Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
DARBO BARUOSE<br />
Tarybiniu laiku įsidarbino vienoje Kauno miesto vaistinėje kasininke. Būdama jautri ir su<br />
baime, kurį laiką padirbėjus, dėl didelio įsitempimo ir gal dėl prasidėjusių kitų sunkių<br />
aplinkybių neišlaikė Staselės nervai – ji rimtai susirgo. Įsivaizdavo, kad kasoje rastas didelis<br />
trūkumas. Iš tikrųjų trūkumo nebuvo ir niekas jos nekaltino. Vedėja ir kitos vaistinės<br />
darbuotojos Stasele visiškai pasitikėjo, ją gerbė ir mylėjo, bet niekaip negalėjo jos įtikinti,<br />
kad be reikalo būgštauja ir sulaikyti darbe. Teko jai atsigulti į ligoninę ir ilgą laiką nedirbo.<br />
Po ilgesnės pertraukos vėl įsidarbino vaikų invalidų namuose Vilijampolėje. Savo<br />
sumanumu ir rūpestigumu greit įsigijo vadovybės pasitikėjimą ir invalidų vaikučių<br />
prieraišumą.<br />
Kadangi Staselė turėjo aiškių gabumų meno srityje, buvo kūrybingos dvasios, tvarka,<br />
skonis, grožis ir įvairios rūšies iniciatyva buvo čia praktiškai taikoma. Jos troškimas buvo –<br />
kiek tik galima paįvairinti invalidų vaikučių niūrias valandėles. Pajutę Staselės asmenyje<br />
džiaugsmo ir laimės nešėją, kai kurie sąmoningai visa širdimi ją pamilo. Su ilgesiu jos<br />
laukdavo grįžtančios iš poilsio dienos ar iš atostogų. Pamatę iš tolo šaukdavo:<br />
- Stasyte, pas mus, pas mus! Ateik greičiau! Kur tu taip ilgai buvai?<br />
Vadovybė į tai žiūrėjo su pagarba ir prielankumu, o kai kurios bendradarbės – su pagieža ir<br />
pavydu. ,,Žiūrėkit, ateina direktoriaus favoritė! Atsirado geroji! Davatka ir niekas daugiau.<br />
Mes čia jos nepakęsim! Dar ko gero ji vaikus poterių pradės mokyti! Ir tt.“<br />
Vėliau Staselė pati papasakojo tokį epizodą. Vaikelis, būdamas atsilikusio galvojimo, bet<br />
dar namuose geros motinos išmokytas, klaupdavosi savo lovelėje ir rankutes sudėjęs kaip<br />
angeliukas gražiai kalbėdavo poterėlius. Jam buvo nesvarbu, kad kas iš jo juokiasi ar bara:<br />
jis lyg nieko negirdėdamas, kalbėdavo mamytės išmokytus poterėlius, juos užbaigdamas<br />
gražiu kryžiaus ženklu.<br />
Žinoma, jo elgesys kai kurioms auklėtojoms nepatiko ir bandė ieškoti kaltininko,<br />
,,žalojančio“ vaikus. Ir apkaltinta Staselė. Vis dėlto, nors kai kurių nekenčiama, bet<br />
vadovybės gerbiama ir palaikoma, o vaikučių mylima, keletą metų padirbėjo vaikų namuose,<br />
kol išėjo į užtarnautą poilsį.<br />
IŠĖJUS Į POILSĮ<br />
Kai gyvenimas eina į saulėlydį, dažnai mintys sustoja ties mirties problema. Daug kam,<br />
taigi ir Staselei, pakilo noras sukaupti paskutines jėgas, kuo daugiau padirbėti amžinybės<br />
sąskaiton.<br />
KATECHETĖ<br />
Mylėdama Dievą ir žmones, Stasė ypač mylėjo vaikelius, visada ir visur jais rūpinosi,<br />
ragindavo mylėti Dievulį, melstis, adoruoti, giedoti. Kada ir kur tik galėjo, atitrūkusi nuo<br />
pareiginio darbo, ruošdavo pirmai išpažinčiai ir komunijai mažuosius ir ,,peraugusius“. Išėjusi<br />
į pensiją visomis jėgomis metėsi į katekizacijos barus. Aplankė daug geros valios valios<br />
šeimų, subūrė vaikučius, leidosi su jais į religinius pokalbius, tuo būdu patraukdama ne tik<br />
vaikučių, bet ir jų tėvelių dėmesį ir laimėdama jų simpatijas. Taip Staselė metai iš metų<br />
paruošdavo didelius būrius vaikučių pirmajai išpažinčiai ir šv. Komunijai.<br />
Pažvelgę į Staselę – jau pagyvenusią pensininkę, kukliai dėvinčią, niekuo ypatinga<br />
nepasižyminčią, gal pagalvotume kuo galėtų sudominti jaunuosius didmiesčio ,,galvočius“.<br />
Tačiau reikia pasakyti, kad vaikučiai su noru burdavosi apie ją ir gerte gėrė iš jos lūpų<br />
sklindančią Dievo duotą religinių tiesų išmintį. Ir ją pasisavindavo.<br />
Laisvesnėmis valandėlėmis lankydavosi Vytauto bažnyčios chore. Buvo aktyvi choristė.<br />
5
Change language