44Kryžius Gojaus šile, kur buvo pakasti partizanai.niui kuklus paminėjimas išaugo į daugybęžmonių iš visos Lietuvos pritraukiantįrenginį, prasidedantį šv. Mišiomis Kruoniobažnyčioje. Šiemet jame dalyvavodaugiau kaip 400 žmonių.Degantys laužai – viltiesir pagarbos simbolisTad ir šį kartą po šv. Mišių Kruonio bažnyčiojeiš miestelio aikštės į Gojaus šiląpajudėjo iškilminga eisena su vėliavomis,deglais, žvakėmis ir gėlėmis, vakarotamsoje aidėjo jaunimo dainuojamospatriotinės dainos. Pamiškėje eiseną nušvietėdegantys laužai, prie kurių būriavosiKruonio gimnazijos moksleiviai. Priekapavietės stovinčio kryžiaus netrukusprasidėjo iškilmingas minėjimas. Žmoniųveiduose – rimtis ir susikaupimas.Renginio vedėjas – „Lapteviečių brolijos“pirmininkas Jonas Markauskas – pradėjoTautinę giesmę, stiebu pakilo Trispalvė.Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimąšūvių salvėmis pagerbė Krašto <strong>apsaugos</strong>savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos2-osios rinktinės kariai. Kalbėjorenginio svečiai – Kaišiadorių vyskupasJuozapas Matulaitis, Kaišiadorių rajonomeras Romualdas Urmilevičius, krašto<strong>apsaugos</strong> ministrės patarėjas EdvardasStrončikas, kuris šio renginio iniciatoriuiir nuolatiniam organizatoriui V. A. Markevičiuiįteikė vyriausybinę padėką. Tarpkalbų skambėjo choro „Margiris“ (vadovasRomualdas Kazlauskas), folkloriniųansamblių „Verpeta“ ir „Praviena“, Kruoniokultūros centro moterų ansambliodainos. Pasibaigus oficialiajai daliai, netoliesančioje miško aikštelėje vaišintasikareiviška koše ir arbata, kurią kasmetišverda Lietuvos kariuomenės Divizijosgenerolo Stasio Raštikio puskarininkiųmokyklos virėjai. Šiemet Lietuvos kariuomenėsKrašto <strong>apsaugos</strong> savanorių pajėgųDariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinėssavanoriai greta kapavietės pastatėšildomas palapines, sumontavo apšvietimą,todėl gūdi miško tamsa ir šaltis nebauginominėjimo dalyvių, susibūrusiųpadainuoti ir pasišnekučiuoti.Gaila, bet dėl brangiai kainuojančiosamunicijos šiemet teko atsisakyti keletąmetų rengtos inscenizacijos – improvizuotųpartizanų ir stribų kautynių, kuriosdėl menkų galimybių imituoti susišaudymogarsus anksčiau gal ir neatrodydavolabai įspūdingai, bet buvo tikrai laukiamarenginio dalis. Ypač įtaigi buvo užpernaimiestelio aikštėje Jaunųjų Lietuvos patriotų,visuomeninės organizacijos „Vanagas“ir Karo istorijos klubo „Grenadierius“suvaidinta inscenizacija „Partizanų bandymasiškelti Trispalvę 1946 m. vasarionaktį iš 15 į 16-ąją“. Šūviai sutemose, sniegesumesti trijų „žuvusiųjų“ kūnai šiurpiaipriminė tą tragišką 1946-ųjų naktį...Vis dėlto sumanymas tokias improvizacijasrengti išlieka, juolab kad Kaišiadoriųrajono meras R. Urmilevičius ir Kruonioseniūnas Gintaras Gružauskas visomis išgalėmisprisideda rengiant minėjimą.Kasmet vis daugiaujaunimoĮdomu tai, kad jaunimas šiemet sudarėabsoliučią minėjimo dalyvių daugumą.Iš visos Lietuvos atvyko moksleiviai,studentai, jaunimo organizacijų atstovai.Tačiau jaunuoliams nepakanka tikiškilmingų kalbų: kad pajaustų partizanųkasdienybės vargus, daugelis jų iki Kruonioateina pėsti. Kasmet nuo Rumšiškiųšitaip atžingsniuoja Kauno jūrų skautųlaisvalaikio centro skautai, ateina Elektrėnųjaunieji šauliai, Kaišiadorių rajonomoksleiviai. Nuolatiniai minėjimo dalyviai– visuomeninė organizacija „Vanagas“,Jaunieji Lietuvos patriotai, Kaunoapskrities kudirkaičiai, Ariogalos ir Raseiniųšauliukai, Rumšiškių kultūros centroKultūrinio turizmo būrelis. Renginiuoseyra buvę Lietuvos tūkstantmečio gim-nazijos moksleivių iš Šalčininkų, šįmetpirmąkart dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimosąjunga, „Žaliųjų Velnių“ sambūris.V. A. Markevičiaus teigimu, yra ir daugiaujaunimo organizacijų ar neformalių sambūrių,kurie garbės reikalu laiko pėsčiomisateiti į Kruonio mišką, tik ne visada jietai pagarsina.Nuo Rumšiškių iškeliavę žygeiviai sustojapailsėti Dovainonyse, Rumšiškių AntanoBaranausko gimnazijos Dovainoniųskyriaus mokytojai ir moksleiviai jų visuometlaukia su arbata ir meduoliais.Jau aštunti metai miško aikštelėje, prielaužo visuomeninės organizacijos „Vanagas“nariai pastato karišką palapinę ir pasiliekanakvoti, nepaisydami oro sąlygų.Prie jų dažnai prisideda Jaunieji Lietuvospatriotai, Rumšiškių kultūrinio turizmobūrelio vaikai. Kai kiti renginio dalyviaiišsiskirsto ir nutyla šurmulys, girios tylojepasigirsta jaunų žmonių dainuojamospartizaniškos dainos „Alytė“, „Bolševikaitegu žino“, „Mėnulis tikras tėvas jo“...Lygiai vidurnaktį aikštelėje išsirikiuojajaunieji „vanagai“ ir jų draugai – Vasario16-osios proga sugiedama Tautiška giesmė,rikiuotę pasveikina organizacijos įkūrėjaiir vadovai Žilvinas Janulevičius, Gintarasir Mindaugas Markevičiai, šventėsproga iššaunami fejerverkai. Išaušus rytuisutvarkoma aplinka, surenkamos košėsvalgytojų paliktos šiukšlės.Galbūt kai kam pasirodys nutrūktgalviškažiemos naktį praleisti palapinėje,tačiau jaunimui tokia nakvynė palieka neišdildomąįspūdį: nors už plono brezentosienos ūžauja pūga, spaudžia 20 laipsniųšaltis, spragant ugniai geležinėje krosnelėjepo palapinę sklinda maloni šiluma,o partizaniškų dainų melodijos nukelia įtuos toli gražu neromantiškus partizanųkovų laikus ir padeda suvokti, koks trapusyra mūsų laisvas, komfortiškas pasaulis irkokių aukų kaina jis yra pasiektas.„Viena tokia naktis, praleista sniegu užpustytameGojaus šile Kruonyje, jaunaiširdžiai bus įsimintinesnė už ištisą paskaitąapie patriotizmą“, – sako V. A. Markevičiausanūkas Domantas.Nepaisant sąmoningai keliamos isterijosapie neva neįmanomas sąlygasgyventi Lietuvoje, jaunimas kupinasvilties – pasiaukojančios pokario partizanųkovos pavyzdys įkvepia tikėtiTėvynės ateitimi ir ją kurti.
Žvilgsnis 45KARIOVEIDASJuozas PociusStraipsnio pradžioje dera prisipažinti,ko iš tiesų į Ruklą, konkrečiau – į Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotąjįpėstininkų batalioną – važiuota?Ogi dėl kario veido! Ne, šįkart ne apiemoralinį kalba. Jeigu visus kariuomenėsveidus suskaičiuotume, būtų gal pustrečiotūkstančio..! O kuo šis ypatingas? Dabartinėslietuvių kalbos žodyne parašyta,kad „veidas yra priešakinė žmogaus galvosdalis“. Jis gali būti apskritas, pailgas,rūstus, išbalęs, paraudęs... Žmogus galibūti ir išėjęs, iškritęs iš veido...– Kaip atsitiko, kad seržantas Karolistapo kario reklaminiu veidu?– O ką aš žinau... Visą mūsų būrį išrikiavo.Kažkas pirštu parodė, sakė, gal šitas, ogal anas... Va ir pasirinko. O paskui fotografavo,filmavo...– Dabar jūsų veidas...– Jums nepatinka mano veidas?– Priešingai, Jūsų veidas, na, toks kovingasir reikšmingas. Labai fotogeniškas...– Taip ir maniau (juokiasi). Pats žinau,koks tas mano veidas. Dabar jis matomaskiekviename kariuomenės kabinete. Visivėl pirštu gali bakstelėti ir sakyti: „va, šitas“...Bet dėl to aš neįsižeisiu.– O kaip kitaip? Jūs dabar karinio plakato,kalendoriaus viršelio, reklaminiofilmuko puošmena.– Dėl to „žvaigžde“ nesijaučiu. Taip jauišėjo.O mūsų nuomone, išėjo visai gerai. Tasveidas ant viršelio atrodo neblogai.Kapitono Ainaro JONAIČIO nuomone, „...seržantoKarolio Ališausko veidas – patikimas. Karolis – netik puikios išvaizdos, gero fizinio sudėjimo vaikinas,bet jis ir pavyzdingas, patikimas – tikras karys“.
Change language