VLB_Informacijos_balandis 2019
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />
Birte Filmer nuotr.| Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė<br />
Nr.4/580<br />
<strong>2019</strong><br />
04<br />
16-19 DUETE SU PASAULIU<br />
4-5 TARYBOS POSĖDYJE APTARTI<br />
ESAMI IR BŪSIMI IŠŠŪKIAI<br />
10-11 REFERENDUMAS<br />
DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO<br />
14-15 ISTORINIS ĮVYKIS<br />
MIUNCHENE<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 1
Šiame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimų, kvietimų, trumpų apžvalgų,<br />
specialiai Jums LR ambasados Vokietijoje paruoštos išsamios informacijos apie artėjančius<br />
rinkimus, straipsniai apie buvusius įvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kviečiu<br />
skaityti, dalintis ir archyvuoti viską, kas vyksta mūsų, Vokietijos lietuvių tarpe.<br />
O vyksta tikrai daug – Hamburge lankėsi prof. Liudas Mažylis, Štutgarte atgimė bendruomenės<br />
teatras. Inicijuojami tokie įvykiai kaip įkalinimo įstaigose atsidūrusių lietuvių lankymas,<br />
suteikiant jiems galimybę prieiti išpažinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealūs<br />
atgimimai ir sprendimai, kai net sunku įsivaizduoti, jog tai daro mūsų, lietuvių protai ir<br />
rankos. Svarbu, kad jos visuomet būtų susikibusios, tvirtai laikančios ir palaikančios.<br />
Tiesiog kviečiu skaityti.<br />
Evelina<br />
2 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
REDAKTORIAUS ŽODIS<br />
Pirmas mano leidžiamas numeris, kuris vėluoja<br />
– stumia užsibrėžtą terminą. Tačiau pirmą kartą<br />
įvykiai ir širdis diktavo, jog turiu luktelti. Yra dalykų,<br />
kurie reikalauja brandos arba aiškumo. Kad<br />
nusėstų tiršiai, kad tam tikri dalykai išsifiltruotų.<br />
Praėjo XXIV-asis Tarybos posėdis, išrinkta nauja Valdyba<br />
– sėkmės jai! Jos išties laukia dideli išbandymai<br />
ir darbai. Kaip valdžios atstovai, inauguruojami tam<br />
tikram kadencijos laikotarpiui, priesaikos pabaigoje<br />
sako: Tepadeda man Dievas. Šiuo atveju – jiems.<br />
Verta paminėti, jog visiems ant širdies gulėjusi ir<br />
ramybės neduodanti byla dėl neteisėto lėšų pasisavinimo<br />
jau gryninasi. Ir net jeigu mes norime<br />
greitų rezultatų, taip nebūna. Viską valdo laikas ir<br />
žmogaus galimybės. Dėkoju visiems dirbantiems ir<br />
siekiantiems šį klausimą kuo greičiau išspręsti. Taip<br />
pat reiškiu padėką ir kritikams, o naujajai Valdybai,<br />
teisininkams linkiu didžiulės sėkmės.<br />
Balandžio 5 d. duomenimis, dėl pilietybės išsaugojimo<br />
referendumo užsiregistravo iki 30 000 pasaulio lietuvių,<br />
Lietuvos Respublikos piliečių. Vokietijos lietuvių<br />
– vos virš dviejų tūkstančių. Akivaizdus pavyzdys, kad<br />
mums reikia pasitempti ir išreikšti savo pilietinę valią,<br />
pareikšti nuomonę. Kaip sakoma, nėra nė vieno žmogaus<br />
be nuomonės, tačiau daugelis ją pasilaiko sau.<br />
Nelaikykime. Juk pilietiškumas ir atsakomybė balsuojant<br />
turi tapti mūsų elementariu ir neišvengiamu įpročiu.<br />
Ir jei manote, kad esate tik lašas jūroje, patikinu,<br />
kad Jūs ir esate ta jūra. To, ko mes manome negalintys<br />
atskirai, galime kartu. Juk balsuoti, tai nereiškia<br />
vykti į ambasadą Berlyne, stovėti eilėje ir gaišti savo<br />
laiką. Tiesiog pakanka apsilankyti interneto puslapyje<br />
https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija,<br />
užsiregistruoti ir laukti balsavimo biuliotenių savo namuose.<br />
Kviečiu registruotis iki gegužės 5 d. ir balsuoti<br />
tiesiog su šlepetėmis.<br />
Šiame numeryje kaip ir visuomet visko daug – skelbimų,<br />
kvietimų, trumpų apžvalgų, specialiai Jums<br />
LR ambasados Vokietijoje paruoštos išsamios informacijos<br />
apie artėjančius rinkimus, straipsniai apie<br />
Evelina Kislych-Šochienė<br />
Atgimti<br />
buvusius įvykius, interviu su lietuviais. Kaip visuomet kviečiu skaityti, dalintis<br />
ir archyvuoti viską, kas vyksta mūsų, Vokietijos lietuvių tarpe.<br />
O vyksta tikrai daug – Hamburge lankėsi prof. Liudas Mažylis, Štutgarte<br />
atgimė bendruomenės teatras. Inicijuojami tokie įvykiai kaip įkalinimo<br />
įstaigose atsidūrusių lietuvių lankymas, suteikiant jiems galimybę prieiti<br />
išpažinties. Vyksta tokie kosminiai, net nerealūs atgimimai ir sprendimai,<br />
kai net sunku įsivaizduoti, jog tai daro mūsų, lietuvių protai ir rankos. Svarbu,<br />
kad jos visuomet būtų susikibusios, tvirtai laikančios ir palaikančios.<br />
Svarbiausia – linkiu šiltų, jaukių ir prasmingų Šv. Velykų laukimo. Tegu Jūsų visus<br />
sprendimus ir pasirinkimus lydi Dievo palaima.<br />
Tiesiog kviečiu skaityti.<br />
Evelina<br />
Danos Buinickaitės nuotr.<br />
VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />
„INFORMACIJOS“<br />
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />
evelina.kislych@vlbe.org<br />
redakcija@vlbe.org<br />
Dizaineris: Elinas Venckus<br />
www.elinas-design.de<br />
KVIEČIAME AUKOTI<br />
„INFORMACIJOMS“!<br />
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />
IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00<br />
BIC: DEUTDEDBMAN<br />
Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />
Išrašome aukų pažymą.<br />
<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />
galite skaityti internete<br />
adresu:<br />
https://vlbe.org/informacijos/,<br />
https://issuu.com/vlbe<br />
Dėl reklamos „<strong>Informacijos</strong>e“<br />
ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />
VIRŠELYJE:<br />
Viršelyje:<br />
Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė<br />
Nuotr.<br />
Birte Filmer<br />
D-68623 Lampertheim<br />
Tel.: 0162 5200 517<br />
Der Bezug dieser Zeitschrift<br />
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />
kreipkitės adresu:<br />
redakcija@vlbe.org<br />
PLM2018 logotipas priklauso<br />
© Tapatybe LT Ltd<br />
Projektas „Vokietijos lietuvių periodika: istorijos išsaugojimas“: 4-5, 10-11, 14-15, 16-19, 22-23, 25-27<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 3
AKTUALIJOS<br />
TARYBOS POSĖDY-<br />
JE APTARTI ESAMI<br />
IR BŪSIMI IŠŠŪ-<br />
KIAI<br />
Simonas ČERNIAUSKAS<br />
Šių metų kovo 30 d. Renhofo pilies salėje įvyko Vokietijos lietuvių<br />
bendruomenės (<strong>VLB</strong>) tarybos XXIV sesijos penktasis posėdis.<br />
Kaip ir kiekviename metiniame eiliniame posėdyje skirtingos Vokietijos<br />
LB veikiančios apylinkės bei organizacijos pristatė savo 2018/<strong>2019</strong><br />
metų veiklą ir ateinančių metų tikslus. Buvo išklausyti <strong>VLB</strong> valdybos<br />
narių ir Kontrolės komisijos ataskaitos bei Fondo Vasario 16-osios gimnazijai<br />
remti ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pranešimai. Vasario<br />
16-osios gimnazijos (toliau – Gimnazijos) kuratorijos atstovai pristatė<br />
pagrindinius darbus ir iššūkius švietimo įstaigoje. Šiame Tarybos posėdyje<br />
buvo aptarta Romuvos pilies pastato būklė, akcentuota remonto<br />
svarba šiam pastatui išsaugoti, pristatyti vidinio tyrimo rezultatai. Be to,<br />
buvo nurodytas pasirengimas kelti teisinį ieškinį,<br />
susijusį su įtarimais dėl buvusio <strong>VLB</strong> pirmininko<br />
A. Šiugždinio neteisėto bendruomenės lėšų pasisavinimo.<br />
<strong>VLB</strong> Taryba buvo informuota, jog ši byla reikalauja<br />
užbaigti tikrinti per 50 segtuvų trijose teisinėse<br />
srityse: mokesčių įstatymų, civilinio ir baudžiamojo<br />
kodekso. Siekiant apskaičiuoti patirtą žalą<br />
ir mokamus mokesčius reikia paruošti 13-kos ir<br />
dalinai 20-ies metų buhalteriją iš naujo, kadangi<br />
neteisėtai pasisavinti pinigai turi būti išskiriami<br />
iš buhalterijos ir įrašyti į pataisytas ataskaitas.<br />
Baigus ruošti dokumentus, artimiausiu metu jie<br />
bus pateikti atitinkamoms Vokietijos institucijoms.<br />
Taip pat buvo aptarti žingsniai dėl labdaringos<br />
organizacijos statuso išsaugojimo, kuris<br />
yra prarandamas Vokietijos institucijoms išsiaiškinus<br />
neteisėtas pinigų operacijas organizacijoje.<br />
Dėl šių priežasčių visa <strong>VLB</strong> Taryba situaciją vertina<br />
labai rimtai ir kviečia visus <strong>VLB</strong> narius palaikyti<br />
<strong>VLB</strong> valdybos veiklą sprendžiant šiuos sudėtingus<br />
klausimus. Posėdžio metu <strong>VLB</strong> Taryba vienbalsiai<br />
pasisakė už surinktos informacijos, susijusios su<br />
įtarimais buvusiam ilgamečiam <strong>VLB</strong> valdybos pirmininkui<br />
A. Šiugždiniui dėl neteisėtai pasisavintų<br />
<strong>VLB</strong> lėšų, perdavimą atitinkamoms žinyboms, kai<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba posėdžio dieną Hiutenfelde<br />
4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
tik advokatė Christina Rudolf pateiks savo galutines<br />
išvadas dėl surinktų apskaitos dokumentų.<br />
Posėdžio metu buvo išrinkta naujoji Vokietijos<br />
LB Valdyba – Alfredas Hermanas, Justina Vaičė,<br />
Sandra Petraškaitė-Pabst, Sergej Šišulin ir Petras<br />
Brėmelis. Šia proga <strong>VLB</strong> Taryba dėkoja buvusiai<br />
<strong>VLB</strong> Valdybai už jų pastangas ir pasiektus tikslus<br />
bei linki naujai išrinktai Valdybai sėkmingai tęsti<br />
pradėtus darbus. Taip pat Taryba dėkoja praeities<br />
iššūkių, susijusių su artėjančiais teisiniais procesais,<br />
pilies pastato remonto darbų nepabūgusiems<br />
esamiems nariams.<br />
Taip pat posėdžio metu buvo aptarta Gimnazijos<br />
situacija. Pasitraukus jos direktorei iš pareigų, <strong>VLB</strong> Taryba nori pabrėžtinai<br />
išreikšti savo paramą Gimnazijos kuratorijai ir <strong>VLB</strong> Valdybai. Akcentuojama<br />
tai, jog bendromis jėgomis bus siekiama išlaikyti ir toliau<br />
plėtoti Vasario 16-osios gimnaziją. Ateityje planuojami papildomi neeiliniai<br />
posėdžiai, kuriuose bus stengiamasi paruošti ir priimti atitinkamus<br />
įstatų pakeitimus, reikalingus reformuoti ir sustiprinti <strong>VLB</strong> struktūrą bei<br />
išvengti sisteminių klaidų, sudariusių sąlygas neteisėtam mūsų bendruomenės<br />
lėšų pasisavinimui.<br />
<strong>VLB</strong> Tarybos vardu norėčiau padėkoti visiems aktyviems <strong>VLB</strong> nariams už jų<br />
pastangas ir laiką kuriant šią bendruomenę bei pakviesti aktyviai dalyvauti<br />
artėjančiame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.<br />
Užsiregistruoti balsavimui paštu Vokietijoje galite iki gegužės 5 dienos.<br />
Asm. archyvo nuotr.<br />
IŠRINKTA NAUJA MIUNCHENO<br />
LB VALDYBA<br />
Miuncheno LB informacija<br />
Šių m e tų b a l a n džio 6 d. vyko Vokietijos lietuvių<br />
bendruomenės Miuncheno apylinkės<br />
metinis susirinkimas ir valdybos rinkimai.<br />
Naujai išrinkta Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybą sudaro:<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė (pirmininkė)<br />
Kristina Kandratavičiūtė (iždininkė)<br />
Daiva Zavistauskaitė (kultūra)<br />
Rolandas Purtulis (sekretorius)<br />
Viktorija Ramanauskienė (lituanistinės mokyklos kuratorė)<br />
Išrinkti revizoriai: Edita Nickuvienė ir Vitalijus Kryževičius.<br />
Rolando Purtulio nuotr.<br />
Naujoji Miuncheno LB valdyba<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 5
GIMNAZIJOS KURATORIJA SKEL-<br />
BIA KONKURSĄ VASARIO 16-OSIOS<br />
GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS/ĖS<br />
PAREIGOMS UŽIMTI<br />
Apie mus:<br />
Vasario 16-osios gimnazija, įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, gyvuoja<br />
nuo 1951 metų, siekdama užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams<br />
sudaryti sąlygas puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 1999<br />
metais gimnazija įgijo Vokietijos valstybės pripažintos dvikalbės mokyklos<br />
statusą, suteikiantį teisę išduoti vokišką brandos atestatą. Šiuo<br />
metu gimnazijoje dirba 37 darbuotojai, mokosi virš 200 lietuvių, vokiečių<br />
ir kitų tautybių mokinių. Prie gimnazijos veikia bendrabutis.<br />
Mokykla teikia didelę reikšmę mokinių individuliam vystymui ir jų asmeniniam<br />
tobulėjimui, tuo prisdėdama prie optimalaus jų gebėjimo savarankiškai<br />
dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime.<br />
Jūsų profilis:<br />
Aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas;<br />
Vadovavimo patirtis (ne mažiau kaip vieneri metai);<br />
Pedagoginės žinios ir patirtis švietimo srityje būtų privalumas;<br />
Esminės žinios apie Vokietijos mokyklų sistemą ir Vokietijos įstatymus<br />
(arba atitinkamas noras gilinti turimas žinias);<br />
Vadovavimo komandai įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus,<br />
bendradarbiauti bei spręsti konfliktus;<br />
Gebėjimas planuoti, organizuoti, įtikinti bei įgyvendinti;<br />
Atvirumas ir tolerancija tarpkultūrinėje aplinkoje;<br />
<br />
Aiškus strateginis, analitinis, į sprendimus bei į resursus orientuotas<br />
požiūris ir mąstymo būdas;<br />
Labai geros lietuvių ir vokiečių kalbos žinios (raštu ir žodžiu),<br />
pageidautina geros anglų kalbos žinios;<br />
Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office programos Word, Excel,<br />
PowerPoint, interneto naršyklės).<br />
Jūsų užduotys:<br />
<br />
Vadovavimas gimnazijai ir bendrabučiui;<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Lietuviškos gimnazijos Vokietijoje tradicijos tęstinumo<br />
užtikrinimas ir modernios mokyklos<br />
vizijos vystymas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant<br />
su Gimnazijos kuratorija;<br />
Gimnazijos kolektyvo vadyba, motyvacija, vystymas<br />
bei darbinės atmosferos užtikrinimas;<br />
Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai ir ryšių palaikymas<br />
su Heseno žemės institucijomis, Lietuvos<br />
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vokietijos<br />
lietuvių bendruomene, gimnazijos mokinių<br />
tėvais, gimnazijos rėmėjais, vietos bendruomene;<br />
Atstovavimas Vasario -16 gimnazijai, bendradarbiavimas<br />
ir kooperavimasis su kitomis mokyklomis<br />
bei partneriais;<br />
Resursų planavimas ir ekonominė atsakomybė<br />
už gimnaziją ir bendrabutį;<br />
Marketingo priemonės gimnazijai priklausančiam<br />
bendrabučiui;<br />
Kokybiškų ir vertingų ugdymo/mokymo paslaugų<br />
tiekimo mokiniams/ėms užtikrinimas.<br />
Paraiškos dokumentus (CV, motyvacinį laišką, išsilavinimą<br />
liudijančius dokumentus, rekomendacijas)<br />
iki gegužės 15 dienos siųskite adresu:<br />
bewerbung@litauischesgymnasium.de<br />
Daugiau apie Vasario 16-osios gimnaziją internete:<br />
www.gimnazija.de<br />
6 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS<br />
Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija<br />
Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld
AUSSCHREIBUNG FÜR EINE STEL-<br />
LE DES DIREKTORS (M/W) DES<br />
PRIVATEN LITAUISCHEN GYMNA-<br />
SIUMS IN HÜTTENFELD<br />
Über uns:<br />
Das Private Litauische Gymnasium mit angeschlossenem Internat wurde im<br />
Jahr 1951 gegründet mit dem Ziel der Förderung der litauischen Sprache,<br />
Kultur und Traditionen für im Ausland lebende Kinder litauischer Herkunft.<br />
1999 erhielt das Gymnasium den Status einer staatlich anerkannten Ersatzschule<br />
des Landes Hessen. Aktuell zählt das Gymnasium 37 Mitarbeiter,<br />
hier lernen über 200 Schüler litauischer, deutscher und anderer Herkunft.<br />
Das Gymnasium legt hohen Wert auf die Individualität seiner Schüler*innen<br />
und deren persönlicher Entwicklung, die ihnen ein größtmögliches<br />
Maß der selbständigen Teilnahme am gesellschaftlichen und<br />
wirtschaftlichen Leben verschaffen soll.<br />
Ihr Profil:<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Abgeschlossenes Hochschul- oder gleichwertiges Studium;<br />
Leitungserfahrung (mindestens ein Jahr);<br />
Pädagogische Kenntnisse und Erfahrung im Bildungsbereich wären<br />
von Vorteil;<br />
Grundlegende Kenntnisse des deutschen bzw. hessischen Schulsystems<br />
und der deutschen Gesetzgebung bzw. die Fähigkeit sich<br />
einzuarbeiten;<br />
Führungsqualität, sehr gute Kommunikations-, Konflikt-, Kooperations-<br />
und Entscheidungsfähigkeit;<br />
Gutes Planungs- und Organisationsgeschick, Durchsetzungs- und<br />
Überzeugungsfähigkeit;<br />
Aufgeschlossenheit, Toleranz und Empathie im interkulturellen<br />
Umfeld;<br />
Klare strategische, analytische und lösungs- und ressourcenorientierte<br />
Sicht- und Denkweise;<br />
Sehr gute Litauisch- und Deutschkennnisse in Wort und Schrift,<br />
gute Englischkenntnisse wünschenswert;<br />
Sicherer Umgang in der Anwendung der gängigen Microsoft Office<br />
Programme und Internetbrowser.<br />
Ihre Aufgabengebiete:<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Sicherstellung der Kontinuität der Tradition des<br />
Litauischen Gymnasiums in Deutschland und<br />
Weiterentwicklung und Umsetzung des Schulkonzeptes<br />
der modernen Schule in enger Zusammenarbeit<br />
mit dem Kuratorium als Schulträger;<br />
Leitende Arbeit im Gymnasium und Internat;<br />
Personalführung, -motivation und -entwicklung<br />
sowie Sicherung eines guten Arbeitsklimas;<br />
Vertretung des Litauischen Gymnasiums im<br />
Innen- und Außenverhältnis sowie Kommunikation<br />
und Zusammenarbeit mit den Institutionen<br />
des Landes Hessen, mit dem Ministerium<br />
für Bildung und Wissenschaft der Republik<br />
Litauen, mit der Litauischen Gemeinschaft in<br />
Deutschland, mit den Eltern der Schüler, mit den<br />
Sponsoren und der Ortsgemeinde;<br />
Vertretung des Litauischen Gymnasiums in der<br />
Zusammenarbeit und Kooperation mit anderen<br />
Schulen, sowie außerschulischen Partnern;<br />
Ressourcenplanung und betriebswirtschaftliche<br />
Verantwortung für die Schule;<br />
Marketingmaßnahmen für das angeschlossene<br />
Internat;<br />
Sicherstellung des qualitativ hochwertigen Bildungsangebotes<br />
für Schüler*innen.<br />
Bei Interesse senden Sie bitte Ihre Bewerbungsunterlagen<br />
(Anschreiben, Lebenslauf, Qualifikationsnachweise,<br />
Empfehlungsschreiben) bis zum<br />
15.05.<strong>2019</strong> an folgende E-Mail Adresse:<br />
bewerbung@litauischesgymnasium.de<br />
Mehr über das Private Litauische Gymnasium unter:<br />
www.gimnazija.de<br />
Kuratorium des Litauischen Gymnasiums e.V<br />
Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 7
AMBASADO-<br />
RIAUS ŽODIS<br />
Mielieji,<br />
netrukus, gegužės mėnesį, vėl turėsite progą pareikšti<br />
savo nuomonę Lietuvai ir visai Europos Sąjungai<br />
svarbiais klausimais. Kaip žinia, rinksime<br />
naująjį Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Lietuvos<br />
atstovus į Europos Parlamentą. Taip pat bus<br />
klausiama Jūsų nuomonės dėl Lietuvos Respublikos<br />
pilietybės išlaikymo, įgyjant kitos šalies pilietybę.<br />
Tai klausimas, kėlęs daug audringų politinių diskusijų<br />
ir teisininkų ginčų pastaruosius du dešimtmečius.<br />
Galiausiai nuspręsta paklausti Jūsų nuomonės.<br />
Kviečiu nelikti abejingais ir reikšti savo nuomonę<br />
Europos Parlamento bei Lietuvos Respublikos Prezidento<br />
rinkimuose, o taip pat referendume dėl<br />
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.<br />
Pagarbiai,<br />
Darius Jonas Semaška<br />
Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje<br />
Respublikoje<br />
LR užsienio reikalų ministerijos nuotr.<br />
LR ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje Darius Jonas Semaška<br />
BALSAVIMO LIETUVOS RESPUBLI-<br />
KOS AMBASADOJE BERLYNE DIE-<br />
NOS IR LAIKAS<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, referendumas dėl Konstitucijos<br />
12 str. pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) ir referendumas dėl Konstitucijos 55 str. pakeitimo:<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 9-10 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val.<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 12 d. 10.00-19.00 val.<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 26 d. rinkimai į Europos Parlamentą ir galimas pakartotinis balsavimas <strong>2019</strong> m.<br />
gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose:<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 23-24 d. 10.00-12.00 val. ir 14.00-16.00 val.<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 26 d. 10.00-19.00 val.<br />
8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
PILIETYBĖ – SVARBU: DU TREČ-<br />
DALIAI GYVENTOJŲ APSISPREN-<br />
DĘ DALYVAUTI REFERENDUME<br />
DĖL PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO<br />
LRVK informacija<br />
Apie <strong>2019</strong> m. gegužės 12 d. vyksiantį referendumą dėl pilietybės<br />
išsaugojimo žino 80 proc. šalies gyventojų. Tai parodė atlikta gyventojų<br />
nuomonės apklausa. Neabejojama ir referendumo reikšme<br />
– suprasdami jo svarbą, dalyvauti referendume apsisprendę<br />
du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų.<br />
„Apklausos duomenys rodo, kad pilietybės klausimas yra itin svarbus ir<br />
reikšmingas visuomenei. Svarbus ir pats aiškumas atsakant į teikiamą<br />
referendumo klausimą – ar mes pritarsime, kad Lietuvos piliečiai, įgiję<br />
kitos NATO ir ES šalies pilietybę, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar<br />
ne. Tai kiekvieno iš mūsų pareiga“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis<br />
pavaduotojas Deividas Matulionis.<br />
Kaip parodė tyrimas, dalyvavimas referendume suvokiamas kaip svarbi<br />
pilietinės pozicijos išraiška – 89 proc. su šia formuluote visiškai sutinka<br />
arba sutinka. Panašios nuostatos matomos ir vertinant teiginį, kad referendume<br />
sprendžiamas klausimas yra svarbus Valstybės ir Tautos gyvenimui<br />
(atitinkamai 40 proc. ir 45 proc.).<br />
Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, ar gyventojams pakanka informacijos<br />
apie referendumą. Kad informacijos visiškai pakanka, nurodė tik 12<br />
proc. apklaustųjų, dar 33 proc. teigė, kad greičiau<br />
pakanka. Kad informacijos greičiau nepakanka,<br />
nurodė 38 proc. respondentų, o visiškai nepakanka<br />
– 11 proc. apklaustųjų.<br />
Apklausos duomenimis, patogiausiais žiniasklaidos<br />
kanalais referendumo komunikacijai įvardyti<br />
TV ir internetas. Svarbu pastebėti gana aiškius<br />
vertinimų skirtumus pagal socialines demografines<br />
charakteristikas – jaunimas (iki 25 m.) mažiau<br />
domisi šiuo klausimu ir turi mažiau žinių. Vyresnio<br />
amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentų<br />
žinios dažniau yra netikslios.<br />
Vyriausybės kanceliarija referendumo viešinimo<br />
kampaniją, kuri prasidės balandžio pradžioje,<br />
vykdo įgyvendindama Seimo pavedimą informuoti<br />
visuomenę apie spręsti referendumu pateikto<br />
klausimo svarbą.<br />
Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės<br />
ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“<br />
apklausa atlikta <strong>2019</strong> m. vasario 18–28 d. Tyrimo<br />
metu apklausti 1 006 Lietuvos Respublikos piliečiai<br />
nuo 18 iki 75 metų.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 9
REFERENDUMAS<br />
DĖL PILIETYBĖS<br />
IŠSAUGOJIMO<br />
LRVK informacija<br />
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir<br />
kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.<br />
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs<br />
konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos<br />
pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos<br />
kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę,<br />
Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais<br />
atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti<br />
<strong>2019</strong> m. gegužės 12 d. organizuojamas referendumas dėl Konstitucijos<br />
12 straipsnio pakeitimo (toliau – referendumas dėl pilietybės<br />
išsaugojimo). Jame turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos<br />
gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos<br />
piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos<br />
kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų<br />
leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.<br />
Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo<br />
informacija.<br />
Dažnai užduodami klausimai<br />
Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo?<br />
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks <strong>2019</strong> m. gegužės 12 d. kartu<br />
su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu<br />
dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.<br />
Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?<br />
Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė<br />
skamba taip:<br />
kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio<br />
įstatymo nustatytas išimtis.<br />
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis<br />
įstatymas.“<br />
Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos<br />
ar daugybinės pilietybės?<br />
Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas<br />
yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo.<br />
Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės<br />
Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų<br />
Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės<br />
ir euroatlantinės integracijos kriterijus,<br />
išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui<br />
pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar<br />
atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.<br />
Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų<br />
sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems<br />
užsienyje?<br />
Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su<br />
valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pa-<br />
10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
eigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines,<br />
ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis<br />
naudojasi konkrečios valstybės pilietybės<br />
turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios<br />
jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė,<br />
mokesčiai ir kt.).<br />
Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia<br />
nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.<br />
Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos<br />
piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios<br />
visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės.<br />
Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas<br />
jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai<br />
nuo jo baigties.<br />
Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo<br />
prievolę?<br />
Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas<br />
į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas)<br />
neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos<br />
Respublikai. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja<br />
kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios<br />
karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą<br />
ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami<br />
kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami<br />
atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais.<br />
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo<br />
karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES<br />
valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės<br />
įstatymą, privalomoji pradinė karo tarnyba<br />
jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado<br />
sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis<br />
atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi<br />
gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą<br />
(kreipiamasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų<br />
ministeriją).<br />
Jei dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra<br />
šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje,<br />
visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos<br />
Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką<br />
atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.<br />
Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma?<br />
Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija,<br />
Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir<br />
Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje<br />
kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų<br />
tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.<br />
Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų<br />
sveikatos draudimo lengvatų?<br />
Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo<br />
sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos<br />
piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys<br />
užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos<br />
piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo<br />
sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų.<br />
Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių<br />
sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.<br />
Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų?<br />
Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos<br />
su gyvenamąja vieta.<br />
Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas,<br />
asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal<br />
darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje<br />
gyvenantiems Lietuvos piliečiams.<br />
Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas<br />
vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema<br />
turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti<br />
žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba<br />
įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai<br />
gyvena Lietuvoje.<br />
Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui.<br />
Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis<br />
nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo<br />
kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.<br />
Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos<br />
valstybei?<br />
Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten,<br />
kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos.<br />
Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas<br />
Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?<br />
Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir<br />
Seimo nariu renkamas būti negali.<br />
Prisaikdinta vertėja<br />
lietuvių|rusų|vokiečių klb.<br />
Maybachstraße 1<br />
48 145 Münster<br />
Mobil: +49179.5877720<br />
Fax: +49251.395 56074<br />
mail:ingrida.k@gmail.com<br />
www.dolmetscher-venckus.de<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 11
Informacija žiniai<br />
LRVK informacija<br />
· Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripažįstama<br />
dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo<br />
tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę.<br />
Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės<br />
įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne<br />
tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis<br />
dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.<br />
· ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija,<br />
Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su<br />
NAUJAI IŠRINKTA<br />
VLJS VALDYBA<br />
VLJS informacija<br />
<strong>2019</strong>/2020 metų kadencijai išrinkta nauja Vokietijos lietuvių jaunimo<br />
sąjungos (VLJS) valdyba.<br />
VLJS valdyba <strong>2019</strong>-2020 m., iš kairės į dešinę: Laura, Sofja, Lukas, Ilona.<br />
kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija,<br />
Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija,<br />
Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.<br />
· ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės:<br />
Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija.<br />
· 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas<br />
pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę.<br />
Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją<br />
kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko,<br />
pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę<br />
įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti.<br />
Daugiau informacijos:<br />
www.pilietybesvarbu.lt<br />
Ilona Koženkovaitė – pirmininkė. Berlynietė. Vadybos<br />
ir verslo studijas pabaigusi Vilniaus universitete,<br />
turizmo srityje dirbanti pasaulio keliautoja,<br />
apsilankiusi daugiau nei trisdešimtyje šalių net neplanuoja<br />
sustoti. Žmogus, pats sau metantis iššūkius<br />
ir nebijantis jų priimti, bei neįsivaizduojantis<br />
savo kasdienybės be dviračio, knygų ir Berlyno. Labiausiai<br />
už viską gyvenime bijo nuobodulio, todėl<br />
nelaukdama, kol jis pavys, bėga naujų patirčių ir<br />
iššūkių link.<br />
Lukas Medišauskas – pirmininkės pavaduotojas.<br />
Fizikas teoretikas, tiksliukas, jau šešis metus gyvenantis<br />
Vokietijoje. Per tą laiką sutiko daug puikių<br />
lietuvių todėl galiausiai nusprendė aktyviau prisidėti<br />
prie lietuvių bendruomenės Vokietijoje ir prie<br />
VLJS veiklos, kur tikisi toliau kurti ir plėsti lietuvių<br />
tarpusavio ryšius.<br />
Sofja Klokatova-Bendoraitienė – finansininkė.<br />
Baigė politikos mokslų studijas Kaune bei Rytų<br />
Europos studijų magistrą Berlyno Laisvajame universitete.<br />
Gyvenu Berlyne, dirba laisvai samdoma<br />
mokslo darbuotoja istorijos srityje, mėgsta keliauti.<br />
VLJS jai suteikia puikią galimybę bendrauti ir<br />
bendradarbiauti, tobulėti, įgyvendinti savo idėjas<br />
bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.<br />
Laura Dobilaitytė – raštininkė. Baigusi vadybos<br />
studijas Klaipėdos Universitete Socialinių mokslų<br />
fakultete ir įgojusi vadybos bakalauro laipsnį. Atkeliavo<br />
į Vokietija paskui sekdama meilę. Prie VLJS<br />
prisijungė dėka renginio „Idėjų dirbtuvės“, nes organizacijos<br />
veikla jai pasirodė įdomi, prasminga ir<br />
reikalinga. Jai tai puiki proga išbandyti savo jėgas<br />
įgyvendinant skirtingo pobūdžio projektus.<br />
Asm. archyvo nuotr.<br />
12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
-<br />
KULTURA IR MENAS<br />
Norinčių groti ar dainuoti lietuvių<br />
dėmesiui<br />
Štutgarto LB informacija<br />
Kviečiame įsijungti į Štutgarto lietuvių bendruomenės<br />
ansamblio „RIDIGDO“ gretas.<br />
Repeticijos vyksta kiekvieną sekmadienio popietę.<br />
Daugiau informacijos tel. nr. +491735942356, el.<br />
paštu juozas.vasiliauskis@gmail.com<br />
Repeticijos atostogų metu nevyksta! Atvykstantiems<br />
į repeticijas pirmą kartą, susisiekite aukščiau<br />
nurodytu tel. nr. – pasitikslinti repeticijų laiką.<br />
Rido Damkevičiaus nuotr.<br />
Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“<br />
Redakcijos informacija<br />
Štutgarto lietuviams šis pavasaris – itin dosnus<br />
– Vokietijos lietuvių tarpe pasklido žinia<br />
apie Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro<br />
atgimimą. Tai itin svarbus kultūrinis momentas,<br />
papildysiantis ir taip platų čia gyvenančių<br />
lietuvių veiklų spektrą – kūryba.<br />
Kreipimesi rašoma: „Sveiki visi teatro mylėtojai,<br />
aš esu Inga, paskirta teatro administratorė. Visų<br />
pirma noriu padėkoti, kad vakar taip gausiai susirinkote<br />
į steigiamajį teatro suvažiavimą ir išdėstėte<br />
savo pasiūlymus dėl mūsų visų būsimo teatro. Mintyse<br />
jau su nekantrumu dėlioju ką veiksime artėjančiose<br />
repeticijose ir kaip jos turėtu atrodyti, kad<br />
kiekvienas turėtume galimybe atsiskleisti. Mielai<br />
laukiu ir jūsų kiekvieno idėjų, tik kartu sukursime<br />
mums miela veiklą, į kurią visada norėsis sugrįžti.“<br />
Šiuo metu derinami teatro repeticijų laikai. Repeticijos<br />
turėtų prasidėti nuo šių metų balandžio mėnesio,<br />
sekmadieniais, ir vykti St. Joseph koplyčios<br />
salėje Štutgarte.<br />
Tikslesnė ir išsmesnė informacija bus skelbiama<br />
feisbuko grupėje, elektroniniu paštu.<br />
ATGIMSTA ŠTUT-<br />
GARTO LIETUVIŲ<br />
BENDRUOMENĖS<br />
TEATRAS<br />
Štutgarto lietuvių bendruomenės teatro nuotr.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 13
ISTORINIS ĮVYKIS<br />
MIUNCHENE: ŠĮKART BALTIJOS<br />
ŠALIS SUJUNGĖ KINAS<br />
Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ<br />
Baltijos šalių kino kuratorės (iš kairės į dešinę): K. Ladva-Zoller, K. Kitzinger, I. Petraitytė-Lukšienė, L. Dambekalna ir S. Hahn<br />
Šių metų kovo 15-17 dienomis vykusios Baltijos šalių kino dienos<br />
Miunchene surengtos ypatinga – Baltijos kelio trisdešimtmečio<br />
minėjimo proga.<br />
Pirmą kartą Miunchene inicijuoto ir realizuoto bendro visų trijų Baltijos šalių<br />
visuomeninių organizacijų projekto dėmesio centre – Baltijos kelio, ryšio ir<br />
bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių, laisvės, kūrybinės laisvės, tilto tarp prateities<br />
ir dabarties tiesimo temos.<br />
Baltijos šalių kino dienas organizavo ir kuravo Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
Miuncheno apylinkės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos<br />
estų bendruomenės Miuncheno regiono grupės (Estnischer Gemeinschaft in<br />
Deutschland e. V. – Regionalgruppe München) atstovės Karin Ladva-Zoller ir<br />
Karin Kitzinger, Latvių kultūros klubo „Namejs“ („Namejs“ Lettischer Kulturverein)<br />
atstovė Laila Dambekalna. Projekto bendradarbis ir partneris – Miuncheno<br />
miesto bibliotekos (Münchner Stadtbibliothek) atstovė Sabine Hahn.<br />
Kino dienų metu buvo pasirinkti ir rodomi 10 geriausių dokumentinių ir<br />
vaidybinių filmų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos Miuncheno miesto bibliotekos<br />
kino salėje (Carl-Amery-Saal), kuri įsikūrusi didžiausiame Vokietijos<br />
kultūros centre „Gasteig“.<br />
Festivalį atidarė lietuvių režisierių Audriaus Stonio ir Arūno Matelio trumpametražis<br />
1990-ųjų metų dokumentinis filmas „Baltijos kelias“ bei A. Stonio ir<br />
latvių režisierės Kristine Briede naujausias, 2018-aisiais metais dienos šviesą<br />
išvydęs dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ – tiesiantis laiko tiltą tarp kelių<br />
Baltijos šalių kino kartų, pasakojantis apie Baltijos<br />
poetinės dokumentikos meistrų kūrybą, giliai paliečiantis<br />
amžinuosius gyvenimo, mirties, žmogaus<br />
laikinumo žemėje klausimus. Šiame filme atsiskleidžia<br />
kūrybinės laisvės troškimas – subtili, bet galinga<br />
kova su sovietiniu režimu, bandymai išgyventi jo<br />
priespaudą. Filmas „Laiko tiltai“ festivalio publiką<br />
sužavėjo savo akcentuojamomis vertybėmis ir prasme,<br />
giliu žvilgsniu ir dideliu dėmesiu žmogui.<br />
Iškart po filmų peržiūros vyko diskusija apie kūrybą<br />
tarp laisvės ir cenzūros kartu su Estijos kultūros ataše<br />
Vokietijoje Merit Kopli, latvių kino režisieriumi Aigards<br />
Grauba, germaniste, <strong>VLB</strong> valdybos nare dr. Sandra<br />
Petraškaite-Pabst, Liuneburgo Šiaurės rytų instituto<br />
(Lüneburger Nord-Ost Institut) atstovu dr. Detlef<br />
Henning, dr. Lars Stöcker (Imre Kertész Kolleg der<br />
Friedrich-Schiller-Universität Jena). Diskusija moderavo<br />
Miuncheno Ludviko Maksimilijano universiteto<br />
dėstytojas (LMU München) ir Resursų namų (House<br />
of Resourse) projektų koordinatorius dr. Peter Hilkes.<br />
Sekantys lietuviški filmai buvo rodomi sekmadienį<br />
– naujausias režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas<br />
apie modernios šeimos iššūkius „Kvėpavimas į<br />
14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
marmurą“ (2018) ir Giedrės Žickytės dokumentinis<br />
filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011), po<br />
kurio vyko pokalbis tarp festivalio svečio – legendinės<br />
Roko grupės „ANTIS“ lyderio Algirdo Kaušpėdo<br />
– ir festivalio publikos. Susirinkusi pilna salė žmonių<br />
domėjosi nuo grupės pavadinimo „ANTIS“ kilmės,<br />
šios grupės poveikio Lietuvoje, už „Geležinės uždangos“<br />
iki „ANTIES“ esmės suvokimo Vakarų pasaulyje.<br />
Tai istoriniai momentai, kurie įsirašo į atmintį.<br />
Informacija apie festivalį pasklido ir komunikacija<br />
vyko Vokietijos ir Lietuvos mastu. Festivaliu – kaip<br />
žinia – apie Baltijos šalių kino dienas pasidalino per<br />
60 institucijų, institutų ir žiniasklaidos priemonių<br />
visoje Vokietijoje, kurių tarpe: Estijos ir Lietuvos ambasadas<br />
Vokietijoje, Sprachen Nordeuropas und des<br />
Baltikums prie Universität Mainz, Filmstadt München,<br />
Artechock München, Filmkunstwochen München,<br />
FilmFernsehFonds Bayern, Nordische Filmtage Lübeck,<br />
Münchner Stadtbibliothek. Didžiausiame Vokietijos<br />
dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ šis renginys buvo<br />
įrašytas kaip patarimas/rekomendacija savaitgaliui!<br />
Sklaida vyko Gasteig mėnesinėje programoje su 45<br />
000 egzempliorių ar informaciniame kultūros laikraštyje<br />
„InMünchen“ su 75 000 ezempliorių. Miuncheno<br />
mieste išdalinta 5 000 skrajučių (Miuncheno rotušėje,<br />
Ludwig-Maximilians-Universität München, Bayerische<br />
Staatsbibliothek München, Filmmuseum München,<br />
Hochschule für Film und Fernsehen, Miuncheno dailės<br />
akademijoje). Miuncheno kultūros skyrius (Kulturreferat<br />
der Landeshauptstadt München) pats asmeniškai<br />
išsiuntė 450 kvietimų į šį renginį savo kontaktams.<br />
Renginį parėmė Miuncheno miesto kultūros skyrius,<br />
Estijos ambasada Berlyne, Lietuvos Respublikos am-<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė su Algirdu Kaušpėdu (kairėje)<br />
basada Vokietijoje, Estijos bendruomenė Vokietijoje, MORGEN e.V. ir House<br />
of Resourse.<br />
Didelės sėkmės sulaukusios Baltijos šalių kino dienos bus rengiamos ir<br />
kitąmet – kino salė jau rezervuota, o vietoje 3 dienų planuojama festivalį<br />
pratęsti ir rengti 4 dienas.<br />
Daugiau apie Baltijos šalių kino dienas galima sužinoti šiuo adresu:<br />
www.facebook.com/BaltischeFilmtageMuenchen<br />
Rolando Purtulio nuotr.<br />
Daiva Zavistauskaitė, Vilija Kaušpėdienė, A. Kaušpėdas, I. Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (iš kairės į dešinę)<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 15
PORTRETAI<br />
DUETE<br />
SU PASAULIU<br />
Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ<br />
Iš Rūdiškių kilusi Evelina Giedrytė – Vokietijos lietuvė, intensyviame<br />
ir skubančiame pasaulyje galvojanti ir siekianti gyventi sąmoningą<br />
gyvenimą. Itin meniška asmenybė, savo balso stiprumu ir<br />
neblėstančia energija džiaugiasi kadaise padarytu sprendimu vykti<br />
gyventi į Vokietiją. Ji nuolat akcentuoja tai, kad visi žmonės yra lygiaverčiai,<br />
nepriklausomai nuo jų religijos, pažiūrų, tautybės, o ypač<br />
svarbu neprarasti tikrumo ir tiesiog būti.<br />
Vokietijos lietuvė Evelina Giedrytė<br />
Kalbiname Eveliną apie jos pasirinkimus ir apie<br />
tai, kur ji dabar esanti ir kuo gyvenanti.<br />
Evelina, 2016 metais išvykai atlikti praktikos į<br />
Miuncheną. Papasakok apie savo pasirinkimą.<br />
Iškart po bakalauro studijų baigimo išvykau atlikti<br />
praktikos, norėdama pasinaudoti visomis ERAS-<br />
MUS, tarptautinių mainų programos galimybėmis.<br />
Studijų metu jau buvau išvykusi į mainų semestrą<br />
Portugalijoje, o likusius, neišnaudotus programos<br />
mėnesius paskyriau praktikai po studijų. Atvirai<br />
tariant, pernelyg daug apie patį išvykimą negalvojau,<br />
tiesiog žinojau, kad turiu pasinaudoti pasitaikiusiomis<br />
galimybėmis. Kryptis – Miunchenas, Vokietija.<br />
Hmm... Tai buvo staigmena ir man pačiai!<br />
Dar pirmosios ERASMUS programos Portugalijoje<br />
metu susipažinau su savo draugu iš Miuncheno,<br />
kurio dėka teko lankytis šiame mieste ir anksčiau<br />
bei išvysti jo didįjį pasididžiavimą – Oktoberfestą.<br />
Šio miesto didybė, kalnų apsuptis bei gilios ir iki<br />
šiol stipriai puoselėjamos tradicijos mane tiesiog<br />
sužavėjo ir pastūmėjo žvalgytis praktikos būtent<br />
čia. Nors vis susimąstau, iš kur turėjau šitiek drąsos<br />
keltis į šalį, kurios kalbos niekuomet nesimokiau.<br />
Šiandien, tikriausiai viską apsvarstyčiau daug rimčiau,<br />
žinodama, kiek pastangų ir laiko reikalauja<br />
adaptacija naujoje vietoje. Nors kita vertus, niekuomet<br />
nesigailėsiu priėmusi šį sprendimą. Miunchene<br />
atlikau praktiką startuolyje, organizuojančiame<br />
skaitmeninių inovacijų bei sąmoningumo<br />
festivalius Vokietijoje. Vėliau gavusi pastovaus darbo<br />
pasiūlymą likau dirbti rinkodaros bei kūrybinių<br />
koncepcijų vystymo srityje.<br />
Tąkart išvykai į platųjį pasaulį. Koks tau jis? Ar<br />
jautiesi pasaulio lietuve?<br />
Pasaulio lietuve ir tiesiog pasaulio piliete, kokie<br />
esame mes visi. Manau, kad ribų tarp šalių ir kultūrų<br />
braižymas tik skaldo mus, todėl tikiuosi, kad<br />
vieną dieną vieni kitus matysime pirmiausia kaip<br />
lygiaverčius žmones, o ne tam tikros šalies, kultūros<br />
ar religijos atstovus. Buvimas Vokietijoje,<br />
šalyje, tapusia pabėgėlių krizės Europoje šerdimi,<br />
pradėjau daug domėtis skirtingų kultūrų integracija<br />
čia. Nors dažniausiai mūsų tautiečius pasiekia tik<br />
negatyvios žinios apie įvykius čia, turiu pripažinti,<br />
jog jokia kita šalis Europoje neprilygsta Vokietijai,<br />
šios šalies politikų sprendimams bei socialinių judėjimų<br />
aktyvumui vardan siekiamybės sėkmingai<br />
16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
Savo aistrą dainavimui Evelina vystė tiek Miunchene, tiek šiuo metu Hamburge<br />
integruoti naujakurius čia. Tiksliau tariant, pačio<br />
išvykimo į Vokietiją nepavadinčiau išvykimo į platųjį<br />
pasaulį, kaip ir visų kitų kelionių savo gyvenime.<br />
Tiesiog gavau galimybę gyventi apsuptai galybės<br />
skirtingų kultūrų, jas pažinti bei suprasti. Tai<br />
man yra platusis pasaulis – mano suvokimo ribų<br />
praplėtimas, kuris leido suvokti, kokiame mažame,<br />
tačiau tvirtame burbulėlyje esame įsisukę savo šalyje,<br />
dėl kurio labai dažnai nemokame įvertinti to,<br />
ką turime, o turime labai labai daug.<br />
Kurį laiką nesusimąsčiau apie savo pačios ,,savitumą”<br />
tiek Miunchene, tiek čia, Hamburge. Vieną<br />
vertus, manau, kad tai priklauso nuo pačio žmogaus,<br />
tačiau, žinoma, tam tikros kultūros natūraliai<br />
yra arčiau mūsų lietuviškosios. Tikriausiai šioji<br />
nėra labai nutolusi, nors... Esu labai atviras, nuolat<br />
ir aktyviai samprotaujantis bei gilumos ieškantis<br />
žmogus, o ir mes vis, lietuviai, dėl savo egzistencijos<br />
kovų, nuolatinio ieškojimo ir mėginimo kuo<br />
greičiau pasivyti išgalvotą Vakarų pasaulį esame<br />
natūraliai labiau viską nuodugniai išgyvenantys,<br />
todėl čia to pasigendu... Retai čia man pavyksta<br />
patirti tikrą, atvirumo bei tikrų jausmų pilną pokalbį.<br />
Pokalbiai yra kitokie – įdomūs, kupini faktų ir<br />
patirčių dalijimosi, bet dažnai juose pasigendu ti-<br />
krosios prasmės. Ilgai apie tai galvojau ir supratau, kad tai ir yra kultūros<br />
skirtumas. Vokiečiams, šiuo atveju mano kartos žmonėms, retai tenka „kovoti<br />
už būvį“ ar ieškoti naujų inovatoriškų būdų, kaip susikurti sielai artimą<br />
gyvenimo būdą. Šios šalies žmonės yra užtikrinti, jog tam tikri pasirinkimai,<br />
kaip atitinkamos studijos atitinkamuose universitetuose ar atitinkami<br />
profesiniai mokslai (vok. ausbildung) ir po jų sekančios padoriai apmokamos<br />
praktikos jiems tikrai suteiks tenkinančias gyvenimo galimybes. Jie tai<br />
žino, nes jų tėvų karta taipogi turėjo užtvirtintą karjeros siekimo sistemą,<br />
gal net stipresnę nei egzistuojančią dabar. Neapmokamas savanoriavimas<br />
trečiose šalyse ar metai kelionių po pasaulį iškart po mokyklos baigimo<br />
čia nėra didelis tabu. Dažnai tokie sprendimai yra visiškai paremiami tėvų.<br />
Šie dalykai yra stiprios tautos, šalies statusas. Taip pat begalė kitų aspektų<br />
yra mano ilgokų samprotavimų išvada apie tai, kodėl čia žmonės nėra linkę<br />
tiek gilintis į egzistencinius klausimus, tikrąsias vertybes, jausmus, nes<br />
man asmeniškai tai yra viso ko prasmė. Jokiu būdu nesakau, kad tai yra<br />
blogai, tiesiog čia viskas kitaip. Puikiai žinau, jog visa tai man yra didžiulis<br />
iššūkis. Turbūt tai yra viena pagrindinių priežasčių neleidžiančių man pasijausti<br />
,,sava”.<br />
Papasakok apie savo laiką Miunchene, atradimus ir pasiekimus.<br />
Miunchene, kaip ir minėjau prieš tai, pasilikau dirbti startuolyje, kuris manyje<br />
sulaužė visus stereotipus apie vokiečių puikų organizuotumą ir išvystytas<br />
sistemas. Šioje srityje tikriausiai visur harmoniškai smagi netvarka,<br />
kurioje būti sudėtinga, tačiau labai įdomu. Ten vykdžiau veiklas, susijusias<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 17
su rinkodaros strategija, su festivalio kūrybine koncepcija, taip pat kūriau<br />
dizainą reklamai ir prekės ženklo elementams. Didžiausias projektas buvo<br />
viso festivalio organizavimas, jo atmosferos, tai yra, scenos ir erdvių koncepcijų<br />
kūrimas. Patirtis neįkainojama, nors to nevadinu nei pasiekimu, nei<br />
atradimu. Šiuo laikotarpiu supratau, kokia svarbi yra sveikata mano gyvenime,<br />
nors tą supratau jau derindama mokslus ir darbą agentūroje Lietuvoje.<br />
Nuo tada labiau gilinuosi į sąmoningumo praktikas, subalansuotą<br />
mitybą, jogą, nors šiuo metu visa tai labai sunku suderinti su darbu čia,<br />
Hamburge, ir kitomis mano veiklomis.<br />
Esi meniška asmenybė – vokalo mokslus pradėjai Rūdiškių muzikos mokykloje.<br />
Ar tęsi, vystai savo muzikinę veiklą ir gyvendama Vokietijoje?<br />
Kadangi nuo seno visur dainuoju, todėl bandau savo pomėgį vystyti ir čia.<br />
Miunchene su gitaristu iš Barselonos turėjome sukūrę akustinį duetą. Kartais<br />
pasirodydavome kokiame nors renginyje ir galiu sakyti, jog sekėsi visai<br />
neprastai. Čia, Hamburge, pradėjus dirbti reklamos agentūroje tam nelabai<br />
liko laiko, todėl kurį laiką tobulinau savo vokalinius sugebėjimus ,,Hamburg<br />
Music Academy“ mokykloje, kurios dėka teko pasirodyti viename<br />
miesto rajono festivalyje. Šiuo metu vis svarstau, kad reikia pradėti burtis į<br />
grupę, tačiau vis neatrandu laiko, nors žinau, kad gyvenime tam tikrai dar<br />
atsiras galimybių. Tas laikas dar tiesiog neatėjo.<br />
Jau kurį laiką gyveni Hamburge. Kur save realizavai ir realizuoji šiuo metu?<br />
Į Hamburgą persikrausčiau kartu su draugu. Abu turėjome savo minčių,<br />
ką veiksime. Jis ketino studijuoti, o aš vystyti savo<br />
kaip ateities kūrybos direktorės karjerą, tačiau<br />
mūsų abiejų planai ir suvokimas kiek pasikeitė.<br />
Mano draugas, gavęs nuolatinio darbo pasiūlymą,<br />
nusprendė magistro studijų idėją nukelti ateičiai,<br />
o aš po sunkaus laikotarpio reklamos agentūroje<br />
supratau, kad šis kelias nėra tinkamas man ir mano<br />
sveikatai. Todėl paskyriau daugiau nei pusmetį<br />
intensyviems vokiečių kalbos kursams, sveikatos<br />
stiprinimui bei mano naujai gyvenimo krypčiai -<br />
sąmoningumo mokslams, meditacijos bei jogos<br />
praktikai ir viso to pritaikymui savo gyvenime.<br />
Ateityje, žinoma, labai norėčiau tuo dalintis su<br />
žmonėmis, susiduriančiais su chroniško skausmo<br />
problemomis, streso ir nerimo sutrikimais ir kitais<br />
negalavimais, kylančiais iš mūsų negebėjimo nurimti<br />
ir tiesiog būti, kas paprasčiausiai yra evoliucijos<br />
pasekmė.<br />
Nuo šio rudens vėlgi dirbu startuolyje, kuriančiame<br />
vieną pirmųjų spiritinių nealkoholinių gėrimų,<br />
tokių kaip džinas, romas ir kiti, prekės ženklų liniją<br />
Vokietijoje ir pasaulyje. Šiuo metu esame gilioje<br />
vystymosi fazėje, todėl mano kaip rinkodaros ir<br />
Evelinos kurtas turizmo leidinys „Tuk, tuk, Lietuva“<br />
18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
kūrybos koncepcijų koordinatorės pozicija apima<br />
labai plačias atsakomybes. Prisipažinsiu, jog suderinti<br />
sąmoningumu paremtą gyvenimo būdą bei<br />
sparčiai besivystančius procesus darbe yra be galo<br />
sunku, nors mano tikslas ir yra išmokti sąmoningai<br />
ir ramiai gyventi šiame skubančiame pasaulyje.<br />
Save uždaryti ir nuo visko atsiriboti yra labai lengva.<br />
Nors kita vertus, labai dažnai pagalvoju, jog<br />
tikrai norėčiau gyventi toliau nuo miesto – absoliučioje<br />
ramybėje.<br />
Taip pat neseniai pradėjau kurti „upcycled & sustainable<br />
design“ koncepcijos daiktus, baldus, kurie<br />
šiuo metu yra mano svarbiausioji visų vakarų ir savaitgalių<br />
veikla. Tikiu, kad šiame pasaulyje mes jau<br />
turime viską, todėl manau, kad privalome perdirbti<br />
ir suteikti naują gyvybę jau atrodo nenaudotiniems<br />
daiktams ar drabužiams. Tai ne tik labai įdomu, tačiau<br />
ir gyvybiškai reikšminga mūsų Žemės išsaugojimui.<br />
Žinau, kad privalau kurti kažką savo ir vieną<br />
dieną dirbti tik ties savo asmeninėmis idėjomis. Aš<br />
tiesiog savęs neįsivaizduoju visą gyvenimą dirbančios<br />
ofise, kitiems, o ir mano vidiniai išgyvenimai<br />
bei sveikata labai dažnai tai, kukliai tariant, pasufleruoja.<br />
Kartais įsitrauki ir į Hamburgo lietuvių bendruomenės<br />
veiklą.<br />
Labai džiaugiuosi, kad tokios kaip Hamburgo<br />
lietuvių bendruomenės egzistuoja. Jos palaiko,<br />
sujungia ir suteikia stiprybės tautiečiams, kurie<br />
nesijaučia ,,savi”, o gal tiesiog savimi, čia. Tiesą<br />
sakant, kukliai prisidedu prie šios veiklos, kartais<br />
pagelbėju, siūlydama dizaino paslaugas, o kartais<br />
padainuoju. Kadangi gyvenu pernelyg aktyvų gyvenimą,<br />
tam surasti laiko labai sunku. Nors manau,<br />
kad savo darbais ir tiesiog savo buvimu šioje visuomenėje<br />
natūraliai kuriu mūsų lietuvių įvaizdį<br />
Ar tau yra svarbus lietuvybės puoselėjimas gyvenant<br />
toli nuo Lietuvos?<br />
Taip, be abejonės. Man lietuvybės puoselėjimas yra<br />
pačio įvaizdžio kūrimas ir stereotipų apie mus laužymas.<br />
Tai ne vien kalbos puoselėjimas, kas siaurąja<br />
prasme kartais suprantama kaip bandymas<br />
išsaugoti lietuvybę. Manau, mes, lietuviai, esame<br />
labai kuklūs, todėl daug dažniau užsienyje apie<br />
save išgirstame neigiamų nei teigiamų atsiliepimų.<br />
Natūralu, bloga žinia sklinda greičiau, bet aš<br />
manau, jog mes nepadarome visko, kad atskleistumėme<br />
tikrąjį Lietuvos įvaizdį. Neseniai perskaičiau labai gražų pasakymą<br />
apie mus: ,,Lietuviai manydami, kad vis dar atsilieka nuo Vakarų pasaulio,<br />
nuoširdžiai ir daug daugiau dirba, ieškodami pačių inovatoriškiausių<br />
sprendimų nei patys vakariečiai, nors jau senų seniausiai yra pasiekę daugiau,<br />
tik nemoka apie tai tinkamai pranešti”. Visiškai sutinku! Tai, kad Vilnius<br />
,,Financial Times‘‘ pranešime buvo išrinktas kaip sėkmingiausias metų<br />
miestas pagal investicijų grąžą, yra tik vienas iš įrodymų, jog mūsų šalis<br />
išties pasiekė nepaprastai daug per šitokį trumpą nepriklausomybės laikotarpį.<br />
Lengva tiems, kurie visuomet turėjo nevaržomą tiek asmeninį, tiek<br />
prekybos judėjimą, didžiųjų šalių paramą ir kitus privalumus. Labai dažnai<br />
kritikuodami savo situaciją, nesusimąstome, kodėl taip yra, kodėl juntamos<br />
ilgos atskirties pasekmės, kurias mes tiesiog žaibo greičiu dorojame.<br />
Ką atsiveži iš Vokietijos į Lietuvą?<br />
Nieko nenustebinsiu sakydama, kad gyvenimas ir galimybė suprasti kitų<br />
kultūrų gyvenimą man labiau leidžia įvertinti mūsų šalies grožį ir jos teikiamas<br />
galimybes (nors niekuomet tuo nedvejojau, gal tik tas ,,pensijų reikalas”<br />
gąsdina…) Labai norėčiau turėti daugiau ryšio su Lietuva, tačiau<br />
kol kas tai sudėtinga. Iki šiol mano tiesioginis įnašas Lietuvai buvo leidinių<br />
,,Tuk, tuk, Lietuva” kūrimas. Kartu su Laisve Radzevičiene išvystėme šią<br />
koncepciją, o aš sukūriau visų leidinių dizainą bei 7 kalbų vertimų maketus,<br />
kurie keliauja po didžiausias turizmo parodas,tokiu būdu reprezentuojant<br />
Lietuvą. Tai toks materialus pavyzdys, kuris galbūt nėra labai svarbus, bet<br />
kartais reikia ir tuo pasidalinti.<br />
Kokie Tavo ateities planai?<br />
Minėjau, jog noriu kurti perdirbtų medžiagų dizaino darbus bei padėti<br />
žmonėms tapti labiau sąmoningiems, tokiu būdu leidžiant jiems ir sau<br />
pajusti pilną gyvenimo grožį. Beje, dar noriu dainuoti, kažkur, kažkaip ir<br />
kažkada. Ir svarbiausia... Nors dar prieš metus minėjau, kad kol kas apie<br />
grįžimą negalvoju, visai neseniai supratau, kad visas savo tikrąsias, sielai<br />
artimas idėjas noriu įgyvendinti tik Lietuvoje ir tik lietuviams. Trokštu būti<br />
ten, kur šeima, kur tikėjimas jaunimu yra labai stiprus, kur gyvena žmonės,<br />
matantys pasaulį pro tą patį ,,gilumos, tikrosios gyvenimo prasmės” filtrą.<br />
Kol kas nepriimu jokių skubotų sprendimų. Manau, kad dar nepasiėmiau<br />
ir neišmokau visko, ką man duoda ši šalis ir gyvenimo etapas joje. Tačiau<br />
tikiuosi, kad tikrai ateis metas, kai mano draugas išdrįs iškeisti tvirtą pagrindą<br />
čia į avantiūrą gyventi Lietuvoje. Tikiu, kad ten viskas įmanoma, o<br />
čia kartais man to tikėjimo stinga, kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Nežinau,<br />
kaip iš tiesų bus ateityje, to juk niekas nežino, bet jau dabar nekantrauju<br />
perskaityti šį straipsnį po metų ar kitų... Būtų įdomu pamatyti, ką<br />
veikiu ir kur esu dabar.<br />
Ką galėtumei/norėtumei palinkėti Vokietijos lietuviams?<br />
Linkiu būti savimi. Kartais per adaptaciją kitoje šalyje prarandame savo<br />
tikrumą, o tai gali būti labai sudėtinga ar net skausminga. Mūsų kitoniškumas<br />
nėra blogai, tai yra įdomu, todėl nereikia stengtis tapti šia kultūra,<br />
reikia rasti būdą, kaip mėgautis gyvenimu čia, neprarandant savęs ir lietuvybės.<br />
Linkiu išmokti BŪTI.<br />
Asm. archyvo ir Birte Filmer nuotr.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 19
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />
Gimnazijos mokinys – lietuvių kalbos ir literatūros<br />
olimpiados nugalėtojas<br />
Asta D‘Elia<br />
Mokytoja A. D‘Elia (kairėje) ir gimnazistas J. Gečas<br />
Kovo 8–9 dienomis Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girė -<br />
no gimnazijoje vyko lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada<br />
Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.<br />
Į dešimtąją olimpiadą atvyko geriausi 9–12 klasių lietuvių<br />
kalbos žinovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.<br />
Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai šiais metais atstovavo dešimtokas<br />
Justinas Gečas. Gimnazistą olimpiadai paruošė lietuvių<br />
kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia.<br />
Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai rašė samprotavimo rašinį, atliko<br />
kalbos vartojimo testą, kalbėjo iš anksto pasirinkta tema ir deklamavo<br />
eilėraštį, o mokytojai buvo pakviesti į kvalifikacijos tobulinimo<br />
seminarą. Po darbingos dienos olimpiados dalyviai klausėsi Kauno<br />
miesto simfoninio orkestro koncerto „Muzika sielai“.<br />
J. Gečas užsienio lietuviškų mokyklų mokinių 9–10 klasių grupėje<br />
pelnė pirmąją vietą. Be to, dešimtokas buvo apdovanotas ir Padėkos<br />
raštu už puikią sakytinės kalbos raišką. Vaikinas gavo I-ojo laipsnio<br />
diplomą, medalį, padėkos raštą ir vertingas rėmėjų dovanas.<br />
Nuoširdžiai sveikiname nugalėtoją ir dėkojame Kauno Stepono Dariaus<br />
ir Stasio Girėno gimnazijai bei olimpiados organizatoriams už<br />
šiltą priėmimą!<br />
Autorės nuotr.<br />
Nacionalinis diktantas – ne tik kalbos žinių patikrinimas<br />
Asta D‘Elia<br />
Nacionalinio diktanto dalyviai<br />
Kovo 10 d. lietuvių kalbos mylėtojai – gimnazijos mokiniai,<br />
Kuratorijos atstovai, lietuviai iš Hiutenfeldo, jo apylinkių<br />
ir tolimesnių Vokietijos miestų – rašė Nacionalinį<br />
diktantą (koordinatorė Asta D`Elia). Taip buvo pratęstas<br />
mūsų gimnazijos renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms,<br />
ciklas.<br />
Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir mokinių rašgutingumą<br />
skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių<br />
tikslas – skatinti žmones didžiuotis archajiška lietuvių kalba,<br />
kalbėti ir rašyti ja taisyklingai. Giliau pamąsčius, Nacionalinio diktanto<br />
rašymas – ne tik rašybos ir skyrybos žinių patikrinimas.<br />
Vėliau visi norintieji galėjo su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja<br />
A. D`Elia apžiūrėti gimnazijos erdves ir Renhofo pilį. Labai<br />
džiaugiamės, kad stipraus vėjo nepabūgo ir atvyko jau seniai Vokietijoje<br />
gyvenantys lietuviai, kurie dar niekada nebuvo lankęsi<br />
Vasario 16-osios gimnazijoje!<br />
Dariaus Šulco nuotr.<br />
20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
Vilniaus Universiteto liaudiškos muzikos ansamblio<br />
„Jaunimėlis“ viešnagė<br />
Minėjime Liaudiškos muzikos dalyvavo ansamblio ir LR „Jaunimėlis“ užsienio viešėjo reikalų Hiutenfelde minist<br />
Edmundas JANKŪNAS<br />
Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną<br />
Vasario 16-osios gimnazija šventė kar tu su Vilniaus Universiteto<br />
liaudiškos muzikos ansambliu „Jaunimėlis“, vadovaujamu<br />
Bronislavo Glovickio ir šokių vadovės Gabrielės Kulienės.<br />
Kolektyvas iš Vilniaus ta proga gimnazijos mokiniams, pedagogams,<br />
tarnautojams ir vietiniams lietuviams pristatė didelę ir įvairią programą.<br />
Dviejų dalių koncertas prasidėjo pasisveikinimo šokiu ,,Kepurinė“.<br />
Toliau programoje buvo atliekamos populiarios lietuvių liaudies<br />
dainos, skambėjo nuotaikinga liaudiška muzika, scenoje linksmai su-<br />
Kelionė į Liudvigsburgą<br />
Asta D‘Elia<br />
Akimirka iš kelionės į Liudvigsburgą<br />
kosi šokėjų poros. Vilniečiai į savo puikų pasirodymą<br />
įtraukė ir šventės dalyvius. Kartu su ansamblio šokėjais ir<br />
dainininkais scenoje trypė, dainavo gimnazijos mokiniai,<br />
mokytojai ir kiti žiūrovai. „Jaunimėlis“ savo programą<br />
vainikavo įdomia ir nuotaikinga šokio kompozija pagal V.<br />
Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“.<br />
Gimnazijos bendruomenė gausiais aplodismentais padėkojo<br />
ansamblio dalyviams už jų sukurtą puikią šventinę<br />
atmosferą ir koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės<br />
atkūrimo dienai paminėti.<br />
Autoriaus nuotr.<br />
Europos Sąjungos projekto-konkurso „Mėgaukitės<br />
prie stalo pilyse ir soduose“ nugalėtojų ir jų klasių<br />
laukė vertinga dovana – kelionė į Liudvigsburgą.<br />
Dešimtokai ir vienuoliktokai (Justinas Gečas, Smiltė<br />
Lekavičiūtė, Emilis Sadrejevas ir Domas Sirbikė) sukūrė<br />
trumpą filmą apie Lietuvos istorinę gastronomiją. Jie<br />
pristatė Trakų pilį, lietuviškai pasakojo apie karaimus ir iš<br />
svetur atkeliavusius kibinus, tapusius neatsiejama mūsų<br />
gimtinės gastronomijos dalimi. Šis filmas iškovojo garbingą<br />
trečiąją vietą Europos Sąjungos projekte-konkurse.<br />
Gimnazistus konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros<br />
mokytoja Asta D`Elia.<br />
Laimėtojai su savo klasėmis lankėsi Liudvigsburgo rezidencijos<br />
rūmuose esančiame mados muziejuje. Mokiniai<br />
turėjo progą ne tik išgirsti apie prabangią baroko ir jį<br />
pakeitusio klasicizmo epochų madą, bet ir patys pasimatuoti<br />
atsukančius laiką atgal apdarus.<br />
Autorės nuotr.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 21
-<br />
BENDRUOMENIU ALEJA<br />
LIETUVOS NEPRI-<br />
KLAUSOMYBĖS<br />
ATKŪRIMO MINĖ-<br />
JIMAS ŠTUTGARTE<br />
Justina LEVANAITĖ<br />
Šiltą, saulėtą kovo 10-tosios sekmadienio popietę Štutgarto lietuviai<br />
skubėjo į St. Josef koplyčią, kur jų jau laukė mūsų bendruomenės<br />
valdybos pirmininkas Karolis Genutis ir kiti nariai. Ir aš ten<br />
buvau, arbatėlę ir vandenuką gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj<br />
neturėjau...<br />
Justina Levanaitė<br />
Pasisveikinę, apsikabinę ir pasibučiavę, skubėjome<br />
į lietuviškas Šventąsias Mišias, kurios buvo skirtos<br />
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui.<br />
Trumpai priminsiu, kodėl mums, lietuviams,<br />
ši diena tokia reikšminga ir svarbi. 1990 metais<br />
kovo 11 dieną buvo atkurta mūsų šalies nepriklausomybė.<br />
Su šia data mes parodėme, kokie esame<br />
ryžtingi, drąsūs, vieningi ir mylintys. Kartu su<br />
nepriklausomybe mums atsivėrė galimybė laisvai<br />
kalbėti, dainuoti, rašyti, skaityti lietuviškai, atsivėrė<br />
keliai įvažiuoti ir išvažiuoti iš šalies. Mes jau<br />
galime laisvai reikštis, kurti verslus, realizuoti savo<br />
svajones ir idėjas. Turime savo nuostabų himną,<br />
vėliavą ir turtingą istoriją. Kartu su politine nepriklausomybe,<br />
mes atgavome ir vidinę laisvę. Vidinę<br />
laisvę būti tuo, kuo gimėme būti. Esame laisvi gyventi<br />
taip kaip norime. Ir svarbiausia, šią nuostabią<br />
dovaną mes turime ne tik sau, o galime dalintis ja<br />
ir su kitais. Šia proga visa koplyčia buvo papuošta<br />
Lietuvos trispalvės atributais, simboliais, degė geltonos,<br />
žalios ir raudonos spalvos žvakutės.<br />
Mūsų mylimas ansamblis „Ridigdo“, vadovaujamas<br />
Juozo Vasiliauskio, visas šv. Mišias puošė savo<br />
išskirtinėmis balsų tembrų spalvomis bei giesmių<br />
įvairove, kurioms pritarti buvo kviečiamas kiekvienas.<br />
Kunigas dr. Virginijus Grigutis labai gražiai visus<br />
pasveikino ne tik žodžiais, bet ir mišioms besibaigiant<br />
duodamas palaiminimą kiekvienam, kuris<br />
to norėjo. Jis taip pat dalinosi pačiais nuoširdžiausiais<br />
pasaulio lietuvių sveikinimais ir palinkėjimais<br />
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga.<br />
Skambėjo svajingoji G. Caccini giesmė „Ave Maria“,<br />
kurią atliko bendruomenės valdybos narė Justina<br />
Levanaitė. Daina tik dar labiau sujungė mūsų visų<br />
širdis į vieną. Skambant šiam kūriniui, manau, ne<br />
vienas nubraukėme ašarą. Po kunigo palaiminimo<br />
visi kartu atsistoję giedojome Lietuvos himną.<br />
Iškilmingai su daina pagerbę Lietuvos nepriklausomybę<br />
skubėjome į šalimai esančią salę ir nieko<br />
nelaukę pasiėmėme gitarą, smuiką į rankas bei visi<br />
kartu dainavome mums visiems labai gerai žinomas<br />
lietuviškas dainas: Gyčio Paškevičiaus „Mano<br />
kraštas“ , Eurikos Masytės „Laisvė“ ir kitas. Pianinu<br />
bei gitara grojo J. Vasiliauskis, o smuiku skambiai<br />
pritarė Rolanda Azadeh.<br />
Mūsų šiltą popietę tesėme šnekučiuodamiesi,<br />
gerdami arbatėlę, susipažindami su naujais mūsų<br />
bendruomenę aplankiusiais tautiečiais. Labai apsidžiaugėme<br />
tokia jų gausa. Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
valdybos narė dr. Sandra Petraskaitė-<br />
22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
Štutgarto lietuviai minėjimo metu<br />
Pabst maloniai mus visus nustebino savo kurtomis<br />
eilėmis. Buvo pristatytas visai naujas projektas:<br />
„Štutgarto lietuvių bendruomenės teatras“, kviečiantis<br />
kiekvieną smalsuolį ar jau profesionalą prisijungti<br />
ir kurti teatrą kartu.<br />
Šventės metu buvo pristatyta ir unikali knyga –<br />
„Mano laiškas Lietuvai/Šimtmečio žiedas“, kurios<br />
autorė Aurelija Davydavičienė. Šimtmečio proga<br />
visi pasaulio lietuviai rašė sveikinimo laiškus Lietuvai,<br />
siuntė nuotraukas ir piešinius. Virš 2000 laiškų<br />
yra sutalpinta šioje knygoje, virš 2000 širdžių ne<br />
pagailėjo laiko ir iškart sutiko padėkoti Lietuvai už tai, ką jie dabar turi.<br />
Mūsų nuostabų, šiltą renginį užbaigėme visi kartu, susikibę už rankų kaip<br />
kadaise „Baltijos kelyje“ ir dainuodami amžiną atilsį maestro Stasio Povilaičio<br />
kūrinį „Giminės“.<br />
Nepamirškime, kad mes kartu esame vienas kumštis, viena komanda, viena<br />
jėga ir stiprybė. Mes esame šeima. Mes visi gimėme toje pačioje žemėje.<br />
Tad būkime vieningi, visi už visus ir dėl visų. Mylėkime, dalinkimės ir parodykime<br />
pasauliui, kas mes ištikrųjų esame. Juk kartu galime nepalyginamai<br />
daugiau, kartu esame žymiai stipresni ir drąsesni.<br />
Asm. archyvo nuotr.<br />
PROFESORIUS LIUDAS MAŽYLIS<br />
LANKĖSI HAMBURGE<br />
Ieva GILYTĖ-ROBERTSON<br />
Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkės<br />
Astos Korinth kvietimu, <strong>2019</strong> metų<br />
kovo 16 dieną viešėjo VDU profesorius Liudas<br />
Mažylis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos<br />
archyve 2017 m. kovo 29 d. atradęs<br />
Lietuvos Nepriklausomybės aktą.<br />
Susitikime profesorius papasakojo apie savo, kaip filatelisto, aistrą<br />
senoviniams atvirukams bei pašto ženklams, apie renkamus signatarų<br />
parašus, kuriuos pradėjo rinkti gerokai anksčiau, kol kilo<br />
idėja paieškoti Nepriklausomybės akto, kuris, savaime suprantama,<br />
buvo vakaro temų centre. Pasak profesoriaus, aktui rasti jis atliko<br />
dokumentų analizę, kuri ir parodė, kad Nepriklausomybės akto reikėtų<br />
ieškoti vokiškąja kryptimi, todėl ir buvo kreiptąsi į Vokietijos<br />
valstybės archyvą. Šiam atsiuntus detalų bylų sąrašą, profesorius<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 23
Profesorius drauge su Vokietijos lietuviais<br />
suprato, kad reikia kreiptis ir į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų<br />
ministerijos politinį archyvą, kuriame, kaip veliau ir paaiškėjo,<br />
ir buvo rastas taip ilgai ieškotis dokumentas, kuris dabar<br />
yra eksponuojamas Vilniuje esančiuose Signatarų namuose.<br />
Liudas Mažylis džiaugėsi žmonių suinteresuotumu valstybės istorija ir<br />
mielai dalinosi savo įžvalgomis. Vakaro eigoje susirinkusieji sužinojo<br />
įdomius fakusi apie kai kuriuos Nepriklausomybės akto signatarus ir<br />
jų likimus, keletas kitų Lietuvai reikšmingų istorinių faktų. Profeso-<br />
sorius pasidžiaugė ir kitu, svarbiu Lietuvai radiniu,<br />
tą pačią rastu dieną, Gruodžio 11-osios deklaracija<br />
dėl Lietuvos valstybės atkūrimo, be kurio,<br />
jo nuomone, nebūtų ir Vasario 16-osios akto.<br />
Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos<br />
nulėmė jo atradimas Vokietijos archyvuose.<br />
Asm. archyvo nuotr.<br />
Prof. L. Mažylis drauge su pirmininke Asta Korinth Elbės tunelyje, Hamburge<br />
24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
VASARIO 16-OJI HAMBURGO<br />
LIETUVIAMS – SENAS TRADICIJAS<br />
TURINTI ŠVENTĖ<br />
Ditė ČESĖKAITĖ<br />
Šių metų šventė buvo pirmas žingsnis į naują<br />
Nepriklausomybės šimtmetį ir į Pasaulio lietuvių<br />
metų minėjimą. Kartu su ilgametėmis<br />
tradicijomis kiekviena šventė įneša ir naujovių.<br />
Šiemet renginys išsiskyrė ne tik svečių<br />
atvežtomis dainomis ir šokiais, bet ir tuo,<br />
kad buvo neatsiejamas nuo Lietuvos aktualijų<br />
– treji rinkimai, dviejų referendumų paskelbimas,<br />
tarp jų ir ypač aktualaus pasaulio<br />
lietuviams – dėl pilietybės išsaugojimo.<br />
Susirinkusius į šventę bendruomenės narius pasveikino<br />
Lietuvos ambasados Berlyne atstovė<br />
Edita Razmėnaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės<br />
pirmininkė Dalia Henke, Hamburgo lietuvių<br />
bendruomenės pirmininkė Asta Korinth. Sulaukta<br />
ir nemažai svečių, o vakarui baigiantis visus susirinkusius<br />
į bendrą didelį ratą sukvietė iš Lietuvos<br />
atvykusi grupė „16 Hz”.<br />
Sulaukta nemažai svečių<br />
„Iš tikrųjų šiais metais atvyko svečių iš Briuselio ir<br />
Kelno. Norėčiau pasakyti, kad ši idėja kviesti svečių<br />
kilo pernai mūsų šokių ansamblio vadovei Agnetai.<br />
Ji susisiekė su Stokholmo šokių kolektyvu ir jie norėjo<br />
pas mus atvažiuoti, pernai įvyko tokie mainai,<br />
užsimezgė draugystė. Ir kadangi pernai visa tai<br />
buvo labai gerai įvertina, visiems buvo smagu, toliau<br />
įgyvendinam šią idėją. Šiemet buvo Briuselio<br />
šokėjai. Kelno merginas atradome netikėtai. Kelno<br />
bendruomenė paskutiniu metu nėra aktyvi ir merginos<br />
ten savo iniciatyva susibėgusios repetuoja.<br />
Jos labai apsidžiaugė, kad yra kviečiamos ir mes<br />
apsidžiaugėme, kad paįvairinome programą“, –<br />
kalbėjo Hamburgo bendruomenės pirmininkė Asta<br />
Korinth.<br />
Vasario 16-osios minėjimas – ilgus dešimtmečius Hamburgo lietuvius<br />
vienijanti šventė<br />
Žengiant naujoms tradicijoms, išlaikomos ir senosios. Pasak Astos Korinth<br />
Vasario 16-oji – viena seniausių, tradiciškiausių ir viena svarbiausių Hamburgo<br />
lietuvių bendruomenės švenčių. Lietuvos okupacijos metais užsienyje<br />
gyvenantys lietuviai susiburdavo į šią šventę, ji vienijo visus, siekiančius<br />
kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Dabar politinė situacija pasikeitė, bet<br />
Vasario 16-oji ir toliau išlaiko tradicijas susiburti užsienyje gyvenantiems<br />
lietuviais, drauge sugiedoti himną, pabendrauti, pasidalinti mintimis, pasilinksminti.<br />
„Viena didžiausių mūsų bendruomenės švenčių. Ir tokia šventė<br />
tai ir pačios mūsų bendruomenės prezentavimas, parodome, ką vaikai<br />
mūsų išmokę, mūsų šokių kolektyvas, tai tiesiog galimybė patiems savim<br />
pasidžiaugti ir kitiems parodyti, ką mes turime ir ką mes galime“, – pasakojo<br />
A. Korinth.<br />
Į bendruomenės gyvenimą vis aktyviau įsilieja ir mažieji<br />
Šių metu šventėje savo pasirodymais visus susirinkusius džiugino ir mažieji<br />
Hamburgo lietuviai. Jie demonstravo savo muzikinius gebėjimus ir parodė<br />
mini spektaklį „Zuikis puikis“. Taip pat būtent jie buvo ir aktyviausi viktorinos<br />
apie Lietuvą dalyviai. Neteisingai atsakę į klausimą nenusimindavo, o<br />
su dar didesniu entuziazmu mėgindavo sėkmę dar kartą.<br />
„Prieš metus Vitalija Fabian yra perėmusi mokyklėlės vadovavimą, yra susibūrę<br />
mokytojų, šiais metais pagausėję vaikų, gal apie keturiasdešimt – tai<br />
yra tiek, kiek leidžia mūsų patalpos ir mūsų sąlygos užsiimti su vaikais arba<br />
juos užimti.<br />
Vitalija atsinešė naujų idėjų. Vienas projektas, kai vaikus vežė į Lietuvą, į<br />
Šiaulius, daug ką parodė. Rašė projektus, tautinius rūbus, daug knygų vaikams<br />
įsigijo. Naujas įkvėpimas atėjo. Kitiems metams, žinau, jinai daug<br />
projektų prirašiusi. Tai, aišku, pritraukia ta įvairovė ir naujų vaikų“, - pasakojo<br />
Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Per metus Hamburgo<br />
lietuvių bendruomenė pasipildė ir naujais nariais Sukantis kasdienybėje,<br />
pasak Astos Korinth, vis neužtenka laiko naujiems nariams įteikti knygutes.<br />
O ir nesinori jų teikti kur nors tarpduryje.Tad Vasario 16-osios minėjimas,<br />
o kartu ir Pasaulio lietuvių metai buvo puiki proga pagerbti ir pasveikinti<br />
naujus narius.<br />
Pasiruošti šventei reikia daug laiko ir daug rankų<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 25
Pasiruošimas šventiniam renginiui užtrunka netrumpai. Didelę padėką<br />
renginio organizatoriai reiškia Lietuvos ambasadai Berlyne, bendrovei „Žemaitijos<br />
pienas“ ir kiekvienam, kuris prisidėjo, kad šventė įvyktų. Ruošiant<br />
tokį renginį kiekvieno darbas ir indėlis yra svarbus, ką jis bedarytų – ar<br />
užsiimtų koordinaciniu darbu, kurtų dekoracijas, keptų lietuvišką duoną ar<br />
pjaustytų mišrainę.<br />
„Tokį renginį mes pradedame rengti turbūt jau po rinkimų. Bet paskui jis<br />
ateina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir Kalėdos. Pasirodo dar krūva nenuveiktų<br />
darbų, o čia jau renginys. Pagalbininkus išskirti būtų sunku, nes net<br />
ir tas darbas, kurio atrodo iš pirmo žvilgsnio nesimato, yra labai svarbus.<br />
Kas šiais metais man buvo labai gera, kad koordinuoti pagalbininkus subūriau<br />
grupę. Ir per pačią šventę, skambina: va jau važiuojam, jau supirkom,<br />
ar jūs šito krovinio laukiat. Ne nervai, stresas, bet geros emocijos. Be tokių<br />
pagalbininkų tikriausiai šventės sukurt ir negalėtume“, – teigė Asta Korint.<br />
Šventė su polinėmis aktualijomis<br />
Nors šiuos metus drąsiai galima pavadinti šventiniais<br />
ir jubiliejiniais – šie metai paskelbti Pasaulio<br />
lietuvių metais, Lietuvių chartai – 70, tačiau, kaip<br />
sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė<br />
Dalia Henke, tenka ne vien tik švęsti lietuvybę,<br />
bet, tam tikra prasme, užsiimti ir politika. „Laukiam<br />
daug rinkimų, kurie bus Lietuvoje. Švenčiam<br />
pasaulio lietuvių metus, kurie įvardija ir tam tikrą<br />
pasiruošimą ir atsakomybę, bet tuo pačiu ir galimybę.<br />
Kadangi Lietuvoj laukiama keleto rinkimų:<br />
savivaldos – kovo mėnesį, kuriuose, labai svarbu<br />
pažymėti, užsienio lietuviai negali dalyvaut, po to<br />
yra Prezidento rinkimai ir Europos Parlamento. Ir<br />
Vasario 16-oji Hamburgo lietuviams – senas tradicijas turinti šventė<br />
26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
tie laukiami, taip pavadinkim, vienas antras referendumai.<br />
Mums svarbiausias pilietybės išsaugojimo<br />
referendumas, kuris yra gan sudėtingas, nes<br />
reikalingas 1 300 000 balsų. Ir nuotaikos tokios,<br />
kad kas antras prieina ir klausia, kaip čia registruotis,<br />
nes užsienyje lietuviai turi tokį vieną sunkumą<br />
– jie turi registruotis, kad galėtų balsuoti gyvendami<br />
užsienyje. Vadinasi, gauna visus balsavimo dokumentus<br />
paštu. Nes, pavyzdžiui, ambasada yra už<br />
300 kilometrų nuo Hamburgo ar nuo Miuncheno už<br />
800 kilometrų, niekas neatvažiuos į ambasadą. Tad<br />
ruošiamės rinkimams. Šiandien mes susirinkę apie<br />
trys šimtai žmonių pasiūlėme galimybę registruotis,<br />
tikrai buvo daug susidomėjusių, atėjo senesnio<br />
amžiaus žmonės, kurie šiaip nelabai naudojasi ta<br />
technologija, padedame jiems užsiregistruoti į<br />
Prezidento ir ES parlamento rinkimus, nes referendumo,<br />
kaip žinia, paskelbimas dar sustabdytas“, –<br />
sakė Dalia Henke.<br />
Pagrindinės problemos – informacijos trūkumas<br />
ir mitai<br />
Kalbėdama apie referendumą dėl dvigubos pilietybės<br />
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė<br />
akcentavo pagrindinę problemą – informacijos<br />
trūkumą. <strong>Informacijos</strong> trūksta Lietuvoje gyvenantiems<br />
piliečiams, kurie gegužės 12 dieną turės<br />
spręsti, kur padėti kryžiuką ir ką jie tuo apspręs.<br />
Reikia pagalvoti ir apie tai, kad Lietuvai reikalingi<br />
jos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyventų, nes tai<br />
yra globalaus pasaulio pasekmės. Tad būtina kuo<br />
skubiau įnešti aiškumo ir išsklaidyti vis dar sklandančius<br />
mitus. Dvigubos pilietybės turėjimas nereiškia,<br />
kad užsienyje gyvenantys lietuviai turės ir<br />
dvigubų privilegijų. „Kuo greičiau paskelbs, tuo bus<br />
visiems ramiau ir aiškiau, ką daryti. Raginu visus<br />
kuo plačiau informuoti būtent visuomenę. Žmonės<br />
spręs gegužės 12 d. Formuluotė tokia, kad tik tie<br />
piliečiai, kurie gyvena ES ir NATO šalyse galės išlaikyti<br />
pilietybę. Antra žinia, kad pensijų jokių negausi,<br />
jei neįmokėjai į pensijinį fondą. Trečia žinia, kad<br />
negaus jokių socialinių privilegijų. Tai reiškia, kad<br />
jei neįmokėjai į Sodrą, negalėsi naudotis jokiais<br />
sveikatos draudimais Lietuvoje. Ketvirta – buvimas<br />
Lietuvos kariuomenėje. Viskas sureguliuota<br />
įstatymų – kur gyveni ten tarnauji, bet Lietuvoje tu turi eiti karinę tarnybą,<br />
jei turi Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur tu gyveni. Na ir penkta, kad lietuviai,<br />
gyvenantys užsienyje, išrenka Lietuvoje valdžią irgi mitas, nes tik vienintelėje<br />
Vilniaus Naujamiesčio apygardoje užsienio lietuviai gali balsuoti.<br />
Tai vienintelis Seimo narys iš 141-o Žygimantas Pavilionis mūsų balsais yra<br />
patekęs į Seimą“, – kalbėjo Dalia Henke.<br />
Laukia nemažai įvairių renginių ir Lietuvoje ir Hamburge<br />
Vasario 16-osios šventė kaip, organizatorių teigimu, greitai ir netikėtai atėjo,<br />
taip visiems jos dalyviams neįtikėtinai greitai prabėgo. Tačiau, atsigręžus<br />
į šventinius metus ir nusisukus nuo politinių aktualijų, šiemet Pasaulio<br />
lietuvių bendruomenė artėjančioms progoms jau yra numačiusi daugybę<br />
įvairių renginių. „Esam numatę pasaulio Lietuvių suvažiavimą. Gegužės<br />
pradžioje rašytojai iš 26 šalių yra užsiregistravę atvykti į Lietuvą – tai Pasaulio<br />
lietuvių rašytojų suvažiavimas. Antra – susitinka Pasaulio lietuvių<br />
lyderiai ir Jaunimo sąjungos liepos 1-4 d. Nidoje. Tiesiog paminėsime Lietuvių<br />
chartos 70-metį, Pasaulio lietuvių metus, aptarsime mūsų aktualijas<br />
ir kaip stiprint Pasaulio lietuvių bendruomenę. Ir ypatingas, gilias tradicijas<br />
turintis renginys – būtent Mokslo kūrybos simpoziumas rudenį, kurį<br />
darysime kartu su VDU, kuris irgi švenčia 30-ties metų jubiliejų.<br />
VDU irgi atkūrė užsienio lietuviai, ta proga rengiamas toks gražus, simbolinis<br />
susitikimas Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Mokslininkai iš viso pasaulio<br />
kalbės apie Lietuvos ateitį ir spręs problemas žvelgdami iš savo šalių<br />
perspektyvos, dalinsis būtent iš savo šalių žiniomis ir moksline patirtimi.<br />
Tai proga pasisemti pasaulio patirties būtent iš lietuvių kilmės mokslininkų<br />
lūpų, išnaudoti mūsų turimą didžiulį turtą, nesvarbu, kad net ne visi<br />
tie mokslininkai turi Lietuvos pilietybę. Svarbu, kad jie jaučiasi lietuvišką<br />
kilmę, turi senelių, kurie kadaise Lietuvą paliko ir mes turim tai vertint, nes<br />
tie žmonės garsina Lietuvos vardą pritraukia investicijas, kuriamos darbo<br />
vietos Lietuvoje ir, galų gale, mes kiekvienas pritraukiam ir turizmą. Tai<br />
reikia vertinti labai racionaliai – du milijardai eurų, kurie yra atsiunčiami<br />
kasmet, būtent yra iš užsienio, tų pačių užsienio lietuvių uždirbti pinigai<br />
kitose pasaulio valstybėse, kurie parvežami į Lietuvą. Būtent remti savo<br />
šeimas, žmonės įsigyja nekilnojamąjį turtą, praleidžia atostogas, tai yra ir<br />
didžiulis finansinis privalumas, to nereikėtų nuvertinti“, – kalbėjo Pasaulio<br />
lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.<br />
Naujais planais gyvena ir Hamburgo lietuvių bendruomenė. Ketinama<br />
kviestis svečių iš Lietuvos, bendruomenės nariai siūlo įvairias idėjas, dėliojami<br />
planai, kiek ir ką pavyks šiemet įgyvendinti. Šventės, renginiai ar koncertai<br />
– puiki proga susiburti drauge užsienyje gyvenantiems lietuviams.<br />
Tačiau ne mažiau svarbu, esant galimybei, susitikti ir be progos – tiesiog<br />
išgerti puodelį kavos, pasišnekučiuoti, pasidalinti mintimis. O sudėliojus<br />
šias mintis ir idėjas gimsta nauji renginiai ir naujos tradicijos, vienijančios<br />
visus mus, lietuvius, kad ir kur begyventume.<br />
Arūno Sartanavičiaus nuotr.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 27
SUSITIKIMAS SU<br />
IŠSKIRTINIU KELIAUTOJU,<br />
ALPINISTU<br />
Marija DAMBRIŪNAITĖ-ŠMITIENĖ<br />
Keliautojas V. Vitkaukas su Vokietijos lietuviais<br />
Balandžio 1 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės Romuvos apylinkės<br />
valdyba pakvietė visus į susitikimą su Vladu Vitkausku.<br />
Žymus Lietuvos keliautojas, alpinistas, fotografas, pirmasis iš Baltijos valstybių<br />
vienas įkopęs į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą, įveikęs ir<br />
pirmasis pasaulyje iškėlęs nacionalinę – Lietuvos – vėliavą aukščiausiose<br />
visų žemynų viršukalnėse.<br />
Keliautojas V. Vitkauskas su Vokietijos lietuviais<br />
pasidalino savo kelionių metu surinkta neįkainuojama<br />
gyvenimiška patirtimi.<br />
Frederiko Nader nuotr.<br />
Susitikimo dalyviai Romuvos pilyje<br />
28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
SKELBIMAI<br />
Kvietimas į tautinę stovyklą<br />
Kviečiame į tautinę stovyklą Hiutenfelde<br />
Romuvos LB informacija<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenės „Romuvos“<br />
apylinkė kviečia lietuvius ir lietuvių<br />
kilmės vaikus į šių metų liepos 26 – rugpjučio<br />
4 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje<br />
įvyksiančią tautinę vasaros stovyklą.<br />
Stovyklos metu įgyta patir tis ir sukaupti<br />
įspudžiai yra neįkainojami!<br />
Stovykloje laukiami ir vaikai iš Vokietijos,<br />
kaimyninių šalių bei Lietuvos. Stov ykla v yks<br />
Hiutenfelde. Dalyvauti gali 7-14 metų vaikai.<br />
Mokestis vienam vaikui – 250 EUR, <strong>VLB</strong> narių<br />
Rugsėjo 21 dieną, Rennhofo pilyje, Hiutenfelde<br />
(Lorscherstr. 1) vyks Vokietijos lituanistinių<br />
mokyklėlių mokslo metų pradžios šventė „Baltų<br />
vienybės diena“.<br />
Kviečiame vaikus ir tėvelius susipažinti su Vasario<br />
16-osios gimnazija, <strong>VLB</strong> biblioteka, su Frankfurto<br />
lituanistine mokykle „Ąžuoliukas“, su svečiais iš<br />
Lietuvos, o taip praturtinti šventinę programą savo<br />
mokyklėlės prisistatymu.<br />
Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugpjūčio<br />
1 d. <strong>VLB</strong> valdybos narei dr. Sandra Petraškaitei-<br />
Pabst: svietimas@vlbe.org<br />
vaikams – 200 EUR. Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas tris kartus<br />
per dieną, priemonės užsiėmimams ir žaidimams, išvykos.<br />
Norintys dalyvauti stovykloje prašome registruotis el. pastu:<br />
valdyba@romuva.vlbe.org<br />
Ilgai nedelskite – vietų skaičius ribotas! Rezervuota vieta laikoma, jei<br />
pervedama dalis stovyklos mokesčio (100 EUR).<br />
Mokėti į <strong>VLB</strong> Romuvos apylinkės sąskaitą: DE25 5095 1469 0013 4091 93.<br />
Mokėjime nurodyti: Stovykla <strong>2019</strong>, vaiko vardą ir pavardę.<br />
Remėjai: Vokieitjos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvos<br />
Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija (LR ŠMM).<br />
Orgnizatorius: <strong>VLB</strong> „Romuvos“ apylinkė valdyba<br />
Asmeninio archyvo nuotr.<br />
ŠVIETIMO<br />
KOMISIJOS SKEL-<br />
BIMAI<br />
Spalio 18-20 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje<br />
Pasaulio lietuvių metams paminėti organizuojamas Vokietijos<br />
lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras „Veiksmingiausi lietuviškos<br />
tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“.<br />
Mokytojams bus apmokėtos matinimo ir nakvynės išlaidos. Apie savo dalyvavimą<br />
prašome pranešti iki rugsėjo 15 d.: <strong>VLB</strong> Valdybos narei dr. Sandrai<br />
Petraškaitei-Pabst: svietimas@vlbe.org<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 29
SIELOVADA<br />
KREIPIMASIS Į ŠTUTGARTO<br />
KATALIKUS<br />
Karolis GENUTIS<br />
Gavėnios (intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir<br />
gerų darbų laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir<br />
mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti) prasmė slypi neregimuose<br />
dalykuose. Pasninkas, susikaupimas, atjauta bei meilė artimajam<br />
– tai dvasios paruošimas šv. Velykų prisikėlimo šventei. Todėl<br />
kreipiamės į Štutgarto katalikus, prašydami pasidalinti savo gerumu<br />
su tais, kuriems šiandieną jo labiausiai reikia – su nuteistaisiais<br />
mūsų tautiečiais, kurie kali Štutgarto įkalinimo įstaigose.<br />
Žmogus, suklydęs turi teisę į atgailą, savo klaidų apmąstymą. Konkretus<br />
ženklas, kad žmogus nori žengti atsinaujinimo keliu, yra praktiški<br />
darbai, kuriuos pasiūlo bendruomenė. Dievo žodžio maistas brandina<br />
tikėjimą ir skatina parodyti tikrų atsivertimo vaisių. Todėl renkame aukas<br />
,,Magnificat“ katalikiško žurnalo prenumeratai, Naujojo testamento<br />
pirkimui bei kitų dvasinių relikvijų įsigijimui.<br />
„Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis,<br />
skirtas kasdienei maldai. Jis praktiškas ir patogus skaityti, todėl jį galima<br />
visuomet turėti su savimi, kad Dievo žodis įsiskverbtų į mūsų širdis.<br />
„Magnificat“ padeda ne tik aktyviau dalyvauti Bažnyčios liturgijoje ir<br />
gyventi kasdiene Bažnyčios malda, bet ir kreipti dvasinį gyvenimą pagal<br />
savo pašaukimą bei maitintis Dievo žodžiu.<br />
Kviečiame nelikti abejingiems kito nelaimei ir suteikti viltį pažinti Dievo<br />
žodį, kuris išlaisvintų nuo to, kas trukdė kelyje į Dievą, ir ugdytų<br />
nuoširdžią artimo meilę.<br />
Nuotraukoje: „Magnificat“ – kas mėnesį leidžiamas kišeninio formato maldynėlis<br />
GAVĖNIOS<br />
REKOLEKCIJOS<br />
Virginijus GRIGUTIS<br />
Šių metų kovo 11–13 dienomis 5–12 klasių katalikų tikybos pamokas<br />
lankantys mokiniai buvo pakviesti dalyvauti Gavėnios rekolekcijose.<br />
Joms vadovavo visiems gerai pažįstamas tikybos mokytojas<br />
Nerijus Rastenis, dirbantis Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje.<br />
Šiuometinės rekolekcijos rėmėsi Pradžios knygos Dievo klausimu žmogui: „Kur<br />
tu esi?“ (Pr 3,9). Kiekvienas dvasinio susikaupimo susitikimas prasidėdavo<br />
Aukoti galite:<br />
Litauische Gemeinschaft Stuttgart<br />
Volksbank Stuttgart eG<br />
IBAN: DE88600901000565227009<br />
BIC: VOBADESS<br />
Pavedimo laukelyje svarbu įrašyti:<br />
ŠALPA KATALIKAMS<br />
pamaldomis, kurioms vadovavo gimnazijos kapelionas<br />
dr. Virginijus Grigutis. Mokytojas Nerijus dalijosi<br />
asmeninėmis įžvalgomis ir kalbėjo apie dvasinę ekologiją,<br />
kuri, pasak rekolekcijų vedėjo, apima žmogaus<br />
santykį su Dievu, su pačiu savimi, žmonių tarpusavio<br />
santykius ir ryšį su gamta. Dievo klausimas žmogui<br />
„kur tu esi?“ šiandien kaip niekad yra aktualus ir<br />
mums, kviečiantis mus prisiimti atsakomybę būti<br />
atsakingais Dievo Kūrėjo bendradarbiais pasaulyje.<br />
Nuoširdžiai dėkojame mūsų svečiui Nerijui, prie šio<br />
renginio prisidėjusiai mokytojai Dalei Kriščiūnienei,<br />
o ypač – Religinės Šalpos Fondui už paramą gimnazijos<br />
sielovadai.<br />
30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS 31
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />
„Vokietijos LB Valdybos <strong>Informacijos</strong>“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.<br />
32 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |04 - <strong>2019</strong> | BALANDIS