Savanorių pajėgoms – 15 metų - Krašto apsaugos ministerija

psl.Savanoris2006 m. vasario 23 d. Nr. 2 (362)Broliai latviai Kososve.Danų bataliono štabo S3 skyrius. Pirmoje eilėje antras iš dešinės kpt. Linas Idzelis.Kosovo įspūdžiaiKpt. Linas IDZELISBALTSQN-12Suomių stovykloje labiausiai patiko,kad jie, misijoje nepamiršta,jog laisvalaikis taip pat yra svarbusreikalas. Tam tikslui yra įrengtossaunos, baseinai šalia jų. Kiekvienassave gerbiantis suomis saunojeapsilanko bent kartą per dieną.Kariai visi 100 proc., pašaukti iš rezervo,norinčių labai daug, todėlgalima atsirinkti geriausius. Pasirengimasmisijai trunka tik tris savaites.Sako, kad užtenka, juo labiau,kad visi yra atlikę privalomąjątarnybą kariuomenėje. Mačiau,kaip jie atlieka užduotis, tikrai rimtikariai, turintys gerą ginkluotę irkovos techniką. Norinčių vykti i misiją,pasak suomių karininko, tikrainetrūksta. Nors misija trunka metus,kiekvienas karys kiekvieną mėnesįturi teisę 6 dienas atostogautinamie, o jeigu dėl užduočių intensyvumonepavyksta išvažiuoti vienąmėnesį, kitą mėnesį jau turi 12 dienų.Tai padeda neatitolti nuo šeimos.Tokia atostogų sistema buvoįdiegta irgi ne iškart, tik kai padaugėjoskyrybų karių šeimose.Dar viena priežastis yra materialinėnauda, eilinis karys uždirba apie3000 eurų per mėnesį, taip pat turigalimybę parsivežti automobilį bejokio muito. Mano pažįstamas suomiųkapitonas jau buvo įsigijęs automobilįVokietijoje ir keltu parsiplukdęsnamo, labai džiaugėsi, kadpavyko sutaupyti apie 30 000 eurų,kuriuos būtų reikėję šiaip perkantišleisti muitams.Daug kartų teko dalyvauti įvairiosetrumpose operacijose su kaimyniniuprancūzų batalionu, kurisyra dislokuotas tik už kelių kilometrųnuo danų bataliono. Jau kąmoka prancūzai, tai kurti stovyklas,tiek visokių įvairiausių boksų,garažų, konteinerių ir surenkamųgyvenamųjų kareivinių, kadnet sunku prasilenkti kartais atvažiuojančiamašina. Mėgsta kolegoskomfortą, kiekvienoje stovyklojeyra restoranas ir beveik kiekvienakuopa dar turi savo atskirą barą.Apribojimų alkoholiui nėra jokių,tai vakarais ten pas juos linksma.Danų kareiviai, visada norėdavopagyventi pas prancūzus kokiąsavaitėlę, grįždavo tokie atsigavę,patenkinti. Beje, prancūzai yra nevieni šiame batalione, taip pat yradidelė belgų kuopa ir Liuksemburgobūrys, nuo kitos rotacijos vienasbūrys belgų kuopoje bus mongolų.Labai gerai, kad prancūzai štabeturi belgų karininkus, šnekančius3-4 kalbomis, taip pat ir anglų, nesprancūzas angliškai kalba taip patkaip mes 1992 m. Tik su keliaiskarininkais pavyko susikalbėti,va tada į priekines gretas statomibelgai. Ta pati situacija yra ir brigadoje,jeigu yra nors vienas belgas,tai jau visus pasitarimus jis irveda. Tiesa, brigadoje teko sutiktiir daug lietuvių, latvių, ukrainiečių,tarnaujančių Prancūzų svetimšaliųlegiono inžinerijos kuopoje.Jų tarnyba ne rožėmis klota, jeigunėra kuo užsiimti, tai reikia kastigriovį nuo ryto iki vakaro, kadbūtų ką veikti, nes pinigus reikiaužsidirbti, todėl ir darbus legionieriamsdažniausiai tenka dirbti sunkiausius,tuo tarpu kiti prancūzųpadaliniai žaidžia futbolą ar restoranegurkšnoja konjaką. Netekomatyti nei vieno pilvoto, nusišėrusioprancūzų kareivio ar karininko,kariuomenė yra ekspedicinė,dažnai būna misijose, todėlvisi sportuoja. Kada pas juos benuvažiuotum,visi laksto, žaidžiafutbolą, sporto salė pilnutėlė, todėlir fizinę formą kariai sugebaišlaikyti. Prancūzų misija trunka4 mėn., po to metus dalinys būnaPrancūzijoje, tada vėl važiuoja įkitą misiją. Patirties karininkai irŠioje nuotraukoje 1918-1920 m. Nepriklausomybėskovų kariai. Priekyje, šalia vairuotojo sėdi 4-ojo Mindaugopėstininkų pulko eilinis, savanoris Rapolas Raila,už vairuotojo – savanoris Legas. Kitų asmenų pavardžiųdar nežinome, todėl prašome pagalbos: jeiguatpažįstate, parašykite. Šiuo metu rengiamas leidinysapie 1918 m. savanorius, renkami biografiniai duomenys,nuotraukos. Labai prašytume bet kokios informacijos,taip pat gal kas turi užrašytų prisiminimų, savanoriųar jų šeimų nuotraukų, išsaugotų dokumentų.kareiviai tikrai turi. Mūsų batalionuipriskirta kuopa (Alpių šaulių)praėjusiais metais buvo Afganistane,kitais metais vyks kažkurį Afriką.Kalėdų šventės batalione buvopuikios ir gausios. Valgykloje stalainuo maisto tiesiog lūžo, todėldaug kas po to skundėsi persivalgę,akys tapo tokios didelės, atrodovisko norisi paragauti, net pamiršti,kad turi tik vieną pilvą.Bataliono vadas kiekvieną kartąrėždavo kalbą, tokią padrąsinančiąir visada padėkodavo visoms tautoms,kurių kariai tarnauja batalione,tad visiems buvo tikrai smagupo tokiu uždegančių kalbų toliautęsti tarnybą. Po šventinės vakarienėseidavome į karininkų barą,nes labai pigiai iš norvegų nusipirkomenamų kiną su visais priedais,tai žiūrėdavome filmą dideliameekrane ir jausdavomės kaipkino teatre. Bet visų filmų pabaigojevisi norėdavo pažiūrėti filmo„Gelbstint eilinį Rajeną“ pradžią,tik tada nusiramindavo ir skirstydavosiį savo konteinerius miegoti.Tada supratau, kad jeigu niekasaplinkui nešaudo, tada reikia bentper televizorių pasižiūrėti, kaip taiatrodo, tik tada galima ramiai užmigti.Viena iš sunkesnių užduočių,kurią teko vykdyti, buvo bendraspatrulis su 37-ąja motorizuotaSerbijos armijos brigada. Teko stebėtipasienį tarp Kosovo ir Serbijos.Visi skyriaus karininkai dalyvavošiame patrulyje bent po vienąkartą.Susitikimo vieta dažnai būdavotaip aukštai kalnuose, kad ikijos tekdavo važiuoti 2-3 val., po todar kopti į kokį kalną, kol sutikdavomegerą privažiavimą iš Serbijospusės turintį serbų patrulį. Patruliomaršrutas nebūdavo labai ilgas,paprastai apie 8-10 km., bet dažniausiaitekdavo eiti kalnų keteromis,nes nebūdavo jokių kelių.Serbai visada vilkėdavo labai sunkiasneperšaunamas liemenes, todėllabai greitai pavargdavo ir tekdavosustoti parūkyti kas 10 min,Po to pradėdavo kalbėti, kad jaureikia baigti tą patrulį, nes visi pavargoir daugiau nebegali eiti, tekdavoserbų karininką ilgai įkalbinėti,kad na dar kokį kilometrąnueikime, o tada jau ir baigsime.Visuose sustojimuose būdavo dalijamasiįspūdžiais, rodoma ginkluotė,keičiamasi antsiuvais ir sausaisdaviniais, todėl laikas prabėgdavogana turiningai ir greitai. Tik potokio pasivaikščiojimo po kalnus,dar kelias dienas visi vaikščiodavoišsiskėtę, nes jau labai skaudėdavokojas. Tada ir supranti, kodėltie prancūzai kiekvieną dieną lakstoir iš patruliavimo grįžta šviežutėliai.(Tęsinys. Pradžia Nr. 1)Renkami duomenys apie1918-1919 m. savanoriusLaiškų laukiamešiuo adresu:Petras RailaLaukų g.1a,RaudondvarisKaunorajonas.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius, Tel.: 242 77 56.El. paštas: savanoris@freemail.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas Voveris.Korespondentas gr. Vilius Džiavečka.Dizainerė Jurgita Šeštokaitė.Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“Kaina 1,20 ct