VLB_Informacijos_balandis 2019

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES 

Birte Filmer nuotr.| Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė 

Nr.4/580 

2019 

04 

16-19 DUETE SU PASAULIU 

4-5 TARYBOS POSĖDYJE APTARTI 

ESAMI IR BŪSIMI IŠŠŪKIAI 

10-11 REFERENDUMAS 

DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO 

14-15 ISTORINIS ĮVYKIS 

MIUNCHENE 

VLB INFORMACIJOS | 04 - 2019 | BALANDIS 1

Šiame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimų, kvietimų, trumpų apžvalgų, 

specialiai Jums LR ambasados Vokietijoje paruoštos išsamios informacijos apie artėjančius 

rinkimus, straipsniai apie buvusius įvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kviečiu 

skaityti, dalintis ir archyvuoti viską, kas vyksta mūsų, Vokietijos lietuvių tarpe. 

O vyksta tikrai daug – Hamburge lankėsi prof. Liudas Mažylis, Štutgarte atgimė bendruomenės 

teatras. Inicijuojami tokie įvykiai kaip įkalinimo įstaigose atsidūrusių lietuvių lankymas, 

suteikiant jiems galimybę prieiti išpažinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealūs 

atgimimai ir sprendimai, kai net sunku įsivaizduoti, jog tai daro mūsų, lietuvių protai ir 

rankos. Svarbu, kad jos visuomet būtų susikibusios, tvirtai laikančios ir palaikančios. 

Tiesiog kviečiu skaityti. 

Evelina 

2 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS

REDAKTORIAUS ŽODIS 

Pirmas mano leidžiamas numeris, kuris vėluoja 

– stumia užsibrėžtą terminą. Tačiau pirmą kartą 

įvykiai ir širdis diktavo, jog turiu luktelti. Yra dalykų, 

kurie reikalauja brandos arba aiškumo. Kad 

nusėstų tiršiai, kad tam tikri dalykai išsifiltruotų. 

Praėjo XXIV-asis Tarybos posėdis, išrinkta nauja Valdyba 

– sėkmės jai! Jos išties laukia dideli išbandymai 

ir darbai. Kaip valdžios atstovai, inauguruojami tam 

tikram kadencijos laikotarpiui, priesaikos pabaigoje 

sako: Tepadeda man Dievas. Šiuo atveju – jiems. 

Verta paminėti, jog visiems ant širdies gulėjusi ir 

ramybės neduodanti byla dėl neteisėto lėšų pasisavinimo 

jau gryninasi. Ir net jeigu mes norime 

greitų rezultatų, taip nebūna. Viską valdo laikas ir 

žmogaus galimybės. Dėkoju visiems dirbantiems ir 

siekiantiems šį klausimą kuo greičiau išspręsti. Taip 

pat reiškiu padėką ir kritikams, o naujajai Valdybai, 

teisininkams linkiu didžiulės sėkmės. 

Balandžio 5 d. duomenimis, dėl pilietybės išsaugojimo 

referendumo užsiregistravo iki 30 000 pasaulio lietuvių, 

Lietuvos Respublikos piliečių. Vokietijos lietuvių 

– vos virš dviejų tūkstančių. Akivaizdus pavyzdys, kad 

mums reikia pasitempti ir išreikšti savo pilietinę valią, 

pareikšti nuomonę. Kaip sakoma, nėra nė vieno žmogaus 

be nuomonės, tačiau daugelis ją pasilaiko sau. 

Nelaikykime. Juk pilietiškumas ir atsakomybė balsuojant 

turi tapti mūsų elementariu ir neišvengiamu įpročiu. 

Ir jei manote, kad esate tik lašas jūroje, patikinu, 

kad Jūs ir esate ta jūra. To, ko mes manome negalintys 

atskirai, galime kartu. Juk balsuoti, tai nereiškia 

vykti į ambasadą Berlyne, stovėti eilėje ir gaišti savo 

laiką. Tiesiog pakanka apsilankyti interneto puslapyje 

https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija, 

užsiregistruoti ir laukti balsavimo biuliotenių savo namuose. 

Kviečiu registruotis iki gegužės 5 d. ir balsuoti 

tiesiog su šlepetėmis. 

Šiame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimų, 

kvietimų, trumpų apžvalgų, specialiai Jums 

LR ambasados Vokietijoje paruoštos išsamios informacijos 

apie artėjančius rinkimus, straipsniai apie 

Evelina Kislych-Šochienė 

Atgimti 

buvusius įvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kviečiu skaityti, dalintis 

ir archyvuoti viską, kas vyksta mūsų, Vokietijos lietuvių tarpe. 

O vyksta tikrai daug – Hamburge lankėsi prof. Liudas Mažylis, Štutgarte 

atgimė bendruomenės teatras. Inicijuojami tokie įvykiai kaip įkalinimo 

įstaigose atsidūrusių lietuvių lankymas, suteikiant jiems galimybę prieiti 

išpažinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealūs atgimimai ir sprendimai, 

kai net sunku įsivaizduoti, jog tai daro mūsų, lietuvių protai ir rankos. Svarbu, 

kad jos visuomet būtų susikibusios, tvirtai laikančios ir palaikančios. 

Svarbiausia – linkiu šiltų, jaukių ir prasmingų Šv. Velykų laukimo. Tegu Jūsų visus 

sprendimus ir pasirinkimus lydi Dievo palaima. 

Tiesiog kviečiu skaityti. 

Evelina 

Danos Buinickaitės nuotr. 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė 

evelina.kislych@vlbe.org 

redakcija@vlbe.org 

Dizaineris: Elinas Venckus 

www.elinas-design.de 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim 

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 

BIC: DEUTDEDBMAN 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete 

adresu: 

https://vlbe.org/informacijos/, 

https://issuu.com/vlbe 

Dėl reklamos „Informacijose“ 

ir VLB interneto svetainėje 

VIRŠELYJE: 

Viršelyje: 

Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė 

Nuotr. 

Birte Filmer 

D-68623 Lampertheim 

Tel.: 0162 5200 517 

Der Bezug dieser Zeitschrift 

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten 

kreipkitės adresu: 

redakcija@vlbe.org 

PLM2018 logotipas priklauso 

© Tapatybe LT Ltd 

Projektas „Vokietijos lietuvių periodika: istorijos išsaugojimas“: 4-5, 10-11, 14-15, 16-19, 22-23, 25-27 


AKTUALIJOS 

TARYBOS POSĖDY- 

JE APTARTI ESAMI 

IR BŪSIMI IŠŠŪ- 

KIAI 

Simonas ČERNIAUSKAS 

Šių metų kovo 30 d. Renhofo pilies salėje įvyko Vokietijos lietuvių 

bendruomenės (VLB) tarybos XXIV sesijos penktasis posėdis. 

Kaip ir kiekviename metiniame eiliniame posėdyje skirtingos Vokietijos 

LB veikiančios apylinkės bei organizacijos pristatė savo 2018/2019 

metų veiklą ir ateinančių metų tikslus. Buvo išklausyti VLB valdybos 

narių ir Kontrolės komisijos ataskaitos bei Fondo Vasario 16-osios gimnazijai 

remti ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pranešimai. Vasario 

16-osios gimnazijos (toliau – Gimnazijos) kuratorijos atstovai pristatė 

pagrindinius darbus ir iššūkius švietimo įstaigoje. Šiame Tarybos posėdyje 

buvo aptarta Romuvos pilies pastato būklė, akcentuota remonto 

svarba šiam pastatui išsaugoti, pristatyti vidinio tyrimo rezultatai. Be to, 

buvo nurodytas pasirengimas kelti teisinį ieškinį, 

susijusį su įtarimais dėl buvusio VLB pirmininko 

A. Šiugždinio neteisėto bendruomenės lėšų pasisavinimo. 

VLB Taryba buvo informuota, jog ši byla reikalauja 

užbaigti tikrinti per 50 segtuvų trijose teisinėse 

srityse: mokesčių įstatymų, civilinio ir baudžiamojo 

kodekso. Siekiant apskaičiuoti patirtą žalą 

ir mokamus mokesčius reikia paruošti 13-kos ir 

dalinai 20-ies metų buhalteriją iš naujo, kadangi 

neteisėtai pasisavinti pinigai turi būti išskiriami 

iš buhalterijos ir įrašyti į pataisytas ataskaitas. 

Baigus ruošti dokumentus, artimiausiu metu jie 

bus pateikti atitinkamoms Vokietijos institucijoms. 

Taip pat buvo aptarti žingsniai dėl labdaringos 

organizacijos statuso išsaugojimo, kuris 

yra prarandamas Vokietijos institucijoms išsiaiškinus 

neteisėtas pinigų operacijas organizacijoje. 

Dėl šių priežasčių visa VLB Taryba situaciją vertina 

labai rimtai ir kviečia visus VLB narius palaikyti 

VLB valdybos veiklą sprendžiant šiuos sudėtingus 

klausimus. Posėdžio metu VLB Taryba vienbalsiai 

pasisakė už surinktos informacijos, susijusios su 

įtarimais buvusiam ilgamečiam VLB valdybos pirmininkui 

A. Šiugždiniui dėl neteisėtai pasisavintų 

VLB lėšų, perdavimą atitinkamoms žinyboms, kai 

Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba posėdžio dieną Hiutenfelde 


tik advokatė Christina Rudolf pateiks savo galutines 

išvadas dėl surinktų apskaitos dokumentų. 

Posėdžio metu buvo išrinkta naujoji Vokietijos 

LB Valdyba – Alfredas Hermanas, Justina Vaičė, 

Sandra Petraškaitė-Pabst, Sergej Šišulin ir Petras 

Brėmelis. Šia proga VLB Taryba dėkoja buvusiai 

VLB Valdybai už jų pastangas ir pasiektus tikslus 

bei linki naujai išrinktai Valdybai sėkmingai tęsti 

pradėtus darbus. Taip pat Taryba dėkoja praeities 

iššūkių, susijusių su artėjančiais teisiniais procesais, 

pilies pastato remonto darbų nepabūgusiems 

esamiems nariams. 

Taip pat posėdžio metu buvo aptarta Gimnazijos 

situacija. Pasitraukus jos direktorei iš pareigų, VLB Taryba nori pabrėžtinai 

išreikšti savo paramą Gimnazijos kuratorijai ir VLB Valdybai. Akcentuojama 

tai, jog bendromis jėgomis bus siekiama išlaikyti ir toliau 

plėtoti Vasario 16-osios gimnaziją. Ateityje planuojami papildomi neeiliniai 

posėdžiai, kuriuose bus stengiamasi paruošti ir priimti atitinkamus 

įstatų pakeitimus, reikalingus reformuoti ir sustiprinti VLB struktūrą bei 

išvengti sisteminių klaidų, sudariusių sąlygas neteisėtam mūsų bendruomenės 

lėšų pasisavinimui. 

VLB Tarybos vardu norėčiau padėkoti visiems aktyviems VLB nariams už jų 

pastangas ir laiką kuriant šią bendruomenę bei pakviesti aktyviai dalyvauti 

artėjančiame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. 

Užsiregistruoti balsavimui paštu Vokietijoje galite iki gegužės 5 dienos. 

Asm. archyvo nuotr. 

IŠRINKTA NAUJA MIUNCHENO 

LB VALDYBA 

Miuncheno LB informacija 

Šių m e tų b a l a n džio 6 d. vyko Vokietijos lietuvių 

bendruomenės Miuncheno apylinkės 

metinis susirinkimas ir valdybos rinkimai. 

Naujai išrinkta Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybą sudaro: 

Irma Petraitytė-Lukšienė (pirmininkė) 

Kristina Kandratavičiūtė (iždininkė) 

Daiva Zavistauskaitė (kultūra) 

Rolandas Purtulis (sekretorius) 

Viktorija Ramanauskienė (lituanistinės mokyklos kuratorė) 

Išrinkti revizoriai: Edita Nickuvienė ir Vitalijus Kryževičius. 

Rolando Purtulio nuotr. 

Naujoji Miuncheno LB valdyba 


GIMNAZIJOS KURATORIJA SKEL- 

BIA KONKURSĄ VASARIO 16-OSIOS 

GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS/ĖS 

PAREIGOMS UŽIMTI 

Apie mus: 

Vasario 16-osios gimnazija, įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, gyvuoja 

nuo 1951 metų, siekdama užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams 

sudaryti sąlygas puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 1999 

metais gimnazija įgijo Vokietijos valstybės pripažintos dvikalbės mokyklos 

statusą, suteikiantį teisę išduoti vokišką brandos atestatą. Šiuo 

metu gimnazijoje dirba 37 darbuotojai, mokosi virš 200 lietuvių, vokiečių 

ir kitų tautybių mokinių. Prie gimnazijos veikia bendrabutis. 

Mokykla teikia didelę reikšmę mokinių individuliam vystymui ir jų asmeniniam 

tobulėjimui, tuo prisdėdama prie optimalaus jų gebėjimo savarankiškai 

dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime. 

Jūsų profilis: 

Aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas; 

Vadovavimo patirtis (ne mažiau kaip vieneri metai); 

Pedagoginės žinios ir patirtis švietimo srityje būtų privalumas; 

Esminės žinios apie Vokietijos mokyklų sistemą ir Vokietijos įstatymus 

(arba atitinkamas noras gilinti turimas žinias); 

Vadovavimo komandai įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus, 

bendradarbiauti bei spręsti konfliktus; 

Gebėjimas planuoti, organizuoti, įtikinti bei įgyvendinti; 

Atvirumas ir tolerancija tarpkultūrinėje aplinkoje; 

 

Aiškus strateginis, analitinis, į sprendimus bei į resursus orientuotas 

požiūris ir mąstymo būdas; 

Labai geros lietuvių ir vokiečių kalbos žinios (raštu ir žodžiu), 

pageidautina geros anglų kalbos žinios; 

Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office programos Word, Excel, 

PowerPoint, interneto naršyklės). 

Jūsų užduotys: 

 

Vadovavimas gimnazijai ir bendrabučiui; 

 

 

 

 

 

 

Lietuviškos gimnazijos Vokietijoje tradicijos tęstinumo 

užtikrinimas ir modernios mokyklos 

vizijos vystymas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant 

su Gimnazijos kuratorija; 

Gimnazijos kolektyvo vadyba, motyvacija, vystymas 

bei darbinės atmosferos užtikrinimas; 

Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai ir ryšių palaikymas 

su Heseno žemės institucijomis, Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vokietijos 

lietuvių bendruomene, gimnazijos mokinių 

tėvais, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene; 

Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai, bendradarbiavimas 

ir kooperavimasis su kitomis mokyklomis 

bei partneriais; 

Resursų planavimas ir ekonominė atsakomybė 

už gimnaziją ir bendrabutį; 

Marketingo priemonės gimnazijai priklausančiam 

bendrabučiui; 

Kokybiškų ir vertingų ugdymo/mokymo paslaugų 

tiekimo mokiniams/ėms užtikrinimas. 

Paraiškos dokumentus (CV, motyvacinį laišką, išsilavinimą 

liudijančius dokumentus, rekomendacijas) 

iki gegužės 15 dienos siųskite adresu: 

bewerbung@litauischesgymnasium.de 

Daugiau apie Vasario 16-osios gimnaziją internete: 

www.gimnazija.de 

6 VLB INFORMACIJOS |04 - 2019 | BALANDIS 

Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija 

Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld

AUSSCHREIBUNG FÜR EINE STEL- 

LE DES DIREKTORS (M/W) DES 

PRIVATEN LITAUISCHEN GYMNA- 

SIUMS IN HÜTTENFELD 

Über uns: 

Das Private Litauische Gymnasium mit angeschlossenem Internat wurde im 

Jahr 1951 gegründet mit dem Ziel der Förderung der litauischen Sprache, 

Kultur und Traditionen für im Ausland lebende Kinder litauischer Herkunft. 

1999 erhielt das Gymnasium den Status einer staatlich anerkannten Ersatzschule 

des Landes Hessen. Aktuell zählt das Gymnasium 37 Mitarbeiter, 

hier lernen über 200 Schüler litauischer, deutscher und anderer Herkunft. 

Das Gymnasium legt hohen Wert auf die Individualität seiner Schüler*innen 

und deren persönlicher Entwicklung, die ihnen ein größtmögliches 

Maß der selbständigen Teilnahme am gesellschaftlichen und 

wirtschaftlichen Leben verschaffen soll. 

Ihr Profil: 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abgeschlossenes Hochschul- oder gleichwertiges Studium; 

Leitungserfahrung (mindestens ein Jahr); 

Pädagogische Kenntnisse und Erfahrung im Bildungsbereich wären 

von Vorteil; 

Grundlegende Kenntnisse des deutschen bzw. hessischen Schulsystems 

und der deutschen Gesetzgebung bzw. die Fähigkeit sich 

einzuarbeiten; 

Führungsqualität, sehr gute Kommunikations-, Konflikt-, Kooperations- 

und Entscheidungsfähigkeit; 

Gutes Planungs- und Organisationsgeschick, Durchsetzungs- und 

Überzeugungsfähigkeit; 

Aufgeschlossenheit, Toleranz und Empathie im interkulturellen 

Umfeld; 

Klare strategische, analytische und lösungs- und ressourcenorientierte 

Sicht- und Denkweise; 

Sehr gute Litauisch- und Deutschkennnisse in Wort und Schrift, 

gute Englischkenntnisse wünschenswert; 

Sicherer Umgang in der Anwendung der gängigen Microsoft Office 

Programme und Internetbrowser. 

Ihre Aufgabengebiete: 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sicherstellung der Kontinuität der Tradition des 

Litauischen Gymnasiums in Deutschland und 

Weiterentwicklung und Umsetzung des Schulkonzeptes 

der modernen Schule in enger Zusammenarbeit 

mit dem Kuratorium als Schulträger; 

Leitende Arbeit im Gymnasium und Internat; 

Personalführung, -motivation und -entwicklung 

sowie Sicherung eines guten Arbeitsklimas; 

Vertretung des Litauischen Gymnasiums im 

Innen- und Außenverhältnis sowie Kommunikation 

und Zusammenarbeit mit den Institutionen 

des Landes Hessen, mit dem Ministerium 

für Bildung und Wissenschaft der Republik 

Litauen, mit der Litauischen Gemeinschaft in 

Deutschland, mit den Eltern der Schüler, mit den 

Sponsoren und der Ortsgemeinde; 

Vertretung des Litauischen Gymnasiums in der 

Zusammenarbeit und Kooperation mit anderen 

Schulen, sowie außerschulischen Partnern; 

Ressourcenplanung und betriebswirtschaftliche 

Verantwortung für die Schule; 

Marketingmaßnahmen für das angeschlossene 

Internat; 

Sicherstellung des qualitativ hochwertigen Bildungsangebotes 

für Schüler*innen. 

Bei Interesse senden Sie bitte Ihre Bewerbungsunterlagen 

(Anschreiben, Lebenslauf, Qualifikationsnachweise, 

Empfehlungsschreiben) bis zum 

15.05.2019 an folgende E-Mail Adresse: 

bewerbung@litauischesgymnasium.de 

Mehr über das Private Litauische Gymnasium unter: 

www.gimnazija.de 

Kuratorium des Litauischen Gymnasiums e.V 

Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld 


AMBASADO- 

RIAUS ŽODIS 

Mielieji, 

netrukus, gegužės mėnesį, vėl turėsite progą pareikšti 

savo nuomonę Lietuvai ir visai Europos Sąjungai 

svarbiais klausimais. Kaip žinia, rinksime 

naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Lietuvos 

atstovus į Europos Parlamentą. Taip pat bus 

klausiama Jūsų nuomonės dėl Lietuvos Respublikos 

pilietybės išlaikymo, įgyjant kitos šalies pilietybę. 

Tai klausimas, kėlęs daug audringų politinių diskusijų 

ir teisininkų ginčų pastaruosius du dešimtmečius. 

Galiausiai nuspręsta paklausti Jūsų nuomonės. 

Kviečiu nelikti abejingais ir reikšti savo nuomonę 

Europos Parlamento bei Lietuvos Respublikos Prezidento 

rinkimuose, o taip pat referendume dėl 

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. 

Pagarbiai, 

Darius Jonas Semaška 

Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje 

Respublikoje 

LR užsienio reikalų ministerijos nuotr. 

LR ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje Darius Jonas Semaška 

BALSAVIMO LIETUVOS RESPUBLI- 

KOS AMBASADOJE BERLYNE DIE- 

NOS IR LAIKAS 

2019 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, referendumas dėl Konstitucijos 

12 str. pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) ir referendumas dėl Konstitucijos 55 str. pakeitimo: 

2019 m. gegužės 9-10 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val. 

2019 m. gegužės 12 d. 10.00-19.00 val. 

2019 m. gegužės 26 d. rinkimai į Europos Parlamentą ir galimas pakartotinis balsavimas 2019 m. 

gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose: 

2019 m. gegužės 23-24 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val. 

2019 m. gegužės 26 d. 10.00-19.00 val. 


PILIETYBĖ – SVARBU: DU TREČ- 

DALIAI GYVENTOJŲ APSISPREN- 

DĘ DALYVAUTI REFERENDUME 

DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO 

LRVK informacija 

Apie 2019 m. gegužės 12 d. vyksiantį referendumą dėl pilietybės 

išsaugojimo žino 80 proc. šalies gyventojų. Tai parodė atlikta gyventojų 

nuomonės apklausa. Neabejojama ir referendumo reikšme 

– suprasdami jo svarbą, dalyvauti referendume apsisprendę 

du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų. 

„Apklausos duomenys rodo, kad pilietybės klausimas yra itin svarbus ir 

reikšmingas visuomenei. Svarbus ir pats aiškumas atsakant į teikiamą 

referendumo klausimą – ar mes pritarsime, kad Lietuvos piliečiai, įgiję 

kitos NATO ir ES šalies pilietybę, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar 

ne. Tai kiekvieno iš mūsų pareiga“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis 

pavaduotojas Deividas Matulionis. 

Kaip parodė tyrimas, dalyvavimas referendume suvokiamas kaip svarbi 

pilietinės pozicijos išraiška – 89 proc. su šia formuluote visiškai sutinka 

arba sutinka. Panašios nuostatos matomos ir vertinant teiginį, kad referendume 

sprendžiamas klausimas yra svarbus Valstybės ir Tautos gyvenimui 

(atitinkamai 40 proc. ir 45 proc.). 

Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, ar gyventojams pakanka informacijos 

apie referendumą. Kad informacijos visiškai pakanka, nurodė tik 12 

proc. apklaustųjų, dar 33 proc. teigė, kad greičiau 

pakanka. Kad informacijos greičiau nepakanka, 

nurodė 38 proc. respondentų, o visiškai nepakanka 

– 11 proc. apklaustųjų. 

Apklausos duomenimis, patogiausiais žiniasklaidos 

kanalais referendumo komunikacijai įvardyti 

TV ir internetas. Svarbu pastebėti gana aiškius 

vertinimų skirtumus pagal socialines demografines 

charakteristikas – jaunimas (iki 25 m.) mažiau 

domisi šiuo klausimu ir turi mažiau žinių. Vyresnio 

amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentų 

žinios dažniau yra netikslios. 

Vyriausybės kanceliarija referendumo viešinimo 

kampaniją, kuri prasidės balandžio pradžioje, 

vykdo įgyvendindama Seimo pavedimą informuoti 

visuomenę apie spręsti referendumu pateikto 

klausimo svarbą. 

Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės 

ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ 

apklausa atlikta 2019 m. vasario 18–28 d. Tyrimo 

metu apklausti 1 006 Lietuvos Respublikos piliečiai 

nuo 18 iki 75 metų. 


REFERENDUMAS 

DĖL PILIETYBĖS 

IŠSAUGOJIMO 


„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir 

kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. 

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs 

konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos 

pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos 

kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, 

Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais 

atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti 

2019 m. gegužės 12 d. organizuojamas referendumas dėl Konstitucijos 

12 straipsnio pakeitimo (toliau – referendumas dėl pilietybės 

išsaugojimo). Jame turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos 

gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos 

piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos 

kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų 

leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. 

Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo 

informacija. 

Dažnai užduodami klausimai 

Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo? 

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2019 m. gegužės 12 d. kartu 

su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu 

dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo. 

Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui? 

Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė 

skamba taip: 

kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio 

įstatymo nustatytas išimtis. 

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis 

įstatymas.“ 

Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos 

ar daugybinės pilietybės? 

Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas 

yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo. 

Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės 

Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų 

Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės 

ir euroatlantinės integracijos kriterijus, 

išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui 

pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar 

atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą. 

Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų 

sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems 

užsienyje? 

Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su 

valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pa- 


eigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, 

ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis 

naudojasi konkrečios valstybės pilietybės 

turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios 

jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, 

mokesčiai ir kt.). 

Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia 

nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo. 

Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos 

piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios 

visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. 

Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas 

jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai 

nuo jo baigties. 

Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo 

prievolę? 

Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas 

į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) 

neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos 

Respublikai. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja 

kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios 

karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą 

ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami 

kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami 

atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. 

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo 

karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES 

valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės 

įstatymą, privalomoji pradinė karo tarnyba 

jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado 

sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis 

atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi 

gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą 

(kreipiamasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 

ministeriją). 

Jei dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra 

šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, 

visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos 

Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką 

atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje. 

Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma? 

Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija, 

Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir 

Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje 

kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų 

tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių. 

Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų 

sveikatos draudimo lengvatų? 

Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo 

sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos 

piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys 

užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos 

piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo 

sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų. 

Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių 

sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai. 

Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų? 

Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos 

su gyvenamąja vieta. 

Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, 

asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal 

darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje 

gyvenantiems Lietuvos piliečiams. 

Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas 

vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema 

turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti 

žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba 

įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai 

gyvena Lietuvoje. 

Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui. 

Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis 

nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo 

kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas. 

Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos 

valstybei? 

Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, 

kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos. 

Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas 

Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu? 

Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir 

Seimo nariu renkamas būti negali. 

Prisaikdinta vertėja 

lietuvių|rusų|vokiečių klb. 

Maybachstraße 1 

48 145 Münster 

Mobil: +49179.5877720 

Fax: +49251.395 56074 

mail:ingrida.k@gmail.com 

www.dolmetscher-venckus.de 


Informacija žiniai 


· Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripažįstama 

dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo 

tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. 

Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės 

įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne 

tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis 

dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais. 

· ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija, 

Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su 

NAUJAI IŠRINKTA 

VLJS VALDYBA 

VLJS informacija 

2019/2020 metų kadencijai išrinkta nauja Vokietijos lietuvių jaunimo 

sąjungos (VLJS) valdyba. 

VLJS valdyba 2019-2020 m., iš kairės į dešinę: Laura, Sofja, Lukas, Ilona. 

kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, 

Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, 

Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija. 

· ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės: 

Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija. 

· 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas 

pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. 

Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją 

kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, 

pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę 

įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti. 

Daugiau informacijos: 

www.pilietybesvarbu.lt 

Ilona Koženkovaitė – pirmininkė. Berlynietė. Vadybos 

ir verslo studijas pabaigusi Vilniaus universitete, 

turizmo srityje dirbanti pasaulio keliautoja, 

apsilankiusi daugiau nei trisdešimtyje šalių net neplanuoja 

sustoti. Žmogus, pats sau metantis iššūkius 

ir nebijantis jų priimti, bei neįsivaizduojantis 

savo kasdienybės be dviračio, knygų ir Berlyno. Labiausiai 

už viską gyvenime bijo nuobodulio, todėl 

nelaukdama, kol jis pavys, bėga naujų patirčių ir 

iššūkių link. 

Lukas Medišauskas – pirmininkės pavaduotojas. 

Fizikas teoretikas, tiksliukas, jau šešis metus gyvenantis 

Vokietijoje. Per tą laiką sutiko daug puikių 

lietuvių todėl galiausiai nusprendė aktyviau prisidėti 

prie lietuvių bendruomenės Vokietijoje ir prie 

VLJS veiklos, kur tikisi toliau kurti ir plėsti lietuvių 

tarpusavio ryšius. 

Sofja Klokatova-Bendoraitienė – finansininkė. 

Baigė politikos mokslų studijas Kaune bei Rytų 

Europos studijų magistrą Berlyno Laisvajame universitete. 

Gyvenu Berlyne, dirba laisvai samdoma 

mokslo darbuotoja istorijos srityje, mėgsta keliauti. 

VLJS jai suteikia puikią galimybę bendrauti ir 

bendradarbiauti, tobulėti, įgyvendinti savo idėjas 

bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 

Laura Dobilaitytė – raštininkė. Baigusi vadybos 

studijas Klaipėdos Universitete Socialinių mokslų 

fakultete ir įgojusi vadybos bakalauro laipsnį. Atkeliavo 

į Vokietija paskui sekdama meilę. Prie VLJS 

prisijungė dėka renginio „Idėjų dirbtuvės“, nes organizacijos 

veikla jai pasirodė įdomi, prasminga ir 

reikalinga. Jai tai puiki proga išbandyti savo jėgas 

įgyvendinant skirtingo pobūdžio projektus. 



- 

KULTURA IR MENAS 

Norinčių groti ar dainuoti lietuvių 

dėmesiui 

Štutgarto LB informacija 

Kviečiame įsijungti į Štutgarto lietuvių bendruomenės 

ansamblio „RIDIGDO“ gretas. 

Repeticijos vyksta kiekvieną sekmadienio popietę. 

Daugiau informacijos tel. nr. +491735942356, el. 

paštu juozas.vasiliauskis@gmail.com 

Repeticijos atostogų metu nevyksta! Atvykstantiems 

į repeticijas pirmą kartą, susisiekite aukščiau 

nurodytu tel. nr. – pasitikslinti repeticijų laiką. 

Rido Damkevičiaus nuotr. 

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ 

Redakcijos informacija 

Štutgarto lietuviams šis pavasaris – itin dosnus 

– Vokietijos lietuvių tarpe pasklido žinia 

apie Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro 

atgimimą. Tai itin svarbus kultūrinis momentas, 

papildysiantis ir taip platų čia gyvenančių 

lietuvių veiklų spektrą – kūryba. 

Kreipimesi rašoma: „Sveiki visi teatro mylėtojai, 

aš esu Inga, paskirta teatro administratorė. Visų 

pirma noriu padėkoti, kad vakar taip gausiai susirinkote 

į steigiamajį teatro suvažiavimą ir išdėstėte 

savo pasiūlymus dėl mūsų visų būsimo teatro. Mintyse 

jau su nekantrumu dėlioju ką veiksime artėjančiose 

repeticijose ir kaip jos turėtu atrodyti, kad 

kiekvienas turėtume galimybe atsiskleisti. Mielai 

laukiu ir jūsų kiekvieno idėjų, tik kartu sukursime 

mums miela veiklą, į kurią visada norėsis sugrįžti.“ 

Šiuo metu derinami teatro repeticijų laikai. Repeticijos 

turėtų prasidėti nuo šių metų balandžio mėnesio, 

sekmadieniais, ir vykti St. Joseph koplyčios 

salėje Štutgarte. 

Tikslesnė ir išsmesnė informacija bus skelbiama 

feisbuko grupėje, elektroniniu paštu. 

ATGIMSTA ŠTUT- 

GARTO LIETUVIŲ 

BENDRUOMENĖS 

TEATRAS 

Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro nuotr. 


ISTORINIS ĮVYKIS 

MIUNCHENE: ŠĮKART BALTIJOS 

ŠALIS SUJUNGĖ KINAS 

Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ 

Baltijos šalių kino kuratorės (iš kairės į dešinę): K. Ladva-Zoller, K. Kitzinger, I. Petraitytė-Lukšienė, L. Dambekalna ir S. Hahn 

Šių metų kovo 15-17 dienomis vykusios Baltijos šalių kino dienos 

Miunchene surengtos ypatinga – Baltijos kelio trisdešimtmečio 

minėjimo proga. 

Pirmą kartą Miunchene inicijuoto ir realizuoto bendro visų trijų Baltijos šalių 

visuomeninių organizacijų projekto dėmesio centre – Baltijos kelio, ryšio ir 

bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių, laisvės, kūrybinės laisvės, tilto tarp prateities 

ir dabarties tiesimo temos. 

Baltijos šalių kino dienas organizavo ir kuravo Vokietijos lietuvių bendruomenės 

Miuncheno apylinkės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos 

estų bendruomenės Miuncheno regiono grupės (Estnischer Gemeinschaft in 

Deutschland e. V. – Regionalgruppe München) atstovės Karin Ladva-Zoller ir 

Karin Kitzinger, Latvių kultūros klubo „Namejs“ („Namejs“ Lettischer Kulturverein) 

atstovė Laila Dambekalna. Projekto bendradarbis ir partneris – Miuncheno 

miesto bibliotekos (Münchner Stadtbibliothek) atstovė Sabine Hahn. 

Kino dienų metu buvo pasirinkti ir rodomi 10 geriausių dokumentinių ir 

vaidybinių filmų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos Miuncheno miesto bibliotekos 

kino salėje (Carl-Amery-Saal), kuri įsikūrusi didžiausiame Vokietijos 

kultūros centre „Gasteig“. 

Festivalį atidarė lietuvių režisierių Audriaus Stonio ir Arūno Matelio trumpametražis 

1990-ųjų metų dokumentinis filmas „Baltijos kelias“ bei A. Stonio ir 

latvių režisierės Kristine Briede naujausias, 2018-aisiais metais dienos šviesą 

išvydęs dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ – tiesiantis laiko tiltą tarp kelių 

Baltijos šalių kino kartų, pasakojantis apie Baltijos 

poetinės dokumentikos meistrų kūrybą, giliai paliečiantis 

amžinuosius gyvenimo, mirties, žmogaus 

laikinumo žemėje klausimus. Šiame filme atsiskleidžia 

kūrybinės laisvės troškimas – subtili, bet galinga 

kova su sovietiniu režimu, bandymai išgyventi jo 

priespaudą. Filmas „Laiko tiltai“ festivalio publiką 

sužavėjo savo akcentuojamomis vertybėmis ir prasme, 

giliu žvilgsniu ir dideliu dėmesiu žmogui. 

Iškart po filmų peržiūros vyko diskusija apie kūrybą 

tarp laisvės ir cenzūros kartu su Estijos kultūros ataše 

Vokietijoje Merit Kopli, latvių kino režisieriumi Aigards 

Grauba, germaniste, VLB valdybos nare dr. Sandra 

Petraškaite-Pabst, Liuneburgo Šiaurės rytų instituto 

(Lüneburger Nord-Ost Institut) atstovu dr. Detlef 

Henning, dr. Lars Stöcker (Imre Kertész Kolleg der 

Friedrich-Schiller-Universität Jena). Diskusija moderavo 

Miuncheno Ludviko Maksimilijano universiteto 

dėstytojas (LMU München) ir Resursų namų (House 

of Resourse) projektų koordinatorius dr. Peter Hilkes. 

Sekantys lietuviški filmai buvo rodomi sekmadienį 

– naujausias režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas 

apie modernios šeimos iššūkius „Kvėpavimas į 


marmurą“ (2018) ir Giedrės Žickytės dokumentinis 

filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011), po 

kurio vyko pokalbis tarp festivalio svečio – legendinės 

Roko grupės „ANTIS“ lyderio Algirdo Kaušpėdo 

– ir festivalio publikos. Susirinkusi pilna salė žmonių 

domėjosi nuo grupės pavadinimo „ANTIS“ kilmės, 

šios grupės poveikio Lietuvoje, už „Geležinės uždangos“ 

iki „ANTIES“ esmės suvokimo Vakarų pasaulyje. 

Tai istoriniai momentai, kurie įsirašo į atmintį. 

Informacija apie festivalį pasklido ir komunikacija 

vyko Vokietijos ir Lietuvos mastu. Festivaliu – kaip 

žinia – apie Baltijos šalių kino dienas pasidalino per 

60 institucijų, institutų ir žiniasklaidos priemonių 

visoje Vokietijoje, kurių tarpe: Estijos ir Lietuvos ambasadas 

Vokietijoje, Sprachen Nordeuropas und des 

Baltikums prie Universität Mainz, Filmstadt München, 

Artechock München, Filmkunstwochen München, 

FilmFernsehFonds Bayern, Nordische Filmtage Lübeck, 

Münchner Stadtbibliothek. Didžiausiame Vokietijos 

dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ šis renginys buvo 

įrašytas kaip patarimas/rekomendacija savaitgaliui! 

Sklaida vyko Gasteig mėnesinėje programoje su 45 

000 egzempliorių ar informaciniame kultūros laikraštyje 

„InMünchen“ su 75 000 ezempliorių. Miuncheno 

mieste išdalinta 5 000 skrajučių (Miuncheno rotušėje, 

Ludwig-Maximilians-Universität München, Bayerische 

Staatsbibliothek München, Filmmuseum München, 

Hochschule für Film und Fernsehen, Miuncheno dailės 

akademijoje). Miuncheno kultūros skyrius (Kulturreferat 

der Landeshauptstadt München) pats asmeniškai 

išsiuntė 450 kvietimų į šį renginį savo kontaktams. 

Renginį parėmė Miuncheno miesto kultūros skyrius, 

Estijos ambasada Berlyne, Lietuvos Respublikos am- 

Irma Petraitytė-Lukšienė su Algirdu Kaušpėdu (kairėje) 

basada Vokietijoje, Estijos bendruomenė Vokietijoje, MORGEN e.V. ir House 

of Resourse. 

Didelės sėkmės sulaukusios Baltijos šalių kino dienos bus rengiamos ir 

kitąmet – kino salė jau rezervuota, o vietoje 3 dienų planuojama festivalį 

pratęsti ir rengti 4 dienas. 

Daugiau apie Baltijos šalių kino dienas galima sužinoti šiuo adresu: 

www.facebook.com/BaltischeFilmtageMuenchen 

Rolando Purtulio nuotr. 

Daiva Zavistauskaitė, Vilija Kaušpėdienė, A. Kaušpėdas, I. Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (iš kairės į dešinę) 


PORTRETAI 

DUETE 

SU PASAULIU 

Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ 

Iš Rūdiškių kilusi Evelina Giedrytė – Vokietijos lietuvė, intensyviame 

ir skubančiame pasaulyje galvojanti ir siekianti gyventi sąmoningą 

gyvenimą. Itin meniška asmenybė, savo balso stiprumu ir 

neblėstančia energija džiaugiasi kadaise padarytu sprendimu vykti 

gyventi į Vokietiją. Ji nuolat akcentuoja tai, kad visi žmonės yra lygiaverčiai, 

nepriklausomai nuo jų religijos, pažiūrų, tautybės, o ypač 

svarbu neprarasti tikrumo ir tiesiog būti. 

Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė 

Kalbiname Eveliną apie jos pasirinkimus ir apie 

tai, kur ji dabar esanti ir kuo gyvenanti. 

Evelina, 2016 metais išvykai atlikti praktikos į 

Miuncheną. Papasakok apie savo pasirinkimą. 

Iškart po bakalauro studijų baigimo išvykau atlikti 

praktikos, norėdama pasinaudoti visomis ERAS- 

MUS, tarptautinių mainų programos galimybėmis. 

Studijų metu jau buvau išvykusi į mainų semestrą 

Portugalijoje, o likusius, neišnaudotus programos 

mėnesius paskyriau praktikai po studijų. Atvirai 

tariant, pernelyg daug apie patį išvykimą negalvojau, 

tiesiog žinojau, kad turiu pasinaudoti pasitaikiusiomis 

galimybėmis. Kryptis – Miunchenas, Vokietija. 

Hmm... Tai buvo staigmena ir man pačiai! 

Dar pirmosios ERASMUS programos Portugalijoje 

metu susipažinau su savo draugu iš Miuncheno, 

kurio dėka teko lankytis šiame mieste ir anksčiau 

bei išvysti jo didįjį pasididžiavimą – Oktoberfestą. 

Šio miesto didybė, kalnų apsuptis bei gilios ir iki 

šiol stipriai puoselėjamos tradicijos mane tiesiog 

sužavėjo ir pastūmėjo žvalgytis praktikos būtent 

čia. Nors vis susimąstau, iš kur turėjau šitiek drąsos 

keltis į šalį, kurios kalbos niekuomet nesimokiau. 

Šiandien, tikriausiai viską apsvarstyčiau daug rimčiau, 

žinodama, kiek pastangų ir laiko reikalauja 

adaptacija naujoje vietoje. Nors kita vertus, niekuomet 

nesigailėsiu priėmusi šį sprendimą. Miunchene 

atlikau praktiką startuolyje, organizuojančiame 

skaitmeninių inovacijų bei sąmoningumo 

festivalius Vokietijoje. Vėliau gavusi pastovaus darbo 

pasiūlymą likau dirbti rinkodaros bei kūrybinių 

koncepcijų vystymo srityje. 

Tąkart išvykai į platųjį pasaulį. Koks tau jis? Ar 

jautiesi pasaulio lietuve? 

Pasaulio lietuve ir tiesiog pasaulio piliete, kokie 

esame mes visi. Manau, kad ribų tarp šalių ir kultūrų 

braižymas tik skaldo mus, todėl tikiuosi, kad 

vieną dieną vieni kitus matysime pirmiausia kaip 

lygiaverčius žmones, o ne tam tikros šalies, kultūros 

ar religijos atstovus. Buvimas Vokietijoje, 

šalyje, tapusia pabėgėlių krizės Europoje šerdimi, 

pradėjau daug domėtis skirtingų kultūrų integracija 

čia. Nors dažniausiai mūsų tautiečius pasiekia tik 

negatyvios žinios apie įvykius čia, turiu pripažinti, 

jog jokia kita šalis Europoje neprilygsta Vokietijai, 

šios šalies politikų sprendimams bei socialinių judėjimų 

aktyvumui vardan siekiamybės sėkmingai 


Savo aistrą dainavimui Evelina vystė tiek Miunchene, tiek šiuo metu Hamburge 

integruoti naujakurius čia. Tiksliau tariant, pačio 

išvykimo į Vokietiją nepavadinčiau išvykimo į platųjį 

pasaulį, kaip ir visų kitų kelionių savo gyvenime. 

Tiesiog gavau galimybę gyventi apsuptai galybės 

skirtingų kultūrų, jas pažinti bei suprasti. Tai 

man yra platusis pasaulis – mano suvokimo ribų 

praplėtimas, kuris leido suvokti, kokiame mažame, 

tačiau tvirtame burbulėlyje esame įsisukę savo šalyje, 

dėl kurio labai dažnai nemokame įvertinti to, 

ką turime, o turime labai labai daug. 

Kurį laiką nesusimąsčiau apie savo pačios ,,savitumą” 

tiek Miunchene, tiek čia, Hamburge. Vieną 

vertus, manau, kad tai priklauso nuo pačio žmogaus, 

tačiau, žinoma, tam tikros kultūros natūraliai 

yra arčiau mūsų lietuviškosios. Tikriausiai šioji 

nėra labai nutolusi, nors... Esu labai atviras, nuolat 

ir aktyviai samprotaujantis bei gilumos ieškantis 

žmogus, o ir mes vis, lietuviai, dėl savo egzistencijos 

kovų, nuolatinio ieškojimo ir mėginimo kuo 

greičiau pasivyti išgalvotą Vakarų pasaulį esame 

natūraliai labiau viską nuodugniai išgyvenantys, 

todėl čia to pasigendu... Retai čia man pavyksta 

patirti tikrą, atvirumo bei tikrų jausmų pilną pokalbį. 

Pokalbiai yra kitokie – įdomūs, kupini faktų ir 

patirčių dalijimosi, bet dažnai juose pasigendu ti- 

krosios prasmės. Ilgai apie tai galvojau ir supratau, kad tai ir yra kultūros 

skirtumas. Vokiečiams, šiuo atveju mano kartos žmonėms, retai tenka „kovoti 

už būvį“ ar ieškoti naujų inovatoriškų būdų, kaip susikurti sielai artimą 

gyvenimo būdą. Šios šalies žmonės yra užtikrinti, jog tam tikri pasirinkimai, 

kaip atitinkamos studijos atitinkamuose universitetuose ar atitinkami 

profesiniai mokslai (vok. ausbildung) ir po jų sekančios padoriai apmokamos 

praktikos jiems tikrai suteiks tenkinančias gyvenimo galimybes. Jie tai 

žino, nes jų tėvų karta taipogi turėjo užtvirtintą karjeros siekimo sistemą, 

gal net stipresnę nei egzistuojančią dabar. Neapmokamas savanoriavimas 

trečiose šalyse ar metai kelionių po pasaulį iškart po mokyklos baigimo 

čia nėra didelis tabu. Dažnai tokie sprendimai yra visiškai paremiami tėvų. 

Šie dalykai yra stiprios tautos, šalies statusas. Taip pat begalė kitų aspektų 

yra mano ilgokų samprotavimų išvada apie tai, kodėl čia žmonės nėra linkę 

tiek gilintis į egzistencinius klausimus, tikrąsias vertybes, jausmus, nes 

man asmeniškai tai yra viso ko prasmė. Jokiu būdu nesakau, kad tai yra 

blogai, tiesiog čia viskas kitaip. Puikiai žinau, jog visa tai man yra didžiulis 

iššūkis. Turbūt tai yra viena pagrindinių priežasčių neleidžiančių man pasijausti 

,,sava”. 

Papasakok apie savo laiką Miunchene, atradimus ir pasiekimus. 

Miunchene, kaip ir minėjau prieš tai, pasilikau dirbti startuolyje, kuris manyje 

sulaužė visus stereotipus apie vokiečių puikų organizuotumą ir išvystytas 

sistemas. Šioje srityje tikriausiai visur harmoniškai smagi netvarka, 

kurioje būti sudėtinga, tačiau labai įdomu. Ten vykdžiau veiklas, susijusias 


su rinkodaros strategija, su festivalio kūrybine koncepcija, taip pat kūriau 

dizainą reklamai ir prekės ženklo elementams. Didžiausias projektas buvo 

viso festivalio organizavimas, jo atmosferos, tai yra, scenos ir erdvių koncepcijų 

kūrimas. Patirtis neįkainojama, nors to nevadinu nei pasiekimu, nei 

atradimu. Šiuo laikotarpiu supratau, kokia svarbi yra sveikata mano gyvenime, 

nors tą supratau jau derindama mokslus ir darbą agentūroje Lietuvoje. 

Nuo tada labiau gilinuosi į sąmoningumo praktikas, subalansuotą 

mitybą, jogą, nors šiuo metu visa tai labai sunku suderinti su darbu čia, 

Hamburge, ir kitomis mano veiklomis. 

Esi meniška asmenybė – vokalo mokslus pradėjai Rūdiškių muzikos mokykloje. 

Ar tęsi, vystai savo muzikinę veiklą ir gyvendama Vokietijoje? 

Kadangi nuo seno visur dainuoju, todėl bandau savo pomėgį vystyti ir čia. 

Miunchene su gitaristu iš Barselonos turėjome sukūrę akustinį duetą. Kartais 

pasirodydavome kokiame nors renginyje ir galiu sakyti, jog sekėsi visai 

neprastai. Čia, Hamburge, pradėjus dirbti reklamos agentūroje tam nelabai 

liko laiko, todėl kurį laiką tobulinau savo vokalinius sugebėjimus ,,Hamburg 

Music Academy“ mokykloje, kurios dėka teko pasirodyti viename 

miesto rajono festivalyje. Šiuo metu vis svarstau, kad reikia pradėti burtis į 

grupę, tačiau vis neatrandu laiko, nors žinau, kad gyvenime tam tikrai dar 

atsiras galimybių. Tas laikas dar tiesiog neatėjo. 

Jau kurį laiką gyveni Hamburge. Kur save realizavai ir realizuoji šiuo metu? 

Į Hamburgą persikrausčiau kartu su draugu. Abu turėjome savo minčių, 

ką veiksime. Jis ketino studijuoti, o aš vystyti savo 

kaip ateities kūrybos direktorės karjerą, tačiau 

mūsų abiejų planai ir suvokimas kiek pasikeitė. 

Mano draugas, gavęs nuolatinio darbo pasiūlymą, 

nusprendė magistro studijų idėją nukelti ateičiai, 

o aš po sunkaus laikotarpio reklamos agentūroje 

supratau, kad šis kelias nėra tinkamas man ir mano 

sveikatai. Todėl paskyriau daugiau nei pusmetį 

intensyviems vokiečių kalbos kursams, sveikatos 

stiprinimui bei mano naujai gyvenimo krypčiai - 

sąmoningumo mokslams, meditacijos bei jogos 

praktikai ir viso to pritaikymui savo gyvenime. 

Ateityje, žinoma, labai norėčiau tuo dalintis su 

žmonėmis, susiduriančiais su chroniško skausmo 

problemomis, streso ir nerimo sutrikimais ir kitais 

negalavimais, kylančiais iš mūsų negebėjimo nurimti 

ir tiesiog būti, kas paprasčiausiai yra evoliucijos 

pasekmė. 

Nuo šio rudens vėlgi dirbu startuolyje, kuriančiame 

vieną pirmųjų spiritinių nealkoholinių gėrimų, 

tokių kaip džinas, romas ir kiti, prekės ženklų liniją 

Vokietijoje ir pasaulyje. Šiuo metu esame gilioje 

vystymosi fazėje, todėl mano kaip rinkodaros ir 

Evelinos kurtas turizmo leidinys „Tuk, tuk, Lietuva“ 


kūrybos koncepcijų koordinatorės pozicija apima 

labai plačias atsakomybes. Prisipažinsiu, jog suderinti 

sąmoningumu paremtą gyvenimo būdą bei 

sparčiai besivystančius procesus darbe yra be galo 

sunku, nors mano tikslas ir yra išmokti sąmoningai 

ir ramiai gyventi šiame skubančiame pasaulyje. 

Save uždaryti ir nuo visko atsiriboti yra labai lengva. 

Nors kita vertus, labai dažnai pagalvoju, jog 

tikrai norėčiau gyventi toliau nuo miesto – absoliučioje 

ramybėje. 

Taip pat neseniai pradėjau kurti „upcycled & sustainable 

design“ koncepcijos daiktus, baldus, kurie 

šiuo metu yra mano svarbiausioji visų vakarų ir savaitgalių 

veikla. Tikiu, kad šiame pasaulyje mes jau 

turime viską, todėl manau, kad privalome perdirbti 

ir suteikti naują gyvybę jau atrodo nenaudotiniems 

daiktams ar drabužiams. Tai ne tik labai įdomu, tačiau 

ir gyvybiškai reikšminga mūsų Žemės išsaugojimui. 

Žinau, kad privalau kurti kažką savo ir vieną 

dieną dirbti tik ties savo asmeninėmis idėjomis. Aš 

tiesiog savęs neįsivaizduoju visą gyvenimą dirbančios 

ofise, kitiems, o ir mano vidiniai išgyvenimai 

bei sveikata labai dažnai tai, kukliai tariant, pasufleruoja. 

Kartais įsitrauki ir į Hamburgo lietuvių bendruomenės 

veiklą. 

Labai džiaugiuosi, kad tokios kaip Hamburgo 

lietuvių bendruomenės egzistuoja. Jos palaiko, 

sujungia ir suteikia stiprybės tautiečiams, kurie 

nesijaučia ,,savi”, o gal tiesiog savimi, čia. Tiesą 

sakant, kukliai prisidedu prie šios veiklos, kartais 

pagelbėju, siūlydama dizaino paslaugas, o kartais 

padainuoju. Kadangi gyvenu pernelyg aktyvų gyvenimą, 

tam surasti laiko labai sunku. Nors manau, 

kad savo darbais ir tiesiog savo buvimu šioje visuomenėje 

natūraliai kuriu mūsų lietuvių įvaizdį 

Ar tau yra svarbus lietuvybės puoselėjimas gyvenant 

toli nuo Lietuvos? 

Taip, be abejonės. Man lietuvybės puoselėjimas yra 

pačio įvaizdžio kūrimas ir stereotipų apie mus laužymas. 

Tai ne vien kalbos puoselėjimas, kas siaurąja 

prasme kartais suprantama kaip bandymas 

išsaugoti lietuvybę. Manau, mes, lietuviai, esame 

labai kuklūs, todėl daug dažniau užsienyje apie 

save išgirstame neigiamų nei teigiamų atsiliepimų. 

Natūralu, bloga žinia sklinda greičiau, bet aš 

manau, jog mes nepadarome visko, kad atskleistumėme 

tikrąjį Lietuvos įvaizdį. Neseniai perskaičiau labai gražų pasakymą 

apie mus: ,,Lietuviai manydami, kad vis dar atsilieka nuo Vakarų pasaulio, 

nuoširdžiai ir daug daugiau dirba, ieškodami pačių inovatoriškiausių 

sprendimų nei patys vakariečiai, nors jau senų seniausiai yra pasiekę daugiau, 

tik nemoka apie tai tinkamai pranešti”. Visiškai sutinku! Tai, kad Vilnius 

,,Financial Times‘‘ pranešime buvo išrinktas kaip sėkmingiausias metų 

miestas pagal investicijų grąžą, yra tik vienas iš įrodymų, jog mūsų šalis 

išties pasiekė nepaprastai daug per šitokį trumpą nepriklausomybės laikotarpį. 

Lengva tiems, kurie visuomet turėjo nevaržomą tiek asmeninį, tiek 

prekybos judėjimą, didžiųjų šalių paramą ir kitus privalumus. Labai dažnai 

kritikuodami savo situaciją, nesusimąstome, kodėl taip yra, kodėl juntamos 

ilgos atskirties pasekmės, kurias mes tiesiog žaibo greičiu dorojame. 

Ką atsiveži iš Vokietijos į Lietuvą? 

Nieko nenustebinsiu sakydama, kad gyvenimas ir galimybė suprasti kitų 

kultūrų gyvenimą man labiau leidžia įvertinti mūsų šalies grožį ir jos teikiamas 

galimybes (nors niekuomet tuo nedvejojau, gal tik tas ,,pensijų reikalas” 

gąsdina…) Labai norėčiau turėti daugiau ryšio su Lietuva, tačiau 

kol kas tai sudėtinga. Iki šiol mano tiesioginis įnašas Lietuvai buvo leidinių 

,,Tuk, tuk, Lietuva” kūrimas. Kartu su Laisve Radzevičiene išvystėme šią 

koncepciją, o aš sukūriau visų leidinių dizainą bei 7 kalbų vertimų maketus, 

kurie keliauja po didžiausias turizmo parodas,tokiu būdu reprezentuojant 

Lietuvą. Tai toks materialus pavyzdys, kuris galbūt nėra labai svarbus, bet 

kartais reikia ir tuo pasidalinti. 

Kokie Tavo ateities planai? 

Minėjau, jog noriu kurti perdirbtų medžiagų dizaino darbus bei padėti 

žmonėms tapti labiau sąmoningiems, tokiu būdu leidžiant jiems ir sau 

pajusti pilną gyvenimo grožį. Beje, dar noriu dainuoti, kažkur, kažkaip ir 

kažkada. Ir svarbiausia... Nors dar prieš metus minėjau, kad kol kas apie 

grįžimą negalvoju, visai neseniai supratau, kad visas savo tikrąsias, sielai 

artimas idėjas noriu įgyvendinti tik Lietuvoje ir tik lietuviams. Trokštu būti 

ten, kur šeima, kur tikėjimas jaunimu yra labai stiprus, kur gyvena žmonės, 

matantys pasaulį pro tą patį ,,gilumos, tikrosios gyvenimo prasmės” filtrą. 

Kol kas nepriimu jokių skubotų sprendimų. Manau, kad dar nepasiėmiau 

ir neišmokau visko, ką man duoda ši šalis ir gyvenimo etapas joje. Tačiau 

tikiuosi, kad tikrai ateis metas, kai mano draugas išdrįs iškeisti tvirtą pagrindą 

čia į avantiūrą gyventi Lietuvoje. Tikiu, kad ten viskas įmanoma, o 

čia kartais man to tikėjimo stinga, kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Nežinau, 

kaip iš tiesų bus ateityje, to juk niekas nežino, bet jau dabar nekantrauju 

perskaityti šį straipsnį po metų ar kitų... Būtų įdomu pamatyti, ką 

veikiu ir kur esu dabar. 

Ką galėtumei/norėtumei palinkėti Vokietijos lietuviams? 

Linkiu būti savimi. Kartais per adaptaciją kitoje šalyje prarandame savo 

tikrumą, o tai gali būti labai sudėtinga ar net skausminga. Mūsų kitoniškumas 

nėra blogai, tai yra įdomu, todėl nereikia stengtis tapti šia kultūra, 

reikia rasti būdą, kaip mėgautis gyvenimu čia, neprarandant savęs ir lietuvybės. 

Linkiu išmokti BŪTI. 

Asm. archyvo ir Birte Filmer nuotr. 


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS 

Gimnazijos mokinys – lietuvių kalbos ir literatūros 

olimpiados nugalėtojas 

Asta D‘Elia 

Mokytoja A. D‘Elia (kairėje) ir gimnazistas J. Gečas 

Kovo 8–9 dienomis Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girė - 

no gimnazijoje vyko lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada 

Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. 

Į dešimtąją olimpiadą atvyko geriausi 9–12 klasių lietuvių 

kalbos žinovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. 

Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai šiais metais atstovavo dešimtokas 

Justinas Gečas. Gimnazistą olimpiadai paruošė lietuvių 

kalbos ir literatūros mokytoja Asta DÈlia. 

Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai rašė samprotavimo rašinį, atliko 

kalbos vartojimo testą, kalbėjo iš anksto pasirinkta tema ir deklamavo 

eilėraštį, o mokytojai buvo pakviesti į kvalifikacijos tobulinimo 

seminarą. Po darbingos dienos olimpiados dalyviai klausėsi Kauno 

miesto simfoninio orkestro koncerto „Muzika sielai“. 

J. Gečas užsienio lietuviškų mokyklų mokinių 9–10 klasių grupėje 

pelnė pirmąją vietą. Be to, dešimtokas buvo apdovanotas ir Padėkos 

raštu už puikią sakytinės kalbos raišką. Vaikinas gavo I-ojo laipsnio 

diplomą, medalį, padėkos raštą ir vertingas rėmėjų dovanas. 

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtoją ir dėkojame Kauno Stepono Dariaus 

ir Stasio Girėno gimnazijai bei olimpiados organizatoriams už 

šiltą priėmimą! 

Autorės nuotr. 

Nacionalinis diktantas – ne tik kalbos žinių patikrinimas 

Asta D‘Elia 

Nacionalinio diktanto dalyviai 

Kovo 10 d. lietuvių kalbos mylėtojai – gimnazijos mokiniai, 

Kuratorijos atstovai, lietuviai iš Hiutenfeldo, jo apylinkių 

ir tolimesnių Vokietijos miestų – rašė Nacionalinį 

diktantą (koordinatorė Asta DÈlia). Taip buvo pratęstas 

mūsų gimnazijos renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms, 

ciklas. 

Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir mokinių rašgutingumą 

skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių 

tikslas – skatinti žmones didžiuotis archajiška lietuvių kalba, 

kalbėti ir rašyti ja taisyklingai. Giliau pamąsčius, Nacionalinio diktanto 

rašymas – ne tik rašybos ir skyrybos žinių patikrinimas. 

Vėliau visi norintieji galėjo su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja 

A. DÈlia apžiūrėti gimnazijos erdves ir Renhofo pilį. Labai 

džiaugiamės, kad stipraus vėjo nepabūgo ir atvyko jau seniai Vokietijoje 

gyvenantys lietuviai, kurie dar niekada nebuvo lankęsi 

Vasario 16-osios gimnazijoje! 

Dariaus Šulco nuotr. 


Vilniaus Universiteto liaudiškos muzikos ansamblio 

„Jaunimėlis“ viešnagė 

Minėjime Liaudiškos muzikos dalyvavo ansamblio ir LR „Jaunimėlis“ užsienio viešėjo reikalų Hiutenfelde minist 

Edmundas JANKŪNAS 

Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną 

Vasario 16-osios gimnazija šventė kar tu su Vilniaus Universiteto 

liaudiškos muzikos ansambliu „Jaunimėlis“, vadovaujamu 

Bronislavo Glovickio ir šokių vadovės Gabrielės Kulienės. 

Kolektyvas iš Vilniaus ta proga gimnazijos mokiniams, pedagogams, 

tarnautojams ir vietiniams lietuviams pristatė didelę ir įvairią programą. 

Dviejų dalių koncertas prasidėjo pasisveikinimo šokiu ,,Kepurinė“. 

Toliau programoje buvo atliekamos populiarios lietuvių liaudies 

dainos, skambėjo nuotaikinga liaudiška muzika, scenoje linksmai su- 

Kelionė į Liudvigsburgą 

Asta D‘Elia 

Akimirka iš kelionės į Liudvigsburgą 

kosi šokėjų poros. Vilniečiai į savo puikų pasirodymą 

įtraukė ir šventės dalyvius. Kartu su ansamblio šokėjais ir 

dainininkais scenoje trypė, dainavo gimnazijos mokiniai, 

mokytojai ir kiti žiūrovai. „Jaunimėlis“ savo programą 

vainikavo įdomia ir nuotaikinga šokio kompozija pagal V. 

Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. 

Gimnazijos bendruomenė gausiais aplodismentais padėkojo 

ansamblio dalyviams už jų sukurtą puikią šventinę 

atmosferą ir koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 

atkūrimo dienai paminėti. 

Autoriaus nuotr. 

Europos Sąjungos projekto-konkurso „Mėgaukitės 

prie stalo pilyse ir soduose“ nugalėtojų ir jų klasių 

laukė vertinga dovana – kelionė į Liudvigsburgą. 

Dešimtokai ir vienuoliktokai (Justinas Gečas, Smiltė 

Lekavičiūtė, Emilis Sadrejevas ir Domas Sirbikė) sukūrė 

trumpą filmą apie Lietuvos istorinę gastronomiją. Jie 

pristatė Trakų pilį, lietuviškai pasakojo apie karaimus ir iš 

svetur atkeliavusius kibinus, tapusius neatsiejama mūsų 

gimtinės gastronomijos dalimi. Šis filmas iškovojo garbingą 

trečiąją vietą Europos Sąjungos projekte-konkurse. 

Gimnazistus konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros 

mokytoja Asta DÈlia. 

Laimėtojai su savo klasėmis lankėsi Liudvigsburgo rezidencijos 

rūmuose esančiame mados muziejuje. Mokiniai 

turėjo progą ne tik išgirsti apie prabangią baroko ir jį 

pakeitusio klasicizmo epochų madą, bet ir patys pasimatuoti 

atsukančius laiką atgal apdarus. 

Autorės nuotr. 


- 

BENDRUOMENIU ALEJA 

LIETUVOS NEPRI- 

KLAUSOMYBĖS 

ATKŪRIMO MINĖ- 

JIMAS ŠTUTGARTE 

Justina LEVANAITĖ 

Šiltą, saulėtą kovo 10-tosios sekmadienio popietę Štutgarto lietuviai 

skubėjo į St. Josef koplyčią, kur jų jau laukė mūsų bendruomenės 

valdybos pirmininkas Karolis Genutis ir kiti nariai. Ir aš ten 

buvau, arbatėlę ir vandenuką gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj 

neturėjau... 

Justina Levanaitė 

Pasisveikinę, apsikabinę ir pasibučiavę, skubėjome 

į lietuviškas Šventąsias Mišias, kurios buvo skirtos 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui. 

Trumpai priminsiu, kodėl mums, lietuviams, 

ši diena tokia reikšminga ir svarbi. 1990 metais 

kovo 11 dieną buvo atkurta mūsų šalies nepriklausomybė. 

Su šia data mes parodėme, kokie esame 

ryžtingi, drąsūs, vieningi ir mylintys. Kartu su 

nepriklausomybe mums atsivėrė galimybė laisvai 

kalbėti, dainuoti, rašyti, skaityti lietuviškai, atsivėrė 

keliai įvažiuoti ir išvažiuoti iš šalies. Mes jau 

galime laisvai reikštis, kurti verslus, realizuoti savo 

svajones ir idėjas. Turime savo nuostabų himną, 

vėliavą ir turtingą istoriją. Kartu su politine nepriklausomybe, 

mes atgavome ir vidinę laisvę. Vidinę 

laisvę būti tuo, kuo gimėme būti. Esame laisvi gyventi 

taip kaip norime. Ir svarbiausia, šią nuostabią 

dovaną mes turime ne tik sau, o galime dalintis ja 

ir su kitais. Šia proga visa koplyčia buvo papuošta 

Lietuvos trispalvės atributais, simboliais, degė geltonos, 

žalios ir raudonos spalvos žvakutės. 

Mūsų mylimas ansamblis „Ridigdo“, vadovaujamas 

Juozo Vasiliauskio, visas šv. Mišias puošė savo 

išskirtinėmis balsų tembrų spalvomis bei giesmių 

įvairove, kurioms pritarti buvo kviečiamas kiekvienas. 

Kunigas dr. Virginijus Grigutis labai gražiai visus 

pasveikino ne tik žodžiais, bet ir mišioms besibaigiant 

duodamas palaiminimą kiekvienam, kuris 

to norėjo. Jis taip pat dalinosi pačiais nuoširdžiausiais 

pasaulio lietuvių sveikinimais ir palinkėjimais 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga. 

Skambėjo svajingoji G. Caccini giesmė „Ave Maria“, 

kurią atliko bendruomenės valdybos narė Justina 

Levanaitė. Daina tik dar labiau sujungė mūsų visų 

širdis į vieną. Skambant šiam kūriniui, manau, ne 

vienas nubraukėme ašarą. Po kunigo palaiminimo 

visi kartu atsistoję giedojome Lietuvos himną. 

Iškilmingai su daina pagerbę Lietuvos nepriklausomybę 

skubėjome į šalimai esančią salę ir nieko 

nelaukę pasiėmėme gitarą, smuiką į rankas bei visi 

kartu dainavome mums visiems labai gerai žinomas 

lietuviškas dainas: Gyčio Paškevičiaus „Mano 

kraštas“ , Eurikos Masytės „Laisvė“ ir kitas. Pianinu 

bei gitara grojo J. Vasiliauskis, o smuiku skambiai 

pritarė Rolanda Azadeh. 

Mūsų šiltą popietę tesėme šnekučiuodamiesi, 

gerdami arbatėlę, susipažindami su naujais mūsų 

bendruomenę aplankiusiais tautiečiais. Labai apsidžiaugėme 

tokia jų gausa. Vokietijos lietuvių bendruomenės 

valdybos narė dr. Sandra Petraskaitė- 


Štutgarto lietuviai minėjimo metu 

Pabst maloniai mus visus nustebino savo kurtomis 

eilėmis. Buvo pristatytas visai naujas projektas: 

„Štutgarto lietuvių bendruomenės teatras“, kviečiantis 

kiekvieną smalsuolį ar jau profesionalą prisijungti 

ir kurti teatrą kartu. 

Šventės metu buvo pristatyta ir unikali knyga – 

„Mano laiškas Lietuvai/Šimtmečio žiedas“, kurios 

autorė Aurelija Davydavičienė. Šimtmečio proga 

visi pasaulio lietuviai rašė sveikinimo laiškus Lietuvai, 

siuntė nuotraukas ir piešinius. Virš 2000 laiškų 

yra sutalpinta šioje knygoje, virš 2000 širdžių ne 

pagailėjo laiko ir iškart sutiko padėkoti Lietuvai už tai, ką jie dabar turi. 

Mūsų nuostabų, šiltą renginį užbaigėme visi kartu, susikibę už rankų kaip 

kadaise „Baltijos kelyje“ ir dainuodami amžiną atilsį maestro Stasio Povilaičio 

kūrinį „Giminės“. 

Nepamirškime, kad mes kartu esame vienas kumštis, viena komanda, viena 

jėga ir stiprybė. Mes esame šeima. Mes visi gimėme toje pačioje žemėje. 

Tad būkime vieningi, visi už visus ir dėl visų. Mylėkime, dalinkimės ir parodykime 

pasauliui, kas mes ištikrųjų esame. Juk kartu galime nepalyginamai 

daugiau, kartu esame žymiai stipresni ir drąsesni. 


PROFESORIUS LIUDAS MAŽYLIS 

LANKĖSI HAMBURGE 

Ieva GILYTĖ-ROBERTSON 

Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkės 

Astos Korinth kvietimu, 2019 metų 

kovo 16 dieną viešėjo VDU profesorius Liudas 

Mažylis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos 

archyve 2017 m. kovo 29 d. atradęs 

Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 

Susitikime profesorius papasakojo apie savo, kaip filatelisto, aistrą 

senoviniams atvirukams bei pašto ženklams, apie renkamus signatarų 

parašus, kuriuos pradėjo rinkti gerokai anksčiau, kol kilo 

idėja paieškoti Nepriklausomybės akto, kuris, savaime suprantama, 

buvo vakaro temų centre. Pasak profesoriaus, aktui rasti jis atliko 

dokumentų analizę, kuri ir parodė, kad Nepriklausomybės akto reikėtų 

ieškoti vokiškąja kryptimi, todėl ir buvo kreiptąsi į Vokietijos 

valstybės archyvą. Šiam atsiuntus detalų bylų sąrašą, profesorius 


Profesorius drauge su Vokietijos lietuviais 

suprato, kad reikia kreiptis ir į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų 

ministerijos politinį archyvą, kuriame, kaip veliau ir paaiškėjo, 

ir buvo rastas taip ilgai ieškotis dokumentas, kuris dabar 

yra eksponuojamas Vilniuje esančiuose Signatarų namuose. 

Liudas Mažylis džiaugėsi žmonių suinteresuotumu valstybės istorija ir 

mielai dalinosi savo įžvalgomis. Vakaro eigoje susirinkusieji sužinojo 

įdomius fakusi apie kai kuriuos Nepriklausomybės akto signatarus ir 

jų likimus, keletas kitų Lietuvai reikšmingų istorinių faktų. Profeso- 

sorius pasidžiaugė ir kitu, svarbiu Lietuvai radiniu, 

tą pačią rastu dieną, Gruodžio 11-osios deklaracija 

dėl Lietuvos valstybės atkūrimo, be kurio, 

jo nuomone, nebūtų ir Vasario 16-osios akto. 

Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos 

nulėmė jo atradimas Vokietijos archyvuose. 


Prof. L. Mažylis drauge su pirmininke Asta Korinth Elbės tunelyje, Hamburge 


VASARIO 16-OJI HAMBURGO 

LIETUVIAMS – SENAS TRADICIJAS 

TURINTI ŠVENTĖ 

Ditė ČESĖKAITĖ 

Šių metų šventė buvo pirmas žingsnis į naują 

Nepriklausomybės šimtmetį ir į Pasaulio lietuvių 

metų minėjimą. Kartu su ilgametėmis 

tradicijomis kiekviena šventė įneša ir naujovių. 

Šiemet renginys išsiskyrė ne tik svečių 

atvežtomis dainomis ir šokiais, bet ir tuo, 

kad buvo neatsiejamas nuo Lietuvos aktualijų 

– treji rinkimai, dviejų referendumų paskelbimas, 

tarp jų ir ypač aktualaus pasaulio 

lietuviams – dėl pilietybės išsaugojimo. 

Susirinkusius į šventę bendruomenės narius pasveikino 

Lietuvos ambasados Berlyne atstovė 

Edita Razmėnaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės 

pirmininkė Dalia Henke, Hamburgo lietuvių 

bendruomenės pirmininkė Asta Korinth. Sulaukta 

ir nemažai svečių, o vakarui baigiantis visus susirinkusius 

į bendrą didelį ratą sukvietė iš Lietuvos 

atvykusi grupė „16 Hz”. 

Sulaukta nemažai svečių 

„Iš tikrųjų šiais metais atvyko svečių iš Briuselio ir 

Kelno. Norėčiau pasakyti, kad ši idėja kviesti svečių 

kilo pernai mūsų šokių ansamblio vadovei Agnetai. 

Ji susisiekė su Stokholmo šokių kolektyvu ir jie norėjo 

pas mus atvažiuoti, pernai įvyko tokie mainai, 

užsimezgė draugystė. Ir kadangi pernai visa tai 

buvo labai gerai įvertina, visiems buvo smagu, toliau 

įgyvendinam šią idėją. Šiemet buvo Briuselio 

šokėjai. Kelno merginas atradome netikėtai. Kelno 

bendruomenė paskutiniu metu nėra aktyvi ir merginos 

ten savo iniciatyva susibėgusios repetuoja. 

Jos labai apsidžiaugė, kad yra kviečiamos ir mes 

apsidžiaugėme, kad paįvairinome programą“, – 

kalbėjo Hamburgo bendruomenės pirmininkė Asta 

Korinth. 

Vasario 16-osios minėjimas – ilgus dešimtmečius Hamburgo lietuvius 

vienijanti šventė 

Žengiant naujoms tradicijoms, išlaikomos ir senosios. Pasak Astos Korinth 

Vasario 16-oji – viena seniausių, tradiciškiausių ir viena svarbiausių Hamburgo 

lietuvių bendruomenės švenčių. Lietuvos okupacijos metais užsienyje 

gyvenantys lietuviai susiburdavo į šią šventę, ji vienijo visus, siekiančius 

kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Dabar politinė situacija pasikeitė, bet 

Vasario 16-oji ir toliau išlaiko tradicijas susiburti užsienyje gyvenantiems 

lietuviais, drauge sugiedoti himną, pabendrauti, pasidalinti mintimis, pasilinksminti. 

„Viena didžiausių mūsų bendruomenės švenčių. Ir tokia šventė 

tai ir pačios mūsų bendruomenės prezentavimas, parodome, ką vaikai 

mūsų išmokę, mūsų šokių kolektyvas, tai tiesiog galimybė patiems savim 

pasidžiaugti ir kitiems parodyti, ką mes turime ir ką mes galime“, – pasakojo 

A. Korinth. 

Į bendruomenės gyvenimą vis aktyviau įsilieja ir mažieji 

Šių metu šventėje savo pasirodymais visus susirinkusius džiugino ir mažieji 

Hamburgo lietuviai. Jie demonstravo savo muzikinius gebėjimus ir parodė 

mini spektaklį „Zuikis puikis“. Taip pat būtent jie buvo ir aktyviausi viktorinos 

apie Lietuvą dalyviai. Neteisingai atsakę į klausimą nenusimindavo, o 

su dar didesniu entuziazmu mėgindavo sėkmę dar kartą. 

„Prieš metus Vitalija Fabian yra perėmusi mokyklėlės vadovavimą, yra susibūrę 

mokytojų, šiais metais pagausėję vaikų, gal apie keturiasdešimt – tai 

yra tiek, kiek leidžia mūsų patalpos ir mūsų sąlygos užsiimti su vaikais arba 

juos užimti. 

Vitalija atsinešė naujų idėjų. Vienas projektas, kai vaikus vežė į Lietuvą, į 

Šiaulius, daug ką parodė. Rašė projektus, tautinius rūbus, daug knygų vaikams 

įsigijo. Naujas įkvėpimas atėjo. Kitiems metams, žinau, jinai daug 

projektų prirašiusi. Tai, aišku, pritraukia ta įvairovė ir naujų vaikų“, - pasakojo 

Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Per metus Hamburgo 

lietuvių bendruomenė pasipildė ir naujais nariais Sukantis kasdienybėje, 

pasak Astos Korinth, vis neužtenka laiko naujiems nariams įteikti knygutes. 

O ir nesinori jų teikti kur nors tarpduryje.Tad Vasario 16-osios minėjimas, 

o kartu ir Pasaulio lietuvių metai buvo puiki proga pagerbti ir pasveikinti 

naujus narius. 

Pasiruošti šventei reikia daug laiko ir daug rankų 


Pasiruošimas šventiniam renginiui užtrunka netrumpai. Didelę padėką 

renginio organizatoriai reiškia Lietuvos ambasadai Berlyne, bendrovei „Žemaitijos 

pienas“ ir kiekvienam, kuris prisidėjo, kad šventė įvyktų. Ruošiant 

tokį renginį kiekvieno darbas ir indėlis yra svarbus, ką jis bedarytų – ar 

užsiimtų koordinaciniu darbu, kurtų dekoracijas, keptų lietuvišką duoną ar 

pjaustytų mišrainę. 

„Tokį renginį mes pradedame rengti turbūt jau po rinkimų. Bet paskui jis 

ateina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir Kalėdos. Pasirodo dar krūva nenuveiktų 

darbų, o čia jau renginys. Pagalbininkus išskirti būtų sunku, nes net 

ir tas darbas, kurio atrodo iš pirmo žvilgsnio nesimato, yra labai svarbus. 

Kas šiais metais man buvo labai gera, kad koordinuoti pagalbininkus subūriau 

grupę. Ir per pačią šventę, skambina: va jau važiuojam, jau supirkom, 

ar jūs šito krovinio laukiat. Ne nervai, stresas, bet geros emocijos. Be tokių 

pagalbininkų tikriausiai šventės sukurt ir negalėtume“, – teigė Asta Korint. 

Šventė su polinėmis aktualijomis 

Nors šiuos metus drąsiai galima pavadinti šventiniais 

ir jubiliejiniais – šie metai paskelbti Pasaulio 

lietuvių metais, Lietuvių chartai – 70, tačiau, kaip 

sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė 

Dalia Henke, tenka ne vien tik švęsti lietuvybę, 

bet, tam tikra prasme, užsiimti ir politika. „Laukiam 

daug rinkimų, kurie bus Lietuvoje. Švenčiam 

pasaulio lietuvių metus, kurie įvardija ir tam tikrą 

pasiruošimą ir atsakomybę, bet tuo pačiu ir galimybę. 

Kadangi Lietuvoj laukiama keleto rinkimų: 

savivaldos – kovo mėnesį, kuriuose, labai svarbu 

pažymėti, užsienio lietuviai negali dalyvaut, po to 

yra Prezidento rinkimai ir Europos Parlamento. Ir 

Vasario 16-oji Hamburgo lietuviams – senas tradicijas turinti šventė 


tie laukiami, taip pavadinkim, vienas antras referendumai. 

Mums svarbiausias pilietybės išsaugojimo 

referendumas, kuris yra gan sudėtingas, nes 

reikalingas 1 300 000 balsų. Ir nuotaikos tokios, 

kad kas antras prieina ir klausia, kaip čia registruotis, 

nes užsienyje lietuviai turi tokį vieną sunkumą 

– jie turi registruotis, kad galėtų balsuoti gyvendami 

užsienyje. Vadinasi, gauna visus balsavimo dokumentus 

paštu. Nes, pavyzdžiui, ambasada yra už 

300 kilometrų nuo Hamburgo ar nuo Miuncheno už 

800 kilometrų, niekas neatvažiuos į ambasadą. Tad 

ruošiamės rinkimams. Šiandien mes susirinkę apie 

trys šimtai žmonių pasiūlėme galimybę registruotis, 

tikrai buvo daug susidomėjusių, atėjo senesnio 

amžiaus žmonės, kurie šiaip nelabai naudojasi ta 

technologija, padedame jiems užsiregistruoti į 

Prezidento ir ES parlamento rinkimus, nes referendumo, 

kaip žinia, paskelbimas dar sustabdytas“, – 

sakė Dalia Henke. 

Pagrindinės problemos – informacijos trūkumas 

ir mitai 

Kalbėdama apie referendumą dėl dvigubos pilietybės 

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė 

akcentavo pagrindinę problemą – informacijos 

trūkumą. Informacijos trūksta Lietuvoje gyvenantiems 

piliečiams, kurie gegužės 12 dieną turės 

spręsti, kur padėti kryžiuką ir ką jie tuo apspręs. 

Reikia pagalvoti ir apie tai, kad Lietuvai reikalingi 

jos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyventų, nes tai 

yra globalaus pasaulio pasekmės. Tad būtina kuo 

skubiau įnešti aiškumo ir išsklaidyti vis dar sklandančius 

mitus. Dvigubos pilietybės turėjimas nereiškia, 

kad užsienyje gyvenantys lietuviai turės ir 

dvigubų privilegijų. „Kuo greičiau paskelbs, tuo bus 

visiems ramiau ir aiškiau, ką daryti. Raginu visus 

kuo plačiau informuoti būtent visuomenę. Žmonės 

spręs gegužės 12 d. Formuluotė tokia, kad tik tie 

piliečiai, kurie gyvena ES ir NATO šalyse galės išlaikyti 

pilietybę. Antra žinia, kad pensijų jokių negausi, 

jei neįmokėjai į pensijinį fondą. Trečia žinia, kad 

negaus jokių socialinių privilegijų. Tai reiškia, kad 

jei neįmokėjai į Sodrą, negalėsi naudotis jokiais 

sveikatos draudimais Lietuvoje. Ketvirta – buvimas 

Lietuvos kariuomenėje. Viskas sureguliuota 

įstatymų – kur gyveni ten tarnauji, bet Lietuvoje tu turi eiti karinę tarnybą, 

jei turi Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur tu gyveni. Na ir penkta, kad lietuviai, 

gyvenantys užsienyje, išrenka Lietuvoje valdžią irgi mitas, nes tik vienintelėje 

Vilniaus Naujamiesčio apygardoje užsienio lietuviai gali balsuoti. 

Tai vienintelis Seimo narys iš 141-o Žygimantas Pavilionis mūsų balsais yra 

patekęs į Seimą“, – kalbėjo Dalia Henke. 

Laukia nemažai įvairių renginių ir Lietuvoje ir Hamburge 

Vasario 16-osios šventė kaip, organizatorių teigimu, greitai ir netikėtai atėjo, 

taip visiems jos dalyviams neįtikėtinai greitai prabėgo. Tačiau, atsigręžus 

į šventinius metus ir nusisukus nuo politinių aktualijų, šiemet Pasaulio 

lietuvių bendruomenė artėjančioms progoms jau yra numačiusi daugybę 

įvairių renginių. „Esam numatę pasaulio Lietuvių suvažiavimą. Gegužės 

pradžioje rašytojai iš 26 šalių yra užsiregistravę atvykti į Lietuvą – tai Pasaulio 

lietuvių rašytojų suvažiavimas. Antra – susitinka Pasaulio lietuvių 

lyderiai ir Jaunimo sąjungos liepos 1-4 d. Nidoje. Tiesiog paminėsime Lietuvių 

chartos 70-metį, Pasaulio lietuvių metus, aptarsime mūsų aktualijas 

ir kaip stiprint Pasaulio lietuvių bendruomenę. Ir ypatingas, gilias tradicijas 

turintis renginys – būtent Mokslo kūrybos simpoziumas rudenį, kurį 

darysime kartu su VDU, kuris irgi švenčia 30-ties metų jubiliejų. 

VDU irgi atkūrė užsienio lietuviai, ta proga rengiamas toks gražus, simbolinis 

susitikimas Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Mokslininkai iš viso pasaulio 

kalbės apie Lietuvos ateitį ir spręs problemas žvelgdami iš savo šalių 

perspektyvos, dalinsis būtent iš savo šalių žiniomis ir moksline patirtimi. 

Tai proga pasisemti pasaulio patirties būtent iš lietuvių kilmės mokslininkų 

lūpų, išnaudoti mūsų turimą didžiulį turtą, nesvarbu, kad net ne visi 

tie mokslininkai turi Lietuvos pilietybę. Svarbu, kad jie jaučiasi lietuvišką 

kilmę, turi senelių, kurie kadaise Lietuvą paliko ir mes turim tai vertint, nes 

tie žmonės garsina Lietuvos vardą pritraukia investicijas, kuriamos darbo 

vietos Lietuvoje ir, galų gale, mes kiekvienas pritraukiam ir turizmą. Tai 

reikia vertinti labai racionaliai – du milijardai eurų, kurie yra atsiunčiami 

kasmet, būtent yra iš užsienio, tų pačių užsienio lietuvių uždirbti pinigai 

kitose pasaulio valstybėse, kurie parvežami į Lietuvą. Būtent remti savo 

šeimas, žmonės įsigyja nekilnojamąjį turtą, praleidžia atostogas, tai yra ir 

didžiulis finansinis privalumas, to nereikėtų nuvertinti“, – kalbėjo Pasaulio 

lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. 

Naujais planais gyvena ir Hamburgo lietuvių bendruomenė. Ketinama 

kviestis svečių iš Lietuvos, bendruomenės nariai siūlo įvairias idėjas, dėliojami 

planai, kiek ir ką pavyks šiemet įgyvendinti. Šventės, renginiai ar koncertai 

– puiki proga susiburti drauge užsienyje gyvenantiems lietuviams. 

Tačiau ne mažiau svarbu, esant galimybei, susitikti ir be progos – tiesiog 

išgerti puodelį kavos, pasišnekučiuoti, pasidalinti mintimis. O sudėliojus 

šias mintis ir idėjas gimsta nauji renginiai ir naujos tradicijos, vienijančios 

visus mus, lietuvius, kad ir kur begyventume. 

Arūno Sartanavičiaus nuotr. 


SUSITIKIMAS SU 

IŠSKIRTINIU KELIAUTOJU, 

ALPINISTU 

Marija DAMBRIŪNAITĖ-ŠMITIENĖ 

Keliautojas V. Vitkaukas su Vokietijos lietuviais 

Balandžio 1 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės Romuvos apylinkės 

valdyba pakvietė visus į susitikimą su Vladu Vitkausku. 

Žymus Lietuvos keliautojas, alpinistas, fotografas, pirmasis iš Baltijos valstybių 

vienas įkopęs į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, įveikęs ir 

pirmasis pasaulyje iškėlęs nacionalinę – Lietuvos – vėliavą aukščiausiose 

visų žemynų viršukalnėse. 

Keliautojas V. Vitkauskas su Vokietijos lietuviais 

pasidalino savo kelionių metu surinkta neįkainuojama 

gyvenimiška patirtimi. 

Frederiko Nader nuotr. 

Susitikimo dalyviai Romuvos pilyje 


SKELBIMAI 

Kvietimas į tautinę stovyklą 

Kviečiame į tautinę stovyklą Hiutenfelde 

Romuvos LB informacija 

Vokietijos lietuvių bendruomenės „Romuvos“ 

apylinkė kviečia lietuvius ir lietuvių 

kilmės vaikus į šių metų liepos 26 – rugpjučio 

4 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje 

įvyksiančią tautinę vasaros stovyklą. 

Stovyklos metu įgyta patir tis ir sukaupti 

įspudžiai yra neįkainojami! 

Stovykloje laukiami ir vaikai iš Vokietijos, 

kaimyninių šalių bei Lietuvos. Stov ykla v yks 

Hiutenfelde. Dalyvauti gali 7-14 metų vaikai. 

Mokestis vienam vaikui – 250 EUR, VLB narių 

Rugsėjo 21 dieną, Rennhofo pilyje, Hiutenfelde 

(Lorscherstr. 1) vyks Vokietijos lituanistinių 

mokyklėlių mokslo metų pradžios šventė „Baltų 

vienybės diena“. 

Kviečiame vaikus ir tėvelius susipažinti su Vasario 

16-osios gimnazija, VLB biblioteka, su Frankfurto 

lituanistine mokykle „Ąžuoliukas“, su svečiais iš 

Lietuvos, o taip praturtinti šventinę programą savo 

mokyklėlės prisistatymu. 

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugpjūčio 

1 d. VLB valdybos narei dr. Sandra Petraškaitei- 

Pabst: svietimas@vlbe.org 

vaikams – 200 EUR. Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas tris kartus 

per dieną, priemonės užsiėmimams ir žaidimams, išvykos. 

Norintys dalyvauti stovykloje prašome registruotis el. pastu: 

valdyba@romuva.vlbe.org 

Ilgai nedelskite – vietų skaičius ribotas! Rezervuota vieta laikoma, jei 

pervedama dalis stovyklos mokesčio (100 EUR). 

Mokėti į VLB Romuvos apylinkės sąskaitą: DE25 5095 1469 0013 4091 93. 

Mokėjime nurodyti: Stovykla 2019, vaiko vardą ir pavardę. 

Remėjai: Vokieitjos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvos 

Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija (LR ŠMM). 

Orgnizatorius: VLB „Romuvos“ apylinkė valdyba 

Asmeninio archyvo nuotr. 

ŠVIETIMO 

KOMISIJOS SKEL- 

BIMAI 

Spalio 18-20 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje 

Pasaulio lietuvių metams paminėti organizuojamas Vokietijos 

lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras „Veiksmingiausi lietuviškos 

tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“. 

Mokytojams bus apmokėtos matinimo ir nakvynės išlaidos. Apie savo dalyvavimą 

prašome pranešti iki rugsėjo 15 d.: VLB Valdybos narei dr. Sandrai 

Petraškaitei-Pabst: svietimas@vlbe.org 


SIELOVADA 

KREIPIMASIS Į ŠTUTGARTO 

KATALIKUS 

Karolis GENUTIS 

Gavėnios (intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir 

gerų darbų laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir 

mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti) prasmė slypi neregimuose 

dalykuose. Pasninkas, susikaupimas, atjauta bei meilė artimajam 

– tai dvasios paruošimas šv. Velykų prisikėlimo šventei. Todėl 

kreipiamės į Štutgarto katalikus, prašydami pasidalinti savo gerumu 

su tais, kuriems šiandieną jo labiausiai reikia – su nuteistaisiais 

mūsų tautiečiais, kurie kali Štutgarto įkalinimo įstaigose. 

Žmogus, suklydęs turi teisę į atgailą, savo klaidų apmąstymą. Konkretus 

ženklas, kad žmogus nori žengti atsinaujinimo keliu, yra praktiški 

darbai, kuriuos pasiūlo bendruomenė. Dievo žodžio maistas brandina 

tikėjimą ir skatina parodyti tikrų atsivertimo vaisių. Todėl renkame aukas 

,,Magnificat“ katalikiško žurnalo prenumeratai, Naujojo testamento 

pirkimui bei kitų dvasinių relikvijų įsigijimui. 

„Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis, 

skirtas kasdienei maldai. Jis praktiškas ir patogus skaityti, todėl jį galima 

visuomet turėti su savimi, kad Dievo žodis įsiskverbtų į mūsų širdis. 

„Magnificat“ padeda ne tik aktyviau dalyvauti Bažnyčios liturgijoje ir 

gyventi kasdiene Bažnyčios malda, bet ir kreipti dvasinį gyvenimą pagal 

savo pašaukimą bei maitintis Dievo žodžiu. 

Kviečiame nelikti abejingiems kito nelaimei ir suteikti viltį pažinti Dievo 

žodį, kuris išlaisvintų nuo to, kas trukdė kelyje į Dievą, ir ugdytų 

nuoširdžią artimo meilę. 

Nuotraukoje: „Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis 

GAVĖNIOS 

REKOLEKCIJOS 

Virginijus GRIGUTIS 

Šių metų kovo 11–13 dienomis 5–12 klasių katalikų tikybos pamokas 

lankantys mokiniai buvo pakviesti dalyvauti Gavėnios rekolekcijose. 

Joms vadovavo visiems gerai pažįstamas tikybos mokytojas 

Nerijus Rastenis, dirbantis Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. 

Šiuometinės rekolekcijos rėmėsi Pradžios knygos Dievo klausimu žmogui: „Kur 

tu esi?“ (Pr 3,9). Kiekvienas dvasinio susikaupimo susitikimas prasidėdavo 

Aukoti galite: 

Litauische Gemeinschaft Stuttgart 

Volksbank Stuttgart eG 

IBAN: DE88600901000565227009 

BIC: VOBADESS 

Pavedimo laukelyje svarbu įrašyti: 

ŠALPA KATALIKAMS 

pamaldomis, kurioms vadovavo gimnazijos kapelionas 

dr. Virginijus Grigutis. Mokytojas Nerijus dalijosi 

asmeninėmis įžvalgomis ir kalbėjo apie dvasinę ekologiją, 

kuri, pasak rekolekcijų vedėjo, apima žmogaus 

santykį su Dievu, su pačiu savimi, žmonių tarpusavio 

santykius ir ryšį su gamta. Dievo klausimas žmogui 

„kur tu esi?“ šiandien kaip niekad yra aktualus ir 

mums, kviečiantis mus prisiimti atsakomybę būti 

atsakingais Dievo Kūrėjo bendradarbiais pasaulyje. 

Nuoširdžiai dėkojame mūsų svečiui Nerijui, prie šio 

renginio prisidėjusiai mokytojai Dalei Kriščiūnienei, 

o ypač – Religinės Šalpos Fondui už paramą gimnazijos 

sielovadai. 



Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB_Informacijos_balandis 2019

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?