Heraldikos ženklų paslapTYs - Krašto apsaugos ministerija

Ką žinai apieHeraldikosženklųpaslapTYsLietuvos kariuomenės vyriausiasis specialistas– kariuomenės dailininkas…Ką jis veikiamūsų kariuomenėje? Kokios jo pareigos irfunkcijos? Formalų atsakymą į šį klausimąnesunku rasti pareigybės aprašyme: „…specialistopareigybė reikalinga koordinuoti kariuomenėsdalinių, junginių, tarnybų heraldiniųženklų kūrimą; kontroliuoti, kaip kraštoapsaugos sistemos dalinių atributikos projektaiatitinka istorinį paveldą, analizuoti irteikti dėl jų išvadas krašto apsaugos sistemosHeraldikos komisijai; organizuoti karinėssimbolikos, paminklinių, antkapinių projektųkūrimą.“Ten pat apibrėžtos ir šias aukštas pareigaseinančio A lygio valstybės tarnautojo funkcijos:„…kurti naujus heraldinių ženklų etalonuskrašto apsaugos sistemai. Koordinuotikariuomenės dalinių, junginių, tarnybų heraldiniųženklų kūrimą. Dalyvauti rengiant bendrąsiaskrašto apsaugos sistemos apdovanojimųir kitų ženklų dėvėjimo taisykles. Teiktikariuomenės vadui karinės simbolikos projektusir jų aprašymus. Dalyvauti LietuvosRespublikos heraldikos tarybos veikloje. ĮvertintiLietuvos kariuomenės simbolikos projektusmeniniu heraldiniu požiūriu ir t. t. “Vyriausiasis kariuomenės dailininkasGiedrius REIMERIS.DosjėGimė: 1952 m. balandžio 6 d. Vilniuje.Išsimokslinimas: Dailės akademijoje baigėmeninio konstravimo specialybę, dizainokatedros magistras.Šeima: žmona Ramunė – architektė, vyresnysissūnus Kazimieras – architektas,sūnus Motiejus – finansininkas, o moksleivėdukra Elena svajoja studijuoti žurnalistiką.Žalvariniai pentinai– Giedriau, prisipažinkite, kaip patekote įLietuvos kariuomenę?– Vasarą sužinojęs apie skelbiamą konkursąužimti Lietuvos kariuomenės vyriausiojodailininko etatą, pagalvojau, kad šiame darbegalėčiau suderinti įgytą grafiko dizainerio patirtįsu profesiniu pomėgiu – heraldika. Sunkiausiabuvo per trumpą laiką pasiruošti testui,į kurį buvo įtraukti klausimai iš Lietuvos Konstitucijos,įvairių valstybės valdymo, savivaldosįstatymų rinkinių, karinių ir heraldikos statutonuostatų. Įveikęs kitus pretendentus, pakliuvauį visai man neįprastą darbo aplinką. Visągyvenimą buvęs „laisvu“ menininku, atsidūriaugriežtos subordinacijos ir atskaitomybėssistemoje. Nepasakyčiau, kad tai mane dabar39

Ką žinai apieDailininko GiedriausReimeriokūrybos archyvas:sukurti autoriniaiistoriniai logotipai.kaip nors slėgtų ar ribotų. Kariuomenės tarpusaviosantykiuose yra tam tikra filosofija. Kariuomenė,kaip aš, civilis, įsivaizduoju, yra didelis,galingas mechanizmas, gal net šiek tiek inertiškas.Ji neturėtų būti panaši į vėtrungę, besisukiojančiąnuo kiekvieno vėjo pūstelėjimo.– Sakote esąs „civiliokas“. Vadinasi, kariuomenėjenetarnavot?– Taip. Tiesa, domėdamasis giminės istorija,sužinojau įdomių faktų. Mano protėviai buvobajorai. Tai reiškia, kad jie tarnavo valstybei irbuvo kariai. Man, kaip dailininkui, buvo įdomu,kad turėjome savo herbą. Skyde – beveik dvigubaskryžius, virš uždaro šalmo (tai reiškia, kadherbas suteiktas už pasižymėjimą kovose) iškeltašarvuota riterio ranka su kalaviju. Mūsų tolimasgiminaitis architektas Nonhartas iš Olandijosprojektavo Žemutinės pilies ir miesto sienosįtvirtinimus. Protėviai kovojo sukilimuose priešrusus. Jaunystėje mėgau jodinėti. Lankiau žirgyną.Dėdė Balys Sadauskas, buvęs „GeležinioVilko“ kavaleristas, man padovanojo žalvariniuspentinus. Tai brangus suvenyras.Dabar dirbdamas kariuomenės vyriausiuojudailininku tarsi tęsiu protėvių tradicijas: tarnaujuvalstybei ir kariuomenei.– Visuomenėje mažai kas žino, kad esateįsimintino Sąjūdžio ženklo autorius, sukūrėteLietuvos olimpinio komiteto ir daugelio Lietuvosįmonių firmos ženklus…– Man pasisekė, kad Sąjūdžio laikais galėjaupakovoti savo kūrybos ženklais ir piešiniais. Peršimtmečius į ženklus žmonės sudeda tiek daug,kad jie tarsi savaime atspindi tautinę dvasią irjėgą. Nors tai tik, atrodytų, vos kelių linijų piešinys.Ne tik kardas ar kulka yra ginklas. Juk žinome,kad žodis taip pat gali sužeisti ar net nužudyti.Tas pat ir su ženklais. Ne veltui tokie totalitariniairežimai, kaip Hitlerio Vokietija ar StalinoRusija, ypač rūpinosi menine propaganda.Kartais į ženklą galima tiek daug sudėti, kadžodžiais ilgai ilgai pasakotumei…Viskas – istorija ir tradicijos– Kas yra heraldika?– Atsakysiu trumpai: tai pagal griežtas taisyklesnupieštas simbolis, kuris reiškia priklausomybę,tarnavimą tam tikram luomui. Tai –tarptautinė simbolių kalba, kiekvienos kultūrosdalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį.– Tarptautinių žodžių žodynas aiškina,kad heraldika (lot. heroldus) – herbų sudarymas,aiškinimas, tyrimas. Vokiškai „erbe“– palikimas. Kitaip sakant, herbas – valstybės,miesto, giminės ar luomo skiriamasisženklas, vaizduojamas vėliavose, antspauduose,monetose ir kitur. Pagrindinės herbodalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami.Skydas – visų herbų pagrindas, jo formakeitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią patreikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinėherbo dalis.– Ne kiekvienas ženklas gali būti vadinamasherbu. Nepakanka vien to, kad jis ką nors40

simbolizuoja ir yra gražiai nupieštas. Toks ženklasdar turi atitikti per šimtmečius susiklosčiusias,susiformavusias herbų kūrimo tradicijas irtaisykles. Be to, jis turi būti patvirtintas valdovo,kunigaikščio arba specialios tą teisę turinčiosinstitucijos.– Aišku, herbą gali puošti įvairios figūros:heraldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai, irneheraldinės. Kokių taisyklių laikosi lietuviškosheraldikos kūrėjai?– Lietuva turi turtingą valstybės tūkstantmečiogyvavimo istoriją. Todėl nenuostabu, kad irmūsų karinėje heraldikoje dominuoja istoriniaimotyvai, kariniai daliniai pelnytai didžiuojasiistoriniais mūsų valdovų, kunigaikščių ir karovadų vardais. Lietuviai nuo seno turėjo savodar pagonišką simboliką. Dar iki krikšto dažniausiaivaizduotos strėlės, žvėrys, svastikos irkryžiai. Tai buvo savaimingi, dažnai ritualiniaiženklai. Pirmąsias heraldikos pamokas lietuviaigavo kovose su kryžiuočiais. Vėliau, daugėjantkultūrinių ir politinių kontaktų su Europa,lietuviai kartu su kitomis civilizuotų šaliųkultūros vertybėmis perėmė heraldikos moksląir meną.– Heraldika – mokslas ar menas?– Dar viduramžiais Europoje atsiradusi heraldikaiškart tapo ir mokslu, ir menu, o šios sritiesžinovai, išmanytojai vadinosi heroldais. Heroldaigerai pažinojo savo valdovo genealogijos irkovų istoriją, nes visa tai atspindėjo herbuose.Karaliaus, kunigaikščio ar lordų rūmuose kartaisbūdavo ištisos heroldų tarnybos. Įdomu tai,kad heroldai turėjo neliečiamybės privilegiją, todėlkartais atlikdavo ir pasiuntinio funkcijas. Pomūšio iš abiejų pusių susitaikę heroldai padėdavoatgauti buvusias riterių regalijas, tarpininkavoderybose dėl belaisvių išpirkos. LietuvosPrezidento Heraldikos komisiją, Lietuvos kariuomenėsvyriausiojo dailininko pareigybę irgigalima vadinti šiuolaikine heroldo tarnyba.– Herbai Lietuvoje pradėjo atsirasti 13–14amžiuje. Pirmieji herbai buvo linijiniai (toksyra karaliaus Mindaugo antspaudas – atvirkščiaM su kryžiumi viršuje, Vytauto Didžiojopentino ženklas ant lietuviškų pinigų ir gediminaičiųstulpai). Per daugybę amžių herbaikeitėsi. Mūsų heraldikos tyrinėtojai konstatuoja,kad didžiausią postūmį lietuviškos heraldikoseuropizavimui ir tolesnei plėtrai suteikė1413 m. Herodlės unija, kai 47 lenkųgiminės suteikė savo herbus 47 lietuvių riteriams(tik katalikams) ir jų šeimų nariams,tuo pačiu pripažindamos juos lygiaverčiais.– Galime didžiuotis, kad turime tokį kovingą,vieną seniausių Europoje valstybės herbą – šarvuotąraitelį Vytį. Gal dėl to, kad mums tekodaug kariauti. Remdamiesi istoriniais pavyzdžiais,Lietuvos heraldikos specialistai nusprendėmūsų herbui grąžinti į kovą kviečiantį vadoįvaizdį, atsisakyti šuoliuojančio, kažką besivejančioraitelio silueto. Tikrai lietuviškas yra išamžių glūdumos iki mūsų dienų atėjęs Lietuvoskariuomenės pagrindinis ženklas – gediminaičiųstulpai. Atsiradęs dar pagonybės laikais, jisplevėsavo vėliavose kartu su Vytimi Žalgirio mūšyje,žymėjo pokario miško brolius. Dabar, kaipir prieš tūkstantį metų, gediminaičių stulpai puikuojasiant lietuvių karių aprangos. Dvigubasarba jogailaičio kryžius, kad ir kaip jį vadintume,yra istorinis lietuviškas ženklas, tradiciškai žymintismūsų karo aviacijos pajėgas, Lietuvospoliciją, be to, jis – neatskiriama Vilniaus herbodalis.Legendos irgi tampa simboliais. KunigaikščioGedimino susapnuotas geležinis vilkas tapoLietuvos elitinio kario ženklu. Taigi išlaikydamaistoriškumą, tapusi lygiaverte Europos bendrijosdalimi, Lietuva su savo karybos ir heraldikospaveldu gali lygiuotis į tokias pavyzdines Europosvalstybes, kaip Dižioji Britanija, Vokietija,Prancūzija…– O iš kur atsirado tradicija ant kario uniformoskairės rankovės tvirtinti kariuomenėspadalinio skydo formos antsiuvo ženklą?– Galbūt ne visi kariai susimąsto, kad ant rankovėsprisiūta emblema – tai prieš daug šimtmečių,viduramžiais, nešioto kovinio skydosimbolis. Aišku, tais laikais skydai buvo tvirti,pagaminti iš specialiai paruoštos ir apdorotosmedienos. Dėl tvirtumo dažnai kaustyti metalu.Valdovo ar kunigaikščio herbas, ryškiomis spalvomispavaizduotas ant skydo, ne vien dėl grožio.Kovos įkarštyje atpažinti savą ir išskirti priešąbuvo gyvybės ir mirties klausimas. Tas patsherbas, plevėsuojantis iškeltoje vėliavoje, pakeldavokovos dvasią mūšyje, padėdavo susiburtiir manevruoti. Tad galima teigti, kad XXIamžiuje Lietuvos kariai, kaip ir jų protėviai, nešiojakovinius skydus, tiksliau, jų simbolį susavo bataliono ir pulko herbais.– Kaip Jūs, kaip dailininkas, dabar suprantatesavo tarnybą Lietuvos kariuomenėje?– Dirbdamas kariuomenėje, norėčiau panaudotiįgytą dizainerio patirtį – baigti tvarkyti visąmūsų kariuomenės heraldiką ir aprangą. Kadmes kaip britai turėtume išbaigtą ir nekintantįkariuomenės įvaizdį, kuris nepasiduotų jokiomsateities madoms ir tendencijoms. Manau,dirbtinio papuošimo ir papildomų blizgučiųkarinei uniformai nereikia. Tikrą karį puošiajo tikri koviniai nuopelnai.Kalbino Juozas PociusAutoriaus nuotrauka41