psichiatrijos zinios 2007_1_SPAUDAI.pmd - Lietuvos psichiatrų ...

ISSN Nr. 1648–1259LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)Psichiatrijosþinios

2 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

REDAKCIJOS ÞODISPlëtodami tà paèià, teisiø, temà, skaitytojams pateikiame ávairias nuomonesapie mobiliøjø telefonø naudojimo ribojimà psichiatrijos ligoninëse.Lietuvos psichiatrø asociacijos pasiteirauta, ar leistina ligoninëje besigydantiemspacientams riboti naudojimàsi mobiliaisiais telefonais, ir valdybaëmësi nagrinëti ðá klausimà. Pasaulio psichiatrijos ir apskritai sveikatosprieþiûros praktikoje yra nemaþa pavyzdþiø, kai ribojama teisë naudotismobiliaisiais telefonais, ir toks apribojimas nebûtinai laikomas þmogausteisiø paþeidimu. Lietuvos psichiatrø asociacija parengë projektà, kuriameaptarë, kokiomis sàlygomis tà bûtø galima daryti, ir papraðë þmogaus teisesginanèias organizacijas bei teisininkus toká ribojimà ávertinti. Rekomendacijosprojektà ir atsiliepimus á já spausdiname ðiame numeryje. Galutiniovarianto dar teks palaukti, bet vieðoje diskusijoje atsiskleidþia ávairûs tokioribojimo aspektai, skatinamas tarpusavio supratimas ir konsensuso siekis.Skelbiame informacijà apie Nacionalinës sveikatos tarybos (NST) posëdá,kuriame buvo vertinamas Valstybinës alkoholio kontrolës programos irnacionalinës sveikatos politikos tikslø ágyvendinimas. Bene pirmà kartàtaip grieþtai ir taip vieðai pasakyta, kad valstybë nevykdo ástatymø, neágyvendinajø keliamo uþdavinio – maþinti alkoholio vartojimà. NST pabrëþia,kad ðalyje vykdoma alkoholio politika ið esmës prieðtarauja alkoholiokontrolës teisës aktø nuostatose numatytiems uþdaviniams ir ne maþina,bet skatina alkoholio vartojimà, sunkina su tuo susijusias pasekmes.Ðiais metais tikimës siekti dar didesnio psichikos sveikatos sistemojepriimamø sprendimø skaidrumo tiesiogiai kalbëdamiesi su psichikossveikatos politikà kurianèiais ir jiems átakos turinèiais pareigûnais, ástaigøvadovais ir psichiatrais. Pirmiausia siûlome interviu su Valstybinio psichikossveikatos centro vadove Onute Davidoniene, kuri atskleidþia bent dalásistemos tapsmo vingiø. Ið skaitytojø laukiame klausimø, kuriuos norëtumëteuþduoti atsakingiems asmenims, o jau mes pasistengsime gautiatsakymus á juos.Priëmus strategijà bus dar svarbiau, kad procesai vyktø kiek galima skaidriau,kad ir psichiatras praktikas galëtø veikti priimamus sprendimus.Primenu, remkitës ir naudokitës „Psichiatrijos þiniomis“. Þurnalas -skaitomas, jame spausdinami straipsniai sukelia ávairiø minèiø, tai rodo irgaunami laiðkai. Ðákart spausdiname atsakymà á gyd. D. Survilaitës straipsná„Pacientø kûryba – menas, meno terapija ar jø profanacija“. Dþiugina,kad þurnalo puslapiuose mezgasi dialogas apie meno terapijà –ávairiosepsichikos sveikatos ástaigose vis daþniau teikiama paslauga. Kaip gydytojatvirtinimus, kad menu galima kà nors gydyti ar net iðgydyti, vertinu kaipneetiðkus ir þalingus, nes ðios priemonës tëra pagalbinës ir tikrai nepaðalinapsichikos sutrikimo prieþasèiø (toks „gydymas“ nëra etiopatogenezinis).Taigi kaip atskirti meno terapijà nuo jos profanacijos? Kas turëtø menoterapijà taikyti? Labai lauksime kuo ávairesniø nuomoniø.Kad þurnalas skaitomas, suþinome ne tik ið kolegø ir paslaugø vartotojøatsiliepimø, bet ir gavæ LATGA-A (Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijosagentûros) nurodymà, kad esame neteisëtai panaudojæ meno kûriná.Nors ðie skaitytojai sukëlë nuostolio pinigais, bet praturtino patirtimi, kuripraplëtë akiratá ir padës tobulinti þurnalà.Tobulëkime kartu. Sëkmingo Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimo!Psichiatrijos þiniosLietuvos psichiatrø asociacijosspecializuotas informacinis leidinysgydytojamsMokslo straipsniai ðiame leidinyjerecenzuojamiVyr. redaktorëNijolë Goðtautaitë MidttunRedakcinë kolegijaprof.habil.dr. Algirdas Dembinskasdoc. Emilis Subatadoc. Eugenijus Laurinaitisdoc. Dainius Pûrasdr. Gintautas Daubarasgyd. Valdonë Matonienëgyd. Onutë Davidonienëgyd. Alvydas Navickasgyd. Danguolë Survilaitëgyd. Eugenijus Mikaliûnasgyd. Stefa NaujokienëProjektø koordinatorëLaura BlinstrubaitëKalbos redaktorëRegina DobelienëDizainerisDonaldas AndziulisMaketuotojaBirutë VilutienëLeidëjai:VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“Lietuvos psichiatrø asociacijaSumaketavo ir iðleidoUAB „Ex Arte“Redakcijos adresas:Vasaros 5, LT-10309 Vilniusnigomi@hotmail.comTiraþas 1000 egz.Ðiame leidinyje pateikiama informacijaskiriama tik gydytojams.Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampasu straipsniø autoriø nuomone.Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbàneatsako.Uþ pateikiamos informacijos tikslumàatsakingi straipsniø autoriai.Dël prenumeratos kreiptis á:Regina Paliukaitienë,reginapal@gmail.comTel.: 8 655 33 231Virðelyje – Aleksandro Nikitino pieðinys„Saliutas“ (2005 m.) ið klubo „13 ir Ko”archyvo.© Nijolë Goðtautaitë, 2007© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2007Psichiatrijos þinios2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)4 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)5

AKTUALIJOS6 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

AKTUALIJOSPsichikos sveikata –ne vien psichiatrø rûpestisInterviu su Valstybiniopsichikos sveikatos centro(VPSC) vadoveOnute DavidonieneNijolë Goðtautaitë Midttun (N.G.M.):Vadovaujate valstybiniam psichikossveikatos centrui. VPSC neatsiradostaiga, bet organiðkai keitësi ir vystësi.Gal trumpai papasakotumëte apie ðiosástaigos atsiradimà?Onutë Davidonienë (O.D.): 1988 m.sveikatos apsaugos ministras J. Platûkispervedë mane dirbti á Naujosios Vilniospsichiatrijos ligoninæ, á kà tik ákurtà organizaciná-metodinákabinetà. Maþdaugpusantrø metø kabinete dirbome dviese– að ir medicinos seselë (dabar bûtøslaugytoja). Po truputá kabinetas plëtësi,iðaugo á skyriø. Pradþioje ðio kabinetouþdavinys buvo paprastas: rinkti ir priimtiataskaitas, skaièiuoti psichiatrijosrodiklius. Taèiau veiklos sritis labai sparèiaiplëtësi, nes Sveikatos apsaugos ministerijakëlë vis daugiau uþdaviniø: pradëjomerengti metodines rekomendacijas,SAM pavedimu nagrinëti skundusbei rengti dokumentus. Uþdavinius këlëne tik ministerija, bet ir patiems visà laikànorëjosi kaþko daugiau. Taip besistengiantnuveikti daugiau, skyrius virto centru,kuris tuomet vadinosi Psichikos sveikatosprieþiûros tyrimo ir planavimo centras(PSPTPC). Pavadinimas ilgas ir labaisudëtingas, vargu ar kas bepamenapilnà. Apie 1995 m. tapau RespublikinësVilniaus psichiatrijos ligoninës(RVPL) direktoriaus dr. V. Maèiulio pavaduotojaambulatorinei pagalbai ir ðiocentro direktore. Tuo metu jau veikë ducentro padaliniai: klinikiniø konsultacijøskyrius, kuriam vadovavo gydytojasA. Kaunas, ir metodinis skyrius, kurisrengë rekomendacijas, ástatymø projektusir kitus dokumentus. Tuo laikotarpiudirbta itin aktyviai: buvo parengti dispanserizacijoskriterijai, skaièiavomeákainius, rengëme finansiniø mechanizmøapraðymus, skaièiavome paslaugøkaðtus ir t. t. Darbas buvo naujas, ádomus.Vëliau pradëta kurti psichikos sveikatoscentrus. Galima sakyti, kad paèiàidëjà RVPL direktorius V. Maèiulis parsiveþëið Amerikos. Gráþæs papasakojo,kad JAV psichiatrijos paslaugos teikiamosbendruomenëje ir dirbama komandomis.Buvo nuspræsta, kad toks modelisádomus ir paþangus. Tuo metu mesnetgi, galima sakyti, „plaukëme prieðsrovæ“, kadangi Europos ðalyse psichikossveikatos centrø, priklausanèiø pirmineigrandþiai, analogø kaip ir nebuvo.O mums toks modelis buvo tinkamas,nes ðeimos gydytojo institucija kûrësilabai ið lëto. Taigi ne tik numatëmecentrø steigimà, bet ir nuosekliai ágyvendinomeðá planà. O tai iðties didþiulisþingsnis pirmyn, plëtojant ambulatorinæpsichikos sveikatos prieþiûrà.N.G.M. Nuo pat atsiradimo pradþiosesate ásikûræ RVPL. Ligoninës direktoriuiV. Maèiuliui atrodë prasminga prisidëtikuriant metodikas, dalyvauti sistemoskûrimo darbe, nors iki pat formalausVPSC ákûrimo biudþeto lëðøtam nebuvo skiriama?Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)7

AKTUALIJOSO.D. Taigi kad nebuvo. Ligoninëmsbuvo mokama uþ iðgydytus pacientus, one uþ metodikas ir konsultacijas, tad centroveiklai buvo naudojamos ligoninësuþdirbtos lëðos. Ministras M. Stankevièius1999 m. sausio 1 d. atskyrë centrànuo psichiatrijos ligoninës – taip ásikûrënauja biudþetinë ástaiga Valstybinispsichikos sveikatos centras, turintis atskiràbiudþetà. Esu VPSC direktorë nuopat jo ásteigimo. Darbà centre pradëjomekaip 13 þmoniø kolektyvas. Dar aktyviauásitraukëme á ástatymø ir jø pataisørengimà, dalyvavome savivaldybiøkomisijø kûrime ir darbe, dëjome nemaþapastangø, kad priverstinës hospitalizacijosklausimai bûtø gràþinti teismams,prisidëjome rengiant Alkoholio ir tabakokontrolës ástatymà bei Psichikos ligøprofilaktikos programà, dalyvavome apraðantir reglamentuojant paslaugø teikimà.N.G.M. Toks áspûdingas darbø sàraðaslyg ir leistø teigti, kad psichikos sveikatosprieþiûra ne tokia jau ir atsilikusi,palyginti su visa sveikatos prieþiûrossistema?O.D. Psichikos sveikatos prieþiûra irpsichiatrija tikrai nëra atsilikusios sritys.Mes buvome ir kai kuriais aspektais tebeesameprieðakyje, pavyzdþiui, pagalparengtus paslaugø apraðymus. Esamevieni ið pirmøjø tarp specialistø, pateikusiømetodikas ir paslaugø teikimo reikalavimøapraðymus. Beje, mûsø sukurtosmetodikos skelbiamos ir „Psichiatrijos”vadovëlyje.N.G.M. Ar galima sakyti, kad bendradarbiavimassu Sveikatos apsaugos ministerija(SAM) yra sëkmingas?O.D. Bendradarbiavimas vyksta, betministerijos veikloje itin trûksta planavimoir aiðkios strategijos. Daug kas daromapaskubomis, pagal nurodymus iðvirðaus. Nuolatinë skuba – dokumentusreikia paruoðti ir sprendimus priimti vosne per naktá – be jokios abejonës, neigiamaiveikia mûsø darbo kokybæ. TaigiVPSC darbuotojai ir að pati asmeniðkaiverèiamës per galvà ir padarom, o paskuidar esame barami ir kritikuojami uþtai, kad padarëm ne taip, nepasitarëm.Tik kad laiko konsultacijoms niekas nepalieka.N.G.M.Gal pailiustruotumëte pavyzdþiu?O.D. Ðtai kad ir toks kuriozinis atvejis– kompensuojamojo gydymo indikacijøperþiûrëjimas. Man atostogaujantpajûryje 2002 m. liepos 26 d. paskambinopaþástama ið Valstybiniø ligoniø kasøir pasiteiravo, ar þinau apie tai, kadtàdien posëdyje bus galutinai patvirtintitokie kriterijai, pagal kuriuos jokios ambulatorinëspsichikos ligø ambulatoriniogydymo paslaugos negalës bûti kompensuojamos100 proc. Atostogos buvo tikápusëjusios, á tà posëdá nebuvau pakviesta...Negana to, dar ir Oninës! O numatytikriterijai buvo tokie, kad bûtinoji pagalbakompensuojama tada, jeigu jos nesuteikusþmogui per 10 dienø grëstø mirtis.Mûsø pacientø bûklë bûna sunki, betdaþniausiai ir po dviejø savaièiø negydymojie lieka gyvi, tik blogesnës bûklës.Kas beliko daryti? Iðdûmiau á Vilniø,spëjau á posëdá ir gana karðtoje diskusijojepaskutinio posëdþio prieð dokumentopatvirtinimà metu pavyko pakeistikriterijus taip, kad pagal juos jau buvogalima 100 proc. apmokëti ðizofrenijosbei sunkios depresijos ambulatoriná gydymà.Kriterijai buvo pakoreguoti –átrauktos pavojingumo sau ir kitiems sàvokos,taigi radosi galimybë kompensuotiðizofrenijos ir depresijø gydymà. Taibuvo didþiulis pasiekimas, o kad jis nebuvovisapusiðkas – jau nebe mano kaltë.Jauèiausi puikiai, kol nesulaukiau labaigrieþtø atsiliepimø: „Koks asilas èiapasidarbavo?“, „Kodël neátrauktos kitosdiagnozës?“, „Kas neapgynë demencijøir organiniø sutrikimø gydymo?“ ir pan.O nepavyko átraukti visko, kà reikëtø, tiktodël, kad anoje situacijoje jau nieko nebebuvoámanoma padaryti. Ir taip buvopasiekta labai daug.Bendradarbiavime su SAM labiausiaipasigendu operatyvaus informavimo, realauskonsultacijø proceso. Kiek kartøkeitësi ministrai, bet ðie dalykai visiðkainepasikeitë.N.G.M. Galbût tokiu diskusijø forumugalëtø tapti Nacionalinë psichikossveikatos komisija?O.D. Galbût. Nors iki ðiol ði ástatymuosenumatyta komisija buvo labiau formali.Tik Sveikatos apsaugos viceministras,vëliau sekretorius, E.Bartkevièiussukvietë berods tris komisijos susirinkimus,o kiti në tiek nepadarë. Deja, á susirinkimusdeleguojami asmenys daþniausiaiatvykdavo „pasiklausyti ir perduotivirðininkui“, be ágaliojimø, be teisëspriimti sprendimus. Mano manymu,komisijos veiklos tikslu galëtø tapti tarpþinybinisbendradarbiavimas, nes priimantsu psichikos sveikata susijusiøástatymø pataisas, numatant finansavimàturi dalyvauti ir kitø ministerijø, ne tikSAM, atstovai.N.G.M. Kada bus priimta Visuomenëspsichikos sveikatos strategija ir kotikimasi jà priëmus?O.D. Strategija bus priimta artimiausiumetu. Galiu dràsiai tà teigti, nes Vyriausybësprogramoje numatyta 2007 m.ketvirtà ketvirtá patvirtinti Strategijosveiksmø planà. Taigi iki tol reikia ne tikpatvirtinti strategijà, bet ir parengti ðá planà.Jo metmenys jau yra parengti.Strategija pirmiausiai yra politinis dokumentus,kuriuo iðreiðkiama politinëvalia ir apsisprendimas, kad ði sritis prioritetinë.Ji labai reikalinga, kadangiesant neblogai teisinei bazei neturëjomenacionalinio dokumento, kuriuo remiantisbûtø galima ágyvendinti stambesniusir smulkesnius sisteminius pokyèius.Lietuvai tapus teisine valstybe, parengusnaujas taisykles, kreipiantis dël naujø paslaugøapmokëjimo, dël naujø poástatyminiøaktø parengimo visada klausiama:koks teisinis jûsø iniciatyvos pagrindas?Nëra pagrindo, vadinasi – nereikia. Todëljeigu ástatyme nenumatyta, kad, tarkim,ákalintø asmenø priverstinis gydymasbus reglamentuojamas atskiru poástatyminiuaktu, automatiðkai atmetamosmûsø parengtos taisyklës. Strategijasuteikia teisiná pagrindà visiems tolimesniemssistemos tobulinimo darbams.Jà priëmus galima bus reikalauti parengtipapildomus dokumentus dël naujø paslaugøteikimo, nes taip numatyta strategijoje.Strategijos dokumentà daugiausiairengë trys autoriai, kurie ásibëgëjus strategijossvarstymo procesui, kuo toliau,tuo maþiau, jame dalyvavo. Taigi strategijàpristatinëti ir ginti vis daþniau, tekoman, kaip Valstybinio psichikos sveikatosdirektorei, nors jà rengiant su manimine itin konsultuotasi. Na, turbût ir ðákart,kaip visada, bûsiu barama, kad kaþkojoje negana.Tiesa, yra pavojus, kad Strategijos poveikioðámet nepajusime, kadangi finan-8 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

AKTUALIJOSsavimas dar nëra skirtas. Gali ávykti irtaip, kad veiksmø plane strategijos sumanymaidar labiau „iðskys“.N.G.M. Ar sustabdyta psichikos ligøprofilaktikos programa?O.D. Kol kas dar ne. Psichikos ligøprofilaktikos programa bus sustabdytapriëmus strategijà ir veiksmø planà, á kurápereis dalis psichikos ligø profilaktikosprogramos nuostatø.N.G.M. Koks, Jûsø nuomone, didþiausiaspsichikos sveikatos prieþiûrossistemos pasiekimas per pastaruosius15 metø?O.D. Manau, kad didþiausia sëkmë yrapsichikos sveikatos centrø tinklo sukûrimas.Ðitai pripaþásta net ir buvæ oponentai,pavyzdþiui, doc. D. Pûras, kuriskaþkada yra pasisakæs prieð PSC – teigæs,kad pirminæ psichikos sveikatosprieþiûrà turëtø teikti BPG. Taèiau ir jisdabar pripaþásta, kad tai buvo sëkmingasþingsnis, labai sustiprinæs ambulatorinæpsichikos sveikatos paslaugø grandá.Taip pat tai buvo iðties milþiniðkavalstybës investicija á psichikos sveikatossritá. Manau, kad bûtent dël veiksmingopsichikos sveikatos centrø darbonuolat gerëja ir kai kurie psichiatrijos rodikliai:trumpëja vidutinë gydymo ligoninëjetrukmë, maþëja rehospitalizacijø.Nemaþas pasiekimas yra ir tas, kad iðsikovojometikrai padorius psichiatrijospaslaugø ákainius. Nepamirðkite, kadPSPC lëðas atiminëja ið pelningai dirbanèiøpsichikos sveikatos centrø – vadinasi,paslaugos apmokamos tiek, kad darir su kitais priverstinai uþtenka pasidalyti.N.G.M. Daþnai kalbama, kad ambulatorineipsichiatrijai vystyti neskiriamalëðø, kad viskà „suvalgo“ stacionarai...O.D. Na, nereikia pamirðti, kad tikrainemaþos lëðos skiriamos kompensuojamiemsvaistams apmokëti. O tai beveikiðimtinai ambulatorinës pagalbos lëðos.Kol kas geriausiai ir tiksliausiai apibrëþtosstacionaro paslaugos, psichikos sveikatoscentre teikiamos paslaugos ir, beabejo, vaistai. Lëðos skiriamos árodytoveiksmingumo paslaugoms.N.G.M. Apie psichikos sveikatà galnet ne psichiatrai ir ne psichiatrams turëtøðnekëti...O.D. Pirmiausiai politikai ir visuomenëturëtø màstyti, kaip stiprinti ðeimà,gerinti darbo aplinkà, kad þmonës neperdegtø,nepervargtø. Kai kas ðioje srityjejau daroma. Juk negalima visko medikalizuoti:patyèios – psichiatrai kalti,saviþudybës – psichiatrai kalti, arbajiems pinigø per daug skiriama pastatams...O juk tai visai kitø srièiø problemos...Mes, psichiatrai, vieni ið tikrøjøðiø problemø neiðspræsime ir gal net irimtis kai kuriø neturëtume. Visuomenëspsichikos sveikatos strategijoje psichiatrija– tik maþas fragmentas, psichiatrijossritis ir taip neprastai tvarkoma, pasiekimaineblogi. Dabar metas sukrustiir kitiems.N.G.M. Ko palinkëtumëte psichiatramsprasidëjus 2007 m.?O.D. Kalbant apskritai apie psichikossveikatà, visuomenëje maþëja tolerancijos,daugëja pykèio, bet situacija nepradëskeistis, jeigu pirmiausiai mes patys,specialistai, netapsime geresni, tolerantiðkesnivieni kitiems. Keisti visuomenæreikia pradëti nuo savæs. Linkëèiau pasidþiaugtituo, kà esame pasiekæ, neuþmirðtantgeru þodþiu paminëti ir tai, kànuveikæ kiti. Palinkëèiau ðilumos ir dëmesiovieni kitiems.Neágaliøjø integracijosprojektas RokiðkioPsichiatrijos ligoninëjeVðÁ Rokiðkio psichiatrijos ligoninëágyvendina projektà „Neágaliøjø(teismo psichiatrijos pacientø)galimybiø dalyvauti darbo rinkojedidinimas, plëtojant profesinës reabilitacijospaslaugas Rokiðkio psichiatrijosligoninëje“. Per 17 projektovykdymo mënesiø Rokiðkioligoninë ásigis ir ádiegs psichikosneágaliesiems skirtà novatoriðkàprofesinës reabilitacijos programà,gerinanèià neágaliøjø gebëjimus ásidarbinti.Projekte bus apmokytispecialistai, ádiegta profesinës irdarbinës reabilitacijos programa,kurioje dalyvaus 12 ligoninëje besigydanèiøpsichikos neágaliøjø.Projekto vadovë, VðÁ Rokiðkio psichiatrijosligoninës socialinës pagalbosskyriaus vedëja Renata Rudnickienënurodë, kad projektas skirtassunkesnæ negalià (30-50 proc.darbingumo lygio) turinèiø asmenøprofesinei reabilitacijai. Bendrasprojekto tikslas – pleèiant profesinësreabilitacijos paslaugas, maþintipsichikos neágaliøjø socialinæ atskirtáir didinti lygias galimybes integruojantisá darbo rinkà. VðÁ Rokiðkiopsichiatrijos ligoninë yra vienintelësveikatos prieþiûros ástaigaðalyje, kurioje gydomi sunkius psichikossutrikimus turintys bei nusikaltimusávykdæ asmenys. Projektàbendrai remia Lietuva ir EuroposSàjungos struktûriniai fondai.Projektui skirta 250 tûkst. Lt.www.wasp2007.czPsichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)9

AKTUALIJOSRûkymo profilaktikos priemonësgali bûti veiksmingos –Kauno rajone maþëja rûkanèiø mokiniøProf. A. GoðtautasKauno Vytauto Didþiojo universitetasPerþiûrëjus Narkotikø kontrolësdepartamento prie LR Vyriausybësiniciatyva atliktà kritiðkàataskaità apie narkomanijos profilaktikosprogramø rezultatus daugeliui kylapagrástø abejoniø dël priklausomybæ sukelianèiømedþiagø, taigi ir rûkymo, profilaktikosprogramø veiksmingumo. Todëlnorëtøsi pasidalyti panaðiø prevenciniøpriemoniø ávertinimo patirtimi.Daugelis rûkymo profilaktikos projektømokyklose nepasiekia savo tikslo –sumaþinti mokiniø rûkymà. Nesëkmësprieþastis galima paaiðkinti tuo, kad projektaidaþnai maþos apimties, trumpalaikiai,nepakankamai intensyvûs, taikomimetodai neatitinka paaugliø psichologijosypatumø. Daþnai rûkymo profilaktikataikoma vyresniøjø klasiø mokiniams,kai rûkymo áprotis ir poþiûriai á já jauyra ásitvirtinæ. Ne visuose projektuoseuþtikrinamas tinkamas profilaktiniø priemoniøveiksmingumo ávertinimas.Pirmieji duomenys apie intensyviø rûkymoprofilaktikos priemoniø veiksmingumàgauti vykdant moksliná tiriamàjádarbà Kardiologijos instituto Medicinospsichologijos ir sociologiniø tyrimø laboratorijoje1986–1990 metais. Ðiameprojekte ketverius metus taikant intensyviasprofilaktikos priemones Jonavosraj. pradinëse klasëse pavyko 50 proc.sumaþinti pradedanèiø rûkyti penktokøir ðeðtokø skaièiø (tuo tarpu kontroliniameBirþø raj., kur profilaktikos priemonësnebuvo taikytos, stebëjimo laikotarpiurûkanèiøjø procentas nesikeitë).Svarbu, kad jau tada pastebëta, jog nutraukusaktyvø poveiká profilaktinisefektas maþëjo ir gana greitai Jonavosraj. vyresniø klasiø mokiniø rûkymo rodikliaisusilygino su foniniais Lietuvosmokiniø rodikliais. Ðie duomenys patvirtinoankstesnæ nuomonæ apie ilgalaikiø,sistemingø, tæstiniø rûkymo profilaktikospriemoniø reikalingumà. Á taibuvo atsiþvelgta organizuojant Nacionalinæmokiniø rûkymo profilaktikosprogramà (pradëtà 1992 m.), kurià planuotatæsti dvylika metø. Nors programàrëmë ir PSO bei SAM, po dvejø metøprograma buvo „áðaldyta“ dël lëðøstokos. Ne visos programoje taikytospriemonës ir intervencijos buvo veiksmingos,taèiau ðis patyrimas padëjo sukauptiárodymus, kad bet kokia programaturi bûti ne tik metodologiðkai nuosekli,bet ir tæstinë.Siekiant árodyti intensyvaus tæstinioprofilaktinio mokymo efektyvumà mokiniørûkymui maþinti, bendradarbiaujantsu Kauno rajono savivaldybe1999–2005 m. mokiniø rûkymo profilaktikosprograma vykdyta Kauno raj..Pagal ðià programà Kauno raj. mokyklosevisø klasiø mokiniams, atsiþvelgiantá amþiaus tarpsniø psichologijà, taikytosintensyvios rûkymo profilaktikos priemonës.Naudotos profilaktinio turiniospalvinimo knygelës (apimti 26 837 pradiniøklasiø mokiniai), vyko intensyvusprevencinis mokymas 11 vasaros stovyklø(metodika „Bendravimo psichologijosmokykla“), 151 vyresniøjø klasiømokinys parengtas dirbti su jaunesniaisdiskusijø grupëse, 115 psichologijos studentøpraktikos metu pravedë mokomuosiusprevencinius uþsiëmimus V-XIIklasëse, naudojant PSO rekomenduotasvaizdines priemones. 1999-2005 m.I–XII klasiø mokiniams, jø tëvams ir mokytojamsiðplatinta 23 060 vienetø profilaktinioturinio medþiagos. 2002–2005m. kasmet visose Kauno rajono mokykloseatlikta vertinamoji VII–IX klasiømokiniø apklausa pagal GYTS (GlobalYouth Tobacco Survey) klausimynà.2002 m. apklausti 2863 mokiniai,2003 m. – 2963 mokiniai, 2004 m. –2756 mokiniai, 2005 m. – 3250 mokiniø.Programos rezultatams ávertinti pasirinktasGYTS metodas, nes tokiu bûdusurinktus duomenis galima palyginti sukitø ðaliø duomenimis. Kita vertus, ðiuosduomenis galima sulyginti su mûsø2001–2004 m. atliktais GYTS tyrimaisLietuvoje.2006 m. iðanalizavus ðeðeriø metø patirtá,duomenys apie Kauno raj. mokiniøelgesio ir poþiûrio á rûkymà pokyèius reaguojantá profilaktines intervencijas patiktistraipsnyje „Mokiniø rûkymo profilaktikosefektyvumas Kauno rajone2002–2005 metais“ (autoriai A. Goðtautas,I. Pilkauskienë, R. Þekas, K. Þardeckaitë-Matulaitienë),iðspausdintameþurnale „Visuomenës sveikata“ (2006.Nr. 3(34), p.19-25). Straipsnyje pateikiamosnevienareikðmiðkos iðvados: Kaunorajone, prieðingai visos ðalies tendencijoms(nustatytoms ESPAD programoje2003 m.), rûkanèiø mokiniø maþëja.Paminëtina ir tai, kad, kitaip nei pagalESPAD programoje nustatytus rodiklius,GYTS duomenimis 2004 m. Lietuvojerûkanèiø VII–IX klasiø mokiniø procentasnedidëjo.Analizës rezultatai parodë, kad2005 m., palyginti su 2002 m., ávyko statistiðkaipatikimø teigiamø Kauno rajonomokyklø VII–IX klasiø mokiniø elgesioir poþiûrio á rûkymà pokyèiø:10 proc. sumaþëjo rûkanèiø mokiniøskaièius, 6 proc. padidëjo skaièius mokiniø,neigiamai þiûrinèiø á rûkymà vieðosevietose, 12 proc. padidëjo mokiniø,10 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

PSICHIATRIJOS ÁSTAIGOSgavusiø pagalbà metant rûkyti, skaièius,7 proc. daugiau mokiniø paþymëjo, kadpamokø metu buvo mokomi apie rûkymoþalà, 10 proc. daugiau berniukø teigëdiskutavæ pamokø metu apie jø amþiausþmoniø rûkymo prieþastis ir tabakopoveiká.Reikðminga ir tai, kad 2005 m., palygintisu 2002 m., pagausëjo mokiniø(4 proc.), vartojanèiø kitokius nei cigaretëstabako produktus, rûkanèiø namuoseVII–IX klasiø berniukø (10 proc.) irmokiniø (5 proc.), kuriems tabako kompanijosatstovo buvo pasiûlyta cigareèiønemokamai. Analizë atskleidë, kad tirtømokiniø aplinkoje rûkoma maþiau, vaikamsmaþiau prieinami tabako gaminiai,taèiau jie turi daugiau galimybiø rûkytinamuose.Mokiniø poþiûrio á rûkymà pokyèiaiatspindi su rûkymu susijusius socialiniuspasikeitimus jø aplinkoje. Tie pokyèiaigali bûti susijæ ir su didesniu nepakantumurûkalø pardavimui vaikams,ir geresniu kitø ástatymø poveikiu, maþinanèiutabako gaminiø prieinamumàbei ribojanèiu tabako produktø reklamà.Tiriamuoju laikotarpiu gauti rezultataipatvirtino, kad kompleksinës, intensyvios,ilgalaikës ir sistemingos rûkymoprofilaktikos priemonës yra veiksmingosformuojant neigiamà poþiûrá árûkymà ir keièiant elgesá. Efektyviaiprofilaktikai svarbu mokykloje taikomaspriemones suderinti su savivaldybe,ðeima ir rûkymà ribojanèiais Lietuvosástatymais.Remiantis ðiuo darbu, darytina iðvada,kad rûkymo (ir kitø priklausomybæsukelianèiø medþiagø vartojimo) profilaktikosprogramos turëtø bûti stambinamosir koordinuojamos ðalies mastu,numatant jø tæstinumà ir uþtikrinantilgalaiká finansavimà. Programø priemonësturi bûti grindþiamos árodytoveiksmingumo metodikomis, pageidautina,iðmëgintomis Lietuvoje. Programosbûtinai turi bûti kompleksinës: gretaintensyvaus mokiniø mokymo, tikslinganumatyti pagalbos tëvams ir mokytojamspriemones, keisti aplinkà, informuotivisuomenæ. Tokià rûkymo profilaktikosveiklà dera sutelkti moksliðkaipagrástose, didelës apimties, tæstinëseprogramose, numatant tikëtinà jøveiksmingumà ir ádiegus tarptautiniumastu pripaþintà rûkymo dinamikosvertinimo metodikà.Ðvëkðnos psichiatrijosligoninëÐámet netikëtai teko lankytisÐvëkðnos psichiatrijos ligoninëje.Ten nuvykome kartu sugydytoja D. Survilaite rinkti medþiagos„Psichiatrijos þiniø“ rubrikai „IðLietuvos istorijos“: kalbinti vyresnëskartos psichiatrø, su kuriais interviurasite artimiausiuose þurnalo numeriuose.Ðvëkðnos psichiatrijos ligonineipraeitais metais sukako 50 metø.Ji negali pasigirti ilga istorija, nebenttik tuo, kad tà istorijà puoselëja ir saugo.Ligoninëje yra nedidelis muziejus(ko nëra kitose Lietuvos psichiatrijosligoninëse), jame eksponuojamosir saugomos praeities nuotraukos.Ðvëkðnoje bendraujama su senaisiaisligoninës darbuotojais, menanèiaispaèià ligoninës ásikûrimopradþià.Apsilankiusi supratau, kad gal pernelyguþsnûdau Vilniuje, pernelyg suaugausu didmiesèio psichiatrija irëmiau ásivaizduoti, kad viskas, kasvyksta psichikos sveikatos sistemoje,vyksta Vilniuje, na, dar gal Kaune. Vaþiuodamaá kaþkur sàmonës kamputyjeávardytà provincijos psichiatrijosligoninæ, atokioje Lietuvos vietoje nesitikëjaurasti tikrai ðiuolaikiðkos irjaukios ástaigos. Radau ne tik jà, betir didmiesèiuose benunykstantá specialistøatvirumà, entuziazmà ir noràtobulëti. Mus pasitikæs ligoninës direktoriusJuozas Vièius pirmiausiaipasakojo, kokias naujas paslaugasPsichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)11

PSICHIATRIJOS ÁSTAIGOSdiegia, kokias papildomas patalpaspavyko árengti pacientø uþimtumui,didþiuodamasis pasakojo apie buvusiusir dabartinius darbuotojus, rankanumojæs á pagyrimus dël neseniaisuremontuotø administracijos patalpø:ðias atnaujinæ paskiausiai.Apstulbino ir Vilniaus masteliaismatuojant milþiniðkas atlyginimas –5–6 tûkst. litø. Dirbti èia vilioja netik atlyginimas, bet ir geranoriðkaspersonalo tarpusavio bendravimas,dëmesys þmogui, parama keliantkvalifikacijà, diegiant naujoves. Visiligoninës specialistai turi savo sritieslicencijas, nemaþos jø dalies tobulinimàsirëmë ir teberemia ligoninë.Per penkiasdeðimtmetá ligoninëpokyèius iðgyveno kartu su Lietuvospsichiatrija: pokariu kûrësi psichiatrijosligoninës – entuziastingai buvosteigiama ir Ðvëkðnos PL; buvodideliø psichoneurologijos ligoniniølaikotarpis – Ðvëkðna didþiavosi savomis560 lovø; maþëjo stacionarolovø skaièius – Ðvëkðnoje lovø skaièiusirgi sumaþëjo iki 270 (nors lovøskaièius sumaþëjo, ligoninë tebëratarp didþiausiø Lietuvoje PL).Kalbantis su buvusiu ligoninës direktoriumiJonu Pavinkðniu ir ilgametedarbuotoja Stase Andriuðkevièienebuvo akivaizdu, kad dëmesyspacientams – dalis ligoninës tradicijos.Pasakojime atsiskleidþia, kaip,nepaisant ypaè sunkiø sàlygø, kai pacientusnet ant grindø tekdavo guldyti,personalas visais ástaigos gyvavimolaikotarpiais stengësi pacientamsduoti visa, kas ámanoma, ir bûtiðalia.Tikriausiai dël ligoniø teisiø paisymo,ramios aplinkos, ðiuolaikiðkøgydymo ir slaugos metodø taikymoligoninæ vis daþniau renkasine tik Klaipëdos kraðto ar Þemaitijos,bet ir tolimesniø Lietuvos regionøgyventojai. Ðvëkðnos PL yrasudariusi sutartis su visomis penkiomisteritorinëmis ligoniø kasomis,taigi lengvai gali priimti norinèiusgydytis pacientus ið visos Lietuvos.Ligoninëje veikia kokybësvadybos sistema, o klinikinë diagnostikoslaboratorija tapo tarptautiniokontrolës tinklo Helsinkyje(Suomija) nare.Lankantis Ðvëkðnos psichiatrijosligoninëje didþiausià áspûdá paliekagerai organizuotø, veikianèiø pritaikytosepatalpose ir visiems pacientamslengvai prieinamø paslaugøávairovë: kineziterapija ir judesioterapija ðiuolaikiðkoje salëje,muzikos ir relaksacijos terapija atskirametam pritaikytame kabinete,ðviesos terapija. Ligoninë palaikoglaudþius ir geranoriðkus ryðius suÐvëkðnos baþnyèia: koplyèioje reguliariailaikomos miðios, pacientaiesant reikalui visada gali pasitartisu kunigu sielovados klausimais.Pacientai noriai ir laisvai naudojasinemaþa ligoninës biblioteka.Rûpestinga bibliotekininkë ne tikpaduoda knygas, bet padeda jas iðsirinkti,o perskaitytàsias aptaria supacientais.Iðplëstas ir puikiai árengtas uþimtumocentras, kuriame atliekamiávairûs dailës darbai, muzikuojama,mokomasi kasdieniø ágûdþiø ir tiesiogbendraujama. Vëlgi – bûnanttaip toli nuo didmiesèiø ir þinant Lietuvoselektroninio raðtingumo lygámaloniai nustebina ðiuolaikiðkaskompiuteriø centras, kuriame mumslankantis prie visø kompiuteriø bruzdëjopacientai: kas narðë internetà,tikrinosi paðtà, kas mokësi rinktitekstà. Jie èia nepalikti be pagalbos:centre dirba informaciniø technologijøkonsultantas, mokantis kompiuterioir interneto naudojimosi pagrindø,konsultuojantis keblesnëse situacijose.Ðvëkðnos PL akredituota antriniolygio paslaugoms: veikia psichiatrijos,psichogeriatrijos, psichosomatinisir ribiniø bûsenø skyriai, vykdomaaktyvi reabilitacija, taikant ávairiaspsichosocialines paslaugas.Vieðnagë Ðvëkðnoje, skirta ne tikman neþinomos psichiatrijos istorijospaieðkoms, paskatino susimàstytiir paskatino naujoms kelionëms,naujiems susitikimams.Nijolë Goðtautaitë MidttunPradëti treèiospakopos klinikiniaityrimai su naujunemigai gydytiskirtu vaistu –Org 50081Organon – Akzo Nobel kompanijos farmacijosverslo padalinys 2006 m. gruodþio 20d. paskelbë, kad pradedami treèios pakoposklinikiniai tyrimai su nauju nemigai gydytiskirtu vaistu veikianèiu serotoninerginæ sistemà.Kasmet nuo nemigos, ryðkiai sutrikdanèiosáprastà kasdieninæ veiklà, kenèia apie 70mln. amerikieèiø. Nemiga daþnesnë vyresniøþmoniø bei moterø tarpe ir padidina rizikà susirgtikitomis ligomis, tame tarpe ir depresija.Nuo nemigos kenèianèiø þmoniø skaièiusnuolat didëja, manoma, kad ði tendencija ateityjedar labiau stiprës.Willem de Laat, Organon medicinos padalinioviceprezidentas, aptardamas jau atliktøtyrimø rezultatus nurodë, kad naujasis vaistasOrg 50081 stipriai teigiamai veikë tokiusrodiklius, kaip bendras miego laikas bei miegostabilumas naktá. Be to, vartojant ðá preparatà,tiriamieji uþminga greièiau, nei gavusiejiplacebà ir ðis skirtumas yra statistiðkai patikimas.Taigi, tikimasi, kad vartodami naujàvaistà pacientai ne tik greièiau uþmigs, bet iriðmiegos visà naktá.Org 50081 skiriasi nuo kitø nemigai gydytivartojamø vaistø tuo, kad blokuoja serotonino-2receptorius tam tikrose galvos smegenøsrityse. Iki ðiol rinkoje pasirodæ vaistai daugiausiaiveikia GABA receptorius, ir gali sukeltipriklausomybæ. Org 50081 veikdamas áserotonino ir histamino receptorius, gerina uþmigimàir palaiko miego stabilumà, nesukeldamaspriklausomybës pavojaus.„Nuo nemigos kenèiantiems pacientams reikalingaspriklausomybës nesukeliantis gydymas.Tikimës, kad treèios klinikinës pakopostyrimai bus sëkmingi ir nuo nemigos kenèiantiemspacientams galësime tiekti Org 50081”,– paþymëjo Toon Wilderbeek, Organon kompanijosprezidentas.Treèios pakopos klinikiniø tyrimais bus vertinamasOrg 50081 veiksmingumas dviemsindikacijoms: nemigos bei menopauzës simptomø(karðèio pylimø) gydymui.Pagal spaudos praneðimà parengëLina Galatiltë12 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

NUOMONËS„Psichiatrijos þiniø“ redakcijai dël Danguolës Survilaitësstraipsnio „Pacientø kûryba – menas, meno terapija ar jøprofanacija?“ (2006 m. Nr.4)Ásiklausykime á savo sielos tylàLaiðko autorë nurodo ágijusimeniná iðsimokslinimà ir dailësterapijos srityje pradëjusi dirbti2002 metais „Smiltelës” vaikøglobos namuose.2003 m. ásijungë á Klaipëdospsichiatrijos ligoninës menoterapijos klubo „ModusVivendi” (kurá ásteigë ir kuriamvadovauja gydytoja psichiatrëJolanta Daiva Baliûnienë) veiklàir tais paèiais metais ástojo áLDTTA (Lietuvos dailës terapijostaikymo asociacija). Gyd.D. Survilaitës straipsnyjeminimoje konferencijoje ðiolaiðko autorë pristatë kluboveiklà ir savo darbà suonkologiniais ligoniais.A. Mockuvienë psichiatrijosligoninëje nedirba, betglaudþiai bendradarbiauja suðios ástaigos kolegomis, josdarbà priþiûri (supervizuoja)gyd. J. D. Baliûnienë. Autorëdalyvauja uþsienio ir Lietuvosspecialistø meno terapijosseminaruose, o vasario mënesápradeda dailës terapijossupervizijas Rygoje, vedamasspecialistës ið Anglijos.Kadangi, gerb. D.Survilaite, straipsnyje„Pacientø kûryba – menas, meno terapijaar jø profanacija?“ (2006 m. Nr.4)savo nuomonæ pareiðkëte vieðai, tai ir atsakauJums vieðai. Pastaruosius 20 metømokslininkai kreipia ypatingà dëmesákûrybinës iðraiðkos vaidmeniui sveikimoprocese, sergant sunkiai gydomomisligomis. Sukurti specialûs metodai,susieti su vaizdiniø vizualizacija, darantysátakà pasveikimui, sergant ávairiaissomatiniais susirgimais (Anand S.,Anang V. 1999, Gabrieis R. 1999), áskaitantir vëþá (Baron P. 1989, HittebrandE. 1999). Ávairiose ðalyse atlikti tyrimai,kurie davë fenomenaliø rezultatø. Þmonëms,kuriø bûklë buvo ypaè sunki, kuriemsjau buvo bejëgë padëti tradicinëmedicina, buvo pritaikyta vizualizacijair jie ëmë sveikti. Gydytojø K.Saimontonir S. Saimonton atlikti tyrimai suonkologiniais ligoniais parodë, kad gydymorezultatai buvo ypaè áspûdingi. Ligoniaine tik vizualizuodavo gydanèiusvaizdinius, bet juos perteikdavo, naudodamimeninës iðraiðkos priemones.Vis daugiau ligoniniø ir medicinos centrøáveda papildomas gydymo programassu vizualizacijos ir ekspresyvaus menotaikymu. Kadangi meno terapija daro átakàsomatinëms funkcijoms ir simptomams,jà galima priskirti prie psichosomatinësintervencijos (Malèiodi, 2006).Kaip paþymi K. Malèiodi, paskutiniejimeno terapijos tyrimai patvirtina, kad jigali bûti taikoma kaip psichosomatinismetodas. Ir ðie uþsiëmimai gali bûti naudojamikartu su kitomis gydymo formomis,kadangi padeda iðnykti somatinio susirgimosimptomams ir streso pasireiðkimui.Á jà galime þiûrëti kaip á vienà psichosomatinësintervencijos variantø.Liga – tai ne tik fizinë problema, taivisos þmogaus asmenybës problema, susidedantine tik ið fizinio kûno, bet ið protoir emocijø. Yra prielaidos, kad emocinëir intelektualinë bûsena vaidina esminávaidmená priimant ligà, taip ir atsisakantnuo jos. Þmonës maþdaug jauprieð du tûkst. metø atkreipë dëmesá ávëþio ryðá su emocine bûkle. Yra bûdø,kaip galima padëti serganèiam þmoguipasveikti (niekas negali duoti 100 proc.garantijà dël visiðko pasveikimo) ar padarytilikusias jo gyvenimo dienas pilnavertëmis,taigi verta pasinaudoti tuo,kà pasaulyje praktikuoja gydytojai draugesu meno terapeutais. Dipak Èiopra savoknygoje “Kvant iscelenije” raðo:„Gydytojas gali iðpjauti piktybiná auglá,gydyti chemoterapija, bet liga sugráð,jei pacientas nenori keisti emocijø ir supanèiàaplinkà, kurios iðprovokavovëþá.“Lankiausi mirðtanèiøjø namuose SanktPeterburge. Jiems vadovauja nuostabusþmogus profesorius A.B.Gniazdylovas.Ir ten mirðtanèiam nuo vëþio þmogui taikomameno terapija su vizualizacija tam,kad palengvintø paskutines jo valandasÞemëje.Staþuodamasi Olandijoje, Nijmengemouniversitete, negalëjau atsidþiaugtipuikia mokymosi baze, gerai árengtaismeno terapijos kabinetais. Mûsø þmonës,dirbantys ðioje srityje, – entuziastaipogrindininkai ir, aèiû Dievui, kad jø visdaugëja. Manau, svarbu, kà darome, one kaip save vadiname.Praneðime, skaitytame konferencijoje,rëmiausi diplominio darbo, kurá apsigyniauSankt Peterburgo pedagoginiø podiplominiøstudijø valstybinëje akademijoje,medþiaga. Darbe pasinaudojaupasaulio specialistø uþduotimis, tarp jøir Salve Reginos universiteto vaizduojamojomeno instituto direktorës BarbarosGanim. Su ja konsultavausi asmeniðkai.Darbo tema „Meno terapijosefektø tyrimas darbe su onkologiniais li-Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)13

NUOMONËSRedaktorës komentarasDþiugina, kad þurnalo puslapiuosemezgasi dialogas apie meno terapijà.Kaip minëta gyd. D. Survilaitësstraipsnyje, tai ne tik populiari tema,bet ir vis daþniau teikiama paslaugaávairiose psichikos sveikatos ástaigose.Taèiau iki ðiol nepavyksta (o galir nesistengiama?) tiksliai apibrëþti,kokia tai paslauga, kokie specialistaijà teikia ir kokiø tikimasi rezultatø.Negana to, net ir visuotinai priimtinotermino nëra: ta pati paslauga vadinamadailës terapija, terapija daile,uþimtumu ir socializacija, vizualizacijair psichosomatiniu metodu,meno terapija. Kai tokia terminø painiava,sunkoka susigaudyti, kas yra,o kas nëra meno terapeutas.Kita tema – ar tai, kas ðiuo metupas mus vadinama meno terapija, iðtiesø yra tai, kà reiðkia ðis þodþiø junginys.Gyd. D.Survilaitë, ieðkodamaatsakymo á ðá klausimà, pagrástai tvirtina:terapija – tai gydymas. Taigi argalima gydyti (ar net iðgydyti?) menu?Ar galima gydymo metodu vadintipriemonæ, kurios poveikio rezultatasvisiðkai nenuspëjamas?Kaip gydytoja, tvirtinimus, kad menugalima kà nors gydyti ar net iðgydyti,vertinu kaip neetiðkus ir þalingus,nes ðios priemonës tëra pagalbinësir tikrai nepaðalina psichikos sutrikimoprieþasèiø (taigi „gydymas”nëra etiopatogenezinis). Gydytojai þodá„terapija“ turëtø vartoti taupiai iratsargiai, ypaè kai metodas neturi pakankamopagrindimo auksiniu standartulaikomais dvigubai aklais placebokontroliuojamais tyrimais. Tiesa,tokius tyrimus ir atlikti nelengva,nes ne visai neaiðku, kà ir kokiu bûdu„apakinti“ – pacientà ar menininkà?goniais“. Darbas buvo gerai ávertintas.Iðspausdintas straipsnis tarptautiniamemeno terapijos þurnale „Isceliajusèejeiskustvo“ (Nr.1 2006 m.. Já galima pasiskaitytiinternete www.mental.ru, menoterapijos skyrelyje). Ágijau psichologiniokonsultavimo ir psichokorekcijos, taikantmeno terapijos metodus, specialistodiplomà.Gerb. Danguole Survilaite, linkiuJums gerø, kûrybingø metø ir kad, dirbdamidarbà þmoniø gerovei, mes nebûtumenusiteikæ prieðiðkai vieni kitøatþvilgiu, o rastume bendrø sàlyèiotaðkø, kaip jø radome su onkologijosligoninës gydytojais.PagarbiaiAudronë MockuvienëMeno terapeutëLaiðko kalba netaisytaDar trûksta pagrástø árodymø, kad menoterapija nëra placebas, tiesa, kainuojantisbrangiau nei kreidos milteliaiar bilietas á teatrà.Ðitai pasakius negalima pamirðti,kad ne tik psichikos, bet ir kitomis ligomissergantiems þmonëms reikalingakompleksinë pagalba, kurioje itindera ir kûrybiniai metodai, padedantyssusigràþinti bendravimo ágûdþius,patenkinantys saviraiðkos poreiká, neretaisugràþinantys ir gyvenimodþiaugsmà. Deja, ligoniø kasoms irástaigø vadovams þodis „terapija“ bûtinastam, kad tokias kompleksines paslaugasapskritai bûtø galima teikti,kad uþ jas bûtø apmokama. Vis dëltogal paprasèiau bûtø pripaþinti, kaddaugelis ðiø, kol kas nepakankamaiáteisintø, metodø yra biopsichosocialiniopsichikos sutrikimø modelio gydymoprogramos dalis.Ir apskritai, ar uþimtumas vadintinasterapija, kitaip – gydymu? Panaðu,kad tiesiog tuðèiai vartojametarptautinius þodþius, perimtus iðkraðtø, kuriuose istoriðkai susiklostæsne tik þodþiø junginys, bet ir jøturinys, kur specialistai rengiami tikslingai.Taigi kaip atskirti meno terapijànuo jos profanacijos? Kas turëtømeno terapijà taikyti? Labai lauksimekuo ávairesniø nuomoniø.Ði tema nebûtinai siaurai skirta menoterapijai – kol kas nëra aiðkiai apibrëþtiir kiti metodai – muzikos, uþimtumo,socializacijos ir kitø terapijø,ðio dviprasmiðkumo neiðvengia irpsichoterapija. O kol kas þinomo poveikio,tyrimais pagrásti gydymo metodaitebëra gydymas vaistais ir hospitalizacijasaugus vieðbutis? aplinkosterapija?).Ðventinio savaitgalio rytas. Dargalëèiau pamiegoti, bet ið lovosiðverèia ankstyvas telefonoskambutis: skambina ligonio M. þmonair pasakoja, kad jis jau kelintà naktá ankstiatsikelia ir vaikðto. Suprantu, galima buvoapie tai man papasakoti kiek vëliau.Na, ir kas, kad atsipraðë uþ ankstyvàskambutá – jau prabudau ir daugiau neuþmigsiu...Arba dar... Naktis, bet dar nemiegu. Taikas, kad dar nemiegu – tai mano naktis irmano reikalas, kaip að jà leidþiu (galiuskaityti, galiu þiûrëti televizoriø). Skambutis:paciento R. motina pasakoja, kadsûnus stovi po lietumi, neina namo, su janekalba... Patariu kviesti greitàjà.Panaðiø atvejø galëèiau papasakoti daug.Mano mobilaus telefono numeris spausdinamasant klubo leidiniø, taigi visiemsgali bûti prieinamas. Sakysit – pati kalta:nespausdink to numerio, iðjunk telefonàar turëk kità... Pati kalta, kad susiklostë tokiesantykiai su kai kuriais pacientais, ypaèklubo nariais. Atsiribok nuo ligoniø. Atskirkdarbà nuo poilsio ir laisvalaikio. Apieligoniø prisiriðimà prie gydytojø ir ydingaisusiklosèiusius jø santykius buvo raðytair „Psichiatrijos þiniose“.Bendrauti galima visaip. Atsimenu, tikákûrus klubà teko girdëti (uþ akiø ir á akis)nemaþai kolegø atsiliepimø: „Neturi kàveikti – tai geria kavà su ligoniais.“ Veiktivisà gyvenimà turëjau kà (aiðku, kai kuriøkolegø ta veikla jau seniai diagnozuota– maþiausiai hipomanija, apie tai man sakëper vienà konferencijà kolegë, kuri visàgyvenimà, be epikriziø raðymo, daugiaunieko ir nenuveikë). Kà ten kavà –dabar að su jais kartu guluosi ir keliuosi.Perkeltine prasme, þinoma. Bet praëjusmomentui (kartais ásiûèio, o kartais tiknuoskaudos) raminu save, kad jie – tikligoniai... jiems blogai... jie kitaip negali.O ir jø giminës turbût nelabai sveiki, nes„obuolys nuo obels netoli rieda“...O ir jøþmonos ar vyrai tokie patys, nes pasirenkaá save panaðius...Kai kurie pacientai – lyg vampyrai, jieprikimba prie tavæs, ákyriai reikalauja jais14 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

NUOMONËSSu jais keliuosi ir guluosi...Danguolë Survilaitërûpintis, tvarkyti jø buitinius ir kitokiusreikalus; nors ir turi artimøjø, bet pajunta,kad tau jø naðtà sekasi uþkrauti lengviaunei giminëms. Pamaþu tu tampi jøvergu. Ðtai pacientë X. Ji turi savo gydytojà,pas kurá reguliariai lankosi (gydosiambulatoriðkai). Su manim ji gydymosiproblemø beveik nesprendþia – tam að,jos manymu, turbût stokoju kompetencijos(kartais papraðo iðraðyti kokiø norsvaistø, kad „netrukdytø savo gydytojo“).Pacientë turi artimøjø, patarimø dël buitiniøreikalø ji manæs irgi neklausia, betkai kas nors nepavyksta taip, kaip ji nori,terorizuoja mane, o ne artimuosius: kaireikia surasti koká nors specialistà konsultantà,kai Lietuvoje nëra reikalingøvaistø, net kai nepatinka ðaldytuvas ir járeikia pakeisti.Noriu pasakyti, kad tie patys „vampyruojantys“pacientai daþnai labai tausojasavo sveikatà ir juos sunku pripraðyti kànors padaryti dël kitø – jie pavargs, blogaijausis, susirgs depresija. Jie niekadanepersistengs ir nesiaukos dël kitø. Apietai esame diskutavæ klubo susirinkimuose:ar egoizmas – psichikos ligos, ar charakteriopoþymis?Dël tos „priklausomybës nuo ligoniø“jauèiuosi dvejopai – „suskilusi“: kartaisvisai niekam tikusi, nesugebanti atsiribotinuo pacientø, o kartais – jiems reikalingair dël to laiminga, kaip, pavyzdþiui,gavusi toká laiðkà ið vienos motinos, kurápaskaitau, kai bûna sunku: „Daþnai galvodavau:kam to reikia, kas pasikeis, jeigydytoja stengsis „gelbëti“ pulkelá ligoniø,dël jø aukos save ir savo laikà. Yrapoliklinika, receptø iðraðinëtojai (nedrástuvadinti jø gydytojais). Yra visuomenësatstumtøjø, neágaliøjø sluoksnis. Yra taip,kaip yra, ir nieko èia nepakeisi. ...Tik ðiandiendar labiau ávertinau gydytojos aukàðiems þmonëms. Ji galëjo praeiti pro ðiuospuikius, bet nematomus þmones. Galëjouþimti aukðtus postus, dirbti moksliná darbà,bet liko su tais, kuriems yra reikalingiausia,su pacientais – jø pusëje. Niekasnemato ir neþino, kiek laiko ji skiria ðiemsþmonëms. Gydytoja vizituoja savo ligoniusne tik palatose, bet ir namuose, netpo kelis kartus per dienà skambina, klausia,kaip jie jauèiasi, pataria, rûpinasi, organizuoja.Tu aplankyk kojos traumà patyrusiàZ., paskambink N., raðyk, paredaguokstraipsnius, nueik á konferencijà,ruoðkis á kelionæ anketuoti pensionato gyventojøir t.t., ir t.t. Ðis daktarës darbasneregistruojamas jokiose ambulatorinësekortelëse, neraðomas ataskaitose, neávertintasmedaliais ar premijomis. Ðio darbonemato Didþiosios Galvos. Jiems patarèiauið lëto, kad nesugriûtø nuo per dideliouþsisëdëjimo, pasikelti nuo aukðtøsostø ir ateiti á klubo susirinkimus, pabûtivieno ið ligoniø artimuoju ir „praregëti“,supratus tokiø sambûriø naudà ir reikalingumà.“Dabar keliu klausimus psichiatrams:kur ta riba, kurià reikia nubrëþti tarp psichiatroir paciento? Ar gydytojas turi bûtialtruistas, ar egoistas? Nors ir pasirinkaumedicinà visiðkai atsitiktinai, ne ið dideliopaðaukimo, man visada atrodë, kadgydytojas turi bûti daugiau altruistas. Jisturi daug savo laiko aukoti pacientams.Kitaip tegu eina daryti moksliniø darbø,dëstyti studentams, dirbti laboratorijoje arpatologoanatomu.Kadangi ið patirties tikrai þinau, kad ámano klausimus ið psichiatrø èia niekasneatsakinës, pabandysiu toliau pasvarstyti(parezonuoti) pati.Èia ir iðkyla bendruomenës psichiatro,kokiu save visada laikiau, kategorija. Kaþkadaraðiau „Psichiatrijos þiniose“ (2002,Nr. 7–8) apie psichiatrø tipus. Paminëjaulenkø sugalvotus ir savo pastebëtus. Atsiradoir naujø kategorijø (apie jas – kitàkartà). Dabar dar tik stebiu naujas „kylanèiasþvaigþdes“ – dar vakar buvusiusrezidentus, jau viskà þinanèius ir pasipûtusius(giliai ákvëpusius oro ir uþmirðusiusiðkvëpti), kurie jau nesisveikina sudauguma vyresniøjø kolegø, mat tapo vedëjais,centrø vadovais (turbût per ankstiir nepelnytai), kurie „reformuoja psichiatrijà“,kuriems pacientas – tik patrankømësa, vaistø bandymø poligonas, tik priemonëgauti atlyginimà, „vykdyti psichikossveikatos strategijà ir politikà arba gydymoplanà, uþtikrinti rodiklius“ (nelygu,á kokias veiklos aukðtumas likimas uþmetë).Ðtai jauna daktarë praneðimui iðsitraukëgraþias skaidres ið interneto (reikëjopailiustruoti nuostabø vaisto veikimà)apie skilusá ðizofrenijos pasaulá, apie jausmus,apie tai, kaip serganèiøjø ðizofrenijaniekas nesupranta, nemyli ir pan. Parodytigalima graþiai. Ypaè svetimus paveiksliukus.Tam visai nebûtina mylëtiserganèiuosius ðizofrenija ar kuria norskita liga... O realiame gyvenime... Þinaune vienà atvejá, kai po trumpo gydymo(keliø dienø ar savaièiø) iðraðyti iðprotëjæpacientai lakstë po miestà (mat gydytisjie „nesutiko“ arba daktarei atrodë pasveikæ,o pasiklausti ko nors patarimo jai neleidoneiðmatuojamos ambicijos). Tosdaktarës niekas niekada nekels naktá telefonu.Ne tik dël to, kad ji nesakys numerio.Jie ir patys nenorës.Turbût bûtent tokius gydytojus psichosocialinëspsichiatrijos specialistas BernadetoSaracenno ávardijo kaip psichiatrus„barmenus“. Psichiatras „barmenas“stebi minià pacientø, kurie áeina ir iðeinaið jo valstybinio ar privataus kabineto.Prieð iðraðydamas vaistø receptus, jis paklausokelias minutes nieko neaiðkindamas,arba pabendrauja tik pavirðutiniðkaiir greitai, kaip barmenas, apsiribodamaskeliomis mandagumo frazëmis.Tai kas gi tas bendruomenës psichiatras?Ar tas, kuris sëdi poliklinikoje, t.y.ne ligoninëje, ar kaþkas daugiau? Manau,kad tai tas þmogus, kuris, kaip ðeimos gydytojas,kaip parapijos kunigas, galø gale,kaip apylinkës inspektorius – visadair visur su savo pacientais.Italø psichiatrë Michelle Tansella savoknygos „Psichiatras kaip archeologasir architektas“ pratarmëje iðskiria kelispsichiatrø tipus. „Archeologams“ rûpi individopsichopatologija ir potencialaskeistis, jie tyrinëja ir gydo sutrikimo, ligosarba kanèios ðaknis (prieþastis) psichodinaminësinformacijos poþiûriu. Tuotarpu „architektai“ daugiau koncentruo-Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)15

KALBA PSICHIATRIJOJEjasi á grupes ir gyventojø populiacijas, ápaslaugø jiems vystymà, organizavimàbei reformas. Psichiatras „architektas“þmonëms, kurie turi psichikos sutrikimøir patiria atskirtá, labiausiai padeda gyventikonstruktyviai, neprarandant savigarbosir neatsisakant savo tapatybës bei idëjø.Bendruomenës psichiatrai daþniau sutapatinamisu pastaràja kategorija. Autorësmanymu, mums reikalingi abiejø tipøpsichiatrai, kurie patenkintø gydymo poreiká(medicininë dominantë) ir susidorotøsu aplinkos keliamais reikalavimais(nemedicininë dominantë). Archeologinisaspektas gali suteikti turiná intervencijai,o „architektas“ gali pasiûlyti efektyviausiàáranká arba priemonæ ir, kad bûtø pasiektigeri rezultatai, abu turi naudotismoksliðkai pagrásta metodika.Pirmieji pas mus, Lietuvoje, dar sulaukiaðiokios tokios pagarbos (jei apskritaigalime manyti, kad pas mus á ligoná þiûrimapsichodinamiðkai, o ne blusinëjamasipo atskirus simptomus nuo intrauterininioperiodo), o á antruosius („architektus“),kuriø kategorija pas mus dar tik formuojasi,þiûrima paniekinamai. Analogija– biologinës ir psichosocialinës psichiatrijosatstovai. Nieko keista, kad pirmiejiá antruosius þiûri ironiðkai. Ir atvirkðèiai.Jie per konferencijas net rengiasiskirtingai: pirmieji oficialiai, o antrieji– laisviau. Tà suþinojau per staþuotesLenkijoje. Atsimenu, kaip pirmaisiaisvizitø á Lenkijà metais man bûdavo baisiaismagu klausytis, kaip arðiai kaunasi„biologiniai“ psichiatrai su „psichosocialiniais“:pastarieji kaltino pirmuosius, kadjie teturi saujà vaistø, kuriuos krato kiðenëse,o paskiau aklai (supraskite – neþinodamitikro vaistø poveikio) iðtraukiabet kurá ið jø ir atkiða pacientui. Á tai susijaudinæsKrokuvos klinikos vadovas, didelismano autoritetas, Adamas Szimusikasatkirto: „Kai nebuvo vaistø, jûs negalëjotetaikyti savo reabilitacijos, nes psichiatrijosligoninëse lovos buvo prikaltosprie grindø!”Manau, kad ir M. Tansella, ir A. Szimusikas– abu buvo teisûs: reikalingiabiejø tipø psichiatrai – ir tie, kurie labiaurûpinasi medikamentiniu ligoniø gydymu,ir tie, kurie daugiau dëmesio skirialigonio asmenybës, jo prisitaikymo visuomenëjeproblemoms. Jeigu tik myli ligoniusir sàþiningai, dorai atlieka savo pareigas.Tik kaip èia, Lietuvoje, iðlaikytivienø pagarbà kitø darbams nenuskriaudþiantpacientø?Antipsichoziniai vaistai(gydymas)arprieðpsichoziniai vaistai(gydymas)?„Psichiatrijos“ vadovëlyje (V., 2003) vartojamas terminasantipsichoziniai vaistai. Ne klaida ir prieðpsichoziniai vaistai,taèiau lietuviø kalbos specialistai visada pataria vengti hibridø –þodþiø, sudarytø ið skirtingø kalbø dëmenø. Kadangi psichozë –graikiðkos kilmës tarptautinis þodis, jo vedinius geriau daryti sutarptautiniu prieðdëliu -anti – antipsichoziniai vaistai, betprieðuþdegiminiai vaistai. Dar teiktinesnis (taisyklingesnis)terminas – vaistai nuo psichozës (psichozës gydymas, gydymasnuo psichozës).Ar tikrai átakojame?Pastaraisiais deðimtmeèiais tarpmûsø raðanèios inteligentijos labaipaplito máslingos kilmës veiksmaþodisátakoti. Ásidëmëtina: raðtingamþmogui jo vartoti nereikëtø,nes daiktavardis átaka nëra veiksmaþodinëskilmës, t.y. nëra pasidarytasið bendraðaknio veiksmaþodþio.Taigi pamirðkime átakoti – prisiminkimedaryti átakà (turëti átakos),veikti, lemti, sàlygoti.O jau tie vaistøpavadinimai…Daugelis ðiuolaikiniø vaistø konkuruojarinkoje gamintojø pramanytaisdirbtiniais pavadinimais,nors yra vienodos sudëties. Ðtaikiek „vardø“ turi, tarkim, fluoksetinas:Deprenon*, Deprexetin, Deprimaks,loxet*, luval*, lux,ramex, Magrilan, Nycoflox, Portal,Prozac, Prozac MR, Salipax*.Þvaigþdutëmis paþymëti patentuotipavadinimai tekste raðomi su kabutëmisarba iðskiriami kitokiu ðriftu(jiems galioja savininko teisæ saugantysástatymai). Visiems kitiems pavadinimamsgalima taikyti dvejopà taisyklæ:jie gali bûti raðomi kaip pirmieji,patentuotieji, bet ne tik. Prisiminkime,kaip raðëme vaistø pavadinimus iki atgaudaminepriklausomybæ: validolis,aspirinas, korvalolis, valokordinas,pantokrinas ir pan. Kitaip sakant, juosadaptuodavome – raðydavome lietuviðkaitaip, kaip tariame, ir linksniuodavome.Ta taisyklë galioja ir dabar –nepatentuotus plaèiai vartojamø vaistøpavadinimus galima lietuvinti – raðytibe kabuèiø, lietuviðkomis raidëmis,su lietuviðkomis galûnëmis. Kadtaip elgiamës ne mes vieni, rodo, pavyzdþiui,ádomaus, net ðokiruojanèioromano pavadinimas – Prozako karta.Regina Dobelienë16 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

APIE MUS NE BE MÛSØPsichiatrijos ligoninëspralaimëjo bylas pacientamsZina SamsanavièiûtëKlubo „13 ir Ko“Pacientø teisiø gynimo grupës vadovëAtgavus nepriklausomybæ Lietuvojepradëta labiau rûpintispsichikos pacientø teisëmis.1995 m. birþelio 6 d. priimtas LR Psichikossveikatos prieþiûros ástatymas(toliau PSPÁ) pripaþino, jog psichikosligoniai turi visas politines, ekonomines,socialines ir kultûrines teises ir negalibûti diskriminuojami dël jø psichikossveikatos sutrikimø (3 str.).Ðiame ástatyme buvo nustatytos ir tosaplinkybës, kurioms esant psichikos pacientoteisës gali bûti ribojamos ir jisgali bûti priverstinai hospitalizuojamas.Ástatymo 27 str. numatë, jog priverstinaigydyti galima esant dviems sàlygoms:pirmajai – asmuo serga sunkiapsichikos liga ir atsisako hospitalizacijos,ir antrajai – jeigu yra reali grësmë,kad jis savo veiksmais gali padaryti esminæþalà savo ar aplinkiniø sveikataiar gyvybei.Ástatymas taip pat smulkiai reglamentavopriverstinio hospitalizavimo tvarkà.Jame buvo nustatyta, jog asmuo priverstinaigalëjo bûti gydomas ne ilgiaukaip 72 val., tolimesniam gydymui ligoninësadministracija turëjo kreiptis áSavivaldybës psichikos sveikatos komisijà,kuri galëjo duoti sutikimà tokiamgydymui vienam mënesiui. Toliau priverstinágydymà gali pratæsti tik teismaskaskart ne daugiau 6 mënPriëmus naujàjá Civiliná Kodeksà, priverstiniohospitalizavimo tvarka ir PSPÁ(nuo 2001 07 05) buvo pakeista. Buvonumatyta, jog priverstinë hospitalizacijagalima ir kai yra reali grësmë, jog sunkialiga sergantis asmuo gali padarytiesminæ þalà savo ir aplinkiniø turtui.Taip pat buvo nustatyta, jog asmuo galibûti priverstinai gydomas ne ilgiau kaipdvi paras, tolesniam gydymui reikalingasteismo sprendimas, kurá ðis gali leistivienam mënesiui. Tolesniam gydymopratæsimui taip pat reikia kreiptis á teismà,kuris pratæsia gydymà kiekvienàkartà ne daugiau kaip 6 mën.Nesame naivûs ir numanëme, jog taikantpriverstinæ hospitalizacijà gali pasitaikytiástatymø nustatytos tvarkos paþeidimø,þinoma, nebûtinai tyèiniø.Mûsø pacientø teisiø gynimo grupë, neturëdamateisës susipaþinti su ligoniømedicinos dokumentais ir remdamasivien ligoniø þodþiais, lig ðiol neteisëtøpriverstinio hospitalizavimo faktø nenustatë.O ir ligoniai á mus pagalbos dëltokiø jø teisiø paþeidimø nesikreipë. Suprantama,jog psichikos pacientai labiaustigmatizuoti uþ besibylinëjanèiussu ligoninëmis serganèiaisiais somatinëmisligomis. Þmogui, kuris buvo patalpintasá ligoninæ ir, þinoma, gavo atitinkamàdiagnozæ, reikia daug dràsos irnetgi, sakyèiau, sveikatos, árodinëti, kadpatalpinimas buvo neteisëtas.Neseniai ið Lietuvos AukðèiausiojoTeismo interneto svetainëje suþinojomeapie dvi civilines bylas: K.L. prieðÞiegþdriø psichiatrijos ligoninæ ir D.P.prieð Respublikinæ Kauno psichiatrijosligoninæ ir kitus. Abiejose bylose nagrinëtiginèai dël priverstinio hospitalizavimoteisëtumo. Abiejose bylose patysávykiai – priverstinis patalpinimas áligonines buvo 1997 m. – taigi senosþaizdos. Galutiniai Lietuvos AukðèiausiojoTeismo sprendimai po teismø maratonobuvo priimti ieðkovø naudai vienojebyloje tik 2004 m., kitoje – 2006 m.Ðtai kodël sakau, jog reikia geleþinëssveikatos ir tvirtos nuostatos apginantsavo teises.Tai pakankamai pamokomos bylostiek pacientams apie savo teises, tiekgydytojams, siekiant iðvengti klaidø, todëlir nutariau jas koncentruotai apraðytiir pateikti þurnalui.Teisiðkai didesni paþeidimai nustatytibyloje, galutinai iðspræstoje 2004 02 11pagal K.L. ieðkiná Þiegþdriø psichiatrijosligoninei. K.L. savo ieðkinyje nurodë,jog 1997 m. spalio 6 d. Kaiðiadoriørajono policijos komisariato pareigûnaijá be jokio pagrindo su antrankiais nuveþëá Þiegþdriø psichiatrijos ligoninæ,kur be jo sutikimo, prievarta, jis buvoPsichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)17

APIE MUS NE BE MÛSØpaguldytas ir priverstinai laikomas iki1997 m. lapkrièio 17 d. Ligoninëje K.L.nuolat buvo leidþiami raminamieji psichikàveikiantys vaistai, o jo paskelbtasbado streikas ir reikalavimai iðleistiá namus bei praneðti artimiesiems buvolaikomi psichikos ligos poþymiais. Pilietáhospitalizuojant buvo nustatytaslengvas depresinis epizodas, ði diagnozënebuvo pakeista per visà sveikatosprieþiûros laikà. Tokia liga negalinti bûtipripaþinta nei sunkia psichikos liga,nei sunkiu psichikos sutrikimu. Juolab,kad vëliau teismo ekspertizës buvo nustatyta,jog jis ið viso neserga psichikosliga, o jam tëra asmenybës sutrikimassu psichikos dekompensacijos bûsena.Suicidiniø (saviþudybës) minèiøjam pirmà kartà buvo uþfiksuota tik treèiàdienà po hospitalizavimo, taèiauðios mintys neturëjæ jokio realaus ketinimopoþymiø. Apklausus liudytojusteisme nepasitvirtinæs ir K.L. pavojingumasaplinkiniams. Taigi sunki liga,realûs ketinimai, bandymai nusiþudytiar pakenkti kitiems byloje neuþfiksuoti.Ðiais motyvais ieðkovas ir praðë LietuvosAukðèiausiàjá Teismà patalpinimàá ligoninæ pripaþinti neteisëtu ir ið ligoninëspriteisti jam moralinës þalos atlyginimà.Atrodo, viskas labai aiðku – hospitalizacijapriverstinë ir neteisëta. Taèiauteismuose, ligoninei prieðtaraujant ieðkovomotyvams, vyko „variacijos“ teisineterminologija. Kauno apylinkës, ovëliau ir Kauno apygardos teismai pripaþino,jog dël psichikos dekompensacijosbûsenos ieðkovui stacionarinis gydymasbuvo bûtinas ir jam buvo suteiktabûtinoji medicininë-psichiatrinë pagalba,todël jo sutikimo paguldyti á Þiegþdriøpsichiatrijos ligoninæ nereikëjo, oir vëliau ligoninëje jo teisës nebuvo paþeistos.Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas savo2004 m. vasario 11d. nutartimi kitaipávertino ieðkovo patalpinimo á ligoninæaplinkybes. Pirmiausia, teismaspripaþino, jog K.L. hospitalizavimasatitiko priverstinio hospitalizavimo poþymius(PSPÁ 29 str.). Ieðkovas buvopristatytas á ligoninæ su antrankiais, badavoligoninëje, tai patvirtinæ ir liudytojai.Tokiai hospitalizacijai nebuvæ teisiniopagrindo, numatyto PSPÁ 27 str. –sunki psichikos liga, reali grësmë, kadasmuo savo veiksmais padarys esminæþalà savo ar aplinkiniø sveikatai, gyvybei.Atvirkðèiai, teismo ekspertizës metunustatyta, jog ieðkovas psichikos liganeserga. Nebuvo laikomasi ir PSPÁnustatytos ir tuomet galiojusios priverstiniohospitalizavimo procedûros. Nebuvogautas savivaldybës psichikossveikatos komisijos sutikimas, o dël tolimesniogydymo (po 1 mën.) ligoninësadministracija nesikreipë á apylinkësteismà dël gydymo pratæsimo.Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas paneigëir pagrindà bûtinajai skubiajaimedicinos pagalbai, kuriai nebûtø reikëjæpaciento sutikimo (PSPÁ 19 str.),tai yra, jog nebuvo realaus pavojaus jogyvybei, ir tai jog priverstinai hospitalizuojantjam diagnozuotas lengvas depresinisepizodas nëra nurodytas LRSveikatos apsaugos ministro 1997 0630 d. ásakymu 359 kaip liga, kuriai esantasmeniui bûtina suteikti bûtinàjà medicininæpagalbà.Paþymëtina, jog Lietuvos AukðèiausiasisTeismas, priimdamas nutartá ðiojebyloje, vadovaudamasis vieðuoju interesu(Civilinio proceso kodekso 353str.2d.) perþengë kasacinio skundo ribasir plaèiau aiðkino PSPÁ normas, tuoakcentuodamas psichikos ligoniø teisiøsvarbà, juos priverstinai hospitalizuojantbei „áneðdamas“ á teisminæpraktikà tarptautiná poþiûrá ðiuo klausimu.Teismas pripaþino, jog asmens priverstinishospitalizavimas yra jo teisësá laisvæ apribojimas. Tai pagrindþiane tik LR Konstitucija (20 str. 1,2 d.),bet ir tarptautiniai teisës aktai – (mumsgerai þinoma) Europos Þmogaus teisiøir pagrindiniø laisviø apsaugoskonvencija (toliau – Konvencija) 5 str.(teisë á laisvæ ir saugumà). Visuotinaipripaþástama, kad þmogaus teises, tarpjø – ir teisæ á laisvæ, turi visi be iðimtiesasmenys, jø nediskriminuojant pagaljokius poþymius (Konvencijos preambulë,1str.). Taip, ir PSPÁ 3 str. nustato,kad psichikos ligoniai turi visaspolitines, ekonomines, socialines irkultûrines teises. Þmogaus teisë á laisvænëra absoliuti, bet ji gali bûti ribojamatik tam tikrais ástatymø numatytaisatvejais (Konvencijos 5 str. 1 d.,LR Konstitucijos 20 str.2 d.). Psichiðkainesveiko asmens teisës á laisvæ apribojimastaip pat turi atitikti teisëtumoreikalavimus. „Neleidþiama ákalintikokio nors asmens vien dël to, kadjo idëjos ar elgesys nukrypsta nuo normø,dominuojanèiø konkreèioje visuomenëje.Psichikos realus sutrikimas turibûti árodytas kompetentingø valstybëspareigûnø, remiantis objektyviamedicinos ekspertize, ir ðis sutrikimasturi bûti tokio pobûdþio ar masto, kadpateisintø internavimà (laisvës atëmimà– Z.S.)“ (Europos þmogaus teisiøteismo 1979 m. spalio 24 d. sprendimasWinterwerp v. Olandija byloje). Arpsichikos ligonio sulaikymas yra teisëtas,sprendþiama pagal nacionaliniusástatymus, áskaitant tiek materialines,tiek ir proceso teisës normas (Europosþmogaus teisiø teismo 1990 m. vasario21 d. sprendimas van. Der. Leer v.Olandija ir 1990 m. rugpjûèio 27 d.sperendimas Wassink v. Olandija bylose).Lietuvos Aukðèiausiojo teismo nutartisðioje byloje atitiko ðiuos iðaiðkinimus.Pripaþindamas, kad dël konstatuotomiðraus tipo asmenybës sutrikimo supsichikos dekompensacijos bûsena gydymasK.L. buvo reikalingas, teismasnutarë, kad taikant priverstiná hospitalizavimàir gydymà ne tik nebuvo tamteisinio pagrindo ir ne tik buvo paþeistaðiø priemoniø taikymo procedûra, betjos apskritai nebuvo laikomasi. Teismastenkino K.L. ieðkiná ir priteisë ið Þiegþdriøpsichiatrijos ligoninës 4000 Lt moralinësþalos atlyginimà bei dar beveiktiek pat turëtø bylinëjimosi iðlaidø.Antroji byla – iðties sudëtingas atvejis,kuriame nustatyti, kuri ðalis yra teisiir teismams buvo nelengva, kadangitokiø aiðkiø materialinës teisës ir procesiniøpaþeidimø nebuvo. Taèiau LietuvosAukðèiausiojo Teismo iðaiðkinimaijau apraðytoje byloje sudarë precedentàobjektyviai ir beðaliðkai, netgi,sakyèiau, preciziðkai ávertinti esamusárodymus ir priimti sprendimà, palankøbuvusios pacientës naudai.Buvusi pacientë D.P. dar 1998 m. balandþio28 d. pradëjo bylinëjimàsi suatsakovais: vieðàja ástaiga RespublikineKauno psichiatrijos ligonine (toliau– RKPL), vieðàja ástaiga Kauno18 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

APIE MUS NE BE MÛSØmedicinos universiteto klinikomis(KMUK), Kauno miesto savivaldybe,praðydama teismuose pripaþinti neteisëtaisjos priverstiná hospitalizavimà irpsichikos sveikatos komisijos sprendimàdël leidimo priverstinai hospitalizuoti,bei gràþinti á darbà, atlyginti þalà.Galutiná sprendimà Lietuvos AukðèiausiasisTeismas priëmë 2006 m. kovo20 d.D.P. motyvavo, jog jai dirbant RKPL,1996 m. gruodþio mën. jai buvo iðduotinedarbingumo paþymëjimai, kuriø jinepraðë, bei gráþus á darbà jos dirbti savopareigose darbdavys neleido. 1997m. kovo 24 d., paþeidþiant PSPÁ ji buvopriverstinai hospitalizuota ðioje ligoninëje,remiantis neteisëtu Kaunomiesto savivaldybës psichikos sveikatoskomisijos tos pat dienos sprendimuleidusiu hospitalizavimà. Kità dienà jibuvo perveþta á Kauno medicinos universitetoklinikas, kur buvo prievartagydoma iki balandþio 30 d. 1997 m. geguþës5 d. gráþusi á darbà, bûdama neuroleptikøpoveikyje, ieðkovë paraðë neatitikusájos valios pareiðkimà dël pervedimoá þemesnes pareigas, 1997 m.spalio mën. 1 d. vël perkelta á kità darbàir galiausiai 2001 m. rugpjûèio 1 d.neteisëtai atleista ið darbo. D.P. árodinëjo,kad jos priverstiniam hospitalizavimuinebuvo pagrindo, ji nesirgusisunkia psichikos liga, nebuvæ ir grësmësjos ar kitø sveikatai ar gyvybei, buvopaþeista jos teisë pasirinkti gydymoástaigà.Bylà nagrinëjæ Kauno miesto apylinkësir Kauno apygardos apeliacinis teismaiD.P. ieðkiniø netenkino. Jie pripaþinoteisëtu D.P priverstiná gydymàRKPL, gydymo tæsimà KMUK ávertinokaip savanoriðkà, atmetë ir ieðkinádalyje dël darbo ástatymø paþeidimø(kuriø èia nekomentuosime).Nagrinëjant priverstinio hospitalizavimoteisëtumà apylinkës ir apygardosteismuose buvo konstatuota, jog D.P.sirgo sunkiu susirgimu (pirmoji PSPÁ 27str. sàlyga). Ieðkovë neprieðtaravo psichiatrøkomisijos 1996 m. gruodþio 17d. iðvadai, kad jai yra endogeninio procesopaûmëjimas ir ji savo kompetencijoslygyje yra nedarbinga bei kelia realiàgrësmæ ligoniø sveikatai. Be to,1997 m. balandþio 21 d. ieðkoveiMSEK nustatë III invalidumo grupæ. Tiriantbylà buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijosekspertizë, kuri nustatë,jog D.P. nuo 1996 m. pabaigosiki 1997 m. kovo 24 d. iðsivystë ir progresavoendogeninës kilmës lëtinis psichikossutrikimas – bipolinis afektinissutrikimas, kuris tiek paèioje iðvadoje,tiek teisme liudijusiø specialistø buvopripaþintas sunkiu. Bylai reikðmingàieðkovës sirgimà bipoliniu afektiniu sutrikimu,vidutinio sunkumo depresijanetiesiogiai patvirtinàs ir ieðkovës pakartotinosavanoriðko gydymosi nuo ðiosusirgimo KMUK 1997 m.birþelio 9 –liepos 11d. aplinkybës.Minëtieji teismai konstatavo ir tai, jogyra ir antroji ið PSPÁ 27 straipsnyje numatytøsàlygø, motyvuodami tuo, jogieðkovë 1997 m. kovo 24 d. iðsakë suicidinesmintis: gyvenimas baigtas, nëraprasmës gyventi, vienintelë iðeitis –nusiþudyti.Tokios ieðkovës iðsakytosmintys uþfiksuotos ir ligos istorijoje,teismuose patvirtintos liudytojø, konstatuotospsichiatrinës-psichologinësekspertizës akte. Tokiu bûdu teismaikonstatavo ir tai, kad ieðkovë galëjo padarytirealià grësmæ savo sveikatai ir gyvybei.Teismai taip pat nenustatë ir priverstiniohospitalizavimo tvarkos paþeidimø,procesiniø kreipimosi á savivaldybëspsichikos sveikatos komisijà bei komisijossprendimo priëmimo tvarkospaþeidimø. O gydymo tæsimà KMUKnuo kovo 25 iki balandþio 30 d. apskritaipripaþino savanoriðku, pagrindþianttai áraðais apie tolesnio gydymo sutikimàklinikø psichiatrijos skyriuje ligosistorijoje bei áraðais medicinos dokumentuoseapie iðleidimà á namus gydymosiKMUK metu (nuo 1997 m. balandþio11 iki 13 d.).Atrodo, pakankamai aiðku, jog ðá kartàneteisi pacientë.Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas2006 03 20 nutartimi vis gi priëmë iðdalies kitoká sprendimà ieðkovësnaudai.Aukðèiausiasis Teismas pripaþino,kad egzistavo ankstesniø teismø iðvados,jog ieðkovæ hospitalizuojant buvopirmoji PSPÁ 27 str. sàlyga leidþianti tokiàhospitalizacijà, t.y. – asmuo sergasunkia psichikos liga ir atsisako hospitalizacijos.Ðis faktas pagrástas atitinkanèiaisástatymo reikalavimus árodymais.Taèiau apylinkës ir apygardos teismainepagrástai teigæ, jog yra antroji PSPÁ27 str. sàlyga, motyvuodami tuo, jogieðkovë 1997 m. kovo 24d. iðsakiusi suicidinesmintis (mintis apie saviþudybæ)ir tokiu bûdu këlë realià grësmæ savosveikatai ir gyvybei. AukðèiausiojoTeismo nuomone, vien tokiø minèiø iðsakymassavaime neduoda pagrindopadaryti iðvadà apie tam tikros grësmësrealumà. Bylos duomenys apieD.P. elgesá ir veiksmus tiek iki 1997 m.kovo 24 d., tiek ir 1997 m. kovo 24 d.neduoda jokio pagrindo teigti apie realiosgrësmës, kad ieðkovë gali padarytisavo veiksmais esminæ þalà savo gyvybeiar sveikatai, egzistavimà. Esant ðiaiaplinkybei neárodytai, Lietuvos AukðèiausiasisTeismas padarë iðvadà, jogD.P. 1997 m. kovo 24-25d. RespublikinëjeKauno psichiatrijos ligoninëjebuvo priverstinai hospitalizuota neteisëtai,paþeidþiant PSPÁ 10, 16, 27, 28straipsniø nuostatas. Tuo pat pagrindupripaþino neteisëtu ir panaikino Kaunomiesto savivaldybës psichikos sveikatoskomisijos 1997 m. kovo 24 d. sprendimàleisti priverstinai hospitalizuotiD.P.Aukðèiausiasis Teismas pripaþino,jog tolesnis gydymas KMUK nuo 1997m. kovo 25 d. iki balandþio 30 d. D.Pnebuvo priverstinis ir tokia ankstesniøteismø iðvada teisinga. Gràþinimo á darbàklausimus paliko nenagrinëtus.Teismas priteisë ieðkovei 3300 Lt moralinësþalos atlyginimui ið VðÁ Kaunoapskrities ligoninës (RespublikinësKauno psichiatrijos ligoninës teisiø perëmëjos),taip pat bylinëjimosi iðlaidasið ligoninës ir Kauno miesto savivaldybës.Nenorëèiau bûti apkaltinta neðaliðkumu,bet turiu pridurti ir tà, kad kaip tikðiø dviejø ligoniniø: Þiegþdriø psichiatrijosligoninës ir Respublikinës Kaunopsichiatrijos ligoninës administracija,motyvuodamos galimu pacientø teisiøkonfidencialumo paþeidimu, oficialiaiatsisakë leisti mûsø pacientø grupei atliktijø ligoninëse tyrimà. Ko bijota? Arnuo ko siekta apsidrausti?Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)19

AKTUALIJOSNeskirta lëðø„Vaikø linijai”„Vaikø dvasinë savijauta iki ðiol netapovalstybës prioritetu. Nors pripaþástama,kad vaikai turi sulaukti reikiamospagalbos, ir jà teikti Lietuvà ragina tarptautinësorganizacijos, taèiau iki ðiolpsichologinës pagalbos telefonu tarnybosneturi sistemingo finansavimo ir negaligarantuoti prieinamos pagalbos. Suliûdesiu stebiu, kaip valstybë atrandamilijonus, reikalui esant milijardus, tamtikroms sritims, taèiau vis lëðø neliekavaikø gerovei“, - praneðime spaudai nurodo„Vaikø linijos“ vadovas RobertasPovilaitis.„Vaikø linija“ teikia psichologinæ pagalbàvaikams nemokamu telefonu 8800 11111 ir internetu (www.vaikulinija.lt).2006 m. „Vaikø linijos“ konsultantaiatsiliepë á maþdaug 87 tûkst.skambuèiø, o mëginta prisiskambintinet 3,98 mln. kartø. „Vaikø linijos“ vadovasteigia, kad ið valstybës ir savivaldybiøiki ðiol neskirta lëðø veiklai2007 metams, todël „Vaikø linija“ jaudabar priversta maþinti teikiamos pagalbosinternetu galimybes. Paslaugakol kas iðsilaiko dël TEO LT, AB skiriamosparamos, taèiau gali atsitiktitaip, kad veiklà dël lëðø stokos teks nutraukti.2007 metams SAD ministerijaketina skirti 80 tûkst. litø maþdaug 10-iai psichologinës pagalbos telefonu tarnybø.Gydant klozapinuvyresnio amþiauspacientus serganèiusdemencija su psichozëssimptomais, padidëjamirtingumas2005 m. birþelio mën. Amerikosmaisto ir vaistø kontrolës tarnyba(DA) patvirtino, kad klozapino saugumorekomendacijos papildytos nuoroda,kad pagyvenusiems asmenims gydantdemencijos fone pasireiðkianèiuspsichozës simptomus, padidëja mirtingumas.Iðanalizavus 17 klinikiniø tyrimøduomenis nustatyta, kad vartojantklozapinà pagyvenusiø pacientø grupëjemirtingumas padidëjo 1.6- 1.7 karto,lyginant su placebo. Standartiniame 10savaièiø tyrime mirtingumas vaistà gavusiøjøgrupëje buvo 4.5 proc., lyginantsu 2.6 proc. mirtingumu placebo grupëje.Nors mirties prieþastys skyrësi, taèiaunustatyta, kad dauguma mirèiø susijæsu ðirdies ir kraujagysliø sistemosfunkcijos sutrikimais arba infekcijomis.Klozapinas skiriamas rezistentiðkai ðizofrenijaigydyti bei sumaþinti saviþudybësrizikà ðizofrenija serganèiø pacientøtarpe. DA pabrëþia, kad vaistasnëra skirtas pagyvenusiiems pacientamsgydyti su demencija susijusià psichozæ.Arch Gen Psychiatry 2005;62:1022-1030.Amfetamino produktasAdderall XR sugràþintasá Kanados rinkà2005 m. rugpjûtá Kanados vaistø prieþiûrostarnyba vël leido platinti rinkojevienà kartà per dienà vartojamà prailgintoveikimo amfetamino produktà AdderallXR, kuriuo gydomas dëmesio ir hyperaktyvumosutrikimas (ADHD). Vaistaspaðalintas ið Kanados rinkos 2005 m.vasario mën. gamintojui áspëjus apie staigiasmirtis dël ðirdies veiklos sutrikimø(12 ið jø vaikø) ir insulto (2 atvejai vaikams)Adderall XR gydytiems pacientams.Nors diduma mirties atvejø sietinisu iki gydymo buvusia ðirdies ir kraujagysliøpatologija, taèiau pasitaikë ir nepaaiðkinamøvaisto kaupimosi organizmeatvejø, vartojant terapinæ vaisto dozæ. Árinkà vaistas sugraþintas gavus specialistøiðvadas, jog nepakanka duomenø árodyti,kad vaistas sukelia didesnæ rizikà,nei kiti rinkoje parduodami vaistai ðiamsutrikimui gydyti. Kiek anksèiau JAV specialistaiAmerikos vaistø ir maisto kontrolëstarnybai (DA) skirtose iðvadoseteigë, kad mirtys dël ðirdies ir kraujagysliøsistemos sutrikimø vaistus vartojusiøasmenø tarpe, nesiskiria nuo populiaciniodaþnio. Vaisto apraðymas papildytasrekomendacija neskirti ðio vaisto asmenims(tame tarpe ir vaikams) su ágimtastruktûrine ðirdies ir kraujagysliø patologija.DA nuolat stebi informacijà apiepasitaikanèius pavojingus ðalutinius vaistøreiðkinius ir taip pat vertins praneðimusapie 7 staigias vaikø, vartojusiø stimuliantusKoncerta ir Ritalin, mirtis.http://www.fda.govhttp://psichiatrija.puslapiai.lt20 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)21

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA2007 metais iðskirtinis dëmesysnarkomanijos prevencijaiNarkotikø kontrolës departamentoprie LRV praneðimespaudai yra nurodoma, kad2007 m., ágyvendinant Nacionalinæ narkotikøkontrolës ir narkomanijos prevencijos2004-2008 m. programà, daugiausiailëðø numatyta narkotikø vartojimoprevencijai tarp vaikø ir jaunimo.Toliau bus gerinamas gydymo ir reabilitacijospaslaugø prieinamumas segantiesiemspriklausomybe nuo narkotikø,pleèiama informacinë sistema ir stiprinamaneteisëtos narkotikø apyvartoskontrolë. 2007 m. programos priemoniøvykdytojais tapo 19 institucijø irástaigø, ðalies savivaldybës, apskritys,nevyriausybinës organizacijos. 2007 m.narkomanijos prevencijos ir narkotikøkontrolës priemonëms ágyvendinti numatytaskirti beveik 18 mln. litø.Praneðime spaudai cituojama NKDdirektorë A. Astrauskienë: „Vykdantðiuolaikinæ prevencijà reikia atsiþvelgtidël kokiø prieþasèiø susiformuoja priklausomybënuo narkotikø. Tai lemia netik socialinë aplinka, bet ir paties asmenspsichologinis atsparumas, o ypaèdaþnai – paveldimumas. Praëjusiaismetais pirmà kartà ðalyje Narkotikøkontrolës departamento iniciatyva buvoávertinti Lietuvoje vykdomi narkomanijosprevencijos projektai. Tai atliktospeciali ekspertø komisija. Rezultataitikrai nedþiuginantys – prevencinëveikla Lietuvoje yra trumpalaikë,naudojami neefektyvûs pasenæ metodai,o patiems vykdytojams neretai trûkstakompetencijos prevencijos srityje. Ðiaismetais sieksime, kad projektus finansuojanèiosinstitucijos prevencinæ veiklàvertintø ne tik pagal popierines ataskaitas,bet ir tikrintø ágyvendinimo eigà“.Ðimet prevencinë veikloje daugiausiaidëmesio bus skiriama didþiausiosrizikos vaikø grupëms, jø tëvams, ðeimosnariams. 2006 m. pastebëta, kadvisuomenës stereotipai trukdo suteiktipagalbà sergantiems priklausomybenuo narkotikø: dël bendruomeniø pasiprieðinimoiki ðiol neákurtas valstybësfinansuojamas vaikø reabilitacijos centras.Todël 2007 numatyta ðviesti visuomenæbei skatinti þmones kreiptis pagalbos.2007 metais toliau bus didinama gydymoir reabilitacijos paslaugø kokybëbei prieinamumas. Reabilitacijos paslaugasplanuojama finansuoti pagalaiðkià tvarkà, suteikiant informacijàapie tai, kurios paslaugos teikiamos nemokamai,o uþ kurias reikia mokëti.Daugelis reabilitacijos bendruomeniøsëkmingai ásisavina ES paramà: ðios lëðospaspartins priklausomø asmenøreintegracijos procesà. 2007 metais numatomaplësti ir þalos maþinimo programas,kad kuo daugiau probleminiønarkotikø vartotojø gautø gydymà, taipapsaugant visuomenæ nuo infekciniø ligø(ÞIV/ AIDS, tuberkuliozës, hepatitø)plitimo bei nusikaltimø. Bus toliaustiprinama teisësaugos institucijø veikla,maþinant narkotikø pasiûlà ir prieinamumà.2004 metø pabaigoje pirmà kartà ðalyjeatliktas narkotikø vartojimo paplitimobendrojoje populiacijoje tyrimasparodë, kad bent kartà narkotikø gyvenimeyra bandæ 8,2 proc. 15 – 64 m.amþiaus Lietuvos gyventojø (pakartotinistyrimas numatomas 2008 m.). Narkotikøvartojimo paplitimas Lietuvojeyra þemesnis uþ Europos ðaliø vidurká.Pavyzdþiui, Europos ðalyse kanapiøvartojimo (nors kartà gyvenime) paplitimotarp jaunø 15 – 34 m. amþiausþmoniø yra 24,6 proc. (Lietuvoje –13 proc.), ekstazio vartojimo (nors kartàgyvenime) paplitimo vidurkis Europosðalyse – 4,6 proc. (Lietuvoje –2,1 proc.), kokaino vartojimo (nors kartàgyvenime) paplitimo vidurkis Europosðalyse – 3,3 proc. (Lietuvoje –0,7 proc.). Ðiais metais pirmà kartà numatomaatlikti tyrimà tarp ðvirkðèiamøjønarkotikø vartotojø, kurie tiesiogiainepasiekiami bendrø apklausø metu.Parengë Lina Galatiltëpagal NKD informacijàDaugiau informacijosgalima rastiwww.nkd.ltwww.nkd.lt22 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSMano tëvas buvoPSICHIATRASJ. Demidiukas 1974 m. RVPL vaikø skyriaus vakaronëje(nuotr. ið D. Survilaitës archyvo)Seniai norëjau nors kaþkaip, kad ir po mirties, iðreikðti pagarbà tam dideliam Psichiatrui, kurásutikau savo gyvenime, kuris buvo mano Vadovas ir Mokytojas. Tada, kai jis dirbo, nors ir labai jágerbiau, buvau per jauna, kad suprasèiau, kad didelë pagarba ir meilë kupiname stresø gyvenimelabiau reikalinga gyviesiems. Todël visiðkai nenuostabu, kad pasakojimà apie nusipelniusius Lietuvospsichiatrijai þmones pradësiu bûtent nuo jo – Jevgenijaus Demidiuko. Ðámet jam bûtø sukakæ90 metø. Su juo, Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës (RVPL) direktoriaus pavaduotoju,teko dirbti 17 metø. Galëèiau ir að jau pradëti dalintis prisiminimais, bet nusprendþiau pakalbintiasmená, kuris geriau paþinojo ðá puikø þmogø, Psichiatrà ið didþiosios raidës (tà didþiàjà raidæpavadinime uþraðiau að – D.S.), ne tik ið profesinës, bet ir ið kitos, nuo kolegø daþnai paslëptos,pusës. Tai jo dukra Jelena (Demidiuk) Kuzmenko, dirbanti RVPL nuo 1979 m., nuo 1993 m. – universitetiniovaikø ir paaugliø psichiatrijos skyriaus vedëja.Jevgenij Demidiuk (1917 08 21-1987 10 17) psichiatru iðdirbo 39 m.Nuoðirdus, paprastas, geraðirdis, labaimylintis ligonius, pagarbus ir ligoniams,ir kolegoms, imlus naujovëms,psichosocialinës reabilitacijos iniciatorius.Tai jo iniciatyva RVPL senojojesalëje, o vasarà kiemuose, prie senøjømedþiø, vyko didþiuliai ligoniøkoncertai. Ligoninëje dirbo keturi profesionalûsmuzikos vadovai. J.Demidiukasnepraleisdavo në vieno ligoniøkoncerto (gydytojai juose, kaip, beje,ir dabar, lankydavosi retai). J.Demidiukaspats organizuodavo gydytojø konferencijas,parinkdavo joms ligonius,patardavo jauniems gydytojams, kaipparuoðti ligoniø pristatymus, padëdavoparinkti literatûrà.Kalbamës su J.Demidiuko dukra.Papasakokite apie tëvo ðeimà, jomokslà.– Tëvas gimë Naugarduke, dabartinëjeBaltarusijoje (kur ir Adomas Mickevièius.D.S.). Jo tëvas buvo ukrainietis,„ið nuskurdusiø dvarininkø“, –kaip sakydavo mano tëvas (todël manotëvo antroji pavardë buvo Gonèar),taèiau turëjo titulinio valstybës patarëjolaipsná (J.Demidiukas juokaudavo,kad jis esàs „pusë grafo – Demidiuk“.D.S.). Senelio að nemaèiau, nesjis mirë 1947 m. Mano moèiutë, tëvomotina, buvo lenkë, turëjo ir baltarusiðkokraujo, buvo 22 m. jaunesnë uþsenelá, iðtekëjo uþ naðlio su dviem sûnumis.Jie þuvo per Pirmàjá pasaulinákarà. Senelis visà gyvenimà pradirboJ. Demidiuko dukra Jelena (Demidiuk)KuzmenkoPsichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)23

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSVilniaus psichiatrijos ligoninëje apie 1949 m. (deðinëje virðuje – J. Demidiukas, kairëje –J. Glauberzonas).Jaunas gydytojas Paþaislyjemet truko 5 metus.). Apie studijas pasakodavo,kad anatomijos tais laikaisdaug tekdavo mokytis – pirmame kursenet penkias dienas per savaitæ.Kodël tëvas pasirinko psichiatrijà?– Tëvui nepatiko chirurgija, jis pasakojo,kad studentams tekdavo dalyvautioperacijose, asistuoti chirurgams,kurie daþnai nesivaldydavo, keikdavosi,ðaukdavo ant studentø, jam tas nepatiko.Tuo metu labai trûko gydytotuometinëjeLenkijoje, buvo paðto virðininkuNesvyþiuje. Kai vaikystëje sutëvais buvome Nesvyþiuje, tëvas daugpasakojo apie savo vaikystæ, apie dvarininkàRadvilà, dvarà, didþiulius tvenkinius,prisiminë, kaip Kalëdomsmiestelio tarnautojø ðeimoms jis atsiøsdavokarpiø.1930 m. tëvo ðeima persikëlë gyventiá Brestà. Mano tëvas buvo vienintelisvaikas ðeimoje ir labai lepinamas. Jisbuvo iðdykæs, nenorëjo mokytis, kartojo6-tos ir 7-tos klasiø kursà, tëvaivisaip stengësi, kad sûnus baigtø mokyklà:ir su lazdomis, ir su dovanomis(pvz., dviraèiu). Vëliau tëvas sakydavo,kad kai jis dalyvauja konsultacijoseir ypaè karo ekspertizëse, kuriosegydytojai jam pasakoja apie ligoná, kadtas blogai mokësi ar elgësi, jis tyliaisau mintyse juokdavosi – „kolegos sako,kad jaunimas neklusnus, o kad jieþinotø, kaip að mokiausi“. Taigi gimnazijàtëvas baigë 20-ties metø.Kodël tëvas pasirinko medicinà?– 1936 m. ðeima persikëlë gyventi áVilniø, nuomojo butà senamiestyje,netoli dabartinio A.Mickevièiaus paminklo.Tëvai norëjo, kad sûnus pasirinktøkokià nors „rimtà“ specialybæ.Tada mokslas buvo mokamas. Tëvasástojo mokytis teisës á Stepono Batorouniversitetà, bet prasimokë tik metus,neiðlaikë egzamino (sakydavo – „nesupratauað tos teisës, ne mano mokslas“).1937 m. pradëjo mokytis medicinos,taèiau prasidëjo karas, suirutëVilniaus kraðte, universitetas buvo uþdarytas.Kurá laikà tëvas dirbo geleþinkelyje,o po karo gráþo tæsti studijø jauá tarybiná Vilniaus universitetà, kurábaigë 1949 m. (medicinos studijos tuo-Pacientø spektaklis Paþaislyje. Su aktoriais vakaronëje (J. Demidiuk centre).24 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSjø, ypaè psichiatrø. Dar bûnant studentutëvui pasiûlë dirbti gydytoju psichiatrijosligoninëje Vasaros g., taip jisnuo 1948 m. ir pradëjo savo karjerà.Kaip toliau klostësi Jevgenijaus Demidiukoprofesinë karjera?– 1950 m. tëvas vedë. Mano motina– Galina Ðafareviè, pusiau lenkë,pusiau baltarusë, 7 m. jaunesnë uþ tëvà,buvo stomatologë, jos mokslas trukotik 4 m. Að gimiau 1951 m. ir taispaèiais metais mûsø ðeima persikëlëgyventi á Paþaislá, á kur tada buvo perkeltapsichiatrijos ligoninë ið Kalvarijos.Kokie jûsø patys ankstyviausi prisiminimaiið psichiatrijos?– Mes gyvenome buvusio kamalduliøvienuolyno fligelyje, uþëmëme didþiulá3 kambariø butà, prisimenu, kadpo já galima bûdavo vaþinëtis dviraèiu.Mûsø butas glaudësi prie pat I moterøskyriaus, netgi áëjimas buvo gretastebëjimo palatos. Ligoniai bûdavo labaineramûs, juos iðvesdavo á laukà pasivaikðèiotiá aptvarus, kiekvienà skyriøatskirai. Teko matyti daug epilepsijaserganèiøjø, epilepsijos priepuoliø.Atsimenu, kai vëliau su seserimMargarita (ji gimë 1954 m.) kartu sualkoholinëmis psichozëmis persirgusiaisvyrais (kuo toliau, tuo tokiø ligoniøpasitaikydavo vis daugiau) þaisdavomekieme slëpyniø.Paþaislyje po vyðniomisSesuo Margarita Paþaislio ligoninës kieme (matyti moterø skyriaus langai su grotomis)Personalo vakaronë PaþaislyjePsichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)25

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSSAM vyr. psichoneurologas È. Grizickas, ministras V. Kleiza ir J. Demidiukas RVPL kieme(data neþinoma).Ligoniø koncerte RVPL 1970 m. Ið deðinës – M. Banaitienë, J. Demidiukas, J. Glauberzonas(ið gyd. M. Banaitienës archyvo).Kuo tëvas domëjosi? Gal turëjo kokáhobá?– Tëvas mëgo tapyti aliejiniais daþaispeizaþus, yra dar likæ keli jo tapytipaveikslai. Mokëjo vokieèiø, lenkøkalbas. Prisimenu, kad tëvas ið Sveikatosapsaugos ministerijos (SAM) iðsipraðëamerikoniðkø psichiatrijos þurnalø(atsimenu 1961 m. spalvingasvaistø reklamas juose), pats pramokoanglø kalbos ið televizijos laidø (tadabuvo tokios mokomosios laidos), tø þiniøjam uþtekdavo, kad perskaitytø jádominanèius dalykus. Tëvas daug dëmesioskyrë bendravimui su ligoniais,jø darbui. Ligoninëje buvo ádarbinæskelias vienuoles, kurios dirbo slaugëmis.Apie psichosocialinës reabilitacijospradþià Paþaislyje ir að prisimenu tokáJ.Demidiuko pasakojimà: ligoninësteritorija buvo didelë, vasarà gausiaiþëlë þolë, kartà jis ryþosi iðleisti vienusligonius ðienauti su dalgiais. Jauartinosi pietø metas, o ligoniai vis negráþo.J.Demidiukas pasakojo: „Baisiaijaudinausi, vis þiûrëjau á laikrodáir pro langà, galvoju – na, negráð, daratsitiks kokia nelaimë... Tik staiga girdþiuið tolo graþiai dainuojant...“(D.S.)Toliau – N.Vilnia...– Mes buvom moksleivës, reikëjo ámokyklà eiti per miðkà. Motina spaudëtëvà, kad vaþiuotø á SAM, praðytøsiperkeliamas á Vilniø, kad ne vietapsichiatrijos ligoninei tokiame barokopaminkle... (Esu girdëjusi, kad á Paþaislioansamblá, pritaikytà psichiatrijosligoninei, dëmesá atkreipë uþsieniolietuviai, lankæ gimines Kaune irnetyèia uþklydæ á parkà, jie pasibaisëjotokiuose pastatuose pamatæ psichikosligonius. D.S.) 1961 m. buvo ákurtaN.Vilnios psichiatrijos ligoninë, kuriaivadovauti buvo paskirtas J.Gliauberzonas.Mano tëvui siûlë vadovauti Vilniauspsichiatrijos ligoninei, bet jis nesutiko,sakë, kad jam gana rûpintisûkio reikalais, kad jis nori atsidëti gydomajamdarbui. 1964 m. Paþaislio ligoninëbuvo uþdaryta, ligoniai perkeltiá N.Vilnià, o tëvas tapo vyr. gydytojopavaduotoju, kuriuo iðdirbo iki 1984m. Deja, dirbdamas pavaduotoju, jisturëjo daug savo laiko skirti ûkinei ligoninësveiklai.Koks buvo J.Demidiuko ryðys sulenkø psichiatrais? (Pradëjusi dirbtiir pramokusi skaityti lenkiðkai, prisimenumûsø bibliotekoje esanèius senus„Psychiatria Polska“ þurnalus,kuriuose svarbesni straipsniai, ypaèsusijæ su psichologija, pacientø reabilitacija,bûdavo paþymëti storu kertuoturaudonu pieðtuku – nei flomasteriø,nei þymekliø tada nebuvo – jiejau buvo vyr.gyd. pavaduotojo perskaityti.D.S.)– Koks tada galëjo bûti ryðys? Daugiauasmeninë iniciatyva. Prisimenu,mes 1957 m. pirmà kartà su ðeima buvomeLenkijoje (mamos ðeima buvogyvenusi Balstogëje). Tëvas bûtinaiapsilankydavo psichiatrijos ligoninëse(yra buvæs ligoninëse ir prie Balstogës,ir prie Varðuvos), pasisakydavo,kad esàs vyr. gydytojo pavaduotojas,apþiûrëdavo ligonines. Tëvà kvietëdirbti á psichiatrijos ligoninæ Bals-26 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOStogëje, bet jis nenorëjo. (Prisimenu,pasakojo matæs M.K.Èiurlionio ligosistorijà Tvorkuose. D.S.)Koks buvo tëvo poþiûris á ligonius,kokios psichiatrijos mokyklos jis laikësi?– Tëvas visà save skyrë ligoniams irdarbui. Jis konsultuodavo visø skyriøligonius, sudarydavo budëjimo grafikus(turëjo tokià storà knygà, á kuriàraðydavo, kam eilë budëti ketvirtadieniaisar savaitgaliais, kam eilë gautikokià laisvà dienà, gydytojø pageidavimus,ir niekad nieko neuþmirðdavo.D.S.); spræsdavo organizacinius ir ûkiniusklausimus – jam reikëdavo konsultantusið kitø ligoniniø iðkviesti, irnet maðinomis juos atveþti pasirûpinti.Jis pats vaikðèiodavo po skyrius irtikrindavo, kaip dalinamas maistasskyriuose, nesibodëdavo uþsukti ir patikrintisandëliukus. Pasibaigus darbolaikui, tëvo darbas nesibaigdavo. Tiktëvui áþengus á namus, pasigirsdavoskambuèiai ið ligoninës – nuolat skambindavobudintys gydytojai ir ko norsklausdavo: mat patys nesiimdavo kànors spræsti – taip buvo priimta. Podarbo matydavau tëvà skaitant psichiatrijosliteratûrà. Jis parinkdavo temasar ligonius demonstravimui neurologøir psichiatrø draugijos konferencijoms,gydytojams padëdavo pasiruoðtitoms konferencijoms, jauniemspsichiatrams net knygas surasdavo,kad jie pasiskaitytø apie neaiðkiusatvejus (man bent penketà kartøyra tekæ skaityti tokius praneðimus.D.S.). Atsimenu, kad apie 1975 m. tëvasskaitë labai ádomø praneðimà apiemenininkus ir jø psichikos sutrikimus,buvo pilna klausytojø salë Vasaros g.Tëvo iniciatyva ligoninëje atsirado psichologai.Nustatant diagnozes, tëvasstengdavosi atkreipti dëmesá á psichikosligø prieþastis, nenorëdavo viskàpriskirti vienai ligai.Koks buvo tëvas J.Demidiukas?– Nuostabus. Su juo vaikystëje netir dvi ledø porcijas bûdavo galima suvalgyti,ko mama niekada neleisdavo.Kai mes triukðmaudavome su seserim,tëvas ateidavo ir sakydavo: „Mama liepëjums nutilti.“ Tëvas domëjosi istorija,architektûra, su juo mes iðvaikðèiojomevisà Vilniø, Varðuvà, Krokuvà.Jis visuomet bûdavo pasiruoðæs –pasiskaitæs apie vietoves, paminklus,kuriuos mes pamatysim. Vesdavo musá teatrà, koncertus. Dar paauglë maèiau„Aidà“, o tëvas prieð spektaklá pasakojoapie orkestrà – kur ir kokiu muzikosinstrumentu grojantis muzikantassëdi. Ir á simfoniná koncertà pirmàkartà nuvedë tëvas. Buvo mëgëjas keliauti(pagal tarybiniø metø galimybes),daug kur lankësi Tarybø Sàjungoje.Atsimenu toká juokingà nutikimà:ið profsàjungos tëvas buvo gavæstuomet labai deficitiná kelialapá – plaukëDunojum laivu „Dniepr“. Motinosbuvo prisakyta siøsti telegramas, kaiptëvui sekasi. Gauname telegramà:„Plaukiau Dniepru, o dabar Amuru.“Mes nesupratome, motina juokësi:„Na, tëvas ir prisiamûrino“ (Amûras –meilës dievas. D.S.). Pasirodo, sugedolaivas „Dniepr“ ir visus keliautojuspersodino á laivà „Amur“. Tëvasmëgdavo skaniai pavalgyti, mokëjo irpats pasigaminti.Kodël jûs pasirinkote medicinà irpsichiatrijà?– Manau, kad didþiausios átakos turëjotëvas. Sesuo bijojo kraujo, o að –ne. Dar besimokant 10-je klasëje tëvasmane buvo nusivedæs á ligoninëspatanatomijos skyriø paþiûrëti, kaip atliekamaslavono skrodimas. Sakë: „Jeinebijosi – galësi mokytis medicinos“.Stengiausi nebijoti. Namuose iðtisaigirdëdavau apie psichiatrijà ir psichikosligonius. Tëvø draugai irgi dirbopsichiatrijos ligoninëje.Kalbëjosi Danguolë Survilaitë,psichiatrëP.S. Kitos nuotraukos – ið J.Kuzmenkoarchyvo. Beraðant straipsná tiesiogstebuklingai RVPL bibliotekoje atsiradoJ.Demidiuko nuotrauka, kuridaugelá metø buvo dingusi, su jo dedikacijaman... Lemtis?RVPL 10-meèio vakaronë 1971 m. Ið kairës: J. Demidiukas, J. Glauberzonas su þmona, profesoriaiið Maskvos V. avorina, A. Tiganovas, T. Platonova; J. Pavinkðnis; ant scenos groja medikøansamblis: ið deðinës – R. Dobrovolskis, J. Razaliûnas (nuotr. ið D. Survilaitës archyvo).Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)27

TEISMO PSICHIATRIJAAsmens sveikatospaslapties iðsaugojimasir konfidencialumasDoc. Liaudginas RadavièiusSveikatos, taip pat ir psichikossveikatos, prieþiûros sistemojeástatymais ir taisyklëmis yrareglamentuojami ávairûs prieþiûros aspektai.Jungtinës Karalystës ástatymuose,reguliuojanèiuose bendràjà medicinosir psichiatrijos praktikà, pradedamanuo konfidencialumo ir informuotosutikimo gydytis. Ðie ástatymai, jøprincipinës nuostatos yra daugmaþ vienodivisose ðalyse ir galioja ne tik psichiatrijai,bet ir apskritai medicinai, taèiaupsichiatrijai jie ypaè svarbûs.Jau Hipokratas pasiûlë gydytojamspriimti priesaikà, kuria jie, be kita ko,turëjo pasiþadëti niekada neatskleisti to,kà suþinojo apie ligoná. Nuo tø laikø pacientoir gydytojo santykiai grindþiamikonfidencialumo principu.Ðiais laikais, asmens siekiant uþtikrintiasmens privataus gyvenimo nelieèiamumàsveikatos paslapties iðsaugojimàreguliuoja specialûs ástatymai ir kititeisës aktai. Lietuvoje vienas ið tokiøástatymø– LR sveikatos sistemos ástatymas.Pagal ðá ástatymà asmens sveikatos(medicininës) paslapties saugojimas,arba konfidencialumas, – tai sveikatosprieþiûros darbuotojø pareiga bepacientø ar jø atstovø sutikimo neatskleistiinformacijos apie paciento sveikatosbûklæ, gydymà ir kitus asmeniniopobûdþio faktus, kuriuos sveikatos prieþiûrosdarbuotojai suþinojo atlikdamidarbo pareigas. Visa informacija apiepaciento sveikatos bûklæ, diagnozæ,prognozæ ir gydymà, taip pat visa kitainformacija apie paciento asmená yrakonfidenciali. Konfidencialumo reikalavimainetaikomi gavus raðtiðkà pacientoarba jo atstovo sutikimà atskleistitam tikrà informacijà apie jo sveikatàtam tikram asmeniui arba institucijai.Be raðtiðko sutikimo informacija galibûti suteikiama kitoms sveikatos prieþiûrosástaigoms, nepilnameèio pacientotëvams arba globëjams (iðskyrus atvejus,kada tokios informacijos suteikimasgali pakenkti nepilnameèio interesams),paciento atstovui, teismui arbakitai institucijai, turinèiai teisæ gautitokià informacijà, taip pat tada, kai tokiainformacija, lieèianti pavojingus pacientoketinimus, kelianèius grësmæ jopaties ar aplinkiniø sveikatai ar gyvybei,suteikiama teisëtvarkos ar kitomsinstitucijoms, kuriø teisæ gauti tokià informacijànumato ástatymai. Gavusiosinformacijà institucijos ásipareigojasaugoti asmens sveikatos paslaptá. Informacijaapie asmens sveikatà liekakonfidenciali ir po paciento mirties. Atskleisdamasinformacijà su paciento sutikimu,gydytojas turi ásitikinti, ar pacientassuvokia tokio þingsnio pasekmes.Pagrindinis ástatymas, reguliuojantisinformacijos teikimà pacientui ir apiepacientà, yra Lietuvos Respublikos civiliniskodeksas. Skirsnyje apie asmenssveikatos prieþiûros paslaugø teikimà,be kita ko, apibrëþtos informacijos suteikimopacientui bei paciento teisës neþinotisàlygos. Jame reglamentuotas irpaciento sutikimas gydytis. Pagal CKpacientas negali bûti gydomas ar jamteikiama kita asmens sveikatos prieþiûrair/ar slauga prieð jo valià, jeigu ástatymønenustatyta kitaip. Ástatymai galinumatyti atvejus, kai sveikatos prieþiûraiatlikti yra bûtinas paciento raðytinissutikimas. Visi asmens sveikatos prieþiûrospaslaugø veiksmai, kuriuos atliekasveikatos prieþiûros paslaugø teikëjas,turi bûti áraðomi á paciento medicinosdokumentus, o pacientas ar joatstovas turi áraðus pasiraðyti. Pacientasturi teisæ susipaþinti savo medicinosdokumentø áraðais, iðskyrus atvejus,kai tai gali pakenkti sveikatai ar netsukelti pavojø jo gyvybei, ir pareikalautisunaikinti savo medicinos dokumentøáraðus, iðskyrus ástatymø nustatytasiðimtis. Paciento, psichikos ligonio, nesugebanèioteisingai ávertinti savo sveikatosbûklæ, gydymo ypatumus reguliuojaPsichikos sveikatos prieþiûrosástatymas. Dël informacijos apie pacientosveikatà teikimo CK yra labaikategoriðkas. Jame nurodyta, kad asmenssveikatos prieþiûros paslaugø teikëjasnegali jokiems kitiems asmenimsbe paciento sutikimo suteikti informacijosapie pacientà arba sudaryti sàlygasgauti oficialiø medicinos dokumentøkopijas. Informacija apie pacientà galibûti teikiama, jeigu tai privaloma pagalástatymus, ir tik tiek, kiek tai nedaroþalos paciento arba kito asmens privatausgyvenimo interesams. Psichiatrijaikonfidencialumas ypaè svarbus todël,kad tiriant ir gydant psichikos sutrikimussurenkama informacija lieèialabai asmeniðkus, jautrius, intymius ligoniogyvenimo dalykus. Apskritai, psichiatrasbe ligonio sutikimo neturëtørinkti informacijos ið kitø asmenø. Kaipsichikos ligonis yra tokios bûklës, kadnegali pats apie save suteikti pakankamosarba jokios informacijos, psichiatras,siekdamas jos gauti ið kitø asmenø,turi bûti labai taktiðkas ir diskretiðkas.Kartais tokia informacija yra gyvybiðkaisvarbi ligonio iðtyrimui ir gydymui.Tokiu atveju reikia elgtis vadovaujantispirmiausia ligonio interesais,28 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

AKTUALIJOSo informacijà rinkti ið geranoriðkai nusiteikusiøligonio giminiø, bet ne ið jodarbdaviø. Tokiais pat principais reikiavadovautis iðkilus reikalui informuotiapie ligoná gimines ar kitus asmenis.Daugelyje ðaliø psichiatras apiesavo ligoná gali informuoti teismà irteisësaugos ástaigas. Lietuvoje psichikossveikatos prieþiûros ástatyme(PSPÁ) ir SAM ásakyme „Dël asmenssveikatos paslapties kriterijø“ pabrëþiamapsichikos ligonio teisë á konfidencialumà,numatomos situacijos, kuriosegydytojas gali paþeisti ðià teisæ(visuomenës saugumas, grasinimai susidorotisu konkreèiu asmeniu). SAMásakyme „Dël informacijos apie pacientàvalstybës institucijoms ir kitomsástaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“nurodoma, kad informacijà apiepsichikos ligonio sveikatà ir kitus duomenisapie já galima pateikti tik teisësaugosorganams (kvotos, tardymo,prokuratûros ir teismo institucijoms)ir kitoms sveikatos prieþiûros ástaigoms.Asmens sveikatos prieþiûrosástaigos, atsakydamos á raðtiðkus ðiøinstitucijø paklausimus, atsakyme turipaþymëti, kad pagal ástatymà uþ pateiktøþiniø konfidencialumà atsakoástaigos, kurios gavo informacijà. Ástatymaidraudþia teikti informacijà apiepacientà telefonu, kadangi neámanomanustatyti skambinanèio asmens tapatybës.PSPÁ nurodoma, kad psichiatrasprivalo informuoti pacientà jam suprantamaforma apie jo sveikatos bûklæ,diagnozæ, gydymà, ligos, gydymoprognozæ bei kitas aplinkybes, kuriosgali turëti átakos paciento apsisprendimuisutikti gydytis.Atsakomybæ uþ neteisëtà informacijosapie paciento sveikatà suteikimàapibrëþia LR sveikatos sistemos ir kitiástatymai. Sveikatos sistemos ástatyme,be kita ko sakoma, kad asmenys, paþeidæasmens sveikatos konfidencialumà(asmens medicininæ paslaptá), privaloatlyginti asmeniui padarytà moralinæþalà. Ðios þalos, iðreikðtos pinigais,dydis priklauso nuo padariusio asmensturtinës padëties, teisës paþeidimo sunkumolaipsnio, to paþeidimo pasekmiøir kitø aplinkybiø, taèiau kiekvienu atvejuðis dydis negali virðyti 500 minimaliømënesiniø atlyginimø.Tolerancijos þmogus –psichologas R. Povilaitis„Sugiharos fondas - diplomatai uþgyvybæ” 2006 m. Tolerancijos þmogumipaskelbë psichologà, Vilniaus vaikølinijos vadovas Robertas Povilaitis.Dël metø Tolerancijos þmogaus titulovarþësi R. Povilaitis, þurnalistasRomas Sakadolskis ir aktorius ArkadijusVinokuras. Apdovanojimo diplomeskelbiama, kad R. Povilaitis apdovanotasuþ tylø nuolatiná darbà, maþinantneapykantà ir susvetimëjimà visuomenëje,pastangas sukurti saugøvaiko pasaulá. Kasmetinis apdovanojimasskiriamas Lietuvos pilieèiui, kurissavo veiksmais, vieðu pavyzdþiu aratviru þodþiu stoja prieð ksenofobijosbei antisemitizmo, kitaminèiø, kitatikiøbei kitatauèiø persekiojimà, pasisakoprieð smurto, prievartos ir radikalizmoapraiðkas visuomeniniame ðaliesgyvenime. Tolerancijos þmogusapdovanotas skulptoriaus Edmundorëjaus sukurtu atminimo medaliu,diplomu ir Litvakø fondo paskirta 5tûkst. litø vardine premija.Sëkminga naujovëpsichiatrijoje2006 m. Lapkrièio 7 d. garsi JungtinëseAmerikos Valstijose Klyvlendoklinika savo metinëje konferencijojepaskelbë deðimtukà naujoviø, kurios2007 m. padarys didþiausià poveikásveikatos apsaugai. Ádomu tai,kad á deðimtukà treèioje vietoje patenkapsichiatrijoje naudojamas metodas– gilioji smegenø stimuliacija.Tai vis daþniau JAV naudojamas metodas,kuris taikomas rezistentiðkomsdepresijoms ir obsesiniam kompulsiniamsutrikimui gydyti. Neurostimuliacija,anksèiau daugiausiai naudotaParkinsono ligos reiðkiniams malðinti,vis sparèiau skinasi kelià á psichiatrijà.Taikant ðá metodà á þmogaus smegenisimplantuojami elektrodai, kurieuþtikrina tiesioginæ smegenø stimuliacijà.Geriausi rezultatai pasiektiðiuo metodu gydant vaistams atspariàdepresijà ir obsesiná-kompulsinásutrikimà. Toliau tiriama ar nepavyktøiðplësti galimo indikacijø ðiuo metodurato.Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)29

AKTUALIJOSNacionalinë sveikatos tarybaalkoholio vartojimo situacijàávardina kaip kritinæRomualdas ÞekasNacionalinës sveikatostarybos sekretoriusÐiø metø sausio 30 d. LR Seime vykoNacionalinës sveikatos tarybos(NST) organizuotas posëdis, skirtasValstybinës alkoholio kontrolës programosir nacionalinës sveikatos politikossiekiø ágyvendinimo vertinimui. Posëdyjedalyvavo Seimo nariai, Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO), Valstybinësalkoholio kontrolës programos ágyvendinimedalyvaujanèiø institucijø – Sveikatosapsaugos, Ðvietimo ir mokslo, Vidausreikalø, Ûkio ministerijø, Valstybinëstabako ir alkoholio kontrolës tarnybos,Lietuvos vartotojø teisiø apsaugostarybos, Lietuvos savivaldybiø asociacijos,Lietuvos nacionalinio radijo irtelevizijos vadovai ir atsakingi darbuotojai,apskrièiø administracijø, savivaldybiøir visuomeniniø organizacijø atstovai,asmens ir visuomenës sveikatosprieþiûros ástaigø vadovai bei specialistai.NST posëdyje pristatydamas diskusijøtemas – alkoholio kontrolës politikosLietuvoje aktualijas, visuomenës informavimoátakà neigiamø visuomenës nuostatøbesaikio alkoholio vartojimo atþvilgiuformavimui, NST pirmininkas JuozasPundzius ypatingai akcentavo pragaiðtingàalkoholio vartojimo átakà visuomenëssveikatai. „Nacionalinë sveikatostaryba aktyviai dalyvavo rengiantValstybës alkoholio programà, patvirtintà1999 metais, – teigë J. Pundzius. –Esame ápareigoti vertinti, kaip Lietuvojerealiai ágyvendinama alkoholio kontrolë.Dabartinæ alkoholio vartojimo situacijàLietuvoje atsakingai vertinamekaip kritinæ, akcentuodami didþiulæ alkoholiovartojimo keliamà þalà gyventojøir valstybës sveikatai bei gerovei.Pabrëþiame, kad reikalingos ryþtingos irneatidëliotinos priemonës valstybëslygiu.“NST, nuolat analizuodama sveikatospolitikos formavimo raidà ir vertindamagyventojø sveikatingumo prieþastis beikryptis, alkoholio vartojimà laiko vienuið pagrindiniø ir ypatingai neigiamà átakàsveikatai daranèiø veiksniø. Alkoholislaikomas produktu, kurá valstybë privalokontroliuoti, norëdama iðvengti dideliøneigiamø padariniø gyventojø psichineiir fizinei sveikatai bei su tuo susijusiønuostoliø ðalies ekonomikai.NST posëdþio nutarime konstatuojama,kad Valstybës alkoholio kontrolësprogramoje bei Alkoholio kontrolës ástatymenumatytas pagrindinis tikslas – maþintialkoholio vartojimà ir su tuo susijusiàþalà – nëra ágyvendintas. Pabrëþiama,kad ðalyje vykdoma alkoholio politikaið esmës prieðtarauja alkoholio kontrolësteisës aktø nuostatose numatytiemsuþdaviniams, t.y. vykdoma politikanemaþina, bet didina alkoholio vartojimà,sunkina su tuo susijusias pasekmes.Posëdyje akcentuota, kad nepaisant to,kad pagrindiniais alkoholio kontrolësprogramos vykdytojais yra paskirtosSveikatos apsaugos ministerija ir Valstybëstabako ir alkoholio kontrolës tarnyba,rengiant ir siûlant Alkoholio kontrolësástatymo pataisas, dominuojantávaidmená vaidina Ûkio ministerija, oValstybës tabako ir alkoholio kontrolëstarnybà jau antrà kartà ruoðiamasi naikinti,kaip neparankià institucijà. Pabrëþta,kad, svarstant Alkoholio kontrolësástatymo pataisas, pagrindiniu komitetuSeime skiriamas ne Sveikatos reikalø, oEkonomikos komitetas.Remiantis Lietuvos statistiniais duomenimis,praeitais metais Ðalyje alkoholiniøgërimø pagaminta 15 proc. daugiaunei 2004 m. NST teigimu, gyventojø pajamomsaugant sparèiau nei alkoholiniøgërimø kainoms, prieinamumas prie ðioprodukto ir jo vartojimas didëja. Europosregione, kurio gyventojai pasaulyjeiðgeria daugiausiai alkoholio, lietuviaivieni pirmaujanèiø pagal vienam asmeniuitenkantá gryno alkoholio kieká. 2005m. statistiniais duomenis, kiekvienas15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas alkoholiniøgërimø, perskaièiuotø á absoliutø(100 proc.) alkoholá, iðgërë po 12,9litro.NST akcentuoja, kad alkoholio vartojimostatistika glaudþiai siejasi su Valstybiniopsichikos sveikatos centro prieSveikatos apsaugos ministerijos pateiktaisduomenimis apie augantá susirgimøalkoholinëmis psichozëmis skaièiø. Ðiø,tiksliausiai tikràjá alkoholizmo mastàapibûdinanèiø, susirgimø skaièius, nuo58.5 atvejo 100 000 gyventojø 1998 m.iðaugo beveik dvigubai – iki 90.4 atvejo2005 m.Ypatingà susirûpinimà kelia didëjan-30 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

AKTUALIJOSR. Þekas (NST sekretorius), J. Pundzius (NST pirmininkas), A. Veryga (NST narys)tis vaikø ir jaunuoliø girtavimas.ESPAD tyrimo duomenimis, 15-16 m.amþiaus vaikø alkoholio vartojimasper laikotarpá nuo 1995 m. iki 2003m. padidëjo beveik 5 kartus. Ðio tyrimoduomenimis, moksleiviø, iðgerianèiø10 ir daugiau kartø per mënesá,skaièius per ðá laikotarpá taip patpadidëjo 4-5 kartus ir siekia 4,7 proc.tarp mergaièiø bei 12,8 proc. tarp berniukø.NST, remdamasi Lietuvos savivaldybëseatliktø mokslo tyrimø duomenimis,teigia, kad yra tiesioginis ryðystarp alkoholio sunaudojimo ir mirèiørodikliø. Savivaldybëse, kuriose yra labiaupaplitæ lëtinio alkoholizmo reiðkiniai,pasitaiko daugiau nelaimingøatsitikimø ir traumø (ypaè su transportususijusiø nelaimingø atsitikimø),fiksuojamas didesnis skaièius mirèiønuo apsinuodijimø alkoholiu, þmogþudysèiø.2005 m. statistikos duomenimis,palyginti su 2000 m., mirusiøjøskaièius dël iðoriniø prieþasèiø padidëjobeveik 9 proc.: daugiau þmoniøsuðalo (beveik 3 kartus), þuvo transportoávykiø metu (15,1 proc.), paskendo(7,7 proc.). Apie 40 proc. padaugëjoskaièius asmenø, mirusiø dël apsinuodijimoalkoholiu bei alkoholio vartojimosukeltø ligø.NST pabrëþia, kad besaikio alkoholiovartojimo pasekmës – griûvanèiosðeimos, tûkstanèiai suþalotø likimøvaikø, daugybë jaunø, gabiø, karjeràsuþlugdþiusiø þmoniø. Augant agresijosir smurto bangai, kyla reali grësmëvisuomenei, þlugdomos viltys sukurtiþiniø visuomenæ ir saugià bei tvirtàvalstybæ.Pritardama PSO alkoholio kontrolëspolitikos ir strategijos, Europos AlkoholioChartijos, Lietuvos sveikatosprogramos nuostatoms bei principams,NST siûlo ið esmës sugrieþtinti alkoholiokontrolæ ðalyje. Atsakingai vykdantLietuvos Respublikos alkoholiokontrolës ástatymo reikalavimus, siûlomabe kompromisø ir ryþtingai taikytimokslo patvirtintas bei daugelioðaliø praktikoje plaèiai naudojamasefektyviausias priemones. Siekiantmaþinti alkoholio vartojimà, siûlomariboti jo pasiûlà ir prieinamumà, didintialkoholio kainas, riboti alkoholiniøgërimø pardavimo vietas bei laikà.Taip pat siûloma padidinti vartotojøminimalaus amþiaus cenzà, uþdraustibet kokià alkoholio reklamà (Lietuvojealkoholio reklamai 2006 m. iðleista363,6 mln. Lt).Vertindama alkoholá kaip þmogaussveikatai ir visuomenës interesamsypaè pavojingà produktà, NST pabrëþia,kad ir toliau sieks, jog alkoholiniøgërimø vartojimas bûtø akylai kontroliuojamasvalstybës. Prisidedant prietokio poþiûrio formavimo ðalyje, alkoholiokontrolës politikos plëtrai átakàturinèios institucijos kvieèiamos vienytisir palaikyti paþangias Europos irviso pasaulio Ðaliø iniciatyvas dël alkoholiovartojimo apribojimo.Klaipëdoje uþdarytikonsultaciniai ðvirkðtøir adatø keitimo punktai2007 m. sausio mën. gale Klaipëdojeuþdaryti du konsultaciniai ðvirkðtøir adatø keitimo punktai. Priklausomybësligø centro vyriausiasis gydytojasLinas Sluðnys uþdarë punktus ir atleidoten dirbusius þmones, dël lëðø stokos.Specialistai baiminsi, kad uþdariusðiuos punktus Klaipëdoje galimasÞIV protrûkis. Abiejø kabinetø veiklaisavivaldybë per metus skirdavo 120tûkst. Litø, taèiau direktorius L. Sluðnysnurodë, kad didëjant veiklos iðlaidoms,ypaè iðaugus ðvirkðtø utilizacijosiðlaidoms ir darbuotojø atlyginimams,2007 m. veiklai reikës 200tûkst. lt. Savivaldybë biudþete tokiossumos neatrado ir tebesvarsto ar nebûtøgalima sumaþinti pagalbos apimtis.Klaipëda yra didþiausias ÞIV paplitimoLietuvoje taðkas, o daugiausiaiinfekuotøjø mirtinu virusu vienas nuokito uþsikreèia besidalindami ðvirkðtais.Uostamiestyje pirmasis ðvirkðtøkeitimo punktas buvo atidarytas prieð10 metø, o pernai punktuose suteikta13 tûkst. konsultacijø, iðduota apie 50tûkst. ðvariø ir surinkta per 51 tûkst.narkomanø naudotø adatø ir ðvirkðtø.Panaðûs punktai veikia Kaune, Maþeikiuose,Alytuje ir Vilniuje.Panevëþio ðauktiniuskamuoja psichikossutrikimaiPer praëjusius metus ið beveik 6 tûkstanèiøPanevëþio miesto ir rajono ðauktiniøkarinës medicinos komisijai prisistatëvos 409 ir net 60 proc. atvykusiøjønuo tarnybos buvo atleisti. Beveikpusë atleistøjø tarnybai netinkamais pripaþintidël sveikatos sutrikimø ir didþiausiadalis – net 39 proc. netinkamossveikatos jaunuoliø – nuo tarnybosatleisti dël psichikos ligø. Nemaþadalis ðauktiniø nuo tarnybos atleidþiamidël teistumo, mokslo arba ðeimyninëspadëties.Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)31

AKTUALIJOSDël mobiliøjø telefonønaudojimoLietuvos psichiatrø asociacijos (LPA) valdyboje pradëta diskusija dël mobiliøjø telefonø naudojimo tvarkos psichiatrijosligoninëse. Vienos psichiatrijos ligoninës administracija kreipësi á LPA su praðymu ávertinti ar galima ligoninëjegydomiems pacientams riboti naudojimàsi mobiliaisiais telefonais. Pasaulio psichiatrijos praktikoje nëra vieningørekomendacijø dël naudojimosi mobiliaisiais telefonais gydymo ástaigose: vienose ástaigose ribojamas naudojimasisðiomis ryðio priemonëmis, kitose – ne. LPA valdybos elektroninëje konferencijoje iðsakytos ávairios nuomonës,taèiau neparengtos galutinës rekomendacijos. Prieð patvirtinant LPA nuomonæ atspindinèià rekomendacijà planuojamasurinkti organizacijø, ástaigø ir pacientø atstovø nuomones ðiuo klausimu. Ðiame „Psichiatrijos þiniø” numeryjespausdiname LPA rekomendacijos projektà, trumpà teisininko komentarà bei þmogaus ir paslaugø vartotojø teisesginanèiø organizacijø atsiliepimus. Laukiame LPA nariø nuomoniø, ástaigø ir paèiø paslaugø vartotojø nuomoniø.Projekto ir atsiliepimø kalba netaisyta.Lietuvos psichiatrø asociacijaProjektas. Dël mobiliojo ryðiotelefonø naudojimo psichikossveikatos prieþiûros ástaigosePsichikos sveikatos prieþiûros ástatymasir kiti LR teisës aktai garantuoja galimybæpsichikos sveikatos prieþiûrosástaigose naudotis visomis ryðio priemonëmis,tame tarpe telefonu. Taèiau realizuojantðià teisæ neturi bûti paþeistoskitø pacientø teisës, bei keliama papildomagrësmë pacientams ir personalui.Mobiliojo ryðio telefonai yra daugiafunkciniaiárenginiai, galintys perduotigarso, o, daþniausia, ir vaizdo informacijàið bet kurios vietos. Tai gali pakenktikitø pacientø privatumui ir informacijoskonfidencialumui. Ðie telefonai taippat skleidþia signalus, kurie gali pakenktijautriai medicininei aparatûrai. Mobiliojoryðio telefonø naudojimas gali trikdytikitø pacientø ramybæ.Atsiþvelgiant á tai, Lietuvos psichiatrøasociacija svarsto galimybæ psichiatrijosligoninëms ir kitoms psichikos sveikatosprieþiûros ástaigoms savo vidaustvarkos taisyklëse numatyti mobiliojo ryðiotelefonø naudojimosi tvarkà.Priedas. Vidaus tvarkostaisykliø pavyzdys„Visiems ligoninës pacientams yra sudarytosgalimybës naudotis fiksuotojoryðio telefonais ar taksofonais. Ligoninëjeyra ribojamas naudojimasis mobiliojoryðio telefonais. Draudþiama naudotismobiliojo ryðio telefono palatoseir visose bendrose patalpose, kuriose yrakitø þmoniø, gerbiant kitø pacientø privatumà.Ligoninëje draudþiama fotografuoti,filmuoti, daryti garso ar vaizdo áraðusbe administracijos leidimo. Ûmiospsichiatrijos skyriuose yra draudþiamaturëti ir naudotis mobiliaisiais telefonais.Jeigu atvykdami atsineðite á skyriø mobiløtelefonà, bus papraðyta prietaisà perduotiartimiesiems arba saugoti personalui.“Teisininko komentarasTeisës aktuose neradau jokiø nuostatødël mobiliøjø telefonø ir dël asmenøteisiø á juos (iðskyrus psichikos sveikatosprieþiûros ástatymà). Taigi draudimasnaudoti telefonus, ið principo yra galimas.Taèiau ið raðte pateiktos motyvacijos,galima daryti iðvadà, kad mobiliaisiaistelefonais neturëtø naudotis ir atëjæaplankyti artimieji, bei medicinospersonalas. Prieðingu atveju - tai bûtødiskriminacija. Priimant tokià rekomendacijàreikëtø numatyti, kad palatose irbendrose patalpose ðiais prietaisais neturëtønaudotis ir ligoniu artimieji, beipersonalas.Renata CibulskieneAdvokatu kontora Cibulskiene,Jasinskaite, Varno ir partneriaiPaciento patikëtinëVadovaudamasi Paciento patikëtiniopareiginiuose nuostatuose átvirtinta teisekreiptis á ligoninës administracijà su siûlymais,norëèiau pakomentuoti Lietuvospsichiatrø asociacijos siûlymà dël mobiliojoryðio telefonø naudojimo psichikossveikatos prieþiûros ástaigose ir pateiktisiûlymus.Psichikos sveikatos ástatyme átvirtinta,kad hospitalizuoti pacientai turi teisæ bendrautisu kitais asmenimis, naudotis telefonu,telegrafu, paðtu ir kitomis ryðio priemonëmis.Lietuvos psichiatrø sàjungos siûlymasriboti mobiliøjø telefonø naudojimà psichiatrijosligoninëse grindþiamas mobiliøjøtelefonø, kaip daugiafunkciniø árenginiø,keliama grësmë tiek kitø pacientø,tiek personalo privatumui, konfidencialumui,ramybei.Vadovaujantis Valstybinës duomenøinspekcijos atlikta situacijos analize beirekomendacijomis dël asmens privatumoapsaugos naudojantis mobiliaisiais telefonaissu integruotomis foto-/videokameromis,norëèiau atkreipti asociacijos dëmesá,jog nepaisant to, kad tokie daugiafunkciniaiárenginiai gali paþeisti asmensprivatumà (ypaè jei naudojami slapta artokiomis aplinkybëmis, kai pagrástai tikimasiprivatumo), taèiau tokie árenginiaitaip pat gali pasitarnauti tiriant ir atskleidþiantprivatumà trikdanèià veiklà, kadangiperduodant duomenis, perduodamas ir32 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

AKTUALIJOSsiuntëjo telefono numeris. Taip pat norëèiauatkreipti asociacijos dëmesá á pacientønuomonæ, kurie paþymi, jog bendravimastelefonu duoda teigiamà terapináefektà o taip pat padeda ágyvendinant teisæá informacijà, kitas susijusias teises.Siûlymas naudotis taksofonais ar fiksuotojoryðio telefonais nëra adekvati alternatyvamobiliesiems telefonams, kadanginegarantuoja galimybës operatyviaisusisiekti su reikiamais asmenimis; taippat skyriuose, o ypaè postuose árengti taksofonaiyra sunkiau prieinami, nëra sàlygøpokalbio privatumui.Apibendrinant pastebëjimus, norëèiaupateikti tokius siûlymus:• mobiliøjø telefonø naudojimo ribojimustaikyti tik ûmios bûklës pacientams,kuomet árenginiø naudojimas keliarealià grësmæ jø ir aplinkiniø saugumui;• á ligoninës vidaus tvarkos taisyklesátraukti papildymà, nurodantá mobiliøjøtelefonø savininkams nakties metu(23 – 6 val.) ájungti begarsá reþimà;• hospitalizuojamà pacientà pasiraðytinaisupaþindinti su LR Civilinio kodeksobei Visuomenës informavimo ástatymonuostatomis, draudþianèiomis paþeistikito asmens teises, garbæ bei orumà, beasmens sutikimo já filmuojant, fotografuojantar darant garso ar vaizdo áraðus.Klementina GeèaitëPaciento patikëtinëGlobali iniciatyva psichiatrijojeVðÁ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“savo veikloje vadovaujasi nediskriminavimobei visø asmenø lygybës principoir siekia psichikos sveikatos prieþiûrossistemos humanizavimo bei þmogaus teisiøapsaugos, psichikos sutikimø turinèiøasmenø gyvenimo kokybës gerinimo. Reaguodamiá Lietuvos psichiatrø asociacijossiûlymà dël mobiliojo ryðio telefonønaudojimo psichikos sveikatos prieþiûrosástaigose, norëtume pateikti ðiuos pastebëjimus.Ástaigos nuomone, toks mobiliojo ryðiotelefonø naudojimo apribojimas psichikossveikatos prieþiûros ástaigø pacientamspaþeistø tiek visuotinai pripaþintastarptautines þmogaus teisiø nuostatas, tiekkonkreèiai psichikos pacientø sveikatosprieþiûros principus tarptautiniu ir nacionaliniulygiu.1991 m. Psichikos sutrikimø turinèiøasmenø apsaugos ir psichikos sveikatosprieþiûros tobulinimo principuose yraátvirtinta, jog niekas negali bûti diskriminuojamasdël psichikos sutrikimo (ligos).Diskriminacija suprantama kaip bet koksiðskyrimas, apribojimas ar privilegijø suteikimas,kai tai panaikina ar paþeidþialygø naudojimàsi teisëmis. 13 principas,apibrëþiantis asmenø teisës ir sàlygas psichikossveikatos ástaigose, reikalauja, kadkiekvienam psichikos sveikatos prieþiûrosástaigos pacientas turi bûti ypatingaiuþtikrinta pagarba jo kaip asmens pripaþinimuiprieð ástatymà, privatumui ir bendravimolaisvei, t.y. teisei laisvai bendrautisu kitais asmenimis paèioje ástaigoje iruþ jos ribø, naudotis telefonu, paðto paslaugomisir kt.Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos2007 m. gruodþio 13 d. patvirtintojeNeágaliø asmenø teisiø apsaugos konvencijojetaip pat átvirtinta pagarbos þmogausprivaèiam gyvenimui pareiga, kur numatyta,jog “nei vieno neágalaus asmens, neþiûrintjo gyvenamosios ar buvimo vietos,atþvilgiu negali bûti taikomas savavaliðkasar neteisëtas kiðimasis á jo privatumà,ðeimos, namø, korespondencijos arkitokio pobûdþio bendravimo paþeidimà…”.Europos Sàjungos psichikos sveikatosstrategija (Þalioji knyga) bei parengtasNacionalinës psichikos sveikatos strategijosprojektas taip pat ypatingai akcentuojaþmogaus teisiø apsaugà bei þmoniø,turinèiø blogà psichikos sveikatà arba negalià,gyvenimo gerinimà, vykdant socialinæintegracijà ir saugant jø teises beiorumà.Konkreèiai psichikos pacientø teisespsichikos sveikatos prieþiûros proceseraglamentuojantis Psichikos sveikatosástatymas taip pat átvirtinta, kad hospitalizuotipacientai turi teisæ bendrauti su kitaisasmenimis, naudotis telefonu, telegrafu,paðtu ir kitomis ryðio priemonëmis.Todël Lietuvos psichiatrø sàjungos siûlymasriboti mobiliøjø telefonø naudojimàpsichiatrijos ligoninëse, kuris yra grindþiamasmobiliøjø telefonø, kaip daugiafunkciniøárenginiø, keliama grësme kitøpacientø, personalo privatumui, konfidencialumuibei ramybei, prieðtaraujaaukðèiau ávardintoms þmogaus teisiø apsaugos,vienodø gydymosi sàlygø bei galimybiø,nediskriminavimo bei maþiausiairibojanèios aplinkos taikymo psichikospacientams principams.Dovilë JuodkaitëVðÁ „Globali iniciatyvapsichiatrijoje“SpræstipatyèiøproblemàsiûlomadiegiantnorvegiðkàprogramàVidaus reikalø ministerijos duomenimis2005 m. nuo ávairios nusikalstamosveikos nukentëjo 5109nepilnameèiai (2005 metais – 4922),uþfiksuota daugiau seksualinës irpsichologinës prievartos atvejø. Psichologinëspagalbos vaikams ir paaugliamstarnybos „Vaikø linija” vadovoR. Povilaièio nuomone, Lietuvosmokyklose bûtø galima sëkmingaipritaikyti norvegiðkà Olweusopatyèiø prevencijos programà.Smurto tyrimø ir prevencijos centro(JAV, Kolorado valstija) vertinimu –tai viena ið 12 efektyviausiø smurtoprevencijos programø pasaulyje. Ðiàprevencinæ programà, kurioje mokytojai,mokiniai ir jø tëvø yra mokomispræsti patyèiø problemà, ágyvendinatrys Vilniaus mokyklos.Manoma, kad spræsti patyèiø problemàpadëtø ir ástatymø grieþtinimasbei specialaus ástatymo priëmimas.Parengti ástatymo dël smurtoprieð vaikus projektà numatyta Vaikogerovës ágyvendinimo priemoniø2005-2012 metais plane. Taèiau Socialinësapsaugos ir darbo ministerijosnuomone netikslinga priimtiatskirà ástatymà, todël parengëCivilinio kodekso ir Vaiko teisiø pagrindøástatymo pataisas, kurios ðiuometu derinamos atsakingose institucijose.Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)33

KLINIKINË PRAKTIKAGydymas ziprazidonu (Zeldox)tausoja metabolinæ sveikatàGyd. Laura BlinstrubaitëÐizofrenija serganèiø pacientømirtingumas yra maþdaug dvigubai didesnis nei bendrosiospopuliacijos. Taip pat sergantys sunkiapsichikos liga mirðta jaunesni nei ðiomisligomis nesergantys 1 . 2005 m. AmericanHeart Journal C.H. Hennekens ir bendraautoriøpaskelbtame straipsnyje, remiantisJAV atlikta epidemiologiniø tyrimøanalize, nurodoma, kad bendrojojepopuliacijoje vidutinë gyvenimo trukmëyra 76 metai (72 – vyrø, 80 – moterø),tuo tarpu tarp serganèiøjø ðizofrenija– 61 (57 – vyrø ir 65 – moterø) metai.Nustatyta, jog psichikos liga serganèiøpacientø gyvenimo trukmë yra net25 metais trumpesnë, taigi, palyginti suðiomis ligomis neserganèiais asmenimis,ji trumpesnë net 20 proc. 2JAV 1997 m. atliktame tyrime, lyginantserganèiøjø psichikos liga ir bendrospopuliacijos mirtingumo aðtuonioseJAV valstijose duomenis, nustatyta,kad abiejose grupëse daþniausia mirtiesprieþastis – ðirdies ir kraujagysliø sistemosligos 3,4 . Taèiau ðiø ligø paplitimastarp serganèiø psichikos liga asmenøyra þymiai didesnis. Antai daugiau neidu treèdaliai serganèiøjø ðizofrenijamirðta nuo koronarinës ðirdies ligos(KÐL), o jø mirtingumo rodikliai (dëliðeminës ðirdies ligos, ðirdies aritmijø,miokardo infarkto) maþdaug 15 proc.didesni nei bendroje populiacijoje. Epidemiologiniaityrimai rodo, kad beveikdvigubai didesnë serganèiøjø ðizofrenijarizika sirgti ðirdies ir kraujagysliø sistemosligomis yra susijusi su gyvenimoáproèiais: rûkymu, piktnaudþiavimualkoholiu, nesveikais mitybos áproèiais,fizinio aktyvumo stoka bei antipsichoziniøvaistø (APV) vartojimu. VakarøAustralijoje atliktas mirties prieþasèiøbendroje populiacijoje ir tarp serganèiøjøðizofrenija tyrimas nustatë, kad serganèiøjøpsichiatrine liga mirtingumasnuo iðeminës ðirdies ligos yra dvigubaidaþnesnë mirties prieþastis nei saviþudybë5,6 .Tyrimai rodo, kad metaboliniai sutrikimainustatomi net 50 proc. serganèiøjøðizofrenija 8 . Metaboliniam sindromuipriskiriami ðie simptomai: arterinëhipertenzija (sistolinis AKS aukðtesnisnei 130 mmHg, diastolinis aukðtesnisnei 85 mmHg), diabetas, iðeminë ðirdiesliga, dislipidemija ir hiperlipidemija,taip pat abdominalinis (juosmeninësdalies) nutukimas (liemens apimtisvyrø –daugiau nei 102 cm, moterø –daugiau nei 88 cm), kuris yra glaudþiaisusijæs su dar vienu ðio sindromo simptomu– rezistentiðkumu insulinui. Juosmeninësdalies apimtis labiau susijusisu metaboliniu sindromu nei virðsvorisar kûno masës indeksas. Hiperinsulinemijayra bûdinga metaboliniam sindromui,nepriklausomai nuo to, ar gliukozëskiekis kraujyje padidëjæs, ar ne. Metabolinissindromas yra susijæs su didesnediabeto rizika.Yra þinoma, kad diabetas – nepriklausomasðirdies ir kraujagysliø ligø rizikosveiksnys. 1998 m. Suomijoje atliktastyrimas 9 ieðkant atsakymo á klausimà,ar diabetu sergantiems pacientams,niekada nepatyrusiems miokardo infarkto(MI), reikia taip pat intensyviaiðalinti rizikos veiksnius kaip ir pacientams,patyrusiems MI, bet nesergantiemsdiabetu. Septynerius metus trukusiojestudijoje pacientai buvo paskirstytiá dvi grupes: serganèiø CD irneserganèiø CD. Grupës suskirstytos ápogrupius pagal tai, ar asmenys patyrëMI, ir ne. Tyrimas parodë, kad MI rizikaCD sergantiems pacientams yra statistiðkaipatikimai didesnë. Pacientams,patyrusiems MI, diabetas 2,5 karto padidinopakartotinio MI rizikà, o niekadaMI nesirgusiems diabetas padidinotikimybæ patirti pirmàjá MI per artimiausiusðeðerius metus. Paaiðkëjo, jogMI paplitimas tarp serganèiøjø CD, betiki tol nesirgusiø MI, ir jau patyrusiøMI, bet neserganèiø cukriniu diabetubuvo vienodas. S.M. Haffner ir bendraautoriai,remdamiesi ðiuo tyrimu, iðvadoseypaè pabrëþë rizikos veiksniø nustatymoir jø prevencijos svarbà 11 .rayne kartu su kolegomis atliko tyrimàsiekdami ávertinti, psichikos sutrikimasturi átakos somatinës ligos gydymui.Tyrime dalyvavo þmonës, sergantysdiabetu ir psichikos sutrikimu (depresija,nerimo, asmenybës sutrikimais,psichozëmis ir priklausomybëmis). Tiriantnustatyta, kad daþniau nepakankamaiiðtiriami ir neadekvaèiai gydomitie pacientai, kuriems greta somatinësligos diagnozuota psichozë, manija, priklausomybësarba asmenybës sutrikimai.Ðitai nebuvo bûdinga, kai gretutinëdiagnozë buvo depresija ir nerimosutrikimai. Autoriai nurodo, jog ðie rezultataibyloja apie tai, kad pirminëjesveikatos prieþiûros grandyje psichozinëmisligomis serganèiø pacientø somatinësligos yra prasèiau diagnozuojamosir gydomos. Tinkamoms diagnostikos irgydymo procedûroms trukdo stigma,diskriminacija, neigiamos iðankstinësnuostatos. Asmenys, sergantys psichikosliga, priskirtini prie paþeidþiamømarginaliniø grupiø, taigi jø sveikataisveikatos prieþiûros sistema turëtø skirtidaugiau dëmesio, taèiau kol kas paslaugøjiems tenka maþiau.Colton ir Manderscheid pateikë iðvadas,apibendrinanèias veiksnius, kurielemia didesná serganèiøjø ðizofrenijamirtingumà:34 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

KLINIKINË PRAKTIKA1) Gretutinës somatinës ligos.2) Labiau iðreikðti kardiovaskulinës rizikosveiksniai: rûkymas, virðsvorisir nutukimas, fizinio aktyvumo stoka,piktnaudþiavimas alkoholiu, nesveikimitybos áproèiai, besaikisdruskos vartojimas.3) Psichikos liga sergantys pacientaidaþniau vengia sveikatos prieþiûrospaslaugø 7 , prasèiau nei kiti pacientailaikosi gydytojo paskirto somatinësligos gydymo reþimo.Kiti autoriai svarbiu rizikos veiksniulaiko psichotropinius vaistus, kurie didinakitø gretutiniø ligø rizikà, daþnaisukelia nutukimà. Þinant, kad tarp psichiatrijospaslaugø vartotojø nutukimasyra labiau paplitæs nei bendrojoje populiacijoje4 , antipsichozinius vaistusreikia rinktis ypaè apdairiai.Antipsichoziniai vaistai daþniausiaivartojami ilgalaikei terapijai, gydantpsichozinius ir dvipolá sutrikimus. Todëlpasirenkant konkretø vaistà, o irvëliau juo gydant reikia atsiþvelgti ir ávaisto sukeliamus ðalutinius reiðkinius(metaboliná sindromà, diabetà, hiperlipidemijà)bei jø poveiká rizikai susirgtiðirdies ir kraujagysliø ligomis.Pasaulyje ðizofrenijos, o dabar ir dvipoliosutrikimo, gydymui vis daþniauskiriami atipiniai antipsichoziniai vaistai.Jie patrauklûs tuo, kad yra tiek patveiksmingi kaip tradiciniai antipsichoziniaivaistai, taèiau pacientai patiriamaþiau itin nemaloniø, pavyzdþiui,kstrapiramidiniø, ðalutiniø reiðkiniø.Atipiniai antispichizoniai vaistai yrageriau toleruojami, pacientai juos noriauvartoja, tad jie lemia spartesná gyvenimokokybës gerëjimà, teigiamaiveikia kognityvines funkcijas bei malðinanegatyvius simptomus. Taèiaunauji antipsichoziniai vaistai, nors irpasiþymi palankesniu ðalutiniø reiðkiniøprofiliu, gali sukelti kitas ilgalaikessveikatos problemas. Viena jø yraspartus svorio didëjimas.Paveiksle parodytas svorio didëjimasvartojant ávairius atipinius antipsichoziniusvaistus. Trumpalaikis ir ilgalaikisgydymas ziprazidonu ir aripiprazoliusukelia minimalius (apie 1 kg per52 sav.) svorio pokyèius. Metus vartojæamisulpridà, risperidonà ir kvetiapinàpacientai vidutiniðkai priauga atitinkamai2,3 kg, 2,5 kg ir 3,6 kg svorio.Vartojusiø olanzapinà svorio didëjimaspaveiksle parodytas dviem kreivëmis.Pirmoji rodo, kad vartodami olanzapinàbet kokiomis leistinomis dozëmis(nuo 2,5 iki 17,5 mg) pacientai vidutiniðkaipriauga apie 6 kg svorio. Maþesnësnei 10 mg olanzapino dozës daþniausiainepakanka psichozës simptomamsnumalðinti, todël pateikiama irantroji kreivë, rodanti, kad vartojant12,5–17,5 mg terapinæ olanzapino dozæsvorio priaugama daugiau nei 10 kgper 52 savaites 10,11 .Svarbu nepamirðti: nors ir priskiriamiprie tos paèios klasës, atipiniai antipsichozniaivaistai skiriasi ne tik veikimomechanizmu, bet ir ðalutiniø reiðkiniøprofiliu. Naujausias Amerikos psichiatrøasociacijos konsensuso pareiðkimas– Amerikos psichiatrø asociacijoskonsensuso rekomendacijos 10 nurodo,kad atipiniai antipsichoziniai vaistaiskiriasi virðsvorio, diabeto ir dislipidemijosrizika. Ziprazidonas ir aripiprazolisnesukelia reikðmingo svoriodidëjimo, nepadidina diabeto iðsivystymorizikos, nesukelia dislipidemijos pokyèiø,kitaip nei klozapinas ir olanzapinas(informacija apie risperidonà irkvetiapinà kol kas prieðtaringa).Ðiame pareiðkime taip pat rekomenduojama:1. Prieð skiriant gydymà antrosioskartos antipsichoziniais vaistais ávertintifizinæ paciento bûklæ.2. Pradëjus gydymà antrosios kartosantipsichoziniais vaistais pacientø svoráreikia vertinti po 4, 8 ir 12 gydymo savaièiø,o vëliau kas tris mënesius.3. Gydant antrosios kartos antipsichoziniaisvaistais pacientus, kuriø cholesterinokoncentracija yra normali, cholesterinokiekis jø kraujyje turëtø bûtivertinamas ne reèiau kaip kas 5 mënesiai,o esant klinikiniø indikacijø – irdaþniau 15 .Taigi Amerikos psichiatrø asociacija,vertindama gerà atipiniø antipsichoziniøvaistø veiksmingumà, taip pat rimtaiatsiþvelgia ir á naujà rizikà. Kad kaikurie atipiniai antipsichoziniai vaistaidël sukeliamø ðalutiniø reiðkiniø susijæsu didesne ðirdies ir kraujagysliø sistemosligø iðsivystymo rizika, rodo irmokslo tyrimai. Pavyzdþiui, CATIEstudijoje (Clinical Antipsychotic Trialsin Intervention Effectiveness) palygintasolanzapino, perfenazino, kvetiapino,risperidono ir ziprazidono (Zeldox)veiksmingumas pacientams, kuriekreipësi dël áprasto gydymo, realiomisklinikinës praktikos sàlygomis. Tiriantnustatyta, kad didþiausià svorio prieaugáið visø antipsichoziniø vaistø lemiaolanzapinas. Nemaþai daliai olanzapinàvartojusiø pacientø pradinis kûnosvoris padidëjo 7 proc. ir daugiau.Pakeitus gydymà risperidonu arbaolanzapinu á ziprazidono (Zeldox) monoterapijàsvoris nebedidëjo, ilgai iðlikostabilus ir sumaþëjo KMI. Jeigupaskyrus atipiná APV kûno svoris padidëjadaugiau nei 5 proc., padidëja irgliukozës koncentracija kraujyje, atsirandadislipidemijos poþymiø, gydytojaiturëtø apsvarstyti galimybæ vaistàkeisti kitu, svorio nedidinanèiu atipiniuAPV 12 . Ðios studijos metu buvo lyginamiir kraujo lipidø pokyèiai, neshipercholisterinemija bei dislipidemijadidina rizikà susirgti iðemine ðirdiesliga. Studija atskleidë, kad gydantolanzapinu gerokai padidëjo bendrascholesterino, maþo tankio lipoproteinøir trigliceridø kiekis. Nutraukus gydymàklasikiniais APV, risperidonu arbaolanzapinu, ir perëjus prie ziprazidono(Zeldox) monoterapijos pacientamsþenkliai sumaþëjo bendras cholesterinoir trigliceridø kiekis: perëjusnuo gydymo klasikiniais APV cholesteroliokiekis sumaþëjo 1,29 mg/dL,nutraukus gydymà risperidonu ir pradëjusgydyti ziprazidonu (Zeldox) –13 mg/dL, o pakeitus ziprazidonu (Zeldox)olanzapinà – 18 mg/dL. Ðie pokyèiaistebëti po 6 savaièiø pakeitusgydymà ir iðliko stabilûs ilgiau nei metus13,14 .Ðirdies ir kraujagysliø ligos iðsivysèiusiuosekraðtuose yra pagrindinë mirtiesprieþastis. Tai pagrindinë mirtiesprieþastis ir tarp serganèiøjø psichikosliga – daþnesnë negu saviþudybë. Problemayra ne tik tai, kad ðizofrenija serganèiøasmenø grupëje þymiai aukðtesnisergamumo ðirdies ir kraujagysliø ligomisir mirtingumo nuo ðiø ligø rodikliai,bet dël ligos pobûdþio ðie pacientaireèiau tinkamai apþiûrimi bei gydomi.Be to, jiems maþiau prieinama in-Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)35

36 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

KLINIKINË PRAKTIKAformacija apie rizikos veiksnius, jie retaikreipiasi dël profilaktiniø apþiûrø irreèiau geba gyventi sveikai. Psichikossutrikimo stigma palieèia ne tik paèiusserganèiuosius, bet ir jø ðeimos narius,apsunkina paslaugø prieinamumà. Kolkas per maþai daroma maþinant serganèiøjøpsichikos liga sergamumà ir mirðtamumàdël ðirdies ir kraujagysliø sistemos.Susidaro uþdaras ratas: bloga somatinësveikata apsunkina psichikos sutrikimoeigà, ryðkiau pablogina gyvenimokokybæ ir stiprina stigmà, todëltampa sunkiau prieinama medicinos pagalba,o dël to dar labiau blogëja somatinësveikata.Taip pat svarbu realistiðkai vertintiðirdies ir kraujagysliø ligø profilaktikospriemones. Þinant, kad psichikos ligasergantiems pacientams nelengva laikytisgydymo reþimo, kad jie daþnai nevartojagydytojo paskirtø vaistø, darsunkiau tikëtis, kad jie lengvai pakeisgyvensenà. Todël ypaè svarbu, kad bendrosiospraktikos gydytojas ir gydantispsichiatras savo sprendimais nepadidintøðirdies ir kraujagysliø susirgimø ri-Per vienerius metus priaugamas kûno svorisvartojant antipsichozinius vaistusVidutinis pokytis nuo pradiniokûno svorio (kg)olanzapinas (12,5–17,2 mg)olanzapinas (visos dozës)kvetiapinasrisperidonasziprazidonasaripiprazolisamisulpridasSavaitësAdapted from Casey DE. Am J Med. 2005;118(suppl 2):15S-22S.Leucht S et al. Psychopharmacology. 2004;173:112-115.zikos ðioje ir taip didele rizika pasiþyminèiojepopuliacijoje. Tinkamas antipsichoziniovaisto pasirinkimas tampaypaè svarbiu veiksniu maþinant ðirdiesir kraujagysliø ligø rizikà. Þinant,kad vieni ið svarbiausiø ÐKL rizikosveiksniø yra nutukimas ir diabetas, parenkantantipsichoziná vaistà svarbu ásitikinti,kad jis nedidina ðiø bûkliø rizikos.Literatûra1. Colton CW, Manderscheid RW. Congruenciesin Increased Mortality Rates, Years ofPotential Life Lost, and Causes of DeathAmong Public Mental Health Clients in EightStates. Available at:URL:http://www.cdc.gov/pcd/issues/2006/apr/05_0180.htm2. Hennekens CH, Hennekens AR, Hollar D,Casey DE. Schizophrenia and increased risksof cardiovascular disease. Am Heart J. 2005;150:1115-1121.3. Harris EC, Barraclough B. Excess mortalityof mental disorder. Br J Psychiatry. 1998;173:11-53.4. Colton CW, Manderscheid RW. Congruenciesin increased mortality rates, years of potentiallife lost, and causes of death amongpublic mental health clients in eight states.Prev Chronic Dis [serial online]. 2006 Apr.Accessed September 17, 2006. Availablefrom: http://www.cdc.gov/pcd/issues/2006/apr/05_0180.htm.5. Leucht S. Physical illness and schizophrenia.Presented at the 14th European Congressof Psychiatry; March 4th-8th, 2006;Nice, rance.6. U.S. National Library of Medicine MEDLINE/PubMed. MEDLINE search (1966-2006) combiningtheMeSH term of schizophrenia withthe general MeSH terms of physical illnesses.7. Colton CW, Manderscheid RW. Congruenciesin Increased Mortality Rates, Years of PotentialLife Lost, and Causes of Death Among PublicMental Health Clients in Eight States.Available at: URL: http://www.cdc.gov/pcd/issues/2006/apr/05_0180.htm8. Expert Panel on Detection, Evaluation, and Treatmentof High Blood Cholesterol in Adults.Executive summary of the third report of theNational Cholesterol Education Program(NCEP)Expert Panel on Detection, Evaluation, and Treatmentof High Blood Cholesterol in Adults(Adult Treatment Panel III). JAMA. 2001;285:2486-2497.9. Haffner SM, Lehto S, Ronnemaa T, et al. Mortalityfrom coronary heart disease in subjectswith type 2 diabetes and in nondiabetic subjectswith and without prior myocardial infarction.N Engl JMed. 1998; 339:229-234.10. Adapted from Diabetes Care. 2004; 27:596-601 and J Clin Psychiatry. 2004; 65:267-272.11. Haffner SM, Lehto S, Ronnemaa T, et al.Mortality from coronary heart disease insubjects with type 2 diabetes and in nondiabeticsubjects with and without prior myocardialinfarction. N Engl JMed. 1998;339:229-234.11. Leucht S, Wagenpfeil S, Hamann J, KisslingW. Amisulpride is an “atypical” antipsychoticassociated withlow weight gain.Psychopharmacology (Berl). 2004;173:112-115.12. Lieberman JA, Stroup TS, McEvoy JP, etal. Effectiveness of antipsychotic drugs inpatients with chronic schizophrenia. N EnglJ Med. 2005; 353:1209-1223.13 Weiden PJ, Loebel A, Yang R, Lebovitz H.Course of weight & metabolic benefits 1year after switching to ziprasidone. Posterpresented at the Annual Meeting of the AmericanPsychiatric Association, Boston, MA2004.14. Weiden PJ, Simpson GM, Potkin SG,O’Sullivan RL. Effectiveness of switchingto ziprasidone for stable but symptomaticoutpatients with schizophrenia. J ClinPsychiatry.Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)37

CITATOSCitatos„Suformuoja (psichiatrai) tokias asmenybes, kurias patystoliau sëkmingai ar nesëkmingai gydo. Psichiatraisukelia psichinius sutrikimus”.Kastytis Beitas, biofizikas.Laida TV NeGali bûti, 2006.12.23• • •Panevëþio karo prievolës centro virðininkas kapitonasPetras Vaièikonis: „Nereikia susidaryti klaidingosnuomonës, kad tiek mûsø vyrø – psichikos ligoniai. Civiliniamegyvenime jie elgiasi normaliai, tik tokiems vaikinamsgalbût trûksta intelekto, jiems taip pat bûdingosbendravimo problemos“.Ingrida Nagrockienë„Sekundë”. Psichikos ligos – didþiausia Panevëþioðauktiniø bëda. www.delfi.lt, 2007 01 29• • •Lietuvoje – intensyvaus judëjimo apraiðkos. Prezidentasiðskrido á Meksikà, Abonentas plaukioja Rubikonopakrantëmis vienoje valtyje su ponia „Draugyste“, o saugumoðefas ir toliau kasdien sàþiningai vaikðto á darbà.Tomas Bitinas. „Atodangos“, „XXI amþius“.www.delfi.lt, 2007 02 02• • •Labai reikðmingas sapnuose yra transportas. Elektrinistraukinys simbolizuoja rutininá darbà. Traukinys –jûsø ðiokiadieniø greitá. Vieðasis transportas (.....) sapnuose,tai – nesàmoningi proverþiai ir troðkimai. Susapnuotasvieðasis transportas skatina keisti vaidmená,imtis veiklos.„Klaipëda”(Pasitikëkite savo sapnais), 2007 02 03.• • •[Jeigu susituokia ledas ir ugnis]. Kà jiems daryti?Jiems reikia stebuklingos laiko maðinos. Ir kiekvienasturi uþsiimti savo asmeniniu tobulëjimu. Bûtina sàlyga– perskaityti T. Janson „Trolius Mumius”. Ten visatai iðdëstyta suprantama forma.Olegas LapinasLedas ir ugnis. www.delfi.lt , 2007.02.02.• • •Gyvenant su prieraiðia ir globëjiðka moterimi, imatraukti koketiðka „kalë”, gyvenant su valdinga valdove– nuolanki mergaitë, gyvenant su „moksliuke” – gyvenimodþiaugsmo kupina ieðkotoja.Olegas LapinasKo þmona gali iðmokti ið meiluþës.www.delfi.lt , 2007 01 12• • •„Kiekvienas lyderis pirmiausia turi ðviesti pats sau“ –prof. Ahmed Okasha, Pasaulinës psichiatrø asociacijosprezidentas, vienas Pasaulio psichiatrø etikos kodeksoautorius.• • •Kodël apie politiko etikà iðdrásta kalbëti psichiatras?Atsakymas nedviprasmiðkas: politiko etika paciento iniciatyvaaptariama psichiatro kabinete, kaip veiksnys,tiesiogiai palieèiantis paciento (t. y. pilieèio) psichikossveikatà.• • •Politikai – ðalies valdovai. Jie ant matomi ið visø pusiø.Aukðèiau jø – tik dvasininkai ir Dievas.Palmyra Rudalevièienë„Lietuvos sveikata” Nr. 41(622)2005 10 13-1938 Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)

Psichiatrijos þinios 2007 m. sausis–vasaris, Nr. 1 (43)39

armakoterapinë grupë. Antidepresantas, selektyvus serotonino reabsorbcijosinhibitorius (SSRI). Indikacijos. Depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas(OKS), panikos sutrikimas. Dozavimas. Vaisto geriama 1 kartà perparà. Áprastinë paros dozë – 50 mg, didþiausia – 200 mg. Jei gydymasneveiksmingas, paros dozæ galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne daþniaukaip 1 kartà per savaitæ). Pradinë paros dozë depresijai ir OKS gydyti – 50mg; panikos sutrikimui gydyti – 25 mg, po savaitës padidinama iki 50 mg.Pradinë paros dozë 13–17 metø vaikø OKS gydyti – 50 mg, 6-12 metø vaikøOKS gydyti – 25 mg, po savaitës galima didinti iki 50 mg. Senyviems pacientamsdozës maþinti nereikia. Kontraindikacijos. Padidëjæs jautrumasvaistui. Negalima vartoti kartu su monoaminooksidazës inhibitoriais (MAOI).Specialieji perspëjimai. Jeigu sutrikusi kepenø funkcija, vaisto skiriamamaþesnëmis dozëmis arba reèiau. Nenustatyta, ar sertralinà saugu vartotivaikams, iðskyrus OKS gydymà. Baigus vartoti MAOI inhibitorius, sertralinàgalima pradëti vartoti po 2 savaièiø. Sàveika. Sertralino nerekomenduojamavartoti kartu su tricikliais antidepresantais. Litis gali sustiprinti sertralinoserotoninerginá poveiká. Nepageidaujami poveikiai. Pykinimas, viduriavimas,viduriø uþkietëjimas, anoreksija, dispepsija, drebulys, psichomotorinis sujaudinimas,galvos skausmas, gausus prakaitavimas, burnos dþiûvimas, seksualinëdisfunkcija, galvos svaigimas, nemiga ir mieguistumas. Pakuotë.28 tabletës po 50 mg arba 100 mg lapeliuose. Ásigijimo tvarka. Tik pateikusreceptà. Perþiûros data. 2004 m. rugsëjis.Daugiau informacijos gali suteikti gamintojas.Krka, d.d., Novo mesto, Ðmarjeðka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovenia40 Krka Psichiatrijos atstovybë Lietuvoje, þinios A. 2007 Goðtauto m. sausis–vasaris, g. 40, 01112 Vilnius, Nr. 1 (43) tel. (8~5) 236 27 40