Lietuvos karo akademija - Krašto apsaugos ministerija

16MŪSŲ PUSLAPISKRAÐTO APSAUGAtiškai ugdomi kariūnai patys imasiįvairių patriotinių iniciatyvų, organizuojaįvairius patriotinius renginius,ima žiūrėti į pasaulį atsakingoLietuvos karininko akimis. Pavyzdžiui,Kariūnų garbės kodeksas,kurį pasirašo visi pirmakursiai, yrainicijuotas pačių kariūnų. Įstojęs įpirmąjį kursą 18-19 metų kariūnasyra dar jaunuolis, per visą studijųlaikotarpį jis čia subręsta kaip karininkas.Lietuvos karo akademijojeugdoma valia būti vadu. Drįstusakyti, kad jokiame kitame universitetešių savybių būsimas karininkasneįgis, kaip ir neturės tam tikrųsvarbių karininko ugdymui sąlygų.Kiekvienas kario priesaikos žodistampa natūralia kasdieninio gyvenimonorma būsimam karininkui.Ištikimybė ir lojalumas savo valstybei,garbės suvokimas ir jos taikymaskasdieninėje savo veikloje. Lyderiųugdymui įgyvendinome platųspektrą įvairių priemonių, kuriasnaudoja ir Europos Sąjungos, taippat NATO šalių panašaus pobūdžiomokymo įstaigos. Šios priemonėspadeda išugdyti reikiamasbūsimųjų karininkų savybes. Taipraktiniai užsiėmimai, tokie kaipsportas, Partizanų atminimo parkotvarkymas, bendradarbiavimas suvaikais su negale, šokių mokymasis,taip pat teoriniai užsiėmimaiapie lyderystę, įžymių žmonių, vadovų,svečių iš kitų šalių paskaitosir kita. Organizuodami trumpuskarininkų kursus daugelio šiųdalykų netektumėme.Gal geriausia būtų atrinktusjaunuolius siųsti mokytis į karoakademijas užsienyje?Dalį būsimųjų karininkų rengiameužsienyje. Šiuo metu devynikariūnai studijuoja JungtinėseValstijose, tai yra JAV suteikiamaparama Lietuvai. Tačiau Lietuvanegali parengti visų savo karininkųužsienio šalyse. Pirmiausia dėlfinansinės priežasties. Veltui ruoštiLietuvai reikalingus karininkus nesutiktųnei viena Europos Sąjungosir NATO šalių mokymo įstaiga.Mokslas Vakarų šalyse yra labaibrangus, Lietuvos biudžetui taibūtų per didelė našta. Antra, būsimaskarininkas turi išmokti mylėtiir gerbti tą šalį, kurią ginti taps jopareiga, išmokti savo šalies kariniųtradicijų. Vakarų šalyse, senosiosedemokratijose, būsimieji karininkaiir jauni karininkai mokytis į užsienįpaprastai nesiunčiami.Žinoma, karininkus turime parengtibūti atvirais kitų šalių kultūroms.Tam yra mainų programaERASMUS. Bendradarbiaujamesu JAV Virdžinijos valstijos kariniuinstitutu, jų kadetai atvyksta pusmečiuistudijuoti pas mus, mūsųkariūnai taip pat vyksta pusmečiuipas juos. Bendradarbiaujamesu Danijos sausumos pajėgų karoakademija, tik dėl lėšų trūkumošiemet šis bendradarbiavimas buvovienpusis, apsiribojome danų kadetųpriėmimu į mūsų akademiją.Trys akademijos kariūnai šiemetdalyvavo Lenkijos Vroclavo karomokykloje vykusioje Baltijos jūrosregiono šalių akademijų delegacijųsusitikime. Privalome sudarytisąlygas kariūnams pažinti pasaulį,susipažinti su kitų Europos Sąjungosir NATO šalių karinėmisstruktūromis. Tačiau pamatiniusdalykus kariūnas turi įgyti čia –Lietuvoje. Manau, kapitono karinįlaipsnį užsitarnavę ir vyresniejikarininkai jau turi daug galimybiųmokytis įvairiuose koledžuose užsienyje.Kokias civilines specialybeskariūnai įgyja studijuodami Karoakademijoje. Ar akademija suteikiapakankamo lygio šių specialybiųžinias?Studijų kokybė šiuo metu yradar labai gera arba gera. Tai patvirtinatiek Lietuvos tiek EuroposSąjungos institucijų atlikti akademijosprogramų studijų kokybėsvertinimai. Gauname gerų atsiliepimųapie atliekančius praktikąkariūnus. Įstojusieji į magistrantūrąne akademijoje, puikiai tęsiamokslus civiliniuose universitetuose.Pagaliau jie tampa gerais karininkais,mus pasiekia labai geriatsiliepimai iš dabartinių vadų apiepastaraisiais metais akademiją baigusiuskarininkus, tai visapusiškaiišsilavinę, puikūs vadai.Akademijoje kariūnai studijuojapagal tris bakalaurines mokymoprogramas, taip pat yra dviištęstinės magistrinių studijų programos– abi priklauso socialiniųmokslų sričiai – ir viena ištęstiniųbakalaurinių mokslų personalo vadybosspecialybės programa. Tarptautiniųsantykių (politikos mokslųbakalauro kvalifikacija), personalovadybos programa ir jau „gęstanti“– transporto inžinerijos vadyba,pagal kurią studijuoja tik paskutiniojokurso kariūnai, yra nuolatinės(dieninės) bakalaurinės programos.Sprendimas „numarinti“minėtą specialybę priimtas prieškeletą metų dėl sumažėjusio kariuomenėskarininkų poreikio iratitinkamai per mažos suteikiamoskvotos. Tačiau, manau, kariuomenėsporeikis turėti inžinerinių specialybiųkarininkų yra pakankamaididelis. Todėl, mano manymu,techninės krypties studijų atsisakytimes negalime. Taip pat turėtumeneužkirsti kelio tapti karininkaistiems vaikams, kurie vidurinėjemokykloje yra labiau linkę prietiksliųjų mokslų, nei humanitarinių.Mes neturėtume rengti inžinieriųar kitų techninės srities specialistų,turime orientuotis į vadųrengimą, galinčių kvalifikuotaidirbti techninėse srityse. Manau,ateityje rengsime plataus spektrotechnologijų vadybininkus – plataustechninio, universitetinio išsilavinimokarininkus.Lietuvos karo akademijoje galimapasirinkti magistrines karinėsdiplomatijos ir žmogiškųjų ištekliųvadybos studijas. Pasirinkus ištęstinesstudijas, atvykstant į sesijasdu kartus per metus 5 ar 6 savaitėms,studijuoti nėra lengva, bet taiinvesticija į save, tai galimybė tobulėti.Akademijos ištęstinių studijųstudentams reikalavimai nuodieninių studijų kituose universitetuosenesiskiria. Turiu pasakyti,kad ne visiems pavyksta suderintitarnybą, šeimos gyvenimą ir studijas,todėl keletą karininkų tekopašalinti iš akademijos. Neseniaitarptautinė studijų kokybės vertinimokomisija teigiamai įvertinoakademijos magistratūros studijųžmogiškųjų išteklių vadybos programą,tuo tarpu karinė diplomatijosprograma buvo teigiamai įvertintakiek seniau nei prieš metus.Nuo šių metų rudens akademijojeištęstines žmogiškųjų ištekliųvadybos bakalauro studijas pasirinko21 karys (2 kapitonai, likusiejipuskarininkiai).Ką galėtumėte papasakotiapie akademijos mokslinę veikląir jos perspektyvas?Mokslinė ir pedagoginė veiklaturi viena kitą papildyti, nes universitetinėmokymo įstaiga negaliorientuotis vien tik į studijas. Akademijojedėsto mokslininkai, užsiimantysir moksline tiriamąja veikla.Pertvarkos metu sieksime, kadKaro akademijos mokslinė veiklabūtų labiau orientuota į kraštoapsaugos sistemos poreikius. Negalimesau leisti vykdyti fundamentalausmokslo tyrimų vien tikmokslo labui. Tai yra didžiųjų civiliniųuniversitetų užduotis. Mūsųpalyginti nedidelei sistemai reikiaį jos poreikius orientuotų moksliniųtyrimų.Norėčiau paminėti didelįmokslinį taikomąjį darbą vykdantįStrateginių tyrimų centrą.Kiekvienais metais centras kartusu Vilniaus universiteto Tarptautiniųsantykių ir politikos mokslųinstitutu parengia leidinį „Strateginėmetinė apžvalga“, kitusmokslinius leidinius. Jau keliolikametų Karo istorijos centras leidžia„Karo archyvą“, kitas istorinesknygas. Reikia nepamiršti irakademijoje vykdomų socialiniųmokslų žmogiškųjų išteklių vadybostyrimų. Net ir kai kurie kraštoapsaugos ministro patvirtinti dokumentaiparengti remiantis Karoakademijoje atliktais moksliniaistyrimais. Socialinių mokslų srityjeakademijos mokslinė veikla yrapakankamai aukšto lygio. Techniniųmokslų tyrimai yra brangesni,reikalauja didelių pastangų. Noriupasidžiaugti, kad mūsų techniniųsričių mokslininkai sėkmingai bendradarbiaujasu kariuomenės Logistikosvaldyba ypač transporto irkuro srityse. Kai kuriuos techniniųmokslų tyrimus akademija yra pajėgiatlikti pati, nemažai nuveiktadegiųjų medžiagų, kuro, sprogiųjųmedžiagų tyrimų srityse, turimepotencialą IT ir kitose srityse.Vykdomi poveikio aplinkai irtriukšmo analizės tyrimai. Didesniųrezultatų, ypač techniniuosemoksluose, galime pasiekti bendradarbiaudamisu kitomis moksloįstaigomis.Neseniai, jau įvykusios pertvarkosmetu, esamo mokslinio personalopagrindu Karo akademijojebuvo įkurtas Karo mokslo institutas.Jį sudaro trys centrai – Strateginiųtyrimų, Karo istorijos ir Karotechnologijų. Šiuo metu institutasdar yra kuriamas. Pagrindinė šioinstituto funkcija bus krašto apsaugossistemos poreikių identifikavimasir mokslinės veiklos koordinavimas.Institutas moksliniustyrimus nebūtinai atliks tiesiogiai,ten kus pritrūks akademijos potencialo,bus bendradarbiaujamasu kitomis mokslo institucijomis.Lietuvoje įvairios mokslo įstaigosir iki šiol nemažai dėmesio skyrėkariniam mokslui, tačiau labaitrūko koordinavimo, nebuvo tinkamaiidentifikuoti krašto apsaugossistemos poreikiai. Norint, kadmokslas tinkamai tarnautų šaliesgynybos reikmėms, reikia konkrečiaižinoti, ko reikia šalies gynybosstiprinimui, kad būtų galima kryp-Nukelta į 20 p.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)