13.07.2015 Views

Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Labai bloga žuvų bendrijų būkl÷ yra Čeriaukšt÷je žemiau Putrių <strong>ir</strong> Beržtalyje tiesGeručiais. Abiejų upių vagos yra tiesintos, techninio „U“ formos profilio, pakrančiųaugmenija sunaikinta. Čeriaukšt÷je sugeba išgyventi tik devinspygl÷s dygl÷s, saulažuv÷s beilydekos (visos – deguonies stygiui atsparios, euritopin÷s rūšys, t.y. gebančios gyventi tiektekančio, tiek stovinčio vandens telkiniuose). Beržtalyje žuvų rūšin÷ įva<strong>ir</strong>ov÷ didesn÷ - 7rūšys, tačiau jų tarpe n÷ra nei vienos tipiškos upin÷s žuvų rūšies: 5 rūšys prisk<strong>ir</strong>iamoseuritopin÷ms žuvims (pap. aukšl÷, plakis, lydeka, ešerys, kuoja), o likusios 2 rūšys –limnofilin÷ms žuvims (gyvenančioms beveik išimtinai <strong>ežeruose</strong>; raud÷ <strong>ir</strong> lynas).1.4. Žuvų bendrijų būkl÷s ryšys su upių hidromorfologin÷mis charakteristikomisGretinant upių būklę pagal LŽI su hidromorfologin÷mis charakteristikomis matyti, kad2010 m. tyrin÷tų upių būkl÷ buvo gera ar l. gera tik tose upių vietose, kurių hidromorfologin÷scharakteristikos yra nepakitę. Tuo tarpu prastesn÷s nei geros būkl÷s upių tarpe, santykinisupių vietų, kurių hidromorfologin÷s charakteristikos yra pakitę, skaičius did÷ja, prast÷jantupių būklei (11 lentel÷). Vidutin÷s būkl÷s upių vietų tarpe, hidromorfologin÷s charakteristikosyra pakitę 40% visų vietų, blogos – 67%, o l. blogos – 100% visų upių vietų. Sk<strong>ir</strong>stant upiųvietas tik į 2 grupes, geros-l.geros būkl÷s <strong>ir</strong> prastesn÷s nei geros būkl÷s, d÷l hidromorfologiniųpokyčių būkl÷ gal÷jo būti prastesn÷ nei gera 7 vietose, arba 54% visų, prastesn÷s nei gerosbūkl÷s upių vietų (4 vietos - d÷l vagos tiesinimo, 1 - d÷l HE poveikio, 2 – d÷l dugnostruktūros pokyčių). Dar vienos vietos (Apaščia) bendrijų būkl÷ gal÷jo būti įvertinta kaipprastesn÷ nei gera d÷l nuolatin÷s TOLE žuvų migracijos iš aukščiau esančio tvenkinio(Apaščios ež.). Be abejo, ne vien upių hidrologin÷s-morfologin÷s charakteristikos lemią žuvųbendrijų būklę. Galimas bendras – hidrologinių-morfologinių pokyčių <strong>ir</strong> taršos poveikis, otaip pat vien tik taršos poveikis; tačiau apie pastaraji bus galima spręsti tik turint duomenisapie vandens kokyb÷s rodiklius. Upių būkl÷s įvertinimo pagal LŽIE rezultatams įtakos gal÷jotur÷ti <strong>ir</strong> šiais metais neįprastai aukštas vandens lygis. Tik÷tina, kad d÷l šios priežasties būkl÷sįvertinimo paklaida Šeimenos <strong>ir</strong> Nev÷žio gali siekti 0,5-1 būkl÷s klas÷s.17

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!