MENAS ANAPUS REGĖJIMO II DALIS

Elisabeth Salzhauer AxelNina Sobol LeventMENAS ANAPUSREGËJIMOÞinynas apie menà, kûrybàir regëjimo sutrikimusII DALIS4 skyriusPRAKTINË PATIRTISLietuvos akløjø bibliotekaVilnius, 2008

UDK 030:7(73)-056.262Le-373Versta ið: ART BEYOND SIGHTby Elisabeth Salzhauer Axel andNina Sobol Levent, eds.,AEB, AFB Press, New York, 2003Ið anglø kalbos vertëAudronë GendvilienëKnygos leidimà rëmëLietuvos akløjø irsilpnaregiø sàjunga© Art Education for the Blind, Inc. 2003© Lietuvos akløjø biblioteka, 2008© Audronë Gendvilienë, 2008ISBN 978-9955-36-474-0

PRATARMËBrangus skaitytojau, Jûs laikote savo rankose antràjà knygos„Menas anapus regëjimo“ dalá. Pirmoji dalis pasirodë2006 metais. Kadangi knyga yra didelës apimties, teko visàtalpinamà medþiagà dalinti á dvi atskiras dalis.Pirmojoje dalyje sutilpo pirmasis – treèiasis skyriai, o ðis,ketvirtasis, pateko á antràjà knygos dalá. Pirmieji trys knygosskyriai buvo skirti teoriniams apmàstymams apie neregius irjø vaizduojamojo meno suvokimo procesus, apie reljefiniøpieðiniø gamybos metodus. Toje knygos dalyje buvo pateiktanemaþai pavyzdþiø, árodanèiø, kad neregiai gali patys irpieðti, ir tapyti, ir suvokti vaizduojamojo meno kûrinius, pateiktusjiems tinkama – reljefine arba garsine – forma.Antrojoje knygos dalyje spausdinamas paskutinis, ketvirtasis,skyrius, kuris neatsitiktinai pavadintas „Praktinë patirtis“.Èia sudëti muziejininkø, meno istorijos ir dailës dëstytojø,muziejus konsultuojanèiø meno prieinamumo klausimaisspecialistø straipsniai. Visi sutartinai pabrëþia, kaip svarbu,kad muziejai pasirûpintø savo rinkiniø, ekspozicijø prieinamumu:sutrikusio regëjimo lankytojus aprûpintø garsiniaisvaizduojamojo meno kûriniø komentarais, rengtø lieèiamàsiasekspozicijas, netgi organizuotø dailës studijas, kuriosegalëtø lavintis aklieji ir silpnaregiai. Be pasaulio muziejø patirties,ketvirtajame skyriuje dar daug dëmesio skiriama re-3

ginèiø dailininkø naudojamoms medþiagoms ir technikoms,kurios galëtø tikti neregiams ir silpnaregiams, jei jie panorëtøkurti patys, o ne vien tik susipaþinti su kitø menininkø darbais.Ðioje knygoje pateikta garsiø pasaulio muziejø patirtis turëtøpadëti Lietuvos muziejams tapti tikrai prieinamomis kultûrosástaigomis. Ið èia apraðytø praktiniø pavyzdþiø daugidëjø galëtø pasisemti technologijø mokytojai, kuriø klasëseintegruotai mokosi sutrikusio regëjimo vaikai, bei dailës mokykløir akademijø dëstytojai. O svarbiausia ðios knygos paskirtis- skatinti sutrikusio regëjimo þmones daþniau lankytismuziejuose, domëtis vizualiniu menu ir kurti patiems.Audronë Gendvilienë4

Meno kûriniøkomentavimasmuziejuose

Rièardas Donaldas Smitas(Richard Donald Smith)KOMENTARO TAIKYMASMUZIEJUOSEBendros pastabos. Komentaras - tai regimojo pasaulioatvaizdavimas þodþiais. Komentaras padeda neregiui lankytojuiorientuotis muziejuje, nukreipia meno kûrinio link, pateikiaistoriná ir kultûriná parodos kontekstà. 1981 m. daktarëMargarita Fanðtyl, bendrovës „The Metropolitan WashingtonEar Inc“ steigëja ir direktorë, kartu su savo vyru Kodþiuapibrëþë, kas sudaro komentaro esmæ.Kur galima pritaikyti komentarà? Muziejuose. Komentaras,derinamas su lieèiamosiomis ekskursijomis, kuriømetu eksponatus leidþiama èiupinëti, padeda neregiamslankytojams geriau susipaþinti su muziejaus eksponatais. Beto, jis leidþia neregiams susipaþinti su muziejaus kolekcija irtuomet, kai kûriniø neleidþiama èiupinëti. Jei lankytojø grupësudaryta ið aklø, silpnaregiø ir reginèiø þmoniø, tada iðsamuskomentaras gali labai praturtinti áprastà muziejaus specialistoarba gido vedamà ekskursijà. Jei ekskursijà ketinavesti klasës mokytoja, patartina, kad ji ið anksto apsilankytømuziejuje ar istoriniame objekte ir parengtø komentarà.Garso áraðuose. Yra muziejø, kurie turi parengæ specialøakliesiems ir silpnaregiams skirtà garso áraðà arba á standartináekskursijos garso áraðà átraukia iðsamø pasakojimàapie meno kûrinius. Sakoma, kad tokie áraðai patinka ir regintiemsmuziejø lankytojams.Pamokose. Prieð apsilankant muziejuje arba gráþus iðjo, mokiniams per pamokà galima duoti pasiklausyti komentaroir aptarti meno kûriná. Vaizdingà pasakojimà apie meno,architektûros bei dizaino objektus galima átraukti á istorijos,visuomenës mokslo, matematikos ir kitas pamokas.Keletui pojûèiø pritaikytose meno knygose. Knygos,skirtos akliems arba labai blogai matantiems þmonëms, susidedaið garso áraðo su komentaru, kokybiðkø meno kûriniøreprodukcijø ir jø reljefiniø atitikmenø.6

Kaip ðià priemonæ taikyti? Muziejuose komentarà galimapateikti prieð ekskursijà, jos metu arba po ekskursijos.Gidas apibûdina meno kûriná, aptaria tam tikrus jo aspektusir átraukia lankytojus á prasmingà diskusijà. Be to, galima parengtikomentaro garso áraðà - ðitaip muziejai sukaups visømeno kûriniø komentarø bibliotekà. Geriausia, jei abu ðie bûdai- gyvas gido pasakojimas ir garso áraðas - papildo vienaskità.Per pamokas komentarà ir meno kûrinio aptarimà galimapateikti prieð arba po apsilankymo muziejuje; apskritaikomentaras pravers bet kurioje pamokoje, skirtoje meno kûriniuiarba kultûros paminklui nagrinëti. Tikslus ir gerai paruoðtaskomentaras yra viena ið pagrindiniø informacijos perteikimopriemoniø. Jis prapleèia mokiniø supratimà apie supanèiàaplinkà, praturtina þodynà; komentaro dëka mokiniaitiksliau ir ávairiau perteikia savo pojûèius, uþduodami klausimus.Naudotis individualiai. Muziejø rengiamos ekskursijos, garsoáraðai ir keletui pojûèiø pritaikytos meno knygos yra prieinamosir pavieniams þmonëms. Be to, prisitaikant prie klausytojø,galima parinkti atitinkamà pasakojimo tempà ir turiniosudëtingumà.Nuo ko pradëti? Susipaþinkite su þemiau pateikiamomiskomentaro parengimo taisyklëmis.Skaitydami komentaro pavyzdþius, atkreipkite dëmesá,kaip skiriasi komentarø stilius, trukmë ir turinys priklausomainuo objekto, apie kurá pasakojama.Pabandykite komentarà parengti patys:*Jums pasakojant apie paveikslà, papraðykite kolegàpieðti pieðiná ir palyginkite já su paveikslo originalu.* Paraðykite meno kûrinio komentaro tekstà ir perskaitykitejá þmogui, nemaèiusiam to kûrinio; po to papraðykite,kad palygintø mintyse susidarytà kûrinio vaizdiná suoriginalu.Komentaro taikymas muziejuose. Neseniai man buvopasiûlyta apmàstyti, kokie santykiai nusistovëjæ tarpmuziejø ir sutrikusio regëjimo þmoniø. Regëjimo sutrikimaisvadinu visà spektrà sutrikimø nuo visiðko aklumo iki lengvøsutrikimø, kurie tik ðiek tiek trukdo þmogui patirti tai, kà pati-7

ia normaliai regintis asmuo. Kadangi esu visiðkai aklas, beto, labai mëgstu lankytis muziejuose, man labai gerai þinoma,kaip ten sunku orientuotis ir teisingai ávertinti tai, kasjuose eksponuojama. Mano asmeninë patirtis yra ávairiapusë,nes domiuosi ir menu, ir kultûra. Nuo tada, kai visiðkaiapakau, esu lankæsis ávairiuose Niujorko, Vaðingtono, Filadelfijosmuziejuose, keliø Europos ir Afrikos ðaliø bei Karibøsalø muziejuose. Nors nuo gimimo esu sutrikusio regëjimo,taèiau apakau vëliau, taigi dar truputá prisimenu, kà þmogusmuziejuje turëtø patirti.Kodël aklas arba silpnaregis asmuo eina á muziejø? Prieþasèiøgali bûti daug - bent jau tiek, kiek yra muziejø. Apskritaisutrikusio regëjimo þmonës eina á muziejø lygiai dël tøpaèiø prieþasèiø, kaip ir normaliai matantys jø bendrapilieèiai.Tiesiog jie nori atsidurti ðalia didþiø meno kûriniø, didþiømokslo pasiekimø, svarbiø istorinës vertës daiktø ir dokumentø,antropologiniø ir archeologiniø radiniø arba gauti skirtingaskultûras atspindinèios informacijos. Kokia bebûtø taprieþastis, sutrikusio regëjimo asmuo tikisi iðeiti ið muziejauspasisëmæs naujos patirties.Kadangi esu muzikantas, o taip pat Europos, Amerikos,Afrikos ir Amerikos negrø klasikinës muzikos tyrinëtojas, mannesvetimas domëjimasis ir kitomis meno sritimis bei kultûrosformomis. Su pagarbia baime esu stovëjæs didþiøjø Europosir Amerikos muziejø galerijose ir koridoriuose, taèiauAfrikos muziejai ir panaðios ástaigos man pasirodë ádomesni,nes ten buvo man labiau neáprastø eksponatø ir renginiø,kuriuos reikëjo perprasti. Pasinaudodamas man, visiðkai aklammuzikantui ir kultûros tyrinëtojui, priimtinu bûdu þiniomsir informacijai gauti, pabandysiu pateikti pasiûlymus apie tai,kaip muziejai turëtø traktuoti aklus ir silpnaregius lankytojus.Kai Afrikoje áþengiu á muziejø arba kultûros ástaigà, beveikvisada gaunu asmeniná palydovà - toká, kuris bûna atsiøstasmane lydëti saugumo sumetimais ir kuris nebûtinai gerai iðmanotas sritis, kuriomis að domiuosi. Gana daþnai palydovàatsiunèia valstybinë arba ðvietimo ástaiga, su kuria bendradarbiauju.Kai áþengiu á muziejø, ið pradþiø man pasiûlotuos paèius dalykus kaip bet kuriam reginèiam lankytojui armokslininkui. Bet vos tik muziejaus darbuotojai arba kiti pareigûnaisuþino, kad man reikia iðsamesnës informacijos, o8

taip pat tai, kad mane finansiðkai remia jø vyriausybë, reikalaipasisuka kita linkme: man stengiamasi suteikti kuo daugiauþiniø apie tai, ko að èia esu atëjæs. Atrodo, kad supratimas,kaip neregys gauna informacijà ir kaip reikia padëti neregiuipasiekti savo tikslà, muziejaus darbuotojams yra ágimtas(kartais tas þinojimas beveik prilygsta antgamtiniam).Vaizdingai komentuodami ir pajungæ mano lytos, klausos iruoslës pojûèius, jie sugeba man suteikti didesnes galimybessusipaþinti su eksponatais nei daugeliui reginèiø tyrinëtojø.Kuomet sakau, kad jie pajungia mano lytos pojûtá, nebûtinaituriu omeny, kad jie leidþia man èiupinëti eksponatus- kartais jie paima mano rankà ir su ja imituoja eksponatoformà. Taèiau turiu prisipaþinti, kad, prieðingai muziejø vidaustvarkai, man daþnai leisdavo paèiupinëti kai kuriuos eksponatus,kas neleidþiama kitiems lankytojams.Kadangi lytos pojûtis neregiams yra nepaprastai svarbus,nes jo dëka atsiranda daugiau galimybiø paimti informacijàið aplinkos, muziejø vadovai turëtø apsvarstyti, kokiu bûdu,panaudojant lytos pojûtá, galima geriau padëti akliems ir silpnaregiamslankytojams susipaþinti su eksponatais, kuriøjiems neleidþiama èiupinëti. Ið dalies ðià problemà galimaiðspræsti gaminant eksponatø kopijas. O jeigu norëèiau aklamarba silpnaregiui þmogui surengti tradiciniø muzikos instrumentøparodà, tikëèiausi, kad jis ateis jau kaþkà þinodamasapie tradicinius muzikos instrumentus. Paèiupinëjus tradiciniobûgno kopijos derinimo mechanizmà, sutrikusio regëjimolankytojui bus kur kas lengviau suprasti komentarusapie kitokius tradicinius bûgnus.Yra ir kitokiø bûdø, panaudojant lytos pojûtá, parengti þmogøbûsimai parodai muziejuje. Galimybë lytëti eksponatus,derinama su komentaru, gali bûti ypaè efektyvi perteikianttrijø matmenø formas ir tekstûrà. Að pastebëjau, kad geriausiàvaizdà susidarau tada, kuomet komentarai nëra perkrauti.Paprastai man reikia perprasti tam tikrus pagrindiniuselementus. Naudodamasis tais elementais kaip atsparostaðku, galiu pereiti prie sudëtingesnio paaiðkinimo. Siûlyèiausutrikusio regëjimo þmonëms, prieð einant á muziejø,ið anksto savarankiðkai ágyti tam tikrø bendrø þiniø, kad bûtøtikri, jog supras komentarus, kuriuos iðgirs patekæ á parodà.9

Muziejiniø eksponatø komentarai visuomet turëtø bûti ádomiaiparengti, taèiau komentarai, skirti akløjø ir silpnaregiøauditorijai, turëtø bûti ypaè vaizdingi. Sakydamas „vaizdingi“turiu omeny komentarà, kurio dëka neregys gali „patirti“meno kûriná. Rengiant toká komentarà, neturëtø bûti sureikðminamitechniniai ir moksliniai terminai. Norint, kad komentarasbûtø vaizdingas, jis turëtø bûti paprastas, iðraiðkingasir konkretus.Turiu neprastà formos pojûtá, todël neretai pasijuntu klaidinamas,jei muziejaus parengtas komentaras arba gido pasakojimasyra netikslus. Pavyzdþiui, komentaras gali teigti,kad objektas yra „trikampës formos“, kuomet ið tiesø jis yra„piramidës formos“; arba „kvadratinis“ - kai reikia sakyti „kuboformos“. Tik prieðtaraudamas arba iðreikðdamas sumiðimà,sugebu ið gido iðtraukti teisingà komentarà. Kartà gidui tekopaimti mano rankas ir „nupieðti“ tam tikrà formà. Todël siûlyèiaumuziejams parengti aiðkiø, vaizdingø þodþiø sàraðà,skirtà sutrikusio regëjimo lankytojams ir iðplatinti tà sàraðàatitinkamoms ástaigoms, kad ðios galëtø supaþindinti su juosavo klientus ir vartotojus.Kaip pedagogas þinau, kad á muziejus ateina daug moksleiviøpasiþiûrëti á konkreèius pavyzdþius dalykø, apie kuriuosjie mokësi per pamokas. Jei tokiø iðankstiniø þiniø mokiniaineturi, muziejø eksponatai jiems daro kur kas maþesná poveiká.Jei muziejus ketina atverti duris sutrikusio regëjimo auditorijai,jis turëtø paruoðti specialià informacijà apie ekspozicijas,áskaitant gerai parengtus komentarus, kad, jais remdamiesi,mokytojai arba socialiniai darbuotojai galëtø ið ankstoparengti savo mokinius bûsimam apsilankymui muziejuje.Dailës mokytojai ir muzikos mokytojai taip pat gali prisidëtiprie aklø ir silpnaregiø mokiniø supaþindinimo su muziejøfondais.Prisimenu vienà atsitikimà, kuris ávyko man lankantis centrinësAfrikos ðalyje Kamerûne. Kamerûno muzikø draugijospirmininkas labai norëjo, kad að iðgirsèiau vietinius muzikantus,atliekanèius taip vadinamà mangambu muzikà. Tai muzikosþanras, kada grojama ávairiø dydþiø klaviðiniais instrumentaiskartu su liaudiðkais perkusiniais instrumentais. Vienatokiø muzikantø grupë grodavo kartà per savaitæ kaime,kuriame gyveno minëtasis muzikø draugijos pirmininkas. Su-10

tartos dienos vakarà jis su trim draugais atëjo á vieðbutá manæspasiimti. Jie buvo truputá sunerimæ, nes tà dienà stipriaipalijo, o kaimas buvo slënyje. Kol galëjome, vaþiavome automobiliu.Toliau palydovai mane vedë pësèiomis per uolas,iðkilusias virð vandens, - tarsi tiltu.Nepaisant oro sàlygø, mangambu muzikantø grupë tàvakarà repetavo, o að, kaip paaiðkëjo vëliau, buvau ypatingasjø sveèias. Tai buvo nepaprastas vakaras, kurá ásiraðiau irkurio kulminacija buvo tai, kad jie padovanojo man vienà savoinstrumentà. Að jiems pagrojau fleita. Po repeticijos muzikødraugijos pirmininkas nusivedë mane á savo namus, kur likusiàvakaro dalá praleidome su jo muzikalia ðeima. Pasakojuðità atsitikimà norëdamas parodyti, jog afrikieèiai labai vertinotai, kad domiuosi jø muzika. Buvo beveik neátikëtina, kadvisiðkai aklas þmogus patektø á tà kaimà pasiklausyti muzikos.Taèiau mano palydovai áveikë kliûtis ir suteikë man progàiðgirsti tai, apie kà að netgi ðiandien nieko neþinau - ypaètodël, kad niekur daugiau tokios muzikos nesu girdëjæs. Taigi,jei abidvi pusës nuoðirdþiai stengsis ir bus iðradingi, tadaaklieji ir silpnaregiai ið muziejaus iðeis praturtëjæ þiniomis irpatenkinti.Apie autoriø: Rièardas Donaldas Smitas - juodaodismuzikantas, kilæs ið Filadelfijos, JAV, klasikinës muzikos atlikëjas.Baigë Templ universitetà, ágydamas muzikos pedagogikosmagistro laipsná. Meistriðkumo mokësi Prancûzijojepas Þanà Pjerà Rampalà bei Anglijoje pas Dþeimsà Galvëjø.Misteris Smitas daug koncertuodavo savo ðalyje ir uþsienyje,atlikdamas klasikinæ ir Afrikos bei Amerikos negrø muzikà.1994-1995 m. gavæs Viljamo Fulbraito stipendijà, metusdirbo moksliná muziko darbà ir dëstë dviejuose dideliuoseuniversitetuose Nigerijoje. Ðiuo metu dirba instrumentinësmuzikos dëstytoju Jungtiniø Tautø tarptautinëje mokykloje.11

Dþoel Snaider (Joel Snyder)KOMENTARAS - TAI VAIZDAS,KURIAMAS ÞODÞIAISProgø kà nors pakomentuoti gyvenime netrûksta. Komentaras- tai aklumo kompensacinë priemonë, kuriai pakenktigali tik vaizduotës ir komentavimo ágûdþiø stoka; kaip ir betkuriame kûrybiniame darbe, norint, kad atsiskleistø visas komentatoriauspotencialas, jis turi bûti gerai pasirengæs, turëtipatirties, domëtis klausytojø nuomone. Tiesà sakant, komentatoriaiyra aktoriai, dirbantys labui akløjø arba silpnaregiø,kuriems, deja, gauti tokias paslaugas gali bûti labai nelengva.Kaip galëtume padëti regintiems þmonëms geriau suprastiakløjø poþiûrá á vaizduojamàjá menà, teatro menà ir televizijà?Aiðku, kad akimis gaunamos informacijos kiekis yrastulbinanèiai didelis, o taip pat aiðku, kad didþiulis informacijoskiekis gali likti komentatoriaus - ir tuo paèiu komentaroklausytojø - nepastebëtas, jeigu komentatorius neiðmoksnaujai paþvelgti á pasaulá.Komentaro esmë. Komentaras yra toks pasakojimo bûdas,kurio pagalba akliesiems ir silpnaregiams perteikiamosnebylios teatro, televizijos scenos, apibûdinami muziejiniaieksponatai ir pan. Vizualiniai dalykai tampa garsiniais, t.y.vaizdai paverèiami þodþiais. Taèiau, kad komentaras bûtøgeras, ðá darbà atliekantys þmonës turi iðmokti visapusiðkainaudotis regos pojûèiu, plësti þodþiø atsargà ir treniruoti balsà.Jie tarsi ið naujo turi mokytis matyti, atidþiau þvelgti á regimàjápasaulá ir dalintis su klausytojais vaizdais, pamatytaisteatre, televizijoje ir parodose.Komentaro dëka neregiai suþino apie dalykus, kuriø jienemato. Komentaras perteikia tai, kà regintieji þmonës laikosavaime suprantamu dalyku, - vaizdus, apie kuriuos sutrikusioregëjimo þmonës galëdavo suþinoti tik ið reginèiø palydovøpaðnibþdomis tariamø pastabø. Imkim kad ir toká pavyzdá- aklieji gerai þino, kaip nemalonu sëdëti teatre ir stebëtis,kodël visi neþinia ko juokiasi, - o juokiamasi ið kokionors nebylaus judesio. Taip komentatorius neregiams neákyriaivienà po kitos pristato visas nebylias spektaklio scenas.12

Televizija ir kinas. Amerikos akløjø federacijos atliktaapklausa atskleidë, kad aklieji ar silpnaregiai prie televizoriauspraleidþia vidutiniðkai tris su puse valandos per dienà.Taèiau, pavyzdþiui, televizijos spektaklyje yra epizodø, kurveiksmà palydi muzikos intarpai, neriðlus dialogas ir keli garsoefektai, - todël nenuostabu, kad sutrikusio regëjimo þiûrovaineretai pameta siuþeto gijà.Bostone nuo 1985 metø veikia WGBH organizacija - ðalyjeþinomiausia televizijai ir kinui komentarus rengianti organizacija.Rajonuose, kur vietinës televizijos stotys turi technineskomentaro transliavimo galimybes, komentaras priimamasper televizoriuose esantá specialø stereo garso kanalà.Kita komentarus rengianti organizacija - Tulsos „Televizijossu komentaru tinklas“ (Tulsa’s Narrative Television Network).Ðios organizacijos steigëjas ir pirmininkas DþimasStouvalas (Jim Stoval) yra þinomas sportininkas ir verslininkas,kuris apako bûdamas trisdeðimties metø. Ðis tinklas,kuris jungia daugiau kaip tûkstantá kabeliniø televizijø ir aptarnaujadaugiau kaip 25 milijonus vartotojø ið visø JungtiniøValstijø, 1990 metais buvo apdovanotas Emi prizu uþ pirmojosavo veiklos sezono rezultatus. Vëliau komentaras atsiradokino teatruose per premjerinius filmø demonstravimus -tai buvo pasiekta bendromis WGBH, „General Cinemas“ ir„TheaterVision“ pastangomis vykdant programà, kurià finansiðkaiparëmë Losandþelo Tarptautinë pigmentinio retinitoorganizacija.Teatras. Teatruose komentaras rengiamas ne visiemsspektakliams - tai priklauso nuo teatro administracijos. Norintiejiklausytis komentaro asmenys gauna ausines ir nedideláimtuvà, maþdaug kiðeninës skaièiavimo maðinëlës dydþio.Daþnai prieð spektaklá klausytojai per ausines gali iðklausytispektaklio programëlës tekstà, skaitomà gyvai, arbajo áraðà. Spektakliui prasidëjus, specialiai apmokytas þmoguskomentuoja spektaklio eigà, sëdëdamas tam skirtojekabinoje, o komentaras transliuojamas FM radijo arba infraraudonosiomisbangomis. Savo glaustais, objektyviais komentaraisapie scenas, dekoracijas, kostiumus, kûno kalbà,sumaniai áterptà tarp dialogø arba dainø, komentatorius vedapublikà nuo spektaklio pradþios iki pabaigos.13

Vaizduojamojo meno parodos. Naudodamiesi komentarais,muziejai gali priartinti savo vaizduojamojo meno objektusprie akløjø lankytojø. Þodþiais apibûdindami statiðkusatvaizdus ir pasakodami apie eksponatus, muziejø lektoriaipastebi, kad jie ima vis ádomiau, iðraiðkingiau kalbëti, jø ekskursijospo muziejø tampa vis gyvesnës ir turiningesnës, otai labai patinka visiems lankytojams, ne tik neregiams.Vienur muziejø administracija pasirûpina, kad muziejuosebûtø ekskursijø su gidais, garso áraðø (kasetës, kompaktinësplokðtelës) arba komentarø, prieinamø per laisvosios paieðkossistemà, kur lankytojai gali narðyti savarankiðkai. Tokieið anksto parengti ekskursijø áraðai, specialiai pritaikytisilpnaregiams ir informuojantys apie eksponatø iðdëstymàbei ëjimo kryptá, leidþia lankytojams savarankiðkai susipaþintibent jau su muziejiniø fondø dalimi ir naujai patirti vaizduojamojomeno objektus. Kitur parodø kuratoriø pastangomisvaizdo filmams parengiami komentarai arba sukuriamispecialûs filmai.Trumpa komentaro istorija. Þinoma, komentaras yrasenas kaip Þemë:- Þiûrëk! Ið kairës atrisnoja mastodontas. Dingstam ið èia!O tai ir yra komentaras.Kiek vëliau, 1964 metais, aklas Ðvietimo departamentotarnautojas, vardu Èetas Eivri (Chet Averi), iðgirdo apie departamentoprogramà, pagal kurià prie filmø buvo pridedamisubtitrai, kad juos galëtø suprasti kurtieji. Jis iðkëlë mintá,kad akløjø patogumui prie filmø galëtø bûti pridedami komentarai.Vëliau jis paragino akløjø organizacijas raðyti paraiðkaspraðant finansinës paramos filmø komentarams rengti.1970 m. Gregoris Freizeris (Gregory Frazier) suformulavoprincipus, kuriais remiantis komentuojamas veiksmas. Jisnetgi ákûrë „AudioVision“ organizacijà, kuri sëkmingai dirboSanfranciske ir jo apylinkëse.1980 m. Vaðingtono teatro „Arena Stage“ direktorius VeinasVaitas sukvietë grupæ þmoniø, galinèiø pakonsultuoti teatroadministracijà prieinamumo klausimais. Toje grupëje buvominëtasis Èetas Eivri bei radijo teatro Vaðingtone ákûrëjaMargarita Fanðtyl (Margater Pfanstiehl). Susirinkimas davëpradþià komentaro rengimo programai, pavadintai „Vaðingtonoausis“ - pirmajai oficialiai tokiai programai.14

Komentaro rengimo subtilybës. Apþvalga. Rengdamaskomentarus ekskursijoms, vyksianèioms muziejuose, raðydamaskomentaro tekstus video arba kino filmams, mokydamasteisingai komentuoti muziejø lektorius ar teatro komentatorius,að visada pabrëþiu, kad kokybiðko komentaropagrindà sudaro keturi elementai:Pastabumas. Kaip taikliai pastebëjo Yogi Berra, „Galitlabai daug pamatyt tiesiog þiûrëdami“. Taigi komentaras yragyvenimo atkûrimas, regimojo pasaulio pavertimas kitam pojûèiuiprieinama forma. Kad tai padarytø labai gerai, komentatoriusturi visø pirma pastebëti visus vizualinius ávykio arbaatvaizdo aspektus. Fotografas Dþonas Ðëferis savo knygoje„Matome - nematome. Aktyvaus stebëjimo vadovas“ (Seen/Unseen: A Guide to Active Seeing by John Schaefer) sukûrëfrazæ „vizualinis raðtingumas“. Bûtent jo komentatoriai ir turëtøiðmokti. Dþ. Ðëferis raðo apie tai, kad reikia „ugdyti savopastabumà ir pasidaryti aktyviu stebëtoju“. Per komentaroseminarus, organizuojamus naujokams, galima dalyvius papraðytiporomis atlikti „veidrodþio“ pratimà - þiûrint á porininkà,atkartoti kiekvienà jo judesá ar veido iðraiðkà. Tada dalyviaituri pasisukti nugaromis ir, pakeitæ tris savo iðvaizdosdalykus, atsigræþti vienas á kità ir surasti, kas pasikeitë.Redagavimas. Tai, kà pamatë, komentatorius redaguoja,kitaip sakant, atrenka svarbiausius dalykus, padedanèiussuprasti ir ávertinti vaizdà. Labai daþnai komentatorius teturikeletà sekundþiø vaizdui perteikti. Gerai ásiþiûrëjæ á objektà,komentatoriai turi rinktis; kaip pasakë Dþ. Ðëferis, „Sumaniaiatsirinkti tinkamas vizualines detales yra toks ágûdis, kurispakylëja þmogø“. Nemaþai átakos tokiai atrankai daro supratimas,kaip aklieji ir silpnaregiai priima vizualinæ informacijà.Pavyzdþiui, komentatoriai pradës kalbëti nuo bendrø dalykøir eis prie detaliø, paminës spalvà, papasakos apie iðsidëstymàerdvëje ir t.t.Kalba. Po to komentatorius turi viskà paversti þodþiais -kalbëti tiksliai, gyvai, vaizdingai, parinkdamas tinkamus þodþius,posakius, metaforas. Komentatorius turi uþduoti sautoká klausimà: „Kaip bûtø galima ðiuos vaizdus perteikti naudojantkuo maþiau þodþiø, per kuo trumpesná laikà, kaip galimaobjektyviau, ir pasiekti tokio gyvumo bei aiðkumo, kurispadëtø, o ne trukdytø? Pavyzdþiui, kiek skirtingø þodþiø ga-15

lima rasti, norint apibûdinti þmogø, einantá ðaligatviu? Kodëlsakyti „eina“, kai galima veiksmà nusakyti kur kas gyviau,sakant „þingsniuoja“, „trepsi“, „gûrina“ arba „slenka“? Ar geriausakyti, kad paminklas Vaðingtonui yra 555 pëdø aukðèio,ar kad jo aukðtis lygus 50 drambliø, uþkeltø viens antkito?“Kalbant apie objektyvumà, komentatorius daþnai vadinamas„kalbanèiu fotoaparato objektyvu“, kuris be jokiø jausmøatpasakoja paveikslo, filmo arba spektaklio vizualiniusaspektus. Vertinimas yra subjektyvi interpretacija, kuri yra irnereikalinga, ir nepageidautina. „Sakyti tik tai, kà matai“ yrakomentatoriaus mantra; komentatoriai pamaþu supranta,kad reikia leisti klausytojams patiems susikurti savo interpretacijas,remiantis kaip galima objektyvesniu komentaru. Pavyzdþiui,nereikia sakyti „Jis ásiutæs“, „Ji nuliûdusi“ - geriausakyti „Jis sugniauþë kumðèius“ arba „Ji verkia“.Taikydami komentaro metodà, palengva tampame þodþiomeistrais, sugebanèiais be jokiø subjektyviø interpretacijøáaudrinti klausytojø vaizduotæ. Dþonatanas Sviftas yra pasakæs:„Regëjimas yra sugebëjimas pamatyti nematomusdalykus“. (Komentatorius ið tikrøjø nemato tø drambliø, betjø paminëjimas padeda klausytojui „pamatyti“ Vaðingtonopaminklo aukðtá). Todël, mokantis komentuoti, visada reikiaiðlaikyti pusiausvyrà tarp dviejø dalykø: komentatorius turi sakytitik tai, kà mato, taèiau taip pat turi „pamatyti nematomusdalykus“, kad padëtø klausytojams pamatyti, kas tenyra.Ir, be abejo, reikia siekti paprastumo, nors tai ne visuometlengva. XVII amþiaus matematikas ir filosofas B. Paskalistà labai gerai þinojo. Paraðæs laiðkà draugui, jis priraðëpastabà: „Ðis laiðkas iðëjo toks ilgas tik todël, kad neturëjaulaiko jam sutrumpinti“.Vokaliniai ágûdþiai. Ðalia to, kad komentatoriai iðmokstateisingai parinkti þodþius, jie kartais dirba „gyvai“ (pavyzdþiui,per spektaklá), o tai treniruoja jø balso stygas. Galimaiðsiugdyti tokias vokalines technikas, kurios vizualinius dalykustiksliausiai perteikia garsiniu pavidalu. Savo balsu messuteikiame þodþiams prasmæ. Galite tai iðbandyti patys: garsiaiiðtarkite sakiná „Mokytojas pasakë direktorius yra kvai-16

lys“. Dabar dar kartà tai pasakykite turëdami omeny prieðingàdalykà, balsu áterpdami skyrybos þenklus.Ir dar vienas dalykas pabaigai: siekimas menà priartintiprie neágaliøjø neretai atveda prie estetiniø inovacijø. Komentarasdidina meno prieinamumà neregiams, bet gal jis galibûti naudingas visiems teatro ir koncertø lankytojams? Regintiskino teatro þiûrovas, þiûrëdamas tà patá filmà antràkartà, nustebs pamatæs vaizdus, kuriø neásiminë pirma. Lygiaitaip pat regintiesiems komentaras gali padëti geriau suprastitai, á kà jie þiûri, nes vaizdiniø vertimo á þodþius metukomentatorius gali suteikti kitokià dimensijà spektakliams,kinui ir viedeofilmams, muziejams ir apskritai parodoms, -dimensijà, kuri gali bûti vertinga ir patikti visiems þmonëms.Dar vienà potencialià galimybæ, susijusià su komentaru,atskleidþia garsinës knygos. Garsines knygas skaito milijonaireginèiø JAV gyventojø, todël turbût tëra laiko klausimas,kada atsiras komentarais praturtintø filmø ir spektakliø, kadvisi klausytojai galëtø betarpiðkai patirti juose rodomà veiksmà.Apie autoræ: aktorë Dþoel Snaider yra viena ið geriausiøJAV komentatoriø - ji dirba ðioje srityje nuo 1981 metø.Daugiau kaip 18 metø ji dirba Nacionaliniame meno fondeprogramø vedëja, yra ilgametë Aktoriø lygybës sàjungos, Televizijosaktoriø gildijos, Amerikos televizijos ir radijo aktoriøfederacijos narë. Ðeðiose ðalyse ir daugiau kaip dvylikoje valstijøyra mokiusi aktorius komentatoriaus darbo bei padëjusiorganizuoti garsinio komentaro programas, taip pat yra Garsiniokomentaro asociacijos vykdomojo komiteto ákûrëja irpirmininkë.17

Elþbieta Zalchauer Aksel, Virginija Huper,Teresë Kardoulias, Sara Stefenson Kais,Franèeska Rozenberg(Elisabeth Salzhauer Axel, Virginia Hooper,Teresa Kardoulias, Sarah Stephenson Keyes,Francesca Rosenberg)KOMENTAVIMOTAISYKLËSTaisykles parengë „Meninio akløjø ðvietimo“organizacija (AEB)Komentavimas yra regimojo pasaulio atvaizdavimas tinkamaiparinktais þodþiais. Toks pasakojimas padeda akliesiemsir silpnaregiams mintyse susidaryti vaizdà apie tai, kojie nemato. Sakytiniai komentarai jau kurá laikà pridedamiprie filmø, televizijos programø, o neseniai pradëti taikyti irmuziejuose, norint su juose esanèia vizualine informacija supaþindintineregius lankytojus. Muziejuose komentarus galimapateikti prieð, per arba po áprastinës ekskursijos. Komentuotimeno kûrinius gali ekskursijos vadovas - atsakyti áklausimus, átraukti lankytojus á diskusijas. Kitas bûdas - parengtiaudiogidus, kuriø muziejus gali turëti ne vienà ir taipsukaupti visø meno kûriniø audiogidø kolekcijà. Geriausia bûtønaudoti abu metodus, nes jie papildo vienas kità.Þemiau iðdëstytos taisyklës - tai pagrindinë metodologija,kuria remdamiesi muziejø lektoriai ir dailës mokytojai galësparengti gerus sakytinius komentarus apie tapybà, skulptûràir architektûrà bei kitokios formos meno kûrinius. Toliaurasite iðtraukø ið leidinio „Art History Through Touch andSound: A multisensory Guide for the Blind and Visually Impaired“,kurá parengë „Meninio akløjø ðvietimo“ (AEB) organizacija.Iðtraukos parinktos taip, kad mokytojui bûtø aiðkiau,kaip parengti vaizduojamojo meno kûrinio sakytiná komentarà.1. Bendroji informacija. Komentaras prasideda nuobendros informacijos, kokià randame prie visø muziejiniø objektøpridedamose kortelëse: tai menininko pavardë, tautybë,kûrinio pavadinimas, data, medþiagos, matmenys, kûri-18

nio saugojimo vieta. Be to, etiketëje nurodoma, kokiam istoriniamlaikotarpiui priklauso kûrinys. Ði informacija akliesiemsir silpnaregiams yra ta pati kaip ir regintiesiems. Ið þemiaupateikto pavyzdþio matyti, kaip suprantamu bûdu komentaruosepateikti minëtà informacijà:„Ði skulptûra sukurta senovës Egipte, autorius neþinomas.Skulptûra buvo pavadinta „Karvedþio Horemhabo raðtininkostatula“ (Scribe Statue of General Horemhab). Ji sukurta maþdaug1333-1323 m. pr.m.e., 18-sios Egipto dinastijos laikotarpiu.Granitas. Aukðtis - 117 cm. Skulptûra saugoma NiujorkoSostinës meno muziejuje. (AEB ir Marða Hil, „SenovësEgipto menas“).“Jeigu manote, kad reikia nurodyti kûrinio matmenis, atkreipkiteá tai klausytojo dëmesá ir pateikite pavyzdá palyginimui.Santykiná dydá yra ypaè naudinga þinoti, nes tada klausytojaigali kûriná palyginti su gerai þinomu objektu. Pavyzdþiui,Dþeksono Poloko paveikslà „Vienas“ (One), kurio matmenys- 8 pëdos 10 coliø ið 17 pëdø 5 coliø, galima palygintisu ðeðiais vienguliais èiuþiniais, padëtais vienas ðalia kito.2. Kûrinio apþvalga - turinys, forma ir spalvos. Pobendros informacijos, pateiktos kortelëje, seka kûrinio apþvalga,kur reikia pristatyti jo turiná ir kompozicijà. Apskritai,geras sakytinis komentaras turi paeiliui atskleisti vizualinæinformacijà, kad neregys galëtø trupinëlis po trupinëlio susidarytibendrà vaizdà apie sudëtingà meno kûriná. Pirmiausiaiðsamiai nupasakokite turiná - tai, kas meno kûrinyje vaizduojama.Pavyzdys: „Ðiame paveiksle pavaizduota aplamdytaskardinë nuo kavos, kurioje sudëta maþdaug aðtuoniolikateptukø“. Po to papasakokite apie paveiklso kompozicijàir pasakykite, koká bendrà áspûdá jis sukelia. Paminëkitespalvas ir atspalvius, nuotaikà - nemaþai neregiø dar prisimenaspalvas. Þemiau pateikiamoje pastraipoje - iðtraukaið komentaro apie Mazaèo (Masaccio) freskà „Iðvarymas iðrojaus“ (apie 1425 m.), kurioje pateikiama kûrinio apþvalga:„Matome du nuogus þmones - vyrà ir moterá - aiðkiai apimtussielvarto, einanèius ið paveikslo centro á deðinæ perniûrià rusvà lygumà, kurioje nëra jokios augmenijos. Virð jømatome angelà, dëvintá ryðkiai raudonais apdarais, neðinàkardu, kuris ragina juos greièiau eiti. Kaip sako pavadinimas,ði pora eina ið Rojaus. Pro vos matomus vartus, pavaizduo-19

tus kairëje, matome besiverþianèius ðviesos spindulius, kuriereiðkia, kad uþ jø yra Dievas. Tie ðviesos spinduliai primenatiesias linijas, suriðtas viename gale, lyg ðluotoje. Ðie vyrasir moteris yra varomi ið Rojaus. Ðiltos persikø spalvoskûnai aiðkiai iðsiskiria mëlyno dangaus fone. (Áklija, 1 pav.)(AEB ir Frederika Foster Ðapiro,„Penkioliktojo amþiaus Italijos menas“).3. Iðdëstymas erdvëje. Reikia tiksliai ir konkreèiai pasakyti,kaip meno kûrinyje iðdëstyti daiktai arba figûros. Neblogasbûdas yra palyginti su laikrodþio ciferblatu. Daugumaiakløjø ðis krypties nurodymo bûdas yra gerai þinomas.Pavyzdþiui, pasakodami apie veidà, pasakykite, kad burnayra ties ðeðta valanda. Be to, komentuodami paveiksle pavaizduotàfigûrà, nepamirðkite, kad paveikslas prilygsta veidrodiniamatspindþiui. Deðinë ir kairë gali bûti labai painiossàvokos, jeigu nebus paaiðkinta. Jums reikia pasakoti apiefigûrà, turint omeny jos kairæ ir deðinæ puses, ir visada apietai pasakyti lankytojams. Taip pat paminëkite, kur paveiksloatþvilgiu yra þiûrovø kairë ir deðinë pusës, pavyzdþiui: „Deðinëjerankoje, kuri yra kairëje jûsø pusëje, moteris laiko nedidelætauræ“.4. Kûrinio atlikimo technika ir medþiagos. Kartais menokûrinio turinys tampriai siejasi su jo atlikimo technika arbapanaudotomis medþiagomis. Iðsamus ðiø dalykø paaiðkinimaspadeda aklam þiûrovui suprasti, kaip per medþiagassukuriama kûrinio prasmë, stilius arba abu ðie dalykai kartu.Kadangi atlikimo technika yra neatsiejama nuo panaudotømedþiagø, kalbant apie viena, daþniausiai reikia paminëti irkita. Tokios rûðies informacija bûna labai sausa, todël galiteakluosius þiûrovus paklausti, ar jiems tai ádomu. Pirmoje þemiaupateikto pavyzdþio pastraipoje pasakojama, kokià átakàaliejinës tapybos technika turëjo Flamandø Renesansomenui. Antroje pastraipoje - diskusija apie karaliø Chafrà irHorus (2 500 m.pr.m.e.), kur atskleidþiama informacija apieakmená.„Penkiolikto amþiaus dailininkai, pavyzdþiui, RobertasKempinas ir Janas van Eikas, pastebëjo aliejinës tapybos privalumus.Aliejiniai daþai gaunami aliejuje iðmaiðius spalvøpigmentus, o aliejus lëtai dþiûsta. Dël to teptuku labai leng-20

va tepti daþus ant medinës lentos ar drobës. Taip pat lengvair maiðyti spalvas. O subtiliai sumaiðydamas spalvas, dailininkasgali sukurti ávairesnes formas ir subtiliau perteikti ðviesàir ðeðëlius. Ðviesos ir ðeðëlio iliuzijos dëka formos atrodo labiauapèiuopiamos. Ðios technikos dëka penkiolikto amþiausdailininkai sugebëjo natûraliau perteikti skruostø ir rankø apvalumusnei jø pirmtakai“.(AEB ir Toby Falk.„Renesansas uþ Italijos ribø“).„Ðioje skulptûroje faraonas pavaizduotas sëdintis soste.Statula padaryta ið ypatingai kieto akmens, vadinamamogneisu. Egiptieèiai ðá akmená iðgaudavo akmens skaldyklose,árengtose negyvenamuose slëniuose, kur jie taip pat rasdavodaug kitokiø neáprastai graþiø akmenø. Lieèiant ðá akmená,jis yra nepaprastai lygus ir vësus. Jis yra juosvai pilkassu baltais dryþeliais. Taigi skulptûros pavirðius visai nepanaðusá þmogaus kûnà. Iðraiþytas pavirðius buvo nugludintastaip, kad ðvelniai atspindëtø ðviesà. Dël ðvelnaus ðvytëjimoir neáprastos spalvos ði skulptûra sudaro saikingai, bet pastebimaiðvytinèio meno kûrinio áspûdá.(AEB ir Marða Hill,„Senovës Egipto menas“).5. Kûrinio stilius. Kai kalbame apie meno kûrinio stiliø,turime omeny tas jo savybes, kuriø dëka atskiriame, kuriamdailininkui, mokyklai, judëjimui, laikotarpiui, geografiniamregionui jis priskiriamas. Stiliø sudaro daugelis savybiø, tarp jø -potëpis, tonas ir spalvos, motyvø pasirinkimas, temos traktavimas.Pristaèius pagrindinæ informacijà apie temà, kompozicijàir medþiagas, komentarà galima tæsti, pasakant, kaipatskiri elementai prisideda prie visumos. Ekskursijoje, kuriosmetu pristatomi keli meno kûriniai, neblogas metodas yrapalyginti kûrinius tarpusavyje, nes tokiu bûdu klausytojamslengviau pastebëti stilistines kûriniø savybes. Toliau einanèiameskirsnyje lyginamas romënø skulptûros „Augustas iðPrimaportos“ (20 m. pr.m.e.) stilius su ankstyvesne graikøskulptûra - Polikleto „Berniukas, laikantis ietá“ (450-440 m.pr.m.e.).21

„Augusto galva - pavyzdys idealizavimo tendencijos, perimtosið graikø skulptûros tradicijø, bet jau su tikroviðkais Cezariobruoþais. Ið Augusto plaukø suðukavimo galima atsekti,kad skulptûrai turëjo átakos Polikleto „Berniukas, laikantisietá“, nes Augusto plaukai, kaip ir „Laikanèiojo ietá“, yra trumpiir garbanoti. Abiejø skulptûrø garbanos ne papurusios, betgreièiau prigludusios. Jos glotniai apgaubia galvà tarsi aptemptakepuraitë. Augusto plaukai skiriasi nuo „Berniuko, laikanèioietá“ tuo, kad yra truputá ilgesni ir suðukuoti taip, jogkristø ir ant kaktos, ir ant pakauðio. Augusto plaukai sudarobendrà tvarkingos ir tuo paèiu dinamiðkos ðukuosenos áspûdá.Panaðu, kad plaukø tvarkingumas rodo, jog ðioje skulptûroje„Augustas ið Primaportos“ buvo tyèia idealizuotas, kaip,beje, ir kituose portretuose, kuriuose jis suðukuotas lygiai taippat.“(AEB ir Fransas Van Keurenas,„Etruskø ir romënø menas“).6. Atidþiai parinkite þodþius. Rengiant bet koká komentarà,svarbu aiðkiai ir tiksliai parinkti þodþius. Komentuojantvaizduojamojo meno kûrinius akløjø auditorijai, reikia rûpestingaivengti dviprasmiðkø ir perkeltinës prasmës þodþiø. Aklasklausytojas gali tiesiogiai suprasti tai, kà girdi. Pavyzdþiui,nuo gimimo aklam þmogui sakinys „ðviesa krinta ant objekto“neturi jokios prasmës. Apskritai nereikia manyti, kad klausytojaiiðmano vienà ar kità meninës kûrybos aspektà. Lygiaitaip pat auditorijai reikia pristatyti dailës terminus, tokius kaipperspektyva, þiûros taðkas, paveikslo plokðtuma, pirmasisplanas, antrasis planas. Paprastai apibrëþimà arba sàvokàgeriausia pristatyti tada, kai diskusija pakrypsta á vienà arkità meno kûrinio vertinimo aspektà. Þemiau pateikiamojediskusijoje apie Perudþino (Perugino) freskà „Kristus áteikiakaralystës raktus Ðv. Petrui“ (1481-1483) pristatoma vienotaðko perspektyvos sàvoka.„Freskoje pavaizduotas Kristus ir Petras. Jie yra pirmojoplano centre su mokiniais ir paprastais þmonëmis, sugrupuotaiseilëmis ið abiejø pusiø. Ðiame nuostabiame kûrinyjePerudþino meistriðkai vadovauja þiûrovui, nukreipdamas joakis á paveikslo centrà, kur vyksta raktø áteikimas. Perudþinoðá tikslà pasiekia, sumaniai pasinaudojæs vieno taðko perspek-22

tyvos taisykle. Prisiminkime vieno taðko perspektyvos apibrëþimà,kuris sako, kad tai yra trijø matmenø pasaulio perteikimasant dviejø matmenø pavirðiaus. Naudojant ðá metodàatstumui perteikti, visos lygiagreèios linijos susilieja vienametaðke, kuris yra horizonte, ir kuris vadinamas lygiagreèiøsusiliejimo taðku. Perudþino siekë dviejø tikslø - sukurti áspûdá,kad erdvëje iðdëstyti objektai tolsta nuo þiûrovo, ir nukreiptiþiûrovo dëmesá á vienà taðkà. Apskritai kompozicijos,kuriose vaizduojamos didelës þmoniø grupës, pilnos rëmëjøir draugø, yra arba painios, arba nuobodþios. Taèiau Perudþinoðià problemà iðsprendë, sutalpindamas visà veiksmàdidþiulëje aikðtëje. Jëzus duoda didelá auksiná raktà klûpanèiamPetrui. Tarp ðiø dviejø figûrø, kompozicijos centre, antgrandinës kabo sidabrinis raktas. Akmeninio grindinio linijosveda þiûrovo akis á tolumà, susiliedamos prie centre stovinèiosðventyklos durø. Ir prieðais tas duris stovi Kristus, duodantisraktà Ðv. Petrui. Paveikslas taip meistriðkai sukomponuotas,kad mûsø akys seka judesá keliomis kryptimis. Josseka paveiksle pavaizduotà veiksmà horizontalioje plokðtumoje,vertikalioje plokðtumoje, o taip pat nukrypsta ir ástriþaiá freskos gilumà. Mums tyrinëjant paeiliui visas freskos dalis,Perudþino vis gràþina mûsø akis prie pagrindinio veiksmo,pavaizduoto centre.“ (Áklija, 2 pav.)(Frederika Foster Ðapiro,„Italijos menas penkioliktame amþiuje“).7. Pateikite vaizdingø detaliø. Perteikus pagrindinæ kûrinioidëjà, toliau reikia pereiti prie vaizdingesnio ir detalesniokomentavimo. Papasakokite apie svarbesnes detales irimkite aiðkinti atskiras meno kûrinio dalis. Þinokite, kad klausytojaisusidarys nuomonæ, remdamiesi jûsø pasakojimo tikslumu.Stenkitës kalbëti objektyviai, venkite iðsireiðkimø, kuriegalëtø bûti painûs aklajam þmogui. Pateikite pakankamaiinformacijos, kad klausytojai galëtø mintyse susidarytikûrinio vaizdà, savo nuomonæ ir padaryti iðvadas apie já. Toliaurasite iðtraukà, kurioje komentuojamas Þano Onorë Fragonaro(Jean-Honoré Fragonard) paveikslas „Sûpuoklës“(1766 m.). Atkreipkite dëmesá, kaip vaizdingo pasakojimo dëkapaveikslas atgyja.23

„Paveiksle vaizduojamas veðlus, tankiai suaugæs sodas.Susipynusias senø vaismedþiø ðakas dengia lapø debesys,pro kuriuos net sunku áþiûrëti nutapytus þmones. Drobëje dominuojaþalia ir mëlyna spalvos, apðviestos auksine saulësðviesa. Mergaitë apsirengusi rausvo ðilko suknele. Ji sëdi labaigraþiose medinëse paauksuotose sûpuoklëse, kuriø këdutëapmuðta raudonu velvetu. Nuo savo maþos kojytës jinuspyrë miniatiûrinæ rausvà ðlepetæ, kuri pavaizduota skrendantiore. Ðis judesys atskleidþia putnias kojas, apmautasbaltomis kojinëmis, apjuostomis rausvais keliaraiðèiais. Daugiaujos kûno groþio galbût mato tik jaunuolis, gulintis krûmuosesu dþiugia veido iðraiðka. Gali bûti, jog ðlepetæ á krûmusji nuspyrë atsipraðydama, kad prie jo neprisëdo. Vienintelësðio ávykio liudininkës yra statulos. Uþ jaunuolio nugaros,ant pjedestalo, klûpo cherubinas. Jis spaudþia pirðtà prielûpø, ragindamas kitus du maþesnius akmeninius angelëliusneprasitarti, kad èia yra jaunuolis. Maþieji angelëliai tupikrûmuose, matomuose pro sûpuokliø apaèià.“ (Áklija, 3 pav.)(AEB ir Leslis Ðtrëtvaizeris,„Aðtuoniolikto amþiaus menas“).8. Pasakykite, kur eksponuojamas kûrinys. Apskritaikûrinio eksponavimo muziejuje vieta yra svarbi tuo, kadatskleidþia jo reikðmæ ir santyká su kitais kolekcijos kûriniais.Pasakykite neregiui þiûrovui, kurioje vietoje iðstatytas kûrinysviso muziejaus kontekste. Pasakodami pridurkite, kaipatrodo galerija ar skulptûrø sodas, kuriame yra kûrinys, paminëkiteaplink iðdëstytus kûrinius. Papasakokite, kaip kûrinyssiejamas su kitais eksponatais, apibûdinkite aplinkà. Pavyzdþiui,kûrinys gali bûti tiesiai prieð þiûrovà, o gali bûti ðonenuo jo. Þemiau pateikiamoje iðtraukoje apibûdinama, kuriojeNiujorko Ðiuolaikinio meno muziejaus vietoje stovi OgiustoRodeno (Auguste Rodin) skulptûra „Ðv. Jonas Krikðtytojas“(1878-1880).Ðv.Jonas ákurdintas treèiame muziejaus aukðte. Kai nukelsitekojà nuo eskalatoriaus, skulptûra bus maþdaug dvideðimtpëdø á kairæ nuo jûsø. Ðv.Jonas stovi vienas, jis yraskulptûros ir tapybos galerijø deðinëje. Jo deðinë ranka (kai-24

ëje nuo mûsø) rodo á dangø. Kadangi skulptûros vieta muziejujeparinkta neatsitiktinai, Ðv.Jonas taip pat kvieèia lankytojusá galerijas pasiþiûrëti nuolatinës kolekcijos.“(Franèeska Rozenberg,„Niujorko ðiuolaikinio meno muziejus“).9. Paminëkite kitus pojûèius, analogiðkus regëjimopojûèiui. Pabandykite vizualinius áspûdþius perteikti kitøpojûèiø pagalba. Nors aklieji lankytojai nemato, bet kiti jøpojûèiai, pavyzdþiui, lytos ir klausos, padeda susidaryti ganëtinaitikslø áspûdá apie vizualinio meno kûriná. Pavyzdþiui,kalbëdami apie skulptûros pavirðiø, susiekite tai su lytos pojûèiu.Grubaus Ogiusto Rodeno skulptûros „Balzakas“ (1892-1897) pavirðiaus palyginimas su lygiu kaip stiklas KonstantinoBrankusio (Constantin Brancusi) „Paukðèio erdvëje“ pavirðiumi(1927) akliesiems gali bûti labai naudingas. Arba palyginkitejaponiðkà arbatinukà, naudojamà arbatos gërimoceremonijoms, turintá netaisyklingà formà ir neiðdailintà pavirðiø,su aðtuoniolikto amþiaus kiniðka balto porceliano statulële.Abiejø minëtø keraminiø dirbiniø pavirðiaus iðbaigtumasyra sudëtinë jø, kaip meno kûriniø, vertës, kaip ir jø reikðmës,dalis. Komentuojant meno kûriná, yra daug galimybiøkitiems pojûèiams pajungti, o kalbant apie medþiagas, tøgalimybiø yra ypaè daug. Kitoje pastraipoje klausytojai raginamipasitelkti klausos pojûtá, kad patirtø Anibalës Karaèio(Annibale Carracci) lubø puoðybos (1597-1601) Romos Farneziørûmuose (Pallazo Farnese) groþá.„Ásivaizduokite, kad stovite labai dideliame kambaryje, opalubëje pritvirtinti aukðtos kokybës garsiakalbiai. Per garsiakalbiustransliuojami garsai, kokius galima iðgirsti sode.Ásivaizduokite, kad girdite lapø ðnaresá, paukðèiø balsus, vandensoðimà fontanuose. Be ðitø gamtos garsø, girdite kalbosnuotrupas ir linksmai þaidþianèiø vaikø juokà. Ásivaizduokite,kad ðitie garsai sklinda ið skirtingø pusiø. Dar ásivaizduokite,kad ðitie garsai per garsiakalbius perduodami taipaiðkiai, jog manote - sodas yra tiesiai virð jûsø. Bet taip patþinote, kad esate kambaryje. Jauèiate kambario vësà. Ir tarpketuriø sienø nepuèia joks vëjelis. Taèiau vis dëlto esate nu-25

stebæ. Ðis gamtos garsø ásiverþimas panaðus á tai, kà jauèiaþmonës, pamatæ ðias septynioliktame amþiuje iðtapytas lubas.Jose meniðkai susilieja tikrovë ir iliuzija.“(AEB, Paula Gerson ir Virginija Huper,„Barokinis menas septynioliktame amþiuje“.).10. Paaiðkinkite abstrakèias sàvokas, naudodamiesianalogijomis. Tam tikros rûðies regëjimui prieinamus fenomenus,pavyzdþiui, ðeðëlius arba debesis, gali bûti sunkuapibûdinti. Nuo gimimo akliems arba anksti vaikystëje apakusiemsasmenims, kurie neturi vizualios atminties, gali bûtineámanoma perteikti kai kuriø reginèio þmogaus matomøvaizdø. Bet èia vël galima parinkti aiðkias analogijas. Parinkitepavyzdþiø ið kasdieninio gyvenimo, suprantamø kiekvienamþmogui. Komentuodami Pablo Pikaso kubistiná paveikslà„Mergaitë su mandolina“ (Fanny Tellier, 1910), galëtumëtepalyginti nutapytà þmogaus figûrà su suduþusiu vyno buteliu,kurio ðukës iðsisklaidë katra kur. Tolimesnëje pastraipojerasite dvi puikias analogijas, kuriomis buvo pasinaudota ðviesosir ðeðëlio sàvokai paaiðkinti.„Kaip dailininkai naudoja ðviesà ir ðeðëlá tapydami paveikslus,galima paaiðkinti pateikus toká pavyzdá. Saulëtà dienàsëdime prie lango. Tos veido ir kûno dalys, kurios jauèia ðilumà,yra apðviestos. Dalys, kuriø saulë neðildo, yra ðeðëlyje.Kad suprastumëte krintanèio ðeðëlio sàvokà, ásivaizduokite,kad stovite tokiame duðe, kuriame vanduo trykðta horizontaliaiganëtinai siaura srovele. Stovint prieð tà srovelæ, kûnopriekis suðlampa, o nugara lieka sausa. Jei vietoj vandensbûtø ðviesos ðaltinis, kûno priekis bûtø apðviestas, o nugaraliktø ðeðëlyje. Ir dar, kadangi kûno priekis uþstotø vandená,uþ nugaros ant grindø liktø sausas plotelis. Jei vietoj vandensbûtø ðviesos ðaltinis, kûnas uþstotø ðviesà, ir ji nepatektøant grindø uþ jûsø nugaros. Tamsi vieta uþ jûsø vadinamakrentanèiu ðeðëliu.“(AEB ir Paula Gerson,„Statybiniai meno blokai“.).26

11. Pasitelkite vaidybà. Kartais atsitinka taip, kad nepaisant,kaip tiksliai beapibûdintumëte figûros, nutapytos paveikslearba pavaizduotos skulptûroje, pozà, lankytojai vistiek nesupranta, kà norite jiems papasakoti. Tokiais atvejaisgalite pasiûlyti lankytojams patiems atkartoti meno kûriniopersonaþo pozà. Kadangi ðie þmonës gerai jauèia savo kûnà,ðitokiu bûdu jiems geriau pavyksta ásisàmoninti sudëtingesnesmeno kûrinyje pavaizduotas pozas. Be to, padaræskokià nors pozà, neregys lankytojas gali betarpiðkai pajustisvarbias kûrinio formos savybes, pavyzdþiui, simetrijà ir asimetrijà,atviras ir uþdaras formas, judesá ir ramybës bûsenà,lygias, plaukianèias ir kampuotas linijas, o taip pat, ar personaþasatsisukæs á þiûrovà, ar ne. Toliau komentuojama DþovanioLorenco Bernini (Gianlorenzo Bernini) skulptûra „Dovydas“(1623). Kaip prisimenate, Dovydas uþfiksuotas tuo momentu,kai jis, átempæs raumenis, tuoj tuoj paleis akmená iruþmuð milþinà Galijotà.„Pabandykime atsistoti taip, kaip stovi Dovydas. Tada pasidarysaiðku, koká judesá Dovydas ketina daryti. Atsistokiteðtai taip. Kojos turi bûti praskëstos, maþdaug 60 cm vienanuo kitos. Deðinë koja - priekyje. Kairë koja - 60 cm uþ jos.Truputá pasilenkite, kad svorio centras bûtø ðiek tiek priekyje.O dabar pasisukite liemeniu maþdaug 45 laipsnius á deðinæ.Kûno svoris turi tekti abiems kojoms. Nuleiskite rankasprieð save. Ásivaizduokite, kad rankose laikote apie 30 cmilgio guminæ juostelæ. Ði juostelë - tai Dovydo laidynë. Dabardeðine koja tvirtai atsiremkite á grindis, o kairës kojos kulnàðiek tiek pakelkite. Truputá pasilenkite á prieká ir liemeniu pasisukiteá deðinæ. Pasisukite taip, kad kairysis petys bûtø vienojevertikalëje su deðiniuoju keliu. Þiûrëkite per kairájá petá.Dabar stovite taip, kaip Dovydas. Tai akimirka, kai ið laidynësá Galijotà Dovydas paleis akmená.“(AEB, Paula Gerson ir Virginija Huper,„Barokinis menas septynioliktame amþiuje“.)12. Papasakokite apie istoriná ir socialiná kontekstà.Kaip bet kurioje ekskursijoje ar meno istorijos pamokoje,komentuojant vizualinius kûrinius neregiams, reikia papasakotiapie meno kûriniø istoriná ir socialiná kontekstà. Daug vizualausmeno artefaktø (artefaktas - prieðistoriniø laikø radi-27

nys, kuriame galima áþvelgti þmogaus poveiká. Red. past.),ypaè sukurtø ne Europoje, turi ritualinæ paskirtá. Tos paskirtiessupratimas padeda suprasti patá kûriná. Kai kuriose kultûrosevizualiniai artefaktai buvo daromi tam, kad á juos bûtøþiûrima esant tam tikram apðvietimui. Pavyzdþiui, Japonijojeankstyvojo budizmo laikotarpio skulptûros buvo daromosturint omeny, kad jos stovës þvakëmis apðviestose ðventyklose,kur ðvelni ðviesa atsispindës nuo toliau stovinèiø auksuotøskulptûrø pavirðiø. Pasakodami apie sakralinæ kûriniopaskirtá, leidþiate neregiui lankytojui pajusti, kà tas kûrinysreiðkë þmonëms, kurie já matydavo kiekvienà dienà. Kitosekultûrose ritualai, kuriuose buvo naudojami vizualiniai artefaktai,buvo atliekami pritariant muzikai, todël galite duotilankytojams pasiklausyti tokios muzikos, pavyzdþiui, viduramþiøkrikðèioniø giesmiø arba ritmiðkai muðamø bûgnø. Toliaupateikiamame pavyzdyje komentuojama, kokià kultûrinæfunkcijà turëjo antilopës pavidalo galvos apdangalas, vadinamasÈi Vara, kurá naudojo bamanø tautelës þmonës ið Maliorespublikos (Vakarø Afrika).„Bamanams menas yra sudëtinë buities ir visuomeniniogyvenimo dalis. Tokio meno pavyzdys - Èi Varos vaidmuo.Bamaniðkai „èi“ reiðkia „dirbti“, o „vara“ - „laukinis gyvûnas“.Nors „èi vara“ paþodþiui reiðkia „dirbantis laukinis gyvûnas“,ði frazë bamanams turi kità reikðmæ. Pavyzdþiui, ji gali reikðtimitinæ bûtybæ. Gali reikðti vyriðkà draugijà arba bamanietiðkàgalvos apdangalà. Èi Vara yra mitinës bûtybës, pusiauþmogaus, pusiau antilopës, vardas. Bamaniðkoje kultûrojemitinis Èi Vara saugojo þemdirbystës paslaptis ir perduodavoðias þinias þmonëms. Kaip minëta, Èi Vara vardu vadindavosigrupës jaunuoliø, besimokanèiø ûkininkavimo ir þemdirbystës.Kiekvienais metais gretimi kaimai varþydavosi tarpusavyje,kas greièiau apkaups darþoves. Nugalëtojas gaunateisæ ðokti per þemdirbystës ðventæ dëvëdamas Èi Varoskaukæ. Kaukës medinës, iðdroþtos pagal antilopës galvos formà,jos pritvirtintos prie pintos kepurës. Èi Varos kaukës visadadëvimos per þemdirbystës ðventes poromis, jas dëvivyras ir moteris. Vyrai ðokëjai, kurie turi nusipelnyti, kad sujais ðoktø, gali dëvëti abiejø rûðiø Èi Varos kaukes.“(AEB ir Teris Sauvel, „Afrikos, Ramiojovandenyno pietiniø salø ir Amerikos tautø menas“).28

13. Panaudokite muzikinius áraðus ir garso efektus.Kaippriedà prie istorinio ir kultûrinio konteksto galimapanaudoti ávairius garsus, kurie padëtø neregiams lankytojamssuprasti meno kûriná. Netgi galima sukurti garsiná vizualiniokûrinio analogà. Prie knygos „Meno istorija per lytëjimàir klausà“ yra pridëtas originalaus muzikinio kûrinio áraðas,skirtas klausytis susipaþástant su Rubenso paveikslu „Manosrinkimas“ (1625-1627). Ðis muzikinis kûrinys padeda pajustidramatiðkà paveikslo scenà, kurioje Mozë ir jo þmonësdykumoje renka maistà. Kitas pavyzdys: garso áraðas su linksmoskompanijos klegesiu ir skimbèiojanèiais sidabriniais indaisneregiams padeda ásijausti á Jano Dehejemo (Jan DeHeem) áspûdingà ir prabangø „Natiurmortà su papûgomis“(apie 1640 m.).Kitas kûrybiðko garsø panaudojimo bûdas - aplankyti garsiusarchitektûrinius ansamblius ir áraðyti juose sklindanèiusautentiðkus garsus. Pavyzdþiui, knygos „Meno istorija per lytëjimàir klausà“ skaitytojai gali pasiklausyti ið Ðv.Petro aikðtësRomoje sklindanèio triukðmo. Ásivaizduodami, kad vaikðtinëjapo ovalinës kolonados flygelius ir klausydamiesi þingsniøaido, skaitytojai pajunta nuostabios Dþiovanio LorencoBernini suprojektuotos aikðtës erdvinæ dinamikà.14. Leiskite lankytojams apèiupinëti meno kûrinius.Leisdami apèiupinëti trijø matmenø kûrinius, akliesiems ir silpnaregiamslankytojams duosite galimybæ tiesiogiai, asmeniðkaisusipaþinti su meno kûrinio originalu. Tiesioginis kontaktasyra pats geriausias kelias objektui iðtyrinëti. Taèiaukonservavimo sumetimais kai kurie muziejai reikalauja, kadlankytojai uþsimautø plonas medvilnines arba plastikines pirðtines.Niujorko ðiuolaikinio meno centro atlikta neformali lankytojøapklausa atskleidë, kad daugumai þmoniø mielesnësplastikinës pirðtinës, kadangi su jomis galima pajusti pavirðiaustekstûrà ir kûrinio temperatûrà.15 . Alternatyvios medþiagos, skirtos èiupinëti. Kainegalima èiupinëti meno kûriniø originalø, galima parûpintialternatyviø èiupinëjimui skirtø medþiagø. Kartais tokios medþiagospilniau ir iðsamiau atskleidþia kûriná, kadangi jas leidþiamaèiupinëti plikomis rankomis. Tai gali bûti trijø matmenøreprodukcijos; medþiagos, ið kurios padarytas kûrinys -29

marmuro, bronzos, molio, drobës - pavyzdþiai; dailininkø árankiai- teptukai, kaltai, plaktukai; paveiksle pavaizduotø objektøkopijos. Be to, labai naudinga pateikti daugiau informacijosapie unikalias medþiagos savybes ir papasakoti, kaiptos medþiagos nulemia kûrinio formà.16. Reljefinës dailës kûriniø iliustracijos. Daugumamuziejaus lankytojø tikisi gauti kaip galima daugiau informacijos.Reljefinës iliustracijos yra puikus bûdas vaizduojamojomeno kûrinius padaryti prieinamus neregiams. Ðiosiliustracijos - tai reljefiniai pieðiniai, nespalvoti, primenantysbrëþinius, kuriuose be smulkiø detaliø atkartojamas originaluskûrinys. Reljefinës iliustracijos visada tyrinëjamos kartuklausantis komentaro, kuriame patariama, kokia tvarka tyrinëtiiliustracijà, ir kartu pateikiama papildoma vaizduojamojiir istorinë informacija. „Meninio akløjø ðvietimo“ organizacijanaudoja septynias skirtingas pavirðiaus tekstûras, penkiasskirtingo storio linijas ir penkias informacines piktogramas.(Ðis straipsnis buvo spausdintas knygoje„Making visual art accessible to people who are blind andvisually impaired“. Art Education for the Blind, 1996.)Paula Gerson ir Virginija Huper(Paula Gerson, Virginia Hooper)DAILËS KÛRINIØKOMENTAVIMO PAVYZDÞIAI1. Diegas Velaskesas (Diego Velazquez).Prancûzijos karaliaus Pilypo IV-jo portretas(Áklija, 4 pav.)Komentuojamo kûrinio tipas: Figûrinës tapybos darbas.Tikslas: ðiuo komentaru siekiama iðanalizuoti kûriná istorijoskontekste. Á já átraukta duomenø apie to laikmeèio kultûrà,tapytojo gyvenimà, apie jo meninio stiliaus formavimàsi,o taip pat apie tai, kas yra tapyba.30

Pradëkime nuo politinës ir ekonominës padëties Ispanijojeseptynioliktame amþiuje. Ðeðioliktame amþiuje Ispanijabuvo nepaprastai galinga valstybë, bet septynioliktame amþiujejos galybë pradëjo silpti. Taèiau nesuskaièiuojami turtai,plûstantys ið jos kolonijø Naujajame Pasaulyje, leido karaliausrûmams ir toliau gyventi su didele pompastika ir prabanga.Diegas Velaskesas tiesiog klestëjo tokioje dvaro aplinkoje.Velaskesas, gyvenæs nuo 1599 iki 1660 m., buvo didþiausiasseptyniolikto amþiaus ispanø dalininkas. Jis gimë Sevilijojeir èia pradëjo savo karjerà. 1621 m., aristokratø globëjøpadedamas, D.Velaskesas susitiko su Ispanijos imperijos karaliumiPilypu IV, kuris buvo tik keleriais metais jaunesnis uþdailininkà. Netrukus po to, kai jie susitiko, D.Velaskesas buvopaskirtas dvaro dailininku ir persikëlë á Madridà. Uþsimezgëjo ir karaliaus, kuris gyveno nuo 1605 iki 1665 metø, visàgyvenimà trukusi draugystë.Kaip rûmø dailininkas, Velaskesas galëjo prieiti prie didþiøjømeno darbø, kuriuos Ispanijos karaliðkoji ðeima buvoper ðimtmeèius sukaupusi. Dël savo padëties rûmuose jistaip pat turëjo progà susitikti su sveèiais ið uþsienio, tarp kuriøbuvo flamandø tapytojas Piteris Paulius Rubensas.Velaskesas susitiko su P.P.Rubensu 1628 metais. Maþdaugtuo metu Velaskesas turbût buvo pradëjæs tapyti PilypoIV portretà, kurá mes tuoj pristatysime. Velaskesas keliavopo Italijà nuo 1629 iki 1630 metø. Jam didþiulá áspûdá palikoVenecijoje ir Romoje matyti paveikslai, ypaè ðeðioliktojoamþiaus italø tapytojø Ticiano ir Tintoreto darbai. Daugelistyrinëtojø mano, kad ðis Pilypo IV portretas nebuvo pabaigtastol, kol Velaskesas negráþo á Ispanijà. Tyrinëtojai taip patmano, kad ðiame portrete atsispindi ir Rubenso, ir italø tapytojø,kuriø darbus Velaskesas matë kelionës metu, átaka.Ðiame Pilypo IV portrete mes matome karaliø, kuriam apiedvideðimt trejus metus, pavaizduotà visu ûgiu. Vyraujanèiosspalvos drobëje yra ruda, auksinë, þalsva ir tamsiai bordo.Pilypas stovi kairëje paveikslo pusëje. Deðinëje paveikslo pusëjeyra nedidelis stalelis. Pilypas stovi atsisukæs á deðiná paveikslokampà. Jo deðinë ranka, deðinysis ðonas ir deðinëkoja yra atsuktos á mus. Todël jos atrodo arèiausiai mûsø.31

Kad suprastumëte, kaip karalius stovi, pabandykite imituotijo pozà. Atsistokite tiesiai ir kûno svorá perkelkite antkairës kojos. Priglauskite kairæ rankà prie kairiojo klubo. Ásivaizduokite,kad prie dirþo esate prisisegæ ðpagà ir kaire rankalaikote jos rankenà. Deðinë ranka turi bûti laisvai nuleista priedeðinio ðono. Deðine ranka laikote lazdelæ, kuri yra maþdaugseptyniasdeðimties centimetrø ilgio. Jà laikote beveik horizontaliai,tik vienas lazelës galas yra kiek aukðèiau. Kairëskojos pëda pastatyta tiesiai. Deðinë koja ir pëda jos atþvilgiupasukta 90 laipsniø kampu. Taigi deðinioji pëda yra statmenakairiajai. O dabar pasukite galvà kiek galima labiau á deðinæ.Jeigu ðiame paveiksle vietoj Pilypo stovëtumëte jûs, jûskrûtine bûtumëte atsisukæs á deðiná paveikslo kampà. Ir jûsøveidas bûtø atsuktas á þiûrovà, stovintá ðalia paveikslo. Dabargalite atsisësti.Pilypo plaukai portrete ðviesûs su rusvoku atspalviu. Kaktaaukðta. Kadangi galva truputá pasukta, jo nosá matome iðprofilio. Nosis gana didelë, lûpos mësingos. Atstumas nuoburnos iki smakro didesnis, nei galëtumëte tikëtis. Pastarasisbruoþas ir aukðta kakta buvo bûdingi jo ðeimos nariams,kurie turëjo Habsburgø kraujo.Jaunojo Pilypo veide dar nëra rûpesèio raukðliø. Jo veidoiðraiðka nieko nesakanti. Akys ið portreto þvelgia ne tiesiai ámus, o truputá pro ðalá.Apvali apykaklë prasideda tuoj po Pilypo smakru. Tamsiairaudona ðilkinë mantija uþmesta ant peèiø. Jis taip jàuþsimetæs, kad ji dengia dalá krûtinës ir svyra nuo deðiniojopeties. Mantijos audinio klostës plevësuoja karaliui uþ nugaros,tarytum á jà pûstø lengvas vëjelis. Apatinis mantijos kraðtasapsiûtas auksiniu dantytu apvadu. Karaliaus tunikos rankovëspasiûtos ið juostuoto blizganèio ðilko; kairiosios rankovësbeveik nematyti, nes karalius stovi pasisukæs.Ant rankø jis uþsimovæs pirðtines su ilgais plaèiais rieðais.Jos pasiûtos ið rudo zamðo ir iðsiuvinëtos auksu. Deðinëjerankoje jis laiko lazdelæ (ji yra kairëje nuo mûsø). Pirðtinëtakairë ranka uþdëta ant ðpagos rankenos. Tunika (ilga liemenëarba palaidinë) pasiûta ið ryðkiai geltonos odos. Apsirengæstrumpomis pûstomis rudos spalvos kelnëmis, kurios siekiaiki ðlaunø vidurio. Apsiavæs rudais odiniais ilgaauliais bataissu auksiniais pentinais ir aukðtais kulnais.32

Karaliaus stovësena labai elegantiðka, bet jûs pasijustumëtelabai nepatogiai, jei ðitaip atsistotumëte. Ði stovësenaatrodo apsimestinë. Velaskesas uþfiksavo akimirkà, kai karaliuslabai ramus ir santûrus. Dailininkas siekë pabrëþti, kadPilypas yra karalius, ir tarytum sako ið portreto: „Að esu èia irliksiu savo poste, kas beatsitiktø“. Deðinëje rankoje laikomalazdelë yra jo galios simbolis ir dar labiau pabrëþia karaliðkàjàesybæ. Kairë ranka, kuria jis laiko ðpagos rankenà, taippat atskleidþia jo galià.Turbût pastebëjote, kad labai iðsamiai iðnagrinëjome, iðkokios medþiagos pasiûti karaliaus rûbai: zomða, oda, ðilkas,auksiniai apvadai. Tikslus tapomo þmogaus iðvaizdosfiksavimas yra viena ið nuostabiausiø Velaskeso paveiksløsavybiø. Velaskesas garsëjo tuo, kad sugebëjo ávairiomis priemonëmisperteikti optinius fenomenus, ar tai bûtø spalva,forma, tekstûra ar ðviesos þaismas ant tapomo objekto.Tyrinëkime portreto detales toliau. Pilypas stovi kambaryje.Jis pavaizduotas pirmajame paveikslo plane. Jo kojosvisai arti apatinio paveikslo kraðto. Kairiojoje paveikslo pusëjepavaizduota kolona, tiesà sakant, jos pusë. Kolonà truputáuþstoja Pilypo mantija. Kairysis kambario kampas skendiðeðëlyje. Todël kolonà sunku áþiûrëti, ypaè virðutinæ dalá.Kambario dalis uþ Pilypo nugaros taip pat skendi ðeðëlyje.Kuo arèiau deðiniojo paveikslo kampo, tuo labiau jis apðviestas.Deðiniajame kampe galima pastebëti karaliaus skrybëlæ,kuri guli padëta ant stalo. Kairëje skrybëlës pusëjeásmeigta didelë plunksna. Ði skrybëlë padaryta ið minkðtofetro, ji yra pilkðvai þalios spalvos. Priekinëje dalyje skrybëlësatbraila uþlenkta aukðtyn. Kad laikytøsi, ði uþlenkta atbrailapritvirtinta dideliu perlu.Skrybëlë guli ant stalo, uþdengto aksominiu audeklu. Deðinysispaveikslo kraðtas nukerta deðinæ stalo ir skrybëlëspusæ. Stalas stovi kampu. Kadangi jo deðinë pusë netelpa ápaveikslà, matome tik dvi kairiàsias stalo kojas. Toliau nuomûsø esanti stalo koja atrodo trumpesnë dël perspektyvos.O dabar pakalbëkime apie tai, kaip Velaskesas árëminoðità scenà. Paveikslo kraðtai kerta kolonà, stalà ir skrybëlæ.Iðskyrus karaliø, viskas paveiksle yra fragmentiðka. Tik karaliusnutapytas visas. Taip pat atkreipkite dëmesá, kad tik Pilypasyra visiðkai apðviestas. Jis aiðkiai iðsiskiria tamsiame33

kambario fone. Ryðkios mantijos ir tunikos spalvos taip patiðskiria karaliø ið tamsesnio fono. Þiûrovas iðkart atkreipiadëmesá á valdovà.Nors paveikslo spalvos, apðvietimas ir kompozicija kreipiamûsø dëmesá á Pilypà, labiau patraukia nuostabus jo apdarasnei pats asmuo. Tiesà sakant, apie jo asmenybæ ið ðioportreto suþinome labai maþai. Pilypas lyg ir þiûri á þiûrovà,bet tikro bendravimo tarp jø nëra. Tik þymiai vëliau Velaskesaspradës tapyti gilesnius psichologinius þmoniø, kurie jampozavo, portretus.(AEB, Paula Gerson, Viginija Hooper.„Barokinis menas septynioliktame amþiuje“.)2. Frankas Stella (Frank Stella).Flin Flon VI(Áklija, 5 pav.)Komentuojamo kûrinio tipas: Nefigûrinës abstrakèiostapybos darbas.Tikslas: ðis komentaras skirtas muziejaus lektoriams irsavanoriams, kurie aptarnauja sutrikusio regëjimo lankytojus,mokyti. Jis paimtas ið knygos „Jutiminis gidas po dailësmuziejø: Birmingemo dailës muziejaus paveikslø, skirtø akliesiems,katalogas su reljefinëmis reprodukcijomis ir garsoáraðais“ („Sensory Guide to Museum Art: A Catalogue of Paintingsfor the Blind from the Birmingham Museum of Art withTactile Reproductions and Audio Tapes“).„Flin Flon VI“ priklauso paveikslø serijai „Saskaèevanai“,kurià dalininkas pradëjo tapyti 1967 m. vasarà, lankydamasisKanados vidurio vakarø provincijoje. Paveikslø pavadinimai,áskaitant „Flin Flon“, parinkti pagal to regiono miestøpavadinimus. Ði paveikslø grupë iðsirutuliojo ið ankstesnës„Matlankiø“ (Protractor) serijos, kurioje Stella vaizdavo dideleskreivalinijines formas, nubraiþytas su matlankiu. Jis nusibraiþydavodidelius pusapskritimius, kuriø vidø nudaþydavoplaèiomis ryðkiø spalvø juostomis, supintomis á sudëtingusraðtus.34

„Flin Flon VI“ yra didþiulë kvadratinë drobë, kurios matmenys- 270 x 270 cm. Áspûdingas „Flin Flon VI“ dydis atsiradoneatsitiktinai: Stella dirbo Niujorke, milþiniðkoje studijoje,kuri buvo perdaryta ið pramoninio pastato. Tokiomis nedaugkainuojanèiomis patalpomis naudojosi ir kiti dailininkai. Kolpabaigë tapyti „Flin Flon VI“ (1970 m.), Stella vis eksperimentavosu kitokios formos drobëmis - nebe staèiakampëmisar kvadratinëmis. Stellos drobës ið „Matlankiø“ serijosbuvo tokiø formø, kad atitiktø nutapytø spalvotø geometriniøfigûrø kontûrus. Kanadoje Stellai teko ðios praktikos atsisakyti,kadangi ten neturëjo ávairiø formø porëmiø ir drobiø.Jeigu Jums bûtø leista paèiupinëti originalaus paveikslopavirðiø, pastebëtumëte, kad jis visiðkai lygus. Stellai norëjosipabrëþti pavirðiaus lygumà, tvarkingai uþtepant daþusbe jokiø teptuko þymiø. Jei brauktumëte pirðtu ið lëto, pajustumëteskirtumà tarp kietesniø daþais padengtø pavirðiø irminkðtesniø nenudaþytos drobës kontûrø, kurie palikti aplinknudaþytus plotelius.„Flin Flon VI“ paveiksle vaizduojami keturi stilizuoti þiedlapiai,kurie driekiasi iki pat drobës kampø. Ðá motyvà galimapalyginti su supaprastinta raide X, kurios kiekviena atðakaprimena kamuolá. Kiekvienas þiedlapis suskirstytas á ryðkiøkontrastingø spalvø geometrines formas, apvestas plonomisbaltomis linijomis. Tarpai tarp X formos þiedlapiø primenatrikampius. Trikampiø smaigaliai susilieèia toje vietoje,kur yra X susikirtimo taðkas, o tai kartu yra ir visos drobëskompozicijos centras.Ðioje drobëje visi skirtingø spalvø segmentai apvesti baltomislinijomis. Tos „baltos linijos“ ið tikrøjø tik atrodo baltos,nes jos nenudaþytos, todël drobë persiðvieèia. Drobë yra natûraliaibalta. Tie balti tarpeliai skiria linijas, nubrëþtas pieðtukusu matlankiu, kuriuo Stella paþymëjo ðios kompozicijos apmatus.Spalvinëje kompozicijos gamoje jungiami ávairûs raudoniir þali atspalviai. Raudona ir þalia spalvos vibruoja kartu, suteikdamoskompozicijai linksmumo. Be to, raudona spalvapagyvina visà darbà. Trys trikampiai tarp þiedlapiø yra nuspalvintirausvai. Pusiausvyros teikia pilka spalva ketvirtajametrikampyje. Ðalia pilkos glaudþiasi dauguma þalios spalvosploteliø. Stella tyrinëja, kaip sàveikauja raudoni atspal-35

viai su þaliais, o tai verèia þiûrovà paeiliui apþiûrinëti visuspaveikslo segmentus, lyginant panaðios formos, bet skirtingøspalvø plotelius.Nors þiûrovui ðis paprasto pieðinio paveikslas gali atrodytikaip vaikiðkas suktukas su keturiais sparneliais, drugelisarba gëlytë, 1964 m. Stella, duodamas interviu radijo laidai,áspëjo: „Mano paveikslà reikia suprasti tiesiogiai, ten pavaizduotatik tai, kà ten galima pamatyti. Tai ið tiesø yra objektas...Ir viskas, kà norëèiau, kad kiti mano darbuose áþvelgtø,ir kà pats juose áþvelgiu, yra tai, kad visà idëjà galite suprastibe jokios painiavos...Matote tai, kà matote.“(© Birmingemo dailës muziejus.)3. Klasikinë graikø skulptûraKomentuojamo kûrinio tipas: Figûrinë skulptûra.Tikslas: ðis komentaras buvo skirtas „Getty Center“ muziejausaudiogidui. Tai labai glausto ir tikslaus komentaro pavyzdys,kadangi teksto ilgis daþnai bûna svarbus.Mes stovime prieð 2 m 28 cm aukðèio skulptûrà, vaizduojanèiàstambiakrûtæ moterá, apsirengusià suknele ir apsigobusiàskraiste. Tai graikø deivës skulptûra, sukurta pietøItalijoje paskutiniajame penktojo ðimtmeèio prieð mûsø eràketvirtyje. Ði stovinti figûra, nors praradusi galvos apdangalàir kairiàjà rankà, vis dar atrodo antþmogiðka dël savo dydþio.Ji padaryta ið smëlio spalvos italiðko kalkakmenio ir baltomarmuro, pastatyta ant pjedestalo. Daþø likuèiø dar galimaaptikti kalkakmenio skraistës átrûkimuose, o nuogo kûno dalys- galva, ranka (kairëje nuo jûsø) ir pëda (kairëje nuo jûsø)- yra tokios spalvos kaip marmuras, atgabentas ið Graikijaipriklausiusios Paros salos. Nors kûnas buvo padarytas ið vientisokalkakmenio luito, yra keletas átrûkimø, o akmens pavirðiusnusidëvëjæs. Ant vienintelës iðlikusios rankos deivei trûkstavisø pirðtø, nosis nulauþta. Pakauðis buvæs nusklembtastaip, kad ant jo laikytøsi galvos apdangalas, kurio dabar nëra.Jos veido bruoþai taisyklingi, akys giliai ásodintos, burnanedidelë, o lûpos putnios. Jos kûnà dengia drabuþis, kurisslepia viskà, iðskyrus rankà, galvà ir plikà pëdà. Drabuþis prilipæsprie kûno lyg nuo vëjelio, todël galime apþiûrëti masy-36

Neþinoma deivë. GalbûtAfroditë.Kalkakmenisir marmuras, pigmentolikuèiai. Aukðtis:2 m 28 cm. Graikiðkaskulptûra ið pietø Italijos.425-400 m. pr.m.e.J. Paul Getty muziejus,Losandþelasvias kojas ir platø torsà. Uþ nugarosdriekiasi banguojanti skraistë.Kortelëje raðoma: neaiðku, kokiàdeivæ vaizduoja ði statula, nes nebëradaiktø, kuriuos ji kadaise laikë rankose.Jei bûtø þinoma, kurioje vietoje ji iðpradþiø stovëjo, bûtø galima jà identifikuoti,nes ðventyklos paprastai bûdavosiejamos su tam tikromis dievybëmis.Monumentalûs ðios figûros matmenysrodo, kad ji turëjusi bûti kokianors deivë, o gerai iðsilaikæs skulptûrospavirðius verèia manyti, kad skulptûrastovëjusi ðventykloje. Rekonstrukcijospieðinys parodo, kaip ji kadaisegalëjo atrodyti. Vienintelis dalykas, pagalkurá galima spræsti, ið kur kilusi ðiskulptûra, yra jos gamybos bûdas, kadangipietø Italijoje ir Sicilijoje skulptoriaiderindavo skirtingas medþiagas.Tose vietose nebuvo gero skulptûromstinkanèio marmuro, todël skulptoriaineretai vienoje statuloje suderindavovietiná kalkakmená su kokybiðku ið Graikijosatveþtu marmuru.(© 2001. J.Paul Getty trestas.)4. Ðeðiolikto ir septyniolikto amþiauskiniðki baldaiKomentuojamo kûrinio tipas: pastato vidaus architektûrair baldai.Tikslas: ðis komentaras buvo skirtas parodai „Uþ uþdangos.Kiniðki XVI ir XVII amþiaus baldai Bostono dailës muziejuje“.Ðioje parodoje, kur pagrindinis dëmesys buvo skirtasbaldø paskirèiai ir iðdëstymui gyvenamajame bûste, buvoatkurtas vëlyvojo Ming dinastijos laikotarpio didysis kiemasir jame viræs gyvenimas. Komentaro pasakojimas buvo praturtintasto laikotarpio muzika, kvepalais, lytëjimui skirtais ob-37

jektais (reprodukcijomis), kuriuos lankytojai galëjo laisvai èiupinëti.Paroda „Uþ uþdangos. Kiniðki XVI ir XVII amþiausbaldai Bostono dailës muziejuje“. Nuotrauka darytaið kiemo pusës. Matyti sveèiø kambarysSveèiø kambarys. Didysis kambarys, kuriame bûdavosutinkami sveèiai ir vykdavo ðeimos ðventës, visada bûdavoant tos paèios aðies kaip ir pagrindinis áëjimas. Ðiame kambaryjebûdavo daugiausiai saulës, jo vieta name buvo patisvarbiausia. Tarp renginiø, kurie galëjo èia vykti, buvo oficialûspareigûno pokalbiai su pavaldiniais, pirklio derybos suskolininkais, senyvo patriarcho gimimo dienos ðventës. Kadangiten nebûdavo atskirø kambariø pietums, bûdavo áneðamipadëklai su maistu ir gërimais, kai tam ateidavo laikas.Iðtrauka ið to laikotarpio novelës gali padëti ásivaizduoti, kaipatrodë tipiðkas sveèiø priëmimo kambarys:„Senutë Ksju atstûmë trijø daliø tamsiai raudonas pinuèiøduris, uþ kuriø sveèiams buvo parengtos vietos. Prieðaisgulëjo pergamento ritinëlis, kuriame buvo pavaizduotas ðventasisGuanjinas - Vandenyje atsispindintis Mënulis - su mokiniu,tarytum paskendæ maldoje. Ant visø keturiø sienø kabëjopeizaþai, nutapyti þymiø dailininkø. Ant stalo buvo padëtasaukðtas àsotis. Visi stalai ir këdës blizgëjo, o dieninës irnaktinës uþuolaidos karojo graþiomis klostëmis. Senutë Ksjupakvietë Ksimenà Kjugà atsisësti á garbingiausià vietà, o tadanuëjo á galiná kiemà. Po minutëlës gráþo ir suðnibþdëjojam á ausá: „Ðeimininkë dar nebaigë rengtis. Praðom truputëláèia pasëdëti“.38

Dabar bûtø gera proga pasiþiûrëti, kà turite ið drobës irbrokato pasiûtuose maiðeliuose, kuriuos atsineðëte (lankytojaiprie áëjimo gavo tokius maiðelius). Ten rasite po popieriausritinëlá. Juos dabar galima iðvynioti. Kinø dailininkai daþnaitapydavo ant lankstaus popieriaus, kad bûtø galima susuktiir neðiotis su savimi. Jûsø maiðeliuose ádëti ritinëliai -tai ðiuolaikinë senøjø pergamentø ritiniø, kuriuos matëte ðiamesveèiø kambaryje, reprodukcija. Ðiuose maþyèiuose ritinëliuoseuþraðyti keturi kiniðki hieroglifai, reiðkiantys keturismetø laikus. Jie nupieðti ant popieriaus, pagaminto ið ðilkmedþio.Ritinëlius galima iðvynioti ir pakabinti kaip paveikslàarba tvarkingai suvynioti, kad bûtø patogu neðtis.Sveèiø kambaryje susiduriame su itin simetriðkai iðdëstytaisbaldais. Tiesiai prieð mus stovi dvi tvirtos sulankstomoskëdës apvaliomis nugarëlëmis, aukðtas siauras stalasir vaza, o ið abiejø pusiø - plaèios, plokðèios sofos-lovos. Deðinëjestovinèios sofos-lovos atloðas padarytas ið raiþyto tamsausmedþio, o kairëje stovi sofa su brokato apmuðalu, kuriosminkðtoji dalis ádëta á sudëtingais raiþiniais iðpuoðtà tamsausmedþio rëmà. Raiþiniuose vaizduojami paukðèiai, vynmedþiai,gëlës. Smilkalai ir gyvos gëlës galëtø padaryti ðákambará dar malonesná. Todël á jûsø maiðelius yra ádëta pomaþà medþiaginæ pagalvëlæ, prikimðtà kvepianèiø augalø.Praðom ðias pagalvëles iðsiimti ir pauostyti.Pasisukite veidu á ðio kambario iðëjimà. Paëjëkite poraþingsniø á prieká ir pasisukite á kairæ. Þenkite ðeðis þingsniusarba eikite pagal uþdarà kiemà deðinëje tol, kol neiðeisite áatvirà vietà, tada pasukite á deðinæ. Þenkite kelis þingsnelius,tada pasukite á kairæ ir pateksite á kabinetà.Kabinetas. Kai atsidursite prie áëjimo á kabinetà, pradësgroti muzika. Gali bûti, kad muzika jau sklinda, jei neseniaipro èia praëjo kiti lankytojai. Kvin muzika, kurià girdite, buvoparaðyta Ming dinastijos laikotarpiu arba net anksèiau. Jàatlieka ðiuolaikiniai muzikantai.Kabinete (arba „knygø kambaryje“) tvyranèioje tyloje namuosegyvenantys vyrai mokydavosi klasikiniø menø, kuriuoskilmingieji privalëjo mokëti: raðyti dailyraðèiu, tapyti, raðytieiles, þaisti ðachmatais, groti citra, skaityti klasikø veikalus.Netgi maþiau iðsilavinæ visuomenës nariai savo namuose tu-39

ëdavo kabinetus, kadangi toks kambarys bûdavo namøprestiþo poþymis.Kabinetas buvo asmeniðkesnë, kasdieniðkesnë patalpa,joje nebûdavo privaloma laikytis grieþtos simetrijos, bûtinossveèiø kambariuose. Èia ðeimininkas galëjo demonstruoti savosubtilø polinká kuklumui, klasikai ir natûralumui. Pasiturintiemsvëlyvojo Ming laikotarpio miestieèiams daþnai trûkdavopaprasto kaimiðko gyvenimo, todël jie kartais savo kabinetuspavadindavo „trobele su ðiaudiniu stogu“ ir pan. Paprastibaldai, padaryti ið kietmedþio, beveik neiðdroþinëti,atspindëjo tokias nuotaikas.„Nefrito Bokðtas tarë: „Sesuo Kasija, dar nematei Tëvonaujojo kabineto, eime, þvilgtelsim“. Jie þengë puðø alëjomis,kol priëjo „Paukðèiø þuvininkëliø“ kambará. Lova, uþuolaidos,ðirma, stalai, knygos, paveikslai, muzikos instrumentaiir ðachmatø lenta buvo skoningai sustatyti. KsimentasKvingas gulëjo kietai ámigæs. Ðalia jo buvo maþas auksinissmilkytuvas, kuriame degë smilkalø „Drakono spjûvis“ likuèiai.“Ðis nuostabus tekstas ið septyniolikto ðimtmeèio novelësyra tarsi þodþiais perteiktas kambario, kuris atsiveria prieðjus, planas. Deðinëje stovi stalai, guli knygos, ant sienø kabokeli paveikslø ritinëliai. Ant stalo padëta daug daiktø; jie padarytiið porceliano, medþio, bambuko ir akmens. Tai ávairûsdaiktai - teptukai, su kuriais mokslo vyras raðys, arba natûralausmedþio skulptûra, á kurià mokslo vyras þiûrës arba jàèiupinës, ieðkodamas ákvëpimo.Savo maiðeliuose rasite po didelá teptukà - su tokiais bûdavoraðoma dailyraðèiu arba tapoma. Teptuko kotelis medinis,bet jis iðdroþinëtas taip, kad bûtø panaðus á bambukolazdelæ. Darant naujà teptukà, plaukeliai graþiai suðukuojamiir sulyginami, kad teptuko galiukas bûtø visai smailas. Panardinusá vandená, plaukeliai iðsiskleidþia. Kai teptukas laikomasstatmenai popieriaus lapui, plaukeliai sulimpa, todëlgalima padëti taðkà. Teptukai padaryti ið aðutø. Pridëkite juosprie nosies ir uþuosite arklio kvapà.Su tokio dydþio ir formos teptukais buvo raðoma ir tapoma.Kaligrafas laikydavo teptukà nykðèiu ir dviem pirmaisiaispirðtais. Norëdamas padëti maþà taðkelá ar nubrëþti plonytælinijà, teptukà laikydavo statmenai popieriaus pavirðiui.40

Norëdamas gauti storesnes linijas, kaligrafas pakreipdavorankà, ðvelniai braukdamas teptukà pergamento ar ryþiø popieriauspavirðiumi.Tuðas, skirtas raðymui teptukais, bûdavo kietos formos.Panarðæ savo maiðeliuose, rasite maþà staèiakampá daiktà,maþdaug 7,5 cm ilgio. Tai tuðo lazdelë. Be tuðo lazdelës,dar reikdavo turëti tuðo akmená. Tokio akmens pavyzdys taippat yra jûsø maiðeliuose. Ant akmens reikdavo uþlaðinti truputávandens. Tam bûdavo naudojamas laðintuvas. Porcelianinisþuvies formos laðintuvas kabinete padëtas ant stalo.Jûsø maiðeliuose yra lygiai toks pats metalinis laðintuvas. Poto tuðo lazdelæ reikdavo panardinti á vandená ir patrinti á akmená,kad tuðas iðtirptø.Kairëje nuo jûsø yra þaidimo lenta ir speciali dëþë þaidimodetalëms laikyti. Viskas padëta ant prabangaus kvadratiniostalo, padaryto ið tamsios medienos. Taip pat ten yraseptyniolikto amþiaus dëþë knygoms, padaryta ið ypatingosmedienos - huanghuali - tamsios, glotnios, iðmargintos pluoðteliais.Be to, èia dar yra muzikos instrumentas, toks pat, sukokiu atliekama muzika, kurià dabar girdite. Knygø dëþë yramaþdaug 120 x 90 cm dydþio. Iðsiruoðæ á kelionæ, mokslovyrai ar pareigûnai daþnai veþdavosi savo knygas. Jas neðdavotarnai, per virðutines tokios knygos dëþës rankenas prakiðækartis.Jûsø maiðeliuose yra dvi maþos dëþutës ið medþio ir bambuko.Vienos dëþutës dangtelis nupintas ið rotango, jums ðidëþutë jau paþástama. Antra dëþutë, padaryta ið bambuko,bus jums kitokios tekstûros ir konstrukcijos pavyzdys. Galitejas dràsiai èiupinëti. Nuimkite ir vël uþdëkite dangtelius. Atkreipkitedëmesá á medþio tekstûrà ir dëþuèiø formà.5. XVII a. prancûziðka komoda(Áklija, 6 pav.)Komentuojamo kûrinio tipas: BaldasTikslas: komentaras buvo skirtas „Getty centro“ audiogidui.Ði komoda faneruota ávairiø rûðiø mediena ir apdailintapaauksuotos bronzos detalëmis. Jos aukðtis - apie 90 cm,ilgis - 180 cm, plotis - truputá maþiau kaip 70 cm. Komodos41

virðus padarytas ið marmurinës plokðtës, kurioje vyrauja rausva,pilka ir smëlio spalvos su tamsiai raudonais dryþeliais;ties keturiais kampais plokðtë turi aptakius vingius. Komodosðonai po marmurine plokðte papuoðti auksuota bronzinejuosta. Trys priekinës ir dvi ðoninës plokðtës dekoruotosraðtu, primenanèiu sodo tvoros pinuèius: ðviesesnë medienaiðmarginta plonomis susikertanèiomis tamsios medienosjuostelëmis. Jø susikirtimo vietose pritvirtintos maþytës auksintosbronzos roþelës. Keturi visø penkiø plokðèiø kampaiakcentuojami didesnëmis roþelëmis. Abiejose centrinësplokðtës pusëse yra po dvi auksines rutulio formos rankenëles.Abiejuose priekinës komodos plokðtës kampuose yramoterø biustai, padaryti ið paauksuotos bronzos. Keturioskomodos kojos baigiasi paauksuotomis bronzinëmis liûtø pëdelëmis.Kortelëje raðoma: Gilles Joubert buvo aðtuoniasdeðimties,kai ðià komodà pristatë karaliðkajai ðeimai. 1769 m. áVersalá buvo atgabentos dvi tokios komodos. Karaliðkuosiuosearchyvuose jos átrauktos numeriu 2556, kuris uþraðytas irant ðios komodos uþpakalinës sienelës. Ði komoda stovëjovienos karaliaus Luji XV dukters miegamajame.(© 2001, J.Paul Getty trestas.)6. Ptolemëjø dinastijos laikotarpiojuvelyrika(Áklija, 7 pav.)Komentuojamo kûrinio tipas: juvelyrinis dirbinys.Komentaro tikslas: komentaras buvo skirtas „Gettycentro“ audiogidui.Pritemdytame kambaryje stovi ekspozicijos dëþutë, kuriojesudëtos senovinës auksinës apyrankës blizga, tarytumbûtø naujos. Ðie papuoðalai buvo padaryti Egipto mieste Aleksandrijojevaldant graikams, todël jø ornamentas graikiðkas,o ne egiptietiðkas.Kortelëje raðoma: ðie vertingi papuoðalai priklausë aukðtorango moteriai. Turbût juos padarë Aleksandrijos meistrai.Remonto palikti pëdsakai rodo, kad apyrankes moterisneðiojo kasdien, o ne tausojo ðventëms. Apie 500 m.pr.m.e.42

apyrankës, dëvimos ant rieðø ir virð alkûniø, Egipte buvo labaipopuliarios. Jas uþsimaudavo po dvi. Nuotraukoje parodytosapyrankës, sudarytos ið dviejø gyvaèiø.Du auksiniø apyrankiø komplektai. Ekspozicijoje yradvi susisukusias gyvates vaizduojanèios apyrankës, skirtosdëvëti ant rankos virð alkûnës, kuriø skersmuo yra 7,5 cm.Virð jø padëtos dar dvi apyrankës, skirtos dëvëti ant rieðo, jøskersmuo - 5 cm. Visos apyrankës uþpakalyje turi variniussmeigtukus pritvirtinimui, bet jos skiriasi tuo, kad didþiosiosapyrankës vaizduoja vienà susisukusià gyvatæ, o maþosios -dvi.(© 2001, J.Paul Getty trestas.)KAIP VIZUALINES SÀVOKASPERTEIKTI GARSAISLou GiansanteVisi pojûèiai yra tarpusavyje susijæ - ðià tiesà labai geraiþino menininkai ir suvokimo psichologijos tyrinëtojai. Ðis fenomenasvadinamas sinestezija. Kai telefono skambutis paþadinaþmones, kurie dëvi akinius, daugelis jø prieð atsiliepdamispontaniðkai siekia akiniø. Kodël? Jie tvirtina, kad suakiniais geriau girdi. O ðtai kitas pavyzdys, regintiesiems atskleidþiantispojûèiø tarpusavio ryðá. Nueikite á vonià ir atsukiteduðà. Tada iðjunkite ðviesà ir vël ájunkite. Dauguma þmoniøsako, kad duðo oðimas atrodo garsesnis, kai vonioje tamsu.Kodël? Todël, kad, kai vienas pojûtis (rega) prislopintas,kitas pojûtis (klausa) tampa aðtresnis.Mane jau seniai domina suvokimas. Daug metø dirbu dëstytojuNiujorko Naujojoje socialiniø tyrimø mokykloje (1933m. ásteigtas JAV universitetas, kur socialinius mokslus ir filosofijàstudijuoja magistrantai ir doktorantai - vert. past.), dëstauþiniasklaidos teorijos ir praktikos kursà. Visada savo paskaitosepabrëþiu, kad, norint suprasti þiniasklaidà, reikia iðpradþiø suprasti þiniasklaidos gavëjà; ðità frazæ sugalvojo Þiniasklaidosstudijø programos steigëjas Dþonas Kalkinas(John Culkin). Supratimas apie supantá pasaulá ateina per mûsøpojûèius, o taip pat per tuos pojûèius prapleèianèià techni-43

kà, ar tai bûtø fotoaparatas, mikrofonas, ar internetinë prieiga.Be dëstymo, visuomeniniame radijuje dirbu laidø rengëjuir komentatoriumi, garsiniø knygø leidëju, parenku garso efektusgarso takeliams ir muziejinëms instaliacijoms. Dirbdamasvisus ðiuos darbus, siekiu iðtirti unikalià garso savybæ -galëjimà perteikti informacijà. Ar garsais galima perteikti tai,ko negalima kitais bûdais? Kaip þmonës klauso ir kaip juosveikia tai, kà jie iðgirsta?Kai ásikûrë organizacija „Meninis akløjø ðvietimas“, remdamasissavo patirtimi ir mokslinëmis þiniomis apie suvokimà,pradëjau tyrinëti klausimà, ar, dëstant neregiams menoistorijos kursà, galima perteikti skirtingus vaizduojamojo menostilius, pasinaudojant garsais? Ar galima paversti garsaistapybinius elementus, tokius kaip perspektyva, erdvë, linija,spalva, tekstûra? Man atrodë, kad akliesiems klausa turëtøbûti pats svarbiausias pojûtis. Kadangi dëstau kursà apie garsosuvokimà, leidþiu garsines knygas, að þinau, kad garsasturi labai ádomiø savybiø. Taigi ëmiau tyrinëti ir eksperimentuoti.Þinoma, garsais remiasi visi knygø serijos „Meno istorijaper lytëjimà ir klausà“ tomai. Kiekviename knygos tome yragarso áraðas, kuriuo klausytojams pristatomi meno istorijosfaktai, svarbiausi judëjimai, menininkø pavardës, jø naudotatechnika. Taèiau AEB taipogi norëjo plaèiau panaudoti garsà -padëti akliems ir silpnaregiams þmonëms kaip galima artimiaususipaþinti su meno kûriniais - susipaþinti su jais intuityviai,emociðkai, netgi estetiðkai. Èia ir slypi skirtumas tarppaprasto skaitymo apie meno kûriná ir betarpiðko to kûrinioiðgyvenimo. Todël minëtoje knygoje rasite trumpas aiðkinamàsiasgarsines kompozicijas. Ðios garsinës kompozicijos -tai unikalus ir originalus bûdas dëstyti meno istorijos kursàpanaudojant klausos pojûtá.Kodël klausos? Pasvarstykite, kas vyksta, kai regintysþmonës atsiduria prieð paveikslà, skulptûrà arba architektûrospaminklo viduje. Jie gauna tiesioginá atsakà - instinktyviàreakcijà, dël kurios ima ðypsotis, verkti, pasipiktina, o gal tiksutrinka. Esmë ta, kad savo pirmàjá atsakà jie PAJUNTA. Iðpradþiø ateina jausmas, tik po to - analizë, interpretacija,prisimenami meno istorikø ir kritikø vertinimai. Bet èia le-44

miamà reikðmæ turi pirmasis áspûdis, atsidûrus prieð menokûriná. Todël tikiuosi, kad aiðkinamosios garsinës kompozicijos,iðbarstytos minëtos knygos tomuose, padës neregiamspatirti toká jausmà, koks apima þiûrovus, iðvydusius menokûriná, - padës klausytojams instinktyviai pajusti meno kûriná,tarytum stovëtø prieð já.Garsø pagalba galima ðito pasiekti, kadangi visi þmonës,geriau ir blogiau matantys, reaguoja á garsus dar prieð tai, ikiapie juos pagalvoja. Þmonës savo reakcijà pirma pajunta, irtik po to gali jà iðreikðti þodþiais. Tie garsai - gal tik keli mëgstamosdainos taktai, jûros bangø oðimas ar automobilio signalas.Atrodo, kad atitinkamas garsas, pasigirdæs atitinkamamekontekste, apeina intelektinæ smegenø dalá ir tiesiogiaimus paveikia. Todël manau, kad garsais galima pasinaudoti,norint perteikti emocinæ meno kûrinio esmæ, kuriyra estetinës patirties dalis. Tas emocinis komponentas yrameno kûrinio idëjos dalis, ir dalis to, kà patiria dauguma reginèiøjø,þiûrëdami á já.Aiðkinamøjø garsiniø kompozicijø negalima klausytis atskirai,be ágarsinto meno istorijos teksto ir be reljefiniø pieðiniø.Kartais, derinant kelis jutimus, kûrinio áspûdis perteikiamasnetgi geriau, nei naudojantis vienu jutimu. Pavyzdþiui,pirðtais tyrinëjant reljefiná kubistinio paveikslo pieðiná ir kartuklausantis „kubistiniø“ garsø kompozicijos. Arba èiupinëjantromaniðko stiliaus baþnyèios pirmo aukðto reljefiná planà irklausantis toje baþnyèioje áraðytø garsø, kurie atskleidþia josdydá.Taèiau gráþkime prie jau uþduoto klausimo: kaip garsø pagalbagalima perteikti vizualinius elementus? Kiekviena techninëpriemonë ir kiekvienas pojûtis turi savo stipriøjø ir silpnøjøpusiø. Að sukûriau tokias aiðkinamàsias garsines kompozicijas,kuriø reikia klausytis su ausinëmis, kadangi tos kompozicijosáraðytos su stereofonine ir binaurine garso áraðymotechnika (áraðyta á du atskirus kanalus su dviem mikrofonais,kad, klausantis per ausines, garsas sklistø tikroviðkiau,- vert.past.). Stereofoninis áraðas leidþia keisti garso sklidimo vietàið kairës á deðinæ. Binaurinis áraðas leidþia keisti garso sklidimovietà erdvëje - galima padaryti taip, kad sklistø ið kairësarba deðinës, ið virðaus arba ið apaèios, ið arti arba ið toli;panaðiais þodþiais nusakome objekto arba figûros vietà pa-45

veiksle. O ðiuos efektus galima iðgirsti tik vienu atveju - klausantisáraðo su ausinëmis. Naudojantis garsais, galima apibûdintierdvæ, pradedant pirmuoju planu ir baigiant fonu. Galimapadaryti taip, kad garsas judëtø pro klausytojà ávairiomiskryptimis, panaðiai kaip juda vizualinës linijos, kurias akimisseka regintis þmogus, apþiûrinëjantis paveikslà. Galimasukurti ritmiðkà muzikà atkartojant vizualinio kûrinio ritmà.Galima manipuliuoti specialiais garsiniais efektais ir tokiu bûduatkurti vizualinius elementus.Taèiau visø vizualiniø aspektø paversti garsais negalima;mes to ir nesiekiame. Pavyzdþiui, negalima garsais perteiktigrynai vizualiniø elementø, tokiø kaip spalva ir ðeðëlis. Dailininkaiir kompozitoriai istorijos bëgyje ne kartà mëgino spalvomssukurti garsø atitikmenis, susieti konkreèià spalvà sukonkreèiu muzikiniu garsu; tiesà sakant, jie bandë tyrinëtisinestezijos reiðkiná. Vienas toks dailininkas buvo Vasilijus Kandinskis(1866-1944), apie já galite pasiskaityti AEB leidinyje„Europos modernizmas 1900-1940 m.“. Taèiau spalva yraper daug subjektyvi, kad jai bûtø galima rasti tikslius atitikmenis.Þmonëms spalva turi didþiai simbolinæ prasmæ, taèiauspalvos ir simboliai skirtingose kultûrose neretai reiðkiaskirtingus dalykus.Ðiame leidinyje pateikiami pagrindiniai vaizduojamojo menostiliams (barokui, kubizmui ir t.t.) bûdingi elementai ir, juoslyginant tarpusavyje, klausytojams padedama suprasti, kuotie stiliai skiriasi. Taèiau kokiems klausytojams? Kaip þmonësnaudojasi savo pojûèiais, kaþkuriuo mastu taip pat apsprendþiakultûra. Todël verta pastebëti, kad dauguma manosukurtø aiðkinamøjø garsiniø kompozicijø skirta „vakarø“kultûrai, atsiþvelgiant á joje vyraujantá áprotá viskà pateikti perspektyvoje.Vakarietiðko meno analizëje naudojami terminai(„lygiagreèiø susilietimo taðkas“, „pirmasis planas“, „fonas“,„pusiausvyra“, „svoris“) yra suprantami tik tokioms visuomenëms,kuriose þmonës tam tikru bûdu naudojasi savo pojûèiais,bet ðie terminai anaiptol nëra universalûs.Visos aiðkinamosios garsinës kompozicijos yra derinamossu diktoriaus skaitomais komentarais, taèiau paèioskompozicijos labai skiriasi. Vienose panaudoti tikroviðki garsai,kitose - sudëtingi garso efektai, muzika, o treèiose - visitrys bûdai. Vienur garsai padeda atkurti istoriná kûrinio kon-46

tekstà ir sugràþina klausytojus á praeitá. Kitur garsai yra abstraktesni,atitinkantys abstraktø dailës kûriná. Vienos kompozicijosskirtos tapybai, kitos - architektûrai; pastarosios nukeliaklausytojà á pastato vidø. Visais atvejais aiðkinamosiosgarsinës kompozicijos turi dvejopà tikslà: pirma, per garsàperteikti vizualiná elementà; antra, sukelti klausytojø jausmøatsakà. Net jeigu tas atsakas ir ne toks pat, koká patirtø regintisþmogus. Vaizduojamojo meno kûrinys regintiems ir sutrikusioregëjimo þmonëms niekada nesukels tokiø paèiø estetiniøjausmø. Ðitaip ir neturëtø bûti. Taèiau garsai gali padëtisuvokti emocinæ meno kûrinio esmæ, kuri yra kûrinio idëjosdalis.Toliau pateikiami du scenarijai, ið kuriø matyti, kaip aiðkinamosiosgarsinës kompozicijos iðdëstomos daugiatomiameleidinyje „Meno istorija per lytëjimà ir klausà“; pirmasisscenarijus - ið „Statybiniø meno blokø“ tomo, antrasis - ið„Europos modernizmo“.ERDVËS ILIUZIJA PAVEIKSLEAiðkinamosios garsinëskompozicijos scenarijusÞinodami, kaip veikia þmogaus pojûèiai, menininkai galinukreipti mûsø patyrimà norima linkme. Tokios þinios padedamenininkams uþsitikrinti, kad jø kûriniai padarys norimàpoveiká. Vaizduojamajame mene - tapyboje, skulptûroje, architektûrojear netgi kine - dirbantys menininkai þino, kadgalima pageidaujama kryptimi nukreipti þiûrovo akis, þino,kaip þmonës þiûri á meno kûriná, kur akys stabteli, prie koakys gráþta vël ir vël. Tapyboje tai ypaè nesunku padaryti,kadangi dauguma dailininkø savo darbus tapo ant staèiakampësformos porëmiø. Paprastai tapoma ant horizontaliaipasuktø porëmiø, nors kartais bûna vertikaliø arba kitokiosformos porëmiø. Porëmis apibrëþia plotà dvimatëje erdvëje- paveikslo aukðtá ir plotá. Ir be jokios abejonës, tarp porëmiokraðtiniø ir paveiksle nutapytø figûrø yra tam tikras ryðys.Dailinkai þino, koks tai ryðys ir kaip þmonës þiûri á nutapytusdaiktus. Naudodamiesi tomis þiniomis, dailininkai nukreipiaþiûrovø þvilgsná.47

Prisimename, koks sunkiausias uþdavinys, iðkilæs dailininkamsper visà þmonijos istorijà, buvo minimas ðioje knygoje -kaip sukurti iliuzijà, kad erdvë yra trimatë, ir tai pavaizduotiant dvimaèio pavirðiaus, ar tai bûtø drobë, popieriaus lakðtas,ar siena?Mes ketiname pasinaudoti garsais, kad padëtume jumssuprasti, kaip dalininkai sugeba nukreipti þiûrovo þvilgsná irkaip jie sukuria tikroviðkos trimatës erdvës iliuzijà, kur yraaukðtis, plotis ir gylis.Pirma, norëdami sukurti tikroviðkos erdvës iliuzijà paveiksle,turite priversti þmones patikëti, kad vieni daiktai yra paveikslopriekyje, vadinamame pirmame plane, kiti yra truputátoliau - per vidurá, vadinamame viduriniame plane, o treti -toliausiai, vadinamame fone. Pavyzdþiui, sakykime, kad dabarnoriu priversti jus patikëti, jog prieð jus, deðinëje pusëje,yra didþiulë apie 15 metrø erdvë. Mano balsas, ðtai toks,labai arti jûsø, bus pirmajame plane.(pasigirsta rëkimas, kuris sklinda ið toli)Taèiau dabar mano balsas sklinda ið toli, ið ðios erdvësfono. Að nukreipiau jûsø dëmesá prie kito taðko, esanèio erdvëjeprieðais jus.(vël rëkimas, sklindantis ið arti)O dabar að vël gràþinu jûsø dëmesá á pirmàjá planà. Taigi,panaudojau jûsø ausis ir klausymo ágûdþius, norëdamas apibrëþtiprieð jus plytinèià trimatæ erdvæ. Taip pat atkreipkitedëmesá, kad, bûdamas pirmajame plane, ðaukiu garsiau iraiðkiau, ir tam tikra prasme esu didesnis...(rëkimas, kuris sklinda ið toli)O kai esu toli, ðaukiu ne taip garsiai ir aiðkiai ir tikriausiaiatrodau maþesnio ûgio.(vël rëkimas, sklindantis ið arti)Þinoma, mano ûgis toks pats, nesvarbu, ar esu arti, artoli. Dabar prisiminkite, kad dailininkai daro kaþkà panaðaus,norëdami sukurti erdvës iliuzijà. Figûros, esanèios paveikslopirmajame plane, atrodo didesnës, jos aiðkesnës, jas leng-48

viau pastebëti, o maþesnës figûros atrodo esanèios toliau,jas sunkiau pastebëti.(Iðtrauka ið knygos „Meno istorija per lytëjimà ir klausà:statybiniai meno blokai“. 2000, AEB.)SIURREALIZMASAiðkinamosios garsinëskompozicijos scenarijusO dabar kelioms minutëms nukelsime jus á siurrealistinágarsø pasaulá.(pasigirsta vandenyno bangø oðimas)Ak! Paplûdimys. Tyliai teðkena bangos. Aukðtai dangujeðvieèia saulë... Siurrealizme daiktai tuo paèiu metu yra ir labaitikroviðki, ir labai fantastiðki, o prasmë - nereali ir ásivaizduota.Pavyzdþiui, tos vandenyno bangos. Jos panaðios á...tuoj paimsiu...(pasigirsta, kaip jis sriaubia skystá)Mmm. Raudonas vynas. Taigi ... raudono vyno okeanas.Tai yra siurrealizmas.(bangos teðka vël)(pasigirta tolimas laikrodþio tiksëjimas)Palûkëkite sekundæ. Saulë. Ji apvali kaip laikrodþio ciferblatas.Ji tiksi.(tiksëjimas pasidaro garsesnis)(kairëje pasigirsta durø skambutis ir beldimas)Paplûdimyje ana ten yra durys.Kitas siurrealizmo bruoþas yra absurdiðkas objektø gretinimas,kai gretinami tokie daiktai, kurie paprastai kartu neegzistuoja.Kaip durys paplûdimyje.(vël skambutis ir beldimas á duris)Atsipraðau. Gal geriau tas duris atidarysiu.(durys atsidaro)(pasigirsta dramblio trimitavimas)(durys uþsidaro)49

1 pav. Gyvasis taktilinis paveikslas,atkartojantis Leonardoda Vinèio „Damà su ðermuonëliu“Ði teatrinë priemonë, skirta vaizduojamajam menui interpretuoti- tai gyvasis paveikslas, atkartojantis vaizduojamojomeno kûrinio originalà. Panagrinëkime Leonardo da Vinèiopaveikslà „Dama su ðermuonëliu“ (Áklija, 8 pav.).Portrete pavaizduotos damos laikysena - þvilgsnis, galvospasukimas, plaðtakø ir rankø padëtis - ir daugybë suknelësdetaliø bei aksesuarø perða mintá, kad ðá meno kûrináreikia interpretuoti kaip dramos kûriná, kuriame visø pirmareikia atskleisti kûno kalbà, nuotaikà, skirtingos tekstûros detales.Grupë reginèiø gidø, norinèiø padëti neregiams, nutariaperteikti ðá portretà gyvai, taip, kad neregiai galëtø su tuogyvuoju portretu sàveikauti. Ið pradþiø viena gidë, sutikusivaizduoti damà, apsirengia senoviðka suknele, panaðia á tà,kokia vaizduojama portrete. (Suknelë nebûtinai turi bûti tiksliportrete vaizduojamos suknelës kopija, pakanka, kad ji bûtøið panaðios medþiagos ir panaðiai pasiûta.) Tada mûsø gidëatsistoja taip, kaip stovi Leonardo nutapyta dama. Jos galvàapjuosiame juostele, ant kaklo dviem eilëm uþkabiname karolius,paduodame þaisliná ðermuonëlá. Paimame didelius rëmusir pridedame juos taip, kadgyvasis paveikslas bûtø panaðusá Leonardo nutapytàjá. Dabar esamepasirengæ pristatyti auditorijaiðá daugiajutiminá, taktiliná paveikslovariantà (þr. 1 pav.).Kol dvi gidës laiko rëmus, kitagidë, mokanti lydëti neregius irpristatyti jiems meno kûrinius,suvokiamus kitais pojûèiais, atvedaprie gyvojo paveikslo aklàmuziejaus lankytojà. Ið pradþiø gidëðvelniai nukreipia lankytojosrankas prie paveikslo rëmø, kad jisuprastø, kokios paveikslo proporcijosir kurioje paveikslo vietojeyra damos figûra. Po to gidë padedalankytojai apèiupinëti kiekvienàgyvojo portreto detalæ (þr. 2pav.).51

2 pav. Muziejaus lankytoja neregë, gidës padedama, èiupinëjagyvàjá portretà3 pav. Dþono Leveringo paveikslas (be pavadinimo)

Tyrinëjant gyvàjá paveikslà, transliuojama atitinkamo laikotarpiomuzika. Be to, gyvojo modelio galima nerengti senovinesuknele - vietoj to, iðdëlioti ant modelio medþiagospavyzdþius, atitinkanèius portrete pavaizduotos damos suknelëstekstûrà. Nesunku ásivaizduoti iðtisà „gyvàjà galerijà“,pilnà taktiliniø gyvøjø portretø ið vieno arba keliø laikotarpiø,sukurtø aukðèiau apraðytuoju teatro metodu! Kai galerijoslankytojai bus susipaþinæ su tokiais portretais juos èiupinëdami,vaidinimà galima pratæsti - portretai gali prakalbëti ávairiaisbalsais, iðsakyti savo mintis pasirinktomis temomis, judëti,netgi ásijungti á dialogà.Jau mirusio dailininko Dþono Leveringo (John Levering)tapybos darbas, kur kas abstraktesnis uþ Leonardo paveikslà,meta iððûká - teatrinëmis priemonëmis interpretuoti susikabinusiøfigûrø grupæ. Be to, nutapæs kreivalinijinæ á elektràpanaðios mëlynos ir baltos spalvos srovæ ar energijos srautà,tekantá susikabinusiø figûrø rankomis ir peèiais, J.Leveringasatkreipë mûsø dëmesá á ypatingà kinetinæ energijà,glûdinèià paveiksle (þr. 3 pav.).Norëdami ðá paveikslà perteikti teatrinëmis priemonëmis,kad neregiai galëtø já apèiupinëti ir iðtyrinëti kinestetiðkai, gidainutarë ne tik atsistoti á paveiksle pavaizduotas pozas irsusiimti uþ rankø, bet ir ant peèiø bei rankø uþsimesti ilgàþydrà audeklà (þr. 4 pav.).Dabar regintysis vedlys atveda lankytojà ir pasiûlo apèiupinëtiþmoniø pozas, atkreipdamasdëmesá áþydrojo audeklo, besidriekianèioþmoniø peèiaisir rankomis, trajektorijà(þr. 5 pav.).Kaip daugumoje menokûriniø, taip ir èia dailininkasuþfiksavo sekundësdalá, pavaizduodamasþmoniø rankomissklindanèià didþiulæ kinetinæenergijà. Norëdamiperteikti tos besiverþianèiosenergijos savy-4 pav. Dþono Leveringo paveikslo gyvojitaktilinë inscenizacija53

5 pav. Neregë muziejaus lankytoja susipaþásta su DþonoLeveringo paveikslo inscenizacija6 pav. Perkusiniø dþiazo instrumentø rinkinys.Fleksatonas padëtas virð trikampio

es, gidai iðsirikiavo taip, kaip pavaizduota paveiksle, ir pabandëpavaizduoti energijos tekëjimà judëdami. Judëjimometu susidarë aiðkiai matomas energijos lankas.Norint pabrëþti ðio teatralizuoto energijos atpalaidavimoið gyvosios drobës momentus ir neregei lankytojai pademonstruotikreivalinijinæ tos energijos formà, gidø judesiuspalydi kitos gidës fleksatonu atliekamas saldþiabalsis muzikiniskûrinys. Fleksatonas - vienintelis ið perkusiniø dþiazoinstrumentø, kuriuo galima iðgauti garso efektus, puikiai deranèiussu vaizduojamojo meno elementais, pavyzdþiui, linijomis,energija, ritmu ir pan. Ðiuos instrumentus galima uþsisakytitarpininkaujant daugumai muzikos prekiø parduotuviø(þr. 6 pav.), kur iðdëlioti visame pasaulyje gaminami muzikosinstrumentai, - juos galima bûtø panaudoti perteikiantvaizduojamojo meno elementus, suvokiamus kitais pojûèiais).Teatrinës priemonës, judesiai ir garsai yra neprilygstamosholistinio (visumos suvokimo, red. past.) mokymosi priemonës,tinkanèios ir regintiesiems, ir neregiams. Ðie metodaine tik prapleèia kinestetinius áspûdþius, jutiminæ patirtá, sukeliaemociná atsakà, bet ir skatina iðradingumà, stiprina bendruomenæ,o svarbiausia - teikia dþiaugsmà!Esame ypatingai dëkingi teatro pedagogei ir kostiumodizainerei Nanetei Anslinger ið Altûnos, Pensilvanijos valstija,uþ paskolintà kostiumà, kurá dëvëjo gidë, vaidindama gyvàjápaveikslà pagal Leonardo da Vinèio „Damà su ðermuonëliu“.Apie autoræ: Ermina King yra Pensilvanijos valstijos universitetoMeno ir sveikatos paslaugø neágaliesiems centro(AHOI) koordinatorë. Ji yra dirbusi mokytoja Vaðingtono valstybiniømokyklø sistemoje, taip pat - dramos ir lëliø teatromeno instruktore Fillmoro meno centre, lektore ir pasakø sekëja- Smitsono institute. Dirbdama meninio ðvietimo konsultanteáregistruotoje bendrovëje „Centrinës Pensilvanijosneregiø globos grupë“, ji rengë reginèiuosius gidus ir menoprieinamumo lektorius muziejams ir kitokioms meno bei ðvietimoástaigoms. Taip pat yra vadovavusi meno „be barjerø“programoms, skirtoms jaunimui ið Niujorko Èiautaukvos globosnamø, yra prisidëjusi prie Garsinio komentavimo paslau-55

gø centro „Vaizdas per ausines“ Pensilvanijos valstijos koledþeásteigimo ir yra viena ið ðio centro direktoriø. Ji domisi,kaip vaizduojamojo meno kûrinius, kuriuose pavaizduotas judesys,galima bûtø suvokti pasinaudojant kitais pojûèiais, kaipiððaukti fiziologiná ir emociná atsakà, kuriø dëka ávairaus amþiausneregiams lengviau paþinti meno kûrinus.56

Muziejø dailës studijosatveria duris sutrikusioregëjimo þmonëms

Karola Visker (Carol Wisker)Filadelfijos meno muziejaus darbuotojaSUAUGUSIØJØ DAILËS STUDIJAFILADELFIJOS MENO MUZIEJUJENuo 1971 metø veikianti dailës studija „Meno forma“(Form in Art) teikia akliesiems ir silpnaregiams unikalià galimybæ- ne tik supaþindina su muziejaus rinkiniais, bet ir sudarosàlygas kurti.Kartà per savaitæ studijos lankytojai susitinka su dëstytojais- dailininkais Voganu Stabsu (Vaughn Stabbs) ir Eiko Fan(Eiko Fan), dvideðimèia savanoriø pagalbininkø ir pasineria ákûrybà, darydami ávairius dirbinius ið papjë maðë, popieriausmasës, gipso, vermikulito (vermikulitas - mineralas, magnioir geleþies aliumosilikatas, ðilumos ir garso izoliatorius. Kaitinamovermikulito tûris gali padidëti iki 20 kartø. Red. past.),molio, medþio, akmens ir miðriø medþiagø. Pirmaisiais metaisstudijos lankytojai iðmoksta kurti trijø matmenø objektusmedþiagos pridëjimo arba nuëmimo bûdu. Pradedantiejigauna pirmàjà uþduotá - padaryti dëþutæ, o tam reikia iðmoktiteisingu kampu sujungti plokðtumas. Tos dëþutës vëliaunetgi visaip iðpuoðiamos. Antroji uþduotis paprastai bûnaið papjë maðë padaryti puodelá su dangteliu. Tam tiksluistudijos lankytojai turi iðmokti nelengvo dalyko - padaryti uþdaràkonteinerá.Su medþiagos nuëmimo metodu supaþindinama, mokantdirbti su moliu ir pusiau minkðtomis medþiagomis (vermikulitoir gipso miðiniu) bei droþinëti ið medþio. Ðioje pakopojelankytojai taip pat mokosi keramikos, pavyzdþiui, formuotimolá ir já pjaustyti. Su glazûravimu taip pat supaþindinama.Didëjant studijos lankytojø pasitikëjimui savo jëgomis irtobulëjant ágûdþiams, jie imasi kitokiø dirbiniø, kuriø aukðtisbûna nuo keliø centimetrø iki poros metrø. Tai figûrinës skulptûros,daromos ant medinio ar metalinio karkaso. Ði idëjagimsta apsilankius muziejuje arba po paskaitø, kuriø metusupaþindinama su erdvine dinamika bei formø derinimu. Gyvûnai,fantazija, religija, pasakos, poþiûris á gyvenimà ir aklumàyra tik kelios temos, á kurias gilinasi studijos lankytojai.(Áklija, 9 - 11 pav.).58

Mokomasi ið muziejausrinkiniø. Dailës studijos nariødarbuose aiðkiai juntama átakatø meno kûriniø, su kuriais jiesusipaþásta specialiø muziejujerengiamø parodø metu arOgiusto Rodeno bronzinëskulptûra „Katedra“,1907 m.apþiûrëjæ nuolatinius muziejaus rinkinius. Pablo Pikaso skulptûra„Þmogus su avinëliu“ yra ákvëpusi visà eilæ dailës studijoslankytojø, tarp jø yra ir Romena Samvort, (Áklija, 12 pav.)ið papjë maðë sukûrusi 1 m aukðèio skulptûrà „Mano avytës“,ir Fredas Venutis, kurio skulptûra „Laisvë“ yra net dviejømetrø aukðèio. (þr. nuotraukas psl. apaèioje)Tai, kad daugelyje neregiø darbø atsiranda rankos, atitinkamosiðraiðkos ir pozos, reiðkia, jog jie gerai iðnagrinëjoOgiusto Rodeno bronzinæ skulptûrà „Katedra“. Didelá dirbináið papjë maðë, vadinamà „Taure su rankomis“, 1994 m. sukûrëneþinomas autorius. Taurë buvo padaryta po lieèiamosiosekskursijos á Filadelfijos Rodeno muziejø. Rodeno rankøskulptûra yra nuolatinis ákvëpimo ðaltinis neregiams studijoslankytojams. „Taurëje su rankomis“ dvi masyvios aukso spalvosrankos apglëbusios laiko didþiulæ tauræ; Karolos SailorKairëje: Pablo Pikaso skulptûra „Þmogus su avinëliu”. Bronza, 1943-1944, lieèiamosios parodos eksponatas. Centre: Romenos Samvortskulptûra „Mano avytës”, 1999. Papjë maðë. 1 m aukðèio. Deðinëje:Fredo Venuèio skulptûra „Laisvë”. Papjë maðë, 1991, 2 m aukðèio59

Karolos Sailor skulptûra „Neviltis”, sukurta apsilankiusRodeno muziejuje 1993 m. Ðiame 91 cm aukðèiokûrinyje ið papjë maðë autorë iðreiðkë neviltádël savo apakimo

jausmingoje skulptûroje ið papjë maðë „Neviltis“ juntamakitos Rodeno skulptûros - „Miestieèiai ið Kalë“ - átaka.Gali bûti, kad reljefinë Polo Sezano drobës „Natiurmortassu obuoliais“ (1876) interpretacija, pavadinta „Tyrinëjame Sezanà“,ákvëpë studijos lankytojus daryti savo natiurmortus iðpapjë maðë. Sezano potëpius, atkartotus ðioje muziejausdarbuotojø pagamintoje reljefinëje interpretacijoje, galima atsektivienos neregës kûrinyje ið papjë maðë.Ogiusto Rodeno „Miestieèiai ið Kalë”, 1884-1895Medþiagos ir metodai. Betsi Klaiton lanko dailës studijàðeðerius pastaruosius metus. Dabar jai ðeðiasdeðimt metø,o prieð dvideðimt penkerius metus ji neteko centrinio regëjimo.Kol nepradëjo lankyti studijos, ji nemanë turinti talentà.Pamaþu lavëjant ágûdþiams, Betsi Klaiton pastebëjo,kaip nelengva kurti teturint du pojûèius - prastà regëjimà irlytëjimà. Kaip ji kartà pasakë, „Bûti silpnarege reiðkia, kadkartais bûna sunku pasiekti savo tikslus kûryboje... Kartaisturiu uþsimerkti ir pirðtais apèiupinëti molá, kad „pamatyèiau“,kà reikia.“ Þmoniø figûras ið ðeimos portreto (þr. iliustr. 62psl. kairëje), ji padarë kiekvienà atskirai ið molio, tada ið jøsuformavo þmoniø grupæ, uþdëdama figûras vienà ant kitos.Po to ant þmoniø figûrø dar uþdëjo molio, o tada iðraiþë de-61

tales su árankiais, skirtais moliui formuoti. Kûriná iðdegë krosnyje,nudaþë juodais akriliniais daþais ir priklijavo prie lentos.Iliustracijoje kairëje - prie kûrinio palinkusi Betsi Klaiton, deðinëje -Frenkas Medisonas dirba studijojeÐlapiosios technikos. Daugelis dailës studijos lankytojøsako, kad jiems lengviau dirbti su ðlapiosiomis technikomis,tokiomis kaip glazûra ir akriliniai daþai, ir dirbti pirðtais,o ne teptukais, kadangi tuomet jie jauèia, kuri pavirðiausvieta yra ðlapia, o kuri - sausa, ir tuo paèiu þino, kuriàvietà dar reikia padengti daþais. Frenkas Medisonas, visiðkaiaklas studijos narys, nesibodi panerti rankø á lipnius akriliniusdaþus. Neretai jis dirba ðia technika, nes tada gali kurtivisiðkai savarankiðkai.Kitas metodas, kurá studijos nariai naudoja daþams, beicuiir apdailos medþiagoms uþtepti, - braukti teptuku paskuipirðtà, kuriuo uþèiuopiami sausi ploteliai. Keitë Fol, kuri matotik ðeðëlius, padengë ðelaku (ðelakas - gamtinë derva, kuriàiðskiria vabzdþiai, vadinamieji lakiniai kirminai, parazituojantysant kai kuriø tropiniø augalø. Tarptautiniø þodþiø þodynas,2001. Red. past.) tris figûras, ið kuriø susideda jos iðpapjë maðë padarytas kûrinys: ðuo vedlys, besirengiantis lyþteltiledø porcijà vaiko rankoje. Keitë paaiðkino, kad tuos plotelius,kuriø ji nenori nuspalvinti, apklijuoja apsaugine daþymojuostele, - kartais tai padaryti padeda savanorë padëjë-62

ja. Keitë dirba namuose arba kitos neregës, studijos lankytojos,garaþe - jos viena kitai padeda, pasikalba apie medþiagasir technikas ir visaip skatina viena kitos kûrybiðkumà.Skulptûros ið popieriaus masës. Vilhimina Viljams,kuri yra sutrikusio regëjimo, pradeda formuoti stovinèià figûràið susuktø laikraðèiø, ið kuriø ji padaro stuomená, rankasbei kojas, ir apvynioja viskà apsaugine daþymo juostele. Norëdamapadidinti liesokos figûros apimtis, ji apsuka jà porolonuir apvynioja sauso laikraðèio lapais. Andrëja Malok, kitastudijos lankytoja, kuria indëno figûrà ið centimetro storio ávairausilgio mediniø sprausteliø, kuriuos sujungia lipnia apsauginejuostele, kad skulptûra bûtø tvirtesnë. Á kojas ir rankasáveria aliuminæ vielà, kad figûrà bûtø galima iðlenkti ir suformuotitomahaukà. Po to visà figûrà apvynioja apsaugine daþymojuostele, norëdama apsaugoti skulptûrà nuo drëgmës,kuri skverbsis ið popieriaus masës. Tada visà indëno kûnàapspaudþia popieriaus masës sluoksniu, iðlygina pavirðiø irpalieka dþiûti. Storesnis popieriaus masës sluoksnis padedasukurti apvalesnes formas, kaip galime matyti „Ðokëjoje“,Viletës Hadsdon kûrinyje. Ðokëjos rankos buvo iðpjautosið sausø, plokðèiø popieriaus masës gabalø, tada visas pavirðiusbuvo nudaþytas baltais akriliniais daþais ir apdailintassviestine geltona spalva. Po to figûra buvo aprengta tiuliu,apriðta kaspinais ir papuoðta blizguèiais. (þr. iliustr. 65 psl.)Spalva. Spalva vaidina gana reikðmingà vaidmená studijos„Meno forma“ mokymo programoje, kadangi daugumalankytojø seniau yra matæ, todël spalvas dar prisimena.Jie sako, kad, laikui bëgant, jie vis geriau iðmoksta iðreikðtisavo pageidavimus pagalbininkams, maiðantiems daþus irpadedantiems parinkti kitø medþiagø spalvas. Keli visiðkaiakli studijos lankytojai yra susikûræ bûdus spalvoms parinkti.Romena Samvort, beveik aðtuoniasdeðimties metø ir visiðkaiakla nuo aðtuoneriø, kone visà gyvenimà kuria meno kûriniusapie gyvûnus ir vaikus. Daþniausiai juos daro ið papjëmaðë,mëgsta naudoti pagrindines spalvas. Ji naudoja spalvingàneblunkantá dovanø popieriø, kurá pagal spalvas susidedaá didelius vokus. Ðis metodas leido jai savarankiðkaidirbti ir namie, ne tik studijoje. Pastaruosius dvejus metus63

Romena naudojasi spalvø atpaþinimo prietaisu, kuris padedaatskirti spalvas, pavyzdþiui, tamsiai ar ðviesiai rudà arbageltonà.Lakðtinë grafika. Kiekvienais metais dëstytoja Eiko Fanpristato naujas medþiagas studijos lankytojams, pageidaujantiemsiðmokti daryti estampus. Dirbdami be spaustuvo,visa kita - tradiciniais bûdais, studijos lankytojai estampusrankiniu bûdu atkelia nuo reljefiniø matricø, kurias ið ávairiausiostekstûros medþiagø jie bûna padaræ ant kartoninio pagrindo.Ið ávairaus storumo gumos jiems nesunku þirklëmisiðsikirpti aptakias formas. Studijos nariai naudoja visoká popieriø,tapetus, ádomios tekstûros kartonà, todël savo reljefinákûriná gali apèiupinëti ir, dar prieð uþtepdami ant matricosspaudos daþø, jau gali ásivaizduoti, kaip atrodys bûsimas estampas.Daþus, paprastai vienos spalvos, ant matricos tepavoleliu, tada uþdeda popieriaus lapà, pasirinkæ norimos spalvosir tekstûros popieriø. Ranka patrina popieriø, kad priliptødaþai, ir atkelia gautà estampà nuo matricos. Iðklausæ reginèiopagalbininko pastabas, pataiso ar pakeièia matricà,tokiu bûdu tobulindami bûsimus estampus. Reljefinë matricapati savaime yra meno kûrinys, kuris, eksponuojamas kartusu estampu, padeda neregiams susipaþinti su ðiuo grafikoskûriniu.Miðriosios technikos. Keli seniausi dailës studijos „Menoforma“ lankytojai jauèia malonumà, kurdami meno kûriniusið surastø nebereikalingø daiktø ir neáprastu bûdu derindamimedþiagas. Roþë Marija Kalbrit, lankanti studijà aðtuoniolikametø, sukûrë spalvingà kartûnu aptrauktà totemøstulpà, kuris buvo 2,75 m aukðèio, o ant virðaus buvo uþdëtasskrendantis paukðtis, taip pat aptrauktas kartûnu. Anttoteminio stulpo dar buvo pritvirtinta visokiø bûtybiø su perukaisir atlaso ragais. Medþiagos pavirðius buvo padengtasakriliniais gelio daþais, suteikianèiais tvirtumo ir þvilgesio. Kadangistudijoje trûko vietos, Roþë Marija padarë tris totemoatkarpas ir prieð parodà jas sujungë mediniais laikikliais. Kitamprojektui dëstytoja Eiko Fan papraðë studijos narius irsavanorius padëjëjus atsineðti senø këdþiø. Mokiniai këdesaptaisë medþiagos atraiþomis, sumirkytomis akriliniuose daþuosearba gipse. Kai medþiaga iðdþiûvo, këdës neatpaþás-64

Viletë Hadson ið papjë maðëdaro „Ðokëjà”Andrëja Malok ið popieriaus masës kuriaindëno skulptûràVilhilmina Viljams daro pagrindà savo skulptûraiið susuktø laikraðèiø, apvyniotø lipnia juostele

tamai pasikeitë, kaip matyti ið Klaros Finberg këdës-drugelio(Áklija, 11 pav.).Medþio dirbiniai. Studijos „Meno forma“ lankytojai kartaisnaudojasi elektriniais prietaisais, pavyzdþiui, gràþtais arðlifuokliais, kuriø pagalba kurdami savo dirbinius, atgaminaprieð apankant turëtus ágûdþius. Lou Dþiraldis, septyniasdeðimtaðtuoneriø aklasis, savo namuose kadaise turëjo staliausdirbtuvæ, todël dabar jam patinka daryti juokingus padarusið medþio su elektriniu gràþtu ir pjaustymo prietaisais.Ilgametis jo draugas Fredas Venutis, dabar jau miræs, prieðapakdamas buvo sidabrakalys, ir savo ágûdþius pritaikë kûrybojeið medþio. Þr. jo „Papuaso“ iliustr. (Áklija, 13 pav.).Apie autoræ: Karola Visker (Carol Wisker), humanitariniømokslø magistrë, nuo 1978 m. dirba neágaliesiems pritaikytøprogramø direktore Filadelfijos dailës muziejaus Ðvietimoskyriuje. Jos vadovaujama dailës studija buvo premijuotauþ pastangas gerinti muziejø prieinamumà, akliesiemsir silpnaregiams suteiktà galimybæ lavinti savo meninius sugebëjimus.Karola ne tik motina ir menininkë, ji dar ir raðo,konsultuoja ir dësto apie muziejø prieinamumà bei muziejausvaidmená neágaliøjø bendruomenëje. Ðalia to, ji kuruojaFiladelfijos dailës muziejaus mokomàsias parodas.Straipsná parengë Nina Sobol LeventDAILËS MEDÞIAGOS IR METODAI,TINKAMI NEREGIAMSÐiame straipsnyje ið eilës pristatomos medþiagos, naudojamospieðiant, tapant, grafikos ir skulptûros drbams, kartupateikiant metodinius nurodymus, kaip tas medþiagas naudoti.Tai tik trupinëlis ið didelës gausybës medþiagø, kuriasgalima naudoti per dailës pamokas. Straipsnis parengtas remiantispraktiniais dailininkø ir pedagogø, kurie dësto dailëskursà ávairaus amþiaus akliems ir silpnaregiams mokiniams,patarimais. Ðie pedagogai - Tina Blater, „Prieinami menai“,Kanzaso valstija; Ana Kaninghem, Kolorado akløjø centras;Dþenifer Drauver, Niujorko Akløjø þydø gildija; Perla Rosen,66

seniau dirbusi Niujorko Karalienës dailës muziejaus skyriuje„Meno prieinamumas“, dabar - Niujorko Nacionaliniame neágaliøjøaptarnavimo centre - apsiginklavæ þiniomis ir pasitelkævaizduotæ, pritaikë tradicines dailëje naudojamas medþiagasaklø arba silpnaregiø mokiniø poreikiams. Susipaþástantsu ávairiomis medþiagomis ir jø savybëmis, taip patrenkantis jas savo kûriniui, procesas visada yra svarbesnisuþ galutiná produktà (Áklija, 14 pav.).Pieðimas. Pieðtukai ir kreidelës. Pedagogas K.Venkateðasið Èandanos tarptautinio dailës fondo (Karnatakosvalstija, Bangalorës miestas, Indija) pasakoja: „Mûsø mokiniaisëkmingai naudojasi pieðtukais ir kreidelëmis. SeptynmetëÐalini - jauniausia mokinë Èandano tarptautinio dailësfondo mokykloje. Ji akla. Labai gerai nusimano apie daiktøiðdëstymà erdvëje ir spalvas. Ið pradþiø ji ásivaizduoja pieðiná,tada suskirsto popieriaus lapà á dalis. Ðalini pieðia vaðkinëmiskreidelëmis, ant kuriø Brailio raðtu uþraðyta, kokiosjos spalvos. Kairës rankos pirðtus ji uþdeda ant lapo, tokiubûdu pasiþymëdama vietà, kur prasideda ir baigiasi formos,pavyzdþiui, medþio ðakos, apskritimai ir kt. Mûsø mokiniaisako, kad pieðti jai labai patinka.“Druska, smëlis, sëklos ir ryþiai. Nors daugumai sutrikusioregëjimo mokiniø patinka dirbti su smëliu ir druska,taèiau, siûlydami mokiniams pabandyti kurti ið ðiø ir kitokiømedþiagø, atminkite, kad ne visiems jûsø mokiniams naujøpavirðiø lytëjimas bus malonus. Pasistenkite ávertinti savo mokiniønuostatà naujø medþiagø atþvilgiu ir supaþindinkite sujomis ið lëto. Paskleiskite smëlá vienodu sluoksniu ant padëklosu paaukðtintais kraðtais. Jei pastebësite, kad mokinysnenori dirbti su ðia medþiaga, pats panerkite rankas ásmëlá ar druskà ir paraginkite mokiná uþdëti savo rankas antjûsø rankø. Judinkite rankas, o mokinys teseka jûsø judesius.Kai mokiniui ði nauja patirtis pasidarys nebe tokia baisi,pamaþu atitraukite rankas, kad mokinio pirðtai paliestø smëláar druskà. Jeigu mokinys neiðsigàsta ir jam tebëra ádomu,po truputëlá imkite traukti savo rankas ið po mokinio rankø,kol pasijusite beþaidþià smëlyje vienas ðalia kito.67

Kai pastebësite, kad mokinys tyrinëja smëlá pats vienas,atitraukite rankas. O jei mokinys ypaè nenorës þaisti su pasiûlytamedþiaga rankomis, pradëkite nuo jo kojø. Gana daþnaineágalûs vaikai labai bijo kiðti rankas á naujas medþiagas,bet nebijo to daryti kojomis (vaikø kojos lieèiamos kur kasdaþniau nei rankos, nes kasdien maunamos kojinës ir aunamibatai). Minëtos medþiagos gali tapti gera pramoga ir suteiktiprasmingos patirties vaikui, kuris iki tol nebuvo su jomissusidûræs. Kai vaikas bus iðbandæs smëlá, papraðykiteásivaizduoti paprastà daiktà ir smëlyje já nupieðti.Ápylæ á smëlá vandens, galite praturtinti lytëjimo patyrimà.Ðlapio smëlio savybës labai skiriasi nuo sauso smëlio savybiø.Vienas didelis skirtumas tas, kad ið ðlapio smëlio galimadaryti ávairias skulptûrines formas, kurias neregiams vaikamslengviau atskirti nei figûras, nupieðtas ant sauso smëlio. Taèiauvaikø meniniam ugdymui gali bûti svarbios abi patirtys.Vietoj smëlio ir druskos galima imti sëklas arba ryþius.Dirbdami su sutrikusio regëjimo mokiniais, imkite spalvotusryþius arba sëklas ir paberkite ant balto padëklo arba baltusryþius ant ryðkiø spalvø padëklo. (Dþenifer Drauver, NiujorkoAkløjø þydø gildija).Klijai. Galima spausti ðaltà skystà lydmetalá arba plastmasiniusklijus tiesiog ið tûbelës ir tokiu bûdu pieðti reljefineslinijas.Reljefinio pieðimo lentos. Niekada nepieðusiems mokiniamslabai patinka reljefinio pieðimo priemonës, pavyzdþiui,Sjuvelo pieðimo lentos. Prieð supaþindindami su naujapieðimo priemone, papasakokite mokiniams, kaip dailininkaiskirtingo storio linijomis perteikia erdvæ, iðreiðkia jausmusir kt. Kitas bûdas linijø iðraiðkingumui pristatyti - papraðytimokinius savo kûnais pavaizduoti ávairias linijas ir formas.(Perla Rosen). Kai mokiniai águnda pieðti reljefinius pieðinius,jie ant savo reljefinio pieðimo lentø pieðia pasakas,scenas ið savo gyvenimo; tai matyti ið ðio Gajos pieðinio, vaizduojanèiorajonà, kuriame ji gyvena.68

Dvylikametës italës Gajos pieðinys. Ji labaigerai pieðia su reljefinio pieðimo priemonëmisVaðkinës lazdelës (prekyþenklis „Wikki-Stix“). Paimkiteakytà lentelæ ar kitoká tinklà primenantá pagrindà, ant kuriobus pieðiama. Liepkite mokiniams iðbandyti vaðkines lazdeles- nupieðti kokias nors formas, sudëti kelias lazdeles krûvonir suspausti arba susukti jas. Kai mokiniai supras, kà galimasu lazdelëmis daryti, liepkite ant akytos lentelës nupieðtipieðiná arba geometriná raðtà. Mokiniai turës tvirtai spaustilazdeles prie lentelës, kad vaðkas priliptø, o tai stiprina pirðtusir ugdo motorinius ágûdþius.Pasakykite mokiniams, kad pieðdami galvotø apie visàlentelës plotà. Tai padeda jiems orientuotis pagal lentelëskraðtus ir pagal jau nupieðtas linijas. Jiems dirbant, kalbëkiteapie tekstûras ir pieðinius, kuriuos jie pieðia - tokiu bûdujuos paskatinsite ir padësite tobulinti pieðinius. Ðis procesaspaskatina mokinius pradëti galvoti apie kompozicijà, padedasuprasti, kad prireikus pieðiná galima taisyti. (DþeniferDrauver).Pieðiniai ant gipsiniø arba moliniø plyteliø. Ana Kaninghem,Denveris, Kolorado akløjø centras:„Mane ákvëpë Betës Edvard knyga „Pieðimas - vidinë dailininkosavybë“ (Betty Edward. Drawing on the artist within,1988). Ja remdamasi, sutrikusio regëjimo mokiniams parengiautokià dailës pamokà. Iðvyniojame minkðto molio plyte-69

les, maþdaug 15 x 23 cm, ir pradedame raiþyti. Bandomepavaizduoti jausmus, pavyzdþiui, dþiaugsmà, arba sàvokas,pavyzdþiui, ligà, bet praðau mokinius neraðyti þodþiø ir nepieðtipaveikslø. Uþbaigæ darbà, plyteliø pakraðèiuose padaromepylimus ir uþpilame gipso. Netrukus sukietëjusio gipsosluoksná nuimame ir palyginame, kaip mokiniai pavaizdavotam tikrà sàvokà. Gana smulkiai iðnagrinëjame panaðumusir skirtumus. Ði pamoka ir man, ir mokiniams nepaprastaipatinka.“Pasiûlykite mokiniams pabandyti raiþyti su ávairaus storioraiþikliais, kuriais galima padaryti skirtingo ploèio linijas. Silpnaregiamsmokiniams bus patogiau, jei plytelës pavirðius busnudaþytas juodai. Kai darbas bus baigtas, su guminiu voleliuant jo galima uþtepti daþø ir pasidaryti atspaudà popieriuje.Pieðimas ant aliuminio folijos. Ant aliuminio folijos,pakiðtos po popieriaus lapu, mokiniai ðratinukais gali pieðtinesudëtingus kontûrinius pieðinius. Galima pamokyti juos uþpildytipieðinio plotelius taðkais, lygiagreèiomis ir sukryþiuotomislinijomis.Pieðimas su lipniomis juostelëmis. Dailës reikmenøparduotuvëse galima nusipirkti visokiausiø juosteliø, tarp jø -juodos ir ávairiø spalvø apsauginiø daþymo juosteliø, taip patmetalizuotø juosteliø, kurios skirtos grafikos darbams, betlabai tinka mokant sutrikusio regëjimo mokinius. Lipdydamijuostelæ, mokiniai jà gali apèiuopti, o juoda arba spalvotajuostelë ant balto popieriaus sukuria didelio kontrastingumopieðiná. Juostelës, kurios bûna ávairaus ploèio ir skirtingø tekstûrø,ypaè tinka tada, kai reikia pavaizduoti tiesias linijas arbaperteikti proporcijos idëjà.Su lipniomis juostelëmis mokiniai gali daryti tokius pieðinius:abëcëlës raides, geometrines formas, emblemas, taippat linijinius atvaizdus, pavyzdþiui, pavaizduoti miesto horizontolinijà. Be to, ði medþiaga labai tinka grupiniam darbui,pavyzdþiui, pieðiant ant sienos arba parengiamiesiems darbams,kai mokiniai ið pradþiø ið juosteliø pasidaro kontûrà, ovëliau já uþpildo tekstûra arba nuspalvina. (Perla Rosen).70

Plonos juodos spalvos àþuolinës lystelës, klijuojamosant lipnaus pavirðiaus. Ðis metodas, prieðingai lipniomsjuostelëms, leidþia mokiniams laisviau reikðti savo idëjas,nes àþuoliniø lysteliø galima pasidaryti ávairiø ploèiø irilgiø. Be to, lipnus pavirðius - laminavimo arba kontaktinispopierius, padëtas lipniàja puse á virðø - labai tinka neregiams,nes lysteles galima atlipinti ir vël prilipinti kitoje vietoje.Pabaigtà kûriná galima apsaugoti celofanu, ir vis tiek jisbus áskaitomas lieèiant. (Perla Rosen).Tapyba. Silpnaregiams mokiniams gali bûti naudinga suþinoti,kokie judesiai yra daromi teptukais, kokius pëdsakuspalieka skirtingi teptukai, o taip pat iðgirsti, kokiø ávairiø bûnateptukø ir jø pakaitalø. Ði informacija jiems padeda suprasti,kaip dailininkai renkasi teptukus paveikslams tapyti. Vertapaminëti ðiø rûðiø teptukus:Platûs ir siauri plokðti teptukai ið ðeriø, skirti tapyti temperos,akrilo ar aliejiniais daþais; plokðti teptukai ið sintetiniøplaukeliø arba plonø plaukeliø skirti akvareliniams daþams.Dideli ir maþi apvalûs teptukai ið ðeriø, skirti temperos,akrilo ar aliejiniams daþams; apvalûs teptukai ið sintetiniøarba plonø plaukeliø skirti akvareliniams daþams.Sumi teptukai ir juodi daþai (sumi - tai monochrominëarba jai artima ðvelniø, vandeniu atskiestø spalvø tapyba antryþiø popieriaus arba ðilko. Vert. past.).Ávairûs teptukai sienoms daþyti ið statybiniø medþiagø parduotuvës.Teptukø pakaitalaiKempinës. Su kempinëmis lengva dirbti, nes jas patogupaimti, jos minkðtos, nevarþo judesiø. Sintetinës kempinëstinka daþams uþtepti ant trimaèiø objektø.Lakavimo teptukai. Ávairiø dydþiø kempininiai lakavimoteptukai (jie pigûs, parduodami statybiniø medþiagø parduotuvëse)su apvaliomis medinëmis rankenëlëmis, patogûs laikyti,jais galima nutapyti ádomias tekstûras ir linijas. Be to, suðiais teptukais paprasèiau iðgauti aiðkias, lygiais kraðtais linijasir formas nei áprastais teptukais. Ið pradþiø á plastmasi-71

næ lëkðtutæ ádëkite truputá tirðtos juodos temperos. Pasakykitemokiniams, kad apèiupinëtø teptukus ir atkreiptø dëmesáá platøjá ir siauràjá galiukà, trikampá kraðtà, teptuko stangrumà.Paaiðkinkite, kad, laikant teptukà statmenai, pieðiamosryðkios, tiesios linijos, pakreipus á deðinæ ar kairæ, - plonoslinijos, o sukant teptukà, pieðiami apskritimai. Mokiniaigali ádëti á daþus truputá klijø arba smëlio, kad nutapytas pavirðiuspasidarytø reljefinis.Mentelës. Mentelëmis galima tepti storesná sluoksná daþø,o keièiant potëpio kryptá - iðgauti ádomius tekstûrinius pavirðius.Tepant iðkart keliø spalvø daþus, galima gauti vaivorykðtësefektà, o su lazdele arba teptuko koteliu árëþiant daþus,galima gauti dar ádomesniø reljefø.Patarimai pradedantiems tapytojams. Teptukai, popieriusir daþai turi tarpusavyje derëti. Vandeniniams daþamstiks ne kiekvienas popierius, todël tapymo procesas turi prasidëtinuo popieriaus parinkimo, o rinktis, kiek tai ámanoma,turëtø patys mokiniai. Kitos medþiagos, ant kuriø galima teptistoresná daþø sluoksná, yra ðios: iliustracijø lentelës, drobeapklijuotos plokðtës, ið anksto tapymui paruoðtos „Masonito“medienos plauðø plokðtës, drobe aptraukti porëmiai. Norëdamipaakinti mokinius lyginti tarpusavyje ðiø plokðèiø pavirðius,pasiûlykite ásiklausyti, koks garsas nuo jø sklinda tepantdaþus ir kaip skiriasi jø pavirðiaus standumas ir tekstûra.Pavyzdþiui, átempta drobë yra standi, tapant skleidþia duslø,bûgnà primenantá garsà, o „Masonito“ plokðtës pavirðiuskietas, lygus, atsparus, tapant skleidþia mediná garsà. Ðiesensoriniai skirtumai akliems ir silpnaregiams mokiniams yrasvarbûs, nes atskleidþia estetines tapybos proceso savybes.Popieriaus ar plokðtës dydis apsprendþia, kokiais judesiaismokiniai tapys; pagalvokite, ar nebûtø geriau parinktipakankamai didelá lapà, kad mokinio ranka galëtø judëti laisvai,nevarþomai. Mokiniø poza - ar jie dirbs stovëdami, arsëdëdami - taip pat turës átakos tam, kokiais judesiais jietapys, todël jums vertëtø pamokyti tapymo judesiø be daþø,o tada pasiûlyti dirbti su daþais. Taip pat pasakykite mokiniams,kad reikia tapyti keliais teptukais, - ið pradþiø su dideliu,plokðèiu teptuku, po to su maþesniais teptukais darytimaþesnius potëpius ir smulkias detales. Tapoma imant vis72

maþesnius teptukus ir palaukiant, kol kiekvienas daþø sluoksnisiðdþius.Visiðkai nematantiems mokiniams bus patogiau dirbti, jeidaþai bus sumaiðyti su smëliu. Prieð pradedant mokiniui tapytiarba jau tapymo metu ant drobës galima priklijuoti juostelæ,tokiu bûdu atitveriant atskiras paveikslo dalis. Po to juostelægalima nuimti, ir susidarys visiðkai ðvarios linijos. Ant drobësgalima pritvirtinti smeigtukus arba vinutes, kad mokiniamsbûtø lengviau komponuoti savo paveikslus.Yra mokiniø, kuriems patiks spalvos. Pradëkite aiðkintinuo keliø spalvø. Supaþindinkite su spalvø pagrindais, pavyzdþiui,su pagrindinëmis, ðalutinëmis ir pagalbinëmis spalvomis.Visada dëkite spalvotus daþus á tà paèià paletës vietà,o indelius su daþais statykite ant padëklo á tas paèiasvietas.Ant aliejiniø daþø galima uþtepti kitokiø medþiagø. Antiðdþiûvusiø aliejiniø daþø uþtepus aliejiniø pasteliniø daþø,pavyzdþiui, „Craypas“, galima iðgauti plonesnes linijas irsmulkesnes detales nei su teptuku. (Perla Rosen).Skulptûra ir kiti trimaèiai objektai. Molis. Molio rûðiøyra daug ir ávairiø. Molis, sumaiðytas su aliejumi, turi daugsavo privalumø; já galima naudoti daug kartø, nes jis neiðdþiûsta.Savaime kietëjantis molis teikia mokiniams galimybænulipdyti savo kûriná ir per trumpà laikà turëti gatavà gaminá.Ið savaime kietëjanèio molio padarytø dirbiniø nereikiadegti, nereikia glazûruoti, taèiau jie yra trapesni uþ degtomolio dirbinius.Sutrikusio regëjimo mokiniams labai tinka dviejø rûðiø molis.Pirmasis - tai aliejingas molis ið „Drëgnojo rinkinio“ (WetSet). Pabaigus lipdyti, moliná dirbiná reikia kelioms valandomspanerti á vandená. Iðtraukus ið vandens, jis nuskalaujamas irnetrukus pasidaro „sausas“. Ðis molis labiausiai tinka iðtisiniamsdirbiniams be iðsikiðusiø detaliø, tokiø kaip rankos, kojos,kadangi ði medþiaga yra trapesnë. Kitas produktas vadinamas„Stebuklingas Krajolos molis“ (Crayola Model Magic),jis labai lengvas, já paprasta minkyti. Net mokiniai suvisiðkai menkais motoriniais ágûdþiais arba turintys silpnusraumenis gali lipdyti ið ðio molio, kuris bûna baltos ir kitokiøspalvø. Prie jo gerai kimba akriliniai daþai, todël já gali rinktis73

mokiniai, kurie ketina savo dirbinius nudaþyti ar kitaip papuoðti.(Tina Blater).Molis teikia maloniø lytëjimo pojûèiø, taèiau jo plastiðkumasnedidelis. Gerai bûtø, jei prieð keramikos pamokà mokiniaigalëtø apþiûrëti kelis molinius dirbinius. Tada pasiûlykitepaimti molio gabaliukà ir já padauþyti, paspaudyti, patraukioti,nutraukti, pavolioti ir sukiðti á já pirðtus. Po to mokiniaigali pabandyti padaryti paprastas formas, pavyzdþiui, rutuliukusarba lazdeles. Galima pasiûlyti á molio gabaliukàáspausti kokius nors daiktus, pavyzdþiui, sagas arba kriaukleles,jas iðimti ir pasiþiûrëti, kas iðëjo. Kai mokiniai priprasprie naujos medþiagos, galite skirti uþduotá: ið ilgø molio virveliøsusukti puodelá. Labiau águdæ mokiniai gali daryti iðraiðkingesnesskulptûras. Ið maþø molio gabaliukø galima padarytipakabuèius - áspausti raðtus, iðdegti ir nuglazûruoti.Gipsinis glaistas. Tai lanksti, nebrangi, greitai dþiûvantimedþiaga, kurios galima nusipirkti kiekvienoje statybiniømedþiagø parduotuvëje. Ið jos galima suridenti rutuliukus,naudoti kaip molá, mentele ar kitokiu árankiu uþtepti ant kietopavirðiaus. Gipsiná glaistà galima naudoti ávairiai, todël mokiniaiið jo galës padaryti visokiø tekstûrø. Pavyzdþiui, jie galëtøant padëklo pasidëti didokà glaisto gabalà, ir peiliu jápaskleisti ant viso padëklo. Á susidariusá glaisto sluoksná galimaáspausti visokiø daiktø ir palikti dþiûti, o jo pavirðiuje likstø daiktø atspaudai arba reljefinis raðtas. Kanzaso akløjø mokyklospaaugliai mokiniai po ekskursijos á Kanzaso ir Nebraskosvalstijas darë dëþutes su istoriniø objektø reljefais. Mokiniainuvaþiavo apie devynis ðimtus myliø Oregono keliu nuoNepriklausomybës miesto Misurio valstijoje iki Guernsio miestoVajomingo valstijoje. Kelionës metu aplankytus istoriniusobjektus jie pavaizdavo naudodami gipsu padengtà marlæ irkitas medþiagas. (Tina Blater).Greit kietëjanèiu gipsu padengta marlë. Ði nuostabigipsinë medþiaga parduodama dailës reikmenø parduotuvësedideliais rulonais. Jeigu jûsø mokiniai jà naudos, klasëjepastatykite didelá indà su vandeniu, nes, kai gipsinæ marlæsukarpysite gabalais, juos reiks trumpam panardinti á vandená.Vandens pertekliø reikia nupurtyti ir kuo greièiau medþiagàklijuoti prie kokio nors pavirðiaus; lakðtai turi persi-74

dengti. Kad greièiau iðdþiûtø, suminkðtëjusá gipsà reikia iðlyginti.Su ðia gipsine medþiaga galima nuo veido nuimti atspaudus.Vëliau tuos atspaudus galima nudaþyti ir dekoruoti taip,kad bûtø panaðûs á konkretaus þmogaus kaukæ, arba panaudotikaip formà gipsiniam liejiniui, nes atspaudo vidinëjepusëje atsispaudþia daug smulkiø detaliø. Mokiniai tokiu paèiubûdu galëtø pasidaryti rankos arba pirðto atspaudà, betþinokite, kad prieð padengiant koká nors pavirðiø arba kûnodalá gipsu, juos reikia patepti vazelinu, kad atspaudas lengvaiir neskaudþiai nusiimtø. Kitas nuostabus ðios medþiagospanaudojimo bûdas - daryti reljefinius landðaftus arba skulptûrëles.Padarius tvirtà karkasà, galima daryti ir didesnesskulptûras. (Tina Blater).Plastilinas. Plastilinà lengviau minkyti nei molá, nereikianuolat rûpintis, kad neiðdþiûtø, ið jo galima daryti juosteles irrutuliukus. Jeigu paimsite metaliná karkasà kaip pagrindà,mokiniai ið plastilino galës daryti juosteles ir jas lipinti priekarkaso.Mokiniai gali kurti mozaikas, prie plastilino arba molio lipindamivisokius daiktus - akmenukus, pupeles, kriaukleles,ið kuriø galima iðdëlioti ádomiø raðtø. Ðià uþduotá galima padarytisudëtingesnæ, pasiûlant mokiniams daryti mozaikasið ávairiausiø daiktø (antpirðèiø, sagø, viniø, plastmasiniø karoliukø,rieðutø ir t.t.). Taip pat ið akmenukø, pupeliø arbadegtukø mokiniai gali dëlioti kontûrinius pieðinius.Papjë maðë. Tai puiki medþiaga, ið kurios galima darytiávairiausius dirbinius. Kà mokiniai benaudotø - ið anksto pagamintàpapjë maðë ar darytø jà patys senoviniu bûdu - iðjos galima padaryti daug smagiø ir ádomiø dalykø. Papjë maðëmase galima padengti bet kokià konstrukcijà, jeigu toji konstrukcija(arba armatûra) yra tvirta ir gerai iðbalansuota. Konstrukcijàgalima pasidaryti ið tokiø medþiagø: bet kokios formosir dydþio kartono lapø, dideliø ir maþø plastmasiniø dëþuèiø,vamzdeliø, popieriniø puodukø, lëkðèiø, net pripûstøbalionø. (Papjë maðë - popieriaus, kreidos, gipso, krakmolo,miltø, klijø ir kitø riðamøjø medþiagø masë. Angl. paper-machee;rus. -; pranc. papier-. Chemijos terminø aiðkinamasisþodynas / Kazys Daukðas, Jurgis Barkauskas, Vitas Daukðas75

... [et al.]. - 2-asis patais. ir papild. leid. - Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas, 2003, - Vert. past.).Kaukës. Kaukes daryti nepaprastai ádomu, o dël didelioreljefiðkumo kaukes mielai daro neregiai. Be to, prie vienobaliono gali dirbti du mokiniai. Norint padaryti kaukës pagrindà,paprastai reikia keturiø ar penkiø papjë maðë sluoksniø.Papjë maðë apklijuotà balionà perpjovus á dvi dalis, kiekvienasmokinys turës po kaukës ruoðiná. Toliau mokiniai galidirbti kiekvienas atskirai. Kad kaukë greièiau dþiûtø ir nesivoliotøpo darbastalá, jà galima uþdëti ant kavos skardinësarba kartoninio þiedo. Nebloga mintis bûtø padaryti skylesakims ir burnai, o antakius, skruostus ir lûpas galima suformuotipriklijuojant popieriniø rankðluosèiø arba kartono. Kaukesgalima uþbaigti ávairiai: nudaþyti, priklijuoti spalvotø servetëliøir kitokiø rankdarbiams skirtø daiktø. Pabaigai kaukesreiktø padengti skaidriu akriliniu laku.Dëþutës. Papjë maðë yra puiki medþiaga maþoms dëþutëmsdaryti. Mokiniai gali pasitelkti vaizduotæ ir padarytiávairiausiø formø dëþuèiø ir iðradingai jas papuoðti.Vazos. Norëdami pasidaryti vazà, mokiniai turi paimtiplastmasinæ vazà ir ið iðorës arba ið vidaus jà storai iðteptivazelinu. Po to jos pavirðiø reikia apklijuoti keliais papjë maðësluoksniais ir palikti dþiûti. Èia tiks ir bet kokia stiklinë vaza.Patikrinkite, kad popieriaus sluoksniai bûtø lygûs, beraukðliø. Kai popierinë vaza bus iðdþiûvusi, virðutiná kraðtàreikia apkirpti ir atsargiai nuimti nuo formos. Atsargiai nuvalykitevazelino pertekliø ir padabinkite spalvotu popieriumi.Atminkite, kad tai dekoratyvinë vaza, - joje negalima laikytimaisto produktø. (Tina Blater).Droþiniai balzos medienoje, kalkakmenyje, plombavimogipse ir akmenyje. Balzos medienà labai lengvadroþinëti. (Balza - labai greit augantis bombakmediniø ðeimosmedis. Mediena lengvesnë uþ kamðtiná medá. Red. past.)Ið natûralaus kalkakmenio ir plombavimo gipso plytø galimaiðdroþti ádomiø skulptûrø. Á krantà iðmestuose medþiø gabaluosearba sausose ðakose galima áþvelgti netikëtø dalykø;juos taip pat galima droþinëti, tik reikia átvirtinti, kad mokiniaigalëtø dirbti abiem rankomis.76

Akmuo yra tradicinë medþiaga, naudojama raiþyboje. Maþus,minkðtus akmenis galima apdoroti su dildëmis ir brûþikliais,taèiau Ana Kaninghem pastebëjo, kad dauguma josmokiniø ne tik sugeba dirbti su plaktukais ir kaltais, bet irlabai mëgsta ðiuos árankius. Keletas jos mokiniø ið alebastroyra padirbinæ puikiø skulptûrø.Polistirolas, kamðèiamedis ir dantø krapðtikliai. Mokiniamsgalima pasiûlyti susipaþinti su polistirolo savybëmis.Iðdroþinëtus polistirolo gabalus jie gali sujungti bambukiniaisstrypeliais arba dantø krapðtukais ir taip padaryti trimaèiusobjektus. Tokiu pat bûdu mokiniai gali droþinëti ið kamðèiamedþioir balzos medþio. Mokiniams galima pasiûlyti ið vaisiøir darþoviø dëlioti skulptûras: prie pagrindo - kokio norsvaisiaus arba darþovës - vietoje plaukø, rankø, kojø, ausø irkitø kûno daliø prismaigstyti razinø, dþiovintø slyvø ir sausølapø.Vëriniai ið karoliukø bei kitokiø smulkiø daikteliø.Kai mokiniai apèiupinës ant stalo padëtus daikèiukus - makaronus,plastmasinius ðiaudelius, karoliukus ir kt. - pasiûlykiteið jø dëlioti raðtus. Sudëliojus vienà raðtà, paraginkitesudëlioti kità. Verti karolius galima ne tik ant virvelës, bet irant vielos pypkei valyti ar paprastos vielos. Ið tokiø vëriniømokiniai gali daryti karolius; prie pagrindo pritvirtinæ vielà pypkeivalyti, gali kurti trimatá objektà.Koliaþai ir konstrukcijos. Mokiniai gali konstruoti trimaèiuskoliaþus, ant kartono klijuodami ávairius daiktus:kriaukleles, kankorëþius, pupeles, sëklas, dþiovintus lapus,maþas ðakeles, virveles, dygliuotas ankðtis, plunksnas, nedideliuskilimo, tapetø, dirbtinio kailio ar medþiagos gabalëlius,dygias dþiovintas þuvis, maltos kavos trupinius, smëlá.Pietø Dakotos akløjø ir silpnaregiø mokyklos mokiniai, darydamireljefiniø paveikslø ciklà „Pietø Dakotos peizaþas“, susidedantáið keturiø daliø, panaudojo glaistà, drobæ, reljefináspalvotà popieriø, daþus, dþiovintus augalus ir sëklas, vielasuriðtas cinamono lazdeles (tvorai), dþiovintus kvieèius, sudþiovintuslevandos þiedus (þydintiems mëlynþiedës liucernoslaukams pavaizduoti), dþiovintas citrinø ir apelsinø þieveles,mëlynà folijà (eþerams pavaizduoti). Kuriant koliaþà,vienintelë kliûtis gali bûti mokiniø vaizduotës trûkumas. Kai77

kurias medþiagas teks ið anksto iðkirpti; medþiagos turi bûtitokios, kad gerai liptø prie pagrindo. Kartais mokiniai tvirtinasavo koliaþus prie lipnaus pavirðiaus, nenaudodami klijø. Mokinysgali koliaþo technika padaryti trimatá sodà ar ðiltnamá,ðakeles, kankorëþius „sodindamas“ á plastilino arba moliopagrindà.Konstrukcijos ið kartono ir popieriaus. Paruoðkite ávairausdydþio ir formos kartono dëþuèiø, kartoniniø vamzdeliø,popieriaus juosteliø. Pasiruoðkite papildomø medþiagø, tokiøkaip drobë, plunksnos, viela, sagos ir t.t., su kuriomis mokiniaigalëtø papuoðti padarytas konstrukcijas. Mokiniai galikurti savo sugalvotus namus, miestus, transporto priemones,këdes arba skulptûras.Vielinës skulptûros. Èia labai tinka vielutës pypkëmsvalyti, nors bûtø saugiau, jei ðiø vieluèiø galus apklijuotumëtelipnia plëvele, kad mokiniai nesusiþeistø. Skirkite vaikamspakankamai laiko susipaþinti su ðia medþiaga ir jos savybëmis;maþi vaikai gali dirbti su ið anksto sukarpytos vielos gabalëliais.Paraginkite vaikus eksperimentuoti, apvynioti vielaávairius daiktus. Storos vielos kilpà sankabëlëmis pritvirtinkiteprie medþio gabalo, tokiu bûdu padarydami pagrindà, priekurio mokiniai tvirtins plonesnes vielutes.Medienos gabaliukai, ðakelës, dantø krapðtukai,degtukai. Kai mokiniai apèiupinës kelis skirtingos tekstûrosir formos medienos gabaliukus, skirkite uþduotá - patrinti juosðvitriniu popieriumi ir paþiûrëti, kaip pakito pavirðius. Ið suklijuotøarba sutvirtintø lipnia juostele medþio gabaliukø galimadaryti trijø matmenø konstrukcijas.Maðinëlës. Prieð darydami maðinëlæ, mokiniai turi iðsiaiðkintijudëjimo, pusiausvyros, simetrijos ir asimetrijos sàvokas.Maðinëlës konstrukcijos pagrindu mokiniai gali imtimedþio ðakà, metalinæ drabuþiø pakabà ar kartono gabalàsu skylëmis, prie kuriø galima pritvirti ávairiausiø daiktø - kankorëþiø,plunksnø, sagø, kriaukleliø, akmenukø, viniø, varþtø,kaspinø, raktø, kamðèiø, polistirolo gabalø, stalo árankiø, karoliukø,kalëdinës eglutës þaislø, velykiniø kiauðiniø.78

Grafikos darbaiMonotipijos. Monotipija - nesudëtingas procesas, kuriometu mokiniai susipaþásta, kaip daromi atspaudai. Paimkitegerokà organinio stiklo gabalà arba kitokià lygià plokðtelæ(didesnæ kaip 25 kv. cm), prie kurios limpa tuðas. Ið pradþiømokiniai voleliu turi tolygiai paskirstyti tuðà ant organinio stiklopavirðiaus. Po to reikia pieðti negatyvias linijas ant tuðu padengtostiklo; tai padaryti galima iðkrapðtant plonas linijasarba nuðluostant tuðà su medvilninës medþiagos gabaliuku,kietu teptuku, pirðtinëtomis rankomis, - tada linijos arba formosbus platesnës. Tada prie daþyto pavirðiaus reikia atsargiaiuþdëti popieriaus lapà, didesná uþ organiná stiklà, ir ðvelniaipatrinti popieriø. Pabaigoje reikia nuimti popieriø ir padëtidþiûti. Ðio projekto metu mokiniai susipaþásta su grafikosdarbais ir neretai padaro ádomaus pieðinio monotipijosatspaudus.Reljefiniai atspaudai. Jei turite presà, galite mokiniamspasiûlyti daryti reljefinius atspaudus. Medþiagos, kuriø jumsreiks, yra tokios: vilnoniai preso uþtiesalai, sunkaus popieriauslakðtai, armatûrinës vielos gabaliukai, laido gabaliukai,plokðèios metalinës detalës, dantø krapðtukai. Vielà, juostelesir metalo gabaliukus pritvirtinkite prie pagrindo su lipniajuostele, sukurdami reljefiná pieðiná. Tada ant jo uþdëkite sudrëkintopopieriaus lakðtà ir pakiðkite po presu, tokiu bûdusukurdami reljefiná grafikos atspaudà. Mokiniai gali pasiraðytisavo darbus Brailio raðtu, naudodami plunksnelæ ir grifelá.Skirtingai nuo monotipijos, reljefiniø atspaudø galima padarytidaugybæ egzemplioriø. (Perla Rosen).FotografijosFotografijos daromos senuoju bûdu, vadinamu „tapyba,naudojantis ðviesa“, kada blykstëmis apðvieèiami visiðkojetamsoje esantys daiktai ir taikomas ilgas iðlaikymas. Menininkaiið pradþiø mintyse sukuria scenarijø. Tada kartu sudraugais aptaria fotografijø idëjas, tokiu bûdu jas iðtobulindamiir iki galo ásisàmonindami fotografavimo metodà. Regintyspadëjëjai parengia fotoaparatus, ir tada judesiø ðoky-79

je, garsø apsuptyje ir ðviesos þaisme daromos nuotraukos.Tokio glaudaus bendradarbiavimo dëka ðie fotografai, remdamiesisavo fragmentiðku arba blankiu vizualiniu suvokimu,padaro ástabiø nuotraukø. Niujorke daugiau kaip penkiolikametø aktyviai dirba sutrikusio regëjimo fotografø grupë„Matome fotografijos dëka“, kurioje yra ir silpnaregiø, irvisiðkai aklø þmoniø.80

Meninissutrikusio regëjimovaikø ir suaugusiøjølavinimas

Betsë Armstrong (Betsy Armstrong)DAILËS PAMOKOSSUTRIKUSIO REGËJIMO VAIKAMSVALSTYBINËSE JAV MOKYKLOSEMes, tiflopedagogai, „eiliniai kareiviai“, paèias naudingiausiasþinias gauname praktinës patirties dëka; formalus iðsilavinimasmums suteikia tik trupinëlius praktiniø metodø, mokymostrategijos ir þiniø. Norëdami sutrikusio regëjimo mokiniusparengti prasmingam suaugusiøjø gyvenimui, turimesemtis ið savo þingeidumo ir kûrybiðkumo ðaltinio. Mes - taitiflopedagogai, dirbantys su neregiais individualiai, budintyskompensacinës technikos kambariuose arba atskirose akløjøir silpnaregiø klasëse, dëstantys ávairiausius dalykus nuofonetikos iki fizikos. Ið pedagoginiø universitetø tiflopedagogaiiðeina apsiginklavæ Brailio raðto, orientacijos, mobilumoir kompensacinës technikos þiniomis. Norëdami tinkamai ugdytisavo mokinius, turime neatsilikti nuo paþangos ir laikytismokymo programø. Taèiau sugaiðtas laikas ir ádëtos pastangosdaþnai bûna skirtos tik tam, kad pagerëtø mokiniø akademinësþinios, o dailei paprastai neskiriama daug dëmesio.Beje, profesinis tobulinimasis meno srityje gali puikiaipraversti kasdieniniame mokytojo darbe, be to, tai labai ádomisritis.Mano paèios karjera, mokant akluosius, klostësi labai dinamiðkai.Keletà metø dirbau internatinëse mokyklose, vëliaumiesto, priemiesèio ir kaimo mokyklose mokiau neregiusindividualiai, dar mokiau pradiniø klasiø ir þemesniøjøvidurinës mokyklos klasiø sutrikusio regëjimo mokinius, suburtusá uþdaras klases. Dirbau su kurèiais neregiais, kompleksinësnegalios vaikais, atsiliekanèiais moksle ir talentingaisvaikais, kuriø amþius buvo nuo darþelinukø iki vidurinësmokyklos mokiniø. Dailë nebuvo man labai artima sritis, kuriàbûèiau galëjusi laikyti sava, taèiau, pateikdama modelius,komentarus, brëþinius ir þemëlapius, stengiausi kûrybiðkaiplësti ir didinti sutrikusio regëjimo mokiniø meno paþinimogalimybes. Negalëèiau suskaièiuoti, kiek sugaiðau laiko(ir sunaudojau Brailio popieriaus), kurdama aiðkaus reljefopieðinius. Kartà labai ilgai vargau su kriauðe, balionais ir82

plastmasiniais vamzdeliais, kol sudëliojau moters dauginimosisistemos brëþiná, skirtà vidurinës mokyklos sanitarinioðvietimo pamokai.Atsiradus praktinei nuovokai ir didëjant mano profesiniampasirengimui, pastebëjau, kad dailë - vertinga mokymo pagalbininkë.Norint diagnozuoti, kaip sutrikusio regëjimo mokinysmato arba kà jis mato, galima remtis tuo, kaip jis atvaizduojadaiktà arba peizaþà, ar naudoja spalvas, kokio dydþiokûriná padaro, ar iðkraipo originalà, - visa tai gali padëtinustatyti mokinio regëjimà arba suvokimà. Pagal tai, kaip jisatvaizduoja sàvokas, galime nustatyti, ar mokinys jas suprato.Kalbos defektø turintiems arba maþai þodþiø mokantiemsmokiniams pieðimas ir lipdyba gali tapti saviraiðkos priemone.Pasinaudojæ Gardnerio daugialypio mokymosi ir keliø rûðiøintelekto teorija, galime sudaryti tokias mokymosi sàlygas,kuriose atsiskleistø mokinio talentai ir sugebëjimai. Mokytojasgali padëti iðmokti, apeliuodamas á kitus mokinio pojûèiusir taikydamas ávairesnius mokymo metodus.Akademinio paþangumo standartø atsiradimas privertëið naujo ávertinti meniniø dalykø mokymo programas. Kaipraðë Arnoldas Eiprilas „Geriausioje praktikoje“, menas dëlmeno nëra skatintinas, lygiai taip pat ir „menas vietoj pertraukëlës,o ne kaip kûrybiðkumo ðaltinis“. Vis daugiau raðomaapie tai, kad „meno dëka mokiniai iðmoksta kûrybiðkai màstytiir perkelti tà gebëjimà á kitus mokymo dalykus“. Èia akli irsilpnaregiai mokiniai nesiskiria nuo kitø. Turëdami meninëspatirties, jie lengviau mokysis standartinës mokymo programosdalykø.Galimybiø lavintis paieðka. Mûsø sutrikusio regëjimoauklëtiniai turi maþai galimybiø susipaþinti su menu, todëlturëtume iðnaudoti kiekvienà pasitaikiusià progà. Mano mokiniamsNiujorko ðvietimo skyrius pagal meninio ðvietimo programàpasiûlë lankytis parodose; mes aplankëme jas visas,ir visos buvo labai naudingos. Sekdama Fridos Kahlo stiliumi,viena mano mokinë sukûrë portretà, skirtà biografiniamraðiniui iliustruoti. Ji sugebëjo gerai atpasakoti, kas tai yraportretas, ir nupieðti portretà. Portreto kûrimo taisykles mokiniaisuþinojo Ðiuolaikinio meno muziejuje, kur lankëmësprieð metus. Ðiø ekskursijø dëka per anatomijos pamokà galëjausakyti, kad ilgi, iðsipûtæ raumenys, á juos þiûrint ir èiupi-83

nëjant, panaðûs á Rodeno statulos „Ðv. Jonas Krikðtytojasmoko“, kurià buvome iðèiupinëjæ lankydamiesi Ðiuolaikiniomeno muziejuje, raumenis. Kai pagal programà turëjome susipaþintisu Afrika, apsilankëme Amerikos gamtotyros muziejuje,kur susipaþinome su gyvûnijos ávairove, todël mokiniamsdioramø (diorama - tapybos technika. Tapoma ant perðvieèiamoaudinio: pirmajame plane ákomponuojami realûs arbabutaforiniai daiktai, sukuriama didelës erdvës iliuzija. Red.past.) su afrikietiðkais gyvûnais darymas tapo kur kas prasmingesnis.Apsilankæ Vakarø Afrikos kaukiø parodoje ir rotuðëjepamatæ muzikiná spektaklá, pastatytà remiantis afrikietiðkaismitais, mokiniai patys kûrë afrikietiðkus mitus, darëmitiniø bûtybiø kaukes. Po iðvykos á Karalienës meno muziejø,kur apþiûrëjo sodà, árengtà pagal feng ðui taisykles, mokiniaiklasëje buvo supaþindinami su Azijos kultûra. Darydamifreskà ant klasës sienos, prisiminëme Sostinës meno muziejausarchitektûrà, centriná parkà, Linkolno centrà, Vaðingtonoaikðtës arkà, - visas mûsø aplankytas vietas.Tarp mano mokiniams patikusiø ekskursijø buvo tokiø, kuriaspravedë muziejaus pedagogai ir lektoriai, specialiai mokæsi,kaip vesti lieèiamàsias parodas bei pristatyti eksponatusneregiams þiûrovams. Ðiuolaikinio meno muziejaus darbuotojaiatëjo á mano klasæ ir mokiniams papasakojo, kokieeksponatai bus parodoje, o mokytojus pakvietë atvykti á seminarus,kad pastarieji galëtø mokinius parengti iðvykai ámuziejø. Buvo ir ne tokiø oficialiø iðvykø á muziejus, paávairinusiøpamokas mokykloje. Pamoka apie Egiptà vyko Sostinësmeno muziejuje, kur mokiniai ið pirmøjø ðaltiniø susipaþinosu mumijomis, sarkofagais ir ðventyklomis. Norëdamapasirengti ðiai pamokai, ið anksto nuvykau á muziejø ir prisirinkauliteratûros apie eksponatus, taip pat iðsirinkau eksponatus,kuriuos galima apþiûrëti ið arti arba kurie yra aiðkiaiapraðyti. Tada mûsø klasë aptarë, koks ekskursijos tikslas,pasikartojo paskutines pamokas, pasikalbëjo, kaip tinkamaielgtis per ekskursijà. Pastebëjau, kad mano mokiniai iðmoko„muziejinës elgsenos“ ir per ekskursijà jiems beveik nereikëjodaryti pastabø. Vaikø susidomëjimas, noras þinoti, rodomapagarba pakeitë mano poþiûrá á juos ir jø sugebëjimus.Menas tapo mano mëgstamu klaviðu, kurá paspaudus,mokiniai geriau ásisavina mokymo programà.84

Daugelyje mokyklø dailës mokytojø uþdavinys - teikti formalømeniná iðsilavinimà; tiflopedagogai ðiems dailës specialistamsturëtø padëti pasijusti patogiai bûnant ðalia sutrikusioregëjimo mokiniø. Naujieji „Meno mokymosi standartai“leidþia plaèiau interpretuoti tai, ko ir kaip mokiniai mokosi;akli mokiniai ir jø mokytojai turëtø pasinaudoti teikiamomisgalimybëmis. Kad atitiktø standartus, mokiniai turi þinotine tik apie dailës medþiagas ir sugebëti kurti ið jø, bet turisugebëti analizuoti kûrinius, sieti su kitomis meno ðakomis irdisciplinomis, parodyti, jog supranta apie skirtingas kultûras,kurios formuoja meninæ raiðkà. Tie patys standartai interpretuojamileidinyje, pavadintame „Alternatyvûs mokymosirezultatø rodikliai, skirti sunkios negalios mokiniams“. Turimesiekti, kad mûsø mokiniai bûtø átraukti ir mokomi taikantmetodus, kurie padëtø jiems pasiekti minëtø standartø. Galibûti, kad tiflopedagogui reiks dalyvauti dailës pamokoje arbapravesti nedidelæ pamokà dailës mokytojui ir pademonstruotitinkamus mokymo metodus. Meno kalba yra persipynusisu visais ðvietimo ir kultûros aspektais, ir silpnai matantysþmonës turi teisæ dalyvauti ðiame pokalbyje. Jei sutiktume,kad mûsø mokiniai bûtø atstumti, tuo paèiu atimtumejiems galimybæ susipaþinti su reginèiøjø pasauliu.Mokytojai mokosi. Kad galëtume su pasitikëjimu skelbti,jog neregius reikia mokyti meno dalykø, turime visø pirmakelti savo profesinæ kvalifikacijà ir ieðkoti tinkamø mokymopriemoniø. Yra muziejø, kur rengiami kursai mokytojams, dirbantiemssu specialiø poreikiø vaikais. Niujorko mieste gyvenantiemsmokytojams pasisekë, nes èia jie turi pakankamaigalimybiø mokytis. Jau minëjau apie Ðiuolaikinio menomuziejø ir Karalienës meno muziejø, kur organizuojamos mokymoprogramos, specialiai skirtos tiflopedagogams. Gamtotyrosmuziejus taip pat rengia kursus mokytojams, tarp kuriøbûna bûtent tiflopedagogams skirtø kursø. Niujorko ðvietimoskyriaus leidinyje „Meninio ir kultûrinio ðvietimo paslaugøvadovas“ yra iðvardintos organizacijos, kurios mokyklosearba kitokiose ástaigose organizuoja kultûros ir meno renginius.Leidinyje nurodyta, kokias gyventojø grupes ðios organizacijosaptarnauja. Kai kurios ðiame leidinyje iðvardintosorganizacijos gali pateikti metodinës medþiagos. Kasmetinis„Labai ypatingo meno festivalis“, kurá rengia Niujorko ðvie-85

timo skyriaus „Meno projektø“ padalinys, yra puiki proga pasiþiûrëti,kà daro kiti mokytojai, ir pasisemti naujø idëjø. Mokyklosearba meno klasëse rengiamos parodos supaþindinasu ðiuolaikinëmis medþiagomis ir naujomis technikomis. Mokytojai,dirbantys ne sostinëje, gali uþsisakyti daugelá ðiø medþiagøir mokymo priemoniø. Susisiekite su panaðiomis organizacijomisið savo rajono ir iðsiaiðkinkite, kokios yra jø mokymoprogramos. Arba galite kûrybiðkai adaptuoti bendrojolavinimo klasëse taikomus mokymo metodus, pritaikydamijuos savo mokiniams.Be aukðèiau pateiktø kvalifikacijos këlimo galimybiø, esupasinaudojusi ir kitomis gerai parengtomis mokymo programomis.Mano mokiniai kartu su manimi buvo laimingi, galëdamimetus laiko lankyti Kûrybinæ meno laboratorijà prie Pedagoginiokoledþo (Kolumbijos universitetas). Að lankiaumuzikos, ðokio, teatro ir vaizduojamojo meno seminarus. Perseminarus mes mokëmës, kaip standartinius klasës uþsiëmimuspanaudoti mûsø ið esmës kitokioms mokiniø grupëmsmokyti. Ðokio mokytojos aiðkino, kaip judesiø pagalba praturtintiraðto ir matematikos mokymà. Mokytojas-aktorius atëjoá pamokà ir pamokë mane praktiðkai. Seminarà vedæsmuzikantas kursà suplanavo taip, kad tiktø prie mano tuometiniømokymo planø ir parodë, kaip pamokose naudotimuzikà. Mokiniai klausësi, skandavo, dainavo, raðë ir interpretavoeilëraðèius, kûrë originalias natas, darë muzikos instrumentus,ir viskà pademonstravo per miesto menø dienà.Pamokose pradëjau naudoti ðokio judesius, norëdama,kad mokiniai geriau suprastø muzikos kûrinius, kuriuos buvomeiðklausæ ir aptaræ su seminaro dëstytoja. Tokie uþsiëmimaibuvo kaip atspirties taðkai per pagrindiniø mokomøjødalykø pamokas arba aiðkinantis sàvokas. Mokydamiesi trupmenasper matematikà, pasitelkëme natas ir skaitëme apsakymus,prisotintus onomatopëjø. Ið bandymø iðgauti tinkamàgarsà savo muzikos instrumentais iðsirutuliojo fizikospamoka apie tai, kaip ir kodël sklinda garsas. Visø ðiø uþduoèiømetu buvo skatinamas mokiniø ákvëpimas, vaizduotë,kûrybiðkumas ir pastangos.Niujorke Nacionalinis teatras kartais rengia seminarus mokytojamsir jø mokiniams. Be to, savo patalpose Meino valstijojeðis teatras yra surengæs vasaros seminarà „Mokyk mo-86

kytojus“. Tà vasarà, kai lankiau seminarus, mes mokëmësvaidybos ir lëliø teatro paslapèiø. Raðëme pjeses, darëmelëles, repetavome ir rodëme savo spektaklius. Nors daugumamûsø nebuvome neágalûs, bet mokëmës metodø, kaipteatrà panaudoti mûsø neágaliems mokiniams mokyti. Lëliøteatras ypaè tinka þmonëms, kurie drovisi pasirodyti ant scenos,yra nevaikðtantys, nekalbantys, arba kuriø regëjimas tokssilpnas, kad jiems sunku orientuotis didelëje scenoje. Lëliøteatrà galima panaudoti ávairiose pamokose. Að já pasitelkiaumokydama vaikus skaityti. Mes skaitëme Sandros Cisnerostarpusavyje susijusiø apsakymø apie vaikø tapimà suaugusiaisrinkiná „Mango gatvë“. Norëdami geriau suprastiveikëjus, apraðëme mëgstamø herojø paveikslus. Tada mokiniaiið sagø, medþiagos atraiþø, daþø ir pakabø darë paprastaslëles, stengdamiesi, kad lëlës atitiktø susikurtà herojauspaveikslà. Po to, sekdami knyga, raðë monologus.Kiekvienas mokinys nupieðë ir nudaþë po namà savo herojui,tuos namus pritvirtino prie popieriaus juostos ir taip atsiradoMango gatvë, kuri kabëjo uþ scenà vaizduojanèios dëþës.Vaikai ið pradþiø pabandë vaidinti su savo lëlëmis, tadapasirodë savo „kaimynams“. Ðitaip mokiniø rankose Mangogatvë atgijo!Meninio ugdymo centre - mokinys. Kaip kad bûnaplaèiojoje visuomenëje, taip ir tarp sutrikusio regëjimo mokiniøvieni ið prigimties bûna gabûs menui, o kiti ne. Daugumosmeno ðakø pradedama mokyti, pateikiant modelá, kuráreikia nukopijuoti. Neregiai ir silpnaregiai paprastai bûna labaikonkretûs, todël jiems reikia iðmokti màstyti abstrakèiau,lavinti savo vaizduotæ. Modelis turi bûti tokio dydþio, kad atitiktømokinio regëjimo arba lytëjimo galimybes; parinkite tokiusmodelius, prie kuriø bûtø galima prieiti arba paèiupinëti,arba parinkite gerai þinomus daiktus su aiðkiomis linijomis.Turint tam tikrus regëjimo sutrikimus, sunku skirti spalvas,todël prie modeliø pridëkite korteles su apraðymu. Atsiþvelgdamiá mokiná ir modelá, parinkite tinkamiausias darbui medþiagas.Akliems mokiniams tiks aiðkios tekstûros arba trijømatmenø medþiagos. Þinoma, èia iðkart pagalvojame apiemolá, bet galima pasiûlyti dirbti su medþio trinkelëmis, siûløpluoðtais, porolono arba kitø glotniø medþiagø gabaliukais,kuriuos galima klijuoti. Pradedantiesiems mokiniams galima87

pasiûlyti dirbti su detalëmis, ið anksto padengtomis „Velcro“lipdukais, kad bûtø lengviau jas lipinti ir vëliau bûtø galimapanaudoti dar kartà. Kitas bûdas - suglamþyti laikraðtá, susuktiið jo norimà formà ir apvynioti plaèia daþytojø juostele.Tokias formas galima tobulinti, derinti tarpusavyje, pridëti kitødaiktø, tada nudaþyti arba apklijuoti visà pavirðiø popieriumi.Labai svarbu nepamirðti, kad daug þmoniø, kurie turivien lytos pojûtá, labai saugo savo pirðtus, tai yra, jie nemëgstaèiupinëti daiktø, kurie tepa arba prilimpa prie pirðtø galiukø.Ádomi mintis yra ádëti medþiagà, su kuria dirbama, á koká norsapvalkalà. Didelá balionà, pripildytà skysto gipso (pilkite supiltuvëliu), galima maigyti, o kai jis pasidarys ðiltas, - tai þenklas,kad gipsas kietëja - galima neskubant ið jo nulipdyti norimàformà. Kai kurios naujausios lipdybai skirtos medþiagos,pavyzdþiui, „Crayola“ firmos „Model Magic“, yra ðvarios,ryðkiø spalvø, jas lengva suminkðtinti. Jei mokinys pakenèianetvarkà, jis galëtø ið papjë maðë (prekinis pavadinimas„Celluclay“) lipdyti lengvutes skulptûras, kurias galimadaþyti. Taip pat galima kokiu nors daiktu uþvoþti lipdybinësmedþiagos gabalà ir taip iðgauti formà, o kai kûrinys iðdþius,nuimti tà daiktà. Visi molio pakaitalai puikiai dþiûsta ore, ájuos galima ásmeigti smulkius daiktelius - sagas, kriaukleles,plunksnas, plyteliø gabaliukus, blizguèius. Padarytas formelesgalima perdurti su yla, tada papuoðti ir suvërus pasidarytikarolius ar kitoká papuoðalà. Ðià medþiagà labai lengvavalyti arba plauti. Nemaþai sutrikusio regëjimo vaikø ir suaugusiøjølabai nenoriai naudojasi þirklëmis. Akliems mokiniamsskirtà formà, kurià reiks iðkirpti, apibrëþkite plona skystø klijøjuostele, leiskite jai iðdþiûti, arba naudokite „Wikki-Stix“. Truputámatantiems mokiniams formos, kurias reiks iðkirpti, turibûti apibrëþtos pakankamai stora juoda linija. Nors pageidautina,kad mokiniai iðmoktø kirpti patys, niekada negalimajø versti to daryti, todël mokytojai turëtø turëti ið ankstoiðkirptø ruoðiniø, kuriuos mokiniai galëtø derinti taip, kaip jiemspatinka.Gali bûti, kad labai maþai matantiems vaikams tapyti bussunku. Man patinka akvareliniai daþai ar kitokie vandeniu skiedþiamidaþai, kuriuos galima tepti su dideliais teptukais irtaip pasidaryti fonà. Labai paprastas metodas yra toks: mokytojasarba mokinys su vandeniniais þymekliais nupieðia kon-88

tûrà, tada pamirko teptukà vandenyje ir uþtepa tà formà. IðPerlos Rosen (Karalienës muziejaus darbuotojos) pasiskolinautoká metodà: á dubená ápilama tirðtø plakatams skirtø daþøir juose iðvoliojamas guminis volelis. Ðitaip daþai ant popieriauspaskleidþiami lygiai, o dirbama ganëtinai ðvariai. Norëdamiiðgauti raðtà, mes voleliu tepëme daþus ant glamþytokartono lapø, reljefinio popieriaus lapø, plokðèiø daiktø pavirðiø,ant storos medþiagos, tada ðvelniai prispausdavomeðvaraus popieriaus lapus ant daþytø pavirðiø. Jei jûsø mokiniaisilpnaregiai, naudokite ryðkias, kontrastingas spalvas.Mokiniams, turintiems papildomø trûkumø, galima pasiûlytidirbti su spalvingomis arba tekstûrà turinèiomis medþiagomis,pritvirtintomis ant lanksèiø magnetiniø juosteliø(panaðûs yra prie ðaldytuvo limpantys magnetukai), kuriuosgalima dëlioti ant metaliniø padëklø, vëliau iðardyti ir dëliotiið naujo. Nors klijø lazdeles nëra paprasta laikyti rankoje, nenorintysiðsitepti mokiniai turëtø dirbti su jomis. Ant praskiestøbaltø klijø sluoksnio galima teptuku arba kempine lipinti popieriausskiauteles arba smulkius daiktelius. Mokiniai gali darytimozaikà ant skaidraus kontaktinio popieriaus ðitokiu bûdu:liepkite mokiniams ant stalo sudëlioti pieðiná ið maþø popieriausskiauteliø arba kitokiø daiktø. Kai mokiniai baigs dëlioti,uþdenkite pieðiná kontaktiniu popieriumi, tada uþpildykitetarpus smëliu arba blizguèiais taip, kad jie nebyrëtø. Rûpestingesnisuaugusieji gali ant savo kûrinio uþpurkðti fiksatoriaus,kad èiupinëjant daþai, smëlis, blizguèiai ar maþi daikteliainenubyrëtø. Norëdami daryti lëles, kaip pagrindà naudokitekojines arba ant lazdos uþmautas iðkarpas. Jei vienamkitam mokiniui sunku siûti, jie savo dirbinius gali suklijuoti,sujungti „Velcro“ lipdukais arba magnetukais. Darytikaukes taip pat labai ádomu, taèiau þinokite, kad yra þmoniø,kuriems nesmagu ant veido dëti kokius nors daiktus. Vietojto galima kaukæ uþsidëti taip, kad didesnë jos dalis bûtø antgalvos, o maþesnë siektø akis ir nosá. Tokià kaukæ galimapadaryti, dedant kelis papjë-maðë sluoksnius ant nepilnaipripûsto baliono.Prastai matanèius þmones peizaþai ir architektûros detalësneretai trikdo, nes jie negali prieiti prie jø ir iðtyrinëti iðarti. Galbût visiðkai akliems mokiniams reiks pademonstruoti,kas tai yra pirmasis planas ir fonas, vaikðtant po kambará89

arba duodant pasiklausyti, kaip sklinda garsai didelëje patalpoje.Jei prie skulptûrø negalima prieiti arèiau, jas galimapakeisti maþais maketais arba mokinius sustatyti á panaðiaspozas dar pridëjus komentarus. Mobilumo instruktoriai turipuikius trimaèius þemëlapius, padedanèius orientuotis aplinkoje.Ðiuos þemëlapius galima pasiskolinti ir naudoti perdailës pamokas.Jei mokiniai turi pakankamà regëjimo likutá, jiems labaidaug dþiaugsmo suteiks fotografijos. Jûs pats arba mokinysiðrinkite objektà, já nufotografuokite ir leiskite mokiniui ið artiapþiûrëti jo detales. Kitas labai ádomus uþsiëmimas - iðryðkintinegatyvus kaip skaidres, kurias galima þiûrëti padidintasant sienos arba ekrano. Suraskite fotografijos specialistà,kuris padidintø jûsø nuotraukas, arba, jei jûsø mokyklojeveikia fotografijos bûrelis, papraðykite, kad tai padarytø patikimassilpnaregis mokinys.Yra mokiniø, kuriuos nelengva sudominti kûrybine veikla.Siejant uþduotá su apsakymu arba pjese, sudaromas pagrindas,neapèiuopiamas modelis, á kurá atsirëmæs sutrikusiosvaizduotës menininkas galës kurti. Jei apsakymuose yrakonkreèiø apraðymø, jo kalba vaizdinga, tuomet aklam kûrëjuibus lengviau ásivaizduoti daiktus, personaþus ar peizaþus.Tada mokinys galës tuos apraðymus materializuoti. Mokytojasið apsakymo turëtø iðrinkti vienà epizodà, kurá mokiniaiturës atvaizduoti, ir parinkti atitinkamas medþiagas. Neprityrusiemsarba labai ribotø sugebëjimø mokiniams pasiûlykitekopijuoti baigtà kûriná tol, kol jie pasijus gebà kurti patys.Labai svarbu, kad, prieð pradedant dirbti, klasei paaiðkintumëteir aptartumëte uþduotá - tada mokiniai galës savopaveikslus daryti labiau pasitikëdami savimi. Atminkite, kadtai, kaip mato vienas menininkas, gali nepaprastai skirtis nuoto, kaip mato kitas. Pikasas ir Polokas taip pat turëjo savokritikuotojus.Du jauni menininkai. Kaip jau raðiau, galite tikëtis, kadatsiras mokiniø, kurie ið prigimties domësis menu ir jiems taiseksis. Prieð daugelá metø mokiau vienà jaunuolá, vardu Styvas,silpnaregá ir tuo metu emociðkai sutrikusá. Pieðdamaskarikatûras, jis atrado bûdà save iðreikðti. Nors jis nematydavoto, kas buvo fone, taèiau pastebëdavo pagrindinius90

uoþus, o kitkà prikurdavo pats. Dar prieð iðpopuliarëjantkompiuteriniam dizainui, nukreipëme já á mokamà dailës bûreláprie vidurinës mokyklos. Nors Styvas buvo trumparegis,bet pieðdavo nusiëmæs akinius ir su savo pieðimo priemonëmiskurdavo itin tiksliai. Jo nosies galiukas visada bûdavopilkas nuo pieðtuko, taèiau pieðiniai bûdavo labai tikslûs. Pabaigæsmokyklà, jis ástojo mokytis dailës, kur iðmoko pieðtipasinaudodamas kompiuterinëmis programomis. Taip pieðtibuvo lengviau, nes galëdavo pasididinti ir patikrinti pieðiná.Girdëjau, kad Styvas ásidarbino savanoriu multiplikaciniø filmøstudijoje, paskui mûsø ryðiai nutrûko.Kitas mokinys buvo ypatingas tuo, kad mokësi kitaip neivisi aklieji. Galëèiau sakyti, kad Rono mokymosi bûdas buvovizualinis, nors jis buvo absoliuèiai aklas. Kad galëtø ásiminti,jam reikëjo reljefinio pagrindo, todël jis ne klausydavosi ágarsintosmedþiagos, bet daþnai su dideliu vargu skaitydavoknygas Brailio raðtu. Mes jam darydavome reljefinius þemëlapius,kurie regintiesiems maþai kà reikðdavo, bet Ronui padëdavoatlikti namø darbus, laboratorinius darbus arba iðmoktimatematikà. Jo metodas labai priminë mnemonikà(mnemonika - ásiminimo menas. Red. past.), kuri tam tikraprasme buvo vizualinë. Jis niekada nelankë vizualinio menopamokø, mieliau mokësi groti trimitu. Labai lëtai mokësi Brailioraðto natø; naudodamasis savo reljefiniais ásiminti padedanèiaisþemëlapiais ir nuolatinio kartojimo bûdu jis iðmokdavosavo partijas. Vëliau ávaldë muzikiná Brailio raðtà, baigëmuzikos studijas ir dabar savo senojoje vidurinëje mokyklojedirba savanoriu - moko groti trimitu. Dabar Ronas svarsto,ar nevertëtø muzikos studijuoti magistrantûroje.Pats vertingiausias mano patarimas mokytojams bûtøtoks: norëdami gauti informacijos ir patirties, naudokitës kiekvienapasitaikiusia proga. Nebijokite savo mokiniø mokyti dailës,bet bûkite ið anksto parengæ medþiagas ir patys iðbandædailës technikas. Panaudokite viskà, kà þinote apie savokontingentà, ir adaptuokite uþsiëmimus. Jeigu dailës pamokomsmokykla neskiria lëðø, iðmokite panaudoti atliekas -tai, kas kitiems þmonëms yra ðlamðtas, jums gali tapti puikiadailës mokymo medþiaga. Integruokite vaizduojamàjá menàá savo pamokas - tada ir jums patiems, ir jûsø mokiniamspamokos bus nenuobodþios.91

Apie autoræ: Betsë Armstrong - humanitariniø moksløir edukologijos mokslø magistrë. Pedagoginá iðsilavinimà ágijodviejose JAV aukðtojo mokslo ástaigose. Pradëjusi mokytisTeksaso universitete Ostino mieste, vëliau tæsë mokslà Kolumbijosuniversiteto pedagogikos koledþe. Profesinæ mokytojosveiklà pradëjo internatinëse mokyklose - Teksaso akløjømokykloje ir Niujorko akløjø institute - ten dirbo laisvalaikio,sporto ir sanitarinio ðvietimo mokytoja. Trejus metus padirbëjusiateinanèia mokytoja sutrikusio regëjimo mokiniø klasëse,kur dailës pamokos buvo puikiai pritaikytos mokiniamssu regëjimo negalia, Betsë perëjo dirbti mokytoja á vienà Niujorkointernatinæ mokyklà, kur tebedirba iki ðiol. Be to, Betsëyra dirbusi Niujorko valstybinëse vidurinëse mokyklose ir Niujorkomiesto ðvietimo skyriuje. Jos nuomone, lavinant akluosiusir silpnaregius moksleivius dailës srityje, puikiai tinka ðiosmokymo priemonës: muzika, ðokis, dramos ir lëliø teatras,iðvykos á muziejus, kûriniø komentavimo klausymasis beipraktiniai uþsiëmimai su ávairiausiomis dailei tinkamomis medþiagomis.Literatûros sàraðasBoard of Education of the City of New York. (1997). Performancestandards =Atlikimo standartai. New York: Boardof Education.University of the State of New York, The State EducationDepartment, Office of Vocational and Educational Servicesfor Individuals with Disabilities. (1998). The learning standardsand alternative performance indicators for studentswith severe disabilities =Akademinio paþangumo standartaiir alternatyvaus atlikimo rodikliai, skirti mokiniams su sunkiomisnegaliomis. Albany, NY: The State Education Department.Zemelman, S., Daniels, H., & Hyde A. (1998). Bestpractice = Geriausia praktika. Portsmouth, NH: Heinemann.92

Franèeska Rosenberg ir kiti(Francesca Rosenberg, Leah Schroder,Pamela Fox Wheelock)MUZIEJØ IR MOKYKLØBENDRADARBIAVIMAS„Muziejai ...be kita ko, dar yra ir malonumo bei ákvëpimoðaltinis. Be abejo, daugeliui atrodo keista, kad regëjimu neapsiginklavusiranka ðaltame marmure gali justi judesá, jausmà,groþá; ir vis dëlto, lytëdama didþiuosius meno kûrinius,að juntu tikrà malonumà. Pirðtø galiukais èiuopdama tiesiasir kreivas linijas, aptinku menininko atvaizduotas mintis ir jausmus.Dievø ir didvyriø veiduose apèiuopiu neapykantà, dràsàir meilæ, - lygiai tà patá, kà atrandu gyvø þmoniø veiduose,tuose, kuriuos man leidþiama paliesti.“ (Helena Keler).Muziejai jutimams teikia tikrà puotà. Labai svarbu, kadmokytojai, muziejø lektoriai, aklø ir silpnaregiø vaikø tëvainaudotøsi muziejais kaip mokymo baze. Meninio ugdymoprogramos, sudarytos atsiþvelgiant á mokiniø sugebëjimus irmokymo tikslus, skatina mokiniø kûrybinæ brandà ir lavinaágûdþius, padedanèius gerai mokytis. Ðis straipsnis yra skirtastiflopedagogui, nesusidûrusiam su maloniu, bet sunkiuuþdaviniu - mokyti akluosius ir silpnaregius dailës dalyko. Ðiamestraipsnyje jis ras patarimø, kaip suplanuoti vaizduojamojomeno pamokas, atsiþvelgiant á savo mokiniø poreikiusir galbût á ribotus finansinius iðteklius. Ðios ðalies ir viso pasauliokultûrinës ástaigos stengiasi, kad jø fondai bûtø þmonëmsprieinami. Raðydami ðá straipsná, rëmëmës NiujorkoÐiuolaikinio meno muziejaus (Museum of Modern Art) edukaciniøprogramø pavyzdþiais.Ðiuolaikinio meno muziejaus edukaciniø programømetodika. Ðiuolaikinio meno muziejus, ákurtas 1929 metaiskaip edukacinë ástaiga, siekia tapti þymiausiu pasaulyje ðiuolaikiniomeno muziejumi. Pati svarbiausia Ðiuolaikinio menomuziejaus misija - siekti, kad þmonës, kuriuos jis aptarnauja(vietiniai, visos ðalies gyventojai ir uþsienieèiai), geriau suprastømodernø bei ðiuolaikiná menà ir iðmoktø juo gërëtis.Muziejaus Ðvietimo skyrius yra labai svarbi grandis, jungiantimuziejø su jo lankytojais. Ðis skyrius suaugusiems, vai-93

kams ir jø tëvams, mokiniams ir studentams, lankytojamssu negalia ir ypatingais poreikiais, o taip pat muziejaus darbuotojamsir mokslininkams organizuoja mokymà ir siûlo ásigytileidiniø. Ðiuolaikinio meno muziejuje taikoma mokymometodika yra pagrásta „Vizualaus màstymo mokymo programa“(VMMP), kurià per pastaruosius penkiolika metø sukûrëmuziejaus ðvietimo skyriaus darbuotojai.„Vizualaus màstymo mokymo programos“ kokybësávertinimas. 1998 metø þiemà Ðiuolaikinio meno muziejausðvietimo skyrius prisijungë prie Harvardo universiteto pedagoginësmokyklos metus vykdyto „Nulinio projekto“, kuriuobuvo siekiama nustatyti VMMP programos edukaciná poveikáNiujorko nemokamø valstybiniø mokyklø bendrojo lavinimoklasiø mokiniams. Buvo nustatyta, kad:* VMMP metu iðmokstami dalykai, atrodo, nepriklausonuo to, ar mokiniai daugiau, ar maþiau gabûs;* Mokiniams interpretuojant meno kûrinio prasmæ, VMMPdëka nedaug, bet statistiðkai reikðmingai, pagerëja racionalusmàstymas;* Ðie ágûdþiai perkeliami ir á mokslo sritá, kur reikia interpretuotinemeninius atvaizdus;* Mokiniai iðmoksta teoriðkai taikyti VMMP metu iðmoktusdalykus ávairiausiame kontekste, mokykloje ir uþ josribø, ir jie teigia, kad tai daro ir praktiðkai. Beveik visosmokiniø paminëtos sàsajos atrodo prasmingos (Tishman,MacGillivray & Palmer, 1999).Remiantis ðiomis iðvadomis, kurios buvo padarytos iðplëstiniøinterviu su Niujorko miesto mokytojais ir mokiniaispagrindu, dabartiniø muziejaus lektoriø pastangomis „Vizualausmàstymo mokymo programa“ buvo perdirbta.Mokiniams skirtos edukacinës muziejaus programos.Tiesiog bûtina, kad neágaliems vaikams, o tarp jø akliemsir silpnaregiams, bûtø suteikiamos tokios paèios galimybëskaip visiems vaikams. Muziejø lektoriai ið pradþiø turimokytojus paklausti apie mokiniø stipriàsias puses, kà mokiniaisugeba, o tada gali pradëti raðyti edukacines programas,specialiai pritaikytas tokiø mokiniø poreikiams ir mokiniopasirinktam mokymosi modalumui. Ðiuolaikinio menomuziejaus edukacinë programa, skirta sutrikusio regëjimo94

lankytojams, buvo sudaryta bendradarbiaujant su „Meninioakløjø ðvietimo“ organizacija. Muziejaus lektoriai sudarë pamokøciklà átraukdami atitinkamu santykiu parinktus detaliuskomentarus, lytëjimui skirtus eksponatus (originaliasskulptûras, jø kopijas, reljefinius pieðinius) bei padidintas spalvotasreprodukcijas. Tokios mokymo priemonës padeda silpnaregiamsir akliems mokiniams savaip interpretuoti menokûrinius. Mokiniai nagrinëja meno kûrinius ir juos interpretuoja,taip yra skatinami susidaryti savo nuomonæ apie juos.Kokiu mastu mokiniai supras meno kûriná, priklausys nuo jøimlumo menui, taip pat nuo to, kokiu greièiu jie sueis á sàlytásu skirtingø rûðiø informacija. Kûriná mokiniai supranta geriau,kai taikomi multisensorinis (daugiajutiminis) bei interaktyvusis(sàveikusis) mokymo metodai; tuo paèiu mokymo programatampa prieinama skirtingo raidos lygmens ir mokymosistiliaus mokiniams. Toks poþiûris á mokymà atitinka „Nacionaliniømeninio ðvietimo normø“ 8 klasës vaizduojamojomeno mokymo turinio reikalavimus. Ðtai kas raðoma minëtønormø 5 punkte: „Apgalvoti ir ávertinti savo kûrinio bei kitømokiniø kûriniø savybes bei privalumus“; 6 punkte: „Darytisàsajas tarp vaizduojamojo meno ir kitø disciplinø“.Visas naujas akliems ir silpnaregiams muziejaus lankytojamsskirtas programas stebi ir vertina muziejaus Prieinamumoklausimø komisija. Ðiuolaikinio meno muziejaus edukacinësprogramos tobulinamos remiantis mokytojø, neágaliøjøir specialistø atsiliepimais. Be to, visi ðie asmenys vaidinalabai svarbø vaidmená rengiant kilnojamas parodas, jiepadeda palaikyti ryðius su mokyklomis.Toliau bus raðoma apie tai, kokiais bûdais muziejai galëtøglaudþiau bendradarbiauti su vietinëmis mokyklomis. Mûsøpatarimai remiasi Ðiuolaikinio meno muziejaus edukacinekoncepcija ir muziejaus patirtimi dirbant su aklais bei silpnaregiaismokiniais.Muziejø, akløjø organizacijø ir mokyklø bendradarbiavimas.Mokykloje ávedant meninio ugdymo programà,ið pradþiø reiktø uþmegzti ryðius su vietinëmis organizacijomis,globojanèiomis aklus ir silpnaregius asmenis: Amerikosfederacija akliesiems remti, Nacionaline akløjø federacija,Amerikos akløjø taryba ar panaðiomis organizacijomis. Josteikia informacijà, kokià kompensacinæ technikà tinka nau-95

doti mokykloje, informuoja apie organizacijas, pritaikanèiasakliesiems meno kûrinius. Jeigu mokykloje nëra dailës mokytojo,galima pasikviesti visuomeninës organizacijos rekomenduotàmeno terapijos specialistà.Pagrindiniu dailës mokymo programos komponentu galëtøtapti vietinio dailës muziejaus lankymas. Muziejuje mokiniaiturës galimybæ apèiupinëti originalius eksponatus, otai skatins juos màstyti kritiðkai ir ugdys pasitikëjimà savimi.Ið pradþiø mokytojas turi susisiekti su muziejaus ðvietimo skyriumiarba lankytojø aptarnavimo skyriumi ir iðsiaiðkinti, kokiuseksponatus muziejus turi ir ar gali priimti aklus moksleivius.Gali bûti, kad vietos muziejai, kurie reguliariai organizuojarenginius sutrikusio regëjimo auditorijai, rengia ir kvalifikacijoskëlimo kursus mokytojams. Tuose kursuose mokytojaiir mokyklø administracija susipaþins su muziejaus rinkiniais,jo edukacine koncepcija, o taip pat su mokiniams skirtomisekspozicijomis. Taèiau jei vietos muziejus neturi akliesiemsir silpnaregiams tinkamø eksponatø, tada mokytojassu muziejaus ðvietimo skyriaus darbuotoju turëtø pasikalbëtiapie ðiø mokiniø poreikius ir drauge pamàstyti, kaip pataisytipadëtá. Galbût muziejaus darbuotojas sutiks ateiti á pamokàir pasiþiûrëti, kà sutrikusio regëjimo mokiniai sugeba irkokiø yra adaptuoto mokymo metodø.Niujorko Ðiuolaikinio meno muziejaus darbuotojai supranta,kaip svarbu bendradarbiauti su mokytojais, mokyklø administracija,mokiniø tëvais, nes tai padeda dvyliktokams ugdytiágûdþius, reikalingus meno kûriniams analizuoti ir jaisgërëtis. Muziejus siekia padëti mokiniams atrasti ðiuolaikiniomeno prasmæ. Visi Ðiuolaikinio meno muziejaus ðvietimoskyriaus renginiai prasideda nuo susirinkimo, kuriamedalyvauja muziejininkas ir mokytojas; jie aptaria renginio tikslàir suplanuoja konkreèià iðvykà á muziejø, remdamiesi mokyklosmokymo programa. Pamokos gali bûti ávairios: nuovieno apsilankymo muziejuje iki keliø rûpestingai suplanuotøpamokø, kurios vyksta ir mokykloje, ir muziejuje.Pamokø ciklas kur kas naudingesnis uþ vienà iðvykà ámuziejø. Visø pirma, mokiniai artimiau susipaþásta su muziejininkuir jo akivaizdoje jauèiasi daug laisviau. Tai ypaè naudinga,kai visa klasë vyksta á muziejø - nepaþástamà ir kartaisbauginantá pastatà. Muziejininkas savo ruoþtu taip pat96

susipaþásta su mokiniais, pastebi jø sugebëjimus ir supranta,kaip su jais dirbti. Be to, mokiniams naudinga dar prieðiðvykà á muziejø susipaþinti su meno kûriniais garsiniø komentarø,reljefiniø pieðiniø, reprodukcijø dëka. Neretai mokiniailabai apsidþiaugia muziejuje atpaþinæ originalius menokûrinius; juos lygindami su pirmuoju klasëje susidarytuáspûdþiu, mokiniai geriau supranta eksponatø turiná.Tikslai ir veiklos strategija. Iðsiaiðkinæs, kokiø dailësmokymo priemoniø turi mokykla ir artimiausias muziejus, mokytojasgali pradëti sudarinëti mokymo planà, atsiþvelgdamasá valstybinius ðvietimo standartus. Yra daug mokyklø,kuriose á specialiø poreikiø mokiniams skirtà mokymo programà,ir taip perkrautà akademiniais dalykais, sunkiai sekasiáterpti meno dalykus. Dailës pamokas galima bûtø suplanuotitaip, kad jos papildytø akademinius dalykus, pavyzdþiui,matematikos, gamtos, istorijos ar anglø kalbos kursà.Todël ðioje parengiamojoje stadijoje tiktø apmàstyti bûsimaspamokas ir kaip jas bûtø galima susieti su numatomomisarba jau vykstanèiomis parodomis ir uþsiëmimais, rengiamaisvietiniame muziejuje.Planuojant dailës mokymo programà, reiktø atsiþvelgti ákelis strateginius aspektus. Septyniø pamokø ciklui reiks daugiauvaizdinës medþiagos nei trims pamokoms, bet abu variantaibus geri, jei per numatytà laikà bus pasiekta uþsibrëþtøtikslø. Kiekvieno uþsiëmimo trukmë ir apþvelgiamosmedþiagos apimtis skirsis priklausomai nuo mokiniø paþintiniøgebëjimø ir jø sugebëjimo iðlaikyti dëmesá. Kadangi akliemsir silpnaregiams vaikams skirtose dailës pamokosedaug dirbama savarankiðkai, mokiniø skaièius klasëje turëtøbûti nedidelis; èia maþas mokytojo-mokiniø santykis yra labaisvarbus. Jeigu planuojant dailës pamokas nebus atsiþvelgtaá ðá strateginá aspektà, mokymas nebus veiksmingas,mokinius bus sunku sudominti dëstomu dalyku.Dailës mokymo programa daþnai bus tokia, kur vienos ardaugiau pamokø metu mokiniai supaþindinami su keliais paveikslais.Paveikslus reiktø pateikti ið eilës, kad jie vienas kitàpapildytø pagal temà arba stilistiðkai. Pavyzdþiui, jei pamokostema - þmogaus figûra, pradëkite nuo realistiðkø formø,kur kûno dalis lengva atskirti, tada pereikite prie abstrakèiøformø. Laipsniðkai pereidami nuo realistiniø prie abstrakèiø97

atvaizdø arba nuo paprastø prie sudëtingø sàvokø, mokiniamssudarysite atspirties taðkà, kuriuo remdamiesi jie galësaptarti apþiûrëtus kûrinius.Mokymo metodai ir medþiagos. Mokytojui nusibrëþusdailës mokymo programos tikslus, atidþiai parinkus medþiagasir kûriniø interpretacijai skirtus uþsiëmimus, mokiniaibus átraukti á ádomià ir prasmingà veiklà, tinkanèià mokiniamssu skirtingais mokymosi stiliais. Fizinës mokiniø savybës,pavyzdþiui, rankø pirðtø miklumas ir regëjimo likutis nulems,kokias reiktø parinkti mokymo priemones. Bûkite kûrybiðkiir iðbandykite ávairias idëjas. Þemiau pateikiamas mokymometodø ir priemoniø, kurias naudojo Ðiuolaikinio menomuziejus savo patalpose ir kitur, sàraðas. Ðiuos metodusgalima taikyti mokant vien ið aklø ir silpnaregiø mokiniø sudarytasklases, ið aklø ir reginèiø mokiniø sudarytas klases iraklø su kompleksinëmis negaliomis mokiniø klases.Platesnë pojûèiø traktuotë. Paprastai manoma, kadvaizduojamasis menas yra suvokiamas vien vizualiniu keliu,ir ði iðankstinë nuostata neretai sukelia nereikalingus ginèus,stengiantis nuspræsti, kaip padaryti, kad vizualinis kûrinys bûtøprieinamas multisensoriðkai - keletu pojûèiø. Ar kûrinys bûtøskirtas suvokti vienu, ar keliais pojûèiais, vis tiek jis gali þadintijuos visus, todël norint suvokti kûriná, galima naudotisvisais pojûèiais. Klausà, uoslæ, skoná, lytà, kûno judesius -viskà galima átraukti á dailës mokymo programà. Viduramþiøaltoriø galima pristatyti smilkalø kvapu, baþnytinës giesmësaidu, iðtrauka ið Ðventojo raðto. Vietiniame muziejuje esanèiàskulptûrà sutrikusio regëjimo þmonës gali apèiupinëti. Galimaparûpinti medþiagos, panaðios á tà, kokià dëvi paveikslenutapyta dama, pavyzdá ir leisti já apèiupinëti. Kuo daugiaupojûèiø bus pajungta kûriniui suvokti, tuos jis taps suprantamesnis,ir mokiniai daugiau iðmoks.Kûrinio komentavimas. Komentavimui parenkami vaizdingi,objektyvûs þodþiai, kuriais apibûdinami daiktai ir aplinka,kad kûriná suprastø aklieji arba silpnaregiai. Siekiant,kad mokiniai mintyse susidarytø kûrinio vaizdà, reikia taikytiávairius metodus, taèiau komentavimo metodas laikomas paèiusvarbiausiu ir daugiausia informacijos teikianèiu bet kokiospamokos komponentu. Galima naudoti vien komenta-98

vimà, taip pat já galima derinti su kitais mokymo metodais.Meno kûrinys gali sukelti gyvas diskusijas bet kokia tema;mokiniai daug iðmoks grupëse aptardami kûrinio turiná, menininkosprendimus ir t.t. Tokios diskusijos paprastai bûnanaudingiausios, kai pradedamos iðkart, iðklausius iðsamø kûriniokomentarà. Jei klasëje yra reginèiø mokiniø, jie gali ásijungtiá komentavimà, sakydami, kà mato ir kurioje kûriniovietoje tai yra. Ðitokiu bûdu ne tik visi mokiniai átraukiami ápamokà, bet ir mokomi pastabumo.Skaidrës. Bet kuriuo atveju, ar visi mokiniai klasëje yrasutrikusio regëjimo, ar klasë sudaryta ið reginèiø ir aklø mokiniø,spalvotø skaidriø demonstravimas yra geras mokymometodas. Silpnaregiams mokiniams bus naudinga, jei mokytojasparodys meno kûriniø skaidres dideliame ekrane.Skaidriø galima pasiimti ið vietiniø muziejø paskambinus jøðvietimo skyriams. Ðiuolaikinio meno muziejus turi didelæ dvideðimtojoamþiaus meno skaidriø bibliotekà, kuri, kaip nacionalinisresursas, yra prieinama lankytojams per Mokytojøinformavimo centrà.Didelës spalvotos reprodukcijos. Turintiems tam tikrøregëjimo sutrikimø mokiniams bus naudinga, jei galës iðarti apþiûrëti dideles, 11 x 17 colio (27,5 x 42,5 cm), spalvotaspaveikslø reprodukcijas, padarytas spalvotu kopijavimoaparatu. Ði mokymo priemonë tinka ir tiems mokiniams, kurienekalba, nes jie galës reprodukcijoje pirðtu rodyti á paveikslodetales.Reljefinës iliustracijos. Tai nespalvotos reljefinës dvimaèiødailës kûriniø reprodukcijos, kuriose reljefiniais raðtais,linijomis ir piktogramomis perteikta kûrinio forma, kompozicija,stilius ir kiti svarbiausi elementai. Reljefines iliustracijasmokiniai supras geriau, jei kartu klausysis komentaro,nukreipianèio mokinio rankas. Ðiuolaikinio meno muziejujeyra reljefiniø iliustracijø biblioteka, kuria galima naudotis nemokamai:ðias iliustracijas, remdamiesi muziejaus kolekcijomis,pagamino Meninio akløjø ðvietimo organizacijos darbuotojai,norëdami palengvinti tiflopedagogø ir muziejaus lektoriødarbà su aklaisiais ir silpnaregiais. Ðioje bibliotekoje taippat yra ir kai kurie vadovëliai ið AEB knygø serijos „Menoistorija per lytëjimà ir klausà“, susidedanèios ið 21 tomo. Nors99

eljefinës iliustracijos atsirado kaip priemonë, skirta tenkintiypatingus akløjø ir silpnaregiø poreikius, taèiau regintys mokiniai,besimokantys vienoje klasëje su aklaisiais, taip patmëgsta ðias iliustracijas, nes jos padeda greièiau atrasti svarbiausiuspaveikslo elementus. Kad pamoka, kurioje pateikiamosreljefinës iliustracijos, taptø integruota, mokytojas galipadëti akliems ir silpnaregiams mokiniams orientuotis iliustracijoje,o tuo tarpu regintys mokiniai gali garsiai komentuotiávairias dailës kûrinio vietas.Pozavimas. Atidus skulptûrø arba tapybos darbuoseatvaizduotø kûnø kalbos, veido iðraiðkos ir pozø nagrinëjimasne tik padeda individualiai suvokti kûriná, bet ir geriausuprasti savo paties kûno kalbà ir jausmus. Pamokos metutransliuojant kûrinio komentarà arba mokiniams imituojantkûrinyje pavaizduotos figûros pozà, kûrinio suvokimo procesastampa prieinamas akliesiems ir silpnaregiams bei mokiniamssu iðmokimo negaliomis. Toks mokymo metodas skatinadiskutuoti apie jausmus, apie þmoniø figûrø tarpusaviodinamikà, apie fonà. Taip pat mokiniai gali suvaidinti paveikslepavaizduotà scenà atsistodami atitinkamomis pozomis.Maketai. Trimaèiø meno kûriniø arba architektûros statiniømaketai, derinami su komentarais, puikiai tinka pagrindineikûrinio idëjai perteikti. Maketø galima pasidaryti ið pigiømedþiagø - molio, medienos, audeklo ir pan., - tà padiktuojakonkretus meno kûrinys. Smulkioms detalëms reiktøskirti maþiau dëmesio - apie jas galima papasakoti komentaruose.Kûrybinës uþduotys. Kûrybiniø uþduoèiø skyrimas dailëspamokoje yra labai svarbus mokymo metodas, nes jisleidþia mokiniams tiesiogiai susipaþinti su mokymo medþiaga.Þemiau pateikiame tris tokiø uþduoèiø pavyzdþius:Mokytojai per pamokas daþnai naudoja dailininko Anri Ruso(Henri Rousseau) paveikslus, kuriuose vaizduojami fantastiniaipeizaþai. Po to, kai mokiniams iðdalijami reljefiniaipieðiniai, didelës spalvotos reprodukcijos, anketos su klausimaisapie paveikslo fonà ir þmoniø figûras, skiriama uþduotissukurti savo fantastiná peizaþà ið medþiagø, turinèiø ávairiàtekstûrà, pavyzdþiui, ið ðvitrinio popieriaus, aksomo, nëriniøir plunksnø.100

Muziejuje yra didelis këdþiø, padarytø ið ávairiø netradiciniømedþiagø, rinkinys, kuris iliustruoja dizaino evoliucijà XXamþiuje. Aklø ir silpnaregiø mokiniø klasëse keleto ðiø këdþiømaketai naudojami per pamokas paprastai tada, kaikalbama apie buities daiktus. Sutrikusio regëjimo mokiniamssusipaþinus su Ðiuolaikinio meno muziejaus këdþiø rinkiniu,jiems daþnai skiriama uþduotis padaryti savo idealià këdæ.Mokiniams patinka daryti këdes ið pagaliukø nuo ledinukø,taèiau ðiai uþduoèiai atlikti galima naudoti daug kitokiø medþiagø.Be to, akli ir silpnaregiai mokiniai gali pieðti, sekdami originaliaisdailës kûriniais. Vienos dailës pamokos apie DþasperàDþonsà (Jasper Johns), kurioje buvo pateiktos reljefinësiliustracijos ir komentaras, pabaigoje buvo skirta uþduotis- nupieðti skaièius juos meniðkai apipavidalinant. Mokiniaipieðë ant reljefinio pieðimo lentø. (Ði pieðimo priemonësusideda ið celofano lapo, padëto ant guminio kilimëlio; pieðiantsu bet kokia raðymo priemone, gaunamos reljefinëslinijos). Remiantis pieðiniais, kuriuos mokiniai yra atlikæ anttokiø lentø, galima teigti, kad, naudodamiesi alternatyviomispriemonëmis, akli mokiniai sugeba suvokti regimuosiusatvaizdus ir nupieðti meno kûrinius, apie kuriuos buvo girdëjæklausydamiesi komentarø.Kûrybiniø uþduoèiø átraukimas á mokymo programà.Jei mokinys anksèiau yra mokæsis dailës, tada ne tik joþiniø diapazonas bûna didesnis, bet jis gauna geresnius paþymiusir ið kitø dalykø. Pavyzdþiui, kai mokiniai raðo referatus,savo argumentams pagrásti gamina reljefinæ vaizdinæ medþiagà:þemëlapiuose reljefines valstybiø sienas daro ið„Wikki Stix“ juosteliø, kalnus - ið molio; mokiniø projektuspaávairina „Velcro“ lipdukai, pypkës krapðtukai, fetras ir kitokiosmedþiagos. Ðios medþiagos paprastai naudojamos permobilumo pamokas, ið jø bûna padaryti klasës, mokyklos,mikrorajono ar gyvenvietës planai. Pedagogai, mokydami vaikusilgumos ir platumos sàvokø, arba per aukðtàjà matematikà- suprasti grafikus, galëtø naudoti gumines juosteles irreljefinio pieðimo lentas. Geometrijos sàvokoms iliustruoti tiktøið popieriaus iðkirptos formos, sujungtos metalinëmis sàvarþëlëmis.Architektûros sàvokoms perteikti galima ið cukrausgabaliukø sudëlioti ir klijais arba glajumi (tarsi skiediniu)101

suklijuoti kolonas, smailas arba lenktas arkas. Per gamtospamokas þmogaus kûno maketai padës suprasti anatomijossàvokas. Mokiniai reljefinëmis linijomis galës atvaizduotikraujo apytakos sistemà arba nupieðti kitø organø sistemas.Galima rasti tokiø dailës mokymo priemoniø, metodø irmedþiagø, kurios kainuoja nedaug arba visai nieko nekainuoja.Norint parengti stiprià, ilgalaikæ dailës mokymo programà,reikia palaikyti ryðius su kitomis mokyklomis, vietosmuziejais ir vietos akløjø organizacijomis. Ðitokiu bûdu mokymoir mokymosi proceso dalyviai dirbs naðiai ir bus patenkintisavo darbu.102Literatûros sàraðasKeller, H. (1996). The story of my life. New York: DoverPublications.Tishman, S., MacGillivray, D., Palmer, P. (1999). Investigatingthe educational impact and potential of the Museumof Modern Art‘s Visual Thinking Curriculum. HarvardProject Zero. New York: The Museum of Modern Art, pp. 64-65.Karen Frimkes Vulf(Karen Frimkess Wolff)MENO ISTORIJOS STUDIJOSLOS ANDÞELO BRAILIO INSTITUTENaudotis kultûros pasiekimais turi teisæ visi þmonës. Kultûrinëinformacija daþniausiai pateikiama regimàja forma. Aðmanau, kad mene tarsi veidrodyje atsispindi visuomenës kultûra,- nesvarbu, ar þmonës tai sàmoningai suvokia, ar ne.Be to, per meno prizmæ, tarsi pro langà ar teleskopà, galimapamatyti savo praeitá, dabartá, o galbût ir ateitá. Todël LosAndþelo Brailio instituto meno studijø programa buvo kuriamakaip alternatyvi priemonë, kurios tikslas - padëti neregiamssusipaþinti su regimuoju pasauliu.Nuo pat XX a. pradþios Jungtiniø Amerikos Valstijø universitetuosemeno istorijos kursas yra oficialiai pripaþintaskaip humanitariniø mokslø studijø programø dalis. Studentai,lankydami tam tikrø humanitariniø dalykø paskaitas, turi

ûti susipaþinæ su vizualiniais socialinio ir kultûrinio gyvenimoaspektais, kad galëtø efektyviai ir profesionaliai tose paskaitosedalyvauti. Mûsø sutrikusio regëjimo studentai su tuosusiduria labai daþnai, pavyzdþiui, kai tenka atpaþinti klasikinësarchitektûros statinius arba Amerikos hopi tautelës indënøkûrybà; skirtingai nuo neregiø, regintys þmonës lengvaiatskiria ðiuos dalykus.Meno istorijos paskaitø metu paprastai demonstruojamosmeno kûriniø skaidrës, jos paaiðkinamos, o paskaitos pabaigojeuþduodama perskaityti papildomos literatûros sudaugiau meno kûriniø fotografijø. Kadangi tokia mokymo metodikapritaikyta tik regintiems studentams, ávairiø specialybiøsutrikusio regëjimo studentai, neþiûrint jø pomëgiø ir talentø,atsiduria nepalankioje padëtyje. Ðtai kodël Brailio institutaskartu su Kalifornijos valstijos universitetu (po keleriømetø prie jø prisijungë kaimynystëje ásikûræs Los Andþelomiesto koledþas) parengë pirmosios aukðtojo mokslo pakoposmeno istorijos kursà, skirtà padëti akliems ir silpnaregiamsstudentams susipaþinti su informacija, tokia, kokiàgauna regintys studentai, ir tokiu bûdu sudaryti sàlygas ásigytikokybiðkesná iðsilavinimà.Mûsø studentø amþius labai ávairus - nuo dvideðimties ikidevyniasdeðimties metø. Vieni studijuoja kitose aukðtojomokslo ástaigose, kiti, neseniai netekæ regëjimo, ieðko galimybiøpakeisti specialybæ ir susirasti naujà darbà. Vieni yrabaigæ mokyklà prieð daugelá metø (arba metæ mokytis josnebaigæ ir visà gyvenimà dirbæ), o dabar norëtø pasitikrinti,ar bûtø sugebëjæ studijuoti aukðtojoje mokykloje. Dalis mûsøstudentø nemato visiðkai. Kita dalis yra silpnaregiai. Yraaklø nuo gimimo. Yra apakusiø vëliau dël nelaimingo atsitikimoarba ligos. Taèiau visi mûsø studentai yra gyvybingi irsmalsûs þmonës.Meno istorijos studijø programos rengimas. Brailioinstitute dar 1939 metais buvo ásteigti lankytojø mëgstamimeno istorijos kursai, kurie nuo 1970 metø dëstomi reguliariai.Dabartinë akredituota studijø programa buvo parengta1993 metais, kuomet dr. Strongui, tuometiniam Kalifornijosvalstijos universiteto meno istorijos katedros vedëjui, vadovaujant,pradëjau raðyti ir, kaip eksperimentà, dëstyti kursà,atitinkantá koledþo ir universiteto bakalauro mokslo laipsnio103

eikalavimus. Tai trisdeðimt devyniø savaièiø (vieneriø mokslometø) trukmës kursas, suskirstytas á trimestrus, kur dviejøvalandø trukmës paskaitos vyksta kartà per savaitæ. Parengiaupapildomas maþdaug dvideðimt keturiø valandø trukmëspaskaitas. Jø garso áraðà studentai turi iðklausyti namuose.Du trimestrus lankæ meno istorijos paskaitas Brailioinstitute, studentai gauna tris kreditus ið Kalifornijos valstijosuniversiteto arba Los Andþelo miesto koledþo, o dar ðeðiskreditus gauna uþbaigæ visus tris trimestrus.Mûsø studentai daþnai praðo informacijos apie regimàjápasaulá, todël nutarëme parengti áprastà vakarø ðaliø menostudijø programà, kuri informatyvumu në kiek nenusileistøtoms studijø programoms, kurios ir seniau, ir dabar yra dëstomosregintiems Kalifornijos valstijos universiteto studentams.Atskirø paskaitø, skirtø studentams su skirtingais regëjimosutrikimais, nebûtume pajëgæ nei parengti, nei jø skaityti,todël ðá meno istorijos kursà sudarëme taip, kad tiktønuo gimimo visiðkai akliems þmonëms.Norëdamas padëti man rengti ðià Brailio institutui skirtàmeno istorijos studijø programà, dr. Strongas pasiûlë pateiktimedþiagà tokia tvarka, kokia yra ágarsintoje H. Gardner irbendraautoriø knygoje „Meno kaita bëgant amþiams“ (Gardner’sArt Through the Ages). Be to, jis patarë pasinaudotidëstytojams skirtu ðios knygos priedu ir Kalifornijos valstijosuniversiteto mokomøjø dalykø programø bei egzaminø uþduoèiøpavyzdþiais. Remdamasi ðiais patarimais, sudariautokià studijø programà, kurioje studentai chronologiðkai supaþindinamisu vakarietiðkos civilizacijos menu - kultûromis,vaizdavimo bûdais, technikomis ir stiliais. Norëjome studentamspateikti þiniø apie socialiná, kultûriná vystymàsi ir tai,kaip atvaizdø matymo, jø pateikimo ir iðsaugojimo bûdai atskleidþiavisuomenës arba kultûros interesus, jos tikslus ircharakterá.Jei tekste daug tarpusavyje nesusijusiø faktø ir apraðymø,já labai sunku ásiminti, taèiau, jei detalës sudaro riðlø pasakojimà,tekstà ásiminti daug lengviau. Todël studentamspasakoju istorijà apie þmogaus minties raidà, pradëdamaPaleolitu ir baigdama dabartimi, vaizdþiai apibûdindama garsiuspaveikslus, kuriuos daþniausiai pasirenku ið minëtos ágarsintosknygos teksto arba kito daþnai skaitomo vadovëlio -104

H.W.Hansono „Meno istorijos“. Mano paskaitø turinys tokspats kaip dëstomas Kalifornijos valstijos universitete, o pateikimostilius primena epiná pasakojimà. Informacijà apiemeno kûrinius adaptuoju, keldama tris klausimus: (1) Kassvarbu ðiame kûrinyje? (2) Kodël mano sutrikusio regëjimostudentams reiktø tai þinoti? (3) Kaip galëèiau jiems ðià informacijàperteikti?Pirmiausia pakalbu apie kiekvieno kûrinio, kurio komentarasbuvo pateiktas auditorijai, istoriná ir estetiná reikðmingumà.Pats pirmas kriterijus, nusakantis bet kurio kûrinio,motyvo ar stiliaus reikðmingumà yra tai, ar minimas kûrinysatskleidþia to laikotarpio kultûrà, ar atsispindi dabartiniø þmoniøgyvenime, ar turi jam átakos. Pavyzdþiui, apibûdinu keletàkûriniø, kuriuose kokia nors technika buvo panaudota pirmàkartà (remdamasi mûsø tekstais). Ðtai pirmasis pasaulyjenutapytas peizaþas - „Peizaþas su iðsiverþusiu vulkanu“,atliktas maþdaug 6150 m. pr.m.e. Papasakoju, kokie buvoatskirai stovinèiø skulptûrø pagrindai (Mesopotamijoje ðie pagrindaibuvo cilindro formos, Egipte - kubo), ir pateikiu jø reljefiniuspavyzdþius. Papasakoju apie frontalumà, natûralizmàir stilizacijà, apie jø poveiká þiûrovui.Antras kriterijus, ið kurio spendþiama apie kûrinio reikðmingumà,iðsirutulioja ið svarbiausios kritinio nagrinëjimo taisyklës:tas eiliðkumas, kuriuo þmonës pastebi daiktus, ir yrajø reikðmingumo tvarka, kitaip sakant, tai, kas pastebima pirmiausia,ir yra reikðmingiausia. Todël studentams patariuklausytis, kà regintys grupës draugai pasakoja apie vaizduojamojomeno kûrinius ir ávykius, ir vertinti juos pagal tai, kokiatvarka apie juos pasakoja. Jeigu komentaro nebûna, neregiaigalëtø klausti: „Kà tu pastebëjai pirmiausia, kas krito áaká po to, kas paskiausia?“ Kalbëdama apie klasikinio laikotarpiograikø meistro Eufronijaus vazà, skirtà vynui maiðytisu vandeniu, vadinamà „Heraklis smaugia Antëjà“ (apie 510-500 m.pr.m.e.), smulkiai papasakoju apie sukreèianèià pieðinioant ðios vazos jëgà. Paskaitoje, kurioje nagrinëjamaSant‘Appolinare katedros (Italija, Classe miestelis) apsidësmozaika, priklausanti vëlyvosios antikos laikotarpiui (apie 549m.e.m.), ilgiau sustoju prie raðtø, spalvø, tekstûros ávairovës,kuriomis perteiktas transcendentalumo jausmas. Kalbëdamaapie knygos „Arkivyspupo Ebo ið Reimso Evangelija“ (apie105

816-835) iliustracijas arba Van Gogo „Þvaigþdëtà naktá“(1889), iðdalinu reljefinius pieðinius, kuriuose atkartotas nervingaskoncentriðkas brûkðniavimas pieðtuku ir (arba) teptuku,iðvagojæs kûriniø pavirðiø - jis perteikia dailininkø kûrybinæekstazæ ir kunkuliuojanèius jausmus.Pirmas atsakymas á klausimà, kodël studentams reikiatokios informacijos, yra toks, kad studentai patys praðo papasakotiapie viskà, ko jie nemato. Antras ir labiau apibrëþtasatsakymas, svarbus meno istorijos dëstytojui, yra tas,kad ðie darbai buvo reikðmingi ir savo istoriniu laikotarpiu, irvëlesniais amþiais iki pat mûsø laikø. Pavyzdþiui, Graikijoje500 - 400 m.pr.m.e. gyvavæs klasikinis stilius Augusto valdomosRomos imperijos laikotarpiu buvo imtas taikyti pastovumui,orumui, kilmingumui pabrëþti. Penkioliktame amþiujeItalijoje, renesanso laikotarpiu, graikiðkø-romëniðkø elementøir stiliaus taikymas reiðkë gráþimà prie racionalaus irnatûralistinio màstymo bûdo, o kai kurie renesansiðkojo klasicizmoelementai 17 amþiuje Prancûzijos monarchijos buvonaudojami savo galybei ir garbei iðreikðti. Þako Luji Davidopaveiksle „Horacijø priesaika“ (1784) klasicizmo elementaiatskleidþia Prancûzijos Revoliucijos vertybes. JungtinëseAmerikos Valstijose svarbûs visuomeniniai pastatai buvo projektuojamitaip, kad jø architektûra perteiktø demokratijos irpastovumo vertybes, pavyzdþiui, tai Dþeimso Hobano Baltiejirûmai (1795) ir Viljamo Torntono JAV Kapitolijaus dizainas(1792). Klasikinës graikiðkos ir romëniðkos formos iki ðioltebenaudojamos Jungtiniø Amerikos valstijø bankuose, visuomeniniuosepastatuose, iðkabose, skelbimuose, siekiantperteikti ástaigos solidumà, tradicijas, patikimumà ir garbingumà.Sàmoningai ar nesàmoningai, taèiau ðis stilius daroátakà þmonëms, todël sutrikusio regëjimo studentams reiktøapie tai þinoti.Kad geriau suprastø vizualines formas, kurios gali bûtiapibrëþiamos ir matematiðkai (kaip antai: iðgaubtos ar ágaubtos,aptakios ar kampuotos, apskritos, kubo formos, statmenosar gulsèios, ástriþos), studentai gali paprastus objektuspasidaryti patys, karðtais klijais priklijuoti juos prie kartonolapo arba pritvirtinti viela. Norëdama paaiðkinti, kaip dailininkaiiðgauna paveiksle trimaèius objektus, kiekvienam studentui,paëmusi jo rankà, parodau, kad, pieðdamas tolesnæ106

objekto pusæ, dailininkas jà patamsina, o artimiausià - paðviesina.Norëdama pailiustruoti, kuo skyrësi apranga graikøarchajinio ir klasikinio laikotarpio skulptûrose, pagaminaupavyzdþiø ið molio. Kad man bûtø lengviau pasakoti apieBizantijos mozaikose pavaizduotas aðtrias, lygiai krintanèiasdrabuþiø klostes, apie susuktas drabuþiø klostes arba apiekai kuriø romaniðkø rankraðèiø iliustracijose pavaizduotas linijinesir z raidës formos klostes, padariau pavyzdþiø ið krakmolytosmedþiagos.Noriu pabrëþti, kad, pradëjus dëstyti ðá kursà, turëjomelabai maþai vaizdiniø priemoniø. Buvo didelis reljefinis gaublysir dar keletas daiktø. Kad reikia gerø þemëlapiø, mumstapo aiðku tuojau pat, o reljefiniu gaubliu naudojamës nuolatiðtisus metus. Per pastaruosius aðtuonerius metus pasidarëmearba ásigijome daugybæ reljefiniø modeliø. Pavyzdþiui,dabar turime gipsinæ „Venerà ið Vilendorfo“ (apie 25 000-20 000 m.pr.m.e.), Partenono frizo detalæ (448-432m.pr.m.e.), Jano Vermejerio „Mergaitæ, mieganèià prie stalo“(apie 1656) taip pat ið gipso; fovizmo stiliaus paveikslà,kurá ið plunksnø padarë studentë Linda Viljams, ir ávairiø architektûriniøelementø. Yra ir daugiau vaizdiniø priemoniø,kurias padarë, surado, nupirko arba padovanojo mûsø studentai,dëstytojai ir savanoriai. Padarëme dar vienà vaizdinæneregiams skirtà priemonæ - architektûriniams pirmo aukðtoplanams, padarytiems ant matinio pavirðiaus kartono lakðtø,parengëme reljefinius sutartinius þenklus: apskritimai iððvitrinio popieriaus reiðkia kolonas, keliais sluoksniais suklijuotosmatinio kartono juostelës þymi laiptelius ir sienas. Osvarbiausio Tirënø kambario megaro (apie 1400-1200m.pr.m.e.) plane, þidinio vietoje, priklijavome suglamþyto „Mylar“celofano gabaliukà, kuris èiupinëjamas skleidþia garsà,tarsi þidinyje spragsëtø ugnis.Vadovëliai. Pagrindinis mûsø tekstas tebëra H.Gardnervadovëlis „Meno kaita bëgant amþiams“. Ðios knygos garsoáraðas, sutilpæs á septynias juostas (dvideðimt penkias juostospuses), buvo padarytas Los Andþelo Brailio instituto bibliotekosuþsakymu. Studentai ðá vadovëlá pasiima ið bibliotekosvisiems mokslo metams. 2000-2001 metais turëjomeaðtuonis knygos „Europos modernizmas 1900-1940“ egzemplioriusið daugiatomio AEB leidinio „Meno istorija per107

lytëjimà ir klausà“ (Art history through touch and sound). Taippat turime deðimtis juostoje áraðytø knygø, kurias mûsø studentai,rengdami referatus ir knygø apþvalgas, ima ið LosAndþelo Brailio instituto bibliotekos.Straipsnio autorë Karen Vulf padedastudentui susipaþinti su molinevienos skulptûros ið Abuðventyklos kopija (Abu ðventyklayra Tell Asmar vietovëje, buv. Mesotpotamija,dab. Irakas)Paskaitos. Prieð kiekvienàpaskaità auditorijos gale antstalo iðdëlioju reljefinius pavyzdþiustø meno kûriniø, apie kuriuosketinu kalbëti paskaitoje.Maþdaug dvideðimt minuèiøprieð paskaitos pradþià studentaituos pavyzdþius èiupinëja,o að stoviu netoliese ir sakaujø pavadinimus, aiðkinu,kas tai yra ir atkreipiu dëmesá ákonkreèias kûriniø savybes,apie kurias, mano manymu,studentai turëtø þinoti. Tadamaþdaug valandà skaitau paskaità,kurioje pasakoju apiekurá nors istoriná laikotarpá iriliustruoju savo pasakojimàkonkreèiais meno kûriniais.Jei neturime reljefinio pavyzdþio,kuris gali padëti paaiðkintikûriná, tada pasakoju iðsamiau.Po valandos trukmës paskaitosateina laikas vël imti árankas pavyzdþius, iðdëliotus ant stalo. Po pertraukëlës, skirtosèiupinëti ir klausinëti, tæsiu paskaità dar keturiasdeðimtpenkias minutes. Mano paskaita paprastaiuþsitæsia dar deðimt ar penkiolika minuèiø,nes daug studentø pasilieka, norëdamidar kartà paèiupinëti pavyzdþius,kol jø dar nesurinkau.Los Andþelo Brailio instituto bibliotekosfondai. Dëstant meno istorijoskursà Brailio institute, glaudþiai bendradarbiaujamasu kitais instituto skyriais. TikOriginalios skulptûrosið Abu ðventyklos108

galëdami naudotis Los Andþelo Brailio instituto biblioteka,jos kasetiniø áraðø tiraþavimo skyriumi, savanoriðkos pagalbosskyriumi, stipriu meno skyriumi, kuriame dirba kvalifikuotiþinomi menininkai, bei sudarydami sàlygas dirbtuvëseiðmokti ávairiø meninës kûrybos technikø, galime ðitaip plaèiaiir giliai pristatyti meno istorijos kursà sutrikusio regëjimostudentams.Be jokios abejonës, þinodamas, kad mûsø biblioteka turigeras garso áraðø tiraþavimo sàlygas, didelá garsiniø knygøfondà, kad priima pavienius uþsakymus knygoms garsinti,Dr. Strongas ið pat pradþiø buvo ásitikinæs, kad galësime studentamspasiûlyti gerà meno istorijos kursà. Biblioteka ásigijoknygà „Europos modernizmas“ ið serijos „Meno istorijaper lytëjimà ir klausà“. Studentai aprûpinami kasetiniais magnetofonaisper Amerikos akløjø spaustuvæ, ir, jei jiems reikiapagalbos, gali kreiptis á skaitovus-konsultantus, kurie padedapasirinkti arba pasiimti knygas ið privalomø arba papildomøknygø sàraðo.Kitø dalykø paskaitas lankanèius studentus skatinu jas ásiraðinëtiá diktofonà. Konspektuoti paskaitas gali vos vienaskitas silpnaregis studentas. Parengiu kiekvienos savo paskaitosgarso áraðà, bibliotekos tiraþavimo skyrius padaro daugiauto áraðo egzemplioriø, ir juos kità savaitæ iðdalinu dëltransporto kamðèiø praleidusiems paskaità studentams.Savanoriðkos pagalbos skyrius mums buvo labai reikalingasper pirmus dvejus, eksperimentinius, mokslo metus.Raðtu paraðydavau egzamino klausimus, o minëtas skyriussurasdavo egzamino stebëtojus, kurie iðdalindavo uþduotisir áraðydavo kiekvieno studento atsakymà á kasetæ. Studentaigalëjo laikyti egzaminà raðtu arba þodþiu. Að priimdavauegzamino atsakymus, paraðytus raðtu arba ágarsintus kasetëse.Savanoriðkos pagalbos skyrius visada mielai padëdavostudentams padaryti savo raðytiniø ir sakytiniø referatøgarso áraðus.Antrais mokslo metais man tapo aiðku, kad studentamsreikia praktiniø kûrybiniø uþsiëmimø, kad galëtø geriau suvoktiformas ir atvaizdus, kuriuos neregiams sunku suprasti.1995 metais, norëdama geriau suprasti, kas tai yra gembë,kupolas ir plytø mûras, studentë Elena Fukuhara ið maþyèiømolio plytø sudëstë Atrëjo lobyno (1300-1250 m.pr.m.e.) ma-109

ketà. Puikiai atliktas jos projektas iki ðiol tarnauja kitiems studentams.Po sëkmingo Elenos projekto nutariau, kad studentamsreikia uþduoti atlikti bent po vienà projektà, kurá jiegali rinktis ið juos dominanèiø, gluminanèiø ar þavinèiø temø.Keli studentai savo projektus darë namuose, taèiau daugumaateidavo á dirbtuves, kur sukûrë daug visiems naudingønuostabiø meno kûriniø maketø. 1996 m. Doloresa Edvards,tuomet studijavusi ir Kalifornijos valstijos universitete, ir Brailioinstitute, negalëjo susitaikyti su tuo, kad nesupranta, kàað pavadinau romaniðko stiliaus baþnyèios „galerija, esanèiauþ apsidës“. Per Dorës Atlantis vedamus skulptûros uþsiëmimusDoloresa ið terakotos padarë maketà, kuris ðià architektûrinædetalæ paaiðkina geriau negu mano pasakojimas,kiek besistengèiau.Specialûs metodai ir strategijos. Patarimai. Vaizduojamojomeno kûriniai yra skirti visiems þmonëms, taèiausutrikusio regëjimo asmenys gana ilgai buvo neáleidþiami áðià sritá. Jei dëstytojas iliustruoja paskaità reljefinëmis originaliødarbø reprodukcijomis arba maketais, sutrikusio regëjimostudentui tai gali bûti tiek pat naudinga, kiek reginèiajam- pamatyti meno kûriniø nuotraukas. Pamaèius „Apaðtaløbareljefo“ nuotraukà - apaðtalai iðkalti ant senovinio kryþiaus,kuris stovi Airijoje, Kildarës grafystës Mûno miesteliobaþnyèios kieme, pagrindo, - bareljefas man taip patiko, kadparengiau studentams jo komentarà. 1997 metais studentëZena Reubel juo taip pat susiþavëjo ir ið molio padarë apaðtaløbareljefo kopijà. Ne visi mûsø studentai apie ðá kryþiøþino tiek daug, kiek regintieji, kurie bûna matæ jo nuotraukøknygose arba skaidriø, rodytø ekrane.Norëèiau patarti, kad skaitydami meno istorijos paskaitasneregiams, pateiktumëte ne tik reljefinius pavyzdþius,bet ir kuo daþniau sakytumëte kûriniø pavadinimus. Neregiamslabai sunku sekti mintá, jei kalbama ávardþiais. Kalbëkitepirmuoju asmeniu. Pabrëþtinai sakykite „mes“ ir „mûsø“,o ne „jie“ ar „jø“. Paraidþiui tarkite pavardes, retai vartojamusþodþius ir terminus.Norint sutrikusio regëjimo studentams perteikti vaizduojamojomeno kûrinius, reljefinës reprodukcijos yra labai reikalingos,taèiau ne maþiau naudinga þodþiu paaiðkinti ávairiassàvokas - vizualinius reiðkinius, kûrybos priemones ir ter-110

Senovinis kryþius, stovintisAirijoje, Kildarësgrafystës Mûno miesteliobaþnyèios kiememinus: kompozicijà, perspektyvà,graviravimà, grafikos,tapybos darbus, spalvà. Turiudaug paprastø reljefiniøpavyzdþiø, tarp jø - lentà, antkurios, siekiant perteikti vizualináritmà, viena paskui kitàiðdëliotos trys geometrinësformos - ðvitrinio popieriaus skritulys, staèiakampis ir nedideliskvadratas. Studentams jas èiupinëjant, keturis kartusið eilës tariu tris skirtingus garsus. Suprasti, kokiu bûdu kuriamasvizualinis ritmas, yra svarbu tuomet, kai kalbama, pavyzdþiui,apie didingus, taisyklingus klasikinio stiliaus ritmus,Filipo Bruneleskio panaudotus Florencijos Ðv. Lorenco bazi-Zena Reubel „Apaðtalø pano“. Keramika, 1997 m.111

likos (1421-1469) architektûroje, arba kai kalbama apie RomosÐv. Petro bazilikos (1607-1615) barokinio fasado „crescendoefektà“, kurio autorius - Karlas Maderno.Studentams pristatau ir spalvos sàvokà, bet kol kas darnesu radusi pakankamai suprantamo bûdo jai paaiðkinti. Aiðkinu,kad spalva yra nuo saulës ðviesos spektro priklausantisfizikinis reiðkinys, pasakoju apie prizmæ, cheminius elementus,kaip akies tinklainë reaguoja á skirtingo ilgio ðviesos bangas.Pristatau vienà kità Josefo Alberso eksperimentà, jo pamokasapie spalvà ir iðvadas apie spalvinio suvokimo subjektyvumà(Albers, 1971); èia pat studentai pasidalija savopatyrimu. Pasakoju apie su spalva susijusias asociacijas: kadraudona ir oranþinë yra ðiltos spalvos, o mëlyna ir þalia - ðaltos,ir t.t. Dauguma mano studentø dar truputá prisimena spalvas.Tiems, kurie jø neprisimena arba yra akli nuo gimimo,tenka samprotauti apie spalvà teoriðkai, o ne remiantis patyrimu.Jeigu spalva kuriame nors kûrinyje vaidina svarbø vaidmená,bandau aiðkinti, kaip spalvinëmis priemonëmis formuojamasturinys. Pavyzdþiui, aiðkinu, kaip Nikola Pusenas (NicolaPoussin, 1594-1665) ir Þakas Luji Davidas (Jacques-Louis David, 1748-1825), pirmasis - prancûzø klasicizmo,antrasis - neoklasicizmo atstovas, kûrë tvarkos pojûtá, atskirdamiir iðgrynindami spalvas. Jø kûriniuose kiekviena þmogausfigûra, kiekviena paveikslo detalë turi aiðkià, tik jai bûdingàspalvà. Tuo tarpu kiti dailininkai, pavyzdþiui, Rubensas(1577-1640) arba Delakrua (1798-1863) þmogaus figûras tapëmaiðydami spalvas, siekdami sukurti jaudulá, iðgauti paveikslovientisumà, kitaip sakant, norëdami sukurti tai, kà jiemanë esant tikresne tikrove. Ðtai paveiksle „Karalienës atvykimasá Marselá“ (1622-1623) Rubensui pavyko tarsi gyvusnutapyti senovës dievus, mitologines bûtybes ir tuomet gyvenusiusþmones ið dalies todël, kad juos tapë panaðiomisspalvomis, kurios tolygiai ðokinëja nuo vienos figûros prie kitos.Delakrua manë, kad kiekviena spalva susideda ið daugeliospalvø, todël jo paveiksluose nëra aiðkios ribos tarpfigûrø. Pavyzdþiui, jo paveiksle „Sardanapalo mirtis“ (1826)raudonos spalvos ðeðëliuose, kurie dengia visà neramø paveikslà,yra violetinës ir mëlynos spalvos potëpiø.112

Kad studentai geriau suprastø ir ásimintø, paskaitose naudojumuzikà ir poezijà. Kai randu eiliø, susijusiø su konkreèiumeno kûriniu, pateikiu jas studentams. Pavyzdþiui, antikiniolaikotarpio graikø dailei skirtoje paskaitoje papasakoju apie„Hedistës stelà“ ið Pegasø (280 m.pr.m.e.) ir garsiai perskaitauðá posmelá:Hedistei Moiros buvo nuaudusios skausmingà gyvenimogijà, turëjusià nutrûkti gimdymo kanèiose.Vargðelë! Nebuvo jai lemta paimti kûdikio á baltàsias rankas,nebuvo lemta priglausti jo prie baltosios krûtinës.Likimo deivei metus bëglø þvilgsná, ir motinà, ir kûdiká priglaudëðaltas kapas. (Pollitt, 1972)Studentas Rièardas Rodrigesas padarë toká kursiná darbà:dûdmaiðiu sugrojo kelis airiðkus ir ðkotiðkus dþigus beirilius ir padarë ðio koncertëlio muzikiná áraðà. Ðá áraðà dabarnaudoju kasmet, skaitydama paskaità apie senovës airiø pynimoraðtà. Romos architektûrà pristatau, duodama pasiklausytiGrigaliaus giesmiø. Turiu europietiðkos muzikos iðbarokinio, klasikinio ir romantiðkojo laikotarpio, kurià naudojupristatydama septyniolikto-devyniolikto amþiø kûrinius. Kolkas dar nebaigiau tyrinëti abstrakèiø ekpresionistiniø dþiazokûriniø ir negaliu teigti, kokie meno kûriniai geriausiai koreliuojasu muzikiniais, taèiau jau atrinkau Èarlio Parkerio ir DizioGilespio muzikinius kûrinius, kaip tinkanèius iliustruotiDþeksono Polako (Jackson Pollack) ir Viulemo de Kûningo(Willem de Kooning) darbus, bei Dþono Koltreino - MarkoRotko (Mark Rothko) darbus.Þiniø vertinimas ir tikrinimas. Jeigu jau studentamsteikiame akademiná iðsilavinimà, tuomet turime rengti ir egzaminusbei skirti akademines uþduotis, kuriø tikslas - nustatyti,ar studentas suprato medþiagà. Vienà kartà pabandþiusirengti egzaminà raðtu, per kurá studentai turëjo atsakytiá kelis klausimus, supratau, kad bus geriau, jei parengsiutestà, kuriame reiks iðrinkti teisingà atsakymà ið daugeliopateiktø. Taigi dabar tipiðkas egzamino klausimas ið pirmosioskurso dalies bûna maþdaug toks:Senovës Egipte ið akmens iðkaltos trimatës figûrinësskulptûros buvo statomos ant:* Ritinio* Natûralios formos akmens113

* Kubo* Tiksliai atkartojanèio þmogaus kûno formas pagrindo.Paprastai egzaminø uþduotys turi nuo dvylikos iki penkiolikosklausimø. Per pirmus dvejus, eksperimentinius, mokslometus egzaminai buvo skiriami individualiai ir áraðinëjami,kaip apraðyta aukðèiau. Tokiu bûdu Dr. Strongas galëjo ávertinti,ar tobulëja mûsø dëstymo metodai, ar studentai sugebaiðmokti iðdëstytà medþiagà. Kuomet jau buvome pajutæ,kad þengiame teisingu keliu, dvi studentës mums pasiûlëbûdà, kaip vienu metu galima iðegzaminuoti visà studentøgrupæ. Pirmoji studentë, Elena Fukuhara, kuri gerai mokëjoskaityti Brailio raðtu, pasiûlë ið Brailio taðkø nubraiþyti lentelæ,kurios kairiajame stulpelyje ið virðaus á apaèià bûtø iðvardintiskaièiai, o horizontaliai ir langeliuose - raidës nuo A iki I.Studentai atsakymus langeliuose þymëtø bet kokiu raðikliu.Paprastai per egzaminà að nesiûlau daugiau kaip keturiø galimøatsakymø, t. y. nuo A iki D. Kita studentë - Beatrièë Boiðë,apakusi neseniai ir todël mokanti raðyti tik reginèiøjø raðtu,pasiûlë kitoká bûdà: priklausomai nuo egzamino klausimøskaièiaus, padaryti 12 - 15 korteliø, jas sunumeruoti,suverti ant metalinio þiedo ir toká rinkiná iðdalinti kiekvienamstudentui, kad paþymëtø teisingus atsakymus atitinkanèiasraides.Paprastai skiriu tokià uþduotá: paraðyti maþdaug dviejøðimtø þodþiø apimties raðiná arba parengti tokios pat apimtiespraneðimà þodþiu ir já áraðyti á kasetæ. Tam tikslui studentaigali patys pasirinkti temà ir jà iðnagrinëti arba ið pateiktoliteratûros sàraðo iðsirinkti knygà, jà perskaityti ir parengtijos apþvalgà. Daugelis mano studentø toká darbà daro pirmàkartà, todël kiekvienà trimestrà pasijuntu beaiðkinanti,kaip reikia raðyti raðiná ir já pristatyti.Su kokiais sunkumais susiduriame. Sutrikusio regëjimostudentams baugu gráþti á pasaulá, ið kurio buvo iðkritæ.Pirmieji þingsniai meno pasaulyje bûna nedràsûs, taèiau daugumaistudentø jie teikia dþiaugsmo. Rengdama paskaitøapie menà planus, pasidomëjau, kokia vizualiniø vaizdiniøkilmë ir jø kûrimo tikslas. Priëjau iðvadà, kad viskà lemia kûrinioturinys, kad turinys nulemia visas kûrinio detales ir kadneámanoma sukurti tokio meno kûrinio, kuriuo nieko nebûtøpasakyta.114

Pastebëjau, kad sëkmingai baigusiems ðá meno istorijoskursà studentams ir toliau puikiai sekasi. Per septynerius dëstymometus esu sutikusi daug studentø, kurie toliau mokësipaèiø ávairiausiø specialybiø. Pavyzdþiui, kai studentas RonisFeraris pradëjo lankyti meno istorijos paskaitas, jis darnebuvo apsisprendæs, kà studijuos, taèiau vëliau sëkmingaibaigë Kalifornijos valstijos universitetà Fulertone ir po to darástojo studijuoti teisës. Betë Deivis, seniau dirbusi investicijøir finansø srityje, pasirinko meno kursà, norëdama praplëstiinteresø ratà ir tikëdamasi rasti kità pragyvenimo ðaltiná. Besimokydamaji pastebëjo, kad turi ypatingø dizainerës ir menininkësgabumø. Ji toliau studijavo menà LACC ir kitosemokymo ástaigose, o jos kûriniai buvo eksponuojami Los Andþeloir daugelio JAV miestø meno galerijose. Dabar ji, kaipir að, dirba meno dëstytoja Brailio institute. Kitos dvi manostudentës Zena Reubel ir Radiance Jackson domëjosi menudar iki regëjimo sutrikimo. Kaip ir regintys studentai, abidvistengësi tobulinti savo kûrinius besigilindamos á meno istorijàir abi surengë daugybæ parodø. 1999 metais Amerikosakløjø spaustuvës nacionalinëje parodoje Reubel buvo paskirtapirmoji, o Dþekson - antroji vieta. Retkarèiais studentaimane aplanko ir papasakoja, kad pasirinko kità sritá arbakad iðmoktus dalykus panaudojo raðydami darbus pas kitàdëstytojà arba kitoje mokykloje. Pavyzdþiui, mano buvusi studentëAna Valð paraðë straipsná, ir literatûros ðaltiniuose nurodëBrailio institute klausytà meno istorijos paskaità. Taigimes, dëstantys meno istorijos kursà sutrikusio regëjimo studentams,kartais bûname jiems vieninteliu þiniø apie menàðaltiniu, todël turime dëstyti savo dalykà ypaè aiðkiai ir tiksliai.* * *Sutrikusio regëjimo studentai per meno istorijos paskaitasiðgirsta, kad ir jie turi teisæ paþinti vizualiná pasaulá. Paskaitoseiðklausæ gerai parengtus meno kûriniø komentarus,jie iðdrásta praðyti reginèius kolegas pakomentuoti daugiaukûriniø. Þinios apie regimàjá pasaulá padeda glaudþiau ásijungtiá visuomenæ, sumaþëja socialinio atðalimo ir atskirtiesjausmas. Tarp maloniausiø dalykø, kuriuos yra pasakojæ manosutrikusio regëjimo studentai, buvo pasakojimai apie tai, kaip115

nustebdavo jø ðeimos nariai ir pradëdavo juos gerbti, kuometjie galëdavo atsakyti á su menu susijusius klausimus,uþduodamus per televizijos þaidimà „Kaip iðloðti milijonà“.1993 metais sumanëme ásteigti koledþo reikalavimus atitinkantámokymo kursà, teturëdami reljefiná gaublá, pagal LeonardoDa Vinèio pieðinius padarytà trimatá plastmasiná veidoraumenø maketà, plastmasiná Mikelandþelo „Dovydo“ maketà,trimatá plastmasiná Albrechto Diurerio „Rankø“ maketàir ágarsintà Gardner knygà „Meno kaita bëgant amþiams“.Mûsø reljefiniø eksponatø kolekcija didëjo tobulëjant mokymoprogramai ir atsiliepiant á studentø, mokytojø ir savanoriøporeikius. Ðiuo metu gana gerà meno istorijos kursà skaitomeremdamiesi AEB leidiniu „Meno istorija per lytëjimà irklausà“.Ðá kursà dëstome pagal prieð daugelá metø kitose moksloástaigose priimtus standartus. Taèiau mokymo turinys irpatvirtinti standartai yra nevienodi, jie lankstûs, daþnai keièiami.Ne maþiau naudingus akreditacijos vertus kursus bûtøgalima parengti drauge su kitomis ðvietimo ástaigomis.Meno istorijos kursas sutrikusio regëjimo studentams yrasvarbus todël, kad jiems reikia nors ðiek tiek þinoti apie vaizduojamàjámenà, nes tokios þinios skatina visuomenës vystymàsi,o sutrikusio regëjimo þmonëms tenka toje visuomenëjeprasiskinti sau kelià.Apie autoræ: Karen Frimkes Vulf nuo 1989 m. dirbaLos Andþelo Brailio institute dëstytoja. Ji skaito paskaitas vakarøðaliø meno istorijos tema - ðá kursà ji parengë draugesu Kalifornijos valstijos universitetu (Nortridþas) ir Los Andþelomiesto koledþu. Jos kûriniai buvo eksponuoti ðiaurës ir pietøKalifornijos, Vaðingtono ir Vokietijos galerijose bei muziejuose.1976 m. ji buvo tarp 30 amerikieèiø, atrinktø dalyvautiParyþiaus bienalëje.Apie Los Andþelo Brailio institutà: ðio instituto Jaunimocentre mokosi vaikai, o penkiuose instituto regioniniuosecentruose, iðsibarsèiusiuose pietinëje Kalifornijos dalyje, mokosisuaugusieji. Los Andþelo Brailio institute yra biblioteka,kur kaupiamos ágarsintos ir Brailio raðtu knygos. Institute daryra Brailio spaustuvë, konsultavimo regëjimo klausimais centras,paslaugø centras, karjeros centras. Èia organizuojami116

eabilitacijos kursai, taip pat daug kitokiø, áskaitant muzikosir meno kursus. Kartu su Kalifornijos valstijos universitetu Nortridþeir Los Andþelo miesto koledþu Brailio institutas parengëmeno istorijos kursà, kuris atitinka pirmosios aukðtojomokslo pakopos reikalavimus. Institute naudojamos tokiosmokymo priemonës: trimaèiai maketai, reljefinës iliustracijos,garsinës- muzikinës kompozicijos, komentarai, socialiniai-istoriniaikontekstai, praktiniai uþsiëmimai. Studentø amþiusnuo dvideðimties iki devyniasdeðimties metø.Literatûros sàraðasAlbers, J. (1971). Interaction of color. New Haven: YaleUniversity Press.Houser, A. (1985). The social history of art. Vol. 1. NewYork: Vintage Books.Pollitt, J.J. (1972). Art and experience in classical Greece.Cambridge, Great Britain: Cambridge University Press.Karen Èeisen Spicberg(Karen Chasen Spitzberg)SUAUGUSIØ SUTRIKUSIO REGËJIMOASMENØ MENINIS LAVINIMASSu Karen Èeisen Spicberg kalbasi Nina Sobol Levent.Nina: Á kokius dalykus reikia atsiþvelgti, rengiantis dëstytiakliems ir silpnaregiams aukðtøjø mokyklø studentams menoistorijos kursà?Karen: Rengdamasi paskaitoms, iðsiaiðkinu, kokiø regëjimosutrikimø turi mano studentai, kiek yra aklø nuo gimimoir kà studentai jau þino apie meno istorijà.Nina: Kokiu bûdu, Jûsø nuomone, meno istorijos dëstytojaigalëtø integruoti sutrikusio regëjimo studentà á reginèiøuniversiteto studentø grupæ?Karen: Visø pirma turiu pasakyti, kad aklus studentus ámanomaintegruoti á reginèiø studentø grupæ. Tik tokiai miðriaigrupei reikia pateikti universalià informacijà, t.y. tinkamà irakliems, ir regintiems studentams. Universitete labai svarbusukurti universalià mokymosi atmosferà.117

Nurodykite akliems studentams, kur galima gauti alternatyviosinformacijos. Tuo metu, kai regintys studentai þiûrimeno kûrinio skaidræ, akli studentai galëtø tyrinëti jo reljefinæiliustracijà knygoje „Meno istorija per lytëjimà ir klausà“. Jeigureikalingos reljefinës iliustracijos ten nebus, þodþiais papasakokiteapie meno kûriná. Dëstytojui toks darbo metodasgali bûti tikras iððûkis, taèiau ði patirtis neabejotinai atneðnaudos ir dëstytojui, ir regintiems studentams. Mano nuomone,regintys studentai turi turëti galimybæ iðmokti þodþiaisapibûdinti vizualinius kûrinio, pamatyto skaidrëje, aspektus.Tokia patirtis ugdo kritiná màstymà, pleèia þodynà ir pastabumà.Dauguma þmoniø neskiria pakankamai laiko ásiþiûrëtiá kà nors, áskaitant tapybos darbus, o reljefiniai pieðiniaireginèius þmones priverèia prie kûrinio praleisti daugiau laikoir atkreipti dëmesá á dalykus, kuriø anksèiau nebuvo pastebëjæ.Galima paraginti reginèius studentus tyrinëti pirðtaisreljefinius pieðinius, nes tai malonus ir ádomus uþsiëmimas.Tiesà sakant, turëtume praðyti aklus studentus, kad ðito pamokytøreginèiuosius. Jeigu dvideðimties studentø grupëjeyra tik keli akli, jiems labai svarbu bendrauti su reginèiaisiais.Nina: Kà galëtumëte patarti meno dalyko dëstytojui, kurispirmà kartà skaitys paskaitas neregiø auditorijai?Karen: Parinkite tinkamus þodþius. Stenkitës gerai iðaiðkintisàvokas, kuriø nuo gimimo aklas þmogus gali neþinoti.Neretai studentai tiesiog nedrásta klausti. Rengdamiesi paskaitai,pabandykite uþsidengti akis ir mintyse atsidurti neregiostudento kailyje. Jiems patinka klausytis komentarø apieviskà, pavyzdþiui, apie spalvas. Ið pradþiø tikriausiai ilgiauuþtruksite rengdamiesi tokioms paskaitoms, bet ilgainiui jûsøpastangos duos vaisiø - studentams ákvëpsite originaliø irkûrybiðkø minèiø, kuriø bûtinai reikia dëstomajai medþiagaisuprasti.Pasakodami apie meno kûrinius, menininkus arba lygindamikelias meno rûðis, kalbëkite labai iðsamiai ir tiksliai.Visada bus tokiø studentø, ypaè aklø nuo gimimo, kurie apiemenà girdës pirmà kartà, o klausti drovësis.Á paskaità atsineðkite reljefiniø pieðiniø. Studentams jieteikia daug dþiaugsmo: jie labai mëgsta tokius pieðinius tyrinëti,iðnagrinëja kiekvienà detalæ. Netgi niekada nemëginæpieðti labai greitai persiorientuoja ir pradeda pieðti ant len-118

tos, skirtos reljefiniam pieðimui. Kartà pradëjæ, nebeásivaizduojagyvenimo be ðio uþsiëmimo.Kitas svarbus dalykas yra bendrauti su akløjø organizacijomis.Neretai akliesiems bûna labai sunku ádiegti mintá, kadtokios paskaitos jiems bus naudingos. Bûkite pasirengæ padirbëtisocialiniu darbuotoju. Pasitelkite visà graþbylystës talentà,kad átikintumëte meno istorijos kurso nauda. Gana daþnaiaklieji gyvena atskirti nuo visuomenës ir gali manyti, kadmeno istorijos dalyko nesupras arba kad jiems tokios paskaitosbus bevertës. Be to, daugeliui sutrikusio regëjimo studentøiðkils atvykimo á paskaitas ir orientavimosi universiteteproblemø.Nina: Kaip turëtø atrodyti pirmoji meno istorijos paskaita,skirta sutrikusio regëjimo auditorijai?Karen: Pirmojoje paskaitoje pasistenkite sukelti studentøsusidomëjimà. Siûlyèiau parodyti kelis pieðinius ið AEB leidiniø„Europos modernizmas 1900-1940“ ir „Statybiniai menoblokai“. Ten rasite nesudëtingø, plaèiajai visuomenei þinomøpaveikslø, todël studentai tikriausiai apie juos kaþkàbus girdëjæ ir greièiau ápras prie tam tikrø meno terminø. Kitomspaskaitoms siûlyèiau ið tø paèiø leidiniø parinkti sudëtingesniøpaveikslø.Nina: Kokià mokymo medþiagà ir vaizdines priemonesnaudojate per savo paskaitas?Karen: Specialiai akliems þmonëms sukurtø dailës medþiagønenaudoju. Mano nuomone, dëstytojas turi sumaniaiatsirinkti ið visiems dailininkams skirtø priemoniø, árankiø irmedþiagø tinkamiausias ir pagalvoti, kokiø dar yra vaizdiniøpriemoniø, tinkamø adaptuoti meno istorijos paskaitoje.Savo paskaitose stengiuosi taikyti keletà dëstymo metodø,kad studentams bûtø ádomu studijuoti. Ið pradþiø iðdëstauteoriná kursà, kad studentai pajustø laikotarpio, vietos irstiliaus dvasià, ásijaustø á konkretø stilistiná laikotarpá. Papasakojuapie tuometinæ buitá - su meno istorija nesusijusià,bet labai svarbià sritá, apie kurià dauguma studentø bûnakaþkà girdëjæ - baldus, maistà, gyvenimo bûdà, gydymà, kosmetikà,ðukuosenas, þaislus ir þaidimus ir t.t. Tik po to pradedupraktinius kûrybinius uþsiëmimus.Nina: Kaip pradedate diskusijà arba paskatinate po paskaitosstudentus komentuoti kûrinius?119

Karen: Po paskaitos pasiskirstome vaidmenimis ir daromeinscenizacijas. Studentai vaidina paveiksle nutapytusþmones arba kuria alternatyvø scenarijø su jais. Kartais studentaiklausinëja menininkà arba paveiksle nutapytus veikëjus.Tokiø pratimø dëka studentai asmeniðkai ásitraukia á menokûrinio vyksmà.Kad studentai susipaþintø su paveikslais, skulptûromis irarchitektûra, pateikiu jiems ðiø kûriniø reljefinius pieðinius.Kartu su garsiniais komentarais, pridedamais prie knygos„Meno istorija per lytëjimà ir klausà“, jie sugeba suvokti iriðmokti iðdëstytà medþiagà.Esame labai laimingi, kad Niujorke turime gerø muziejøsu akliesiems pritaikytomis ekspozicijomis. Ðiuolaikinio menomuziejus mielai sutiko, kad atsivesèiau studentus á lieèiamàjàskulptûrø parodà. Sostinës muziejuje studentams labaipatiko Egiptui skirta muziejaus salë ir eksponatø ið senovësGraikijos kolekcija, saugoma muziejaus archyvuose ir eiliniamslankytojams neprieinama. O mûsø studentams tasneákainojamas vertybes buvo leista imti á rankas!Mano studentams taip pat labai patinka tyrinëti konkretølaikmetá atspindinèius meno kûrinius, papuoðalus ir trimaèiusmeno kûriniø maketus arba kûriniø kopijas. Jie bûna pasiskolintiið parduotuviø, draugø, giminiø, kurie su malonumutai daro, arba padaryti gerø þmoniø rankomis. Studentamsvisada pasakau, kad tie daiktai turi padëti suprasti, kaipatrodo kûriniø originalai. Naudojame audeklus, drabuþius, perukus,miniatiûrinius architektûrinius maketus - viskà, kà tikgaliu rasti arba padaryti pati. Visø tø daiktø dëka meno kûriniaiatgyja. Lygiai taip pat naudoju kitas to paties laikotarpiomeno formas, pavyzdþiui, literatûrà, poezijà, muzikà ir teatrà.Toliau pateikiu kelis pavyzdþius, ið kuriø matyti, kokias pratybøtemas parinkau studentams, kad geriau suprastø, kuoskiriasi kiekvieno laikotarpio menas. Ðie uþsiëmimai papildoteorinæ informacijà meno istorijos tema, garsiniø komentarøklausymàsi arba reljefiniø meno kûriniø tyrinëjimà.Senovës Artimøjø Rytø menas. Iðdalinau studentamskasetes su „Gilgameðo epo“ áraðu. Prieð kiekvienà paskaitàjie perskaitydavo vienà jo skyriø. Paskaitoje tà skyriø aptar-120

davome. Atsineðiau á paskaità „lobiø skrynià“, pridëtà daiktø,kokius galëjo turëti epo herojai - brangenybiø, audeklø irpan. Penkias pratybø valandas studentai praleido darydamilëles - epo herojus. Po to studentai pasiskirstë vaidmenimis,iðsirinko po lëlæ, pasiëmë koká nors daiktà ið lobiø skrynios irmes suvaidinome spektaklá. Vaidinimo metu uþuodavau klausimus,pavyzdþiui, toká: „Kaip kitaip epo veikëjai bûtø galëjæpasielgti ir kaip tai bûtø paveikæ epo pabaigà?“ Studentai„kalbëjo“ uþ lëles.Ðiuolaikinis Europos menas. Iðdalinau studentams kasetessu pasakojimu apie tai, kà paveikslo herojai veikë poto, kai paveikslas buvo baigtas. Tada studentus papraðiauapibûdinti jausmus, kuriuos galëjo jausti paveikslo herojai, irskyriau uþduotá - ið paprastø geometriniø formø (kvadratø,apskritimø, trikampiø ir staèiakampiø) ir vaðku padengtø virveliøpadaryti nesudëtingà paveikslà, iliustruojantá kurá norsvienà jausmà. Pabaigæ darbà, studentai padarë trumpà praneðimàapie savo sukurtus „paveikslus“ .Senovës Egipto menas. Studentø grupë darë kolektyvinádarbà - miniatiûriná Egipto piramidþiø kompleksà. Piramidesstudentai iðdëliojo ant 50 x 100 cm dydþio pagrindo,aplinkui pripylë smëlio. Piramidþiø rëmus darë ið vielos, pavirðiøtepë klijais ir barstë smëliu tol, kol pavirðius tapo „akmeninis“.Be to, dar padarë kelis sarkofagus su marlëje ávyniotomismumijomis, kuriuos ákëlë á piramidþiø vidø. Vienastalentingas aklas skulptorius padarë didelá sfinksà, suteikusávisam kompleksui daugiau tikroviðkumo.Senovës Graikijos menas. Prieð paskaità ið papjë maðëpadariau dvi lëles ir aprengiau senovës graikø kostiumais.Studentams iðsiuntinëjau kasetes su keliais graikø mitø áraðais,kad artimiau susipaþintø su ðiuo literatûros þanru, matdaugelis apie já nebuvo girdëjæ. Papraðiau kitai paskaitai atsineðtiparaðius po áþanginá sakiná ar du ið visai naujo „21-joamþiaus mito“. Per pirmàjà paskaità visi drauge sukome galvas,tobulindami vieni kitø idëjas, kol paraðëme kolektyviná -labai juokingà naujà mità. Kiekvienas studentas ásiminë dalájo teksto, ir mes suvaidinome graikiðkà spektaklá, pasitelkælëles vietoj aktoriø. Vienas studentas vaidino pasakotojo vaidmená.121

Prieðistorinis menas. Aklieji ir silpnaregiai padarë reljefináolø pieðiniø maketà. Tai buvo vienos savaitës projektas,átrauktas á Medisono Driu universiteto mokymo programà.Rengiantis paskaitoms apie prieðistoriná Europos menà, maná galvà atëjo dràsi mintis. Ar negalëtø mano studentai, o jievisi buvo akli arba silpnaregiai, patys padaryti reljefiniø oløpieðiniø, vaisingumo deiviø statulëliø ir kitokiø ðio laikotarpioistorijà atspindinèiø dirbiniø? Jø darbus galëtume iðdëstytitaip, kad primintø tikrà prieðistorinæ olà.Projektas „Prieðistorinis Europos menas“ sudomino ávairiøspecialybiø studentes ið Nju Dþersio ir Niujorko. Tarp jøbuvo muzikos terapijos specialybës paskutinio kurso studentë,prekybos skambinant telefonu bendrovës savininkë, didelësNiujorko ligoninës rentgeno kabineto darbuotoja - visosaklos arba silpnaregës. Kûrybinio meistriðkumo dëstytojasir skulptorius, abudu akli, ákvëpë studentëms kûrybinësugnelës. Neseniai apakusiai dvideðimt aðtuoneriø metø merginaiðis projektas buvo rimtas iðbandymas, o dvi vyresnioamþiaus neturinèios dailës pagrindø silpnaregës labai norëjopasitikrinti, kà sugeba. Kadangi buvo ketinama projektorezultatus demonstruoti vieðai ir sutrikusio regëjimo, ir regintiemsþmonëms, todël á projekto vykdymà reikëjo átrauktireginèiø þmoniø. Mums atrodë, kad bus natûralu, jei minëtasutrikusio regëjimo menininkiø grupë bendradarbiaus su vietiniaisreginèiais menininkais. Á kvietimà dalyvauti projektesu dþiaugsmu atsiliepë jaunieji menininkai ið Nju Dþersio GubernatoriausLivingstono vidurinës mokyklos.Sudarydamas mokymo planà, dëstytojas turi kûrybiniusuþsiëmimus kaitalioti su teorijos ir istorijos paskaitomis, kadstudentams bûtø lengviau ásivaizduoti, kokius kûrinius dëstytojastikisi juos sukursiant. Pavyzdþiui, studentai neblogaisuprato, kas tai yra prieðistorinis menas, nagrinëdami oløpieðiniø ir vaisingumo statulëliø reljefinius pieðinius knygoje„Prieðistorinis Europos ir senovës Artimøjø Rytø menas“.Darbo metodai ir medþiagos. Praktinis darbas prasidëjotaip: ið ðlapios papjë maðë masës, atkartodamos oløpieðinius, studentës lipdë reljefinius bizonus ir arklius, kaukes,veidus ir rankø atspaudus. Ðio projekto metu praktiðkaiiðbandëme Nikolaidës kontûrinio pieðimo metodà - su vienaranka neregës menininkës braukë per iðoriná miniatiûrinio gy-122

vulio kontûrà, o su kita kiniðku markeriu ant didelio popieriauslapo pieðë gyvulio kontûrà. Po to nupieðtà kontûrà apvedëmespecialiais iðsipuèianèiais daþais, kad neregës studentësgalëtø paèiupinëti, kà nupieðë.Sutrikusio regëjimo skulptoriui vadovaujant, studentës iðmolio nulipdë vaisingumà vaizduojanèiø statulëliø, kurias pokeliø mënesiø iðdegë vienas keramikas. Rudená á projektàásiliejo trylika meno klasës reginèiø mokiniø ið GubernatoriausLivingstono vidurinës mokyklos. Ið vielos ir faneros lakðtøjie padarë pakabinamas lubas ir 2,7 m aukðèio sienas. Tadaið polistirolo, popieriaus masës ir kitokiø medþiagø suformavogrublëtà olos sienø pavirðiø ir ant jo pritaisë reljefinius pieðinius.Kontûrinius pieðinius perkëlë ant ilgos freskos, o vaisingumostatulëles, tarsi relikvijas, iðrikiavo ant lentynos.Regintiems þmonëms, ypaè kilusiems ið Europos ir Amerikos,nepriimtina muziejinius eksponatus èiupinëti. Bet tuometþmonëms trûksta tiesioginio kontakto su daiktais, todëlatsiranda kliûèiø giliau suprasti meno kûriná; ðias kliûtis ir pabandëmeáveikti dirbtinëje oloje surengtoje parodoje. Galimybëregintiems jauniesiems menininkams ir ávairiausiø visuomenëssluoksniø parodos lankytojams patirti tà patá, kàpatiria aklieji ir silpnaregiai, turëjo ir socialinës, ir edukacinësvertës.Apie autoræ: Karen Èeisen Spicberg - su aklaisiais irsilpnaregiais dirbanti dailininkë ir pedagogë. Baigusi magistrantûrosstudijas Niujorko universitete, ásidarbino Meninio akløjøðvietimo organizacijoje.Nju Dþersio valstijos Driuuniversitete dësto meno istorijàakliems ir silpnaregiamsstudentams. Yra surengusiparodø savo ðalyjeir uþsienyje, jos miðria technikaatliktø kûriniø turi keliøvalstybiø muziejai.Karen dirba dëstytojaMedisono Driu universitete,Kontûrinis arklio pieðinys, nupieðtaspagal Nikolaidës metodàNju Dþersio valstija. Palaikoglaudþius ryðius su NjuDþersio akløjø fondu, Nju123

Oloje árengta freska su reljefiniais kontûriniais pieðiniaisir molinëmis vaisingumo statulëlëmisDþersio Specialiojo meno organizacija ir Niujorko ðiuolaikiniomeno muziejumi.Skaitydama paskaitas, Karen demonstruoja reljefinius brëþinius,trimaèius dailës kûriniø maketus ir jø originalø kopijas,veda mokinius á muziejuose rengiamas lieèiamàsias parodas,pasitelkia teatrines priemones, atitinkamo laikotarpiomuzikà, poezijà ir menà, veda praktinius kûrybinius uþsiëmimus.Studentø amþius - nuo dvideðimties iki septyniasdeðimtiesmetø.124

Perla Rosen (Pearl Rosen)MENINË KÛRYBA PADEDA UGDYTISUTRIKUSIO REGËJIMO MOKINIØORIENTACIJOS ÁGÛDÞIUSMiesto kvartalo maketas. Mintis su mokiniais darytitoká projektà atëjo pasiþiûrëjus á Niujorko miesto panoramosmaketà. Niujorko panorama - tai didþiausias pasaulyje architektûrinismaketas su puikiai perteiktomis detalëmis, kuriødydis - nuo dviejø centimetrø iki trisdeðimt metrø. Panoramanuolat rodoma Niujorko Karalienës meno muziejuje.Ágyvendinant Miesto kvartalo maketo projektà, buvo naudojamospapildomos reljefinës priemonës, pavyzdþiui, tiltø irpastatø maketai bei maþos panoramos maketo detalës, kuriosliko restauravus Niujorko panoramos maketà. Ðis projektasbuvo skirtas silpnaregiams ir akliems pradiniø ir pagrindiniømokyklø mokiniams, o já sudaryti padëjo mobilumoinstruktorë Malka Broner ið Niujorko Ðvietimo valdybos, kurinumatë, kad ðis projektas pagerins mokiniø su regëjimo negaliasupratimà apie aplinkà, padës orientuotis ir padidinssaugà.Remdamiesi savo patirtimi, projekto dalyviai darë maþussupaprastintus tikro arba ásivaizduojamo miesto kvartalo maketus.Tam reikëjo pritaikyti struktûros sàvokas, kurias mokiniaisunkiai supranta, ypaè nuo gimimo akli pradiniø klasiømokiniai. Pavyzdþiui, mokiniams bûna sunku suprasti, kaipmaketas gali vaizduoti trimatá objektà, - kaip plokðèias kartonolapas gali vaizduoti miesto kvartalà, o kartoninë dëþutë -pastatà.Ið pradþiø mokytoja papraðë mokinius papasakoti, kaipjie vaikðto po savo gyvenvietæ arba savo mëgstamà kvartalà.Tokia uþduotis paskatino mokinius papasakoti, kaip jieeina pas draugus ar á parduotuvæ. Mokytojoms visa tai buvolabai naudinga iðgirsti, nes suþinojo, ar mokiniai yra mobilûs,taip pat ar paþásta savo gyvenvietæ ir ar vaikðto joje savarankiðkai.Á toká projektà galima átraukti mokinius su ávairiais regëjimosutrikimais. Nuo gimimo akli maþi vaikai ir pradinukaigali mokytis taktilinio tyrinëjimo pradmenø ir patys padaryti125

nesudëtingà kvartalo maketà. Silpnaregiams mokiniams siûlëmepasidomëti savo kvartalu ar gatve ir á maketà ádëti daugiaudetaliø. Pagrindinës mokyklos mokiniams skyrëme uþduotárûpestingai atkurti mokyklos teritorijà, kad tokiu bûdugeriau paþintø savo aplinkà ir ásivaizduotø save toje aplinkoje.Miesto kvartalo maketo projekto tikslas - padëti mokiniamssuprasti kai kurias sàvokas ir iðsiugdyti ágûdþius:* iðmokti orientuotis artimiausioje aplinkoje,* suprasti, kaip iðdëstytos pagrindinës kvartalo sudedamosiosdalys - ðaligatviai, gatvës, þolynai ir pastatai,* iðmokti mobilumo,* pramokti konstruoti ir spræsti problemas,* suprasti þemëlapius: nuo paprastø þemëlapiø iki sudëtingø,pavyzdþiui, suprasti detales.Projekte buvo naudojamos tokios medþiagos:* du kvadratiniai rifliuoto kartono lakðtai, vienas ið jø buvokeliais centimetrais didesnis. Rekomenduojami tokiekartono lapø matmenys: 30 x 30 ir 25 x 25 cm.* ávairiø dydþiø kartono dëþutës, nupirktos urmu ið pakavimomedþiagø ámonës, buvo skirtos namams pavaizduoti.Tos dëþutës buvo ið plono kartono, su jomis buvolengva dirbti: lankstyti, maþinti jø dydá nukerpant.* skirtingo reljefo popierius, pavyzdþiui, popierius su duobutëmis- keliams, popierius su reljefiniu tinkleliu - ðaligatviams,þvilgantis popierius - metalui arba veidrodiniamspavirðiams vaizduoti.* kitos medþiagos, naudotos maketams daryti, buvo: veltinis- þolei vaizduoti, maþos kvadratinës plytelës, maþiakmenëliai, tinklelis - tvoroms, maþi balti kvadratiniailipdukai - langams, o dantø krapðtukai - stulpams.* maþi þaisliukai, pavyzdþiui, maðinëlës, medþiai, maþosAmerikos vëliavëlës.* klijavimui: lipnios spalvotos juostelës, pieðtukiniai klijaiir skaidri, ið abiejø pusiø lipni juostelë.Kad mokiniai suþinotø, kas tai yra taktilinis tyrinëjimas,pasitelkëme Niujorko miesto panoramos maketo dalá. Papraðëmemokinius pasakyti, kur yra keliai, o kur þemë, pirðtaisuþèiuopti gatves ir judëti iðilgai jø, tada atrasti pastatusir kitomis medþiagomis pavaizduotus þolæ bei krûmus. Ði-126

taip tyrinëdami maketà, mokiniai suprato, kad jame maþumasteliu vaizduojamas labai didelis objektas. Ðis etapas turëjolemiamà reikðmæ, nes mokiniams maketo darymas ágavoprasmæ.Kiekviename projekto etape buvo supaþindinama su pagrindinëmismiesto aplinkos struktûros sàvokomis. Ið pradþiødidelio kvadratinio kartono lapo centre su pieðtukiniaisklijais buvo priklijuotas maþesnis kvadratas. Taip pastatai irðaligatvis atsiskyrë nuo gatvës. Norëdami padaryti kelkraðèius,mokiniai gatviø ir ávaþiavimø kampuose priklijavo ið rifliuotokartono iðkirptas juosteles. Tokia ið realaus gyvenimopaimta informacija labai svarbi mokant mobilumo, o ðtai nuoþulniaiþemëjantys kelkraðèiai kelia labai rimtà pavojø akliemsvaikams ir suaugusiems þmonëms, kadangi susiliejagatvës ir ðaligatvio pavirðius.Toliau mokiniai prie gatvës klijavo popieriaus su duobutëmisjuosteles. Gatves dar buvo galima atskirti pagal þemesnájø aukðtá, lyginant su visu maketo pavirðiumi. Mokiniamsbuvo iðdalintos maþos plastmasinës maðinëlës, sukuriomis jie galëjo vaþinëti aplink kvartalà. Kai kuriems mokiniamsatsirado sunkumø ten, kur to maþiausiai galëjometikëtis: jie neþinojo, á kurià pusæ atsukti maðinëlæ ir kaip su javaþiuoti. Ðias paþinimo spragas labai svarbu iðsiaiðkinti ir uþpildyti.Todël mokytoja parodë mokiniams, kaip su maðinëleapvaþiuoti gyvenamøjø namø kvartalà.Spalvotas ir reljefinis popierius buvo naudojamas skirtingiemskvartalo elementams pavaizduoti: ðaligatvá mokiniaiiðkirpo ið balto popieriaus su tinklelio reljefu. Po to ið veltiniomokiniai darë þolæ, kuria padengë neuþstatytus plotus.Mokytojos padëdavo mokiniams, uþdëdamos rankà antjø rankos ir parodydamos, kur yra gyvenamøjø namø kvartalas,o kur - ðaligatvis. Jeigu mokinys nesupras visumos, tolesnisdarbas bus beprasmiðkas. Todël ðame kûrybos etapeir buvo iðdalintos plastmasinës maðinëlës. Maðinëlëmis buvogalima vaþinëti gatvëmis aplink kvartalà, jos paskatinomokinius padaryti privaþiavimus prie garaþo arba prie namo.Toliau mokiniai dëliojo kartonines dëþutes, vaizduojanèiasnamus. Jie turëjo galimybæ rinktis ið skirtingo dydþio dëþuèiø,bet susidûrë su akliems vaikams sunkiai suprantamais127

dalykais: kaip teisingai pasukti trimaèius objektus, juos padëtiá vietà, priklijuoti, parinkti tinkamus atstumus vienas nuokito. Tokiems mokiniams gali bûti nelengva prisitaikyti priebet kokio neatitikimo tarp to, kaip jie supranta savo aplinkà,ir tikrovës. Vienas mokinys, gyvenantis treèiame aukðte, nutarëpavaizduoti savo namà taip: paëmë tris vienodo dydþiodëþutes ir uþdëjo vienà ant kitos. Viena dëþutë atitiko vienànamo aukðtà. Jis neþinojo, kaip jo namas atrodo, taèiau ðitaippadaryti savo namà jis sugalvojo, iðstudijavæs dëþutesrankomis. Tokio pobûdþio kûrybinis projektas neregiams padedasuprasti, kaip atrodo didelës erdvës ir objektai, kuriønegalima apèiupinëti rankomis.Pagrindinës mokyklos vyresniø klasiø mokiniams skyrëmeuþduotá - padaryti mokyklos teritorijos maketà. Ðiemsmokiniams uþdavëme kelis sunkius klausimus. Kaip atskirtiðaligatvá, kuris baigiasi nuoþulniai þemëjanèiu kelkraðèiu, irvaþiuojamàjà dalá (vaþiuojamoji dalis yra platesnë.) Mokiniuspapraðëme pavaizduoti gatvës árenginius, pavyzdþiui, paðtodëþutes, ðiukðliø dëþes, kelio þenklus, apðvietimo stulpus.Vyresniems vaikams supratimas apie tokias detales turëjopraversti ateityje, nes su tokia aplinka jie kada nors susidurs,savarankiðkai vaikðèiodami po didelá gyvenamàjá rajonà. Jaunesniemsmokiniams uþdavëme iðtyrinëti, kaip sudarytas visasgyvenamøjø namø kvartalas, pradedant gatve, ðaligatviu,skveru, ûkiniu kiemu ir baigiant kita kvartalo puse.Vaikø padarytus kvartalø maketus galima sujungti, statantvienà ðalia kito. Taip sukûrëme puikià vaizdinæ priemonæ,padedanèià suprasti, kaip atrodo visas mikrorajonas. Labaisvarbu, kad visø maketø pagrindinë struktûra bûtø vienoda,nes tada kiekvienas vaikas galës suprasti, kà padarëkiti.Apie autoræ: Perla Rosen1979 metais Bruklino kolegijojebaigusi vaizduojamojo meno magistrantûrà, pradëjosiekti dvejopos karjeros: tapytojos ir dailës mokytojos. Ji mokospecialiø poreikiø þmones. Perlos tapybos darbai papildëdaugelá meno rinkiniø, taip pat buvo panaudoti kino filmuose.Aðtuonerius metus Perla dirbo meno specialiste Vorbasovaikø darþelyje Brukline. Ðis darþelis yra pavyzdinis valstijosdarþelis, kuriame integruojami vaikai su spina bifida - áskilu128

stuburu (su ágimtu plyðiu). Manheteno vaikø muziejuje ji atlikopraktikà kaip dailininkë rezidentë, vëliau dirbo dailës mokytojapagal programà „Mokymasis suprasti menà“. Nuo1987 iki 2000 metø Perla dirbo specialaus ðvietimo koordinatoreKaralienës dailës muziejuje, kur rûpinosi eksponatøprieinamumo programomis. Ðiuo metu dirba lektore adjunkte(pavaduotoja) Karalienës kolegijos prieðmokyklinio ir pradinioðvietimo fakultete, Banko gatvës kolegijoje bei ViktoroDamiko meno institute. Pagrindinë jos darbovietë - Tyrimo irvertinimo centras prie Niujorko nacionalinio paslaugø neágaliesiemscentro.Perlos Rosen naudojamos mokymo priemonës - trimaèiaimaketai, reljefiniai atvaizdai ir kompozicijø eskizai, garsinësbei muzikinës kompozicijos, studentø padaryti garsoáraðai, ávairios dailininkø ir skulptoriø naudojamos medþiagos,taip pat gamtoje randamos medþiagos. Ji dirba su mokiniais.Ið visø maketø susidarë mikrorajonas129

Marketa Pertunen(Marketta Perttunen)Á MENINÆ KÛRYBÀ ÁTRAUKIAMISUTRIKUSIO REGËJIMO PAAUGLIAIProjektas - parengti ekspresionistø parodà. Juveskiulësakløjø ir silpnaregiø mokyklos mokiniai buvo pakviestipadëti rengti parodà, skirtà Suomijos ekspresionizmo ðimtmeèiui.Paaugliai, tarp kuriø buvo ir aklø, ir silpnaregiø mokiniø,ir jø dailës mokytojas M. Osterlundas ðá kvietimà pavertëvieneriø metø projektu. Muziejus mokyklai paskolino kelisekspresionistø paveikslus visam projekto vykdymo laikui, todëlmokiniai galëjo iðsamiai juos iðstudijuoti.Projekto tikslai:* praturtinti mokiniø supratimà apie menà apskritai,* supaþindinti su muziejaus veikla ir menininko profesija,* iðmokyti suvokti erdvæ ir tas þinias pritaikyti parodai rengti,* parengti priemones, kurios padëtø sutrikusio regëjimoþmonëms susipaþinti su paroda.Projekto rezultatai:* Brailio raðtu iðspausdintas parodos katalogas,* ið gipso padaryta aliejumi tapyto paveikslo reljefinë kopija,* parengta lieèiamoji paroda - 1930-øjø metø menininkodirbtuvë.Ðis projektas buvo tarpdalykinis. Per istorijos pamokasmokiniai susipaþino su þmoniø gyvenimo bûdu 1930-siaismetais, per literatûros pamokas skaitë romanus apie tà laikotarpá.Taip pat susipaþino su to meto namø ûkyje vartotaisdaiktais ir interjeru. Muziejininkas vedë pamokà apie á parodàátrauktø kûriniø autoriø gyvenimà, jø darbus bei apie ekspresionizmàapskritai. Per medþio darbø ir tekstilës pamokasmokiniai darë molbertus, paletes ir kitokius su menu susijusiusdaiktus, studijavo 1930-øjø metø drabuþius.Mokiniams kvapai buvo labai svarbus dalykas, todël pasirûpino,kad jø pagal 1930-øjø metø stiliø inscenizuota kavinëkvepëtø kepiniais, kava ir cigaretëmis, o menininko dirbtuvëjetvyrotø aliejiniø daþø ir terpentino kvapas.Didelæ projekto dalá sudarë mokiniø kûriniø parodos vieðojojebibliotekoje organizavimas. Mokiniø darbai buvo at-130

likti koliaþo, tapybos ir keramikos technika. (Áklija,15, 16, 17pav.).Koliaþas. Svarbiausiø kompozicijos elementø mokiniaimokësi, darydami etiudus ið ávairiø rûðiø popieriaus, kartono,popieriaus su ðilkiniais siûleliais, kuriuos plëðë ir klijavoant pagrindo.Tapyba. Darbai buvo atlikti aliejiniais ir akriliniais daþais -mokiniai pratinosi tapyti sodriomis spalvomis.Keramika. Ið susuktø moliniø vijø mokiniai padarë puodà,kuriam vietà surado inscenizuotoje 1930 metø menininkodirbtuvëje.Keraminis reljefas. Sodrias spalvas mokiniai naudojone tik tapyboje, bet ir keramikoje - jie sukûrë keraminá reljefàsu saulëgràþomis ir padengë já spalvingomis glazûromis. (Áklija,18, 19 pav.).Pabaigoje mokiniai apsilankë kitose muziejaus ekspozicijose,padëjo árengti ekspresionizmo parodà. Keli mokiniaigrojo ir dainavo per parodos atidarymà. Visi buvo apsirengæ1930 metø stiliaus drabuþiais.Paroda - ir mokymo programos dalis, ir visuomeneiskirtas renginys. Kaip Jûs rengtumëte parodà, kuriojeatsispindëtø aklo mokinio pasaulis? Kokiomis medþiagomisir technikomis naudodamiesi, akli mokiniai galëtø kurti savarankiðkai?Vadovaujant mokytojui A. Lauttanen-Kurtelius, kita mokiniøgrupë dalyvavo meninio lavinimo projekte, pavadintame„Akløjø kûriniai - regintiesiems“. Jie surengë parodà „Pakeliuiá kosmosà“, kurios tema buvo þmoniø ir gyvûnø santarvë.Ðià mintá mokiniai atskleidë, vaizduodami neþinoma kryptimiskrendanèius paukðèius, ropojanèias skruzdëles ir einanèiusþmones, kur gyvûnai ir þmonës buvo greta vieni kitø (Áklija,20 pav.).Technikos, medþiagos ir jø átraukimas á mokymoprogramà. Akli mokiniai mokësi ávairiø kûrybos bûdø: darytigrafikos atspaudus nuo linoleumo lapuose padarytø raiþiniø,daþyti tekstilæ, daryti raiþinius raudono molio plokðtëse ir jasdegti degimo krosnyje, degimui naudojant skystà ruginæ ko-131

ðæ, iðmoko tradiciniu Suomijoje paplitusiu bûdu (saugiai) degtikeramikos gaminius, ið vielos daryti figûrëles. Rengdami ðiàparodà, mokiniai turëjo galimybæ vienu metu susidurti su visomissàvokomis, kuriø mokësi per pamokas:* per biologijos pamokas mokësi, kà reiðkia þmoniø kûnokalba, kaip juda skrendantys paukðèiai, kaip elgiasiskruzdëlës.* per istorijos ir literatûros pamokas aptarë, koká vaidmenápasaulyje vaidina gyvûnai ir þmonës. Kà mes èia veikiame?Ið kur atëjome? Kokie gyvûnø ir þmoniø savitarpiosantykiai?* per dailës pamokas gamino parodai skirtus kûrinius.Raiþë þmoniø ir paukðèiø figûras storose molio lentelëseir linoleumo lakðtuose, nuo kuriø popieriuje atspausdinografikos darbus. Ið vielos padarë skruzdëliø, paukðèiø,þmoniø figûrø. Graþiai nudaþë medþiagos skiautesmëlyna, oranþine ir þalia spalvomis, kurios parodoje buvopanaudotos fonui - orui ir þemei - vaizduoti.* per namø ûkio pamokas kepë pyragus parodos atidarymui.Apie parodà paraðë vietinis laikraðtis, jà gerai ávertino daugybëþmoniø, sakydami, kad tai ypatinga paroda. Kadangi jibuvo surengta universiteto patalpose, parodà aplankë ðimtaiuniversiteto studentø.Ir pagaliau Juveskiulës miesto savivaldybë suorganizavorenginiø ciklà „Meno naktys“ (Juveskiulë - sutrikusio regëjimomokiniø miestas, kuriame yra 60 tûkst. gyventojø) . Ikiauðros buvo galima lankytis nemokamuose koncertuose irparodose, tarp kuriø buvo ir mûsø mokiniø paroda.Visi supras, kaip mes didþiavomës ir koks svarbus ðis vieneriømetø trukmës meninis projektas buvo mokiniø savigarbosir pasitikëjimo ugdymui. Reikëjo ádëti daug ir sunkausdarbo, kûrybiðkumo, pasiryþimo, bet buvo verta. Mumspavyko, tai kodël neturëtø Jums?Apie autoræ: Marketa Pertunen studijavo meno pedagogikàJuveskiulës universitete, po to - audiovizualinæ kultûràTurku universitete (Suomija). Per dvideðimt septynerius darboJuveskiulës akløjø ir silpnaregiø mokykloje metus ið pradþiøji dirbo dailës instruktore, po to dailës mokytoja, o dabartapo dailës mokytoja metodininke. Ji kuria mokymo prie-132

mones Suomijos sutrikusio regëjimo mokiniams, konsultuojaapie spausdinimo procesà akløjø raðtu, kuria filmus ir internetotinklalapius apie sutrikusio regëjimo asmenø mokymà.Be to, Marketa dësto meno terapijà ir meninës kûrybosmetodus Juveskiulës universiteto specialaus ðvietimo fakultete.Savo menininius sugebëjimus praktiðkai taiko Fiziðkaineágaliøjø reabilitacijos centre ir Helsinkio universitetinës ligoninësalerginiø susirgimø klinikoje. Dar dirba meno terapijosspecialiste Helsinkio psichiatrijos klinikoje. Pagrindinë darbovietë- Juveskiulës akløjø ir silpnaregiø mokykla. Jos mokiniøamþius - nuo trylikos iki septyniasdeðimties metø. Perpamokas ir paskaitas Marketa naudoja trimaèius maketus,reljefinius atvaizdus, detalius komentarus ir garsines kompozicijas,kurios padeda perteikti meno kûrinio nuotaikà beiistoriná kontekstà.Ðliauþiantis þmogus. Molinë skulptûrëlë133

Þmogaus figûra, padaryta ið susuktosvielos

Pasaulio muziejaigerinaprieinamumà

MUZIEJØ PRIEINAMUMOPROGRAMOS.NUO KO PRADËTI?Svarbiausi dalykai. Prieð pradëdami rengti muziejausprieinamumo programà, muziejø ekskursijø vadovai ir lektoriaiturëtø pagalvoti, kokia jø muziejaus misija, kokio pobûdþiokûriniai jame eksponuojami, koks muziejaus poþiûris áðvietëjiðkà veiklà ir koks jø paèiø darbo stilius. Radæ atsakymusá ðiuos klausimus, ekskursijø vadovai ir lektoriai bus tikri,kad aklieji ir silpnaregiai turës lygias galimybes su reginèiaismuziejaus lankytojais susipaþinti ir su pastoviais muziejausrinkiniais, ir su laikinomis ekspozicijomis. Tokiu bûdu jøapsilankymas muziejuje taps prasmingas ir malonus.Pirmiausia suburkite konsultacinæ grupæ. AEB rekomenduojasudaryti tokià konsultacinæ grupæ, kurioje bûtøir sutrikusio regëjimo þmoniø, ir muziejininkystës specialistø.Ðioje konsultacinëje grupëje turëtø atsispindëti regëjimo sutrikimø,tautybës, iðsilavinimo, lyèiø ir amþiaus ávairovë. Visimuziejaus darbuotojai, áskaitant kuratorius, konservuotojus,ekskursijø vadovus ir lektorius, parodø rengimo specialistus,apsaugos darbuotojus ir vieðøjø ryðiø specialistus, - visi suðia konsultacine grupe turëtø glaudþiai bendradarbiauti. Pasirûpinkite,kad vienas asmuo bûtø paskirtas sekti ðá projektàligi galo. Konsultantø dëka suprasite, kokie yra svarbiausiakløjø ir silpnaregiø poreikiai. Be to, akløjø ir silpnaregiø atsiliepimaipadës kurti veiksmingas muziejines programas.Iðmokite bûti dëmesingi, mokykitës mobilumo. Muziejøpersonalas, o taip pat ekskursijø vadovai ir lektoriai turibûti mokomi tenkinti sutrikusio regëjimo lankytojø poreikius.Surenkite dëmesingumo ir mobilumo kursus ir pakvieskite ájuos konsultacinës grupës narius, kad atsakytø á iðkilusiusklausimus.Susitikite su sutrikusio regëjimo þmonëmis. Norintsukurti gerà programà, geriausia dirbti tiesiogiai su sutrikusioregëjimo þmonëmis. Ágytos þinios Jums padës geriau suprastisavo klausytojø poreikius, be to, galësite tiksliau komentuotimeno kûrinius.136

Skirkite dëmesio kiekvienam lankytojui. Stenkitës,kad muziejaus lankytojø grupës bûtø maþos: taip galësiteskirti dëmesio kiekvienam þmogui. Á visus lankytojus þiûrëkitekaip á skirtingø poreikiø ir sugebëjimø asmenybes. Þinokite,kad jø gyvenimo patirtis skirtinga ir nemanykite, kad þmonëslabai daug supranta apie menà. Siekdami patenkinti skirtinguslankytojø poreikius, stenkitës lanksèiai organizuoti savoekskursijas ir paskaitas. Dirbdami grupëje, sudarykite kiekvienamþmogui sàlygas uþduoti klausimø ir apèiupinëti reljefiniuseksponatus. Jeigu atsirastø galimybiø, burkite lankytojøgrupes ið þmoniø su panaðiais regëjimo sutrikimais, kuriemsregëjimas sutrikæs maþdaug tiek pat laiko. Tokiu bûdugalësite pateikti visos grupës poreikius atitinkanèià informacijà,o tai skatina þmones dalintis panaðiais áspûdþiais apiekûriná.Skleiskite informacijà. Pasitarkite su konsultantø grupe,kaip iðplatinti informacijà. Pasirûpinkite, kad ji pasiektøaklus ir silpnaregius þmones. Árengæ ekspozicijà, uþfiksuokitetai dokumentuose, kad galëtumëte parodyti muziejausdarbuotojams ir bûsimiems lankytojams, kaip turi atrodytisutrikusio regëjimo þmonëms prieinamos parodos.Kalbëkitës su muziejaus lankytojais. Nebijokite klaustiir mokytis ið lankytojø. Klauskite, ar jie susidarë bendrà vaizdàto kûrinio, kurá komentuojate. Iðsiaiðkinkite, kokios papildomosinformacijos jûsø klausytojai norëtø iðgirsti. Remiantisjø pastabomis ir klausimais, bus lengviau tobulinti kûriniøkomentavimà. Pabandykite:* paieðkoti aklø ir reginèiø savanoriø konsultantø, susisiektisu Nacionaline akløjø federacija, Amerikos akløjø taryba,aklumo profilaktikos organizacija „Lighthouse international“,buitinës reabilitacijos centrais, sutrikusio regëjimoasmenø draugijomis, o taip pat Specialaus meno organizacija„VSA arts“, pedagogais ir asmenimis, kurie rûpinasisutrikusio regëjimo þmoniø laisvalaikiu,* kreiptis á Nacionaliná meno fondà, organizacijà „Office ofAccessAbility“ dël medþiagos dëmesingumo ir mobilumokursams - vaizdo áraðø ir broðiûrø,* kreiptis á muziejø lektorius, kurie lankytojams su regëjimonegalia turi parengæ gerø programø,* rasti mokomøjø vaizdo filmø.137

Renë Vels, Irma Ðo(Rene Wells, Irma Shore)MUZIEJØ PROGRAMØ KÛRIMAS„Atëjau mokyti, bet pasilikau mokytis.“Norma CantorMuziejus yra daugiau nei daiktø rinkinys.Jis plaèiai pristato þmonijà, paproèiø ávairovæ, þmogauskûrybiðkumà, iðradingumà, tiesiog gyvenimà.Jis skatina gerbti, bijoti ir stebëtis gyvø bûtybiø sudëtingumuir praeities paslaptimis.Jis atveria duris visoms mokslo ðakoms ir kûrybiniø pasiekimøpanoramai.Pristatydamas þiûrovui meno ir gamtos groþá, jis kaitinavaizduotæ ir gydo sielà.Jis skatina màstyti, ákvepia naujø idëjø, ðvieèia ir linksmina.Harvardo koledþo rektoriaus irtarybos nariø þodþiaiKaip galima geriau apibûdinti muziejø? Filosofiniu poþiûriutai skatina kelti klausimà, kurá turi nuolat sau kelti kiekvienasþmogus: kaip muziejaus estetiná ir mokomàjá aspektusbûtø galima susieti su lankytojais, áskaitant ávairiø negaliø turinèiuslankytojus?Toliau rasite straipsniø, kuriuose pateikiami ávairûs atsakymaiá ðá klausimà. Juose raðoma, kaip visokio amþiaus þmonës- nuo darþelinukø iki senukø - fiziðkai ir socialiai átraukiamiá ávairiø muziejø veiklà. Apraðomos programos, skirtos asmenøsu regëjimo sutrikimais poreikiams tenkinti, kurios skatinamuziejus atverti duris visiems lankytojams.Siûlome Jûsø dëmesiui ðiuos aiðkius, màstyti verèianèiusstraipsnius, kuriuose atsiskleidþia atsidavimas, ieðkojimai irmuziejø bendradarbiavimas su akløjø draugijomis. Jø autoriai- þmonës, kuriems rûpi programø kokybë ir plaèiosiosauditorijos estetinis lavinimas.138

Autoriai pristato daugialypes priemones, kurias taiko kiekvienasmuziejus, norëdamas savo kolekcijas padaryti prieinamasakliems ar silpnaregiams lankytojams. Tarp jø galibûti trimaèiai objektai, lieèiamosios ekskursijos, eksponatøkomentavimas, muzikiniai arba kitokie garsiniai komponentaiir nesuskaitoma daugybë kitø priemoniø. Muziejø programosrealizuojamos labai ávairiose vietose: galerijose, dailininkødirbtuvëse, mokyklø klasëse ir kitur. Ðita ávairovë vaizduojamojomeno terpëje akliems ar silpnaregiams þmonëmssuteikia pasirinkimo galimybiø.Viena paèiø svarbiausiø temø - muziejaus ekskursijø vadovo,lankytojo ir meno objekto santykis. Atsiranda galimybëðiai triadai mokytis vieniems ið kitø, iðreikðti ávairius poþiûriusir kurti teorijas apie meno istorijà, jo vertinimà, suvokimàir mokymosi stilius.Kita ne maþiau svarbi tema, kuri signalizuoja apie èia apraðomøástaigø sëkmæ, - nuolatinis muziejaus darbuotojø, palaikymo(paslaugas teikianèiø) organizacijø ir aklø ar silpnaregiømuziejaus lankytojø bendradarbiavimas. Jie visi kaipvienas ðiuos projektus praturtina savo profesine ir asmeninepatirtimi. Taip pat svarbu, kad tokiuose projektuose lygiomisdalimis atsispindëtø kultûros ástaigø poreikiai ir jø misija, parodøtikslai ir programos idëjos, aklø arba sutrikusio regëjimolankytojø poreikiai ir tai, kà jie tikisi muziejuje suþinoti.Visiems lankytojams prieinamo muziejaus negalima kurtibet kaip. Gausu pavyzdþiø, kad ávairiø regëjimo sutrikimøturintys þmonës aktyviai dalyvauja kûrybiniame, parodø rengimoir mokymo procesuose. Pripaþinæ, kad skirtingø regëjimosutrikimø turintys þmonës suvokia menà skirtingai ir kadpatys muziejai yra labai skirtingos ástaigos, muziejiniø programøorganizatoriai pasirûpins, kad tos programos visiemslankytojams bûtø prasmingos ir turiningos.Meninio ðvietimo srièiai tai nepaprastai svarbus momentas.Mes ragintume skaitytojus paieðkoti ákvëpimo ðioje knygoje,pasitelkti savo paèiø ir muziejaus lankytojø vaizduotæ.Eksperimentuokite, vertinkite, tobulinkite. Kurkite vibruojantá,gyvà meniná patyrimà, kuris trauktø naujus lankytojus irkuris atgaivintø patá muziejø. Ðtai kà raðë Smitsono institutoprieinamumo koordinatorë Dþeni Majevski: „Muziejai, mokyklosir neágalûs þmonës turi vieni kitus iðgirsti bei dalintis ir139

patyrimu, ir gyvenimo istorijomis. Gana iðradinëti dviratá kuriantakliesiems ir silpnaregiams prieinamas programas. Pradëkimeremtis tuo, kà, kaip jau þinome, galima pritaikyti, venkimeto, kas nepavyko ir vël nepavyks, ir praplëskime tai,kas galëtø bûti veiksminga. Juk dar tiek daug galime nuveikti.Lipkime vieni kitiems ant peèiø ir siekime geriausio.“Apie autores: Renë Vels ir Irma Ðo yra ðalyje geraiþinomos kultûros ástaigø prieinamumo konsultantës. Jos konsultuojavizualinio ir scenos meno prieinamumo bei integracijosklausimais. Ðios konsultacijos vertinamos dël to, kadduoda teigiamø rezultatø ir kultûros ástaigoms, ir neágaliøjøbendruomenëms.Abigailë Housen ir Karina Desantis(Abigail Housen, Karin DeSantis)SUTRIKUSIO REGËJIMO ÞMONIØESTETINIO MÀSTYMO TYRIMASPastaruoju metu iðaugæs muziejø populiarumas verèia domëtis,kaip bûtø galima patenkinti platesnës auditorijos poreikius,ir daugeliui muziejø dël to tenka pertvarkyti savo edukacinæveiklà. Tradiciniais, þiniomis pagrástais edukaciniaismetodais, kai iðsamià dailëtyrinæ informacijà stengiamasi pateiktikortelëse ir per paskaitas, pradedama abejoti. Daugeliomuziejø darbuotojai ima suprasti, kad jie sugebëtø ir privalëtødaryti daug daugiau, ne vien tik tarpininkauti perteikiantitin specifinæ ir siaurà informacijà, kuri lankytojui galibûti aktuali, bet gali tokia ir nebûti. Todël daugelis muziejøpleèia savo veiklà siûlydami lankytojams eksponatø suvokimàpalengvinanèias priemones, kurios leidþia ávairesniø negaliøturintiems lankytojams artimiau susipaþinti su meno objektais.Nuo praëjusio ðimtmeèio aðtuntojo deðimtmeèio pradþiosNiujorko Ðiuolaikinio meno muziejus (MoMA muziejus) lankytojamssiûlo lieèiamàsias ekskursijas „Praðome paliesti“,per kurias akliems ir silpnaregiams lankytojams, uþsimovusiemsapsaugines pirðtines, leidþiama èiupinëti specialiai tamtikslui atrinktas skulptûras. Taèiau per tokias ekskursijas galimasusipaþinti tik su labai nedidele ðio didþiulio muziejaus140

kolekcijos dalimi. Tikëdamasis pagerinti muziejaus prieinamumà,1991 metais Ðiuolaikinio meno muziejaus edukacijosskyrius parinko dvideðimt penkis aklus ir silpnaregius þmonesir iðsiaiðkino jø pageidavimus. Taip buvo suþinota, kadðie lankytojai norëtø turëti galimybæ susipaþinti su visais Ðiuolaikiniomeno muziejaus rinkiniais ir dalyvauti reguliariaimuziejuje vykstanèiuose renginiuose. Jie taip pat iðreiðkë pageidavimà,kad muziejus keliais formatais pateiktø garsiniuskomentarus apie vizualinius atvaizdus. Remdamiesi ðios lankytojøgrupës pageidavimais, MoMA muziejaus darbuotojai(pasitaræ su Meninio akløjø ðvietimo organizacija AEB) ið nuolatiniørinkiniø atrinko kelis paveikslus, pagal juos pagaminoreljefiniø pieðiniø rinkiná ir parengë garsinius komentarus (1)*.MoMA muziejaus ir AEB darbuotojams labai knietëjo iðsiaiðkinti,ar negalima bûtø parengti apie meno prieinamumo sutrikusioregëjimo asmenims gerinimà rinkinio rekomendacijø,kurios apimtø daugiau meno kûriniø, ir iðplatinti jø muziejams.Tokio leidinio tikslas - pasiekti, kad dvimaèiai menokûriniai taptø labiau prieinami akliesiems ir silpnaregiams, irpadëti ðiai auditorijai dalyvauti ávairesniuose paveikslø galerijosevykstanèiuose renginiuose.Norëdami tyrimø keliu iðsiaiðkinti bûtent ðios auditorijosporeikius, po metø MoMA muziejaus darbuotojai kreipësi ámus, „Vizualinio supratimo ir ðvietimo“ organizacijà, praðydamiatlikti tyrimà, kuriame bûtø iðnagrinëta sutrikusio regëjimomuziejaus lankytojø estetinë màstysena. MoMA edukacinioskyriaus uþsakymu jau buvome atlikæ keletà tyrimø,padëjusiø muziejui parengti programas, kuriose þiûrëjimo ámeno kûrinius procesas buvo susietas su stipriosiomis ir silpnosiomisþiûrovø savybëmis (Housen, Miller and Yenawine,1991, 1992). Abigailë Housen empiriniu keliu buvo nustaèiusimetodà, leidþiantá þiûrovams aktyviai dalyvauti prasmëskûrime. Ðis metodas atitiko Filipo Jenavaino vadovaujamoedukacinio skyriaus tuo metu kuriamas programas. F. Jenavainassuprato, kad muziejams reikia tokiø programø, kuriosebûtø atsiþvelgiama á lankytojus - jø gebëjimus, domëji-* 1 iðnaða - þiûr. 156 psl.141

màsi, poreikius - ir kad tos programos taptø tvirtu pagrindu,padedanèiu jiems tobulëti.Abigailës Housen estetinës raidos modelis (Housen, 1983)turi penkias estetinës raidos stadijas - nuo naiviosios iki subtiliosios;jame, kaip ir visuose raidos modeliuose, daromaprielaida, kad augimo procesas susideda ið supratimo stadijø.Ðis modelis mums padëjo daugiau suþinoti, kaip þmonëssupranta meno kûrinius ir kada geriausiai ið jø mokosi.Taigi taikydami ðá modelá ir remdamiesi savo tyrimu, parengëmepuikias edukacines programas ir sudarëme mokymoplanus (2)*. Kadangi Abigailës Housen metodas ypatingastuo, kad atveria langà á þiûrovo màstymà, todël, juo remdamiesi,MoMA muziejaus darbuotojai nutarë ávertinti ir patobulintisavo programas, skirtas akliems ir silpnaregiamsmuziejaus lankytojams.Tyrimas„Sutrikusio regëjimo þmoniøestetinio màstymo ávertinimas“.Tyrimo tikslaiNors mums labai knietëjo atlikti tyrimà apie estetiná sutrikusioregëjimo muziejaus lankytojø màstymà, buvome labaiatsargûs, nes mûsø metodika nebuvo iðbandyta su sutrikusioregëjimo þmonëmis. Ankstesniø tyrimø metu praðëmeþiûrovus reaguoti á paveikslà þiûrint á dvimatæ jo reprodukcijàir pasakoti apie jà. Pavadintas „Estetinës raidos apklausa“,ðis duomenø rinkimo metodas leidþia þiûrovams perteikti sudëtingasmintis, kylanèias þiûrint á meno kûriná. Nepateikiantið anksto paruoðtø atsakymø, þiûrovams sudaroma galimybëreikðti savo mintis sàmonës srauto bûdu, o mes galimeuþfiksuoti jø màstysenos paveikslà tuo momentu, kai jie ieðkomeno kûrinio prasmës. Ilgus metus tyrinëdama originaliàlankytojø màstysenà, Abigailë Housen pastebëjo tam tikrusdësningumus ir sudarë „Estetinës raidos modelá“, kurio validumasbuvo tikrintas daugelyje muziejø apklausiant daugávairiø þmoniø (Housen, 2001).* 2 iðnaða - þiûr. 157 psl.142

Figûrëlë, naudota estetinës raidosapklausoje, buvo panaði á ðià motersfigûrà ið Graikijos Kikladø salyno.Marmuras. Luvro muziejus,ParyþiusÐiam tyrimui parinkome trimatá objektà, stabo ið Kikladøsalyno kopijà, ir praðëme þmones já apþiûrinëti ir reaguoti.Skulptûrà jie galëjo ir èiupinëti rankomis, ir apþiûrinëti (3)*.Todël pirmasis mûsø tyrimo tikslas buvo patikrinti duomenørinkimo ir analizës metodø tinkamumà ir patikimumà taikantjá sutrikusio regëjimo þmonëms. Jei mûsø metodai ið tikrøjøpasirodytø esà „elastingi“, galëtume uþfiksuoti tyrime dalyvavusiostipiðkos sutrikusio regëjimo muziejø lankytojø imtiesestetiná màstymà. Po to galëtume patikrinti, ar estetiniomàstymo stadija gali mus informuoti apie sutrikusio regëjimoþiûrovø poreikius taip, kaip ði stadija informuoja apie geraimatanèiø muziejaus lankytojø poreikius (Housen, 1980,1987). Ðis Abigailës Housen rekomendacijø rinkinys rëmësiilgus metus trukusiu ávairiø þmoniø ávairioje aplinkoje kodavimu,todël manëme, kad jis pasirodys pakankamai „elastingas“,taèiau turëjome patikrinti ðià prielaidà.Estetinës raidos apklausosanketas uþpildë 44 akli ir silpnaregiaiþmonës, ið jø kai kuriebuvo dalyvavæ MoMA arbaAEB programose. Be estetinësraidos apklausos anketø,dar surinkome informacijosapie kiekvieno þiûrovo demografiniusduomenis, regëjimolikutá, domëjimàsi menu.Tai buvo papildoma informacijaapie þiûrovus, kuri leidomums platesniame kontekstenagrinëti anketø duomenis.Pavyzdþiui, galëjome nustatyti,kaip apsilankymø muziejujedaþnumas ankstesniaismetais siejasi su dabartineþiûrovo estetinës raidos stadija.* 3 iðnaða - þiûr. 157 psl.143

Edukacinë programa ir medþiagos. Antrasis mûsø tyrimouþdavinys buvo ávertinti visà programà ir priemones,kurias MoMA muziejus siûlë akliems ir silpnaregiams lankytojams(garsinius komentarus ir reljefinius pieðinius), kad nustatytumejø veiksmingumà pritraukiant ðià muziejaus lankytojøauditorijà á áprastines paskaitas, vykstanèias MoMAgalerijoje.Paulius Kly. „Dainininkës Rosos Silber balso audinys“Kad bûtø aiðkiau, kà mes vadiname garsiniu komentaru,èia pateikiame iðtraukà ið garsinio komentaro Pauliaus Kly(Paul Klee) paveikslui „Dainininkës Rosos Silber balso audinys“:„Antràjá paveikslà nutapë dailininkas Paulius Kly. Jo pavardæreikia tarti K-l-y. Paveikslo pavadinimas „DainininkësRosos Silber balso audinys“. Matmenys: aukðtis 24,5 colio,plotis - 20,5 colio (61,25 cm x 51,25 cm). Tai akvarelinis dar-144

as su pleistro lopinëliais ant muslino, o muslinas pritvirtintasprie tamsiai roþinio kartono lapo. Siekdamas sukurti dainuojanèiosmoters balso regimàjá atvaizdà, dailininkas naudojoakvarelinius daþus, skirtingas tekstûras, dar pridëjo septyniasabëcëlës raides. Jis paëmë staèiakampá atskarusiosmedþiagos gabalà ir apklijavo já ávairaus storumo pleistro gabalëliais,kur ne kur palikdamas laisvus medþiagos plotelius.Þvelgiant á ðá paveikslà, jis primena netvarkingà skiautiná, kuriameraðtas sudarytas ið nevienodos formos ir storio lopinëliø,kur ne kur matomo muslino lopinëliø ir spalvø - rausvos,sidabrinës, mëlynos, geltonos, þalios ir juodos.“Toliau pateikiame iðtraukà ið garsinio komentaro, skirtokomentuoti reljefiná pieðiná, padarytà pagal Pablo Pikaso paveikslà„Mergina su mandolina“. Reljefiniai pieðiniai buvo padarytitaip: paveikslas buvo nuskenuotas, tada ant áprastiniopopieriaus su spausdintuvu „Montek Pixelmaster Printer“ buvoatspausdintos jo kopijos. Juodos linijos tapo ðiek tiek reljefiðkos.Komentaras:„Norëdami Jus supaþindinti su paveikslu „Mergina sumandolina“, naudosime tris reljefinius pieðinius, nes tai nepaprastaisudëtingas paveikslas. Ið pradþiø pamatysite tikpadidintà deðinæ merginos pusæ. Antrame pieðinyje perteikëmetik merginà ir mandolinà. Treèiame pieðinyje rasite merginàir mandolinà tokius, kokie yra originalioje paveikslo kompozicijoje....Apèiupinëkite kità pieðiná, pieðiná numeris du...Ðiamepieðinyje paðalinome fonà ir pavaizdavome tik merginos irmandolinos kontûrus. Mandolinos pavirðiø padarëme lygø,be raðto, kad Jums bûtø lengviau mandolinà apèiuopti. Tyrinëtipieðiná pradëkite virðutinës dalies centre, tada palaipsniuibraukite ranka þemyn. Pirma Jûsø aptikta forma bus merginosplaukai. Apèiuopsite nevienodai iðlenktas linijas. Josplaukai stilizuoti, tai reiðkia, kad Pikasas netapë kiekvienossruogos, - ðukuosenà jis perteikë keliomis nevienodai iðlenktomislinijomis. Þemiau plaukø, truputá deðiniau, yra merginosveidas. Já galite atskirti pagal lenktà antakio linijà - tainedidelis pusapskritimis - ir pagal aká, kuri yra po antakiu,pavaizduota kaip maþas apverstas trikampis, kairëje besijungiantissu trumpa ástriþa linija...“145

Per ekskursijà galerijos lektorë pakomentavo „Merginàsu mandolina“ taip:„...tai vienas ið tø paveikslø, kurie visam laikui pakeitë paveikslosupratimà. Ið pradþiø pamatote akivaizdþiai abstrakèiànuogos moters, grojanèios muzikos instrumentu, figûrà.Suvokiame, kad paveikslas nëra natûralistinis, ir ne vien dëlto, kad stilius yra geometrinis ir iðskaidytas dalimis, bet darir dël to, kad þinome, jog nuogos moterys nesirodo vieðai, irdar su muzikos instrumentais... Neátikëtina, kad tai bûtø buvæsáprastas dalykas, - dailininkas sàmoningai sukûrë tokiàkompozicijà. Tai iðgalvota situacija, kurià greièiau galima ásivaizduoti,o ne pamatyti gyvenime. Ðis paveikslas - kubizmostiliaus, jame moters figûra tarytum susilieja su fonu, kuris iðpirmo þvilgsnio primena ið kubeliø sudëliotà statiná arba medyjeiðdroþinëtà reljefà, ið kurio iðryðkëja moters figûra... “.(Áklija, 21 pav.).Reljefinis pieðinys, padarytas pagal Pablo Pikasopaveikslà „Mergina su mandolina”146

Norëdami ávertinti, ar reljefiniai pieðiniai ir garsiniai komentaraisutrikusio regëjimo þiûrovams padeda geriau suprastigalerijoje ekskursijos vadovo pristatomà informacijàapie menà, nutarëme pasinaudoti priemone, kurià buvomenaudojæ savo ankstesniame MoMA tyrime - anketa, skirtapatikrinti, kaip paskaita atgaminama atmintyje. Iðkart po paskaitosrespondentai atsakë á klausimus, kà jie prisimena girdëjæ.Tokiais atgaminimo tyrimais galima nustatyti, kiek lektoriauspateiktos informacijos muziejaus lankytojai sugebaiðlaikyti atmintyje. Kaip visuose mûsø tyrimuose, mes klausytojamsiðdalijome dar ir „Estetinës raidos apklausos“ anketas.Anksèiau atliktas atgaminimui nustatyti skirtas tyrimas,kurá Ðiuolaikinio meno muziejaus MoMA edukacinei grupeipristatëme 1983 m. birþelio mënesá, atskleidë, kad galerijojevykusios paskaitos turinio atgaminimas dalyviø atmintyjelabiau koreliavo su estetinës raidos stadija, o ne su kuriuokitu kintamuoju; kitaip sakant, dalyviai pasakojimo turináir paèius dailës kûrinius suprato, perleisdami per savo estetinësraidos stadijos filtrà. (4)*Ðiame tyrime dalyvavæ akli ir silpnaregiai parodø lankytojaibuvo suskirstyti á tris grupes (5)*. Prieð áprastinæ galerijojevyksianèià paskaità pirmoji grupë (18 dalyviø) gavo garsiniuskomentarus ir reljefinius pieðinius, ir galëjo reljefinius pieðiniusneðtis á ekskursijà. Antroji grupë (12 dalyviø) buvo kontrolinë,jie negavo nieko, o treèioji grupë (16 dalyviø) prieðpaskaità gavo tik garsinius komentarus. Kiekvienoje grupëjebuvo po lygiai nuo gimimo aklø, vëliau apakusiø ir primatanèiøþmoniø. „Estetinës raidos apklausos“ lapai ir anketos lapaibuvo ið dalyviø surinkti prieð galerijoje vyksianèias paskaitas.Po ekskursijø buvo atliktos apklausos, siekiant iðtirtiinformacijos atgaminimà, kur dalyviø buvo klausiama apiepaèià ekskursijà ir apþiûrëjimui pateiktà medþiagà, nepateikiantið anksto paruoðtø atsakymø.* 4 ir 5 iðnaðos - þiûr. 157 psl.147

Tyrimo metugauti duomenysAbigailës Housen metodo patikimumas .Du tyrëjai,iðmanantys Abigailës Housen metodus, savarankiðkai iðanalizavotos paèios imties „Estetinës raidos apklausos“ anketasir palygino rezultatus. Su 98 proc. patikimumu nustatëme,kad A.Housen „Estetinës raidos apklausos kodavimovadove“ (6)* uþfiksuota minèiø visuma aprëpia aklø ir silpnaregiødalyviø màstymà tuo metu, kai jie apþiûrinëja trimatámeno kûriná. Be to, A.Housen apklausos klinikiniai kodai atitikovadove pateiktà kodavimà, todël nutarëme, kad mûsømetodika taikytina sutrikusio regëjimo asmenims (7)*.Demografiniai duomenys. Naudodamiesi demografiniaisduomenimis, kuriuos tyrimo metu pateikë AEB, iðsiaiðkinome,kad mûsø nedidelës 44 dalyviø imties amþiaus vidurkis,nors ir buvo ðiek tiek pasislinkæs á maþesnæ pusæ, betatitiko Jungtiniø Amerikos Valstijø aklø ir silpnaregiø gyventojøamþiaus vidurká (9,7 proc. buvo 30 metø, 24,39 proc. -31-40 metø, 31,7 proc. 46-60 metø, 34,1 proc. daugiau kaip60 metø). Buvo gana tolygus pasiskirstymas pagal lytá (47,8proc. vyrø, 52,2 proc. moterø). Daugiau kaip 60 proc. dalyviøturëjo iðsilavinimà - buvo baigæ kolegijà arba magistrantûrà.Dirbo vadovais, ávairiø srièiø specialistais, technikais, pardavimovadybininkais, buvo keli studentai ir pensininkai.Menas ir muziejai tyrimo dalyviø gyvenime. Visi mûsøtiriamieji turëjo þiniø ið meno istorijos arba amatø (10,8proc. teigë kolegijose studijuojantys su menu susijusius mokslus,84,5 proc. sakë, kad studijuoti menà jiems patinka, 68,8proc. sakë, kad lanko meno kursus, 57,7 proc. sakë, kad jøhobis susijæs su menu, 51,1 proc. sakë, kad seniau yra lankæmeno istorijos kursus). Toks didelis ásitraukusiø á menà tyrimodalyviø skaièius buvo todël, kad dauguma jø buvo parinktiið nuolatiniø MoMA muziejaus lankytojø arba AEB organizuojamømeno istorijos kursø klausytojø. Pusë apklausosdalyviø teigë, kad praëjusiais metais muziejuje lankësinuo vieno iki ðeðiø kartø. Tik labai nedaug dalyviø (6,8 proc.)* 6 ir 7 iðnaðos - þiûr. 157 psl.148

sakë lankæsi muziejuje vienà kartà. Kaip dauguma mëgstanèiølankytis muziejuose þmoniø (Falk ir Dierking, 1992),mûsø tiriamieji mëgsta ten eiti su draugu arba su grupe. Kaipteigë tiriamieji, jiems yra tekæ lankytis lieèiamosiose parodoseir parodose, kur buvo aprûpinti garsajuostëmis (angl.Acoustiguides) ar reljefiniais pieðiniais.Regëjimo likutis. Pirmà kartà analizuodami tyrimo duomenis,pastebëjome, kad, sprendþiant ið atsakymø, tiriamøjøregëjimo likutis ne visada atitiko deklaruotàjá. Pavyzdþiui, kelidalyviai buvo priskirti „akliems nuo gimimo“, bet ið atsakymøbuvo akivaizdu, kad jie turi regëjimo likutá. Vël gráþomeprie anketø ir, uþdavæ klausimà „Ar galite apibûdinti, kà matote?“,gavome naujà kategorijà - regëjimo likutá (kai þmogusmato ðviesà, ðeðëlius, spalvas, yra trumparegis). 40 proc.dalyviø, priskirtø akliems nuo gimimo, buvo silpnaregiai, o61 proc. visø dalyviø turëjo ðioká toká regëjimo likutá.Sutrikusio regëjimo þmoniøestetinio màstymo stadijosKaip ir ankstesniame tyrime, kur buvo tirti regintys muziejauslankytojai, dauguma MoMA ir AEB tyrimo dalyviø (89proc.) pateko tarp pradedanèiøjø arba, skirstant pagal A. Housenstadijas, buvo priskirti I arba II stadijoms. Ðioms estetiniomàstymo stadijoms bûdinga, kad þiûrovams labiausiairûpi iðsiaiðkinti paveikslo turiná, bandant atpaþinti objektus irjuos aprëpti regëjimo lauke. Tuo tarpu kai I stadijos þiûrovamsbûdinga egocentriðkai þvelgti á meno kûrinius, II stadijosþiûrovai pradeda juos suvokti objektyviau, ima lyginti suiðorine tikrove, kurià paprastai perleidþia per asmeninæ prizmæ.Per ðio tyrimo metu atliktà estetinës raidos apklausà, Istadijos þiûrovas pastebëjo: „...tai veidas; jis primena motersveidà. Neþinau, ar tai moteris. Kojos, viena koja; èia koja.O kas èia? Neþinau, kas èia. Je, èia graþu. Èia pagrindas...“Kitas pakomentavo: „...Na, kai braukiau pirðtais þemyn,pirmiausia pamaniau, kad tai þmogaus figûra, bet paskui takreivë man ëmë sakyti, kad galbût ne, tai lyg ir ðaukðto kotelis,labai ámantrûs stalo árankiai ir dvi kojos, ak, kojos...“149

Ðituose þiûrovø komentaruose yra atsitiktiniø pastebëjimø(„kojos, dvi kojos“) - jie konkretûs ir teisingi. Be to, juoseyra itin asmeniðkø, ypatingø pastebëjimø („labai ámantrûsstalo árankiai“), ir neatrodo, kad tokià pastabà galëtø padarytikuris kitas asmuo. Kadangi I stadijos þiûrovø bûdingiausiasbruoþas - poþiûrio egocentriðkumas, paveikslus ir menoobjektus jie vertina pagal tai, ar kûrinys sukelia asmeniðkøasociacijø ir ar atitinka konkretaus asmens standartus.Pavyzdþiui, jei þiûrovui patinka buriniai laivai, o paveiksle nutapytasburinis laivas, tada tai geras paveikslas. Pereinant iðI á II stadijà, atsiranda egocentriðkas patinka-nepatinka vertinimas.Tada komentarai bûna arba bendro pobûdþio („Je,èia graþu“), arba asmeniðki.Palyginkite anksèiau pateiktus komentarus su ðiais, kuriuospasakë II stadijos dalyviai:„...Taip, galiu atpaþinti, kad èia yra moteris, o jos veidasneiðbaigtas. Uþèiuopiu... sakyèiau, jos nosá, bet aukðèiau negaliuaptikti jos akiø. O ji panaði, ji, jei jos kojos bûtø plaèiauiðskëstos, ji stovëtø kaip balerina... ir dar galiu apèiuopti joskulnus, ji tipena ant pirðtø galiukø, jos peèiai platûs ...“„...Uþèiuopiu kaþkà, lyg karûnà ant galvos ir ... ne, manau,kad tai visas veidas. Kaþkoks smailus smakras ir labaiiðtæstas kaklas, kvadratiniai peèiai... Ir jis dviejø matmenø, one trijø ...Nemanau, kad ji itin graþi. Na, manau, kad paveikslaslabai paprastas. Manau, galëèiau padaryti kaþkà panaðaus.Daug lipdau ið molio, ir, hmm, jis labai supaprastintas.Atrodo, jis visai neturi detaliø...“Skirtingai nuo I stadijos, kurioje þiûrovai apibûdina á regëjimolaukà patekusius objektus paprastuèiais ir labai asmeniðkaisþodþiais, II stadijos þiûrovai stengiasi susikurti sistemà,kuri padëtø suprasti meno kûrinius ið turimos informacijos,bûtent, realaus pasaulio pavyzdþiø. Tai reiðkia, kad, beávairiausiø bendro pobûdþio pastebëjimø, („ji tipena ant pirðtøgaliukø“, „kvadratiniai peèiai“), II stadijos þiûrovai turi savotikrovës sampratà, kuri grindþiama asmeniniais kriterijais arbaidealiais, fotografijø diktuojamais kriterijais („ir labai prailgintaskaklas“). II stadijos þiûrovui tobulëjant, jis pradeda pastebëtiformalias ir technines savybes. Pateikti komentarai byloja,kad þiûrovas nebeþiûri á meno kûriná per asmeniðkà prizmæ,o pradeda susitelkti prie paties objekto („jis labai su-150

paprastintas“). Pradedama vertinti kûrinius pagal formaliuskriterijus („Ir jis dviejø matmenø, o ne trijø... Nemanau, kad jiitin graþi“). II stadijos þiûrovui labiau ásigilinus á formalias menokûrinio savybes, pradedama domëtis paèiu menininku irjo meistriðkumu.Ðie duomenys perða mintá, kad dauguma silpnaregiømuziejaus lankytojø apie savo estetiná patyrimà kalba panaðiaikaip dauguma reginèiø lankytojø. Kitaip sakant, sutrikæsregëjimas nedaro átakos ðiø muziejaus lankytojø poþiûriui ámeno kûrinius. Jø estetinis màstymas yra pradedanèiøjø lygmens,lygiai toks, koks yra daugumos reginèiø muziejaus lankytojø.Ádomu tai, kad nustatëme statistiná ryðá tarp labiau prityrusiøþiûrovø regëjimo likuèio dydþio ir estetinio màstymostadijos (þr. estetinio màstymo diagramà, II stadijà). Vienuolikaprocentø dalyviø, kurie buvo priskirti II/III stadijai (pereinamajaistadijai tarp II ir III stadijø), buvo silpnaregiai arbaakli nuo gimimo su regëjimo likuèiu. Kitais þodþiais tariant,regëjimo likutis pasirodë besàs reikalingas, kad bûtø galimanuþengti toliau pradedanèiøjø þiûrovø stadijos.Áþengusiems á III estetinio màstymo stadijà þiûrovams atsirandaþenklus poreikis klasifikuoti. III stadijos þiûrovai linkæanalizuoti, remdamiesi savotiðku vidiniu katalogu, kuriamelaiko ir bendràsias, ir istorijos þinias. Vienas III stadijai priskirtasþiûrovas kalbëjo taip:151

„...Ir, aha, tai man primena, negaliu tiksliai prisiminti kà,gal Kretà...todël pamaniau, kad tai arba labai sena, arba labailabai ðiuolaikiðka. Èiuopdamas dabar juntu, kad tai, beabejo, labai ðiuolaikiðka. O, èia yra kaþkas, kà galiu geraiapèiuopti, tai nusmailinta forma, noriu pasakyti, kad tai galva,tada eina peèiai, labai labai platûs peèiai, o tada aptinkuvisà figûrà iki pat apaèios, beveik iki pirðtø, todël ðità figûràgaliu pavadinti „Oskaro“ prizo statulële...“Kitas III estetinio màstymo stadijos þiûrovas pastebëjo:„Tai man primena egiptietiðkà figûrà, egiptietiðkà arbaafrikietiðkà. Tai nepaprastai stilizuota figûra, nes nëra jokiojudesio nei á prieká, nei atgal... Apèiuopiu pilvo iðlinkimà, tadaskersai eina ranka, kaklas ilgas, labai panaðus kaip paveiksletokio, kaip ten jo pavardë, to dailininko, kuris tapydavoilgakakles moteris. Modiljanio...“Visgi svarbu pastebëti, kad regëjimo likutis savaime darnegarantuoja, jog þiûrovas pasilypës á aukðtesnæ estetiniomàstymo stadijà, - reikia ne tik regëjimo likuèio, bet ir daþnailankytis parodose arba kurti patiems. Tie mûsø tiriamieji,kurie turëjo ðioká toká regëjimo likutá, bet nebuvo visa galvapasinëræ á menà, liko pradedanèiøjø stadijoje. Ði iðvada sutampasu rezultatais kitø mûsø tyrimø, kuriais buvo nustatyta,kad kontakto su menu kintamasis yra pats svarbiausias,jis ir nulemia estetinio màstymo stadijà. II stadijà perkopusiøakløjø ir silpnaregiø grupë buvo nedidelë. Vieni studijavo menàkolegijose, kiti lankë meno istorijos kursus arba daugiaukaip tris kartus per metus apsilankydavo muziejuje, arba darëir viena, ir kita, bet ðalia to dar turëjo regëjimo likutá.Muziejaus edukacinë programa ir medþiaga, skirtasutrikusio regëjimo lankytojams. Prieð tyrimà akliesiemsir silpnaregiams buvo iðdalintos anketos, kuriose buvoklausiama, kà muziejus galëtø padaryti, kad parodos taptøprieinamesnës sutrikusio regëjimo lankytojams. Treèdalis apklaustøjøpageidavo gidø ir aiðkinamosios medþiagos, penktadalispageidavo, kad lankytojai gautø silpnaregiams skirtaspagalbines priemones, deðimtadalis norëjo praktiniø uþsiëmimø,dar deðimtadalis pageidavo geresnio muziejausprieinamumo apskritai. Tarp kitko, mums nepavyko rasti nenuginèijamøárodymø, kad garsiniai komentarai ir reljefiniai152

pieðiniai, tyrimo dalyviams iðdalinti prieð galerijoje vykusiàpaskaità, padëjo geriau suprasti paskaitos turiná. Maþa tiriamøjøimtis ir nevienodas jø regëjimo likutis neleidþia darytikoreliacijø tarp turinio atgaminimo ir naudojimosi pagalbinevaizdine medþiaga. Taèiau, remdamiesi apie pagalbinës medþiagosnaudingumà surinktais duomenimis, galime pateiktikelias bendras tendencijas.Papraðius atgaminti per paskaità girdëtà komentarà PauliausKly paveikslui „Dainininkës Rosos Silber balso audinys“,treèdalis tyrimo dalyviø sugebëjo kaþkà tiesiogiai atgaminti,o truputá daugiau kaip treèdalio dalyviø atgaminimas buvonetikslus; patys to nepastebëdami, jie painiojo lektoriaus pateiktàinformacijà. Taèiau nebuvo galima iðmatuoti, ar pagalatgaminimo tipà trys dalyviø grupës skiriasi, tai yra, ar 1 ir 3grupës dalyviai, gavæ pagalbinës vaizdinës medþiagos, atgaminapaskaità kiek nors tiksliau uþ kontrolinës grupës dalyvius,kurie nebuvo gavæ jokios pagalbinës medþiagos. Taippat nenustatëme ir koreliacijos tarp atgaminimo tipo ir dalyviøregëjimo likuèio dydþio.Taèiau paklausti, ar vël naudotøsi reljefiniais pieðiniais, mûsøtiriamieji atsakë teigiamai. 44 proc. 1 grupës dalyviø (kuriebuvo gavæ garsinius komentarus ir reljefinius pieðinius)atsakë, kad reljefiniais pieðiniais naudotøsi savarankiðkai arbapraðytø pagalbos. Beveik visi 2 kontrolinës grupës dalyviai(92 proc.), kurie nebuvo gavæ nei garsiniø komentarø,nei reljefiniø pieðiniø, atsakë, kad naudotøsi reljefiniais pieðiniais,jei turëtø. Ir trys ketvirèiai 3 grupës dalyviø (kurie buvogavæ tik garsinius komentarus), atsakë, kad naudotøsi reljefiniaispieðiniais.Keli dalyviai atsakë, kad ið pradþiø reljefinius pieðinius buvosunku suprasti, bet pastangos davë vaisiø:„Na, ið pradþiø, kol tyrinëjome reljefinius pieðinius, manjie pasirodë nepaprastai sudëtingi, bet, kai nuëjau á galerijà,jie man nepaprastai pravertë, nes, braukdamas pirðtais iraptikdamas tokias pat formas, kokios buvo tikrame paveiksle,ir klausydamasis pasakojimo apie já, kaþkaip viskà geriau supratau,mat tikrà paveikslà vargiai galëjau áþiûrëti, o formas,kurias èiupinëjau, puikiai prisiminiau...“Viena dalyvë apie savo patyrimà, kai kartu klausësi garsiniokomentaro, pasakojo taip:153

„Tai, kà dariau, man priminë mintyse kuriamà statiná iðblokeliø...Remdamasi komentaru, stengiausi atkurti, kaip jisatrodo...Norëjau, kad komentaras bûtø transliuojamas kieklëèiau, kad man liktø laiko sudëlioti tuos blokelius...Taip patmanæs neapleidþia jausmas, kad, jei man reiktø paèiai paveikslàrekonstruoti arba jei kas nors ketintø já savarankiðkairekonstruoti, tai darytume visiðkai skirtingai: paveiksle áþvelgtumeskirtingus dalykus, o tai labai ádomu...“Tuomet kodël mums nepavyko kiekybiðkai iðmatuoti, kokápoveiká paskaitos atgaminimui turi garsinis komentaras irreljefiniai pieðiniai? Mes manome, kad atsakymas á ðá klausimàslypi tyrimo dalyviø estetinëse stadijose. Kaip matëmepateiktose iðtraukose ið I ir II stadijos dalyviø estetinio màstymoanketø, dauguma tiriamøjø, apþiûrinëdami kûriná, stengësiatpaþinti á regëjimo laukà patekusius konkreèius objektus,ðiek tiek dëmesio skirdami medþiagoms - o tai labaipanaðu á garsinio komentaro ir reljefiniø pieðiniø turiná. O ðtaipaëmæ anketas, uþpildytas po galerijoje vykusios paskaitos,pastebime skirtumà: paskaitoje meno kûrinys interpretuojamas,vartojant abstrakèias meno istorijos sàvokas. Remdamiesisavo ankstesnio tyrimo apie atgaminimà, atlikto Mo-MA uþsakymu, iðvadomis, galime spëti, kad pradedanèiøjømeno mylëtojø (89 proc. imties) poreikiai, jø interesai skyrësinuo galerijoje skaitomø paskaitø turinio (ðios paskaitos labiautinka III stadijos þiûrovams): paskaitose daugiausia dëmesioskiriama meno istorijos dalykams, o tai turëjo átakostam, kiek paskaitø turinio klausytojams pavyko atgaminti.Tuomet nenuostabu, kad dauguma dalyviø á iðdalintà pagalbinævaizdinæ medþiagà reagavo teigiamai, nors ði medþiagane visada ir ne visiems padëjo atgaminti paskaità: tiesiogtos medþiagos turinys atitiko dalyviø estetinio màstymo stadijà.Tiesà sakant, vaizdinë medþiaga ypaè patiko þmonëms,kuriø estetinio màstymo stadija buvo II-ji. Taèiau, norëdaminuodugniau iðtirti koreliacijà tarp muziejaus lankytojo estetinësstadijos ir paskaitos turinio atgaminimo, turëjome turëtididesná skaièiø iðprususiø muziejaus lankytojø (kuriø estetinëstadija bûtø buvusi aukðtesnë uþ II stadijà).154

* * *Remdamiesi ðio tyrimo duomenimis, galime teigti, kadAbigailës Housen nustatytos estetinio màstymo stadijos yratarytum langas, pro kurá galima pamatyti aklø ir silpnaregiømuziejaus lankytojø poreikius. Dauguma mûsø tyrimo dalyviøbuvo priskirti pradedanèiøjø estetinio màstymo stadijai,tai paèiai, kuriai priskiriama ir dauguma reginèiø muziejauslankytojø. Todël, mûsø nuomone, norint parengti geras akliesiemsir silpnaregiams skirtas edukacines programas, reiktøtiek pat, o gal net ir labiau, atsiþvelgti á estetinio màstymostadijà, o ne á regëjimo likuèio dydá.Nors galbût per plaèiai uþsimosime ið ðio nedidelio tyrimodarydami galutines iðvadas, taèiau akivaizdu, kad tyrimometu iðryðkëjo pagrindinis ðvietimo srities klausimas, susijæssu sutrikimais ir vystymosi visuotinumu: ar mokymo centreturëtø atsidurti gebëjimø lavinimas kurioje nors srityje, pavyzdþiui,estetinio màstymo srityje, ar konkretus sutrikimas?Bûtø protinga manyti, kad edukacinës programos iðeities taðkugalëtø bûti mokslumo gebëjimai (pavyzdþiui, gabumai)arba sutrikimai (pvz., silpnaregystë arba neregystë). Taèiauðiame tyrime buvo atskleista, kad sutrikusio regëjimo pradedantiejimeno mylëtojai ir regintys pradedantieji tarp savæsturi daugiau bendro, nei mes manëme ið pradþiø. Ðá teiginápailiustruosime pavyzdþiu ið estetinio màstymo apklausos:„...Ðitas kûrinys visas yra unikalus, labai mielas, labai malonusrankoms. Labai malonus mano vaizduotës regimajaiatminèiai. Man jis patinka. Jis lygus, labai lygus. Tiesiog jisman patinka. Að ásivaizduoju, þinoma, ásivaizduoju, kad jisyra akmens pilkumo, kaip akmuo. Neþinau, ar taip yra ið tiesø,bet að já toká ásivaizduoju, akmens pilkumo. O prie pagrindojis blizga, atrodo, lyg bûtø auksinis ar þalvarinis. Ir jis visaigali nebûti tokios spalvos, bet ið to, kaip pirðtai slysta þemyniki pagrindo, að þinau, kad jis blizga...Ir dar neþinau, ar...jisgali turëti kitø prasmiø, kuriø nepastebëjau, arba gali neturëtijokios prasmës, bet jo pagrindinë mintis...dël ko autoriuspavaizdavo visus ðiuos dalykus, að neþinau, bet jis yra unikalusir malonus rankoms...“155

Pavyzdys rodo, kad ir ðio tyrimo dalyviai, ir lankytojai apskritai,norëdami suvokti meno kûriná, remiasi „visais kitaispojûèiais“ (Perkins, 1994, p. 85). Ði lankytoja kalba apie pavirðiaustekstûrà, apie savo „regimàjà atmintá“, visà laikà demonstruodamatoká màstymà, koks yra bûdingas gana nepatyrusiammuziejaus lankytojui.O tai verèia kelti klausimà, ar á tam tikrus pradedanèiojomuziejaus lankytojo poreikius, ágûdþius ir interesus, kaip paèiussvarbiausius, negalëtø bûti atsiþvelgiama sudarant sutrikusioregëjimo lankytojams skirtas muziejø programas.Mes nuolat pastebime, kad estetinio supratimo augimasvyksta tik tuomet, kai pradedantieji lankytojai turi galimybæreguliariai ir aktyviai dalyvauti specialistø pravedamose diskusijoseapie atitinkamai parinktø paveikslø turiná ir prasmæ(Housen, 2001). Kaip teigia Roberts, „pripaþinti, kad muziejøveiklos tikslas - padëti þiûrovui suvokti prasmæ, o tai ágyvendinamanaudojantis pasakojimu kaip priemone, reiðkia þengtipirmàjá þingsná, padedant muziejams tapti ið tiesø atviriemsávairioms nuomonëms ir poþiûriams“. (1977, p. 152). Ið vienospusës mes sutinkame, kad pagalbinës vaizdinës priemonësuþima svarbià vietà sutrikusio regëjimo þiûrovamsskirtose muziejø programose, bet ið kitos pusës manome,kad iðsamiai iðtyrus, kaip vyksta reginèiø muziejaus lankytojøestetinis mokymasis, gauti duomenys labai praverstø estetiðkaiugdant sutrikusio regëjimo þmones. Rengdamos irvertindamos muziejø programas, kuriomis siekiama skirti deramodëmesio individualiam mokymuisi, mes visada turimeomeny, kad visi lankytojai esminius klausimus kelia ta paèiaeilës tvarka.Iðnaðos:1 - Garsiniai komentarai ir reljefiniai pieðiniai buvo parengtiðiems vaizduojamojo meno kûriniams ið Niujorko Ðiuolaikiniomeno muziejaus rinkiniø: Pablo Pikaso „Mergaitë sumandolina“ (1910), Pauliaus Kly „Dainininkës Rosos Silberbalso audinys“ (1922), Dþeksono Poloko „Vienas“ (1959), PietoMondriano „Kompozicija II“ (1929). Ðiuos paveikslus Mo-MA darbuotojai atrinko todël, kad jie labai daþnai minimi perpaskaitas, nes priklauso svarbiausioms XX a. meno srovëms;tarp jø yra ir figûriniø, ir abstrakèiø kompozicijø.156

2 - Vizualinio màstymo strategijos - tai pagal mûsø tyrimàparengti ilgameèio mokymo planai, kuriuose, remiantismenu, mokoma màstyti, bendrauti, mokoma vizualinio raðtingumo.3 - Ankstesnis tyrimas, kuriame buvo lyginta, kaip „Estetinësraidos apklausoje“ naudojami trimaèiai ir dvimaèiai objektai,parodë, kad A.Housen metodika apima ir reljefinæ, irvizualinæ patirtá (Jaquith, 1992). Pastarajame sutrikusio regëjimoþmoniø tyrime buvo panaudotas toks pats stabas iðKikladø salyno, kokiu naudojosi Dþakvitas (Jaquith).4 - Lyginant pradiniø ir aukðtesniø pakopø estetinës raidosstadijas, atgaminimo diferencialas buvo statistiðkai reikðmingas:p = 0,0686.5 - Tiriamøjø imtis buvo lygi 46. Uþpildytas anketas sugebëjomesurinkti ið 44 dalyviø.6 - A.Housen „Estetinës raidos kodavimo vadovas“ - tairinkinys, sudarytas ið visø apmàstymø apie menà, kuriuospateikë pirmosios imties „Estetinës raidos apklausos“ dalyviai.Atskleistos visos estetinës raidos stadijos - nuo pradedanèiøjøiki ekspertø.7 - Kiekviena apklausos anketa koduojama, naudojantisempiriðkai sudarytu kodavimo vadovu, kuris leidþia nustatytiþiûrovo minèiø stadijà. Tokiu bûdu gauta estetinës raidos stadijalyginama su klinikine stadija, kuri nustatoma, perskaièiusvisà apklausos anketà iðtisai. Tik tada, kai ðios dvi stadijossutampa, nustatoma galutinë estetinë stadija.Apie autores: Dr. Abigailë Housen dirba Niujorke, nekomercinësorganizacijos „Vizualinis supratimas ir ðvietimas“(Visual Understanding in Education) direktore. Ði organizacijavykdo mokslinius ðvietimo tyrimus, o gautø rezultatø pagrindukuria edukacines programas bei mokymo medþiagà.Pastaruosius dvideðimt penkerius metus A. Housen, kaip nepriklausomaekspertë, konsultuoja muziejus ir mokyklas estetinësraidos ir edukaciniø programø sudarymo klausimais.1979-1994 m. A.Housen dirbo dëstytoja Masaèiûsetso menøkoledþo Meninio ðvietimo katedroje, kuravo meninio ðvietimospecialybës magistrantûros programà. Karina Desantistaip pat dirba „Vizualinio supratimo ir ðvietimo“ organizacijoje- ji yra vyresnioji mokslinë bendradarbë. Su AbigaileHousen bendradarbiauja nuo 1988 metø. Be mokslinio dar-157

o, Karina Desantis yra dirbusi dailës mokytoja ir administratoremokyklose, muziejuose, meno centruose. Prieð pradëdamadirbti meninio ðvietimo srityje, konsultavo ir mokësulëtëjusio vystymosi vaikus ir paauglius. Straipsnio autorësdëkoja tyrime dalyvavusiems þmonëms ir dar daugybei þmoniøið Niujorko Ðiuolaikinio meno muziejaus bei Meninio akløjøðvietimo organizacijos, kurie padëjo atlikti ðá tyrimà.158Literatûros sàraðasFalk, J., Dierking, L. (1992). The museum experience= Muziejø patirtis. Washington, DC: Whalesback Books.Housen, A. (1980). What is beyond, or before, the lecturetour? A study of aesthetic modes of understanding =Kas vyksta po ekskursijos muziejuje arba prieð jà? Estetiniøsupratimo elementø tyrimas. Art Education 33, 17-18.- . (1983). The eye of the beholder: measuring aestheticdevelopment =Þiûrovo akis. Estetinës raidos matavimas.Unipublished doctoral dissertation. Harward Graduate Schoolof education.- . (1987). Three methods for understanding museumaudiences = Trys metodai muziejø auditorijai paþinti. MuseumStudies Journal 2, 41-49.- . (2001). Voices of viewers: iterative research, theory,and practice = Þiûrovø nuomonës. Kartotinis mokslinis tyrinëjimas,teorija ir praktika. Arts and learning Research Journal17, 1-21.Housen, A., Miller, N.L., Yenawine, P. (1991). Researchand evaluation study: school programs. Preliminaryreport - year I (1989-1990). = Mokslinis ir vertinamasis tyrinëjimas.Mokyklø programos. Áþanginis praneðimas - I metai(1989-1990). Submitted to the Museum of Modern Art,New York.- . (1992). Research and evaluation study: school programs.Preliminary report - year II (1990-1991) = Mokslinis irvertinamasis tyrinëjimas. Mokyklø programos. Áþanginis praneðimas- I metai (1990-1991). Submitted to the Museum ofModern Art, New York.Jaquith, D. (1992). Measuring aesthetic developmentaccross domains: A comparativeë study of high school students‘responses to painting and sculpture= Vidurinës mo-

kyklos mokiniø atsako á tapybà ir skulptûrà lyginamasis tyrimas.Neskelbtas magistro darbas. Unpublished master‘s thesis.Massachusetts College of Art.Perkins, D. (1994). The intelligent eye: Learning to thinkby looking at art =Mokymasis màstyti, þiûrint á meno kûrinius.Los Angeles: The getty Education Institution for the Arts.Roberts, L. (1997). From knowledge to narrative: educatorsand the changing museum = Nuo þiniø prie pasakojimo.Lektoriai ir besikeièiantis muziejus. Washington, DC:Smithsonian Institution Press.Luizë Toro Breðer(Louise Tharaud Brasher)Birmingemo meno muziejaus (angl. BirminghamMuseum of Art) edukaciniø renginiø asistentë ir programøneágaliesiems koordinatorëBIRMINGEMOMENO MUZIEJUSÐis muziejus 1951 m. buvo ákurtas JAV, Alabamos valstijosBirmingemo mieste. Ðalies pietrytinëje dalyje tai didþiausiasmunicipalinis muziejus. Muziejus turi sukaupæs menokûriniø ið ávairiø pasaulio ðaliø nuo prieðistorinio iki dabartiniolaikotarpio. Jau deðimt metø muziejuje rengiamos multisensorinës(apimanèios visus jutimus) parodos, kuriø metu akliejiir silpnaregiai aktyviai susipaþásta su muziejuje saugomøpaveikslø kolekcija ir skulptûromis ið Afrikos, Azijos, Ðiaurësir Pietø Amerikos. Lankytojai gali naudotis ðiomis pagalbinëmispriemonëmis: reljefinëmis paveikslø reprodukcijomis, kuriosperteikia originalo tekstûrà ir spalvas; atitinkamo laikotarpiomuzika; garsiniais komentarais, pristatanèiais patá menokûriná ir jo istoriná fonà; katalogu, skirtu ir neregintiems, irregintiems þmonëms. Muziejuje lankosi ávairaus amþiausþmonës.1990 m. dr. Seimuras Hofmanas, Birmingemo meno muziejausdarbuotojas, pasisiûlë dirbti gidu, kad padëtø muziejuiaptarnauti vis didëjantá akløjø ir silpnaregiø lankytojø srautà.Anksèiau ekskursijas vesdavo viena darbuotoja - Nensë Makormak.Susirûpinæs dël to, kad skulptûros buvo vieninteliaimeno kûriniai, kuriuos iðstatydavo per lieèiamàsias parodas,159

jis pradëjo ieðkoti bûdø, kaip paveikslus (o jø muziejaus kolekcijojeyra daugiausia) padaryti prieinamus sutrikusio regëjimoþmonëms. Susipaþinæs su ðalta cloisonné emaliavimotechnika, Dr. Hofmanas suprato, kad rumbelius, kuriaisbuvo apvedþioti pavaizduoti objektai, aklieji galëtø uþèiuopti.Reljefiniai kontûrai galëtø padëti suprasti paveikslus!Pirmasis trijø matmenø reljefinis maketas, eksponuotasBirmingemo meno muziejuje, buvo padarytas pagal vëlyvaisiaisviduramþiais Nyderlanduose nutapytà altoriaus paveikslà„Madona su kûdikiu“. Marijos veidas makete buvo pavaizduotaskaip þemas reljefas, o mëlynos medþiagos gobtuve,ant peties, netgi buvo iðsiuvinëta auksinë þvaigþdë.Netrukus vietiniai dailininkai pagamino daugiau reljefiniømaketø. Kuriant italø dailininko Kanaleto (1697-1768) paveikslo„Didysis kanalas“ (originalas eksponuojamas Uficiø galerijoje)maketà, buvo padaryta daugiau nei reikalaujama kuriantreljefiná maketà - Venecijos kanalas buvo atkurtas dëþëje,o pastatai buvo iðdëstyti abipus jo tokiu bûdu, kad, toldaminuo dëþës priekio, maþëtø (Áklija, 22 pav. Kitas DidþiojoKanalo paveikslas).Alberto Bierðtato paveikslo „Josemitø slënis“ didingumàmakete buvo pabandyta atkurti, derinant grubios faktûroskalnus ir lygø eþero pavirðiø.Kuriant maketà pagal Klodo Monë paveikslà „Ûkanotasrytas Porvilyje“, impresionistinio stiliaus jûra buvo perteiktane tik reljefiðkomis formomis, vaizduojanèiomis atskirusbrûkðtelëjimus teptuku, bet ir skirtingomis formomis, kuriosatspindëjo vandenyno ir dangaus spalvas. Frenko Stelos abstraktidrobë „Flin Flon VI“ buvo reljefiðkai atkurta ið mediniøgabaliukø tarsi dëlionë. Pagrindinis ðio paveikslo motyvas -matlankis; dailininkà ákvëpë jo lenkta forma, todël reljefinëjeðio paveikslo reprodukcijoje tokias paèias lenktas formas galimapakelti, apèiupinëti, sukeisti vietomis su kitomis paveikslodetalëmis, kuriø formos lygiai tokios pat.Kitokia strategija buvo panaudota, reljefiðkai atkuriant dutapybos darbus - portretus: Viljamo Buèy (William Buchy)„Karaliaus Jurgio III portretà“ ir Dþono Singerio Sardþento(John Singer Sargent) XX a. nutapytà „Ledi Elenos Vincentportretà“. Maketuose buvo atkurti kostiumai, kuriuos dëviportretuose pavaizduoti asmenys. Galëdami paèiupinëti skir-160

tingas medþiagas - satinà, velvetà, kailá ir perlus, - sutrikusioregëjimo lankytojai daugiau suþino apie paèius paveikslus.Muziejus turi nemaþai tiksliø skulptûriniø kopijø. Tarp jø -buivolo kaukë-ðalmas ir ritualinë figûrëlë, padaryti pagal originaliuspavyzdþius, sukurtus Afrikos krûmynø gyventojø. YraAmerikos indënø ritualiniø daiktø kopijø ið ikikolumbinio laikotarpio:auksinis apeiginis peilis, terakotinis atsisveikinimoindas ir fragmentai terakotinës urnos, kurioje vaizduojamaslietaus dievo veidas.Be jau minëtø sumaniai padarytø paveikslø ir skulptûrøreljefiniø reprodukcijø, muziejus turi nemaþai originaliø skulptûrø,kurias sutrikusio regëjimo lankytojams, mûvintiems pirðtines,leidþiama lytëti. Azijos meno galerijose yra trys akmeninësskulptûros: Ganeðos ir Budos statulos ið Kambodþosbei grupinë Ðivos ir Parvati skulptûra ið Indijos. Pirðtinëtomisrankomis galima apèiupinëti monumentalø varpà ið Japonijos.Tam tikrà skaièiø moderniø skulptûrø ið Amerikos ir Europos,eksponuojamø lauke, muziejaus skulptûrø sode, taippat galima èiupinëti, áskaitant monumentalià bronzinæ skulptûrà,kurià sukûrë Fernando Botero, ðiuolaikinis skulptoriusið Kolumbijos.Birmingemo meno muziejus sutrikusio regëjimo lankytojamsskirtà ekskursijø programà pavadino „Rankomis suvoktimenà“. Ðiuo metu yra parengtos trys tokios ekskursijos. „Horizontai“- ávadinë ekskursija muziejuje apsilankiusiems pirmàkartà. Joje chronologiðkai supaþindinama su vakarietiðkatapyba ir skulptûra nuo viduramþiø iki mûsø dienø. Kitaekskursija - „Tradicinis menas“ - supaþindina su skulptûrøoriginalais ir reprodukcijomis ið Afrikos, Azijos, Meksikos,Centrinës ir Pietø Amerikos. Treèia ekskursija - á skulptûrøsodà, kur eksponuojamos didþiulës metalinës skulptûros.Ávadinëje vakarietiðkam menui skirtoje ekskursijoje, skambantatitinkamo laikotarpio muzikai, lektorius ir savanoris padëjëjaspristato reljefines paveikslø reprodukcijas ir skulptûrøoriginalus. Nors reljefinës reprodukcijos ðioje ekskursijojevaidina labai svarbø vaidmená, bet ne maþiau svarbus yra irpats lektorius, kuris spinduliuoja ðilumà, energijà ir trykðtaþiniomis. Jis pristato istoriná meno kûrinio laikotarpá, supaþindinasu dailininko biografija, smulkiai apibûdina meno kûriniospalvas ir formas. Lektorius su padëjëju padeda akliems161

lankytojams: nukreipia jø rankas, kad ðie apèiupinëtø svarbiausiasreljefiniø maketø vietas.Lektoriai, kurie muziejuje veda ekskursijas sutrikusio regëjimoþmonëms, yra baigæ vieneriø metø kursus, ir dar bûnaiðklausæ kursà apie aklø ir silpnaregiø muziejaus lankytojøporeikius. Paprastai lektorius veda ekskursijà ne daugiaukaip keturiems sutrikusio regëjimo lankytojams, o jam padedavienas savanoris.Po ekskursijos lankytojams paduodami paketai, kuriuosebûna anketa su klausimais apie ekskursijos kokybæ, trukmæ,muzikà ir reprodukcijas. Atsiliepimai daþniausiai bûna labaigeri; daugelis lankytojø kaip labiausiai patikusius nurodokonkreèià skulptûrà ar reljefinæ reprodukcijà, pavyzdþiui, Josemitøkalnus ar „Flin Flon VI“ dëlionæ.Muziejus yra parengæs novatoriðkà katalogà „Sensorinismeno muziejaus gidas. Akliesiems skirtas paveikslø ið Birmingemomeno muziejaus katalogas su reljefinëmis reprodukcijomisir garso áraðais“. Kataloge yra penkiø pagrindiniøpaveikslø ið ávadinës „Horizontø“ ir vakarø ðaliø meno ekskursijosreprodukcijos su etiketëmis brailio raðtu. Katalogepateiktos reprodukcijos yra dvejopos - ir spalvotos, ir reljefinës,yra komentaro garso áraðas bei to komentaro tekstasstambiu ðriftu. Regintysis, sutrikusio regëjimo asmuo ar aklasasmuo - visi gali kuo puikiausiai naudotis tuo paèiu leidiniu.Reljefinës reprodukcijos yra daromos termoformavimometodu. Ið pradþiø reljefinë reprodukcija iðraiþoma medinëjelentelëje. Po to plonas plastmasinis lapas pakaitinamas,tuo pat metu iðtraukiant orà, dël to lapas prilimpa prie raiþinio.Tokiame plastmasiniame reljefiniame lape visai paprastapramuðti skylutes ir já ásegti á aplankà. Prie kiekvieno paveiksloreprodukcijos pridedamas lapas su tekstu apie istorinálaikotarpá, dailininko biografija, paveikslo komentaras, informacijaapie konkretaus meno kûrinio vietà muziejuje, otaip pat instrukcija, kaip skaityti reljefinæ reprodukcijà. Kiekvienamið penkiø paveikslø pridedama po vienà garso áraðà:kiekvienoje juostos pusëje tas pats áraðas, kad sutrikusio regëjimoklausytojui nereiktø ieðkoti áraðo pradþios.Birmingemo meno muziejaus darbuotojai tikisi, kad ðiskatalogas pritrauks naujø lankytojø, kad tai bus ir mokymopriemonë, ir malonumo ðaltinis á muziejø atvykusiems þmo-162

nëms ir kad ðis katalogas paskatins kitus muziejus pradëtiieðkoti potencialiø muziejaus lankytojø tarp aklø ir silpnaregiøþmoniø.Houpë Makmat (Hope McMath)ARTÛRO IR NINOS KAMERIØMENO IR PARKØ MUZIEJUSArtûro ir Ninos Kameriø meno ir parkø muziejus (angl.Cummer Museum of Art and Gardens) yra Floridos valstijoje,Dþeksonvilyje. 1996 m. muziejaus edukacijos skyrius buvoapdovanotas nacionaline premija. Lankytojai turi galimybæádomiai ir prasmingai susipaþinti su muziejaus rinkiniais irjame veikianèiais dviem parkais, nes muziejuje veikia lieèiamosiosparodos, yra interaktyvusis centras, siûloma dalyvautiávairiuose uþsiëmimuose. Kadangi muziejaus patalposeveikia „Labai ypatingo meno“ organizacijos skyrius, svarbiausiasavo edukacine misija muziejus pasirinko ávairiø negaliøturinèiø þmoniø aptarnavimà. Lankytojams siûloma aplankytilieèiamàsias parodas, susipaþinti su skulptûrø kopijomis,trimaèiais paveikslø maketais, reljefiniais pieðiniais.„Labai ypatingo meno“ organizacijos Dþeksonvilio filialas aprûpinamasmokymo medþiaga - jà muziejus leidþia garsiniupavidalu, Brailio raðtu ir stambiu ðriftu, taip pat rengia menokûriniø garsinius komentarus. Èia aptarnaujami ávairaus amþiauslankytojai.Nelabai seniai Artûro ir Ninos Kameriø meno ir parkømuziejus buvo ið esmës pertvarkytas. Ið ramaus ir graþaus,bet menkai telankomo muziejaus jis virto lankytojus traukianèiakultûros ástaiga. Daugiau kaip prieð deðimtá metø buvoárengtas 14 000 kvadratiniø pëdø (1260 kv.m) ploto interaktyvusiscentras, kuris ið esmës pakeitë muziejaus veiklos kryptá,ir tai neliko nepastebëta: 1996 m. Muziejø ir bibliotekøinstitutas uþ muziejiniø paslaugø gerinimà skyrë Nacionalinæpremijà. Svarbiausiu muziejaus uþdaviniu tapo asmenøsu negaliomis aptarnavimas. 1994 m. muziejus tapo „Labaiypatingo meno“ organizacijos filialu, ir tada iðkilo didþiulis irsunkus uþdavinys - uþtikrinti ne vien patalpø, bet ir muziejausrinkiniø prieinamumà. Taip atsirado ávairiapusio meninio163

ðvietimo programa, kurioje per metus dalyvauja daugiau kaippenki tûkstanèiai neágaliø vaikø ir suaugusiøjø.Geriausiai pavykusi muziejaus programa - aklø ir silpnaregiømoterø meniniø ir literatûriniø sugebëjimø ugdymo ratelis„Áþvalgiosios moterys“ (angl. Women of Vision). Ðià programàsudarë sesuo Elþbieta Fjorita, reabilitacijos ástaigos„Suaugusiø neregiø savarankiðkumas buityje“ socialinio skyriauskonsultantë. Sesers Elþbietos svajonë buvo surasti bûdà,kaip suburti aklas moteris ir padëti joms ir sau atgimtinaujam gyvenimui per kûrybà. Taip pradëjo bendradarbiautiketurios organizacijos - „Suaugusiø neregiø savarankiðkumobuityje“ organizacija, Kameriø meno ir parkø muziejus,Dþeksonvilio kolegija ir „Labai ypatingo meno“ Dþeksonviliofilialas.„Áþvalgiøjø moterø“ ratelá lanko penkiolika moterø. Á muziejøjos susirenka kartà per mënesá. Klausosi paskaitø ið menoistorijos, kuria paèios, raðo atsiminimus. Uþsiëmimai vykstamuziejaus studijose, parkuose ir galerijose. Moterys ið molioþiedþia puodus, pina krepðius, ið vielos daro skulptûras, gaminarankø darbo popieriø, kuria koliaþus, tapo. Uþsiëmimusneretai paávairina ðokio ir judesio elementai. Pagal kelispaveikslus ið muziejaus rinkiniø moterys pagamino trimaèiusmaketus, kad lankytojai galëtø su jais susipaþinti lytëdami.Interaktyvios ekspozicijos moterims padeda susipaþintisu dailininkø vartojamais árankiais ir medþiagomis. Daugelisðiø moterø tokiuose kûrybiniuose uþsiëmimuose dalyvaujapirmà kartà, nors tarp jø yra tokiø, kurios visà gyvenimàkà nors kûrë. Ðioje programoje vaizduojamojo meno komponentàpapildo literatûrinës raiðkos, tiksliau, prisiminimø raðymouþsiëmimai, per kuriuos moterys suþino vienos kitøbiografijas ir artimiau susipaþásta.Ir dalyvës, ir dëstytojos mano, kad „Áþvalgiøjø moterø“ ratelisyra „matymo eksperimentas“. Juk abu dalykai - tapymasir raðymas - yra vizualus informacijos perteikimo bûdas.Antraisiais programos metais jà vertinant ir darant iðvadas,moterys buvo papraðytos pasakyti, kà jos norëtø darytiateityje. Dauguma moterø labiausiai norëjo tapyti, bet mumspradëjus ieðkoti metodinës medþiagos apie tai, kaip dëstytitapybà akliesiems, jos neradome. Po ilgø ieðkojimø ir bandymømuziejaus darbuotojai patys parengë peizaþo (jûros,164

þemës ir dangaus) tapymo metodikà. Muzika padëjo dalyvëmssuprasti spalvas, tekstûrà ir nuotaikà. Jos tapë labaineáprastus paveikslus, bet labiausiai krito á akis tai, kad, tepdamosdaþus ant popieriaus, visos juto didþiulá pasitenkinimà.Ðiek tiek reginèioms dalyvëms buvo malonu stebëti, kaip ðlapimëlynos akvarelës potëpiai ritmiðkai gula ant popieriaus,skambant Debiusi kûriniui. Po tokio pirmojo „eksperimento“mes tapydavome beveik per kiekvienà uþsiëmimà.Muziejai - kultûros ástaigos, todël turi rengti prasmingasprogramas ir prasmingai átraukti á jas muziejø lankytojus. Kadðios programos bûtø populiarios, kultûros ástaigos turi atsiþvelgtiá savo lankytojø poreikius ir ásiklausyti á jø nuomonæ.Raðant programà „Áþvalgiøjø moterø“ rateliui, svarbiausia buvoatsikratyti iðankstiniø prielaidø, kurias áprasta daryti vaizduojamojomeno edukacijos, o ypaè - muziejinës edukacijos,kuri grindþiama objektø pristatymu, srityse. Kuriant tokiasprogramas ir norint kuo geriau panaudoti menkus muziejøiðteklius ir specialistø þinias, vis didesná vaidmená vaidinabendradarbiavimas su vietos gyventojais ir jø organizacijomis.„Áþvalgiøjø moterø“ bûrelá galima laikyti pavyzdþiu, kaippalyginti nedidelei, kelias disciplinas jungianèiai ir didelá poveikáturinèiai programai pavyko padidinti kûrybos vaidmenátokiø þmoniø gyvenime, kurie dël neágalumo yra kultûros ástaigøaplenkiami. Tokios programos rezultatai ið tiesø keièia irprogramos dalyviø gyvenimo bûdà, ir paèiø muziejø veiklà.Apie autoræ: Houpë Makmat vadovauja ðio muziejausedukacijos skyriui ir tvarko „Labai ypatingo meno“ organizacijos(angl. Very Special Arts, VSA arts) Dþeksonvilio filialointerneto puslapá.SUOMIJOSNACIONALINË GALERIJASari SalovaaraSuomijos nacionalinë galerija yra Helsinkyje. Jà sudarotrys meno muziejai, kuriuose sukaupti rinkiniai aprëpia septynisðimtus metø ið Suomijos ir tarptautinio meno istorijos.Nacionalinë galerija tampriai bendradarbiauja su neágaliøjøorganizacijomis. Ateneumo meno muziejus kas dveji metai165

engia kino festivalá neágaliøjø tema. 1999 metais KiasmosÐiuolaikinio meno muziejus surengë neágaliøjø kultûros festivalá.2001 metais Kiasmoje ávyko neágaliøjø teatro festivalis,kurio metu buvo surengtas seminaras apie garsiná komentavimàSuomijos teatruose. Suomijos nacionalinë galerija turireljefiniø pieðiniø, garsiniø ir muzikiniø kompozicijø, lankytojaiaprûpinami garsiniais komentarais. Lankytojai ávairaus amþiaus- nuo lopðelinukø iki senukø.1999 metais Suomijos nacionalinë galerija pradëjo vykdytiprieinamumo gerinimo projektà. Prieinamumo bûklei ávertintiir paslaugoms plëtoti buvo priimta nauja darbuotoja.Muziejus glaudþiai bendradarbiauja su sutrikusio regëjimoþmoniø organizacijomis, tarp jø yra ir Suomijos akløjø ir silpnaregiøbiblioteka. Prieinamumo gerinimo projektas turëjo trisetapus: muziejaus darbuotojø mokymo, informacijos apie paslaugassklaidos ir ávertinimo. Muziejuje yra tokiø pagalbiniøpriemoniø ir paslaugø: reljefiniø þemëlapiø, ekskursijos garsajuosèiø,lieèiamøjø eksponatø. Muziejuje rengiami seminarai,garsiniai komentarai, veikia internetinë paroda, kuriojepritaikytos paþangios technologijos, taip pat muziejus turipaprastø kompensaciniø priemoniø, kaip antai didinamøjøstiklø, kuriø galima iðsinuomoti informacijos kioske.Apie sutrikusio regëjimo lankytojø poreikius buvo pradëtamàstyti praëjusio ðimtmeèio devintojo deðimtmeèio pradþioje.Tuomet muziejaus edukacijos skyrius ir Suomijos akløjøir silpnaregiø federacija parengë akliesiems ir silpnaregiamsskirtà parodà. Joje buvo eksponuojamos medinës reljefinëskliðës, nuo kuriø spausdinami grafikos lakðtai, beiplastmasinës reljefinës paveikslø kopijos. Dar buvo padarytasreljefinis koliaþas, siekiant pailiustruoti modernios tapybosdarbà. Lankytojams buvo leidþiama èiupinëti skulptûrasir maþo mastelio garsiø visuomeniniø pastatø maketus. Parodoskûrëjai pasinaudojo ðia proga auditorijai praprusinti:parodos kataloge buvo ádëtas muziejaus sàvokos iðaiðkinimas.Ði paroda buvo labai gausiai lankoma, ja domëjosi netgiþmonës, neturintys regëjimo sutrikimø. Vëlesnëse parodoselankytojai taip pat buvo raginami apèiuopomis susipaþinti suspecialiai atrinktomis skulptûromis.Kitas projektas buvo toks: dvylikai tapybos darbø ið Suomijosmeno aukso amþiaus pagaminti reljefines reprodukci-166

jas ir „garsinius paveikslus“. Devintojo deðimtmeèio pradþiojeðá projektà kaip kursiná darbà parengë muziejaus edukacijosdarbuotoja Erika Otman. Dabar ji mano, kad muziejaus darbuotojamspatiems áraðinëti „garsinius paveikslus“ neverta,nes tam reikia labai daug laiko; vienam tokiam „paveikslui“kartais prireikia net dvideðimties „vienas ant kito“ áraðytø garsoefektø. Svarbiausias tokiø „paveikslø“ tikslas buvo atkurtinuotaikà, atmosferà. Kadangi susidaro sàlygos laisvai interpretuotikûriná, reikia labai atsargiai brëþti ribà tarp objektyvausir subjektyvaus atsako. Visgi kontrolinës grupës dalyviai,turintys sutrikusá regëjimà, apie juos atsiliepë pakankamaipalankiai, todël ðio metodo taikymas pasiteisino.Dar muziejaus darbuotojai gilinosi á tai, kaip sutrikusio regëjimolankytojams tinkamiau parinkti þodþius ir kaip geriauapibûdinti spalvas. Truputá primatantys arba kaþkada matæþmonës apie reljefinius pieðinius atsiliepë palankiai. O kuriebuvo akli nuo gimimo, manë, kad bûtø geriau, jei paveikslaibûtø atkartoti trimaèiuose maketuose, kur daugiau kà galimapaèiupinëti.Nuo deðimtojo deðimtmeèio pradþios Suomijos nacionalinëjegalerijoje vyksta akliesiems ir silpnaregiams skirti uþsiëmimai.Per juos susipaþástama su muziejumi, galima eksperimentuoti,kurti patiems, èiupinëti specialiai atrinktus kûrinius.Bûna tokiø uþsiëmimø: pieðimo, tapybos, lipdymo iðplastilino, gipso, molio, papjë maðë, skulptûrø formavimo iðvielos.Straipsnio raðymo metu vyko muziejaus atnaujinimas, kuriuobuvo siekiama pritaikyti paþangias idëjas prieinamumuigerinti, pavyzdþiui, korteliø prie eksponatø uþraðai ir þenklaibuvo keièiami aiðkesniais. Taip pat pagamintas garsinis gidas,skirtas sutrikusio regëjimo lankytojams.Muziejus pasinaudojo interneto teikiamomis galimybëmisir sutrikusio regëjimo lankytojams parengë internetinæparodà. Suomiø dailininko Hugo Simbergo, simbolizmo kryptiestapyboje atstovo, paveikslus internete buvo galima apþiûrëti,naudojantis ávairia kompensacine technika, akløjø naudojamakartu su kompiuteriais - Brailio eilutëmis, kalbos sintezatoriais,vaizdo didinimo programomis. Paveikslai turi garsiniuskomentarus, be to, yra taip pateikti, kad sutrikusio regëjimoþmonës galëtø juos geriau áþiûrëti. Parengti ðià paro-167

dà muziejui padëjo Suomijos akløjø ir silpnaregiø biblioteka,o sutrikusio regëjimo skaitytojai pateikë vertingø pastabø.Suomijoje vis daugiau sutrikusio regëjimo þmoniø iðmokstanaudotis internetu, o aplankyti parodà naudojantis internetuyra labai patogu. Regintiems lankytojams ði paroda taip patlabai patiko.Pateikti meno kûrinius tokiu bûdu, kad jie taptø sutrikusioregëjimo lankytojui prieinami, yra labai sunkus, bet ádomusuþdavinys. Að nuoðirdþiai tikiu, kad visuose muziejuose ðiamuþdaviniui spræsti bus teikiama pirmenybë.Apie autoræ: Sari Salovaara koordinuoja projektà, pradëtà1999 m. ir skirtà pagerinti trijø Suomijos nacionalinësgalerijos meno muziejø prieinamumà. Sari Salovaara yra baigusidailës studijas. Ji yra aktyvi neágaliøjø bendruomenësnarë.Judita Ðmidler (Judith Schmidler)ÞYDØ MUZIEJUSÞydø muziejuje (angl. The Jewish Museum) kaupiami, saugomiir þiûrovams pateikiami ir labai seni, ir dabartiniai iðviso pasaulio surinkti þydø meno kûriniai ir artefaktai. Muziejusaptarnauja bet kokio tikëjimo, amþiaus ir tautybës þmones.Jame yra kelios lieèiamosios ekspozicijos, kur informacijaperteikiama reljefiniais pieðiniais, trimatëmis reprodukcijomis,iðsamiais komentarais. Muziejus turi parengæs programøneágaliesiems, pavyzdþiui, sekmadieninæ programàðeimoms; bendradarbiauja su ne pelno organizacija ið Niujorko„VISIONS paslaugos akliesiems ir silpnaregiams“.Þydø muziejaus programà, skirtà gerinti eksponatø prieinamumàsilpnaregiams ir akliesiems, remdamasi savo patirtimi,parengë muziejaus gidë, nes ji pati yra silpnaregë.Jos dëka muziejaus darbuotojai suprato, kad muziejaus galerijosir eksponatai nëra prieinami nelabai gerai matantiemslankytojams. Todël buvo ákurtas lankytojø su ypatingais poreikiaiskomitetas, kuris turëjo padaryti muziejaus rinkinius irparodas prieinamesnius neágaliesiems, áskaitant ir sutrikusioregëjimo þmones.168

Pirmasis paveikslas, 1993 m. padarytas „matomu“ akliesiemsir silpnaregiams, buvo anglø neoklasicizmo dailininkoHarto (1806-1881) 1850 m. nutapytas darbas „Penkiaknygësskaitymo pabaigai skirtos pamaldos Leghornosinagogoje“ (Solomon Alexander Hart. The feast at the rejoicingof the law at the synagogue in Leghorn, Italy). Profesionalûsdailininkai ið kartono, audinio, molio ir metalo padarëpaveiksle vaizduojamø ritualiniø daiktø trimates reprodukcijas.Taip pat buvo parengtas paveikslo komentaro tekstas,kuriame apibûdinamas stilistinis ir istorinis kontekstas, supaþindinamasu ritualais ir nutapytais asmenimis. Kad lankytojaigeriau suprastø komentarà ir patá Harto paveikslà, ekskursijosmetu jiems buvo iðdalinamos ritualiniø daiktø reprodukcijos:toros ritinëlis, toros smailës papuoðimas (rimonimas),apsauginis toros skydelis, toros pergamento pavyzdys,juosta torai apriðti, marmuro gabaliukas, audinio skiautë,maldos ðalikas, ðlikë. Taip pat pagal ðá paveikslà ant mikrokapsuliniopopieriaus buvo pagamintas reljefinis pieðinys,kuris buvo demonstruojamas sutrikusio regëjimo lankytojamskartu su ritualiniø daiktø reprodukcijomis.Nuo tada muziejus pradëjo gaminti trimates reprodukcijasbei reljefinius pieðinius ir kitiems paveikslams ið nuolatiniøsavo rinkiniø. Be to, sutrikusio regëjimo lankytojamsmuziejus siûlo apsilankyti lieèiamosiose ekskursijose, o taippat ekskursijose, kur apie eksponatus pasakojama daug iðsamiau.Á ðias ekskursijas ir á auditorijoje skaitomas paskaitas,kur demonstruojamos trimatës paveikslø reprodukcijos,reikia uþsiraðyti ið anksto. Muziejus turi reljefiná muziejausfasado pieðiná ir jo komentarà, stambiu ðriftu iðspausdintøetikeèiø, informacijos apie dailininkus rinkiná. Iðtekliø centrelankytojai ras informacijos Brailio raðtu apie nuolatinius muziejausrinkinius.Sutrikusio regëjimo þmoniø aptarnavimas yra svarbi Þydømuziejaus veiklos sritis. Nuolatiniai muziejaus lankytojai,turintys sutrikusá regëjimà, su visomis naujomis parodomissusipaþásta per specialias ekskursijas, kuriø metu apie eksponatuspasakojama daug iðsamiau.Be ðiø apèiuopiamø patobulinimø, savo darbuotojams irsavanoriams muziejus rengia atidumo (visuomenës informavimo)paskaitëles, kad jie galëtø oriai padëti akliems ar silpna-169

egiams lankytojams. Taikydami visas ðias priemones, muziejausdarbuotojai tikisi paðalinti barjerus, kurie skiria aklus irsutrikusio regëjimo þmones nuo þydø meno ir kultûros.Apie autoræ: Judita Ðmidler - Niujorko Þydø muziejausgidë ir lankytojø su ypatingais poreikiais komiteto pirmininkë.Ji parengë lieèiamàjà parodà - sutrikusio regëjimo Þydømuziejaus lankytojams pritaikë torø ekspozicijà.Rebeka Makginis (Rebecca McGinnis)NIUJORKO SOSTINËSMENO MUZIEJUSSostinës meno muziejus (angl. Metropolitan Museum ofArt, New York), ákurtas Niujorke 1870 m., yra vienas didþiausiøir graþiausiø muziejø pasaulyje, sukaupæs daugiau kaipdu milijonus meno kûriniø nuo prieðistoriniø iki ðiuolaikiniø,kurie á muziejø pateko ið tolimiausiø Þemës rutulio kampeliø.Muziejus siûlo programas paèiai ávairiausiai auditorijai, irvisos tos programos yra nuolatos taikomos neágaliø þmoniøporeikiams. Muziejus turi lieèiamøjø eksponatø, reljefiniø pieðiniø,rengia ekskursijas su iðsamiais komentarais, organizuojakursus ir seminarus, pateikia informacijà akliesiems irsilpnaregiams tinkamais pavidalais, pavyzdþiui, stambiu ðriftu,Brailio raðtu ir garsinius áraðus (tai vadinamieji audiogidai),galerijose rengia lieèiamàsias ekskursijas, kurias galimaaplankyti savarankiðkai arba su gidu. Muziejus aptarnaujabet kokio amþiaus lankytojus.Aðtuntà praëjusio amþiaus deðimtmetá muziejus pradëjoteikti paslaugas ir rengti programas sutrikusio regëjimo vaikamsir suaugusiems þmonëms. Edukacijos skyriaus prieinamumokoordinavimo padalinys rengia neágaliems lankytojamsskirtas programas, tobulina visø programø ir paslaugøprieinamumà, informuoja muziejaus darbuotojus apie sutrikusioregëjimo þmoniø poreikius ir imasi prieinamumo gerinimoiniciatyvø.Lieèiamoji egiptietiðkø skulptûrø paroda „Prisilytëjimasprie senovës Egipto“ - viena populiariausiø sutrikusio regëjimolankytojams skirtø Sostinës meno muziejaus programø.Ðià 1998 m. parengtà parodà sudaro ðeðios senovës Egipto170

skulptûros. Akli ir sutrikusio regëjimo lankytojai raginami rankomissusipaþinti su puikiu ið raudono granito iðkaltu karalienësHaèepsut sfinksu. Haèepsut buvo viena ið keliø garsiausiøEgipto valdoviø. Ðalia kitø eksponatø, parodoje yra deivësÐakmet, moters su liûtës galva, skulptûra ir du raiþiniaispapuoðti sarkofagai.Kaip minëta, parodà galima apþiûrëti patiems arba iðanksto susitarus su muziejaus gidu. Lytëjimui skirtos skulptûrosturi etiketes su uþraðais Brailio raðtu ir stambiu ðriftu.Turisto vadove, taip pat iðspausdintame Brailio raðtu ir stambiuðriftu, yra informacijos apie kiekvienà skulptûrà, pridëtivisø skulptûrø reljefiniai pieðiniai ir planai galerijø, kuriose stovilieèiamosios skulptûros. Be to, per gido pravedamas ekskursijassiûloma naudotis reljefiniais linijiniais pieðiniais, vaizduojanèiaisdideliø statulø kontûrus ir atkartojanèiais smulkiasarba labai negilaus reljefo detales, pavyzdþiui, hieroglifus,jei jø neleidþiama èiupinëti.Toliau apraðomi á lieèiamàjà kolekcijà átraukti kûriniai iðEgipto, kuriø paskirtis - supaþindinti lankytojus su lieèiamaisiaiseksponatais. Prieð pasukdami tolyn á muziejaus galerijas,lankytojai apèiupinëja kelis nedidelius egiptietiðkus kûrinius.Tai ypaè patinka mokiniø grupëms.Lieèiamoji kolekcija. 1970 metais parengta lieèiamojikolekcija yra muziejaus edukacijos skyriuje ir susideda ið maþdaug130 objektø, paimtø ið nuolatiniø muziejaus rinkiniø, iðkokybiðkø gipsiniø kopijø bei reprodukcijø. Be to, þiûrovamsdar pristatomos skulptoriø naudotos medþiagos. Apie jas gidaipasakoja paskaitose ir ekskursijø metu. Ðià lieèiamàjàkolekcijà gali apþiûrëti sutrikusio regëjimo vaikai ir suaugusieji,grupëmis ir po vienà. Sutrikusio regëjimo menininkai iððios lieèiamosios kolekcijos semiasi ákvëpimo. Ðtai grupë akløir silpnaregiø fotografø susipaþinti su lieèiamàja kolekcija skyrëdaugiau laiko: ið pradþiø apþiûrëjo, kokiø objektø yra kolekcijoje,apèiupinëjo skirtingas tekstûras ir susipaþino su darbøsukûrimo istorija, tada gráþo ir nufotografavo patikusiusobjektus. Nuotraukose jie atskleidë trapumo ir tvirtumo, jaunystësir senatvës temas. Pritaikæ naujoviðkà apðvietimà, jiesustatë ðalia ir nufotografavo ádomias medþiagas, tekstûras,objektus. Vienas visiðkai nematantis fotografas dvigu-171

os ekspozicijos bûdu ir specialiai apðvietæs nufotografavodvi medines viduramþiø skulptûras ir pats save.Lieèiamoji kolekcija naudojama ekskursijø metu, kada supaþindinamasu svarbiausiais meno istorijos momentais, taippat per temines paskaitas, kai silpnaregiams ir akliems lankytojamsglaustai pristatomi meno kûriniai. Dar lieèiamojikolekcija naudojama per mokytojams skirtus kursus, aiðkinant,kaip dëstyti menà akliesiems ir silpnaregiams.Uþsiëmimai, kai eksponatai lieèiami. Susitarus iðanksto, grupëms ir pavieniams asmenims skaitomos paskaitosir, kaip jau buvo minëta, suteikiama galimybë apèiupinëtieksponatus. Pavyzdþiui, á muziejø reguliariai atvyksta apiepenkiolika silpnaregiø ir aklø Driu universiteto (Medisonas,Nju Dþersio valstija) studentø, kurie kiekvienà vasarà mokosiapie vis kità meno istorijos laikotarpá. Jie klausosi paskaitø,kurias skaito parodø kuratoriai ar lektoriai, ir rankomis tyrinëjaeksponatus. Paskaitos apie senovës Egiptà ir galimybëprisiliesti prie keliø tûkstanèiø metø senumo kûriniø jiems palikotoká stiprø áspûdá, kad, gráþæ á auditorijà, studentai padarëkeliø piramidþiø maketus.Kità ásimintinà lieèiamàjá uþsiëmimà muzikos instrumentøgalerijoje pravedë galerijos kuratorius. Uþsiëmimas buvoskirtas sutrikusio regëjimo mokiniams, kurie „Lighthouse international“organizacijoje lankë ðeðiø mënesiø trukmës Bachomuzikos seminarà. Jie turëjo galimybæ paimti á rankas irnetgi pagroti kai kuriais muzikos instrumentais. Tokie lieèiamiejiuþsiëmimai buvo labai naudingi visiems jø dalyviams,áskaitant kuratorius ir lektorius.Ekskursijos su iðsamiais komentarais, kuriø metuvaizdingai pasakojama. Daugumos muziejuje saugomømeno kûriniø negalima lytëti konservavimo sumetimais, taèiaumuziejus rengia ekskursijas, per kurias meno kûriniaismulkiai apibûdinami ir aptariami su sutrikusio regëjimo lankytojais.Detalus komentavimas akliesiems ir silpnaregiamspadeda susipaþinti su tais meno kûriniais, kuriø lytëti negalima.Kadangi regëjimo sutrikimø pasitaiko labai ávairiø, ðiosekskursijos bûna paèios paveikiausios tuomet, kai klausytojøgrupës susideda ið keliø arba tik ið vieno þmogaus. Eks-172

kursijø metu bûna karðtai diskutuojama, o tai padeda lektoriuiiðsiaiðkinti sutrikusio regëjimo lankytojo interesus, turimasþinias, regëjimo sutrikimo sunkumà ir pobûdá. Lektoriusir lankytojas bendromis jëgomis atkuria meno kûrinio vaizdà.Jeigu norite, kad lektorius pasakotø tik jums vienam, geriaubûtø ið anksto susitarti dël tokios ekskursijos, o ne jungtisprie planinës.Kiti muziejai ið Niujorko ir jo apylinkiø mus daþnai praðoinformacijos apie ekskursijas su iðsamiais komentarais ir apiegidø mokymà jas vesti. Be kursø kitø muziejø darbuotojams,Sostinës meno muziejus moko vesti tokias ekskursijas ir savoedukacinio skyriaus darbuotojus, savanorius ir samdomuslektorius.Koncertai. Sostinës meno muziejuje kasmet rengiamikoncertai, susieti su muziejuje surengta kokia nors specialiaparoda. Sutrikusio regëjimo muzikantai ir dainininkai ið „Lighthouse“muzikos mokyklos atlieka muzikos kûrinius, kuriøtema ir laikotarpis priderinti prie dailës kûrinio. Pertraukëliømetu rodomos skaidrës ið parodos, jos vaizdingai komentuojamos,kad skaidrëse rodomi kûriniai taptø suprantamesnisusirinkusiems akliems ir silpnaregiams klausytojams.Ðtai 2001 metais, vykstant parodai „Dizaino ðimtmetis. IIdalis: 1950-1975“, buvo surengtas toks koncertas. „Lighthouse“muzikos mokyklos mokiniai parengë ir atliko keturiø daliøkoncertà: „Amatai ir liaudies muzika“, „Azijos dvelksmas“,„Nuostabusis dþiazas“, „Psichodelinis septintasis deðimtmetis“.Per pertraukëles buvo demonstruojamos parodos eksponatøskaidrës ir kiekvienam eksponatui skaitomi komentarai.Taip pat buvo iðdalinti tø eksponatø reljefiniai pieðiniai.Koncerto programëlëje buvo skelbiama, kad po keliø savaièiøparodos kuratorius ves lieèiamàjà ekskursijà.Fotografavimo kursai viduriniø mokyklø mokiniams.Fotografavimas - toks raiðkos bûdas, kuris puikiai tinka nevien silpnaregiams, norintiems susipaþinti su aplinka ir uþfiksuotitai, kà pamatë, bet ir akliesiems, kurie, fotografuodamiir ðitaip kurdami vizualiná kûriná, gali daugiau suþinoti apieerdvinius ryðius, kompozicijà, iðsiaiðkinti kitas vizualines sàvokas.Aplinkos tyrinëjimas fotografuojant ypaè pravers þmonëms,kuriø regëjimas pamaþu silpsta, nes tai priemonë pa-173

sitikëjimui ágyti ir tinkamai panaudoti regëjimo likutá. Nuodugniaisusipaþinæ su fotografavimu ir nuotraukø darymu,þmonës iðmoks vertinti kitas vaizduojamojo meno formas irieðkoti daugiau þiniø apie jas.2001 metø vasarà muziejus akliems ir silpnaregiams viduriniømokyklø mokiniams surengë fotografavimo kursus„Nufotografuok ðità!“. Kartu muziejuje vyko paroda „Per deðimtmetø sukauptos nuotraukos“. Ðis sumanymas pritraukëá muziejø naujø lankytojø - sutrikusio regëjimo mokiniø.Kursai vyko tris dienas. Parodoje mokiniai susipaþino sufotografijos istorija, pagrindiniais fotografavimo principais irmetodais, o atlikdami praktinæ uþduotá, patys fotografavomuziejuje ir lauke. Mokiniai apraðë savo nuotraukas, pasakë,kaip jos turëtø bûti iðkabintos parodoje, kokios etiketësturëtø bûti prie jø. Norëdami apþiûrëti muziejuje eksponuojamuskûrinius ir savo paèiø nuotraukas, mokiniai naudojosididinimo prietaisais.Apie autoræ: Rebeka Makginis dirba Sostinës menomuziejaus prieinamumo skyriuje. Konsultuoja meno kûriniøpateikimo akliesiems ir silpnaregiams klausimais. RebekaMakginis pati yra silpnaregë.Aldas Grasinis (Aldo Grassini)TAKTILINIS OMEROMUZIEJUSOmero muziejus (Museo Tattile Statale Omero) yra Italijoje,Ankonos mieste. Buvo ákurtas 1993 metais, siekiant suteiktigalimybæ akliems arba silpnaregiams þmonëms lytëjimokeliu susipaþinti su svarbiais architektûros ir skulptûrosðedevrais. Muziejaus tikslas - ugdyti silpnaregiø ir aklø lankytojø,o taip pat plaèiosios visuomenës supratimà apie estetinesir kultûrines vertybes. Muziejaus darbuotojai rengiatemines ekskursijas, kuriø metu atsiþvelgia á lankytojø poreikius.Mokiniø grupëms kartais skiriamos kûrybinës uþduotys.Taip pat rengiami seminarai mokytojams. Muziejus turitrimaèiø maketø, garsiniø komentarø, Brailio raðtu iðspausdintøkatalogø ir etikeèiø. Muziejus priima ávairaus amþiauslankytojus.174

Nuolatiniuose muziejaus rinkiniuose dabar yra devyniasdeðimteksponatø. Tarp jø daugiausia skulptûrø - gipsiniøreprodukcijø, kuriø originalai buvo sukurti Antikos ir mûsølaikais, bet daugiausia dëmesio muziejus skiria klasikinio laikotarpioir renesanso skulptûroms. Kitame skyriuje eksponuojamipaèiø svarbiausiø pastatø ið architektûros istorijosmaketai. Dar muziejus turi ðiuolaikinio meno skyriø. Èia akliejiir silpnaregiai gali susipaþinti su dabartinëmis meno srovëmis,pasikalbëti kultûros temomis, tuo pat metu pirðtaistyrinëdami meno kûriniø pavirðius.Prie kiekvieno eksponato yra etiketë su uþraðu Brailio raðtu.Brailio raðtu iðspausdintame kataloge iðsamiau nei etiketësepristatomas istorinis ir estetinis kontekstas. Yra paaukðtinimai,ant kuriø palypëjæ lankytojai gali apèiupinëti dideliøskulptûrø virðø. Muziejuje yra su informacine sistema sujungtaselektroninis gidas, todël akli ir silpnaregiai lankytojai galivieni vaikðèioti po muziejø.Omero muziejus suteikia savo lankytojams galimybæ praplëstiturimas þinias apie menà, atverti ðirdis meno kûriniøgroþiui, tai yra gauti tai, ko paprastai nepuoselëja nei mokykla,nei visuomenë. Be to, mûsø patirtis parodë, kad daugelissutrikusio regëjimo þmoniø - visokio amþiaus ir ið visøpasaulio kampeliø - nëra pratæ lytëti kûriniø, o dar maþiau -jø èiupinëti. Atsiverti groþiui gali iðmokti visi, tarp jø ir aklieji.Apie autoriø: Aldas Grasinis yra Italijos akløjø sàjungosAnkonos skyriaus pirmininkas. Dirba istorijos ir filosofijosmokytoju Savojos tiksliøjø mokslø licëjuje. Ákurti akliesiems irsilpnaregiams skirtà muziejø - jo sumanymas. Aldas Grasinisiki ðiol teberemia ðio muziejaus veiklà.TIFLOLOGIJOS MUZIEJUSTiflologijos muziejus (Museo Tiflológico) ásikûræs Madride(Ispanija), Bibliografijos ir kultûros centre. Jis buvo ákurtas specialiaiakliems ir silpnaregiams þmonëms. Tiflologijos muziejujeyra meno ir istorijos paminklø maketø, akløjø ir silpnaregiødailininkø kûriniø, kompensacinës akløjø technikos pavyzdþiø.Muziejø iðlaiko Ispanijos nacionalinës akløjø organizacijos(ONCE) kultûros skyrius. Ðia ir kitomis kultûrinëmisbei edukacinëmis priemonëmis ONCE organizacija nori at-175

verti sutrikusio regëjimo þmonëms duris á kultûrà, skatinti tarpusaviosupratimà, pakantumà ir lygybæ, siekti tikros neregiøintegracijos á visuomenæ ne tik Ispanijoje, bet ir visamepasaulyje. Muziejuje yra maketø, reljefiniø planø, garso áraðøsu kûriniø komentarais. Muziejus laukia ávairaus amþiaus lankytojø.Tiflologijos muziejus - pirmas muziejus Ispanijoje, pritaikytastaip, kad lankytojai galëtø ir apèiupinëti, ir apþiûrinëtivisus eksponatus. Muziejaus pavadinime yra graikiðkas þodis„tiflos“, kuris reiðkia „aklas“. Ðis þodis aprëpia visus akløjøtechnikos ir kultûros aspektus. Nors Tiflologijos muziejusskirtas visø pirma akliems ir silpnaregiams lankytojams, taèiaudaugelio jame eksponuojamø objektø edukacinis aspektasgalëtø pasitarnauti ir plaèiajai visuomenei.Iðskirtinë ðio muziejaus ypatybë yra patalpø erdvë: patalposiðplanuotos originaliai, patogiai, nëra architektûriniø barjerø.Ðis muziejus tampa bendravimo su visuomene vieta,kur eksponuojamas ONCE organizacijos kultûrinis paveldasir kur rengiamos aklø bei silpnaregiø menininkø darbø laikinoslieèiamosios parodos. Muziejuje nëra kliûèiø, trukdanèiølaisvai vaikðèioti tarp eksponatø ar prieiti prie jø. Patalpøir eksponatø prieinamumà uþtikrina ðios priemonës:* liftuose yra garsinë informacija apie aukðtà ir vietà pastate,yra uþraðø Brailio raðtu,* kad lankytojai tiksliai þinotø, kur jie tuo metu yra, priepagrindiniø durø ir prie áëjimo á kiekvienà salæ ámontuotifotoelementai,* kiekviename muziejaus aukðte yra reljefinis to aukðtoplanas, padedantis lankytojams susipaþinti su patalpøir parodø iðdëstymu,* kad praëjimai skirtøsi nuo parodø zonø, grindys iðklotosskirtingos tekstûros ir spalvos danga.Be to, ávairiomis spalvomis nudaþytos sienos padedasilpnaregiams lankytojams atskirti, kur baigiasi viena erdvëir prasideda kita. Kad orientuotis bûtø dar lengviau, be spalvø,panaudoti dekoratyviniai elementai, pavyzdþiui, kolonosir sienø perforacija, pabrëþiantys pagrindinius praëjimus, beifunkciniai elementai, tokie kaip uþuolaidos ir durys. Aðvietimasbuvo specialiai parinktas taip, kad silpnaregiams lankytojamsbûtø lengviau orientuotis salëse.176

Muziejaus rinkiniai. Tiflologijos muziejaus rinkiniai suskirstytiá tris grupes: Ispanijos ir uþsienio ðaliø architektûrospaminklø maketai, aklø ir silpnaregiø menininkø kûriniai, akløjøir silpnaregiø kompensacinës technikos paroda, atskleidþiantiðios technikos plëtros istorijà.Architektûros paminklø maketai. Maþo mastelio architektûrospaminklø maketai yra priemonës, padedanèiosakliems ir silpnaregiams þmonëms susipaþinti su jais ið arti.Prie kiekvieno maketo yra nedidelë kompiuterizuota garsinësistema: lankytojas gali iðklausyti skaitmeniniu bûdu áraðytàinformacijà. Ðios informacijos paskirtis dvejopa - padëti susiorientuotilankytojui, rankomis tyrinëjanèiam maketà, ir pateiktiistoriniø ir kultûriniø þiniø apie tà architektûros paminklà.Muziejuje yra garsiø statiniø ir pastatø maketø. Tai Partenonas(Atënai), Kremlius (Maskva), Brandenburgo vartai (Berlynas),Eifelio bokðtas (Paryþius), Londono tiltas, Laisvës statula(Niujorkas), Koliziejus (Roma), Saulës vartai (Tiahuanakas,Bolivija), Èièen Icos piramidë (Jukatanas, Meksika), TadþMahalas (Agra, Indija).Aklø ir silpnaregiø menininkø kûriniai. Tiflologijos muziejausdarbuotojai rengia savo ðalies ir uþsienio aklø ir silpnaregiømenininkø - tapytojø, skulptoriø, tekstilininkø - darbøparodas, siekdami populiarinti jø kûrybà. Per tokias parodasatsiskleidþia, kad aklieji ir silpnaregiai menininkai pamaþuintegruojasi á vaizduojamojo meno pasaulá.Tiflologijos muziejus siekia lankytojus supaþindinti su ðiuolaikiniumenu. Ðalutinis muziejaus politikos produktas - kolekcijaskulptûrø, kuriø autoriai - regintys. Ði paroda eksponuojamatreèiojo aukðto galerijose. Eksponuojami Camino,Curia, Aurelien Lortet, Quetglas, Ingrid Smith, Fernando , DavidGil Valenciano ir kitø skulptoriø kûriniai.Akløjø ir silpnaregiø kompensacinës technikos paroda.Akløjø bendra istorija parodoje atskleidþiama eksponuojantprietaisus, kurie buvo naudojami dirbant ir ilsintis,pavyzdþiui, èia eksponuojama seniausia Brailio raðto maðinëlë.Visi ðio skyriaus eksponatai supaþindina su akløjø istorija,padeda geriau suprasti dabartá ir skatina kurti ateitiestechnikà.177

Elinora Rubin (Eleanor Rubin)BOSTONODAILËS MUZIEJUSBostono dailës muziejuje (angl. Museum of Fine Arts, Boston)saugomi ir konservuojami þymiausi dailës kûriniai, o pertiesioginá sàlytá su tais kûriniais siekiama aptarnauti ávairiausiønegaliø turinèius lankytojus. Muziejuje jiems siûloma dauguþsiëmimø ir programø, kurios sudaromos, atsiþvelgiant á lankytojøturimas þinias ir mokymosi stiliø. Tarp ðiø programøyra sutrikusio regëjimo lankytojams skirtos lieèiamosios ekskursijosbei interaktyvioje galerijoje netradicinëse klasëse rengiamiuþsiëmimai vaikams. Muziejus turi tokiø prieinamumàgerinanèiø priemoniø: informacijos centre yra medþiagos, padedanèiossavarankiðkai orientuotis, garsiniø komentarø, áraðøsu gido pasakojimu, stambiu ðriftu ir Brailio raðtu iðspausdintøbroðiûrø, be to, organizuojamos lieèiamosios ekskursijossu gidu bei muzikinës programos. Lieèiamosios ekskursijostinka bet kokio amþiaus lankytojams. Priemonës, padedanèiosorientuotis muziejuje savarankiðkai, tinka paaugliamsir suaugusiems, bet yra ir priemoniø, pritaikytø maþesniemsvaikams, atëjusiems su tëvais ar ðeimos draugais.Lieèiamieji eksponatai. Akliems þmonëms skirtos visosmûsø programos, paslaugos ir ekskursijos derinamossu muziejaus konsultacine prieinamumo reikalø taryba. Ðitaryba, á kurià áeina keli akli ir silpnaregiai þmonës, veikia nuo1978 metø. Ji yra labai svarbi muziejaus veiklos grandis. Konsultacinësprieinamumo reikalø tarybos nariai átraukiami á paslaugøir programø rengimo darbà, nuo pagalbos kuriant neágaliesiemsprieinamà muziejaus interneto svetainæ iki darbuotojømokymo.Kartà per mënesá vykstanti muziejaus gidø mokymo programatæsiasi nuo spalio iki geguþës. Á uþsiëmimus atvykstapenkiolika - dvideðimt gidø. Ávairiapusiðkà mokymo programàsudaro: mobilumo instruktoriaus ið Kerolio akløjø centropaskaita, Nacionalinës Brailio spaustuvës atstovo paskaitaapie Brailio raðtà, Perkinso akløjø mokyklos darbuotojø paskaitaapie akliesiems tinkamà mokymo medþiagà, WHBH-TV nekomercinës televizijos darbuotojai papasakoja apie gar-178

siná komentavimà, savo prieinamumo poreikius pristato kurèneregiai.Su mokymo programos klausytojais susitinka ir sutrikusioregëjimo menininkai. Iðklausæ ðià mokymo programà,gidai pradeda vesti ekskursijas „Apèiuopti formà“. Beto, jie padeda apþiûrëti parodas mokiniø grupëms, kai grupëjebûna aklø vaikø.Jau daugelá metø sutrikusio regëjimo lankytojai, atvykæ ámuziejø, aprûpinami garso áraðais. Kartais muziejuje rengiamosfilmø su garsiniu komentavimu perþiûros. Glaudþiai bendradarbiaudamassu prieinamumo paslaugø skyriumi, filmøkoordinatorius atrenka reikðmingus filmus apie neágaliuosius.Pavyzdþiui, muziejuje buvo rodomas reþisierës Vendi SnaiderMakneil filmas apie apakusià fotografæ ir skulptoræ AlisàVingval „Panelë Aklaregë“ (angl. Miss BlindSight: The WingwallAuditions, 2000).Lieèiamoji paroda „Apèiuopti formà“. Ðioje lieèiamojojeparodoje ið anksto parengti savanoriai pristato lankytojamsið nuolatiniø muziejaus rinkiniø parinktus eksponatus.Parodà galima aplankyti individualiai arba nedidelëmis grupëmis.Lankytojai praðomi uþsiraðyti ið anksto.Lieèiamoji paroda „Uþ uþdangos“. Informacijos centregalima pasiimti medþiagos, padedanèios savarankiðkai orientuotislieèiamojoje XVI - XVII amþiø kiniðkø baldø ekspozicijoje,pavadintoje „Uþ uþdangos“. Ðioje ekspozicijoje lankytojamssiûloma apèiupinëti daug ádomiø dalykø. Lankytojaigauna krepðá, pridëtà informacijos Brailio raðtu ir stambiuðriftu, bei parodà iliustruojanèiø daiktø. Klausydamiesi instrukcijø,kaip vaikðèioti po parodà, bei vaizdingø komentarøapie eksponatus, lankytojai savarankiðkai iðtyrinëja kiniðkusbaldus ir audinius.Parodà „Uþ uþdangos“ buvo nutarta leisti apþiûrinëti begido todël, kad joje yra daug dalykø, dël kuriø ji tampa universaliaiprieinama, pavyzdþiui, dël staliaus dirbiniø, kuriuosgalima apèiupinëti, arba muzikos kûriniø, atliekamø XVII a.kiniðku muzikos instrumentu; muzika pasigirsta lankytojui priartëjusprie ekspozicijos zonos.Visas muziejaus iðleistas broðiûras apie parodas galimagauti stambiu ðriftu. Taip pat stambiu ðriftu iðleista informa-179

cinë medþiaga „Prieinamumas“, ir personalo elgesio kultûraiskirta broðiûra „Bûk savimi. Sakyk: „Labas“.Toliau pateikiamos iðtraukos ið garso áraðø, skirtø Bostonodailës muziejaus lankytojams, norintiems savarankiðkaiapþiûrëti parodas. Áraðuose nurodoma, kokia tvarka apeitieksponatus, iðsamiai pasakojama apie muziejaus interjeràir meno kûrinius.Lieèiamosios parodos „Uþ uþdangos“ pristatymas ir nurodymai,kokia tvarka apeiti eksponatus.„Mieli lankytojai, netrukus Jûs pajudësite muziejaus koridoriaissenoviniø kiniðkø baldø parodos link. Kalbant tiesiogineprasme, Jums teks pereiti visà muziejø, o perkeltineprasme - persikelti á ðeðiolikto ir septyniolikto amþiaus Kinijà.Prieð pradëdami aiðkinti, kaip rasti parodà „Uþ uþdangos“,norime pasakyti kelis dalykus apie ðià lieèiamàjà parodà.Visø pirma, ne viskà ðiame muziejuje galima liesti. Mespasakysime, kuriuos objektus galima tyrinëti rankomis. Daugeliueksponatø galima pasidþiaugti, pasitelkus kitus pojûèius.Jus nustebins tyli muzika parodos mokomojoje dalyje,kur automatiðkai ásijungia muzika, kai tik ten áþengia þmogus.Gavote krepðá, kurio priekiniame skyriuje rasite maþàproþektoriø ir lupà. Praðome ðiomis priemonëmis naudotis,kai norësite apþiûrëti krepðyje sudëtus daiktus ar muziejauseksponatus.Jei ðá krepðá pasiëmëte tik dabar, tuomet esate prie muziejausinformacijos centro. Tikimës, kad krepðyje ádëta medþiagaJums padës geriau suprasti lieèiamàjà kiniðkø baldøparodà, pavadintà „Uþ uþdangos“. Dël lytëjimui skirtø daiktøði paroda yra ypatinga.Paroda „Uþ uþdangos“ yra treèiajame aukðte. Patekti á jàgalima liftu arba eskalatoriumi. Bet kuriuo atveju jums busnaudinga þinoti, kad garso áraðe kryptys nurodomos nuo informacijoscentro. Nuo jo galite eiti prie eskalatoriaus arbaprie lifto ir kilti á treèià aukðtà. Jûsø patogumui ið pradþiøpaaiðkinsime, kaip patekti á rûbinæ, kur galite palikti paltà irneðulius, jei jø turite, kad galëtumëte laisvai vaikðèioti pomuziejø.Jei prieð kildami á treèià aukðtà norëtumëte nueiti á rûbinæir (arba) prie telefono arba á tualetà, iðklausykite ðiø nurodymø.180

...jeigu ðie nurodymai kurioje nors vietoje Jums bus neaiðkûs,praðome kreiptis pagalbos á muziejaus apsaugininkus:jie dëvi tamsiai mëlynus ðvarkus ir turi muziejaus darbuotojokortelæ.Kaip patekti á treèià aukðtà. Eskalatoriumi: iðëjæ ið rûbinës,gráþkite prie informacijos centro. Atgal nueiti reiks atstumà,prilygstantá maþdaug penkiø automobiliø ilgiui. Atsistokiteveidu á informacijos centrà ir pasukite á deðinæ. Eikitepirmyn tol, kol deðinëje iðgirsite eskalatoriaus ûþimà, tadapasukite á deðinæ. Aukðtyn kylantis eskalatorius yra deðinëje,o þemyn - kairëje...Jei atëjote su ðunimi vedliu, ðie nurodymai bus Jumsypaè reikalingi. O jei su baltàja lazdele, toliau pateiksime papildomønurodymø. Taigi, ásivaizduokite, kad rotonda yra laikrodis.Á rotondà áþengëte ties 6. Pasukite á deðinæ ir eikite prieiðëjimo ties 5. Iðeikite per ðá iðëjimà ir toliau eikite tiesiai maþdaugdu automobilio ilgius. Pasukæ á deðinæ, bûsite veidu atsigræþæá ið stiklo ir metalo pagamintas duris. Tai ir yra áëjimasá parodà „Uþ uþdangos“.Jei atëjote su baltàja lazdele, jums bus lengviau eitipalei sienà. Áëjæ á rotondà, tuoj pat sukite á deðinæ. Eikite paleisienà. Pastebësite, kad sienoje yra daug projekcijø ir kreiviø.Deðinëje aptiksite iðëjimà. Iðeikite pro já ir eikite tolyn, laikydamiesisienos. Alkûnës aukðtyje kabo paveikslas, kuris yratruputá iðsikiðæs ið sienos. Todël eidami laikykitës maþdaug30 cm atstumu nuo jos. Kitos durys, kurias aptiksite - tai áëjimasá parodà „Uþ uþdangos“. Abiejose ið stiklo ir metalopagamintø durø pusëse yra po akmeniná liûtà.Sarginiai liûtai. Taigi kiekvienoje durø pusëje yra po akmenáliûtà. Prie lauko durø átaisyti sarginiai liûtai saugo namusir tuo paèiu kvieèia uþeiti.Prieikite prie jø arèiau. Paèiupinëkite ir palyginkite ðiasdvi akmenines septynioliktojo amþiaus skulptûras tarpusavyje.Ar tie liûtai pikti? Ar jie visiðkai vienodi, ar tik panaðûs?Kokias papuoðimo detales pastebëjote ant jø kaklo? Paèiupinëkitejø letenas ir nugaras. Ar apèiuopëte nagus ir ðiurkðtøkailá? O kà galite pasakyti apie ðiø sargybiniø pozà? At-181

kreipkite dëmesá á praþiotus nasrus, suglaustas ausis, átemptusraumenis, tiesias uodegas.Tuoj pat uþ liûtø rasite stiklines duris. Áeikite pro jas ir trumpamstebtelkite. Netrukus áþengsite á parodà „Uþ uþdangos“,kurioje atkurtas Ming dinastijos laikotarpio turtingo ir raðtingoþmogaus, galbût pirklio, namas su kiemais ir sodais.Kiemas. Iki deðimto amþiaus dauguma kinø sëdëdavoant kilimëliø ar þemø suoliukø. Septynioliktame amþiuje susiformavolabai ámantrus këdþiø ir stalø stilius.Pirmojo tipo suoleliai, kuriuos prieisime - sodo suoleliai.Ðie suoleliai yra tikslios septyniolikto ir aðtuoniolikto amþiøakmeniniø suoleliø kopijos.Dràsiai galite ant tø akmeniniø suoleliø sëstis. Jie stoviðiame kieme, deðinëje pusëje. Pirðtais perbraukite jø pavirðiø.Suoleliai sustatyti po du, yra kelios tokiø suoleliø poros.Kiekviena pora kaþkuo skiriasi nuo kitø. Kai kurie suoleliaipapuoðti þemu reljefu, kuriame vaizduojami pasakiðki þvërys.Toliau pateikiame iðtraukà ið Ming dinastijos laikotarpioraðtø, kurioje kalbama apie tai, kaip anuomet kinai vertinosavo namus ir kiemus:„Ak! Kai þmogus pasistato namà, apstato já puikiais baldaisir apsigyvena jame, jam bûna sunku iðvengti iðdidauspasitenkinimo savimi jausmo. Kai kiekvienas mano namuoseesantis daiktas yra pats graþiausias ið visø, kaip man nejustiiðorinio laisvumo ir vidinës harmonijos, kaip mano kûnuinejusti ramybës, o protui - dþiugesio?“Apie autoræ: Eleonora Rubin (Eleanor Rubin) yra ðiomuziejaus prieinamumo neágaliesiems programø koordinatorë.Franèeska Rozenberg(Francesca Rosenberg)NIUJORKO ÐIUOLAIKINIOMENO MUZIEJUSNiujorko Ðiuolaikinio meno muziejus (angl. Museum of ModernArt, MoMA, New York) buvo pirmasis muziejus ðalyje,uþsibrëþæs kaupti vien tik ðiuolaikinio meno pavyzdþius. Bu-182

vo renkami ðeðiø rûðiø meno kûriniai: architektûra ir dizainas,pieðiniai, kino filmai ir videofilmai, tapyba ir skulptûra,fotografija, estampai ir iliustruotos knygos. MoMA muziejusturi parengæs daug programø neágaliems lankytojams: rengiamoslieèiamosios skulptûrø parodos, meno istorijos kursai,priimamos mokiniø grupës, organizuojamos iðvykos á kiturvykstanèius meninius renginius, kûrybiniai uþsiëmimai.Ðias programas rengia ir vertina muziejaus edukacijos skyriauspersonalas, bendradarbiaudamas su muziejaus patariamuojukomitetu ypatingøjø poreikiø klausimais ir su neágaliøjøorganizacijomis. 2000 m. lapkrièio mënesá MoMAmuziejus buvo apdovanotas organizacijø „VSA arts“ ir „MetropolitanLife Foundation Access Innovation in the Arts“ ásteigtapremija uþ didelius pasiekimus gerinant meno kûriniø prieinamumàneágaliems þmonëms.Niujorko Ðiuolaikinio meno muziejuje lankytojai ras stambiuðriftu ir Brailio raðtu iðspausdintø broðiûrø, vaizdo didintuvàsu 60 kartø didinimo geba, trimaèiø maketø, reljefiniøpieðiniø, garsiniø komentarø, lytëjimui skirtø objektø, iðdidintøspalvotø nuotraukø. Muziejus aptarnauja visus - ir darþelinukus,ir viduriniø mokyklø mokinius, ir suaugusius þmones.Ðiuolaikinio meno muziejus kaupia ðiuolaikinio meno ðedevrusir ðá didþiausià pasaulyje rinkiná siekia padaryti prieinamàvisiems lankytojams, t.y. siekia, kad ir neágalieji ástengtøsu tais kûriniais susipaþinti ir jais pasidþiaugti. Vienas sunkiausiø,bet kartu ir maloniausiø uþdaviniø - vaizduojamojomeno kûrinius padaryti prieinamus akliesiems ir silpnaregiams.Ðis muziejus iðsiskiria ið kitø kultûros ástaigø, nes iðmokopritraukti ðià labai motyvuotà, giliai besidominèià auditorijà,á kurios poreikius kitos kultûros ástaigos neretai þvelgiapro pirðtus.Viena ið populiariausiø MoMA programø yra lieèiamojiskulptûrø paroda. Pagal ðià nuo 1972 m. veikianèià programà,muziejaus lektoriai padeda akliems ir silpnaregiams lankytojamssusipaþinti su skulptûromis, atrinktomis ið nuolatiniømuziejaus rinkiniø ir skulptûrø sodo. Ðiuolaikinio menomuziejus yra vienas ið nedaugelio JAV muziejø, kur sutrikusioregëjimo lankytojams, dël konservacijos reikalavimø mûvintiemsplonas plastmasines pirðtines, leidþiama èiupinëtiskulptûras. Tarp tokiø skulptûrø galima paminëti Rodeno „Be-183

simeldþiantá ðventàjá Jonà Krikðtytojà“, Pikaso „Moters galvà“(„Fernandà“), Matiso „Baudþiauninkà“. Tik tokio tiesioginiosàlyèio su meno kûriniais metu sutrikusio regëjimo asmenysgali daugiau suþinoti apie menà ir giliau já suprasti.Per lytëjimà galima áþvelgti objektø prigimtá, o á tai regintysþmonës daþnai nekreipia dëmesio. Ðtai kà meno kritikas irkuratorius Maiklas Brensonas raðë savo straipsnyje „Rankosatmintis“, 1995 m. iðspausdintame þurnalo „Sculpture“ geguþës-birþelionumeryje: „Kai skulptûros masë kalba rankai,o ranka klausosi tos masës, ði bendravimo tarp rankos irskulptûros srovë gali pavirsti tokiu tampriu ryðiu, kad jis likstoje rankoje visam gyvenimui“.1991 m. balandþio mënesá kartu su Meninio akløjø ðvietimoorganizacija (AEB) MoMA muziejus atliko lankytojø apklausà.Dar buvo konsultuotasi su Dr. Abigaile Hausen ið Harvardouniversiteto bei su Masaèusetso meno koledþo darbuotojais.Ir buvo iðsiaiðkinta, kad akli arba silpnaregiai þmonëspageidautø susipaþinti su muziejuje saugomais dvimaèiaismeno kûriniais bei su skulptûromis. Todël muziejus kartusu AEB pradëjo rengti naujoviðkus meno kursus, skirtus vaikamsir suaugusiems, kokiø në vienas muziejus iki tol nebuvorengæs. Kursams gaminami reljefiniai pieðiniai ir garsiniaijø komentarai: ið nuolatiniø muziejaus rinkiniø, o taip pat ir iðlaikinø specialiø parodø atrenkami paveikslai, pieðiniai ir estampai,pagal kuriuos daromi neregiams prieinami pieðiniai.Ðiuos ávairiø tekstûrø prisodrintus didelio kontrastingumo nespalvotusreljefinius pieðinius sukuria AEB reljefinës grafikosdirektorë Teresë Kardoulias pasikonsultavusi su aklø ir silpnaregiøþmoniø grupe, ar jos parengti pieðiniai yra akliesiemssuprantami.1995 metais, vykstant olandø dailininko Mondriano (Pieter(Piet) Cornelis Mondriaan) parodai, muziejus surengë suðia paroda susietus meno kursus. Kursuose buvo naudojamireljefiniai pieðiniai; vienoje muziejaus galerijoje buvo atkurtadailininko dirbtuvë, á kurià buvo nuvesti kursø dalyviai; buvosurengta iðvyka á Steinbaumo Krauso galerijà SoHo, kur vykoHelenos Brandt kûriniø lieèiamoji paroda (ðios skulptorës kûrybojejauèiama Mondriano átaka); buvo surengti keli kûrybiniaiuþsiëmimai. Daugelis suaugusiø þmoniø èia pirmà kartàsusidûrë su ðiuolaikiniu menu. Vienas klausytojas tarë:184

- Man atsivërë naujas pasaulis. Jauèiuosi taip, lyg bûèiauatradæs brangakmená.Kitas pastebëjo:- Iki ðiol man nebuvo tekæ susidurti su reljefinëmis dailëskûriniø reprodukcijomis. Jos man atvërë naujà dimensijà -kelià á vizualinio meno supratimà per lytëjimà.Panaðûs kursai buvo surengti vykstant parodoms „Pikasasir portretinë tapyba“ (1996 m. birþelis-liepa), „DþasperasDþonsas. Retrospektyva“ (2007 m. sausis), „Nuo konkretumoiki abstraktumo. Kûriniai ið nuolatiniø muziejaus rinkiniø“(1998 m. kovas-balandis), „Lazdos ir akmenys. Dailininkaityrinëja gamtà“ (1999 m. balandis). Pasiûlius suaugusiemskursø klausytojams, kurie þinojo, kad akli ir silpnaregiai vaikaimokyklose daþnai bûna atleidþiami nuo dailës pamokø,muziejus savo programà iðplëtë - surengë eilæ paskaitø apiemenà pradinukams, vidutinio ir vyresnio mokyklinio amþiausmokiniams.1995 m. vasarà muziejuje pirmà kartà buvo panaudotasreljefinis komponentas, kuris tapo privalomu specialiø parodøelementu. Architektûros ir dizaino skyriaus darbuotoja irparodø kuratorë Paola Antoneli átraukë daugiau kaip ðeðiasdeðimtmuziejuje pagamintø eksponatø á parodà „Ðiuolaikiniødizaineriø naudojamos medþiagos mutantës“. Lankytojaibuvo raginami eksponatus èiupinëti rankomis. Ði parodareikðminga tuo, kad pirmà kartà MoMA muziejuje prie eksponatøbuvo etiketës su uþraðais Brailio raðtu, o parodos broðiûrabuvo iðspausdinta ir Brailio raðtu, ir stambiu ðriftu. Eksponataiið parodos „Medþiagos mutantës“ ir ið muziejausdizaino saugyklos buvo panaudoti rengiant kità parodà - „Lieèiamàjàdizaino parodà“, - kurià sutrikusio regëjimo vaikamsir suaugusiems lankytojams komentuoja specialiai parengtimuziejaus lektoriai. Parodoje buvo eksponuojama penkiolikalytëjimui skirtø daiktø, tarp jø - Èarlio Ymso „Këdë“, FrenkoLoido Raito „Stalinë lempa“, Alvaro Alto „Savojos vaza“.Daugelis akløjø ir silpnaregiø lankytojø ðioje parodoje pirmàkartà gyvenime galëjo susipaþinti su dizaino objektais.Pavieniams lankytojams muziejus siûlo savarankiðkai susipaþintisu reljefiniais eksponatais, prie kuriø pridëtos garsajuostëssu komentarais. Muziejaus Edvardo Dþono Noblovardo edukacijos centre rengiamos laikinosios ekspozicijos,185

kurios yra prieinamos akliems, silpnaregiams ir regintiemslankytojams.Daugelis specialiø eksponatø, skirtø neágaliems lankytojams,tinka ir sveikiesiems. Pavyzdþiui, lankytojai pirmiausiaiðgraibsto stambiu ðriftu iðspausdintas muziejaus informacinesbroðiûras arba atskiroms parodoms skirtas broðiûras -þmonëms patinka skaityti tekstà, iðspausdintà didelëmis,áskaitomomis raidëmis. Kai muziejai iðmoksta tenkinti neágaliøjøporeikius, jie tuo paèiu metu iðmoksta geriau aptarnautiir plaèiàjà visuomenæ.MoMA muziejuje pripaþástama, kad muziejaus auditorijayra labai nevienoda ir kad kiekvienas lankytojas turi individualiøporeikiø. Todël darbuotojai yra reguliariai mokomi suprastineágaliuosius, tinkamai aptarnauti individualiai atvykusiusypatingø poreikiø turinèius lankytojus. Ypaè svarbu tai,kad muziejaus darbuotojai, áskaitant lektorius, gidus, savanoriusir apsaugininkus, þinotø, kokiø paslaugø gali gauti neágalûslankytojai. Todël mes tikimës, kad, vos áþengæ pro Mo-MA muziejaus duris, visi lankytojai pajus, kad yra èia laukiami.Ið neágaliø þmoniø ir specialistø sudarytas komitetas patariamuziejaus darbuotojams visais programø ir paslaugøprieinamumo klausimais. Komiteto nariø patarimai padedapasiekti, kad visos muziejaus programos tiktø visiems lankytojams.Be to, muziejus konsultuoja ir kitus muziejus programøir paslaugø pritaikymo neágaliesiems klausimais.Kadangi labai daug aklø þmoniø domisi regimuoju pasauliu,regintiesiems taip pat privalu lygiai taip pat domëtisneregiø pasauliu. Aklø asmenø estetinis suvokimas pats savaimeyra vientisas, ir, tiesà sakant, gali praturtinti reginèiømuziejaus lankytojø estetiná suvokimà. Turime pripaþinti, kadvisi lankytojai yra skirtingi, ir ið jø mokytis.Apie autoræ: Franèeska Rozenberg laikinai eina muziejausedukacijos skyriaus direktorës pareigas ir koordinuojamuziejaus programas, skirtas neágaliems ir ypatingø poreikiøturintiems lankytojams.186

Mariona Karlislë (Marion Carlisle)NACIONALINË GALERIJALondone veikianti Nacionalinë galerija (angl. The NationalGallery) saugo nacionalinæ Vakarø Europos tapybos darbø(~1250-1900) kolekcijà. Nacionalinës galerijos edukacijosskyriuje kuriamos neágaliesiems pritaikytos programos,pavyzdþiui, pasakojimai apie menà „Menas, perteiktas þodþiu“,paskaitos apie menà su vertimu á britø gestø kalbà beipamokëlës vaikams su vidutinio sunkumo ir sunkiomis mokymosinegaliomis. Prieinamumui gerinti galerija taiko ðiaspriemones: meno kûriniø komentavimà, garsines (muzikines)kompozicijas, turi keletà lieèiamøjø eksponatø, spalvotø reprodukcijø.Aptarnaujami visokio amþiaus lankytojai, nuo darþelinukøiki senjorø.„Menas, perteiktas þodþiu“ - kartà per mënesá vykstanèiospaskaitos, skirtos akliems ir silpnaregiams lankytojams.Kiekvienos paskaitos metu nagrinëjamas vienas Nacionalinësgalerijos kolekcijos paveikslas, já iðsamiai komentuojant,naudojant spalvotas reprodukcijas, diskutuojant, o jei to reikia,pasitelkiant kitais jutimais suvokiamus objektus, tokiuskaip garso áraðai ir reljefiniai pieðiniai. Ðios paskaitos, trunkanèiostruputá ilgiau kaip valandà, pradedamos tyliame seminarøkambaryje, po to pereinama á galerijà, kur, stovintprieð paveikslà, vyksta diskusijos.Paskaitø ciklas „Menas, perteiktas þodþiu“ atsirado rengiantkità, dabar jau veikianèià, programà, pavadintà „Menopojûtis“, kurios paskirtis - tenkinti silpnaregiø ar aklø lankytojø,po galerijà vaikðtanèiø individualiai, poreikius. Pagal „Menopojûèio“ programà lankytojai gauna tokio pat pavadinimoaudiogidà, reljefiniø pieðiniø ir stambiu ðriftu iðspausdintøtekstø pluoðtà. Apie galimybæ panaudoti komentavimà paveikslamsperteikti konsultavomës su Karaliðkuoju nacionaliniuakløjø institutu (RNIB), juk paveikslai yra tokie objektai,kuriø jokiems galerijos lankytojams liesti negalima. Be „Menopojûèio“ programos, nutarëme parengti dar vienà nuolatinæmokymo programà, kad atvykæ á seminarus lankytojaibûtø neákyriai mokomi, galëtø kelti klausimus ir diskutuoti.187

Pirmoje „Meno, perteikto þodþiu“ paskaitoje turëjome tiktris klausytojus, o dabar atvyksta maþdaug penkiolika - dvideðimtþmoniø. Daþniausiai mûsø klausytojai atvyksta be reginèiøpalydovø. Paskaitos struktûrà kelis kartus tobulinome,atsiþvelgdami á klausytojø nuomonæ ir lektoriø pasiûlymus.Padarëme tokiø pakeitimø:* ið pradþiø kiekvienoje paskaitoje buvo pristatoma pokelis paveikslus, bet nutarëme vienà paskaità skirti tikvienam paveikslui. Naudojame tik dvi - tris padidintasdetales, nes tuomet atsiranda daugiau galimybiø iðsamiaujas pakomentuoti ir aptarti,* pailginome uþsiëmimus, kad daugiau laiko liktø diskusijoms,kad klausytojai neskubëdami ið seminarø kambariogalëtø pereiti á galerijà ir daugiau laiko praleistøprie paveikslo,* paskaitose bûna du gidai: vienas komentuoja paveikslà,kitas veda lankytojus á galerijà, iðdalija vaizdinæ medþiagà,* sudarëme „komentatoriø“ grupæ, kurie aiðkina skirtingøstiliø kûrinius, atsiþvelgdami á lankytojø interesus irvisos programos traktuotæ,* padidinome laisvai samdomø komentatoriø skaièiø, kadgalëtume lankytojams pasiûlyti ávairesniø stiliø paveikslusir traktuotes,* parengëme metodikà traktuotës, kuria siekiama naudotikomentavimà kaip iðeities taðkà idëjoms ir prasmëmsanalizuoti. Nors kiekvienas paveikslas turi bûtitraktuojamas savitai, bet yra tam tikrø bendrø elementø,kuriuos verta pakomentuoti per paskaità: pristatytioriginalaus paveikslo matmenis, bendrai papasakotiapie jo kompozicijà ir sàrangà, aptarti, kaip paveikslasbuvo tapomas ir kokios medþiagos buvo naudotos, pakalbëtiapie besikeièianèias paveikslo prasmes, idëjasir jo vietà paveikslø kolekcijoje,* nuolat tikriname, ar mûsø daugiajutiminiam suvokimuiskirtos vaizdinës priemonës yra tinkamos. Koks jø vaidmuo?Kaip jas pateikti? Kà jomis bandome pailiustruoti?Mûsø siekis - ne tiksliai atkartoti paveiksle pavaizduotàdaiktà, bet kad tuos daiktus bûtø galima suvoktikeliais jutimais. Pavyzdþiui, á paskaità, skirtà ispanø dai-188

lininko Luji Melendezo (Luis Melendez) 1772 m. nutapytam„Natiurmortui su apelsinais ir graikiniais rieðutais“,atneðëme arbûzà ir apelsinà. Ðiuos du daiktus kartupaleidome per rankas, ne tam, kad atkurtume ðiøvisiems gerai þinomø daiktø dydá ir mastelá (tiksliø kopijøbeveik neámanoma padaryti), bet norëdami per lytëjimàperteikti, kaip jie atrodo sustatyti greta, tapybiniuskontrastus, jø ribas paveiksle. Taip pat per ðias paskaitasnaudojame garsus, norëdami iðnagrinëti mastelá,perteikti laiko atstumà, leisti pajusti atitolinimà ir iðsikiðimà,ávesti á atitinkamo laikotarpio kontekstà.Toliau pristatome paskaità, skirtà Ticiano (Titian) paveikslui„Bachas ir Ariadnë“ (1522-1523). (Áklija, 23 pav.). Buvo trylikaklausytojø.Paskaitos pradþioje buvo pasakyta, kad paveikslo „Bachasir Ariadnë“ matmenys yra 175 x 190 cm. Taip pat buvopristatyta paveikslo kompozicija, naudojant vienà A3 dydþiospalvotà viso paveikslo reprodukcijà. Gidas pabrëþë ðiuosdalykus:* kad paveikslo centre yra pavaizduotas Bachas, kurisatskiria savo pasekëjus, iðgriûvanèius ið miðko paveikslodeðinëje pusëje, nuo Ariadnës - jos atsiskyrusi, kuklifigûra yra paveikslo kairëje pusëje,* papasakojo apie paveikslo fonà, áskaitant jûros pakrantæir miðkà,* kad aiðki ástriþa linija kerta paveikslà nuo apatinio kairiojokampo iki virðutinio deðiniojo, nes kontrastuoja -ðviesus dangus ir tamsus miðkas.Papasakojæs apie kompozicijà, gidas perëjo prie mito apieBachà ir Ariadnæ. Po to paaiðkino, kaip Ticianas sukûrë pasakojimà,pasitelkæs kontrastà ir spalvas, ritmà ir garsus, kadpavaizduotø dangiðkojo ir þemiðkojo pasauliø susidûrimà.Toliau gidas iðsamiai pakomentavo visà paveikslà, pradëjæsnuo kairës jo pusës ir eidamas á deðinæ. Gidas naudojosiA3 dydþio spalvotomis reprodukcijomis, kuriose buvo ðiospaveikslo detalës: Ariadnës galva, Bacho galva, faunas, ðokantissatyras ir þvaigþdþiø vainikas danguje. Vieni klausytojaireprodukcijas apþiûrinëjo su lupomis, kiti tik klausësi.Gidas padarë pertraukëlæ, kad bûtø galima pasiklausytigarso áraðo (maþdaug trijø minuèiø trukmës), parengto Na-189

cionalinës galerijos audiovizualiniame skyriuje. Garso áraðebuvo pateikiama paveikslo interpretacija ið kairës á deðinæ:vyrø balsai laivo denyje, bangø teðkenimas á krantà, ðuns lojimas,muzika ir ðokanèiøjø miðke ûþavimas. Garso áraðo turinysdar kartà pabrëþë, kokia svarbi kairës-deðinës paveikslostruktûra, kas jau buvo pasakyta iðsamiame komentare, irpadëjo suprasti paveikslo mastelá pagal tai, kiek laiko trukopavaizduoto veiksmo garsinë interpretacija.Paskaita pasibaigë pasakojimu apie uþsakymo nutapytipaveikslà „Bachas ir Ariadnë“ aplinkybes.Po paskaitos klausytojø grupë ir gidai nuëjo á galerijà pasiþiûrëtipaveikslo. Klausytojai apgulë paveikslà (vieni atsistojoarèiau, kiti toliau, þiûrëjo ið kampo, su didinamaisiaisstiklais) ir kalbëjosi apie spalvø ryðkumà originaliame paveiksle,sakë, kad spalvotose reprodukcijose matytas detales paveikslooriginale sunku áþiûrëti. Salë, kurioje kabo „Bachas irAriadnë“, yra didelë, joje bûna daug þmoniø. Pabuvæ galerijoje,klausytojai geriau suprato, koks tikrasis paveikslo dydis,jie geriau suvokë iðgirstas per paskaità mintis apie tai, kokiamepastate ðis darbas turi bûti eksponuojamas.Apie autoræ: Mariona Karlislë yra edukacijos skyriausdarbuotoja. Ji rengia ir koordinuoja meno prieinamumo programasbei skaito paskaitas pagal Nacionalinës galerijosprieinamumo programà.Karola Visker (Carol Wisker)FILADELFIJOSMENO MUZIEJUSFiladelfijos meno muziejus (angl. The Philadelphia Museumof Art), veikiantis nuo 1876 metø, turi daugiau kaip trisðimtus tûkstanèiø eksponatø - paveikslø, skulptûrø, tekstilës,dekoratyvinio meno objektø bei grafikos darbø. Programøprieinamumo grupë (Edukacijos skyriaus padalinys) palaikonuolatinius ryðius su Filadelfijos miesto ir regiono mokyklomis,socialiniø paslaugø organizacijomis, tûkstanèiamslankytojø su labai ávairiomis negaliomis siûlydama atvykti ámokomuosius renginius. Neágalieji yra aptarnaujami ir gyvenamosiosevietose - muziejus kilnojamas parodas atveþa á190

neágaliøjø namus, slaugos namus, ligonines ir kalëjimus. Filadelfijosmeno muziejus turi tokiø prieinamumà gerinanèiøpriemoniø: stambiu ðriftu ir Brailio raðtu iðspausdintø broðiûrø,reljefiniø muziejaus planø, reljefiniø pieðiniø, nuotraukø irlytëtinø objektø, taip pat turi trimaèiø maketø, kuriuose atkartojamipaveikslai, tø paveikslø reljefiniø pieðiniø ir garsiniøkomentarø. Muziejuje vykstanèioms specialioms paveiksløparodoms parengiami garsiniai komentarai, taip pat rengiamoslieèiamosios parodos ið nuolatiniø muziejaus rinkiniø.Dar muziejuje kartà per savaitæ vyksta dailës studijosuþsiëmimai ir meno istorijos paskaitos. Akliems ir regintiemsþmonëms muziejuje organizuojamos staþuotës, kasmet rengiamasutrikusio regëjimo moksleiviø darbø paroda. Lieèiamosiosparodos tinka ávairaus amþiaus lankytojams. Individualiemslankytojams skirta pagalbinë medþiaga pritaikytapaaugliams ir suaugusiems þmonëms, bet ja galëtø naudotisir vaikai, atvykæ su suaugusiu ðeimos nariu.Filadelfijos meno muziejus tûkstanèiams aklø ir silpnaregiøþmoniø, gyvenanèiø Delavarø slënyje, siûlo unikalià galimybæ- ásijungti á muziejaus programà ir iðsiugdyti kûrybiniussugebëjimus, lankant kûrybinæ studijà ir susipaþástant su nuolatiniaismuziejaus rinkiniais. Ði programa pavadinta „Menoforma“ (angl. Form in Art). Programà 1971 metais sukûrëmuziejaus edukacijos skyrius kartu su moterø komitetu. Potrisdeðimties metø ðios akliems ir silpnaregiams þmonëmsskirtos paslaugos iðsirutuliojo á vaizduojamojo meno mokyklà,kuri pradëjo traukti aklus þmones ið viso regiono, ðalies irnetgi ið Japonijos.Programa „Meno forma“. Kiekvienais metais rugsëjomënesá muziejaus dailës studijose prasideda uþsiëmimai,kuriuos lanko penkiasdeðimt suaugusiøjø. Jø amþius, tautybë,ekonominë padëtis, iðsilavinimas ir regëjimo bûklë labaiávairûs. Pasitelkæ dvideðimt savanoriø, dailininkai VoganasStabsas ir Eiko Fan (Vaughn Stubbs, Eiko Fan) dësto keturisdalykus: skulptûrà, keramikà, grafikà bei tapybà ir pieðimà.Per du semestrus, kuriuose bûna po trylika kas savaitæ vykstanèiøuþsiëmimø, studentai aplanko muziejaus galerijose irRodeno muziejuje surengtas lieèiamàsias parodas; jiems padedagidai savanoriai. Kai kurias paskaitas skaito meno is-191

torikai arba specialiai pakviesti dailininkai, o tai dar labiaupraturtina studentø þinias.Daugelis „Meno formos“ programos dalyviø nuo pat mokyklosbaigimo nebûna nei patys kûræ, nei uþsukæ á kokiàgalerijà ar muziejø. Apie programà „Meno forma“ þmonëssuþino ligoninëse, socialiniø paslaugø ástaigose, bibliotekose,mokyklose, iðgirsta per Akløjø radijà (angl. Radio Informationfor the Blind). Dauguma programos dalyviø taip susidomimenine kûryba, kad lanko uþsiëmimus metai ið metø.Per pirmus trejus metus iðmokstama kurti trimaèius kûrinius,taikant medþiagos pridëjimo arba nuëmimo metodà.Voganas Stabsas, dëstantis „Meno formos“ dailës studijojenuo 1971 metø, ið pradþiø iðmoko, kaip padaryti paprastàdëþutæ, teisingi sujungiant staèius kampus. Po to dëþutëspuoðiamos koliaþo arba papjë maðë technika ir tampa dekoratyviojomeno kûriniais. Vëliau ið papjë maðë daromi puodukaisu dangteliais - pradedantieji èia taip pat daug ko iðmoksta(Áklija, 9, 10 pav.). Medþiagos nuëmimo metodo pradedamamokyti skiriant uþduotá kà nors iðgraviruoti pusiauminkðtoje medþiagoje, pavyzdþiui, vermikulite, kuriame ámaiðytagipso arba molio. Ið keramikos technikø pirmaisiais metaismokoma raiþyti molio plokðtelëse ir molio juostelëmissujungti gaminiø pavirðius. Dar einama á Rodeno muziejø:rankomis iðtyrinëjæ bronzines Rodeno skulptûras, studijos lankytojaivëliau patys lipdo rankas ir galvas, geriau ásivaizduojavisà þmogaus figûrà, jo pozà ir judesius. Lygiai taip pat studijoslankytojø kûrybiðkumà skatina ir paèiame Filadelfijosmeno muziejuje rengiamos lieèiamosios parodos.Po trejø mokslo metø dailës studijos lankytojai gauna paþymëjimàir jau kaip antros pakopos mokiniai gali lankyti dailininkësEiko Fan vadovaujamus uþsiëmimus. Eiko Fan dailësstudijoje dirba dëstytoja nuo 1987 metø; ji skatina lankytojusieðkoti temø kûrybai, daugiau dirbti namuose, susikurtisavo meninës raiðkos bûdà. Dëstytoja ragina studijos lankytojustyrinëti, koks pasaulis yra uþ jø kûno ribø kuriant meniniusobjektus ið tradiciniø ir netradiciniø medþiagø ir kûrybiðkaimàstant, o tai prapleèia lankytojø galimybes.Metø pabaigoje rengiama didþiulë paroda, kuriai atrenkamaðimtas darbø; tai dar viena puiki galimybë mokytis irpirmà kartà pamatyti visø studijos mokiniø darbo rezultatus.192

Ðiose lieèiamosiose parodose eksponuojamais papuoðalais,estampais, keramika, medþio raiþiniais, gipsiniais dirbiniais,ið papjë maðë padarytomis þmoniø ir gyvûnø skulptûromisgyvai domisi ir studijos mokiniai, ir muziejaus lankytojai. Daugeliseksponatø aiðkiai byloja, kokiose lieèiamosiose parodoselankësi jø autoriai.Dauguma ðios parodos eksponatø parduodami. Juos greitnuperka kolekcionieriai, muziejaus darbuotojai ir lankytojai.Paroda kiekvienais metais iðveþama á Filadelfijos Vilio akiøligoninæ, o 1989 m. ji pabuvojo Japonijoje - Tokijo lieèiamojojegalerijoje ir Kobës ðiuolaikinio meno muziejuje. Ðis pavyzdyspaskatino Japonijos muziejus rengti panaðias programas.„Meno formos“ programa aprûpina visomis reikalingomismedþiagomis, taip pat rûpinasi studijos lankytojø perveþimu.Be to, studijoje sukurtus darbus jau daugelá metø fotografuojaetatiniai muziejaus fotografai, o tø autoriø, kurieketina toliau studijuoti ir ágyti menininko specialybæ, darbøskaidrës registruojamos. Mokestis uþ mokslà nedidelis - pirmustrejus metus studijos lankytojai moka tik deðimt doleriøuþ semestrà ir keturiasdeðimt doleriø vëliau, nes programàdosniai remia Filadelfijos meno muziejaus moterø komitetas.Lieèiamosios parodos. Akliems ir silpnaregiams lankytojams,susitarusiems ið anksto, muziejaus edukacijos skyriusorganizuoja ekskursijas á lieèiamàsias parodas, parengtasið nuolatiniø muziejaus rinkiniø. Muziejaus kuratoriai, konservuotojaiir lektoriai turi atrinkæ kelis ðimtus skirtingø stiliøeksponatø, padarytø ið labai ávairiø medþiagø, kuriems nekenkia,jei prie jø retkarèiais prisilieèiama, ir ið kuriø sutrikusioregëjimo lankytojai gali suprasti, kokiø eksponatø turimuziejus.Filadelfijos meno muziejus lieèiamosiose parodose leidþiabe pirðtiniø èiupinëti eksponatus tiems lankytojams, kuriesutinka nusimauti þiedus ir nusiplauti rankas. (Pasiûloma uþsimautimedvilnines pirðtines, jei þmonës nenori nusimautiþiedø). Per valandos trukmës ekskursijas savanoriai gidai,specialiai parengti lydëti sutrikusio regëjimo þmones, spëjapapasakoti apie galerijos patalpas ir tapybos darbus. Ðiosekskursijos bûna parengtos taip, kad lankytojai kuo geriau193

susipaþintø su konkreèiø galerijø ar jø padaliniø eksponatais.Kadangi muziejus labai didelis ir turi daug eksponatø, rekomenduojamaá muziejø atvykti keletà kartø.Visi muziejaus gidai specialiai mokomi, kaip á áprastus,visiems lankytojams skirtus tekstus áterpti akliesiems skirtuskomentarus. Be to, keliø garsiø paveikslø, eksponuojamø perspecialias parodas, komentavimas yra átrauktas á audiogidà.Vaizdinë medþiaga. Silpnaregiams lankytojams skirtosekskursijos gali bûti praturtinamos nespalvotomis nuotraukomis,reprodukcijomis, reljefiniais pieðiniais, net lytëjimuiskirtais daiktais. Lankytojai á ekskursijas gali neðtis pagal atrinktuspaveikslus padarytus paprastus reljefinius pieðinius,kuriø apatinëje pusëje atspausdintos nespalvotos paveikslønuotraukos, sudëtus á lengvas, patogias neðiotis dëþutes. Beto, kiekviena muziejaus galerija turi vaizdinës medþiagos rinkiná,kurá sudaro paveiksluose pavaizduotø audeklø, dizainoelementø pavyzdþiai arba kitø svarbiø detaliø pavyzdþiai,tarkim, keturlapis dekoro motyvas, kurá sudaro keturiø þiedlapiøgëlë, puoðiantis dvideðimt penkiø pëdø aukðèio (7,50 m)romaninio stiliaus arkos virðûnæ. Toká rinkiná galima gauti Japonijos,Kinijos ir Indijos galerijose, viduramþiø, renesanso irginklø galerijose, Europos bei ðiuolaikinio meno galerijose.Eksponatø prieinamumas. 1996 m. Programø prieinamumogrupë (Edukacijos skyriaus padalinys) uþsakë dailininkeiStryt Tomai (Street Thoma) pagaminti lieèiamàjà paveikslointerpretacijà pagal Polio Sezano „Natiurmortà suobuoliais“. Interpretacijà sudarë keli reljefiniai pieðiniai, dutrimaèiai paveikslo maketai ir priedas - paveikslo komentarogarso áraðas ir jo tekstas, iðspausdintas Brailio raðtu ir stambiuðriftu. Ði paveikslo interpretacija, su kuria buvo susipaþástamabe gido, netruko iðpopuliarëti ir tarp reginèiø, ir tarpsutrikusio regëjimo lankytojø. Ji paskatino kurti kitas interpretacijas,pavyzdþiui, Edvardo Hikso paveikslui „Taiki karalystë“ir Vinsento van Gogo tapybos darbui „Kamilio Rulenoportretas“. Paroda „Prisilytëjimas prie Sezano“ apkeliavo akløjøir silpnaregiø mokyklas, buvo eksponuojama Filadelfijosakløjø ir fiziðkai neágaliøjø bibliotekoje.Staþuotës. Programø prieinamumo grupë staþuotæ aklamasmeniui pirmà kartà pasiûlë 1987 m., antrà kartà - 1994194

m. Staþuotës metu dalyvaujama „Meno formos“ uþsiëmimuose,lankomos meno istorijos paskaitos, kurias kartà persavaitæ skaito Edukacijos skyriaus lektoriai, susipaþástamasu nuolatiniais muziejaus rinkiniais per lieèiamàsias parodasir klausantis garsiniø komentarø, o taip pat dalyvaujama mokymoprojekte.Apie autoræ: humanitariniø mokslø magistrë Karola Viskernuo 1987 m. dirba Edukacijos skyriaus programø prieinamumogrupës vadove.KARALIENËSMENO MUZIEJUSKit Ðapiro (Kit Shapiro)Karalienës meno muziejus (angl. The Queens Museumof Art, New York City) siekia pateikti aukðèiausios kokybësvaizduojamojo meno kûrinius ir mokymo programas Niujorkogyventojams, ypaè Karalienës vardu (Queens) pavadintoNiujorko mikrorajono gyventojams, kur gyvena skirtingø tautøir kultûrø þmonës. Meno prieinamumo programa, kuri iðpradþiø vadinosi „Praðome paliesti“, pradëjo veikti 1983 m.kaip bandomoji, skirta silpnaregiams ir akliems þmonëms.Pagal ðià naujoviðkà mokomàjà programà ið pradþiø buvoparengta lieèiamoji klasikinio ir renesanso laikotarpio gipsiniøskulptûrø paroda, kuri, metams bëgant, buvo papildyta.Pavasará ir rudená muziejaus Edukacijos skyrius sutrikusio regëjimomokiniams ir jø tëvams rengia „Ðeimos dienas“.Muziejus turi etikeèiø su uþraðais stambiu ðriftu ir Brailioraðtu, reljefiniø pieðiniø, dideliø nuotraukø, paveikslø maketø,vaizdo kamerà ir ekranà nuodugniam eksponatø apþiûrëjimui,ðviesos dëþiø, Perkinso Brailio raðto maðinëlæ, reljefiniøpieðiniø spausdintuvà, didinamøjø stiklø.Susitarus ið anksto, muziejus rengia mokymo programasávairaus amþiaus mokiniams bei suaugusiems þmonëms.Kartu su Niujorko miesto specialaus ðvietimo skyriumi,Meno prieinamumo programa parengë mokymo kursà pradiniøir vyresniø klasiø mokiniams, kurá mokiniai labai gausiailanko. Vyksta kilnojamos parodos, kuriose eksponuojamosreljefinës meno kûriniø reprodukcijos, o nuolatinëje parodoje195

eksponuojami lietimui skirti daiktai ir trimaèiai maketai suuþraðais Brailio raðtu. Mokymo kurso metu visada bûna kûrybinëpamoka, per kurià mokiniai bando patys padaryti tai,kà suþinojo lieèiamojoje parodoje. Rengiamos specialios pamokos,kuriø metu mokiniai ið molio lipdo skulptûras; perðias pamokas daþnai grojama muzikos instrumentais ir judama,o tai padeda silpnaregiams ar akliems mokiniamspatirti malonumà ir geriau suprasti muziejaus eksponatus.Naujausios parodos, kurios buvo specialiai interpretuotossutrikusio regëjimo þmonëms, buvo tokios: instaliacija„Kultûrø lydymosi katilas. XX a. projektai“, autorius Cai Guo-Qiang; „Gyvenimo ciklai. Karolio Burèfildo (Charles Burchfield)darbø kolekcija“ ir „Ðiuolaikinës odisëjos. XX a. Amerikosgraikø menininkai“. Kiekvienai ðiø parodø menininkas sukuratoriumi atrinko, kuriuos skulptûrinius elementus bus galimalytëti rankomis. Sutrikusio regëjimo lankytojai juos galëjoèiupinëti. Dvimaèiai meno kûriniai buvo interpretuojami - perkeliamiá reljefinius atitikmenis. Burèfildo tapybai bûdinga niûrinuotaika buvo perteikta ávairiomis tekstûromis, kurios atspindëjodaugelyje jo paveikslø aptinkamas tamsias spalvas irnelaimës nuojautà. Po ðiø parodø surengtose kûrybos pamokosebuvo skirta uþduotis trimatëmis priemonëmis iðreikðtijausmus, perteikti kompozicijà ir erdvinius santykius tarpdaiktø.Karalienës meno muziejuje nuolat eksponuojamas maketas„Niujorko miesto panorama“ su visais penkiais Niujorkomikrorajonais. Tai didþiausias architektûrinis maketas pasaulyje.„Niujorko miesto panorama“ yra neparastai gera sutrikusioregëjimo þmoniø mokymo priemonë. Tyrinëdami maketà,jie geriau ásivaizduoja miesto iðplanavimà, atstumus irmastelá, o ðios sàvokos akliesiems yra sunkiai ákandamos.Geriau suprasti maketà padeda reljefiniai planai ir garsinëspriemonës. Remiantis „Niujorko miesto panorama“, kartu sumobilumo mokytojais buvo parengtos kûrybinës pamokos,per kurias sutrikusio regëjimo mokiniai darë savo gyvenamojorajono maketà. Per kitas pamokas buvo daromi miestomikrorajonø, dideliø pastatø, tiltø maketai.Apie autoræ: Kit Ðapiro - meno terapeutë ir dailininkë.Ji koordinuoja meno prieinamumo programà.196

Karolina Houvel (Caro Howell)TEIT MUZIEJUSLondono ðiuolaikinio meno Teit muziejus (angl. Tate Modern)yra naujas nacionalinis Britanijos ðiuolaikinio menomuziejus, kuriame kaupiami ir eksponuojami XX - XXI amþiauskûriniai ið viso pasaulio. Taip pat èia rengiamos laikinosparodos. Dauguma neágaliems lankytojams skirtø parodøvyksta galerijose. Pagal lankytojø pageidavimus muziejusrengia lieèiamàsias parodas. Kitos muziejaus prieinamumàgerinanèios priemonës - tai audiogidai, kompiuteriai sukalbos sintezatoriais, tekstai stambiu ðriftu. Ávairaus amþiausneágalûs lankytojai, nuo darþelinukø iki pensininkø, suburiamiá nedideles grupes, átraukiami á diskusijas, aprûpinami reljefiniaispieðiniais ir lytëjimui skirtais daiktais, kuria patys, èiupinëjameno kûrinius, dalyvauja judriuose uþsiëmimuose irþaidimuose.Kaip prasmingai papasakoti apie abstraktø paveikslàþmogui, kuris nemato nuo gimimo? Ar vaizdingas pasakojimasyra vienintelis bûdas, galintis supaþindinti sutrikusio regëjimoasmená su tokiu meno kûriniu, kurio negalima paliesti?Ar lytëjimui skirtas daiktas turëtø tik atkartoti medþiagà,bûti tik priemone, o gal jis galëtø bûti kartu ir meno kûrinys?Tai buvo tik keli klausimai, apie kuriuos pradëjau màstyti, kaireikëjo pradëti rengti lieèiamàsias parodas Teit muziejuje.Pradëjusi rengti tokias parodas, turëjau atsiþvelgti á kelisveiksnius, bûdingus tik Teit muziejui. XX amþiuje skulptoriaipradëjo naudoti vis ávairesnes medþiagas, todël ekspozicijojeturime labai maþai skulptûrø, kurias bûtø galima èiupinëti.Be to, Teit muziejuje eksponatai pateikiami ne chronologinetvarka, o pats pastatas - buvusi elektrinë - toks didelis,kad lankytojams neapsimoka lakstyti po muziejø, ieðkanttø keliø jame iðbarstytø lytëti galimø objektø. O dar svarbiautai, kad norëjau, jog á lieèiamàsias parodas áeitø visokiø menorûðiø darbai, ne vien skulptûros, o taip pat ketinau supaþindintisu kritikø nuomone apie eksponuojamus kûrinius. Kûriniaisuskirstyti á keturias grupes - peizaþai, natiurmortai, aktai,istoriniai paveikslai - atskleidþiant, kaip ðie tradiciniaiþanrai keitësi per pastaràjá ðimtà metø.197

1998 m. að ir sutrikusio regëjimo dailininkë Belinda Sosinovièsusitikinëdavome su grupe sutrikusio regëjimo suaugusiøþmoniø, norëdamos iðsiaiðkinti, kaip komentuoti menokûrinius neregiams. Ðie þmonës turëjo ávairiø regëjimosutrikimø, jø gyvenimo patirtis ir meno supratimas taip patbuvo labai skirtingi. Kurdamos paslaugà, kuri dabar vadinasi„Teit muziejaus sutrikusio regëjimo lankytojø audiogidas“,mudvi suþinojome nepaprastai daug apie ryðá tarp lytos, kalbosir juos jungianèios bendros prasmës, o tai mums nepaprastaipadëjo kuriant lieèiamàsias parodas. Labai daug dalykø,kuriuos iðgirdome ið tø þmoniø, ðio raðinio skaitytojamsbus aiðkûs ir suprantami: ið esmës sutrikusio regëjimo þmonësnesiskiria nuo reginèiø, nes visiems bûna sunku þodþiaisiðreikðti savo atsakà á meno kûriná (iðskyrus meno srities specialistus).Daþnai þmonës turi labai kasdieniðkø þodþiø atsargà,todël muziejaus lektoriai turëtø skirti laiko ir pamokytilankytojus iðraiðkingesnio, vaizdingesnio þodyno, kad jie galëtøgeriau iðsakyti savo poþiûrá á meno kûriná. Be to, tokiakûrinio interpretacija, kurioje pernelyg atsispindi reginèiojopoþiûris, gali trukdyti diskusijai, o ji ypaè gerai padeda suprastikûriná. Teit ðiuolaikinio meno muziejaus poþiûriu, mokomiejirenginiai turi bûti orientuoti á mokiná ir bûti grindþiamikonkreèiomis uþduotimis. Mûsø nuomone, bandant suvoktikûrinio prasmæ, lankytojo asmeninë patirtis vaidina lemiamàvaidmená. Visos mûsø muziejaus programos sudarytos taip,kad bet kokio amþiaus ir sugebëjimø lankytojai turëtø galimybæ„iððifruoti“ meno kûrinio prasmæ ir pradëti domëtis menu.Ið pradþiø su minëta grupe þmoniø ieðkojome, koks ryðystarp kalbos ir lytos. Kartu su poetais ir atlikëjais ieðkojome,kokiais þodþiais galima bûtø paaiðkinti ir tuo paèiu nuðviestikonkretø meno kûriná, kad visi já galëtø suprasti. Per lytëjimouþsiëmimus naudojome tikrus kûrinius, mene naudojamasmedþiagas, specialiai sukonstruotus daiktus, netgi garsus.Þmonës negailëjo laiko, tobulindami komentarus apie temperatûrà,svorá, tekstûrà ir t.t., norëdami sudaryti savo aiðkinamàjáþodynà. Tie susitikimai buvo tokie vaisingi, kad jie tapotarsi apðilimu, tarsi gamos grojimas prieð koncertà. O atradometai, kad kûriniø komentavimas metaforomis ypaè geraipadeda suprasti meno kûrinius. Beje, taip pat nustatë-198

me, kad lektoriai turëtø bûti labai atsargûs vartodami metaforas,kad jos padëtø, o ne trukdytø atskleisti prasmæ to, kàketino pasakyti dailininkas. Norëdami pateikti labai aiðkø pavyzdá,paimkime kûriná, kurá galëtume palyginti su cukrausvatos gumulu, bet jei to kûrinio intencija yra atskleisti socialinænelygybæ, toks palyginimas netiks. Jei metaforø nelaikysimeuþ trumpo pavadþio, jos gali nukreipti màstymà ðalutiniuar netgi klaidingu keliu.Stebëdama, kaip taikliai parinkta metafora verèia margàlankytojø grupæ pritariamai linksëti galvomis ir tarpusavyjekalbëtis apie kûrinio prasmæ, pradëjau màstyti apie tai, kadreikia duoti darbo jø rankoms. Ar nebûtø galima rasti daiktø,atstojanèiø metaforas, kuriuos galëtume naudoti vesdamiekskursijas gyvai, o ne su audiogidu? Tokios metaforos ypaèpraverstø, komentuojant abstrakèius ar siurrealistinius kûrinius,kuriuos paprastai bûna sunku paaiðkinti þodþiais. Taèiau,jei parinkti tinkamas þodines metaforas bûna nelengva,tai turbût dar sunkiau bus rasti daiktø, atstojanèiø metaforas.Paimkime toká pavyzdá. Vienoje salëje svarbiausia temayra Ispanijos pilietinis karas; èia eksponuojamas Pablo Pikaso1937 m. nutapytas paveikslas „Verkianti moteris“ ir „Gernika“.Salëje yra archyvinës medþiagos, dokumentinis filmas,kitø Pikaso kûriniø, o taip pat Salvadoro Dali 1936 m. drobë„Rudens þmogëdros“ (angl. Autumn Cannibalism). Norëdamipadëti lankytojams susipaþinti su ðios salës eksponatais,parinkome èiupinëjimui skirtø daiktø, tarp kuriø yra supaprastintasreljefinis pieðinys, padarytas pagal „Verkianèià moterá“,reljefinës jos akiø ir burnos detalës bei organinio stikloduþenos. Pasakojant apie paveikslà ir aptariant, kaip P. Pikasàpaveikë Gernikos subombardavimas, sutrikusio regëjimolankytojai gali èiupinëti moters veido kontûrus, tyrinëti, kaipdailininkas sutelkë þiûrovø dëmesá á labiausiai jaudinanèiaspaveikslo vietas. Kad reljefiniai pieðiniai bûtø suprantamesni,juose reikëjo supaprastintai perteikti sudëtingà plokðtumøir lauþtiniø tinklà, o organinio stiklo ðukës lankytojø delnuosedar labiau sustiprino áspûdá, kad paveiksle susiduriatrapûs, skausmingi, aðtrûs elementai.Ir prieðingai, Dali paveiksle „Rudens þmogëdros“ vaizduojamasvirsmas. Aiðkûs þmoniø kontûrai susilieja vienassu kitu, virsta vidaus organais, á kuriuos smeigiami stalo áran-199

kiai. Mums reikëjo rasti papildomà èiupinëti tinkamà daiktà,kuris galëtø iliustruoti, kokiais skirtingais bûdais ðie dailininkaipavaizdavo karo baisumus, ir tuo paèiu atskleistø, kadþmonës, stovëdami prieð Dali paveikslà, jauèia ir susiþavëjimà,ir pasibjaurëjimà. Ið pradþiø norëjome lankytojams pateiktiklijø ar pastos pripiltà balionà, kad jie rankose turëtøamorfinæ, lengvai formuojamà masæ. Taèiau susiprotëjome,kad neregius klaidins guminis pavirðius, kuris neatitiko kûriniodvasios, nes ji nebuvo nei lengva tarsi oras, nei fetiðistinë.Vietoj to, paëmëme silikoniná krûtø implantà, kuris vienumetu yra ir kietas, ir takus, o jo pavirðiaus tekstûra yra ir paþástama,ir klaidinanti, be to, jis yra kûno temperatûros. Ðipriemonë, skirta perteikti keistai ðleikðtø Dali paveikslà, yralabai veiksminga ir populiari!Kitø èiupinëti skirtø daiktø prasmë yra tiesioginë. Pavyzdþiui,turime ið liepos medienos su grandininiu pjûklu ir dideliukaltu iðskaptuotø formø, kurios iðdalijamos, kai ateinamaprie vokieèiø tapytojo Georgo Bazelico (angl. Georg Baselitz)1982-1983 m. medþio raiþinio „Be pavadinimo“, nes jispadarytas ið tokios pat medþiagos ir su tokiais paèiais árankiais.Kiti èiupinëjimui skirti daiktai pateikiami dël kontrastoarba norint patraukti dëmesá, pavyzdþiui, aðutai padeda lankytojamssuprasti kolumbietës skulptorës Dorisës Salcedo1998 m. skulptûrà - stalà, iðpintà þmoniø plaukais (angl. Unland:Audible in the Mouth). Mes stengiamës pabrëþti, kadjos kûriniai yra trapûs, kad juose alegoriðkai atskleidþiamakanèia ir netektis, o diskusijà apie skulptorës kûriná pradedame,lygindami þmogaus plaukø ir arklio aðutø savybes. Daugumamûsø parinktø lytëjimui skirtø daiktø yra skirti vaizduoteilavinti, jie nëra brangûs. Juos parinkome todël, kadmanome, jog muziejaus lankymas yra visø pirma socialinëveikla, ir todël reikia pateikti tokius daiktus, kurie skatina lankytojusdiskutuoti.Iki ðiol esame sulaukæ labai maloniø atsiliepimø. Lankytojaigerai vertina tai, kad á parodas átraukiami dvimaèiai irtrimaèiai meno kûriniai ið viso ðimtmeèio. Mûsø pastangosorientuotis á lankytojø poreikius ir skatinti diskusijas taip patbuvo labai palankiai ávertintos:„..Kaip nuostabu, kad savo patyrimu galëjome pasidalintisu kitais...“200

„Didþioji grupës dalis nebuvo maèiusi modernaus menokûriniø, jau nekalbant apie amþininkø kûrinius, todël ðie þmonësyra gana konservatyvûs...Ðiandieninë iðvyka á muziejøárodë, kad ir tokie lankytojai gali suprasti ðiuolaikiná menà irjuo mëgautis...“„Pakeiti nuomonæ apie menà. Paleidi á darbà smegenis,ir jie tebedirba netgi iðëjus ið muziejaus“.Be lieèiamøjø parodø, lankytojai gali pasiimti audiogidàsu ekspozicijos komentarais, stambiu ðriftu iðspausdintøtekstø, skaitykloje gali naudotis vaizdo didintuvu ar kalbossintezatoriumi, kurie padës sutrikusio regëjimo skaitytojamsið arèiau susipaþinti su Teit muziejaus rinkiniais. Kitais metaisketiname plësti savo paslaugas, ir bûtinai pasiûlyti lankytojamsdaugiau liestinø objektø.Apie autoræ: Karolina Houvel Teit muziejuje kuruoja jaunimoir specialiuosius projektus.Elþbieta Zalchauer Aksel(Elisabeth Salzhauer Axel)Meninio akløjø ðvietimo organizacijos(AEB) ákûrëja ir direktorëBAIGIAMASIS ÞODIS- Kà darysime toliau? - klausiu savæs, sëdëdama AEBbiure Niujorko SoHo rajone ir þvelgdama á tuðèias lentynas.Tose lentynose laikytø dokumentø turinys visas buvo sudëtasá knygà, kurià kà tik perskaitëte, ir dabar Jûs taip patviskà þinote. Man, AEB direktorei ir vienai ið ðios knygos sudarytojø,ðis Jums pateiktas leidinys reiðkia kartu ir pabaigà,ir naujø darbø pradþià. Jei, perskaitæ ðià knygà, susidomëjotevisuomeniniø ástaigø, muziejø ir mokyklø bendra veikla arnorëtumëte prisijungti prie virtualiø diskusijø grupiø, praðomeapsilankyti mûsø interneto svetainëje www.artseducation.info.Èia rasite informacijos, kaip galëtumëte keistis moksliniø tyrimørezultatais, pamokø planais ar idëjomis.Meninio akløjø ðvietimo organizacijos misija - rengti mokymometodikà, jà ávertinti, pagrásti faktais ir platinti; rengtimokymo medþiagà ir siekti, kad jos kaina bûtø kuo maþesnë;siekti, kad ði mokymo medþiaga uþtikrintø, jog akli ir su-201

trikusio regëjimo þmonës galëtø kurti patys, galëtø susipaþintisu meno kûriniø ekspozicijomis, kultûros istorija ir estetika.Mûsø parengta metodika apraðyta ðios knygos puslapiuose.Dabar jau þinote, kokiø pagrindiniø mokymo priemoniøreikia, kad galëtumëte priartinti menà prie aklojo arsilpnaregio: tai lyta, komentavimas, garso efektai ir teatrinëspriemonës, reljefiniai pieðiniai ir kûrybiniai uþsiëmimai.Daugelis dalykø, kuriuos „atskleidë“ „Meninio akløjø ðvietimoorganizacija“, pedagogams jau anksèiau buvo þinomi,bet jie nesikeitë patyrimu ir todël ði informacija neplito. Taippavieniø gabiø pedagogø sugalvoti metodai iðnykdavo bepëdsako. Dabar mes keliame uþdaviná iðsaugoti mûsø visønuveiktà darbà, kad jis vël nenueitø perniek. Todël visuomenëir atskirø dëstomøjø dalykø atstovai turëtø bendromis jëgomisstengtis iðsaugoti tai, kas jau padaryta, ir dirbti toliau.Tarpdalykinis tyrinëtojø ir praktikø bendradarbiavimas.Devintà praëjusio amþiaus deðimtmetá, kuomet buvoákurta AEB, muziejai beveik nepatekdavo á aklumà ir suvokimàtyrinëjanèiø psichologø akiratá. Surengdami kelias tarptautineskonferencijas, mes pasistengëme uþpildyti ðià spragà,tikëdamiesi, kad tarp muziejininkø ir psichologø prasidësdialogas. Ið pradþiø siekëme, kad muziejininkai, pedagogai,psichologai ir aklieji imtø keistis tarpdalykine informacijair patyrimu. O dabar turëtume pasiekti, kad muziejuoseir akløjø mokyklose atsirastø nuolatiniø meno mokymo programø.Psichologiniai taktilinio suvokimo, taktilinës grafikos ir menoreikðmës akliems asmenims tyrimai yra tebesivystanti sritis,todël èia reikia dar daug kà nuveikti. Pasiekti, kad teoriniødarbø rezultatai taptø prieinami praktikams, - tai dar neviskas. Reikia kaupti duomenis apie akløjø ir silpnaregiø mokymoprogramas, á kurias yra átrauktos meno pamokos ir kûrybiniaiuþsiëmimai. Pedagogai turëtø kaupti duomenis apiemeninio lavinimo naudà ávairaus amþiaus ir ávairiø regëjimosutrikimø turinèiø mokiniø socialiniam ir paþintiniam vystymuisi,ir tuos duomenis perduoti mokslininkams. Kitas svarbusdalykas, kurá turëtø bendromis jëgomis atlikti mokslininkaiir tiflopedagogai - parengti veiksmingus atestavimo ir vertinimometodus. Ðalies mokslininkai ir pedagogai gali uþmegztiryðius per neoficialius susitikimus, rengiamus nacio-202

naliniø konferencijø metu. Kadangi tai tarpdalykinë sritis, svarbu,kad bûtø dalyvaujama ne tik savo, bet ir kitø srièiø specialistøkonferencijose.Visuomeniniai iðtekliai. Meno prieinamumo neregiamssrityje pagrindiniai partneriai yra muziejai, mokyklos (valstybinësmokyklos ir akløjø internatinës mokyklos), akluosius remianèiosorganizacijos, akløjø bibliotekos ir universitetømokslo darbuotojai. Ilgalaikiø pokyèiø galima pasiekti tik susivienijuspatiems akliesiems ir silpnaregiams, muziejø lektoriams,tiflopedagogams bei visuomeninëms organizacijoms,atstovaujanèioms akliesiems ir jø ðeimos nariams. Ðiuometu nemaþai muziejø á savo misijos formuluotæ mielai átraukiasakiná „tapti savo bendruomenës centru“. Muziejai siekiatapti atviri ávairiø visuomenës sluoksniø atstovams, tarp jø irneágaliesiems, akliesiems, silpnaregiams, senyviems silpstanèioregëjimo þmonëms, ypatingø poreikiø vaikams ir jøtëvams. Paþangiai màstantys muziejø lektoriai aktyviai siekiaglaudesnës sàveikos su savo ypatingaisiais lankytojais irnekantriai laukia jø atsiliepimø.Muziejai - bendruomenës centrai. 1987 m., savo veiklospradþioje, AEB atliko apklausà, kuri parodë, kad daugumaðalies muziejø neturi galimybiø priimti aklø lankytojø. Mesiðtyrëme ir ávertinome, kà bûtø galima aklø ir silpnaregiø þmoniølabui padaryti ðiuo klausimu ir kokiø pageidavimø turëtøði visuomenës dalis. Tuomet pradëjome kurti mokymo metodusir mokymo medþiagà, padedanèià muziejams patiemsrengti prieinamumo gerinimo programas. Taèiau daug iðgirtøprogramø, parengtø netrukus po Amerikos neágaliøjø antidiskriminacinioástatymo priëmimo (angl. Americans withDisabilities Act, 1990 m.), per deðimtmetá nutrûkdavo viendël to, kad programà koordinuojantis asmuo iðeidavo ið darboarba pasikeisdavo edukacijos skyriaus vadovas. Mûsø manymu,norint muziejuje parengti visapusiðkà, nuoseklià irveiksmingà meno prieinamumo programà, reikia ávykdytiðiuos reikalavimus:* vietinio muziejaus darbuotojai ir tiflopedagogai turi uþmegztikontaktà, o muziejus turi tapti bendruomenëscentru. Taip bus uþtikrintas programos pastovumas.203

* uþmegzkite kontaktus su kitø ðaliø specialistais. Tampuikiai tiks AEB rengiamos konferencijos telefonu ir internetoforumai. AEB siûlo naudotis jø interneto svetainekaip bendravimo priemone.* parenkite pedagogø ir lektoriø mokymo bei programørengimo metodinæ medþiagà. Tokiu bûdu bus kaupiamaarchyvinë medþiaga, kuri padës naujai atëjusiemsdarbuotojams tæsti pradëtà darbà. AEB yra iðleidusi tokiosmetodinës medþiagos - tai knygø serija apie menoistorijos mokymà per kitus pojûèius bei ði „Menasanapus regëjimo“ knyga.* apie savo veiklà nuolat informuokite vietines ugdymoástaigas. Tam puikiai tiks kasmetiniai mokytojø kvalifikacijoskëlimo kursai.* pasirûpinkite, kad aklieji ir jø ðeimos nariai aktyviai dalyvautømuziejø ir mokyklø organizuojamose meninëseprogramose ir kad jø atsiliepimai atsispindëtø tose programose.* supraskite, kaip svarbu suburti komisijà, sudarytà ið akløjø,silpnaregiø ir muziejaus lektoriø. Yra muziejø, kurdël lëðø stokos atleidþiami ypatingø poreikiø lankytojusaptarnaujantys darbuotojai, neskubama finansuoti naujøprogramø kûrimo ar senøjø palaikymo. Tinkamai parengtølektoriø komanda yra slaptasis muziejaus ginklas.Turëdami grupæ tokiø lektoriø, parengtø remiantisnaujausiais mokslo pasiekimais ir pagal naujausias mokymometodikas, bûsite tikri, kad Jûsø programa atlaikysfinansavimo maþinimus, daþnà darbuotojø kaità irdaugelá kitø muziejus iðtinkanèiø stichiniø nelaimiø.Akluosius ir jø ðeimos narius atstovaujanèios organizacijos.Kuriant naujas programas ir norint iðsiaiðkintiakløjø ir silpnaregiø lankytojø poreikius, geriausia kreiptis áakløjø organizacijas, pavyzdþiui, á Nacionalinæ akløjø federacijàar Amerikos tarybà akliesiems ir jø vietinius skyrius. Ðiosorganizacijos labai pravers, kai mokysite savo darbuotojusarba lektorius dirbti su aklais ir silpnaregiais lankytojais. Beto, jei Jûsø ástaiga nutars priimti á darbà aklø þmoniø dirbtiadministratoriais, priimamojo sekretoriais, komutatoriausoperatoriais, rûbininkais ar informacijos kiosko darbuotojais,iðkart kitaip imsite þiûrëti á prieinamumo problemà. Ðitaip pa-204

ávairinæ savo darbuotojø gretas, uþmegsite glaudesná ryðá tarpsavo ástaigos ir vietos akløjø ir silpnaregiø. Sutrikusio regëjimomuziejaus darbuotojai savo kasdieniu pavyzdþiu atskleisregintiesiems, kokiø turi poreikiø ir interesø.Mokyklos ir mokytojai. Ðalia standartinës mokymo programosreikalavimø, akli mokiniai turi mokytis mobilumo, tinkamoslaikysenos, Brailio raðto. Mes tikimës, kad ðioje knygojepateikti straipsniai átikino Jus, jog meninë kûryba, menovertinimas ir tapybos supratimas yra puikios ugdymo bei saviraiðkospriemonës, kurios yra bûtinos, jei norime iðugdytivisapusiðkà individà ir suteikti akliems ir silpnaregiams mokiniamsgalimybæ tobulinti savo ypatingus gebëjimus. Mokyklosir mokytojai vaidina svarbø vaidmená, nes padaro mokiniøgyvenime ilgalaikiø pokyèiø; savo ruoþtu, muziejø programosmokykloms yra didþiulë parama, be kurios mokyklosnegalëtø iki galo atlikti savo ugdomojo vaidmens.2001 m. pavasará pradëjome akløjø mokyklø ir valstybiniømokyklø mokytojø kvalifikacijos këlimo darbà, kurio pagrindinistikslas - iðmokyti mokytojus ugdymo procese panaudotimenà, kûrybinæ veiklà ir muziejø iðteklius. Pasitelkæmuziejø lobynus ir muziejø lektoriø patirtá, mes tikimës plaèiaipaskleisti informacijà apie tai, kad aklus ir silpnaregiusmokinius reikia mokyti meno, kultûros, vizualiniø sàvokø. Tokiemsvaikams didelis dalykas bus jau tai, kad per pamokasjie galës mokytis taikyti pagrindines technikas ir medþiagas,pavyzdþiui, pieðti ant reljefinio pieðimo lentø arba sudëliotipieðiná ið „Wikki-Stix“ lazdeliø.Ðioje knygoje pateiktos mokymo priemonës ir bûdai turilabai didelës vertës akliems ir silpnaregiams mokiniams, betmes manome, kad ðios priemonës idealiai tinka, norint sujungtivisø klasëje besimokanèiø vaikø - reginèiø, aklø ir silpnaregiø- veiklà. Pavyzdþiui, garsinis komentavimas ugdobendravimo ir stebëjimo ágûdþius, o jø reikia visiems mokiniams.Regintys mokiniai ir muziejaus lankytojai taip pat neretaipraðo iðsamiai pakomentuoti meno kûriná, norëdami jákuo geriau suprasti. Lieèiamieji, garsiniai ir kitokie uþsiëmimaisuteikia visapusiðkos patirties ir regintiems, ir sutrikusioregëjimo lankytojams.205

Senyvo amþiaus sutrikusio regëjimo þmonës. Kasmetapanka maþdaug penkiasdeðimt tûkstanèiø amerikieèiø.JAV gyventojø suraðymo biuro duomenimis, gyventojø,vyresniø kaip penkiasdeðimt penkeriø, skaièius per keturiasdeðimtmetø padidës 123 procentais. Vyresniø kaip aðtuoniasdeðimtpenkeriø metø þmoniø skaièius padidës maþdaugtrimis ðimtais procentø. Padaugëjus ðios amþiaus grupësþmoniø, atsiras daugiau senatviniø regëjimo sutrikimø, tokiøkaip geltonosios dëmës nykimas, dël kurio asmuo juridiðkaitampa aklas. Aktyvus muziejø lankymas galëtø praturtinti sutrikusioregëjimo senjorø gyvenimà. Þmonës mokosi visà gyvenimàir nenustoja taip daræ net ir apakæ dël senatvës -nemaþai jø artimiausiame muziejuje lanko meno istorijos paskaitas,dailës studijas, kûrybinio raðymo uþsiëmimus. Net irtie senyvi sutrikusio regëjimo þmonës, kurie gyvena uþsisklendænamuose, gali mokytis meno per telefoninës konferencijosmetodu organizuojamas pamokas; papildoma mokymomedþiaga ið anksto iðsiunèiama jiems á namus. Studijuodamimenà, ðie þmonës ásitraukia á dialogà ir tokiu bûdu jauèiasimaþiau izoliuoti.Nacionalinë akløjø ir fiziðkai neágaliøjø biblioteka(angl. National Library Service for the Blind and PhysicallyHandicapped, NLS). Ði biblioteka ir jos filialai turi visko, koreikia akliesiems ðalies skaitytojams. Brailio raðtu iðspausdintosknygos ir garsinës knygos skaitytojams siunèiamospaðtu. Norëdami pasinaudoti ðios nuostabios bibliotekos paslaugomis,savo knygas ið serijos „Meno istorija per lytà irklausà“ (Art History through Touch and Sound) iðleidome tokiodydþio, kad tilptø á bibliotekos paðto siuntø dëþes. Ðiàknygø serijà NLS filialø darbuotojai sutiko labai palankiai, taèiaudaugelyje bibliotekø vangiai organizuojami specialûsrenginiai, kad apie ðias knygas suþinotø bibliotekos skaitytojaiir þmonës, kuriantys novatoriðkà mokymo medþiagà.Kaip ir daugelis kitø ðaliø akløjø bibliotekø, NLS yra ágaliotareginèiøjø raðtu iðleistas knygas perkelti á Brailio raðtàarba jas ágarsinti. NLS biblioteka yra finansuojama ið valstybësbiudþeto, todël negali pirkti knygø, iðleistø specialiai akliesiems,tarp jø ir knygø, skirtø skaityti naudojantis keletupojûèiø. AEB sugebëjo surinkti lëðø ið subsidijø ir padovanojopirmàjà serijos „Meno istorija per lytà ir klausà“ knygà 147206

NLS bibliotekos filialams. Taèiau subsidijos yra trumpalaikëiðeitis ið susiklosèiusios padëties. Mes tikimës, kad kada norsnuostatai, reguliuojantys, kaip NLS turi panaudoti ið valstybësgautà finansavimà, bus pakeisti. Pedagogai ir oficialûspareigûnai turi suþinoti apie reljefiniø pieðiniø reikðmæ ir ðaliesbei tarptautiniu mastu uþtikrinti valstybiná finansavimàðiai svarbiai mokymo medþiagai ásigyti.AEB leidinys „Meno istorija per lytà ir klausà“. SuAEB bendradarbiaujantys aklieji paskatino mus iðleisti iðsamiàknygà apie meno istorijà, kuri bûtø prieinama net visiðkaiaklam asmeniui, gyvenanèiam kaime ir negalinèiam nuvyktiá muziejø ar kità ástaigà, kur yra lieèiamøjø maketø. Jietaip pat pageidavo, kad iðleistoji meno mokymo medþiagaatitiktø grieþtus mokslinius kriterijus. Taip dienos ðviesà iðvydodràsiausias mûsø sumanymas - dvideðimt viena knyga iðserijos „Meno istorija per lytà ir klausà“, kurias iðleidome kartusu Amerikos akløjø spaustuve. Ðá leidiná su didele meile padëjorengti daugybë aklø savanoriø ir þymiø meno istorikø.Akli þmonës mielai naudojasi reljefiniais pieðiniais. Daugelisjø buityje ir darbe naudojasi tokiomis reljefinëmis priemonëmiskaip architektûriniai brëþiniai ar aukðtø planai. Regintysþmonës turi galimybæ naudotis daugybe vaizdinës informacijos.Ið ávairiø atvaizdø ir þenklø, pradedant kelio þenklaisir baigiant Egipto piramidëmis, regintieji atmintyje susidaroatvaizdø bankà. „Meno istorija per lytà ir klausà“ yramûsø bandymas iðmokyti akluosius ir silpnaregius vaizdinioraðtingumo; tai iðsami enciklopedija, kurioje sudëti reljefiniaiþymiø paveikslø ir architektûros paminklø pieðiniai.Juridiðkai aklus mokinius aptarnaujanèios mokyklos ir kitosmokymo ástaigos ðià medþiagà gauna per federalinëskvotos programà; reljefinës knygos taip brangiai kainuoja,kad neátikëtina, jog pedagogai, negaunantys finansavimo iððio ðaltinio, galëtø ápirkti reljefinæ mokymo medþiagà. Norsvalstybinis finansavimas nëra neiðsemiamas ir turi bûti protingainaudojamas, taèiau ðios lëðos daugeliui pedagogø yradidþiulë parama; jie þino, kad galës aprûpinti savo mokiniusmultisensorine mokymo medþiaga. Mes ragintume tokiosmedþiagos ásigijusius muziejus, mokyklas ir bibliotekas jakeistis tarpusavyje.207

Baigdama norëèiau pasakyti, jog tvirtai tikiu, jog ðios sritiesateitis priklauso nuo to, ar palaikysime glaudþius ryðiussavo ðalyje ir pasaulyje. Þinoma, konferencijos ákvepia daugnaujø idëjø, taèiau jos trunka vos kelias dienas ir, pasibaigusvienai, tuoj reikia rengtis kitai. Remdamiesi savo tyrimais irpavykusia prieinamumo programa, kurià ágyvendinome Niujorkomuziejuje, galime daryti iðvadà, kad meno prieinamumouþtikrinimui ypaè svarbûs tokie aspektai:* ávairiø srièiø mokslininkø sukauptos þinios turi pasiektipraktikuojanèius asmenis;* muziejai turi glaudþiai bendradarbiauti su vietinëmis akløjøorganizacijomis ir juos atstovaujanèiomis organizacijomis;* mokyklos turi palaikyti ryðá su muziejais.AEB pastangomis prasidëjo tarptautinis muziejø, kurie jauteikia paslaugas sutrikusio regëjimo lankytojams arba ketinajas teikti, bendradarbiavimas. Mûsø nuomone, svarbiausiastokio bendradarbiavimo tikslas yra keistis patirtimi moksliniøtyrimø ir programø rengimo srityse bei siekti, kad muziejaitaptø bendruomenës centrais, palaikanèiais ryðius su mokyklomis,mokytojais, akløjø ir jø ðeimos nariø organizacijomis.Net neámanoma apsakyti, koks svarbus tokiø bendruomenëscentrø vaidmuo meniniam akløjø ðvietimui.Jei ði knyga paskatino Jus paèius kurti meninio akløjø ðvietimoprogramà, kreipkitës á èia paminëtus muziejus ir kitasástaigas, kurios rûpinasi meno ir mokymo iðtekliø prieinamumusutrikusio regëjimo þmoniø bendruomenei. Mes ragintumeðiose ástaigose suþinoti, kas jau yra padaryta, kreiptis ákolegas patarimo ir dalintis su jais savo idëjomis.Ir pabaigai reikia pridurti, kad jei kuri kaimo bendruomenëneturi pakankamai iðtekliø, bet turi interneto ar telefonoryðá, gali kreiptis á AEB. AEB rengia konferencijas telefonu,interneto diskusijø grupes, turi intenetinio mokymo centrà.Internetu galima bendrauti, dalintis idëjomis, keistis programosrengimo medþiaga, pamokø planais, netgi praneðimaisspaudai ar paraiðkomis subsidijoms gauti. Prisidëkite priemûsø telefoniniø ar internetiniø forumø, paraginkite savo kolegas,kad prisidëtø; taip kur kas geriau nei ið naujo iðradinëtidviratá! O mûsø metinë konferencija - tai dar viena puikigalimybë mokytis vieniems ið kitø.208

TurinysPratarmë ........................................................................ 3Meno kûriniøkomentavimasmuziejuoseRièardas Donaldas SmitasKomentaro taikymas muziejuose................................... 6Dþoel SnaiderKomentaras - tai vaizdas, kuriamas þodþiais .............. 12Elþbieta Zalchauer Aksel, Virginija Huper, Teresë Kardoulias,Sara Stefenson Kais, Franèeska RozenbergKomentavimo taisyklës ................................................ 18Paula Gerson ir Virginija HuperDailës kûriniø komentavimo pavyzdþiai ....................... 30Lou GiansanteKaip vizualines sàvokas perteikti garsais ..................... 43Erdvës iliuzija paveiksle................................................ 47Siurrealizmas ............................................................... 49Ermina KingVaizduojamojo meno kûriniø perteikimasteatrinëmis priemonëmis, judesiais ir garsais.............. 50Muziejø dailës studijosatveria duris sutrikusioregëjimo þmonëmsKarola ViskerSuaugusiøjø dailës studija Filadelfijos menomuziejuje ...................................................................... 58Nina Sobol LeventDailës medþiagos ir metodai, tinkami neregiams ....... 66209

Meninissutrikusio regëjimovaikø ir suaugusiøjølavinimasBetsë ArmstrongDailës pamokos sutrikusio regëjimo vaikamsvalstybinëse JAV mokyklose ........................................ 82Franèeska Rosenberg ir kitiMuziejø ir mokyklø bendradarbiavimas ....................... 93Karen Frimkes VulfMeno istorijos studijos Los Andþelo Brailioinstitute ...................................................................... 102Karen Èeisen SpicbergSuaugusiø sutrikusio regëjimo asmenømeninis lavinimas....................................................... 117Perla RosenMeninë kûryba padeda ugdyti sutrikusioregëjimo mokiniø orientacijos ágûdþius ...................... 125Marketa PertunenÁ meninæ kûrybà átraukiami sutrikusio regëjimopaaugliai .................................................................... 130Pasaulio muziejaigerina prieinamumàMuziejø prieinamumo programos.Nuo ko pradëti?.......................................................... 136Renë Vels, Irma ÐoMuziejiniø programø kûrimas..................................... 138Abigailë Housen ir Karina DesantisSutrikusio regëjimo þmoniø estetinio màstymotyrimas ....................................................................... 140Luizë Toro BreðerBirmingemo meno muziejus ...................................... 159Houpë MakmatArtûro ir Ninos Kameriø meno ir parkø muziejus ....... 163210

Sari SalovaaraSuomijos nacionalinë galerija..................................... 165Judita ÐmidlerÞydø muziejus ............................................................ 168Rebeka MakginisNiujorko Sostinës meno muziejus .............................. 170Aldas GrasinisTaktilinis Omero muziejus .......................................... 174Tiflologijos muziejus ................................................... 175Elinora RubinBostono dailës muziejus ............................................ 178Franèeska RozenbergNiujorko Ðiuolaikinio meno muziejus .......................... 182Mariona KarlislëNacionalinë galerija.................................................... 187Karola ViskerFiladelfijos meno muziejus ......................................... 190Kit Ðapiro (Kit Shapiro)Karalienës meno muziejus ......................................... 195Karolina HouvelTeit muziejus .............................................................. 197Elþbieta Zalchauer AkselBaigiamasis þodis ...................................................... 201211

Le-373 Menas anapus regëjimo II dalis : þinynas apie menà, kûrybàir regëjimo sutrikimus 4 skyrius praktinë patirtis / redaktorës:Elisabeth Salzhauer Axel ir Nina Sobol Levent ; Ið anglø k. vertëAudronë Gendvilienë. - Vilnius : Lietuvos akløjø b-ka, 2008. -212, [16] p. : iliustr.ISBN 978-9955-36-474-0Knygoje „Menas anapus regëjomo II dalis“ pasakojama, kaipmuziejai gali padëti sutrikusio regëjimo ar net visiðkai akliems þmonëmssuprasti vaizduojamàjá menà. Kalbama, kà ðiuo klausimu daro JAV,Suomijos, Italijos, Ispanijos ir Anglijos muziejai.UDK 030:7(73)-056.262Elisabeth Salzhauer AxelNina Sobol LeventMENAS ANAPUS REGËJIMOÞinynas apie menà, kûrybàir regëjimo sutrikimusII DALIS4 skyriusPRAKTINË PATIRTISIð anglø kalbos vertë Audronë GendvilienëRedagavo Veronika ÐvilpienëMaketavo Lilija OleðkevièIðleido Lietuvos akløjø bibliotekaSkroblø g. 10, LT-03142 VilniusSpausdino UAB leidykla-spaustuvë „Firidas“Tel.: (8-5) 2312396, (8-387) 51214info@firidas.lt, spaustuve@firidas.ltwww.firidas.ltTiraþas 150 egz.