Rytų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

vienam, tiek kitam tipui parinktus rodiklius (ir jų etalonines vertes). Remiantis modeliavimoduomenimis, šių telkinių būkl÷ tur÷tų būti gera (monitoringo duomenų n÷ra). Tačiau BaltosiosAnčios tvenkinyje tyrimų metu pasteb÷ta, kad gilesn÷je tvenkinio dalyje žuvų n÷ra, į gilesnętvenkinio dalį nuleisti selektyviniai tinklai pasideng÷ dumblo apnašomis. Tik÷tina, kadtvenkinio duburyje esama gana storo sedimentų sluoksnio, o tokia buvein÷ yra netinkamadaugumos rūšių žuvų gyvensenai. Žiemos metu galimas ir gana didelis biocheminis deguoniessuvartojimas. Baltosios Ančios tvenkinyje visi žuvų rodikliai gana stipriai nukrypę nuoetaloninių verčių, o ypač – ešerių santykinis gausumas ir plakių santykin÷ biomas÷. Pastarojirūšis yra biogenin÷s taršos indikatorius (did÷jant taršai, šių žuvų biomas÷ bendrijoje did÷ja).Tuo tarpu Giedavardžio ežeras yra gana unikalus: šiame ežere itin didel÷ paprastųjų karosų irlynų gausa, populiacijose esama įvairaus amžiaus individų. Kadangi lynai priskiriamidugnin÷ms žuvims, didel÷ jų biomas÷ atitinkamai tur÷jo įtakos dugninių žuvų biomas÷srodikliui. Kita vertus, ešerių santykinis gausumas (švaresnio vandens indikatorius) yra ganamažas, santykinai nedidelis ir kuojų individų vidutinis svoris (pastarasis rodiklis maž÷ja,did÷jant biogeninių elementų koncentracijai). Kadangi monitoringo duomenų apieGiedavardžio vandens kokyb÷s elementus n÷ra, sunku spręsti, kas l÷m÷ tokią žuvų bendrijosstruktūrą. Tačiau didel÷ tikimyb÷, kad ledo dangos periodu ežero vandenyje trūkstadeguonies. Lynai ir karosai, sudarantys gana didelę ežero žuvų bemndrijos dalį yra vieniatspariausių deguonies deficitui vandenyje, t.y. netiesiogiai rodo, kad tokia problema ištiesyra.Blogos būkl÷s ežerai.Bloga žuvų bendrijų būkl÷ yra Latežerio ežere, priskirtiname 1-am/polimiktinių ežerųtipui. Šio ežero būkl÷ tur÷tų būti bloga ir pagal modeliavimo rezultatus bei ežerų studijosduomenis. Latežerio vanduo vasaros metu „žydį“ (tai matyti iš anksčiau darytų ortofotonuotraukų, šis reiškinys steb÷tas ir tyrimų metu), o didel÷ melsvabakterių gausa rodo didelętarša biogenais. Ežere dominuoja plakiai ir kuojos (abi rūšys – trofiškumo did÷jimoindikatoriai) kuojos, tuo tarpu ešerių santykinis gausumas labai mažas. Ešerių populiacijojevyrauja vyresnių amžinių grupių, senesni individai, kas liudija apie sutrikusią šios rūšiesreprodukciją. Šis reiškinys yra būdingas stipriai užterštiems ežerams.47