Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
m. rugpjūtį, į Nepriklausomos Lietuvos
Kauną sugrįžta t. Benediktas Andruška.
Pirmas ir kol kas vienintelis XX a.
pradžios lietuvis jėzuitas. Subrendęs,
pašaukimo balsą išgirdęs ir užsibrėžtą
uždavinį vykdantis žmogus. Žemaičių
vyskupas Pranciškus Karevičius, aišku,
maloniai jį priima ir tokį mokytą,
keliomis Europos šalių kalbomis kalbantį,
gilios dvasios vyrą siunčia į
Kunigų seminariją dėstyti filosofijos,
fizikos ir liturginio giedojimo. Maloniai
nudžiugintas klieriko Jono Venckaus
prisipažinimu, jog norįs tapti jėzuitu, t.
Benediktas jam pataria kreiptis į
Vokietijos provincijolą.
Sunkia širdimi apeina carizmo laikotarpiu
cerkve paverstą, o 1915 m.
Pirmojo pasaulinio karo audros apdraskytą
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią,
buvusią Jėzuitų kolegiją. Uždaryto
jėzuitų vienuolyno rytiniame sparne
susitinka čia įsikūrusį Švč. Trejybės bažnyčios
kleboną prel. Povilą Januševičių.
Bendraminčiais ir bičiuliais tapę kunigai
1919m. atkuria Šv. Vincento Pauliečio
konferenciją, turinčią tikslą teikti
materialinę ir moralinę pagalbą ligoniams
ir vargstantiems .
Tėvas Benediktas, dažnai bendraudamas
su Šv. Kazimiero draugijos pirmininku
prel. A. Dambrausku- Jakštu ir
svarstydamas apie galimybes atgaivinti
Jėzuitų mokyklą, 1920 m. spalio mėn. 8
dieną jėzuitų generolui t. V. Ledochovskiui
parašo laišką. Aptardamas
religinę padėtį Lietuvoje, prašo leidimo
Kaune steigti Jėzuitų mokyklą ir
priduria, kad vokiečių jėzuitų provincijolas
t. Kosters sutiktų čia paskirti
122