MENAS ANAPUS REGĖJIMO II DALIS

stebæ. Ðis gamtos garsø ásiverþimas panaðus á tai, kà jauèiaþmonës, pamatæ ðias septynioliktame amþiuje iðtapytas lubas.Jose meniðkai susilieja tikrovë ir iliuzija.“(AEB, Paula Gerson ir Virginija Huper,„Barokinis menas septynioliktame amþiuje“.).10. Paaiðkinkite abstrakèias sàvokas, naudodamiesianalogijomis. Tam tikros rûðies regëjimui prieinamus fenomenus,pavyzdþiui, ðeðëlius arba debesis, gali bûti sunkuapibûdinti. Nuo gimimo akliems arba anksti vaikystëje apakusiemsasmenims, kurie neturi vizualios atminties, gali bûtineámanoma perteikti kai kuriø reginèio þmogaus matomøvaizdø. Bet èia vël galima parinkti aiðkias analogijas. Parinkitepavyzdþiø ið kasdieninio gyvenimo, suprantamø kiekvienamþmogui. Komentuodami Pablo Pikaso kubistiná paveikslà„Mergaitë su mandolina“ (Fanny Tellier, 1910), galëtumëtepalyginti nutapytà þmogaus figûrà su suduþusiu vyno buteliu,kurio ðukës iðsisklaidë katra kur. Tolimesnëje pastraipojerasite dvi puikias analogijas, kuriomis buvo pasinaudota ðviesosir ðeðëlio sàvokai paaiðkinti.„Kaip dailininkai naudoja ðviesà ir ðeðëlá tapydami paveikslus,galima paaiðkinti pateikus toká pavyzdá. Saulëtà dienàsëdime prie lango. Tos veido ir kûno dalys, kurios jauèia ðilumà,yra apðviestos. Dalys, kuriø saulë neðildo, yra ðeðëlyje.Kad suprastumëte krintanèio ðeðëlio sàvokà, ásivaizduokite,kad stovite tokiame duðe, kuriame vanduo trykðta horizontaliaiganëtinai siaura srovele. Stovint prieð tà srovelæ, kûnopriekis suðlampa, o nugara lieka sausa. Jei vietoj vandensbûtø ðviesos ðaltinis, kûno priekis bûtø apðviestas, o nugaraliktø ðeðëlyje. Ir dar, kadangi kûno priekis uþstotø vandená,uþ nugaros ant grindø liktø sausas plotelis. Jei vietoj vandensbûtø ðviesos ðaltinis, kûnas uþstotø ðviesà, ir ji nepatektøant grindø uþ jûsø nugaros. Tamsi vieta uþ jûsø vadinamakrentanèiu ðeðëliu.“(AEB ir Paula Gerson,„Statybiniai meno blokai“.).26