DBN 2008 09.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 9(130) 

Aktyvių darbo rinkos politikos 

priemonių efektyvumo problemos 

Mobili darbo birža 

tarptautinėje parodoje – 

elektroninių paslaugų 

pristatymas klientams 

Tauragės krašto darbo rinka 

Psichologas darbo biržoje 

Europos darbo dienos 2008 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis 

1

Naujienos Trumpai 

Tobulėjimas 

Su Slovakija pasirašyta bendros 

veiklos darbų programa 

Niaukstosi padangė. Vis dažniau debesys 

paberia lietaus. Žaliąjį savo rūbą 

peizažų meistrė gamta pradeda puošti 

rudens tonais. Vėsta ir dienos, ir naktys. 

Ieškome šiltesnių drabužių, užuovėjos, 

karštos arbatos puodelio... Toks rugsėjis 

– pirmasis rudens mėnuo. Verčiantis 

ne tik dažniau susigūžti nuo darganos, 

bet ir aiškiau mąstyti, galvoti apie permainas, 

mokytis. Neveltui rugsėjo 1 – oji 

paskelbta Mokslo ir žinių diena. Šiame 

kontekste, manyčiau, labai tiktų žmogaus, 

sugebėjusio taikliai įvardinti mus supančio 

pasaulio vertybes, sentencija „Tai, ką 

žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, 

ko nežinome“. 

„Žinių mėnesiu“ rugsėjį būtų galima 

pavadinti ir darbo biržų specialistams. 

Įgūdžius jie tobulinimo nagrinėdami ir 

gilindamiesi į įvairiausias temas: kaip valdyti 

darbuotojų veiklą, efektyviai komunikuoti 

su jaunimu ugdant jų verslumo 

įgūdžius, kokie yra paslaugų marketingo 

ypatumai, socialinio dialogo svarba, įgyvendinant 

užimtumo rėmimo politiką ir 

kt. Besikeičiant situacijai kaip niekad aktualu 

gilintis į įvairiapusius veiklos niuansus, 

plėsti ir gilinti praktinio darbo su 

klientais sugebėjimus. „Europos darbo 

dienos“, surengtos EURES, Šiauliuose ir 

Klaipėdoje besidomintiems gyvenimo ir 

darbo sąlygomis užsienyje buvo ne mažiau 

naudingos ir informatyvios. Tikiuosi, 

ne vienas susimastė: gera ten, kur mūsų 

nėra? 

Svarbiausiu mėnesio akcentu, be abejonės, 

tapo mobilios darbo biržos „išvyka“ 

į tarptautinę parodą, vykusią „Litexpo“ 

rūmuose. Taip Lietuvos darbo birža 

pristatė savo paslaugas pirmą kartą ir sulaukė 

nemažo susidomėjimo. Ir darbdaviai, 

ir galbūt šiuo metu darbo neturintys 

žmonės galėjo tiesiogiai „pasižvalgyti“ po 

elektronines paslaugas, pavartyti lankstinukus, 

brošiūras, kitus leidinius. Specialistų 

bendravimas su parodos lankytojais 

– gera patirtis, savotiška grįžtamojo ryšio 

pamoka. 

Toks tad šis mėnuo, kurio atspindį galite 

rasti vartydami naują „Darbo biržos 

naujienų“ numerį. Na, o tiems, kurie ieško 

galimybių tobulėti, norisi palinkėti – 

suraskite savąją. 

Redaktorė Danutė ŠALKAUSKIENĖ 

Lietuvos darbo biržoje lankėsi Slovakijos Respublikos centrinės darbo, 

socialinių reikalų ir šeimos tarnybos atstovų delegacija, vadovaujama 

generalinio direktoriaus Ján Sihelský. 

Svečiai buvo supažindinti su Lietuvos darbo biržos veikla, situacija 

darbo rinkoje, ESF projektais, socialinių įmonių veikla, programa „Vadovo 

langas“. 

„Slovakai ypač domėjosi naujausių technologijų taikymu užimtumo 

tarnybų darbe, todėl jiems pasiūlėme apsilankyti Alytaus ir Lazdijų darbo 

biržose, pamatyti, kaip viskas veikia praktikoje“, - sakė LDB direktorius 

Vidas Šlekaitis. 

Lietuvos darbo birža ir Slovakijos Respublikos centrinė darbo, socialinių 

reikalų ir šeimos tarnyba pasirašė bendros veiklos darbų programą 2009 

metams. 

Šalys susitarė nuolat keistis informacija apie situaciją darbo rinkoje, 

darbo jėgos migraciją, bendradarbiauti administruojant Europos Bendrijos 

finansinių išteklių užimtumo projektams vadybą, teikiant tarpininkavimo ir 

įdarbinimo paslaugas darbdaviams, konsultuojant profesijos pasirinkimo 

klausimais. 

Vizitas Rumunijoje 

Lietuvos darbo biržos delegacija - LDB direktorius V. Šlekaitis, 

direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė ir Užsienio ryšių skyriaus vedėja 

M.Vyšniauskienė su darbo vizitu viešėjo Rumunijoje, kur susipažino su 

Rumunijos Nacionalinės įdarbinimo agentūros veikla, lankėsi Tulceja 

apskrities įdarbinimo agentūroje, regioniniame suaugusiųjų mokymo 

centre. 

LDB direktorius Vidas Šlekaitis susitiko su Rumunijos nacionalinės 

įdarbinimo agentūros prezidentu Ionel Muscalu, Vengrijos valstybinės 

užimtumo tarnybos generaliniu direktorium Karol Prisi, Bulgarijos 

valstybinės užimtumo tarnybos vykdančiuoju direktorium Sotir Ushev. 

Buvo pasikeista užimtumo tarnybų patirtimi sprendžiant darbo rinkos 

problemas, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas. 

2 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis

Socialinė partnerystė 

Mobili darbo birža – 

tarptautinėje parodoje 

Milda JANKAUSKIENĖ 

Vilniuje rugsėjo 17 – 19 dienomis vykusioje 

tarptautinėje tekstilės, aprangos ir odos gaminių 

inovacijų parodoje „Baltijos tekstilė ir oda 2008“ 

pirmą kartą dalyvavo Lietuvos darbo birža, 

pristatydama savo paslaugas „Mobili darbo birža“. 

Ne vienam išvydusiam Lietuvos darbo biržos 

stendą šioje specializuotoje parodoje pagrįstai kilo 

klausimas: „Ką čia veikia darbo birža?“. Lietuvos 

lengvosios pramonės įmonių asociacija – vienas 

pirmųjų Lietuvos darbo biržos socialinių partnerių, 

su kuriuo 1997 metais pasirašytas bendradarbiavimo 

susitarimas. 2002 metais naujame Lietuvos darbo 

biržos ir Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių 

asociacijos (LATIA) susitarime buvo išplėstos 

bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant darbo 

rinkos priemones, didinant gyventojų užimtumą. 

Partnerystės pagrindu rengiami bendri LATIA 

prezidiumo ir Trišalės komisijos prie LDB susitikimai 

ir diskusijos, kuriose aptariamos problemos ir 

nustatomos priemonės, kaip geriau siuvimo įmones 

aprūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais. 

Pasinaudojus LATIA kvietimu dalyvauti parodoje, 

„Litexpo“ centre buvo įrengta „Mobili darbo birža“, 

kur darbdaviai galėjo tiesiogiai internetu registruoti 

laisvas darbo vietas ir užsisakyti automatinę 

darbuotojų paiešką ir atranką, darbo mugę arba 

atlikti duomenų mainus tiesiogiai perkeliant įmonės 

duomenis į LDB duomenų bazę. Šioje parodoje 

dalyvavę LDB ir Vilniaus darbo biržos specialistai 

verslininkams, dar nebendradarbiaujantiems su 

darbo birža, siūlė pasinaudoti specialiu paslaugų 

paketu darbdaviams. Ne vienas domėjosi vietinių 

užimtumo iniciatyvų projektų ir socialinių įmonių 

steigimo galimybėmis, Europos socialinio fondo 

parama didinant užimtumą. Tarp lankytojų buvo 

nemažai ir ieškančių darbo asmenų, kurie nepraleido 

progos apsilankyti bendrame duomenų banke, 

pasidomėti siūlomomis darbo vietomis. 

LDB stendą aplankė garbūs svečiai. 

Lietuvos darbo biržos specialistai parodoje. 

Vykusioje parodoje rugsėjo 18 dieną surengtas seminaras 

– diskusija „Darbuotojų paieška ir laisvų darbo vietų deklaravimas 

naudojant elektroninę informacinę sistemą“. Jame dalyvavo 

darbdaviai iš aprangos ir tekstilės įmonių, Socialinės apsaugos 

ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos atstovai. 

Vidmantas Vikšraitis, kalbėjęs Aprangos ir tekstilės įmonių 

vardu, dėkojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei 

Lietuvos darbo biržai, kad jos priėmė pasiūlymą dalyvauti parodoje 

su informaciniu stendu ir kad pavyko surengti apvalaus 

stalo diskusiją. „Nemanau, kad šiandien išspręsime visas pro- 


3


Seminare paslaugas 

darbdaviams pristatė LDB 

specialistai 

Šalyje darbo biržos paslaugomis 

naudojasi per 44 tūkst. 

darbdavių 

blemas, kurios aktualios įmonėms. Be abejo, tai nėra nei parodos, nei 

šio susitikimo tikslas, tačiau tikiuosi, kad daugelis čia esančių suprato, 

kokios yra galimybės sprendžiant užimtumo problemas ir sužinos 

daug naujos informacijos,“ kalbėjo buvęs daugiametis šios asociacijos 

generalinis direktorius. 

Pasak V.Vikšraičio, jis tikisi, jog ir toliau tęsis geranoriškas bendradarbiavimas, 

keičiantis informacija ir labiau panaudojant galimybes, 

kurias gali suteikti Lietuvos darbo birža sprendžiant užimtumo problemas, 

tobulinant įstatymus. Trišalei komisijai prie LDB paprašius, 

atlikta apklausa parodė, jog dabar didžiausia bėda yra nedarbo socialinio 

draudimo išmoka, neskatinanti dirbti ir padedanti formuoti tam 

tikrą žmonių ratą, kurie ignoruoja darbo rinką ir kuriems geriau būti 

bedarbiais ir t.t. Anot V.Vikšraičio, jis linkėtų ryžtingiau teikti pasiūlymus, 

o „mūsų užduotis – rodyti iniciatyvą ir teikti tuos pirminius 

pasiūlymus ir glaudžiau bendradarbiauti, galbūt net sudaryti darbo 

grupę, kuri nuolat dirbtų ir padėtų spręsti aktualius kvalifikuotų darbuotojų 

aprūpinimo klausimus“. 

Gyvenimo realijos verčia keisti 

įstatymo nuostatas 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento 

direktorius Romas Kancevičius, apžvelgdamas aktualiausias 

problemas darbo rinkoje, sakė, jog pirmiausia taisytinas Nedarbo 

socialinio draudimo įstatymas. Tačiau vėlgi, anot pranešėjo, bloginti 

socialines garantijas yra nedėkingas dalykas. Nevisai tobulas minėtas 

įstatymas iššaukė pasekmes – kai kurie žmonės stengiasi gyventi ne iš 

darbo pajamų, o įvairiais būdais stengiasi gauti šią išmoką. Numatyta, 

kad žmogus po trijų mėnesių gali vėl pretenduoti į nedarbo socialinio 

draudimo išmoką, o kai kas tuo pačiu mokosi ir gauna mokymosi 

stipendiją. Todėl, aišku, jeigu pasiūloma darbo vieta, kur mokamas 

minimalus darbo atlyginimas, žmogus neis dirbti. 

Anot R.Kancevičiaus, nemažai problemų kelia didėjantis užsieniečių 

įsidarbinimas. Yra daug atvejų, kai gavusios leidimus įdarbinti užsieniečius 

įmonės atvykėlius pernuomoja – galima sakyti, kaip kokius 

įrenginius arba daiktus, pabrėžė prelegentas. 

Šiuo metu rengiamos naujos nedarbo socialinio draudimo išmokų 

nuostatos, sakė R.Kancevičius. 

Svarbiausia – partnerystė ir dialogas 

„Darbdavys – partneris Nr. 1, nuo kurio priklauso visų sėkmė dar- 

Pasak LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus 

vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės, Lietuvos darbo 

birža bendradarbiauja ieškant ir įdarbinant reikalingus 

darbuotojus su daugiau kaip 44 tūkst. darbdavių. Per šių 

metų 8 mėnesius buvo 83 tūkst. ieškančių darbo asmenų. 

Laisvų darbo vietų kas mėnesį įregistruojama nuo 16 

tūkst. iki 20 tūkst. 

Rugpjūčio mėnesį įregistruota trečdaliu mažiau, negu 

praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kur daugiausia laisvų 

darbo vietų? Anot D.Liugienės, didžiausią laisvų darbo 

vietų dalį sudaro paslaugų sektorius, ir pastaruoju metu 

čia fiksuojamas augimas, tačiau statybų sektoriuje, kaip 

sakė LDB specialistė, kuris sudaro apie 10 proc. registruotų 

laisvų darbo vietų – jų sumažėjo perpus. 

Anot D.Liugienės, dar paklausūs statybininkai, paslaugų 

sektoriaus darbuotojai, tarp jų ir siuvėjai. Kuo darbo 

birža gali būti naudinga darbdaviui, kaip tas teikiamas 

paslaugas išnaudoti efektyviau? Kaip darbo biržos privalumą 

ir patrauklumą D.Liugienė įvardijo tai, kad darbdaviui 

galima pasiūlyti pasirinkti patį priimtiniausią ir tam 

tikroje situacijoje optimaliausią būdą. 

Pranešėja priminė, kad visoje Lietuvoje veikia vienodas 

telefonas darbdaviams, kuriuo paskambinęs jis gali įregistruoti 

laisvą darbo vietą. Galima bendrauti ir elektroniniu 

paštu. 

Viena iš efektyviausių ir vis labiau populiarėjanti, ypač 

tai aktualu didelėms įmonėms didmiesčiuose, kaip sakė 

darbo rinkos specialistė, yra internetinė darbo birža, kuri 

veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ir darbdavys 

bet kuriuo jam tinkamu metu gali užsiimti darbuotojų 

paieška. 

Iki šio renginio patys darbdaviai internetu registravo 

31 tūkst. laisvų darbo vietų. Duomenų banke yra per 

20 tūkst. kandidatų, ir ji kasdien pasipildo dar 200 naujų. 

D.Liugienė pabrėžė, jog patys darbdaviai gali vykdyti 

tinkamų kandidatų atranką. Sistema leidžia tai atlikti automatizuotai: 

galima uždėti vadinamą „filtrą“ ir nustatyti 

parametrus, pagal kuriuos pageidaujama, kad sistema atrinktų 

darbuotojus: pvz., paieška visoje šalyje, pasirinktoje 

teritorijoje, pagal pageidaujamą profesiją, pagal tam tikrus 

nurodytus kriterijus, ir automatiškai elektroniniu paštu 

persiunčiami tinkamų kandidatų CV. Iš kitos pusės, darbdavys 

gali ir nieko nedaryti įvedęs darbo vietą, ieškantys 

darbo asmenys patys vykdo pageidaujamų laisvų darbo 

vietų paiešką per automatizuotą sistemą. Klientai gauna 

į savo elektroninio pašto dėžutę pranešimus apie reikalin- 

4 



gas darbo vietas arba darbuotojus atitinkančius kriterijus, 

kalbėjo LDB specialistė. 

Pristatydama seminaro dalyviams naujas informacines 

paslaugas, D.Liugienė supažindino su bedarbiams siūloma 

vis populiarėjančia paslauga –SMS žinute operatyviai pranešama 

apie naujai atsiradusią jiems tinkamą įregistruotą 

darbo vietą. 

Darbdaviai gali užsisakyti internetu darbo mugę, kuri 

ypač naudinga, kai ieškoma didesnio skaičiaus darbuotojų, 

- pasakojo pranešėja. Organizacinį darbą dėl tokios mugės 

surengimo atliktų darbo birža, kuri sukviestų pageidaujamą 

skaičių kandidatų, potencialių darbuotojų. 

Darbo rinkos priemonės: 

bedarbių ir darbdavių naudai 

LDB Darbo rinkos realizavimo skyriaus vedėja Vilija 

Zakšauskaitė supažindino su darbo biržos priemonėmis, 

į ką jos orientuotos, kokios galimybės ir nauda darbdaviui 

tas priemones organizuojant. Turimos 9 priemonės 

yra skirtos tam tikriems tikslams pasiekti – didinti darbo 

jėgos kompetenciją, nes, kaip sakė pranešėja, daugelį asmenų 

reikia paremti integruojant į darbo rinką, yra nemažai ir 

socialiai pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, kuriems reikia 

steigti naujas darbo vietas. 

Anot V.Zakšauskaitės, taikomos priemonės pernai padėjo 

72 tūkst. asmenų, 70 proc. po priemonių integravosi į 

darbo rinką, nežiūrint į tai, kad tai buvo ir darbo rotacija, ir 

viešieji darbai, skirti laikinam bedarbių rėmimui. 

Įdarbinimo subsidijuojant priemonė skirta toms tikslinėms 

grupėms, socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie 

negali lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Jei 

darbdavys ryžtasi priimti tokį asmenį į darbą, jam yra mokama 

subsidija iki 12 mėnesių 1 MMA (arba 800 Lt). Ši 

subsidija mokama todėl, kad toks žmogus negali visiškai 

atlikti darbo funkcijų, todėl valstybė remia tokius žmones, 

kad jie integruotųsi į darbo rinką. 

Kaip pasakojo skyriaus vedėja, neįgaliesiems, kurių darbingumas 

yra iki 40 proc., subsidija mokama visą laikotarpį, 

kol tas asmuo dirba įmonėje. 

Priemonei pasibaigus 79 proc. dalyvių pasiliko nuolatiniam 

darbui. 

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė skirta 

asmenims, kurie turi profesinį pasirengimą. Pasak 

V.Zakšauskaitės, tokiems asmenims suteikiama papildoma 

pagalba, kad jie įgytų trūkstamas žinias ir įgūdžius darbo 

vietoje. Ši priemonė, kaip pabrėžė pranešėja, taikoma ne 

visiems: pabandžius po mokymo įdarbinti žmogų į laisvas 

darbo vietas, matome, ko jam trūksta: ar nepakankamai 

įsisavino žinias, ar reikia papildomų įgūdžių toje darbo vietoje. 

Tokiu atveju organizuojama priemonė, kad darbdavys 

padėtų konkrečiam žmogui pasirengti ir atlikti darbo 

funkcijas, yra mokama iki 6 mėn. MMA dydžio subsidija. 

Šios priemonės efektyvumą iliustruoja tai, kad 90 proc. 

dalyvių pasilieka toje pačioje arba panašaus profilio įmonėje 

nuolatiniam darbui. 

Anot V.Zakšauskaitės, darbo vietų steigimas yra skirtas 

tik neįgaliesiems. Parama darbdaviui teikiama tik tokiu 

bo rinkoje“, sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis 

susitikime su aprangos ir tekstilės įmonių vadovais. Anot jo, 

darbo birža kiekvienais metais įdarbina per 100 tūkst. žmonių, apie 

10 tūkst. – aprangos ir tekstilės įmonėse, nemažai įvairių profesijų 

asmenų parengiama pramonės įmonėms. Darbdaviams siūloma naudotis 

naujausiomis technologijomis, kurios automatiškai suveda ieškantį 

darbo su siūlančiu darbą asmeniu. Modernių technologijų naudojimas 

palengvina bendravimą: darbo birža tiesiogiai nedalyvauja 

šitame procese, o tik pateikia priemonę, pažymėjo LDB vadovas. 

„Nebijokime rodyti realios padėties – iš tikrųjų kiek šiandien 

trūksta siuvėjų, kaip jie paruošiami, koks darbo vietos apmokėjimas. 

Dabar žmogus renkasi, negali priversti mokytis, ko jis nenori. 

Vaizdžiai tariant, lakūnų nemokome, nes nėra paklausos. Paklausias 

profesijas siūlydami bedarbiams, sulaukiame jų klausimų – kiek mokama 

už darbą, koks darbo grafikas – lankstus nelankstus. Reikėtų 

susimąstyti, o ne į vienus ar kitus vartus daužyti – problemos taip 

neišsisprendžia“, - dialogui ragino V.Šlekaitis. 

Nepopuliarus siuvėjų amatas 

“skandina” siuvimo įmones 

AB „Lelijos“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė, išsakydama 

savo mintis, buvo nustebinta pasakymų, kad siuvėjų darbas yra 

nesveikas, sukelia regėjimo ir stuburo ligas ir taip pat kad siuvėjų Lietuvai 

nereikia. „Manau, labiausiai nesveiktas yra kompiuteris. Siuvėjo 

darbas, manau, kur kas sveikesnis, pvz., už bankininko, sakė vadovė. 

„Lietuva nedidelė šalis, todėl nemanau, kad nebūtų galima diskutuoti 

įstatymų priėmimo klausimais. Kaip turime dirbti, jeigu paskelbiama, 

kad po savaitės turėsime papildomas dvi šventines dienas?“- 

klausė G.Zaveckienė. Jos nuomone, įstatymai netobuli ne vien dėl 

nedarbo išmokų, bet ir kitais klausimais. Šiuo metu ją stebina, kad 

išėjus iš darbo darbuotojui ir įsiregistravus darbo biržoje, jam per 9 

dienas forminama nedarbo išmoka. Vasaros laikotarpiu darbuotojai 

dešimtimis keliauja į darbo biržą, nes taip labai patogu: galima prižiūrėti 

vaikus, padirbėti ūkyje ir pan. Tai jau tapo vieša paslaptimi. 

Didžiausias darbuotojų sergamumas – vasarą, kada geriausias oras. 

Ir tai tęsiasi daugelį metų, piktinosi „Lelijos“ generalinė direktorė. 

Anot G.Zaveckienės, jeigu anksčiau būtų buvę leista įvežti pigesnės 

darbo jėgos iš kitų šalių, tai tikriausiai būtų padėję tekstilės pramonei 

ilgiau išsilaikyti. Šiuo metu augant visoms išlaidoms, siuvėjų, 

kaip ir statybininkų, poreikis vis mažės ir mažės. Todėl šiuo metu 

ES, kaip ir visame pasaulyje, drabužių parduodama mažiau ir tik pigių. 

Kinijoje pagaminti tekstilės gaminiai jau nėra konkurentabilūs 

Nukelta į 8 psl. 


5

Aktualijos 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: 

svarbiausia – efektyvumas 

Milda jankauskienė 

Lietuvos darbo biržoje surengti seminarai apie aktyvių darbo 

rinkos priemonių valdymą teritorinių darbo biržų direktoriams. 

Viename iš seminarų kalbėjusi Lietuvos darbo biržos direktoriaus 

pavaduotoja Galima Savickienė pabrėžė efektyvumo 

svarbą įgyvendinant aktyvias darbo rinkos priemones. „Jeigu 

bedarbiai dalyvauja profesinio mokymo programoje, po baigimo 

jie turi tikrai dirbti. Negalima siūlyti žmogui tris ar penkias 

programas vien tam, kad jis būtų užimtas. Programos turi 

anksčiau registruotų asmenų įdarbinimo planuose numatytų 

įsipareigojimų įgyvendinimas. Todėl, kaip sakė V.Zakšauskaitė, 

tai rodo, jog šie dalykai nesusiejami su numatytais prioritetais 

strateginiame plane ir pan. 

Situacija pailiustruota pavyzdžiais iš atliktų patikrų dviejose 

teritorinėse darbo biržose, kuriose į įdarbinimo subsidijuojant 

priemonę per pirmus mėnesius nusiunčiami neseniai 

darbo biržose įsiregistravę asmenys, kai tuo tarpu yra nemažas 

skaičius žmonių, laukiančių kada pateks į šią programą ir kurie 

tikrai negali įsidarbinti siūlomose laisvose darbo vietose. Pranešėjos 

nuomone, neseniai įsiregistravusiems ieškantiems darbo 

asmenims pirmiausia turi būti siūloma pasinaudoti esamų laisvų 

darbo vietų duomenų baze. 

V.Zakšauskaitė mano, kad turi būti atliekamos analizės dėl 

šios programos patikslinimo ir pagerinimo, darbo vietos turi 

būti steigiamos atžvelgiant į kliento poreikius, į šios priemonės 

tikslą. Ji atkreipė dėmesį, kad skiriant subsidiją konkrečiai 

darbo vietai įkurti, darbo vietos įrengimas turi būti pagrįstas, 

susietas su šios priemonės tikslais ir aiškiai apibrėžtas, kodėl to 

reikia neįgaliajam. V.Zakšauskaitė siūlė atidžiau ir kompetentingiau 

vertinti darbdavių paraiškas, taip pat kokiems žmonėms 

steigiamos darbo vietos, ar jos atitinka programos prioritetus. 

Pasak LDB direktoriaus pavaduotojos Galinos Savickienės, 

šiandien didelį dėmesį būtina skirti profesinio mokymo programai, 

nes atlikus analizę, paaiškėjo, kad po atskirų mokymo 

centrų kai kurių profesijų baigimo tik apie pusę asmenų įsidarbina. 

Vertinimo duomenys rodo, jog įsidarbinimo efektyvumas 

po profesinio mokymo per 3 mėnesius, palyginti su praėjusiais 

metais, kai buvo 73 proc., dabar tesiekia 62 proc. Palyginus 

tam tikras profesijas, kurias įgyja bedarbiai, paaiškėjo, jog yra 

būti efektyvios ir pagrįstos. Pinigus reikia skaičiuoti kaip savo, 

mažinti išlaidas tose srityse, kurios nėra veiksmingos“, kalbėjo 

direktoriaus pavaduotoja. G.Savickienės nuomone, šiandien 

darbo biržos turi visus instrumentus, gerą kolektyvą. Daug dirbama 

– pažiūrėkime, kaip išaugo įdarbinimas, tačiau šiuo metu 

turime daryti pakeitimus, svarstyti, siūlyti, kaip efektyviau taikyti 

bedarbiams aktyvios darbo rinkos priemones, atsižvelgiant 

į esamą situaciją bei kokia darbo birža bus rytoj. 

Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėja 

V.Zakšauskaitė, savo pranešime apžvelgdama aktyvias darbo 

rinkos priemones, pateikė nemažai pastabų, kaip jas efektyviau 

įgyvendinti. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant visas programas 

ir priemones, kartais neįvertinamos asmenų galimybės 

įsidarbinti į laisvas darbo vietas vietinėje teritorijoje ir aplinkiniuose 

rajonuose, neskatinamas mobilumas. V.Zakšauskaitės 

įsitikinimu, pasiūlos ir paklausos analizė ir programos nėra 

susiejamos su priemonių įgyvendinimo būtinumu ir tikslingumu 

(pvz., kokia dalis, kokie žmonės turi dalyvauti programose 

ir kodėl). Antras dalykas, anot pranešėjos, neužtikrinamas 

6 


Aktualijos 

tokių, kaip, pavyzdžiui, plastikinių langų montuotojai 

arba B kategorijos vairuotojai, kai iš baigusių 

įsidarbina tik ketvirtadalis. Anot V.Zakšauskaitės, 

rengdami profesinio mokymo programą, kiekviena 

teritorinė darbo birža turi atsižvelgti, ko iš tikrųjų 

reikia darbo rinkai, kokios įsidarbinimo galimybės 

ir ką siųsti įsigyti konkrečių profesijų. Tai turi būti 

pagrįsta, teigė pranešėja. Jai kelia nerimą tai, kad kai 

kurie buvę bedarbiai, įgiję floristo – gėlių pardavėjo, 

sekretoriaus – referento, viešbučio kambarinės 

ir pan., profesijas po 3 mėnesių vėl sugrįžta į darbo 

biržas. Todėl ji rekomendavo palyginti vienus kitus 

metus, įvertinti, ar konkreti mokymo programa reikalinga, 

o gal neverta mokyti žmonių, nes nepasiteisina, 

t.y. jie neįsitvirtina darbo rinkoje. 

Prelegentė sakė, jog išanalizavus trijų šalies mokymo 

centrų, kuriuose mokėsi bedarbiai pardavėjo 

profesijos, situaciją, paaiškėjo, jog baigę Šiaulių darbo 

rinkos centrą įsidarbino tik 61,5 proc., kai tuo 

tarpu Kauno – 76 proc., Vilniaus Žirmūnų darbo 

rinkos mokymo centrą – 79 proc. asmenų, nors 

vienam bedarbiui apmokyti kaina didžiausia būtent 

Šiauliuose. V.Zakšauskaitės įsitikinimu, tai svarbu 

išnagrinėti visais pjūviais, kad būtų efektyvi programa 

– geriausias rezultatas mažiausiom sąnaudom. 

Analizės rezultatai rodo, jog svarbu priimant 

sprendimus atsižvelgti, kokiose įstaigose geriau 

mokyti bedarbius. 

LDB skyriaus vedėja skyrė dėmesį viešinimo 

priemonių rengimo ir įgyvendinimo skaidrumo 

klausimui. Anot jos, reikėtų skelbti informaciją internete, 

kokios yra priemonės, kas įgyvendinama, ką 

darbo birža siūlo darbdaviams ir t.t. Tik nedaugelis 

darbo biržos internete skelbia informaciją įvairiais 

savo veiklos klausimais. Tarkim, Rokiškis pateikė 

sąrašus darbdavių, pas kuriuos bus organizuojamos 

tam tikros priemonės, Raseiniai nurodė kas organizuoja 

viešuosius darbus ir t.t. V.Zakšauskaitė probleminėmis 

sritimis įvardijo priemonių rengimą, 

įgyvendinimą ir priežiūrą, kur reikia sustiprinti ir 

pagerinti valdymą. 

Seminaro metu profesinio mokymo programos 

rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros praktiką Šiaulių 

darbo biržoje pristatė direktoriaus pavaduotoja 

Jolanta Mikšionytė. Su darbo įgūdžių įgijimo rėmimo 

priemonės realizavimu Marijampolės darbo 

biržoje supažindino direktorė Irena Grabauskienė, 

darbo vietų steigimo subsidijuojant programos 

įgyvendinimo ir priežiūros klausimus nagrinėjo 

Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja 

Audronė Biguzienė. 


7


Atkelta iš 5 psl. 

kaip anksčiau. Šiuo metu gaminama Vietname, Kambodžoje, Afrikos 

Šiaurėje – dar pigesnėse šalyse, todėl Lietuvos siuvėjai ir tekstilininkai 

greitai nebus paklausūs dėl augančių kaštų, pesimistiškai kalbėjo 

vienos didžiausių siuvimo įmonių vadovė. 

Išeitį ji mato vieninteliu atveju, jei į šią pramonės šaką Lietuvoje 

(jei dar ji reikalinga) bus atkreiptas dėmesys. Vienintelis kelias – mažinti 

mokesčius, kurie skaičiuojami nuo darbo užmokesčio. Pirmiausia 

taip būtų galima išsilaikyti ir išgyventi krizę, nes antraip – optimizmo 

yra nedaug, teigė G.Zaveckienė. 

Kompensacijos gadina žmones 

UAB „Terina“ direktorius Jonas Vosylius sakė, jog norint išlaikyti 

įmonėje gamybinius pajėgumus reikia turėti papildomai ketvirtadalį 

žmonių, padedančių kompensuoti nuostolius, kuriuos įmonė 

patiria per tuos darbuotojus, kurie demonstruoja nenorą dirbti – nežinome, 

ką su jais daryti. Sakote, tris metus išsaugoti darbo vietą, 

kaip? Dėl to užsidarysime iš tikrųjų. Žmonės sugadinti – eina į darbo 

biržą dėl kompensacijų, truputį suslogavo – ima biuletenius trims savaitėms, 

mėnesiui, po ligos grįžta „šokoladiniai“, piktinosi vadovas. 

Jo nuomone, pasiuntus mokytis, jeigu po to žmogus atsisako įsidarbinti, 

kodėl jis negrąžina mokymo lėšų? Už tai toks asmuo turėtų 

atsiskaityti, atidirbti. Jeigu galų gale nenori dirbti siūlomo darbo, 

kodėl nenusiuntus į viešuosius darbus – tegul gatves blizgina. Kiek 

pažįstamų su puikiausiais mersedesais važinėja, o darbo biržoje yra 

registruoti. „Ką Lietuva – Kinija? Milijardas žmonių? Čia mažas kaimelis 

– viską matome. O mums iš tikrųjų žmonių trūksta. Galbūt per 

daug įstatymai išploninti?“ – piktinosi Jonas Vosylius. 

Nusivylė darbuotojų motyvacija 

AB „Žiemio“ generalinis direktorius Kazimieras Paltanavičius 

taip pat išsakė karčią patirtį apie darbuotojų motyvaciją dirbti. 

Atėjusiam naujam nekvalifikuotam darbuotojui privaloma mokėti 

minimalią algą, nors realiai jis galbūt teuždirba porą šimtų litų per 

mėnesį. Tuomet toks ateina ir sako: „Ką jūs čia mokat? Darbo biržoje 

daugiau gaučiau“, pasakojo vadovas, kuris įsitikinęs, kad „auginame 

naują dykaduonių kartą. Tiesiog nesuprantu mūsų įstatymų ir norėčiau 

sužinoti, kas yra bedarbis. Ar bedarbis tas, kuris prarado darbą 

likviduojant įmonę, naikinant darbo vietas, negali dirbti dėl sveikatos 

būklės, ar tas, kuris savo noru išėjo iš darbo ir gauna pinigėlius? Jūs 

pakratykite Gariūnų pardavėjus – taigi jų koks trečdalis įsiregistravę 

darbo biržoje bedarbiais. Arba vėl – iš mūsų išeina moteris ir sako: 

„Einu nelegaliai padirbėti, gausiu pašalpą, paskui vėl grįšiu“. Jeigu 

žmogus savo noru išeina iš darbo, tai koks jis bedarbis?!“ – klausė 

K.Paltanavičius. 

Plėsti gamybą Lietuvoje yra galimybių 

AB „Gija“ generalinis direktorius Valdas Pacevičius padėtį 

vertino gerokai optimistiškiau, nei jo kolegos. Pasak V.Pacevičiaus, 

jeigu gamyba būtų buvus vystoma tik Kaune, nežinia kaip dabar sektųsi. 

AB „Gija“ pasirinko kitą kelią – steigė cechą Jurbarke, padalinius 

Kalvarijoje, Vilkijoje, kur dirba per 120 vietos gyventojų. Padedant 

Lietuvos darbo biržos vietinių užimtumo iniciatyvų programai, AB 

„Gija“ įgyvendino ne vieną projektą kaimo vietovėse ir įdarbino vietos 

gyventojus. Kaip pasakojo V.Pacevičius, jie ir toliau numato steigti 

kaimuose naujas darbo vietas. „Šiandien, jei nebūtų padėjusi darbo 

birža, negalėtume pasiūti tiek gaminių“, pažymėjo „Gijos“ vadovas. 

atveju, kai reikia neįgaliajam pritaikyti darbo vietą prie jo 

negalios. Jeigu neįgalaus žmogaus negalima įdarbinti į laisvas 

darbo vietas, jam galbūt reikalinga ar speciali įranga, 

ar specialios priemonės, patalpos ir pan., tuomet mokama 

subsidija iki 49 tūkst. darbo vietai įsteigti arba pritaikyti. 

Subsidija gali būti panaudojama įrengimams, darbo priemonėms 

pirkti, patalpoms remontuoti, darbuotojams mokyti. 

Praeitais metais įsteigta 300 darbo vietų neįgaliesiems, 

kurias išlaikyti privaloma trejus metus. Pusė šių vietų buvo 

įsteigta patiems sunkiausiems neįgaliesiems, t.y. kurie turi 

darbingumą iki 40 proc., pabrėžė LDB skyriaus vedėja. 

Vietinių užimtumo iniciatyvų programa nuo pat jos 

įgyvendinimo pradžios yra efektyvi: pagal 422 projektus 

sukurta per 3 tūkst. naujų darbo vietų, įdarbinta 62 proc. 

socialiai remtinų asmenų, daugiau kaip 50 proc. šių darbo 

vietų yra įsteigta kaime, kur kitų darbo galimybių iš viso 

nėra gyventojams, taip pat sukurti 92 nauji padaliniai įmonėse 

(tam tikros paslaugos gyventojams), kurių iki tol šiose 

teritorijose nebuvo, pasakojo V.Zakšauskaitė. Siuvimo 

įmonėse buvo įgyvendinta 17 VUI projektų, įsteigta 383 

naujos darbo vietos. 

Darbdavius pranešėja supažindino ir su Darbo rotacijos 

priemone – ji naudinga ir ieškantiems darbo asmenims, ir 

darbdaviams, todėl kad yra galimybė pakeisti laikinai nesančius 

įmonėje darbuotojus. Pavyzdžiui, išėjus motinystės 

atostogų darbuotoją galite laikinai priimti iki 12 mėn. 

ir gauti valstybės paramą, kuri siekia pusę MMA dydžio. 

Pasibaigus šiai priemonei, 73 proc. dalyvių pasilieka nuolatiniam 

darbui. Tokiu būdu darbdavys turi galimybę pasirinkti 

ir naują darbuotoją. Darbdaviai šia paslauga galėtų 

labiau naudotis, siūlė pranešėja. 

Kalbėdama apie profesinį mokymą, ji pabrėžė, jog daugelį 

metų rengiami darbuotojai, reikalingi darbo rinkai, atsižvelgiant 

į poreikį, į laisvų darbo vietų skaičių. „Minėjote, 

kad jums reikia daug siuvėjų, jų rengiama galbūt nelabai 

gausiai, todėl, kad jų turime įsiregistravusių darbo biržoje, 

tačiau yra kita problema, kad moterys siuvėjos, atėjusios 

į teritorinę darbo biržą, labai dažnai atneša pažymas dėl 

sveikatos sutrikimų, kitos nenori eiti dirbti siuvėjos darbo, 

sakydamos, kad tai labai sunkus darbas ir atlyginimas už 

darbą nėra pakankamas“, kalbėjo LDB specialistė. 

Keičiantis situacijai darbo rinkoje, vykstant struktūriniams 

pokyčiams įmonėse, darbdaviai turi galimybę pasinaudoti 

profesinio mokymo programa ir perkvalifikuoti 

darbuotojus, kuriuos ketina atleisti. Jeigu darbdaviai pasinaudos 

profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis, bus 

kompensuojamos mokymo išlaidos, žmonių apgyvendinimo, 

kelionės ir sveikatos patikrinimo išlaidos. 

Pasak V.Zakšauskaitės, šiuo metu veikia 72 socialinės 

įmonės. Jų veiklą administruoja 20 teritorinių darbo biržų. 

„Daugiausia jų įsisteigę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. 

Neįgaliųjų skaičius socialinėse įmonėse auga. Valstybės 

finansinė parama sudaro galimybę išsaugoti 1600 neįgaliųjų 

darbuotojų. Beveik pusė neįgaliųjų darbuotojų turi 

0 – 40 proc. darbingumo lygį. Kas ketvirtas neįgalus turi 

nuo 0 iki 25 proc. darbingumo lygį. Siuvimo pramonėje yra 

10 socialinių įmonių. Vilniuje veikia 4, Kaune – 2, Alytuje, 

Panevėžyje, Jurbarke ir Mažeikiuose – po 1. Tose įmonėse 

dirba 500 asmenų, iš kurių 55 proc. sudaro tikslinėms grupėms 

priklausantys darbuotojai. 

8 


Aktualijos 

Europos darbo dienos 2008 

Agnė KUNIGONYTĖ 

Lietuvos darbo biržos EURES vadybininkė 

Laisvas asmenų judėjimas – viena iš pagrindinių laisvių, garantuojamų Bendrijos teisės aktais. 

Dalis šios laisvės yra susijusi su teise gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje. EURES – Europos 

užimtumo tarnyba - yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų 

judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Laisvė gyventi ir dirbti užsienyje yra viena iš pagrindinių 

Europos Sąjungos piliečių teisių, nustatyta Romos sutartyje ir Čekijos Respublikos, Kipro, Estijos, 

Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą 

sutartyse. EURES skatina geografinį ir darbinį mobilumą, teikdamas informaciją, konsultacijas ir pagalbą 

Europos piliečiams, norintiems dirbti kitoje šalyje ir darbdaviams, pageidaujantiems įdarbinti 

darbuotojus iš kitų šalių. 

Tinklas jungia visų EEE valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas, kitas regionines ir valstybines 

organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais. Tinklą koordinuoja Europos Komisija, 

kurios iniciatyva 2006 m., Europos darbuotojų mobilumo metais, įvyko pirmasis renginys „Europos 

darbo dienos“. Nuo to laiko jos sėkmingai rengiamos kasmet: rugsėjį ir spalį visoje Europoje vienu 

metu vyksta darbo mugės ir kiti specialūs renginiai. Lietuva – ne išimtis. Rugsėjo 10 – 11 dienomis 

„Europos darbo dienos 2008“ kvietė lankytojus į Šiaulių darbo biržos Jaunimo darbo centrą bei Klaipėdos 

darbo biržą. Lietuvoje vykusiame renginyje dalyvavo EURES patarėjai iš Švedijos, Norvegijos 

ir Jungtinės Karalystės. Jie skaitė pranešimus apie darbo ir gyvenimo sąlygas savo šalyse. Individualių 

konsultacijų metu informavo, kad persikėlimas į kitą šalį yra svarbus žingsnis. Gyvenimas ir darbas 

kitoje šalyje gali pateikti tam tikrų iššūkių, kaip antai, prisitaikymas prie kitos kultūros, darbas 

užsienio kalba, skirtinga socialinės apsaugos ir mokesčių sistema, įgytos kvalifikacijos pripažinimo 

skirtumai. 

Šiose informacinėse darbo dienose buvo puiki proga susitikti darbdaviams ir darbuotojams, pasvarstyti, 

kuo jie galėtų vienas kitam būti naudingi. Taip pat – gera proga darbo ieškantiems žmonėms 

susitikti su savo regiono EURES patarėju, kuris mielai teikė individualias konsultacijas. 

Besidominčių darbu kitose šalyse mažėja. Į renginį atėję žmonės daugiau domėjosi darbo galimybėmis 

Lietuvoje. 

Vladimiras Špidla, Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias 

galimybes sakė: „Darbo dienos yra vienas svarbiausių renginių skatinant darbo jėgos mobilumą, 

o tuo pačiu ir Europos ekonomikos augimą. Galimybė sužinoti apie darbo ir gyvenimo sąlygas bet 

kurioje Europos vietoje yra naudinga patiems žmonėms, verslui ir visiems Europos piliečiams.“ 


9

Reportažas 

Tauragės kraštas: 

žemaitiško užsispyrimo turintys žmonės gyvena 

realybėje, turinčioje įvairių spalvų 

Danutė ŠALKAUSKIENĖ 

Tauragės darbo biržos direktoriaus 

pavaduotoja Janina Tomkevičienė, 

pasakodama apie darbo biržos klientus – 

bedarbius ir ieškančius darbo gyventojus, 

kaip svarbiausią nūdienos problemą, paminėjo 

labai žemą jų išsilavinimą. Beveik 

40 proc. žmonių, ateinančių į darbo biržą, 

šiandien neturi jokios kvalifikacijos. 

Dar daugiau – apie 60 proc. nepasirengę 

darbo rinkai, t.y. netenkina jos poreikių. 

Iš daugiau kaip dviejų tūkstančių registruotų 

asmenų per 50 proc. yra bedarbiai. 

Tarp jų – daugiausia moterų (beveik 

60 proc.), gyvenančių kaime (47,9 proc.), 

vyrų (43 proc.). Per 13 proc. tarp bedarbių 

yra jaunimo. 

Pasak J.Tomkevičienės, palyginti su 

praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 

(rugsėjo 1 d. duomenimis) ieškančių darbo 

asmenų skaičius išaugo 6,7 proc., bedarbių 

– 8,7 proc. Taigi darbo biržos uždavinys 

– sugrąžinti šiuos žmones į darbo 

rinką – sunkus, atsakingas ir reikalaujantis 

didelės kantrybės, žinių, sugebėjimo 

valdyti nuolat besikeičiančią situaciją 

procesas. Vienas iš būdų padėti darbo ne- 

Aplankyti Tauragės kraštą paskatino ne tik įspūdinga šio Lietuvos 

kampelio istorija ir turtingas kraštovaizdis. „Pirmą kartą rašytiniuose 

šaltiniuose 1507 m. paminėta Tauragė, o ir kitos dar senesnės šio krašto 

vietovės tikrai vertos išskirtinio tyrinėtojų dėmesio. Tai kraštas, esantis 

prie senojo Hanzos kelio, jungiančio Sankt Peterburgą, Rygą ir kitus 

miestus su Vakarų Europa. Tokia geografinė padėtis, kaip pastebi ir patys 

jo gyventojai, įvairiais laikotarpiais teikė daug privalumų, ypač plėtojant 

prekybą, tačiau atnešė ir nemažai bėdų: per karus Tauragės miestas ir 

apylinkės nukentėdavo anksčiau ir daug smarkiau nei kitos Lietuvos 

vietos“. Tai eilutės iš didžiulės monografijos „Tauragės kraštas“ apie jo 

istoriją, kultūrą, meno paminklus. O kaip gyvena žmonės šiandien? Kaip 

įveikia nūdienos problemas žemaitiško būdo tauragiškiai, apie ką svajoja 

turintys verslą ir tie, kam atėjo ne pačios geriausios dienos, kai reikia 

ieškoti kelio į darbo biržą? 

tekusiems kraštiečiams – jų nukreipimas 

į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, 

kurios finansuojamos iš Užimtumo 

fondo, valstybės biudžeto ir Europos 

Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Per 8 

šių metų mėnesius įvairiose priemonėse 

dalyvavo per 600 darbo biržos klientų. 

Daugiausia iš jų dirbo viešuosius darbus 

(215), kitiems buvo pasiūlytas profesinis 

mokymas (201), įdarbinimas subsidijuojant, 

neformalus švietimas, darbo įgūdžių 

įgijimo, paramos darbo vietoms steigti, 

darbo rotacijos ir kitos priemonės. 

10 


Reportažas 

Profesinis mokymas 

– efektyvi priemonė, 

siekiant įsidarbinti 

Per 8 š.m. mėnesius profesinio mokymo 

kursus baigė 173 programoje dalyvavę 

asmenys. Iš jų 160 įsidarbino per 90 

dienų nuo kursų baigimo. Tai reiškia, kad 

mokymo efektyvumas siekia 76,9 proc. 

O kokios profesijos paklausiausios? Pasak 

J.Tomkevičienės, darbą susirado visi, 

t.y. 100 proc., baigę lengvų drabužių siuvimo, 

kūriko, sūrių gamintojo, padavėjo 

– barmeno, lengvųjų automobilių kėbulo 

taisytojo, autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijas 

įgiję bedarbiai. Įsidarbino 80 

proc. asmenų, baigusių baldžių, tinkuotojo 

– plytelių klojėjo kursus. 

Darbdaviai – 

darbo biržos 

partneriai 

Sodros duomenimis, Tauragės darbo 

biržos aptarnaujamoje teritorijoje šiuo 

metu ūkinę veiklą vykdo 1040 įmonių, 

kurios turi samdomų darbuotojų. Daugiausia 

iš jų (beveik 90 proc.) yra privačios, 

teikiančios paslaugas (per 750 

įmonių). Įvairią produkciją gamina 122 

pramonės, 121 žemės ūkio įmonė, veikia 

45 statybos bendrovės. Tačiau pagal 

dirbančiųjų skaičių visos įmonės - daugiausia 

mažos, turinčios iki 10 darbuotojų 

(72 proc.). Tik 5 pagal statistiką samdo 

nuo 250 iki 500 darbuotojų. Darbo birža 

nuolatinius ryšius palaiko su beveik 700 

įmonių. Interesai abipusiai – į laisvas 

darbo vietas, kurias registruoja darbdaviai 

– siunčiami darbo biržos klientai. 

Per 8 š.m. mėnesius įmonės darbo biržoje 

įregistravo 1153 laisvas darbo vietas. 

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų 

laikotarpiu, laisvų darbo vietų pasiūla 

išliko beveik tokia pat. J.Tomkevičienės 

teigimu, darbo pasiūla paprastai išauga 

pavasario – vasaros laikotarpiu. Tačiau 

vis dėlto dominuoja ne terminuoto, o 

nuolatinio darbo vietos. 

Dar viena tendencija – darbdaviams labiausiai 

trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. 

Beveik kas antra laisva darbo vieta užregistruota 

kvalifikuotiems darbininkams 

ir aptarnavimo profesijų darbuotojams. 

Tačiau nemažą dalį – apie 36 proc. darbo 

vietų nereikalauja ypatingų kvalifikacinių 

sugebėjimų. Didžiausia darbo pasiūla – 

paslaugų ir pramonės sektoriuose. 

Jaunimo darbo centre 

Senos tradicijos 

gyvuoja 

Kas nepamena Tauragės dešrų ir 

kumpelių? Šie gaminiai buvo žinomi toli 

už Lietuvos ribų. Deja, šiandien įmonė 

„Tauragės maistas“ išgyvena ne pačius 

geriausius laikus. Ir vis dėlto direktoriaus 

Mečislovo Lenktaičio kabinetą puošia 

ne vienas jau Nepriklausomos Lietuvos 

rengtų parodų apdovanojimas. Vienas iš 

jų – 2007 m. „Agrobalto“ parodos aukso 

medalis. 

Pasak M.Lenktaičio, nepalankios 

ekonominės aplinkybės lėmė gamybos 

apimčių mažėjimą: iš didžiulio 1400 darbuotojų 

kolektyvo liko tik 140. Tai palietė 

ne tik Tauragės, bet ir daugelį kitų šalies 

A.Ramanauskienė 

mėsos perdirbimo įmonių. Tačiau kaip 

besikeistų situacija, įmonės kolektyvui 

svarbiausia išlaikyti gerą įmonės vardą, 

pelnyti vartotojų pripažinimą. „Kaip tai 

būtų nelengva, siekiame užsibrėžto tikslo“, 

- sakė direktorius. Pridurdamas teigė, 

jog didelė pagalbininkė šiuo metu esanti 

darbo birža. Džiaugėsi rodydamas iš dalies 

darbo biržos lėšomis įrengtą kabinetą 

ir įgytas būtinas apskaitininko darbui 

priemones. Pagal steigiamos darbo vietos 

neįgaliajam priemonę, „Tauragės maistas“ 

gavo finansinę paramą, įdarbino reikalingą 

specialistą, buvusį bedarbį. Patenkintas 

ir naujasis darbuotojas E.Kasparavičius, 

įgyvendinęs svajonę dirbti pagal specialybę. 

Pagal tą pačią priemonę įmonės valgykloje 

darbuojasi ir A.Ramanauskienė. 

Pasak M.Lenktaičio, „Tauragės maistas“, 

palaikydamas dalykiškus ryšius su darbo 

birža, pasinaudojo ir kitomis jos siūlomomis 

paslaugomis. Pagal darbo rotacijos 

priemonę įdarbino darbo biržoje registruotą 

moterį vietoj išėjusios į dekretines 

atostogas. Populiari įmonėje ir darbo įgūdžių 

įgijimo priemonė. 

M.Lenktaitis 


11

Reportažas 

Pagėgių link... 

Vingiuoto asfalto juosta judame link Pagėgių 

savivaldybės, kurios valdose net 5 seniūnijos. Čia 

įsikūręs darbo biržos poskyris, kurio paslaugomis 

naudojasi beveik 400 vietos gyventojų. Abipus 

kelio nemaži dirbamos žemės plotai. Kaip bebūtų 

keista, daug kur neišsilaikiusios žemės ūkio 

bendrovės šiame krašte tebegyvuoja, nors žemės 

nėra labai derlingos. 

Apskritai Tauragės rajonas – žemdirbių ir gyvulių 

augintojų kraštas. Apie 55 proc. rajono gyventojų 

gyvena kaime. Dauguma iš jų nepamiršo 

prigimtinės priedermės – dirbti žemę. Todėl 

ūkininkai čia augina daugiausia pašarinius javus, 

vaisius, daržoves, rapsus, peni gyvulius mėsai ir 

gamina pieną. Taigi yra palankios sąlygos pieno ir 

mėsos įmonėms gyvuoti. 

... Pasivejame pienovežį, sukantį Vilkyškių pieninės 

link. Pasak J.Tomkevičienės, šioje įmonėje 

darbuojasi ir buvę darbo biržos Pagėgių poskyrio 

klientai. Su pienine palaikomi nuolatiniai ryšiai, 

siunčiami žmonės į laisvas darbo vietas. 

“Senosios girios” šeimininkai A. ir D. Sinkevičiai darbštūs ir kūribingi žmonės. 

Vietinių užimtumo 

iniciatyvų projektai – 

parama verslui 

Jei keliausite nuo Pagėgių jūros aplankyti, nepraleiskite 

progos užsukti į „Senąją girą“. Jos šeimininkai 

Arūnas ir Dalia Sinkevičiai skaniai pamaitins, 

o jei reikės, ir nakvyne pasirūpins. Ir dar 

– turėsite puikią progą pasigėrėti profesionaliai 

prižiūrimais gėlynais, medžiais, krūmais. Jų čia – 

nesuskaičiuojama aibė rūšių ir spalvų. 

... Išlikę senos senutėlės buvusios girininkijos 

pastatai atgijo ne tik turint didelių ambicijų jos 

šeimininkams. Labai svarbi buvo ir darbo biržos 

parama, skirta pagal vietinių užimtumo iniciatyvų 

projektą 2003 m. Tai buvo pirmasis projektas, 

įgyvendintas rajone. Vėliau atsirado ir daugiau 

idėjų turinčių žmonių. 2004 m. finansinė parama 

buvo skirta dviems, 2005 m. – šešiems, 2006 m. – 

vienam, o šiemet – penkiems projektams. 

Taigi A. ir D.Sinkevičiai prieš penkerius metus 

įkūrė 6 darbo vietas bedarbiams ir atidarė kavinukę, 

įrengė keletą kambarių nakvynei. 

2005 m. dalyvaudami projektų atrankoje, pateikė 

tęstinį šeimyninio verslo veiklos planą – jie 

sumanė išplėsti viešbučio kambarių plotą, pastatyti 

pirtį. Šiandien tai jau įgyvendinta, bet šeimininkai 

kuria tolimesnius planus – galvoja apie 

SPA centriuką, kitas paslaugas lankytojams. O jų 

netrūksta. Ponia Dalia teigia, kad įvairiems renginiams 

ir pobūviams laisvų vietų paprastai net pritrūksta. 

Miškų apsuptyje įsikūrusi „Senoji giria“ 

traukia šeimininkų svetingumu, puikia gamtos 

kaimynyste. 

Ieškančių darbo asmenų santykis su 

darbingo amžiaus gyventojais (09.01) 

Tauragės apskrityje – 6,2 proc. 

Jurbarko raj. – 7,8 proc. 

Šilalės raj. – 6,0 proc. 

Tauragėje ir Pagėgių savivaldybėje – 5,3 proc. 

12 


Aktualijos 

Asta LADAUSKIENĖ 

Panevėžio darbo biržos konsultantė psichologė 

Nedarbas – išbandymas kiekvienam 

iš mūsų. Tačiau pirmiausia – tai dialogo 

su savimi problema, kurią sukelia stiprūs 

neigiami emociniai išgyvenimai, sumažėjęs 

asmens sugebėjimas prisitaikyti, 

bendravimo sutrikimai, depresija. Netekus 

darbo labiausiai yra veikiamas ir gali 

susilpnėti socialinis savęs vertinimo aspektas, 

taip pat galima tikėtis, kad mažės 

ir bendras asmens savęs vertinimas. 

Kadangi šiuo metu tarp bedarbių 

yra nemažai jaunimo, 

vidutinio ir pensinio amžiaus 

asmenų, svarbu išsiaiškinti 

nedarbo psichologines pasekmes 

ilgalaikiams bedarbiams: 

kaip jie vertina savo asmeninius, 

profesinius gebėjimus, 

kaip nedarbo trukmė įtakoja 

jų motyvaciją ir naujas įsidarbinimo 

galimybes, kaip padėti 

greičiau integruotis į darbo 

rinką ir adaptuotis joje. 

Labai dažnai bedarbiams 

trūksta socialinės ir psichologinės 

paramos. Tokių įgūdžių 

kaip atsakomybė, gebėjimas 

dirbti kolektyve, pasitikėjimas 

savimi neįmanoma išsiugdyti 

trumpalaikėse programose. 

Pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams 

labai sunku atsisakyti 

įprastos bedarbio dienos 

rutinos ir keisti ją į naują tvarką, 

prisiimant visus su įsidarbinimu 

susijusius įsipareigojimus. 

Norėdama padėti bedarbiams 

išspręsti minėtas problemas, 

Panevėžio darbo 

birža praplėtė savo veiklos 

sritį ir įdiegė naują paslaugą 

- individualų konsultavimą, 

t.y. kiekvienam registruotam 

Panevėžio darbo biržoje bedarbiui 

suteikiama galimybė pasinaudoti 

individualia specialisto psichologo konsultacija. 

Jos tikslas – ne tik padėti bedarbiams 

suplanuoti karjerą, apsispręsti dėl 

profesijos, bet ir aptarti su konsultantu – 

psichologu labiau asmeninius klausimus, 

sudaryti individualų profesijos įgijimo, 

karjeros ir darbo paieškos planą, padėti 

priimti racionalius sprendimus. 

Konsultavimo grupėse patirtis pagal 

projektus „Bedarbių užimtumo rėmimas“, 

„Integracijos į darbo rinką galimybių 

plėtra“ parodė, kad apie pusė dalyvių 

Psichologas 

pageidauja pasikalbėti su konsultantu 

individualiai, nedalyvaujant visai grupei. 

Šis patyrimas ir buvo impulsas Panevėžio 

darbo biržoje sukurti individualaus 

psichologinio konsultavimo paslaugą. 

Individualios konsultacijos vyksta 

kasdien. Jos derinamos ir su bedarbiu, 

ir su konsultantu - psichologu, remiantis 

išankstine registracija. Nuo gegužės 

pradėjus konsultuoti individualiai, labai 

sparčiai daugėja žmonių, besidominčių 

šia paslauga. Ilgalaikiai bedarbiai, negalią 

turintys arba dažnai keičiantys darbą 

darbo 

biržoje 

asmenys ateina ne į vieną konsultaciją, 

kartais jiems prireikia ir penkių šešių, 

atsižvelgiant į sprendžiamos problemos 

pobūdį. Individualių konsultacijų skaičius 

vienam žmogui nėra ribojamas. 

Neilga darbo patirtis, teikiant individualias 

konsultacijas parodė, kad tokia 

pagalba bedarbiui padeda adekvačiau 

įvertinti esamą nedarbo situaciją, išanalizuoti 

sėkmę lemiančias asmenines savybes 

ir pritaikyti jas darbo paieškoje, taip 

pat pažinti ir savo profesinius gebėjimus, 

privalumus bei trūkumus. Individualių 

konsultacijų metu ugdomas pozityvus 

savęs ir aplinkos vertinimas, stiprinamas 

pasitikėjimas savimi, mažais žingsneliais 

vyksta nuostatų keitimas, mokomasi racionaliai 

ir konstruktyviai spręsti problemas 

bei konfliktus, tinkamai reikšti 

neigiamas emocijas. Šio proceso metu 

vyksta efektyvus savęs pažinimo įgūdžių 

formavimas, tai yra savo stipriųjų ir silpnųjų 

pusių, interesų, poreikių, gebėjimų, 

vertybių atskleidimas, o būtent tai ir leidžia 

suderinti tris esminius savarankiškos 

profesinės karjeros planavimo pagrindus 

– asmeninių norų, savo galimybių 

bei realios situacijos 

darbo rinkoje. 

Po individualaus konsultavimo 

labai dažnai pastebima 

bedarbio prioritetų kaita. 

Jis geriau suvokia profesinės 

veiklos planavimo svarbą, 

kyla jo motyvacija didesniam 

savarankiškumui ieškant darbo 

ir prisiimant atsakomybę 

dėl įsidarbinimo. Bet vienos 

individualios konsultacijos 

problemoms spręsti yra per 

mažai. Kad vyktų minėti pokyčiai, 

būtinas nuolatinis ir 

intensyvus darbas, nes neretai 

tenka įveikti bedarbio 

pasipriešinimą ką nors keisti 

savo situacijoje, kartu su 

konsultantu mokytis atrasti 

naujų galimybių. 

Plėsdama paslaugas, Panevėžio 

darbo birža pradėjo 

bendradarbiauti su rajono 

seniūnijų, miesto socialiniais 

darbuotojais. Šios veiklos 

tikslas – padėti ilgalaikiams 

bedarbiams, neįgaliesiems, 

kaimo vietovių žmonėms 

reintegruotis į visuomenę ir 

į darbo rinką. Kitaip tariant, 

padėti socialinės atskirties 

grupės asmenims spręsti 

socializacijos problemas, jei 

dėl ligos ar ilgos pertraukos jie yra praradę 

darbo, socialinius įgūdžius bei didinti 

jų savarankiškumą visose asmenybės 

funkcionavimo srityse. Tikimės, kad šis 

bendradarbiavimas padės ugdyti žmonių 

kūrybiškumą, produktyvumą, atvirumą 

kaitai, asmeninę ir profesinę saviraišką 

bei aktyvią socialinę partnerystę. 


13

Mokslo tyrimai 

Neįgaliųjų užimtumo didinimo galimybės 

Lietuvos darbo biržos įgyvendinto ESF finansuojamo projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas” tikslas 

– padėti asmenims su negalia integruotis į visuomenę ir darbo rinką, sumažinti socialinę atskirtį, nukreipiant 

asmenis su negalia į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Mokslinio tyrimo metu buvo atliktos projekto dalyvių 

– neįgaliųjų, dalyvaujančių ir dalyvavusių aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse bei darbdavių, įdarbinusių 

projekto dalyvius į atitinkamas priemones ar po jų baigimo, sociologinės apklausos. 

dr. A. Pocius, dr. L. Okunevičiūtė 

Neverauskienė, dr. B. Gruževskis 

Neįgaliųjų padėties 

darbo rinkoje apžvalga 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

duomenimis, 2007 m. šalyje gyveno 

253 159 neįgalūs asmenys, kuriems 

pripažintas neįgalumo arba darbingumo 

lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių 

tenkinimo reikmė. 

Visuomenės senėjimo procesas turi 

įtakos ir neįgaliųjų skaičiui didėti – daugėjant 

vyresnio amžiaus žmonių, didėja 

ir jų lyginamoji dalis bendrame neįgalių 

asmenų skaičiuje. Socialinės apsaugos 

ir darbo ministerijos duomenimis, 26,5 

proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulaukę 

pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus 

asmenys, kuriems nustatyta invalidumo 

grupė, sudarė apie 67,3 proc., vaikai su 

negalia - apie 6,2 proc. iš bendro neįgaliųjų 

skaičiaus. 

Kintanti padėtis darbo rinkoje ir sparčiai 

mažėjantis nedarbas, ryškina naujas 

tendencijas - darbdaviams vis sudėtingiau 

apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos 

darbuotojais, kurių trūksta kai kuriuose 

šalies ūkio sektoriuose. Nors bendras bedarbių 

skaičius mažėja, sunkiai pavyksta 

įsitvirtinti darbo rinkoje ilgalaikiams bedarbiams, 

neįgaliesiems, vyresnio amžiaus 

bei gyvenantiems kaimo vietovėse, 

neturintiems kvalifikacijos ar žemos kvalifikacijos 

asmenims. Viena iš probleminių 

grupių darbo rinkoje – neįgalūs 

žmonės. Analizuojant jų padėties darbo 

rinkoje kaitos tendencijas, svarbu pasinaudoti 

statistiniais duomenimis. Tačiau 

aktualios informacijos apie tiriamos 

grupės situaciją ypač trūksta. Statistikos 

departamento pateiktoje Neįgaliųjų socialinės 

integracijos 2006 metų apžvalgoje 

vertinama situacija darbo rinkoje apsiriboja 

tik darbo biržos duomenimis. Kitų 

duomenų šaltinių apie neįgalių žmonių 

nedarbą nėra, o užimtumo rodikliai apskritai 

nepateikiami. 

Gerėjant situacijai darbo rinkoje, 

darbo biržoje įregistruotų neįgalių bedarbių 

skaičius augo (2001-2007 m. padidėjo 

nuo 4,4 iki 13,0 tūkst.). Darbo 

pasiūlai viršijant paklausą, ši tendencija, 

be abejonės, reikštų neįgalių asmenų padėties 

darbo rinkoje pablogėjimą, tačiau 

išaugusios darbo jėgos trūkumo sąlygomis 

vykstančius pokyčius galima iš esmės 

vertinti pozityviai. Neįgalių asmenų 

aktyvumo darbo rinkoje augimą skatino 

darbdavių noras išnaudoti papildomus 

žmogiškųjų išteklių rezervus, kurių vis 

didesnę santykinę dalį sudaro neįgalieji. 

(1 lentelė). 

2002-2007 m. vis gausėjo aktyviose 

darbo rinkos politikos priemonėse ir programose 

dalyvavusių neįgaliųjų skaičius. 

Šis rodiklis padidėjo beveik 3 kartus. Dar 

sparčiau didėjo profesinio mokymo programoje 

dalyvavusių neįgaliųjų skaičius 

(4,8 karto). Apie du trečdalius šios programos 

dalyvių sudaro moterys. 

1 lentelė 

Neįgaliųjų padėties darbo rinkoje rodikliai 

(Lietuvos darbo biržos duomenys) 

0 6 5 9 5 2 

14 



Tyrimų rezultatų 

apibendrinimas 

Tyrime apklausti 236 projekto dalyviai 

(neįgalieji). 59 proc. iš jų dalyvavo įdarbinimo 

subsidijuojant priemonėje, 25 

proc. – profesinio mokymo programoje, 

11 proc. – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 

5 proc. – viešųjų darbų priemonėje. 

Aktyvias darbo rinkos politikos priemones 

įgyvendinančių darbdavių apklausoje 

dalyvavo 153 asmenys. 64 proc. 

darbdavių apklausos metu įgyvendino 

įdarbinimo subsidijuojant priemonę, 17 

proc. – įdarbino asmenis su negalia, baigusius 

profesinio mokymo programą, 12 

proc. įgyvendino (ar buvo įgyvendinę) 

darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 7 proc. – 

viešųjų darbų priemonę. 

Tarp projekto dalyvių vyravo vyresnio 

ir vidutinio amžiaus asmenys. Dauguma 

apklaustųjų – 40–49 metų bei 50–60 

metų amžiaus neįgalieji (1 diagrama). 

Santykinai didelį pagyvenusių asmenų 

lyginamąjį svorį galima paaiškinti tuo, 

jog darbo biržoje didėjo vyresnio amžiaus 

žmonių dalis. Kita vertus, neįgalumas 

labiau būdingas vyresnio amžiaus 

žmonėms. Šios priežastys įtakoja darbo 

biržoje įsiregistravusių neįgalių asmenų 

struktūrą. 

Daugiausiai vyresnio (50–60 metų) 

amžiaus žmonių dalyvavo viešuosiuose 

darbuose (45 proc.), mažiausiai – darbo 

įgūdžių įgijimo rėmime (kas trečias apklaustasis). 

Santykinai daug pagyvenusių 

žmonių dalyvavo ir profesinio mokymo 

programoje (beveik 40 proc.). Tai rodo, 

jog vyresnis amžius nėra profesinio tobulėjimo 

kliūtis projekte dalyvavusiems 

asmenims. 

Absoliuti dauguma aktyvių darbo rinkos 

politikos priemonių (ADRP) dalyvių 

– didžiųjų miestų gyventojai. Pvz., net 

devyni dešimtadaliai iš jų dirbo viešuosius 

darbus, kitose ADRP priemonėse miesto 

gyventojų buvo kiek mažiau. 

Tenka konstatuoti, kad didesnė negalia 

ir su ja susijęs žemesnis (0–40 proc.) 

darbingumo lygis yra vis dar rimta šių 

žmonių integracijos į darbo rinką kliūtis. 

Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, žemesnio 

darbingumo lygio asmenys yra gerokai 

pasyvesni darbo biržos siūlomose priemonėse. 

Problema gilėja ir dėl to, kad šiame 

dešimtmetyje pastebima neįgalių bedarbių, 

kurių darbingumas žemesnis – 0–40 

proc. (atitinka I–II invalidumo grupes) 

lyginamojo svorio didėjimo tendencija. Jų 

dalis tarp visų neįgalių bedarbių 2001 m. 

buvo 17,2 proc., o 2007 m. beveik pasiekė 

50 proc. 

Dauguma projekto dalyvių yra aukštesnio 

(40–55 proc.) darbingumo lygio 

neįgalieji. Ypač daug jų tarp įdarbinimo 

subsidijuojant ir viešųjų darbų priemonių 

dalyvių (atitinkamai 93 ir 73 proc.). Santykinai 

daug jų dalyvavo ir darbo įgūdžių 

įgijimo rėmimo priemonėje (du trečdaliai). 

Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo 

lygio neįgalieji aktyviau rinkosi profesinio 

mokymo programą. Joje dalyvavo kas antras 

žemesnį darbingumo lygį turintis neįgalus 

asmuo. 

Darbdavių tyrimo duomenimis, pagrindinės 

įmonių, įdarbinusių projektų 

dalyvius, ekonominės veiklos – kitos paslaugos 

ir prekyba. Apytikriai kas antras 

kitų paslaugų sferos darbdavys įdarbino 

darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo 

subsidijuojant priemonėse dalyvaujančius 

neįgaliuosius. Kas trečia prekybos 

įmonė – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 

kas penkta – įdarbinimo subsidijuojant 

priemonėje. Trečia pagal svarbą ekonominė 

veikla – pramonė. Dauguma įmonių 

(darbo biržos paslaugų naudotojų), 

įgyvendinančių neįgaliųjų asmenų įdarbinimo 

priemones, buvo miestų darbdaviai 

(apie 70–80 proc.), apie 10–15 proc. 

– miestelių, 5 – 17 proc. kaimo. 

Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma 

darbdavių įmonėse įdarbintų projekto 

dalyvių galima priskirti aukštesnio (40–55 

proc.) darbingumo lygio neįgaliesiems. 

Ypač daug jų dalyvavo įdarbinime subsidijuojant 

(apie devyni dešimtadaliai.). 

Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio 

įdarbinti neįgalieji aktyvesni buvo profesinio 

mokymo programoje. Tarp ADRP 

priemonių dalyvių, kuriuos įdarbino 

darbdaviai, vyrauja kompleksinę negalią 

turintys asmenys. Tipiškiausios kompleksinės 

negalios formos – bendras susirgimas, 

stuburo negalia, širdies ir kraujagyslių 

ligos, viena iš svarbesnių – judėjimo 

sutrikimai. 

ADRP priemonių nauda 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės 

yra naudingos ir darbdaviams, ir 

projekto dalyviams. Galima teigti, kad 

projekto įgyvendinimo metu buvo sėkmingai 

derinami skirtingų gyventojų 

grupių interesai. Tai svarbi projekto socialinio 

efektyvumo įgyvendinimo sąlyga. 

Ypač gerai projekto rezultatus vertino 

atskirų ADRP priemonių dalyviai. Neįgalieji 

dažniausiai pasirinko du geriausius 

vertinimus (5 ir 4 balai penkių balų skalėje). 

Naudingiausias projektas patiems 

neįgaliesiems – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo 

priemonė (absoliuti dauguma – 84 

proc. apklaustųjų jį vertino 5 balais, t.y. 

labai gerai). Kitų priemonių dalyvių, vertinusių 

projektą labai gerai, dalis buvo 

aukštesnė nei 73 proc. Kiek žemesni projekto 

vertinimai buvo skiriami darbdaviams 

ir visuomenei. 

1 diagrama Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 

Viešieji darbai 

9 

45 

45 


Darbo Darbo ág ûdþiø įgūdžių rëmimas 

rėmimas 

10 

13 

18 

17 

33 

38 

38 

33 

20-29 metai 

30-39 metai 

40-49 metai 

50-60 metai 

Įdarbinimas Ádarbinimas 

subsidijuojant 

9 

14 

39 

37 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 


15


2 diagrama Projekto naudos vertinimas 

(aukščiausiu balu – 5) (proc.) 

Įdarbinimas 

Ádarbinimas subsidijuojant subsidijuojant 

80,0 

81,4 

65,7 


63,2 

77,6 

50,0 

Darbo įgūdžių 

Darbo ágûdþiø rëmimas 

rėmimas 

76,0 

84,0 

68,0 

Viešieji darbai 

63,6 

72,7 

54,5 

0 50 100 150 200 250 

Darbdaviui Neágaliesiems Neįgaliesiems Visuomenei 

Neįgaliųjų dalyvavimas projekte ir 

ADRP priemonėse neabejotinai pagerino 

jų psichologinę būklę, suteikė pasitikėjimo 

savo jėgomis, leido pajusti, kad 

negalia nėra esminė kliūtis įsidarbinant. 

Tai ypač svarbu darbo neturintiems asmenims, 

kurių negalia ar profesinio pasirengimo 

stoka neleido jiems sėkmingai 

integruotis į darbo rinką. 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

% 

43,9 

46,2 

57,9 

Taip, Taip, dabar dabar palankiau palankiau þiûriu á 

žiūriu neágaliuosius į neįgaliuosius darbuotojus darbuotojus 

53,8 

50,0 50,0 

50,0 

31,6 

Priemonës Priemonės ágyvendinimas įgyvendinimas mano Taip, dabar Taip, atsargiau dabar atsargiau þiûriu á žiūriu 

nuomonës mano apie neágaliuosius, nuomonės apie kaip neigaliuosius, 

darbo kaip rinkos apie dalyvius, pilnaverčius 

apie neágaliuosius į neįgaliuosius darbuotojus darbuotojus 

pilnaverèius 

darbo rinkos nepakeitë dalyvius, nepakeitė 

Ádarbinimas Įdarbinimas subsidijuojant Profesinis mokymas Darbo ágûdþiø įgūdžių rėmimas rëmimas Viešieji darbai 

Apibendrinant galima teigti, kad dalyvavimas 

ADRP priemonėse padeda 

neįgaliesiems neprarasti ryšių su darbo 

3 diagrama 

Požiūris darbdavių, atsakiusių į klausimą “Ar 

dalyvaujant priemonėje pasikeitė Jūsų nuomonė 

apie neįgaliuosius, kaip apie pilnaverčius darbo 

rinkos dalyvius?“ (proc.) 

6,1 

0,0 

10,5 

rinka ir visuomene. Dalyvavimas projekte 

tapo svarbia jų socialinės integracijos 

į visuomenę dalimi. Projekto įgyvendinimo 

metu siekiantiems įsitvirtinti darbo 

rinkoje darbdaviai suteikė įvairią pagalbą, 

padėdami prisitaikyti prie darbo rinkos 

poreikių. Statistiniai duomenys rodo, 

kad darbdaviai pagerino savo nuomonę 

apie įdarbintus neįgalius asmenis (3 diagrama). 

Profesinio mokymo metu gautos žinios 

ir įgyta ar patobulinta kvalifikacija pade- 

0,0 

da sėkmingiau integruotis į darbo rinką. 

Pagerėja ir darbdaviams esamų darbo 

vietų užpildymo galimybės aukštesnę 

kvalifikaciją turinčiais darbuotojais. Nors 

materialinės padėties pagerinimas yra 

svarbus naudos aspektas, profesinio mokymo 

programoje dalyvavę apklaustieji 

jį išskyrė rečiau nei įgytas žinias ir įgūdžius. 

Kitaip tariant, profesinio mokymo 

programos dalyviai yra labiau orientuoti į 

profesinį tobulėjimą asmenys, geriau suvokiantys 

įgyjamų žinių ir įgūdžių naudą 

nei kitose ADRP priemonėse dalyvaujantys 

asmenys. 

Didinant ADRP priemonių efektyvumą, 

svarbu siekti didesnės neįgaliųjų, 

darbdavių ir visuomenės interesų harmonijos. 

Teritorinės darbo biržos turėtų 

aktyviau formuoti palankesnę darbdavių 

ir visuomenės nuomonę apie priemonių 

naudą. Labai svarbu didinti asmenų su 

negalia socialinį ir ekonominį aktyvumą, 

jų suinteresuotumą dirbti. Tyrimas 

išryškino vyraujančią asmenų su negalia 

nuostatą – įsidarbinti nevisai darbo dienai. 

Galima teigti, kad lanksčių užimtumo 

formų taikymas įdarbinant projekto 

dalyvius ne visą darbo dieną yra svarbi 

sėkmingo neįgaliųjų įdarbinimo sąlyga. 

Šiuo metu, kai trūksta darbo jėgos kai 

kuriuose ūkio sektoriuose, yra palankus 

metas žiniasklaidai teikti daugiau informacijos 

apie sėkmingai dirbančius neįgaliuosius, 

jų įdarbinimo privalumus. Būtų 

formuojamas teigiamas visuomenės požiūris 

į neįgaliųjų užimtumą. Informacija 

apie gerosios praktikos pavyzdžius turėtų 

pasiekti ir neįgaliuosius, ir darbdavius, 

neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas, 

kitus partnerius. 

16 


Situacija darbo rinkoje spalio 1d. 

Išaugo įdarbinimas 

Rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, 43 proc. išaugo įdarbinimas. 

Per mėnesį darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 

13,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Iš jų per 12 tūkst. gavo neterminuotą 

darbą. 

Aktualijos 

Per trečiąjį šių metų ketvirtį darbo birža tarpininkavo įdarbinant 

35,2 tūkst., o nuo metų pradžios – 96,8 tūkst. ieškančių 

darbo asmenų. Beveik devyni iš dešimties įdarbintųjų gavo 

nuolatinį darbą, kuris, palyginti su 2007 metų atitinkamu laikotarpiu, 

išaugo per 14 proc. 

Dar beveik tūkstantis bedarbių rugsėjo mėnesį pradėjo veiklą 

įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Per devynis šių metų 

mėnesius šia galimybe pasinaudojo 13,6 tūkst. bedarbių. 

Spalio 1d. 

tūkst. 

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 95,5 

Įregistruota bedarbių 65,1 

Iš jų: moterų 37,5 

vyrų 27,7 

dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 13,0 

ilgalaikių bedarbių 2,5 

gaunančių nedarbo draudimo išmokas 20,4 

Nukelta į 18 p. 

Ieškančių darbo asmenų santykis su 

(proc.) 

darbingo amžiaus gyventojais 4,5 

Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 3,0 


17

Registruojasi daugiau bedarbių 

Aktualijos 

Rugpjūčio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodami 

darbo kreipėsi 17,2 tūkst. asmenų, iš jų 15,7 tūkst. buvo suteiktas 

bedarbio statusas. Per aštuonis šių metų mėnesius bedarbiais 

buvo įregistruota 128,6 tūkst. asmenų, tai yra 16 proc. 

daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. 

Iš visų rugpjūčio mėnesį įregistruotų bedarbių, moterys sudarė 

52,3 proc., vyrai – 47,7 proc. Kas penktas darbo neturintis 

asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, panaši dalis besikreipusių 

į darbo biržą - vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės. 

Tarp bedarbių išlieka daug neturinčių profesinio pasirengimo: 

nekvalifikuoti sudaro beveik 40 proc. visų į darbo biržą 

atėjusių bedarbių. 

Laisvų darbo vietų mažėja 

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje rugpjūčio mėnesį 

buvo įregistruota 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 8 proc. 

mažiau negu liepą ir trečdaliu mažiau negu 2007 metų rugpjūtį. 

Apie 55 proc. visų rugpjūčio mėnesį gautų darbo pasiūlymų 

buvo kvalifikuotiems, kas ketvirta vieta – nekvalifikuotiems 

darbininkams, kas penkta – specialistams. Iš kvalifikuotų darbininkų 

didžiausią paklausą turėjo pardavėjai, dažytojai, virėjai, 

sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių bei taksi vairuotojai, 

statybininkai dailidės, siuvėjai. 

Didžiausias darbo jėgos poreikis išlieka paslaugų sektoriuje – 

per 59 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės įmonėse – 26,6 

proc. , statybose – 9,5 proc. Rugpjūtį darbo pasiūlymų skaičius 

paslaugų sektoriuje augo, o statybose sumažėjo perpus. 

Auga įdarbinimas 

Vis didesnį dėmesį skiriant tarpininkavimo įdarbinant paslaugoms, 

auga įdarbinimas. Rugpjūčio mėnesį darbo biržų specialistai 

padėjo susirasti darbą 9,6 tūkst. asmenų, per 9 proc. 

daugiau negu praėjusių metų rugpjūtį. 

Per aštuonis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 83,1 tūkst. 

ieškančių darbo asmenų. Palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, 

įdarbinta 7,8 tūkst. asmenų arba per 10 proc. daugiau. 

Dar viena galimybė įsitvirtinti darbo rinkoje – dirbti pagal 

lengvatinius verslo liudijimus. Rugpjūčio mėnesį šia galimybe 

pasinaudojo per aštuonis šimtus, o nuo metų pradžios - 12,7 

tūks. bedarbių. 

Individualūs planai – svarbus 

žingsnis planuojant bedarbių 

karjerą 

Siekiant planuoti bedarbių profesinę karjerą, sudaromi įsidarbinimo 

planai, padedantys bedarbiui kryptingai planuoti 

savo profesinę karjerą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. 

Rugpjūčio mėnesį darbo biržos specialistai kartu su bedarbiais 

sudarė 11,5 tūkst. įsidarbinimo planų, kuriuose 

numatytos veiksmingiausios priemonės 

siekti įsidarbinimo. Daugiau kaip pusė planų 

sudaryta bedarbiams, negalintiems konkuruoti 

darbo rinkoje. Kas trečias toks bedarbis norėtų 

įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją, kas 

penktas – planuoja siekti įdarbinimo įgyjęs patirties 

ar atstatęs prarastus darbo įgūdžius. 

Nuo metų pradžios darbo biržos specialistai 

kartu su bedarbiais parengė apie 110 tūkst. individualių 

įsidarbinimo planų. 

Darbo rinkos priemonėse 

dalyvavo 3,5 tūkst. asmenų 

Įgyvendinant įsidarbinimo planuose numatytas 

priemones, rugpjūčio mėnesį į aktyvios darbo 

rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 3,5 

tūkst. asmenų. 

Per 65 proc. nusiųstųjų į aktyvios darbo rinkos 

politikos priemones dalyvavo remiamo įdarbinimo 

priemonėse, t.y. dirbo viešuosius darbus, sėmėsi 

trūkstamos patirties darbo įgūdžių įgijimo 

ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse. Kas 

ketvirtas bedarbis dalyvavo profesinio mokymo 

programose. 

Nuo metų pradžios 28,8 tūkst. darbo biržoje 

įregistruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas 

užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos 

kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbinimo 

ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos 

priemonėse. 

Registruota 100,2 tūkst. 

ieškančių darbo asmenų 

Rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose 

buvo registruota 100,2 tūkst. ieškančių darbo asmenų 

ir jie sudarė 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus 

gyventojų. 

Iš visų darbo biržoje registruotų asmenų 72,2 

tūkst. turėjo bedarbio statusą. Palyginti su 2007 

metų rugsėjo 1 d., bedarbių skaičius išaugo beveik 

penktadaliu. Rugsėjo 1 d. vyrų darbo biržoje 

buvo registruota 36 proc. daugiau negu prieš 

metus. Moterys tarp bedarbių sudarė 57,8 proc., 

www.ldb.lt 

18 


Summary 

Situation in Lithuania 

labour market 

During August: 

• 17,2 thous. registered unemployed 

• 9,6 thous. placed to jobs, 

• 5,3 thous. granted unemployment insurance 

benefit, 

• 16,1 thous. registered vacancies, 

• 3,5 thous. job seekers involved in active 

labour market policy programmes. 

1 September 

• 4,7 per cent total unemployment rate, 

• 41,8 per cent women unemployment rate, 

• 30,5 per cent men unemployment rate, 

• 100,2 thous. registered unemployed. 

DARBO BIRŽOS 

NAUJIENOS 

Lietuvos darbo biržos 

informacinis biuletenis 

2008 m. rugsėjis, Nr. 9(130) 

Leidybinės grupės adresas: 

S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234 

Redaktorė Danutė Šalkauskienė 

Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709 

El. paštas: 

Danute.Salkauskiene@ldb.lt 

Milda.Jankauskiene@ldb.lt 

“Darbo biržos naujienos” - 

interneto svetainėje: www.ldb.lt 

(skyrius informacija/publikacijos) 

Spausdino UAB Baltijos kopija. 

LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B 

3,5 sp.l. Užs. Nr. 7471 

ISSN 1392-6756 

Tiražas 1500 egz. 

Mobile Labour Exchange – first 

time in international exhibition 3 

Lithuanian Labour Exchange first time presented its services in mobile 

labour exchange - in exhibition centre “Litexpo”, where specialized 

international exhibition “Baltic textile and leather” for innovations in 

textile and leather manufactures, working clothes and safety took place. 

Specialists of LLE consulted persons who were interested in all questions about 

labour market; a lot of publications that were produced for special thematic were 

presented. During all exhibition movies about services that LLE is providing, about 

projects that are being implemented, about all labour exchange activities were shown. 

Exposition of Lithuanian labour exchange attracted visitors because of chances 

to try e-services directly. Business people, who participated in exhibition, 

were satisfied with a possibility to get to know more about this institution. 

In the seminar “Searching for employees and declaration of vacancies using 

e-services system” that took place during the exhibition participated director of 

Labour department at the Ministry of Social security and labour R. Kancevičius, 

director of Lithuanian Labour Exchange V. Šlekaitis, managing director of 

Lithuanian clothing and textile companies association L. Laniauskas, member 

of presidium V. Vikšraitis, heads of companies. During the seminar there were 

discussions about employment problems nowadays, there proposals made 

for some new legislations, also it was decided to cooperate in the future. 

European Job Days 2008 9 

In the middle of September “European Job Days 2008” invited visitors to Šiauliai 

labour exchange Youth job centre and to Klaipėda labour exchange. EURES 

advisers from Sweden, Norway and United Kingdom participated n this event. 

They gave out presentations about living and working conditions in their countries, 

during individual consultations they informed people that moving to another country 

is very serious and responsible step. This step is like challenge because there is 

a lot of new thing waiting for person: adoption to new culture, language, different 

social security and taxation systems, and etc. Member of European Commission 

responsible for employment, social matters and equal opportunities V. Špidla 

once said: “Job days is one of the most important events encouraging mobility of 

labour force and at the same time the growth of European economy. The possibility 

to get to know about living and working conditions in any country of Europe is 

useful to people, to business and to all citizens of Europe”. More information 

about European job days is presented in correspondence of A. Kunigonytė. 

Tauragės region: people lives in reality with a 

lot of different colors 10 

How do Tauragės region people live, how do they overcome everyday’s problems, 

what are the dreams of those who have business and those, whose days are 

not the easiest ones when they have to search for a path leading to labour 

exchange? Answers to all these questions are presented in reportage. Deputy 

director of Tauragė labour exchange pointed out that the biggest problem is low 

education of unemployed and jobseekers. That is why they are being prepared for 

labour market by offering them to participate in professional trainings and other 

measures. Aiming to reach the goals, very important helpers of labour exchange 

are employers, who are creating new working places to which unemployed people 

can be placed to. Considerable impact to this process is done by local employment 

initiatives projects implementation programs, also by measures, which are 

provided by labour exchange for establishment of job places for disabled people. 

So, in order to perform most important mission – enlarge abilities of jobseekers to compete 

in labour market, assist them with employment and help employers to fill in their vacancies 

with labour force, Tauragė labour exchange is working hard, requiring a lot of patience work. 


19

ÁSIDARBINIM 

GALIMYBIØ 

BAR 

O 

M E T RAS 

UTENOS APSKRITYJE 2008 m. 

SPECIALISTAI 

Buhalteriai 

Finansininkai 

Apskaitininkai 

Draudimo vadybininkai 

Pardavimo vadybininkai 

Logistikos specialistai 

Statybos inžinieriai 

Elektros inžinieriai 

Elektronikos inžinieriai 

Statybos inžinerijos technikai 

Gydytojai 

Gydytojai odontologai 

Psichologai 

Šaltkalviai 

DARBININKAI 

Suvirintojai 

Plataus profilio statybininkai 

Dažytojai 

Tinkuotojai 

Betonuotojai 

Staliai 

Baldžiai 

Santechnikai 

Ribotos 

Matematikos mokytojai 

Darbo saugos inspektoriai 

Policijos inspektoriai 

sunkvežimio vairuotojai 

Automobilinio krautuvo vairuotojai 

Autobuso vairuotojai 

Skardininkai 

Ekskavatoriaus mašinistai 

Mažos 

Siuvimo technologai 

Administracijos darbuotojai 

Administratoriai 

Administracijos sekretoriai 

Inžinieriai 

Automatikos inžinieriai 

Mechanikos inžinieriai 

Verslo organizatoriai 

Teisininkai 

Ekologai 

Ekonomistai 

Nekilnojamo turto agentai 

Bendrosios praktikos slaugytojai 

Kineziterapeutai 

Ergoterapeutai 

Vaistininkai 

Kosmetikai 

Vairuotojai ekspeditoriai 

Apdailininkai 

Gaterininkai 

Stogdengiai 

Konditeriai 

Medienos ruošos darbininkai 

Apsaugos darbuotojai 

Elektrikai 

Pakuotojai 

20 

Veterinarai 

Zootechnikai 

Socialiniai darbuotojai 

Agronomai 

Pradinio ugdymo mokytojai 

Traktorininkai 

Elektromonteriai 

Tekintojai 

Elektromechanikai

DBN 2008 09.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?