Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
apolgetinius, teologinius veikalus,
religinės poezijos ir prozos rinkinius.
Būdamas gilaus dvasinio gyvenimo
kunigas kartu su kun. prof. Pr.
Venckumi 1925 m. įsteigė naują Kunigų
apaštalavimo sąjungą ( Unio Apostolica)
ir jai iki 1936 metų vadovavo.
Šimtaprocentinis žemaitis, produktyvus
vertėjas ir rašytojas, kruopštus
profesorius. Sugebėdamas pinti juokus
su rimtais dalykais, jis, pasak
amžininkų, buvo mėgstamas profesorius
ir rekolekcijų vedėjas, patrauklus
nuodėmklausys. Turėjo gražaus
humoro gyslelę, būdavo miela su juo
bendrauti. Niekada, nors jo kojos buvo
nesveikos, nesiskųsdavo savo negaliomis.
Kai nebegalėdavo pastovėti, jam
padarydavo klauptuką ir rekolekcijas
vesdavo klūpodamas sakykloje. Kunigų
seminarijoje tada mokęsis kun. St. Yla
rašė: „Jis turėjo apsčiai meilės jauniems
žmonėms, tačiau tai buvo galima tik
atspėti, bet ne pastebėti: to jis nerodė,
neieškojo būdų įsiteikti, būti populiarus,
sąmoningai žavėti.“
1924 m. gegužės 11 dieną vyskupas
Pr. Karevičius pašventino suremontuotą
Šv. Ksavero Pranciškaus jėzuitų
bažnyčią, pasakė pamokslą ir padovanojo
būsimajai gimnazijai Audenių
dvarą. Nors t. J. Kipas pasiūlė t.
Andruškai laikyti gegužines pamaldas
ir sakyti pamokslą, bet šis tos garbės
atsisakė ir, užlipęs ant vargonų,
vadovavo giedojimui. Jausdamas, kad
labai trūksta giesmių, pats rašė jų
tekstus ir kūrė muziką, grojo vargonais.
Paplitus po Lietuvą t. Andruškos
giesmynui „Naujos religinės giesmės“,
127
Change language