2010 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

N a u j o s k n y g o sLietuvos baltarusiai – apie save ir savo istorijąXX amžiaus pradžioje Vilnius buvo vienas centrų, kur formavosibaltarusių nacija. Čia buvo leidžiami pirmieji baltarusių laikraščiai„Naša dolia“ ir „Naša niva“, spausdinamos baltarusiškos knygos, kūrėbaltarusių rašytojai, dirbo valstybės, politikos veikėjai. Deja, laikas negailestingas.Dalis baltarusių kultūros klodų Lietuvoje primiršta arbažinoma tik fragmentiškai. Šias baltas dėmes tam tikra dalimi turėtųužpildyti neseniai Gudų kultūros draugijos Lietuvoje išleista knyga„Baltarusiai Lietuvoje: vakar ir šiandien“.*Fiodoras NIUNKALeidinio pirmoje dalyje „Už savobaltarusišką žodį“ pasakojama apiebaltarusių gyvenimą Vilniaus krašte,baltarusių kultūrinį darbą, švietimą,periodinę spaudą, kovą už gimtąjį žodįtrečiąjį ir ketvirtąjį praėjusioamžiaus dešimtmečius.Leidinio autorius AleksandrasAdamkovičius atlikodidelį, daug kruopštumoreikalaujantį darbą, rinkdamasarchyvinę medžiagą,ją apdorodamas, versdamastekstus iš lenkų ir rusųkalbų į baltarusių kalbą.Knygoje spausdinamaarchyvinė minėto laikotarpiomedžiaga, Lietuvoscentrinio valstybės archyvodokumentų kopijos,asmeninių archyvų nuotraukos.Iš jų matyti, kaipbuvo steigiamos baltarusiųmokyklos, spausdinami jųsąrašai, mokyklų vadovųlaiškai valdžios įstaigomsir kt. Pateikta Vilniausbaltarusių gimnazijų veikla1921-1939 m., mokymo programos,dėstytojų sąrašai ir kt.Periodinių leidinių baltarusių kalbaVilniuje trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečiusbuvo leidžiama tiek daug, kadkartais pagalvoji, ar pačioje nepriklausomojeBaltarusijoje per dvidešimtpastarųjų metų (per tokį pat laikotarpį)buvo leidžiama tiek laikraščių baltarusiųkalba. Pavyzdžiui, 1937 m. Vilniujeėjo dvylika baltarusiškų periodiniųleidinių. Beje, dauguma leidinių buvodrausti Lenkijos valdžios. Knygojepasakojama to laikotarpio baltarusiųspaudos istorija, spausdinamos laikraščiųnuotraukos.Atskiras skyrius paskirtas baltarusiųdeputatų klubo veiklai nušviesti.Baltarusių deputatų klubas – tai baltarusiųdeputatų frakcija Lenkijos parlamente1922-1928 m. ir 1928-1930 m.Frakcija gynė politinius, nacionalinius,pilietinius, kultūrinius baltarusių tautosinteresus. Iš pradžių jai priklausėvienuolika deputatų.Antroje knygos dalyje rašoma apiešiandieninę Vilniaus baltarusių veiklą.Kaip minėta, Vilniuje gyveno, dirbo irkūrė daug žymių baltarusių kultūros,meno, švietimo veikėjų, rašytojų, poetų.Devyniems baltarusių veikėjamsatminti įvairiose sostinės vietose priepastatų, susijusių su jų veikla, Gudųkultūros draugijos Lietuvoje rūpesčiupritvirtintos memorialinės lentos.Knygoje spausdinamos šių paminklųnuotraukos, rašoma apie šios organizacijosveiklą.Vilniaus baltarusiai dalinasi savomintimis apie baltarusių kultūros,švietimo reikalus, istorinio paveldo,gimtosios kalbos išsaugojimo ir kitasproblemas. Tai Gudų kultūros draugijosLietuvoje pirmininkas FiodorasNiunka, Vilniaus pedagoginio universitetoFilologijos fakultetoBaltarusių kalbos,literatūros ir etnokultūroscentro direktorėdoc. dr. Lilija Plygavka,Lietuvos nacionalinėstelevizijos laidos baltarusiųkalba „Vilniaus sąsiuvinis“autorė žurnalistėTatjana Dubaviec,Vilniaus PranciškausSkorinos vidurinės mokyklosdirektorė GalinaSivolova, Lietuvos gudųvisuomeninių organizacijųsusivienijimo prezidentasRoman Voinickij,buvusi komunistų lageriųkankinė LeokadijaŠyšėja, medicinos daktarasSergejus Karabačas,mokytoja NinaBrilieuskaja.„Baltarusiai Lietuvoje: vakar iršiandien“ – pirmoji tokio pobūdžioknyga apie Lietuvos baltarusius. Gudųkultūros draugija Lietuvoje ketina išleistidar tris panašius leidinius.*Беларусы ў Лiтве: учора i сëння.Аляксандр Адамковiч. Вiльня.Таварыства беларускай культуры ўЛiтве. Кн. 1 : Вiльня. 2010. Vilnius,Mylidos reklama. 198 p. iliustr., faks.,portr. Tiražas 500 egz.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)19