Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

Visos natūralios hidromorfologijos up÷sLietuvos žuvų indeksas1.0000.9000.8000.7000.6000.5000.4000.3000.2000.1000.0002005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.5 pav. Natūralios hidromorfologijos upių žuvų bendrijų būkl÷s kaita 20005-2010 metais.Lietuvos žuvų indeksas1.0000.9000.8000.7000.6000.5000.4000.3000.2000.1000.000Nemuno UBR natūralios hidromorfologijosup÷s2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.6 pav. Natūralios hidromorfologijos Nemuno UBR upių žuvų bendrijų būkl÷s kaita 20005-2010 metais.Lyginant skirtingų upių baseinų regionų upių žuvų bendrijų būklę tarpusavyje,geriausia situacija yra Nemuno UBR up÷se, prasčiausia – Lielup÷s UBR up÷se (7 pav.).Pastarojo regiono up÷s yra labiausiai nukent÷jusios nuo žmogaus ūkin÷s veiklos.Lyginant tarpusavyje žuvų bendrijų būklę skirtinguose upių pabaseiniuose, geriausiasituacija yra Šventosios, Merkio, Žeimenos ir Neries pabaseiniuose, o prasčiausia – Mūšos,Nev÷žio ir Šešup÷s pabaseiniuose (intensyviausios žemdirbyst÷s regionai).54
Lietuvos žuvų indeksas1.0000.9000.8000.7000.6000.5000.4000.3000.2000.1000.000Nemuno Dauguvos Ventos Lielup÷sUpių baseinų regionai7 pav. Žuvų bendrijų būkl÷ skirtingų UBR up÷se.Lietuvos žuvų indeksas1.0000.9000.8000.7000.6000.5000.4000.3000.2000.1000.000MūšosNev÷žioŠešup÷sDauguvosNemuno irintakųVentosNemun÷lioŠventoisosŽeimenosMerkioNeriesPabaseiniai8 pav. Žuvų bendrijų būkl÷ skiritingų pabaseinių up÷se.Ežerų žuvų bendrijų būkl÷ 2005-2010 m. upių ichtiofaunos monitoringo duomenimistaip pat išlieka stabili (9 pav.). Situacija atrodytų geresn÷ 2005-2006 metais, tačiau taismetais tyrin÷tų ežerų tarpe daugumą sudar÷ giliausi Lietuvos ežerai, kurių ekologin÷ būkl÷yra santykinai geresn÷, nei sekliųjų Lietuvos ežerų.55
Page 1 and 2:
GAMTOS TYRIMŲ CENTRASTVIRTINU:GTC
Page 3 and 4: ĮVADASŽuvys yra vienas iš Europo
Page 5 and 6: TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIIchtiofau
Page 7 and 8: 2 lentel÷. Lietuvos g÷lavandenių
Page 9 and 10: 3 - apskaičiuotos CB metode naudoj
Page 11 and 12: 7 lentel÷. Pagrindin÷s tyrin÷tų
Page 13 and 14: neršiančių (LITH-INTE) žuvų r
Page 15 and 16: yra tik nežymiai nukrypę nuo etal
Page 17 and 18: Labai bloga žuvų bendrijų būkl
Page 19 and 20: 12 lentel÷. INTOL rūšių amžin
Page 21 and 22: Žuvų rodikliai, kurie ežerų eko
Page 23 and 24: 2.1.2. Metodo bei jame naudojamų
Page 25 and 26: POLY F(6, 60)=1.2039, p=.31688Verti
Page 27 and 28: 18 lentel÷. CB metodo žuvų rodik
Page 29 and 30: odikliams, atvirkščiai, tarp 75%
Page 31 and 32: Rodiklio EKS vertei esant >1 ar 9
Page 33 and 34: POLYF(3, 30)=8.3551, p=.00035STRATF
Page 35 and 36: POLY ir STRATGstratPbendras (mg/l)0
Page 37 and 38: Tuo tarpu stratifikuotuose ir giliu
Page 39 and 40: 2.2.3.1. Gausumas ir biomas÷Žuvų
Page 41: tenka tik Germanto (19%), Ūsių ir
Page 45 and 46: 32 lentel÷. Paprastųjų karosų i
Page 47 and 48: vienam, tiek kitam tipui parinktus
Page 49 and 50: 4. Blogos būkl÷s yra: Rausv÷ (ž
Page 51 and 52: ūkl÷s yra 5 upių vietos (Str÷va
Page 53: Ventos UBRLietuvos žuvų indeksas1
Page 57 and 58: Priedas1 lentel÷. Žuvų rūšin÷
Page 59: 2 lentel÷. LŽI naudojami žuvų r
show all

Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?