Medieną sudaro dvi pagrindinės dalys: ligninas (lipni medžiaga) ir celiuliozė (konstrukcinėaugalo medžiaga). Iš pradžių suyra ligninas, paskui ląstelių, kuriose yra celiuliozė,sienelės. Pirmiausia pakinta medienos spalva. Jos pokytis – šviesos, vandens irgrybo poveikio rezultatas.Dėl šviesos ir grybo poveikio ligninas nusidažo (pirmiausia geltonai, o paskui rudai).Viduje, kur paviršių neveikia lietus, šis procesas trunka daug ilgiau. Tačiau rezultatas yratas pats.Abi saulės spindulių veikiamas sienas ir tas, kurios yra šešėlyje, veikia pilkasis pelėsis.Atrodo, jis nedaro žalos medienai, veikiau, atvirkščiai, – ją truputį konservuoja. Kaisaulėta pusė vėliau paruduoja, manoma, kad taip yra dėl to, kad pilkos spalvos dalelėssuyra, kai jas veikia saulė ir krituliai. Be to, dėl saulės šilumos į medienos paviršių patenkasakų dalelių. Jos irgi turi įtakos tam, kad paviršius tampa gelsvai rudas.XVIII a. pradžios namas, perkeltas iš Trondheimocentro į Triondelago liaudies muziejų. Namas„keičia kailį“, t. y. sienų spalva kinta dėl naujosnamo padėties ir pakitusios saulės spinduliųkrypties.Vest-Telemarko regiono viduramžių palėpėsrąstų detalės (ta pati siena).Viršuje: neapdorota.Apačioje: nubeicuota silikoniniu aliejiniu beicu.Po beicavimo medienos išorė ir faktūra yratiesiog sunaikinta. Be to, į tokį naujai apdorotąpaviršių labai greitai įsimeta puvinys.Irimas stiprėja kylant temperatūraiJeigu pietinė siena pajuodavusi, nesvarbu ar dėl natūralaus proceso, ar dėl to, kad buvopatepta derva, ėmus šviesti saulei, medienos paviršius smarkiai įkaista. Lauke esant 20°C temperatūrai, toks medienos paviršius gali įkaisti iki 80 °C temperatūros. Jeigu sienosbuvo nudažytos baltai, tikėtina, kad temperatūra neviršys 40 °C.Dėl aukštos temperatūros medienos paviršius ima trūkinėti. Žala medienai darpadidėja, kai paviršių pakaitomis veikia ir saulė, ir lietus, o mediena čia sušlampa, čiagreitai išdžiūsta. Šešėlinėje pusėje procesas vyksta lėtai. Medienai pakanka laiko stabilizuotisir dėl to žala nėra tokia didelė.Kartais namą reikia perkelti į kitą vietą. Jeigu išorines sienas norima išsaugoti lygiaitokias pačias, kokios jos yra dabar, statyti namą reikia ta pačia kryptimi kaip ir anksčiau,kitaip sienų spalvas „pakis“. Liaudies muziejuose apstu pastatų, kurie buvo perkelti iršiuo metu jie „keičia kailį“.Paviršiaus apdorojimasMes susiduriame su natūraliu medienos senėjimo procesu, kurį sustabdyti turime labainedaug galimybių. Dažai ir pigmentinė medienos derva yra puiki apsauga, tačiauabiem atvejais keičiasi tiek paviršiaus išvaizda, tiek jo struktūra. Dėl to mes skatinamenamų savininkus gerai pagalvoti, ar apskritai verta ką nors daryti su rąstinėmis sienomis,kurios per šimtmečius įgijo gražią patiną.Šiuo metu prekiaujama daugybe nuodingų medžiagų, kurios rekomenduojamosnaudoti prieš grybus ir puvinius (pvz., „Xylamon“, „Antiparasit“). Tačiau šios medžiagosneapsaugo nuo irimo dėl saulės poveikio. Tokios impregnuojamosios medžiagos pakeičiapaviršių, tačiau kai kurios iš jų po kiek laiko pranyksta. Prieš kuo nors tepant apdorojimoreikalaujančias namo dalis, rekomenduojama pirmiausia padaryti kelis bandiniusir kurį laiką juos palaikyti.ValymasJeigu klimatas yra sausas, vėjas neša smėlį ir žemes, kurie nusėda ant sienos paviršiaus.Smėlis ir žemės sugeria drėgmę, dėl to ima daugintis grybas ir puvinys. Drėgno klimatojuostose ant paviršių dėl to ima augti samanos ir kiti augalai.Tokias apnašas rekomenduojama reguliariai valyti, tačiau ne per dažnai, nes dėl šioproceso medienos paviršius dėvisi. Paprastai valyti užtenka kas 10 metų. Be to, labaisvarbu pasirinkti valymo metodus, kurie nepakenks paviršiui.Plovimas drungnu (šiltu) vandeniu su maždaug 10 % namų apyvokos reikmėmsnaudojamu chloru sunaikins kone visų tipų dumblius, samanas ir grybus. Plaukitežemo slėgio purkštuvu. Nupurškę medieną labai atsargiai patrinkite paprastu šepečiumedienos pjovimo kryptimi. Galiausiai švariai nuplaukite sieną su žarna, ant kurios sumontuotasžemo slėgio purkštuvas.DĖMESIO!Labai prašome savininkų neplauti niekuo neapdorotų namų aukšto slėgio purkštuvais– taip daryti visiškai nepatartina. Aukštu slėgiu į medienos paviršių purškiamasvanduo medienai gali padaryti neatitaisomą žalą. Kelių minučių plovimas aukštu slėgiuatitinka 30–50 metų normalaus paviršiaus dėvėjimosi. Mediena sueižėja ir į jągreičiau įsimeta grybai bei puviniai. Be to, medienos paviršiaus spalva ir struktūra išesmės pasikeičia. Mediena pašviesėja, tampa geltona su pilkos ir rudos spalvos dėmėmis,o visų sienų spalva suvienodėja.VALSTYBĖS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTŪROS PAVELDĄRiksantikvaren. Dronningens gt 13.Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1.Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04 4.9.
ImpregnavimasAsmenys, ketinantys naudoti impregnavimo nuo grybų ir puvinio priemonę, pirmiausiaturi išsiaiškinti šiuos dalykus:•y Atsiradusi žala priklauso nuo namo konstrukcijos ar nuo klimato poveikio.•y Priėmus neteisingus techninius sprendimus prie namo, kyla pavojus, kad namaspradės pūti. Dažnai problemas galima išspręsti labai paprastomis priemonėmis –suremontuokite lietvamzdžius ir latakus, iškirskite apatinius, sienos rąstus dengiančiuskrūmokšnius, pažeminkite žemių lygį aplinkui namą ir išraukite per arti augančiusaugalus.•y Kokia impregnuojamoji priemonė geriausiai tinka tokio pobūdžio žalai panaikinti.•y Ar apdorojimas apskritai reikalingas.•y Ar pasikeis apdoroto pastato išvaizda.Nuo puvimo impregnuojamųjų priemonių rūšių nėra daug. Daugelio jų poveikistrunka nuo mėnesio iki 3–4 metų.Aukšto slėgio purkštuvu padaryta didžiulėžala. Visas medienos paviršius sueižėjęs irsutrūkinėjęs. Be to, visame jos paviršiuje matytigilūs vandens čiurkšlių palikti pėdsakai.Griežtai nepatartina skiesti, pavyzdžiui, medienos dervos nuo puvimo impregnuojamąjapriemone. Dervos medieną saugančios savybės taip suprastėja, kad grybusžudantis priedas visiškai neatsiperka. Be to, namas nutepamas nuodais, kurie jam išesmės nebūtini. Impregnuojamąsias priemones nuo puvimo patartina naudoti tik supuvusiose,t. y. ypač pažeistose vietose.Tepti nuo puvimo impregnuojamąja priemone reikia laiku, t. y. prieš kitą paviršiausapdorojimo etapą. Lakioms dalelėms reikia duoti laiko išgaruoti, kad jos nesugadintųgalimo dažų arba dervos sluoksnio.Medienos tonavimasDažnai seni namai restauruojami naujoviškomis medžiagomis, kartais šviežią medienąreikia tepti taip, kad ji atrodytų kaip sena.Pati gamta ir didžiulė kantrybė duos patį geriausią rezultatą. Tikėtina, kad maždaugpo metų visų naujų statinio dalių paviršiai ir spalva per daug nebesiskirs.Jeigu vis dėlto buvo nuspręsta tonuoti naujas medžiagas, pirmiausia patartina atliktibandymus. Bandymai atliekami ant nuo restauracijos likusių medienos likučių. Pridėjusbandymus šalia tos vietos, kuri buvo remontuota, po kiek laiko galima įvertinti rezultatą.Kad tonavimas pavyktų, reikia siekti, kad naujų medžiagų paviršius ir struktūrabūtų kuo panašesni į senąją medieną. Čia pateikiami du vykusio tonavimo metodai.Rąstinis namas po purškimo aukštu slėgiu. Visipaviršiai yra šviesūs, dėmėti ir suskilinėję.1. TONAVIMAS RUDAIŠio metodo pagrindas – pigmentinė medžio derva (žr. informacinį straipsnį apie tepimąderva).Gali būti sunku išgauti tokią spalvą, kokią paviršius turėjo nuo seno. Lygus ir žvilguspaviršius, kuris gaunamas iškart nutepus derva, netrukus praranda šias savybes. Vėliauspalva ir paviršius kinta yrant dervai ir po ja esančiai medienai. Dėl to labai sunku numatyti,kaip siena atrodys po kelerių metų.2. TONAVIMAS RUDAIKito metodo pagrindas – aliejiniai dažai. Šiais dažais gali būti dažoma tiek pastato išorė,tiek vidus.Reikalinga įranga:•y „Oxan“ arba „Benar“ aliejus•y Baltasis spiritas•y Aliejiniai dažai tūbelėse (dailininkų dažai) (sausi vidaus ir išorės dažai)•y Paprasti teptukai (2–10)•y Platus plokščias šepetukas•y Nesipūkuojantys skudurėliai•y Vonelė ir vienas kitas kartono gabalasVALSTYBĖS ANTIKVARO INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE KULTŪROS PAVELDĄRiksantikvaren. Dronningens gt 13.Postboks 8196 Dep., 0034 Oslas 1.Telefonas (02) 94 04 00. Telefaksas (02) 94 04 04 4.9.
- Page 2: 1.Bendrospastabos apiesenus namusŠ
- Page 6 and 7: Rizikos analizėKad būtų galima n
- Page 8 and 9: SaugumasPats svarbiausias dalykas y
- Page 11 and 12: kūrenę kasdien, imsime kūrenti t
- Page 13 and 14: Norvegijos priešgaisrinės saugos
- Page 15 and 16: JUNGTIS TARP KAMINOIR STOGO YRA LAB
- Page 17 and 18: JUNGTIS TARPKAMINO IR STOGOYRA LABA
- Page 19 and 20: SIAUROS ČERPĖS PLAČIOS ČERPĖS
- Page 21 and 22: JUNGTIS TARPKAMINO IRSTOGO YRALABAI
- Page 23 and 24: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 25 and 26: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 27 and 28: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 29 and 30: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 31 and 32: Prieš apdorojant pastato pavirši
- Page 33 and 34: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 35 and 36: Kai iš lietvamzdžio taškosi vand
- Page 37: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 41 and 42: 4.Pastatų irkonstrukcijųpriežiū
- Page 43 and 44: - Sandūrose ir plokščių galuose
- Page 45 and 46: Patarimai paremti pagrindiniaispast
- Page 47 and 48: •y•y•y•y•yAtviri difuzija
- Page 49 and 50: Dažai lauposi ir tuomet, kai medie
- Page 51 and 52: naikinte naikinamos lentos. Be to,
- Page 53 and 54: Spalvų zondažui padaryti prireiks
- Page 55 and 56: Dažų pjūvisKultūros paveldo dep
- Page 57 and 58: Interjeras Eksterjeras Vietos Nr. i
- Page 59 and 60: Infraraudonųjų spindulių aparata
- Page 61 and 62: 7-ojo dešimtmečio pradžioje atsi
- Page 63 and 64: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 65 and 66: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 67 and 68: Dervos virimas. Jeigu verdama derva
- Page 69 and 70: Ringebu kaimo medinėsbažnyčios v
- Page 71: Anglių deginimasAnglių deginimo p
- Page 74 and 75: 5.Mediniųpastatų išorėsdažymas
- Page 76 and 77: pyklas, kuriose nešvarumai nusėda
- Page 79 and 80: Prieš pradedant darbą grindis ir
- Page 81 and 82: Langų dažymas:1) skersiniai (užd
- Page 83 and 84: •y Pagalvėlių gamintojai siūlo
- Page 85 and 86: Nauji lygūs šonaiJeigu senosios s
- Page 87 and 88: 7.Klimatas irtechninėįranga: klim
- Page 89 and 90:
svarbu nepamiršti, kad esant daugi
- Page 91 and 92:
8.Dokumentai.Nuotraukos:darbo proce
- Page 93 and 94:
9.Mediena:medžiagųkokybė,rūšia
- Page 95 and 96:
10.Mediena:puvinyspastatuoseŠis in
- Page 97 and 98:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 99 and 100:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 101 and 102:
11.Mediena:dumbliai, kerpės,samano
- Page 103 and 104:
2 nuotrauka. Jeigu yra tik medienos
- Page 105 and 106:
Mediena kaip maistasVabzdžiai tam
- Page 107 and 108:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 109 and 110:
Pelėsinis grybas, paviršiaus gryb
- Page 111 and 112:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 113 and 114:
Žalingojo trobagrybio vaisiakūnis
- Page 115 and 116:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 117 and 118:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 119 and 120:
13.Mediena.Grybai irvabzdžiai:medi
- Page 121 and 122:
Nuotraukoje matyti naminio skaptuko
- Page 123:
LiteratūraFrøstrup, A.: Rehabilit