psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

ISSN Nr. 1648–1259 

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams 

2005 m. geguþë–birþelis, Nr. 3 (34) 

Psichiatrijos 

þinios

2 Psichiatrijos þinios 2005 m. geguþë–birþelis, Nr. 3 (34)

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë 

Atrodo, kad po neramaus pavasario 

atëjo dar neramesnë vasara, kupina 

veiklos, sprendimø ir gresianèiø pokyèiø. 

Kuriama psichikos sveikatos strategija, persvarstomas psichotropiniø 

vaistø grupavimas, dël kurio dalis atipiniø neuroleptikø 

gali tapti neáperkama prabangos preke, kësintasi nutraukti 

vaistø nuo Alzheimerio ligos kompensavimà, rengiamos psichikos 

sveikatos ástatymo pataisos. Birþelio 9 d. ávykusioje LPA 

konferencijoje Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorë 

O. Davidonienë informavo, kad ðiais metais visiðkai neskirta 

lëðø Psichikos ligø profilaktikos programai ir kitoms su psichikos 

sveikata susijusioms programoms ágyventi. 

Tuo pat metu ant puikaus popieriaus iðleidþiama ataskaita 

klaidinanèiu pavadinimu ,,Þmogaus teisiø stebësena uþdarose 

psichikos sveikatos prieþiûros institucijose“, nors në viena 

ataskaitoje nurodyta ástaiga, iðskyrus Rokiðkio psichiatrijos 

ligoninës skyriø, kur priverstinai gydomi psichikos ligomis 

sergantys nusikaltimus padaræ asmenys, nëra uþdara. Lietuvos 

psichiatrø asociacijos valdyba ávertino projektà kaip nemoksliná, 

atliktà atmestinai ir nesilaikant Lietuvos Respublikos ástatymø 

bei etikos normø. Psichiatrijos paslaugø vartotojams, kuriø 

liudijimais remiantis parengta ataskaita, iki ðiol nesuteikta 

elementari teisinë ir psichologinë pagalba. Ásitikinus nustatytø 

kankinimo ir smurto faktø tikrumu, laikantis gydytojo etikos, 

yra bûtina kreiptis á teisësaugos institucijas. 

Taèiau nepaisant menko ataskaitos objektyvumo, net ir 

menkiausia uþuomina apie þmogaus teisiø paþeidimus, juolab 

smurtà ir kankinimus, reikalauja tyrimo ir neatidëliotinø veiksmø. 

Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos turëtø skubiai 

iðsiaiðkinti smurto ir kankinimø faktus psichiatrijos sistemoje ir 

jiems pasitvirtinus suteikti nukentëjusiems þmonëms pagalbà. 

Ypaè svarbu, kad ðiame procese bendradarbiautø Lietuvos 

psichiatrø asociacija ir ðioje srityje veikianèios pacientø organizacijos, 

Lietuvos valstybës ir Europos Sàjungos institucijos. Tai 

bûtø puiki proga iðtirti tikràjà padëtá psichiatrijos ir globos 

ástaigose, o nustaèius ástatymø paþeidimus – juos iðtaisyti. 

Ataskaita susilaukë nemaþo atgarsio, keleto TV laidø, gausybës 

straipsniø ir interviu. Atsiliepë ir psichiatrijos paslaugø 

vartotojas, kurio straipsná spausdiname. Kartu pateikiame ir 

dalá ,,Klubo 13 ir Ko“ pacientø vykdomo þmogaus teisiø 

Turinys 

REDAKCIJOS ÞODIS 4 

AKTUALIJOS 6-17 

• Iððûkiai ir sprendimai 

• Pacientø veikla gali pagerinti 

ástaigos paslaugø kokybæ 

• Poþiûriai ir gyvenimo kokybë 

psichiatrijoje 

• Pasaulio psichiatrø asociacijos 

(WPA) konferencijos 

PSICHOTERAPIJA 18-19 

• Meno terapija 

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ 

PSICHIATRIJA 20-21 

• Savigelbos grupës priklausomiems 

nuo narkotiniø medþiagø asmenims 

LPA VALDYBOS 

INFORMACIJA 22-23 

• Iðvaþiuojamojo 2005-04-13 LPA 

valdybos posëdþio Kaune 

protokolas Nr. 3 

• Dël projekto „Þmogaus teisiø 

stebësena uþdarose psichikos 

sveikatos prieþiûros institucijose“ 

ataskaitos 

PSICHIATRIJOS KALBA 25, 34 

• Negalë ar negalia? 

• Citatos 

ÁSTAIGOS 26-27 

• Vienos klinikiniø tyrimø mokykla 

• Psichologijos konsultacijø centras 

APIE MUS NE BE MÛSØ 28 

• Tiesos apie mus 

KLINIKINË PRAKTIKA 29-34 

• Naujiena: ZYPREXA VeloTab – 

tirpi peroralinë olanzapino forma 

• Savalaikë rezistentiðkos ðizofrenijos 

diagnostika ir gydymas klozapinu 

Psichiatrijos þinios 2005 m. geguþë–birþelis, Nr. 3 (34) 

3

REDAKCIJOS ÞODIS 

paþeidimø psichikos sveikatos prieþiûros ástaigose tyrimo 

duomenø. Apie ðá unikalø tyrimà raðëme 2004 m. kovo– 

balandþio numeryje. Tyrimas yra ne tik vertingesnis, bet ir dël 

didelio apklaustøjø skaièiaus þymiai tiksliau nurodo atskirø 

teisiø paþeidimø mastà. Apklausas vykdë ne iðankstiniø iðvadø 

siekiantys ekspertai, bet sveikesnieji ástaigose gydomø pacientø 

likimo draugai, tad ligoniai su jais buvo atviresni ir iðsakë ne 

visada specialistui patikimus skaudulius. Tyrëjus palaikë, á jø 

darbà nesikiðo ir sàlygas jam sudarë visø tyrime dalyvavusiø 

ligoniniø administracijos. Naujus tæstinio tyrimo rezultatus ir 

toliau skelbsime ,,Psichiatrijos þiniose“. Tokio pobûdþio veikla 

neskatina specialistø ir pacientø suprieðinimo, leidþia gauti 

objektyvesnius rezultatus, o uþtikrinus gráþtamàjá ryðá padeda 

iðkart rasti priimtinus problemø sprendimo bûdus. 

Ðiame numeryje rasite naujø meno terapijos metodø pristatymà, 

informacijos apie renginius, naujienø apie vaistus. Kaip ir 

þadëjome, spausdiname ir Europos ministrø konferencijos 

Helsinkyje rekomenduojamà psichikos sveikatos veiksmø planà, 

pateikiame ir gyd. E. Mikaliûno atsiliepimà á praeito numerio 

redakciniame straipsnyje pristatytas Sveikatos apsaugos 

ministerijos konsultanto doc. D. Pûro mintis. Þurnalas taip pat 

primena apie artëjantá tarptautiná renginá Vilniuje – Europos 

psichoterapijos kongresà. Tikimës, kad sudomins jau áprasta 

rubrika, skirta priklausomybës ligø psichiatrijai, informacija apie 

Europos epidemiologijos sekcijos „April“ grupës renginá Vilniuje 

ir apie Vienos klinikiniø tyrimø mokyklà, kurios mokymo 

kursuose jau dalyvavo ne vienas Lietuvos psichiatras. Tikrai 

netyèia, bet citatø skyrelyje, kaip pastebëjo ne vienas skaitytojas, 

daþniausiai pasitaiko specialistai, kuriø raðiniø daþniausiai 

aptinkame áprastoje spaudoje ir internete. Galime tik viltis, kad 

visuomenëje auganti informacijos apie psichikos sveikatà ir 

psichiatrijà paklausa pagausins ir raðanèiøjø ðiomis temomis 

gretas. Virðelá ðákart puoðia dar vienas meno terapijos simpoziume 

Monikos ir Edmundo veltinio technika atliktas kûrinys. 

Puikios jums vasaros! 

4 Psichiatrijos þinios 2005 m. geguþë–birþelis, Nr. 3 (34) 

Psichiatrijos þinios 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

specializuotas informacinis leidinys 

gydytojams 

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje 

recenzuojami 

Vyr. redaktorë 

Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Redakcinë kolegija 

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas 

doc. Emilis Subata 

doc. Eugenijus Laurinaitis 

doc. Dainius Pûras 

dr. Gintautas Daubaras 

gyd. Valdonë Matonienë 

gyd. Onutë Davidonienë 

gyd. Alvydas Navickas 

gyd. Danguolë Survilaitë 

gyd. Eugenijus Mikaliûnas 

gyd. Stefa Naujokienë 

Projektø koordinatorë 

Laura Blinstrubaitë 

Kalbos redaktorë 

Regina Dobelienë 

Dizaineris 

Donaldas Andziulis 

Maketuotoja 

Birutë Vilutienë 

Nuotraukos 

D. Survilaitës 

Leidëjai: 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ 

Sumaketavo ir iðleido 

UAB „Ex Arte“ 

Redakcijos adresas: 

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius 

nigomi@hotmail.com 

Tiraþas 1000 egz. 

Ðiame leidinyje pateikiama informacija 

skiriama tik gydytojams. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su straipsniø autoriø nuomone. 

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà 

neatsako. 

Uþ pateikiamos informacijos tikslumà 

atsakingi straipsniø autoriai. 

Del prenumeratos kreiptis á: 

Regina Paliukaitienë, reginap@lithill.lt 

Tel.: +370 699 19700 

Virðelyje – Monikos ir Edmundo 

veltinio fragmentas ið simpoziumo 

„Meno terapija“. 

© Nijolë Goðtautaitë, 2005 

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2005 

Psichiatrijos þinios 

2005 m. geguþë–birþelis Nr. 3 (34)


5

AKTUALIJOS 

Perskaièiau „Psichiatrijos þiniø“ 

3 nr. redakcijos þodá apie naujà 

psichikos sveikatos komitetà, 

kuris rengia Lietuvos psichikos sveikatos 

strategijà. Sudomino doc. D.Pûro 

teiginys, kad profesionalai ir paslaugø 

vartotojai kurti strategijà nepakviesti – 

jie bus pakviesti tik ágyvendinti politikos 

(strategijos) principus. 

Neabejotinai yra ávairiø bûdø, kaip 

kurti strategijas ir po to jas ágyvendinti. 

Man dalyvaujant PSO Europos biuro 

darbo grupëje „Psichikos sutrikimø turinèiø 

asmenø destigmatizacija ir diskriminacijos 

maþinimas“ pasisekë iðgirsti 

ávairiø diskusijø, teko sutikti gerai 

þinomø psichikos sveikatos strategø 

ir praktikø, klausytis jø diskusijø ir 

lankytis ávairiose Europos valstybëse, 

todël norëèiau pasidalyti ágyta patirtimi. 

Atrodo, kad strategijos ágyvendinimas, 

jei ðiame procese nedalyvauja visos 

suinteresuotos pusës, bûna skausmingas 

ir komplikuotas: „virðuje“ sukurtai 

strategijai pasàmoningai prieðinasi 

jos vykdytojai, nes jie arba jos nesupranta, 

arba jai nepritaria. Kaþkas panaðaus 

vyksta ir Lietuvos medicinos sistemoje. 

Ðvedijos pavyzdys taip pat verèia pamàstyti. 

PSO Europos biuro ekspertas, 

psichologas Lennartas Lundinas, Geteborgo 

universiteto ligoninës (Ðvedija) 

psichoziø skyriaus vedëjas, viename ið 

darbo grupës susitikimø pasakojo, kaip 

pakrypo ávykiai Ðvedijoje po jø uþsienio 

reikalø ministrës Annos Lindh nuþudymo. 

Psichikos sveikatos prieþiûros 

strategija buvo sukurta dalyvaujant tik 

politikams (beje, ðioje grupëje aktyviai 

dirbo ir buvusios ministrës Annos Lindh 

vyras), kitos suinteresuotos ðalys nebuvo 

pakviestos. Profesionalai nebuvo 

patenkinti ðia strategija, bet privalëjo jà 

vykdyti, taèiau po ministrës nuþudymo 


Ðvedijos sveikatos apsaugos ministras 

skubiai subûrë naujà komandà strategijai 

tikslinti ir atsipraðë uþ ðios klaidas. 

Lankantis Insbruko universiteto psichiatrijos 

klinikoje (Austrija), jos vadovas 

prof. Volfgangas Fleiðakeris gana 

skeptiðkai atsiliepë apie besaiká psichiatrijos 

lovø maþinimà ar visiðkà psichiatrijos 

klinikø uþdarymà ir kaip pavyzdá 

paminëjo, kad Italijos gyventojai daþnai 

naudojasi jo klinikos stacionaro paslaugomis 

ir tai jiems yra solidus papildomas 

finansavimas ið Italijos sveikatos 

draudimo kompanijø. 

Vertëtø paminëti estø patirtá: jie pasinaudojo 

strategijø studijø centro 

PRAXIS paslaugomis ir 2002 m. pasirodë 

dokumentas „Estijos psichikos 

sveikatos strategija“ (www.paxis.ee/ 

vaimnetervis), kurio autoriø sàraðe gana 

daug profesionalø, vartotojø atstovø. 

PSO Europos biuro darbo grupë, kurioje 

man teko garbë dalyvauti, pradëjo 

darbà 1999 m. pabaigoje ir baigë já 2005 

m. Grupë susitikdavo 2 – 3 kartus per 

metus. Pradþioje buvo pakviesti profesionalai 

gydytojai, o po 2–3 metø analizuojant 

problemà buvo suvokta, kad 

profesionalai negali atsakyti á klausimà, 

ko tikisi tie asmenys, kurie jauèia stigmà, 

jauèia gëdà, kad turi psichikos sveikatos 

problemø, todël á darbo grupæ buvo 

pakviesti pacientø ir jø ðeimø tarptautiniø 

organizacijø atstovai, kurie, mano 

manymu, atsakingai dirbo ir pakankamai 

efektyviai veikë iðvadø formavimà. 

Galbût Lietuvos strategams taip pat 

vertëtø pamàstyti, ar nevertëtø pasikviesti 

kitas suinteresuotas ðalis kuriant 

strategijà, o ne post factum. 

Eugenijus Mikaliûnas, 

Ðiauliø psichiatrijos 

ligoninës direktorius 

„Psichiatrijos 

þiniø“ 

platinimo tvarka 

„Psichiatrijos þinios“ yra platinamos 

per Lietuvos psichiatrø asociacijos 

filialus (kraðtus). Prenumeratoriai 

þurnalà gauna paðtu nurodytu adresu. 

LPA Vilniaus filialo nariai gali 

kreiptis: 

Gyd. Alvydas Navickas 

(visi Vilniaus kraðto nariai) 

VðÁ Vasaros ligoninë (buvæs Vilniaus 

m. Psichikos sveikatos centras) 

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius 

Gyd. Danguolë Survilaitë 

(RVPL darbuotojai) 

VðÁ Respublikinë Vilniaus 

psichiatrijos ligoninë, X skyrius 

Parko 15, LT-11205 Vilnius 

Rita Krikðèiukaitytë 

(VPLC darbuotojai) 

Socialinës pagalbos ir prevencijos 

skyriaus vedëja 

Vilniaus m. Priklausomybës 

ligø centras 

Gerosios Vilties g. 3, 03147 Vilnius 

LPA Kauno filialo nariai 

gali kreiptis: 

Gyd. Valdonë Matonienë 

Þiegþdriø Psichiatrijos ligoninë 

Kauno r. LT-53136 Þiegþdriø k., 

Samylø sen. 

LPA Klaipëdos filialo nariai 


Gyd. Teresë Ramanauskienë 

Klaipëdos psichikos sveikatos 

centras 

Galinio pylimo g-vë 3, Klaipëda 

LPA Ðiauliø filialo nariai 


Gyd. R. Aliðauskienë 

Ðiauliu psichiatrijos ligonine 

M.K.Èiurlionio 12, 

LT-5400 Ðiauliai

PSO Europos ministrø konferencija 

Helsinkis, Suomija, 2005 m. sausio 12-15 d. 

Iððûkiai ir sprendimai 

Europos psichinës sveikatos 

apsaugos veiksmø planas 

AKTUALIJOS 

Ðis veiksmø planas patvirtintas Europos psichinës sveikatos deklaracijoje PSO Europos regiono valstybiø nariø sveikatos 

apsaugos ministrø. Jie remia ðio plano ágyvendinimà pagal kiekvienos ðalies poreikius ir iðteklius. 

Naujø iððûkiø paskatinta veikla per ateinanèius penkerius ar deðimt metø turi bûti plëtojama ágyvendinant ir ávertinant 

politikà ir sukuriant teisinæ bazæ, leisianèià vykdyti psichinës sveikatos apsaugos veiklà, nukreiptà á visø gyventojø 

gerovës stiprinimà, uþkertanèià kelià psichinës sveikatos sutrikimø atsiradimui ir padedanèià asmenims, kenèiantiems 

nuo psichinës sveikatos problemø, geriau integruotis á visuomenæ. Todël artimiausiam deðimtmeèiui nustatomi ðie veiklos 

prioritetai: 

i. stiprinti psichinës gerovës svarbos suvokimà; 

ii. bendromis jëgomis kovoti su neigiamu visuomenës poþiûriu á psichiniø problemø turinèius asmenis, su jø diskriminacija 

ir nelygybe bei sudaryti sàlygas ir teikti paramà tokiems asmenims ir jø ðeimø nariams aktyviai dalyvauti ðiame procese; 

iii. sukurti ir ádiegti visapuses, integruotas ir efektyvias psichinës sveikatos apsaugos sistemas, apimanèias ugdymà, prevencijà, 

gydymà ir reabilitacijà, prieþiûrà ir pagalbà sveikstant; 

iv. uþtikrinti kompetentingos darbo jëgos, efektyviai dirbanèios visose ðiose srityse, poreiká; 

v. atsiþvelgti á paslaugø vartotojø ir globëjø patirtá ir turimas þinias planuojant ir plëtojant paslaugas. 

Ðiame veiksmø plane siûlomi bûdai sukurti, ágyvendinti ir sustiprinti visapusæ psichinës sveikatos apsaugos politikà PSO 

Europos regionà atstovaujanèiose ðalyse, imantis toliau tekste iðdëstytø veiksmø, apimanèiø 12 srièiø. Ði politika turës bûti 

atspindëta ðaliø nacionalinëse psichinës sveikatos apsaugos strategijose ir planuose, kad galima bûtø nustatyti tai, kà bûtina 

daryti ateinanèiu penkeriø ar deðimties metø laikotarpiu. 

1. Visuomenës psichinës 

gerovës ugdymas 

Iððûkiai 

Psichinë sveikata ir gerovë turi esminës 

átakos gyvenimo kokybei, leidþia þmonëms 

turiningai gyventi, bûti kûrybiðkais ir aktyviais 

pilieèiais. Psichinë sveikata yra svarbi 

socialinës sanglaudos, produktyvumo, taikos 

ir stabilumo gyvenimo aplinkoje dalis, 

prisidedanti prie socialinës ir ekonominës 

visuomenës plëtros. Visuomenës psichinë 

sveikata ir psichinës gerovës poþiûriu sveikas 

gyvenimo bûdas turi lemiamos svarbos 

siekiant ðio tikslo. Psichinës sveikatos ugdymas 

gerina visos visuomenës, tame tarpe 

ir psichinës sveikatos sutrikimø turinèiø 

þmoniø bei jø globëjø 1 , gyvenimo kokybæ ir 

psichinæ gerovæ. Veiksminga ir planuota psichinës 

sveikatos ugdymo veikla gali pagerinti 

visos visuomenës psichinæ gerovæ. 

Veiksmai 

i. Sukurti visapusæ psichinës sveikatos 

ugdymo strategijà psichinës sveikatos, 

visuomenës sveikatos ir kitø visuomenës 

politikø, apimanèiø psichinës sveikatos 

ugdymà visais þmogaus gyvenimo 

tarpsniais, kontekste. 

ii. Priimti psichinës sveikatos ugdymà kaip 

ilgalaikæ investicijà ir parengti ilgalaikes 

ðvietimo ir informavimo programas. 

iii. Parengti ir pateikti visuomenei efektyvias 

programas, skirtas teikti paramà tëvams 

auklëjant ir ugdant vaikus, pradedant 

nuo nëðtumo stadijos. 

iv. Parengti ir pateikti visuomenei árodymais 

pagrástas programas vaikø ir jaunimo fizinio 

ir dvasinio atsparumo, emocinës ir 

psichologinës raidos klausimais, padedanèias 

ugdyti bûtinus ágûdþius ir teikianèias 

atitinkamà informacijà. 

v. Sudaryti geresnes sàlygas pagyvenu- 

1 Ðiame tekste globëju vadinamas ðeimos narys, draugas ar kitas neoficialus asmuo, slaugantis ligoná. 

siems þmonëms sveikai maitintis ir uþsiimti 

sveikatai naudinga fizine veikla. 

vi. Remti daug lygmenø apimanèià visuomeninæ 

ugdymo veiklà, numatanèià visuomenës 

ðvietimo akcijas, á kurià bûtø 

átraukti pirminës sveikatos prieþiûros 

darbuotojai, pedagogai, dvasininkija ir 

þiniasklaida. 

vii. Integruoti psichinës sveikatos ugdymo 

sudedamàsias dalis á bendrà sveikatos 

ugdymo ir visuomenës sveikatos apsaugos 

politikà ir programas, tame tarpe ir á 

PSO sveikatos ugdymo tinklø remiamas 

programas. 

viii. Skatinti gyventojus vartoti sveikus produktus 

ir atsisakyti þalingø. 

ix. Kurti sveikà aplinkà darbo vietose, ávedant 

tokias priemones, kaip mankðta, 

darbo pobûdþio kaitaliojimas, darbas pagal 

patogø tvarkaraðtá ir tinkami vadovavimo 

metodai. 


7

AKTUALIJOS 

x. Teikti efektyvià psichinës sveikatos 

ugdymo paramà rizikos grupëms, t.y. 

þmonëms, kurie kenèia nuo ilgalaikiø 

psichiniø ar fiziniø sutrikimø, bei jø globëjams. 

xi. Nustatyti aiðkius mechanizmus, leisianèius 

patiems þmonëms prisiimti atsakomybæ 

uþ sveikatos ugdymà ir ligø prevencijà, 

pvz., keliant visuomenës sàmoningumà 

gyvenimo bûdo pasirinkimo 

svarbos poþiûriu. 

2. Psichinës sveikatos svarbos 

demonstravimas 

Iððûkiai 

Psichinë sveikata yra labai svarbi kuriant 

sveikà, socialiai aktyvià ir kûrybingà visuomenæ. 

Protinga ir kompleksiðkai plëtojama 

socialinë politika, apimanti su darbu, miestø 

planavimu bei socialiniais-ekonominiais 

aspektais susijusius klausimus, turi teigiamos 

átakos psichinei sveikatai ir maþina susirgimø 

psichinëmis ligomis rizikà. Todël bûtina 

atsiþvelgti á bendros socialinës politikos 

átakà psichinei sveikatai, ypaè rizikos 

grupiø atþvilgiu. Psichinës sveikatos politika 

reikalauja nustatyti ryðius tarp skirtingø 

sektoriø ir taikyti daug sektoriø ir daug 

disciplinø apimanèius veiklos metodus. 

Veiksmai 

i. Átvirtinti psichinæ sveikatà kaip neatsiejamà 

visuomenës sveikatos dalá. 

ii. Átraukti psichinës sveikatos perspektyvà 

ir atitinkamà veiklà á naujà ar esamà 

nacionalinæ politikà ir ástatyminæ bazæ. 

iii. Átraukti psichinæ sveikatà á programas 

sveikatos ir saugos darbe klausimais. 

iv. Prieð pradedant vykdyti bet kokià veiklà 

pagal naujà politikà, nukreiptà á gyventojø 

psichinës gerovës stiprinimà, 

ávertinti jos galimà poveiká, o po to – 

jos rezultatus. 

v. Ávertinti politikoje numatytø veiklos 

krypèiø santykiná poveiká þmonëms, jau 

kenèiantiems nuo psichinës sveikatos 

sutrikimø, ir rizikos grupëms. 

3. Kova su neigiamu 

visuomenës poþiûriu ir 

diskriminacija 

Iððûkiai 

Plëtojant ir ágyvendinant psichinës sveikatos 

politikà, bûtina kovoti su plaèiai paplitusiu 

neigiamu visuomenës poþiûriu á psi- 


chinës sveikatos problemas, kuris veda 

prie diskriminacijos. Daugeliu atvejø psichiniø 

sveikatos problemø turintys asmenys 

dël diskriminacijos kenèia nuo lygiø 

galimybiø stokos. Turi bûti uþtikrinta þmogaus 

teisiø apsauga ir pagarba asmenims, 

turintiems psichinës sveikatos sutrikimø. 

Teisiø suteikimas yra labai svarbus þingsnis 

siekiant ðiø tikslø, kadangi tai skatina 

integracijà ir socialiná átraukimà. Nepakankamos 

paslaugø vartotojø ir globos organizacijø 

teisës bei silpnas jø gynimas trukdo 

plëtoti ir ágyvendinti politikà ir veiklà, 

nukreiptà á jø poreikius ir pageidavimus. 

Turi bûti ávairiais bûdais kovojama su socialiniu 

atmetimu, kurá patiria psichinës 

sveikatos paslaugø vartotojai, neatsiþvelgiant 

á tai, kokioje aplinkoje jie gyvena – 

prieglaudose, gydymo ástaigose ar bendruomenëje. 

Veiksmai 

i. Imtis veiklos, nukreiptos kovai su neigiamu 

visuomenës poþiûriu á psichikos 

ligas ir ligoniø diskriminacija, pabrëþiant 

psichinës sveikatos ligø paplitimà, 

geras jø gydymo prognozes ir tai, 

kad jos retai yra siejamos su smurtu. 

ii. Priimti arba atidþiai iðnagrinëti neágaliøjø 

teises ginanèius ástatymus ir teisës 

aktus ir ásitikinti, ar juose yra deramai 

átvirtinti lygybës ir teisingumo principai 

psichinës sveikatos sutrikimø turinèiø 

þmoniø atþvilgiu. 

iii. Sukurti ir ágyvendinti politikà nacionaliniame, 

sektoriø ir ámoniø lygmenyse, 

kurios tikslas bûtø pakeisti neigiamà visuomenës 

poþiûrá á psichikos ligonius 

ir kovoti su jø diskriminacija darbo praktikoje, 

susijusioje su psichinës sveikatos 

problemomis. 

iv. Skatinti bendruomenës dalyvavimà vietinëse 

psichinës sveikatos programose 

remiant nevyriausybiniø organizacijø 

iniciatyvas. 

v. Parengti nuoseklià politikos ir ástatymø 

leidybos programà neigiamo visuomenës 

poþiûrio ir diskriminacijos klausimais, 

apimanèià tarptautines ir regionines 

þmogaus teisiø normas. 

vi. Uþmegzti konstruktyvø dialogà su þiniasklaida 

ir sistemingai teikti jai informacijà. 

vii. Nustatyti standartus, pagal kuriuos 

psichikos sveikatos paslaugø vartotojai 

ir jø globëjai galëtø bûti atstovaujami 

komitetuose ir darbo grupëse, atsakingose 

uþ psichinës sveikatos veiklos 

planavimà, vykdymà, perþiûrà ir tikrinimà. 

viii. Skatinti vietiniø ir nacionaliniø nevy- 

riausybiniø ir paèiø paslaugø vartotojø 

suburtø organizacijø, atstovaujanèiø 

psichinës sveikatos problemø turinèius 

þmones, jø globëjus ir bendruomenes, 

kuriose jie gyvena, steigimà ir veiklos 

plëtojimà. 

ix. Skatinti vaikø ir jaunimo, turinèio psichinës 

sveikatos sutrikimø ir negalià, 

integracijà á ðvietimo ir profesinio rengimo 

sistemà. 

x. Uþtikrinti þmonëms, turintiems psichinës 

sveikatos sutrikimø, profesinio rengimo 

paslaugø teikimà, remti darbo vietø 

ir darbo praktikos pritaikymà jø specialiems 

poreikiams, kad jiems bûtø uþtikrinta 

galimybë konkuruoti darbo rinkoje. 

4. Veiklos, nukreiptos á 

paþeidþiamo amþiaus þmoniø 

poreikius, skatinimas 

Iððûkiai 

Kûdikiai, vaikai, jaunimas ir pagyvenæ 

þmonës yra ypaè jautrûs socialiniø, biologiniø 

ir aplinkos veiksniø poveikiui. Atsiþvelgiant 

á jø paþeidþiamumà ir poreikius, 

jaunimui ir pagyvenusiems þmonëms turëtø 

bûti suteiktas prioritetas vykdant veiklà, 

susijusià su psichinës sveikatos ugdymu, 

ligø prevencija ir psichinës sveikatos 

prieþiûra. Taèiau daugelis ðaliø neturi pakankamai 

pajëgumø ðioje srityje, o paslaugos 

ir darbuotojai daþnai nëra tinkamai parengti 

spræsti problemas, susijusias su lavinimu 

ir amþiumi. Ypaè vaikystëje patirti 

sutrikimai gali pranaðauti psichikos sutrikimø 

pasireiðkimà suaugus. Parama vaikø 

ir paaugliø psichinei sveikatai turëtø bûti 

vertinama kaip strateginë investicija, duodanti 

didelæ ilgalaikæ naudà atskiriems asmenims, 

visuomenei ir sveikatos apsaugos 

sistemai. 

Veiksmai 

i. Uþtikrinti, kad psichinës sveikatos politikoje 

bûtø suteiktas prioritetas vaikø, 

paaugliø ir pagyvenusiø þmoniø 

psichinei sveikatai ir gerovei. 

ii. Á psichinës sveikatos ástatyminæ bazæ 

átraukti tarptautines vaikø, paaugliø ir 

pagyvenusiø þmoniø teises. 

iii. Kiek ámanoma aktyviau átraukti jaunimà 

ir pagyvenusius þmones á sprendimø 

priëmimo procesà. 

iv. Skirti ypatingà dëmesá nuoðaliøjø grupëms, 

tame tarpe vaikams ir pagyvenusiems 

þmonëms ið migruojanèiø ðeimø. 

v. Plëtoti psichinës sveikatos paslaugas,

skirtas jaunimo ir pagyvenusiø þmoniø 

poreikiams, teikiamas glaudþiai bendradarbiaujant 

su ðeimos nariais, mokykla, 

darþeliu, kaimynais, giminaièiais ir 

draugais. 

vi. Skatinti pagyvenusiems þmonëms skirtø 

bendruomenës centrø steigimà, kad 

bûtø sustiprinta socialinë parama ir sudaryta 

galimybë gauti reikiamà intervencinæ 

pagalbà. 

vii. Uþtikrinti, kad amþiaus ir lyties poþiûriu 

jautrios psichinës sveikatos paslaugos 

bûtø teikiamos tiek pirminës sveikatos 

prieþiûros, tiek ir specializuotos sveikatos 

ir socialinës prieþiûros lygmenyje, 

ir kad tie lygmenys funkcionuotø 

kaip integruoti tinklai. 

viii. Atsisakyti formalaus poþiûrio á vaikø, 

paaugliø ir pagyvenusiø þmoniø prieþiûrà, 

verèianèio ðiuos þmones jausti socialiná 

atmetimà ir apleistumà. 

ix. Pagerinti tiksliniø psichinës sveikatos 

paslaugø kokybæ stiprinant specializuotos 

intervencinës pagalbos bei vaikø, 

paaugliø ir pagyvenusiø þmoniø 

prieþiûros ástaigø pajëgumà, parengiant 

ir ádarbinant tokiose institucijose pakankamà 

specialistø kieká. 

x. Geriau koordinuoti organizacijø, vykdanèiø 

programas priklausomybës nuo 

alkoholio ir narkotikø bei vaikø ir paaugliø 

fizinës ir psichinës sveikatos 

klausimais nacionaliniame ir tarptautiniame 

lygmenyse, veiklà, o taip pat stiprinti 

bendradarbiavimo tarp ðiø atitinkamø 

organizacijø tinklus. 

xi. Uþtikrinti lygiavertá, lyginant su panaðiomis 

sveikatos apsaugos paslaugomis, 

finansavimà. 

5. Psichinës sveikatos 

problemø ir saviþudybiø 

prevencija 

Iððûkiai 

Þmonës daugelyje ðaliø patiria stresà dël 

visuomenëje vykstanèiø pokyèiø, turinèiø 

neigiamos átakos socialinei sanglaudai, 

saugumui, uþimtumui, o tai didina þmoniø, 

kenèianèiø nuo nerimo, depresijos, piktnaudþiavimo 

alkoholiu ir kitomis medþiagomis 

sukeliamø sutrikimø, smurto ir polinkio á saviþudybæ, 

skaièiø. Socialiniai psichinës 

sveikatos sutrikimø proverþiai yra ávairiopi 

ir gali bûti sàlygojami ávairiø prieþasèiø – 

nuo asmeniniø bëdø iki veiksniø, paþeidþianèiø 

visà bendruomenæ ar visuomenæ. 

Jie gali atsirasti ar bûti sustiprinti ávairioje 

aplinkoje, tame tarpe ðeimoje, mokslo, dar- 

bo ar kitoje ástaigoje. Ði rizika ypaè siejama 

su þmonëmis, atstovaujanèiais nuðalintøjø 

ar paþeidþiamøjø grupes, kaip antai pabëgëliai 

ar migruojanèios populiacijos, bedarbiai, 

ákalintieji ar asmenys, neseniai iðëjæ 

ið ákalinimo vietø, kitokios lytinës orientacijos 

asmenys, þmonës, turintys fizinæ ar 

sensorinæ negalià, ir asmenys, jau kenèiantys 

nuo psichinës sveikatos sutrikimø. 

Veiksmai 

i. Skleisti informacijà apie þalingo streso, 

nerimo, depresijos ir ðizofrenijos paplitimà, 

simptomus ir gydymà. 

ii. Tikslinëms rizikos grupëms siûlyti depresijos, 

nerimo, þalingo streso, saviþudybiø 

ir kitø rizikos srièiø prevencijos 

programas, parengtas remiantis jø specifiniais 

poreikiais ir atsiþvelgiant á jø 

iðsilavinimà ir kultûros lygá. 

iii. Kurti pagalbos sau grupes, pagalbos 

telefonu tarnybas ir rengti interneto 

puslapius, kad bûtø sumaþintas saviþudybiø 

skaièius, ypaè pastebimas padidintos 

rizikos grupëse. 

iv. Nustatyti politikà, kuria bûtø siekiama 

sumaþinti galimybæ pasinaudoti saviþudybës 

padarymo bûdais ir priemonëmis. 

v. Ávesti tvarkà, pagal kurià akuðeriai ir vizituojantys 

gydytojai tikrintø gimdyviø 

psichinæ sveikatà ir, jeigu reikia, suteiktø 

pagalbà. 

vi. Rizikos grupes atstovaujanèioms ðeimoms 

teikti ðvietimo paslaugas namuose, 

padedanèias veiksmingai pagerinti 

vaikø auklëjimo ágûdþius, rûpinimàsi 

sveikata ir santykius tarp tëvø ir vaikø. 

vii. Partnerystës su kitomis ministerijomis 

pagrindu rengti árodymais pagrástas 

ðvietimo programas, sprendþianèias 

moksleiviø ir aukðtøjø mokyklø studentø 

saviþudybës, depresijos, piktnaudþiavimo 

alkoholiu ir kitomis medþiagomis 

problemas, pritaikant jose vaidmenø 

modelius ir átraukiant jaunimà á kampanijø 

rengimà. 

viii. Remti bendruomenës vystymo programø 

ágyvendinimà padidintos rizikos 

apylinkëse ir suteikti atitinkamus ágaliojimus 

nevyriausybinëms organizacijoms, 

ypaè toms, kurios atstovauja 

nuoðaliøjø grupes. 

ix. Uþtikrinti tinkamà profesionalià paramà 

ir paslaugas þmonëms, esantiems kritinëje 

padëtyje ar kenèiantiems nuo 

smurto, áskaitant karà, stichines nelaimes, 

terorizmà, kad bûtø uþkirstas kelias 

potrauminiø streso padariniø atsiradimui. 

x. Keisti sveikatos prieþiûros ir kituose su- 

AKTUALIJOS 

sijusiuose sektoriuose dirbanèiø darbuotojø 

poþiûrá ir iðankstiná nusistatymà 

saviþudybës ir kitø psichinës sveikatos 

sutrikimø atþvilgiu. 

xi. Pagal tinkamai nustatytus rodiklius ir 

naudojant tinkamas priemones vykdyti 

su darbu susijusios psichinës sveikatos 

stebësenà. 

xii. Stiprinti psichinës sveikatos apsaugos 

ir ugdymo darbe pajëgumus atliekant 

rizikos ávertinimà, vykdant streso bei 

kitø psichiniø-socialiniø veiksniø valdymà, 

apmokant personalà ir keliant jo 

sàmoningumà. 

xiii. Á prevencijos programø rengimà ir ágyvendinimà 

átraukti pagrindines institucijas, 

besirûpinanèias uþimtumu, aprûpinimu 

bûstu ir ðvietimu. 

6. Psichinës sveikatos 

problemø pirminës prieþiûros 

uþtikrinimas 

Daugelyje Europos regiono ðaliø bendros 

praktikos gydytojai ir kitas pirminës 

sveikatos prieþiûros paslaugas teikiantis 

personalas yra pirmasis ir pagrindinis pagalbos 

sprendþiant daþniausiai pasitaikanèias 

psichinës sveikatos problemas ðaltinis. 

Taèiau psichinës sveikatos sutrikimai 

daþnai lieka nepastebëti bendros praktikos 

gydytojø ar pirminës sveikatos prieþiûros 

personalo, o net ir pastebëjus tokius sutrikimus, 

ne visada skiriamas tinkamas gydymas. 

Daugelis þmoniø, kenèianèiø nuo psichinës 

sveikatos sutrikimø, ypaè priskiriamø 

paþeidþiamøjø ar nuðalintøjø grupei, turi 

ribotas galimybes gauti tokias paslaugas 

ir jomis naudotis ilgesná laikà. Bendros praktikos 

gydytojø ir pirminës sveikatos prieþiûros 

paslaugos turi bûti vystomos, kad 

jos bûtø pajëgios, o personalas kompetentingas 

nustatyti psichinës sveikatos sutrikimus 

ir gydyti þmones gaunant bendradarbiavimo 

tinklø rëmuose numatytà specializuotø 

psichinës sveikatos paslaugø paramà. 

Veiksmai 

i. Uþtikrinti, kad visi þmonës turëtø galimybæ 

naudotis psichinës sveikatos paslaugomis 

pirminës sveikatos prieþiûros 

ástaigose. 

ii. Iðplëtoti pirminës sveikatos prieþiûros 

paslaugø pajëgumus iki tokio lygio, kuris 

leistø joms nustatyti ir gydyti psichinës 

sveikatos sutrikimus, tame tarpe 

depresijà, nerimà, dël streso atsiradusius 

sutrikimus, dël piktnaudþiavimo 


9

AKTUALIJOS 

alkoholiu ir kitomis medþiagomis atsiradusius 

sutrikimus bei psichozæ, atitinkamai 

didinant pirminës sveikatos 

prieþiûros personalo kieká ir plëtojant 

darbuotojø ágûdþius. 

iii. Suteikti galimybæ gauti gydymà psichotropiniais 

vaistais ir psichoterapine 

intervencija pirminës sveikatos prieþiûros 

ástaigose þmonëms, kenèiantiems 

nuo daþnai pasitaikanèiø ar rimtø 

psichinës sveikatos susirgimø, ypaè 

bendruomenëje gyvenantiems asmenims, 

turintiems ilgalaikiø ir nuolatiniø 

psichinës sveikatos sutrikimø. 

iv. Skatinti pirminës sveikatos prieþiûros 

darbuotojus imtis psichinës sveikatos 

ugdymo ir sutrikimø prevencijos veiklos, 

ypaè nukreipiant ðià veiklà á veiksnius, 

kurie sàlygoja ligø atsiradimà ar 

jas palaiko. 

v. Parengti ir ádiegti gydymo ir persiuntimo 

kitai instancijai taisykles pirminës 

sveikatos prieþiûros ástaigose, nustatyti 

gerà praktikà ir aiðkiai apibrëþti atsakomybës 

ribas pirminës sveikatos 

prieþiûros ir specializuotos psichinës 

sveikatos prieþiûros bendradarbiavimo 

tinkluose. 

vi. Steigti konsultacinius centrus ir skelbti 

apie kiekviename rajone esanèius tinklus, 

kur medicinos specialistai, paslaugø 

vartotojai, jø globëjai ir þiniasklaida 

galëtø gauti konsultacijas. 

vii. Átraukti ir teikti psichinës sveikatos prieþiûros 

paslaugas kitose pirminës sveikatos 

prieþiûros ástaigose ir lengvai prieinamose 

vietose, kaip bendruomenës 

centrai ir nespecializuotos ligoninës. 

7. Efektyvi prieþiûra, siûloma 

rimtø psichinës sveikatos 

sutrikimø turintiems 

asmenims kartu su 

bendruomenës pagrindu 

teikiamomis paslaugomis 

Iððûkiai 

Visame Europos regione yra daroma paþanga 

reformuojant psichinës sveikatos 

prieþiûrà. Yra labai svarbu pripaþinti ir remti 

þmoniø teisæ á efektyviausià gydymà ir 

intervencijà su maþiausia galima rizika, teikiamà 

remiantis jø individualiais poreikiais 

ir norais bei atsiþvelgiant á jø kultûrà, tikëjimà, 

lytá ir siekius. Atsiþvelgdamos á sukauptus 

árodymus ir patirtá, daugelis ðaliø remia 

bendruomenës pagrindu teikiamø paslaugø 

tinklø kûrimà, áskaitant vietas ligoninëse. 

Dvideðimt pirmajame amþiuje nëra vie- 


tos nehumaniðkam ir þeminanèiam elgesiui 

ir prieþiûrai didelëse gydymo ástaigose: vis 

daugiau ðaliø uþdaro prieglaudas ir dabar 

keièia jas efektyviomis bendruomenës pagrindu 

teikiamomis paslaugomis. Ypatingas 

dëmesys turi bûti skiriamas emociniams, 

ekonominiams ir ðvietimo poreikiams tø ðeimos 

nariø ir draugø, kurie yra atsakingi uþ 

nuolatinæ paramà ir prieþiûrà ir kuriems patiems 

daþnai reikalinga parama. 

Veiksmai 

i. Ágalinti paslaugø vartotojus ir jø globëjus 

gauti psichinës sveikatos ir pagrindines 

sveikatos prieþiûros paslaugas 

ir prisiimti atsakomybæ uþ prieþiûrà 

bendradarbiaujant partnerystës pagrindu 

su paslaugø teikëjais. 

ii. Numatyti ir ádiegti specializuotas bendruomenës 

pagrindu teikiamas paslaugas, 

prieinamas 24 valandas per parà ir 

septynias dienas per savaitæ, apimanèias 

ávairias disciplinas atstovaujantá 

personalà ir uþtikrinanèias þmoniø, kenèianèiø 

nuo rimtø psichikos sutrikimø, 

tame tarpe ðizofrenijos, bipolio sutrikimo, 

sunkios depresijos formos ar demencijos, 

prieþiûrà. 

iii. Teikti prieþiûros paslaugas kritiniø situacijø 

atveju, siûlant paslaugas ten, 

kur þmonës gyvena ir dirba, stengiantis 

uþkirsti kelià jø bûklës pablogëjimui 

ir vengiant, kiek tai ámanoma, hospitalizacijos, 

o guldyti á ligoninæ tik esant 

labai rimtam poreikiui ar tais atvejais, 

kai ligonis kelia pavojø sau ir aplinkiniams. 

iv. Tiek, kiek tai ámanoma, siûlyti visapusá 

ir efektyvø gydymà, psichoterapijà ir 

vaistus, kuriø vartojimas sukelia kuo 

maþesná paðaliná poveiká, bendruomenës 

aplinkoje, ypaè jauniems þmonëms, 

pirmà kartà patiriantiems psichinës 

sveikatos sutrikimo epizodus. 

v. Uþtikrinti galimybæ psichinës sveikatos 

problemø turintiems þmonëms ásigyti 

bûtinø vaistø sveikatos prieþiûros sistemai 

ir paèiam asmeniui priimtina kaina, 

kad ðie vaistai bûtø tinkamai iðraðomi 

ir vartojami. 

vi. Sukurti reabilitacijos paslaugas, kurios 

padëtø optimizuoti þmoniø átraukimà á 

visuomenæ ir tuo pat metu deramai atsiþvelgtø 

á su psichikos sutrikimais susijusios 

negalios poveiká. 

vii. Siûlyti paslaugas psichinës sveikatos 

poreikiø turintiems þmonëms, esantiems 

nespecializuotose ástaigose, pvz. nespecializuotoje 

ligoninëje ar ákalinimo 

ástaigoje. 

viii. Siûlyti globëjams ir ðeimos nariams at- 

likti jø emociniø ir ekonominiø poreikiø 

ávertinimà bei átraukti juos á prieþiûros 

programas. 

ix. Sukurti programas, padedanèias ugdyti 

globëjø ir ðeimos nariø prieþiûros ir susitvarkymo 

su sunkumais ágûdþius ir 

sugebëjimus. 

x. Nuodugniai iðnagrinëti, ar labdaros 

programose atsiþvelgta á ekonomines 

iðlaidas, susijusias su prieþiûra. 

xi. Numatyti ir finansuoti pavyzdines programas, 

kurios gali bûti naudojamos 

sklaidos tikslais. 

xii. Nustatyti ir remti grupiø lyderius inicijuojant 

inovacijas. 

xiii. Parengti geros praktikos gaires ir stebëti 

jø ágyvendinimà. 

xiv. Ávesti þmonëms, kuriems gali bûti taikoma 

priverstinë prieþiûra, teisæ patiems 

pasirinkti nepriklausomà advokatà. 

xv. Sustiprinti ar papildyti ástatyminæ bazæ 

ar reglamentus, apsauganèius prieþiûros 

standartus, áskaitant standartus, 

reikalaujanèius atsisakyti nehumaniðkø, 

þeminanèiø prieþiûros ir intervencijos 

bûdø. 

xvi. Ásteigti inspekcijos tarnybà, kuri padëtø 

átvirtinti gerà praktikà ir uþkirstø kelià 

aplaidþiam ir blogam elgesiui su ligoniais 

psichinës sveikatos prieþiûros 

ástaigose. 

8. Partnerystë tarp sektoriø 

Iððûkiai 

Pagrindinës paslaugos, kurios praeityje 

áprastai buvo teikiamos didelëse ástaigose 

ar nebuvo laikomos gyvybiðkai svarbiomis 

þmonëms su psichinës sveikatos 

sutrikimais, dabar yra iðskirstytos tarp 

daugelio ástaigø. Prastas bendradarbiavimas 

ir koordinavimas tarp teikiamø paslaugø 

ar skirtingø institucijø teikiamas finansavimas 

veda prie prastos kokybës, kankinanèios 

ir neefektyvios prieþiûros. Skirtingø 

organizacijø atsakomybë uþ toká platø 

spektrà paslaugø turi bûti koordinuojama 

ir jai vadovaujama visuose lygmenyse, 

áskaitant vyriausybiná. Paslaugø 

vartotojams ir jø globëjams reikalinga parama 

klausimais, lieèianèiais paðalpas, aprûpinimà 

bûstu, maitinimà, uþimtumà ir fiziniø 

ligø, tame tarpe tø, kurios atsiranda 

dël piktnaudþiavimo svaigalais ir kitomis 

medþiagomis, gydymà. 

Veiksmai 

i. Organizuoti visapuses prevencines ir 

prieþiûros paslaugas, atitinkanèias var-

totojø poreikius, ir glaudþiai su jais bendradarbiaujant. 

ii. Sukurti bendradarbiavimo tinklus teikti 

paslaugas, kurios yra labai svarbios 

paslaugø vartotojø ir jø globëjø gyvenimo 

kokybei, apimanèiai socialinæ gerovæ, 

darbà, ðvietimà, teisingumà, transportà 

ir sveikatà. 

iii. Pavesti psichinës sveikatos paslaugø 

personalui atsakomybæ uþ kasdienës 

veiklos poreikiø nustatymà ir paramos 

teikimà tiesioginiai imantis veiksmø ar 

koordinuojant juos su kitais paslaugø 

teikëjais. 

iv. Ðviesti kitas susijusias paslaugas teikiantá 

personalà klausimais, susijusiais 

su þmoniø, turinèiø psichinës sveikatos 

sutrikimø ar priklausanèiø rizikos 

grupei, specifiniais poreikiais ir teisëmis. 

v. Nustatyti ir ðalinti finansines ir biurokratines 

kliûtis, trukdanèias bendradarbiauti, 

tame tarpe ir vyriausybës lygmenyje. 

9. Pakankama ir 

kompetentinga darbo jëga 

Iððûkiai 

Psichinës sveikatos reforma reikalauja ið 

personalo naujø vaidmenø ir pareigø, vertybiø 

ir poþiûrio pokyèiø, o taip pat naujø 

þiniø ir ágûdþiø. Daugelio psichinës sveikatos 

prieþiûros darbuotojø ir kitø sektoriø 

personalo, kaip antai mokytojø, tarnautojø, 

besirûpinanèiøjø paðalpø mokëjimu, 

dvasininkø ir savanoriø, darbo praktika turi 

bûti modernizuota, kad galëtø uþtikrinti 

efektyvià ir kvalifikuotà prieþiûrà. Naujos 

apmokymo galimybës turi atitikti profesionalumo 

poreikius visø vaidmenø ir uþduoèiø, 

kurias bûtina vykdyti, atþvilgiu. 

Veiksmai 

i. Suprasti poreiká naujiems personalo 

vaidmenims ir pareigoms visø specialistø 

ir bendros darbo jëgos, uþimtos 

medicinos paslaugø teikime ir kitose 

susijusiose srityse, kaip antai socialinë 

gerovë ir ðvietimas, atþvilgiu. 

ii. Rengiant visà psichinës sveikatos prieþiûros 

personalà, átraukti darbo bendruomenës 

pagrindu ir darbo komandoje, 

sudarytoje ið daug disciplinø atstovaujanèiø 

nariø, patirtá. 

iii. Toliau rengti pirminës prieþiûros personalà, 

kaip atpaþinti psichinës sveikatos 

problemas, uþtikrinti jø prevencijà 

ir jas gydyti. 

iv. Bendradarbiaujant su ðvietimo ástaigomis, 

suplanuoti ir finansuoti programas, 

nukreiptas á tiek esamo, tiek ir naujai 

ádarbinto personalo ðvietimo ir profesinio 

rengimo poreikius. 

v. Skatinti naujø psichinës sveikatos prieþiûros 

darbuotojø ádarbinimà ir iðlaikyti 

esamus darbuotojus. 

vi. Plëtojant iniciatyvas uþtikrinti teisingà 

psichinës sveikatos darbo jëgos paskirstymà 

gyventojø atþvilgiu, ypaè 

tarp þmoniø, priskiriamø rizikos grupëms,. 

vii. Iðspræsti klausimà, susijusá su nepakankamu 

paèiø mokanèiøjø iðmanymu naujø 

technologijø srityje, ir remti „mokyk 

mokantájá“ programø rengimà. 

viii. Ðviesti ir rengti psichinës sveikatos 

personalà aiðkinant, kaip ugdymas, prevencija 

ir gydymas tarpusavyje sàveikauja. 

ix. Ðviesti visuomenës sektoriaus darbuotojus, 

kad jie galëtø atpaþinti jø vykdomos 

politikos ir veiklos poveiká gyventojø 

psichinei sveikatai. 

x. Sukurti specialistø darbo jëgà rengiant 

ir ádiegiant tinkamà specializuotà apmokymà 

psichinës sveikatos klausimais visiems 

darbuotojams, uþimtiems psichinës 

sveikatos prieþiûros veikloje. 

xi. Uþtikrinti lygiagretø specializuotà apmokymà 

srityse, reikalaujanèiose aukðto 

lygio profesionalumo, kaip antai vaikø, 

pagyvenusiø þmoniø ir asmenø, 

kenèianèiø kartu nuo psichinës sveikatos 

problemø ir piktnaudþiavimo medþiagomis 

sukeltø sutrikimø (kombinuotas 

sergamumas), prieþiûra ir gydymas. 

10. Tinkamos informacijos 

psichinës sveikatos klausimais 

sukaupimas 

Iððûkiai 

Norint sukurti gerà politikà ir praktikà ðalyse 

ir visame Europos regione, bûtina turëti 

pakankamai informacijos apie esamà 

psichinës sveikatos bûklæ ir dabar psichinës 

sveikatos srityje vykdomà veiklà. Bûtina 

stebëti, kaip ágyvendinamos naujos iniciatyvos. 

Gyventojø psichinës sveikatos 

bûklë ir pagalbos praðantis elgesys, specifinës 

grupës ir asmenys turi bûti vertinami 

tokiu bûdu, kuris leidþia sulyginti rodiklius 

visose PSO Europos regiono ðalyse. Rodikliai 

turi bûti standartizuoti ir sulyginami 

vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame 

lygmenyje, kas leistø efektyviai planuoti, 

diegti, stebëti ir kontroliuoti bei vertinti áro- 

AKTUALIJOS 

dymais pagrástà psichinës sveikatos strategijà 

ir veiksmø planà. 

Veiksmai 

i. Sukurti ar sustiprinti nacionalinæ stebëjimo 

sistemà, besiremianèià tarptautiniu 

mastu standartizuotais, suderintais 

ir sulyginamais rodikliais ir duomenø 

kaupimo sistemomis, leisianèià stebëti 

paþangà siekiant vietiniø, nacionaliniø 

ir tarptautiniø tikslø psichinës 

sveikatos ir gerovës stiprinimo atþvilgiu. 

ii. Nustatyti naujus rodiklius ir duomenø 

kaupimo bûdus dar neturimai informacijai, 

áskaitant psichinës sveikatos ugdymo, 

ligø prevencijos, gydymo ir pasveikimo 

rodiklius. 

iii. Remti periodiðkas gyventojø psichinës 

sveikatos apþvalgas, atliekamas pagal 

visame PSO Europos regione priimtà 

metodologijà. 

iv. Ávertinti svarbiausius daþniausiai pasitaikanèiø 

ligø, tame tarpe ir rizikos 

veiksniø, paplitimo ir vyravimo gyventojø 

tarpe ir rizikos grupëse rodiklius. 

v. Vykdyti esamø psichinës sveikatos programø, 

paslaugø ir sistemø stebësenà. 

vi. Remti integruotos duomenø baziø sistemos 

sukûrimà visame PSO Europos 

regione, kuri apimtø informacijà apie 

psichinës sveikatos srityje vykdomos 

politikos, strategijos, árodymais pagrástos 

ugdymo, prevencijos, gydymo, prieþiûros 

ir pagalbos sveikstant veiklos 

ágyvendinimà ir rezultatus. 

vii. Remti informacijos apie geros politikos 

ir praktikos poveiká sklaidà nacionaliniame 

ir tarptautiniame lygmenyse. 

11. Teisingas ir pakankamas 

finansavimas 

Iððûkiai 

Psichinei sveikatai skiriami iðtekliai daþnai 

nëra pakankami ir lygiaverèiai iðtekliams, 

skiriamiems kitoms visuomenës sektoriaus 

sritims, todël ðioje srityje dar pastebimas 

prastas paslaugø prieinamumas, 

aplaidi prieþiûra ir diskriminacija. Kai kuriose 

psichinës sveikatos prieþiûros sistemose 

teisë gauti psichiniø sveikatos sutrikimø 

gydymo paslaugas yra grubiai diskriminuojama 

iðlaidø kompensavimo ið draudimo 

fondø poþiûriu. Psichinei sveikatai 

skirto biudþeto iðtekliai turi bûti teisingai ir 

proporcingai paskirstyti, t.y. siûlant didþiausià 

santykinæ dalá ir naudà tiems, kuriems 

to labiausiai reikia. 


11

AKTUALIJOS 

Veiksmai 

i. Ávertinti, ar psichinei sveikatai skirta visai 

sveikatos apsaugai skirto biudþeto 

dalis objektyviai atspindi pagalbos reikalaujanèiø 

þmoniø poreikius ir prioritetinæ 

padëtá. 

ii. Uþtikrinti, kad rimèiausiø problemø turintys 

ir neturtingiausi þmonës gautø 

didþiausià santykinæ naudà. 

iii. Ávertinti, ar finansavimo iðtekliai yra 

efektyviai paskirstyti, atsiþvelgiant á 

naudà visuomenei, áskaitant naudà, kurià 

teikia psichinës sveikatos ugdymo, 

ligø prevencijos ir ligoniø prieþiûros 

veikla. 

iv. Ávertinti, ar draudimas yra visapusis ir 

teisingas socialiniu ir privaèiu draudimu 

paremtose sistemose ir ar jis yra tokiame 

paèiame lygmenyje, kaip ir kitoms 

ligoms numatytas draudimas, neatmetant 

ir nediskriminuojant jokiø grupiø ir 

ypaè teikiant apsaugà asmenims ið labiausiai 

paþeidþiamø grupiø. 

12. Efektyvumo ávertinimas 

ir naujø árodymø kaupimas 

Iððûkiai 

Þenkli paþanga yra padaryta moksliniø 

tyrimø srityje, bet kai kurioms strateginëms 

veiklos kryptims ir intervencijai vis dar stinga 

árodymø bazës, todël bûtina á ðias sritis 

papildomai investuoti. Be to, bûtina investuoti 

á sklaidos veiklà, kadangi turimi árodymai 

apie naujus efektyvius intervencijos 

bûdus ir apie nacionalinius ir tarptautinius 

geros praktikos pavyzdþius nëra þinomi 

daugeliui veikëjø, formuojanèiø politikà, 

vadovø, praktikuojanèiø gydytojø ir 

mokslininkø, uþsiimanèiø moksliniais tyrimais. 

Europos regiono moksliniø tyrimø 

bendruomenei bûtina bendradarbiauti, kad 

bûtø padëti pamatai árodymais pagrástai 

veiklai psichinës sveikatos srityje. Pagrindiniai 

moksliniø tyrimø prioritetai apima 

psichinës sveikatos politikos analizæ, bendros 

politikos poveikio psichinei sveikatai 

nustatymà, psichinës sveikatos ugdymo 

programø ávertinimà, árodymø bazës stiprinimà 

prevencijos veiklos plëtojimo ir naujø 

aptarnavimo modeliø sukûrimo tikslu bei 

psichinës sveikatos ekonomikà. 

Veiksmai 

i. Remti nacionalines moksliniø tyrimø 

strategijas, kurios padeda nustatyti, iðplëtoti 

ir ádiegti geros praktikos mode- 


lius tenkinant gyventojø, tame tarpe rizikos 

grupiø, poreikius. 

ii. Ávertinti psichinës sveikatos sistemø ilgalaiká 

poveiká, tokios patirties pagrindu 

formuluoti naujus prioritetus ir inicijuoti 

bûtinus mokslinius tyrimus. 

iii. Remti mokslinius tyrimus, padedanèius 

plëtoti prevencijos programas, skirtas 

visiems gyventojams, tame tarpe ir rizikos 

grupëms. Bûtina vykdyti mokslinius 

tyrimus siekiant iðsiaiðkinti, kaip 

psichinës, fizinës ir socialinës sveikatos 

problemos yra tarpusavyje susijusios, 

ðiø þiniø pagrindu rengti efektyvias 

prevencijos programas ir vystyti 

strateginæ veiklà. 

iv. Skatinti mokslinius tyrimus, vykdomus 

norint ávertinti kitø, su medicina nesusijusiø, 

sektoriø vykdomos politikos 

poveiká sveikatai, kadangi yra akivaizdus 

potencialas tokiai politikai prisidëti 

prie visuomenës psichinës sveikatos 

stiprinimo. 

v. Sumaþinti þiniø atotrûká tarp mokslininkø 

ir praktikø skatinant partnerystæ ir 

bendradarbiavimà tarp mokslininkø, 

sprendimø priëmëjø ir praktikø tokiomis 

priemonëmis, kaip bendrø seminarø 

rengimas ir straipsniø publikavimas. 

vi. Uþtikrinti, kad moksliniø tyrimø programose 

bûti átrauktas ilgalaikis poveikio 

ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai 

ávertinimas, o taip pat socialinio ir ekonominio 

poveikio nustatymas. 

vii. Uþmegzti nuolatiná bendradarbiavimà 

partnerystës pagrindais tarp praktikø 

ir mokslininkø ádiegiant naujas intervencijos 

formas ar ávertinant jau 

esamas. 

viii. Investuoti á psichinës sveikatos moksliniø 

tyrimø specialistø rengimà, apimantá 

akademines disciplinas, tame tarpe 

antropologijà, sociologijà, psichologijà, 

vadybà ir ekonomikà, bei imtis 

ilgalaikës akademinës partnerystës iniciatyvø. 

ix. Plësti bendradarbiavimà Europos mastu 

psichinës sveikatos moksliniø tyrimø 

srityje stiprinant bendradarbiavimo 

tinklus tarp PSO Europos regiono bendradarbiavimo 

centrø ir kitø centrø, 

vykdanèiø moksliná tiriamàjá darbà prevencijos 

srityje. 

x. Investuoti á regioniná bendradarbiavimà 

pasikeitimo informacija ir jos sklaidos 

srityje, kad bûtø iðvengta plaèiai 

pritaikomø tyrimø dubliavimo ir þiniø 

stokos apie kitos susijusios veiklos pasiekimus. 

Psichinë sveikata Europoje: 

Iððûkiai 

Gairës 

Valstybës narës, priimdamos Europos psichinës 

sveikatos deklaracijà ir ðá veiksmø 

planà, ásipareigoja priimti iððûkius judant 

pirmyn pagal toliau tekste iðdëstytas gaires. 

Todël laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2010 m. 

jos privalo: 

1. Parengti politikà ir ágyvendinti veiklà kovojant 

su neigiamu visuomenës poþiûriu 

á psichinës sveikatos sutrikimø turinèius 

þmones ir jø diskriminacija bei ugdant 

psichinæ gerovæ, tame tarpe mokymosi 

ir darbo aplinkoje. 

2. Nuodugniai iðtirti visuomenës politikos 

poveiká psichinei sveikatai. 

3. Á nacionalinæ politikà átraukti psichinës 

sveikatos sutrikimø ir saviþudybiø prevencijà. 

4. Sukurti specializuotas paslaugas, nukreiptas 

á specifines jaunimo ir pagyvenusiø 

þmoniø problemas bei á problemas, 

susijusias su lytimi. 

5. Suteikti prioritetà toms paslaugoms, kurios 

yra nukreiptos á nuðalintøjø ir paþeidþiamøjø 

grupei priskiriamø þmoniø 

psichinës sveikatos problemas, áskaitant 

kombinuoto sergamumo problemas, t.y. 

kai psichinës sveikatos sutrikimai yra lydimi 

kitø problemø, pvz., piktnaudþiavimo 

svaigalais ar fizinës sveikatos sutrikimø. 

6. Uþmegzti bendradarbiavimà partnerystës 

pagrindais tarp ávairiø sektoriø ir ðalinti 

prieþastis, trukdanèias tokiam bendradarbiavimui. 

7. Ávesti þmogiðkøjø iðtekliø strategijà uþtikrinant 

pakankamos ir kompetentingos 

darbo jëgos poreiká. 

8. Nustatyti rodiklius, lemianèius psichinæ 

sveikatà ir jos epidemiologijà, pagal kuriuos 

bus kuriamos ir teikiamos paslaugos 

bendradarbiaujant su kitomis valstybëmis 

narëmis. 

9. Patvirtinti teisingà sveikatos apsaugos 

finansavimà, reglamentavimà ir ástatyminæ 

bazæ átraukiant ir psichinæ sveikatà. 

10. Atsisakyti nehumaniðko ir þeminanèio 

elgesio ir prieþiûros bei priimti þmogaus 

teises ir psichinës sveikatos teisës aktus, 

atitinkanèius Jungtiniø Tautø konvencijose 

priimtus standartus ir tarptautinës 

teisës normas. 

11. Pakelti þmoniø, turinèiø psichinës sveikatos 

sutrikimø, socialinio átraukimo lygá. 

12. Uþtikrinti paslaugø vartotojø ir jø globëjø 

atstovavimà komitetuose ir darbo 

grupëse, atsakingose uþ psichinës sveikatos 

veiklos planavimà, vykdymà, perþiûrà 

ir tikrinimà.

Pacientø veikla gali pagerinti 

ástaigos paslaugø kokybæ 

Vakarø ðalyse psichikos pacientai 

aktyviai dalyvauja ávairiose 

psichikos sveikatos prieþiûros 

srityse: patys teikia sveikatos paslaugas, 

dalyvauja rengiant teisës aktus, mokant 

psichikos sveikatos specialistus, vertinant 

paslaugø kokybæ, ginant pacientø 

teises ir kt. Tokia veikla pradëta ir Lietuvoje. 

Nuo 2003 m. klubas „13 ir K o“ pradëjo 

vykdyti projektà socialiniø paslaugø srityje 

„Psichikos pacientø teisiø gynimas“. 

Projektui vykdyti gavome finansavimà 

ið Invalidø reikalø tarybos prie Lietuvos 

Vyriausybës, Atviros Lietuvos fondo ir 

Londono paramos fondo „Hamlet 

Trust“. 

Klubo „13 ir K o“ nariai pradëjo aktyviai 

veikti ðiomis kryptimis: 

• supaþindina pacientus ir jø artimuosius 

su svarbiausiais pacientø teises 

ginanèiais ástatymais; 

• konsultuoja pacientus ir jø artimuosius; 

• reaguoja á ðaliðkà informacijà þiniasklaidoje 

apie psichikos sutrikimus patyrusius 

asmenis; 

• turi galimybæ dalyvauti RVPL gydymo 

tarybos posëdþiuose; 

• turi galimybæ inicijuoti ástatymø pakeitimus. 

2004 m. birþelio mënesá pradëtas Lietuvoje 

neturintis pavyzdþio pacientø teisiø 

paþeidimø psichiatrijos ligoninëse ir 

pensionatuose tyrimas, kurá atlieka patys 

pacientai. Tyrimà inicijavo Pacientø 

teisiø gynimo grupë, veikianti dvejus metus 

prie psichikos sutrikimus patyrusius 

asmenis ir jø artimuosius vienijanèios nevyriausybinës 

organizacijos – klubo „13 

ir K°“. Tikimasi, kad tyrimas padës at- 

AKTUALIJOS 

Zina Samsanavièiûtë, Monika Nemanytë, 

Nijolë Ramankevièienë, Raimondas Petravièius, 

Edmundas Maþonas, Danguolë Survilaitë 

Klubas „13 ir K o “, Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë 

skleisti realià psichiatrijos ástaigose besigydanèiø 

ligoniø padëtá ir uþkirsti kelià 

jø teisiø paþeidimams. 

Apie pacientø grupës veiklà aiðkinantis 

paþeidimus psichikos pacientø anketavimu 

paruoðta informacija spaudai, ji 

pateikta agentûroms BNS, ELTA, interneto 

svetainëje DELFI, apie tai raðë 

spaudoje („Respublika“ 2004-06-11, 

„Lietuvos sveikata“ 2004- 06.17-23, „Bièiulystë“, 

„Psichiatrijos þinios“ ir kt.). 

Ðià þinià skeptiðkai priëmë ir komentavo 

kai kurie psichiatrai, bet manome, kad 

tai normali reakcija á viskà, kas nauja. 

Taip kaþkada buvo vertinamas ir pats 

klubo ásikûrimas. 

Psichiatrijos institucijose áprasta anketuoti 

pacientus, klausti jø nuomonës norint 

iðsiaiðkinti padëtá, egzistuojanèias 

problemas, vykdant audità. Kai kurias 

anketas sudaro paèios ástaigos. Jø pagrindu 

pacientus apklausia patys medicinos 

darbuotojai. Mes rinkomës kità kelià 

– patys sudarëme anketas ir patys bendravome 

su pacientais. Jau pirminis anketavimas 

parodë, kad psichikos neágalieji 

atviresni su mumis nei su administracijos 

atstovais. Mes prisistatydavome 

esantys tokie pat pacientai, kurie taip pat 

gydësi ligoninëje, taèiau ðiuo metu jauèiasi 

geriau ir yra labiau pasveikæ. Galime 

paliudyti, kad nuo pat pradþiø uþsimegzdavo 

geri ir ðilti tarpusavio santykiai, 

pacientai bûdavo atviri ir pasitikintys, 

nelikdavo barjerø. 

Anketas parengë profesionali teisininkë, 

psichikos paslaugø vartotoja, projekto 

koordinatorë Zina Samsanavièiûtë. Anketø 

klausimai paruoðti pagal pacientø teises 

átvirtinusius ástatymus: Lietuvos Respublikos 

psichikos sveikatos prieþiûros 

ástatymà (1995), Lietuvos Respublikos 

sveikatos sistemos ástatymà (1994) ir kitus 

teisës aktus. Pagal LR psichikos sveikatos 

prieþiûros ástatymà pacientas turi 

bûti informuotas apie savo teises psichiatrijos 

ástaigoje ir hospitalizavimo tikslus. 

Psichikos sutrikimø turintys asmenys 

turi teisæ á priimtinà, prieinamà ir tinkamà 

sveikatos prieþiûrà. Pacientø psichikos 

sveikatos prieþiûros sàlygos hospitalizavimo 

metu turi bûti ne blogesnës 

uþ tas, kuriose gydomi ir slaugomi kitomis 

ligomis sergantys ligoniai. Tik atskirais, 

ástatymø numatytais atvejais, pacientø 

teisës gali bûti apribotos. Mûsø 

uþdavinys buvo ne tik fiksuoti paþeidimus, 

bet ir kuo tiksliau iðsiaiðkinti pacientø 

poreikius, kuo plaèiau supaþindinti 

su jø teisëmis ir ginti jø interesus. 

Pirmasis mûsø þingsnis buvo vadinamoji 

preliminari apklausa, vykusi paèiame 

klube „13 ir K°“ – anketavome 31 

klubo nará, t.y. buvusius pacientus. Pastebëjome 

kai kuriø anketos netobulumø, 

ávedëme papildomø klausimø bei patikslinimø. 

Anketavome Klaipëdos, Ðiauliø, Rokiðkio, 

Ðaukënø psichiatrijos ligoniniø pacientus, 

taèiau nuosekliausias iðplëstinis 

anketavimas vyko èia, RVPL – Respublikinëje 

Vilniaus psichiatrijos ligoninëje. 

Prieð tai tarëmës su ligoninës administracija 

ir jai davus leidimà suderinome apklausos 

grafikà. Klubo „13 ir K°“pacientø 

teisiø gynimo grupës atstovai kelias 

savaites po 2–4 (ið viso 4) ateidavo á 

skyrius. Klubo nariai apklausà atliko nuo 

liepos 19 d. iki rugpjûèio 9 d. Apklausëme 

200 pacientø, 11-a skyriø (nuo I iki 

X ir universitetiná) ir sudarëme anketø 

suvestines – kiekvieno skyriaus atskiras 


13

AKTUALIJOS 

ir bendras. Kadangi mûsø klubas yra pakviestas 

dalyvauti gydymo tarybos posëdþiuose, 

esame pasiruoðæ iðsakyti kiekvieno 

skyriaus pacientø pastabas, pasiûlymus 

ir nusiskundimus. Tai atskiri pastebëjimai, 

kurie galëtø tapti rekomendacijomis, 

kaip gerinti pacientø gyvenimo 

sàlygas ir iðvengti jø teisiø paþeidinëjimo 

ligoninëje. 

Skyriø vedëjai ir administracija mus 

priëmë geranoriðkai, tarpininkavo – sukvietë 

ligonius, skyrë patalpas anketavimui, 

vaiðino kava. Vieninteliame VI skyriuje 

anketavime dalyvavo skyriaus vedëja 

– ji aiðkino anketos klausimus kai 

kuriems pacientams, nes ne visi buvo 

pajëgûs iðsyk juos suprasti. 

Prieð pradëdami apklausà prisistatydavome, 

trumpai supaþindindavome su anketa 

ir jos tikslais, pabrëþdavome, kad 

anketos konfidencialios ir atsakyti á jas 

galima anonimiðkai, neskelbiant pavardës. 

Uþduodami klausimus pagarbiai bendraudavome 

su respondentais, stengëmës 

nedaryti átakos jø atsakymams ir nereiðkëme 

savo nuomonës. Buvo atvejø, 

kai pacientai nesuprasdavo, tuomet bandëme 

perklausti keisdami formuluotæ, bet 

ne klausimo esmæ. Mums buvo svarbi 

kiekviena mintis, todël stengëmës uþfiksuoti 

tikslius respondentø atsakymus. 

Anketoje ávedëme punktus – „neþinau“ 

ir „neatsakë“. Neatsakydavo tie, kurie 

pavargdavo ar blogai jautësi. 

Ðá darbà stengëmës atlikti kuo rûpestingiau 

ir atidþiau, raginome pacientus 

bûti aktyvius, rodëme susidomëjimà, 

skatinome atskleisti kuo daugiau informacijos 

ir pabrëþti tai, ko galbût neátraukëme 

á anketà. Prieð pradëdami darbà susipaþinome 

su aktyvaus klausymosi ágûdþiais 

ir jais vadovavomës – palaikëme 

ir skatinome pokalbá, leidome mintis pasakyti 

iki galo, prireikus paskatindavome 

tæsti pokalbá ar pasitikslindavome. 

Darydami iðvadas ir jas fiksuodami raðtu 

stengdavomës iðsiaiðkinti, prireikus 

skatindavome paðnekovus pateikti konkretesnæ 

nuomonæ. 

Rezultatø suvestinë – 

pacientø teisiø tyrimo 

apþvalga 

Ið viso apklausëme 200 pacientø, 38 

% tuo metu RVPL besigydþiusiø 543 pacientø. 

Ið viso apklausta 104 vyrai ir 78 


moterys. 18 asmenø nenurodë lyties ir tà 

pripaþástame kaip savo neapdairumà, kadangi 

pildydami anonimines anketas apie 

tokià grafà nebuvome pagalvojæ. Fiksavome 

ðiuos statistinius duomenis: respondentø 

amþiø, kiek metø jie serga psichikos 

liga ir kiek kartø gydësi ligoninëje. 

Jau galime daryti iðvadas, kad pacientø 

teisiø bûklë ðioje ligoninëje yra ne tik 

patenkinama, bet ir nebloga, taèiau þodþio 

„nepriekaiðtinga“ dar nevartotume. 

Gydytis savanoriðkai atvyko 133, arba 

66%. 

Galëjo pasirinkti : 

1) psichiatrà 60 pacientø, arba 30%. 

2) gydymo bûdà (stacionare arba ambulatoriðkai) 

87, arba 43%. 

3) ligoninæ 76, arba 38%. 

Apie tokias tris savo teises þinojo: 89 

pacientai, arba 44%. Neþinojo 111, arba 

56%. 

41, arba 20% pacientø, paguldytø á ligoninæ 

kitø (artimøjø, giminiø, policijos) 

iniciatyva, pripaþino, kad tuo metu galëjo 

padaryti esminæ þalà savo sveikatai, 

gyvybei ar turtui. 9 pacientai, arba 5%, 

atsakë galëjæ pakenkti aplinkiniø sveikatai, 

gyvybei ir turtui. 

10 pacientø, arba 5%, buvo hospitalizuoti 

priverstinai ir dël jø gydymo tæsimo 

buvo priimtas teismo nutarimas. Á ðá 

klausimà neatsakë 75, arba 37%, neþinojo, 

kà atsakyti, 28, arba 14%. 

Pacientus ypaè þeidþia, kai gydytojai 

bendrauja su jais nepakankamai arba atmestinai, 

neskiria jiems laiko, ko nors 

nepaaiðkina jiems suprantama forma. Á 

klausimà, ar gydantis gydytojas suprantamai 

informavo apie sveikatos bûklæ, ligos 

diagnozæ, gydymo bûdus, teigiamai 

atsakë 135, arba 68% pacientø, 65, arba 

32%, atsakë neigiamai. 

Taip pat klausëme, ar pacientai galëjo 

su gydytoju pasitarti dël skiriamø vaistø, 

ar buvo pasiûlytos kelios vaistø rûðys, 

ið kuriø jie galëjo rinktis. Teigiamai 

atsakë 107, arba 54%, neigiamai 91, arba 

45%. 

Kai kurie ligoniai skundësi per dideliu 

ligoniø skaièiumi palatose. Kad palatos 

perpildytos ir kad tai trikdo jø ramybæ 

„taip“ atsakë 48, arba 24%, visø apklaustøjø. 

23, arba 11% ligoniø, buvo nepatenkinti 

sàlygomis bûtiniems daiktams ir asmens 

higienos priemonëms laikyti. 

183, arba 92% pacientø, turi galimy- 

bæ reguliariai susitikti su lankytojais be 

paðaliniø asmenø. Tik 15 (7%), atsakë 

neigiamai. 

126 pacientai, arba 63%, atsakë, kad 

buvo supaþindinti su vidaus tvarkos taisyklëmis, 

61, arba 31%, atsakë nebuvæ 

supaþindinti. Mes manome, kad ðie procentai 

neobjektyvûs, nes atvykæ á ligoninæ 

pacientai bûna sunkios bûklës ir galbût 

neprisimena, uþ kà pasiraðo. O juk 

vidaus tvarkos taisykles lankstinukø forma 

arba iðkabintas galima rasti kiekviename 

skyriuje. 

Dar domëjomës, ar informacija apie 

pacientø psichikos sveikatos bûklæ, ligos 

diagnozæ buvo suteikta kitiems asmenims 

be jø sutikimo. Tik 12 asmenø, 

arba 6%, atsakë, kad buvo paþeistas jø 

konfidencialumas. Ið jø 6 skundësi, kad 

informacijà suteikë gydantis gydytojas, 

2 – kad slaugytoja, 4 kaltino kità personalà. 

Kelios moterys pabrëþë nenorinèios, 

kad apie jø sveikatos bûklæ viskà 

þinotø sutuoktinis. 

Mums buvo ypaè svarbu iðsiaiðkinti, 

ar gydydamiesi ligoninëje pacientai nebûna 

skriaudþiami. 11, arba 6%, atsakë, 

kad yra patyræ personalo smurtà. Apibrëþdami 

vietà, kur nukentëjo, daþniausiai 

jie mini skyriaus patalpas. Pacientai 

dar daþniau nukenèia vienas nuo kito, 

tad personalas atidþiau turëtø stebëti, kad 

nekiltø peðtyniø. Smurtà ið kitø pacientø 

patyrë 19 (9 %) apklaustøjø. 

Paaiðkëjo, kad pacientai per maþai informuoti 

apie savo teises pasirinkti psichiatrà, 

ligoninæ, gydymo bûdus. Ðiuo 

klausimu uþfiksavome didþiausià tokiø 

teisiø neþinanèiøjø procentà – 56%, arba 

111 asmenø. Nustatyta, kad daugelis 

nebandë susipaþinti su savo sveikatos 

dokumentais ir jø iðraðais, ið viso nëra 

girdëjæ apie turtiná þalos atlyginimà dël 

netinkamo gydymo ar neteisëto medicinos 

paslapties atskleidimo. 

Tarp daþniausiai pasitaikanèiø pastabø 

buvo pageidavimas, kad pasivaikðèiojimai 

lauke bûtø ilgesni ir daþnesni. Kiti 

norëtø kokybiðkesnio maisto, patogesniø 

lovø, galimybës ilgiau bûti uþimtumo 

kambariuose ir drauge su uþimtumo 

terapeutu, sàlygø sportuoti. Daugelis pageidavo 

didesniø ir rakinamø spinteliø, 

spintø drabuþiams. Vieni iðreiðkë pageidavimà 

skirstyti pacientus á rûkanèiøjø 

ir nerûkanèiøjø palatas – taip bûtø iðvengta 

reketavimo, priekabiavimo, pinigø

kaulijimo ir smurtavimo. Keletas skundësi 

sanitarø elgesiu – ekstremaliomis sàlygomis, 

kaip jie sakë, personalas kelia 

balsà ir keikiasi. Kai kurie skundësi higienos 

sàlygomis – apverktinos bûklës 

tualetais, duðo neprieinamumu. 

Visi skyriai mums atvërë duris, rodë 

pakantumà, domëjosi galutiniais rezultatais. 

Nors ir radom kai kuriø trûkumø, 

norime padëkoti medikams, kurie esant 

ne visai tinkamiems ástatymams, materialiniams 

nepritekliams daro viskà, kad 

psichikos ligonis jaustø savo vertæ ir naudotøsi 

savo teisëmis. Likome suþavëti 

universitetiniu skyriumi, kur sàlygos artimiausios 

namø aplinkai ir netgi sanatorijai. 

Ðiame skyriuje tyrimo metu buvo 

pastebëta, kad kai kuriose palatose trûksta 

rakinamø spintø pacientø rûbams susidëti. 

Vyr. slaugytoja neatmetë galimybës, 

kad ði mûsø pastaba padës skyriui 

gauti tokias spintas. 

Pabaigai norëtume pridurti: mes uþ tai, 

kad pacientai turi turëti ne tik teises, bet 

privalo vykdyti ir pareigas. Neretai keliame 

per didelius reikalavimus kitiems 

nepripaþindami savø pareigø. Pagrindinë 

paciento pareiga – rûpintis savo sveikata, 

dalytis atsakomybe uþ jà su gydytoju, 

gerti paskirtus vaistus, labai svarbu 

atsisakyti alkoholio vartojant stipriai 

veikianèius vaistus. Iðeidamas uþ ligoninës 

teritorijos ribø pacientas privalo gauti 

personalo leidimà. Su ðiomis ir kitomis 

taisyklëmis galima susipaþinti ligoninës 

atmintinëse. 

Lietuvos neágaliøjø forumas (LNF) priëmë 

deklaracijà, kuri skelbia: „Neágalus 

asmuo yra þmogaus teisiø ir pareigø subjektas“. 

Pareigos yra atsakomybë uþ savo 

veiksmus. Be abejo, atsakyti uþ savo 

veiksmus gali ne kiekvienas psichikos 

pacientas, èia jau atskiras klausimas. Todël 

mes reikalaujame paisyti mûsø teisiø, 

kad galëtume vykdyti savo pareigas. 

Þiniasklaida turëtø tapti neágaliøjø nevyriausybiniø 

organizacijø partnere siekiant 

plaèiai ir ávairiapusiðkai nuðviesti neágaliøjø 

gyvenimà. Nagrinëdama neágaliøjø 

klausimus, þiniasklaida turëtø vengti globëjiðko 

ar þeminanèio poþiûrio, traktuoti 

neágaløjá kaip lygiateisá visuomeniná partnerá, 

atkreipdama dëmesá á kliûtis, su kuriomis 

susiduria neágalûs þmonës, ir supaþindindama 

su neágaliøjø visuomeninëmis 

funkcijomis, kurias jie atlieka, jei paðalinami 

socialinës aplinkos trukdþiai. 

AKTUALIJOS 

Sveikiname 

Gyd. O. Davidonienæ, 

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoræ, 

su 2005 m. kovo mën. áteiktu Tarptautinio biografijø centro Kembridþe 

(Jungtinë Karalystë) paþymëjimu apie tai, kad ji átraukta á „Iðkiliausiø pasaulio 

sveikatos specialistø“ (Leading health proffessionals of the world 2005) sàraðà, 

uþ asmenines pastangas psichiatrijoje. 

www.psichikos-sveikata.com 

www.ecarte2005.org 

ECArTE 

meno terapijos konferencija 

Europos Meno terapijos mokymo konsorciumas rengia 

VIII konferencijà, 

kuri ðámet ávyks Kretoje, Graikija. 

2005 m. rugsëjo mën. 14-17 d. 

Informacijà apie konferencijà rasite tinkalapyje 

www.ecarte2005.org 


15

AKTUALIJOS 


AEP Section Epidemiology Group April 2002 

Attitudes and quality of life 

Impact of cultural, social and economic factors on 

mental health and quality of life in our changing societies 

3 rd East European Symposium. 22-24 April 2005, Vilnius, Lithuania 

Poþiûriai ir gyvenimo 

kokybë psichiatrijoje Monika Kovac, 

N. Goðtautaitë Midttun 

2005 m. balandþio mën. 22-24 d. Vilniuje 

ávyko Europos psichiatrø asociacijos 

Epidemiologijos sekcijos April grupës 

simpoziumas ,,Poþiûriai ir gyvenimo 

kokybë psichiatrijoje”. Ðio mokslinio 

susitikimo tikslas buvo pasidalinti 

tyrimø patirtimi stigmos ir gyvenimo kokybës 

psichiatrijoje srityje. Pirmoji simpoziumo 

diena buvo skirta praneðimams 

gyvenimo kokybës tema: prof. A. Goðtautas 

(Kaunas, VDU) ,,Depresijos ir 

gyvenimo kokybës ryðys: Kauno rajono 

populiacijos tyrimas”, N.Goðtautaitë 

Midttun (Vilnius, VU MF Psichiatrijos 

klinika) ,,Stacionarizuotø pacientø ir 

Kauno raj. populiacijos gyvenimo kokybës 

palyginimas”, A. Pranckevièienë 

(Kaunas, VDU) ,,Depresiðkø pacientø gyvenimo 

kokybës pokyèiai stacionarinio 

gydymo metu”, K. Pauliukevièiûtë (Kaunas, 

VDU) ,,Depresiðkø pacienèiø gyvenimo 

kokybës pokyèiai ambulatorinio 

gydymo metu”, doc. M. Kovacs (Buda- 

Simpoziumo Vilniuje praneðëjai 

pestas, Vengrija) ,,Psichikos ir somatiniai 

sutrikimø ryðys su gyvenimo kokybe: 

duomenys ið nacionalinio sveikatos 

tyrimo”, prof. S. Weyerer (Manheimas, 

Vokietija) ,,Metodologiniai demencijos 

gyvenimo kokybës tyrimo aspektai”. Buvo 

nuosekliai apþvelgti ávairûs gyvenimo 

kokybës vertinimo ir pritaikymo psichiatrijos 

ir psichikos sveikatos srityje 

aspektai: kaip praktiðkai panaudoti tyrimø 

rezultatus ástaigø veiklos gerinimui, 

planuojant politikà, kokie yra ryðiai su 

subjektyviu sveikatos vertinimu, kaip 

keièiasi psichikos liga serganèiø pacientø 

gyvenimo kokybë gydymo eigoje bei 

sunkumai vertinant demencijos gydymo 

ir slaugos rezultatu gyvenimo kokybës 

poþiûriu. Kolegës ið Vengrijos M. Kovac 

praneðime pateikti nacionalinës sveikatos 

apklausos tyrimas, kuriame psichikos 

sveikatos rodiklius galima lyginti 

su informacija apie somatinius sutrikimus, 

vaistø vartojimà ir kita. Apie to- 

kios apimties visapusiðkus sveikatos tyrimus 

kol kas Lietuvoje galime tik pasvajoti. 

Prof. S. Weyerer aptarë objektyvius 

ir subjektyvius gyvenimo kokybës 

ávertinimo metodus, pabrëþdamas, 

kad demencijos atveju bûtina derinti abi 

metodikas. Lietuvos praneðëjai informavo 

apie Kauno raj. gyventojø tarpe atliktus 

gyvenimo kokybës tyrimus ir palyginimus 

su atskirais psichikos sveikatos 

rodikliais, aptarë jø pritaikymà bei depresijos 

gydymo rezultatus ávertino gyvenimo 

kokybës poþiûriu. 

Antroji simpoziumo diena buvo skirta 

praneðimams, susijusiems su stigma ir 

pacientø teisëmis psichiatrijoje, pasidalinant 

ávairiø regionø patirtimi. Praneðimus 

skaitë ir diskusijoje dalyvavo M. Nemanytë, 

E. Maþonas, D.Survilaitë (Klubas 

,,13 ir Ko”) pristatæ pacientø atliktà 

þmogaus teisiø paþeidimø tyrimà psichikos 

sveikatos ástaigose, itin sudominusá 

uþsienio kolegas. Kolegë ið Ðveicarijos 

B. Schulze (Ciurichas, Ðveicarija) pristatë 

stigmai skirtà projektà, kuriame akcentuojamas 

psichikos sveikatos specialistø 

mokymas, ,,perdegimo sindromo” 

iðvengimas ir pagalba specialistams. Projektà 

kuruojanti B. Schulze teigë, kad 

destigmatizacijos ir pagarbos pacientø 

teisëms svarbu siekti nesuprieðinant personalo 

ir pacientø.Gerinant psichiatrijos 

srityje dirbanèiø specialistø darbo sàlygas, 

pasiekimo pojûtá bei specialybës 

prestiþà, keisis specialistø bendravimas 

su pacientais. Ch. Lauber (Ciurichas, 

Ðveicarija) informavo apie specialistø poþiûrio 

á psichikos ligomis serganèiuosius 

Ðveicarijoje tyrimà, kur prieðingai nei Lietuvoje, 

labiausiai stigmatizuojanèiu poþiûriu 

á psichikos sutikimus pasiþymi psichiatrai. 

Nustebino ir nemaþas abortams

ei fiziniams suvarþymams pritarianèiø 

specialistø skaièius. Buvo aptarta kultûrø, 

teisinës sistemos ir specialistø rengimo 

átaka stigmos procesui. 

April grupë tæsia savo veiklà: yra pasirengta 

atskiram grupës seminarui Europos 

psichiatrø asociacijos Epidemiologijos 

sekcijos 2006 m ávyksianèiame 

simpoziume Bordo (Prancûzija), numatyta 

sekantá grupës susitikimà surengti 

Ormoze, Slovënijoje 2007 m. 

Simpoziumà organizavo Europos psichiatrø 

asociacijos Epidemiologijos sekcijos 

April grupë, VðÁ ,,Psichikos sveikatos 

iniciatyva”, Vytauto Didþiojo Universiteto 

Psichologijos katedra, VU MF Psichiatrijos 

klinika. Simpoziume dalyvavo 

psichiatrai ið Lietuvos, Ðveicarijos, Vokietijos, 

Kroatijos, Vengrijos, Slovënijos. 

• Europos psichiatrø asociacijos Epidemiologijos 

sekcijos April grupë, ásikûrë 2002 

m. balandþio mën. Arhus mieste (Danija), 

siekiant tikslo pradëti bendradarbiavimà 

tarp Centrinës ir Rytø Europos ðaliø 

psichiatrinës epidemiologijos ir susijusiose 

srityse. April grupë informuoja 

narius apie mokslo renginius, naujus 

mokslo pasiekimus psichiatrijoje, bendradarbiaujanèias 

grupes, padeda uþmegzti 

mokslininkams tarpusavio kontaktus ir 

kurti naujus projektus. 

• April grupës veikloje daugiausiai dalyvauja 

psichiatrai, taèiau yra ir kitø specialybiø 

atstovø (psichologø, sociologø ir 

kt.). Grupës susitikimuose keièiamasi tarpdisciplinine 

ir regionine informacija apie 

psichikos sveikatà ir jos sutrikimus, 

nagrinëjami sveikatos sistemø ir politikos 

klausimai. 

• Ðiuo metu grupës veikloje dalyvauja 

daugiau nei 70 nariø ið 18 ðaliø : Austrijos, 

Bulgarijos, Kroatijos, Èekijos Respublikos, 

Danijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos, 

Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, 

Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovënijos, 

Ðveicarijos ir Jungtinës Karalystës. 

• Pirmasis April grupës susitikimas surengtas 

Budapeðte (Vengrija) 2002 m. rugsëjo 

mën. tema:,,Kas ir kodël serga psichikos 

sutrikimais Rytø Europoje?”, antrasis 

Zagrebe (Kroatija) 2003 m. spalio mën., 

tema: ,Psichotrauma ir saviþudybës”. Treèiasis 

Vilniuje (Lietuva) 2005 m., tema: 

,,Poþiûriai ir gyvenimo kokybë psichiatrijoje”. 

Daugiau informacijos rasite Europos psichiatrø 

asociacijos puslapyje: 

www.aep 

Pasaulio psichiatrø asociacijos 

(WPA) konferencijos 

w Kokybës ir rezultatø 

tyrimai psichiatrijoje 

2005 m. birþelio mën. 17-20 d., 

Valencija (Ispanija) 

Informacija: Dr. Carmen Leal 

el.paðtas: carmen.leal@uv.es 

w Pasaulio psichiatrø 

asociacijos suvaþiavimas 

2005 m. rugsëjo mën. 10-15 d., 

Kairas (Egiptas) 

Informacija: 

Prof. Ahmed Okasha 

Faks.: (34-91) 3559208 

El.paðtas: 

secretariat@wpacairo2005.com 

Tinklapis: 

www.wpa-cairo2005.com 

w WPA regiono konferencija 

2005 m. spalio mën. 30 d. – 

lapkrièio mën. 2 d., 

Los Cabos (Meksika) 

Informacija: 

Dr. Luis E. Rivero Almanzor 

El. paðtas: 

aspsiqm@prodigy.net.mx 

INFORMACIJA 

w WPA teminë konferencija 

2006 m. balandþio mën. 19-21 d. 

Informacija: 

Prof. Juan J. Lopez-Ibor, Jr. 

El. paðtas: jli@lopez-ibor.com 

w WPA tarptautinis kongresas, 

kartu su Turkijos psichiatrø 

asociacija 

2006 m. liepos mën. 12-16, 2006 

Stambulas (Turkija) 

Informacija: Prof. Levent Kuey 

El. paðtas: 

kuey1@superonline.com. 

Tinklapis: 

www.wpa2006istanbul.org 

w WPA regiono konferencija, 

kartu su Peru psichiatrø 

asociacija 

2006 m. lapkrièio mën. 23-25 d. 

Informacija: 

Dr. Elard Sanchez Tejada 

El. paðtas: app@amauta.rcp.net.pe 


17

PSICHOTERAPIJA 

Meno terapija 

Neaustiniø tekstilës technologijø pritaikymas 

psichikos sutrikimams gydyti 

Konferencija „Meno terapija“ 

baigësi veltinio simpoziumas 

Vilniuje (2005 04 1–8). Pirmà 

kartà neaustinë tekstilës technologija – 

kamðyba – pritaikyta psichikos sutrikimø 

gydymui ir reabilitacijai. Projekte 

bendradarbiavo Vilniaus dailës akademijos 

Tekstilës katedra, VðÁ „Psichikos 

sveikatos iniciatyva“ ir klubas „13 ir K o“ . 

Meno terapija – tai gydymo tikslø siekimas 

per menà ir kûrybà. Terminà 

„meno terapija“ 1938 m. pirmà kartà 


Projekto organizatorës doc. E. G. Bogdanienë ir N. Goðtautaitë bei dalyviai 

„Neða vëjas mano laimës laivà“ – taip pavadinau savo veltinio kompozicijà. 

Dienos atradimu man tapo Tekstilës katedros vedëjos Eglës Bogdanienës þodþiai: 

„Viskas yra tekstilë, net ir mintys, kurias audþiam...“ 

Monika 

„Ðis meninis darbas – ðvelnûs, debesies purumo, ávairiaspalviai, minkðti pluoðtiniai 

tumulai – puikus bûdas atsipalaiduoti ir patirti tikràjá, dar neiðmëgintà 

kûrybingumo jausmà“. 

Edmundas 

pavartojo A. Hilas dirbdamas su serganèiaisiais 

tuberkulioze, ir nuo tada ði gydymo 

ir reabilitacijos priemonë paplito 

ávairiose medicinos srityse, tarp jø ir psichiatrijoje. 

Meno terapija Lietuvoje kol 

kas taikoma labai ribotai, daþniausiai uþimtumui, 

nesiekiant meninës kûriniø 

vertës, trûksta aiðkios meno terapijos 

ir jà taikanèiø specialistø koncepcijos. 

Kol kas meno terapijos instrumentø arsenalas 

negausus, labiausiai paplitusios 

ávairios pieðimo arba tapybos technikos. 

Doc. Eglë Ganda Bogdanienë, 

VDA Tekstilës katedros vedëja 

Menininkai tekstilininkai daþnai teigia, 

kad tekstilë – tai viskas: juk net mintys 

ir audþiamos, ir rezgamos. Ði viena ið 

seniausiø amatø ir dailës rûðiø meno terapijai 

Lietuvoje kol kas praktiðkai netaikoma. 

Tekstilës pavadinimas reiðkia audimà 

(lot. texo – „audþiu“), taèiau ðio 

meno raiðkos priemonës neapsiriboja 

vien audimu. Projektui „Meno terapija“ 

neatsitiktinai pasirinkta neaustinë tekstilës 

technika – kamðyba. Ði technika Lietuvoje 

iðpopuliarëjo po 1997 m. Dailës

akademijos Tekstilës katedros suorganizuoto 

pirmojo tarptautinio vëlimo simpoziumo 

tuometinëje AB „Velteksa“. Nors 

vëlimo ir kamðybos technikø galutinis rezultatas 

yra panaðus, vis dëlto tai nëra ta 

pati technika. Kamðybos darbai ne veliami 

rankomis – ant audinio klojamas ir siûlø 

dygsniais tvirtinamas sintetinio arba natûralaus 

pluoðto sluoksnis. Suformuotas 

pavirðius yra prikamðomas ir sutvirtinimas 

specialiomis adatinëmis staklëmis. Ðia 

technika atlikti darbai pasiþymi monumentalumu, 

spontaniðkumu, glotniu minkðtu 

pavirðiumi. Kitoms tekstilës technikoms 

reikia labai daug laiko, o pramoninë kamðyba 

teikia galimybæ greitai sukurti efektingà 

ir pritaikomà kûriná. 

Didþiausia gydomoji ir kûrybinë vertë 

pasiekiama tada, kai ðá gydymo bûdà taiko 

specialiai iðmokyti menininkai arba 

meno ir psichikos sveikatos specialistai 

kartu. 

Konferencijoje buvo apibendrintas metodikos 

taikymo patyrimas – pristatyti ir 

nagrinëti du didelës apimties pacientø ir 

studentø kamðytine technika sukurti darbai, 

parodytas kûrybos procesà uþfiksavæs 

filmas, aptarta klubo „13 ir K o “ 

meno terapijos patirtis. Konferencijoje dalyvausi 

menotyrininkë Ramutë Rachlevièiûtë 

komentavo meninæ darbø iðraiðkà, 

atkreipë dëmesá á tai, kad darbus vienija 

ðirdies, ðilumos, ieðkojimø ir siekiø motyvai. 

Nebuvo mëginama suprieðinti studentø 

ir pacientø darbus – labiau pabrëþtas 

integruojantis darbo grupëje patyrimas, o 

ne meninë kvalifikacija. Tiesa, menotyrininkë 

atkreipë dëmesá, kad pacientø ir studentø 

darbus skiria spalvø dràsa. Dràsa 

iðreikðti save, eksperimentuoti nevarþomam 

dogmø. Ið studentø darbø aiðkiai matyti 

iðmokta nuostata vengti ryðkiø spalvø, 

tuo tarpu pacientø darbai iðsiskiria ryðkumu, 

dekoratyvumu. Pabrëþusi, kad 

spalvingumas neturi tiesioginës átakos meninei 

darbø vertei, menotyrininkë paaiðkino, 

kad ryðkûs darbai reikalauja didesnës 

eksponavimo erdvës. Iðskirtas ir prieðprieðos 

motyvas: tamsa – ðviesa, spalvø 

kontrastai, skirtingø pradø kova ir sambûvis, 

grafikos elementø ir dëmiø panaudojimas 

darbuose. 

Vëlimo technika suteikia darbams 

minkðtumo, plastikos, perduoda þmogaus 

rankø ðilumà. Ðiuo pirmuoju meno 

terapijos simpoziumu tikimasi paspartinti 

tekstilës technikø taikymà meno terapijoje. 

Klubas „13 ir K°“ ir 

meno terapija 

1993 m. ásikûræs klubas „13 ir K°“ 

(Respublikinë psichikos sutrikimus patyrusiø 

asmenø ir jø draugø organizacija) 

pirmasis Lietuvoje pradëjo sistemingai 

taikyti meno terapijà. Meno terapijos 

studija beveik vienu metu kaip 

ir klubas ákurta Respublikinës Vilniaus 

psichiatrijos ligoninës skyriuje. Iðplëtota 

klubo veikla – visø psichikos ligoniø 

teisiø gynimas ir jø ávaizdþio gerinimas 

– ðiandien gerai þinoma Europoje. 

Pagrindinë meno terapijos studijos 

kryptis – pieðimas ir tapyba, taèiau skatinamos 

ávairios raiðkos formos. Iðleista 

pirmoji Lietuvoje psichikos ligoniø 

poezijos rinktinë „Vëjo malûnai“ 

(1999), o pacientø raðytinë kûryba ir 

pieðiniai spausdinami ketvirtiniame þurnale 

„Klubo „13 ir K o“ þinios“. 

1995 m. Lietuvos technikos bibliotekoje 

surengta pirmoji serganèiøjø psichikos 

sutrikimais dailës paroda „Sielø 

paðnekesiai“. Parodø Lietuvoje ir uþsienyje 

bûta jau daugiau kaip 40. Vienas 

klubo nario kûrinys pristatytas ðiemet 

po Europà keliaujanèioje parodoje 

„Menas prieð stigmà“, pacientø kûriniø 

yra ásigijæ privatûs þmonës ir organizacijos.1998 

m. iðleistas kalendorius 

„Vizijos“ su psichikos ligoniø pieðiniais, 

vëliau „Atspindþiai“ (2002 m.) 

ir „Þenklai“ (2003 m.). Klubo nariø pie- 

PSICHOTERAPIJA 

ðiniai puikuojasi ant medicinos leidiniø 

virðeliø („Biologinë psichiatrija“, „Psichiatrijos 

þinios“, knyga „Psichozës 

gydymas“ ir kt.). 

Klubo nariai dalyvauja meno terapijos 

stovyklose ir dailës pleneruose, o 

klubo specialistai kryptingai kelia kvalifikacijà 

ir dalijasi ilgamete patirtimi 

meno terapijos konferencijose. Nuo 

1993 m. rengiami praneðimai apie meno 

terapijos studijos veiklà, serganèiøjø 

epilepsija pieðinius, agresijà psichikos 

ligoniø pieðiniuose, psichikos 

sutrikimø diagnostikà ið pieðiniø. Europos 

meno terapijos mokymo konsorciumo 

(ECArTE) iðleistame dvitomyje 

apie Europoje meno terapijà iðspausdintas 

straipsnis apie mûsø meno terapijos 

studijos veiklà. Domimasi ir pacientø 

pieðiniø taikymu diagnostikai ir 

gydomuoju meno (spektakliø, parodø 

ir filmø) poveikiu. Klubas yra surinkæs 

nemaþà pacientø pieðiniø ir literatûros 

fondà. 

Meno terapija padeda pacientams 

sveikti, stiprina savivertæ, ugdo meninæ 

kompetencijà. Bendradarbiaujant 

meno ir psichikos sveikatos profesionalams 

klubas papildys savo galimybes 

naujais metodais ir kûriniais. 

Gyd. Danguolë Survilaitë, 

Klubo „13 ir K o“ pirmininkë 

Europos meno terapijos 

mokymo konsorciumo 

(ECArTE) 

atstovë Lietuvoje 

Renginio organizatorius: 

Vilniaus dailës akademijos Tekstilës katedra 

Partneriai: 

„Psichikos sveikatos iniciatyva“, klubas „13 ir Ko “ 

Rëmëjai: 

Kultûros ir sporto rëmimo fondas, 

Vilniaus savivaldybë, IÁ „Fetras“, 

Atviros Lietuvos fondas 

Projekto koordinavimas: 

Agnë Biliûnaitë (koordinatorë), 

Eglë Ganda Bogdanienë (meninës dalies kuratorë), 

Nijolë Goðtautaitë-Midttun (psichoterapinës dalies koordinatorë) 


19

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA 

Savigelbos grupës priklausomiems 

nuo narkotiniø medþiagø asmenims 

Savigelbos idëja grindþiama teiginiu, kad 

visi þmonës turi vidiniø iðtekliø, kuriuos 

galima suþadinti ir sutelkti, kai iðkyla rimta 

problema. Kitaip dar bûtø galima pasakyti, 

kad savigelba – tai gebëjimas rasti savyje 

ir panaudoti ðiuos vidinius iðteklius ir 

laipsniðkai keisti savo gyvenimà. 

Jei nusprendëte pasiûlyti savigelbos 

grupæ kam nors, kas turi problemø dël 

narkotikø, galbût jums iðkils keletas 

klausimø apie ðià organizacijà. Ðis straipsnis 

padës atsakyti á jûsø klausimus. 

Narkomanai anonimai (NA) yra nesiekianti 

pelno organizacija sveikstantiems 

priklausomiems þmonëms, veikianti 

daugiau nei 108 ðalyse. NA nariai 

mokosi vienas ið kito, kaip gyventi be 

narkotikø ir sveikti nuo priklausomybës 

padariniø jø gyvenime. 

Kas yra NA nariai? Visi, kurie nori 

liautis vartojæ narkotikus, gali tapti NA 

nariais. Narystë nëra apribota priklausomybe 

nuo kažkokio vieno narkotiko. Tie, 

kurie jauèia, kad turi problemø dël narkotikø, 

legaliø ar nelegaliø, taip pat alkoholio, 

yra laukiami NA. NA yra svarbi 

pati priklausomybës problema, o ne narkotikø 

rûðis. 

Anonimiðkumas. Anonimiðkumo 

principas leidþia priklausomiesiems ateiti 

á susirinkimus nesibaiminant teisësaugos 

ar visuomenës pasmerkimo. Tai svarus 

argumentas priklausomajam, svarstanèiam, 

ar ateiti á savo pirmàjá susirinkimà. 

Anonimiðkumas taip pat palaiko lygybës 

atmosferà susirinkimuose, o tai 

padeda uþtikrinti, kad ne asmenybë ar 

aplinkybës yra svarbiausia – svarbiausia 

yra sveikimo þinia, kuria dalijamasi NA 

susirinkimuose. 

NA susirinkimai. NA poþiûriu, vieno 

priklausomojo pagalba kitam yra neprilygstamos 

terapinës vertës. Nariai NA 

susirinkimuose kalba apie savo patirtá ir 

vadavimàsi ið priklausomybës nuo nar- 


kotikø. NA susirinkimai nëra formalûs, 

jie vyksta grupës nuomojamose patalpose, 

juos pakaitomis veda patys nariai, jie 

pradeda ir baigia susirinkimà. NA susirinkimai 

ir kitos paslaugos yra iðlaikomi 

vien ið priklausomø nariø savanoriðkø 

ánaðø ir sveikimo literatûros prekybos. 

Finansinë pagalba ne ið nariø nepriimama. 

Daugelis NA susirinkimø vyksta reguliariai 

tuo paèiu metu ir toje paèioje 

vietoje kiekvienà savaitæ, daþniausiai visuomeninëse 

patalpose. Yra du pagrindiniai 

susirinkimø tipai: tie, kurie atviri 

visiems, ir uþdari (tik priklausomiesiems). 

Kiekvieno susirinkimo uþduotis visada ta 

pati: sudaryti tinkamà ir patikimà aplinkà 

asmeniniam sveikimui. 

Kaip NA veikia? Priklausomieji, padedantys 

vieni kitiems sveikti, yra NA 

pamatas. Nariai reguliariai susitinka ir 

kalbasi apie savo sveikimo patirtá. Labiau 

patyræ nariai (vadinami globëjais) dirba 

individualiai su naujais nariais. NA 

programos pagrindas yra „Dvylika þingsniø“. 

Ðie „þingsniai“ yra nuorodø visuma, 

pabrëþianti praktiná poþiûrá á sveikimà. 

Laikydamiesi ðiø nuorodø ir artimai 

dirbdami su kitais nariais, priklausomieji 

mokosi nebevartoti narkotikø ir sutikti 

kasdienius gyvenimo iððûkius. 

NA – nereliginë organizacija, ji nepalaiko 

jokios tikëjimo krypties. Ji moko pagrindiniø 

dvasiniø principø – sàþiningumo, 

atvirumo naujoms mintims, pasitikëjimo, 

geros valios ir nuolankumo, kurie taikytini 

kasdieniame gyvenime. Dvasiniø principø 

praktinis taikymas yra asmeninis kiekvieno 

apsisprendimas. Sveikimas NA nëra stebuklingas 

iðgijimas, nutinkantis per tam tikrà 

laikà. Tai nenutrûkstamas ir asmeninis 

procesas. Nariai priima sprendimà dël narystës 

ir sveikimo patys. 

Augimo tempai. Kadangi nëra jokiu 

lankomumo áraðø, sunku apskaièiuoti, 

kiek procentø tø, kurie atëjo á NA, galu 

Rita Krikðèiukaitytë 

Vilniaus priklausomybës ligø centro 

Socialinës pagalbos ir prevencijos 

skyriaus vedëja 

gale bûna sveiki ilgà laikà. Vienintelis mûsø 

sëkmës rodiklis yra didþiulis narkomanø 

anonimø grupiø skaièiaus didëjimas 

keletà pastarøjø metø. 

1978 m. NA buvo maþiau nei 200 áregistruotø 

grupiø trijose ðalyse; 1982 m. 

vienuolikoje ðaliø buvo 1 200 grupiø, 

1993 m. ðeðiasdeðimtyje ðaliø jau veikë 

13 000 grupiø, susiburianèiø á 19 000 

susirinkimø; o jau 2002 m. rugpjûtá buvo 

apie 20 000 registruotø NA grupiø, 

susiburianèiø á 30 000 susirinkimø kiekvienà 

savaitæ 108 ðalyse. 

NA draugijoje. Savanoriðki NA nariø 

komitetai yra kuriami koordinuoti paslaugø 

teikimà bendruomenëje. NA nepriima 

piniginiø ánaðø ne ið nariø, neturi profesionaliø 

darbuotojø, jiems nepriklauso jokios 

gydymo ástaigos ar gyvenamosios 

patalpos. Þemiau iðvardytos paslaugos 

yra tai, kà NA gali pasiûlyti: 

• Susirinkimai, siekiantys atkreipti 

bendruomenës dëmesá. Gali bûti 

rengiami NA nariø siekiant informuoti 

bendruomenæ apie NA egzistavimà ir 

teikiamas paslaugas. 

• Sveikatos apsaugos renginiai ir konferencijos. 

Profesionaliø organizacijø 

renginiai, kuriuose NA gali turëti savo 

stendà ir pristatyti informacijà þodþiu. 

• Pristatymai. Daþniausiai rengiami baþnyèiø 

tarnautojams, pareigûnams, teisëjams, 

gydytojams, slaugytojoms, socialiniams 

darbuotojams siekiant suteikti 

tinkamà informacijà apie NA. 

• Vieðas paslaugø skelbimas. Informacija 

apie NA visuomenei gali bûti transliuojama 

per visuomenës informavimo 

priemones (spauda, radijas, televizija, 

skelbimø lentos, reklama ant vieðojo 

transporto, plakatai ir t.t.). 

• Informacija telefonu. Gali bûti teikiama 

informacija apie susirinkimus, 

vykstanèius konkreèioje vietoje, paslaugas 

ir pan.

• Susirinkimø sàraðas. Susirinkimø 

tvarkaraðtis, kuriame nurodyta susirinkimø 

vieta ir laikas. 

• Paslaugos ligoninëms ir ástaigoms. 

Teikiamos vietos komitetø per susirinkimus/pristatymus 

siekiant supaþindinti 

þmones su NA programa. Jie 

„neða“ NA sveikimo þinià tiems priklausomiesiems, 

kurie negali dalyvauti 

eiliniuose NA susirinkimuose. 

Susirinkimai arba pristatymai yra 

rengiami ligoninëse, kalëjimuose, priklausomybës 

ligø centruose, detoksikacijos 

klinikose ir kitur. 

• Literatûra. Tai ávairios knygos, bukletai 

ir garsajuostës. Kai kurie leidiniai 

parengti Brailio raðtu, kiti iðspausdinti 

didelëmis, lengvai skaitomomis raidëmis. 

NA literatûra yra spausdinama 

anglø ir kt. kalbomis. 

Kaip susisiekti su NA. Daugelyje 

bendruomeniø NA yra nurodyti telefonø 

knygoje. Skambutis yra gera pradþia, jei 

turite klausimø apie NA. Taip pat NA grupiø 

telefono numerius ir susirinkimø vietas 

galima rasti tinklalapyje www.na.org 

arba www.lietuvos-na.lt 

Lietuvoje veikianèios 

NA grupës 

Vilnius 

• „Naujasis kelias“ Rûdininkø g. 20/1, 

Visø Ðventøjø baþnyèios kieme. Susirinkimai 

vyksta: kiekvienà dienà 19.00– 

21.00 

• „Erdvë“, Lukiðkiø g. 10, Ðv. Jokûbo 

baþnyèios kiemo rûsyje. Susirinkimai 

vyksta: I, II, III, IV 18.00–19.00 ir 

VII 16.00 – 17.00 

• „Vilties ðvyturys“, Daukanto g. 1. Susirinkimai 

vyksta: III 18.30–20.30 

Kaunas 

• „12+12“, Giedraièiø g. 8. Susirinkimai 

vyksta : III 18.00 – 20.00 ir VII 17.00 

– 19.00 

• „Tavo galimybë“, Daukðos g. 10 a. 

Susirinkimai vyksta : II ir V 18.00 – 

20.00 

Maþeikiai 

• „Sfinksas, Basanavièiaus g. 24. Susirinkimai 

vyksta: I ir III 19.00 – 

21.00 ir VI 17.00 – 19.00 

Parengta naudojantis „Narcotics anonymous: 

A Resource In Your Community 

2003 Version“ medþiaga ir gavus 

Lietuvos NA regiono komiteto leidimà 

Intensyvios terapijos ir 

reabilitacijos stovykla 

Palangoje! 

2005 m. rugsëjo 18-23d.d. vyks 

intensyvios terapijos ir reabilitacijos 

stovykla Palangoje, priklausomybes 

ligomis sergantiems, pacientø 

artimiesiems ir profesionalams. 

Á intensyvios terapijos stovyklà 

kvieèiami priklausomi asmenys, kurie 

ðiuo metu nevartoja psichoaktyviø 

medþiagø (alkoholio, narkotikø, 

psichotropiniø vaistø), susilaiko 

nuo psichoaktyviø medþiagø 

vartojimo, arba yra sveikimo ir blaivëjimo 

programose. Stovykla ypaè 

tinka asmenims, kurie patiria atkryèius 

blaivëjime, yra linkæ á depresijà. 

Á stovyklà kvieèiami ir tie, kurie 

yra priklausomi nuo priklausomø 

asmenø: tëvai, sutuoktiniai, vaikai 

ir draugai. Taip pat kvieèiami profesionalai, 

dirbantys su priklausomais 

asmenimis priklausomybiø 

centruose, bendruomenëse, ligoninëse, 

poliklinikose. 

Papildomos informacijos teirautis: 

sruoga@takas.lt 

Sukurtas „12 þingsniø“ 

forumas! 

Ðis forumas skiriamas priklausomiems 

asmenims, kurie yra ir nori 

bûti „12 þingsniø“ programoje, profesionalams 

priklausomiems ir dirbantiems 

su priklausomais „12 

þingsniø“ programoje. Registruotis 

á ðá forumà galima 12zingsniu@yahoogroups.com 

. Raðant ðiuo adresu, 

laiðkà gaus visi forumo dalyviai. 

Asmuo, norëdamas prisijungti 

prie forumo, turi ið savo el. paðto 

dëþutës paraðyti tuðèià laiðkà adresu:12zingsniu-subscribe@yahoogroups.com 

. Prisijungimà patvirtinus, 

asmuo galës dalyvauti forume. 

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA 

JAV visapusiðkai remia 

pakaitiná gydymà 

metadonu 

Oficialiosios Baltøjø rûmø pozicijos 

pakaitinio gydymo metadonu klausimu 

ieðkokite: 

http://www.whitehousedrugpolicy. 

gov/science%5Ftech/methadone/ 

metha5.html 

Daugiau apie metadono ir kitø medikamentø 

naudojimà priklausomybës 

ligø gydyme JAV ieðkokite: 

http://dpt.samhsa.gov 

Pagalba vaikams, 

vartojantiems psichikà 

veikianèias medþiagas 

Vyriausybë patvirtino Narkotikø 

kontrolës departamento prie Lietuvos 

Respublikos Vyriausybës parengtà 

vaikø, vartojanèiø psichikà veikianèias 

medþiagas, medicininës, psichologinës, 

socialinës reabilitacijos paslaugø 

teikimo koncepcijà. 

Daugiau skaitykite 

www.vplc.lt 

Europos reikalø komitetas 

kartu su Sveikatos reikalø 

komitetu bei Narkomanijos 

prevencijos komisija 

pakartotinai svarstë ES 

kovos su narkotikais 

veiksmø plano 2005-2008 

projektà 

2005 balandþio 19 d. surengtame 

Seimo Europos reikalø ir Sveikatos 

reikalø komitetø bei Narkomanijos 

prevencijos komisijos posëdyje buvo 

svarstoma Lietuvos Respublikos 

pozicija dël Europos Sàjungos kovos 

su narkotikais veiksmø plano 2005- 

2008 m. projekto. 

Daugiau skaitykite 

www.vplc.lt 


21

LPA VALDYBOS INFORMACIJA 

Iðvaþiuojamojo 2005-04-13 LPA valdybos posëdþio Kaune 

Protokolas Nr. 3 

Posëdþio pirmininkas: A. Dembinskas, 

sekretorius M. Marcinkevièius. 

Dalyvauja. A. Dembinskas, 

M. Marcinkevièius, O. Davidonienë, 

E. Mikaliûnas, A. Navickas, G. Daubaras, 

V. Matonienë, V. Matulionienë, V. 

Raðkauskas, S. Naujokienë 

Svarstyta. Gyd. G. Daubaras praneðime 

„Universitetinio bendruomeninio psichikos 

sveikatos centro steigimo Antakalnio PSC 

bûtinybë“ iðdëstë siûlymà Antakalnio PSC, 

VU Antakalnio ligoninës ir kai kuriø kitø Vilniaus 

m. psichikos sveikatos prieþiûros ástaigø 

pagrindu sukurti toká centrà, pristatë galimà 

centro struktûrà bei veiklà. O. Davidonienë 

priminë, kad ðá procesà bûtina pirmiausia 

suderinti su steigëju Vilniaus m. savivaldybe. 

M. Marcinkevièius informavo, kad kol 

kas nëra þinoma kokia bus Antakalnio ligoninë 

po restruktûrizacijos. E. Mikaliûno nuomone, 

dalá planuojamos veiklos jau atlieka 

Visuomenës sveikatos centrai. O. Davidonienë 

komentavo galimà centro veiklà. Prof. 

A. Dembinskas nurodë, kad centrai prie VU 

klinikø negali bûti juridiniai asmenys ir turëti 

sàskaita. O. Davidonienë pasisakë dël PSC 

savarankiðkumo, informavo, kad rengiamos 

tam reikalingos ástatymo pataisos. 

Nutarta: Pritarti Universitetinei bendruomeninei 

psichikos sveikatos centro struktûros 

kûrimui, tæsti darbà ir rezultatus pristatyti 

LPA Valdybai. 

Svarstyta. Dël pacientø informavimo ir 

sutikimo formø. M. Marcinkevièius informavo 

apie praeitame valdybos posëdyje 

patvirtintas pacientø informuoto sutikimo 

stacionare formas, rekomenduojamas visoms 

psichiatrijos ligoninëms, bei, kad gauta 

papildymø ir praðymø parengti analogiðkas 

formas ambulatorinëms paslaugoms. 

V. Matonienë ir E. Mikaliûnas pristatë 

ir komentavo jø vadovaujamose ástaigose 

naudojamas formas. 

Nutarta: Pavesti M. Marcinkevièiui surinkti 

visus pasiûlymus ir kitam LPA valdybos 

posëdþiui pateikti tvirtinti visas psichiatrijos 

ástaigoms reikalingas formas. 

Svarstyta Naujai SAM sudaryta Psichi- 


kos sveikatos komisija. N. Goðtautaitë LPA 

prezidento pavesta parengë kreipimàsi á 

SAM, praðant paaiðkinimo, kodël á ðià komisijà 

neátraukti LPA nariai.O. Davidonienë 

pristatë naujos komisijos sudëtá ir kelis 

ávykusius posëdþius. E. Mikaliûno nuomone 

LPA negali reikalauti, kad SAM viskà 

derintø su LPA, tegalima pasiûlyti savo atstovà. 

Nutarta: Parengti raðtà siûlantá á ðià komisijà 

átraukti LPA atstovus. 

Svarstyta. Prof. A. Dembinskas praneðë, 

jog yra raðtas, kuriame doc. E. Subata 

praðo LPA valdybos nariø pritarimo raðtui 

dël pakaitinio gydymo ir þalos maþinimo 

programø. Pasisakë V. Matonienë, O. Davidonienë. 

Nutarta: Pritarti doc. E. Subatos parengtam 

pareiðkimui „LPA pozicija priklausomybës 

nuo opioidø pakaitinio gydymo klausimu“. 

Svarstyta. A. Dembinskas informavo apie 

priklausomybës ligø centrø raðtà dël biudþetiniø 

sveikatos prieþiûros ástaigø darbuotojø 

atlyginimø. 

Nutarta: Kad yra bûtinai koreguoti biudþetiniø 

sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos 

darbuotojø tarnybiniø atlyginimø koeficientà. 

Svarstyta. Praneðëjas A. Dembinskas pristatë 

naujà gydytojø licencijavimo komisijà 

ir tvarkà. Taip pat informavo apie 2005- 

06-09 vyksianèià konferencijà, kurioje praneðimà 

skaitys EPA prezidentas elektas ir 

dalyvaus susitikime su valdybos nariais. 

Informavo, kad 2005-06-29-30 atvyksta PPA 

finansø komiteto nariai, kurie posëdþiaus 

ir skaitys paskaitas. 

Nutarta: PPA finansø komiteto vizità pavesti 

kuruoti E. Mikaliûnui. 

Svarstyta. Pasidalinta informacija apie trijø 

Baltijos ðaliø konferencija Liepojoje ir 

konstatuota, kad trûksta informacijos apie 

procedûras ir registracijà, bei konferencijos 

kvietime be sutikimo naudojamas LPA 

þenklas. 

Nutarta: Iðsiaiðkinti su organizatoriais, 

kodël naudojamas LPA þenklas ir pareikðti, 

kad LPA nëra prisidëjusi prie konferencijos 

organizavimo. 

Svarstyta. Dël paramos LPA renginiams, 

veiklai ir per LPA teikiamos paramos gydytojø 

tobulinimuisi M. Marcinkevièius praneðë, 

kad sugrieþtinus komercinës paramos 

taisykles farmacinës ir kitos ámonës, norinèios 

remti gydytojø tobulinimà, dalyvavimà 

konferencijose, tai daro ne tiesiogiai, 

bet per LPA, dël ko kyla papildomø administraciniø 

rûpesèiø ir iðlaidø. E. Mikaliûnas 

ir kiti valdybos nariai pasidalino Lietuvos 

ir uþsienio ástaigø patirtimi. 

Nutarta: Organizuojant komerciniø ástaigø 

paramà gydytojø tobulinimuisi per LPA 

nustatyti 10 proc. administravimo mokestá, 

teikiant paramà konferencijoms, renginiams 

ir kitiems tikslams nustatyti iki 5 proc. administravimo 

mokestá. Maþesná nei 5 proc. 

mokesèio dydá gali nustatyti LPA prezidentas 

arba administracijos vadovas. 

Posëdþio pabaigoje ávyko susitikimas su 

LPA Kauno kraðto nariais, kuriame áþanginæ 

kalbà pasakë Kauno kraðto pirmininkë 

V. Matonienë, naujà LPA valdybà ir jos 

veiklà pristatë prezidentas A. Dembinskas, 

G. Daubaras - Universitetinio bendruomeninio 

Antakalnio PSC idëjà. Toliau vyko 

diskusijà apie psichikos sveikatos prieþiûros 

ir pacientø teisiø ir þalos atlyginimo ástatymø 

pataisas. Iðsakytos problemos, kurias 

reikëtø reglamentuoti naujoje ástatymo 

redakcijoje: galimybë iðraðyti vaistus 

paciento atstovui; psichozëje (dementiðko) 

ligonio paraðo galiojimas; indikacijos 

hospitalizacijai ir pirminei apþiûrai, kai skundþiasi 

aplinkiniai, bet þmogus nëra pripaþintas 

ligoniu; paraðø paëmimas dël gydymo 

pakeitimo, sutikimo dël diagnoziø, injekcijø 

atlikimo; psichozës gilumo nustatymo 

metodika; kà daryti, jei ambulatorinis 

pacientas atsisako gydymo; revizuoti reikalavimus; 

patvirtinti bendras metodikas. 

Posëdþio pirmininkas 

A. Dembinskas 

Posëdþio sekretorius 

M. Marcinkevièius

Lietuvos psichiatrø asociacija 

Lithuanian Psychiatric Association 

LPA VALDYBOS INFORMACIJA 

Dël projekto 

„Þmogaus teisiø stebësena uþdarose psichikos 

sveikatos prieþiûros institucijose“ ataskaitos 

Lietuvos psichiatrø asociacijos valdyba 

2005 m. birþelio 9 d. posëdyje 

susitiko su neseniai paskelbtos 

projekto ,,Þmogaus teisiø stebësena 

uþdarose psichikos sveikatos prieþiûros 

institucijose” ataskaitos rengëjais bei apsvarstë 

ðios didelá atgarsá psichiatrø bendruomenëje 

ir visoje visuomenëje sukëlusios 

publikacijos iðvadø bei rezultatø pagrástumà, 

objektyvumà bei poveiká destigmatizacijos 

procesams. 

Detaliai iðnagrinëjusi projekto ataskaitos 

tekstà ir papildomà informacijà gautà 

susitikimo metu ið projekto autoriø Lietuvos 

psichiatrø asociacijos valdyba konstatuoja 

: 

1. Nors tyrimo metu naudoti kai kurie 

moksliniuose tyrimuose naudojami instrumentai 

(anketa), taèiau nei projekto 

ataskaitoje pateikiami rezultatai nëra grindþiami 

bent minimalius mokslinio tyrimo 

kriterijus atitinkanèiomis metodologijomis 

ir nëra iðplaukiantys ið tyrimo medþiagos. 

Taip pat projekto ataskaitoje pateiktos iðvados 

nëra pagrástos tekste iðdëstytais rezultatais. 

Pvz., iðvadø 1 punktas kalba apie 

ekonominá sistemos efektyvumà, taèiau 

tyrime ekonominiai klausimai ið viso nebuvo 

lieèiami; kituose iðvadø punktuose 

daug kalbama apie maþesnius þmogaus 

teisiø paþeidimus bendruomeninëse tarnybose, 

nors vëlgi tyrimo metu nebuvo 

apsilankyta nei vienoje bendruomeninëje 

tarnyboje. Todël projekto atskaitos jokiu 

bûdu negalima laikyti objektyviu, bent minimalius 

mokslinio tyrimo kriterijus atitinkanèiu 

tyrimu. Projekto ataskaità galima 

vertinti tik kaip jame dalyvavusiø 

þmoniø asmeninæ nuomonæ. 

2. Tyrimo atlikimo etiðkumas kelia pagrástø 

abejoniø, kadangi jam nebuvo gautas 

Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas. 

Taip pat apklausiant psichikos ligomis serganèius 

pacientus, tame tarpe ir teismo 

pripaþintus neveiksniais, nebuvo raðtiðkø 

jø (ar jø atstovo) informuoto sutikimo. 

3. Dauguma projekto ataskaitos teiginiø 

yra grindþiama pavieniais atvejais atskirose 

ástaigose. Tuo tarpu kaltinimai yra 

metami visoms be iðimties ástaigoms (naudojami 

terminai „visuose psichoneurologiniuose 

pensionatuose“, „psichiatrijos ligoninëse“), 

nenurodant kokiose konkreèiose 

ástaigose nustatyti ðie paþeidimai. Be 

to absoliuti dauguma teiginiø yra pagrásti 

tik psichikos ligomis serganèiø pacientø 

(tame tarpe ir teismo pripaþintus neveiksniais) 

þodþiais. Patys tyrëjai pripaþino, kad 

pacientø iðsakyti faktai nebuvo tikrinami. 

LPA valdybos vieninga nuomone tokie apibendrinimai 

ir vienpusiðkas informacijos 

traktavimas yra neetiðkas daugumos sàþiningai 

dirbanèiø psichikos sveikatos specialistø 

atþvilgiu. 

4. Deja, projekto ataskaitos tekste nemaþa 

akivaizdþiai melagingø teiginiø, pvz. 

„Skiriant gydymà vadovaujamasi praktika, 

kuri nëra áteisinta, bet plaèiai paplitusi, 

kad gydytojai, net ir þinodami, jog 

pacientui klaidingai nustatyta diagnozë, nesiima 

jos keisti ir nenoriai kalba apie tokius 

atvejus, skirdami klaidingà diagnozæ 

atitinkantá gydymà“ (32, 33 psl.)“. 

Taip pat dalis teiginiø, turinèiø labai „skambius“ 

pavadinimus („kankinimai ir neþmoniðkas 

elgesys“, „diskriminacija“ ir pan.) 

kartais grindþiami, ðvelniai tariant, sunkiai 

logiðkai paaiðkinamais teiginiais. Pvz. 

kaip diskriminacija ávardijama aktyviai dalyvaujanèiø 

uþimtumo ir darbo programose 

pacientø paskatinimas suteikiant didesná 

savarankiðkumà ar apdovanojant juos 

ástaigos renginiø metu (17 psl.). 

5. Nors projekto rengëjai pratarmëje kelia 

kilnius ir sveikintinus tikslus, deja, pats 

ðio projekto ataskaitos tekstas ir jo pateikimas, 

metantis nepagrástus kaltinimus visoms 

stacionarinëms psichikos sveikatos 

gydymo ir globos ástaigoms tokiais baisiais 

nusikaltimais kaip grubûs þmogaus 

pagrindiniø teisiø paþeidimai, diskriminacija, 

kankinimai ir neþmoniðkas elgesys – 

LPA valdybos nuomone, smarkiai prisidëjo 

prie psichikos sveikatos prieþiûros 

ástaigø ir psichikos ligomis serganèiø pacientø 

stigmatizacijos. 

LPA puikiai supranta, kad psichikos 

sveikatos prieþiûros ástaigose pasitaiko didesniø 

ar maþesniø þmogaus teisiø paþeidimø 

ir mano, kad jø negalima nutylëti 

ir juos bûtina ðalinti. Taip pat LPA visuomet 

sveikina ávairius projektus ir tyrimus 

psichikos sveikatos prieþiûros srityje. 

Ypaè tokiomis aktualiomis temomis kaip 

pacientø teisës, gyvenimo kokybë, poreikiai 

ir lûkesèiai. Dar labiau sveikintinos 

yra vieðos diskusijos ðiais klausimais. 

Taèiau tyrimai, ataskaitos ir diskusijos 

turi bûti paremtos tiesa, moksliniais argumentais 

ir etikos normomis. Deja, Lietuvos 

psichiatrø asociacijos vieninga nuomone, 

projekto ,,Þmogaus teisiø stebësena 

uþdarose psichikos sveikatos prieþiûros 

institucijose“ ataskaitos rengëjai ðiø 

aukðtø reikalavimø neiðlaikë. 

Atsiþvelgiant á problemos aktualumà ir 

kilusá specialistø bei visuomenës susidomëjimà, 

LPA valdyba siûlo atlikti nuoseklø, 

moksliðkai pagrástà ir atitinkantá visus 

etikos reikalavimus þmogaus teisiø padëties 

stacionarinëse psichikos sveikatos 

prieþiûros ir globos ástaigose tyrimà. LPA 

valdybos nuomone á toká tyrimà bûtina 

átraukti kuo daugiau nepriklausomø organizacijø, 

tame tarpe psichikos sveikatos 

paslaugø vartotojø atstovus. 

LPA prezidentas 

Algirdas Dembinskas 

Pareiðkimas iðsiøstas tyrimà atlikusios koalicijos 

organizacijø vadovams, Sveikatos 

ministerijai, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai, 

Lietuvos Respublikos Seimui. 


23

SAM NAUJIENOS 

Tabako kontrolës ástatymo 

pakeitimo iniciatyvos kelia 

nerimà 

SAM ávertinusi Tabako kontrolës ástatymo 

pakeitimo ástatymo projektà, iðreiðkia 

susirûpinimà dël kai kuriø projekte pateiktø 

naujø nuostatø, prieðtaraujanèiø Tabako 

kontrolës ástatymo esmei ir tarptautiniams 

teisës aktams. Ðiuo metu ávairiose 

ástaigose vyksta Tabako kontrolës ástatymo 

pakeitimo ástatymo projekto svarstymas. 

Pagal 2004 m. geguþës 1 d. ásigaliojusá 

Tabako kontrolës ástatymà, Lietuvoje 

reklamuoti tabako gaminius, skatinti 

tabako gaminiø ásigijimà ir vartojimà yra 

uþdrausta. Taèiau Ûkio ministerijos parengtame 

ástatymo pakeitimo projekte vël 

siûloma áteisinti netiesioginës reklamos 

formas –tabako gaminiø gamintojø ir (ar) 

prekiautojø pavadinimø (firmos vardo) ir 

(ar) prekiø þenklø pateikimà visose tabako 

gaminiø pardavimo vietose. Áteisinus 

tokià nuostatà, ji neabejotinai atliktø reklamos 

funkcijà. SAM grieþtai nepritaria 

tokios nuostatos áteisinimui ir siûlo grieþtinti 

rûkymà vieðose vietose ribojanèias 

nuostatas bei uþdrausti rûkyti jaunimo diskotekø 

metu. Taip pat siekiama, kad ástatyme 

bûtø aiðkiai nurodyta, jog restoranuose, 

kavinëse, baruose, klubuose, diskotekose 

ir kitose þmonëms aptarnauti 

skirtose patalpose bûtø árengtos ne tik atskiros, 

bet ir uþdaros, turinèios autonomiðkà 

vëdinimo sistemà patalpos rûkantiems 

asmenims. 

Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio 

bankas siûlo sistemingai didinti tabako 

kainas. Ði veiksminga priemonë gali 

sumaþinti rûkymo paplitimà tarp jaunø 

þmoniø. Pagal tarptautinius ásipareigojimus, 

iki 2009 m. Lietuvoje tabako kainos 

turëtø susilyginti su nustatytomis Europos 

Sàjungoje. Ðiuo metu Lietuvoje 

tabako gaminiø (cigareèiø) akcizo dalis sudaro 

apie 45 procentus jø vidutinës kainos 

(ES direktyva reikalauja 57 procentø, bet 

daugelyje pasaulio ðaliø ðis procentas siekia 

net 70-80 procentø). Lietuvoje ðis procentas 

vienas maþiausiø Europoje. 2004 

m. Europos Komisija parengë Tabako vartojimo 

poveikio asmens ir visuomenës 

sveikatai Europoje ataskaita, kurioje nurodoma, 

kad tabako gaminiø vartojimas valstybiø 

biudþetui atsieina daugiau nei duoda 

áplaukiantys tabako mokesèiai ir neiðmokëtos 

socialinio draudimo iðmokos dël 

ankstyvos rûkanèiøjø mirties. 


2002 metø duomenimis, Lietuvoje 

89 proc. penkiolikameèiø berniukø ir 

73 proc. penkiolikameèiø mergaièiø buvo 

bandæ rûkyti, o 27 proc. to paties amþiaus 

berniukø ir 11 proc. mergaièiø rûkë 

kasdien. 80 proc. kasdien rûkanèiø suaugusiøjø 

pradeda rûkyti bûdami 15–18 

metø amþiaus. 

Pagalba vaikams, 

vartojantiems psichikà 

veikianèias medþiagas 

Vyriausybë patvirtino Vaikø ir paaugliø, 

vartojanèiø psichikà veikianèias medþiagas, 

medicininës, psichologinës, socialinës 

reabilitacijos paslaugø teikimo 

koncepcijà. 

Projektas parengtas pagal Nacionalinës 

narkotikø kontrolës ir narkomanijos 

prevencijos 2004–2008 metø programos 

ágyvendinimo 2004 metø priemones. 

Koncepcijos tikslas – uþtikrinti teikiamø 

medicininiø, psichologiniø, socialiniø 

reabilitacijos paslaugø prieinamumà 

ir kokybæ, siekiant stiprinti vaikø sveikatà, 

padëti jiems áveikti psichologinæ, fizinæ 

priklausomybæ nuo psichikà veikianèiø 

medþiagø ir sëkmingai integruotis á 

visuomenæ. 

Ðiuo metu vaikams, vartojantiems psichikà 

veikianèias medþiagas, yra netaikoma 

specializuota reabilitacija, neuþtikrintas 


reabilitacijos paslaugø teikimas. 

Bendradarbiavimas tarp ávairiø institucijø, 

renkant, analizuojant ir vertinant ðiai 

grupei vaikø reikalingø reabilitaciniø paslaugø 

efektyvumà bei kokybæ, nëra pakankamas. 

Vyriausybei pristatytoje koncepcijoje 

nustatyti reabilitacijos paslaugø teikimo 

prioritetai, reglamentuojami svarbiausi 


vaikø reabilitacijos paslaugø teikimo tikslai, 

principai, uþdaviniai ir veiklos sritys, 

ðiø srièiø ágyvendinimo priemonës. Taip 

pat nurodoma, kad bûtina vykdyti mokslinius 

tyrimus bei plësti informacinæ sistemà 

vaikø, vartojanèiø psichikà veikianèias 

medþiagas, reabilitacijos srityje, nustatyti 

reabilitacijos paslaugø ágyvendinimo 

efektyvumo vertinimo ir atskaitomybës 

principai. 

Psichikà veikianèios medþiagos – tai 

psichoaktyvios medþiagos, sukelianèios 

psichikos ir elgesio sutrikimus. 2003 metø 

Europos alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo 

tyrimo (ESPAD) duomenimis bet 

koká narkotikà Lietuvoje bent kartà yra 

vartojæ 15,6 proc. 15 – 16 metø mokiniø, 

o alkoholio vartojimas bendrojo lavinimo 

mokyklose to paties amþiaus grupëse 

siekë 97,9 proc. ESPAD tyrimo duomenimis 

nuo 1995 iki 1999 metø Lietuvoje 

narkotikø vartojimas padidëjo 5 kartus 

(nuo 3,2 proc. iki 15,5 proc.), o marihuanos/haðiðo 

vartojimas net 12 kartø. 

Narkotikø vartojimas tarp vaikø kaip ir 

ankðèiau iðlieka didþiøjø miestø problema. 

Daþniausiai narkotikus 2003 m. vartojo 

Klaipëdos (32,6 proc.), Vilniaus (22,7 

proc.), Kauno (20,1 proc.) ir Panevëþio 

(19,5 proc.) mokyklø mokiniai. 

ESPD tyrimas Lietuvoje atskleidë didëjanèias 

alkoholio, tabako bei raminamøjø 

ir migdomøjø preparatø vartojimo tendencijas. 

Reikia paþymëti, kad alkoholio, 

tabako, raminamøjø ir migdomøjø preparatø 

vartojimo vidurkis tarp 15–16 metø 

mokiniø Lietuvoje virðija Europos ðaliø minëtø 

psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo 

vidurkius. 

Paskyrimai 

2005 m. kovo 25 d. LR SA ministro 

ásakymu Nr. V-198 sudaryta Valstybinës 

teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos 

Untenos ekspertinio skyriaus rekonstrukcijos 

projekto koordinavimo tarybà. 

Tarybos pirmininku paskirtas 

K. Daðkevièius (Valstybinës teismo psichiatrijos 

ir narkologijos tarnybos 

(VTPNT) direktorius), pavaduotoju – 

G. Glinskis (VTPNT Utenos ekspertinio 

skyriaus virðininkas ekonomistas), 

nariais: doc. B.Burba (KMU Psichiatrijos 

klinikos vadovas), prof. A. Dembinskas 

(VU MF Psichiatrijos klinikos vadovas), 

J. Marcinkevièienë Lietuvos teismo 

psichiatrijos asociacijos prezidentë), 

V. Radavièius (SAM Asmens sveikatos 

skyriaus vedëjas), A. Sekonas (SAM 

Strateginio planavimo ir programø skyriaus 

vyr. specialistas), D. Valaitienë 

(SAM Sveikatos ekonomikos skyriaus 

vyr. specialistë). 

Prof. Hab. Dr. A. Dembinskas ir 

A. Navickas yra paskirti Gydytojo psichiatro 

profesinës kvalifikacijos ávertinimo 

komisijos nariais, atstovaujanèiais 

Vilniaus universitetà.

Negalë 

ar negalia? 

Abu þodþiai yra „Dabartinës lietuviø kalbos þodyne“, 

vadinasi, abu geri. Kodël oficialiojoje kalboje ásigalëjo 

negalia, sunku pasakyti, taèiau taip yra (þr. sveikatos 

apsaugos ministro ásakymus ir kt. SAM dokumentus). 

Tiems, kurie mëgsta tvarkà, derëtø paisyti teisës aktø terminijos. 

Atkreiptinas dëmesys: nuo 2005 m. liepos 1 d. ásigaliojanèiame 

Neágaliøjø socialinës integracijos ástatyme nëra 

nei negalios, nei negalës, tik neágalumas – „dël asmens kûno 

sandaros ir funkcijø sutrikimo bei nepalankiø aplinkos 

veiksniø sàveikos atsiradæs ilgalaikis sveikatos bûklës 

pablogëjimas, dalyvavimo visuomenës gyvenime ir veiklos 

galimybiø sumaþëjimas“. Radosi ir neágalusis – „asmuo, 

kuriam ðio Ástatymo nustatyta tvarka pripaþintas neágalumo 

lygis arba maþesnis negu 55 procentø darbingumo lygis ir 

(ar) nustatyta specialiøjø poreikiø tenkinimo reikmë“. Taigi 

pagaliau terminologizavome senus lietuviðkus þodþius vietoj 

invalidumo ir invalido. Beje, bûdvardá neágalus vartojo dar 

istorikas Simonas Daukantas (19 a.): Kûdikius ir neágalius 

senus iðkirto, o jaunus á vergus iðvarë. 

Negalia/negalë ligi ðiol, regis, buvo verèiamas anglø k. 

þodis disability, o neágalus – disabled. Nuo ðiol oficialiais 

terminais (taigi ir minëtøjø anglø k. þodþiø atitikmenimis) 

laikytini neágalumas ir neágalusis. 

Psichozë ir psichiatrija 

Bendrinëje kalboje ir spaudoje neretas sako ar raðo 

,,psichiatrinë ligoninë“, tuo tarpu terminas yra psichiatrijos 

ligoninë – jis vartojamas visuose oficialiuose ðiø sveikatos 

ástaigø pavadinimuose. Straipsniuose psichiatrijos temomis 

pramaiðiui vartojama psichotiniai ir psichoziniai simptomai, 

nors pirmasis yra anglø kalbos kalkë (angl. psychotic). Nëra 

pagrindo tvirtai teigti, kuris þodþiø junginys – psichozës 

simptomai ar psichoziniai simptomai – yra teiktinesnis kaip 

terminas: galbût gydytojams bûtina skirti diagnozuotos psichozës 

simptomus nuo kaþkokios kitos, neaiðkios ligos simptomø, 

kurie yra panaðûs á psichozës, t.y. psichoziniai. Beje, 

anglø kalboje vartojami du terminai: symptoms of psychosis 

ir psychotic symptoms. Taigi turime du terminus, kurie, 

matyt, þymi kiek skirtingas sàvokas. Tiesà sakant, tai jau 

psichiatrijos, o ne kalbos klausimas. Jeigu pasirodytø, kad 

turima galvoje viena sàvoka, tada terminas turëtø bûti psichozës 

simptomai. 

Informacija 

jauniesiems 

psichiatrams 

PSICHIATRIJOS KALBA 

2004 m. gavus Pasaulio psichiatrø asociacijos informacijà 

apie stipendijø konkursà dalyvauti Pasaulio psichiatrø 

asociacijos kongrese Kaire (Egiptas) 2005 m., apie tai informacija 

iðplatinta per jaunøjø psichiatrø sekcijos elektroninæ 

konferencijà. Konkursui buvo gautos trys paraiðkos: 

K. Gintalaitës, G. Danytës ir J. Mackevièiûtës. 2004 

m. lapkrièio mën. valdybos posëdyje visos buvo nominuotos 

stipendijai gauti ir dokumentai iðsiusti stipendijø 

svarstymo komitetui. 

Pasaulio psichiatrø asociacija informavo, kad stipendija 

skiriama K. Gintalaitei. Sveikiname! 

Jaunøjø psichiatrø 

elektroninës konferencijos 

adresas yra: 

jpsekcija@vrc.vu.lt 

Europos psichiatrijos rezidentø federacijos puslapis: 

http://www.efpt.org/ 

Pasaulio jaunøjø psichiatrø ir rezidentø asociacija: 

http://neuro.caltech.edu/~fumiko/WAYPT.files/ 

waypt_aboutus.html 


25

ÁSTAIGOS 

Vienos klinikiniø tyrimø mokykla 

Vos 2001 m. duris atvërusi Vienos klinikiniø 

tyrimø mokykla sparèiai vystosi: 

kà tik ásikûrusioje ástaigoje buvo dëstomi 

7 kursai, tuo tarpu 2005 m. jø skaièius 

jau pasiekë 30. Sparèiai tobulëjanti mokykla 

uþtikrina puikià dëstymo kokybæ, 

lanksèias programø sàlygas, tæstiniø programø 

ávairovæ, sertifikatus ir diplomus, 

pripaþástamus daugelio ðaliø ir universitetø. 

Ðiuo metu mokykla artimai bendradarbiauja 

su 15 universitetø. Vienos medicinos 

universitetas pripaþásta ðios mokyklos 

kursø sertifikatus ir suteikiamà 

magistro laipsná. 

Vienos klinikiniø tyrimø mokyklos specializacija 

– mokslo metodologijos dëstymas. 

Tai tarptautinë pelno nesiekianti 

organizacija, kurios ávairiuose kursuose 

ir tæstinëse programose suteikiamas aukðèiausio 

lygio iðsilavinimas. Èia gausu kursø, 

skirtø gydytojams mokslininkams, farmacijos 

pramonës darbuotojams, sveikatos 

politikams, etikos komitetø nariams. 

VSCR siekia tobulinti klinikiniø tyrimø 

1 Vienos klinikiniø tyrimø mokykla – angl. VSCR, Vienna school of clinical research 


standartus, skatinti geros praktikos nuorodø 

diegimà, mokyti praktinio mokslu ir 

tyrimais pagrástø metodø taikymo. Ði mokymo 

institucija deda daug pastangø skatindama 

Rytø ir Centrinës Europos, Azijos 

ir Afrikos specialistø mokymàsi, skirdama 

jiems stipendijas ir kviesdama dalyvauti 

programose. 

Kursuose dësto pasaulinio lygio ávairiø 

ðaliø ekspertai, kursai yra dinamiðki ir puikiai 

organizuoti, skatina þiniø ir informacijos 

mainus tarp dalyviø, teikia unikalias 

galimybes uþmegzti naujus profesinius ryðius. 

2004 m. ávyko 25 kursai, kuriuose 

dalyvavo 850 þmoniø. 

VSCR rengia ávadinius biomedicinos 

mokslø statistikos, geros klinikinës praktikos 

taisykliø, klinikiniø tyrimø kursus 

ir pagilintus klinikiniø tyrimø etikos, publikavimo, 

klinikinës epidemiologijos ávado, 

diabeto ir psichiatrijos klinikiniø tyrimø 

protokolø kursus. Reikðmingi ir 

specializuoti farmakoekonomikos, vaistø 

kainodaros ir kompensavimo politi- 

Jolanta Salburg 

kos ir árodymais pagrástos medicinos 

kursai. 

Psichiatrijoje aktualiausi etikos, klinikinës 

praktikos, psichiatrijos tyrimø publikavimo 

ir protokolo parengimo kursai, 

kuriuos dësto garsiausi pasaulio mokslininkai 

ir administratoriai. Antai pagrindinës 

„Publikacijø“ kursø vedëjos yra vieno 

ið prestiþiðkiausiø pasaulio medicinos 

þurnalø „The Lancet“ redaktorës Sabine 

Klienert ir Faith McLellan, o dalá kursø 

dësto kviestiniai atskirø srièiø specialistai. 

Kursai yra interaktyvûs, grindþiami 

ne tik paskaitomis, bet ir praktiniais uþsiëmimais. 

Dalyviai ágyja ne tik teoriniø þiniø, 

bet ir turi galimybæ iðkart lavinti praktinius 

ágûdþius. Po kursø iðsiveþamas ne 

tik prestiþinis mokslo paþymëjimas, puikiai 

parengta kursø medþiaga, bet ir áspûdþiai 

apie ávairiapusæ socialinæ programà 

ir Vienà. 

Daugiau informacijos rasite 

http://www.vscr.at

Psichologijos 

konsultacijø 

centras 

Kaune jau veikia vieðoji ástaiga 

„Psichologijos konsultacijø centras“. 

Pagrindinë centro veiklos 

kryptis psichoterapinis suaugusiøjø 

psichikos sutrikimø gydymas. 

Dauguma centre dirbanèiø 

psichoterapeutø ir centro vadovë 

gyd. Þivilë Paulauskienë yra 

baigæ psichoanalitinës psichoterapijos 

programà 2000 – 2005 

m. Kauno Medicinos universiteto 

Psichoterapijos sektoriuje. 

Centre neapsiribojama viena psichoterapijos 

rûðimi. Jau dabar 

pradeda konsultuoti egzistencinës 

psichoterapijos atstovai, tikimasi 

á bendradarbiø gretas 

átraukti elgesio terapeutà. 

Psichoterapijos konsultacijø 

centre teikiamos paslaugos: 

• medikamentinis ir psichoterapinis 

suaugusiøjø psichikos 

sutrikimø gydymas; 

• individuali ir grupinë psichoterapija; 

• savæs paþinimo psichodinaminës 

psichoterapinës grupës, 

norintiems geriau paþinti save 

arba turintiems bendravimo 

problemø; 

• streso áveikimo ir atsipalaidavimo 

mokymo grupës. 

Registracija ir informacija 

teikiama telefonu: 

(8 37) 222903 

2005 m. rugsëjo mën. 26 d. – spalio mën. 1 d. 

kvieèiame á psichoterapijos kursus 

Á sprendimà orientuota 

trumpalaikë psichoterapija 

XII Europos psichoterapijos asociacijos kongresas 

ÁSTAIGOS 

Vytauto Didþiojo Universitete Psichologijos klinikoje (Kaunas). 

Tai kognityviai orientuotos praktinës psichoterapijos ávadinis kursas, 

kuriame susipaþástama su metodo iðtakomis, filosofija bei metodikos 

taikymu, nagrinëjami atvejai. 

Ávadinio kurso apimtis – 40 val., iðduodami VDU paþymëjimai. 

Kursus ves doc. James S. Fleming (Nebraskos universiteto Kearnyje) 

ir VDU specialistai. 

Vietø skaièius ribotas, praðome registruotis ið anksto. 

Kursus organizuoja VDU Psichologijos klinika, 

Sveikatos psichologø sàjunga 

ir VðÁ Psichikos sveikatos iniciatyva. 

Dël registracijos ir apmokëjimo kreiptis: 

Regina Paliukaitienë 

tel.: 8 699 19 700, el. paðtas reginap@lithill.lt 

Europos plëtra – psichoterapijos plëtra 

Widening Boundaries of Europe 

– Widening Boundaries of Psychotherapy 

2005 m. liepos 7–10 d. Vilniuje, vieðbutyje „Reval Hotel Lietuva“ 

Organizacinio komiteto Lietuvoje pirmininkas 

Doc. Eugenijus Laurinaitis 

P. O. Box 394, Vilnius LT-08001, Lietuva 

Tel: + 370 5 2611043, +370 685 47712 

Faks.: +370 5 2611043 

El paðtas: info@EAP2005Vilnius.vu.lt 

Inteneto puslapis: 

http://www.eap2005vilnius.vu.lt 

Kongrese Lietuvos psichoterapijos draugijos nariams registracijos mokestis bus 

pusë Rytø Europos ðalims nurodytos sumos: 50 eurø. Daugiau informacijos: 

eugenijus_l@hotmail.com 


27

APIE MUS NE BE MÛSØ 

Tiesos apie mus 

Po LTV laidos ð.m. geguþës 

30-àjà, po vos ne visuose Lietuvos 

dienraðèiuose pasipylusiø 

straipsniø apie paþeidimus psichoneurologijos 

pensionatuose ir psichiatrijos ligoninëse 

turbût ne vienam ásiskaudo galvà. 

Sunku patikëti tokiais faktais, bet, 

matyt, yra dalis tiesos. Taèiau kaip psichiatrijos 

paslaugø vartotojas, pacientas, 

ne vienà syká gydæsis psichiatrijos ligoninëse, 

norëèiau iðsakyti savo mintis ir 

pastebëjimus, kurie, tikiuosi, ið dalies padëtø 

á ðià problemà paþiûrëti kiek kitaip. 

Pirmiausia, man pasirodë ne itin etiðka 

tiek plaèiosios visuomenës, tiek mûsø, 

psichiatrijos paslaugø vartotojø, atþvilgiu 

á viena suplakti tris, keturias ar daugiau 

temø: psichiatrijos ligoniniø buitinis 

ir psichosocialinis humanizavimas, su 

juo susijusios psichoneurologijos pensionatø 

problemos, asmenø, patirianèiø psichikos 

sutrikimø, ir sutrikusio intelekto 

þmoniø suplakimas á viena, bendruomeninis 

gydymas ir „tarybinës“ psichiatrijos 

ir visos valstybinio medicininio gydymo 

sistemos paveldo ir naujos, „netarybinës“ 

sistemos uþuomazgø samplaika 

Lietuvoje. Suprantu, kad visa tai susijæ, 

bet vis dëlto norëtøsi bent minimalios 

visø ðiø aspektø diferenciacijos. 

Pirmiausiai erzina muilina ekspertø pozicija 

dël savo tyrimø rezultatø, atseit, 

„mes tyrëme ir iðtyrëme, radome konkreèius 

faktus ir labai daug kà demaskavome, 

taèiau kol kas gal apie konkreèius 

faktus nekalbëkime – ateis laikas 

ir viskas bus pasakyta“. Manyèiau, 

jeigu jie tikrai norëjo pasiekti paveikaus, 

ðokinio, visuomenæ sukreèianèio efekto, 

oponentø kaltinimø „muilo burbulø 

pûtimu“, ið pat pradþiø reikëjo kalbëti 

konkreèiau, siûlyti konstruktyvias iðeitis. 

Puiku, kad jie tuos paþeidimus uþfiksavo. 

Puiku, kad atkreiptas visuomenës 

dëmesys. O toliau? 

Maþdaug prieð aðtuoniolika metø, man 


dar esant paaugliui, per didþiausius vargus 

tëvai man gavo triftazino, gëriau sonopaksà, 

aminazinà. Jauèiausi siaubingai, 

nors ið ðalies, draugø akimis, atrodþiau 

tik baisiai uþsisklendæs, rimtas ir 

nekomunikabilus moksliukas. Teisybë, 

vienu tarpu dël intoksikacijos net buvo 

sutrikæ skonio receptoriai – viskas, kad 

ir kà ragauèiau, buvo kartu. Ir vël pas 

medikus – vël vaistai, gerinantys kepenø 

veiklà... Po to – keletas koðmariðkø, 

neurotiðkø metø vien su „pamais“ – 

trankviliantais, vëliau – stelazinas, azaleptinas 

ir amitriptilinas (ir, aiðku, „korektoriai“ 

– trifenas, ciklodolis, parkopanas). 

Galëèiau dar ilgai vardyti savo 

„kelioniø po psichotropiniø vaistø jûrà“ 

odisëjà. Taèiau noriu ðtai kà pasakyti: ar 

buvo ámanoma tada, prieð aðtuoniolika 

metø, man taikyti kà nors kita? Gal ponia 

Ðakalienë man tuo metu bûtø galëjusi 

kokiais nors savo paragebëjimais materializuoti 

nors lakðtelá serokvelio, rispolepto, 

ar olanzapino?.. Gerai, o jei kalbëtume 

apie þmogø, sergantá ne aðtuoniolika 

ar dvideðimt, o kokia keturiasdeðimt 

metø, ir dar turëtume omenyje valstybiná 

(taip pat ir atitinkamà visuomeniná) 

tø laikø poþiûrá, kaip tariamai svarbu 

(faktiðkai visai nesvarbu) rûpintis tokià 

negalià turinèiu þmogumi ir já gydyti? O 

dar ásivaizduokime, kad tas þmogelis metø 

metus gyveno slegiamas negatyviøjø 

simptomø ir galiausiai, kad ir kaip bûtø 

gaila, jau yra psichologiðkai miræs, tai ar 

galima kalbëti dabar apie visavertá jo gyvenimà?.. 

Ðià þiemà sirgau plauèiø uþdegimu, 

gulëjau „paprastoje“, somatinëje ligoninëje. 

Keturios lovos, keturi (gerai, sakykim, 

trys – be manæs) adekvatûs þmonës. 

Man – 30, vyriausiajam – per 80 

metø. Vasaris, pats vidurþiemis, ðaltis 

ir – nosá rieèiantis iðmatø dvokas... 

„Normali“ „normaliø“ þmoniø ligoninë? 

Slaugytoja tris kartus per dienà ateina 

Edmundas Maþonas 

suðvirkðti penicilino ir gentamicino á venà. 

Tuo personalo „þmogiðkoji ðiluma“ 

ir baigiasi. Neásivaizduoju, kad kas nors 

panaðaus galëtø bûti RVPL. O juk pajutæs 

sveikatos pablogëjimà vaþiuoju á jà 

gydytis jau daugiau kaip deðimt metø. 

O gal manote, kad somatinëje ligoninëje 

kas nors leistø eiti per palatas ir apklausti 

ligonius, ar jie þino savo teises, 

ar gerai su jomis supaþindinti ir ar turi 

informacijos, á kà kreiptis, kam pasiskøsti 

dël netinkamo gydymo ar nederamø 

sàlygø? Naivu net apie tai kalbëti, 

turint omeny arogantiðkus ðiø ligoniniø 

gydytojus (þinoma, ne visi jie tokie). O 

mes, psichiatrijos paslaugø vartotojai 

(klubo „13 ir Ko“ pacientø teisiø gynimo 

grupë), faktiðkai be jokiø suvarþymø 

apklausëme didesniàjà dalá pernai 

vasarà RVPL stacionare gulëjusiø pacientø, 

apibendrinome gautus rezultatus 

ir buvome geranoriðkai pakviesti á 

ligoninës tarybos posëdá iðsakyti savo 

pasiûlymus, pastebëjimus. Ir ne aptakiai, 

„muilinai“ – pateikëme tikslius apklausos 

duomenis kiekvieno apklaustojo 

skyriaus vedëjui ir sykiu visai ligoninës 

tarybai. Ir nebuvo jokios atmetimo reakcijos, 

susiprieðinimo, niekas nepasakë 

ir, sprendþiant ið tolimesniø ligoninës 

vadovybës þingsniø, uþ akiø nenutarë, 

kad tai – kliedesinës pacientø iðvados 

(á daug kà buvo atsiþvelgta, ir ne 

tik á buitines sàlygas, kurios dabar – 

galima patiems ásitikinti uþsukus – nenusileidþia 

Europos standartams; gavo 

pastabø ir neprofesionaliai, nediskreèiai 

dirbæs kai kuriø skyriø jaunesnysis personalas). 

Tokios pat apklausos buvo atliktos 

ir Ðvëkðnoje, Klaipëdoje, Ðiauliuose 

ir kitur, o dar platesnæ psichiatrijos 

ligoniniø ir psichoneurologijos pensionatø 

apklausos programà esame numatæ 

tæsti ir ðiemet. Ir visai neidealizuodami, 

nepagraþindami padëties, kad ir kokià 

jau esame ar bûsime jà radæ (o kol kas,

laimë, ji tikrai nebloga!). Svarbu viena: 

gerinti jà blaiviai vertinant ðiandienos 

realijas ir nenukrypstant á populistinæ demagogijà, 

kai nebeskiriama stigma, liga, 

buitinës sàlygos, moralinis pasiligojimas, 

nesvetimas didþiajai mûsø visuomenës 

daliai (kai kuriems medikams 

– taip pat), psichiatrijos ir globos 

ástaigø raidos tendencijos pasaulyje, 

Rytuose, Vakaruose ir Lietuvoje, turimos 

lëðos ir jø protingas, racionalus 

paskirstymas, sistemos pertvarka, visuomenës 

ðvietimas, bendruomeninis 

gydymas, socialinë integracija ir pagalba, 

o pagaliau – kas ir kur, kada ir kaip 

vyksta. Dabar iðryðkinama viso labo keletas 

aspektø, ir tyèia ar netyèia daþnam 

sukuriamas toks ðiurpus vaizdas, 

kad apie koká nors konstruktyvø màstymà 

vargu ar ámanoma kalbëti: þaidþiant 

visuomenës emocijomis sukuriama 

„siaubo istorija“, skirta neiðsenkanèios 

„psich-“ dëmeniu prasidedanèios temos 

mëgëjams. 

Noriu tik paraginti apie mus, psichiatrijos 

paslaugø vartotojus, nesvarstyti 

vieniems, neðnekëti tiek aptakiai ir apibendrintai, 

tarsi mes bûtume kaþkokia 

vienalytë gintinoji masë, nespræsti apie 

psichikos sveikatà kaip bûklæ, niekuo 

nesusijusià su visuomenës kultûrine, 

bendràja ekonomine padëtimi ir kontekstu. 

Net ir gàsdinant masiniais paþeidimais, 

derëtø ginti ne kaþkokià suabstraktintà 

grupæ, „pensionatø gyventojus“, 

bet padëti kiekvienam konkreèiam 

paþeidimus patyrusiam individui 

apsiginti savo teises ir tokiu bûdu iðsaugoti 

jo orumà 

O þinant termino „ðizofrenija“ etimologijà 

(iðvertus á lietuviø kalbà, tai „skeltaprotystë“ 

– nesugebëjimas suvokti visumos), 

reikëtø susirûpinti ne tik dël 

mûsø, „diagnozuotø“, bet ir dël kai kuriø 

ekspertø ir visø tiesø netiesø apie 

mus þinovø… 

KLINIKINË PRAKTIKA 

Naujiena: 

ZYPREXA VeloTab - 

tirpi peroralinë 

olanzapino forma 

ZYPREXA VeloTab – pirmasis 

burnoje tirpstantis atipinis 

prieðpsichozinis vaistas itin pravers 

pacientams, kuriems pasireiðkia 

stiprus susijaudinimas, kurie atsisako 

vartoti vaistus arba negali nuryti tableèiø. 

Farmakokinetinës studijos parodë, jog 

ZYPREXA VeloTab yra bioekvivalentiðkas 

ir toks pat veiksmingas kaip áprastos 

ZYPREXA tabletës. Ði vaisto forma 

absorbuojasi ðiek tiek greièiau nei 

áprastos tabletës ir olanzapinas greièiau 

aptinkamas kraujo plazmoje. 

ZYPREXA VeloTab skiriamos ðizofrenijos 

spektro sutrikimø, manijos epizodo 

gydymui ir dvipolio afektinio sutrikimo 

atkryèiø prevencijai. Vaistas iðleidþiamas 

5 mg, 10 mg, 15 mg ir 20 mg 

tabletëmis, o á Lietuvos rinkà bus tiekiamos 

10 mg ir 15 mg tabletës uþtikrinant 

galimybæ lanksèiai já dozuoti. Tabletes 

reikia iðimti ið pakuotës sausomis 

rankomis, vos patekusios á burnà ir kontaktuodamos 

su seilëmis jos visiðkai iðtirpsta 

per keliolika sekundþiø. Vieno tyrimo, 

kuriame dalyvavo ðizofrenija sergantys 

pacientai, metu vidutinis tabletës 

iðtirpimo laikas buvo 15,8 s (Chue 

ir kt., 2001). Tai vienintelis atipinis 

prieðpsichozinis vaistas, kurá tokia prieinama 

ir patogia forma galima skirti terapinëmis 

dozëmis netitruojant. 

Lengvas, netraumuojantis, neinvazinis 

ZYPREXA VeloTab vartojimo bûdas 

ypaè patogus esant ûmiam sutrikimo 

laikotarpiui, taip pat pacientams, 

kurie nekritiðki savo bûsenai ir atsisako 

Laura Blinstrubaitë 

Gyd. rezidentë 

Vilniaus universiteto 

Psichiatrijos klinika 

vartoti peroralinius vaistus. Tirpios 

formos tabletes paprasta gerti, jas 

sunku iðspjauti, iðmesti. 

Gydant ðizofrenijà paciento prieðiðkumas 

gydymui yra daþnas reiðkinys. 

Deja, atsisakanèiø paskirto 

gydymo reþimo, nereguliariai vartojanèiø 

vaistus arba jø atsisakanèiø 

pacientø gydymo rezultatai yra prastesni 

ir sutrikimo atkryèiai daþnesni 

(Fenton ir kt.,1997 m.). 

Paciento nenoras bendradarbiauti, 

prieðiðkumas gydymui gali bûti 

susijæs su ávairiomis prieþastimis: socialine 

stigma, nepakankamu vaistø 

veiksmingumu, nemaloniu ðalutiniu 

vaistø poveikiu ir paties sutrikimo 

simptomais (pavyzdþiui, negatyvizmu, 

kritikos savo bûklei stoka). Kai 

pacientai dël ávairiø prieþasèiø atsisako 

vartoti vaistus arba prieðinasi 

– nenuryja, iðspjauna, esant indikacijoms 

tenka skirti klasikiniø arba 

atipiniø (ið atipiniø injekuojamø 

Lietuvoje yra tik ZYPREXA) prieðpsichoziniø 

vaistø á raumenis injekuojamas 

arba skystas formas, kurios 

gali bûti skausmingos ir daþniau 

sukelia ðalutinius reiðkinius (vëlyvàjà 

diskinezijà, hiperprolaktinemijà 

ir pan.). Toks vaistø skyrimas didina 

prieðiðkumà tarp gydytojo ir paciento, 

neskatina bendradarbiavimo 

ir motyvuoto sveikimo. ZYPREXA 

VeloTab ne tik veiksmingai malðina 

psichopatologijà – já vartojanèiø pacientø 

poþiûris á gydymàsi ir bendradarbiavimà 

gerëja. Pavyzdþiui, 


29


skyrus intensyvø gydymà ZYPREXA 

VeloTab nelinkusiems bendradarbiauti 

ðizofrenija arba ðizoafektiniu sutrikimu 

sergantiems pacientams nustatytas 

akivaizdus bûklës pagerëjimas. 

Tiriamøjø psichikos bûsena tyrime 

vertinta PANSS skale, kuri parodë, kad 

simptomø iðreikðtumas per 6 gydymo 

savaites sumaþëjo 24,40 (±22.61) balo. 

60 proc. pacientø PANSS ávertinta 

psichikos bûklë pagerëjo bent 20 proc. 

palyginti su pradiniu rodikliu – vidutiniðkai 

97,53 balo. Gydymas ðia vaisto 

forma pagerino ir sustiprino palankø 

pacientø poþiûrá á bendradarbiavimà. 

75,3 proc. tiriamøjø palankiai ávertino 

ZYPREXA VeloTab ðio tyrimo metu 

(Bruce J. ir kt., 2003). Tyrimai parodë, 

kad vaistus vartoti atsisakantiems 

pacientams skiriant injekuojamas vaisto 

depo formas, uþtikrinamas vaisto 

patekimas á organizmà, taèiau nuo to 

nepagerëja poþiûris á vartojamà vaistà. 

ZYPREXA VeloTab yra pranaðesnis 

pasirinkimas palyginti su injekuojamomis 

á raumenis vaistø formomis, 

nes pirmenybë visais atvejais turëtø bûti 

teikiama peroraliniam gydymui. 

Tyrime gydant ZYPREXA VeloTab 

psichozës simptomø maþëjimà lydëjo 

minimalûs ðalutiniai reiðkiniai: astenija 

(trukusi 3–4 val. po iðgertos tabletës), 

vienam tyrime dalyvavusiam pacientui 

pasireiðkë nemiga (B.J.Kinot ir 

kt.,2003). 

Vartojant ZYPREXA gali padidëti 

svoris. Atliktoje metaanalizëje po 10 savaièiø 

gydymosi olanzapinu svoris vidutiniðkai 

padidëjo 4,15 kg (Allison ir 

kt.,1999). Svorio padidëjimas gydymosi 

metu susijæs su kaloringesniu maistu 

ir sumaþëjusiu fiziniu aktyvumu, nors 

organizmo metabolizmo greitis vartojant 

ðá vaistà nepakinta (Gothelf ir kt., 

2003). Buvo atlikta studija siekiant iðtirti 

pacientø, neseniai susirgusiø ðizofrenija, 

kûno svorio pokyèius vartojant 

áprastiná olanzapinà ir po to pereinant 

prie tirpios jo formos. Palyginus pacientø, 

kurie tæsë gydymàsi áprasta olanzapino 

forma, ir pacientø, kuriems gydymas 

pratæstas ZYPREXA VeloTab, 

kûno masës indeksà ir svorá po 16 gydymo 

savaièiø pastebëta, kad pirmoje 

grupëje svoris vidutiniðkai padidëjo 

3,7 kg, tuo tarpu antroje grupëje svo- 


ris vidutiniðkai nukrito 6,6 kg. Tebëra 

neaiðku, kodël sumaþëjo kûno svoris 

perëjus nuo áprastiniø olanzapino tableèiø 

prie tirpios formos, taèiau gali 

bûti, kad tai susijæ su subtiliais farmakokinetikos 

skirtumais tarp tirpios ir 

áprastos ZYPREXA formø. Manoma, 

kad antagonistinis olanzapino poveikis 

5-HT3 receptoriams maþina sotumo 

jausmà, tad tirpi, greièiau absorbuojama 

tabletë trumpiau sàveikauja 

su skrandþio 5-HT2 receptoriais, veikianèiais 

sotumo jausmà. Ðis þinomo 

vaisto neatsitiktinës atrankos tyrimas 

atliktas su nedidele tiriamøjø grupe, todël 

rezultatai vertintini atsargiai. Jeigu 

ðio tyrimo duomenis patvirtins didesnës 

apimties atsitiktinës atrankos akli 

tyrimai, tai bus dar vienas pacientø 

sveikatai svarbus vaisto poþymis, padedantis 

pasirinkti tinkamiausià vaistà. 

ZYPREXA VeloTab pasiþymi tokiu 

pat klinikiniu veiksmingumu kaip ir 

áprastos ZYPREXA tabletës, taèiau 

suteikia papildomà pranaðumà, nes galima 

greitai pradëti gydymà pacientui 

esant ûmios psichozës bûsenos ir já 

tæsti. Kadangi ZYPREXA yra saugus 

ir veiksmingas vaistas, nesukeliantis 

ryðkaus slopinimo, gydytojui suteikiama 

galimybë iðlaikyti paciento pasitikëjimà 

ir uþmegzti veiksmingà terapiná 

ryðá. ZYPREXA VeloTab uþtikrina 

nepertraukiamà ilgalaikæ terapijà, padedanèià 

pacientui vël pasijusti 

sveikam. 

Ðaltiniai: 

1. Psychopharmacology (2004)175:389- 

390 Lieuwe de Haan, Therese van Amelsvoort, 

Kim Rosien, don Linszen ,,Weight 

loss after switching from conventional 

olanzapine tablets to orally disintegrating 

olanzapine tablets” 

2. International Journal of Neuropsychopharmacology 

(2003),6,97-102 ,,Olanzapine 

orally disintegratingÂ tablets in the 

treatment of acutely ill non-comlpiant patients 

with schizophrenia” 

3. Can J Psychiatry, Vol 47, No8, October 

2002 Pierre Chue MB BCh,Barry Jones 

MD, Cindy C Taylor, PhD, Ruth Dickson 

MD ,,Dissolution Profile, tolerability, and 

acceptability of the orally disintegrating 

olanzapine tablet in patients with schizophrenia 

4. Zyprexa Velotab vaisto anotacija 

Lietuvos 

psichiatrø 

asociacijos 

þurnalo 

„Psichiatrijos þinios“ 

prenumerata 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

(LPA) þurnalas „Psichiatrijos þinios“ 

yra oficialus LPA þurnalas, leidþiamas 

bendradarbiaujant su Valstybiniu 

psichikos sveikatos centru ir Vð.Á. 

„Psichikos sveikatos iniciatyva“. Tai 

praktinis-informacinis þurnalas. Þurnale 

spausdinami mokslo straipsniai 

yra recenzuojami. 

2005 m. planuojama iðleisti 

6 þurnalo numerius (kas 2 mënesius). 

Þurnalà nemokamai gauna visi LPA 

nariai, valstybinës institucijos, fondai, 

bibliotekos. 

Þurnalas yra prenumeruojamas. 

Siûlome „Psichiatrijos þinias“ gauti 

tiesiai á namus arba savo darbovietæ: 

– individuali prenumerata 

(paðto iðlaidos) LPA nariams: 

10 Lt/vieneriems metams 

– individuali prenumerata ne LPA 

nariams: 


– prenumerata ástaigoms 1 egz. 


Ástaigai uþsisakant didesná egzemplioriø 

skaièiø taikomos nuolaidos 

(10 egz. – 200 Lt). 

Fiziniai asmenys gali apmokëti prenumeratà 

banke grynaisiais arba pavedimu: 

– gavëjas Vð.Á. „Psichikos sveikatos 

iniciatyva“ (á. kodas 2486744) 

– sàskaita 

Nr. LT69 7044 0600 0137 8002 

AB Vilniaus bankas, 

banko kodas 70440 

Nepamirðkite informuoti apie 

tai, kad uþsisakëte ir nurodyti 

savo adresà! 

Visais su prenumerata susijusiais 

klausimais bei dël sàskaitø iðraðymo, 

praðome kreiptis á: 

Regina Paliukaitienë 

prenumeratos koordinatorë 

tel. 869919700 

el. p. reginap@lithill.lt

Savalaikë rezistentiðkos ðizofrenijos 

diagnostika ir gydymas klozapinu 

Gydymui rezistentiðka ðizofrenija 

yra intensyvaus domëjimosi 

objektas: nemaþai pastarøjø 

metø tyrimø orientuojasi á ðios bûklës etiologijà 

ir gydymà. Rezistentiðkos ðizofrenijos 

apibrëþimas iki ðiol tebëra kontroversiðkas, 

nes turi atspindëti ne tik teisëtus 

ir kintanèius serganèiøjø ðizofrenija 

poreikius ir gydymo perspektyvas, bet ir 

ðeimos nariø, sveikatos paslaugø teikëjø 

ir finansuotojø poreikius ir lûkesèius. 

Statistikos duomenimis, apie 1 proc. 

suaugusiø serga ðizofrenija, taèiau gydymas 

klasikiniais neuroleptikais veiksmingas 

tik maþdaug 70 proc. serganèiøjø, 

tuo tarpu likusiems 30 proc. pacientø 

pozityvûs simptomai iðlieka. Ðie 

atsparûs gydymui atvejai yra didþiulë 

problema psichiatrijoje. 

NICE (National Institute of Clinical 

Excellence, UK) rekomendacijose teigiama, 

kad: „Asmeniui nustaèius gydymui 

rezistentiðkà ðizofrenijà reikia kaip galima 

anksèiau pradëti gydymà klozapinu”. 

Dar 1988 m. Kane ir bendraautoriai árodë 

savalaikës rezistentiðkos ðizofrenijos 

diagnozës svarbà ir pademonstravo, kad 

kai sergantiesiems ðizofrenija neveikia klasikiniai 

vaistai, klozapinas yra veiksmingas. 

Nustatant, kad ðizofrenija yra atspari 

gydymui buvo naudojami ðie kriterijai: 6 

savaites ir ilgiau gydant dviejø skirtingø 

grupiø neuroleptikais (ekvivalentas daugiau 

ar lygu 1000 mg chlorpromazino 

parai) pasireiðkia trys ir daugiau sutrikimo 

epizodai; nepasitaikë gero funkcionavimo 

laikotarpiø per pastaruosius penkerius 

metus; yra itin iðreikðta psichopatologija 

vertinant BPRS ir CGI skaliø 

kriterijais ir pacientams gydymas haloperidoliu 

buvo neveiksmingas. 

Taèiau yra gausu pacientø, kuriø bûklë 

neatitinka ðiø grieþtø kriterijø, taèiau 

jiems nustatomi vidutiniai arba sunkûs 

negatyvûs ir afektiniai simptomai bei so- 

cialinis neágalumas: 15–25 proc. serganèiøjø 

ðizofrenija JAV yra nedarbingi, 50 

proc. patiria ûmios psichozës atkrytá kartà 

per metus (dël vaistø nevartojimo, nepakankamo 

neuroleptikø veiksmingumo). 

Taip kad, pasirenkant vaistà ir siekiant 

geresnio atsako á gydymà, ne visada 

tikslinga taikyti grieþèiausius atsparumo 

gydymui kriterijus. 

Ypaè svarbu atsparumà gydymui nustatyti 

pirmaisiais mënesiais ir metais, 

nustaèius ðizofrenijos diagnozæ. Jeigu 

gydant pirmà arba antrà psichozës epizodà 

klasikiniais neuroleptikais simptomai 

ir negalia neiðnyksta, bûtina kuo 

anksèiau paskirti adekvatø gydymà, kitaip 

sutrikimo sukeliamas socialinis neágalumas 

tik stiprës, maþës galimybës 

pacientui gráþti á darbà arba mokslus, didës 

hospitalizacijø poreikis. 

Vertindami 51 800 pacientø duomenis 

nuo1895 iki 1991 m. Hegerty ir bendrautoriai 

pastebëjo, kad pagerëjusi bûklë reiðkia, 

kad pacientams nepasireiðkia sunkesniø 

nei ,,lengvi” psichoziniai simptomai, 

pacientai stabiliai prisitaiko, gyvena 

ir dirba nepriklausomai. Palyginæ tris 

deðimtmeèius iki neuroleptikø, jø vartojimo 

pradþià ir vëlesná laikotarpá, mokslininkai 

nustatë, net ir gydant klasikiniais 

vaistais gydymo iðeitys nebuvo geros: 

daugeliui iðliko besikartojantys psichoziniai 

simptomai ir/arba blogas socialinis 

funkcionavimas. Nustatytas gydymo 

iðeièiø blogëjimas po 1986 m. galëjo atsirasti 

dël besikeièianèiø diagnostikos kriterijø 

arba gydymui atspariø atvejø gausëjimo. 

Apibendrinta Helgason studija 

nagrinëjusi 107 serganèiuosius ðizofrenija 

Islandijoje (iðsivystæs kraðtas, paþangi 

sveikatos apsaugos sistema, prieinama 

pagalba, psichiatrø kvalifikacija aukðta) 

atskleidë, kad tik 35–45 proc. ðios 

studijos pacientø gydymo klasikiniais 

neuroleptikais baigtis buvo gera. Net 54 


Parengë Vesta Steiblienë, 

Þiegþdriø psichiatrijos ligoninë 

proc. iðliko þenkli simptomatika,16 proc. 

reikëjo ilgalaikio gydymo ligoninëje, 10 

proc. nusiþudë. Tiesa, ðiame tyrime nevertintos 

kognityvinës funkcijos, gyvenimo 

kokybës rodikliai, mirtingumas dël 

EPS ir vëlyvosios diskinezijos. Ávertinus 

ir ðiuos rodiklius gydymo iðeitys ko gero 

bûtø dar prastesnës. Ðias iðvadas patvirtina 

ir kiti tyrimai, kai kuriuose ið jø 

gera gydymo baigtis pasitaikë tik 21 

proc. atvejø. Taigi, pakanka árodymø, 

kad esant ypaè sunkiems, gydymui rezistentiðkiems 

ðizofrenijos atvejams, klasikiniai 

neuroleptikai menkai tegelbsti. 

Paciento, jo ðeimos nariø, sveikatos 

prieþiûros darbuotojø nuomonë apie ligos 

baigtá ir gydymo veiksmingumà gali 

skirtis. Nekritiðki savo sutrikimui ir bûklei 

pacientai gali bûti patenkinti gydymu, 

nors iðlieka simptomai ir socialinë negalia, 

tuo tarpu lengvesnëmis sutrikimo 

formomis sergantys pacientai gali bûti 

nepatenkinti gydymu, dël ðalutiniø parkinsoniniø 

reiðkiniø ir vëlyvosios diskinezijos. 

Kai kuriems pacientams savo padëties 

prieð ir po susirgimo lyginimas gali 

sukelti depresijà ir mintis apie saviþudybæ. 

Pradinëse sutrikimo stadijose namiðkiø 

poþiûriu gera ligos baigtis – tai sugráþimas 

á iki ligos buvusá veiklos lygmená, 

nors vëliau pasitenkinama net ir 

menkesniu bûklës pagerëjimu. Daugumai 

klinicistø itin svarbu numalðinti sunkius 

psichozinius simptomus, agresyvumà 

ir negatyvius simptomus. Taip pat 

svarbu atstatyti kasdieniná pacientø elgesá 

ir veiklà, iðvengti gulëjimo ligoninëje. 

Hospitalizacijø sumaþëjimas yra finansiðkai 

svarbus teigiamas gydymo rezultatas. 

Klozapinas susintetintas 1959 m., mëginant 

sukurti vaistà, kuriam nebûdingi 

EPS. Juo gydyti pacientai, daug metø 

praleidæ ávairiuose psichiatrijos stacionaruose. 

1975 m. vaisto skyrimas buvo 


31


sustabdytas, keliems pacientams nustaèius 

klozapino sukeltà agranulocitozæ mirties 

prieþastimi. Taèiau daugelis pacientø, 

nutraukus klozapino vartojimà, patyrë 

atkryèius, jø bûklë blogëjo, tad klozapinas 

buvo gràþintas á praktikà, ávedant 

privalomà monitoringà dël agranuliocitozës. 

Gydant rezistentiðkus pacientus gera 

pozityviø simptomø kontrolë be vëlyvosios 

diskinezijos, adaptacija bendruomenëje, 

darbingumo gràþinimas nusveria 

1 proc. agranulocitozës pavojø. Juolab, 

kad vartojant klasikinius neuroleptikus 

agranulocitozës rizika yra 0,052–0,1 

proc. 

Claghorn ir bendraautoriai nurodo, kad 

klozapinas pranaðesnis uþ klasikinius neuroleptikus 

vëlyvosios diskinezijos ir EPS 

atþvilgiu. Kane ir bendraautoriai iðtyræ 280 

gydymui rezistentiðkø pacientø nustatë, 

kad klozapinas greièiau veikia pozityvius 

ir negatyvius simptomus. Gausëjant klozapino 

veiksmingumo rezistentiðkai ðizofrenijai 

árodymø, atsinaujino susidomëjimas 

ðiø pacientø gydymo galimybëmis. Atsirado 

nuorodos kaip nustatyti gydymui rezistentiðkus 

pacientus, imta ieðkoti naujø 

panaðaus arba pranaðesnio poveikio vaistø 

ir aiðkintis biologines rezistentiðkumo 

prieþastis. 

Vertinant ilgai gydomus pacientus Konektikute 

(JAV), 60 proc. ið 803 ðizofrenija 

serganèiø pacientø atitiko Kane atsparumo 

gydymui kriterijus, kuriems indikuotinas 

klozapinas. Meltzer taikydamas 

lankstesnius kriterijus (du neveiksmingi 

gydymo neuroleptikais kursai 4–6 

savaites, iðreikðti vëlyvosios diskinezijos 

simptomai ir sutrikimo sunkumo rodikliai 

pagal GAF skalæ) nustatë, kad net 42,9 

proc. ðizofrenija serganèiøjø buvo atsparûs 

gydymui. Ðie kriterijai realistiðkesni ir 

atspindi platesná poþiûrá á tokiø pacientø 

gydymà. Ðiuo metu Lietuvoje galioja Lietuvos 

Respublikos sveikatos apsaugos 

ministro 2002 m. rugpjûèio 14 d. Ásakymu 

Nr. 422 patvirtinti kriterijai: gydant iðlieka 

nuolatiniai pozityvûs ir negatyvûs 

simptomai, defekto (deficito) reiðkiniai, 

neefektyvus psichozës gydymas per 6 

sav., ne maþiau kaip 2 bandymai gydyti, 

naudojant 2 (ar daugiau) skirtingø psichofarmakologiniø 

klasiø neuroleptikø dozes, 

ekvivalentiðkas 400-600 mg chlorpromazine 

per parà, ne maþiau kaip 6 savaites. 

Rezistentiðkumas gydymo gali atsirasti 

jau pirmojo psichozës epizodo. Nors 

sutrikimo pradþioje daugumai pacientø 

neuroleptikai yra veiksmingi, 5–20 proc. 

pacientø pozityvûs simptomai iðlieka nuolat, 

15–45 proc. atvejø klasikiniai neuro- 

leptikai veiksmingai malðina pozityvius 

simptomus tik kurá laikà. Rezistentiðkiems 

gydymui pacientams kartu su pastoviais 

pozityviais simptomais pasireiðkia ir negatyvûs 

bei kognityviniø funkcijø sutrikimai, 

ryðkëja socialinë negalia ir nyksta 

kritiðkumas savo sutrikimui ir bûklei, didëja 

saviþudybës ir save þalojanèio elgesio 

rizika. Rezistentiðkumà gydymui prognozuoja 

ilgas prodrominis laikotarpis, iðreikðti 

negatyvûs simptomai, ankstyva ligos 

pradþia, nevisavertë remisija po pirmojo 

psichozës epizodo, smegenø skilveliø 

padidëjimas, aukðti augimo hormono 

rodikliai ir vyriðka lytis. Pozityviø ir 

negatyviø simptomø sunkumas, bloga premorbidinë 

adaptacija taip pat koreliuoja 

su blogais pirmo psichozës epizodo rezultatais. 

Prieð darant iðvadà, kad sergantysis ðizofrenija 

yra rezistentiðkas gydymui, reikia 

ávertinti vaisto veiksmingumà galinèius 

apriboti veiksnius. Reikia ásitikinti, kad 

pacientas vartoja vaistus kaip paskirta 

(skiriant depo preparatus, vertinant vaisto 

koncentracijà plazmoje), ávertinti dozës 

adekvatumà, ávertinti neuroleptikø deriniø 

veiksmingumà. Jeigu pacientas jau 

buvo gydytas atipiniu neuroleptiku, kuris 

pasirodë esàs neveiksmingas, kità tos paèios 

grupës vaistà skirti netikslinga. 

Meltzer nurodo, kad klozapinas veiksmingai 

malðina pozityvius, negatyvius ir 

dezorganizacinius simptomus gydymui 

atspariems pacientams. Ypaè svarbus yra 

negatyvius simptomus malðinantis poveikis. 

Tandon ir bendraautoriai nustatë, kad 

negatyviø simptomø nykimas koreliuoja 

su pozityviø simptomø maþëjimu. Miller 

pastebi, kad bûklës gerëjimas vartojant 

klozapinà nepriklauso nuo besikeièianèiø 

psichoziniø simptomø, depresijos ir EPS, 

bet tiesiogiai susijæs su dezorganizacijos 

maþëjimu. Dezorganizacija – tai hebefrenija 

su neadekvaèiu afektu, padrikos asociacijos, 

inkoherencija. Ðiam sindromui 

malðinti geriausiai tinka klozapinas. 

Pacientams, kuriø klinikinëje bûklëje 

vyrauja negatyvûs simptomai, vartojant 

klozapinà, ryðkiai sumaþëja negatyviø 

simptomø iðreikðtumas. Taip pat nustatyta, 

kad klozapinas veiksmingiau uþ haloperidolá 

malðina agresyvumà. Volavka ir 

bendraautoriai, atlikæ 14 savaièiø klozapino, 

olanzapino, risperidono ir haloperidolio 

palyginimà, kuriame iðtirti 157 gydymui 

rezistentiðki ðizofrenija sergantys 

agresyvûs pacientai, nustatë, kad atipiniai 

antipsichotikai buvo veiksmingesni nei 

haloperidolis. Risperidonas ir olanzapinas 

veiksmingiausiai malðino maþiau agresy- 


viø pacientø pozityvius simptomus, taèiau 

itin agresyviems pacientams veiksmingiausios 

buvo adekvaèios klozapino 

dozës. 

Sergantieji ðizofrenija blogiau sutelkia 

dëmesá, jiems pasireiðkia ávairûs atminties, 

màstymo ir kitø kognityviniø funkcijø 

sutrikimai, maþinantys pacientø galimybes 

dirbti, pasirûpinti savimi, menkinantys 

gyvenimo kokybæ. Klozapinas 

veiksmingai atstato kognityvinius ðizofrenija 

serganèiøjø deficitus, ir ðis poveikis 

pasireiðkia praëjus maþdaug 6 savaitëms 

nuo gydymo pradþios. Vartojant klozapinà, 

retesni ligos atkryèiai, todël maþëja 

hospitalizacijø skaièius. Ilgalaikis 

veiksmingumas ir pagerëjæs gydytojo– 

paciento bendradarbiavimas sumaþina gydymo 

iðlaidas. 

Gyvenimo kokybë yra svarbus rezistentiðkos 

ðizofrenijos gydymo aspektas. 

Lindstrom pastebëjo, kad rezistentiðkus 

gydymui ðizofrenija serganèiuosius, pradëjus 

gydyti klozapinu, pagerëja jø galimybës 

dirbti ir mokytis. Tyrimai parodë, 

kad net deðimtmetá bedarbiais buvusiø pacientø, 

pradëjus gydyti klozapinu, apie 40 

proc. jø pradëjo dirbti arba gráþo mokytis. 

Ðá rezultatà galima aiðkinti palankiu 

klozapino poveikiu kognityvinëms funkcijoms, 

veiksmingam pozityviø ir negatyviø 

simptomø numalðinimui ir palankiam 

ðalutiniø reiðkiniø profiliui (nedidina 

prolaktino koncentracijos, praktiðkai nesukelia 

EPS ir vëlyvosios diskinezijos). 

Meltzer ir bendraautoriai atskleidë ryðkø 

bendrojo funkcionavimo ir gyvenimo kokybës 

pagerëjimà po 12 mënesiø gydymo 

klozapinu. 

Sergantiesiems ðizofrenija ir ðizoafektiniu 

sutrikimu daþnai pasitaiko menkavertiðkumo, 

kaltës, beviltiðkumo jausmai, dël 

ko ðie pacientai daþnai mëgina nusiþudyti 

ir nusiþudo (50–60 proc. serganèiøjø ðizofrenija 

mëgina nusiþudyti, apie 9–13 

proc. nusiþudo). Saviþudybës rizika nepriklauso 

nuo ligos rezistentiðkumo. Meltzer 

ir Okayli atliktame saviþudiðkos elgsenos 

tyrime vertinti 88 neuroleptikams 

rezistentiðki pacientai, kurie buvo 0,5-7 

metus gydyti klozapinu. Tyrëjai nustatë, 

kad bûkliø be saviþudiðko elgesio padaugëjo 

53 iki 88 proc. Tai sietina su 

depresijos ir nevilties sumaþëjimu gydymo 

eigoje. Waler nurodo, kad klozapinas 

veikmingiausiai maþina saviþudiðkà elgesá 

vartojant vaistà nepertraukiamai. Vaisto 

vartojimà nutraukus - poveikis neiðlieka. 

Dvejø metø trukmës prospektyvinis 

multicentrinis (980 pacientø, 11 pasaulio 

ðaliø) atsitiktiniø parinkèiø palyginamasis 


33

PSICHIATRIJOS KALBA 

Leponex ® ir Zyprexa ® tyrimas InterSePt 

parodë, kad klozapinas veiksmingiau maþino 

saviþudybiø skaièiø aukðtos rizikos 

pacientø grupëje. 

Rezistentiðkiems gydymui pacientams 

daþniau pasireiðkia ir vëlyvoji diskinezija, 

galimai dël ilgà laikà vartotø dideliø neuroleptikø 

doziø, kuri yra saviþudybës rizikos 

veiksnys. Èia klozapinas itin naudingas, 

nes vëlyvàjà diskinezijà sukelia reèiau 

nei kiti neuroleptikai ir sëkmingai 

malðina prieðparkinsoniniø vaistø sukeltos 

diskinezijos simptomus. 

Ligos gydymo iðlaidø augimas priklauso 

ne tik nuo aukðtesnës vaisto kainos, 

bet ir nuo daþnesniø hospitalizacijø ir skubios 

pagalbos poreikio. Meltzer apskaièiavo, 

kad skiriant klozapinà, pacientai reèiau 

atkrinta ir gydosi ligoninëje, todël metinë 

gydymo kaina sumaþëja apie 50 proc. 

Ekonominë nauda dar padidëja ávertinus 

tai, kad vartodami klozapinà nemaþai pacientø 

gráþta á darbà, sumaþëja prieþiûros 

namuose poreikis. 

Apibendrinant galima ávardyti ðiuos klozapino 

pranaðumus: 

• Veiksmingas gydant rezistentiðkà ðizofrenijà; 

• Veiksmingiau nei klasikiniai neuroleptikai 

malðina pozityvius ir negatyvius (pirminius 

ir antriniu) simptomus, dezorganizacijà, 

gerina kognityvines funkcijas, 

maþina saviþudybës rizikà ir agresyvumà; 

• Minimaliai iðreikðti EPS ir vëlyvosios 

diskinezijos rizika, nedidëja serumo 

prolaktino lygis; 

• Uþtikrina geresná bendradarbiavimà su 

pacientu ir perpus sumaþina gydymo 

iðlaidas. 

Ðaltiniai: 

Ðaltiniai: 

1. Meltzer H. Y. Treatment-resistant 

Schizophrenia-the role of clozapine.Current 

medical research and opinion. 

Vol.14 , No.1,1997 1-20. 

2. Meltzer H. Y.Clozapine treatment for 

suicidality in schizophrenia. 

ArchGenPsychiatry. Vol.60, Jan 2003. 

3. Volavka J. Overt aggression and psychotic 

symptoms in patients with schizophrenia. 

Journal of Clinical Psychopharmacology. 

Vol. 24, No. 2, Apr 2004. 

4. National Institute of Clinical Excellence. 

Guidance for the use of newer 

(atypical) antipsychotic drugs for the 

treatment of schizophrenia. Technology 

Appraisal Guidance. No. 43, June, 

2002. 


Citatos 

„Meluoti yra smagu. Pagal smagumà melavimas uþima tryliktà vietà tarp 

èiaudëjimo ir pieðtuko grauþimo. Tiesa, kai kurie specialistai nukelia melavimà 

á penkioliktà vietà – tada jis pagal malonumà lenkia nosies krapðtymà, bet 

nusileidþia pieðtuko grauþimui. 

Olegas Lapinas 

www.DELFI.lt (2005 04 01) 

Savijauta – lyg sugráþtum ið kosmoso. Tai – ne psichologija, o realus 

energijos atsinaujinimo kûne jausmas. Kas nepabandë – nepatikës. 

Mes gi gimstame ir tuokiamës daþniausiai ne „tam, kad“, o „todël, kad“. Tai 

yra, daþniausiai moteris iðteka neturëdama aiðkaus tikslo. O vyras veda irgi 

neturëdamas tikslo. Nes jei jie turi tikslà, tai jau vedybos ið iðskaièiavimo, o 

juose gyvybë greitai iðsenka. Dauguma þmoniø tuokiasi be tikslo, o su prieþastimi 

– tarkime, nes pamilsta. Juk tai jau ne tikslas, o prieþastis, tiesa? 

Panaðiai buvo Bilui Klintonui. Jis nepaprastai gerbë ir mylëjo Hilari, taèiau 

negalëjo susilaikyti sutikæs Monikà Levinski. Kuri labai priminë jo motinà 

Virginijà jaunystëje. 

Olegas Lapinas 

www.DELFI.lt 

Pasitaiko, kad sutuoktinis nusimena. Tai dar ðvelniai pasakyta – ið tiesø jis 

kartais depresuoja. O jei visai atvirai, tai retkarèiais praranda bet kokià gyvenimo 

perspektyvà. Psichiatrija siûlo jam antidepresantus. O kà jûs galite 

pasiûlyti savo nusiminusiam sutuoktiniui? 

Olegas Lapinas, www.DELFI.lt 2005 04 18, 

„Pirmoji pagalba paskendusiam depresijoje sutuoktiniui“ 

Matote, paaugliø logika ne apskritai absurdiðka. Ji remiasi visiems gyviams 

bûdingu teritoriniu instinktu – taip vadinama „rûðine agresija“. 

Olegas Lapinas, 

www.DELFI.lt 2005 05 16 

„Religija“ – ði þodis reiðkia „ryðio atstatymà“. Tik jei paðtininkai atstato 

ryðá laiðkais, telefonistai – laidais ar siøstuvais, tai baþnyèios tarnai – maldomis 

ir apeigomis. 

Nes visos moterys kaþkokios átartinos, turi savo vietà þinoti – jos vyrams 

tepaklûsta. Jos iðvis ið jø ðonkauliø atsirado, aiðku? 

Olegas Lapinas, www.DELFI.lt, 2005 05 12 

„Pradþioje buvo Þodis“ 

O. Lapinas mano, kad jei þmogus nepersirgs „þvaigþdþiø liga“, jei neturës 

idealo, tai, apskritai, liks vakuume ir neþinos, kokiu jam bûti. 

Diana Augûnaitë, www.DELFI.lt 

„Þvaigþdës ir superþvaigþdës – idealo átaka“ 

O psichologë eiliná kartà mintyse nustebdavo: „nejaugi að atrodau niekada 

neprarandanti pusiausvyros?“ Ir prisimindavo, kaip vaikystëje jà mergaitës 

vadindavo „flegma“. Taèiau psichologë jokiu bûdu nepasakys jums, kaip 

ðiandien jai kilo noras áspirti áþûliai besielgianèiai dukrai arba kaip ji vienà 

kartà pagalvojo, kad norëtø nukasti nosá savo egocentriðkai ir nenuoðirdþiai 

virðininkei. 

Olegas Lapinas, www.DELFI.lt, 2005 05 09 

„Pykti ar nepykti?“


35

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?