MENAS ANAPUS REGĖJIMO II DALIS

likos (1421-1469) architektûroje, arba kai kalbama apie RomosÐv. Petro bazilikos (1607-1615) barokinio fasado „crescendoefektà“, kurio autorius - Karlas Maderno.Studentams pristatau ir spalvos sàvokà, bet kol kas darnesu radusi pakankamai suprantamo bûdo jai paaiðkinti. Aiðkinu,kad spalva yra nuo saulës ðviesos spektro priklausantisfizikinis reiðkinys, pasakoju apie prizmæ, cheminius elementus,kaip akies tinklainë reaguoja á skirtingo ilgio ðviesos bangas.Pristatau vienà kità Josefo Alberso eksperimentà, jo pamokasapie spalvà ir iðvadas apie spalvinio suvokimo subjektyvumà(Albers, 1971); èia pat studentai pasidalija savopatyrimu. Pasakoju apie su spalva susijusias asociacijas: kadraudona ir oranþinë yra ðiltos spalvos, o mëlyna ir þalia - ðaltos,ir t.t. Dauguma mano studentø dar truputá prisimena spalvas.Tiems, kurie jø neprisimena arba yra akli nuo gimimo,tenka samprotauti apie spalvà teoriðkai, o ne remiantis patyrimu.Jeigu spalva kuriame nors kûrinyje vaidina svarbø vaidmená,bandau aiðkinti, kaip spalvinëmis priemonëmis formuojamasturinys. Pavyzdþiui, aiðkinu, kaip Nikola Pusenas (NicolaPoussin, 1594-1665) ir Þakas Luji Davidas (Jacques-Louis David, 1748-1825), pirmasis - prancûzø klasicizmo,antrasis - neoklasicizmo atstovas, kûrë tvarkos pojûtá, atskirdamiir iðgrynindami spalvas. Jø kûriniuose kiekviena þmogausfigûra, kiekviena paveikslo detalë turi aiðkià, tik jai bûdingàspalvà. Tuo tarpu kiti dailininkai, pavyzdþiui, Rubensas(1577-1640) arba Delakrua (1798-1863) þmogaus figûras tapëmaiðydami spalvas, siekdami sukurti jaudulá, iðgauti paveikslovientisumà, kitaip sakant, norëdami sukurti tai, kà jiemanë esant tikresne tikrove. Ðtai paveiksle „Karalienës atvykimasá Marselá“ (1622-1623) Rubensui pavyko tarsi gyvusnutapyti senovës dievus, mitologines bûtybes ir tuomet gyvenusiusþmones ið dalies todël, kad juos tapë panaðiomisspalvomis, kurios tolygiai ðokinëja nuo vienos figûros prie kitos.Delakrua manë, kad kiekviena spalva susideda ið daugeliospalvø, todël jo paveiksluose nëra aiðkios ribos tarpfigûrø. Pavyzdþiui, jo paveiksle „Sardanapalo mirtis“ (1826)raudonos spalvos ðeðëliuose, kurie dengia visà neramø paveikslà,yra violetinës ir mëlynos spalvos potëpiø.112