REZULTATAI1. UPöS1.1. Upių abiotin÷s charakteristikosRemiantis baseino ploto <strong>ir</strong> vagos nuolydžio kriterijais, tyrin÷tos upių atkarpos ap÷m÷visą Lietuvoje esančių upių tipų spektrą. Daugiausiai išt<strong>ir</strong>ta 2-o tipo upių - 10 atkarpų, kiekmažiau 3-o tipo upių – 9 atkarpos. P<strong>ir</strong>mą tipą atitinkančių atkarpų tyrin÷tų upių tarpe yra 3, 4-ą – 1, o 5-ą – 2 upių atkarpos (7 lentel÷).Upių vagos yra tiesintos 4-se monitoringo vietose (viena – 1 tipo up÷se, 2 – 2-o <strong>ir</strong> 1 –3-o tipo up÷se). Jų tarpe, 3-jų atkarpų (Čeriaukšt÷, Str÷va <strong>ir</strong> Beržtalis) vagos morfologijospokyčiai labai dideli, vagos skerspjūviai - „U“ formos („techninio“) profilio. Tuo tarpuMūšoje-Lielup÷je (a Kulp÷s, ties keliu Nr. A12/77) vaga jau yra šiek tiek atsikurianti.Dviejose upių vietose (Rausv÷je <strong>ir</strong> Ringuvoje) dugnas yra padengtas dumblosluoksniu. Ypač storas sąnašų sluoksnis yra Rausv÷je žemiau Keturvalakiu: čia sąnašųsluoksnio storis siekia apie 0,5 m. Idomu tai, kad dumblas, savo ruožtu yra padengtas plonusm÷lio sluoksniu. Ringuvoje sąnašų sluoksnui storis yra mažesnis, siekia apie 0,2 m. Abi upiųvietos yra intensyviios žemd<strong>ir</strong>byst÷s zonose. Tik÷tina, kad upių vagų dumbl÷jimas yra <strong>ir</strong>erozijos padarinys. Ties tiesintos vagos Čeriaukšt÷s, Str÷vos <strong>ir</strong> Beržtalio upių atkarpomisd<strong>ir</strong>bami laukai priart÷ja prie pat upių vagų, pakrančių augmenija visiškai sunaikinta (kiekgeresn÷ situacija tik ties Bežtaliu). Svylos up÷je ties Guntauninkais neįprastai gausipovandenin÷ augalija: ji dengia apie 95% viso grunto ploto.Tyrimų metu daugelyje upių buvo labai aukštas vandens lygis (šiais metais up÷s buvoitin vandeningos visu šiltuoju metų sezonu). Sprendžiant pagal užlietą pakrančių augmeniją,vandens lygis buvo itin aukštas Nev÷žyje ties Velžiu, Šeimenoje ties Giedriais <strong>ir</strong> Nemun÷lyjeties Panemuniu.Mūšos aukščiau Švobiškio atkarpa iš abiejų pusių yra ribojama patvankomis:aukštupio link yra Dvariukų HE patvanka (atkarpa patenka į HE įtakos zoną), o žemupio link– Švobiškio užtvanka.Jokių žymesnių hidrologijos <strong>ir</strong> vagų morfologijos pokyčių n÷ra 14 monitoringo vietų,tačiau vienoje vietoje (Apaščia ties Rinkuškiais) yra galimos tvenkinio (Š<strong>ir</strong>v÷nos ež.) įtakoszonoje (7 lentel÷).10
7 lentel÷. Pagrindin÷s tyrin÷tų upių atkarpų charakteristikos (Vyraujantis gruntas: dm-dumblas, mlmolis,sm-sm÷lis, zv-žvyras, ak-akmenys; Vagos formos pokyčiai: T – ištiesinta, T U – ištiesinta, techninis „U“formos skespjūvis, TA – ištiesinta atsikurianti; Dugno struktūros pokyčiai: Pht – dalinai pakitusi, heterogeniška,P – pakitusi-homogeniška).Up÷StotisVagos nuolydisBaseino plotasTipasApgaudytas plotas m 2Ruožo ilgis, mČeriaukšt÷ žemiau Putrių 1.65 37 1 60 60 1 0.2 0.10 sm, ml T U P d<strong>ir</strong>bami laukai iki pat krantoRausv÷žemiauKeturvalakių1.66 99 1 360 90 4 0.4 0.30 dm, sm PhtSkroblus žemiau Rudnios 1.74 50 1 480 120 4 0.4 0.60 smDaugyven÷ žemiau Pakalniškių 0.44 123 2 330 110 3 1.2 0.10 sm, dmRuožo plotis, mVidutinis gylis, mSrov÷s greitis, m/sGruntasVagos formaDugno struktūraPastabosdugnas padengtas ~0.5 m storiodumblo sluoksniuLakaja ties Arg<strong>ir</strong>diške 0.46 300 2 600 100 9 0.6 0.70 zvMerkysaukščiauValkininkų0.36 899 2 1740 580 9 1.7 0.40 smMūša-Lielup÷a Kulp÷s, ties keliuNr. A12/770.41 315 2 500 100 5 0.7 0.10 sm, ml T A PhtNemun÷lis žemiau Panemunio 0.41 337 2 420 140 8 1.8 0.60 zv, sm neįprastai aukštas vandens lygisRinguva žemiau Užringuvio 0.27 257 2 480 120 6 1.3 0.05 dm, ml Phtdugnas padengtas ~0.2 m storiodumblo sluoksniu; d<strong>ir</strong>bamilaukai iki pat krantoSe<strong>ir</strong>a ties Vainiūnais 0.69 102 2 360 90 4 0.8 0.70 zv, smSiesartis ties keliu Nr. 3806 0.68 160 2 600 120 5 0.4 0.40 ak, mlStr÷važemiau MediniųStr÷vininkų0.28 644 2 540 180 8 >2 0.30 ml, dm T U P d<strong>ir</strong>bami laukai iki pat krantoSvyla ties Guntauninkais 0.69 154 2 480 120 5 0.6 0.10 ml, ak vagos užaugimas ~95%Apašcia žemiau Rinkuškių 0.81 410 3 480 80 9 1.2 0.70 zv, ak galima tvenkinio įtakaArmonažemiau santakos suPavarkla1.92 217 3 450 90 5 0.5 0.90 ak, zvBeržtalis ties Geručiais 0.93 139 3 300 100 3 0.5 0.20 zv, ml T U P d<strong>ir</strong>bami laukai iki pat krantoDotnuv÷l÷ žemiau Dotnuvos 1.3 166 3 360 90 4 0.2 0.50 ak, zvMera-Kūna ties Pažeimene 1.74 200 3 450 90 5 0.5 0.60 zv, ak, smNev÷žis žemiau Velžio 1.02 744 3 660 220 12 2.0 0.40 ak, dm neįprastai aukštas vandens lygisŠeimena ties Giedriais 1.04 183 3 600 200 7 >2 0.50 ml, zv neįprastai aukštas vandens lygisSiesartis žemupyje 1.41 613 3 500 100 9 0.6 1.00 ak, zvV<strong>ir</strong>inta žemiau Klabinių 1.97 331 3 540 90 9 0.50 0.80 zv, akties Šventupiu, tiesŠventoji0.28 2243 4 1200 400 18 >2 0.50 sm, akkeliu Nr. 118Mūša aukščiau Švobiškio 0.73 1927 5 480 120 10 0.4 0.60 ak, zvŠventoji ties keliu Nr. 1502 0.44 6817 5 1000 500 50 0.7 1.20 zv, akHE įtakos zona; atkarpa iš abiejųpusių atk<strong>ir</strong>sta patvankomis1.2. Žuvų bendrijų struktūra <strong>ir</strong> sud÷tisTyrin÷tose up÷se per žūkl÷s pastangą sugautų žuvų rūšin÷ sud÷tis, gausumas <strong>ir</strong>biomas÷ ploto vienete (ha) yra pateikti priede prie ataskaitos, kompiuterin÷je laikmenoje.Duomenys apie santykinį įva<strong>ir</strong>ių rūšių žuvų gausumą <strong>ir</strong> biomasę pateikti Priedo 1 lentel÷je. Išviso užregistruotos 29 rūšių žuvys. Rūšių skaičius kito nuo 2-3 (Skroblus žemiau Rudnios <strong>ir</strong>Čeriaukšt÷ žemiau Putrių) iki 10-12 (Šventoji, Nemun÷lis, Apaščia), bendras žuvų gausumas– nuo 356 (Merkys aukščiau Valkininkų) iki 14,3 tūkst. ind./ha (Čeriaukšt÷ žemiau Putrių),11