diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venos trombozė. Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai,varikozė). Blužnies venų trombozė. Mezenterinių kraujagyslių trombozė. Diagnostikos ir gydymotaktika. Inkstų venų trombozė. Placentos venų trombozė: antifosfolipidinio sindromo ypatumai.Antikoaguliacinio gydymo ypatumai nėštumo metu. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venostrombozė. Laboratorinė ir instrumentinė veninės trombozės diagnostika. D-dimerai: specifiškumas irjautrumas. Ūminės giliųjų venų trombozės gydymo taktika. Trombolizės ir tromboektomijos indikacijos.Ilgalaikio gydymo taktika. Veninės trombozės prevencija: priešoperacinė, pirminė ir po persirgtos giliųjųvenų trombozės epizodo. Kompresinės kojinės, vyturai, pneumokompresinis gydymas.8.9. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostikaHepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo nesandarumo, konstrukcinioperikardito, KMP. Veninė stazė ir bilirubino apykaita bei fermentų kitimai (konjuguoto ir nekonjuguotobilirubino didėjimas, protrombino laiko kitimas, šarminės fosfatazės ir gama-GTP padidėjimas) AST irALT didėjimo skirtumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai. Kongestinės splenomegalijospagrindiniai patognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija su nepakitusia % diferenciacija,trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys – limfoproliferacinės, mieloproliferacinės,kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos, maliarija. Izoliuotų hepatomegalijos ir mišrioshepatosplenomegalijos – ūminiai ir lėtiniai virusiniai hepatitai, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinissteatohepatitas, pirminiai ir antriniai kepenų navikai. Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas.Gydymo principai.8.10. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymasHemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika. Hemoraginis sindromas asocijuotas sukraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura, avitaminozės, senilinė purpura, hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura). Įgimta trombocitų patologija (Bernardo-Souiersindromas, Glanzmann‘o trombocitopatija, Willebrando liga). Įgytos trombocitopatijos: vaistų sukeltos,uremija, kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijų etiopatogeneziniai mechanizmai.Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninė purpura. Įgimti ir įgyti plazminėskoaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijos sukeltos komplikacijos. Gydymoprincipai. Pacientų paruošimas operaciniam gydymui. Afibrinogenemija, vitamio K deficitas.Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas. Antikoaguliantų vartojimo indikacijos irkontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažos molekulinės masės heparinai, pentasacharidai,tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jų vartojimo ir laboratorinės kontrolės ypatumai. Peroraliniaiantikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroralinių antikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantųįsotinimo metodika. Antikoaguliantų derinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienos antikoaguliantųrūšies prie kitos. Peroraliniai antikoaguliantai ir operacinis gydymas. Antikoaguliantų sukeltoshipokoaguliacijos korekcijos principai.9. Rekomenduojamos literatūros sąrašas1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 20002. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 20023. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 20024. Cecil Textbook of Medicine, 2003.5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000.6. Epstein P. Clinical examination, 2000.7. Harison’s principles of Internal Medicine, 20058. Miglinas M. ir kt. Inkstų ligos, 2003.9. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004.36
10. Naudžiūnas A. ir kt. Veninių tromboembolijų gydymas ir profilaktika, 2003.11. Naudžiūnas A. ir kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999.12. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998.13. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001.14. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija, 2003.15. Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005.16. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnostikos algoritmas, 1999.17. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 199810. Vertinimas10.1. Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Klausimai paruošti pagalciklo programą. Rezidentai atsakymus pateikia raštu. Vertinimas vykdomas 10-ies balų sistema.11. Rezidentūros bazėReikalavimai bazės struktūrai:1. <strong>VU</strong>L SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius.12. Vidaus ligų diferencinės diagnostikos ciklo vadovas – Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinikos vadovas doc. Virginijus Šapoka13. Rezidentų vadovai:1. Doc. Virginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m. stažas2. Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas3. Asist. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metų darbo stažas37