Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Gavėnios metu Lušų šeimoje būdavo giedami ,,Kalnai“, labai mėgiami Žemaičiuose. Čia<br />
daugiau rinkdavosi suaugę žmonės, bet neatsilikdavo ir jaunimas.<br />
KŪČIOS<br />
Labai įspūdingas šventvakaris būdavo Kūčios. Jaunieji Lušų šeimos nariai jų laukdavo su<br />
ilgesiu. Iš pat ryto namuose pradedama pagrindinė švara ir laikomasi griežto pasninko.<br />
Vyresnieji tą dieną visai nevalgydavo. Bet užtat Kūčių Vakarienė būdavo suruošiama iš 12<br />
valgių. Po staltiese padedama šienelio, o viduryje stalo – plotkelės. Po bendros maldos<br />
lauždavo plotkelę tėveliai, paskui dalydavo visiems, kiekvienam ką nors palinkėdami. Paskui<br />
valgydavo vakarienę pagarbiai, su šventa nuotaika. Po Kūčių visi pasisveikindavo, linkėdami<br />
švento Kalėdų džiaugsmo, o šienelį nuo stalo tuoj nunešdavo gyvuliams ir visus<br />
,,pavaišindavo“.<br />
NAUJUOSIUS METUS sutikdavo su malda. Paskui vašką liedavo į vandenį. Staselei išeidavo<br />
rožančius.<br />
VASAROS PRAMOGOS – dažnos gegužinės. Staselė jose dalyvaudavo, bet šokdavo<br />
daugiausia su mergaitėmis. Kartą ją išvedė šokti dvaro ponaitis ir pašokinęs pabučiavo<br />
ranką. Staselė sumišo, paraudo ir pabėgo iš šokių, nes šitoks poelgis jai atrodė neleistinas.<br />
KAIMO MENININKĖ – taip ją vadino kaimo mergaitės. Staselė buvo lankiusi rankdarbių<br />
kursus, iš prigimties linkusi į meną. Taip ir pagarsėjo apylinkėje kaip menininkė. Ne tik<br />
kaimo, bet miestelio mergaitės prašydavo išausti juostelę, kita – kepurytę ar staliesėlę<br />
numegzti ir kt.<br />
Kai būdavo kaiminystėje kieno vardadienis, merginos vainikuodavo varduvininko duris.<br />
Netoli gyveno vargšas ligotas berniukas, visų pamirštas. Staselė suorganizuodavo drauges<br />
apvainikuoti jo duris, o pati paruošė jam šešetą nosinaičių gražiai apmegzdama kraštelius ir<br />
įpynė į vainiką slaptai, kad nežinotų. Bet jis vėliau išsiklausinėjo kas tai padarė ir<br />
atsidėkodamas nusiuntė Staselei saldainį.<br />
RŪPINOSI KENČIANČIAIS IR VARGŠAIS<br />
Staselė stengdavosi ką nors parūpinti vargšams ne tik savo apylinkėje, bet ir žymiai toliau.<br />
Sekmadienį, eidama į Viduklę prašydavo motinos, kad duotų ką nors nunešti neturtėliams ir<br />
ligoniams.<br />
Jei pasitaikydavo pakeliui reikalingas pagalbos, visuomet suteikdavo. Kartą rado<br />
pargriuvusį vyrą į sniegą surištom rankom. Prikėlė, apmovė rankas savo pirštinėm ir nuvedė į<br />
namus, ,,juk jis yra Motinos sūnus, reikalingas šeimos narys, Dievo tvarinys!“ – sakė ji.<br />
Kartą pamatė sušalusį berniuką, be kepurės stovintį ant tilto. Davė jam 3 rublius, kad<br />
nusipirktų kepurę ir paragino bėgti į šiltą pastogę.<br />
Lankydama ligonius, nunešdavo gražių knygelių pasiskaityti arba pati jiems paskaitydavo.<br />
Viena jos sesuo buvo išvežta į Sibirą. Staselė jos šeimai rašydavo laiškus. Tie laiškai jiems<br />
buvo tikra pguoda. Kai grįžo, sakydavo: ,,Mes jos laiškus skaitydavom visi susirinkę<br />
ašarodami. Tai buvo mums kaip pamokslai. Jos laiškų labai laukdavom. Atsiųsdavo mums<br />
siuntinėlių su maistu ir vaistais ir labai už mus mesdavosi, kad laimingai grįžtume. Vėliau<br />
pati sakė, jog surašiusi savo prašymus dėdavo Viduklės bažnyčioje ant šv. Antano altoriaus,<br />
kad šv. Antanas mus užtartų ir galėtume greičiau grįžti. Ir, šv. Antanui užtariant, Dievas jos<br />
maldų išklausė“.<br />
3
Change language