B.Andruška_ giesmės

jėzuitų naujokyną, į ordiną jį priėmė
būsimasis jėzuitų generolas t.
Vladimiras Ledochovskis, tuometinis
Galicijos vienuolyno provincijolas. Po
metų kitų – pirmieji įžadai, paskui –
junioratas, senųjų kalbų ir filosofijos
studijos Krokuvos Popiežiškajame universitete.
Ir švelnaus tenoro Benedikto
meninei prigimčiai malonios klierikų
choro dirigento pareigos. 1911 m.
vyresniųjų siunčiamas vyksta į Austriją,
Chirovo didžiąją jėzuitų gimnaziją
dėstyti liturginio giedojimo ir vaikystėje
gerai išmoktos rusų kalbos, nes mokėsi
Lieplaukės rusiškoje pradinėje mokykloje.
Lenkijoje yra pasakojęs Br. Krištanavičiui
SJ, kitiems konfratrams, jis
jautėsi svetimas. Būdamas didelis
patriotas ir karšto būdo žemaitis, kartą
jis susiginčijo su lenkais klierikais dėl šv.
Kazimiero tautybės. Įsiplieskusi ugnis
neleido nurimti, ir tik provincijolo
vokiečių kilmės t. Petro Bapsto tėviškas
supratimas padėjo išbristi iš nesantaikos.
Su Lijono provincijos vyresniuoju
t. K. Chanteriu jis susitarė, kad
priimtų kl. B. Andrušką į Prancūzijos
jėzuitų teologatą. Taip Benediktas prieš
Pirmąjį pasaulinį karą atsidūrė
Gastinge, Anglijoje, kur 1906 m. ištremti
prancūzai jėzuitai ten turėjo savo
seminariją. Ketverius metus studijavęs
teologiją (1913–1917), 1915 m. buvo
įšventintas kunigu.
…Didinga XI a. Kenterberio Šv. Tomo
katedra, Šv. Martyno bažnyčia, Šv.
Augustino vienuolyno griuvėsiai –
viskas liudijo, kad šis romėnų laikais
įkurtas miestas neatsiktinai tapo
120