Aukštu slėgiu impregnuotosmedienos naudojimasAukštu slėgiu impregnuotą medienągalima naudoti tik tada, kai tai būtina,t. y. tose remontuojamose vietose,kuriose neįmanoma nustatyti puvimoarba vabzdžių padarytos žalospriežasčių. Aukštu slėgiu impregnuotamediena nėra statybos tradicijosdalis, o jos naudoti nepatartina ir dėlaplinkosaugos sumetimų. Aukštuslėgiu impregnuotoje medienoje,esama sunkiųjų metalų, jos negalimadeginti ar dėti į kompostą, o pasibaigusjos eksploatavimo laikotarpiui, jilaikoma specialiomis atliekomis.Puvėsio ir vabzdžių padarytosžalos remontas saugotinuose pastatuoseturi būti iš anksto patvirtintasvietos savivaldybės kultūros<strong>paveldo</strong> departamento atstovų.PastabaLietuvoje puvėsio ir vabzdžių padarytosžalos remontas saugotinuose pastatuoseturi būti iš anksto patvirtintas Kultūros<strong>paveldo</strong> departamento prie Kultūros ministerijosteritorinio padalinio atstovų.PuvimasPūdama mediena paprastai iš lėto silpnėja. Medienos paviršius gali būti nepaliestas, ovidus sutrūnijęs. Patikrinkite, ar sijos ir rąstai nepasmukę žemyn ir nesusispaudę. Įbeskitepeilį arba ylą ir įsitikinkite, kad mediena supuvo. Dažniausiai įsimeta šie grybai: rūsiogrybas ir baltasis namo grybas. Jeigu drėgmės yra ypač daug, pasitaiko ir vėduoklinėmeškutė bei kietoji kempinė.Ypač įsitikinkite, ar nėra žalingojo trobagrybio. Žiūrėkite 3.2.2 straipsnį.Prevencinės priemonėsKontrolė: rekomenduojama nuolat tikrinti rūsį. Patartina tikrinti du kartus per metus –pavasarį ir rudenį. Būtų itin gerai, jeigu būtų galima patikrinti žiemą ir vasarą. Jeigu rūsįsunku apžiūrėti, įvertinkite, ar nereikėtų padaryti grindyse angos rūsio priežiūrai.Tvarka: rūsyje nelaikykite medienos. Tai pablogins vėdinimą. Pūti dažnai pradedaant žemės arba ant drėgnų lentų gulinčios medžiagos, o puvėsis gali įsimesti į visąnamą.Vėdinimas: pats paprasčiausias sprendimas – laikyti angas atviras. Jeigu atsirandaproblemų požymių, derėtų pasirūpinti geresniu vėdinimu. Tada reiktų iškirsti daugiauangų arba sumontuoti nedidelį mechaninį ventiliatorių – rūsyje padidės trauka. Orokanalą galima įleisti ir per stogą, bet tik tada, jeigu nuo to nenukentės pastatas. Darvienas būdas – pasiurbti orą pačiame rūsio viduryje, o jį išleisti per vieną iš esamų vėdinimoangų.Landšaftas: nuo pastato turėtų būti nuolydis. Vanduo iš lietvamzdžių gali būti nuleistaskiek atokiau nuo pastato pagalbiniais vamzdžiais arba į akmenimis grįstą griovį sunuolydžiu. Pamatų drenažas aplink pastato sienas taip pat gali pagerinti padėtį rūsyje.Drėgmės mažinimas: drėgmės kiekį rūsyje sumažinsite patiesę ant žemės polietilenoplėvelę – sustabdysite iš žemės garuojantį vandenį. Tam tikrais atvejais tai galimapadaryti ir senuose pastatuose, kuriuose kyla problemų dėl drėgmės. Labai svarbu, kadpo plėvele neliktų gulėti medienos, tarpai tarp jos detalių didesni nei 10 cm. Patiesęplėvelę, užsukite patikrinti, kaip ši priemonė iš tiesų veikia.Medžiagų pasirinkimas: naudojant aukštą slėgį, aktualu impregnuotas medžiagas naudotiypač drėgnose vietose, tačiau prieš tai reikia įvertinti pastato <strong>apsaugos</strong> kriterijus.Chemikalai: nerekomenduojama naudoti chemikalų, nes jie labai paviršutiniškaisaugo ir neįveikia įsisenėjusios problemos.RemontasNorint sužinoti, kokių priemonių imtis, reikia įvertinti:•y žalos priežastį,•y žalos apimtį,•y žalos pobūdį.Bet kokiu atveju drėgmės kiekis turi būti sumažintas. Kokios toliau bus naudojamospriemonės, priklauso nuo žalos pobūdžio, medžiagų būklės ir konstrukcijos.Grybai:Iš esmės sutrešusios ir nebelaikančios medžiagos turi būti pakeistos. Jeigu pastatas galitoliau būti sausas, suirusių medžiagų galima ir nekeisti, tik prireikus sustiprinti. Jeigužala yra didžiulė arba atvejis yra sudėtingas, rekomenduojama kreiptis į specialistus.LiteratūraMattsson, J. & K. M. Jenssen:Biologiske skadegjørere i bygninger (Biologiniaipastatų kenkėjai). Mycoteam, Oslo,1991.Mattsson, J.: Råte- og insektskader. Tilstandsvurderingog utbedringstiltak. (Puvinysir vabzdžių padaryta žala. Padėtiesįvertinimas ir mėginimai remontuoti.)Norges forskningsråd, Oslo, 1995.Norges Byggforskningsinstitutt: Skader i kryperom.Årsaker og utbedringer (Žala rūsiui.Priežastys ir remontas.) NBI, Oslo, 1979.Pelėsiai (juodasis pelėsis):Kosmetinę žalą galima panaikinti nuvalius paviršių (plauti pelėsius naikinančiomis priemonėmis,pavyzdžiui, chloru). Tuo pat metu ištirkite, ar nėra nematomos drėgmės padarytosžalos. Kontroliuoti galima įleidžiant į pažeistą vietą žalios medienos gabalėlius,vadinamąsias „aukas“. Nuolat kontroliuojant galima pastebėti, kokie procesai vykstanaujai įdėtoje medienoje.Žalą darantys vabzdžiaiSmarkiai sutrūnijusi mediena turi būti sustiprinta arba pakeista. Jeigu pažeidimai yranedideli ir nekelia pavojaus laikančiosioms konstrukcijoms, pirmą kartą rūsyje tereikiasukurti sausesnį klimatą, o paskui porą metų reguliariai tikrinti pažeistas vietas ir įvertinti,ar nereikėtų imtis papildomų priemonių.VALSTYBĖS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTŪROS PAVELDĄRiksantikvaren. Dronningens gt 13.Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1.Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04 4.6.
4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiūra4.7. Mūro sienųpriežiūraŠis informacinis straipsnis išleistasbendradarbiaujant <strong>Norvegijos</strong> kultūros<strong>paveldo</strong> ir Valstybės antikvaro institucijoms.Straipsnis įeina į <strong>Norvegijos</strong> kultūros <strong>paveldo</strong>žinyną, skirtą medinių namų priežiūrai, ir įValstybės antikvaro institucijos informacinęmedžiagą apie kultūros paveldą. Šį darbąekonomiškai parėmė „American Express“filantropų fondas.Bendros pastabosSenų namų pamatai gali būti įvairūs – nuo paprasčiausiai kampuose padėtų akmenųiki kruopščiai išmūrytų arba netgi skliautuotų rūsių. Po visu namu arba jo dalimi esančiųrūsių sienos yra storos ir akmeninės, mūrytos sausai arba sujungtos kalkių skiediniu.Sauso mūro sienoje akmenys yra tiesiog sudėti be skiedinio, tačiau vėliau tokia sienagali būti sujungta skiediniu arba glaistyta. Jeigu mūrijant sieną buvo naudojamas skiedinys,paprastai jis yra iš molio arba smėlio ir kalkių. Skiedinio randama ir tarp atskirųakmenų ir tarp sienų, t. y. mūro viduryje. Skliautuoti rūsiai nėra įprasti, paprastai viršrūsio sudėtos medinės sijos.Jeigu rūsio išvis nėra, namo grindys guli tiesiog ant žemės arba taip, kad susidaronedidelis žemas rūselis tarp grindų ir apačioje esančios žemės. Toks rūselis gali būtiuždaras, t. y. pamatai eina aplink visą namą, išskyrus kokią nors vėdinimo angą, arbaatviras, pavyzdžiui, po sandėliais, kurių kampuose sudedami paprasti akmenys.Dėl <strong>paveldo</strong> išsaugojimo ir ekonominių prielaidų visais atvejais būtina įvertinti, arreikia remontuoti pamatus. Senuose namuose kai kurie nelygumai ir įtrūkimai yra priimtini,ypač tada, kai pažeidimai yra seni arba atsirado labai lėtai. Nereikėtų atlikti dideliųpamatų perklojimo darbų.PažeidimaiDažniausiai pamatai įtrūksta, tampa nelygūs ir iškrinta akmenys. Savaime suprantama,tokie pažeidimai yra geriau matomi, kai mūras yra tinkuotas, glaistytas arba dažytas,nes skyla tinkas. Sausas mūras nėra toks pažeidžiamas, nes pažeidimų nesimato ir jisdėl to nesusilpnėja.Ant rūsio sienų ir grindų dėl drėgmės gali atsirasti dėmių arba druskos kristalų. Dėlšios priežasties po kiek laiko ima byrėti tinkas, glaistas arba dažai. Tačiau daug rimtesnipažeidimai gali būti skilimai arba sienų bei grindų įdubimas arba išsipūtimas.Išleista 1996 m. balandžio mėn.Naujas leidimas 2005 m.Išspausdinta DMT · 62 35 18 30Aukšti sausai sumūryti pamatai yra būdingivisiems <strong>Norvegijos</strong> slėniams.Jens Treider nuotraukaVALSTYBĖS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTŪROS PAVELDĄRiksantikvaren. Dronningens gt 13.Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1.Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04 4.7.
- Page 2: 1.Bendrospastabos apiesenus namusŠ
- Page 6 and 7: Rizikos analizėKad būtų galima n
- Page 8 and 9: SaugumasPats svarbiausias dalykas y
- Page 11 and 12: kūrenę kasdien, imsime kūrenti t
- Page 13 and 14: Norvegijos priešgaisrinės saugos
- Page 15 and 16: JUNGTIS TARP KAMINOIR STOGO YRA LAB
- Page 17 and 18: JUNGTIS TARPKAMINO IR STOGOYRA LABA
- Page 19 and 20: SIAUROS ČERPĖS PLAČIOS ČERPĖS
- Page 21 and 22: JUNGTIS TARPKAMINO IRSTOGO YRALABAI
- Page 23 and 24: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 25 and 26: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 27: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 31 and 32: Prieš apdorojant pastato pavirši
- Page 33 and 34: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 35 and 36: Kai iš lietvamzdžio taškosi vand
- Page 37 and 38: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 39 and 40: ImpregnavimasAsmenys, ketinantys na
- Page 41 and 42: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 43 and 44: - Sandūrose ir plokščių galuose
- Page 45 and 46: Patarimai paremti pagrindiniaispast
- Page 47 and 48: •y•y•y•y•yAtviri difuzija
- Page 49 and 50: Dažai lauposi ir tuomet, kai medie
- Page 51 and 52: naikinte naikinamos lentos. Be to,
- Page 53 and 54: Spalvų zondažui padaryti prireiks
- Page 55 and 56: Dažų pjūvisKultūros paveldo dep
- Page 57 and 58: Interjeras Eksterjeras Vietos Nr. i
- Page 59 and 60: Infraraudonųjų spindulių aparata
- Page 61 and 62: 7-ojo dešimtmečio pradžioje atsi
- Page 63 and 64: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 65 and 66: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 67 and 68: Dervos virimas. Jeigu verdama derva
- Page 69 and 70: Ringebu kaimo medinėsbažnyčios v
- Page 71: Anglių deginimasAnglių deginimo p
- Page 74 and 75: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 76 and 77: pyklas, kuriose nešvarumai nusėda
- Page 79 and 80:
Prieš pradedant darbą grindis ir
- Page 81 and 82:
Langų dažymas:1) skersiniai (užd
- Page 83 and 84:
•y Pagalvėlių gamintojai siūlo
- Page 85 and 86:
Nauji lygūs šonaiJeigu senosios s
- Page 87 and 88:
7.Klimatas irtechninėįranga: klim
- Page 89 and 90:
svarbu nepamiršti, kad esant daugi
- Page 91 and 92:
8.Dokumentai.Nuotraukos:darbo proce
- Page 93 and 94:
9.Mediena:medžiagųkokybė,rūšia
- Page 95 and 96:
10.Mediena:puvinyspastatuoseŠis in
- Page 97 and 98:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 99 and 100:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 101 and 102:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 103 and 104:
2 nuotrauka. Jeigu yra tik medienos
- Page 105 and 106:
Mediena kaip maistasVabzdžiai tam
- Page 107 and 108:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 109 and 110:
Pelėsinis grybas, paviršiaus gryb
- Page 111 and 112:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 113 and 114:
Žalingojo trobagrybio vaisiakūnis
- Page 115 and 116:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 117 and 118:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 119 and 120:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 121 and 122:
Nuotraukoje matyti naminio skaptuko
- Page 123:
LiteratūraFrøstrup, A.: Rehabilit