You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
pačiai, tada esu tokia silpna, tokia ištižusi. Padaryk tai, ko atlikti neturiu drąsos. Išrauk,<br />
sugriauk, sudegink, sunaikink visa manyje, kas nėra Tu, arba kas neveda prie Tavo meilės...<br />
Padaryk tuštumą mano šidyje, kad Tu galėtum ją visą užimti...<br />
Padaryk, kad pagaliau mirčiau sau, o gyvenčiau tiktai Tau, Tavo vardo garbei, šventos,<br />
garbingos Tavo valios vykdymui! Tegu mano egoizmas, deginamas karštos Tavo meilės<br />
liepsnos, dingsta visam laikui!<br />
Nekalčiausioji Mergele, Tu visada mylėjai Dievą tyra, be jokio egoizmo šešėlio meile, suteik<br />
man malonę nugalėti savąjį egoizmą.<br />
Įeik, Jėzau į mano širdį ir mano gyvenimą – viskas ten Tavo... Iš anksto pasiduodu<br />
visiems, net skaudžiausiems Tavo meilės reikalavimams.<br />
Nieko neturiu, ką Tau galėčiau atsakyti. Noriu mylėti Tave, atsisakydama visų kūrinių,<br />
visiškai pagal Tavo valią, iki savęs paaukojimo...<br />
Teikis palaiminti, Viešpatie, šį pasiryžimą ir suteik man jėgos jo laikytis iki galo. Nes mylėti<br />
Tave kaip pridera – taip pat yra malonė ir pagrindinė malonių malonė. Meilės Dvasia,<br />
deganti ir sudeginanti Dvasia, uždek mano širdį!<br />
O Mergele, gražiosios meilės Motina, padaryk mano širdį panašią į savo ir Jėzaus.<br />
Visas mūsų tobulumas glūdi meilėje, o visas meilės tobulumas glūdi valios sujungime su<br />
Dievo valia. Iš to išeina, kad juo labiau esame susijungę su Dievo valia, tuo didesnė yra<br />
mūsų meilė.<br />
Tėve, teesie Tavo valia mano atžvilgiu, manyje ir per mane laike ir amžinybėje.<br />
***<br />
IŠ POEZIJOS LOBYNO<br />
Poetas kun. Leonardas Kazimieras Andriekus OFM<br />
Lušaitei Stasei, nužudytai Kaune<br />
Ankstyvą, tamsų rytmetį skubėjo ji bažnyčion,<br />
Jos mintys prie altoriaus degė žvakėm.<br />
Ji ėjo vieniša skardžiom gatvelėm Aleksoto<br />
Kaip dieviška rimtim širdis jos plakė.<br />
Šešėlis juodas iš tamsos grėsliai išniro...<br />
Ją ginės įkandin, kaip vilkas avinėlį.<br />
Juk tai žmogus... Jos mintys rytmečio maldomis žiro...<br />
O juk tai buvo budelis... Jis ranką žmogžudžio pakėlė...<br />
Jis smogė jai į galvą rusiškai sukeikęs:<br />
,,Daugiau vaikų tu negadinsi...Poterių nebemokinsi!...<br />
Ir ją parkritusią, jis spardė, kaip žvėris įnirtęs,<br />
O ji gi, kaip šventoji dusdama lemeno: ,,Jėzau mano!“<br />
Kai prarado žadą, kūno virpesiai nutilo,<br />
Tada nuo skardžio ją parito, kruviną, bejėgę,<br />
Pasigirdo jos pratartas paskutinis žodis:<br />
VIEŠPATIE, ATLEISKI JAM!!!<br />
Ir ji dauboj nurimo kraujo aureole pasipuošus...<br />
Tą rytmetį pagimdė Lietuva mergelę šventą...<br />
9
Change language