2010 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

ES ir NATO pastebimas tam tikraspilietinės visuomenės formavimosisulėtėjimas, visuomeninio aktyvumosumažėjimas, o kai kuriais atvejais – irsąstingis“, - sakė M. Gamzajevas. –„Didžiausiu praradimu laikau tai, kadLietuvoje nuo pat Nepriklausomybėsatkūrimo galutinai nesubrendo atvirapilietinė visuomenė. Visuomenėje išryškėjoksenofobijos ir tautinio nepakantumoapraiškos. Nepavyko išlaikytižmonių bendrystės ir atsakomybėsjausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpėir suteikė jėgų atkurti laisvą Lietuvą“.Bet, M. Gamzajevo teigimu, jisnėra pesimistas ir Lietuvą ateityjematąs kaip daugiatautę, daugiakultūręvalstybę, užimančią prideramą vietąir turinčią savo balsą pasaulio tautųbendrijoje.Teisės turi būti saugomos„Pagarba žmogaus teisėms irvisuomenės įvairovei yra vienos pagrindiniųdemokratinės santvarkosvertybių”, - kalbėjo konferencijojeLygių galimybių kontrolieriaustarnybos vyr. patarėja DanguolėGrigolovičienė.Lietuvos patirtis šioje srityje turitarptautinę rekšmę. Sukurta ir tobulinamaįstatyminė bazė. Sugriežtintabaudžiamoji atsakomybė už tautinės,rasinės nesantaikos kurstymą. Priimtakovos prieš rasizmą ir ksenofobijąprevencinių priemonių 2009-2011metų programa.Tačiau tautinių mažumų teisiųapsaugoje ne viskas padaryta.D. Grigolovičienės nuomone, reikėtųratifikuoti Europos regioninių,Konferencijos metu.arbamažumų, kalbų chartiją. Būtinašias kalbas išsaugoti kaip Europoskultūros paveldo sudėtinę dalį. Beje,septyniolika valstybių ratifikavo šįdokumentą.D. Grigolovičienė teigė, kad negalitenkinti Tautinių mažumų įstatymonaujos redakcijos rengimo tempai.Šalyje nėra užimtumo skatinimopolitikos. Dėl to ypač kenčia romai,tarp kurių didelis nedarbas ir kuriemsmažesnės įsidarbinimo galimybės.Tautinės mažumos jausis saugios,nepatirs diskomforto, jei su rasizmo,Konferencijos pertraukos metu. Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūrosdraugijos pirmininkė Marija Rubaževičienė ir Vengrijos ambasadoriusLietuvoje Peter Noszko-Horvath.Vlado Uznevičiaus nuA K T U A L I J O Sksenofobijos reiškiniais bus kovojamane tik įstatymo jėga. Visuomenėjeturi būti sukurta nepakantumo šiemsgėdingiems faktams atmosfera, aktyviaipropaguojama tolerancija. Šiuosklausimus gvildeno Holokausto iržydų kultūros Lietuvoje studijų centro„Atminties namai“ direktoriusGiedrius Kiaulakis.Sujungė Baltijos keliasTautinės bendrijos aktyviai dalyvavovisose Sąjūdžio akcijose. Vienatokių – „Baltijos kelias“, vėliauįrašytas į pasaulio Gineso rekordųknygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.Tačiau tada – 1989 m. rugpjūčio 23 d.„Baltijos kelio“ dalyviai apie rekordusnegalvojo. Ir ne dėl jų stovėjo.Apie „Baltijos kelio“ prasmę konferencijojekalbėjo Lietuvos rumunųkultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkėLučija Bartkienė.„Baltijos kelio“ idėja gimė, artėjantgėdingo Molotovo – Ribentropopakto 50-osioms metinėms“, - sakėL. Bartkienė. – „Žmonių nuomonėtais laikais nebuvo juridiškai įforminta,tačiau tai praktiškai buvo atvirasreferendumas, kurio dalyviai pasakėsavo nuomonę dėl laisvos, nepriklausomosLietuvos“.L. Bartkienė prisiminė, kad „Baltijoskelyje“ dalyvavo ir iš MoldovosRespublikos atvykę Liaudies frontoatstovai.Pabaiga kitame numeryje.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)Vlado Uznevičiaus nu3