydytojams 

rezidentams žinias apie alergines ligas ir imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, gydymą ir 

prevenciją. Cikle numatyta 12 temų. Teoriniams užsiėmimams skiriama 32 valandų. Teoriniai 

užsiėmimai – tai paskaitos, seminarai, literatūros referavimas. Likusi ciklo (128 valandų) dalis 

skirta praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu gydytojas-rezidentas dirba 

ambulatoriniame kabinete ar stacionare kartu su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu, 

gydytojo priežiūroje atlieka visas diagnostines ir gydomąsias procedūras (odos alerginiai 

mėginiai, provokaciniai alerginiai mėginiai, specifinė imunoterapija ir kt.), dalyvauja ligonių

vizitacijose, konsultacijos, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus. Ciklo metu 

rezidentas privalo išmokti: 

42 

1. Surinkti alerginę anamnezę, nustatyti ir įvertinti paciento ekoalergologinę situaciją darbe, 

namuose; 

2. ištirti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingų simptomų ir 

sindromų; 

3. atlikti ir įvertinti alerginius dūrio ir aplikacinius odos mėginius su įvairiais alergenais 

(žiedadulkių, buitiniais, epiderminiais, maisto alergenais, cheminėmis medžiagomis); 

4. mokėti sudaryti eliminacinę; 

5. mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (spirogramą, PEF-metriją, kilpą “srovėtūris”, 

broncholizinį testą su β 2 -agonistais). 

6. mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų ir skreplių citologinį tyrimą. 

7. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;. 

8. mokėti įvertinti imunogramą ir komplemento sistemos tyrimo rezultatus; 

9. įsisavinti alerginių ligų ir imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo principus; 

10. mokėti gydyti ūmias alergines būkles. 

5.1.Temos pavadinimas. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos. 


Alerginis rinitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginė bronchinė astma: etiologija, klasifikacija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Bronchinės 

astmos ir alerginio rinito gydymo ypatumai nėštumo metu. Egzogeninis pneumonitas: etiologija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. 

5.2. Temos pavadinimas. Alerginės akių ligos. 


Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. 

5.3.Temos pavadinimas. Alerginės odos ligos. 


Dilgėlinė: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, 

gydymas, prevencija. Agioedema: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, 

diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Atopinis dermatitas: etiologija, klasifikacija, 

patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Kontaktinis 

alerginis dermatitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymas, prevencija. Alerginės reakcijos kosmetikai.

43 

5.4. Temos pavadinimas. Maisto alergija ir netoleravimas 


Maisto alergijos ir maisto netoleravimo klasifikacija, priežastys, diagnostika, gydymas ir 

prevencija. 

5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 


Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas: klasifikacija, priežastys, išsivystymo mechanizmai, 

klinika, diagnostika in vivo ir in vitro, gydymas ir prevencija. Kryžminės alerginės reakcijos. 

Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. IgE priklausomos reakcijos. Citotoksinės alerginės 

reakcijos. Imunokompleksinės reakcijos. Seruminė liga. Daugiaformė eksudacinė eritema. Stivenso 

– Džonsono sindromas. Lailio sindromas. Jautrumas aspirinui ir kitiems nesteroidiniams vaistams 

nuo uždegimo. 

5.6. Temos pavadinimas. Anafilaksija 


Anafilaksijos epidemiologija, etiologija, predisponuojantys veiksniai, klasifikacija, klinika, gyvybei 

pavojingos anafilaksinės būklės, diagnostika, neatidėliotina pagalba ir intensyvi terapija, prevencija. 

5.7. Temos pavadinimas. Alergija vabzdžiams 


Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas. 

5.8. Temos pavadinimas. Imunodeficitai 


Imunodeficitų klasifikacija. Pirminiai imunodeficitai: klasifikacija, klinika, diagnostika, gydymas, 

ligos ir gydymo komplikacijos. Antriniai imunodeficitai, su jais susijusios ligos ir būklės, 

diagnostika ir gydymas. Komplementinės sistemos nepakankamumas. 

5.9. Temos pavadinimas. Specifinė alerginių ligų diagnostika 


Alerginės anamnezės ypatumai. Alerginiai odos mėginiai. Provokaciniai alerginiai mėginiai. 

lerginių ligų diagnostika in vitro. 

5.10. Temos pavadinimas. Alerginių ligų gydymo metodai 


Vaistai alerginių ligų gydymui (antihistamininiai gliukokortikoidai ir kiti, jų taikymas, 

nepageidaujamas poveikis, vaistų sąveika. 

5.11. Temos pavadinimas. Alerginių ligų profilaktika. 

Trumpas turinio apibūdinimas: Alerginių ligų epidemiologija. Alergenai, jų tipai, struktūra, 

poveikis, paplitimas. Alergenų pašalinimo iš aplinkos galimybės ir būdai. 

5.12. . Temos pavadinimas. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 


Imuninės sistemos anatomija ir ląstelės. Imunomoduliacija ir imuninis atsakas.T ir B imuninis 

atsakas. Komplemento sistema. IgE produkcija ir receptoriai. Imunoreguliaciniai mechanizmai.

44 

6. Privalomas dalykas. 

7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas: 

1. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios, 2001. 

2. Janulevičiūtė N.. Imunoglobulinai ir komplemento baltymai. Vilnius, 1994. 

3. Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991. 

4. Lelis J., Gailevičius P., Ragaišis S., Balevičienė G.. Odos ir venerinės ligos (vadovėlis). V.: 

Mokslas, 1985, 320p. 

5. Blažienė A., Dubakienė R., Ėmužytė R. ir kt. bronchinės astmos diagnostika, gydymas. 

Rekomendacijos, Vilnius, 2001, 25p. 

6. Blažienė A., Dubakienė R., Bojarskas J. ir kt. Aerginio rinito diagnostika ir gydymas. Metodinė 

mokomoji medžiaga, Vilnius, 2000, 19p. 

7. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. ir kt. Aerginio kontaktinio dermatito diagnostika 

ir gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius, 2001, 19p. 

8. Textbook of Internal Medicine. Ed. by W.N. Kelley. J.B. Lippincott Company, 1989. 

9. Ed. by J. cande Bennett, F. Plum. Cecil Textbook of Medicine. W.B. saunders Company, 1996. 

10. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shapiro G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma and Immunology 

from Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996. 

11. Centher J., de Weck A.L. Atlas of Immuno-Allergology. Molgrefe & Huber Publishers Srattle- 

Toronto.Bern.Gothingen, 1995. 

12. Mygind N., Dehl R., Pedersen S., Thestrup-Pedersen K.. Essential Allergy. Blackwwell Science 

Ltd, 1996. 

13. Barnes P.J., Godfrey S. Asthma. Martin Dunitr Ltd, 1996. 

14. Raitt I., Brostoff J., Male D. Immunology. Mosby, 1993. 

15. Manual of Allergy and Immunology. Ed. by G.J. Lawlor, T.J. Fischer, D.C. Adelman. 1996. 

16. Dubakienė R. Alergologija. Vadovėlis. Vilnius: Žiburio leidykla. 2002 m. 255p. 

17. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A. ir kt. Vaikų ir suaugusiųjų astmos diagnostikos ir 

gydymo sutarimas // Metodinės rekomendacijos. Kaunas. 2005.p. 251-278. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka

45 

Rezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius teorinių žinių 

dalį, įvaldžius praktinius įgūdžius ir įvertinus žinias dešimtbalėje vertinimo sistemoje įskaitos metu 

atliktas ciklas užskaitomas. Tai patvirtinama rezidentūros vadovo ir ciklo kuratoriaus parašais. 

9. Rezidentūros bazė 

Šį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir 

alergologijos centre. 


1.Doc. Audra Blažienė 

2. Prof. Rūta Dubakienė 

1. Ciklo pavadinimas: Infekcinės ligos terapinio profilio rezidentams 

2. Apimtis – 4 kreditai (160 val.) 

3. 1. Ciklo praktinė dalis 

Ciklo metu rezidentas dirba Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje 

ligoninėje Infekcinių ligų diagnostiniame ir reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuose 

ir I – me infekcinių ligų skyriuje 0,5 etato krūviu: 

Ciklo metu rezidentas turi įgyti gebėjimus: 

1) įtarti infekcinį susirgimą ūmiai susirgusiam ligoniui; 

2) įsisavinti ligonio priėmimo tvarką, vertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną 

pagalbą, sudaryti tyrimų ir gydymo planą; 

3) surinkti detalią epidemiologinę anamnezę; išmokti pildyti medicininę ir statistinę 

dokumentaciją; 

4) vertinti koproskopinių, žarnyno infekcijų bakteriologinių, serologinių tyrimo 

rezultatus; 

5) vadovaujantis biocheminiais kraujo ir šlapimo tyrimais, nustatyti geltinio 

sindromo patogenetinį mechanizmą, išmokti geltinio sindromo diferencinę 

diagnostiką; 

6) diferencijuoti odos bėrimą, gleivinių ir tonzilių pažeidimus; 

7) paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto, tonzilių apnašo, įvairių 

bėrimo elementų, šlapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams; 

8) vertinti krūtinės ląstos, galvos, veido daubų rentgenologinio tyrimų rezultatus; 

9) poliklinikos sąlygomis savarankiškai tirti ir gydyti kai kurias nekomplikuotas 

infekcines ligas; 

3.2. Ciklo teorinė dalis 

Teorinės dalies formos Val. per savaitę Val. per ciklą Pastabos

46 

Klinikinių atvejų ir literatūros 

referavimas ligoninės 

infekcinių ligų gydytojų 

sueigoje 1 4 

Seminarai 4 16 

Klinikinių atvejų pristatymas 

skyrių vizitacijose 1 4 

Straipsnio iš užsienio žurnalo 

referavimas 

Individualus literatūros 

studijavimas 

1 

6 

8 

24 

Viso 14 56* 

* Rezidentas taip pat gali dalyvauti kitose infekcinių ir vidaus ligų mokslinėse 

konferencijose. Jei valandos nenurodytos, laikoma, kad pilną dieną sudaro 8 val., 

pusę dienos – 4 val. 

4. Ciklo tikslai ir turinys 

Ciklo metu rezidentas turi išmokti įtarti, diagnozuoti ir gydyti suaugusiųjų infekcines ligas, 

jų komplikacijas ir gretutinius susirgimus, suprasti pacientų problemas ir ligos aplinkybių 

ypatybes, įsisavinti hospitalizacijos nuostatus, išmokti pildyti medicininę dokumentaciją. 

5. Temų pavadinimai ir apibūdinimas 

Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, naudodamas specialiąja medicinos literatūrą ir 

sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėje periodinėje spaudoje bei 

elektroninėse duomenų bazėse. 

Programa: 

1. Infekcinių ligų bendra simptomatologija 

Įvairūs karščiavimai, bėrimai. Klinikinių simptomų, sindromų laboratorinių 

instrumentinių tyrimų reikšme infekcinių ligų diagnostikai. Epidemiologinės 

anamnezės reikšmė infekcinių ligų diagnostikoje. 

Etiotropinis, patogenezinis ir simptominis infekcinių ligų gydymas. Hospitalinės 

infekcijos. 

2. Vidurių šiltinė. Šiuolaikinės vidurių šiltinės diagnostikos ypatumai 

bei

47 

2. Salmoneliozės aktualumas. Dabartinis paplitimas. Klinikines formos, Gydymo 

ypatumai. 

3. Šigeliozės klinika. Diagnostikos ypatumai. Salmoneliozių ir šigeliozių 

palyginamoji charakteristika. Dabartinis gydymas 

4. Enterovirusinių viduriavimų charakteristika. 

5. Cholera. Dabartinės choleros ypatumai. Diagnostika ir gydymas. Epidemiologinė 

priežiūra ir kontrolė. 

6. Aktualios helmintozės. Trichineliozės klinika, diagnostika, diferencinė 

diagnostika, gydymo principai. Askaridozė. Kaspinuočių invazijos požymiai. 

Cisticerkozė, klinika, diagnostika, gydymas. Echinokokozė ir alveokokozė. 

7. Pirmuonių invazijos (amebiazė, balantidiazė, toksoplazmozė). Klinikiniai 

ypatumai. Diagnostikos galimybes. Šiuolaikinis gydymas. 

8. Botulizmo epidemiologija, patogenezė, klinika, diferencinė diagnostika su 

neuroinfekciniais susirgimais. Gydymo principai, profilaktika. 

9. Meningokokinės infekcijos klinikinių formų charakteristika. Diagnostikos 

ypatumai. Žaibinės meningokokemijos diagnostika ir gydymo principai. Kiti 

bakteriniai meningitai, jų diagnostika. Gydymo principai. 

10. Virusinių encefalitų klinika, diagnostika, galimybės. Gydymo principai. 

11. Erkinio encefalito epidemiologija, klinika, ligos formos, šiuolaikinė diagnostika, 

gydymas. 

12. Poliomielito klinika, diagnostikos principai. Diferencinė diagnostika nuo kitų 

etiologijos poliradikuloneuritų. 

13. Laimo ligos patogenezė, klinikinės stadijos, diagnostika, gydymo principai, 

nespecifinė profilaktika. 

14. Herpes grupės virusų sukeltos ligos, jų klinika ir diagnostika (Herpes simplex, 

Herpes zoster, infekcinė mononukleozė, CMV infekcija). 

15. Gripas. Viruso kintamumas, klinikinės formos, diagnostika, šiuolaikinis gydymas, 

profilaktika. 

16. ŪVRI diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principai. 

17. Virusiniai hepatitai A, B, C, D, E. Klinikiniai ypatumai, specifiniai žymenys, 

diferencinė diagnostika nuo hemolizinių ir mechaninių geltų. 

18. Lėtinių virusinių hepatitų diagnostikos pagrindai ir gydymo principai. 

19. Leptospirozių klinika, diagnostika, gydymo principai. 

20. Brilio ligos ypatumai. Diagnostinės sunkumai. Diferencinė diagnostika.

48 

21. Hemoraginės karštligės ir kitos naujai išaiškintos pavojingos infekcijos 

(Marburgo, Lasso, Ebolo karštlinės) 

22. Legioneliozė, klinika, diagnostika, gydymas. 

23. Difterija, klinikinės formos, jos diagnostika, diferencinė diagnostika nuo kitų 

tonzilitų, infekcinės mononukleozės bei kraujo ligų. 

24. Maliarija. klinikinės savybės, komplikacijos, diagnostika, diferencinė diagnostika, 

gydymo principai, chemoprofilaktika. 

25. ŽIV infekcija ir AIDS, ligos stadijos. Diagnostikos metodai. Oportunistinės 

infekcijos. Gydymo principai. 

26. Rožės klinikinės formos, komplikacijos, gydymas, recidyvų profilaktika. 

27. Epideminio parotito klinikinės formos, diagnostika, gydymo principai. 

28. Juodligės ligos formos, laboratorinė diagnostika. Bioterorizmas. 

29. Pasiutligės epidemiologija, klinika, diagnostika, profilaktika. 

Teorinių žinių įsisavinimui palengvinti organizuojami seminarai, kurių metu aptariami 

infektologijos pagrindai, nagrinėjami infekcinių ligų sindromai, jų diagnostikos ir diferencinės 

diagnostikos klausimai, gydymo ir priežiūros ypatumai, atskirų pacientų grupių problemos. 

Seminarų temos 

1. “Žarnyno infekcijų diagnostika, diferencinė diagnostika ir žarnyno parazitinės 

infekcijos”. 

2. “Hepatitų diferencinė diagnostika. Lėtiniai hepatitai”. 

3. “Karščiavimų diferencinė diagnostika ir ūminio tonzilito sindromo diagnostika bei 

diferencinės diagnostikos kriterijai. Difterija”. 

4. “Meninginis sindromas ir jo diferencinė diagnostika. Botulizmas. Encefalitai. 

Laimo liga”. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių) programos 

Visos programos dalys yra privalomos. 

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas 

1. Mandell GL, bennett JE, Dolin R. Principlesw and practice of infectious diseases. 

Churchill Livingstone, New York, 6 th ed., 2005.

49 

2. P. Čibiras, J. Ūsaitis. Infekcinės ligos. Vilnius, 1989. 

3. A. Ambrozaitis, K. Žagminas. Virusiniai hepatitai. Vilnius, 1997. 

4. J. Ūsaitis, P. Čibiras. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius, 1988. (VU 

leidinys) 

5. J. Ūsaitis, P. Čibiras. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius, 1982 (VU 

leidinys) 

6. A. Laiškinis. Žmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika, gydymas ir 

profilaktika. Kaunas, 2000. 

7. Rukovodstvo po infekcionym bolezniam. Red. I. V. Lobzin. Sankt-Peterburg, 

2000. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka 

Ciklo metu rezidentas pildo dienyną, kuriame išvardina kiekvienos ciklo dalies metu kuruotų 

pacientų skaičių, atliktas programoje numatytas tyrimo ir gydymo procedūras ir jų skaičių, 

įgytus gebėjimus. Seminaro metu tikrinamos rezidento žinias, koreguojamas literatūros 

studijavimas. 

Viso ciklo metu rezidento atliktas darbas vertinamas įskaita pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. 


Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika. 

Birutės g. 1, LT – 2004, Vilnius, tel.: 8 52724657 el. p infek@elnet.lt 

Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė 

Birutės g. 1, LT – 204, Vilnius, tel.: 8 52751076 

10. Rezidento vadovas 

Mokslų daktaras, docentas E. Broslavskis 45 m. darbo stažas, per paskutinius 5 metus 

paskelbęs spaudoje 6 straipsnius. 

1. Ciklo pavadinimas: Geriatrija 




1. Organizmo pokyčiai senstant. 3 val. 

2. Funkcinės būklės raida senatvėje. 3 val. 

3. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 3 val. 

4. Psichogeriatrijos pagrindai. 3 val. 

5. Geriatrinė farmakoterapija. 3 val. 

6. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 3 val. 

7. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 3 val. 

8. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje. 3 val. 

9. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai. 3 val. 

10. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika. 3 val. 

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.

50 


rezidentams naujausias žinias apie seno amžiaus žmonių vidaus ligų diagnostikos ir gydymo 

ypatumus. 

Cikle numatyta dešimt temų. Teorinių užsiėmimų metu vyksta seminarai, rezidentai referuoja 

literatūrą. 

Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja vizitacijose, 

ligonių aptarimuose, konsiliumuose, dalyvauja interdisciplininės komandos darbe. 

Įsisavinęs teorines ir praktines žinias rezidentas privalo mokėti diagnozuoti ir gydyti 

pagyvenusių žmonių vidaus ligas ir specifinius geriatrinius sindromus, išmokti kompleksiškai 

spręsti pagyvenusio paciento problemas, esant polipatologijai, negaliai, socialinėms ir 

psichologinėms problemoms, sudaryti problemų sąrašą, išskirti prioritetus, sudaryti tyrimo, 

gydymo, reabilitacijos planą. 

5.1. Temos pavadinimas. Organizmo pokyčiai senstant. 


Žmogaus organų ir sistemų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, atsirandantys senėjimo proceso 

metu. Laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodiklių amžiniai pokyčiai. 

5.2. Temos pavadinimas. Funkcinės būklės raida senatvėje. 


Žmogaus funkcinės būklės kitimas senstant, negalios ir senatvinio nusilpimo išsivystymo 

mechanizmai. Negalios laipsnio ir pobūdžio įvertinimo būdai ir priemonės. 

5.3. Temos pavadinimas. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 


Ūminių ir lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant – simptomų, trukmės, ryšio tarp organų patologijos ir 

simptomų pokyčiai, netipinės simptomatikos. Polipatologija – diagnostika ir gydymo taktikos 

pasirinkimas. 

5.4. Temos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonių psichogeriatrijos pagrindai. 


Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija, bendravimo 

problemos. Demencijos vyresniame amžiuje, atrankos ir diagnostikos metodai, palaikomasis 

gydymas. Delyrai vyresniame amžiuje, priežastys, diagnostika, pirmoji pagalba. 

5.5. Temos pavadinimas. Geriatrinė farmakoterapija. 


Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčiai senstant. Senų žmonių medikamentinio gydymo 

principai, dozavimo apskaičiavimas. Polipgragmazija. Vaistų derinimo principai. Netinkami senų 

žmonių gydymui vaistai. 

5.6. Temos pavadinimas. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 


Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės ir emocinės būklės 

ištyrimas, socialinės ir ekonominės būklės bei gyvenamosios aplinkos įvertinimo metodikos. 

Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai ir 

apimtys. 

5.7. Temos pavadinimas. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 

Trumpas turinio apibūdinimas:

51 

Valgymo sutrikimai ir maitinimosi problemos senatvėje. Rizikos faktoriai, priežastys. Diagnostikos 

metodai. Gydymo ir maitinimo plano sudarymas. Racionali senų žmonių mityba. Maisto papildai. 

5.8. Temos pavadinimas. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje. 


Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės ir išorinės priežastys. Tyrimo 

metodai ir priemonės. Nestabilumo testai. Griuvimų prevencijos priemonės. 

5.9. Temos pavadinimas. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai. 


Šlapimo nelaikymas. Išmatų nelaikymas. Obstipacijos. Viduriavimai. Miego sutrikimai. 

Hipotermija ir hipertermija. Diagnostikos metodai. Gydymo principai. Stebėjimas. Prevencijos 

priemonės. 

5.10. Temos pavadinimas. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika. 


Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas. 

Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais įpročiais. Saugios ir funkcionalios 

gyvenamosios aplinkos sudarymas. 

6. Privalomas dalykas 


7.1. Geriatrija. Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Vilnius. 1998. 

7.2. Alekna V. Senatvinė osteoporozė. Mokomoji knyga. Vilnius. 2001. 

7.3. Practice of Geriatrics. Duthie E.H., Katz P.R. (eds.). 3rd ed. JAV. 1998. 

7.4. The Merck Manual of Geriatrics. Abrams W.B., Beers M.H., Berkow R. (eds.) 2 nd ed. 

USA, 1995. 

7.5. British Geriatrics Society. Standards of Care for Specialist Services for Older People. 

2002. http://www.gbs.org.uk 

7.6. Standardised assessment scales for elderly people. The Royal College of Physicians of 

London and the British Geriatrics society. 1992. 

7.7. Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Mokymo knyga. Kaunas, 2002, 336 p. 

7.8. Brocklehursts Textbook of Geriatric Medicine and Gerontology. Tallis R., Fillit H., 

Brocklehursts J.C. (eds.). 5th ed. Edinburgh. 1998. 




9. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir 

reabilitacijos centras 


Vidmantas Alekna (gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 25 metai); 

Rima Filipavičiūtė (gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 30 metų). 

1. Ciklo pavadinimas. Reumatologija 

2. Apimtis kreditais. 4 kreditai/160 val.

3. Ciklo praktinė dalis valandomis. 148 val. 

52 

Eil. Temos pavadinimas 

Nr. 

1 Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, 

pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymo 

principai. 

Teorinė dalis, 

val 

2 val. 

2 Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios 

spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė, 

klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė 

diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, 

prognozė. 

2 val. 

3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: 

etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, 

laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas, 

prognozė. 

2 val. 

4 Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės 

klinikinės formos, patogenezė, klinikiniai 

požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: 

patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika, 

gydymas, prognozė. 

5 Sisteminės jungiamojo audinio ligos: 

etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė 

diagnostika, gydymas 

6. Ūmios reumatologinės būklės- patogenezė, 

klinikiniai požymiai, diagnostika, skubi pagalba, 

tolimesnis gydymas, prognozė. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 


Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo 

tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie reumatinių ligų profilaktikos, diagnostikos ir 

gydymo principus. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi 

valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos centro darbuotojai 

skaito paskaitas. Likusi dalis – 148 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija; 

b) rezidentai betarpiškai bendrauja su ligoniais, analizuoja reumatinių ligų sindromus, numato 

ligonio ištyrimo būdus ir interpretuoja gautus rezultatus su rezidentūroje dalyvaujančiais dėstytojais 

ir rezidentūros vadovais. 

c) ieško informacijos šaltinių leidžiančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.. 

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą.

Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti keičiama ar 

papildyta naujomis teorinėmis temomis. 

53 

5. Temos pavadinimas ir trumpas turinys 

1. Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymo 

principai. 

Skeleto ir raumenų sistema (anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija, susijusi su 

reumatinėmis ligomis; biochemijos klausimai, susiję su reumatinėmis ligomis). Imuninė sistema 

(funkcija, autoimuninis procesas, imunomoduliacijos principai). Reumatinių ligų epidemiologija, 

klasifikacija, klinikiniai simptomai; reabilitacijos principai. Reumatinėms ligoms gydyti skiriami 

vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, šalutinis poveikis ir 

sukeliamos komplikacijos; kortikosteroidai, jų veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, šalutinis 

poveikis ir sukeliamos komplikacijos; patogeneziniai vaistai, jų veikimo mechanizmai, vartojimo 

būdai, šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. Sergančiojo reumatine liga tyrimas 

(anamnezė, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, histopatologiniai, 

mikrobiologiniai tyrimai ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms; instrumentiniai tyrimai 

(klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai, elektromiografiniai ir kt.) ir jų 

pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms. 

2. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė, 

klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas, 

prognozė. 

Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis, artritas 

sergant Laimo liga); reaktyviosios ir poinfekcines artropatijos (urogenitalinės, Reiterio liga, po 

dizenterijos, žarnų šuntavimo ir kt.). Reumatas. Ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminės 

spondilopatijos. Psoriazinis artritas ir enteropatines artropatijos- 

3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai, 

laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas, prognozė. 

Podagra ir kitos kristalinės artropatijos (chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga). 

Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinis sinovitas, 

palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių vandenė). Antriniai reumatiniai sindromai. 

4. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniai 

požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė, 

klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. 

Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitos 

spondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos). Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenų ligos). 

Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijos fibroblastinės 

ligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos). Kaulų tankio ir struktūros pakitimai (osteomaliacija, 

osteoporozė, osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulų ligos) (algoneurodistrofija, 

osteolizė). Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitos kremzlės ligos (jaunatvinė 

osteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas, disekuojantis osteochondritas ir kt.). 

5. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinė 

diagnostika, gydymas 

Sisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Pseudovilkliginis 

sindromas (lupus like sindromas). Dermatomiozitas. Antrinis dermatomiozitas ir jo gydymas. 

Polimiozitas. Sisteminė sklerozė. CREST sindromas. Kitas sisteminis jungiamojo audinio 

pažeidimas (Sjogreno sindromas, “dengiantys” sindromai, reumatinė polimialgija, eozinofilinis 

fascitas, recidyvuojantis panikulitas).

6. Ūmios reumatologinės būklės 

Ūmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpų slopinimas, gydant vaistais; kaulų 

aseptinė nekrozė; ūmus sinovinės plėvės plyšimas, kaklinės stuburo dalies mielopatija, sergant 

reumatoidiniu artritu; slankstelio lūžis;”cauda equina” sindromas; ūmi išialgija. Nėštumas ir 

reumatinės ligos. 



54 

1. Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius 2000. 180 p. 

2. Butrimiene I. Mikrokristaliniai artritai : mokomoji priemonė.Vilnius 1998. 64 p. 

3. Dadonienė J. Imunologiniai metodai reumatologijoje. Vilnius 1997. 193 p. 

4. Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius 2004. 243 p. 




9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos 

centras 

10. Rezidentūros vadovas. Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos šakoje dirbantis 

nuo 1978 m. 

1. Ciklo pavadinimas: Neurologija 




1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val. 

2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val. 

3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai 2 val. 

4. Meningitai 2 val. 

5. Encefalitai 2 val. 

6. Epilepsija. 2 val. 

7. Galvos skausmai. 2 val. 

8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos 2 val.

55 

9. Ataksijos. 2 val. 

10. Motorinio neurono ligos 2 val. 

11 Pirminės raumenų ligos 2 val. 

12 Mioneuralinės jungties ligos 2 val. 

13 Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis 2 val. 

14 Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis 2 val. 

15 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I 2 val. 

dalis: 

16 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II 2 val. 

dalis 

17 Nervų sistemos raidos ligos 2 val. 

18 Autonominės nervų sistemos sutrikimai 2 val. 

19 Demencijos 2 val. 

20 Sąmonės sutrikimo sindromai 2 val. 

b) Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. 

Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines ligas, jų 

etiopatogenezę, patologiją, kliniką, klinikinę, laboratorinę bei instrumentinę diagnostiką, gydymą ir 

profilaktiką. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas 

teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Neurologijos centro darbuotojai skaito 

paskaitas. 


3. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija; 

4. klinikinis darbas su ligoniais: aktyvus dalyvavimas apklausiant, apžiūrint ir kliniškai tiriant 

neurologinius ligonius kasdieninėse ligonių vizitacijose, sudarant tyrimų ir gydymo planą, 

vertinant klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis. 

Ciklo metu rezidentai privalo: 

d) įgyti praktinius neurologinio profilio paciento ištyrimo įgūdžius;

56 

e) išmokti interpretuoti atliktus neurologinius tyrimus (juosmeninės punkcijos duomenis, EEG, 

ENMG, ultragarsinius smegenų kraujotakos tyrimus, galvos ir nugaros smegenų KT ir 

MRT); 

f) įsisavinti neurologinių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos pagrindus. 


5.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos. 

Galvos smegenų kraujagyslių anatomija ir kraujotakos fiziologija. Galvos smegenų pažeidimo sindromai. 

Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Galvos smegenų infarktas (išeminis insultas). Lėtinė 

smegenų išemija. Galvos smegenų išeminių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika. 

5.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos. 

Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva. Intrakranijinės arterinės 

aneurizmos. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos. Ūminė hipertenzinė encefalopatija. Galvos 

smegenų hemoraginių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika. 

5.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. 

Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija. Nugaros smegenų pažeidimo sindromai. Nugaros smegenų 

infarktas. Nugaros smegenų kraujagyslių malformacijos. 

5.4. Meningitai. 

Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai. Virusinis 

meningitas. Arachnoiditas. 

5.5. Encefalitai. 

Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų sistemos 

komplikacijos. 

5.6. Epilepsija. 

Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos. Febriliniai traukuliai. Epilepsijos 

diagnostika. Epilepsinė būklė. Epilepsijos gydymas. 

5.7. Galvos skausmai. 

Migrena. Įtampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvos skausmai. Potrauminis galvos 

skausmas. 

5.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos. 

Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto mielinolizė. 

Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos. 

5.9. Ataksijos. 

Koordinacinės nervų sistemos struktūra ir funkcija. Ataksijų rūšys. Fridreicho (šeiminė) 

ataksija. Vėlyvoji smegenėlių atrofija (Marie-Foix-Alajouanine).

57 

5.10. Motorinio neurono ligos. 

Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir gydymas. Progresuojantis 

bulbarinis paralyžius. Paveldimos spinalinės raumenų atrofijos. 

5.11. Pirminės raumenų ligos. 

Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija. Galūnių – juosmens progresuojančios 

raumenų distrofijos. 

5.12. Mioneuralinės jungties ligos. 

Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Miasteninė krizė.. 

Miotoninės ligos. 

5.13. Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis. 

Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija ir klasifikacija. Motorinės ir sensorinės galvinių 

nervų ligos. Nugarinių nervų (vertebrogeninės) ligos. Pleksopatijos. Radikulopatijos. 

5.14. Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis. 

Polineuropatijos. Periferinės nervų sistemos ligų diagnostikos ir gydymo principai. 

5.15. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalis. 

Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika. 

Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras. 

5.16. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalis. 

Distonijos, chorėjos ir atetozės. Huntington’o chorėja. Wilsono liga (hepatolentikulinė degeneracija).. 

5.17. Nervų sistemos raidos ligos. 

Nervų sistemos formavimasis. Smegenų raidos ani\omalijos. Neurokutaninės ligos (fakomatozės): 

Recklinghauseno liga, tuberozinė sklerozė. Siringomielija. 

5.18. Autonominės nervų sistemos sutrikimai. 

Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijos klinikiniai sindromai. Sinkopė. 

Multisisteminė atrofija. 

5.19. Demencijos. 

Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga. Kraujagyslinė demencija. Demencija su 

Lewy kūneliais. 

5.20. Sąmonės sutrikimo sindromai. 

Delyras. Vegetacinė būklė. Smegenų mirties samprata ir diagnostika. 

7. Privalomas ciklas. 


c) Klinikinė neurologija. Red V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2003. 

d) Neurologijos vadovas gydytojui praktikui. Red.V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2004.

58 

e) Avižonienė I ir kt. Nervų ligos. Vilnius; Mokslas,1998. 

f) Neurologijos seminarai. (Specializuotas periodinis žurnalas). 

g) Adams R, Victor M, Ropper AH. Principles of Neurology. 7 th ed. New York, 2001. 

h) Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology. W.B.Saunders Company, 1999. 


Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo 

sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo 

programą. 

10. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos 

centras 


Valmantas Budrys (gydytojas neurologas, docentas, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 22 metai). 

Dalius Jatužis (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 14 metų). 

Gintaras Kaubrys (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslų 

daktaras, praktinio darbo patirtis 18 metų). 

Ciklo pavadinimas: Radiologijos pagrindai 

Apimtis: 4 kreditai (160 val.) 

Ciklo praktinė dalis: 32 val. 

Nr. Ciklo pavadinimas Trukmė 

kreditais 

Teorinė 

dalis val. 

1. Bendroji radiologija 2 16 

2. Klinikinė radiologija 2 16 

Įvairių specialybių gydytojai rezidentai, baigę radiologijos pagrindų ciklą turi mokėti: 

1. Paruošti ligonius radiologiniams tyrimams. 

2. Nustatyti indikacijas radiologiniams tyrimams kiekvienam pacientui, numatyti jų seką. 

3. Pagal radiologo aprašymą rasti vaizduose patologinius pakitimus, įvertinti jų dinamiką: 

kaulų ir sąnarių ligų atvejais, 

kvėpavimo organų ligų atvejais,

59 

širdies ir kraujagyslių ligų atvejais, 

urogenitalinės sistemos ligų atvejais, 

centrinės nervų sistemos ligų atvejais. 

4. vertinti radiologinius vaizdus urgentinės patologijos atvejais. 

5. Parinkti ir paruošti pacientus intervencinės radiologijos procedūroms. 

6. Parinkti ir paruošti pacientus radionuklidinei diagnostikai ir radioterapijai. 

Temos pavadinimas. Bendroji radiologija 

Temos apibūdinimas: 

Radiologijos istorija, vystymosi etapai, žymiausi mokslininkai gydytojai radiologai. Spindulinės 

diagnostikos metodų sukūrimas ir jų vystymasis. 

Rentgeno spindulių gavimas, vaizdo formavimas. Rentgenoskopija (ortoskopija, torochoskopija, 

lateroskopija ir kt.), rentgenografija (konvencinė, pritaikoma, tomografija, telerentgenografija), 

kompiuterinė rentgeno tomografija, ultragasinė diagnostika, magnetinio rezonanso tomografija, 

video ir skaitmeninės informacijos kaupimas. PACS sistema. Teleradiologija. 

Radionuklidinės diagnostikos pagrindai. Radioterapija. 

Jonizuojančios spinduliuotės biologinis veikimas, jo priklausomybė nuo spinduliavimo laiko, 

rūšies, dozės. Radiacinis saugumas, radiacinio saugumo priemonės. 

Konvenciniai ir specialūs radiologiniai tyrimai, pacientų paruošimas šiems tyrimams. 

Temos pavadinimas. Klinikinė radiologija 

Temos apibūdinimas: 

Kvėpavimo organų sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Kvėpavimo organų 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kvėpavimo organų sistemos ligų diagnostika. 

Širdies ir kraujagyslių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Širdies ir kraujagyslių 

sistemos rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 

diagnostika. 

Virškinimo sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Virškinimo sistemos organų 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė virškinimo sistemos organų ligų diagnostika. 

Urogenitalinės sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Urogenitalinės sistemos rentgeno 

anatomijos pagrindai. Radiologinė urogenitalinės sistemos ligų diagnostika.

60 

Centrinės nervų sistemos rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, magnetinio 

rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. 

Kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms, 

ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginės reakcijos ir 

kitos komplikacijos. 

Kaulų ir sąnarių sistemos organų rentgeninis ištyrimas, kompiuterinė rentgeno tomografija, 

magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai ir radionuklidiniai tyrimai. Kaulų ir sąnarių 

rentgeno anatomijos pagrindai. Radiologinė kaulų ir sąnarių sistemos ligų diagnostika 

Kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgenologinėms ir tompiuterinėms tomografijoms, 

ultragarsiniams ir magnetinio rezonanso tomografiniams tyrimams. Galimos alerginės reakcijos ir 

kitos komplikacijos 

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 



Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centras 

Rezidentų vadovai: 

Algirdas Edvardas Tamošiūnas (docentas, biomedicinos mokslų daktarė); 

Nomeda Rima Valevičienė (docentė, biomedicinos mokslų daktaras). 

Literatūra: 

1. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis. Kaunas: 

KMU leidykla, 2005, 207 p. 

2. Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987, 288p. 

3. Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacijnio petekliškumo metodai. 

Matematikos ir informatikos institutas. Vilnius. 2001 

4. ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMA Publications, 

2003 

5. Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging. Williams 

and Wilkins, Baltimore, 1988 

6. Prokop M, Multislice CT angiography. Eur J Radiol, 2000 Nov; 36(2):86-96. Review 

7. Wegwner O.H. Whole body computed tomography. Second edition. Blackwell Scientific 

Publications. Boston 1993 

8. Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition. 2004 Mosby. 

9. William J. Zwiebel. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition. 2004 Saunders.

61 

10. Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition. 2001 Mosby. 

11. Charlotte Henningsen. Clinical Guide to Ultrasonography. 2004 Mosby. 

H. Petterson. A Global book of radiology . Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute. 

1995 II Volumes 

12. T.B. Moller, E.Reif. Cross Sectional Anatomy. Thieme. 1995 II Volumes 

13. T. B. Moller, E.Reif. Normal findings in CT and MRI. Thieme. Stuttgart –New York, 2000. 

14. David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby. 1999 

15. S. Howard Lee, Krishne C.V.G. Rao, Robert A. Zimmerman. Cranial MRI and CT. 1992. 

16. T. J. Vogl, W.Claus, G.-Z.Li, K.M. Yeon. Computer Tomography. State of the art and future 

applications. Springer.1996. 

17. P. Reimer, P.M. Parizel. F.-A. Stichnoth. Clinical MR imaging. A practical approach. Springer. 

2003. 

18. K. Ambrozaitis. Atramos ir Judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika. Periodika. Vilnius . 

1990 

19. Bartusevičienė, A. Vitėnas. Kaulų navikai. Vilnius, 1996. 

20. Balevičius V., Kimtys L., Misiūnas G. A. Magnetinio rezonanso spektrometrija. 2000. 

21. Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU . 2002. 

22. Robert A. Novelline. Squire Fundamentals of Radiology. Harvard University Press. 1997. 

23. Osborn A. Handbook of Neuroradiology. 1996.Sutton D., Jeremy W.R. Young. A shot textbook 

of clinical imaging. Springer-Verlag.1990. 

24. Roland R. Lee. Spinal imaging. Philadelphia.1995. 

25. Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen.1990. 

26. Hanni M. Quantification of arterial wall with MRI and Image processing. Acta Universitatis 

Upsaliensis. Uppsala 2002. 

27. Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition. 

Blackwell Science. 1997. 

28. Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, 1990. 

29. Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. A basic 

primer. Lund and Toronto, 1992 

30. Iščenko B.I., Bisenkov L.N., Tiurin I.E. Lučevaja diagnostika dlia torakalnych chirurgov . 

Sankt-Peterburg, 2001. 

31. Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, 2000. 

32. Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag Berlin Heidelberg New 

York, 1992.

62 

33. Keleras E., Gleiznienė R. Magnetinio rezonanso naudojimas demielinizuojančių ligų 

diagnostikoje.Neurologijos seminarai, 2001, 1-2(11-12). 

34. Lukoševičius S., Keleras E. Magnetinio rezonanso angiografija tiriant galvos smegenų 

kraujagysles. Medicina.- 2000,t.36, Nr.10, p.1095-1199. 

35. Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No. 4,7-8/2001 

36. C. M. Rumack, S.R. Wilson, J.W. Charboneau, J. Johnson. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3 

rd edition. 2004. 

37. E. McNally. Practical Musculosceletal Ultrasound. Elsevier. 2004. 

38. F. Mettler. Essentials of radiology. Elsevier, 2 nd edition. 2004. 

39. R. Weissleder, J. Wittenberg, M. Harisinghani. Primer of Diagnostic Imaging. Elsevier, 3 rd 

edition. 2004. 

40. P. Ell, S. Gambhir. Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3 rd 

edition. 2004. 

41. www.pubmed.com 

42. www.ajnr.org 

43. http://www.ajronline.org/ 

44. http://www.gehealthcare.com 

45. http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp 

46. http://www.eurorad.org/ 

47. http://www.imagemed.org/cerf 

48. http://www.e2med.com/ 

49. http://radiographics.rsnajnls.org/ 

50. http://radiology.rsnajnls.org/ 

http://www.auntminnie.com/ 

Ciklo pavadinimas: Anesteziologija ir reanimatologija 

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.). 

3. Ciklo praktinė dalis valandomis - 144 val. 


I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje 2 

II. Gaivinimas 4 

III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai. Šokas 2 

IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 2 

V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 2

63 

VI. Infekcija 2 

VII. Sepsis 2 

Viso: 16 val. 

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Tikslai: atlikti pradinį ir antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams, išnykus organizmo 

gyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus įvairių organų ir sistemų 

funkcijoms: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrinės nervų, inkstų, kepenų, kraujo 

krešėjimo, medžiagų apykaitos; įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje naudojamų 

medikamentų skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose 

naudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus; įgyti svarbiausius 

intensyviosios terapijos praktinius įgūdžius. 

Metodai: rezidentas dirba reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir priėmimo 

konsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje ir kituose ligoninės skyriuose kartu su 

gydytoju anesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti ir įvertinti ligonio būklės sunkumą, 

aparatūros parodymus, fiziologinių funkcijų sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklės 

stebėjimo, diagnostinių tyrimų ir gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligos 

istorijoje ir kitoje medicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina ir atlieka: 

infuzinę terapiją ir vazoaktyvių medikamentų infuziją, periferinių ir centrinių venų punkciją 

ir kateterizaciją, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimą (orofaringinis bei nazofaringinis 

vamzdelis, laringinė kaukė, endotrachėjinė intubacija, tracheostomija), deguonies terapiją 

per kaukę, dirbtinę plaučių ventiliaciją, inkstų pakaitinės terapijos metodus; organizmo 

skysčių bei elektrolitų pusiausvyros koregavimą; elektrinę širdies defibriliaciją bei 

kardioversiją; krūtinės ląstos drenažą; arterijos kateterizaciją tiesioginiam arterinio 

kraujospūdžio matavimui; šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio zondavimą. Rezidentas 

sužino gaivinimo, gyvybei pavojingų būklių, gydomų ligų, atliekamų terapinių intervencijų 

komplikacijas, jų profilaktikos bei gydymo principus. 


I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje: elektrokardiograma, arterinio 

kraujo spaudimo matavimas neinvaziniu ir invaziniu būdu, centrinis veninis spaudimas, 

širdies minutinis tūris, širdies echoskopija; kvėpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija, 

pulsoksimetrija, kapnometrija, kvėpavimo dujų); kraujo pH, dujų sudėtis; intrakranijinis 

spaudimas; kūno temperatūra; diurezė; biocheminiai bei klinikiniai laboratoriniai tyrimai; 

ligonio būklės sunkumo įvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje.

64 

II. Gaivinimas: pradinio ir antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takų praeinamumo 

palaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimo metu, 

gaivinimo veiksmų sekos algoritmai esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams (skilvelių 

virpėjimas / skilvelių tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė širdies veikla be pulso, 

siaurų kompleksų tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykus 

kvėpavimo takų obstrukcijai. 

III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai: ūminis širdies nepakankamumas dėl 

ischeminės širdies ligų komplikacijų, hipertenzinės būklės, širdies ritmo sutrikimai, 

plaučių arterijos embolija, šokai (hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis, 

vazodilatacinis/mišrus), infuzinė terapija, kraują bei jo komponentų perpylimas, 

vazopresorių infuzija. 

IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis ir 

hiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas, 

kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučių 

ligos paūmėjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; dirbtinė 

plaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtinės ventiliacijos 

aparato ir trachėjos ekstubacijos kriterijai. 

V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai: smegenų kraujotakos sutrikimai (ischemija, 

hemoragija), galvos smegenų trauma, epilepsinė būklė; komų diferencinė diagnostika; 

smegenų edemos ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas, smegenų mirties diagnostikos 

kriterijai. 

VI. Infekcija: bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 

įgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų, kvėpavimo, šlapimo išskyrimo 

sistemų, meningitas, pilvo ertmės organų, kraujagyslių kateterių, bakteremija, 

endokarditas, minkštųjų audinių, žaizdų ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniai 

diagnostikos kriterijai, gydymo ir profilaktikos principai, profilaktinė, empirinė ir tikslinga 

antibiotikų terapija. 

VII. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos ir kitų organų funkcijų 

sutrikimai, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo ir profilaktikos principai. 

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų ciklų (modulių programos): 

Privalomas ciklas 


1. J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).- V. VU leidykla. 

1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9.

65 

2. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė, P.Šerpytis. 

Gaivinimas: metodinės rekomendacijos. V. VU leidykla. 2001, 76 p. ISBN 9986-19- 

414-8. 

3. Vosylius S. Sepsis ir organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla, 2002. 

117 p. ISBN 9986–19–454–7. 

4. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-08-9. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. 

Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Ciklo pabaigoje vertinamos teorinės žinios ir 

gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu ir žodžiu ir atsiskaito už atliktą praktinį darbą. Rezidento 

žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. 


Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika (Vilniaus greitosios 

pagalbos universitetinė ligoninė). 

10. Rezidento vadovas: 

Liucija Saltanavičienė (anesteziologė-reanimatologė - 18 m.). 

Vidaus ligų diferencinė diagnostika 

1. Ciklo pavadinimas – vidaus ligų diferencinė diagnostika. 

2. Apimtis kreditais – 6 kreditai (240 val.) 

3. Praktinė dalis valandomis – 220 val. 

Eil. 

Nr. 

.1 

E 

1 

Ciklo pavadinimas 

Teorinė dalis, 

val. 

Vidaus ligų diferencinė diagnostika 20 

4. Ciklo tikslas ir turinys– susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniais 

studijų metais; išmokyti vidaus ligų diferencinės diagnostikos pagrindų; įtvirtinti įgytus 

praktikinius įgūdžius. Ciklo turinys apima tiek dažnai pasitaikančią vidaus ligų patologiją, 

tiek ir retesnius susirgimus, o taip pat daugiasisteminius organizmo pažeidimus.

66 

5.Studijų metodai. Ciklo metu numatyta išnagrinėti keturias skirtingas temas. 

Kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teorinų užsiėmimų. Teorinių užsiėmimų metu 

aptariami diferencinės diagnostikos ypatumai, gydytojų veiksmų tikslingumas skiriant 

instrumentinius ir laboratorinius tyrimus, nagrinėjamos ilgalaikės pacientų priežiūros 

principai, o taip pat profilaktinės priemonės. Studijuojama polisisteminė vidaus ligų 

patologija, atliekama visų bazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė, reta vidaus ligų 

patologija, pritaikoma praktikoje įgyti klinikiniai įgūdžiai 

6. Įgyjamos žinios 

Rezidentai išmoksta susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų metais, 

išstudijuoja retai pasitaikančią bei “tarpdisciplininę” vidaus organų patologiją, kuri detaliai nebuvo 

studijuota profilinėse klinikose (pvz., sepsį, giliųjų venų trombozę, periferinių arterijų ligą ir kt.). 

7. Įgyjami gebėjimai 

Įsisavinami diagnozės nustatymo principai: hipotezės parinkimas, vystymas, patvirtinimas. 

Suformuojamas klinikinis mąstymas: informacijos rinkimo metodologija, klinikinio sindromo 

struktūrizacija, sintezė, analizės reikšmingumas, išvados. 

Išmokstama diagnozuoti ir gydyti vidaus organų ligas, savistoviai vykdyti vidaus ligų 

diferencinę diganostiką, skirti gydymą. 

Seminarų planas 

il. 

Nr. 

. 

. 

. 

. 

0 

E 

1 

2 

3 

4 

Seminaro pavadinimas 

T 

rukmė 

( 

val.) 

Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 2 

Sepsis ir sepsinis šokas 2 

Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 2 

Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 2 

5 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2 

6 Lėtinių ligų anemijos 2 

7 Diarėjos ir obstipacijų sindromas 2 

8 Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 2 

9 Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 2 

1 

gydymas 

Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir 

2 

8. Temos turinio trumpas apibudinimas

67 

8.1. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromas. 

Pagrindiniai neaiškios kilmės karščiavimo diagnostikos kriterijai, klasifikacija. Pagrindiniai 

diagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo priežastys – infekcija, navikiniai susirgimai, 

kolageninės ligos, granuliominiai ir kiti susirgimai. Sisteminė ir lokalizuota infekcija – diagnostikos 

ir gydymo ypatumai. Neutropeninis NKK. Pagrindinės neutropenijos išsivystymo priežastys. 

Infekcijos diseminacijos, uždegiminio atsako formavimosi ypatumai sergant neutropenija. 

Grybelinė infekcija, citomegalo, Ebštein-Baro infekcija. Laboratorinių uždegiminio atsako rodiklių 

vertinimo ypatumai esant neutropeniniam karščiavimui. Hospitalinis neaiškios kilmės karščiavimo 

sindromas. Karščiavimas susijęs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvėpavimo nepakankamumu, 

pykinimu ir vėmimu, su odos bėrimu, su lyties ir šlapimo organų pakenkimo simptomais, 

viduriavimu. Subfebrilus karščiavimas. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromo ilgalaikio 

stebėjimo principai, atokios išeitys.. Gydymo ir prevencijos taktika 

8.2. Sepsis ir sepsinis šokas 

Infekcijos ir sepsio samprata. Dažniausiai pasitaikantys sepsio „vartai“..Sepsio diagnostikos 

kriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasėlių sterilumui paėmimo tvarka ir metodai. 

Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos sunkumo laipsniai.Leukocitozė ir 

leukopenija. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindinių sepsio klinikinių požymių kitimai ir jų ryšys 

su sepsio eiga.. Laboratorinio ir instrumentinio pagrindinių organų funkcijos sutrikimų sekimo 

principai. Gretutiniai susirgimai, įtakojantys sepsio komplikacijas ir gydymo taktikos pasirinkimą. 

Sepsinio šoko ir su sepsiu asocijuotos hipotenzijos diferencinė diagnostika. Priežastys, įtakojančios 

sepsinio šoko atsiradimą. Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika ir gydymo ypatumai. 

Endotokseminis šokas: pagrindiniai klinikiniai požymiai ir prevencijos taktika. Sepsinio šoko 

laipsniai ir stadijos. Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Sepsio gydymo taktika: esant 

nustatytam sukėlėjui ir nesant įrodytai bakteremijai, esant neutropenijai. Infekcijos židinių šalinimo 

principai. Sukėlėjų jautrumo antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika nustačius kelius sukelėjus, o 

taip pat pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindinių antibiotikų grupių veikimo į mikroorganizmus 

ypatumai. Antibiotikų derinamumo principai. Grybelinės infekcijos prevencijos principai. 

Antibiotikų sukelta endotoksemija. Gydymo trukmė: nesant efekto ir turint gerą atsaką. Wisller‘io 

pseudosepsis. Enterinės ir parenterinės mitybos pagrindai. 

. 

8.3. Ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas.

68 

Kvėpavimo funkcijos kontrolės mechanizmų (centrinė nervų sistema, raumenynas, 

kvėpuojamieji takai, alveolės ir kraujotaka) ūminė disfunkcija. Klinikinis ūminio kvėpavimo 

nepakankamumo įvertinimas. Rūgščių-šarmų ir dujų difuzijos pakitimų vertinimas. Hipoksinė ir 

hiperkapninės komos. Cheine-Stokes kvėpavimas. Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja. 

Plaučių arterijos trombinė embolija, kvėpavimo takų ir alveolių obstrukcija. Svetimkūniai. Gydymo 

principai. Deguonies terapijos indikacijos ir taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija. 

Bronchodiliatatoriai, mechaninė plaučių ventiliacija. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Lėtinio 

dusulio periferiniai ir centriniai mechanizmai. Dusulio diferencinė diagnostika. Obstrukcinės 

kvėpuojamų takų ligos (LOPL, bronchinė astma ir kt.), difuzinės parenchimimės plaučių ligos 

(lėtinės intersticinės ligos,bronchektazinė liga ir kt.), lėtinė plaučių kraujagyslių okliuzinė patologija 

(mazginis periarteriitas, recidyvuojanti plaučių arterijos tromboembolija, anomalijos ir kt.), krūtinės 

ląstos ir diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-Bare sindromas, miastenija), pleuros 

patologija, širdies ligos. Širdinės ir plautinės kilmės dusulio pagrindiniai kriterijai. Periferinės ir 

centrinės cianozės diferncinė diagnostika. Plaučių ventiliacinės funkcijos (obstrukcinės, 

restrikcinės) rodikliai ir jų interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymo principai. 

8.4. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 

Afagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijos patofiziologiniai mechanizmai. 

Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas, uždegiminiai veiksniai (stomatitas, 

faringitas, ezofagitas ir kt.), striktūros, navikai, išorinė kompresija (spondilitas, osteofitai, 

retrofaringinis abscesas, retrosterninę struma, kraujagyslių kompresija, tarpuplaučio patologija, po 

vagotominė hematoma ir kt.). Motorinė disfagija: rijimo reflekso sutrikimas (orofaringinė 

anestezija, Sjogreno sindromas, rijimo centro patologija ir kt), ryklės ir stemplės raumenų patologija 

(raumenų silpnumas, neuroraumeninė patologija, stemplės sfinkterių patologija). Paciento fizikinės 

apžiūros ypatumai, instrumentinė diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo ypatumai. 

8.5. Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 

Sveikų vaikų ir jaunuolių limfmazgiai. Infekcinės kilmės padidėjusių limfmazgių ypatumai. 

Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija (sisteminė virusinė infekcija, galvos odos 

bakterinė infekcija), kaklo limfadenopatija (streptokokinė infekcija, Epstein-Barro citomegalo 

virusai, toksoplazmozė), viršraktikaulinė limfadenopatija (krūtinės, pilvo, krūties navikų mts), 

pažasties limfadenopatija (lokali rankos infekcija, katės nudraskymo liga, limfoma, krūties vėžio 

mts), epitrochkarinė limfadenopatija (limfoma, moliarinė tbc, lokali piogeninė infekcija), kirkšnies 

limfadenopatija (herpes simplex, venerinė limfogranuloma, sifilis, lokalus celiulitas, 

limfoma,metastazės). Generalizuota limfadenopatija – įgytas imunodeficito sindromas, infekcinės

69 

mononukleozės sindromas(Epstein-Barro, citomegalo virusai, toksoplazmozė), maliarinė tbc, 

diseminuota grybelinė infekcija, bruceliozė, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, sarkoidozė, 

leukemijos, limfomos. 

8.6. Lėtinių ligų anemijos 

Sveikų vyrų ir moterų eritrocitų ir Hb lygiai. Retikulocitų lygio, koreguoto retikulocitų 

indekso svarba. Eritrocitų formos ir dydžio svarba (MCV ir MCH , anizocitozė, poikilocitozė, 

taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai. Polisegmentiški ir oligoregmentiški neutrofilai. 

Serumo geležis, feritinas,(skirtingi fiziologinių normų lygiai moterims ir vyrams).Transferino 

įsotinimo geležimi lygmuo. Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste, 

refrakteriškumas gydant geležies preparatais. 

8.7. Diarėjos ir obstipacijų sindromas 

Skrandžio ir žarnų motilitetas (sinchronizacija, akomodacija). Vidinė ir išorinė inervacija. 

Skysčio, esančio žarnyne absorbcija ir sekrecija. Defekacija. Viduriavimo apibrėžimas Ūminės 

diarėjos priežastys. Padidinta rizika infekcijai (keliautojų diareja, maisto gaminimas, imunodeficitas 

ir kt.). Vaistų sukelta diarėja (antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt.). 

Lėtinė diarėja ir jos priežastys: sekrecijos sutrikimai (vaistai, žarnų operacijos, hormonai ir kt.), 

osmozinės priežastys (osmoziniai laksatyvai, karbohidratų malabsorbcija), riebalų malabsorbcija, 

uždegiminės priežastys. Viduriavimo diferencijuotas gydymas, prevencijos priemonės. 

Obstipacijos. Ūminės ir lėtinės obstipacijos. Žarnų turinio tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymo 

principai, prevencija. 

8.8. Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 

Veninės trombozės etipatogenezė: Virchovo trijada. Trombofilija (antitrombino III, proteino 

C ir S deficitas, aktyvuoto proteino C rezistentiškumas, protrombino mutacijos, antifosfolipidinis 

sindromas). Pacientų padidintos rizikos grupės. Paviršinių ir giliųjų venų trombozės ypatumai. 

Klinikiniai giliųjų venų trombozės požymiai. Kitų lokalizacijų veninės trombozės. Akių tinklainės 

venų trombozės klinikiniai požymiai, gydymo taktika ir prevencija. Budd-Ciari sindromo 

pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. Ūminė vartų venos 

trombozė. Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venos trombozė. 

Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai, varikozė). Blužnies venų trombozė. Mezenterinių 

kraujagyslių trombozė. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkstų venų trombozė. Placentos venų 

trombozė: antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymo ypatumai nėštumo 

metu. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venos trombozė. Laboratorinė ir instrumentinė

70 

veninės trombozės diagnostika. D-dimerai: specifiškumas ir jautrumas. Ūminės giliųjų venų 

trombozės gydymo taktika. Trombolizės ir tromboektomijos indikacijos. Ilgalaikio gydymo taktika. 

Veninės trombozės prevencija: priešoperacinė, pirminė ir po persirgtos giliųjų venų trombozės 

epizodo. Kompresinės kojinės, vyturai, pneumokompresinis gydymas. 

8.9. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostika 

Hepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo nesandarumo, 

konstrukcinio perikardito, KMP. Veninė stazė ir bilirubino apykaita bei fermentų kitimai 

(konjuguoto ir nekonjuguoto bilirubino didėjimas, protrombino laiko kitimas, šarminės fosfatazės ir 

gama-GTP padidėjimas) AST ir ALT didėjimo skirtumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai. 

Kongestinės splenomegalijos pagrindiniai patognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija su 

nepakitusia % diferenciacija, trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys – 

limfoproliferacinės, mieloproliferacinės, kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos, 

maliarija. Izoliuotų hepatomegalijos ir mišrios hepatosplenomegalijos – ūminiai ir lėtiniai virusiniai 

hepatitai, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinis steatohepatitas, pirminiai ir antriniai kepenų 

navikai. Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas. Gydymo principai. 

8.10. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymas 

Hemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika. Hemoraginis sindromas 

asocijuotas su kraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura, avitaminozės, senilinė purpura, 

hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura). Įgimta trombocitų patologija 

(Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann‘o trombocitopatija, Willebrando liga). Įgytos 

trombocitopatijos: vaistų sukeltos, uremija, kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijų 

etiopatogeneziniai mechanizmai. Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė 

purpura. Įgimti ir įgyti plazminės koaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijos 

sukeltos komplikacijos. Gydymo principai. Pacientų paruošimas operaciniam gydymui. 

Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas. 

Antikoaguliantų vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažos 

molekulinės masės heparinai, pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jų vartojimo ir 

laboratorinės kontrolės ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroralinių 

antikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantų įsotinimo metodika. Antikoaguliantų 

derinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienos antikoaguliantų rūšies prie kitos. Peroraliniai 

antikoaguliantai ir operacinis gydymas. Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos 

principai.

71 


1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 2000 

2. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 2002 

3. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 2002 

4. . Cecil textbook of Medicine, 2003. 

5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000. 

6. Epstein P. Clinical examination, 2000. 

7. Harison’s principles of Internal Medicine, 2005 

8. Miglinas M. ir kt. Inkstų ligos, 2003. 

9. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004. 

10. Naudžiūnas A. ir kt. Veninių tromboembolijų gydymas ir profilaktika, 2003. 

11. Naudžiūnas A. ir kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999. 

12. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998. 

13. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001. 

14. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija, 2003. 

15. Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005. 

16. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnósticos algoritmas, 1999. 

17. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 1998 

10. Vertinimas 

10.1. Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Klausimai 

paruo6ti pagal ciklo programą. Rezidentai atsakymus pateikia raštu. Vertinimas vykdomas 10-ies 

balų sistema. 


Reikalavimai bazės struktūrai: 

1. VUL SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius. 

12. Vidaus ligų diferencinės diagnostikos ciklo vadovas – Vidaus ligų, šeimos medicinos 

ir onkologijos klinikos vadovas doc. Virginijus Šapoka 


. 

1. Doc. Virginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m. stažas 

2 Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas 

3. Asist. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metų darbo 

Ciklo pavadinimas: Laboratorinė medicina (ne laboratorinės medicinos rezidentams)

72 

Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.) 



1. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – 3 val. 

preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai 

ir jų ypatumai 

2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 3 val. 

3. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo 

specifika 

4 val. 

Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. 

Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. 

Laboratorinės medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojant 

preanalizinę ir poanalizinę), pagrindinius laboratorinių tyrimų metodologinius principus. Rezidentas 

supažindinamas su įvairių laboratorinės medicinos sričių (klinikinės biochemijos, laboratorinės 

hematologijos, klinikinės imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės ir organizmo skysčių 

citologijos) darbo organizavimo specifika ir principais. 

Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu 

Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi 

dalis – 30 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir 

jų interpretacija (14 valandų); 

b) praktikos darbai, kurių metu rezidentas išmoksta atlikti dažniausius skirtingose 

laboratorijose atliekamus tyrimus (16 valandų). 

Ciklo metu rezidentas turi išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanalizinių 

veiksnių įtaką laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius rodiklius, susipažinti su 

pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais ir suprasti laboratorinės medicinos vaidmenį 

bendrame paciento priežiūros procese. 

Ciklo temos 

Temos pavadinimas. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – preanalizinis, 

analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumai: 

Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo ir įtakojantys veiksniai 

Natūralus ir įtakojamas biologinio bandinio nepastovumas 

Ėminių paėmimo metodai ir jų įtaka tyrimo rezultatams 

Vaistų įtaka tyrimo rezultatams 

Ligų įtaka tyrimo rezultatams 

Šiuolaikinės ėminių registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterinės duomenų 

analizės principai 

Laboratorinės informacinės sistemos privalumai ir trūkumai. 

Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai: 

rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai; 

instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai ir principai: 

pusiau automatinių analizatorių veikimo principai; 

automatinių analizatorių veikimo principai; 

kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnos 

fotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio), imunofermentinis,

adioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, 

radiodažnuminis, tėkmės citometrinis, optinis ir kiti analizatorių tyrimų veikimo 

principai bei laboratorinių analičių nustatymo metodai; 

molekulinės diagnostikos principai ir metodai . 

Temos pavadinimas. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifika: 

Klinikinėje biochemijoje 

Laboratorinėje hematologijoje 

Klinikinėje imunologijoje 

Klinikinėje mikrobiologijoje 

Urinalizės ir organizmo skysčių citologijos laboratorijoje. 

Pasirenkamas dalykas 

73 

Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 

1. Pagrindinės literatūros sąrašas Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė diagnostika. I, II, III, 

IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 1998 

2. Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemos fiziologija. 

Vilnius, 1997. 36 p 

3. Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, 2001 

4. Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p. 

5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 th edition, 

1979, 1991. 

6. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. Blackwell Scientific 

Publication, 1993. 

7. Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996; 

8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998. 

9. Laboratorinė medicina. 1999 - tęstinis leidinys. 

10. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott, 1999. 

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: 



Rezidentūros bazė: 

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras 


Universiteto dėstytojai, licencijuoti laboratorinės medicinos gydytojai, turintys ne mažesnį kaip 5 

metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją. 

Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė 

Lekt. dr. Reda Matuzevičienė 

Lekt. dr. Loreta Bagdonaitė 

PSICHIATRIJOS CIKLAS(elektyvinis) 

Ciklo pavadinimas: Psichiatrija 

Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 


Eil. Temos pavadinimas Teorinė

74 

Nr. 

1. Psichiatrinės pagalbos organizacija: įstatymai, normatyviniai aktai, etika, psichikos 

sutrikimų klasifikacijos (TLK, DSM). 

2. Bendroji psichopatologija: suvokimo, mąstymo, emocijų, valios, atminties, 

dėmesio, savimonės, samonės, potraukių, intelekto, pažinimo, psichoorganiniai 

sutrikimai. 

3. Psichiatrijoje taikomi tyrimo metodai: klinikinis tyrimas, psichodiagnostiniai 

tyrimo metodai, psichikos sutrikimų įverčio skalės. 

4. Priklausomybių medicina: priklausomybės psichoaktyviom medžiagom, 

patologinis azartiškumas. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

5. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencijos, delyrai, psichozės ir 

kiti sutrikimai sergant Alzhaimerio, Piko, Huntingtono, Parkinsono, AIDS, 

Epilepsija, kraujagyslinėmis ir endokrininėmis ligomis. Jų diagnostika, gydymas ir 

psichosocialinė reabilitacija. 

6. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija, mišrus afektas, dvipolis sutrikimas. Jų 

diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai: fobiniai ir kiti nerimo 

sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą, adaptacijos 

sutrikimai, disociaciniai sutrikimai, somatoforminiai sutrikimai. Jų diagnostika, 

gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 

8. Elgesio sindromai: valgymo, neorganiniai miego, seksualinės funkcijos sutrikimai. 

Jų diagnostika, gydymas, psichosocialinė reabilitacija. 

9. Biologiniai gydymo būdai: psichofarmakologija, EIT, ŠT, TMS, n. vagus 

stimuliacija ir kt. 

10. Psichosocialiniai reabilitacijos metodai: dienos stacionarai, pacientų klubai, 

socialinių įgūdžių lavinimas, psichoedukacija, įvairios saugus būsto formos, 

bendruomenės psichikos sveikatos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centrai, 

šeimos centrai ir kt. 

dalis, 

val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

Ciklo tikslai ir metodai. 

Tikslai: mokėti nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimus suaugusiems pagal TLK-10. 

Konsultuoti pacientus ir jų artimuosius dėl sutrikimų pobūdžio, suteikti reikiamą informaciją 

apie gydymo galimybes ir tinkamai nukreipti pacientą tolimesniam gydymui. Sugebėti suteikti 

neatideliotiną pagalbą ūmių būklių ir krizių atvejais. Sugebėti taikyti biopsichosocialinę 

paradigmą psichikos ir elgesio sutrikimų sampratoje bei individualaus gydymo plano sudaryme. 

Metodai: dirbama supervizuojant rezidentūros vadovui įvairiuose skyriuose, dalyvaujama 

ligonių aptarimuose, konferencijose. Dirbama kartu aptariant pacientus visos psichikos 

sveikatos priežiūros specialistų komandai. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. Teorinių 

užsiėmimų metu dalyvauja diskusijose, studijuoja literatūrą, naudojasi internetinėmis 

svetainėmis, audio-video mokomosiomis priemonėmis. 

Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibūdinimas: 

Psichinės sveikatos supratimas, užduotys. 

Psichinės pagalbos organizacijos principai, įstatymai, normatyviniai aktai. Psichiatrija ir 

medicininė etika: šiuolaikiniai psichiatrinės etikos kodeksai. Psichiatrijoje taikomi tyrimų 

metodai: klinikinis tyrimo metodas, anamnezė, psichodiagnostinio tyrimo metodai (asmenybės 

tyrimas, intelekto tyrimas, neuropsichologiniai tyrimai), klinikinės skalės, standartizuoti

75 

psichikos būklės tyrimai, laboratoriniai tyrimai, psichotropinių preparatų koncentracijos 

nustatymas kraujo serume, instrumentiniai tyrimai. 

Pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai, sindromai, sutrikimai. 

Psichikos sutrikimų klasifikacijos: DSM ir TLK. Ypatingas dėmesys skiriamas organiniams 

ir simptominiams psichikos sutrikimams, priklausomybių medicinai, nuotaikos sutrikimams, 

nerimo ir psichosomatiniams sutrikimams. 

Biologiniai gydymo metodai. 

Pagrindinis dėmesys skiriamas psichofarmakologijos pagrindams: psichotropinių vaistų 

klasifikacijos, gydymo principai. Supažindinama su įvairiomis psichikos sutrikimų 

neuromediatorinėmis sistemomis: dopaminine, serotonine, noradrenalinine, acetilcholinine, 

monoaminooksidazės ir kitomis. Teoriškai ir praktiškai išmokstama klaikinių, atipinių 

priešpsichozinių vaistų, antidepresantų, benzodiazepinų, normotimikų, psichostimuliatorių ir 

kitų skyrimo, remiantis sudarytais ligų gydymo algoritmais. Susipažįstama su Elektro 

impulsinės terapijos veikimo būdu, techninėmis charakteristikomis, indikacijomis ir 

kontraindikacijomis. Taip pat su Šviesos terapija, Transkranijine magnetine stimuliacija, n. 

vagus stimuliacija. 

Psichosocialinė pagalba. 

Svarbu yra suprasti psichosocialinės reabilitacijos santykio praktikoje, tarnybų modelių ir 

metodų taikymą, gyvenimo kokybės bei negalios koncepcijas. Destigmatizacijos programas. 

Tikslinių reabilitacijos grupių nustatymo principus. Psichoedukacijos metodus. 

Rekomenduojama literatūra: 

1. A. Dembinskas. Psichiatrija: vadovėlis. UAB „Vaistų žiniios“. 2003. 

2. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. PSO. Ženeva. Vert. 

Red. R. Bunevičius, A. Žembinskas. – Kaunas: Medicina. 1997. 

3. Kaplan & Sadock‘s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock 

VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins. 1997. 

4. Ph.G.Janicak et al. Principles nad practice of psychopharmacotherapy. 2nd ed. 

Baltimore: Williams & Wilkins. 2005 

5. A. Šiurkutė. Antidepresantai ir normotimikai. Metodiniai nurodymai. Vilnius. 1994, 

6. V. Danilevičiūtė. Benzodiazepinai. Vilnius. VU. 1998. 

7. R. Abrams. Electroconvulsove therapy / ed. R. Abrams. 3rd ed. New York: Oxford 

University Press. 1997. 

8. N.E. Rosenthal. Winter blues: seasonal affective disorder: what it is and how to 

overcome it. New York: Guilford Press. 1998. 

9. Anthony W., Cohen M., Farkas M. Psichiatrinė reabilitacija. Vilnius. 1998. 

Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: 


klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 

Rezidentūros bazė: 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika. 


Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 42 metų) 

Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis 

25 metai) 

Alvydas Navickas (gydytojas psichiatras, asistentas, praktinio darbo patirtis 17 metų).

76 

1. Ciklo pavadinimas: Patologija.(elektyvinis) 




1. Patologijos autopsija 4 val. 

2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val. 

3. Citopatologiniai tyrimai 4 val. 

4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val. 

5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val. 



rezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius, 

technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temai 

skiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu patologijos 

centro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams 



a) ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvauja patologijos 

tyrimų darbo procesuose; 

b) ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ar 

daugiau) klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje; 

c) ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojų 

konferencijoje ar rezidentų „žurnalų klube“. 


a) užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą; 

b) užpildyti medicininį mirties liudijimą; 

c) užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką; 

d) pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai; 

e) įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais. 

5.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija. 


Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka. 

Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijos 

išorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas. 

5.2. Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai. 


Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankos 

histologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas. 

5.3. Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai. 


Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimų 

technologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas. Gimdos 

kaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos sistema 

ginekologijoje. 

5.4. Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas. 

Trumpas turinio apibūdinimas: Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testo 

variacijos tyrimai ir statistinė analizė. Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybės 

kontrolė. 

5.5. Tempos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje.

77 

Trumpas turinio apibūdinimas: Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniai 

preanalizinėje, analitinėje ir postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė. 

Kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa. 

6. Pasirenkamas dalykas. 


a) College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic Pathology.- USA, 

2001. 

b) Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. – Autopsy Performanse Reporting. – 2nd Edition – 

USA, 2003. 

c) Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders, 2000. 

d) LR SAM įsakymas Nr.631 “Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo”, Vilnius, 

2000-11-09. 

e) LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: 1999. Gydytojas patologas, teisės, pareigos, 

kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, 1999. 

f) Stalioraitytė E, Pangonytė D – Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromų diagnostika. – 

Kaunas, 1993. 

g) Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, 1978. 




9. Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras. 


Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų); 

Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų); 

Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.) 

Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.); 

Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.); 

Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 7 metai). 

1. Ciklo pavadinimas: Klinikinė genetika(elektyvinis) 




1. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai 2 val. 

principai 

2. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 2 val. 

3. Vėžio genetika 2 val. 

4. Reprodukcinė genetika 2 val. 

5. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 2 val. 

6. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 2 val. 

7. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 2 val. 

8. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 2 val. 

9. Endokrininės sistemos genetinės ligos 2 val. 

10. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 2 val. 



rezidentams naujausias žinias apie įvairių žmogaus sistemų, organų genetines ligas, jų diagnostiką, 

stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama 

po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir medicininės

78 

genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams 



a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų 

interpretacija, braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai; 

b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., genealoginio 

medžio braižymas); 

c) pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas. 


j) vertinti paciento fenotipą; 

k) indikacijas genetiniam konsultavimui; 

l) suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas; 

m) nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį; 

n) naudotis bioinformatikos sistemomis. 

1. Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principai 


Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai. 

Genetika ir profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika. 

Terminologija klinikinėje genetikoje. Tyrimai genetikoje. Kompleksinių ligų genetika. 

5.2. Temos pavadinimas. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 


Fagocitų funkcijos sutrikimų ligos: lėtinė granuliomatozinė liga, G6PD stoka, Chediak – 

Higashi sindromas, Job sindromas, mieloperoksidazės stoka, įgimta neutropenija. B ląstelių 

ligos: įgimti imunodeficitai. T ląstelių ligos: DiGeorge sindromas. Kombinuoti imunodeficitai. 

Komplemento funkcijų sutrikimų ligos. Eritrocitų funkcijų sutrikimų ligos: Blackfan – Diamond 

sindromas, Fanconi anemija, eritrocitų membranų funkcijų sutrikimų ligos, eritrocitų 

metabolizmo sutrikimų ligos (piruvatkinazės stoka), nukleotidų metabolizmo ligos, 

hemoglobinopatijos, koaguliopatijos. 

5.3. Temos pavadinimas. Vėžio genetika 


Genai ir vėžys. Daugiapakopė vėžio evoliucija. Genai, turintys įtakos auglių atsiradimui. 

Sindromai su vėžio atsiradimo rizika. 

5.4. Temos pavadinimas. Reprodukcinė genetika 


Invazinė ir neinvazinė prenatalinė diagnostika, indikacijos. Teratogenų poveikis nėštumo metu. 

5.5. Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 


Įgimtos širdies ydos. Dažniausi sindromai su širdies anomalijomis: Cornelia de Lange 

sindromas, Down sindromas, Turner sindromas, Holt – Oramo sindromas, Noonano sindromas, 

Williams sindromas, Goldenhar sindromas, VATER asociacija, Marfano sindromas. 

Kardiomiopatijos: hipertrofinė, diliatacinė, restrikcinė. Širdies ritmo sutrikimų genetinės 

priežastys. Dislipoproteinemijos. 

5.6. Temos pavadinimas. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 


Inkstų glomerulų genetinės ligos: Alporto sindromas, paveldima nefrozė. Inkstų tubulinės 

sistemos ligos: inkstų tubulinė acidozė. Inkstų cistinė liga. Inkstų ir šlapimo takų raidos 

anomalijos. 

5.7. Temos pavadinimas. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 


Virškinimo ir kvėpavimo sistemų raidos anomalijos. Žarnyno transporto ligos. Uždegiminės 

žarnyno ligos. Kepenų ligos. Hiperbilirubinemijos. Cistinė fibrozė. Alfa – 1 antitripsino stoka.

79 

5.8. Temos pavadinimas. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 


Nervinio vamzdelio ir CNS raidos anomalijos. Protinio atsilikimo genetika ir sindromai, 

kuriems būdingas protinis atsilikimas. Epilepsijos genetika. Neurokutaniniai sindromai. 

Miopatijos. Motorinio neurono ligos. Paveldimos sensorinės ir motorinės neuropatijos. 

Paveldimos ataksijos. Bazalinių ganglijų genetinės ligos. Demencijų genetika. Psichikos ligų 

(šizofrenijos, afektinių ligų) genetika. 

5.9. Temos pavadinimas. Endokrininės sistemos genetinės ligos 


Hipofizio genetinės ligos. Žmogaus augimo sutrikimo genetinės ligos. Skydliaukės ir 

prieskydinių liaukų genetinės ligos. Antinksčių genetinės ligos. Interseksualios būklės. Cukrinio 

diabeto genetika. MEN sindromas. 

5.10. Temos pavadinimas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 


Aminorūgščių ir organinių rūgščių apykaitos ligos. Angliavandenių apykaitos ligos. 

Mitochondropatijos. Peroksisominės ligos. Porfirijos. Purinų ir pirimidinų apykaitos ligos. 

Metalų metabolizmo ligos. Wilsono liga. Lizosominės ligos. Kaulų mineralizacijos sutrikimų 

ligos. 



i) Emery and Rimoin‘s Principles and Practice of Medical Genetics. Ed. D.L. Rimoin, J.M. 

Connor, R.E. Pyeritz, B.R. Korf. 4th ed. Churchill Livingstone, Vol. I – III, 2002. 

j) Medical Genetics for the Modern Clinician. J.A. Westman. Lippincot Williams and Wilkins, 

2006. 

k) Genetics in Primary Care and Clinical Medicine. M.R. Seashore, R.S. Wappner. Appleton 

and Lange, 1996. 




16. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės 

genetikos centras 


Loreta Cimbalistienė (gydytoja genetikė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo 

patirtis 20 metų); 

Algirdas Utkus (gydytojas genetikas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, praktinio darbo 

patirtis 15 metų). 

Trečiųjų ir ketvirtųjų metų programa 

P1 

1. Ciklo pavadinimas: Bendroji darbo medicina 


3. Ciklo praktinė dalis: 760 val.

80 

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis 

1. Darbo medicinos apibūdinimas, istorinė apžvalga, 

darbo medicinos būklė įvairiose pasaulio šalyse. 

2 val. 

2. Darbo medicina Europos valstybėse 2 val. 

3. Darbo medicinos ryšys su profesine sveikata, 

visuomenės sveikatos priežiūra, socialinės apsaugos , 

darbų saugos, darbo inspekcijos ir kitomis 

institucijomis 

2 val. 

4. Darbo medicinos norminiai aktai 2 val. 

5. Darbo medicinos gydytojo veiklos pagrindai 2 val. 

6. Profesinių ligų apibūdinimas, socialiniai – 

ekonominiai profesinių ligų aspektai 

2 val. 

7. Profesinių ligų klasifikacija 2 val. 

8. Su darbu susijusios ligos, profesinės žymės 2 val. 

9. Lietuvos profesinių ligų sąrašas, Europos profesinių 

ligų sąrašas, kitų valstybių profesinių ligų sąrašai 

2 val. 

10. Profesinių ligų diagnozių formulavimas ir kodavimas 2 val. 

11. Profesinių ligų nustatymo tvarka 2 val. 

12. Profesinių ligų gydymo principai 2 val. 

13. Profesinių ligų prevencija. Profilaktinių sveikatos 

tikrinimų pagrindai, rūšys, apmokėjimo tvarka 

14. Vairuotojų bei norinčių įsigyti civilinį ginklą 

sveikatos tikrinimo tvarka 

15. Asmenų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis, 

sveikatos tikrinimo tvarka 

16. Asmenų, dirbančių fizinių veiksnių poveikyje 

(pavojingus darbus), sveikatos tikrinimas. 

Kontraindikacijos darbui profesinės rizikos 

sąlygomis. 

17. Asmenų, dirbančių cheminių veiksnių poveikyje, 

sveikatos tikrinimas 

18. Asmenų, dirbančių aerozolinių veiksnių (dulkių) 

poveikyje, sveikatos tikrinimas 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val. 

2 val.

81 

19. Asmenų, dirbančių fizikinių veiksnių poveikyje, 


20. Asmenų, dirbančių ergonominių veiksnių poveikyje, 


Iš viso: 

2 val. 

2 val. 

40 val. 

4.Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas darbo medicinos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie bendrąją darbo mediciną ir bendruosius profesinių ligų 

nustatymo, gydymo ir prevencijos principus. Cikle numatytos dvidešimt dvi skirtingos temos ir 

kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu 

dėstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 836 val. skirta 

praktiniams užsiėmimams. 




b) dalyvavimas darbo medicinos gydytojo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., 

ligos istorijos vedimas); 

c) profesinių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligų klinikinės 

eigos ir gydymo poveikio stebėjimas. 


- vertinti profesinių ligų klinikinius požymius, jų diferencinę diagnositką; 

- profesinių ligų ištyrimą ir gydymą; 

- suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius tyrimų rezultatus bei šių tyrimų 

indikacijas; 

- taikyti profesinių ligų ilgalaikio gydymo vertinimo principus. 

5. Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas 

1. Temos pavadinimas. Darbo medicinos apibūdinimas, istorinė apžvalga, darbo medicinos 

būklė įvairiose pasaulio šalyse. 


Apibūdinama darbo medicina, aptariama jos istorija, analizuojama darbo medicinos būklė 

įvairiose pasaulio šalyse. 

2. Temos pavadinimas. Darbo medicina Europos valstybėse. 


Nagrinėjama, kaip sprendžiami darbo medicinos klausimai Europos valstybėse. 

3. Temos pavadinimas. Darbo medicinos ryšys su profesine sveikata, visuomenės sveikatos 

priežiūra, socialinės apsaugos , darbų saugos, darbo inspekcijos ir kitomis institucijomis. 


Aptariami darbo medicinos ryšiai su profesine sveikata, visuomenės sveikatos priežiūra, socialinės 

apsaugos , darbų saugos, darbo inspekcijos ir kitomis institucijomis. 

4. Temos pavadinimas. Darbo medicinos norminiai aktai. 


Nagrinėjami darbo medicinos norminiai aktai.

5. Temos pavadinimas. Darbo medicinos gydytojo veiklos pagrindai. 


Nagrinėjami darbo medicinos gydytojo veiklos pagrindai. 

82 

6. Temos pavadinimas. Profesinių ligų apibūdinimas, socialiniai –ekonominiai profesinių ligų 

aspektai. 


Aptariamas profesinių ligų apibūdinimas, socialiniai–ekonominiai profesinių ligų aspektai. 

7. Temos pavadinimas. Profesinių ligų klasifikacija. 


Nagrinėjamos įvairios profesinių ligų klasifikacijos. 

8. Temos pavadinimas.: Su darbu susijusios ligos, profesinės žymės. 


Aptariamos su darbu susijusios ligos bei profesinės žymės. 

9. Temos pavadinimas. Lietuvos profesinių ligų sąrašas, Europos profesinių ligų sąrašas, kitų 

valstybių profesinių ligų sąrašai. 

Trumpas turinio apibūdinimas 

:Nagrinėjamas Lietuvos profesinių ligų sąrašas, Europos profesinių ligų sąrašas, kitų valstybių 

profesinių ligų sąrašai. 

10. Temos pavadinimas. Profesinių ligų diagnozių formulavimas ir kodavimas. 


Nagrinėjamas profesinių ligų diagnozių formulavimas ir kodavimas. 

11. Temos pavadinimas.: Profesinių ligų nustatymo tvarka. 


Nagrinėjama profesinių ligų nustatymo tvarka. 

12. Temos pavadinimas. Profesinių ligų gydymo principai. 


Aptariami profesinių ligų gydymo principai. 

13. Temos pavadinimas. Profesinių ligų prevencija. Profilaktinių sveikatos tikrinimų 

pagrindai, rūšys, apmokėjimo tvarka. 


Nagrinėjami profesinių ligų prevencijos klausimai, profilaktinių sveikatos tikrinimų pagrindai, 

rūšys, apmokėjimo tvarka. 

14. Temos pavadinimas. Vairuotojų bei norinčių įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo 

tvarka. 


Nagrinėjama vairuotojų bei norinčių įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarka. 

15. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo 

tvarka. Kontraindikacijos darbui profesinės rizikos sąlygomis. 


Nagrinėjama asmenų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo tvarka, 

kontraindikacijos.

83 

16. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių fizinių veiksnių poveikyje (pavojingus darbus), 

sveikatos tikrinimas. 


Aptariamas asmenų, dirbančių fizinių veiksnių poveikyje (pavojingus darbus), sveikatos tikrinimas. 

17. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių cheminių veiksnių poveikyje, sveikatos tikrinimas. 


Aptariamas asmenų, dirbančių cheminių veiksnių poveikyje, sveikatos tikrinimas. 

18. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių aerozolinių veiksnių (dulkių) poveikyje, sveikatos 

tikrinimas. 


Aptariamas asmenų, dirbančių aerozolinių veiksnių (dulkių) poveikyje, sveikatos tikrinimas. 

19. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių fizikinių veiksnių poveikyje, sveikatos tikrinimas. 


Aptariamas asmenų, dirbančių fizikinių veiksnių poveikyje, sveikatos tikrinimas. 

20. Temos pavadinimas. Asmenų, dirbančių ergonominių veiksnių poveikyje, sveikatos 

tikrinimas. 


Aptariamas asmenų, dirbančių ergonominių veiksnių poveikyje, sveikatos tikrinimas. 



1.V.Obelenis, T.Bagdonienė, A.Mačionis ir kt. Darbo medicina, Kaunas, 2002 

2.L.Rosenstock, M.R.Cullen. Textbook of clinical occupational and environmental medicine. 

Saunders, Philadelphia etc., 1994 

3. Zenc C., Dickerson O.B., Horwath E.P. Occupational medicine. Mosby, 1994, p. 1316. 

4.Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005 

5. Agius R., Seaton A. Practical occupational medicine. A Hodder Arnold Publication, 2005, p. 

336. 

6. N.F.Izmerov (red.). Professionalnyje zabolevanija, Moskva, 1996 


1.www.intox.org./databank/index.htm 

2.www.cdc.gov/niosh/ipcs-0059.html 

3.www.atsdr.cdc.gov 

4.www.emedicine.com 

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka 


klausimuose yra praktinė ir teorinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 


Vidaus ligų, onkologijos ir šeimos medicinos klinika, Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė. 

8.Rezidentų vadovai 

Remigijus Garalevičius, docentas, specialybės darbo stažas – 8 m., 

El.p.- r.garalevicius@gmail.com, tel. 8 612 38 982. 

Izolda Baikienė, gydytoja, specialybės darbo stažas – 40 m., tel. 274 38 19.

Raimondas Purvaneckas, skyriaus vedėjas, specialybės darbo stažas – 19 m., tel. 236 20 91. 

84 

P2 

1. Ciklo pavadinimas: Profesinės ligos 



Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis 

1. Profesinių apsinuodijimų bendrieji klausimai 2 val. 

2. Apsinuodijimai gyvsidabriu 2 val. 

3. Apsinuodijimai švinu 2 val. 

4. Apsinuodijimai manganu 2 val. 

5. Apsinuodijimai kadmiu 2 val. 

6. Apsinuodijimai kitais metalais 2 val. 

7. Apsinuodijimai arsenu ir jo junginiais 2 val. 

8. Apsinuodijimai dirginančiomis dujomis ir garais 2 val. 

9. Apsinuodijimai tirpikliais 2 val. 

10. Apsinuodijimai alifatiniais ir alicikliniais 2 val. 

angliavandeniliais 

11. Apsinuodijimai aromatiniais angliavandeniliais 2 val. 

12. Apsinuodijimai angliavandenilių aminojunginiais ir 2 val. 

nitrojunginiais 

13. Apsinuodijimai halogeniniais angliavandeniliais 2 val. 

14. Apsinuodijimai anglies monoksidu 2 val. 

15. Apsinuodijimai pesticidais 2 val. 

16. Apsinuodijimai biologinės kilmės nuodais 2 val. 

17. Ūminių apsinuodijimų diagnostikos ir gydymo 2 val. 

pagrindai 

18. Pneumokoniozės 2 val. 

19. Silikozės, silikatozės 2 val. 

20. Karbokoniozės, metalokoniozės, kitos 2 val. 

pneumokoniozės 

21. Profesinis egzogeninis alerginis alveolitas 2 val.

85 

22. Profesinis dulkinis bronchitas 2 val. 

23. Profesinė bronchinė astma 2 val. 

24. Biologinių veiksnių sukeltos profesinės ligos 2 val. 

25. Profesinė tuberkuliozė 2 val. 

26. Triukšmo sukelti pažeidimai 2 val. 

27. Vibracijos sukelti pažeidimai 2 val. 

28. Elektromagnetinių bangų sukelti pažeidimai 2 val. 

29. Įvairių fizikinių veiksnių sukelti pažeidimai 2 val. 

30. Ergonominių veiksnių sukelti pažeidimai 2 val. 

31. Sausgyslių, jų makščių ir sąnarių maišelių ligos 2 val. 

32. Tuneliniai sindromai (kompresinės neuropatijos) 2 val. 

Iš viso 

64 val. 

4.Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai 

Ciklas skirtas darbo medicinos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti 

rezidentams naujausias žinias apie įvairias profesines ligas, jų etiologiją, kliniką, diagnostiką, 

stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatytos 32 skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po 

dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant 

rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 1216 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 




b) dalyvavimas darbo medicinos gydytojo konsultacijose ir gydymo procese, medicininių 

dokumentų pildymas (pvz., ligos istorijos vedimas). 


- vertinti etiologinių veiksnių sukeltus sutrikimus, klinikinius požymius, jų diferencinę 

diagnostiką; 

- įvairių sutrikimų ištyrimą ir gydymą; 

- suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius tyrimų rezultatus bei šių tyrimų 

indikacijas; 

- taikyti profesinių ligų ilgalaikio gydymo vertinimo principus. 

5. Ciklo temos, trumpas turinio apibūdinimas 

1.Temos pavadinimas. Profesinių apsinuodijimų bendrieji klausimai.


Profesiniai apsinuodijimai. Apsinuodijimų klasifikacija. Ūminiai ir lėtiniai apsinuodijimai. 

Apsinuodijimų diagnostika. Apsinuodijimų nustatymo tvarka. Apsinuodijimų gydymas ir 

prevencija. 

2.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai gyvsidabriu. 


Apsinuodijimai metaliniu gyvsidabriu, jo neorganiniais ir organiniais junginiais. Apsinuodijimų 

etiologija, patogenezė, klinika, gydymas (antidotai), prevencija. 

86 

3.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai švinu. 


Apsinuodijimai metaliniu švinu, jo neorganiniais ir organiniais junginiais. Apsinuodijimų etiologija, 

patogenezė, klinika, gydymas (antidotai), prevencija. 

4.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai manganu. 


Apsinuodijimai manganu, jo neorganiniais ir organiniais junginiais. Apsinuodijimų etiologija, 

patogenezė, klinika (manganinis parkinsonizmas, manganokoniozė), gydymas, prevencija. 

5.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai kadmiu. 


Apsinuodijimai kadmiu ir junginiais. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, 

prevencija. 

6.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai kitais metalais. 


Apsinuodijimai chromu, nikeliu, variu, cinku ir jų junginiais. Inhaliacinių apsinuodijimų ypatumai. 

Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, prevencija. 

7.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai arsenu ir jo junginiais. 


Apsinuodijimai arsenu ir jo junginiais. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, 

prevencija. 

8.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai dirginančiomis dujomis ir garais. 


Apsinuodijimų klasifikacija. Sieros, azoto, chloro ir kiti junginiai. Apsinuodijimų etiologija, 

patogenezė, klinika, gydymas, prevencija. 

9.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai tirpikliais. 


Tirpiklių apibūdinimas, klasifikacija. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, 

prevencija. 

10.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai alifatiniais ir alicikliniais angliavandeniliais. 


Alifatiniai angliavandeniliai. Alicikliniai angliavandeniliai. Jų klasifikacija, poveikio ypatumai. 


11.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai aromatiniais angliavandeniliais. 


Aromatinių angliavandenilių grupės, jų ypatumai. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, 

gydymas, prevencija. 

87 

12.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai angliavandenilių aminojunginiais ir nitrojunginiais. 


Svarbiausi angliavandenilių aminojunginiai ir nitrojunginiai. Methemoglobinemijų apibūdinimas. 


13.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai halogeniniais angliavandeniliais. 


Chlorinti ir kiti halogeniniai angliavandeniliai. Hepatotoksinio ir nefrotoksinio poveikio ypatumai. 


14.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai anglies monoksidu. 


Smalkės, automobilių išmetamos dujos, gaisro dūmai. Karboksihemoglobinemija.Apsinuodijimų 

etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, prevencija. 

15.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai pesticidais. 


Pesticidų klasifikacija pagal cheminę struktūrą ir poveikį. Insekticidai, fungicidai, zoocidai, 

herbicidai ir kitos pesticidų grupės. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, 

prevencija. 

16.Temos pavadinimas. Apsinuodijimai biologinės kilmės nuodais. 


Augalinės ir gyvulinės kilmės nuodai. Apsinuodijimų etiologija, patogenezė, klinika, gydymas, 

prevencija. 

17.Temos pavadinimas. Ūminių apsinuodijimų diagnostikos ir gydymo pagrindai. 


Ūminių profesinių apsinuodijimų klasifikacija, nustatymo tvarka. Pirmosios pagalbos teikimas. 

Diagnostika, gydymas. 

18.Temos pavadinimas. Pneumokoniozės. 


Dulkių (aerozolių) grupės, poveikis įvairioms kvėpavimo sistemos dalims. Pneumokoniozių 

apibūdinimas, klasifikacija. Patogenezė. Diagnostikos, klinikos, gydymo, prevencijos pagrindai. 

19.Temos pavadinimas. Silikozės, silikatozės. 


Silikozė. Silikatozių grupės. Asbesto dulkių poveikio ypatumai. Silikozės ir silikatozių diagnostika, 

klinika, gydymas, prevencija. 

20.Temos pavadinimas. Karbokoniozės, metalokoniozės, kitos pneumokoniozės. 


Karbokoniozės – antrakozė, suodžių pneumokoniozė, grafitozė. Metalokoniozės – siderozė, 

baritozė ir kt. Organinių dulkių sukeltos pneumokoniozės. Šių pneumokoniozių klinikos ypatumai. 

21.Temos pavadinimas. Profesinis egzogeninis alerginis alveolitas. 


88 

Profesinio egzogeninio alerginio alveolito etiologija, patogenezė, klinika, diagnostiniai kriterijai, 


22.Temos pavadinimas. Profesinis dulkinis bronchitas. 


Profesinio dulkinio bronchito etiologiniai veiksniai. Dulkiniai-toksiniai bronchitai. Patogenezė, 

klinika, gydymas, prevencija. 

23.Temos pavadinimas. Profesinė bronchinė astma. 


Bronchinės astmos profesinės etiologijos pagrindimas. Patogenezė, klinika, gydymas, prevencija. 

24.Temos pavadinimas. Biologinių veiksnių sukeltos profesinės ligos. 


Biologinių veiksnių apibūdinimas ir klasifikacija. Profesinė tuberkuliozė, bruceliozė, virusiniai 

hepatitai ir kt. Klinika, gydymas, prevencija. 

25.Temos pavadinimas. Profesinė tuberkuliozė. 


Profesinės tuberkuliozės nustatymo ypatumai. Etiologija, klinika, gydymas, prevencija. 

26.Temos pavadinimas. Triukšmo sukelti pažeidimai. 


Ūminiai ir lėtiniai pažeidimai. Ankstyvos diagnostikos ypatumai. Audiometrinis tyrimas. Klausos 

netekimo laipsniai. Gydymas, prevencija. 

27.Temos pavadinimas. Vibracijos sukelti pažeidimai. 


Vietinės ir bendros vibracijos sukelti pažeidimai. Pagrindiniai sindromai. Diagnostikos metodai. 

Gydymas, prevencija. 

28.Temos pavadinimas. Elektromagnetinių bangų sukelti pažeidimai. 


Elektromagnetinių bangų klasifikacija. Įvairaus ilgio elektromagnetinių bangų poveiko ypatumai. 

Mikrobanginė liga. Patogenezė, klinika, gydymas, prevencija. 

29.Temos pavadinimas. Įvairių fizikinių veiksnių sukelti pažeidimai. 


Fizikinių veiksnių klasifikacija. Ultragarso, infragarso, lazerių, šalčio, karščio, atmosferinio slėgio 

pakitimų sukelti pažeidimai. 

30.Temos pavadinimas. Ergonominių veiksnių sukelti pažeidimai. 


Ergonominių veiksnių klasifikacija. Pažeidimų paplitimas, klasifikacija, ypatumai. 

31.Temos pavadinimas. Sausgyslių, jų makščių ir sąnarių maišelių ligos. 


Pažeidimus sukeliantys etiologiniai veiksniai. Pažeidimų rūšys. Patogenezė, klinika, diagnostika, 


32.Temos pavadinimas. Tuneliniai sindromai (kompresinės neuropatijos).


Tunelinių sindromų apibūdinimas ir klasifikacija. Etiologija, klinika, gydymas, prevencija. 



1.V.Obelenis, T.Bagdonienė, A.Mačionis ir kt. Darbo medicina, Kaunas, 2002, p. 176. 

2. Baxter P.J et al. Hunter’s diseases of occupations. Arnold, 2000, p. 1001. 

3.L.Rosenstock, M.R.Cullen. Textbook of clinical occupational and environmental medicine. 

Saunders, Philadelphia etc., 1994 


5.Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005 

6.N.F.Izmerov (red.). Professionalnyje zabolevanija, Moskva, 1996 


1.www.intox.org./databank/index.htm 

2.www.cdc.gov/niosh/ipcs-0059.html 

3.www.atsdr.cdc.gov 

4.www.emedicine.com 

89 

8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka 



9. .Rezidentūros bazės 

Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės 

toksikologijos skyrius 

10. Rezidentų vadovai 

Remigijus Garalevičius, docentas, specialybės darbo stažas – 41 m., 

el.p. – r.garalevicius@gmail.com, tel. 8 612 38 982. 

Izolda Baikienė, gydytoja, specialybės darbo stažas – 40 m., tel. 274 38 19. 

Raimondas Purvaneckas, skyriaus vedėjas, specialybės darbo stažas – 19 m., tel. 236 20 91. 

Ciklo pavadinimas: Sveikatos teisė 



Eil. 


Teorinė dalis, val. 

Nr. 

Darbo medicinos teisė: 

1. Teisės samprata, paskirtis. Pagrindinės teisės šakos, Sveikatos 

1 

teisė ir Visuomenės sveikatos teisė – jų samprata ir santykis. 

2. Darbo teisė medicinos srityje. 2 

3. Specialios visuomenės sveikatos teisės sritys ir jų teisinis 

1 

reguliavimas: sveikatos ugdymas ir stiprinimas, ligų profilaktika 

ir kontrolė, visuomenės sveikatos monitoringas ir ekspertizė, 

ekstremalios sveikatai situacijos. 

4. Paciento teisės ir jų gynybos galimybės. 2 

5. Žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos priežiūros 

paslaugas, atlyginimas. 

2 

P3

90 

Viso 8 


Ciklas skirtas darbo medicinos specialybės rezidentūros studijų programai. Ciklo tikslas – 

supažindinti rezidentus su sveikatos teise ir atskirais jos institutais. Cikle numatyta penkios 

skirtingos temos, kurioms skiriamos aštuonios valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių 

užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 

152 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) savarankiškos literatūros studijos; 

b) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja atliktas užduotis ir drauge su dėstytoju jas aptaria; 

c) užsiėmimai, kurių metu rezidentai gilinasi į praktines, su užduoties tema susijusias situacijas, 

susipažįsta su galimu teisiniu šių situacijų vertinimu. 

Ciklo metu rezidentas privalo: susipažinti su pagrindinių sveikatos teisės įstatymų, susijusių su 

nagrinėjama tema, nuostatomis, išmokti jas vertinti ir vadovautis šiomis nuostatomis praktiniame 

darbe. 

5. Ciklo temos: 

1. Temos pavadinimas. Teisės samprata, paskirtis. Pagrindinės teisės šakos, Sveikatos teisė ir 

Visuomenės sveikatos teisė – samprata ir jų santykis. 


Žinių gilinimas siekiant suprasti atskirus pagrindinių teisės šakų, Sveikatos teisės ir Visuomenės 

sveikatos teisės aspektus, jų santykį. Sveikatos teisė kaip kompleksinė teisės šaka. Pagrindiniai 

sveikatos teisės šaltiniai. Pagrindinių sveikatos teisės įstatymų, jų problemų ir aktualijų apžvalga. 

2. Temos pavadinimas. Darbo teisės klausimai medicinoje. 


Darbo sutartys, jų sudarymo ir nutraukimo ypatumai, darbuotojų sauga ir sveikata, poilsio 

reglamentavimas. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Darbo ginčai. 

Jų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Pagrindiniai teisės aktai ir teisminė praktika. 

3. Temos pavadinimas. Specialios visuomenės sveikatos teisės sritys ir jų teisinis reguliavimas. 


Sveikatos ugdymas ir stiprinimas, ligų profilaktika ir kontrolė, visuomenės sveikatos monitoringas 

ir ekspertizė, ekstremalios sveikatai situacijos. Pagrindiniai teisės aktai ir teisminė praktika. 

4. Temos pavadinimas. Paciento teisės ir jų gynybos galimybės. Gydytojų teisės ir pareigos. 

Paciento autonomija ir jos sąlygotos paciento teisės. Laisvas informuotumu pagrįstas paciento 

sutikimas. Paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, į sveikatos priežiūros prieinamumą ir 

priimtinumą, paciento teisė pasirinkti gydytoją, paciento teisė į informaciją, paciento teisę rinktis 

diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisė atsisakyti gydymo, paciento teisė nežinoti, paciento 

teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento teisė skųstis, teisė į žalos atlyginimą ir šios 

teisės įgyvendinimo tvarka. Nepilnamečio paciento teisinės padėties ypatumai. 

Gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų teisės ir pareigos. 

5. Temos pavadinimas. Žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, 

atlyginimas. 


Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos 

priežiūros paslaugas, atlyginimą. Turtinės ir neturtinės žalos samprata. , sveikatos priežiūros įstaigų 

darbuotojų kaltės samprata. Pacientų skundų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas ikiteismine tvarka ir

91 

jų nagrinėjimas teisme. Žalos dydį įtakojantys veiksniai. Teisminės praktikos atvejų Lietuvoje 

analizė. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinė atsakomybė ir jos draudimas. Gydytojų ir sveikatos 

priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės ypatumai, teisiniai aspektai, praktinės problemos. 



1. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Justitia, Vilnius, 2000. 

2. Montgomery J. Health Care Law, Second Edition. Oxford University Press, 2003. 

3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864//Valstybės 

Žinios, 2000.09.06, Nr.: 74, Publikacijos Nr.: 2262; Valstybės Žinios, 2000.09.13, Nr.: 77; 

Valstybės Žinios, 2000.09.22, Nr.: 80; Valstybės Žinios, 2000.09.29, Nr.: 82 

4. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926//Valstybės 

Žinios, 2002.06.26, Nr.: 64, Publikacijos Nr.: 2569; Valstybės Žinios, 2002.07.12, Nr.: 71 

5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas// Valstybės 

Žinios 1996.10.23, Nr.: 102, Publikacijos Nr.: 2317; Valstybės Žinios 2004.07.24, Nr.: 115, 

Publikacijos Nr.: 4284 

6. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 m. liepos 1 d. Nr. 

IX-1672// Valstybės Žinios, 2003.07.16, Nr.: 70, Publikacijos Nr.: 3170. 

7. Lietuvos Respublikos Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas 1999 m. kovo 18 d. Nr. 

VIII-1095// Valstybės Žinios, 1999.04.09, Nr.: 32, Publikacijos Nr.: 902. 

8. Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo 

įstatymas 1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509// Valstybės Žinios, 1999.12.29, Nr.: 110, 

Publikacijos Nr.: 3207; Valstybės Žinios, 2003.12.05, Nr.: 114, Publikacijos Nr.: 5114 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: rezidentui pabaigus ciklą, ciklo koordinatorius vertina 

rezidento praktinį darbą ciklo metu, įgytas teorines žinias ir gebėjimą jas pritaikyti praktikoje. 

Vertinimas atliekamas žodinės apklausos būdu ir jei žinių lygis įvertinamas kaip pakankamas, 

rezidentas gauna įskaitą, kuri įrašoma į rezidentūros knygelę. 

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas. 

10. Rezidento vadovas (koordinatorius): 

VU MF Visuomenės sveikatos instituto lektorius, Gytis Andrulionis, specialybės darbo stažas 4 

metai (el.p.: Gytis.Andrulionis@vkontrole.lt ; tel. 8 675 37 898). 

1. Ciklo pavadinimas: Neįgalumo ir darbingumo ekspertizė 



Eil. 



Nr. 

Neįgalumo ir darbingumo ekspertizė: 

1. Neįgalumą ir darbingumą reglamentuojantys bendrieji teisės aktai. 2 

2. Siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. 2 

3. Darbingumo nustatymo kriterijai ir tvarka. 2 

4. Profesinės reabilitacijos poreikio įvertinimas. 2 

Viso: 8 


P4

92 


supažindinti rezidentus su neįgalumo ir darbingumo nustatymo pagrindais. Cikle numatyta keturios 

skirtingos temos, kurioms skiriamos aštuonios valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių 

užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 

152 val. skirta praktiniams užsiėmimams. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja teisės aktus ir juos drauge su dėstytoju aptaria; 

b) darbas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisijų darbe. 

Ciklo metu rezidentas privalo: išmokti neįgalumo ir darbingumo įvertinimą ir mokėti vadovautis 

šiomis žiniomis praktiniame darbe 

5. Ciklo temos 

1 tema. Neįgalumą ir darbingumą reglamentuojantys bendrieji teisės aktai. 

Trumpas turinio apibūdinimas. 

Teisės aktai: „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“, „Dėl darbingumo lygio nustatymo 

pereinamuoju laikotarpiu taisyklių tvirtinimo“, „Dėl Valstybinės socialinėsekspertizės komisijos 

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, „Dėl profesinės reabilitacijos 

paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teukimobei 

finansavimo taisyklių patvirtinimo“, „Dėl profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo 

nuostatų patvirtinimo“, „Dėl išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio formos 

tvirtinimo“ ir kiti (tame tarpe naujai) patvirtinti teisės aktai.. 

2 tema. Siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. 


SADM ir SAM įsakymas “Dėl darbingumolygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio 

nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sveikatos būklės aprašymas, įrodantis diagnozės ir 

funkcinių sutrikimų pagrįstumą. Siuntimo į NDNT pagrindas. Psichologo pildomi duomenys apie 

paciento gebėjimus. Gydytojo pildomi duomenys apie paciento funkcijų sutrikimus. Bartelio 

indeksas. 

3 tema. Darbingumo nustatymo kriterijai ir tvarka. 

Trumpas turinio aprašymas. 

SADM ir SAM įsakymas “Dėl darbingumolygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio 

nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Bazinio darbingumo nustatymas. Bazinio darbingumo 

procentai. Funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo 

įsidarbinimo galimybėms, vertinimas. Darbingumo lygio nustatymo tvarka. 

4 tema. Profesinės reabilitacijos poreikio įvertinimas. 


Medicininiai, funkciniai, profesiniai ir kiti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio kriterijai. 

Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas ir finansavimas. Profesinės reabilitacijos pašalpos 

skyrimas ir mokėjimas. Profesinės reabilitacijos paslaugų forma. 



1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo rinktiniai teisės aktai. V., 2005, p. 99. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: 



9. Rezidentūros bazė: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerijos.

93 

10. Rezidento vadovas (koordinatorius): 

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany, specialybės darbo 

stažas 24 metai (el.p.: zskvarciany@ndnt.lt; tel. 8 699 56000). 

1. Ciklo pavadinimas: Darbo sauga ir sveikata 

2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (8 val. paskaitų) 


Eil. 



Nr. 

Darbo sauga ir sveikata: 

1. Darbo saugos reikšmė. Darbo inspekcija ir jos funkcijos. 2 

2. Nelaimingi atsitikimai ir jų ištyrimas. 2 

3. Elektros sauga. Gaisrinė sauga. 2 

4. Darbo sauga dirbant kompiuteriais. 2 

Viso 8 


Ciklas skirtas rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias 

žinias apie darbų saugą ir sveikatą ir bendrus saugos ir sveikatos principus. Cikle numatytos 

keturios skirtingos temos ir kiekvienai temų grupei skiriama po dvi valandas teoriniams 

užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojas, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato 

teorines žinias. 


a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja pasirinktą temą, vyksta diskusijos ir jų aptarimas; 

b) dalyvavimas įvairių darbo saugos situacijų įvertinime ir aptarime; 

c) išvykos į gamybinius objektus ir rastos situacijos aptarimas. 


a) vertinti darbo saugumo patikimumą, darbo saugos su kompiuteriu principus; 

b) žinoti nelaimingų atsitikimų ištyrimo principus; 

c) taikyti darbo saugos pastovius ir ilgalaikius palaikymo metodus. 


1 tema. Darbo saugos reikšmė. Darbo inspekcija ir jos funkcijos. 

Trumpas turinio aprašymas 

Darbo saugos samprata. Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės. Darbo inspekcijos 

įstatymas ir nuostatai. Darbo inspekcijos teisės ir pareigos. Administracinių teisės pažeidimų 

kodeksas. Darbo inspekcijos organizacinės struktūros Lietuvoje. 

2 tema. Nelaimingi atsitikimai ir jų ištyrimas. 


Traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje. Nelaimingų atsitikimų darbe klasifikacija. N1 ir N2 tyrimo 

formos. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas. 

Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai. 

3 tema. Elektros sauga. Gaisrinė sauga. 


Elektros traumų priežastys. Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui. Patalpų klasifikavimas 

elektros srovės pavojingumo požiūriu. Apsauga nuo elektros. Pirmoji pagalba, įvykus elektros 

traumai. Apsauga nuo žaibo. Apsauga nuo statinės elektros. Degimo sistemos ir procesai. 

Savaiminis užsiliepsnojimas ir užsidegimas. Pliūpsnio temperatūra. Sprogimas. Gamybos procesų 

gaisrinėklasifikacija. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų degumas bei atsparumas ugniai. Gaisrinės 

saugos reikalavimai įmonės generaliniam planui. Gaisrinės užtvaros. Žmonių evakuacija iš pastatų. 

P5

94 

Evakuaciniai išėjimai ir keliai. Gaisrų gesinimas: gesinimo būdai ir medžiagos. Gaisrinis 

vandentiekis. Pirminės gaisro gesinimo priemonės. Gaisro signalizacija ir ryšiai. 

4 tema. Darbo sauga dirbant kompiuteriais. 


Profesinė rizika, dirbant kompiuteriais. Elektros sauga. Ergonominiai saugos reikalavimai (erdvės 

reikalavimai, atstumai, reikalavimai baldams, įrangai). Akių apsauga. Apsauga nuo 

elektromagnetinių laukų, statinės elektros. Darbo ir poilsio režimas, dirbant kompiuteriais. 

Rekomenduojami specialūs akių ir fiziniai pratimai. Dirbančiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimai. 



1. Staniulis F. Darbo sauga. Vilnius. Mokslas, 1988, p. 353 

2. Čyras P. ir bendr. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. V.:Technika, 2003, 

p. 404. 

3. Saugus darbas. Vilnius. Valstybinė darbo inspekcija. 2001, p. 86 

4. Juozulynas A. Darbo medicina pramonėje. Vilnius, 1994. 

5. Šidlauskiene K. Bendravimo psichologija. Vilnius, 2000. 

6. Goetsch D. L. Occupational safety and health for technologists, engineers and managers. 

4th edition. Book News Inc., 2004. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama 

dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra praktinė ir teorinė dalys. Klausimai paruošti pagal 

ciklo programą. 

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, 

Valstybinė darbo inspekcija 


VU MF Visuomenės sveikatos instituto profesorius Algirdas Juozulynas. (el.p.: 

algirdas.juozulynas@ekmi.vu.lt) tel. 2 61 79 85). 

VDI Vilniaus m. skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kulvietienė, tel. 210 47 42 

1. Ciklo pavadinimas: Profesinė epidemiologija ir biostatistika 



Eil. 



Nr. 

1. Biostatistikos įvadas. 2 

2. Tikimybių teorijos pagrindai. 2 

3. Statistinės išvados. 2 

4. Statistinės išvados vienai ir dviems imtims. 4 

5. Neparametriniai kriterijai. 4 

6. Dispersinė ir regresinė analizė. 4 

7. Daugialypė ir logistinė regresija. 4 

8. Išgyvenimo analizė. 2 

9. Populiariausių statistinių paketų apžvalga. 4 

10. Epidemiologijos šiuolaikinis supratimas. 1 

11. Pagrindiniai epidemiologiniai rodikliai. 2 

P6

12. Skriningo principai. 2 

13. Standartizacijos metodai. 2 

14. Epidemiologinių tyrimo metodų apžvalga. 1 

15. Aprašomasis epidemiologinis tyrimas. 2 

16. Ekologiniai ir paplitimo tyrimai. 2 

17. Kohortinis tyrimas. 2 

18. Tyrimas atvejis-kontrolė. 2 

19. Eksperimentiniai tyrimai. 2 

20. Epidemiologinių tyrimų planavimo pagrindai 2 

21. Kritinis literatūros vertinimas. 2 

22. Atsitiktinumo nulemtos klaidos. 2 

23. Tyrimo validumas. 2 

24. Iškraipantys veiksniai ir efektų susimaišymas (confounding) . 2 

25. Stratifikuota analizė. 2 

26. Profesinių ligų rizikos veiksniai ir jų vertinimas. 8 

27. Informacijos šaltiniai profesinių ligų epidemiologiniams 

2 

tyrimams. 

28. Profesinio vėžio epidemiologija 2 

29. Lėtinių kvėpavimo ligų epidemiologija. 2 

30. Profesinė alergija ir astma. 2 

31. Kaulų-raumenų ligų epidemiologija 2 

32. Širdies kraujagyslių ligų epidemiologija 2 

33. Traumatizmo epidemiologija 2 

Iš viso 80 


95 

Ciklas skirtas darbo medicinos rezidentūros studijų programai. Ciklo tikslas supažindinti su 

biostatistikos pagrindais, šiuolaikinės epidemiologijos principais, metodais ir jų pritaikymu 

profesinių ligų tyrimams 

Baigęs ciklą rezidentas turi žinoti ir mokėti: 

Žinoti biostatistikos pagrindus, mokėti pasirinkti tinkamus metodus duomenų apibūdinimui 

ir hipotezių tikrinimui; 

Mokėti interpretuoti svarbiausius epidemiologinius rodiklius; 

Žinoti pagrindinius epidemiologinius tyrimų tipus, jų planavimo principus, pritaikymo 

sritis, privalumus ir trūkumus; 

Žinoti svarbiausių profesinių ligų epidemiologiją, mokėti įvertinti ir interpretuoti 

epidemiologinių tyrimų rezultatus; 

5. Temų pavadinimai, trumpas turinio apibūdinimas 

1. Biostatistikos įvadas. 

Biostatistikos apibrėžimas. Populiacija ir imtis. Kintamieji. Aprašomoji statistika: duomenų 

grupavimas, sklaidos charakteristikos, dažnių skirstinių formos, normalioji kreivė, grafinis 

stebėjimų vaizdavimas. 

2. Tikimybių teorijos pagrindai. 

Atsitiktiniai įvykiai, statistinis ir klasikinis tikimybės apibrėžimai, bendrasis tikimybės 

apibrėžimas, sąlyginė tikimybė, diskretieji ir tolydieji atsitiktiniai dydžiai. 

3. Statistinės išvados.

96 

Įmties skirstiniai, įverčiai, taškiniai įverčiai, pasikliautinieji intervalai. Hipotezių tikrinimas, 

hipotezė ir alternatyva, pirmos ir antros rūšies klaidos ir reikšmingumo lygmuo, kriterijaus 

galia. Reikšmingumo lygmuo ir p reikšmė. 

4. Statistinės išvados vienai ir dviems imtims. 

Statistinės išvados vienai imčiai, statistinės išvados dviems imtims. Dvireikšmių požymių 

dažnių lentelės. 2 kriterijaus naudojimas, Maknemaro kriterijus. 

5. Neparametriniai kriterijai. 

Parametrinių ir neparametrinių kriterijų skirtumai. Vilkoksono ženklų kriterijus, Mano-Vitnio- 

Vilkoksono rangų sumų kriterijus nepriklausomoms imtims, Kruskalo-Voliso ranginis kriterijus 

nepriklausomoms imtims. 

6. Dispersinė ir regresinė analizė. 

Vienfaktorinė dispersinė analizė, ANOVA taikymas. Tiesinė regresija, tiesinės regresijos 

modelis, regresijos tiesė, liekamųjų paklaidų analizė, determinacijos koeficientas, regresinės 

analizės statistinės išvados. 

7. Daugialypė ir logistinė regresija. 

Daugialypė tiesinė regresija. Regresijos funkcija. Statistinės išvados apie modelio koeficientus. 

Logistinės regresijos modelis, prognozavimas, statistinės išvados. 

8. Išgyvenimo analizė. 

Išgyvenimo analizės principai, išgyvenimo lentelė, Kaplan-Meier metodas. 

9. Populiariausių statistinių paketų apžvalga. 

EpiData, EpiInfo, WinPepi, SPSS programų apžvalga. 

10. Epidemiologijos šiuolaikinis supratimas. 

Epidemiologijos vieta šiuolaikinėje medicinos mokslų struktūroje. Epidemiologinių tyrimų 

vertė. Epidemiologijos pritaikymo pagrindinės sritys. 

11. pagrindiniai epidemiologiniai rodikliai. 

Pagrindinių epidemiologinių rodiklių grupės: dažnio, asociacijos, potencialios įtakos. 

12. Skriningo principai. 

Skryningas, jo rūšys, skryningo programų vertinimo kriterijai. Skryningo testų jautrumas ir 

specifiškumas. Jautrumo ir specifiškumo tarpusavio ryšys. Prognostinė testo rezultato reikšmė. 

Tikėtinumo santykiai ir jų panaudojimas. 

13. Standartizacijos metodai. 

Standartizacija, jos reikšmė epidemiologiniuose tyrimuose. Tiesioginė ir netiesioginė 

standartizacija. Standartizuotų rodiklių santykis (SSR). Standarto supratimas netiesioginėje 

standartizacijoje. Standartizuoto sergamumo (mirtingumo) santykis (SMR). 

14. Epidemiologinių tyrimo metodų apžvalga. 

Epidemiologinių tyrimų metodų struktūra: observaciniai ir eksperimentiniai metodai. Bendroji 

jų charakteristika. 

15. Aprašomasis epidemiologinis tyrimas, 

Tikslas, bendrieji principai. Tyrimas apklausa, planavimas, duomenų analizės principai 

16. Ekologinis ir paplitimo tyrimai. 

Ekologiniai tyrimai, jų reikšmė, duomenų interpretacija. Paplitimo tyrimas, jo planavimo ir 

duomenų analizės principai. 

17. Kohortinis tyrimas. 

Kohortinis tyrimo metodas, planavimo ir duomenų analizės principai. 

18. Tyrimas atvejis-kontrolė. 

Atvejų ir kontrolės grupių sudarymo principai, asociacijos nustatymas. 

19. Eksperimentiniai tyrimai. 

Epidemiologinių eksperimentų tipai: klinikiniai, eksperimentai su sveikais subjektais, 

intervenciniai bandymai, tikslas, bendrieji planavimo principai. 

20. Epidemiologinių tyrimų planavimo pagrindai:

97 

Problemos pagrindimas, tyrimo tipo pasirinkimas, tikslo ir uždavinių suformulavimas. Geros 

epidemiologinės praktikos rekomendacijos. Tyrimo protokolas, jo sudėtinės dalys, 

reikalavimai. 

21. Kritinis literatūros vertinimas. 

Mokslinio straipsnio sudėtinės dalys. Pagrindiniai klausimai, kurie yra nagrinėjami kritiškai 

vertinant straipsnį. Tyrimo metodo parinkimas. Statistinio reikšmingumo testų panaudojimas ir 

jų interpretavimas. Pasikliautinių intervalų interpretavimas. Rezultatų asimetrija. Nuokrypis ir 

efektų susiliejimo problema. 

22. Atsitiktinumo nulemtos klaidos. 

Statistinis pajėgumas. Bendras imties metodo apibūdinimas. Neatsitiktinės imties schemos. 

Atsitiktinės imties formavimas. Imties dydžio nustatymas. 

23. Tyrimo validumas. 

Sisteminių klaidų šaltiniai. Nuokrypį sąlygojančios sisteminės klaidos. Selekcinės ir 

informacinės klaidos. Sisteminių klaidų kontrolė tyrimo planavimu. Tyrimo populiacijos 

parinkimas, informacijos rinkimo metodai. 

24. Iškraipantys veiksniai ir efektų susimaišymas (confounding). 

Iškraipančių veiksnių kontrolės būdai. Randomizacija ir apribojimas. Iškraipančių veiksnių 

kontrolė poravimo metodu. Šio metodo privalumai ir trūkumai. Poruoto tyrimo duomenų 

analizės principai. 

25. Stratifikuota analizė. 

Iškraipančių veiksnių kontrolės ir efekto modifikacijos įvertinimo etapai. 

26. Profesinių ligų rizikos veiksniai. 

Profesiniai cheminiai, fizikiniai, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai ir jų įtaka sveikatai. 

Profesiniai biologiniai veiksniai ir jų rizikos vertinimas. Profesinių veiksnių kombinuotas 

poveikis 

27. Informacijos šaltiniai profesinių ligų epidemiologiniams tyrimams. 

Profesinių ligų registras, sergamumo struktūra ir tendencijos 

28. Profesinio vėžio epidemiologija. 

Kancerogenai darbo aplinkoje, jų grupės, sergamumas, strukūra, dinamika. Rizikos veiksnių 

vertinimas. 

29. Lėtinių kvėpavimo ligų epidemiologija. 

Apibūdinimas, profesiniai rizikos veiksniai, sergamumo indikatoriai ir jų nustatymas, 

ekspozicijos vertinimas. 

30. Profesinė alergija ir astma. 

Profesinės alergijos ir astmos apibrėžimas, apibūdinimas. Ekspozicijos nustatymas,alergenų 

standartai, antikūnų šaltiniai, ekspozicijos apibūdinimas, jos įvertinimas, ekspozicijos-atsako 

analizė. 

31. Kaulų-raumenų ligų epidemiologija. 

Problemos apibūdinimas, struktūra, diagnostika, ekspozicijos įvertinimas. 

32. Širdies kraujagyslių ligų epidemiologija. 

Profesiniai rizikos veiksniai. Fizinis aktyvumas ir stresas darbe. Ekspozicijos nustatymas ir 

įvertinimas. Validumo problemos. 

33. Traumatizmo epidemiologija. 

Traumatizmo problema pasaulyje ir Lietuvoje. Mirties priežasčių struktūra. Traumų priežasčių 

apibūdinimas. Fizinės energijos sąlygotų traumų struktūra. Traumatizmo dėsningumai. 

Mirtingumo autoavarijose dėsningumai. Traumos ir epidemiologinė triada. Traumų 

autoįvykiuose rizikos veiksniai. Traumatizmo epidemiologinės priežiūros ir kontrolės principai. 

Studijų metodai: paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai. Ciklą sudaro teoriniai ir praktiniai 

užsiėmimai. Teorinę dalį sudaro 80 val., kuri yra skirta teorinės medžiagos pristatymui. Praktinę 

dalį sudaro 80 val. Praktinių užsiėmimų metu rezidentai atlieka praktines užduotis, dirba 

kompiuterių klasėje, atlieka literatūros paiešką, kritiškai ją įvertina, rengia epidemiologinių tyrimų

98 

protokolą ir jį pristato. Praktiniai ir teoriniai užsiėmimai taip pat vyksta Higienos instituto Darbo 

medicinos centre, kuriame susipažįstama su profesinių ligų registro darbu, profesinių veiksnių 

vertinimo principais, atskirų profesinių ligų epidemiologija. 



1. Grabauskas V. Fundamentinė epidemiologija. Kaunas. 2003.143 p. 

2. Epidemiology of occupational health. Ed. M.Karvonen and Mikheev M.I., WHO Regional 

Publications.1986. 392 p 

3. Hernberg S. Introduction to occupational epidemiology. LEWIS publishers. 1991.230 p. 

4. Bakketeig L.S, Magnus P. Epidemiologija ir tyrimo planų sudarymas (vertimas iš norvegų 

kalbos). Vilnius, 1998. 110 p. 

5. Gražulevičienė R. Aplinkos epidemiologija ir rizikos sveikatai įvertinimas. 2005. Kaunas. 

291 p. 

6. Žagminas K.Epidemiologijos pagrindai (http://distance.nsc.vu.lt), Infekcinių ir neinfekcinių 

ligų epidemiologija (http://distance.nsc.vu.lt) 

7. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai (I ir II t.), TEV, Vilnius, 2000. 

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Kiekvienai temai rengiamas seminaras, kurių metu 

įvertinamos žinios. Praktiniai gebėjimai vertinami atlikus duotas praktines užduotis. 

Po ciklo laikoma įskaita raštu (situacinis uždavinys). Ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių 

žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų 

vertinimo sistema. Ciklo metu įgytų gebėjimų ir žinių vertinimas susideda iš: 

Įskaitos įvertinimo (situacinis uždavinys) (70%). 

dalyvavimo ir pasisakymų teoriniuose seminaruose įvertinimas (30%), 

9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto Aplinkos ir sveikatos 

skyrius, SAM Higienos instituto Darbo medicinos centras. 

10. Ciklo vadovas (koordinatorius): 

VU MF Visuomenės sveikatos instituto doc. Kęstutis Žagminas, specialybės darbo stažas 30 metų 

(el.p.: kestutis.zagminas@mf.vu.lt. tel. 23 908 735). 

1. Ciklo pavadinimas: Profesinės sveikatos įvadas 



Eil. 



Nr. 

Profesinės sveikatos įvadas: 

1. Profesinės sveikatos samprata. 2 

2. Profesinės sveikatos tarnybos. Profesinės sveikatos rodikliai ir 

2 

informacijos šaltiniai. 

3. Darbo vieta. Darbo fiziologija. 2 

4. Cheminiai veiksniai. Toksikologijos pagrindai. 2 

5. Fizikiniai veiksniai (triukšmas). 2 

6. Fizikiniai veiksniai (vibracija). 2 

7. Fizikiniai veiksniai (šiluminė aplinka, infragarsas, ultragarsas). 2 

P7

8. Fizikiniai veiksniai (elektromagnetinė spinduliuotė). 2 

9. Biologiniai veiksniai. 2 

10. Psichosocialiniai veiksniai. 2 

11. Ergonominiai veiksniai. 2 

Viso 22 

99 



supažindinti rezidentus su profesinės sveikatos pagrindais. Cikle numatyta 11 skirtingų temų, 

kurioms skiriamos 22 valandos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, 

aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 458 val. skirta praktiniams 



a) praktiniai užsiėmimai, kuriuose nagrinėjamos įvairios situacinės užduotys; 

b) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja perskaitytą medžiagą ir drauge su dėstytoju ją aptaria; 

c) išvykos į įmones, kur susipažįstama su dirbančiųjų darbo ir buities sąlygomis bei jos aptariamos. 

Ciklo metu rezidentas privalo: susipažinti su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais ir mokėti juos 

vertinti praktiniame darbe 


1 tema. Profesinės sveikatos samprata. 


Profesinė sveikata ir jos vieta visuomenės sveikatos sistemoje. Socialiniai profesinės sveikatos 

aspektai. Darbo medicinos ir profesinės sveikatos santykis. Darbo higiena. Darbo sauga. Etiniai 

profesinės sveikatos aspektai. 

2 tema. Profesinės sveikatos tarnybos. Profesinės sveikatos rodikliai ir informacijos šaltiniai 

ir informacijos šaltiniai. 


Profesinės sveikatos tarnybų kategorijos. Pirminės prevencinės tarnybos. Antrinės prevencinės 

tarnybos. Tretinės prevencinės tarnybos – gydymo ir reabilitacijos. Konsultacinės tarnybos. 

Profesinių sveikatos tarnybų etika ir finansavimas. Profesinės sveikatos rodikliai (darbuotojų 

populiacijos, ekonominiai, darbo jėgos, visuomenės sveikatos). Profesinės sveikatos informacijos 

šaltiniai. 

3 tema. Darbo vieta. Darbo fiziologija. 


Darbų pobūdis ir klasifikacija. Pastovios ir nepastovios darbo vietos. Darboviečių įrengimo 

bendrieji nuostatai. Buities, sanitarinės ir higienos patalpos. Kvėpavimo, širdies – kraujagyslių, 

nervų, kaulų – raumenų sistemų funkcijų, kraujo sąstato, medžiagų apykaitos pokyčiai dirbant. 

Darbo sunkumo kategorijos. Nuovargis. Darbingumo dinamika. Poilsis. Pertraukos dirbant. 

Sutrumpintas darbo laikas. Pamaininis darbas. 

4 tema. Cheminiai veiksniai. Toksikologijos pagrindai. 


Cheminiai veiksniai darbo vietoje. HN 23:2001. Toksikologijos mokslo sąvoka, pagrindinės veiklos 

sritys. Toksinių medžiagų patekimas, metabolizmas, pasiskirstymas ir išsiskyrimas iš dirbančiųjų 

organizmo. Toksiškumo mechanizmai. Pagrindiniai toksikometrijos parametrai. Kombinuotas 

cheminių medžiagų veikimas. Faktoriai, sąlygojantys toksikologinio poveikio stiprumą. Organų ir 

sistemų toksikologija: kvėpavimo, nervų, širdies – kraujagyslių, kraujo, imuninės, šalinimo sistemų, 

kepenų nuodai, toksinės reprodukcijai medžiagos, profesiniai kancerogenai, mutagenai, alergenai. 

5 tema. Fizikiniai veiksniai (triukšmas). 

Trumpas turinio apibūdinimas.

100 

Garso fizika. Decibelo sąvoka. Ekvivalentinis garso lygis, triukšmo ekspozicija. Triukšmo 

klasifikacija. Triukšmo matavimas. Triukšmo poveikis į dirbančiųjų organizmą. Asmeninės 

apsaugos priemonės. Triukšmo profilaktika. 

6 tema. Fizikiniai veiksniai (vibracija). 


Virpesių fizika. Vibracijos klasifikacija. Vibracijos matavimas. Vibracijos šaltiniai dirbant. Rankas 

veikianti vibracija. Visą kūną veikianti vibracija. Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės. 

7 tema. Fizikiniai veiksniai (šiluminė aplinka, infragarsas, ultragarsas). 


Šiluminės aplinkos samprata. Termoreguliacija. Šiluminė aplinka ir šiluminis komfortas. 

Darbo sunkumo kategorijos. Žmogaus šiluminio pojūčio rodikliai. Karštų cechų šiluminė aplinka. 

Šilumos poveikis į organizmą. Hipertermija. Perkaitimų profilaktika. Darbo ypatumai šaltose 

sąlygose. Žemų temperatūrų poveikis į organizmą. Šiluminės aplinkos parametrų normatyvai. 

Adaptacija ir aklimatizacija dirbant. Infragarso fizika. Infragarso šaltiniai pramonėje. Poveikis į 

organizmą. Normatyvai. Profilaktinės priemonės. Ultragarso fizika. Ultragarso šaltiniai pramonėje. 

Ultragarso poveikis į organizmą. Normatyvai. Profilaktinės priemonės. 

8 tema. Fizikiniai veiksniai (elektromagnetinė spinduliuotė). 


Statinis elektrinis ir magnetinis laukai, biologinis poveikis, higieninis normavimas, apsaugos 

priemonės. Elektromagnetinės spinduliuotės fizika. Elektromagnetinių laukų panaudojimo sritys. 

Biologinis elektromagnetinių laukų poveikis. Higieninis normavimas, profilaktinės priemonės. 

Pramoninių dažnių elektromagnetinių laukų charakteristika, poveikis į organizmą, higieninis 

normavimas, profilaktinės priemonės. Šiluminė spinduliuotė, šaltiniai, biologinis poveikis, 

higieninis normavimas, apsaugos priemonės. Optinė spinduliuotė, šaltiniai, biologinis poveikis, 

higieninis normavimas, apsaugos priemonės. Ultravioletinė spinduliuotė, šaltiniai, biologinis 

poveikis, higieninis normavimas, apsaugos priemonės. Lazerių spinduliuotė, šaltiniai, biologinis 

poveikis, higieninis normavimas, apsaugos priemonės. Jonizuojančioji spinduliuotė, šaltiniai, 

biologinis poveikis, higieninis normavimas, apsaugos priemonės. 

9 tema. Biologiniai veiksniai. 


Biologinių veiksnių klasifikacija. Profesijos ir darbai, kuriuose dažniausiai kontaktuojama su 

biologiniais veiksniais. Pagrindiniai saugos reikalavimai, dirbant su biologinėmis medžiagomis. 

10 tema. Psichosocialiniai veiksniai. 


Bendra streso charakteristika. Neatitikimai tarp asmens ir aplinkos. Stresą sukeliantys veiksniai. 

Dirbančiųjų reakcijos į stresą. Streso išaiškinimas darbe. Stresinių reakcijų profilaktika. Streso 

gydymas. 

11 tema. Ergonominiai veiksniai. 


Ergonominių veiksnių klasifikacija. Darbo sunkumas ir jį salygojantys faktoriai, jų įvertinimas. 

Darboįtampa irją sąlygojantys faktoriai, jų įvertinimas. Monotonija, jos bendra charakteristika, 

poveikis į organizmą, socialinės pasekmės. Monotonijos įveikimo priemonės. 



1. Čyras V. ir bendr. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. V.:Technika, 2003, 

404 p. 

2. Obelenis V. ir bendr. Darbo medicina.K.: LIC “Už gyvybę”, 2002, 172 p. 

3. Urbelis A. ir bendr. Radiacija – sauga, sveikata, ekologija. V.: Vilniaus universiteto 

leidykla, 2005, 226 p. 

4. Rom W.N. Occupational and environmental medicine. Appricott Williams&Wilkins, 

2000, 1880 p.

101 


6. http://osha.eu.int/topics 

7. http://www.nim.nih.gov/medlineplus/occupationalhealth.html 




9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, 

Valstybinė darbo inspekcija. 


VU MF Visuomenės sveikatos instituto docentas Algimantas Urbelis, specialybės darbo stažas 41 

metų (el.p.: algimantas.urbelis@mf.vu.lt; tel. 239 87 36) 

VU MF Visuomenės sveikatos instituto docentas Saulius Vainauskas, specialybės darbo stažas 16 

metų (el. p.: saulius.vainauskas@mf.vu.lt, tel. 239 87 35) 

VDI Vilniaus m. skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Vida Jankauskienė, tel. 215 08 03. 

1. Ciklo pavadinimas: Profesinės sveikatos priežiūra 



Eil. 



Nr. 

Profesinės sveikatos priežiūra: 

1. Profesinės sveikatos priežiūros pagrindai, priežiūros socialinė 

2 

partnerystė. 

2. Profesinė rizika, jos vertinimas ir prevencija. 4 

3. Profesinių ligų tyrimas ir apskaita. 2 

4. Darbuotojų sveikatos stebėjimas. 2 

5. Projektų ekspertizė profesinės sveikatos požiūriu. 2 

6. Profesinė reabilitacija. 2 

7. Profesinės sveikatos stiprinimas. 2 

Viso 16 



supažindinti rezidentus su profesinės sveikatos priežiūra. Cikle numatyta 8 skirtingos temos, 

kurioms skiriama 16 valandų teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, 

aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 304 val. skirta praktiniams 



a) praktiniai užsiėmimai, kuriuose nagrinėjamos įvairios situacinės užduotys; 

b) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja perskaitytą medžiagą ir drauge su dėstytoju ją aptaria; 

c) išvykos į socialinės partnerystės institucijas, kur susipažįstama su jų darbu ir aptariamas jų 

bendradarbiavimas su darbo medikais. 

Ciklo metu rezidentas privalo: susipažįsta su profesinės sveikatos priežiūra ir išmoksta taikyti 

tarpsektorinį bendradarbiavimą savo praktiniame darbe 


1 tema. Profesinės sveikatos priežiūros pagrindai, priežiūros socialinė partnerystė. 

P8

102 


Profesinės rizikos vertinimas ir prevencija, sveikatos stebėsena, pirmoji medicinos pagalba, 

nelaimingų atsitikimų analizė ir prevencija, profesinių ligų tyrimas, darbingumas ir reabilitacija, 

profesinės sveikatos stiprinimas. Profesijos ir specialybės, panaudojamos spręsti profesinės 

sveikatos priežiūros uždavinius. Institucijos, vykdančios valstybinę ir vidinę įmonės darbų saugos ir 

sveikatos kontrolę. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė. 

2 tema. Profesinė rizika, jos vertinimas ir prevencija. 


Rizikos samprata. Rizikos įvertinimo etapai. Rizikos nustatymo būdai. Rizikos valdymas. 

Informacijos apie riziką teikimas. Profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos valdymas. 

Atskirų kenksmingų veiksnių (cheminių, fizikinių, fizinių, biologinių, ergonominių, 

psichosocialinių) keliamos rizikos vertinimas. 

3 tema. Profesinių ligų tyrimas ir apskaita. 


Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Pranešimai apie profesinę ligą. Profesinių ligų 

priežasčių tyrimas. Profesinių ligų nustatymas. Profesinių ligų registravimas ir apskaita. Profesinių 

ligų profilaktika. 

4 tema. Darbuotojų sveikatos stebėjimas. 


Darbuotojų sveikatos stebėjimo preventyviniai tikslai. Individualūs ir kolektyviniai sveikatos būklės 

įvertinimai, panaudojant išankstinių ir periodinių profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenis. 

Darbuotojų populiacijos ir socialinių – ekonominių grupių sveikatos būklės apibūdinimas. 

Epidemiologiniai tyrimai, išaiškinant kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį. Prevencinių 

priemonių efektyvumo įvertuinimas. Sergamumas, dėl kurio laikinai netenkama darbingumo. 

5 tema. Projektų ekspertizė profesinės sveikatos požiūriu. 


Statinio projektas, jo sudėtinės dalys. Projektų derinimas ir tvirtinimas. Baigto statinio priėmimas. 

Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas. Poveikio visuomenės 

sveikatai vertinimo rodikliai. Objekto sanitarinės apsaugos zonos vertinimas. Sveikatai darančių 

įtaką veiksnių analizė. Populiacijos rizikos grupių sergamumo analizė. 

6 tema. Profesinė reabilitacija. 


Profesinės reabilitacijos samprata. Pirminis ir antrinis nedarbingumas. Reabilitacija ir įsidarbinimas. 

Profesnės reabilitacijos būklės įvairiose pasaulio šalyse apžvalga. Darbingumo įvertinimo ir 

įsidarbinimo parengimo programos. 

7 tema. Profesinės sveikatos stiprinimas. 


Bendrieji dirbančiųjų sveikatos stiprinimo programų klausimai. Dirbančiųjų sveikatos stiprinimo 

programų prielaidos. Programų pateisinamumo įvertinimas. Išlaidų – naudos santykis dirbančiųjų 

sveikatos stiprinimo programose. Sėkmingų sveikatos stiprinimo programų pavyzdžiai. 



1. Čyras V. ir bendr. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. V.:Technika, 2003, 

p. 404. 

2. Obelenis V. Ir bendr. Darbo medicina.K.: LIC “Už gyvybę”, 2002, p. 172. 

3. Agius R., Seaton A. Practical occupational medicine. A Hodder Arnold Publication, 2005, 

p. 336. 

4. S. Pantry. Occupational health. Chapman&Hall, 1995, p. 290. 

5. Levy B.R., Wegman D.H. Occupational health: recognizing and preventing work-related 

disease and injury. Lippincott Williams&Wilkins, 2000, p. 842.

103 

5. Rom W.N. Occupational and environmental medicine. Lippincott Williams&Wilkins, 

2000, p. 1880. 


6. http://osha.eu.int/topics 

7. http://www.nim.nih.gov/medlineplus/occupationalhealth.html 




9. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos 

institutas,Valstybinė darbo inspekcija. 


VU MF Visuomenės sveikatos instituto docentas Algimantas Urbelis, specialybės darbo stažas 41 

metų (el.p.: algimantas.urbelis@mf.vu.lt; tel. 239 87 36) 

Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėja Kristina Kaveckaitė, specialybės darbo stažas 35 

metai (el.p. kristina.kaveckaite@vdi.lt, tel/ 213 97 54) 

Eil.nr. Vardas, pavardė 

P2.1. Programoje dėstysiančių profesorių ir docentų sąrašas 

Pedagoginis vardas, 

mokslinis laipsnis 

Numatomas dėstyti 

dalykas ar ciklas, 

kuriam vadovaus 

Profesinė kvalifikacija 

ir darbo stažas 

1. Vytautas Stepas 

Razukas 

Docentas, med,dr. Nefrologija Gydytojas 

nefrologas,36m 

2. Virginijus Šapoka Docentas, med.dr. Vidaus ligų 

dif.diagnostika 

Vidaus ligų gydytojas, 

28m 

3. Laimonas 

Griškevičius 

Docentas,med.dr. Hematologija Gydytojas 

hematologas,11m 

4. Vaidotas 

Urbanavičius 

Docentas, med.dr. Endokrinologija Gydytojas 

endokrinologas, 26m 

5. Jurgis Algirdas 

Pliuškys 

Profesorius, 

habil..dr. 

Vidaus ligų dif. 

Diagnostika 

Vidaus ligų gydytojas, 

45m 

6. Jonas Valantinas Profesorius,habil.dr. Gastroenterologija Gydytojas 

gastroenterologas,28m 

7. Algimantas Irnius Profesorius, 

habil.dr. 

Gastroenterologija 

Gydytojas 

gastroenterologas, 

40m 

8. Danutė Speičienė Docentė, med.dr. Gastroenetrologija Gydytoja 

gastroenterologė, 41m 

9. Henrikas 

Čalkauskas 

Docentas, med.dr. Gastroenterologija Gydytojas 


10. Remigijus 

Garalevičius 

Docentas, med.dr. 

Gastroenterologija, 

bendroji darbo 

medicina, profesinės 

ligos 

Onkologija 

29m 

Gydytojas 


41m 

11. Janina 

Vyr.mokslo 

Didžiapetrienė bendradarbė,med.dr. 

12. Audrius Aidietis Docentas, med.dr. Klinikinė Gydytojas 

Gydytoja onkologė, 

42m

104 

kardiologija 

13. Aleksandras Docentas, med.dr. Klinikinė 

Kibarskis 

kardiologija 

14. Alfredas Rudys Docentas, med.dr. Klinikinė 

kardiologija 

15. Birutė Abraitienė Docentė, med.dr. Klinikinė 

kardiologija 

16. Egidijus Berūkštis Docentas, med.dr. Klinikinė 

kardiologija 

17. Jonas Misiūra Docentas, med.dr. Klinikinė 

kardiologija 

18. Rima Vitalija Docentė, med.dr. Klinikinė 

Steponėnienė 

kardiologija 

19. Remigijus 

Valdemaras 

Nargėla 

kardiologas, 26m 

Gydytojas 


Gydytojas 


Gydytoja kardiologė, 

36m 

Gydytojas 

kardiologas,21m 

Gydytojas 


Gydytoja kardiologė, 

32m 

Docentas. Med.dr. Pulmonologija Gydytojas 

pulmonologas, 36m 

20. Audra Blažienė Docentė, med.dr. Alergologija Alergologė-klinikinė 

imunologė, 18m 

21. Rūta Dubakienė Profesorė, habil..dr. Alergologija Alergologė-klinikinė 

imunologė, 30m 

22. Eugenijus 

Broslavskis 

Docentas, med.dr. Infekcinės ligos Infekcinių ligų 

gydytojas, 45m 

23. Algirdas Venalis Profesorius, 

habil..dr. 

Reumatologija Gydytojas 

reumatologas, 28m 

24. Valmantas Budrys Docentas. Med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas, 

22m 

25. Irena 

Marčiukaitienė 

Docentė, med.dr. Dermatovenerologija Gydytoja 

dermatovenerologė, 

42m 

26. Vidmantas Alekna Docentas. Med.dr. Geriatrija Gydytojas geriatras, 

30m 

27. Algirdas Edvardas 

Tamošiūnas 

Docentas, med.dr. Radiologija Gydytojas radiologas, 

17m 

28. Nomeda Rima 

Valevičienė 

Docentė, med.dr. Radiologija Gydytoja radiologė, 

16m 

29. Alfredas Rudys Docentas. Med.dr. Echokardiografija Gydytojas 


30. Robertas Kemežys Vaiku 

endokrinologija 

Gydytojas vaikų 


31. Algirdas Utkus Docentas. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikas, 17m 

32. Loreta 

Docentė. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikė, 27m 

Cimbalistienė 

33 Algirdas 

Dembinskas 

Profesorius, med.dr. Psichiatrija Gydytojas 

psichiatras,42m 

34 Vita Danilevičiūtė Docentė, med.dr. Psichiatrija Gydytoja psichiatrė, 

25m 

35 Marius Miglinas Lektor., med.dr. Nefrologija Gydytojas nefrologas, 

18m 

36 Saulius Grigonis Lektor.,med.dr. Endokrinologija Gydytojas 


37. Edvardas Danila Lektor.,med.dr. Pulmonologija Gydytojas

105 

pulmonologas, 13m 

39. Liucija 

Saltanavičienė 

Anesteziologija Gydytoja 

anesteziologė, 18m 

40. Dalius Jatužis Lektor., med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas, 

14m 

41. Gintaras Kaubrys Lektor., med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas, 

18m 

42. Andrius Vagoras Lektor., med.dr. Dermatovenerologija Gydytojas 

dermatovenerologas, 

9m 

43. Rima Filipavičiūtė Vyr. Moksl. 

Bendrar\darbė, 

med.dr. 

44. Reda 

Matuzevičienė 

45. Zita Aušrelė 

Kučinskienė 

Lektorė 

Profesorė, habil..dr. 

Geriatrija 

Laboratorinė 


Laboratorinė 

medicina medicina 

Gydytoja geriatrė, 

30m 

Laboratorinės 

medicinos gydytoja, 

9m 


medicinos 

gydytoja,29m 

46. Alvydas Navickas Psichiatrija Gydytojas psichiatras, 

17m 

47. Loreta Bagdonaitė Laboratorinė 



medicinos gydytoja, 

48. Arvydas 

Laurinavičius 

10m 

Docentas, med.dr. Patologija Gydytojas 

patologas,18m 

P2.2. Numatomas rezidentų vadovų(ciklų vadovų) sąrašas 

1. Izolda Baikienė Bendroji darbo 

medicina, profesinės 

ligos 

2. Gytis Andrulionis Darbo medicinos 

3. Zdislavas 

Skvarciany 

teisė 

Neįgalumo ir 

darbingumo 

ekspertizė 

4. Algirdas 

Juozulynas 

Profesorius, habil. 

Dr. 

Darbo sauga ir 

sveikata 

5. Saulius Vainauskas Docentas, med.dr Profesinės sveikatos 

įvadas 

6. Remigijus Medicinos daktaras Profesinės sveikatos 

Jankauskas 

priežiūra 

7. Kęstutis Žagminas Docentas, med.dr Profesinė 

epidemiologija ir 

biostatistika 

8. Algimantas Urbelis Docentas, med.dr Profesinės sveikatos 

įvadas 

Darbo medicinos 

gydytoja, 40 m. 

Teisininkas, 4 m. 

Gydytojas chirurgas, 

24 m. 

Visuomenės sveikatos 

specialistas, 40 m. 








specialistas, 41 m.

106 

P5 

VILNIAUS UNIVERSITETO 

REKTORIUS 

ĮSAKYMAS 

DĖL KOMISIJOS 

2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178 

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 

m. birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos 

nuostatais rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją: 

Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas 

Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos 

docentas 

Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius 

Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas 

Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas 

Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja 

Asta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė 

2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d. 

atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti. 

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. 

Rektorius 

akad. B. Juodka 

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams 

S. Vaškevičienė, 2687093

107 

P6 


REKTORIUS 

ĮSAKYMAS 

DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO 

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208 

Vilnius 

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. 

įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei 

veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir 

vertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo 

reglamentą. 

PRIEDAS. 2 lapai. 

Prorektorius 

dr. A. Pikturna 

____________________________ 

Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui 

A. Gutauskienė, 2687094

108 

P7 


REKTORIUS 

ĮSAKYMAS 

DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ 

2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236 

Vilnius 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 

įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK- 

969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos 

sprendimu, įsakau: 

1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes: 

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai; 

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras; 

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė; 

1.4. Valstybinis patologijos centras; 

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė; 

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika; 

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 

1.8. VšĮ Centro poliklinika; 

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; 

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras; 

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM; 

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė; 

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika 

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika; 

1.15. UAB „Sanitas Familiae“; 

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“, 

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas. 

2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

109 

2.1. UAB „Northway medicinos centras“; 

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“; 

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘. 

3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms 

nenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo komisijai 

koreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius. 

Rektorius 

akad. B. Juodka 

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms 

S. Vaškevičienė, 2687093

110 

P8 

PATVIRTINTA 

VU prorektoriaus 

dr. A. Pikturnos 

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208 

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO 

REGLAMENTAS 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma 

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka, 

organizuoti ir vykdyti. 

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto 

studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu, 

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos 

apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei 

veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių 

atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. 

3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. 

4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros bazių 

vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu. 

II. 

KOMISIJOS FUNKCIJOS 

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir 

atrankos procedūrų atlikimu. 

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama; 

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus; 

vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus; 

nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus; 

nustato tinkamiausias bazes; 

patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes; 

nagrinėja potencialių bazių pretenzijas; 

atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir 

vertinimui organizuoti ir vykdyti. 

7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte nurodytoms 

funkcijoms vykdyti. 

III. 

KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS 

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę: 

gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo 

proceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje; 

prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;

111 

gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas, 

jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota ar 

neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė; 

susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu, 

vertinimu ir palyginimu. 

9. Komisija privalo: 

vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis; 

vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų; 

Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūros 

bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus; 

nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje; 

nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje; 

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė; 

apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją; 

neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei jos 

atskleidimas prieštarauja įstatymams. 

IV. 

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS 

10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne 

mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. 

11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto 

Rektoriaus įsakymu. 

12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto 

Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį. 

13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. 

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 

14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę 

Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių. 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentai 

saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta 

tvarka. 

16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes, 

priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universiteto 

užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetui 

priėmus sprendimą dėl jos išformavimo. 

17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

112 

P9 

VILNIAUS UNIVERSITETAS 

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIO 

PROTOKOLAS 

2005-05-02 Nr. 01 

Vilnius 

Posėdis įvyko 2005-05-02 15 val. 

Pirmininkas - doc. Algirdas Utkus 

Sekretorė - Asta Gutauskienė 

Dalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijos nariai), 

Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė. 

Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis. 

Darbotvarkė: 

1. Dėl VU rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos. 

SVARSTYTA. VU rezidentūros bazių vertinimas ir atranka. 

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. 

įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei 

veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir 

vertinimo nuostatų patvirtinimo“ rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros bazių vertinimo 

anketą (toliau – anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti rezidentūros bazėmis, 

pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta rezidentūros 

bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau – komisija) gavo 21 užpildytą anketą. Vadovaujantis 

Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentu išnagrinėjusi gautas anketas 

komisija priėmė nutarimus. 

NUTARTA: 

1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes: 

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai; 

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras; 

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė; 

1.4. Valstybinis patologijos centras; 

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė; 

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika; 

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

113 

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; 

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras; 

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM; 

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė; 

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika 

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika; 

1.15. UAB „Sanitas Familiae“; 

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“, 

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas. 

2. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui: 

2.1. UAB „Northway medicinos centras“; 

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“; 

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘. 

3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos. 

4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, ar 

atsiradus kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktų 

rezidentūros bazių veiklos laikotarpius. 

Pirmininkas 

doc. Algirdas Utkus 

Sekretorė 

Asta Gutauskienė

114 

P10 

PATVIRTINTA 

VU prorektoriaus dr. A. Pikturnos 

įsakymu 2005 m. 09 mėn. 21 d. Nr. D-462 

ĮREGISTRUOTA 

__VU MF________________________ 

(Registracijos vieta) 

__dekanato reikalų tvarkytoja_____ 

(Atsakingo asmens pareigos) 

____Jolanta Kalinauskienė_________ 

(Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas) 

______________Nr.____________ 

(Registracijos data ir numeris) 

REZIDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS 

__________________ 

____ Vilnius_____ 

(sudarymo vieta) 

Vilniaus universitetas (toliau – aukštoji mokykla), atstovaujama VU MF podiplominių studijų 

prodekano doc. Algirdo Utkaus, 

veikiančio pagal Rektoriaus sakymą 2004 09 09 Nr. P - 1718, 

________________________________________________________________________________ 

_______ 

(sveikatos priežiūros įstaigos priimančios atlikti praktiką pavadinimas) 

(toliau –sveikatos priežiūros įstaiga) atstovaujama 

__________________________________________________, 

(vardas, pavardė, pareigos) 

veikiančio pagal________________________________________________________, bei rezidentas 

_______________________________________________________ _________________________ 

(studijų programos pavadinimas, kursas, rezidento vardas, pavardė, 

_______________________________________________________________________________ 

asmens kodas arba gimimo metai, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas) 

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį: 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau –praktika) laikotarpiui. 

2. Rezidentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal aukštosios mokyklos 

parengtas praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma: 

2.1. praktikos tikslas – įgyti (ciklo pavadinimas) praktikinius ir teorinius įgūdžius; 

2.2. uždaviniai - ……………………………………………………………………………...; 

2.3. praktikos trukmė (metais, mėnesiais arba savaitėmis) ir jos atlikimo laikas, nurodant praktikos 

pradžią, pabaigą ir praktikos valandas (nuo…iki - nurodyti metus, mėn. dieną) 

2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka - ………………………………………………. 

II. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

115 

3. Aukštoji mokykla įsipareigoja: 

3.1. užtikrinti rezidento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą; 

3.2. kontroliuoti rezidento praktikos eigą ir prireikus kartu su sveikatos priežiūros įstaigos 

atsakingais darbuotojais (arba valstybės institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai spręsti 

iškilusias problemas, suteikiant rezidentui reikalingą pagalbą; 

3.3. iki praktikos pradžios suderinti su sveikatos priežiūros įstaiga siunčiamo rezidento praktikos 

atlikimo užduotis; 

3.4. skirti praktikos vadovą – aukštosios mokyklos mokslo-pedagoginio personalo darbuotoją; 

3.5. papildomi aukštosios mokyklos įsipareigojimai – pervesti atlyginimą už vadovavimą rezidentui; 

4. Aukštoji mokykla turi teisę atšaukti rezidentą iš praktikos, jeigu: 

4.1. sveikatos priežiūros įstaiga rezidento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų 

programą; 

4.2. rezidentas padaro praktikos drausmės pažeidimus; 

4.3. rezidentui nesuteikiamos praktinės galimybės vykdyti praktikos programos užduotis; 

4.4. neužtikrinami rezidentų darbo saugos ir sveikatos reikalavimai. 

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 

5. Sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja: 

5.1. suteikti rezidentui praktinio mokymo vietą ____________________________________ 

________________________________________________________________________________, 

(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas) 

aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, neatitraukti 

rezidento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo; 

5.2. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktažus bei 

supažindinti rezidentus su specialiais įstaigai aktualiais dokumentais; 

5.3. vadovaujantis įstaigoje veikiančiais nuostatais užtikrinti rezidentui darbuotojų saugos ir 

sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; 

5.4. vykdyti rezidento praktikos apskaitą bei iš anksto sudaryti rezidento darbo grafiką; pasibaigus 

praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą; 

5.5. raštu informuoti aukštąją mokyklą apie praktikos drausmės pažeidimus, rezidento neatvykimą į 

praktiką; 

5.6. papildomi įstaigos įsipareigojimai - ……………………………………………. 

…………………………………………………………………………………………………………. 

6. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę sudaryti su rezidentu laikinąją darbo sutartį teisės aktų 

nustatyta tvarka. 

IV. REZIDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 

7. Rezidentas įsipareigoja: 

7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką sveikatos priežiūros įstaigoje, 

nedelsiant pranešti apie tai praktikos vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą. 

7.2. laikytis sveikatos priežiūros įstaigos nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių, laikyti 

paslaptyje sveikatos priežiūros įstaigos komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar 

nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų; 

7.3. užtikrinti informacijos naudojamos mokymo reikalams konfidencialumą, neplatinti ir nenaudoti 

šios informacijos kitiems, ne su mokymo su mokymo reikalais susijusiems, tikslams; 

7.4. tausoti sveikatos priežiūros įstaigos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų 

nustatyta tvarka; 

7.5. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų; 

7.6. parengti praktikos ataskaitą; 

7.7. papildomi rezidento įsipareigojimai: pateikti aukštajai mokyklai rezidentūros bazės 

įvertinimą……………………………………………………… 

8. Rezidentas turi teisę: 

8.1. gauti iš aukštosios mokyklos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos 

atlikimu;

116 

8.2. gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos praktikos užduotis, kurios užtikrintų praktinių ir teorinių 

įgūdžių įsisavinimą pagal rezidentūros programą. 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra 

neatsiejama šios sutarties dalis. 

10. Ši sutartis gali būti nutraukiama: 

10.1. jei rezidentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos teisės aktų nustatyta tvarka; 

10.2. jei rezidentas šiurkščiai pažeidžia sveikatos priežiūros įstaigos nuostatus (įstatus) ir darbo 

tvarkos taisykles; 

10.3. šalių susitarimu. 

11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 10 

dienų. 

12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus, sprendžiami 

LR teisės aktų nustatyta tvarka. 

13. Ši sutartis įsigalioja nuo ________________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų kitų 

įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. 

14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną 

kiekvienai sutarties šaliai. 

ŠALIŲ REKVIZITAI 

Aukštoji mokykla: 

Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, AB Hansabankas, įm. k. 211950810, atsisk. 

sąsk. LT 377300010002455236, banko kodas 73000 

______________________________________________________________________________ 

Nurodoma – aukštosios mokyklos paskirto praktikos vadovo vardas, pavardė, telefono numeris 

Įstaiga: 

_________________________________________________________________________________ 

_________________________________________________________________________________ 

Nurodoma – sveikatos priežiūros įstaigos vadovo vardas, pavardė, telefono numeris 

Rezidentas: 

tel Nr. ________________ 

Papildomai nurodoma – rezidento telefono numeris 

ŠALIŲ PARAŠAI 

_______________________ _________________________ _____________________ 

(aukštoji mokykla) (sveikatos priežiūros įstaiga) (rezidentas)

Darbo medicina - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?