Jėgerio kelias - Krašto apsaugos ministerija

ISSN 2029-5669KARYS2012 m. Nr. 2Jėgeriai – SOP akys ir ausys 2 p.Operacija ATALANTA 16 p.Tarnyba minų paieškos laive 11 p.Norvegijos kariuomenė 20 p.Jėgerio kelias –per išbandymus misijose ir...Kova su Somalio piratais –Lietuvos karininko įspūdžiaiMoteris su antpečiais: būti ar nebūti?„Kario“ plakatas

Vasario 15 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėjeŠiauliuose į tarptautinę misiją Afganistane išlydėta trečioji Lietuvos vadovaujamatarptautinė Oro pajėgų mokymo grupė (OPMG 3), mokysianti Afganistanosraigtasparnių pilotus ir sraigtasparnius prižiūrintį personalą.Naujoje grupėje – aštuoni Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariai irvienas Latvijos karys.Kaip ir ankstesnės grupės, OPMG 3 dislokuota Kandaharo orouoste ir toliau mokys Afganistano nacionalinės armijos kariusvykdyti eskadrilės lygmens oro operacijas sraigtasparniais.Antano Gedrimo (KOP AB) nuotr.

Nr. 2 (1995)2012 m.Jėgerio kelias – per išbandymusmisijose ir kasdieniniame gyvenime 2Didysis NATO diskusijų forumas Vilniuje 92Tarnyba minų paieškos ir nukenksminimo laive 11Kova su Somalio piratais – įspūdžiai iš misijos 16Norvegijos kariuomenės vadas:„Mūsų vertybės, laisvė yra bendros“ 2011Moteris su antpečiais: būti ar nebūti? 24Startai ankstyvą pavasarį 30Kai Lietuvoje net taikos metais krito bombos... 32Balkanų šalių kariuomenės (1) 3620Ir paminklai mums suteiks dvasinės vienybės... 41Švenčių išvakarėse – žygis ir žuvusiųjų pagerbimas 43Kario veidas 45Sprendimo raktas – sveika gyvensena 4824Knygos 52REDAKCIJA: vyr. redaktorius Kazys Jonušas, tel. (8 5) 264 8573 korespondentai: Lijana Cibulskienė, tel. (8 5) 210 3896 Juozas Pocius, tel. (8 5) 210 3895 Gediminas Radvilas,tel. (8 5) 210 3897 Ilona Skujaitė, tel. (8 5) 210 3896 Darius Sutkus, tel. (8 5) 210 3897 dizainerė: Aida Janonytė, tel. (8 5) 273 5739 stilistė Erda Valeikienė, tel. (8 5) 273 5690I viršelyje – Karolio Zikaro, II viršelyje – Antano Gedrimo, vidiniame atvarte – Lietuvos kariuomenės archyvo, III viršelyje – vrš. Romo Eidukevičiaus, IV viršelyje – AlfredoPliadžio nuotr. ADRESAS: „Karys“, Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius faksas (8 5) 273 5723 el. paštas Kazys.Jonusas@kam.lt OUR ADRESS: „Karys“ („The Warrior“), Totoriu str. 25/3,LT-01121 Vilnius e. mail Kazys@Jonusas@kam.lt Norintiems įsigyti šį žurnalą kreiptis tel. (8 5) 273 5550 Leidėjas – Krašto apsaugos ministerija Redakcinė kolegija: pirmininkė IndrėPociūtė-Levickienė pirmininko pavaduotojas gen. ltn. Arvydas Pocius nariai: Danguolė Bičkauskienė plk. Saulius Guzevičius kpt. Skomantas Povilionis Rūta Putnikienė dr. ValdasRakutis Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone Nuotraukos, rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami. Tiražas 2 500 egz. Spausdino Lietuvos kariuomenėsKaro kartografijos centras, Muitinės g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r. Formatas 60x90/8 Užs. Nr. GL-104 ISSN: „Kario“ 2029-5669.

Jėgerio kelias – per išbandymus m2Pažintis

2012 m. Nr. 2 3isijose ir kasdieniniame gyvenimeLijana Cibulskienė,Karolis ZikarasJėgeriai – Specialiųjų operacijų pajėgų(SOP) akys ir ausys. Jų pagrindinė užduotis– specialioji žvalgyba, kitaip tariant,jėgeriai renka ir analizuoja informaciją.Remdamiesi ja kiti Specialiųjų operacijųpajėgų daliniai planuoja ir vykdo tolesniusveiksmus. Taigi jėgeriai operacijos rajonepasirodo pirmieji, jie geba infiltruotis į priešoteritoriją įvairias būdais (oru, sausuma,vandeniu). Specialioji žvalgyba skiriasi nuokitų kariuomenės vienetų atliekamos taktinėsžvalgybos: veikimo nuotoliu, tikslais,techniniu aprūpinimu ir gaunamu rezultatu.Specialioji žvalgyba leidžia surinktiplataus spektro detalią informaciją, kuripadėtų pasirenkant ir atpažįstant reikiamustaikinius preciziškoms operacijoms. Kitavertus, jėgeriai prie specialiųjų operacijųprisideda ne tik joms rengiantis. Prasidėjusaktyvesniems veiksmams, jie užtikrina išorinęoperacijos rajono apsaugą (paprastaitariant, pasirūpina, kad iš operacijos vietosniekas neišsprūstų ir į ją nepatektų), taippat jie prireikus gali sunkesne ginkluoteparemti savo kolegas iš kitų SOP dalinių.Šiais metais Vytauto Didžiojo jėgerių batalionokariai mini savo dalinio dvidešimtmetį.Nors kol kas dar neilga, bet jau labai įdomiir marga buvo šio bataliono istorija. Nemažaiper tą laiką pasikeitė – pavaldumas irbataliono paskirtis, tačiau labai daug kasišliko nekintama – batalionas visada buvoypatingas, ambicingas ir visados siekė būtigeriausiu. Per dvidešimt metų sukauptapatirtis leidžia ir dabar paskirtas užduotisatlikti itin gerai ir efektyviai. Ilgametėspatirties ir tradicijų saugotojai – nuo patpirmųjų bataliono dienų jame tarnaujantyskariai.Amerikiečių UH-60 „Black Hawk“ skraidina jėgeriusį užduotį Afganistane. Tarp pilotų ir komandosųkabinų matosi borto šaulys su 7, 62 mm kulkosvaidžiu.Kritiniu atveju jis turi paremti išsilaipinusiusSOP karius ugnimi iš oro arba neleisti priešui ramiainusitaikyti į sraigtasparnį.

4Truputis istorijosXVIII a. antros pusės Lietuvos kariuomenės jėgerisJėgeris – vokiškai „Jager“ – medžiotojas,šaulys. Pirmą kartą jėgeriai minimiTrisdešimtmečio karo metais (1618–1648 m.). Jėgeriai sudarė specialias šauliųkomandas. Šios komandos buvo formuojamosiš eigulių, jų vaikų, taikliai šaudančiųkarių.Jėgeriai turėjo mokėti labai taikliai šaudytiir labai gerai orientuotis miške. Jiedažnai veikdavo nedideliais padaliniais,įsitvirtindami įvairiuose statiniuose ar kitosevietose, kuriose lengva tai padaryti,ir apšaudydavo net stambesnius priešopadalinius, tuo puolantiems pridarydavodaug nuostolių. Jėgeriai dengdavo savųjųdalinių sparnus, stengdavosi apeitipriešo sparnus ir jų apsuptį, padėdavosavajai kavalerijai. Raiti atlikdavo žvalgybąir reidus priešo užimtose teritorijose,naikindavo priešų gurguoles ir atskiruspadalinius. Nuo seno jėgerių emblema –medžioklės ragas.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje(LDK) XVIII a. viduryje jėgerių daliniaibuvo Radvilų milicijoje. To paties amžiauspabaigoje per kariuomenės reformas Janičarųdalinys performuotas į Didžiosiosbuožės šaulių – jėgerių vėliavą.Abiejų Tautų Respublikoje Ketveriųmetų Seimas (1788–1792) numatė padidintibendrą kariuomenės kontingentąiki 100 tūkstančių karių. Kariuomenėsetatuose buvo ir atskirieji jėgerių daliniai,kurie karo atveju turėjo sudaryti atskiraskomandas prie pėstininkų regimentų.1794 m. sukilimui Lietuvoje suorganizuotiraitųjų ir pėsčiųjų jėgerių būriai.Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Iįžengus į Vilnių, kartu su pėstininkų ir kavalerijospulkais imtasi formuoti jėgeriųšauliųbatalionus.1817 m. Rusijos imperatorius AleksandrasI įsakė suformuoti Lietuviškąjį atskirąjįkorpusą tik iš LDK žemių. Suformuotamekorpuse buvo trys jėgerių pulkai.Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo LietuvojePrancūzijos ir Italijos svetimšaliųlegionui priklausė lietuvių jėgerių batalionai.Vytauto Didžiojo jėgerių batalionassavo jėgeriškąją tradiciją sieja su LDKjėgerių daliniais, tačiau savo kaip dalinioistoriją, kaip ir kiti dabartinės Lietuvoskariuomenės batalionai, seka nuotarpukario laikų. Jėgerių batalionas savopirmtaku laiko 1919 m. Raseiniuose suformuotą3-iąjį Vytauto Didžiojo pėstininkųpulką, nepriklausomybės kovų metais,1919–1920 m., kovojusį prieš bolševikusir lenkus.SOP kario karjeraSpecialiųjų operacijų kario karjera prasidedaįveikus atranką į Jėgerių batalioną.Patarnavęs kurį laiką Jėgerių batalione irkaip jėgeris bent kartą išvykęs į misiją, karysgali arba toliau likti tarnauti batalione,arba mėginti kandidatuoti į Ypatingosiospaskirties tarnybą ar Kovinių narų tarnybą.Tarnyba Vytauto Didžiojo jėgerių batalioneyra pirmasis karjeros laiptelis betkuriam kariui, kuris nori tarnauti SOP daliniuose.Pirmiausiai SOP karys turi taptijėgeriu ir specialiosios žvalgybos ir mažųpadalinių taktikos specialistu ir tik vėliaugali mėginti pereiti tolesnę atranką ir mėgintitapti antiteroristinės taktikos ar koviniųveiksmų po vandeniu specialistu.Tokia tvarka buvo nustatyta visus Lietuvosspecialiųjų operacijų dalinius sujungusį vieną nuolatinį junginį 2004 m., ikitol būdavo galima įstoti tiesiai į specialiųjųoperacijų dalinius.Jėgerio savybėsDabartinis Jėgerių bataliono vadas įpostą įžengė prieš septynis mėnesius, todėlsave dar vadina naujoku. Paprašytasnupiešti psichologinį jėgerio portretą,tvirtina, kad šio bataliono kariai pirmiausiapasižymi tuo, kad labai mažai... skundžiasi.Bataliono vadui ypač retai tenkanagrinėti karių nusiskundimus: „Jėgerisbeveik nesiskundžia buities sąlygomis,nesistengia savo bėdų ar darbų permestikitiems, problemas sprendžia pats arbasavo artimiausių kolegų rate, o tai rododidelę jėgerių tarnybinę kompetenciją,pasitikėjimą savimi ir kovos draugais.Jėgeris turi būti nepaprastai kantrus,juk jam gali tekti beveik nejudant dienųdienas praleisti stebėjimo poste. ApskritaiSOP kariai turi pasižymėti sunkiai suderinamomispsichologinėmis savybėmis –jie turi būti „pasyviai agresyvūs“ – ypačdidelės savitvardos, ramaus būdo, tačiauorientuoti į užduoties įvykdymą ir turėtilyderio savybių. Jėgeriai – ypatingi kariaiir man garbė tarnauti su tokiais žmonėmis“,– pripažįsta bataliono vadas.Kelio pradžiaApie bataliono istoriją kukliai naujokubesivadinantis karininkas iš tiesų žino labaidaug. „Išskirčiau kelis bataliono raidosetapus – be jokios abejonės, dalinioformavimasis nuo pat pradžių susijęs suvisos kariuomenės gyvenimu, iškeltomisužduotimis, didelę įtaką jam darė ir buvusiųvadų vizijos, jų asmenybės, veikla,supratimas“, – sako jis.1992 m. įkurtai Mokomojo junginioKauno kuopai, kurios pagrindu kiek vėliaibuvo suformuotas batalionas, vadovavomajoras Vytautas Žukas (dabar generolasmajoras, Sausumos pajėgų vadas) –tuomet iškelti pirmieji bataliono tikslai,apibrėžta struktūra, sukurta greitojo reagavimobataliono vizija. Po V. Žuko atėjęsSaulius Veprauskas pradėjo antrąjįetapą – buvo formuojama dalinio, kaipgreitojo reagavimo bataliono, specifika,prasidėjo bendradarbiavimas su užsieniopartneriais, dalinys įgijo bataliono statusą:padidėjo šauktinių skaičius, suformuotaskarių profesionalų branduolys –„Alfa“ kuopa.Dalinyje ėmė ryškėti žvalgybos batalionospecifika: pradėta bendradarbiautisu Jungtinių Amerikos Valstijų „Žaliosio-

2012 m. Nr. 2 5mis beretėmis“, atvykę užsienio specialistaidalinosi patirtimi su jėgeriais, buvorengiamos bendros pratybos ir įvairūskursai.Kitas svarbus etapas prasidėjo 1995 m.,kai jėgerių batalionas tapo strateginėsžvalgybos padaliniu – pavaldus nebe„Geležinio Vilko“ brigadai, o tiesiogiai kariuomenėsvadui. Pagrindine jėgerių užduotimitapo tolimoji žvalgyba, batalionokariai mokėsi rinkti informaciją ir vykdytikitas užduotis giliai priešo užnugaryje.Nuo 2002 m. batalionas pavaldus neseniaisukurtai Lauko pajėgų vadovybei.Po Specialiųjų operacijųpajėgų vėliava2001 m. rugsėjo vienuoliktosios įvykiaiJungtinėse Amerikos Valstijose privertėdaugelį keisti požiūrį į karybą apskritai.Daugelis pasaulio valstybių ėmė stiprintikovos prieš terorizmą pajėgumus – kurtiar naujiems poreikiams pertvarkyti savospecialiąsias pajėgas. Pasaulinio terorizmogrėsmė davė impulsą ir Lietuvos kariuomeneipersvarstyti savo poziciją specialiųjųoperacijų srityje.Lietuvos kariuomenėje maždaug nuo1995 m. buvo dalinių, kurie galėjo vykdytispecifines užduotis, tarp jų ir kovoti su teroristais.Tačiau šie kariuomenės vienetaivykdė kovinį rengimą kiekvienas atskirai,tarpusavyje jo nederindami. Pagrindiniaispecialiųjų pajėgų bruožų turintys vienetaiLietuvos kariuomenėje buvo Ypatingosiospaskirties tarnyba (YPT), Jėgeriųbatalionas ir Pamario dragūnų batalionokoviniai narai. Kiekvienas šių karinių vienetųbuvo neblogai organizavęs kovinįrengimą, tačiau, kaip matyti iš pasaulinėspraktikos, pavieniai specialiųjų pajėgųvienetai kontrteroristinėse operacijoseyra mažai efektyvūs. Tai akivaizdžiai parodė1980 m. JAV specialiųjų pajėgų nesėkmėIrane. Įkaitų išlaisvinimo operacijažlugo dėl sąveikos stokos tarp skirtingųvienetų, skirtingo parengimo ir pan. Pošios nesėkmės buvo įkurta jungtinė JAVspecialių operacijų vadovybė (SOCOM),suvienodintas visų specialiųjų operacijųpajėgų vienetų bazinis kovinis rengimas,sukurtos vieningos procedūros, pradėtosrengti bendros pratybos.Lietuvoje pradėta įgyvendinti panašipraktika, dar 2001 m. įvyko bendrosvisų Lietuvos specialiųjų operacijų vienetųpratybos, prasidėjo susipažinimas,pasiskirstymas funkcijomis, mokymasisveikti kartu. 2001 m. gruodžio 17 d. buvopatvirtinta Lietuvos SOP struktūra (tiesa,buvo dar tik operacinis, nenuolatinisjunginys, suformuojamas atskiroms pratybomsar operacijoms). Atsirado geresniskoordinavimas, padidėjo visų vienetųefektyvumas.Kad Lietuvos kariuomenė, organizuodamaspecialiąsias pajėgas pasuko teisingukeliu, rodo ir faktas, kad jų pažanganeliko nepastebėta, ir ne tik Lietuvoje.Netrukus Lietuvos kariuomenės vadovybępasiekė partnerių iš JAV pasiūlymasprisidėti prie specialiųjų operacijų Afganistane(„Tvirta taika“).2002 m. pirmasis Lietuvos karių eskadronas„Erelis“ išvyko dalyvauti kovinėseoperacijose. Du trečdaliai šio eskadronokarių buvo jėgeriai ir trečdalis – YPT kariai.Tačiau šis eskadronas buvo priskirtasne specialiųjų operacijų Afganistanevadavietei (CJSOTF – A), bet 101 JAV orodesanto divizijai. Lietuvių eskadronas sėkmingaivykdė jam paskirtas informacijosrinkimo užduotis. Amerikiečiai buvopatenkinti jėgerių ir jų kolegų atliktudarbu, tačiau pirmojo eskadrono misijaiįsibėgėjus, informavo Lietuvos karinę vadovybę,kad jiems šioje operacijos fazėjelabiau reikėtų eskadrono ne tiek specialiajaižvalgybai, informacijai rinkti, kiektiesioginiams veiksmams – operacijomsužbaigti. Kadangi didžiąją dalį lietuviųeskadrono sudarė jėgeriai (t. y. žvalgai),eskadronas tegalėjo vykdyti informacijosrinkimo užduotis, jie paprašė atsiųsti eskadronąsu didesniu YPT karių skaičiumi,kad šis galėtų vykdyti ir kitokio pobūdžiooperacijas. Pakeitus SOP specialistų kiekybinįsantykį, kiti Lietuvos eskadronaiViena iš SOP naudojamų palydovinio ryšio priemonių.Tokią įrangą pavyko įsigyti iš sąjungininkų tik dėlaktyvaus dalyvavimo operacijoje „Tvirta taika“.

6Dar vienas etapas – 2007–2008 m., kaiSOP eskadronai vėl pradėjo nuolat dalyvautimisijose Afganistane, tik šį kartą jaukaip ISAF padalinys: „Tarptautinėse operacijosemes pasisėmėme labai daug naudingospatirties, mūsų įranga, ginkluotėdabar yra būtent tokia, kokios reikia realiuosekovos veiksmuose, viskas paremtane teorija o gyva patirtimi. Svarbiausia– kovinių veiksmų suvokimas labaiRatuotas patrulis išdžiūvusiosupės vagoje Afganistane.buvo priskirti specialiųjų operacijų Afganistanevadavietei (CJSOTF – A). Ir vykdėjau visas kovines operacijas.2004 m. sausio 1 d. buvo įkurtas Specialiųjųoperacijų junginys, jau kaip nuolatiniskarinis vienetas. Visuose SOJ vienetuosepradėtos diegti vienodos atrankosir bazinio rengimo metodikos. Jėgeriųbatalionas tapo pavaldus nebe Laukopajėgų vadui, bet priskirtas Specialiųjųoperacijų junginiui. Batalione pradėtaįgyvendinti išgryninta specialiųjų pajėgųsamprata, buvo pakeisti ar patobulinti tieelementai, kurie batalione dar neatitikoitin griežtų standartų. Visi bataliono kariaiturėjo įveikti standartizuotą atranką.Labai svarbu, kad visų iki vieno SOP kariųatranka būtų vienoda, nes tik specialiatranka leidžia nustatyti, ar karys turi visasspecialiosioms operacijoms vykdytireikiamas savybes. Labai svarbu, kad atrankąpereitų visi kariai, nesvarbu, koks jųkarinis laipsnis ir pareigos, nes tik tai galiužtikrinti visišką tarpusavio pasitikėjimą.Iki tol didesnė dalis Jėgerių bataliono karininkųbuvo priimami į pareigas ne peratranką, bet rotuojami bendrąja tvarka,kaip ir kituose kariuomenės daliniuose.Tai reiškė, kad visi senbuviai turėjopereiti atranką. „Galbūt kai kuriems psichologiškaiir buvo sunku, juk kartu suamerikiečiais jau dalyvavome operacijoje„Tvirta taika“, – pasakoja bataliono vadas.Beveik visi tuomet atėję į atranką Jėgeriųbataliono „Alfa“ kuopos kariai ją ir įveikė.„Be abejo, buvo ir tokių, kurie į atrankąnėjo, gal net įsižeidė, išėjo, trinktelėdamidurimis. Galima suprasti ir juos, gal pristigosusivokimo, stipresnio vidinio nusiteikimo.Kita vertus, tai galima vertintikaip papildomą atranką, motyvacijos patikrinimą.Dabar galime pasidžiaugti, kadsulaukiame grįžtančių ir dalyvaujančiųatrankoje.“Tuomet bataliono gyvenimas pasikeitė.Atsisakyta keleto šimtų privalomosioskaro tarnybos karių – 2006 m. batalionaspirmasis kariuomenėje tapo vien iš profesionalųsukomplektuotu daliniu. Šauktiniųkarių tarnyba batalione buvo nesuderinamasu SOP informacijos apsaugosreikalavimais. Jėgerių batalionas buvoaprūpintas modernia vakarietiška ginkluote,jo veikla tapo orientuota į maksimaliąkokybę ir efektyvumą.Leidimasis virve ir kiti alpinizmo elementai sudaro labaisvarbią jėgerių kovinio rengimo programos dalį.išsiplėtė, remdamiesi įgyta patirtimi, mesjau tiksliai žinome, kiek ir ko tiksliai reikiavienam ar kitam tikslui pasiekti, – pabrėžiabataliono vadas. – Veiksmų konkretumas,aiškumas, treniruotės prieš užduotį,situacijos modeliavimas – kai matau, kaipžmonės atsakingai į tai žiūri, suprantu,kaip išaugome, kiek daug pasiekėme peršį gana trumpą laiką. Ne kartą pats būdamaseskadrono vadu ten, misijoje, širdyjedidžiavausi, kai koalicijos partneriai gyrėmūsų karius ir siūlė kitų šalių kolegomsimti pavyzdį iš lietuvių. Dabar išmokomeelgtis ne kaip „degtukai“ – anksčiau jukemocionaliau griebdavomės atlikti kokiąnors užduotį, sunaudodami ko gero perdaug žmoniškųjų, materialinių, psichologiniųišteklių, dabar išmokome daryti tiktai, kas reikalinga ir būtina, papildomaineeikvodami jėgų“.

Intensyvus dalyvavimas operacijoseAfganistane suteikė galimybę SOP įsigytiįvairios aukštųjų technologijų įrangos,kuri yra reikalinga specialiosiose operacijose(pvz., palydovinio ryšio priemonės,naktinio matymo prietaisai, įvairus taikikliai,moderniausios ryšių sistemos). Daugumątokių naujovių galima įsigyti tik suparduodančių šalių aukščiausių saugumoorganizacijų ir politinės valdžios pritarimu.Mitai apie „superherojus“Pasak vado, kalbant apie jėgerių batalionokarį, būtina pažymėti, kad jis turibūti ambicingas, kitaip neaugs, netobulės.Tiesa, mitai apie „specukus“ kaip apie„superherojus“ kelia šypseną visiems jėgeriams.Prieš kurį laiką viešojoje erdvėjepasirodė amerikiečių žurnalisto straipsnisapie bebaimius drąsuolius specialiųjųoperacijų karius lietuvius, kurie Afganistanegali nueiti ten, kur nedrįstų nė vienaamerikiečių divizija – esą nesiprausę,apžėlę lietuviai nesibaimina vieni įlėkti į„blogiečių“ gaują ir juos „sutvarkyti“. Rašinyssukėlė rezonansą – žavėjomės savokariais, tačiau patiems jėgeriams norėtųsi,kad tokių fantazijų žurnalistai rašytųmažiau.Bataliono vadas pripažįsta – dalis Jėgeriųbataliono karių iš tiesų atlieka tam tikrasspecifines užduotis, jiems tenka užsiaugintibarzdas ir ne visuomet būtinadėvėti karinę uniformą, todėl žmonėms,visiškai nesusigaudantiems situacijoje,tam tikras užduotis atliekantys kariai galipasirodyti panašūs į laukinius, pagaliauvėliau paaiškėjo, kad minėtasis žurnalistassavo straipsnį parašė remdamasis kitųpasakojimais, pats lietuvių karių tuometdar nė akyse nematęs. To žurnalisto suformuotasįvaizdis gal ir romantiškas, tačiaukarius šiek tiek erzina, kai spaudojepateikiama informacija, švelniai tariant,ne visai atitinka tikrovę ir tai, ką jie iš tiesųdirba.SOP karys ginkluotas automatiniu šautuvu G-36 supovamzdiniu granatsvaidžiu AG-36.Patrulio bazė dykumoje. Dešinėje matosi garsieji„Aitvarų“ motociklai. Lietuvių Afganistane pradėtanaudoti mobili ir agresyvi taktika tapo efektyvianaujove, įvariusia nemažai baimės talibams irpadėjusi pelnyti sąjungininkų pripažinimąSenbuviaiVytautas ir Gintaras – bataliono senbuviai.Vytautas į kariuomenę atėjo 1991 m.,iš karto po mokyklos: „Gyvenome E. Ožeškienėsgatvėje, mokomojoje kuopoje.Salėje įsivaizdavome esą kieti, stiprūs –šypsodamasis prisimena Vytautas. – Tuomettvyrojo ypatinga atmosfera; pagarbūsžmonių žvilgsniai į mūsų uniformas,mums dovanojamos gėlės vertė jaustisišskirtiniais. O darbų pakako – saugojomesvarbius objektus, budėjome, daugsportavome, žygiavome“.2012 m. Nr. 2 7Kartu su pirmaisiais šauktiniais 1992 m.atėjo Gintaras. Pirmieji vadai buvo tarnavęrusų kariuomenėje, todėl ir rengimasvyko remiantis sovietų armijos taktika.Tačiau ir tada buvo pabrėžiamas specifinisdalinio pasirengimas – kariai labaidaug sportavo, atlikdavo šuolius su parašiutu.Tiesa, aprūpinimas buvo labaiprastas. „Šauktiniai neturėjo uniformų,labai trūko ginklų“, – prisimena Gintaras.Tačiau mediniai automatai, sudilę batai irkitos bėdos nesukliudė jam suprasti, kadbūtent čia prasideda jo gyvenimo kelias.Pati pradžia, kai kūrėsi kariuomenė, buvoAfganistanas. Įvykdę užduotį Lietuvos SOP kariai lipaį sraigtasparnį CH-47 Chinook.apgaubta ypatingos dvasios – kiekvienassuprato atliekantis svarbų vaidmenį gyvenime.„Neslėpsiu, iš pradžių ir materialinisakstinas buvo – juk mums tuo metumokėjo didesnius atlyginimus, – prisimenaVytautas. – Tačiau po pusmečio tie laikaibaigėsi ir kelerius metus balansavometies išgyvenimo riba, kai atlyginimai buvomažesni už maistpinigius, o ir šių negaudavomeištisus mėnesius.“ Tais laikais tekomaitintis ir vienomis bulvėmis, entuziastųteliko vos keletas. 1994 m. iš žvalgų būriopradėjo formuotis „Alfa“ kuopa. Dėl dideliofizinio krūvio nedaugelis joje užsibūdavo,pagaliau ir pačios atrankos daugelisneįveikdavo. Atranka tikrai darė įspūdį.Ne daugelis ryždavosi daugiau kaip šimtokilometrų kelionei per miškus, visą atstu-

Batalione stovi paminkas Vytautui Didžiąjam. Antjo postamento kairėje pritvirtinti visų SOP vienetųženklai, dešinėje – simbolika dalinių, su kurių raidasusijusi dabartinė bataliono istorija. Jėgerių batalionassavo istorinę tradiciją sieja su 1919 m suformuotu3-uoju Vytauto Didžiojo pėstininkų pulku. Batalionastaip pat puoselėja ir prieškariu šioje teritorijoje veikusioskaro mokyklos istorinę atmintį.mą reikėdavo įveikti vienam ir einant tekdavoatlikti dar daug užduočių – taip patir išgyventi. „Tai galimybė tas kelias dienassu savimi susipažinti – eini, su savimiginčijiesi, dainuoji, kalbiesi“, – atrankosniuansus atskleidė Gintaras.Pratybose, misijose irkasdieniniame gyvenimeVyrai gyveno miškuose, grįždavo tik savaitgaliais.Visas Jėgerių batalionas praktiškaidirbdavo „Alfa“ kuopai – šauktiniaijuos gaudydavo, už kiekvieno „alfinio“sugavimą buvo žadamas atlygis – trijųdienų atostogos, tačiau nė vienas „alfinis“taip ir nebuvo sugautas, nors „šauktinukai“stengėsi iš paskutiniųjų. Tarnybanebuvo rožėmis klota – nors visi profesionalaitiesiog „sirgo“ savo profesija, asmeninisgyvenimas klostėsi įvairiai. Vytautošeimą dėl intensyvios tarnybos buvo ištikusikrizė – laimė, tarnybos draugai parėmėdraugą, o kuopos vadas Leonas Lukoševičius,mūru stojęs už kiekvieną savokarį, ne kartą vyko į namus ir kalbėjosi suabiem sutuoktiniais, padėjo sumažintiįtampą. Viskas baigėsi gerai, šeimos krizėbuvo įveikta – dabar Vytautas puikiai sugyvenasu žmona ir džiaugiasi šeima.1995 m. kartu su lietuviais pratybosepradėjo dalyvauti amerikiečių „Žaliosiosberetės“, atvažiuodavo danų jėgeriai.Tai buvo stimulas jauniems kariams, jukreikėjo prieš užsieniečius pasirodyti kuogeriau. Be to, pratybos darėsi vis įdomesnės– prasidėjo šuoliai iš lėktuvo, įvairūsnauji taktiniai elementai. Pirmoji „Alfa“misija buvo taikos įvedimo operacija Kosove– tai dar labiau sustiprino specifinįrengimąsi atliekančių „Alfa“ karių motyvaciją.Jėgeriai tarptautinėse operacijosedalyvaudavo jau nuo 1994 m. Tačiau1999 m. į Kosovą pirmą kartą išvyko vientik iš jėgerių sudarytas būrys, tai buvopirmas į misiją išsiųstas Lietuvos kariuomenėsvienetas, kuris buvo sukomplektuotastik iš vieno dalinio karių.Kitas, dar aukštesnis lygmuo, buvo misijaAfganistane, Specialiųjų operacijųjunginyje. Pokalbio dalyviams teko nekartą aplankyti šią Azijos šalį.Nauji iššūkiaiSpecialiųjų pajėgų kūrimasis jėgeriamstapo papildomu jų tvirtumo išbandymu.„Alfa“ kuopos kariams, jau daugelį metųdirbusiems, teko įvykdyti naujus reikalavimus,įveikti dar vieną atranką: „Tiesą sakant,man tai nebuvo kažin koks išbandymas,– prisipažįsta Vytautas. – Per tarnybąman teko įveikti mažiausiai keturias – jukbūdavo taip: sukuria kokią atrankos sistemą,o išbandyti tenka mums, „alfiniams“.Jis pripažįsta: „Tiesą sakant, kai buvo kuriamasnuolatinis SOJ, man teko girdėtiapie tam tikrą trintį ir konkurenciją vadovybėje,o mes, visų specialiųjų operacijųdalinių kovinių elementų kariai, visuometsutarėme puikiai, tarp mūsų nebuvo jokiųkonfliktų, mes dirbome savo darbą. Betįtampa ir nežinomybė buvo – laukėme,kas bus, buvo girdėti įvairiausių gandų“.Buvo ir tokių, kurie nenorėjo eiti į atrankądar kartą, tačiau Vytautui ir Gintarui būtentji padėjo įveikti stresą ir netikrumojausmą.Dabar, praėjus kuriam laikui, vyrai vertinaviską paprastai: „Man, kaip koviniorengimo instruktoriui, niekas iš esmėsnepasikeitė – kaip tada dirbau instruktoriumi,taip ir dabar, užduotys panašios,tačiau pasirengimo dinamika, veržlumas,naujovių, naujų technologijų ir taktikosspecifika pasiekė aukštesnį lygmenį, –sako Vytautas. – Ką galiu pasakyti – dabarmes daug geriau aprūpinami, o ta ugnelė,kuri degė kūrimosi pradžioje, manau,taip ir liko, kitaip čia nebūtume“.Kasmet tenka išvažiuoti į misijas, sujomis apsiprato ir namiškiai. Tiesa, tarnybosspecifika palieka žymių – tarnybosdraugai tapo šeima, ir retam „civiliokui“pavyksta įsiterpti į draugų ratą. Jėgeriaibendrauja šeimomis, o visas problemasir rūpesčius sprendžia taip pat tarnybosdraugų rate. Vyrai didžiuodamiesi rodosavo antsiuvus – „Specialiosios pajėgos“,„Jėgeris“. „Man tai brangu – juk tiek daugteko įveikti, kad juos užsidirbčiau, – prisipažįstaGintaras. „Daug kas pasikeitė,tačiau kai kas nesikeičia. Prisimindamastuos nelengvus kūrimosi metus, visaspermainas, manau, kad ir kas būtų atsitikę,vis tiek mes abu čia tarnautume. Jeigalėčiau rinktis, nieko nebūčiau daręs kitaip– sako Vytautas. – Tiesiog tai mūsų. Oateity – dar dešimt metų tarnausime, tikduok Dieve sveikatos“.Tokie šiandien jėgeriai – didelė šeima,perėję ugnį ir vandenį pavojingose misijose,kartais jautę netikrumą dėl ateities,išmokę šimtu procentų pasitikėti kovosdraugais. Juk pasitikėjimas, kad šalia tas,kuris parems sunkiausią akimirką, yranuostabus jausmas.

2012 m. Nr. 2 9Didysis NATO diskusijų forumasIlona SkujaitėVasario 7–9 dienomis Lietuvoje pirmą kartąvyko išskirtinis renginys – NATO mokymosinchronizavimo konferencija, kurią organizavoJAV dislokuota Vyriausioji NATO sąjungininkųvadavietė transformacijai. Šiemet diskusijųforumas apėmė net 4 konferencijas, į renginįatvyko apie 200 delegatų, kurie aptarė Aljansoperspektyvas mokymo ir švietimo srityje.Finansų krizė verčiaNATO ieškoti naujųsprendimųLietuvoje viešėję Vyriausiosios NATOsąjungininkų vadavietės transformacijai(angl. NATO Supreme Allied CommandTransformation, SACT) vadovai pabrėžė,kad mokymas yra labai svarbi NATOtransformacijos ir išmaniosios gynybostaikymo sritis. „Visos šalys susiduria su finansiniaissunkumais, o išmanioji gynybayra būdas, kaip panaudoti turimus piniguskuo geriau. Vienintelė galimybė sugebėtiefektyviai veikti ateityje – daugiaudirbti kartu. Būtent to ir siekiame. Mokymasyra transformacijos ašis, kuri užtikrina,kad visi žiūrėtume ta pačia kryptimi,kad NATO šalys ruoštųsi veikti kartu, tinkamaipanaudodamos finansinius ir žmogiškuosiusišteklius. Kiekviena NATO valstybėturi mokymo infrastruktūrą, todėlnorime, kad visos šalys narės žinotų apielaisvas vietas ir procesus kiekvienamekurse, kad nebūtų tuščių kėdžių“, – teigėVilniujegen. Stefanas Abrialis (Stephane Abrial),Vyriausiosios NATO sąjungininkų vadavietėstransformacijai vadas.SACT štabo viršininkas gen. ltn. KarlheinzasViereckas (Karlheinz Viereck) pabrėžė,kad taikant išmaniosios gynyboskoncepciją labai svarbu mokymo proceseieškoti naujų sprendimų: „Pagrindinisiššūkis yra pereiti prie naujos mokymosistemos – turime labiau integruoti NATOšalis ir vadavietes, kad mokymo procesastaptų patrauklesnis ir efektyvesnis, nepaisantmažėjančių šalių gynybos biudžetų.Šioje konferencijoje dalyvauja šimtai ekspertųiš įvairių šalių, todėl tikimės gautikuo daugiau idėjų, kaip kovoti su ateitiesiššūkiais ir kokių žinių tam prireiks“.Gen. Stefanas Abrialis: „Mokymas yratransformacijos ašis, kuri užtikrina,kad NATO šalys ruoštųsi veikti kartu“.Pasak Lietuvos kariuomenės vadogen ltn. Arvydo Pociaus, Lietuvos kariai irkarininkai aktyviai dalyvavo įvairiose darbogrupėse ruošiant NATO karinio rengimodoktrinas, koncepcijas ir standartus,taip pat nuolat semiasi žinių iš partneriųir dalinasi turima patirtimi, įgyta tarptautinėseoperacijose: „Lietuva gali prisidėtiprie išmaniosios gynybos savo kariais,kurie yra gerai parengti. Lietuva nuo1994 m. dalyvauja misijose, per tą laikądaugiau kaip 6 000 karių ir karininkų įgijotarptautinių operacijų ir darbo NATOštabuose patirties, ir tai yra mūsų indėlis

10Gen. ltn. Karlheinzas Viereckas: „Pagrindinisiššūkis yra pereiti prie naujos mokymosistemos – turime labiau integruoti NATOšalis ir vadavietes, kad mokymo procesastaptų efektyvesnis, nepaisant mažėjančiųšalių gynybos biudžetų“.į bendrą NATO darbą. Ši NATO mokymosinchronizavimo konferencija svarbi tuo,kad padės pasiruošti reaguoti į įvairiusateities iššūkius, o Lietuvos kariuomeneiitin svarbu, kad nacionaliniai karinio rengimoaspektai būtų tinkamai suderinti suAljanso karinio rengimo programomis“.Nauja elektroninėvadybos sistema ir NATOpratybų planaiPer tris dienas Vilniuje vykusį renginįbuvo suorganizuotos 4 konferencijos:NATO mokymo ir pratybų planavimo,NATO karinio švietimo ir individualausrengimo, NATO karinio mokymo valdymogrupės konferencijos ir NATO kariniošvietimo forumas.Bene svarbiausias NATO mokymų irpratybų konferencijos tikslas buvo nustatytiNATO pratybų 2013–2017 m. grafiką.Pagal tarptautinių pratybų planus Lietuvakartu su Latvija, Estija ir Lenkija tapsNATO pratybų „Steadfast Jazz“ šeimininke2013-aisiais metais. Tokio masto NATOpratybos Baltijos šalyse vyks pirmą kartą,jose dalyvaus apie 10 tūkstančių NATOkarių. Šioje konferencijoje taip pat buvoaptarta NATO struktūros reformos įtakakariniam rengimui.Didžiausia naujiena NATO karinio švietimoir individualaus rengimo konferencijojetapo elektroninės karių rengimo valdymosistemos pristatymas. „Diegiamenaują mokymo ir treniravimo valdymosistemą, kuri leis daug tiksliau nusakyti,kokie individualūs reikalavimai keliamikariui, todėl vadai geriau žinos, koks rengimaslabiausiai tiktų jų vienetui. Tai yranaujovė, kurią norime pristatyti Aljansošalims, tikimės, kad jos aktyviai naudosisšia elektronine priemone, padėsiančiastiprinti karių mokymą ir švietimą“, – komentavoSACT štabo viršininkas gen. ltn.K. Viereck.NATO Karinio mokymo valdymo grupėkonferencijoje aptarė 2011 m. grupėsdarbo rezultatus ir 2012–2013 m. veiklosprogramą.NATO karinio švietimoforumas: nepanaudotaspotencialasViena iš konferencijos Vilniuje naujovių– NATO karinio švietimo forumas,į kurį susirinko NATO kompetencijoscentrų ir nacionalinių mokymo centrųatstovai ne tik iš NATO, bet ir Aljansuinepriklausančių šalių. Forume dalyvavoAntiteroristinės gynybos centro Turkijo-je, Civilių ir kariškių bendradarbiavimooperacijų centro Nyderlanduose, Šaltooro operacijų centro Norvegijoje, Kairoregioninio centro, skirto konfliktų sprendimoir taikos palaikymo mokymams Afrikoje,Kazachstano gynybos ministerijosGynybos instituto Kazachų mokymo centro,Baltijos gynybos koledžo, kitų centrųir karinio švietimo institucijų atstovai.„Švietimo tema buvo šiek tiek primiršta,todėl norėjome išnagrinėti naujas idėjas.Dėl to, kad susirinko daugybės šalių atstovai,galėsime susikoncentruoti į aktualiastemas ir išsamiai jas aptarti, sieksimestiprinti NATO ryšius su nacionaliniais kariniomokymo centrais“, – pabrėžė SACTštabo viršininkas.Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvoskarinio mokymo institucijos vykdotarptautines mokymo programas,pvz., Lietuvos karo akademijoje rengiamiTarptautiniai oro pajėgų karininkų kursai,nuo šiemet pradėti rengti Tarptautiniaisausumos pajėgų karininkų kursai. Be to,tikimasi, kad Lietuvoje įsteigtas energetiniosaugumo centras taps NATO kompetencijoscentru. NATO atstovai tokiasgalimybes vertina palankiai. „Manau, kadtai yra puikus pavyzdys, kai vienos šaliesiniciatyva atitinka NATO siekį. Ji galibūti naudinga ne tik ginkluotosioms pajėgoms,bet ir visuomenei. Energetikayra svarbi ateities tema. Sunkiai dirbameir jau baigiame kurti globalią koncepciją“,– komentuodamas šią idėją sakėgen. S. Abrialis.Tikimasi, kad Energetinio saugumocentras su NATO vėliava veiklą pradės daršiemet. Balandį planuojama pasirašytidokumentus, o patvirtinus veiklos planusgegužę projektą ketinama pristatyti JAV,Čikagoje, vyksiančiame NATO viršūniųsusitikime.Alfredo Pliadžio nuotr.

Karinių jūrų pajėgų 20-mečiui11Tarnyba minų paieškos irnukenksminimo laiveŠių metų liepos 4 d. sukanka 20 metų, kai Lietuvos kariuomenėsKarinėse jūrų pajėgose (KJP) buvo pašventintos ir pirmiesiemskariniams laivams įteiktos Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos.Ta proga pradedame straipsnių ciklą apie įvairių KJP padalinių irtarnybų veiklą, jų vykdomas svarbias užduotis ir specifiką, žmones,kurie jau daugelį metų, negailėdami energijos, tarnauja KJP.

12Apie tarnybos ypatumus Karo laivų flotilėsminų medžiojimo laive, kai jis būnapriskirtas NATO greitojo reagavimo pajėgų(angl. NRF – NATO Response Force)nuolatinės parengties priešmininių laivųgrupei (angl. SNMCMG 1 – Standing NATOMine Counter Measures Group), pasakojaKaro laivų flotilės priešmininio laivo ,,Sūduvis”(M52) artilerinės kovinės dalies vadasvyr. ltn. Mindaugas Kloviškis, kurisyra baigęs Švedijos karališkąją jūrų karoakademiją ir Lietuvos karinių jūrų pajėgųlaivuose tarnauja jau trejus metus, be to,yra dalyvavęs įvairiuose nacionaliniuoseir tarptautiniuose mokymuose ir operacijose.Dabar Lietuvos karinių jūrų pajėgų karolaivų flotilę sudaro štabas ir 3 laivų divizionai:Patrulinių laivų divizionas, Priešmininiųlaivų divizionas ir Pagalbinių laivųdivizionas. Iš viso flotilėje yra 8 kariniailaivai, priešgaisrinis ir gelbėjimo laivas,taip pat 3 uosto kateriai.Priešmininių laivų divizionui priskirtitrys minų medžiojimo laivai ir aprūpinimolaivas – 1958 m. Vokietijoje pastatytas„Lindau“ klasės laivas ,,Sūduvis“ (M52),Laivo „Sūduvis“ (M52) artilerinės kovinės daliesvadas vyr. ltn. Mindaugas Kloviškis.Lietuvos KJP esantis nuo 1999 metų, irdu iš Didžiosios Britanijos naujai įsigyti„Hunt“ klasės laivai ,,Skalvis“ (M53) ir,,Kuršis“ (M54). Diviziono laivų aprūpinimofunkcijas atlieka 2006 metais iš Norvegijosįsigytas „Vidar“ klasės laivas ,,Jotvingis“(N42). Visi minėti Lietuvos karolaivai nuo 2007 metų pasikeisdami dalyvaujaNATO greitojo reagavimo pajėgųnuolatinės parengties priešmininių laivųgrupės (SNMCMG 1) veiksmuose Šiaurėsir Baltijos jūroje, taip pat pakaitomis yrapriskiriami Baltijos šalių priešmininių laivųeskadrai BALTRON.NATO priešmininių laivų grupei atitinkamiLietuvos laivai yra numatomi priskirtiiki jų tarnybos pradžios šioje grupėjelikus vieneriems metams, kad jųįguloms pasirengti tarnybai tarptautiniamejunginyje ir atnaujinti laivo techninębūklę būtų duota pakankamai laiko. Patspriklausymas NATO laivų grupei trunkapusę metų, o aktyvaus plaukiojimofazė – 3–4 mėnesiai bendroje grupėje –tarptautinėse pratybose ir operacijoseBaltijos ir Šiaurės jūrose.Laivo parengimasdalyvauti NATOpriešmininių laivųjunginyjeMinėtas vienerių metų priešmininiolaivo parengimo laikotarpis apima įvairiasnacionalinio lygmens pratybas, vykstaindividualus laivo įgulos pasirengimas,kad vėliau, laivą priskyrus NATO junginiui,būtų užtikrintas nepertraukiamas užduočiųvykdymas. Pirmiausia turi būti sukomplektuotavisa laivo įgula. Paprastaiatliekamas paties laivo dokinis remontas,vyksta jo įrangos modernizavimas, naujosįrangos diegimas, atliekama įrangostechninė priežiūra. Po to – individualusįgulos narių rengimas, kad visų karo laivospecializacijų jūreiviai tobulai išmoktų atliktijiems patikėtas funkcijas. Pavyzdžiui,laivo ,,Sūduvis“ įgulą sudaro 39 jūrininkai,mokymams ir operacijoms jūroje laikinaipriskiriami 3 KJP Povandeninės komandosnarai ir vienas gydytojas. Personaląsudaro karininkai, baigę užsienio aukštąsiasjūrų karo mokyklas, laivūnai ir seržantai,turintys ilgametę tarnybos karoNATO junginio štabo aprūpinimo laivas „MountWhitney“ – Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrųlaivyno šeštosios flotilės flagmanas.

2012 m. Nr. 2 13laivuose patirtį, ir profesionalūs jūreiviai,įgytą kvalifikaciją kartkartėmis atnaujinantysįvairiuose kursuose. Laivą sudarolaivo vadovybė, navigacinė, artilerinė, radioelektroninėir elektromechaninė kovinėsdalys, taip pat aprūpinimo tarnyba.Per pasirengimo etapą ryšininkai ir signalininkaitobulina įvairias ryšio palaikymoir vizualaus kontakto tarp NATO laivųprocedūras. Išėjus į jūrą įvyksta laivo eigospatikrinimas ir daug kitų specifiniųpasirengimo pratybų. Tai, pavyzdžiui, artileriniošaudymo ir laivo lengvosios ginkluotėsšaudymo pratybos, žmogaus užborto gelbėjimo mokymai, kovos už laivogyvybingumą pratybos, per kurias įgulatobulina įgūdžius kovojant su galimogaisro ir laivo pramušos padaryta žala –mokomasi kovoti su besiveržiančiu vandeniuir užtaisyti laivo korpuso pramušas.Taip pat vyksta avarinio laivo valdymomokymai, apimantys įgulos įgūdžių tobulinimąsuvaldant laivą, esant sraigtų,variklių ar vairo plunksnų gedimui. Vykstalaivo palikimo mokymai, kurie apimagalimus atvejus, kai visiškai nebeįmanomaužtikrinti laivo stovumo (kuomet laivaspasmerktas nugrimzti į dugną) dėlgaisro arba pramušos padarytos žalos.Šiuo atveju įgula mokosi organizuotai paliktilaivą, prieš tai apsirūpinus išgyventišaltame jūros vandenyje reikalingomispriemonėmis ir užtikrinus slaptos įrangosar dokumentacijos saugumą. Taip patšiuolaikiniame jūrų kare didelę reikšmęturi priešdiversinė gynyba ir su ja susijęmokymai, kai įgula mokosi apsiginti nuopriešiškai nusiteikusių ir įtartinų užsimaskavusiųlaivų ar valčių. Ir vieni svarbiausių– minų tralavimo ir medžiojimo mokymai,kurie vėliau bus aptarti išsamiau.Ruošdamasis NATO greitojo reagavimopajėgų nuolatinės parengties priešmininiųlaivų grupės aktyvaus plaukiojimo fazeilaivas turi apsirūpinti pakankamomisatsargomis: kuro atsargos turi sudaryti27 t, sprogmenų – 3 t, maisto atsargų irvandens turi užtekti 7 dienoms. Prieš išplaukiantrengiami įvairūs dokumentai.Dalyvavimas NATOpriešmininių laivųgrupės veiklojeBudėjimas NATO greitojo reagavimopajėgose reiškia, kad laivas yra parengtas,aktyvavus pajėgas turėtų persidislokuotiir kartu su kitais kariniais vienetais,priklausančiais NATO greitojo reagavimoPaieškos ir gelbėjimo mokymuose naudojamisraigtasparniai ir junginio laivai.NATO grupės laivų susirinkimas paskirties uoste.pajėgoms, bet kur pasaulyje vykdyti įvairusNATO uždavinius ir operacijas.Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai budėjimusNATO greitojo reagavimo pajėgosepradėjo 2006 m., kai rugpjūčio–gruodžio ir 2009 m. liepos–gruodžiomėnesiais minų paieškos ir nukenksminimolaivas M51 „Kuršis“ (M51) dalyvavoNRF 7 ir NRF 13 budėjimuose, o 2007 m.rugpjūčio–gruodžio mėn. minų paieškosir nukenksminimo laivas „Sūduvis“ (M52)dalyvavo budėjime NRF 9.

14Visa NATO greitojo reagavimo pajėgųpriešmininių laivų grupės aktyvaus plaukiojimobendra sudėtimi fazė, trunkanti3–4 mėnesius, Baltijos ir Šiaurės jūrosepaprastai angliškai vadinama „Fleet inbeing“. Tuo bendras NATO šalių laivynasparodo, kad yra veiksnus, dalyvauja mokymuoseir lankosi įvairiuose NATO ir neNATO šalių uostuose. Paprastai įsakymaspriešmininiams laivams susirinkti numatytamekurios nors NATO šalies uostegaunamas iš NATO jūrinio komponentovadavietės (angl. MCC HQ – MaritimeComponent Command Headquarters), įsikūrusiosNortvude (Anglija). Grupę galisudaryti įvairus laivų skaičius – nuo 8 iki14 ir daugiau. Visai laivų grupei iš štabo iraprūpinimo laivo vadovauja NATO jūriniųpajėgų štabo paskirtas laivų grupės vadas,kuriam yra pavaldus pratyboms sudarytaslaivų grupės štabas, sudarytas iškelių patyrusių NATO šalių karininkų.Susirinkę laivai pradeda vykdyti bendrusveiksmus. Pirmiausia yra aptariamasArtilerinio šaudymo pratybos.tarptautinių mokymų ir operacijų planas.Mokymai vyksta 2–3 mėnesius. Jų metulaivai apsilanko įvairiuose Baltijos ir Šiaurėsjūros uostuose.Laivų junginiui vykstant iš vieno uostoį kitą, laivai rengia įvairiausius mokymusir pratybas. Per laivų manevravimo mokymus,priklausomai nuo taktinės situacijos,pasirenkama atitinkama laivų judėjimorikiuotė. Vyksta žmogaus už bortogelbėjimo pratybos. Gelbstint kurio norslaivo įgulos narį dalyvauja ir veiksmus koordinuojavisas junginys, kad nesukeltųavarinės situacijos. Bendroje laivų grupėjelabai aktualios yra logistinio tarpusaviopalaikymo ir įvairios pagalbos suteikimopratybos, t. y. kuro ir atsargų pasipildymasjūroje iš laivo į laivą; buksyravimas;paieškos ir gelbėjimo mokymai naudojantsraigtasparnius ir laivus; sužeistųjųevakuacija iš laivo į laivą; kitų laivų pagalbalaivui, patyrusiam gaisrą ar korpusopramušą. Bendroje laivų grupėje taip patyra vykdomos gynybos nuo asimetrinėsgrėsmės pratybos, t. y. nuo įtartinų užsimaskavusiųlaivų ar valčių, galimo teroristinioužpuolimo pavojaus. O patyssvarbiausi susirinkusios NATO laivų grupėsmokymai ir operacijos – tai bendrailaivų vykdomos minų tralavimo ir medžiojimopratybos ir operacijos.Minų tralavimas irmedžiojimasMinų suradimas ir sunaikinimas – pagrindinėNATO laivų junginio užduotis. Iir II pasaulinių karų metais Baltijos jūrojebuvo išmesta apie 1,24 mln. minų. Kaipžinote, tuo metu nebuvo tikslios navigacinėsįrangos ir minuojama buvo slapta.Minų suradimas ir nukenksminimas – pagrindinėNATO laivų junginio užduotis.Mina vandens paviršiuje ir jūros dugne.

16Iš artiKovasu Somalio piratais –įspūdžiai iš misijosKuo svarbi ir išskirtinė yra ES operacijaATALANTA?Adeno įlanką per metus praplaukia apie25 000 laivų, apie 50 procentų pasauliokonteinerių kasmet gabenama taip patper Adeno įlanką. Vidutiniškai per dienąten, priklausomai nuo sezono, praplaukiaapie 75 laivai. Tai pagrindinis prekybinisjūrų kelias iš Tolimųjų Rytų į Europą, taippat juo iš Persijos įlankos į Europą ir Amerikąplukdomi energijos ištekliai.ATALANTA yra didžiausia Europos Sąjungos (ES)karinė operacija, nukreipta prieš piratavimąprie Somalio krantų. Sausį tarnybą operacijosvadavietėje Nortvude, Didžiojoje Britanijoje,baigė kmd. ltn. Svajūnas BANDZEVIČIUS. Jūsųdėmesiui – įdomiausi karininko įspūdžiai.ES yra susirūpinusi tebesitęsiančiu piratavimoir ginkluoto apiplėšimo Adenoįlankoje ir vandenyse šalia Somaliopoveikiu tarptautiniam jūriniam saugumuiir ekonomikai. Reaguodama į ypačišaugusį piratavimų skaičių prie Somaliokrantų, ES subūrė Europos Sąjungos karinesjūrų pajėgas (angl. European NavalForce – EUNAVFOR, CTF 465) ir 2008 m.gruodžio mėn. 8 d. pradėjo vykdyti operacijąATALANTA.Operacijos ATALANTA tikslaiAtsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumotarybos suteiktus mandatus,operacijos ATALANTA tikslai yra šie:• Atgrasinti ir sulaikyti piratus ir ginkluotusplėšikus Somalio regionovandenyse.• Eskortuoti Pasaulio maisto programoslaivus, gabenančius paramąSomalio gyventojams, taip pat saugotilaivus, gabenančius kroviniusAfrikos sąjungos misijai Somalyje(angl. African Union Mission in Somalia– AMISOM).• Kitų pažeidžiamų laivų apsaugaSomalio regiono vandenyse.• Žvejybos monitoringo vykdymasSomalio regiono vandenyse.Tai didžiausia ES karinė ir pirmoji jūrinėoperacija, kuriai valstybės skiria koviniusir kitus pajėgumus. Nuo operacijos pradžiosprie jos prisijungė dauguma ES šaliųir kelios ne ES valstybės narės – Ukraina,Kroatija, Norvegija ir Juodkalnija. Operacijoje,priklausomai nuo priskirtų kariniųlaivų ir orlaivių skaičiaus, dalyvauja apie1 000 ir daugiau karių. Pagrindiniai pajėgumai,kuriuos skiria šalys EUNAVFORpajėgoms, yra kariniai laivai, aprūpinimoPiratai Adeno įlankos regione 2009 m.užpuolė 46 laivus, 2010 m. – 47, 2011 m. – 25 laivus.laivai, kariniai jūriniai žvalgybiniai lėktuvai,laivų apsaugos komandos, štabo personalasoperacinėje vadavietėje ir pajėgųvadavietėje operacijos rajone.Koks yra operacijos rajonas?ES karinės jūrinės pajėgos veikia 2 000000 kvadratinių jūrmylių (apie 4 000 000kv. km) rajone, į kurį įeina pietinė Raudonosiosjūros dalis, Adeno įlanka ir didžiojidalis Indijos vandenyno, taip pat ir Seiše-

2012 m. Nr. 2 17lių salos. Tai yra teritorija, 1,5 karto didesnėuž Europos žemyną, 30 kartų didesnėuž Angliją, 10 kartų didesnė už Vokietijąarba 7 kartus didesnė už Prancūziją.Kurios šalys yra aktyviausios kovojantsu piratais?Labiausiai kariniais pajėgumais prieoperacijos ATALANTA prisidedančios šalysnuo operacijos pradžios iki šiol yraPrancūzija, Vokietija ir Ispanija. Taip patlaivus ir orlaivius nuolat skiria Liuksemburgas,Italija, Olandija, Portugalija, Belgija,Graikija.EUNAVFOR pajėgų sudėtis nuolat kintadėl laivų ir orlaivių rotacijos, taip pat dėlmusoninių sezonų poveikio Indijos vandenyne.Standartinė EUNAVFOR sudėtisyra nuo 5 iki 10 karinių laivų (dažniau-siai fregatos aprūpintos sraigtasparniais),vienas aprūpinimo laivas ir trys kariniaijūriniai žvalgybiniai orlaiviai. Šiuo metuATALANTA pajėgose yra Ispanijos, Graikijos,Vokietijos, Prancūzijos kariniai laivai,Liuksemburgo, Ispanijos orlaiviai, Estijoslaivo apsaugos komanda.Be ES pajėgų, operacijos rajone su piratavimuSomalio regiono vandenyse irAdeno įlankoje taip pat kovoja NATO jūriniųpajėgų junginys CTF 508 (operacijosvadavietė – NATO jūrinio komponentoštabas Nortvude), kuris vykdo operacijąOCEAN SHIELD, taip pat koalicinis Jūriniųpajėgų junginys CTF151 (vadavietėBahreino Karalystėje). Be šių tarptautiniųŠiuo metu piratai laiko užgrobę 5 laivusir 155 žmones laiko įkaitais.EUNAVFOR vadovavimas irvaldymasPolitinis-strateginis lygmuo:Politinis saugumo komitetas (angl.Political Security Committee), atskaitingasEuropos Sąjungos tarybai (angl.Council of the European Union), vykdo ESkarinės operacijos politinę kontrolę irteikia strategines direktyvas. OperacijosATALANTA vykdymas yra kontroliuojamasEuropos Sąjungos karinio komiteto(angl. European Union Military Committee).Operacijos vadas (angl. Operation Commander).Šiuo metu tai kontradmirolasDuncanas Potts (Didžiosios BritanijosKJP), kuris vadovauja operacijai iš operacinėsvadavietės Nortvude, DidžiojojeBritanijoje. Šioje vadavietėje jis planuojair vykdo operaciją pagal ES suteiktuspolitinius ir karinius įgaliojimus.Pajėgų vadas (angl. Force Commander).Šiuo metu tai Ispanijos kontradmirolasJorge Manso, kuris vykdo jam priskirtųkarinių vienetų vadovavimą ir kontrolęjungtiniame operacijos rajone. Jis yraatsakingas už karinių veiksmų operacijosrajone planavimą, vykdymą ir koordinavimą.Pajėgų vadas ir vadovavimolaivas rotuojami kas keturi mėnesiai.Parengė kmd. ltn. S. Bandzevičiusjūrinių junginių Adeno įlankoje jūriniusvienetus yra atsiuntę ir laivus konvojuojaKinija, Rusija, Japonija, Taivanas, Indija.Antipiratinėje kampanijoje dalyvaujančiųjunginių ir atskirų šalių mandatai iružduotys skiriasi, bet bendras tikslas yravienas – užtikrinti saugią laivybą. EUNA-VFOR glaudžiai bendradarbiauja su visaisantipiratinės kampanijos dalyviais.Koks yra Lietuvos indėlis į ATA-LANTA operaciją?Lietuva pradėjo dalyvauti ES karinėjejūrų operacijoje ATALANTA nuo 2011 m.sausio 5 d. ir skyrė į tarnybą ATALANTAoperacinėje vadavietėje Nortvude vienąLietuvos karinių jūrų pajėgų štabokarininką. Kol kas priimtas sprendimas,kad dar vienas Lietuvos štabo karininkasdalyvaus operacijoje iki 2013 m. sausiomėn.Koks buvo Jūsų tarnybos pobūdisoperacijos vadavietėje?Buvau paskirtas į Ilgalaikio planavimoskyrių, darbas buvo susijęs su ES kariniųpajėgumų, reikalingų ATALANTA operacijaivykdyti, generavimu, pajėgumųporeikio analize. Teko nuolat bendradarbiautisu NATO ir koalicinių pajėgų atstovaisbendrų antipiratinės kampanijospajėgumų klausimais.

2012 m. Nr. 2 19EUNAVFOR pajėgų standartinė sudėtis yra nuo5 iki 10 laivų. Dažniausiai tai fregatos, aprūpintossraigtasparniais, 1 aprūpinimo laivas ir 3 kariniaijūriniais žvalgybiniai orlaiviai.padalinta visoms ES šalims, atsižvelgiantį jų BVP. Operacijos ATALANTA biudžetasyra skirtas bendroms išlaidoms: operacineivadavietei Nortvude, pajėgų vadavieteivadovavimo laive (operacijosrajone) išlaikyti, medicininiams tikslamsir transportavimui. Šalys, skiriančios kariniuspajėgumus (laivus, orlaivius, karius)dalyvauti operacijoje, visiškai padengiasavo išlaidas.Ar dėl pajėgumų trūkumo neatrodė,kad kovojate su vėjo malūnais?Tokios operacijos tikrai reikia, nes tiekAdeno įlanka, tiek jūrų keliai Indijos vandenyneyra svarbūs laivybai, tais keliaisEuropa apsirūpina medžiagomis ir prekėmis,o problemos, laivų užgrobimai,piratavimas daro tiesioginę įtaką ekonomikai– didėja pavojus prekybiniamslaivams, jie samdo privačias apsaugoskompanijas, o tam reikia papildomų lėšų,draudimo kompanijos atitinkamai keliaįkainius, jeigu laivai plaukia per rizikosrajoną, ir sudėjus visus faktorius – mes užviską mokame daugiau. Žinoma, tokiamdideliam plotui reikėtų skirti daugiaulaivų ir pajėgumų, tačiau piratavimo problematurbūt nebus išsispręsta, kol nepagerėspadėtis pačiame Somalyje.Kiek ilgai planuojama vykdytioperaciją ATALANTA?Prasidėjusi 2008 m. gruodį, operacijaATALANTA buvo planuota iki 2009 m.gruodžio mėn. 2009 m. birželio mėn.Operacijos ATALANTA rezultatai irstatistika (nuo 2008 m. gruodžioiki dabar)• Sėkmingai eskortavo 139 laivus, gabenančiusparamą pagal Pasaulio maistoprogramą Somalio gyventojams.Eskortuojami laivai gabeno daugiaukaip 800 000 tonų maisto. Prie eskortooperacijų taip pat prisidėjo Kinijos,Rusijos ir NATO kariniai laivai. Maistasbuvo gabenamas į įvairius Somaliouostus: Mogadišu, Bossasoo, Berbera.Nė vienas eskortuojamas laivas nebuvoužpultas piratų.• Sėkmingai eskortavo 124 laivus, gabenančiuskrovinius Afrikos Sąjungosmisijai Somalyje (AMISOM).• Nuolat patruliavo Adeno įlankoje kartusu NATO ir jungtinėmis koalicinėmispajėgomis, taip užtikrindami praplaukiančiųlaivų saugumą.• Daug pasiekta bendradarbiaujantsu Kenija, Džibučiu ir Seišeliais, ypačperduodant įtariamuosius piratavimuteisėsaugos institucijoms dėl patraukimobaudžiamojon atsakomybėn.• Su piratavimu susiję incidentai2009 m. – 163, 2010 m. – 174, 2011m. –176.• Piratų užgrobtų laivų skaičius2009 m. – 46, 2010 m. – 47, 2011 m. –25.• Piratų atakų ar veiksmų sužlugdymasEUNAVFOR pajėgomis: 2009 m. – 14,2010 m. – 64, 2011 m. – 25Šiuo metu piratai dar laiko užgrobę5 laivus ir 155 laivų įgulų nariai laikomiįkaitais.Parengė kmd. ltn. S. Bandzevičiusmandatas buvo pratęstas iki 2010 m.gruodžio mėn. Vėliau mandatas buvopratęstas dar iki 2012 m. gruodžio 1 d., odabar – iki 2013 m. Tikėtina, kad terminasir vėl bus pratęstas ilgesniam laikui.Kalbėjosi Ilona Skujaitėwww.eunavfor.com nuotr.

20Mūsų svečiaiNorvegijos kariuomenės vadas:„Mūsų vertybės, laisvė yra bendros“Vasario pradžioje Lietuvoje su dviejų dienų oficialiu vizitulankėsi Norvegijos kariuomenės vadas generolas HaraldasSunde (Harald Sunde). Apie Lietuvos ir Norvegijos kariųbendradarbiavimą Europoje ir Afganistane, Oro policijos misijąBaltijos šalyse ir bendrus ateities planus generolas papasakojo„Kario“ skaitytojams.Ilona Skujaitė– Kokie yra svarbiausi Lietuvos ir Norvegijos,Baltijos ir Skandinavijos šaliųkariuomenių partnerystės planai, ypačpo Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomeniųvadų susitikimo vasario pradžioje?– Lietuvos ir Norvegijos atstovų bendradarbiavimasvyksta trijuose forumuose.Pirmasis – dvišalis, Arvydas ir aš esamedraugai, kaip savo šalių kariuomenių vadaimes susitinkame įvairiuose NATO po-sėdžiuose. Taip pat kaip Šiaurės ir Baltijosšalys bendradarbiaujame su Latvija ir Estija,Danija, Švedija, Suomija ir Norvegijair koordinuojame savo planus kaip NATOir to paties gynybinio Aljanso nariai. Taigimūsų šalys turi daug bendrų reikalų.Baltijos ir Šiaurės šalys bendradarbiaujatodėl, kad mūsų vertybės, laisvė yrabendros, o jūsų tauta ypač gerai suprantalaisvės vertę, nes ją atsikovojo, todėl itinAlfredo Pliadžio nuotr.gerbiu jūsų tautą. Mes apie tai kalbame,nes kitų šalių taikus gyvenimas ir laisvėtaip pat turi būti užtikrinti, o tai negaunamaveltui. Todėl turime laikytis kartu,kad parodytume savo valią remti vieni kitus,ir tai darome NATO pagal 5 straipsniosusitarimą – jei yra puolama viena narė,tai reiškia puolamos visos. Tai yra Aljansopagrindas, dėl šios priežasties mes ir priklausometokiai organizacijai. Norvegijayra viena iš šalių NATO steigėjų, taigi negalikilti jokios abejonės, kad paremsimeLietuvą priešiškų veiksmų jos atžvilgiuatveju. Jei kas nors nutiktų Norvegijosjūros pusėje arba Baltijos regione, negalėtumeišlikti stebėtojais, nes tai paveiktųmus visus. Štai kodėl turime kaip gerikariai rengtis ir bendradarbiauti, palaikytisąveiką, pajėgumą ir atgrasyti galimusužpuolėjus, kad jie suprastų, jog konfliktosu mumis kaina labai didelė.Mūsų kariuomenės susitinka ir mūšiolauke – Afganistane, kur atliekame didžiulįdarbą padėdami Afganistano žmonėms.Prieš dešimt metų tarnavau ten planuotoju;kai tik prisijungėme prie NATO misijos,buvau vienas iš NATO plano Afganistanekūrėjų ir regėjau teigiamus misijospokyčius nuo pirmos dienos iki šiandien.Šie pokyčiai milžiniški. Nesakau, kad taipasiekti buvo lengva ar kad jau rytoj Afganistanastaps demokratiška šalimi, betNorvegijos kariuomenės vadas gen. H. Sunde ir Lietuvoskariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius aptarėkariuomenių bendradarbiavimą dvišaliame, Šiaurėsir Baltijos šalių bei NATO kontekste.

2012 m. Nr. 2 212012 m. Nr. 2 21Lietuvos ir Norvegijosbendradarbiavimaskarinėje srityje:Norvegija buvo pirmoji Vakarų valstybė,dovanojusi Lietuvai ginkluotės. 1994 m.Lietuvai neatlygintinai perduotaspakrančių apsaugos AD-STORM klasėslaivas („Dzūkas“ P31), kuriam 1998 m.perduota ir 40 mm priešlėktuvinė patranka.1999–2000 m. aktyviai dalyvavo kuriantregioninę trijų Baltijos valstybių oroerdvės stebėjimo sistemą (BALTNET).Norvegija padėjo įrengti bendrą radiorelinioryšio tinklą, aprėpiantį Baltijos šalis,suteikė radarinių duomenų konvertavimoįrangą, daug prisidėjo įkuriant regioninėsoro erdvės stebėjimo ir koordinavimocentrą Karmėlavoje.2001 m. iš Norvegijos Lietuvos kariuomenėišsimokėtinai įsigijo dar du tospačios klasės (AD-STORM) laivus.2004 m. pasirašytas susitarimas dėl Norvegijostrumpojo nuotolio oro gynybossistemų RBS-70 perdavimo Lietuvai.2005 01 12–2005 03 30 Norvegijoskarinės oro pajėgos su 4 naikintuvaisF-16 „Fighting Falcon“ atliko oro policijosmisiją Baltijos šalyse.2006 m. balandžio mėn. Lietuva iš Norvegijosįsigijo „Vidar“ klasės minininką,buvo apmokyta visa laivo įgula.2007 12 15–2008 03 15 Norvegijos karinėsoro pajėgos su 4 naikintuvais F-16„Fighting Falcon“ antrą kartą vykdė oropolicijos misiją Baltijos šalyse.2012 m. Krašto apsaugos ministerijapasirašė sutartis su Norvegijos gynybosministerija dėl kulkosvaidžių ir šoviniųpirkimo, kontrakto vertė – daugiau kaip31 mln. litų. Įsigyti 12,7 milimetrų kalibrokulkosvaidžiai „Browning M2 QCB“ yraiš Norvegijos kariuomenės atsargų,kurios tapo nereikalingos mažinant šiosšalies ginkluotąsias pajėgas. Norvegijosgynybos ministerija, įvertinusi sudėtingąekonominę situaciją, pasiūlė pirktisunkiuosius kulkosvaidžius už Lietuvaiekonomiškai naudingą kainą.Generolas Haraldas Sunde:biografijos faktaiGimė: 1954 m. kovo 9 dienąTarnybos pradžia: 1973 m. liepos 10 d.TarnybaNuo 2009 m.2006–2009 m. Norvegijos karinis atstovas NATO kariniame komitete2005–2006 m.Norvegijos gynybos ministerijos Operacijų ir planavimodepartamento vadovas2003–2005 m. Norvegijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas2002–2003 m.Regioninės vadavietės AFNORTH J5/9 skyriausvadovo pavaduotojas2000–2002 m. Pietų šarvuočių pulko vadas1999–2000 m.Norvegijos kariuomenės vadavietės Operacijųplanavimo skyriaus vadas1996–1998 m. Pietų šarvuočių ir tankų brigados karininkas1996 m.Šiaurės-Lenkijos brigados štabo viršininkas / IFOR /Bosnija Hercegovina1992–1996 m. Specialiųjų operacijų padalinio karininkas1989–1992 m. Kariuomenės koledžo instruktorius1986–1987 m. Šarvuočių mokyklos skyriaus vadas, instruktorius1984–1986 m. Šiaurės Norvegijos brigados kuopos vadas1980–1984 m. Kariuomenės parašiutininkų mokyklos karininkas1979–1980 m. Šarvuočių mokyklos karininkas1976 m. Kandidatų į karininkus mokyklos karininkas1974–1975 m. Šiaurės Norvegijos brigados karininkasStudijos1998–1999 m. JAV armijos karo koledžas (angl. US Army War College)1987–1989 m. Bundesvero akademija1986 m.1976–1979 m. Karo akademijaNorvegijos kariuomenės karininkų koledžas(angl. Army Staff College).1973–1974 m. Kandidatų į karininkus mokyklaApdovanojimai1982 m.1997 m. NATO medalis1999 m.2001 m.2004 m.iki dabar Norvegijos kariuomenės vadasNacionalinis medalis už tarnybą(angl. National Service Medal)Medalis už tarnybą gynyboje(angl. Defence Service Medal)Nacionalinis medalis už tarptautines operacijas(angl. National Medal International Operations)Medalis už tarnybą gynyboje su žvaigžde(angl. Defence Service Medal with Star)

22mes pakeitėme milijonų afganistaniečiųgyvenimus. Radome juos gyvenančiusvargingai, o dabar daugybė berniukų irmergaičių gali lankyti mokyklas, ūkininkaigali atvežti savo prekes į turgų, užsiimtiverslu ir vykdyti kokią kitą sąžiningąveiklą. Afganistaniečiai patys turi stengtis,kad galėtų tęsti tai, kas pradėta, betjiems bendrai padeda ir Lietuvos bei Norvegijoskariai. Labai gerbiu jūsų žmonių,karių pasiaukojimą ir pasirinkimą atlikti šįnuostabų darbą.en.wikipedia.org nuotr.– Kokios yra konkrečios galimo Šiaurėsir Baltijos šalių bendradarbiavimosritys?– Galimybių yra daugybė, tiesiog turimebūti ryžtingi – ne tik kalbėti, bet ir daryti.Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimasprasmingas ir naudingas todėl, kadgalime kartu susėsti, kurti planus ir svarstyti,kokių ir kiek pratybų mums reikia,kokios technikos, kokią įrangą turėtumeįsigyti pirmiausia. Gali susitikti partneriai,kuriems prisireikė, pavyzdžiui, naujųkulkosvaidžių, ir sutarti atlikti bendrąpirkimą. Šiaurės šalyse mes naudojamepėstininkų kovinę transporto priemonęCV-90, pagamintą Švedijoje, bet visi turimeskirtingas jos versijas, o reikėtų turėtivieną, suvienodinti priežiūros, įsigijimųsistemas ir pan. Tai yra sumanioji gynyba,šiandienos NATO esmė – planuoti, pastebėtiir pasinaudoti tokiomis galimybėmis.Ir todėl, mano manymu, Baltijos ir Šiaurėsšalių bendradarbiavimo potencialas visdar yra didžiulis.Lietuvos krašto apsaugos ministerija su Norvegijosgynybos ministerija pasirašė 31 mln. vertės kontraktądėl sunkiųjų kulkosvaidžių „Browning“ įsigijimo išNorvegijos kariuomenės atsargų.– Kokias galimybes matote plėsti Lietuvosir Norvegijos ar regioninę partnerystęNATO pratybų ir bendrų mokymųkontekste?– Manau, kad labai svarbi NATO funkcijayra ne tik mokyti karius, bet ir rengtipratybas, be to, rengti jas kiekvienosnarės teritorijoje. Nes tai tarsi vėliava irsignalas kiekvienai tautai, kad mes esamegynybos organizacija ir rūpinamėsvisomis narėmis. Pastaraisiais metais mesbuvome labai susitelkę Afganistane, Kosove,Balkanuose ir tam tikra prasme pamiršomepatys save tiek, kiek tai susiję supratybomis. Taip pat NATO išsiplėtė, dabarorganizacijoje yra 28 narės. Aš labaioptimistiškai nusiteikęs dėl regioninės at-Pasak Norvegijos kariuomenės vado, pastaraisiaismetais NATO buvo labai susitelkusi Afganistane, odaugiau kelių šalių NATO pratybų turėtų vykti regionuose,tarp jų Baltijos ir Šiaurės šalyse.

24Tarnybos katileMoteris su antpečiais:Lijana Cibulskienėbūti ar nebūti?Tai ko gi iš tiesų nori moterys? – štai tokį klausimą Krašto apsaugosministerijos surengtoje konferencijoje „Moteris ir kariuomenė“po pranešimų ir diskusijų uždavė linksmai nusiteikęs kariškis,vienas iš nedaugelio vyriškos giminės atstovų, sėdėjusių salėje.Atsakymo nesulaukė dėl vienos paprastos priežasties – tiesiogpačios moterys negalėjo atsakyti, pagaliau jei būtų ir žinojusios,galėjo tuoj pat persigalvoti...Moterų kariuomenėjedaugėsKrašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei,konferencijos „Moteris ir kariuomenė“iniciatorei ir globėjai, ne kartą tenkaatsakyti į klausimą: „Ar nesunku vienaitarp vyrų?“ Daugeliui civilių, ne itin besidominčiųkariuomenės gyvenimu, ši sritisiš tiesų atrodo vyrų karalystė. Tačiau iš tiesųministrė nėra viena, nes pačioje Kraštoapsaugos ministerijoje moterų turbūt yranet daugiau nei vyrų. Jų yra įvairiuose departamentuose,skyriuose, kuriems taippat vadovauja ir moterys. Dabar mūsųkariuomenėje yra apie 11 proc. moterų.„Kariuomenėje vyrų yra dauguma, tačiautaip ir turi būti, – pripažįsta ministrė. – ŽinauDievo ir gamtos duotus skirtumus“.Lietuvoje moterims nebeliko jokių apribojimųdėl karinių specialybių. Paskutinispanaikintas praėjusiais metais – 2011 m.rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas Karo prievolėsįstatymas, pagal kurį karo prievolęsavanoriškai gali atlikti ir moterys. Kaikurios iš jų yra baigusios bazinius kariniusmokymus ir dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje.Šimtas devynios Lietuvos moterys jauyra dalyvavusios tarptautinėse operacijoseAfganistane ir Irake. Nors mūsų šaliesistorijoje būtent specialiosiose pajėgosemoterų dar nebuvo, ministrė džiaugėsi,kad proveržis jau yra – kaimyninėje Latvijojeviena moteris iš specialiųjų pajėgųkartu su kolegomis vyrais ruošiasi misijai.Ateityje moterų kariuomenėje tik daugės– tuo įsitikinusi ministrė. 2000 m.spalio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybapriėmė rezoliuciją 1325 (2000) dėlmoterų, taikos ir saugumo, pabrėžiančiątai, kaip svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis,visavertiškai ir visomis išgalėmisdalyvautų siekiant išlaikyti ir skatinti taikąbei saugumą. Juk istorija parodė, kadkariauja daugiausiai vyrai, todėl galimatikėtis, kad ypatingi moterų sugebėjimaipalaikyti dialogą ir nenaudoti smurto galėtųneabejotinai padėti taikiai užkirstikelią konfliktams ir juos valdyti.Aukščiausias moterų karininkių laipsnisLietuvos kariuomenėje yra pulkininkėsleitenantės. „Kol kas nėra pulkininkiųar generolių, tačiau tai jaunos moterys,joms dar viskas priešaky“, – mano R. Juknevičienė.

2012 m. Nr. 2 25Kelią į kariuomenę atvėrėbiurokratijaMoterų skaičių kariuomenėje lemia tamtikri faktoriai. Generolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademijos docentas ValdasRakutis įsitikinęs, kad kilus totaliniamMinistrė R. Juknevičienė: „Žinau Dievo ir gamtosduotus skirtumus“.karui, moterų kariuomenėje sumažėtų.Juk tokio karo metu svarbu, kad moterysir vaikai išgyventų. Istorija rodo, kad nuoanksčiausių amžių moteriai svarbiausiabuvo išauginti ir išsaugoti vaikus – nuo topriklausė visos žmonijos skaičiaus augimas.Kad galėtų išgyventi, žmonės turėjopasiskirstyti funkcijomis – vyras rūpinasigrobiu, moteris aptarnauja, augina vaikus.Tik atsiradus turtinei diferenciacijai,elito moterys galėjo tapti garsiomis veikėjomis,karo vadėmis.„XVI–XVII a. karai iš tiesų baisūs – kariainegaudavo atlyginimo, todėl vyravo grobimas,prievartavimai, – pasakojo V. Rakutis.– Tokioje kariuomenėje moterį matytibuvo galima kaip auką – jokie įstatymainesaugojo, tačiau net ir tuo metu kariuslydėdavo jų žmonos, motinos, seserys,kurios rūpindavo kariaujančiųjų buitimi.“XVII a. antrojoje pusėje atsiradus biurokratijai,moteris jau galėjo ateiti į kariuomenę– karai nebebuvo tokie žiaurūs,pailgėjo taikos metai. Dar vienas reiškinys– moterys sukilimuose ar vadovaujančiosplėšikams. Geras pavyzdys galėtųbūti Emilija Pliaterytė, kuri asmeniniupavyzdžiu rodė, kokie turėtų būti vyrai.Tai turėjo didžiulį psichologinį poveikį.Juk net senovės keltai turėjo tokį paprotį:mūšio lauke už jų nugarų stovėdavo moterysir šaipydavosi: ei, jūs, bailiai, drąsiaukaukitės!Moterys tinkamos tikkomfortiškam karuiXX a. pradžioje atsiranda pirmosiosuniformuotos moterys, šį reiškinį paskatinorevoliucijos ir pasikeitusi karų specifika:konfliktų metų žūsta ir kariškiai, irciviliai – tai kodėl neiti kariauti? Juk netTrečiojo Reicho ideologija, kur motersvaidmuo griežtai apibrėžtas trimis žodžiais– virtuvė, vaikai, bažnyčia – žlugo,kai teko kurti moterų dalinius Berlyno gynybai.Moterų kariuomenėje ėmė daugėti poII pasaulinio karo. Moterys tiko biurokratiniamstaikos meto misijų darbams, tačiaukoviniai daliniai moteris įsileido labaivėlai – atsiradus moterų, vyriškas kolektyvasprarasdavo kovines savybes. Situacijapamažu keistis pradėjo tik prieš dudešimtmečius.V. Rakučio teigimu, dabar 11–12 proc.moterų kariuomenėje jau nieko nestebina.„Tačiau kol mes turime, sakykime,komfortišką karą, kuris daugiausia kariaujamasKrašto apsaugos ministerijoje,sėdint prie kompiuterio, tol viskas gerai.O jeigu įvyktų totalinis karas, kaip, pavyzdžiui,II pasaulinis, arba toks, koks

26šiandien vyksta Afrikoje, kai kariaujamažiauriais senais būdais, žudant žmones,norom nenorom reikia sutikti, kad sistemagali grįžti ir kariuomenėse moterųsumažėtų. Statistikos duomenimis,kai kuriose Afrikos tautose per kariniusveiksmus išprievartaujama 80 proc. moterų.Šitaip priešo kariuomenė stengiasiįtvirtinti savo valdžią – gimę vaikai yraužkariautojų vaikai, o moterys priverstosnusižudyti arba tapti naujosios tautosatstovėmis. Tokių pavyzdžių matomeII pasaulinio karo pabaigoje, kai galiojonerašyta taisyklė, kad Rusijos kariuomenėgali prievartauti užgrobiamų žemiųmoteris. Šiuo metu panašūs dalykai vykstaAfrikoje – jau keletą dešimtmečių katastrofąišgyvena pietinis Sudanas. Apiemoterų dalyvavimą tokiame kare kalbosiš principo negali būti – svarbiausia, kadjos ir vaikai išgyventų. Taigi šie visi faktoriai,lemiantys moterų skaičiaus didėjimą,susiję su vykstančiomis tam tikromis civilizacinėmispermainomis“, – pasakojoV. Rakutis.Vyriški darbai laikomisvarbesniaisMoterų teisės Lietuvoje įtvirtintos įstatymais,tačiau tai dar ne viskas. „Daugkas priklauso nuo istorijos ir kultūros, omūsų krašte tai, kas įvardijama kaip vyriška,paprastai laikoma svarbiau“, – tvirtinaVilniaus universiteto Filosofijos fakultetodocentė Irena Stonkuvienė.Ji pateikia keletą stereotipinio mąstymopavyzdžių, daugelio priimamų kaipnorma. Pranešėja pasidalijo savo patirtimišvietimo srityje – kalbantis su mokytojaisišryškėja, kad mergaitės mažiaugabios matematikai, esą berniukai turi loginįmąstymą, o merginos – ne. 2006 m.Europos Sąjunga užsakė atlikti tyrimąapie moteris, kodėl jos nesirenka tiksliųjųmokslų. Išsiaiškinta, kad tai galėtų lemtimokytojų įsitikinimas, neva berniukai gabesnitiksliesiems mokslams, nors moterųpasiekimai net ir tarptautinėje erdvėjerodo, kad jos jau lenkia vyrus. Buvomokytojų, kurie sakė, kad berniukų irKAM Viešųjų ryšių departamento direktorė R. Putnikienė:kada gi moteris vadovaus batalionui?mergaičių gabumai vienodi. Kita vertus,pačių mokytojų įsitikinimas – daugiaudėmesio būtina rodyti berniukams, mergaitėsir pačios neprapuls – taip pat turididelią įtaką renkantis profesiją ar karjerąvisuomenėje. „Įsivaizduokite paauglį, kurisgirdi, kad yra gabus iš prigimties, todėlnenori stengtis, taigi ir šiaip gabus, tuotarpu mergaitėms to nesakoma“, – kalbėjodocentė. Šitaip ir gyvenime – daugiaumoterų baigia mokslus, aukštąsias mokyklas,universitetus ir panašiai, tačiau augimassustoja, nepasiekus mokslų daktarolaipsnio. Moterų docenčių mažiau, profesoriųdar mažiau, o akademikė tik viena.Lietuvoje, Latvijoje irEstijoje vyrai protingesniuž moterisMoterys užsiima reproduktyvia veikla –rūpinasi, kad žmonija išgyventų, vaikais,ligoniais, tuo tarpu vyrai rūpinasi produkcija,ta veikla, kuri atneša daugiau pelno.„Vinies įkalimas laikomas didesniu darbunei maisto ruošimas – juk vinis ilgiau laikosiįkalta, maistą suvalgei ir tiek“, – sakodocentė.Lietuvoje vertikalioji segregacija didelė– moterų vadybininkių yra apie40 proc., o tarp aukščiausių vadovų – vos3 proc. Pasak I. Stonkuvienės, laikomasistereotipų, kad vyrai sugeba geriau vadovautiir yra geresni lyderiai. Ši nuostatasusiformuoja mokykloje, kur berniukaiskatinami konkuruoti, o konkuruojantimergina yra nemalonus ir nepriimtinasreiškinys. Įdomu tai, kad pasaulio konteksteBaltijos valstybės išsiskiria iš kitųsusiformavusiu stereotipu, kad vyrai yraprotingesni už moteris, tuo tarpu kitosešalyse vyrauja nuostata, kad ir vyrai, irmoterys yra protingi.Vis dėlto, docentės teigimu, ne vyraidiskriminuoja moteris, o jos pačios save.Dauguma mokslininkių moterų į klausimą– ar norite daryti administracinę karjerąir tapti rektorėmis, atsakė neigiamai,nes esą pats žodis „karjeristė“ turi neigiamąatspalvį. Todėl moterys ir uždirba mažiau.„Gal Lietuva pasaulio kontekste atrodogerai, juk vieni iš pirmųjų suteikėmeteisę balsuoti ir būti išrinktoms. Tačiau

2012 m. Nr. 2 27pesčiai gula ant moters pečių, todėl reikiapalaukti, kol viskas pasikeis.Moterys per silpnosvadovauti karo metuAr lengva moteriai kariuomenėje? Šiąsritį išsamiai nagrinėjo Lietuvos kariuomenėsDr. Jono Basanavičiaus karo medicinostarnybos Karo medicinos centroPsichologinių tyrimų laboratorijos viršininkėkpt. Ramutė Vaičaitienė. Tyrimedalyvavo 134 krašto apsaugos sistemojedirbančios moterys, kurių amžiaus vidurkis– 40 metų. Dauguma iš jų (88,7 proc.)su aukštuoju išsilavinimu. „Bendras moterųstreso lygis yra žemas, ne itin išsiskiriantisiš kitų institucijų, – pateikė išvadąpsichologė. – Daugiausiai streso sukeliadidelis darbų krūvis, nuolatinis skubėjimasir spaudimas dėl neatliktų darbų,biurokratija, organizacijos pokyčiai irreformos. Tuo tarpu su darbu nesusijęsstresas (asmeninio gyvenimo rūpesčiai)daro vidutinį poveikį darbui.“Pasak psichologės, moterims dalyvavimasmisijose sukelia daugiau streso neinamų rūpesčiai.Studijos Karo akademijoje: priimti negalimanepriimti? Čia kablelį pabandėpadėti Lietuvos kariuomenės Mokymoir doktrinų valdybos vado padėjėja, Lietuvoskaro akademijos absolventė vyr. lt.Lina Jieznienė. Apibendrindama mokslometų patirtį, ji teigė: „Įstojusi į Karo akademijąpo kelių savaičių supratau, kadbūti kariūnu – iššūkis visiems, ir buvimasmergina ar vaikinu nei padeda, nei trukdo“.Tačiau su stereotipais šioje mokslo įstaigojemoteris yra susidūrusi: „Nors šiųdienų realijos jau visai kitokios, kai buvoparašytos taisyklės. Apie karą tik skaitėme,tačiau tas užtikrintumas, ko karenesugebėtų moteris vadė, tikrais akivaizdus.Girdžiu frazes apie moterų fizinį silpnumą– argi fizinė jėga šiandien lemiasugebėjimą būti vadu? Jei esi pajėgusįvykdyti skirtas užduotis, tai koks skirtumas– vyras tu ar moteris? Tai asmenybių,o ne lyčių klausimas“. Pasak pranešėjos,pagrindiniai dalykai siekiant užsibrėžtotikslo – motyvacija, noras dirbti, ambicijos,tikslo siekimas, o tuo pasižymi ir moterys,ir vyrai.vieni iš pirmųjų nereiškia vieni iš pirmaujančiųjų.Nors mūsų moterys pasiekusiosaukščiausių postų. Statistiškai nustatyta,kad norint, jog balsas būtų išgirstas, moterųturi būti apie 25 proc. O mūsų parlamentetėra tik 18 proc.“Savivaldoje moterų taip pat nėra daug,bent jau toje srityje, kur priimami sprendimai.Minimos pagrindinės priežastys –vaikų gimdymas ir auginimas, šeimos irdarbo derinimas, nuomonė, kad moteryspolitikoje esą praranda moteriškumą, atseitpolitika –nešvarus dalykas, ne jų darbas,pagaliau moterys nėra protingos.Tačiau iš tiesų realybė yra tokia – šeimaLietuvos gyventojams – svarbiausiavertybė. Ideali šeima – abu dirba, aburūpinasi vaikais. Tačiau iš tiesų didžiausiabuities darbų našta ir vaikų auklėjimo rū-Pirmoji bataliono vadė –po dvidešimties metųVis dėlto norisi paklausti – kada gi moterisvadovaus batalionui? Krašto apsaugosministerijos Personalo departamentoSocialinės saugos ir sveikatos priežiūrospolitikos skyriaus vedėja dr. Aušra Kazlauskienėprognozuoja, kad tai įvyks2023-iaisiais, kai pirmosios kariūnės, kuriosįstojo 2000-aisiais, jau bus baigusiosbūtinus kursus ir galės gauti pulkininkėslaipsnį. O kol kas lieka laukti ir džiaugtis,kad negimėme moterimis, tarkime, Afganistane,kur, pasak Užsienio reikalų ministerijosVystomojo bendradarbiavimoir paramos demokratijai departamentoProgramų ir projektų skyriaus vyriausiosiosspecialistės Justinos Jakavonytės,nors moterų skaičius parlamente ir sudaro28 proc., vis dėlto yra viena iš nedėkingiausiųvietų gyventi moterims. „Džiaugiuosi,kad gimiau Lietuvoje“, – šie kraštoapsaugos ministrės žodžiai, atspindintysįspūdžius iš Afganistano, galėtų tapti pagrindinekonferencijos fraze, tačiau iki visiškoslaimės dar kai ko trūksta – sąmonėkeičiasi, įsitikinimai taip pat, tačiau realybėišlieka tokia pati.Alfredo Pliadžio nuotr.

2012 m. Nr. 2

2012 m. Nr. 2 29

Būk pirmasStartai30Lijana Cibulskienėankstyvą pavasarįPavasarėjant iš žiemos miego pradeda busti ne tik gamta, bet ir kariai,prisiminę sporto teikiamus malonumus. Nors tarnyboje nėra kada sėdėti,be sporto kariuomenėje gyvenimas būtų tuščias.Aistros salės futboloaikštelėjeKasmetiniame Motorizuotosios pėstininkųbrigados „Geležinis Vilkas“ (Rukla,Jonavos r.) mažojo futbolo čempionatebrigados čempionų vardą iškovojo Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojopėstininkų bataliono futbolininkai,kuriems neatsirado lygių. Finalerezultatu 8:1 be didelės įtampos įveikęKunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramoslogistikos bataliono komandą, algirdiečiaiįrodė esą stipriausi šios sporto šakosatstovai. Džiaugsmas begalinis – jukpernai brigados „Geležinis Vilkas“ čempionaistapo Lietuvos didžiosios kunigaikštienėsBirutės bataliono komanda, finaleįveikusi Kunigaikščio Vaidoto batalionofutbolo žaidėjus. Mažojo futbolo čempionatejėgas išbandė penkios komandos,sudarytos iš Generolo RomualdoGiedraičio artilerijos, Algirdo, Kęstučio,Vaidoto batalionų ir brigados vadovybėsštabo ir jai priskirtų padalinių.Mažojo futbolo čempionato nugalėtojai algirdiečiainiekam nepaliko vilčių.Garbinga trečioji vieta atiteko Kęstučiobataliono komandai, rezultatu 8:3 įveikusiaiArtilerijos bataliono komandos futbolininkus.Geriausi boksininkai –kariūnaiVilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvoskaro akademijoje, IV atvirajamekarių bokso turnyre dalyvavo aštuonioskomandos iš įvairių Lietuvos kariuomenėsir Vilniaus miesto bokso klubų.45 sportininkai rungėsi dėl geriausiųjųvardo. Turnyro organizatoriai – Lietuvoskaro akademijoje įkurtas Karių bokso klubas,kuriam vadovauja treneris ZinovijusGricko. Prieš keletą metų nustojus rengtikasmetinius Lietuvos kariuomenės boksočempionatus, didžiausi šios sporto šakosgerbėjai – bokso treneris Z. Gricko, kuriskartu su Remigijumi Mika, Ryčiu Vasiliausku,Jaroslavu Jakšto, Eligijumi Myle irAurimu Černiausku 2008 m. įsteigė Kariųbokso klubą, pradėjo rengti atvirą boksoturnyrą, kuris kasmet sutraukia daugboksininkų. Turnyre dalyvavo ir sportininkaiiš KBK, „Geležinio Vilko“, „Gintarinėspirštinės“, Algirdo MPB ir „Baltikboksink“sporto klubų.Šį kartą ringe pasirodė ir moterys, įrodžiusios,kad ši sporto šaka sparčiai populiarėjair tarp dailiosios lyties atstovių.Kategorijoje iki 69 kg trečiakursė kariūnėE. Baljanaitė laimėjo turnyro finale moterųgrupėje.Kaip ir kiekvienais metais geriausiaiturnyre pasirodė Lietuvos karo akademijoskariūnai, treniruojami ZinovijausGricko. Jų rezultatai kaip visuomet buvoįspūdingi. Kategorijoje iki 60 kg pirmąjąvietą užėmė kariūnas T. Kvietkauskas(LKA), antroji vieta atiteko S. Petrauskuiiš „Gintarinės pirštinės“ (GP). Kategorijojeiki 64 kg geriausias buvo M. Valasinavičius(LKA), jo kolega M. Žukovas užėmėtrečiąją vietą, o antras buvo R. Buiko (GP).Iki 69 kg grupėje pirmąja vieta džiaugėsiL. Šapronas (GP), antrąją vietą užėmėkariūnas N. Beniušis ir trečiąja vieta dalijosijo kolega D. Milinskas ir „Gintarinėspirštinės“ atstovas A. Varanvev. KariūnasA. Stasiūnas (iki 75 kg) iškovojo trečiąjąvietą – ja dalijosi su T. Pivorun (GP), opirmojoje triumfavo K. Grigaliūnas (GP),antrasis buvo KBK atstovas A. Kazakov.Kategorijoje iki 81 kg varžėsi A. Ašmontas(LKA), pelnęs antrąją vietą, ir jo kolegaA. Želnys – pirmąją vietą. Būtent ArnasŽelnys pripažintas geriausiu turnyrosportininku. Trečiąja vieta dalijosi M. Žemaitisiš Algirdo MPB ir R. Makarevič iš„Baltikboksing“ (BB).Kategorijoje iki 91 kg puikiai pasirodėkrn. M. Lukošius, iškovojęs pirmąją vietą,ir krn. L. Černiauskas, pelnęs trečiąją vietą,kuria pasidalijo su I. Leliu (GP). Antrąjąvietą užėmė T. Mižutavičius (KBK). Daugiaukaip 91 kg svorio kategorijoje nugalėtojutapo E. Šimukonis (GP), antrasisbuvo A. Meškelė (BB), trečiasis – to patiesklubo atstovas A. Kesilis.

2012 m. Nr. 2 31Tarptautiniame dziudoturnyre – alytiškiųpergalėsKovo 2–4 d. Alytaus sporto arenojevyko XXIII tarptautinis atviras jaunių (iki17 m.) ir jaunučių (iki 15 m.) dziudo turnyras,skirtas Lietuvos karininkui, Alytausgarbės piliečiui Antanui Juozapavičiuiatminti. Ant karininko kapo ir prie jo vardupavadinto tilto padėta gėlių. Į Alytųsusirinko 412 sportininkų iš 12 valstybių:Anglijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos,Slovakijos, Ukrainos, Lenkijos,Rusijos, Baltarusijos, Moldovos Respublikosir Lietuvos. Turnyrą atidarė Alytausmiesto vicemeras Dobilas Kurtinaitis,o Alytaus rajono savivaldybės tarybosnarys ir mero padėjėjas Ramūnas Bielevičiussavivaldybės vardu padėkojo organizatoriamsuž gražų renginį ir įteikėatminimo dovaną. Turnyro atidaryme dalyvavoKrašto apsaugos savanorių pajėgųDainavos apygardos 1-osios rinktinės vadasRimantas Jarmalavičius, Šaulių sąjungosvadas Antanas Plieskis, šios sąjungosAlytaus apskrities karininko A. Juozapavičiausšaulių 1-osios rinktinės vadasSkirmantas Valatkevičius, Alytaus miestosavivaldybės administracijos Sporto irrekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.Buvęs Alytaus rinktinės vadasatsargos pulkininkas Arūnas Dudavičiusprisiminė, kaip Alytaus dziudo treneriaipadėjo apmokyti savanorius, ugdė patriotiškainusiteikusius valstybės piliečius.Kovo 2 d. dėl prizinių vietų varžėsijauniai iki 17 metų, kovo 3 d. – jaunučiaiiki 15 metų. Turnyro kovas ir keturiasdienas vykusias įvairių mokyklų dziudotreniruotes stebėjo ne tik dalyviai, betir iš įvairių Lietuvos vietų atvažiavę šiosporto entuziastai. Turnyro čempionaisir prizininkais savo svorio kategorijosetapo alytiškiai: vaikinai – Lorenas Ažukas(55 kg) – pirmoji vieta, Rokas Nenartavičius(90 kg) – pirmoji vieta, Ignas Mečajus(per 90 kg) – antroji vieta, Ainis Ažukas(55 kg) – trečioji vieta, Gytis JucikasTarptautiniame dziudo turnyre varžėsi jauniai ir jaunučiai.Treneris Z. Gricko su savo auklėtinių kariūnų komanda.(66 kg) – trečioji vieta, merginos – JovitaGedvilaitė (per 70 kg) – pirmoji vieta,Greta Karčiauskaitė (40 kg) – antroji vieta,Greta Funkaitė (44 kg) – trečioji vieta, GelminaCibulskaitė (48 kg) – trečioji vieta,Dovilė Zautraitė (70 kg) – trečioji vieta.O iš jaunučių čempionais ir prizininkaistapo: Ignas Mečajus (per 73 kg) – pirmojivieta, Greta Karčiauskaitė (36 kg) – pirmojivieta, Matas Ąžuolas (60 kg) – antrojivieta, Markas Ąžuolas (66 kg) – antrojivieta, Simonas Lukoševičius (34 kg) – trečiojivieta, Donatas Sabonis (66 kg) – trečiojivieta. Šiuos sportininkus parengėtreneriai: Zenonas Vencevičius, DainiusCimbolas, Ramunė Aleknavičienė, EgestaCimbolienė ir Arūnas Valionis. Alytausrajono meno ir sporto mokyklos trenerioEdmanto Svirinavičiaus auklėtinis TautvydasMatulevičius (73 kg) jaunučių amžiausgrupėje taip pat iškovojo pirmąją vietą.Kpt. Ainaro Jonaičio, Kęstučio Dijoko, Ado Masaičio irEdmanto Svirinavičiaus nuotr.

32LaikasVrš. Alvydas Tamošiūnas,LK KOP Aviacijos bazės Tarptautiniobendradarbiavimo vyriausiasis specialistasKai Lietuvojenet taikos metaiskrito bombos...Orlaiviai kildavo iš civilių orouostų ir karinių aviacijos baziųtiek tarpukariu, tiek sovietmečiu,tiek atgavus nepriklausomybę.Turbūt daugelis žino, kad lėktuvaivisais laikais bazuodavosi ŠiaurėsLietuvoje šalia Šiaulių esančiojeLietuvos kariuomenės Kariniųoro pajėgų Aviacijos bazėje. Okiek yra žinančių, kad netolikarinio aerodromo esančiameRėkyvos miške tarpukaryje, IIpasaulinio karo metais ir pokaryjebuvo veikiantis Šilėnų aviacijospoligonas, kur krito bombos, kursovietų buvo sunaikinta Atlantovandenyną įveikusi įžymiojiFelikso Vaitkaus „Lituanica II“ir kiti Lietuvos karo aviacijoslėktuvai? Kiek žmonių žino, kadšalia poligono krito lėktuvai iržuvo lakūnai? Šis straipsnis skirtasatskleisti Šiaurės Lietuvos ir Šiauliųkrašto karo aviacijos istorijos raidąir su ja susijusius įvykius.

20122012m.m.Nr.Nr.2233 33Dirižablio skrydis virš Šiaulių (P. Kaminsko archyvas),publikuota: V. Skripkauskas. Aviacija Šiauliųkrašte. Šiauliai: Saulės delta, 2008.Vokiečių karinės žvalgybos nuotrauka: Šiaulių karinisaerodromas 1944 rugpjūčio 4 d. WWII aerialphotos and maps.com1919 metų lapkričio mėn. Radviliškio geležinkeliostotyje Antantės komisijos karininkai apžiūri karotrofėjų. General Fürst Awaloff „Im Kampf gegenden Bolschewismus, Erinnerungen“, Glückstadt - Hamburg,1925. A. Tamošiūno archyvas.Pernai liepos 1 d. Lietuvos kariuomenėsKarinių oro pajėgų Aviacijos bazės (LKKOP Aviacijos bazė) kolektyvas paminėjoKaro aviacijos Zoknių įgulos 80-ąsias įkūrimometines. Ta proga pasveikinti Aviacijosbazės karių atvyko Šiaulių miesto irrajono administracijos atstovai, Lietuvoskariuomenės, Karinių oro pajėgų ir padaliniųvadovybė, Šiaulių apskrities Vidaustarnybos sistemos padalinių pareigūnai.Buvo labai graži ir įsimintina šventė. Oprieš tai, organizuojant jubiliejinius renginius,teko nemažai kam aiškinti ir atsakytiį klausimus: kas buvo Karo aviacijosZoknių įgula, kuo ji svarbi mums, kasmus, karius, sieja su ja, kodėl net šiauliečiaibeveik nieko apie ją nežino?Pagal istorinius šaltinius Karo aviacijosZoknių įgula oficialiai suformuota ir pradėjofunkcionuoti 1931 m. liepos 1 d. Tainereiškia, kad būtent tada pakilo pirmiejilėktuvai. Karinio aerodromo statybos jaubuvo pradėtos prieš keletą metų ir, oficialiaiįvardinus Karo aviacijos Zoknių įgulosgimtadienį, jos tebevyko dar ne vieneriusmetus. Anksčiau pradėta ir aviacinėveikla. Tai puikiausiai įrodo, deja, liūdnasįvykis – lakūno netektis. 1930 m. birželio13 d. rytą, apie 9 val., Rėkyvos ežere sudužuskaro lėktuvui, tragiškai žuvo viršilaAntanas Kairaitis. Jis vienviečiu naikintuvu„Šmolik 20“ išskrido iš Šiaulių aerodromo,virš minėto ežero atliko pratybas –šaudė iš kulkosvaidžio į judantį taikinį, taiyra į savo lėktuvo atspindintį vandens paviršiuje.Dideliu greičiu ir per žemai nusileidęslėktuvas palietė vandens paviršių irsudužo. Lėktuvo variklis nuskendo, medinėskonstrukcijos ir žuvusio lakūno kūnasiškilo į vandens paviršių... Tragedijos vietąžymi atminimo akmuo. Spėjama, kadtai buvo lakūno aukščio suvokimo klaidavirš lygaus vandens paviršiaus. Tai pirmastragiškas incidentas, įvykęs anksčiau neimetai prieš Karo aviacijos Zoknių įgulosgimtadienį. Beje, vėliau, 1939 m. gegužės15 d., virš to paties ežero per pratybasžuvo dar vienas karo lakūnas – puskarininkisPranas Tamošaitis, buvęs antrojopiloto kabinoje, vėjo gūsiui ištraukus parašiutą.Prietarais tikintys gali net įtarti,kad kur nors virš arba šalia Rėkyvos ežeroyra juodoji dėmė – savotiškas regionoBermudų trikampis, tai lyg ir galėtų patvirtintidar vienas aviacinis incidentas,įvykęs 2011 metais. Trikampis iš tiesų yra,tik apie jį straipsnyje pakalbėsime vėliau.Nuo to laiko, kai Jungtinėse AmerikosValstijose broliai Raitai savo gamybossklandytuve įrengę 12 kW vidaus degimostūmoklinį variklį 1903 m. gruodžio 17 d.juo nuskrido 260 m ir išsilaikė ore 59 sekundes,jau buvo praėję beveik 30 metų.Jau sparčiai vystėsi pasaulio, Europos irLietuvos aviacija, o šiauriniame šalies regioneji težengė pirmuosius žingsnius. Kylaklausimas – ar į Šiaurės Lietuvą aviacijospionieriams ateiti prireikė net 30 metų?Atsakymas vienareikšmiškai neigiamas.Tiek civilinė, tiek karo aviacija šiame regionetoli gražu nebuvo naujiena. Kaipaviacijos pradininką net tik regione, betir Lietuvoje, reikia prisiminti AleksandrąGriškevičių, kurį likimas glaudžiai susiejosu visa šiaurine Lietuvos dalimi, tai yra suŠiauliais, o vėliau ir su Viekšniais (Mažei-

34Orlaiviai ir kitas karo grobis atimtas iš bermontininkųKauno stotyje. Lietuvos albumas: 2-asisfotografuotas leidinys. Kaunas: 1990.A. Tamošiūno archyvas.Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės savaitiniolaikraščio „Karys“ Nr. 22 (1042). Kaunas, 1939.A. Tamošiūno archyvas.kių r.). Aleksandras Griškevičius ir jo garsusis„Žemaičio garlėkis“ buvo pirmasisaviacijos projektas, parengtas lietuvio, beto, reikia paminėti ir talentingojo artilerijosinžinieriaus ir raketų išradėjo KazimieroSimonavičiaus indėlį į karo aviaciją. Teliekapriminti, kad A. Griškevičius knygelę„Žemaičių garlėkis“ pristatė dar 1851 m.,likus daugiau kaip pusei amžiaus iki aviacijoseros pasaulyje.Praėjus vos aštuoneriems metams nuobrolių Raitų skrydžio, 1912 metais rusų lakūnasVsevolodas Abramovičius, skrisdamasiš Vokietijos į Peterburgą, nusileidoŠiauliuose. Šiauliečiai pirmą kartą pamatėlėktuvą. Kitas aviacijos epizodas siejamassu Didžiojo karo (Pirmojo pasauliniokaro) metais Lietuvoje vokiečių dislokuotaisdirižabliais – „cepelinais“. Jiems buvopastatyti angarai ir Šiauliuose, kurių, spėjama,buvo net du: vienas Ginkūnų gyvenvietėje,o kitas... Zokniuose. Tada pirmąkartą atsiranda sąsaja: karo aviacija irZokniai. Tai galėjo būti apie 1916 ar 1917metus. Yra išlikusi nuotrauka, kur aiškiaimatomas dirižablis, skrendantis šaliaŠv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės Šiauliuose.Cerkvė nebeegzistuoja, ji stovėjopriešais dabartinės savivaldybės pastatą.Pastatyta 1867 m., nugriauta 1936–1937m., o iš jos statybiniu medžiagų 1937 m.prie Talšos pravoslavų kapinių pastatytanauja. Sąsajas su karo aviaciją Šiaurės Lietuvojevėliau rodė ne kas kita, o vėlesniginkluoti konfliktai. Nors Didysis karas jaubuvo oficialiai pasibaigęs (1914–1918 m.),bet Lietuvos Tarybai ką tik atkūrus nepriklausomąvalstybę, iškilo įvairūs pavojai,ateitį temdė nepriklausomybės priešai.Dėl laisvės šaliai teko kovoti iškart keliuosefrontuose. Kai 1919 m. Lietuva žengėpirmuosius ir gan sunkius karo aviacijosžingsnius Kaune, šiauriniame regionebrendo konfliktas su karą pralaimėjusiosVokietijos kariuomenės likučiais – kiek vėliaujie tapo sąjungininkais su plk. P. Bermontopajėgomis, kovojusiomis išvien sukolčiakininkais, ir mums žinomi kaip bermontininkai.Šios jungtinės pajėgos, beįvairios ginkluotės, turėjo ir karo lėktuvų.Kovos su bermontininkais – vienintelisnepriklausomybės kovų etapas, kai Lietuvoskaro aviacija nebuvo panaudota.Skirtingai nuo lietuvių, bermontininkai,nors ir neintensyviai, aviaciją vis dėltonaudojo, daugeliu atvejų – žvalgybai.Dėl sėkmingos Radviliškio–Šiaulių karinėsoperacijos po beveik dvi paras trukusiųkautynių su bermontininkais jaunuteiLietuvos kariuomenei užėmus Radviliškį,buvo paimtas didelis karo grobis. Itinįspūdingas aviacinis trofėjus, minimasdaugelyje istorinių šaltinių ir vadovėlių:apie 30 lėktuvų, 50 propelerių, daugįvairių atsarginių dalių, įvairios aviacinėsginkluotės, be kita ko – net apie 50 000aviacinių bombų. Visas iš bermontininkųatimtas grobis buvo skubiai pakrautasį vagonus ir išvežtas į Kauną, kur viskąpanaudojus buvo sukonstruota daugmokomųjų ir žvalgybinių lėktuvų. Todėlsmarkiai pagerėjokariuomenės aviacinistechninis aprūpinimas.Norėtųsiatkreipti skaitytojųdėmesį į dar vienąįdomią detalę. Lietuvosaviacijos muziejaus1992 m. metraštyje„Plieno sparnai“Nr. 1 išspausdintamestraipsnyje „PirmiejiLietuvos karo aviacijoslėktuvai 1919–1923“ autorius Gytis Ramoška gana smulkiaiaprašo ir Radviliškio–Šiaulių karinėsoperacijos karo grobio, labiau atkreipdamasdėmesį į karo aviaciją, perdavimoLietuvai detales. Straipsnyje aprašomastrofėjaus kelias į Kauną, kuris nėjo, kaipyra žinoma, tiesiai iš Radviliškio, o pirmaį Prūsiją, Vokietiją. Vėliau, tik Antantėskomisijai spaudžiant vokiečius, turtasper kelis etapus kaip kompensacija buvogrąžintas Lietuvai ir pristatytas į Kauną.Minimos kelios datos: pirmasis ešelonas įKauną atvyko tik 1919 m. gruodžio 13 d.,kiti sąstatai atvyko dar vėliau – 1920 m.vasario 28 d., kovo 8 d. ir kovo 17 d. Perketuris vežimus, be įvairaus karinio turto,Lietuvai buvo pristatyti 24 lėktuvai, kuriebuvo labai prastos būklės, iškomplektuoti,dauguma tyčia sulaužyti ir apgadinti.Lietuvai šitaip buvo perduota ir kitokio

2012 m. m. Nr. Nr. 22 35 35aviacinio turto – lėktuvų liemenys, sparnųir uodegų plokštumos, varikliai ir radiatoriai,šasi oželiai, ratai, propeleriai irdaug kitokių smulkių detalių. Apibendrinantšį istorijos etapą, reikia paminėti,kad bermontininkų lėktuvai buvoišrikiuoti Radviliškio miestelio pietryčiųpusėje buvusiuose laukuose. Apie tai prisiminimuoseužsimena įvykių liudininkaiir kovų dalyviai, pvz., artilerijos kapitonasV. Landsbergis-Žemkalnis, kuris kartu sukovos draugu, žvalgydamas vietovę nuoKarčiamų kaimo, pėsčiomis atėjo į Radviliškįir, prieš įžengdamas į miestelį, praėjopriešo sargybą, saugojusią išrikiuotuslėktuvus.1920 m. Šiaulius pasiekė skaudi žinia –nepriklausomybės kovos pareikalavoaukų. Gimtasis miestas priėmė amžinojopoilsio vienintelį nepriklausomybėskovose žuvusį, vos 19 metų sulaukusįkaro lakūną ltn. Juozą Kumpį. Po ketveriųmetų, 1924-aisiais, Juozo atminimopagerbti į Šiaulius buvo atskridę visiemsgerai žinomi karo lakūnai Simas Stanaitis,Leonardas Peseckas ir Steponas Darius.Pirmieji du lakūnai nutūpė Zoknių dvarolaukuose, o Steponas Darius, Atlanto vandenynonugalėtojas, dėl elektros laidų irstiprių vėjo gūsių tūpti neišdrįso. Aviacijoskūrimosi pradžioje lėktuvams kiltiir tūpti nereikėjo specialių takų – jiemstikdavo bet kuris lygus laukas. Beje, pirmiesiemslėktuvams apskritai pakakdavonuo 60 iki 100 metrų ruožo kilti ir tūpti,kiek vėlesniems – 200–300 metrų. Matyt,todėl iš pietvakarių (Kauno) pusės atskrisdavęlakūnai tūpė Šiaulių rytuose buvusiuoseZoknių dvaro laukuose.Sugrįžtame į 1931-uosius metus, kaibuvo sukurta Karo aviacijos Zoknių įgula.Nepriklausomos Lietuvos metais aviacijasparčiai plėtėsi, jauna valstybė ne tik įsigijoorlaivių, bet ir gamino savus ANBOtipo lėktuvus, tad Kauno aerodromastapo per ankštas. Karo lakūnai ir aviacijosspecialistai atkreipė dėmesį į Zoknių dvarolaukus, kuriuose dėl žvyrinio gruntonesusilaikydavo vanduo. Ten ir pradėtosstatybos. Aerodromas oficialiai atidarytas1931 metais. Vietiniai gyventojai karinįaerodromą vadino Zoknių aerodromu,vėliau – Zoknių aviacijos baze. Žodžio„įgula“ niekas nevartojo ir net nelabaisuvokė jo reikšmę. Šiuo metu Lietuvoskariuomenė kiekvienoje buvusioje šaliesapskrityje turi įgulą, į kurią įeina buvusiosapskrities teritorijoje dislokuoti kariniaivienetai. Ne išimtis buvo ir Karo aviacijosZoknių įgula. Zoknių įgula nebuvo vientisaspadalinys, kaip yra, pvz., LK KOP Aviacijosbazė. Karo aviacijos Zoknių įguląsudarė kelių vienetų, dislokuotų nebūtinaiŠiauliuose, padaliniai. Nors Karo aviacijosZoknių įgula turėjo savo vadovybę,bet ir jai priklausę vienetai, iš kurių į įguląbuvo priskirti padaliniai, taip pat turėjosavo vadovybę, kuri buvo dislokuota nebūtinaiŠiauliuose. Šiauliuose buvo dislokuotostrys eskadrilės. 3-ioji ir 4-oji lengvųjųbombonešių eskadrilės priklausė3-iajai bombonešių grupei, kurios vadavietėbuvo Šiauliuose, o 5-osios žvalgybosnaikintuvų eskadrilės, priklausiusios1-ajai naikintuvų grupei, vadavietė buvoKaune. Šiauliuose dislokuoti „Fiat AnsaldoA-120“, ANBO41, „Šmolik Š-20“, „GlosterGladiator“, „Albatros“ lėktuvai. Aerodromuitaip pat buvo priskirti ir orlaiviaikroviniams ir keleiviams gabenti, taikiniamstampyti. Iš viso Šiauliuose galėjobūti maždaug 32–35 lėktuvai. Tuo metutai buvo gana stiprus karinis aerodromas.Be to, įgulai buvo priskirtas ir antram gyvenimuiprikeltas Felikso Vaitkaus monoplanas„Lockheed L 5C Vega“, geriaužinomas kaip „Lituanika II“. Plėtėsi ir infrastruktūra:statyti nauji angarai, lėktuvųremonto dirbtuvės, kareivinės, uždaros iratviros lėktuvų statymo aikštelės, kilimotakas, prie Šilėnų gyvenvietės pelkėseįrengtas aviacinis poligonas. Visa tai patvirtinair 1944 m. rugpjūčio 4 d. nacistinėsVokietijos karinių oro pajėgų žvalgyboslėktuvo darytos nuotraukos, kurioseaiškiai matoma tuometinė infrastruktūrair jos detalės. Iki šiol yra išlikę ir Aviacijosbazėje naudojami tarpukario statiniai:Antano Gustaičio angaras, pastatytas1936 metais, ir išlikęs kilimo takas, kuriopagrindu sovietų pajėgos pastatė orlaiviųriedėjimo taką, jungiantį kilimo ir tūpimotakus. Beje, reikia atkreipti dėmesį įtai, kad tarpukariu lietuviai buvo pastatękilimo taką, praktiškai orientuotą į šiaurę,apytiksliu kursu 2 / 20 (20° / 200°). PoAntrojo pasaulinio karo sovietų karinėsoro pajėgos perėmė Šiaulių oro uostą irpastatė du paralelinius 3 500 ir 3 200 milgio kilimo ir tūpimo takus, kurių kursas,palyginus su senu taku, buvo beveik diametraliaipakeistas į 14 / 32 (140° / 320°).Sakoma, kad lietuviai taką pastatė, kadiškilus grėsmei galėtų kilti ir skristi tiesiaišalies sienos link. Na, o sovietai pastatėtakus tiesiog pagal dominuojantį vėją.„Lituanica II“ karo aviacijos tarnyboje (spėjama,Šiaulių kariniame aerodrome – autoriaus pastaba).Av. inž. Z. Rimša. Sparnuota Lietuva. Kaunas, 1938.A. Tamošiūno archyvas.Nepriklausomybės metais pastatyti kariniaiobjektai buvo beveik arba visiškaiuždari. Lietuva, statydama naują karinįobjektą, stengėsi, kad jis atitiktų laikmečioreikalavimus ir būtų modernus, kartustengėsi visiškai išsaugoti objekto slaptumą,vengė viešinimo, pvz., yra tik keletasnuotraukų su Linkaičių ginklų dirbtuvėmis.Ne išimtis ir Karo aviacijos Zokniųįgula, jos nuotraukų, palyginti su Karoaviacijos Kauno įgula, yra tikrai mažiau.Nuotraukose beveik nesimato infrastruktūros.O lėktuvai ir lakūnai nufotografuoti,kaip teigiama, Šiaulių aerodrome, betbe jokių asociacijų su vietove arba tik numanant.Tęsinys kitame numeryje.

36 Kario akiratyjeBalkanų šalių kariuomenės (1)Manvydas VitkūnasKosovo saugumo pajėgose tarnauja apie 2,5 tūkst. karių.Neramaus Balkanų regiono vakarinės dalies, perpaskutinius du dešimtmečius draskytos karų bei kruvinųtarpnacionalinių konfliktų, žemėlapis XX ir XXI amžiųsandūroje gerokai pakito. Buvusios Jugoslavijos teritorijojeatsikūrė senos arba susiformavo naujos valstybės. Visosjos, įkaitant ir mažytę Juodkalniją ir toli gražu ne visopasaulio bendruomenės pripažintą Kosovą, sukūrė ir savoginkluotąsias pajėgas. Daugelis vakarinės Balkanų daliesšalių dydžiu yra panašios į Lietuvą arba mažesnės už mūsųšalį. Tad kokias kariuomenes turi nepriklausomosvalstybės, susikūrusios buvusios Jugoslavijos teritorijoje?Balkanų mažylėJuodkalnijaJuodkalnija – viena mažiausiųBalkanų valstybių,plotu (13,8 tūkst. kv. km)ir gyventojų skaičiumi (672 tūkst.) net4,7 karto mažesnė už Lietuvą. 2006 m. išSerbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungospo referendumo išstojusi Juodkalnijatapo savarankiška šalimi. Buvo atkurtassenas valstybingumo tradicijas turėjusiosJuodkalnijos suverenitetas. Pirmoji slaviškakunigaikštystė Juodkalnijos teritorijojesusikūrė dar 1042 m. Per ilgus amžiusjuodkalniečių nepriklausomybei grėsėdviejų valstybių – kultūriškai (kalba ir tikėjimu)artimos stačiatikiškosios Serbijosarba galingos musulmoniškosios Turkijosdominavimas. Įvairiais laikotarpiais Juodkalnijatapdavo kurios nors stipresnėskaimynės protektoratu arba netgi buvookupuojama, tačiau po kurio laiko vėl atgaudavosavo laisvę. Juodkalnijos kariuomenėaktyviai dalyvavo Balkanų karuose1912–1913 m., Pirmajame pasauliniamekare. Jam pasibaigus, Juodkalnija patekoį Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės(būsimosios Jugoslavijos) sudėtį. Antrojopasaulinio karo metais Juodkalniją buvookupavę italai ir vokiečiai. XX a. pabaigojeJuodkalnija išvengė kruvinų tarpetniniųkonfliktų, nusiaubusių didžiąją Jugoslavijosdalį, ir liko paskutine Serbijai lojaliabuvusios Jugoslavijos respublika. Galiausiai2003 m. Jugoslavija buvo pertvarkytaį Serbiją ir Juodkalniją, tačiau ir ši sąjunginėvalstybė žlugo po trejų metų.Juodkalnijos gyventojų tautinė sudėtisitin marga (juodkalniečiai – 43,1 proc.,serbai – 31,9 proc., bosniai – 7,7 proc., kitislavai musulmonai – 5,0 proc., albanai –3,0 proc. ir t. t.).Didesnė dalis Juodkalnijos politinioelito puoselėja šalies integracijos į ES irNATO siekius. Nors ir palaiko labai draugiškussantykius su Serbija, 2008 m. nepaisydamabuvusios federacinės partnerėsprotestų, Juodkalnija pripažinoKosovo nepriklausomybę.Tankų atsisakėAtsiskyrus Juodkalnijai, Serbija netekopriėjimo prie Adrijos jūros ir karinių jūrųpajėgų, kurių bazės ir laivai atiteko besikuriančiaiJuodkalnijos kariuomenei. Taippat juodkalniečiai perėmė dalį buvusiosJugoslavijos kariuomenės ginkluotės irtechnikos, tarp jų – 62 tankus T-55. Tačiaubuvo nuspręsta, kad tankai kuriamaiJuodkalnijos kariuomenei nereikalingi, irvisi jie, išskyrus vieną, perduotą muziejui,buvo paversti metalo laužu. Šalies politinėir karinė vadovybė nusprendė, kad šaliesginkluotųjų pajėgų branduolį sudaryslengvai ginkluotos Sausumos pajėgos. Išpradžių buvo nutarta suformuoti dvi brigadas– Lengvųjų pėstininkų ir Specialiosiospaskirties, tačiau vėliau nuspręsta,kad šalies finansinės galimybės teleidžiaišlaikyti vieną – Sausumos brigadą. Ji dis-

2012 m. Nr. 2 37lokuota pagrindinėje šalies karinėje bazėjeantrame pagal dydį Nikšičo mieste.Brigadą sudaro štabas, Štabo ir aprūpinimokuopa, Pėstininkų batalionas, Kalnųpėstininkų batalionas, Inžinerinė kuopa,Specialiosios paskirties kuopa ir mišrusartilerijos divizionas. Tiesiogiai šaliesGeneraliniam štabui yra pavaldi Garbėssargybos kuopa, Karo policijos kuopa,Mokymo centras ir Logistikos bazė. Taippat suformuotas specialiųjų operacijųvienetas.Juodkalnijos kariuomenė aprūpintadaugiausia buvusioje Jugoslavijoje, taippat Sovietų Sąjungoje Vokietijoje ir kitosešalyse pagaminta ginkluote.Tai automatiniaišautuvai „Zastava M70“(jugoslaviškas AK-47 variantas),vokiški automatiniaišautuvai G-36,pistoletai-kulkosvaidžiaiMP-5, įvairių modifikacijų„Zastava“ kulkosvaidžiaiir snaiperiniaišautuvai, jugoslaviškigranatsvaidžiai M79„Osa“ ir vienkartiniai granatsvaidžiaiM80 „Zolja“.Artilerinė ginkluotė –122 mm haubicos 2A18(kitaip – D-30; 30 vnt.).Automobilių parke – visureigiaiHMMWV (25vnt.), „Mercedes-Benz G-Class“, „ToyotaLand Cruiser“, sunkvežimiai TAM ir FAP.Dvi fregatosliosios paskirties vienetas ir KJP Mokymocentras. KJP bazė yra Baro uostamiestyje.KJP naudoja „Kotor“ klasės fregatas P-33ir P-34, pastatytas 1985 ir 1986 m. buvusiojeJugoslavijoje. Taip pat JuodkalnijosKJP atiteko keturi jugoslaviški „Končar“klasės raketiniai kateriai. Du iš jų nurašyti,kiti du šiuo metu nenaudojami. Kiti lai-Juodkalnijos kariuomenės sraigtasparnis SOKO„Gazelle“ pratybose.Juodkalnijos KJP mokomasis burlaivis „Jadran“.Juodkalnijos karinės jūrų pajėgos (KJP)paveldėjo buvusios Serbijos ir JuodkalnijosKJP turtą, kuris juodkalniečiams pasirodėpernelyg didelis. Buvo nuspręsta dalieslaivų atsisakyti, Juodkalnijos KJPpavedant iš esmės tik pakrančiųapsaugos funkcijas. KJP struktūra– štabas ir jo aprūpinimo tarnybos,Patrulinių ir gelbėjimolaivų divizionas, Jūros ir pakrančiųstebėjimo divizionas,KJP Speciavai:du gelbėjimo vilkikai, keli pagalbiniailaivai, pramoginė jachta, dvi motorinėsjachtos ir burlaivis „Jadran“, naudojamaskaip mokomasis laivas.Juodkalnijos kariuomenės Aviacijosbazė „Golubovcy“ yra greta Juodkalnijossostinės Podgoricos tarptautinio oro uosto.Aviacijos bazę sudaro štabas, sraigtasparniųeskadrilė, inžinerinė-techninėkuopa, oro gynybos ir apsaugos būriai.2006 m. Juodkalnijos karo aviacijai atiteko17 jugoslaviškų mokomųjų ir lengvųjųatakos lėktuvų „Soko G-4 Super Galeb“.Dabar, skirtingų šaltinių duomenimis, visišie lėktuvai yra utilizuoti arba keturis iš jųnuspęsta modernizuoti ir naudoti toliau.Taip pat juodkalniečiams atiteko 15 sraigtasparnių„Gazelle“, gamintų buvusiojeJugoslavijoje pagal prancūzų licenciją iržinomų kaip SOKO „Gazelle“. Iš šių sraigtasparniųšiuo metu naudojami tik penki,kitus planuojama modernizuoti arbakeisti naujais orlaiviais. Taip pat užkonservuotasvienas sraigtasparnis Mi-8. Kitiorlaiviai – trys jugoslaviški lengvieji treniruočiųlėktuvai Utva-75 bei du lenkiškiM-18 „Dromader“, taip pat du gaisramsgesinti skirti amerikietiški lėktuvai „AirTractor“ AT-802.Gynybai skiriama tikrai nemaža biudžetodalis – 8,0 proc. BVP (2010 m.). Šiuometu Juodkalnijos kariuomenėje tarnaujaapie 2,5 tūkst. profesinės tarnybos karių.Privalomosios pradinės karo tarnybosJuodkalnijos kariuomenės specialiųjųoperacijų dalinio kariai.

šalyje nėra. Juodkalnija, turėdama kukliusišteklius, stengiasi pagal galimybes dalyvautiir tarptautinėse operacijose – ISAFAfganistane (36 kariai), Atalanta prieSomalio krantų (3 štabo karininkai). Juodkalniečiųstebėtojai buvo išsiųsti į misijasUNFICYP (Kipre) ir UNMIL (Liberijoje).Užlieta krauju Bosnijos irHercegovinos žemėSunku būtų rasti šalįEuropos žemėlapyje, kuriosistorija, gyventojųkonfesinė ir etninė sudėtis, ilgaamžiai tarpusaviosantykiai būtų labiau komplikuotinei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Šioje XX a.pabaigoje gausiausiai krauju palaistytojebuvusios Jugoslavijos dalyje nei vienostautybės atstovai nesudaro absoliučiosdaugumos. Bosniai, kroatai ir serbai kalbalabai panašiomis kalbomis, kartais laikomomisvienos kalbos tarmėmis, tačiaupleištą tarp tautų įvarė skirtingo tikėjimoišpažinimas, skirtingos kultūrinės įtakos.Bosnijos istorijoje ypač svarbus vaidmuoteko turkams, kurie šeimininkavo šiosežemėse nuo XV iki XIX a. antrosios pusės.Būtent jų valdymo metais susiformavoetnokonfesinė bosnių – islamą priėmusiųslavų – bendrija. XIX a. pabaigoje Bosnijair Hercegovina atiteko Austrijos ir Vengrijosimperijai. Nuo 1918 m. – Serbų, kroatųir slovėnų karalystės (būsimosios Jugoslavijos)dalis. 1992 m., byrant Jugoslavijai,Bosniją ištiko tragiškas likimas. Slovėnusnuo serbų skyrė Kroatija, ir jiems po vosdešimties dienų trukusio karo pavyko iškovotinepriklausomybę. Kroatai kariavokruviną karą su serbais, kurį galiausiai laimėjo.Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur gyventojaibuvo itin susimaišę, buvo sunkunustatyti ribą tarp vienos ar kitos tautosgyvenamų žemių. Kovos čia buvo ypačkruvinos, būta ir atviro genocido. Civiliųgyventojų žudymu rankas susitepė visųtrijų šalies pagrindinių tautų – bosnių, serbųir kroatų atstovai. Tačiau didžiausias kitataučiųskerdynes rengė serbai. Vien Srebrenicojejie nužudė apie 8 tūkst. bosnių.Koncentracijos stovyklos, etniniai valymai,masiniai moterų prievartavimai tapobaisiu Bosnijos karo ypatumu. Iš viso karežuvo apie 100 tūkst. žmonių, iš jų 65 proc.buvo bosniai, 25 proc. – serbai, 10 proc. –kroatai ir kitų tautybių atstovai.Suvienijo pajėgas1995 m. pasirašius Deitono susitarimus,karas Bosnijoje baigėsi. Trapi taika per keliolikametų darosi vis tvirtesnė. Jau beveikužaugo po karo gimusi karta. DabarBosnijos teritorija yra 51,1 tūkst. kv. km(kiek mažiau nei Lietuvos). Čia gyvena4,6 mln. žmonių. Tautinė sudėtis: 47 proc.bosnių, 37 proc. serbų, 15 proc. kroatų,šiek tiek kitų tautybių gyventojų. Bosnijair Hercegovina tapo konfederacine valstybe,kurią sudaro trys dalys – Bosnijos irHercegovinos Federacija (vyrauja bosniaiir musulmonai), Serbų Respublika (vyraujaserbai) ir ypatingą statusą turinti Brčkosritis. Konfederacijos valdymo struktūrasudėtinga, bosnių ir kroatų bei serbų dominuojamosšalies dalys turi labai plačiąautonomiją. Tačiau etninių prieštaravimųsudraskyta šalis jau turi bendrą (!) kariuomenę.Buvusioje Jugoslavijoje egzistavo netik reguliarioji kariuomenė, bet ir teritorinėsgynybos pajėgos. Šaltojo karolaikais Jugoslavijos karinė doktrina numatėtotalinę gynybą išorinės agresijosatveju, o kaip potencialūs priešininkaibuvo vertinamos ir NATO, ir komunistiniobloko šalys. Visuotinis karinis rengimas,teritorinės gynybos bazių ir po šalįpaskirstytos ginkluotės gausa lėmė, kadprasidėjus tarpetniniams konfliktams buvusiojeJugoslavijoje visos kariaujančiosšalys turėjo gana daug gerai parengtų irBosnija perdavė 60 122 mm haubicų D-30Afganistano ginkluotosios pajėgoms.Bosnijos kariuomenės 61-osios pėstininkųbrigados kariai.

2012 m. Nr. 2 39ginkluotų žmonių. Teritorinės gynybospajėgose, skirtingai nei reguliariojoje Jugoslavijoskariuomenėje, serbai nebuvovyraujanti etninė grupė. Natūralu, kadprasidėjus konfliktui Bosnijoje ir bosniai,ir kroatai, ir serbai labai greitai sukūrė savasginkluotąsias pajėgas. 1995 m. karuinurimus, bosnių ir kroatų kariuomenėsbuvo sujungtos, o Serbų Respublika ikipat 2005 m. taip pat turėjo savarankiškasginkluotąsias pajėgas. Šitaip vienoje valstybėjedešimt metų egzistavo dvi kariuomenės.Jų sujungimas tapo iššūkiu – argali būti sunkesnis uždavinys, kaip buvusiuspriešus paversti vienos bendros kariuomenėskariais?!Tolygus paskirstymasBosnijos ir Hercegovinos politinė ir karinėvadovybės nuėjo ilgą kelią, kol integravobosnių, kroatų ir serbų pajėgas įvieną kariuomenę. Šis procesas dar nėrabaigtas. Toliausiai skirtingų tautybių kariųintegracija pažengė štabų lygmeniu,kur kas mažiau – batalionų lygmeniu.Sudarant jungtines ginkluotąsias pajėgas,buvo aiškiai apibrėžta, kokia dalisetatų rezervuojama skirtingų tautybiųkariams. Bosniams skirta 45,9 proc., serbams– 33,6 proc., kroatams – 19,8 proc.,kitų tautybių atstovams – 0,7 proc. etatų.Kariuomenėje iš viso tarnauja 16 tūkst.žmonių – 10 tūkst. profesinės tarnybos,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių ir 1 tūkst.civilių tarnautojų. Gynybos biudžetas –1,4 proc. BVP (2010 m.).2005 m. pabaigoje buvo panaikintaatskira Serbų Respublikos gynybos ministerijaBanja Lukoje ir galutinai suformuotabendra Gynybos ministerija, Jungtinisštabas ir Operacinė vadavietė Bosnijosir Hercegovinos sostinėje Sarajeve. SerbiškojeBanja Lukoje įsikūrė Paramos vadavietė,Personalo valdyba, Mokymo irdoktrinų valdyba bei daugelis mokymovienetų, Logistikos valdyba, Aviacijos iroro gynybos brigados bei 6-osios pėstininkųbrigados vienetai.Bosnijos ir Hercegovinos kariuomenėjeyra trys pėstininkų brigados, kuriose yrapo du motorizuotuosius ir vienas mechanizuotasisbatalionai. Visos jos formuojamosmišriu principu iš skirtingos etninėspriklausomybės vienetų. Pavyzdžiui,61-osios brigados štabas yra Čapljinosmieste, gyvenamame kroatų. Čia taip patdislokuotas kroatiškasis batalionas ir brigadosžvalgų kuopa bei ryšių būrys. Tuotarpu kiti du batalionai yra bosniškameGoraždės mieste ir serbiškoje Bilecoje.Tokiu pat principu suformuotos ir kitosbrigados.Taktinės paramos brigados štabas yraSarajeve. Į brigadą įtraukti Tankų, Artilerijos,Inžinerijos, Išminavimo (po karo šalyjeliko daug sprogmenų), Žvalgybos, Karopolicijos batalionai, Ryšių ir Apsaugosnuo masinio naikinimo ginklo kuopos.Logistikos valdybai pavaldūs: Judėjimokontrolės centras, Materialinių vertybiųcentras, du sandėlių depai ir penki logistikosbatalionai. Mokymo ir doktrinųvaldybai pavaldi Kariuomenės mokykla,Kovinio rengimo centras (su Mechanizuotuojutankų batalionu), Užsienio kalbųmokymo ir kiti centrai.Ginkluotės įvairovėBosnijos ir Hercegovinos kariuomenėsginkluotė ir technika yra labai įvairi, paveldėtadar iš buvusios Jugoslavijos kariuomenėsarba gauta iš įvairių užsieniošalių. Lengvieji pėstininkų ginklai – buvęjugoslaviški automatiniai šautuvai „ZastavaM70“, sovietiniai AKM, amerikietiškiM16 (perdavė JAV), vokiški HK33 (perdavėTurkija) ir kt. Kulkosvaidžiai – amerikietiškiM60, M240 (belgiško FN MAG atitikmuo),M2 „Browning“, rusiški PK, NSV,DŠK, jugoslaviški „Zastava“. Retesni ginklai– Singapūro gamybos kulkosvaidžiai„Ultimax 100“. Snaiperiniai šautuvai – jugoslaviški„Zastava“ ir kroatiški MACS M3.Granatsvaidžiai – jugoslaviški M79 „Osa“ irvienkartiniai granatsvaidžiai M80 „Zolja“,rusiški RPG-7 ir švediški vienkartiniai AT4.Prieštankinės raketos – sovietinės 9K111„Fagot“, 9K11 „Maliutka“, kiniškos HJ-8,vokiškos „Milan ATGM“.Bosnijos ir Hercegovinos kariuomenėtaip pat turi daug sunkiosios kovinėstechnikos. Tai amerikietiški tankai M60A3(45 vnt.), prancūziški tankai AMX-30 (36vnt., gauti kaip dovana iš Jungtinių ArabųEmyratų), sovietiniai tankai T-54 (13 vnt.),T-55 (69 vnt.), T-72 (4 vnt.), PT-76 (6 vnt.).Iki 2008 m. Bosnijos ir Hercegovinos kariuomenėtaip pat naudojo daugiau neipusšimtį tankų M-84 (jugoslaviška T-72versija), kurie šiuo metu yra rezerve. Išbuvusios Jugoslavijos kariuomenės taippat liko apie 30 pėstininkų kovos mašinųM-80A, daugiau nei šimtas jugoslaviškųratinių šarvuotųjų transporterių BOV, 70pasenusių jugoslaviškų vikšrinių šarvuotųjųtransporterių M-60. Taip pat Bosnijosir Hercegovinos kariuomenės žiniojeyra 35 prancūziškos pėstininkų kovosmašinos AMX-10P, 41 „Panhard AML“ (su90 mm pabūklu) ir 80 šarvuotųjų transporteriųM113A2, kuriuos perdavė JAV kariuomenė.Artilerijos parke – sovietiniai 130 m pabūklaiM46 (119 vnt., Egipto dovana), 122mm sovietinės haubicos D-30 (198 vnt.,dar 60 tokių haubicų Bosnija ir Hercegovina2009–2011 m. perdavė Afganistanui),sovietinės 152 m haubicos D-20 (21vnt.), 105 mm amerikietiškos haubicosM101 (85 vnt., Jungtinių Arabų Emyratųdovana), amerikietiškos 155 m haubicosM114 (116 vnt.), sovietinės savaeigėshaubicos 2S1 „Gvozdika“ (5 vnt.). Taip patBosnijos ir Hercegovinos kariuomenėsginkluota reaktyvinės artilerijos sistemomis– sovietinėmis BM-21 „Grad“ (5 vnt.),rumuniškomis APR-40 (36 vnt.), jugoslaviškomisM-63 „Plamen“ (20 vnt.), M-77„Oganj“ (7 vnt.), M-87 „Orkan“ (4 vnt.).Aviacijos komponentasAtskirų karinių oro pajėgų Bosnijojeir Hercegovinoje buvo nuspręsta neformuoti.Vietoje jų įkurta Aviacijos ir orogynybos brigada, kurioje yra keturi batalionai– Sraigtasparnių, Oro gynybos, Radiolokacinisir Skrydžių paramos.Oro gynybos ginkluotės Bosnijos ir Hercegovinoskariuomenė turėjo gana daug.Iš buvusios Jugoslavijos kariuomenės paveldėjozenitinių raketų kompleksus S-75„Dvina“, 2K12 „Kub“, 9K35 „Strela-10“, 9K31„Strela-1“, nešiojamuosius zenitinių raketųkompleksus 9K34 „Strela-3“ ir 9K38 „Igla“.Tačiau dabar didžioji dalis šios pasenusiosginkluotės yra rezerve arba jau nurašyta.Orlaivių parke – tik sraigtasparniai.Sraigtasparnių batalionas aprūpintassraigtasparniais SOKO „Gazelle“ (6 vnt.),Mi-8T (6 vnt.), Mi-17 (1 vnt.) ir JAV dovanotaissraigtasparniais UH-1H „Iroquois“(14 vnt.).Krenta į akis tai, kad Bosnijos ir Hercegovinoskariuomenei (iš pradžių – bosniškaiir kroatiškai jos daliai) paramą (ypačtechnika ir ginklais) suteikė labai daugpasaulio šalių. Ypač didelė buvo JAV, Vokietijosir kai kurių arabų šalių pagalba.

40Bosnija ir Hercegovina dalyvauja tarptautinėseoperacijose. Jos kariai buvoišsiųsti į Iraką. Šiuo metu keliasdešimtbosnių tarnauja Afganistane, o kariniaistebėtojai dalyvauja misijoje Kongo DemokratinėjeRespublikoje.Kosovas. SaugumopajėgosDar viena šiuo metušiuo metu formuojamakariuomenė Balkanų regioneyra Kosovo saugumopajėgos. Nors oficialiai vengiamanaudoti terminą „kariuomenė“ kalbantapie Kosovo ginkluotąsias pajėgas, faktiškaitai yra ne kas kita, kaip kariuomenė,tik neturinti sunkiosios ginkluotės ir šarvuotostechnikos.Kosovo istorija ne mažiau sudėtinga neiBosnijos ir Hercegovinos. Ši valstybė plotunet šešiskart mažesnė už Lietuvą, turinti2,2 mln. gyventojų, kaip nepriklausomašalis Europos žemėlapyje atsirado tik2008 m. Jos nepriklausomybės iki šiol nepripažįstadalis pasaulio valstybių, tarp jųir Serbija, kurios autonomine dalimi buvoKosovas. Ilgus amžius vyraujanti etninėgrupė Kosove buvo serbai, vadinantys šįSpecialiųjų užduočių vieneto „Vorai“kariai pratybose (Kosovas).kraštą Kosovu ir Metochija. Ilgainiui daliaiserbų pasitraukus iš šių žemių, kai jospateko į Osmanų imperijos valdžią, Kosovesparčiau gausėjo albanų. Nuo XVI-II a. (kitais duomenimis – nuo XIX a.) jietapo vyraujančia etnine grupe Kosove.1912–1913 m. Balkanų karų metu didžiojidalis Kosovo vėl buvo prijungta prie Serbijos,nedidelė dalis – prie Juodkalnijos.1946 m. pagal Jugoslavijos konstitucijąSerbijos teritorijoje buvo suformuotasKosovo autonominis kraštas. Tačiau jaunuo XX a. pradžios akivaizdžiai augo serbųir albanų konfrontacija. Kosovo gyventojaidar komunistų valdymo laikotarpiusiekė, kad Kosovas būtų atskirtas nuoSerbijos ir taptų atskira federacine respublika,priklausančia Jugoslavijai. Tačiau1989 m. priimtoje konstitucijoje Kosovoautonomija buvo labai suvaržyta. Serbijoslyderis Slobodanas Miloševičius kaitinonacionalistines aistras, priešiškumastarp serbų ir albanų augo. 1991 m. Kosovoalbanai su savo lyderiu Ibrahimu Rugovapaskelbė Kosovo nepriklausomybę.Prasidėjo albanų partizaninis judėjimas,kurį iš pradžių malšino serbų policija, o1998 m. į Kosovą įvesti papildomi Jugoslavijoskariuomenės padaliniai. Prasidėjoatviras karas, etniniai valymai. 1999 m.NATO šalys karine jėga privertė Jugoslavijąišvesti pajėgas iš Kosovo ir nutrauktimasines represijas prieš albanus. Kosovokontrolė perėjo Jungtinių Tautų žinion,įvestos tarptautinės taikdarių pajėgos(KFOR misija). 2008 m. Kosovas oficialiaipaskelbė nepriklausomybę, kurią netrukuspripažino dalis pasaulio šalių (tarpjų – daugelis Vakarų valstybių).Brigada „Vilkai“Šiuo metu Kosovo saugumo pajėgose,įkurtose 2009 m., tarnauja apie 2,5 tūkst.profesinės tarnybos karių (kariniame komponente,neskaičiuojant policijos). Kariųskaičius ir Saugumo pajėgų struktūra buskoreguojama 2013 m. Saugumo pajėgoseyra Greitojo reagavimo brigada „Vilkai“(štabas, Štabo ir aprūpinimo kuopa ir tryslengvųjų pėstininkų batalionai, dislokuotiskirtinguose šalies regionuose), Paramosbrigada „Draugai“ (štabas, Štabo ir aprūpinimokuopa, Logistikos batalionas, Inžinerijosbatalionas, Karo medicinos kuopa,Civilinės saugos pulkas), Mokymo ir doktrinųvaldyba, Ryšių batalionas, Specialiųjųužduočių vienetas „Vorai“, Garbės sargyboskuopa ir Karo policijos kuopa. Taippat formuojama sraigtasparnių eskadrilė,romantišku pavadinimu „Drugeliai“. Kariškiaiglaudžiai bendradarbiauja su policija,naudojasi bendrais mokymo centrais irpoligonais.Kol kas Kosovo kariai ginkluoti tik lengvąjaginkluote. Kaip ir kitose buvusiosJugoslavijos teritorijoje esančiose šalyse,čia daug jugoslaviškos ginkluotės („Zastava“automatiniai ir snaiperiniai šautuvai,kulkosvaidžiai). Iš Albanijos gauta įvairiųversijų albaniškų ir kiniškų „kalašnikovų“,12,7 mm kulkosvaidžių DŠK, granatsvaidžiųRPG-7 ir kitų ginklų. JAV perdavė Kosovopajėgoms sunkiųjų kulkosvaidžių„Browning M2“, vienkartinių granatsvaidžiųM72 LAW, povamzdinių granatsvaidžiųM203, automatinių šautuvų M16. Paramąginklais ir technika Kosovui taip patsuteikė Vokietija, Turkija ir kitos šalys.Vadovaujantis įstatymais, 10 proc. etatųSaugumo pajėgose rezervuota serbamsir kitų tautinių mažumų atstovams,o serbų kalba šalia albanų kalbos teisiškaiyra oficiali kalba Kosovo ginkluotosiosepajėgose. Tačiau dėl tvyrančios įtampostarp serbų ir albanų į kariuomenę įstojotik keliasdešimt serbų tautybės žmonių.Tęsinys – kitame numeryje.Skaitykite apie Serbijos ir Makedonijos kariuomenes.

Atmintis 41Ir paminklaimums suteiksdvasinės vienybės...Juozas PociusMinint Birutės vardadienį, vasario 5 d. Trakuose, rajonokultūros rūmuose, vyko didžiosios kunigaikštienėsBirutės paminklo projekto pristatymas. Renginioorganizatoriai: Lietuvos didžiosios kunigaikštienėsBirutės karininkų moterų draugija, Vilniaus įguloskarininkų ramovė, Trakų rajono savivaldybė, „Lietos“labdaros fondas. Birutės vardo dienos paminėjimedalyvavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės etnografinisansamblis „Vilnelė“, Vilniaus žemaičių draugijosetnografinis ansamblis „Tyklė“.Iš praeities mūsų...Ar globalizacija ir naujausios XXI amžiaustechnologijos nepakeitė tautos atmintiesir mąstymo apie tuos tautos valdovus,kurių dėka Lietuvos valstybė sudidinga istorine praeitimi per amžių amžiusišliko, gyvuoja ir gyvuos?!Trakų žemė ištikimai saugo Birutės,Kęstučio ir Vytauto atminimą.Legenda pasakoja: Lietuvos didysis kunigaikštisKęstutis nuo Baltijos jūros iš Palangosmiestelio ant žirgo parjojo su savomylimąja Birute į Senuosius Trakus. Gražineturtinga mergelė, nuo gintaro jūrospakrantės, žemaičių žemės panelė tapokunigaikščio Kęstučio žmona, pagimdėjam du sūnūs – Vytautą Didįjį ir jaunėlįŽygimantą Kęstutaitį. 1429 m. VytautasDidysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m.Žygimantas Kęstutaitis – kunigaikščiu.Kunigaikštienės Birutės gyvenimo būdasir atsidavimas, ištikima tarnystė LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės karūnaipelnė laiko neišdildomą tautos pagarbąir pripažinimą.Simboliškai projektinio paminklomaketą atidengė KunigaikštienėsBirutės karininkų šeimųmoterų sąjungos apirmininkėNamida Pocienė.Istorinės asmenybės gyvos mūsų atmintyje.Skulptoriai puoselėja kūrybinesiniciatyvas įamžinti iškiliausius personažus,valstybės valdovus ir kunigaikščiusskulptūriniais monumentais, paminklais,kurie primintų ateities kartoms didingąmūsų krašto istoriją.„Mes iš tiesų esame pamiršę savo istoriją– ji nuolatos buvo „išmušinėjamamums iš po kojų“. Ne savo valia buvomeatplėšiami nuo savo šaknų, istorinės tiesosir dvasinės kultūros paveldo,“ – sakoskulptorius, dievdirbys, poetas, filosofas,etninės kultūros puoselėtojas GediminasRadzevičius. Jis – paminklo Lietuvosdidžiajai kunigaikštienei Birutei projektoautorius.Pristatydamas savo paminklo projektoidėją, autorius akcentuoja: „KunigaikštienėBirutė ir kunigaikštis Kęstutis buvopaskutiniai senovės baltų tikėjimo puoselėtojai,valdantys Lietuvą. Jie buvo atsidūrętarytum dviejų idėjinių pasauliųpoleminių plokštumų susikirtime. Iš vienospusės – senovės lietuvių tikėjimas,iš kitos – jau ateinanti krikščionybė (Vytautaskrikštijo Lietuvą). Todėl paminkleir yra atspindėtas tuo metu Birutę ir Kęstutįsupęs pasaulis su jo simboliais ir ženklais– senoviniais paminkliniais pajūrio

42Trakuose, ant Aukų kalno, rytinės pusės papėdėje,atsivers ritualinė erdvė kunigaikštienėsBirutės paminklui.krikštais, aukuru, saulės krypties ir lygiadienioženklais, skulptūrą vainikuojančiaLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnaiš bronzos. Užpakalinėje paminklo dalyje– Birutės ir Kęstučio vedybų legenda.Pasak skulptoriaus, Birutė ant žirgo jojaį moterystės, didžiosios kunigaikštienėsvirsmą, kuris išreiškiamas priekinėje paminklodalyje didingu jos atvaizdu, išnyrančiuiš laiko ir istorijos gelmių.Paminklo vietaTrakų rajono savivaldybė pritaria paminkloLietuvos didžiajai kunigaikštieneiBirutei pastatymui. Dėl paminklo vietosvyko diskusijos. Buvo pasiūlytos net keturiosvietovės: Kęstučio pilies prieigose– Aukų kalno (žmonių vadinamu Birutėskalnu) rytinės pusės papėdėje; SenųjųTrakų piliavietėje ir jos prieigose; erdvėjegreta gelbėjimo stoties; prie Pusiasaliopilies gynybinės sienos.Pagal specialistų rekomendacijas, atrodo,paminklui bus pasirinktos Kęstučiopilies prieigos Aukų kalne.Paminklui sukurti neatsitiktinai pasirinktasakmuo. Akmuo lietuvių mitologijojeyra labai svarbus. Jis aprašytas ir apdainuotas...Akmuo yra gamtos dovanažemei ir žmogui. Vientisą 4,5 m aukščio ir1,20 m pločio granito luitą projekto autoriusplanuoja atsivežti būtinai iš LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės žemių. Iš kur?Kur toks lobis gali gulėti? Projekto autoriusneslėpė, kad žvalgyba ir derybosvyksta Ukrainoje.Paminklinė aikštelė ir paminklo pjedestalasbus rato formos. Lietuviškais akmenėliaisnužymėtas atsiribojimo nuo blogioratas, aukuras, pusračiu – suoliukai...Čia susirinkę žmonės galės ne tik pailsėti,pasigrožėti apylinkės panorama, bet iršventes švęsti pagal senovinius lietuviųpapročius.Nuo paminklo apžvalgos aikštelės –vaizdas į Trakų pilį, ežerą... Trakų pusiasaliopilis – kunigaikštienės Birutės rezidencijosvieta. Aukų kalnelio papėdėje Birutėišeidavo pasivaikščioti. Galbūt netoliesekada nors būtų galima pastatyti paminkląir kunigaikščiui Kęstučiui?Tegul paminklai saugo mūsų atmintį irpasididžiavimą didinga tautos praeitimi.Trakų bendruomenėpritariaPaminklo projektas jau pristatytas Trakųbendruomenei. Lietuvos muzikos irteatro akademijos docentė poetė MeilėKudarauskaitė perskaitė Silvestro Vailiūno1825 m. žemaitiškai parašytą sakmęapie Birutę. Po lyrinės muzikinės įžangosrenginio dalyviai ir organizatoriai suTrakų bendruomene nuoširdžiai dalinosiįspūdžiais ir mintimis apie projektą.Simboliškai projektinio paminklo maketąatidengė Kunigaikštienės Birutės karininkųšeimų moterų sąjungos pirmininkėNamida Pocienė.Renginyje skulptoriaus Gedimino RadzevičiausBirutės paminklo projektąaptarė ir viešai vertino nacionalinės kultūrosir meno premijos laureatas, pilių tyrinėtojasdr. Napalys Kitkauskas, skulptoriusprof. Antanas Kmieliauskas, istorikaidoc. dr. Romas Batūra ir Inga Baranauskienė.Projekto aptarime dalyvavo Trakų rajonomeras V. Kapočius.Vakaro pabaigoje renginio vedėjasGaudentas Aukštikalnis salėje susirinkusiųtrakiškių pasiteiravo, ar jie pritariaBirutės paminklo pastatymui Trakuose.Salė vienbalsiai sušuko: „Pritariam!“Birutės paminklo projekto autoriusskulptorius Gediminas Radzevičius spėja,kad su visomis organizacinėmis, mokesčių,medžiagų išlaidomis paminklokaina – 1,5 mln. litų. O iš kieno kišenės?Pasirodo, su valstybės biudžeto pinigaispaminklo projektas mažiausiai sietinas.Surinkti šiam paminklui lėšas iš privačiųaukų ir renginių imsis „Lietos“ labdarosfondas.Pasak autoriaus, „ar pasiseks įgyvendintišį projektą – parodys laikas ir lietuviųbendruomenių, gyvenančių ne tik Lietuvoje,bet ir už jos ribų, konkreti parama“.Prabėgs metai, kiti... Ir Tėvynė pasipuošnaujais, iškiliais paminklais.Autoriaus ir skulptoriaus G. Radzevičiausasmeninio archyvo nuotr.

Švenčių išvakarėse – žygisir žuvusiųjų pagerbimasGintaras MarkevičiusNe taip toli nuo Jiezno, Rumšiškių link, nuo senodunkso Kruonio miestelis, kurio vardas daugumaiLietuvos gyventojų žinomas tik iš Kruoniohidroakumuliacinės elektrinės pavadinimo. O tiems,kurie neabejingi tautos istorijai, Kruonis primenaiškilmingą Vasario 16-osios minėjimą, jau ne tikrajoninės reikšmės, ir tapusį gražia tradicija.Partizanų kūnus stribaiužkasdavo šileKruonio apylinkėse kovojo Didžiosios Kovosapygardos partizanai. Žuvusiuosius stribaiišniekindavo Kruonio miestelio aikštėje,o paskui atsainiai užkasdavo netolimameGojaus šilelyje. Žinoma, kad čia užkasti žuvusiųAlfonso Aliukevičiaus-Saulės ir AntanoPraškevičiaus-Narsuolio būrio partizanųpalaikai. Manoma, kad Gojuje jų yra apie 30.Taip pat spėjama, kad šile buvo užkasami iruž Nemuno, Pakuonio apylinkėse, žuvusiųDainavos apygardos partizanų palaikai. Lietuvaiatgavus nepriklausomybę, girininkoJono Kairiūkščio, inžinieriaus Vytauto AleksandroMarkevičiaus ir muziejininko EligijausJuvencijaus Morkūno iniciatyva pasistengtaderamai įamžinti žuvusiųjų dėl Tėvynės atminimą.1990 m. pastatytas ąžuolinis tautodailininkoAlgio Šalkausko kryžius, 1995 m.Nors lauke spaudžia 20 laipsnių šaltis, palapinėje šilta ir jaukuEisena į Gojų 2010 m. vasario 15 d.Susitikimai43aplink kryžių pritvirtinta baltai nudažytųkryželių, simbolizuojančių ten užkastuspartizanus. Paėjus miško taku į šilelio gilumą,kairėje stovi V. A. Markevičiaus irE. J. Morkūno sukurtas stogastulpis, žymintisvietą, kurioje buvo užkasti 1946 m.vasario naktį iš 15 į 16-ąją žuvę 3 partizanai.Tą naktį laisvės kovotojai, persikėlęper Nemuną, Lietuvos nepriklausomybėsdienos proga Kruonio miestelyje ketinoiškelti Lietuvos trispalvę, tačiau Darsūniškiomiške susidūrė su rusų kareiviais. Kautynėsežuvo Jurgis Krušinskas-Žiedelis,Stasys Lekavičius-Gulbinas ir Pranas Žukauskas-Šalmas.1989 m. lapkritį giminiųiniciatyva jų palaikai buvo iškasti ir perlaidotiJonučių kapinėse Garliavos seniūnijoje(Kauno r.).Šių trijų partizanų žūties diena kasmetminima Vasario 16-osios išvakarėse rengiamominėjimo Kruonyje metu. Ilgai-

44Kryžius Gojaus šile, kur buvo pakasti partizanai.niui kuklus paminėjimas išaugo į daugybęžmonių iš visos Lietuvos pritraukiantįrenginį, prasidedantį šv. Mišiomis Kruoniobažnyčioje. Šiemet jame dalyvavodaugiau kaip 400 žmonių.Degantys laužai – viltiesir pagarbos simbolisTad ir šį kartą po šv. Mišių Kruonio bažnyčiojeiš miestelio aikštės į Gojaus šiląpajudėjo iškilminga eisena su vėliavomis,deglais, žvakėmis ir gėlėmis, vakarotamsoje aidėjo jaunimo dainuojamospatriotinės dainos. Pamiškėje eiseną nušvietėdegantys laužai, prie kurių būriavosiKruonio gimnazijos moksleiviai. Priekapavietės stovinčio kryžiaus netrukusprasidėjo iškilmingas minėjimas. Žmoniųveiduose – rimtis ir susikaupimas.Renginio vedėjas – „Lapteviečių brolijos“pirmininkas Jonas Markauskas – pradėjoTautinę giesmę, stiebu pakilo Trispalvė.Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimąšūvių salvėmis pagerbė Krašto apsaugossavanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos2-osios rinktinės kariai. Kalbėjorenginio svečiai – Kaišiadorių vyskupasJuozapas Matulaitis, Kaišiadorių rajonomeras Romualdas Urmilevičius, kraštoapsaugos ministrės patarėjas EdvardasStrončikas, kuris šio renginio iniciatoriuiir nuolatiniam organizatoriui V. A. Markevičiuiįteikė vyriausybinę padėką. Tarpkalbų skambėjo choro „Margiris“ (vadovasRomualdas Kazlauskas), folkloriniųansamblių „Verpeta“ ir „Praviena“, Kruoniokultūros centro moterų ansambliodainos. Pasibaigus oficialiajai daliai, netoliesančioje miško aikštelėje vaišintasikareiviška koše ir arbata, kurią kasmetišverda Lietuvos kariuomenės Divizijosgenerolo Stasio Raštikio puskarininkiųmokyklos virėjai. Šiemet Lietuvos kariuomenėsKrašto apsaugos savanorių pajėgųDariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinėssavanoriai greta kapavietės pastatėšildomas palapines, sumontavo apšvietimą,todėl gūdi miško tamsa ir šaltis nebauginominėjimo dalyvių, susibūrusiųpadainuoti ir pasišnekučiuoti.Gaila, bet dėl brangiai kainuojančiosamunicijos šiemet teko atsisakyti keletąmetų rengtos inscenizacijos – improvizuotųpartizanų ir stribų kautynių, kuriosdėl menkų galimybių imituoti susišaudymogarsus anksčiau gal ir neatrodydavolabai įspūdingai, bet buvo tikrai laukiamarenginio dalis. Ypač įtaigi buvo užpernaimiestelio aikštėje Jaunųjų Lietuvos patriotų,visuomeninės organizacijos „Vanagas“ir Karo istorijos klubo „Grenadierius“suvaidinta inscenizacija „Partizanų bandymasiškelti Trispalvę 1946 m. vasarionaktį iš 15 į 16-ąją“. Šūviai sutemose, sniegesumesti trijų „žuvusiųjų“ kūnai šiurpiaipriminė tą tragišką 1946-ųjų naktį...Vis dėlto sumanymas tokias improvizacijasrengti išlieka, juolab kad Kaišiadoriųrajono meras R. Urmilevičius ir Kruonioseniūnas Gintaras Gružauskas visomis išgalėmisprisideda rengiant minėjimą.Kasmet vis daugiaujaunimoĮdomu tai, kad jaunimas šiemet sudarėabsoliučią minėjimo dalyvių daugumą.Iš visos Lietuvos atvyko moksleiviai,studentai, jaunimo organizacijų atstovai.Tačiau jaunuoliams nepakanka tikiškilmingų kalbų: kad pajaustų partizanųkasdienybės vargus, daugelis jų iki Kruonioateina pėsti. Kasmet nuo Rumšiškiųšitaip atžingsniuoja Kauno jūrų skautųlaisvalaikio centro skautai, ateina Elektrėnųjaunieji šauliai, Kaišiadorių rajonomoksleiviai. Nuolatiniai minėjimo dalyviai– visuomeninė organizacija „Vanagas“,Jaunieji Lietuvos patriotai, Kaunoapskrities kudirkaičiai, Ariogalos ir Raseiniųšauliukai, Rumšiškių kultūros centroKultūrinio turizmo būrelis. Renginiuoseyra buvę Lietuvos tūkstantmečio gim-nazijos moksleivių iš Šalčininkų, šįmetpirmąkart dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimosąjunga, „Žaliųjų Velnių“ sambūris.V. A. Markevičiaus teigimu, yra ir daugiaujaunimo organizacijų ar neformalių sambūrių,kurie garbės reikalu laiko pėsčiomisateiti į Kruonio mišką, tik ne visada jietai pagarsina.Nuo Rumšiškių iškeliavę žygeiviai sustojapailsėti Dovainonyse, Rumšiškių AntanoBaranausko gimnazijos Dovainoniųskyriaus mokytojai ir moksleiviai jų visuometlaukia su arbata ir meduoliais.Jau aštunti metai miško aikštelėje, prielaužo visuomeninės organizacijos „Vanagas“nariai pastato karišką palapinę ir pasiliekanakvoti, nepaisydami oro sąlygų.Prie jų dažnai prisideda Jaunieji Lietuvospatriotai, Rumšiškių kultūrinio turizmobūrelio vaikai. Kai kiti renginio dalyviaiišsiskirsto ir nutyla šurmulys, girios tylojepasigirsta jaunų žmonių dainuojamospartizaniškos dainos „Alytė“, „Bolševikaitegu žino“, „Mėnulis tikras tėvas jo“...Lygiai vidurnaktį aikštelėje išsirikiuojajaunieji „vanagai“ ir jų draugai – Vasario16-osios proga sugiedama Tautiška giesmė,rikiuotę pasveikina organizacijos įkūrėjaiir vadovai Žilvinas Janulevičius, Gintarasir Mindaugas Markevičiai, šventėsproga iššaunami fejerverkai. Išaušus rytuisutvarkoma aplinka, surenkamos košėsvalgytojų paliktos šiukšlės.Galbūt kai kam pasirodys nutrūktgalviškažiemos naktį praleisti palapinėje,tačiau jaunimui tokia nakvynė palieka neišdildomąįspūdį: nors už plono brezentosienos ūžauja pūga, spaudžia 20 laipsniųšaltis, spragant ugniai geležinėje krosnelėjepo palapinę sklinda maloni šiluma,o partizaniškų dainų melodijos nukelia įtuos toli gražu neromantiškus partizanųkovų laikus ir padeda suvokti, koks trapusyra mūsų laisvas, komfortiškas pasaulis irkokių aukų kaina jis yra pasiektas.„Viena tokia naktis, praleista sniegu užpustytameGojaus šile Kruonyje, jaunaiširdžiai bus įsimintinesnė už ištisą paskaitąapie patriotizmą“, – sako V. A. Markevičiausanūkas Domantas.Nepaisant sąmoningai keliamos isterijosapie neva neįmanomas sąlygasgyventi Lietuvoje, jaunimas kupinasvilties – pasiaukojančios pokario partizanųkovos pavyzdys įkvepia tikėtiTėvynės ateitimi ir ją kurti.

Žvilgsnis 45KARIOVEIDASJuozas PociusStraipsnio pradžioje dera prisipažinti,ko iš tiesų į Ruklą, konkrečiau – į Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotąjįpėstininkų batalioną – važiuota?Ogi dėl kario veido! Ne, šįkart ne apiemoralinį kalba. Jeigu visus kariuomenėsveidus suskaičiuotume, būtų gal pustrečiotūkstančio..! O kuo šis ypatingas? Dabartinėslietuvių kalbos žodyne parašyta,kad „veidas yra priešakinė žmogaus galvosdalis“. Jis gali būti apskritas, pailgas,rūstus, išbalęs, paraudęs... Žmogus galibūti ir išėjęs, iškritęs iš veido...– Kaip atsitiko, kad seržantas Karolistapo kario reklaminiu veidu?– O ką aš žinau... Visą mūsų būrį išrikiavo.Kažkas pirštu parodė, sakė, gal šitas, ogal anas... Va ir pasirinko. O paskui fotografavo,filmavo...– Dabar jūsų veidas...– Jums nepatinka mano veidas?– Priešingai, Jūsų veidas, na, toks kovingasir reikšmingas. Labai fotogeniškas...– Taip ir maniau (juokiasi). Pats žinau,koks tas mano veidas. Dabar jis matomaskiekviename kariuomenės kabinete. Visivėl pirštu gali bakstelėti ir sakyti: „va, šitas“...Bet dėl to aš neįsižeisiu.– O kaip kitaip? Jūs dabar karinio plakato,kalendoriaus viršelio, reklaminiofilmuko puošmena.– Dėl to „žvaigžde“ nesijaučiu. Taip jauišėjo.O mūsų nuomone, išėjo visai gerai. Tasveidas ant viršelio atrodo neblogai.Kapitono Ainaro JONAIČIO nuomone, „...seržantoKarolio Ališausko veidas – patikimas. Karolis – netik puikios išvaizdos, gero fizinio sudėjimo vaikinas,bet jis ir pavyzdingas, patikimas – tikras karys“.

46Pėstininkas – po kojomisjaučiantis žemę– Ar sunku kariui išgyventi psichologinėsadaptacijos periodą tarnaujantmisijoje?– Pirmiausiai tam reikia gero kovinioir fizinio pasirengimo. Žinoma, labai svarbukariui ir jo šeimos palaikymas. Tėvai,žmona, vaikai... Jie gali suteikti didelępsichologinę paramą. Kiekvienas misijojetarnaujantis karys yra teoriškai tam pasiruošęs.Adaptuotis padeda ir pakankamaiišsami informacija apie padėtį būsimostarnybos vietoje. Svarbu iš anksto žinoti,kokie pavojai laukia misijos vietoje. O darsvarbiau – geri, supratingi kovos draugaiir karių tarpusavio santykiai. Jeigu būsiužsisklendęs, pats sau vienas dėl viskojaudinsies, tai sunkiai išgyvensi.– Ar per tą laiką, kai buvote taikos palaikymooperacijoje, žilų plaukų galvojeneatsirado?– Gal vienas kitas... Bet tai nieko baisaus.– Jauna galva, žilas plaukas – išmintingumoženklas. Kaip lietuvių kariusvertina kolegos amerikiečiai?– Jie mūsų atžvilgiu yra labai geranoriškainusiteikę. Į lietuvių karius amerikiečiaižiūri pagarbiai. Tarp mūsų – tarpusaviopasitikėjimo pagrįsta partnerystė ir bendradarbiavimas.Tarnaudami misijoje suamerikiečiais lietuviai jaučiasi kaip lygūstarp lygių. Jie lietuviais pasitiki. Atviraimums į akis sako komplimentus – kadmes, lietuviai, esame aukščiausio lygiokariai.– Sakykite, kur slypi kario pėstininkojėga?– Kai pėstininkai po kojomis tvirtai jaučiažemę, tada jie supranta ir žino, kad yrastiprūs. Dar svarbu, kad būtų pilna apkabašovinių. Esi pavalgęs, išsimiegojęs.Tada ir „į mūšį“ eiti nebaisu.Prasmė – naujos patirtys– Mėgstate humorą?– O kaipgi? Juokas padeda išgyventi.Stovi kur nors miške per pratybas valandųvalandas. Lietus pliaupia. Staiga draugasgerą anekdotą papasakoja... Ir sunkiosvalandos lyg nebūta.– Gal pasakytumėte, kur šiuo metuyra tėvynės priešai?– Pėstininkai niekada nepolitikuoja. Jiepasirengę tėvynę ginti ir apginti.– Anksčiau sklido kalbos, kad kariopriešas – jo batai? O kaip yra dabar?– Dabar tai ne mūsų problema. Galkada nors taip ir buvo. Aišku, jei kojas bataispaudžia – menki juokai.– Per kelerius tarnybos metus jau dukartus buvote misijoje. Ar norėtumėtetrečiąkart?– O kodėl gi ne? Du kartai Irake. Darnesu buvęs Afganistane. Norėčiau tennuvykti. Misijos negąsdina. Su ištarnautaismetais plečiasi akiratis, visąlaik įgyjinaujos patirties.– Jau esate patyręs karys. Ką galėtumėtepasakyti tiems jaunuoliams ir„Pažvelgęs į Karolio Ališauskoveidą, galiu patvirtinti: jis – vizualus.Manau, kad Karolis – stiprus,valingas... Tikras karys.“ – Šitaipapie mūsų pašnekovą atsiliepė jįfilmavęs kino ir televizijos režisieriusMindaugas Urbonavičius.

2012 m. Nr. 2 47Seržantas Karolis ALIŠAUSKAS (29 m.) –Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdomechanizuotojo pėstininkų batalionokarys. Sulaukęs aštuoniolikos metų ir kątik baigęs Jonavos Raimundo Samulevičiausgimnaziją, jaunuolis savanoriškaiįstojo į privalomąją karo tarnybą. Jąatlikęs, pradėjo tarnybą Algirdo mechanizuotajamepėstininkų batalione, išpradžių buvo vyresnysis šaulys, vėliaubaigė pirmosios pakopos kursus buvusiojePuskarininkių mokykloje. Grįžęs iškursų tarnybą tęsė 1-ojoje pėstininkųkuopoje.2004 m. rudenį išvyko į tarnybą misijojeIrake.Pasak Karolio, „kiekvienam kariui tarnybamisijoje – ne tik nauji įspūdžiai, bet irprofesinės patirties begalybė“. Po pusmečiogrįžęs iš Irako jis vėl išsiųstas jau įantrosios pakopos kursus Puskarininkiųmokykloje. Po šių kursų Karolis jaučiasiesąs tikras Sausumos pajėgų pėstininkas.2007 m. antrą kartą buvo Irake...Karolis – aistringas krepšinio žaidėjas.Ūgis – metras devyniasdešimt su trupučiu...Visą dešimtmetį žaidžia batalionokrepšinio komandoje. Įvairiose kariuomenėssporto varžybose iškovojo nemažaimedalių.Dabar seržantas Karolis Ališauskas tarnaujabataliono štabe. Jis – Štabo planavimoskyriaus operacijų specialistas.Patrulis Irake. Seržantas Karolis Ališauskas Alkutmiestelio gatvėje.merginoms, kurie dar tik ruošiasi baziniamkariniam mokymui?– Manau, kiekvieno jaunuolio pareigayra tarnauti kariuomenėje. Vaikinai,vyrai, moterys, merginos, kurie nori tarnautikariuomenėje, turi jausti pareigąpriimti gyvenimo iššūkius ir norėti kąnors nauja patirti. Motyvacijos kiekvienasturi ieškoti pats savyje. Žinok, mąstyk,stenkis suprasti, ko tikiesi iš kariuomenės.Kiek savęs gali jai atiduoti? Čiavisko būna. Būna sunkių dienų. Bet būnair malonių atokvėpio valandų. Kaip visur,kaip kiekviename darbe. Juk visur viskopasitaiko. Tik nesipratinkime visąlaik aimanuoti.Alfredo Pliadžio irpašnekovo asmeninio albumo nuotr.

48SveikataSprendimo raktas –sveika gyvensenaM j r. R . K a v a l i a u s k a i t ė ,Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkėKpt. J. Blavieščiūnienė,Karinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojaDr. Jono Basanavičiaus karo medicinostarnybos Karinės medicinos ekspertizėskomisijos (KMEK) pagrindinis uždavinys– patikrinti tiriamųjų asmenų sveikatąir atrinkti asmenis pagal sveikatos būklęį karo tarnybą, vadovaujantis Karinėsmedicinos ekspertizės nuostatais. Nuo2001 metų KMEK priėmė sprendimus dėl37 054 tiriamųjų asmenų sveikatos būklės,iš viso į KMEK kreipėsi daugiau asmenų,bet ne dėl visų tirtų asmenų buvopriimti sprendimai. Daugelis profesinėskaro tarnybos karių per šį laikotarpį ap-silankė KMEK ne po vieną kartą. Kadangiiki 2009 metų profesinės karo tarnyboskariai buvo tikrinami ir regioninėse Karinėsemedicinos komisijose, norėtumėmeapžvelgti profesinės karo tarnybos kariųsveikatos pakitimų tendencijas 2009–2011 metais ir pateikti informaciją apieLietuvos sveikatos apsaugos sistemosproblemas, susijusias su sveikos gyvensenosįgūdžių stoka.Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkasprof. J. Pundzius pranešime LietuvosRespublikos Seimui pernai lapkričio22 d. teigė, kad šiuo metu ne tik Lietuvos,bet ir pasaulio sveikatos priežiūrą ištikokrizė dėl galbūt neteisingai pasirinktossveikatos saugos strategijos: sistemaorientuota į ligų gydymą – ji iki tam tikrolygio leidžia pailginti gyvenimo trukmę irsumažinti mirštamumą nuo pagydomų(ypač nuo ūminių) ligų. Tačiau politika nepakankamaiorientuota į ligų profilaktiką:nesveikos gyvensenos sukeltos lėtinėsneinfekcinės (dažniausiai neišgydomos)ligos tapo skaudžia rykštė, ir joms reikianemažos dalies – iki 80 proc., sveikatospriežiūrai skirtų lėšų. Vien diabeto ir metabolinio(„gerovės“) sindromo kontroleireikia iki 20 proc. lėšų, o vėžio kontroleitereikia keturis kartus mažiau.Pasaulio sveikatos organizacija perspėja,kad jei žmonės laikytųsi taisyklingosmitybos rekomendacijų, būtų fiziškai aktyvūs,nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų,būtų galima išvengti 80 proc. kardiovaskuliniųsusirgimų, 90 proc. II tipodiabeto (cukraligės), 30 proc. onkologiniųsusirgimų.Kardiovaskuliniai susirgimai, II tipo diabetasir epidemija tampantis metaboli-

2012 m. Nr. 2 49nis sindromas (antsvorio problema) yravadinamos ,,gerovės ligomis“. Visų šiųsutrikimų gydymui didžiulę įtaką turi pirmiausiaipaties žmogaus apsisprendimaspradėti keistis dėl savo sveikatos.Gaila, tačiau į sveikos gyvensenos formavimą(racionalią mitybą, fizinį aktyvumą,žalingų įpročių nebuvimą, grūdinimąsiir t. t.) šiuo metu kreipiamasnepakankamas dėmesys. Sveikatą žalojančiųveiksnių (rūkymas, alkoholis, narkotikai)pašalinimas, fizinis aktyvumas irsubalansuota mityba 50 procentų lemiažmogaus sveikatos būklę. Žalojančiųveiksnių neigiamas poveikis sveikatai visuomenėjelyg ir pripažįstamas, tačiauyra susiformavusi ydinga nuostata, kadfizinis aktyvumas ir subalansuota mitybaneturi didelės įtakos sveikatai.20%20%10%50%Sveikatą ir jos rodiklius lemiančiųveiksnių santykispagal Pasaulinę sveikatosorganizaciją:GyvensenaAplinkaPaveldimumasSveikatos priežiūra

50Išanalizavę profesinės karo tarnybos karių sveikatos patikrinimų2009–2011 metų duomenis, matome, kad nemaža dalis sveikatossutrikimų, diagnozuotų KMEK, taip pat yra susiję su fizinio aktyvumostoka ir nesubalansuota mityba:Karių, pripažintųnetinkamaisdėl šiųligų, skaičiusKarių, pripažintųnetinkamaisdėl šių ligų,skaičiusKarių, pripažintųnetinkamaisdėl šių ligų,skaičiusLiga 2009 m. 2010 m. 2011 m.II laipsnio nutukimas su širdies-kraujagysliųsistemos arplaučių ligomisDekompensuotas, su komplikacijomisar I tipo cukrinisdiabetas15 9 207 5 2III laipsnio nutukimas 5 3 6Širdies ligos su komplikacijomis(miokardo infarktas, krūtinėsangina, ritmo, laidumosutrikimai, širdies nepakankamumas,nekoreguota arterinėhipertenzija)Sumacija (kelios ligos, iš kuriųkiekviena atskirai nelemia netinkamumo,bet bent viena jųyra iš išvardintų pirmiau)8 6 1612 15 8Iš viso dėl ,,gerovės ligų“ 47 38 52Iš viso pripažinta netinkamaisPKT toliau tęsti tarnybą dėlsveikatos būklės70 59 81Remiantis 2007 m. Europos Komisijospatvirtinta Baltąja knyga, sporto, fizinioaktyvumo trūkumas didina riziką atsirastiantsvoriui, nutukimui ir kitoms lėtinėmsligoms, sveikatos problemoms,pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms,diabetui ir kitoms ligoms, kurios bloginagyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybeiir yra didelė našta sveikatos apsaugosbiudžetui ir ekonomikai. 2009 m. pasirodėNutukimo prevencijos darbo vietojegairės (GPOW), kurias rengiant dalyvavo11 Europos Sąjungos šalių atstovai. Remiantisšiose gairėse pateikta informacija,nutukimas vis labiau plinta pasaulyjeir išsivysčiusiose šalyse ir jau yra pasiekęsepidemijos mastą. Pasaulinės sveikatosorganizacijos duomenimis, apie 1,6 mlrd.paauglių ir suaugusiųjų yra nutukę. Antsvorisir nutukimas pavojingais tempaisplinta ir Europoje. Apie 27 proc. vyrųir 38 proc. moterų yra nutukę. Kai kuriųEuropos šalių – Graikijos, Maltos, Italijos,Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Airijos,Suomijos, Vokietijos – vyrų nutukimas irantsvoris siekia 67 proc. Lietuvoje nuo1994 iki 2010 metų antsvorio paplitimastarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimastarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvorisnustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliuimoterų. Nutukimas yra viena išrimčiausių problemų visuomenės sveikatai.Jis didina pavojų susirgti lėtinėmisširdies ir kraujagyslių ligomis (infarktas,insultas), 2-ojo tipo cukriniu diabetu, tamtikrų rūšių vėžiu, sąnarių ir kitomis ligomis.Nutukimas dažnai būna susijęs su aukštukraujospūdžiu, padidėjusiu cholesteroliokiekiu kraujyje, diabetu ir sutrikusiu gliukozėstoleravimu. Šiuo metu visų išvardytųligų paplitimas kartu su nutukimu didėjair sudaro didžiausią naštą sveikatosapsaugai – tai yra pagrindinė padidėjusiomirtingumo priežastis Europoje ir visamepasaulyje. Nutukimo poveikio sveikataimažinimo sąnaudos pasiglemžia daugmokesčių mokėtojų pinigų. Europos ekonomikosišlaidos, susijusios su nutukimu,sveikatos apsaugai 2002 m. buvo 32,8milijardo eurų. Nutukimo ir su juo susijusiųligų komplikacijos Europos Sąjungoje2025 m. gali sudaryti apie 6 proc.tiesioginių sveikatos apsaugos biudžeto

2012 m. Nr. 2 51išlaidų, be to, netiesioginių nuostolių dėlnedarbingumo, invalidumo, priešlaikiniųmirčių ir pan. Nustatyta, kad pagrindinėssvorio augimo priežastys yra vis didėjantisenergijos, gaunamos su maistu irgėrimais, kiekis ir nuosekliai mažėjantisgyventojų fizinis aktyvumas. Vis daugiaugyventojų, užuot užsiėmę fizine veikla,sėdi prie televizoriaus ar kompiuterio.Tam ypač turi įtakos interneto plėtra, nesbeveik visą informaciją, visas paslaugas,pramogas ir darbus galima gauti ir atliktiinternetu, neišeinant iš namų ar darbovietos. Nepaisant to, kasdien vis tiek būtinabent 30 minučių intensyviai pajudėtiarba bent jau sparčiai pavaikščioti, atitinkamairibojant ir su maistu gaunamų kalorijųkiekį.Europos Komisijos Baltojoje knygoje„Europos strategija su mityba, antsvoriuir nutukimu susijusioms sveikatos problemomsspręsti“ pabrėžiama, kad šalys privaloimtis veiksmų, užkertančių kelią fizinioaktyvumo mažėjimui. Eurobarometroduomenimis, 44 proc. lietuvių niekadanesimankština ir nesportuoja (Švedijoje– 6 proc.), 14 proc. lietuviams nebūdingasjoks fizinis aktyvumas (Švedijoje – 2proc.), tik 12 proc. lietuvių yra sporto klubųnariai (Vokietijoje – 61 proc.), lietuviųmoksleivių fizinio pasirengimo lygmuoyra vienas žemiausių Europoje. Taip patmedicininiais tyrimais yra įrodyta, kaddėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogausdarbingumas, gyvybingumas, prastėjanuotaika, blogėja centrinės nervųsistemos veikla.Lietuvos kariuomenė, kaip institucija,kurios tikslas yra parengti ir išlaikyti pasiruošusiusšalies gynybai karius, kariųfiziniam aktyvumui skatinti tikrai padarėdaugiau, nei kitos valstybinės įstaigos.Lietuvos kariuomenės vadas 2010 m.sausio 19 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtinoKaro tarnybos organizavimo kariniamevienete rekomendacijas, kurių 15 punkteyra nustatyta, kad kariams individualiamfiziniam pasirengimui skiriamas laikas nemažiau kaip du kartai per savaitę ir ne mažiaukaip po dvi valandas kasdienės tarnybosmetu. Šito minimaliam rekomenduojamamfiziniam aktyvumui – bent po30 minučių per dieną – visiškai pakaktų,ir kariams neturėtų kilti sveikatos problemų,susijusių su mažu fiziniu aktyvumu.Vis daugiau karių stengiasi sveikai maitintis,sportuoti. Tendencija gera, tačiaustebina kai kurių karių požiūris į savosveikatą, atseit sveikai gyventi ,,nėra laiko“,„mano svoris – tai ne jūsų (gydytojo)reikalas“, „greičiau darykite išvadą, one be reikalo siuntinėkite ieškodami savo(!) ligos, man ir taip gerai“, „dirbu protinįdarbą kabinete ir joks fizinis krūvis mannereikalingas“, „man nereikalingi jūsųpatarimai“. Įvertinus šią informaciją, tokspožiūris į savo sveikatą glumina ypačtodėl, kad išėjusiems į atsargą profesinėskaro tarnybos kariams dėl sveikatosbūklės priklauso ir tam tikros socialinėsgarantijos. Susidaro paradoksali situacija:sveikata sutriko todėl, kad nenorėjau(tingėjau?) sveikai gyventi, tačiau už taivalstybė man moka papildomą pensiją,mat nesu sveikas...Krašto apsaugos ministerija nutarė nuo2012 m. sausio 1 d. karių sveikatos priežiūrosįstaigose profesinės karo tarnyboskariams teikti tik tas sveikatos priežiūrospaslaugas, už kurias nemokama iš Privalomojosveikatos draudimo fondo (kraštoapsaugos ministro įsakymas Nr. V-1108).Pakoregavus sveikatos priežiūros paslaugų,teikiamų karių sveikatos priežiūrosįstaigose, apimtis, bus daugiau dėmesioskiriama ligų profilaktikai – kariams kartąper metus privalomai bus atliekami profilaktiniaisveikatos patikrinimai, taikomoskitos profilaktinės priemonės, siekiantišvengti sveikatos sutrikimų. Tačiau tam,kad vienas iš karių sveikatos priežiūrosįstaigų reorganizacijos tikslų – ligų profilaktika– būtų pasiektas, būtina, kad irpats profesinės karo tarnybos karys suprastų:labai daug priklauso nuo jo paties,o svarstyklės ir ūgio matuoklė dažnaiparodo kitokią informaciją nei veidrodis.Gydytojas privalo pateikti reikiamą informacijąir siūlymus pagal savo kompetenciją,kad būtų galima laiku imtis priemoniųrimtiems susirgimams išvengti.Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinostarnybos gydytojai stengsis atlikti viską,kas jų galioje, kad pašalintų tuos 10 proc.veiksnių, nuo kurių priklauso sveikata,tačiau penkiskart daugiau galimybių yrapačių profesinės karo tarnybos karių rankose.Siūlome pradėti dabar. Po savaitėsgali būti per vėlu...Parengta pagal Nacionalinės sveikatos tarybospirmininko prof. J. Pundzius 2011 m. lapkričio 22 d.pranešimą Lietuvos Respublikos Seimui ir Dr. JonoBasanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinosekspertizės komisijos sukauptus duomenis.KAM archyvo nuotraukose –Lietuvos kariuomenės fizinio lavinimo treniruočių irsporto renginių akimirkos.

52 KnygosSutemųkeleiviaiSutemų keleiviai: Lietuvos partizanųVytauto apygardos Lokio rinktinė 1944–1958 m. Vilnius, Tautos paveldo tyrimai,2011. 347 p.Susiburti draugėn ir parašyti knygą apieviename iš atokesnių Lietuvos kampelių,pačiame mūsų šalies ir Latvijos pasienyje,kovojusius partizanus. Toks tikslas subūrėkraštiečius, kilusius iš Rokiškio rajono –Lietuvoje žinomą fotografą, visuomenininkąir kraštotyrininką Klaudijų Driskių,Kauno apskrities archyvo direktorių istorikąGintarą Dručkų, Lietuvos katalikųmokslų akademijos akademiką ir mokslinįsekretorių, Vilniaus universiteto Istorijosfakulteto docentą dr. Arūną Streikų,taip pat kaimynus – latvių istorikus GunarąBlūzmą ir Janį Viliumą. Tarsi globėjas,moralinis autoritetas kartu su istorikaisvisą knygos rengimo kelią nuėjo ir Obeliųkrašto muziejaus vadovas, buvęs partizanasAndrius Dručkus. Jo išsaugoti ir surinktidokumentai, fotonuotraukos tapovienais iš svarbiausių šaltinių, rengiantšią solidžią pusketvirto šimto puslapiųknygą.Leidinys, kurį skaitytojų teismui pateikėautoriai, yra kruopščiai parengtas ir gausiaiiliustruotas. Knyga prilygsta mokslineimonografijai su priedais (Vytautoapygardos Lokio rinktinės žymesnių partizanųir ryšininkų biografijos) ir šaltiniųpublikacijomis (skelbiami Lokio rinktinėspartizanų laiškai, partizano Balio Vaičėnodienoraštis, partizanų fotografijos ir kt.).Knygoje pateikiamos išnašos, nurodomišaltiniai, naudota literatūra. Tai ją išskiriaiš daugelio kitų panašios tematikos leidinių,kuriuose, deja, kartais pristingamamokslinio preciziškumo.Šaltinių bazė buvo labai plati – tai archyviniaidokumentai, partizanų prisiminimaiir dienoraščiai, pogrindžio spauda,nuotraukos, liudininkų prisiminimai. Leidiniorengėjai dirbo kruopščiai ir siekėvertinti šaltinius kritiškai, atskirti tiesąnuo pramanų ar šmeižto. Ne paslaptis,kad sovietų saugumas darė viską, kadapjuodintų partizanus, jų kovą parodytųkaip banditizmą. Dar tada pasėtas neapsitikėjimogrūdas, deja, gyvas iki šiol.Todėl kruopštus istorikų darbas, itin atsakingaspožiūris į šaltinius leido „Sutemųkeleivių“ autoriams parengti labai rimtąir argumentuotą studiją, leidžiančia ganaaiškiai atsakyti į klausimus – kokia buvopartizanų motyvacija, kokie buvo Lietuvoslaisvės kovotojų ir jų priešų naudotiginkluotos ir ideologinės kovos metodai.Šiaurės Rytų Lietuva buvo vienas išpirmųjų mūsų šalies regionų, pakilusiųį partizaninę kovą. Šio krašto gyventojaipirmieji pamatė sugrįžtančius sovietinėskariuomenės karius, stumiančius vokiečiųpajėgas į Vakarus. Viena okupacija keitėkitą ir jai reikėjo priešintis. Partizanų kovosRokiškio krašte buvo itin atkaklios irtęsėsi labai ilgai – nuo pirmųjų partizanųbūrių susiformavimo 1944 m. iki 1958 m.,kai ginklus sudėjo paskutinieji partizanai.Knygoje profesionaliai ir kartu gyvaiapžvelgiama Vytauto apygardos 5-osiosLokio rinktinės istorija, analizuojamadaugybė klausimų – rinktinės kūrimasis,organizacinė raida, kovos veiksmai ir išgyvenimasitin sudėtingomis sąlygomis.Pirmojoje leidinio dalyje istorikas GintarasDručkus pateikia išsamią Lokiorinktinės istoriją, pristato iki šiol buvusiąistoriografiją, parodo partizanų junginiųformavimosi pradžią ir tolesnį jų gyvavimą.Po kruopelytę renkant medžiagą,pavyko rekonstruoti kai kurių mūšių tarppartizanų ir stribų bei sovietinės kariuomenėspadalinių eigą. Anot G. Dručkaus,„taktikos požiūriu pirmųjų kovos metų patirtisparodė, kad iš pradžių, t. y. 1944 m.rugpjūtį–1945 m. liepą, partizanai buvostipri ir gerai ginkluota jėga, galinti stotiį atviras kautynes su priešu ir, nepaisantkiekybinės priešo persvaros, net laimėti.Kitą vertus, tapo akivaizdu, kad atviroskautynės su aiškiai pranašesniu priešuyra neperspektyvios. Todėl nuo 1945 m.vasaros Lokio rinktinės partizanai perėjoprie naujos taktikos: buvo išsiskirstomagrupėmis po 3–7 kovotojus“. Toliau istorikasatskleidžia, kokiais metodais buvokovojama, kokių veiksmų prieš partizanusgriebėsi sovietinės represinės organizacijos.G. Dručkus taip pat parašė knygos skyrių„Lokio rinktinės organizaciniai ir veiklosdokumentai“, kuriame pristatė ir aptarėketuriasdešimt dokumentų ir pateikėjų faksimiles, bei skyrių „Baudžiamosios irtremties bylos – Lokio rinktinės istorijosšaltinis“.Latvių istorikai Gunaras Blūzma ir JanisViliumas parašė knygos skyrių „Alūkstostėvynės sargų (partizanų) pulkas ir jobendradarbiavimas su lietuvių partizanais1945 m.“ Šis skyrius parašytas visųpirma remiantis Latvijos valstybės archyvesaugomais dokumentais. Aprašomas1945 m. rugpjūčio 3 d. Latvijos teritorijojevykęs Ludvigovos mūšis, kuriamelietuvių ir latvių partizanai petys petinkovėsi su sovietų kariais, taip pat aprašomiįvairūs kiti lietuvių ir latvių partizanųbendradarbiavimo aspektai. Įdomi latviųistorikų įžvalga: „Šis dviejų tautų partizanųbendradarbiavimas ryškiai atspindilatvių ir lietuvių tautų vienybę kovojantsu sovietų okupacijos režimu. Tai, dėl kotarpukario laikais nesugebėjo susitarti šiųšalių politikai, niekieno neraginami, pačiųiniciatyva įgyvendino paprasti žmonės“.Istorinė patirtis ir tradicija, kad kartukovojo lietuvių ir latvių partizanai, neabejotinaigali būti aktualizuota ir panaudotašiais laikais, puoselėjant Lietuvos ir Latvijoskariuomenių bendradarbiavimą.Skyriuje apie partizanų spaudą ir atsišaukimus,kurį parašė istorikas A. Streikus,aptariami Lokio rinktinės štaboarchyve, muziejuose, šalies archyvuoseišlikę Vytauto apygardos partizanų leidiniai:„Aukštaičių kova“, „Laisvės šauklys“ir „Sutemų keleivis“. Atskleidžiamašios unikalios karinės spaudos leidybosistorija, analizuojamas leidinių turinys.Simboliška, kad ir šios knygos apie partizanuspavadinimas parinktas pagal vieno

2012 m. Nr. 2 53iš partizanų leistų pogrindžio laikraštėliųpavadinimą – „Sutemų keleiviai“.Vienas knygos skyrius, parengtasA. Streikaus, skirtas pristatyti tiesioginiusir labai jautrius partizaninės kovos liudijimus– išlikusius partizanų dienoraščius irlaiškus. Čia pateikiami tekstai labai iškalbingi.Šaunu, kad knygos autoriai ne tiktekste, bet ir leidinio galiniame viršelyjeperspausdino niekada aktualumo neprarasiančius1945 m. liepos 28 d. rašytuspartizano Balio Vaičėno žodžius: „Jeiguir man toks pat likimas skirtas, aš ramiaijam atsiduosiu, o prieš tai turėdamas laikorašau testamentą. Gal tai ir juokinga išmano pusės: juk neturiu aš turto, kurį galėčiaukam nors paskirstyti. Visas manoturtas – tai ginklai, kuriuos, be abejonės,pasiims tas, kas mane nukaus. Drabužiai,nors ir apiplyšę, bet ir juos kartais dėl didesnioišniekinimo nurengia. Bet tebeturiudar turto, kurio priešas neįstengs atimti– tai tikėjimas į didįjį pasaulio kūrėjąDievą ir Tėvų žemės meilė“.Knygoje taip pat publikuojamos išlikusiosLokio rinktinės partizanų fotografijos,kurių didesnės dalies autorius yra AndriusDručkus. Knygos rengėjai pabandėatsakyti į klausimą, kodėl partizanai, norsjų fotografijos ir galėjo tapti įkalčiais sovietųrepresinių organizacijų rankose,gana dažnai fotografuodavosi?Knygos „Sutemų keleiviai“ autoriai buvovieni realiausių kandidatų šiemet pelnytiKrašto apsaugos ministerijos teikiamąPatriotų premiją. Ji buvo skirta kitiemsautoriams ir jų leidiniams. Tačiaube menkiausios abejonės galima teigti,jog „Sutemų keleivių“ autorių ir rengėjųpasiaukojamas, titaniškas darbas yrapuikus patriotinio požiūrio į savo šalies irsavo gimtojo krašto istoriją pavyzdys.Dr. Manvydas VitkūnasDabarties irateitieskartomsGintaras Lučinskas. Vermachtonusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį.Išleido VšĮ „Gintarinė svajonė“, Alytus, 2011,255 p. Tiražas 1 000 egz.Alytiškis istorikas ir kraštotyrininkasGintaras Lučinskas jau keletą metų džiuginaskaitytojus vis naujomis knygomisapie laisvės kovas ir rezistencinę veikląAlytaus krašte XX amžiaus pirmoje pusėje.Pavydėtinas šio Dzūkijos krašto patri-oto ir istorijos mylėtojo darbštumas – neviena dešimtis straipsnių nuo 2008 m.,kasmet parašoma ir išleidžiama vis naujaknyga. Ne išimtis ir 2011-ieji. Metų pabaigojeG. Lučinskas išleido 256 puslapiųoriginaliomis nuotraukomis gausiai iliustruotąknygą apie vermachto nusikaltimusDzūkijoje 1941 m. birželį. Knygojenagrinėjami vermachto nusikaltimai pirmomiskaro dienomis Alytaus ir Seinų(Lazdijų) apskrityse.Lietuvos skaitytojai perpastaruosius 20 metų nuodugniaubuvo supažindinami susovietinių okupantų ir kolaborantųnusikaltimais nacių irsovietų karo pradžioje. Turbūtvisi bent kiek išprusę Lietuvosskaitytojai žino apie bolševikųpadarytus nusikaltimusRainių miškelyje, Pravieniškėse,Červenėje, Juodupėje,Panevėžyje ir kitose Lietuvosvietose 1941 m. birželio pabaigoje. Nacistiniųokupantų padaryti nusikaltimai(išskyrus holokaustą) šiek tiek primiršti.Net ir sovietmečiu daugiau buvo rašomaapie Pirčiupius ir Ablingą (buvusi Kretingosapskritis) negu apie nacistų vykdytascivilių žmonių žudynes Alytaus mieste1941 m. birželio 23–24 dienomis.Knygos autorius teisingai pastebi, kadAlytaus žudynių faktas propagandostikslais sovietmečiu beveik nebuvo minimas,nes nacistinių okupantų aukomisdažniausiai tapo netgi vokiečių atžvilgiupalankiai nusiteikę miesto ir apskritiesgyventojai – 1941 m. birželio sukilimo dalyviai,šauliai, atkurtų policijos įstaigų darbuotojaiir netgi kunigai. Šios kategorijosKnygos autorius G. Lučinskasžmonės komunistinės propagandos buvovadinami „buržuaziniais nacionalistais“ irneatitiko propagandinių fašistų nužudytų„tarybinių darbo žmonių“ klišių. Šiuoatžvilgiu Alytaus žudynės yra ypatingasatvejis visos Lietuvos mastu. Iš knygojepateiktų nužudytų žmonių sąrašų ir aprašomųįvykių galima daryti išvadą, kadAlytaus mieste ir apskrityje pirmosiomiskaro dienomis daugiau sukilėlių ir lietuviųpolicininkų žuvo ne nuobesitraukiančių sovietų,bet nuo puolančių vokiečiųkareivių. Šis faktas itinstebina, žinant, kad lietuviųantisovietiniai sukilėliai(partizanai) ir iš Raudonosiosarmijos pasitraukęlietuvių kariai vokiečių kariuslaikė savo sąjungininkaiskovoje su bolševikais.Alytaus gyventojai labaigreitai nusivylė naujaisiais„išlaisvintojais“ – vermachto kariais. Kaipvaizdingai pasakė vienas knygoje cituojamasliudininkas: „Laukėm vokiečių kaipišganymo, o atėjo kaip velniai, nes buvožiaurūs, lietuvių laisvė jiems visai nerūpėjo“.Nekaltų civilių žmonių ir įkaitų žudynėsAlytuje yra išskirtinis atvejis ir dėl jųmasiškumo (čia nekalbama apie nacių rasiniupagrindu vykdytą totalinį žydų sunaikinimą– holokaustą).Buvo Lietuvoje ir daugiau vietų (žinomiausiaAblingos tragedija), kur vokiečiųkareiviai 1941 m. birželį, keršydami už keliųsaviškių žūtį, šaudė į nekaltus vietosgyventojus. Tačiau pagal aukų skaičiųnė vienas iš minėtų įvykių negali prilygtiAlytaus tragedijai. G. Lučinskas daug

54Alytus (viršuje) ir Lazdijai pirmosiomis karo dienomis.1941 m. birželis.metų kruopščiai rinko medžiagą apie šiątragediją iš visų jam prieinamų šaltinių.Buvo peržiūrėti Lietuvos archyvai, civilinėsmetrikacijos skyrių knygos, parapijųmirimo protokolų knygos, pasinaudotaprivačių asmenų sukaupta medžiaga,konsultuotasi su Antrojo pasaulinio karotyrinėtojais, apklausta dešimtys įvykiųliudininkų ir užrašyti jų parodymai. Visibesidomintys karo istorija turėtų būti dėkingiknygos autoriui už dar gyvenančiųar tuomet gyvenusių liudininkų prisiminimųužrašymą. Kiekvienais metais tokiųliudininkų lieka vis mažiau, ir netrukus jųvisai nebeliks. Liudininkų suteiktos informacijosdažnai nerasi jokiuose archyvuose,o jų pasakojimai gali būti labaisvarbūs atkuriant detalią tragiškų įvykiųeigą. Knygos autorius atidžiai perskaitėsovietmečio, lietuvių išeivijos ir atkurtosLietuvos (po 1990 m.) spaudą ir istorinę literatūrą,atrinkdamas iš šių šaltinių visus,net ir pačius menkiausius, Alytaus tragedijospaminėjimus ir aprašymus. ŠaudydamiAlytaus miesto gyventojus, naujiejiokupantai nesirinko jų tautybės – buvožudomi ir lietuviai, ir žydai, ir lenkai – visi,kas tik papuolė įsiutusiems, žiauriems irnacistine ideologija užkrėstiems kareiviams.Vis dėlto iš knygoje minimų pavardžiųir aprašytų įvykių matyti, kad daugumaaukų buvo lietuvių tautybės vyrai.Nors Trečiojo reicho politinė ir kariuomenėsvadovybės, ypač karinė žvalgyba,žinojo apie Lietuvoje prieš karą tvyrojusiasantisovietines ir Vokietijai palankiasdaugumos lietuvių nuotaikas, vis dėltojie traktavo Lietuvą ne kaip buvusią savarankiškąvalstybę, bet kaip okupuotosSovietų Sąjungos dalį. Lietuvos gyventojaitaip pat buvo laikomi „menkaverčiais“SSRS gyventojais, su kuriais galima elgtisbet kaip, nesilaikant jokių tarptautiniųsutarčių ir karo normų. Knygos pratarmęparašęs doc. dr. Sigitas Jegelevičius (beje,kilęs iš Alytaus rajono) akcentavo, kadpagal 1929 m. Ženevos konvenciją įkaitaispaimtų beginklių civilių gyventojųžudymas okupuotoje teritorijoje yra karonusikaltimas. O karo nusikaltimams, kaipžinome, nėra senaties termino. Neturijiems būti senaties termino ne tik teisine,bet ir atminimo bei įamžinimo prasme.Nagrinėjant grupinių ir masinių žudyniųfaktus beveik visuomet sunkiausiayra nustatyti tikslų aukų skaičių. Liudininkų,įvairiuose šaltiniuose ir literatūrojeminimas Alytaus žudynių aukų skaičiussvyruoja nuo 42 iki 1 000 žmonių. Tai yraribiniai (minimalūs ir maksimalūs) skaičiai.Išnagrinėjęs įvairius teiginius ir versijas,G. Lučinskas daro išvadą, kad pirmomiskaro dienomis (1941 m. birželio22–24 d.) Alytuje vokiečiai nužudė apietris šimtus žmonių. Knygos autoriui pavykonustatyti 154 nužudytųjų pavardes.Jau vien už nustatytą ir įvardintą aukųskaičių G. Lučinskas vertas padėkos ir pagyrimo.Kiekvienas okupantų nužudytasmūsų šalies žmogus turi būti žinomas irprisimenamas. Be to, vokiečių aviacijosbombardavimo metu Alytuje žuvo daugiaukaip 80 žmonių (nustatyta 41 žuvusiojoasmenybė). Knygos autorius siekėne tik sužinoti aukų skaičių, bet ir maksimaliaiatkurti žudynių priežastis, aplinkybesir vykdytojus. Dėl daugybės prieštaringųir skirtingų aprašymų bei liudijimųbeveik neįmanoma atsakyti į kai kuriuossvarbius knygoje keliamus klausimus.Pavyzdžiui, lieka neaišku, kas vis dėlto išMaršako malūno šaudė į pravažiuojančiusvokiečių kareivius (raudonarmiečiai,sovietiniai aktyvistai, komjaunuoliai, žydai,lietuvių sukilėliai?) ir kiek jų nušovė.Būtent šis incidentas išprovokavo naciuspradėti masines civilių Alytaus gyventojųžudynes. Tiksliai į šį klausimą turbūt jauniekada nebus atsakyta. Yra daugiau vilčių,jog bus įmanoma įvardyti egzekucijąvykdžiusius vermachto padalinius ir jųvadus.Tikėkimės, kad Lietuvos istorikai ateityjeturės galimybių padirbėti Vokietijos irRusijos archyvuose ir surasti iki šiol mumsnežinomus dokumentus. Galima visiškaipritarti knygos autoriaus baigiamiesiemsžodžiams, „kad geriausias paminklas totalitariniųrežimų aukoms – tai jų vardųir likimų rašytinis įamžinimas dabarties irateities kartoms“.Dr. Arūnas Bubnys

2012 m. Nr. 2 55Knygos viršelyje – grupė Lietuvos disidentų, susirinkusiųpalaikyti teisiamą kovotoją už žmogausteises Romualdą Ragaišį. 1979 m.RezistentoprisiminimaiAntanas Terleckas. Laisvės priešaušryje.Rezistento prisiminimai(1970–1986). Išleido Lietuvos gyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimo centras,Vilnius, 2011, 328 p. Tiražas 500 egz.Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, aktyvussovietinio laikotarpio rezistentas AntanasTerleckas turi ką prisiminti ir papasakotiapie tuos laikus, kai lietuviai gyveno apraizgytitarybinės ideologijos voratinklio,KGB prižiūrimi ir kontroliuojami.Autorius knygos įžangoje prisipažįsta:„Nepasitikiu atmintimi grįstais prisiminimais.Pagrindinis jų šaltinis, mano nuomone,turi būti dokumentai – dienoraščiai,laiškai, spauda, kitų autorių kūryba.Žinoma, svarbūs ir autoriaus atmintyjeatgaivinti vaizdai.Stengiausi anų dienų įvykius pateiktikuo tiksliau.Aišku, vienas kitas netikslumas gali pasitaikyti.Tačiau ne iš blogos valios, o dėlžmogaus netobulumo.“Nebuvau laimės kalvisAntanas Terleckas gimė 1928 m. Nepaprastašio žmogaus biografija: už antisovietinęveiklą teistas 1958, 1973 ir 1980 m.Kalėjo Taišeto ir Čunos lageriuose, Lukiškėse,Vilniaus ir Permės griežtojo režimolageriuose. Nuo 1982 m. gruodžio 26 d.iki 1987 m. sausio 7 d. buvo ištremtas įOmsukčianą (600 km į šiaurės rytus nuoMagadano). Nelaisvėje išbuvo vienuolikametų.1978 m. jis su bendraminčiais įkūrėpogrindinę organizaciją Lietuvos laisvėslygą (LLL), leido „Laisvės šauklį“ ir „Vytį“,buvo kitų pogrindžio leidinių bendradarbis.1979 m. rugpjūčio 23 d. išplatino kartusu J. Sasnausku parengtą 45 Baltijos šaliųgyventojų memorandumą, raginantįSovietų Sąjungos, Vokietijos FederacinėsRespublikos ir Vokietijos DemokratinėsRespublikos vyriausybes ir JTO Generalinįsekretorių panaikinti Molotovo–Ribbentropopakto pasekmes Baltijos valstybėse.Pasiūlė surengti ir surengė 1987 m. rugpjūčio23 d. viešą antisovietinį protestomitingą prie A. Mickevičiaus paminkloVilniuje. 1988–1990 m. taip pat rengė mitingusir piketus, kuriuose reikalavo laisvėsir nepriklausomybės Lietuvai.Apie patirtus išgyvenimus knygos autoriuskalba atvirai (žr. 326–328 p.): „Tie,kurie suranda gyvenimo prasmę ar patirialaimę, dažnai neturi jokios pasirinkimolaisvės arba tas pasirinkimas tebūnavienintelis. Ne visada ir aš turėjau laisvęrinktis. Galingesni užkirsdavo kelią darytitai, kas man buvo svarbu ir būtina. Kaipir visos ribotos būtybės, buvau priklausomasnuo atsitiktinumų.Galėjau neatsispirti gundymams1973 m. Lukiškių kalėjime, 1981 m. Kučinolageryje, 1985 m. KGB rūmuose. Visaistais atvejais man buvo klastingai siūlomapagerinti gyvenimo sąlygas: psichiatrinėligoninė vietoj konclagerio, tremties vietaLietuvoje, negrįžti Kolymon, kur turėjauiškęsti dvi atšiaurias žiemas. Tereikėjosusitarti. Kažkas sukliudė, nors, atrodytų,sumanytojai buvo viską numatę.Galėjo ir po suėmimo 1977 m. rugpjūčio24 d. manęs nepaleisti. Nuodugni kratačekistams turbūt suteikė pakankamai„antitarybinės literatūros ir dokumentų“,tačiau nutarta į teisiamųjų suolą draugesu Viktoru Petkumi vis dėlto nesodinti,juk čekistų valia buvau „kitos operatyvinėsbylos objektas“. Leido veikti dar dvejusmetus, siekė stiprinti nepasitikėjimą irįtarumą. Nieko iš to neišėjo. Į pogrindinęveiklą buvo įtraukti nauji asmenys, pavykopaskelbti ir išplatinti „45 pabaltijiečiųmemorandumą“.Ko čekistai siekė, man iki šiol neaišku.Prisiminimų „ideologinio fronto kariai“nėra paskelbę. Nejaugi jie tikėjosi, jog suradęmano amoralaus elgesio pavyzdžių,netgi kokiu nors būdu išprovokavę darvieną kriminalinę bylą, „nuimti kovotojouž laisvę aureolę“?Dažnai vadovaujamasi plačiai paplitusiuposakiu, skelbiančiu, kad „kiekvienasyra savo laimės kalvis“. Šitaip tarsi sakoma,kad dažniausia esi pats pajėgus kurtisavo gyvenimą, tad laimė esanti tokiokūrinio rezultatas. Šis posakis rodo, jogištrintas supratimas, kad žmogus nepajėgiavaldyti ligos ir mirties, – juk tai ženklai,liudijantys jo ribotumą. Sovietmečiušį supratimą buvo siekiama ištrinti tiekkolektyviniu, tiek ir individualiu lygmeniu.(...)Tačiau žmonių, kaip ir kitų gamtos būtybių,turima galia daugiausiai reikalingatik savisaugai. Nuo kančios niekas neapsaugotas,veikimo laisvė nėra tiesiogduota, bet kada ir vėl galima ją prarasti.Tad vaizdinys „kiekvienas yra savo laimėskalvis“ tėra saviapgaulė, kuria bandomapaneigti savo iš esmės ribotą galiąir baigtinumą. Savarankišką pasirinkimąvaržo ir visuomeniniai santykiai, kurieveikia gamtos ir daugybės atsitiktinumųsąlygotą gyvenimą. (...)Dar neaiškiau, kas yra laimė ilgesnėsgyvenimo tėkmės atžvilgiu. Mažų mažiausiaiabsurdiška sovietinėje propagandinėjeliteratūroje skelbta mintis, jogkiekvienas, būdamas keturiolikos metų irįstojęs į komjaunimą, tvirtai žinojo, koksturėtų būti jo gyvenimas, kad jis jaustųsilaimingas. Tuomet iki pat gilios senatvėsjis „kalė“ savo laimę. Užuot vadinęs tokį„laimingu“, sakyčiau, kad šis asmuo taip irneišaugo iš paauglystės. (...)Būti laimingam – tai nemeluoti sau, bebaimės suvokti save. Tai padeda vienussavo veiksmus atpažinti kaip derančiusprie gyvenimo, o kitus išskirti kaip jamsvetimus.Argi gyvename dėl to, kad įveiktumemirtį? Ne, gyvename, kad bijotume jos, otas gyvenimas kartais valandėlę taip gražiaisušvyti...“Štai toks tiesus, be kompromisų kovojęsuž Lietuvos nepriklausomybę su sovietųrepresinėmis organizacijomis naujos knygosautorius Antanas Terleckas. Manau, joknygos lengvai ras kelią į skaitytojų širdis.Juozas Pocius

56TARP PILKŲDEBESŲRuta Sepetys. Tarp pilkų debesų.Iš anglų kalbos vertė L. Būgienė. Vilnius:Alma littera, 2011, 336 p. Tiražas 2 000 egz.Ruta Sepetys gimė ir užaugo Mičigane(Jungtinės Amerikos Valstijos). Ji – lietuviopabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija1941 metais buvo ištrintos iš žemėlapiųir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties.Apie mūsų šalių likimą pasaulio įtakingųjųforumuose kalbama retai, tad Rutanorėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančiųžmonių, kuriuos pražudė Stalinoužmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. Rutasu šeima gyvena Tenesio valstijoje. „Tarppilkų debesų“ – pirmasis jos romanas.Romano siužetas: 1941-aisiais penkiolikmetėLina rengiasi dailės studijoms,pirmiesiems pasimatymams ir kitokiemsvasaros džiaugsmas. Tačiau vieną naktį įnamus įsiveržusi slaptoji sovietų policijaLiną sykiu su motina ir broliu išveža į Sibirą.Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamasmirti kalėjime. Viskas griūva.Lina narsiai grumiasi už gyvenimą irprisiekia, jei ji liks gyva, įamžinti savo šeimosir tūkstančių kitų panašios lemtiesžmonių kančias piešiniais ir aprašymais.Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčiameninius pranešimus, vildamasi, kad šiekaip nors pasieks kalintį tėtį ir bus žinia,kad jie – dar gyvi. Tai ilga ir šiurpi kelionė,tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė ir nepalaužiamaviltis palaiko Liną ir jos šeimą,padėdamos jiems ištverti dieną po dienos.Tik ar vien meile gali būti gyvas?„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija,kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį,atskleisdama įstabią dvasios prigimtį.Knygoje per vienos šeimos – Vilkų –likimą piešiama nežmoniška 1941 m.birželio 14 d. išvežtųjų gyvenimo panorama.Čia atsiskleidžia visosžmogaus prigimtiesspalvos – nuo tamsiausiųiki šviesiausių. Ir netpoliarinės nakties juodumoje,tarp pilkų debesų,šviečia vilties spindulėlis– sugrįžti, vėl susitikti...tokią viltį puoselėjair meilės sujungti, betenkavedistų išskirti jaunuoliai– Lina ir Andrius.Ruta Sepetys pastaboserašo: „... Mano tėvas yra lietuvio karininkosūnus. Taip pat kaip ir Joanai, kartusu tėvais jam pavyko ištrūkti per Vokietijąį pabėgėlių stovyklas. Kiti jo šeimosnariai buvo ištremti arba įkalinti – visaikaip Lina. Siaubas, kurį tremtiniams tekoišgyventi, yra neapsakomas. O sovietaituo tarpu siaubė jų šalis, degino bibliotekasir griovė bažnyčias. Pakliuvusios tarpsovietų ir nacių imperijų ir pamirštos pasaulio,Baltijos valstybės paprasčiausiaiišnyko iš žemėlapio. Rengdamasi rašytišią knygą, aš dukart buvau nuvažiavusiį Lietuvą. Susitikau su savo giminaičiais,kuriems pavyko išlikti gyviems tremtyjeir gulaguose, su psichologais, istorikais irvalstybės pareigūnais. Daugelis įvykių irsituacijų, aprašomų šioje knygoje, yra tikriir papasakoti man išgyvenusių tremtiniųbei jų artimųjų; be to, kaip jie tikino,atspindintys bendrą daugumos Sibirotremtinių patirtį. Nors knygos veikėjai yraišgalvoti, daktaras Samodurovas – tikrasasmuo. Jis pasirodė Arktyje kaip tik laiku,kad dar spėtų išgelbėti daugelį gyvybių.Tie, kas nežuvo, Sibire praleido nuo dešimtiesiki penkiolikos metų. Apie šeštojodešimtmečio vidurį sugrįžę tėvynėnlietuviai pamatė, kad sovietai užėmę jųnamus, nusavinę visą jų turtą, netgi pagrobęvardus. Viskas buvo prarasta. Grįžętremtiniai buvo laikomi nusikaltėliais.Juos vertė gyventi tik tam tikrose nurodytosevietovėse, nuolat prižiūrimiemsKGB – buvusio NKVD. Prabilti apie tai, kąjiems teko patirti, būtų reiškę nedelsiantatsidurti kalėjime arba būti ištremtiemsatgal į Sibirą. Todėl visų išgyventi siaubaitaip ir liko neatskleisti, virto kraupia milijonųžmonių saugoma paslaptimi...“„Kai kurie karai reiškia bombardavimus.Baltijos šalių žmonėms šis karas reiškėtikėjimą. Šios trys mažytės tautos musmoko, kad meilė yra pati galingiausia ka-Vilniaus knygų mugėje krašto apsaugos ministrė RasaJuknevičienė knygos autorei Rutai Sepetys (dešinėje)įteikė patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premiją.riuomenė. Kokia bebūtų meilė draugams,tėvynei, Dievui ar net priešui, – meilė atskleidžiamums išties nepaprastą žmogausdvasios prigimtį.“ (331 p.)Vilniaus knygų mugėje „Atversk pasaulį“šis Rutos Sepetys romanas pelnytailaimėjo Patriotų premiją. Renginyjedalyvavusi JAV ambasadorė LietuvojeAnne E. Derse sakė, kad R. Sepetys knygaJAV sulaukė didelio pasisekimo ir patekoį „New York Times“ geriausiai parduodamųknygų sąrašą. „Ši knyga parodo amerikiečiųnorą suvokti to laiko istoriją šiamepasaulio krašte. Į dvidešimt devynias pasauliokalbas išleista R. Sepetys knyga padėspasauliui geriau suprasti tą laikotarpį,kurį išgyveno Lietuva sovietų okupacijosmetais“, – sakė JAV ambasadorė LietuvojeAnne E. Derse.Gautą premiją – 2 400 litų – rašytojapadovanojo brolijai „Lapteviečiai“.Juozas Pocius

ISSN 2029-5669