samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi
samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi
samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>saqarTvelos</strong> ganaTlebisa da mecnierebis<br />
saministro<br />
niko berZeniSvilis instituti<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong><br />
<strong>sakiTxebi</strong><br />
II<br />
gamomcemloba<br />
,,SoTa rusTavelis<br />
saxelmwifo universiteti“<br />
2007
winamdebare krebuli niko berZeniSvilis institutis<br />
<strong>istoriis</strong> ganyofilebis mier gamocemul naSromTa<br />
rigiT meore wignia (pirveli gamoica 1991<br />
wels). masSi asaxulia <strong>saqarTvelos</strong> saSinao da sagareo<br />
politikis, socialur-ekonomikuri da kulturis<br />
<strong>istoriis</strong> calkeuli <strong>sakiTxebi</strong> uZvelesi droidan<br />
dRemde.<br />
krebuli gankuTvnilia specialistebisa da istoriiT<br />
dainteresebul mkiTxvelTaTvis.<br />
eZRvneba institutis daarsebis 50 wlisTavs<br />
r e d a q t o r i _<br />
malxaz sioriZe<br />
istoris mecnierebaTa doqtori<br />
r e c e n z e n t i _ nodar kaxiZe<br />
<strong>istoriis</strong> mecnierebaTa doqtori<br />
ISSN 1987-524X<br />
gamomcemloba<br />
C ,,SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti“ _ 2007<br />
2
3<br />
nana xaxutaiSvili<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
zRvispireTis dasaxlebaTa<br />
tipebi neoliT-adrerkinis xanaSi<br />
dasaxlebis tips, mis topografias, rogorc wesi,<br />
faqtorebis kompleqsi ganapirobebs. Bbunebrivi pirobebisa<br />
da istoriuli tradiciis Taviseburebebi, sazogadoebis<br />
sameurneo da socialuri ganviTarebis done, garemocva,<br />
romelSic mocemul sazogadoebas uxdeba cxovreba,<br />
_ aris swored is ZiriTadi komponentebi, romlebic<br />
gansazRvraven rogorc dasaxlebaTa formebs, maT<br />
tips, ise mSeneblobaSi gamoyenebuli masalebis ragvarobasa<br />
da samSeneblo xerxebs.<br />
ukanaskneli 50 wlis ganmavlobaSi, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> zRvispira zolSi warmoebuli arqeologiuri<br />
kvleva-Ziebis Sedegad miRebuli monacemebi<br />
saSualebas iZleva ganisazRvros warmodgenil region-<br />
Si, sxvadasxva periodSi, arsebul dasaxlebaTa tipebi,<br />
maTi topografia, dawyebuli adreneoliTis xanidan.<br />
neoliTis xanaSi, rogorc cnobilia, xdeba miTvisebiTi<br />
meurneobis Canacvleba warmoebiTi meurneobiT. axali<br />
tipis ekonomikuri urTierTobebi sazogadoebis winsvlis<br />
safuZvels qmnis, sagrZnoblad icvleba cxovrebis<br />
wesi, adamiani myarad mkvidrdeba miwaze, Cndeba soflis<br />
tipis dasaxlebebi xelovnuri sacxovreblebiT, iqmneba<br />
ufro msxvili tomobrivi erTeulebi, romlebic<br />
garkveul teritoriebs ikaveben.<br />
Aam periodis Zeglebi gvxvdeba Sesaswavli regionis<br />
rogorc zRvispira zolSi, ise Sida raionebSi. isini<br />
ZiriTadad gamovlenilia mdinareebis _ Woroxis, Coloqis,<br />
kintriSis, Caqviswylis da sxv. auzebSi. namosaxlarebi,<br />
upiratesad, SemaRlebul adgilebze, bunebriv<br />
borcvebze, zRvisa da mdinareebis terasebzea warmodgenili<br />
da Ria tipisaa.
neoliTis xanaSi, aRniSnul regionSi, saxeze gvaqvs<br />
dasaxlebis ZiriTadad kompaqturi forma.Aamis dasturia<br />
axali qvis xanis sawyisi etapis samosaxloebi, romlebic<br />
gamovlinda sof. qobuleTSi, jixanjurSi, makvaneTSi,<br />
kvirikeSi, xucubansa da maxvilaurSi. Uunda<br />
aRiniSnos, rom sof. qobuleTis neoliTuri namosaxlari<br />
warmoadgens Ria terasaze gamarTul, sami mxridan<br />
kargad dacul Zegls, romelsac 1 heqtaramde farTobi<br />
ekava. is dReisaTvis <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> adreneoliTuri<br />
xanis erTaderTi Zeglia, sadac gadarCenilia<br />
uZravi kulturuli fenebi, rac saSualebas gvaZlevs<br />
realuri warmodgena SevimuSavoT namosaxlaris<br />
Sesaxeb (n. berZeniSvili, l. nebieriZe, 1979: 7-15; s. gogitiZe,<br />
1978: 48-66; s. gogitiZe, 1983: 3-39). Zeglze gamovlenilia<br />
30000 erTeulze meti sxvadasxva saxis iaraRis<br />
naSTi. masalis aseTi koncentracia garkveul farTobze<br />
dasaxlebis kompaqturobas unda mowmobdes. Ees gasagebicaa,<br />
radgan am periodSi gadarCenis meti Sansi gaaCnda<br />
swored kompaqturad dasaxlebul mozrdil koleqtivs.<br />
rogorc Cans, adamianTa Tavmoyra garkveuli xelsayreli<br />
geografiuli ganlagebis mqone punqtebSi gamowveuli<br />
iyo ara marto koleqtiuri Tavdacvis aucileblobiT,<br />
aramed sameurneo saqmianobis warmatebulad gaZRolis<br />
saWiroebiTac (al. kalandaZe, 1970: 77-118; n. xaxutaiSvili,<br />
1986: 95).<br />
qobuleTis namosaxlaris teritoria gansakuTrebiT<br />
mWidrod Canda dasaxlebuli borcvis centralur nawilSi,<br />
sadac Tavmoyrili iyo sacxovrebeli nagebobebis<br />
umravlesoba. specialistTa azriT, aq warmodgenil<br />
sacxovrebel nagebobebs umTavresad momrgvalo an oTxkuTxa<br />
forma unda hqonodaT (farTobi - 4-6 kv. m.). saxlebi<br />
ganlagebuli iyo or paralelur mwkrivad da gaaCndaT<br />
saerTo ezo. rogorc irkveva, es iyo xis karkasze<br />
mownuli saxlebi, romlebSic gamarTuli iyo sxvadasxva<br />
daniSnulebis sameurneo ormoebi. dasaxlebas<br />
gaaCnda sakuTari daxuruli ori wyalsadenic (s. gogitiZe,<br />
1978: 48-66; s. gogitiZe, 1983: 3-39). “sofels” gamag-<br />
4
ebis sistemac unda hqonoda (d. xaxutaiSvili, 1995: 25).<br />
kolxeTis am mxareSi, neoliTis xanaSi ZiriTadad, rogorc<br />
varaudoben, msubuqi tipis nageboba iyo gavrcelebuli.<br />
samwuxarod, xis da saerTod, organul nivTierebaTa<br />
naSTebma kolxeTis nestiani havis pirobebSi Cvenamde<br />
ver moaRwia.<br />
rogorc Cans, neoliTeli adamiani sacxovreblis<br />
gasamarT adgils sagangebod arCevda. iTvaliswinebda<br />
tyis, mdinarisa Tu Relis siaxloves, zogjer TviT<br />
terasisa Tu borcvis simaRles da misi dacvis SesaZleblobebs.<br />
aseTi arCevani adamians uqmnida cxovrebisaTvis<br />
SedarebiT ukeTes pirobebs. amasTan, TiTqmis<br />
yvela namosaxlarsa Tu sadgomze fiqsirdeba wyaros<br />
wylisa Tu wyalsadenis arseboba.<br />
Aadrebrinjaos xanaSi <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi<br />
warmodgenili gvaqvs rogorc xutoruli tipis,<br />
aseve kompaqturi, mravalkarmidamoiani dasaxlebebi. mag.<br />
ispanis torfqveSa namosaxlaris masalebi gvidasturebs,<br />
rom dasaxlebis kompaqturi forma ganagrZobs arsebobas<br />
adrebrinjaos xanaSic. ispanis namosaxlari zRvis<br />
sanapirosagan daaxloebiT 2 km-iT aris daSorebuli da<br />
dRes torfis ormetriani fenis qveSaa damarxuli. gaTxrebis<br />
sirTulis gamo moxerxda Zeglis mxolod mcire<br />
farTobis Seswavla.Ggamovlinda ori done. qveda doneze<br />
aRmoCnda xis Zelebisagan nagebi jargvaluri tipis saxlebi,<br />
romlebic erTmaneTze mibrjniT iyo ganlagebuli<br />
da uSualod zRvispira silaze mdgara, zeda doneSi ki<br />
dadasturda ximinjebze mdgari saxlebi. unda aRiniSnos,<br />
rom xis ZelebiT nagebi saxlebis qveda nawili<br />
TiTqmis xeluxleblad iyo gadarCenili. aseve kargad<br />
fiqsirdeboda xis Zelebis damakavSirebeli Wdeebi (a.<br />
inaiSvili, 1977: 75-78; d. xaxutaiSvili, 1980: 17-19). amdenad,<br />
ispanis mosaxleoba samSeneblo masalad iyenebs<br />
mrgval xis morebs da saxlis kedlebi horizontalurad<br />
erTmaneTze WdeviT damagrebuli ZelebiT (morebiT)<br />
amoyavs. samwuxarod, CvenTvis ucnobia am xerxis Seqmnis<br />
zusti TariRi, Tumca adrebrinjaos xanis amierkavka-<br />
5
siaSi WdeebiT damagrebis teqniqa Tu sayovelTaod ara,<br />
ukve cnobilia da gamoiyeneba mSeneblobaSi, gansakuTrebiT<br />
<strong>dasavleT</strong> da centralur amierkavkasiaSi. niSandoblivia,<br />
rom xis Zelebis WdeebiT damagrebis es<br />
ZirZveli tradicia dRemde SemorCa <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
xalxur xuroTmoZRvrebas.Arogorc ispanis masalidan<br />
irkveva, aqve unda arsebuliyo liTonis damuSavebasTan<br />
dakavSirebuli saxelosno ubanic. namosaxlarze<br />
adrebrinjaos xanis Semdeg cxovreba aRar gagrZelebula.Aamis<br />
ZiriTadi mizezi is geomorfologiuri<br />
procesebia, romlebsac adgili hqondaT kolxeTis<br />
zRvispira zolSi. rogorc cnobilia, Zv. w. ІІІ aTaswleulis<br />
ІІ naxevarSi iwyeba axalSavzRvuri transgresia,<br />
zRvis done 3-5 metriT maRla iwevs, aWaobebs akumulaciur<br />
vels da gamousadegars xdis mas sacxovreblad<br />
(Ч. Джанелидзе, 1980: 27-сл., Д. Хахутаишвили, 1984: 146-151).<br />
bunebrivia, adamiani tovebs aseT adgilebs da zegnisaken<br />
inacvlebs. rogorc Cans, am procesebis Sedegad<br />
ispanis namosaxlaris teritoria daWaobda da cxovrebisaTvis<br />
uvargisi gaxda. Aaman aiZula adgilobrivi mosaxleoba<br />
ayriliyo da sxva adgilebi moeZebna dasasaxleblad.<br />
rogorc fiqroben, maT cxovreba namWeduris<br />
teritoriaze gaagrZeles (T. Микеладзе, Хахутаишвили, 1985:<br />
22-cл., d. xaxutaiSvili, 1995: 33-45).<br />
rac Seexeba Suabrinjaos xanas, am periodSi <strong>saqarTvelos</strong><br />
<strong>dasavleT</strong> nawilSi, winare xanasTan SedarebiT,<br />
mniSvnelovani ekonomikuri aRmavloba SeiniSneba. winaurdeba<br />
miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba. farTod<br />
saxldeba kolxeTis dablobi, rac xels uwyobs cxovrebis<br />
saerTo donis amaRlebas. am periodis bolodan<br />
ufro intensiurad iwyeba mTiswina da mTis regionis<br />
aTviseba.<br />
samwuxarod, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispira<br />
zolSi jerjerobiT gamovlenili ar aris am periodis<br />
namosaxlarebi, rac arTulebs am drois dasaxlebaTa<br />
formebze saubars. Tumca, SedarebiT kargad<br />
6
aris cnobili winamorbedi da momdevno xanis viTareba.<br />
maTi urTierTSedareba avlens garkveul genetikur Zafebs<br />
da saSualebas gvaZlevs visaubroT tradiciis<br />
mdgradobaze, dasaxlebaTa formebis garkveul konservatulobaze.<br />
Tumca, ar aris gamoricxuli Suabrinjaos<br />
xanaSi dasaxlebaTa formebs garkveuli koreqtireba<br />
ganecada. es SeiZleba momxdariyo im klimaturi cvlilebebis<br />
fonze, rasac Suabrinjaos xanaSi vadasturebT.<br />
gvianbrinjaos xanis adreuli safexuridan iwyeba<br />
kolxeTis baris ufro intensiuri dasaxleba. Aaq gamovlenil<br />
namosaxlarebze swored gvianbrinjaos xanis<br />
kulturuli fenebia yvelaze mZlavri, rac imis maniSnebelia,<br />
rom am drois mosaxleoba aq didxans mjdara.<br />
marTalia, kolxeTis dablobisaTvis damaxasiaTebeli<br />
mZlavri mcenareuli safari did dabrkolebas uqmnida<br />
mis farTo aTvisebas, magram kolxuri kulturis xanaSi<br />
liTonis iaraRis farTo gamoyenebam sagrZnoblad gazarda<br />
tyeze Setevis SesaZlebloba da xeli Seuwyo<br />
barSi cxovrebis intensifikacias.<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispira zolSi<br />
gvianbrinjaos xanaSi warmodgenilia rogorc xutoruli<br />
karmidamoebi, aseve mcire masStabis kompaqturi dasaxlebebi,<br />
romlebic gvarovnuli, calkeul SemTxvevaSi<br />
ki teritoriuli Temis sacxovrisebi unda yofiliyo. am<br />
mxriv gansakuTrebiT saintereso monacemebs iZleva<br />
Coloq-oCxamuris xerTvisis zolSi arsebuli sakmaod<br />
mZlavri namosaxlarTa jgufi (namWeduri VІ, namWeduri<br />
V, Coloqispira namosaxlari). rogorc oT. jafariZe aRniSnavs,<br />
kolxeTSi “am drois samosaxloebs winare xanasTan<br />
SedarebiT saxe maincdamainc ar Seucvlia. samSeneblo<br />
teqnikaSi, sacxovreblis gegmarebaSi da tipSi aq<br />
grZeldeba Zveli tradiciebi. rogorc Cans, kolxeTis<br />
dablobze Taviseburi, teniani havis pirobebSi gansxvavebuli<br />
saxis dasaxleba Camoyalibda, mSeneblobis Taviseburi<br />
xerxebiT da nagebobis tipiT. nestianobis maRali<br />
donis pirobebSi, xe-tyiT mdidar kolxeTSi merqans<br />
wamyvani adgili ekava. sacxovrebeli da damxmare nage-<br />
7
obebi Sendeboda gruntis doneze xis morebisagan mowyobil<br />
moednebze, rac saxls gruntis wylisagan da sinestisagan<br />
icavda.” (oT. jafariZe, 1982: 69-70., oT jafariZe,<br />
2003: 131). Aam periodSi sacxovreblad xis Zelebisagan<br />
nagebi saxlia gamoyenebuli. nageboba erTi an meti<br />
oTaxisagan Sedgeboda.Mmag. namWeduris namosaxlaris<br />
Tanadroul fenaSi gamovlinda mravaloTaxiani Senobis<br />
naSTi. mSeneblobaSi gamoyenebulia kargad SerCeuli da<br />
culiT gaTlil-gasufTavebuli morebi, xolo iataki<br />
TixatkepniliTaa Sesrulebuli (Т. Микеладзе, Д. Хахутаишвили,<br />
1985: 22-23). Zeluri konstruqciaa gamoyenebulia<br />
aseve Coloqispira namosaxlarze.<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTSi SedarebiT<br />
farTodaa warmodgenili adrerkinis xanis dasaxlebebi<br />
(namWeduri ІV, namWeduri ІІІ, Coloqispira namosaxlaris<br />
garkveuli fenebi, cixisZiris namosaxlari,<br />
diunuri dasaxlebebi). am periodis Zeglebis Seswavlis<br />
Sedegad dasturdeba, rom regionSi Cndeba Tvisebrivad<br />
axali tipis samosaxloebi - msxvili daburi tipis dasaxlebebi,<br />
romlebic ramdenime Tems aerTianebdnen. amgvari<br />
topografiis dasaxlebaSi xSirad warmodgenilia<br />
rogorc sacxovrebeli, ise sxvadasxva dargSi dasaqmebuli<br />
saxelosno ubnebi da warmarTuli religiuri ceremonialebis<br />
aRmasrulebeli moednebi. Mmag. Coloqispira<br />
namosaxlarze fiqsirebulia cxvris farexi Tu<br />
qalta, romelsac maRali meseri Semouyveboda. iqve<br />
warmodgenili iyo meliTonis saxelosnos naSTebi (ir.<br />
CavleiSvili, 1987: 21-30: 3-26., ir. CavleiSvili, 1991: 3-26).<br />
garda amisa, dasaxlebebTan axlos, zRvispira diunebze,<br />
gamarTuli iyo magnetitis mompovebeli sawarmoebi (al.<br />
ramiSvili, 1964: 119-Smd., al. ramiSvili, 1974: 103-111., g.<br />
TavamaiSvili, 1991: 27-41., А. Рамишвили, 1975: 136-153), sadac<br />
mosaxleoba, rogorc varaudoben, sezonurad saqmianobda<br />
wlis ufro Tbil TveebSi (d. xaxutaiSvili, 2007: 208-<br />
209). yovel msxvil dasaxlebas gaaCnda nekropoli da<br />
sasoflo-sameurneo savargulebi.<br />
8
amave dros ganagrZobda arsebobas dasaxlebis tradiciuli<br />
formebic, xutoruli karmidamoebi da mcire<br />
kompaqturi dasaxlebebi.<br />
unda aRiniSnos, rom am periodis samosaxloebi,<br />
rogorc wesi, erTmaneTis gverdiT mdebare ori, sami da<br />
meti borcvisagan Semdgari jgufiT arian warmodgenili.<br />
borcvebis erTian kompleqsSi, rogorc wesi, gamoiyofoda<br />
ufro didi zomisa da simaRlis borcvi, romelsac<br />
centraluri adgili ekava da, romelic erTi, zogjer<br />
ori mzRudavi farTo TxriliT iyo garSemovlebuli<br />
(oT. lorTqifaniZe, 2002: 136-137). Aamis TvalsaCino magaliTia<br />
kargad Seswavlili qobuleT-fiWvnaris msxvili<br />
dasaxleba, romelic amgvari topografiiT swored Zv. w.<br />
І aTaswleulis pirvel meoTxedSi Cans gaformebuli. igi<br />
warmoiqmna md. Coloqisa da md. oCxamuris xerTvisis<br />
zonaSi rigiTi saTemo dasaxlebebis gaerTianebis gziT.<br />
rogorc fiqroben, aq warmodgenili dasaxlebebi im<br />
Temis garSemo gaerTiandnen, romelsac namWeduris samosaxlo<br />
ekuTvnoda da, romelic hegemonis rols asrulebda.<br />
am dasaxlebebSi farTodaa warmodgenili mTeli<br />
rigi xelosnuri warmoebis dargebisa: feiqroba, meTuneoba,<br />
liTonCamosxma, madnis mopoveba da a. S. amasTan,<br />
sameurneo saqmianobis es mravalsaxeoba warmodgenilia<br />
SedarebiT gansazRvrul teritoriaze. TiToeul ubans,<br />
romelic adrindeli rigiTi saTemo dasaxlebisagan ganviTarda,<br />
Tavisi meurneobrivi xelwera gaaCnda. rogorc<br />
Cans, namWeduris namosaxlari Zv. w. II aTasw. bolos<br />
Cveulebrivi kompaqturi dasaxlebidan gadaiqca msxvili<br />
daburi tipis dasaxlebis centralur, gamagrebul nawilad,<br />
romelsac gaaCnda sakmaod saimedo safortifikacio<br />
sistema da sadac hegemoni Temi cxovrobda. Aaqve<br />
iyo warmodgenili Temis ZiriTadi salocavi.<br />
adrerkinis xanaSi garkveuli siaxle SeimCneva mSeneblobis<br />
teqnikaSic. inergeba sacxovrebeli saxlis<br />
iatakisa da ezos qviT mokirwyvlis tradicia.Kkolxi<br />
mSeneblebiMzRvis napirze specialurad arCevdnen diskos<br />
formis, met-naklebad Tanabari zomis qvebs da<br />
9
sibrtyeze alagebdnen saxlis iatakze, derefansa (soxane)<br />
da ezoSi. Kkarmidamosa da sacxovrebeli saxlis<br />
keTilmowyobis es xerxi gvianobamde SemorCa kolxeTis<br />
zRvispireTSi. mkvidrdeba kidev erTi siaxle, jargvaluri<br />
nagebobis kedlebis Tixis xsnaris sqeli SriT<br />
Selesva. Aamdenad, namWeduri III-is periodSi (Zv. w. IX-VII<br />
ss.) sacxovrebel saxls aSenebdnen vertikalurad mdgari<br />
msxvili svetebis gamoyenebiT, romelTa Soris sivrce<br />
wnuli kedlebiT iyo amoSenebuli da Tixis xsnaris<br />
sqeli SriT Selesili. Kkedlis mSeneblobis aseTive<br />
xerxia fiqsirebuli vitruviusTanac (l. sumbaZe, 1945:<br />
491-502; l. sumbaZe, 1968: 201-220; T. Ciqovani, 1966: 211-222).<br />
samecniero literaturaSi sakmaod didxans mwvave<br />
dava iyo imis Sesaxeb, Tu rogori xerxiT Sendeboda<br />
kolxuri saxlis kedlebi – Zelebis WdobiT, Tu mis<br />
gareSe. kolxeTis barSi dadasturebuli masalis mixedviT,<br />
yvela Zeluri saxlis kedlebi, adrebrinjaos xanidan<br />
vidre antikur xanamde, mxolod WdobiTaa nagebi (d.<br />
xaxutaiSvili, 1980: 18-19; Т. Микеладзе, Д. Хахутаишвили, 1985:<br />
22-23). Uunda iTqvas, rom Wdevis gareSe mSenebloba mSeneblobis<br />
gacilebiT primitiuli saxea, vidre WdeviT (n.<br />
xaxutaiSvili, 1986: 108-109). ZiriTad saSen masalad,<br />
rogorc fiqsirdeba, isev merqani iyo gamoyenebuli.<br />
rac Seexeba kolxeTis sinamdvileSi mSeneblobaSi<br />
qvis gamoyenebas, igi elinisturi xanidan Cndeba. Mmag.<br />
vanis naqalaqaris gaTxrebisas dadasturda elinisturi<br />
xanis qviT nagebi Senobebi (oT. lorTqifaniZe, 2002).<br />
fiWvnaris naqalaqarze ki, Zveli welTaRricxvis dasasrulamde,<br />
e. i. qalaqis arsebobis mTel manZilze, mSeneblobaSi<br />
mxolod merqani Cans gamoyenebuli. msgavs<br />
suraTs vadasturebT Cven adreantikuri xanis sxva Zeglebzec,<br />
romlebic kolxeTis zRvispira zolSia gamovlenili<br />
(n. xaxutaiSvili, 1986: 111).<br />
Aamgvarad, Tu warmodgenili regionis dasaxlebis<br />
formebSi, aRniSnuli periodis ganmavlobaSi, Cven vadasturebT<br />
garkveul evolucias (mcire kompaqturi dasaxlebebidan<br />
– msxvili, protoqalaquri dasaxlebebisa-<br />
10
ken), mSeneblobis xelovnebaSi da samSeneblo masalaSi<br />
garkveuli konservatizmi ikveTeba.<br />
gamoyenebuli literatura da wyaroebi<br />
1. berZeniSvili n., nebieriZe l., qvis xanis namosaxlarebi<br />
kintriSis xeobaSi, kr., sdsZ, VIII, Tb., 1979.<br />
2. gogitiZe s., <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />
neoliTuri kultura, Tb., 1978.<br />
3. gogitiZe s., qobuleTis qvis xanis namosaxlarze<br />
1980 wels Catarebuli savele kvleva-Ziebis Sedegebi, kr.,<br />
sdsZ, XII, Tb., 1983.<br />
4. TavamaiSvili g., zRvispira sadgomebis daniSnulebis<br />
Sesaxeb, sdsZ, XIX, Tb., 1991.<br />
5. inaiSvili a., <strong>samxreT</strong> <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />
eqspediciis 1974 wlis muSaobis Sedegebi, kr.<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> Zeglebi, VI, Tb., 1977.<br />
6. kalandaZe al., qvis xana saqarTveloSi, <strong>saqarTvelos</strong><br />
<strong>istoriis</strong> narkvevebi, Tb., 1970.<br />
7. lorTqifaniZe oT., Zveli qarTuli civilizaciis<br />
saTaveebTan, Tb., 2002.<br />
8. miqelaZe T., qsenofontis “anabasisi”, Tb., 1967.<br />
9. ramiSvili al., fiWvnaris zRvispira sadgomebis da-<br />
TariRebisaTvis, “macne”,N#2, <strong>istoriis</strong>, arqeologiis, eTnografiis<br />
da xelovnebis <strong>istoriis</strong> seria, Tb., 1974.<br />
10. ramiSvili al., zRvispira zolis Zveli namosaxlarebi<br />
Caqvis raionSi (1960 wlis arqeologiuri dazvervis<br />
masalebi), baTumis samecniero-kvleviTi institutis Sromebi,<br />
Tb., 1964.<br />
11. sumbaZe l. Kkolxuri sacxovrebeli saxli vitruvis<br />
mixedviT. ,,<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa akademiis moambe”, t.<br />
VI, Tb., 1945.<br />
12. sumbaZe l. Kkolxuri saxli vitruviusis mixedviT<br />
da qarTuli xalxuri sacxovreblis kvlevis problemebi,<br />
kr. “macne”, # 4, Tb., 1968.<br />
11
13. qavTaraZe g., <strong>saqarTvelos</strong> eneoliT-brinjaos xanis<br />
arqeologiuri kulturebis qronologia axali monacemebis<br />
Suqze, Tb., 1981.<br />
14. CavleiSvili ili ir., mesaqonleoba <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
saqarTveloSi gvianbrinjao-adrerkinis xanaSi, sdsZ, XVII,<br />
Tb., 1988.<br />
15. CavleiSvili ir., kolxuri brinjaos sawarmoo kera<br />
Coloq-oCxamuris xerTvisSi, sdsZ, XIX, Tb., 1991.<br />
16. Ciqovani T., gvirgvinian-erdoiani sacxovreblis da<br />
vitruvis kolxuri saxlis urTierTobisaTvis, saq. mecn.<br />
akad. sazogadoebriv MmecnierebaTa ganyofilebis “macne”,<br />
# 6 (33), Tb., 1966.<br />
17. jafariZe o., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> saTaveebTan<br />
(pirvelyofili epoqa), Tb., 2003.<br />
18. xaxutaiSvili d., mSeneblobis xelovnebis uZvelesi<br />
nimuSi <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTidan, kr.,<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqiteqturuli Zeglebi,<br />
baTumi, 1980.<br />
19. xaxutaiSvili d., qobuleTis “qveyana”, I, Tb., 1995.<br />
20. xaxutaiSvili d., dasaxlebis formebi da protoqalaqebis<br />
warmoqmna, kr. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
<strong>istoriis</strong> narkvevebi(aWara), I, baTumi, 2007.<br />
21. xaxutaiSvili n., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
zRvispireTi adrerkinis xanaSi, Tb., 1986.<br />
22. Джанелидзе Ч., Палеoграфия Грузии в голоцене, Тб., 1980.<br />
23. Микеладзе Т., Хахутаишвили Д., Древнеколхидское<br />
поселение Намчедури, І, «Памятники Юго-Западной Грузии», ХІV, Тб.,<br />
1985.<br />
24. Рамишвили А., Раскопки приморских стоянок в Пичвнари<br />
(Кобулети) в 1960-1964 и 1967 гг, СА, № 1, Москва, 1975.<br />
25. Хахутаишвили Д., Природа и человек в приморской полосе<br />
Колхиды в эпоху голоцена, сб., Кавказско-ближневосточный сборник,<br />
VІІ, Тб., 1984.<br />
12
Nana Khakhutaishvili<br />
Types of Settlements in South-Western Georgia<br />
Littoral in Neolithic and Early-Iron Ages<br />
Summary<br />
The Forms of settlement and civil engineering in South-West Georgia<br />
Littoral have mostly been studied according to the materials revealed<br />
during the excavations of group of monuments of different epoch in this<br />
region.<br />
From small compact settlements towards bigger, proto-city type<br />
settlements, part of which gradually formed early-class cities – this is the<br />
way of the settlement development from a Neolith to the end Early-Iron<br />
Ages.<br />
Observing the evolution within the types of settlement of this period<br />
we can point to a certain conservatism in the construction technology<br />
and construction materials.<br />
Нана Хахутаишвили<br />
Типы поселения Приморья Юго-Западной Грузии<br />
Неолита-Раннежелезной эпохи<br />
Резюме<br />
Формы поселения и строительное дело Приморья Юго-Западной<br />
Грузии изучены, в основном, на материале, выявленном при раскопке<br />
группы памятников разных эпох данного региона.<br />
От малых компактных поселении к крупным, протогородского<br />
типа поселениям, часть которых впоследствии формируется как<br />
раннекласовые города – таков путь развития поселений от неолита<br />
до конца раннежелезной эпохи.<br />
Наблюдая эволюцию в типах поселении рассматриваемого<br />
периода, можно отметить определенный консерватизм в строительной<br />
технике и строительных материалах.<br />
13
irine tatiSvili<br />
xeTebi qaSqebis Sesaxeb<br />
sul axlaxan, TbilisSi gamarTul saerTaSoriso<br />
konferenciaze “argonavtika da msoflio kultura”<br />
cnobilma xeTologma iTamar zingerma waikiTxa moxseneba<br />
“vin iyvnen qaSqebi” [Singer 2007]. es moxseneba<br />
kidev erTxel cxadyofs qaSqebis/qasqebis 1 , mcire aziis<br />
Crdilo-aRmosavleT raionebis (pontos da misi mimdebare<br />
olqebis) uZveles mkvidrTa, sakiTxis aqtualurobas<br />
dRevandel istoriografiaSi da am tomebis<br />
kvlevis axal perspeqtivebs saxavs. bevri ram dazustda<br />
mas Semdeg, rac gamoica qaSqebis sakiTxisadmi miZRvnili<br />
pirveli fundamenturi gamokvlevebi [Гиоргадзе 1961;<br />
von Schuler 1965]. xeTebis samefos centralur raionebSi<br />
(ziles maxloblad, dRevandel maSaT-huiuqSi/xeT. Tafiga,<br />
qalaq Corumis <strong>samxreT</strong>-aRmosavleTiT, orTaqoi-<br />
Si/xeT. safinuva, qalaq amasiasTan, quSaqliSi/xeT. Sarisa)<br />
warmoebuli arqeologiuri gaTxrebi da maT Sedegad<br />
gamovlenili aTasobiT lursmuli firfita Suqs hfenen<br />
qaSqebis <strong>istoriis</strong>, xeTebTan maTi urTierTobis, gansaxlebis<br />
arealis Tu calkeuli geografiuli punqtis<br />
zusti lokalizaciis sakiTxebs. bevrs gvpirdeba ukanasknel<br />
xanebSi dawyebuli arqeologiuri gaTxrebi<br />
CrdiloeT anatoliaSic _ oimaaRaC/vezirqofruSi (savaraudod,<br />
gaigivebulia xeTuri xanis neriqTan, xeTebis<br />
1 imis gamo, rom ar viciT, rogor gamoiTqmoda zustad š Tanxmovani<br />
xeTur enaSi, xeTuri saxelwodeba kaška (/kašqa/gašga/qašqa/ qaška<br />
da a.S.) SeiZleba orivenairad gavaxmovanoT _ qaSqa, qasqa. Tumca,<br />
aRsaniSnavia, rom Zvelegviptur enaze, romelic ganarCevs san da<br />
Sin Tanxmovnebs, es eTnonimi gadmocemulia Sin TanxmovniT (Kškš),<br />
gansxvavebiT sxva xeTuri saxelebisgan, romlebic san TanxmovniT<br />
aris gadatanili Zvelegviptur wyaroebSi (magaliTad, Muršiliš /<br />
mursili, Hattušiliš /xaTusili) [ix. mag. von Schuler 1965: 87; Sdr.<br />
giorgaZe 2002: 95]<br />
14
erT-erT did religiur centrTan, xeTebisa da qaSqebis<br />
sasazRvro zonis mniSvnelovan punqtTan). Tumca, dReisaTvis<br />
kvlav gadauWreli rCeba sakiTxi qaSqebis vinaobisa<br />
da enis Sesaxeb. am problemis kvleva, garkveulwilad,<br />
gadajaWvulia qarTveluri enebis da xaTuri<br />
enis mimarTebis kvlevasTanac. grigol giorgaZis samarTliani<br />
SeniSvniT, Tu dadasturdeba hipoTeza qasqebis<br />
da <strong>samxreT</strong> kolxuri warmoSobis tomebis genetikuri<br />
kavSiris Sesaxeb, “maSin gaCndeba kidev erTi argumenti<br />
dasavlur-qarTveluri tomebis dakavSirebisaTvis<br />
xaTebTan, rac, cxadia, gulisxmobs xaTuri da<br />
qarTveluri enebis naTesaobas” [giorgaZe 1999: 172; giorgaZe<br />
2000, giorgaZe 2002: 94 Smd.]. ramdenadme gansxvavebulad<br />
svams sakiTxs i. zingeri. is ar ugulebelyofs g.<br />
giorgaZis varauds <strong>samxreT</strong> kolxur, megrul-Wanur eneb-<br />
Tan qaSqebis enis naTesauri kavSiris Sesaxeb, magram,<br />
misi azriT, aseT SemTxvevaSi problemas qmnis xaTuri<br />
ena, romelic savaraudod ukavSirdeba dasavlur-kavkasiur<br />
enebs da amave dros avlens kavSirs qaSqebTanac<br />
(igulisxmeba Tanxvedrebi xaTur da qaSqur onomastikaSi,<br />
agreTve xaTur-qaSqur kulturul sferoebs Soris.<br />
[ix. Singer 2007]. igi, am TvalsazrisiT, ufro Sorsac<br />
midis da Tvlis, rom qaSqebi SeiZleba yofiliyvnen xe-<br />
Tebis mier CrdiloeTiT gandevnili xaTuri mosaxleobis<br />
erT-erTi gadarCenili tomi an tomebis gaerTianeba.<br />
im dros, rodesac xaTebs xeTebis mTavar urbanul<br />
centrebSi unda ganecadaT asimilacia xeT/nesit okupantebTan,<br />
tomobrivma elementebma ufro Soreul regionebSi<br />
SeinarCunes Tavisi mravalsaukunovani tradiciebi<br />
da qaSqas saxeliT mogvevlinen ... [Singer 1981: 123].<br />
imedia, rom am <strong>sakiTxebi</strong>s kompleqsuri kvleva, momaval<br />
aRmoCenaTa safuZvelze, gaamdidrebs Cvens codnas<br />
Cveni uZvelesi winaprebis mezobel Tu monaTesave tomebze.<br />
qarTvelur-xaTuri enobrivi paralelebis [ix. mag.<br />
giorgaZe 1999: 168, Smd.; Girbal 1986: 160ff.] Semdgom kvlevasTan<br />
erTad uaRresad perspeqtiulia agreTve uZveles<br />
anatoliur da qarTvelur religiur rwmena-warmod-<br />
15
genebSi gamovlenili Tanxvedrebis Seswavla [Tatishvili<br />
2007]. am mimarTulebiT warmoebuli kvleva SeiZleba<br />
marTlac mniSvnelovani rgoli aRmoCndes qaSqebis Tu<br />
xaTebis Cvens samyarosTan damakavSirebel jaWvSi.<br />
winamdebare statiaSi mkiTxvels vTavazobT erTi<br />
xeTuri teqstis [CTH 375 1.2.3.] Targmans. es aris xeTebis<br />
mefe-dedoflis _ arnuvandasa da aSmuniqalis locva,<br />
romelic swored qaSqebTan dakavSirebiT aris Sedgenili<br />
da mimarTulia xeTebis uzenaesi RvTaebisadmi _<br />
arinas mzis qalRmerTisadmi. teqsti TariRdeba Zv. w.<br />
XIV saukunis dasawyisiT. mefe da dedofali wuxan da<br />
moTqvamen qaSqebis Tavdasxmebis gamo. RvTaebebis gulisxmierebis<br />
mosaxveWad, isini cdiloben maT guli<br />
auCuyon, Seaxseneben ra maTi kuTvnili sakulto centrebis<br />
darbevas mtrebis mier. es “locva”, udavod, sayuradRebo<br />
Zeglia xeTebis religiuri azrovnebis Sesaswavlad.<br />
teqsti aRsaniSnavia agreTve imiT, rom Seicavs<br />
qaSqebisa da xeTebis sasazRvro punqtebis CamonaTvals.<br />
am dasaxlebuli punqtebis zusti adgilmdebareoba cnobili<br />
ar aris, magram swored maT CrdiloeTiTa da<br />
aRmosavleTiT aris sagulvebeli qaSqebiT dasaxlebuli<br />
teritoria [giorgaZe 2002: 99]. am toponimebis kvleva<br />
uaRresad mniSvnelovania xeTuri da qaSquri geografiis<br />
problemebis Sesaswavlad, qaSqebis gansaxlebis teritoriis<br />
dasazusteblad. 2<br />
arnuvandasa da aSmuniqalis “locva” sainteresoa im<br />
TvalsazrisiTac, rom xeTebis TvaliT danaxul qaSqebs<br />
gagvacnobs. qaSqebi warmogvidgebian rogorc xeTebis<br />
qveynis amaoxrebeli, agresiuli, uRmrTo, ficis gamtexi<br />
momxdurebi. cxadia, ar unda dagvaviwydes, rom es arasaxarbielo<br />
Sexeduleba qaSqebze, iseve rogorc yvela<br />
sxva teqstualuri cnoba maT Sesaxeb, xeTuri arqi-<br />
2 grigol giorgaZem erT-erTma pirvelma miaqcia am toponimebs<br />
yuradReba da misive survili iyo, rom arnuvandasa da aSmuniqalis<br />
“locva” mTlianad yofiliyo Targmnili qarTul enaze.<br />
16
vebidan momdinareobs. amdenad, isini calmxrivia da<br />
tendenciurad SeiZleba asaxavdes xeTebsa da qaSqebs<br />
Soris arsebuli mravalsaukunovani daZabuli <strong>istoriis</strong><br />
calkeul epizods. TviTon qaSqebis xma ki Cvenamde ver<br />
aRwevs. Tu xeTur-qaSqur urTierTobaTa axlebur istoriul<br />
rekonstruqcias daveyrdnobiT [Glatz/Matthews 2005:<br />
49], maSin qaSqebi SeiZleba ganvixiloT, “rogorc xeTebis<br />
mxridan agresiisa da maTi tradiciuli sacxovrisis<br />
dakavebisas Seviwroebuli msxverplni, ...CrdiloeT anatoliis<br />
avtoqtonuri mosaxleoba, romlis Tavdapirveli<br />
sacxovrisi TandaTanobiT ifargleboda pontos<br />
mTiani regionebiT, xeTebis daupatiJebeli mosvlis<br />
Sedegad” [Singer 2007].<br />
arnuvandas da aSmuniqalis<br />
Targmani<br />
locva<br />
§ 1 3 (CTH 375. 2 I)<br />
(1) [ase (amboben)] “mze” 4 _ arnuvanda, didi mefe da<br />
[aSmuniqali _ didi dedofali:]<br />
(2) [“Sen,] arinas mzis qalRmerTo [da Tqven,<br />
RvTaebebo (),]<br />
(3) [(SeismineT) es locva (),] romliTac arnuvandam<br />
[Tqven mogmarTaT ()]<br />
§ 2’ (CTH 375. 1. A I )<br />
(1’) TqvenTvis, RvTaebebisTvis, mxolod xaTi aris<br />
Sesaferisi 5 (da) wminda<br />
3 paragrafiT aRiniSneba Tixis firfitaze aRbeWdili lursmuli<br />
teqstis nawilebis gamyofi xazi. mrgvali frCxilebi Seicaven mi-<br />
TiTebas Sesabamis lursmuli teqstis aslze, svetis da striqonis<br />
nomerze. uSualod teqstSi mrgval frCxilebSi mocemulia<br />
azrobrivi CanarTebi, xolo kvadratul frCxilebSi aRdgenilia<br />
teqstis dazianebuli nawili.<br />
4 D UTU ŠI sityvasityviT: “Cemi mze” _ xeTebis mefeTa tituli.<br />
17
(2’) qveyana. wminda, didebul da saukeTeso Sesawirs<br />
Tqven<br />
(3’) mxolod xaTis qveyanaSi gwiravT Cven msxverplad.<br />
(4’) Tqven, RvTaebebs, mxolod xaTis<br />
(5’) qveyanaSi gcemT Tayvans.<br />
§ 3’<br />
(6’) mxolod Tqven, RvTaebebo, RvTaebrivi gonierebis<br />
wyalobiT iciT,<br />
(7’) rom winaT Tqvens taZrebze CvensaviT<br />
(8’) aravis uzrunvia.<br />
§ 4’<br />
(9’) Tqven [ritualebs ()]<br />
(10’) aseTi mowiwebiT aravin gisrulebdaT.<br />
(11’) Tqvens qonebaze, RvTaebebis vercxlsa (da)<br />
oqroze, WurWelsa<br />
(12’) da samosze CvensaviT aravis<br />
(13’) uzrunvia.<br />
§ 5’<br />
(14’) ufro metic, rodesac Tqveni vercxlis (da)<br />
oqros RvTaebrivi gamosaxulebebi,<br />
(15’) romelime RvTaebis qandakeba<br />
(16’) Zveldeboda an RvTaebebis kuTvnili romelime<br />
nivTi Zveldeboda,<br />
(17’) is CvensaviT aravis<br />
(18’) ganuaxlebia.<br />
§ 6’<br />
(19’) amasTan, Tqveni ritualebis siwmindis dacvis<br />
saqmes<br />
(20’) aseTi krZalviT (Cvenamde) aravin mopyrobia.<br />
(21’) yoveldRiuri, yovelTviuri (da) yovelwliuri<br />
sezonuri rituali<br />
(22’) (da) dResaswauli TqvenTvis aseTi (krZalviT)<br />
aravis<br />
(23’) daudgenia.<br />
5 xeT. handant- [ix. tatiSvili 2007: 34 Smd.; Sdr. Lebrun 1980: 143, Singer<br />
2002: 41].<br />
18
§ 7’<br />
(24’) metic, isini cdilobdnen, o RvTaebebo, Tqveni<br />
msaxurebisa da Tqveni qalaqebis<br />
(25’) Seviwroebas RaliTa da begariT. isini Tqven<br />
(26’) garTmevdnen Tqvens msaxurebs da moaxleebs<br />
(27’) da maT sakuTar msaxurebad da moaxleebad<br />
aqcevdnen.<br />
§ 8’’ (CTH 375 1.B I)<br />
(9) [o RvTaebebo,] me _ arnuvandam, didma mefem<br />
(10) [da aSmuniqalma, didma dedofalma Tqvendami]<br />
Tayvaniscema<br />
yvelanairad<br />
(11) [gamovxateT.]<br />
§ 9’’<br />
(12) (rac Seexeba) pursa 6 da Rvinos 7 ,<br />
(13) Tqven rom gwiravdnen xolme, amis Sesaxeb<br />
mxolod Tqven iciT, [RvTaebrivi gonierebis wyalobiT.]<br />
§ 10’’<br />
(14) [Cven _ ] arnuvanda, didi mefe da aSmuniqali,<br />
didi dedofali _<br />
(15) nasuqsa da saukeTeso msxvilfexa da wvrilfexa<br />
saqonels,<br />
(16) saukeTeso pursa da Rvinos<br />
(17) kvlav mogiZRvniT xolme (Tqven). 8<br />
§ 11’’ (CTH 375 1. A II)<br />
(4’) Tu rogor [utevda()] mteri xaTis qveyanas,<br />
(5’) Zarcvavda qveyanas da itacebda (mis qonebas), amis<br />
Sesaxeb<br />
(6’) mogaxsenebT swored Tqven _ RvTaebebs da Tqvens<br />
winaSe<br />
6 Sum. NINDA.GUR 4 .RA /xeT. NINDA harši (sityvasityviT: sqeli puri)<br />
mTliani (mrgvali puri, puris kveri, funTuSa, (Sesawiri) puri<br />
(tatiSvili 2007: 52).<br />
7 xeT. ( DUG) ispanduzzi- Sesawiri (ZiriTadad Rvino an sxv. siTxe, saRvreli);<br />
WurWeli msxverplSesxurebisTvis (tatiSvili 2007: 112).<br />
8 firfitaze xarvezia, daaxloebiT 4-5 striqonis moculobis.<br />
19
(7’) aRvZravT sarCels.<br />
§ 12’’<br />
(8’) am qveynebidan, romlebic TqvenTvis, o cis<br />
RvTaebebo,<br />
(9’) Sesawiri puriTa da RviniT xarks ixdidnen,<br />
(10’) zogierTidan qurumebi 9 _ “RvTaebis dedebi” 10 ,<br />
“wminda” qurumebi 11 ,<br />
(11’) “kurTxeuli” qurumebi 12 , musikosebi, momRerlebi<br />
(12’) wavidnen (da) aqedan RvTaebebisTvis<br />
gankuTvnili xarki (da) saritualo nivTebi<br />
(13’) Tan waiRes.<br />
§ 13’’<br />
(14’) aqedan gaitaces arinas mzis qalRmerTis<br />
frTosani diskoebi, agreTve naxevarmTvaris<br />
gamosaxulebebi _ (damzadebuli)<br />
(15’) vercxlisgan, oqrosgan, brinjaosgan (da)<br />
spilenZisgan, saukeTeso tansacmeli, sadResaswaulo<br />
mosasxamebi ()<br />
(16’) (da) kabebi, Sesawiri puri da Rvino<br />
(17’) gaitaces aqedan.<br />
§ 14’’<br />
(18’) Sesawiri cxovelebi _ nasuqi xarebi, nasuqi<br />
Zroxebi, nasuqi cxvrebi (da) nasuqi Txebi<br />
(19’) gaitaces aqedan.<br />
§ 15’’<br />
(20’) (es yvelaferi gaitaces) neriqis 13 qveynidan,<br />
xursamas qveynidan, qasTamas qveynidan,<br />
(21’) serisas 14 qveynidan, ximuvas qveynidan, TagasTas<br />
qveynidan,<br />
9 CamoTvlilia kultis msaxurTa sxvadasxva kategoria.<br />
10 MUNUS MEŠ AMA.DINGIR LIM<br />
11 šuppaeš LÚ MEŠ SANGA<br />
12 LÚ MEŠ GUDU<br />
13 URU Nerik _ savaraudod, mdebareobda dRevandel oimaaRaC/vezirqofrus<br />
adgilas.<br />
14 URU Šeriša-/Šarišša- _ dRevandeli quSaqli (amasiasTan).<br />
20
(22’) qamamas qveynidan, calfuvas 15 qveynidan,<br />
qafiruxas qveynidan,<br />
(23’) xurnas qveynidan, danqusnas xurnas qveynidan,<br />
Tafasavas qveynidan,<br />
(24’) Tarugas qveynidan, ilaluxas qveynidan, cixanas<br />
qveynidan,<br />
(25’) sifiduvas qveynidan, vasxaias qveynidan,<br />
faTalias qveynidan. 16<br />
§ 16’’<br />
(26’) taZrebi, romlebic am qveynebSi gqondaT Tqven, o<br />
RvTaebebo, qaSqas kacebma daangries da Tqveni _<br />
RvTaebebis, qandakebebi<br />
(27’) daamsxvries.<br />
§ 17’’ (CTH 375 1. A III)<br />
(1) maT miitaces vercxli (da) oqro, vercxlisa (da)<br />
oqros ritonebi, Tasebi,<br />
(2) Tqveni brinjaos nivTebi,<br />
(3) Tqveni tansacmeli da erTmaneTSi gaiyves.<br />
§ 18’’<br />
(4) qurumebi, “wminda” qurumebi, “RvTaebis dedebi”,<br />
“kurTxeuli” qurumebi,<br />
(5) musikosebi, momRerlebi, mzareulebi,<br />
(6) mcxobelebi, miwis mxvnelebi (da) mebaReebi<br />
(7) erTmaneTSi gaiyves da msaxurebad gaixades.<br />
§ 19’’<br />
(8) Tqveni msxvilfexa da wvrilfexa saqoneli<br />
erTmaneTSi gaiyves,<br />
(9) xolo TqvenTvis Sesawiri puris (momcemi) nasveni<br />
miwebi,<br />
(10) Rvinis (momcemi) venaxebi erTmaneTSi gaiyves,<br />
(11) isini qaSqas kacebma miitaces.<br />
§ 20’’<br />
(12) Tqveni, RmerTebis, saxelebs am<br />
(13) qveynebSi aravin warmoTqvams.<br />
15 URUZalpa-/Zalpuwa _ lokalizdeba dRevandeli bafras midamoebSi.<br />
16 am toponimebis Sesaxeb ix.mag.: [del Monte/Tischler 1978].<br />
21
(14) yoveldRiur, yovelTviur, yovelwliur<br />
(15) ritualebs Tqven aravin giZRvniT. TqveTvis<br />
saritualo<br />
(16) ceremonialebs aravin asrulebs.<br />
§ 21’’<br />
(17) da ai, xaTis qveyanaSi xarki<br />
(18) da saritualo nivTebi aRaravis moaqvs. qurumebi,<br />
“wminda”<br />
(19) qurumebi, “RvTaebis dedebi”, musikosebi da<br />
momRerlebi<br />
(20) arsaidan aRar modian.<br />
§ 22’’<br />
(21) TqvenTvis (da) arinas mzis qalRmerTisTvis<br />
(22) mzis frTosani diskoebi, agreTve naxevarmTvaris<br />
gamosaxulebebi _<br />
(damzadebuli) vercxlisgan, oqrosgan<br />
(23) brinjaosgan (da) spilenZisgan, saukeTeso<br />
tansacmeli,<br />
(24) sadResaswaulo mosasxamebi (da) kabebi aRaravis<br />
moaqvs.<br />
(25)purs da Rvinos Tqven aravin [giZRvniT].<br />
(26) samsxverplo cxovelebs _ nasuq xarebs, nasuq<br />
Zroxebs,<br />
(27) nasuq cxvrebsa (da) nasuq Txebs aravin<br />
mogarTmevT.<br />
§ 23’’ (CTH 375 1. C III) 17<br />
(3’) [... w]minda qurumebi [<br />
(4’) [...] Semdeg [<br />
§ 24’<br />
(5’) [... qurumebi,] “RvTaebis dedebi” [...] Cven vzeimobT<br />
[...]<br />
(6’) [...] Cven [<br />
§ 25’<br />
17 firfita dazianebulia da teqsti mxolod nawilobriv aRdgeba.<br />
22
(7’) [Cven] kvlav dagisaxelebT udanaSaulo qveynebs,<br />
(esenia:)<br />
(8’) qasTama, TagasTa, serisa,<br />
(9’) TasTaresa, Taqufsa, qamama,<br />
(10’) calfuva, neriqi.<br />
§ 26’<br />
(11’) axlac ki Cven _arnuvandam, didma mefem<br />
(12’) [da] aSmuniqalma, didma dedofalma,<br />
(13’) Tqven, RvTaebebs, Tayvani geciT da Tqven<br />
(14’) mogixmeT.<br />
(15’) qaSqas kacebi [<br />
(16’) Tqven, RvTaebebo [<br />
(17’) ar [<br />
§ 27’ (CTH 375 1. A IV)<br />
(1) isini movidnen aq, xaTusaSi [<br />
(2) (qalaqi) Tuxasuna daipyres [<br />
(3) (qalaqi) TaxanTaria daipyres, [...] WiSkarSi<br />
(4) Sevidnen da (qalaqi) xum[... (daipyres)]<br />
§ 28’<br />
(5) radganac Cven RvTaebebis mowiweba gvaqvs,<br />
RvTaebebis dResaswaulebze<br />
(6) kvlav vizruneT. xolo, radgan neriqi<br />
(7) qaSqebs aqvT dapyrobili,<br />
(8) neriqis amindis RvTaebas da neriqis RvTaebebs<br />
(9) xaTidan xaqmisaSi<br />
(10) gavugzavneT Sesawiri _ puri (da) Rvino,<br />
msxvilfexa (da) wvrilfexa saqoneli.<br />
§ 29’<br />
(11) Cven movuxmobT xolme qaSqas kacebs, ZRvens<br />
(12) gadavcemT maT, Semdeg davaficebT: “Sesawirs,<br />
romelsac neriqis amindis RvTaebas<br />
(13) vugzavniT, gaufrTxildiT,<br />
(14) is gzad aravin miitacos!”<br />
§ 30’<br />
(15) isini modian, iReben ZRvens, Semdeg ificeben,<br />
(16) magram rodesac Sin brundebian, fics<br />
23
(17) arRveven, Tqveni _ RvTaebebis sityvebs<br />
(18) abuCad igdeben da amindis RvTaebis(Tvis<br />
micemuli) ficis sabeWdavs<br />
(19) amsxvreven.<br />
§ 31’<br />
(20) xaTis qveyanaSi isini xelT igdeben [...]<br />
(21) neriqis amindis RvTaebis kuTvnil Sesawirs _<br />
purs<br />
(22) (da) Rvinos, [msxvilfexa da wvrilfexa saqonels<br />
[...]<br />
(23) qaSqas kacebi [...]<br />
(24) mas [neriqis] amindis RvTaebas [<br />
(25) ar [gadascemen()<br />
§ 32’<br />
(26) xolo xaTis qveyanaSi [<br />
(27) – (29) [...] qveynebi<br />
§ 33’ (CTH 375 1. E) 18<br />
(1) [qalaqi] isquruxa _ mTeli qalaqi [<br />
(2) da mmarTvelebi: (saxelad) qanunu, [<br />
(3) da fidumuva;<br />
§ 34’<br />
(4) qalaqi fivara _ mTeli qalaqi [da mma]rTvelebi:<br />
(5) fiqasduili, xirxirisa [da ...<br />
§ 34’<br />
(6) qalaqi fisunufasi _ mTeli qalaqi<br />
(7) da mmarTvelebi: fixaTaxi<br />
(8) da fiaxaTaxila;<br />
(9) qalaqi cixarcia _ mTeli qalaqi<br />
(10) da mmarTvelebi: figanusa, [<br />
(11) qalaqi Talmalia _ mTeli qalaqi<br />
(12) da mmarTvelebi:<br />
(13) facici, fisdumuv[a ...]. 19<br />
18 kvlav CamoTvlilia dasaxlebuli punqtebi Tavis mmarTveleb-<br />
Tan erTad.<br />
19 momdevno, daaxloebiT, 10-12 striqoni Zlier fragmentulia da<br />
ar iTargmneba.<br />
24
kolofoni (CTH 375 1. D IV)<br />
meore firfita: “rodesac arinas mzis qalRmerTs<br />
mimarTaven RvTaebebis winaSe [Tavis marTlebiT ()].”<br />
dasrulebuli. 20<br />
gamoyenebuli wyaroebi da literatura:<br />
1. Laroche, E., Catalogue des Textes Hittites (CTH 375 1/A-H. 2. 3),<br />
Paris, 1971 (teqstis dReisaTvis cnobili versiebisa da<br />
aslebis sruli CamonaTvalisTvis ix. katalogis eleqtronuli<br />
versia www.asor.org/HITTITE/CTHHP.html).<br />
2. Гиоргадзе Г.Г., К вопросу о локализации и языковой структуре<br />
каскских этнических и географических названий. Переднеазиатский<br />
сборник, Москва, 1961, 161-210.<br />
3. giorgaZe, gr., xaTuri/protoxeTuri ena da xa-<br />
Tebi/protoxeTebi. xeTologiuri da qarTvelologiuri<br />
Ziebani. Tbilisi, 1999, 168-172.<br />
4. giorgaZe, gr., xeTuri da asuruli lursmuli<br />
teqstebis qasqebis (qaSqebis) da abeSlaelebis eTnikuri<br />
warmomavlobisaTvis. axalcixe, 2000.<br />
5. giorgaZe, gr., uZvelesi axloaRmosavluri eTnosebi<br />
da qarTvelTa warmomavloba. Tbilisi, 2002, 95-113.<br />
6. tatiSvili, i., xeTur-qarTuli leqsikoni. nakveTi 2:<br />
E-H-I, Tbilisi, 2007.<br />
7. Girbal, Ch., Beiträge zur Grammatik des Hattischen, Frankfurt a.M.,<br />
1986.<br />
8. Glatz, C./Matthewz, R. Anthropology of a Frontier Zone: Hittite-<br />
Kaska Relations in Late Bronze Age North-Central Anatolia. Bulletin of the<br />
American Schools of Oriental Research 339, 2005, 21-39.<br />
9. Lebrun, R., Hymnes et prières hittites, Louvain-la-Neuve, 1980,<br />
132-154.<br />
10. del Monte, G. F./ Tischler, J., Répertoire Géographique des Textes<br />
Cunéiformes VI, Wiesbaden, 1978.<br />
20 ainar fon Suleris azriT, safiqrebelia, rom es “locva” Tan<br />
erTvoda xeTebsa da qaSqebs Soris dadebul xelSekrulebas (von<br />
Schuler 1965: 164).<br />
25
11. Singer, I., Hittites and Hattians in Anatolia at the Beginning of the<br />
Second Millennium B.C. Journal of Indo-European Studies 9, 1981, 119-<br />
134.<br />
12. Singer, I., Hittite Prayers, Atlanta, 2002, 40-43.<br />
13. Singer, I., Who were the Kaška Proceedings of the International<br />
Congress “The Argonautica and World Culture”, Tbilisi, Oct. 2-5, 2007<br />
14. von Schuler, E., Die Kaškäer. Berlin, 1965.<br />
15. Tatishvili, I., Aietes – son of Helios. (For the Study of Hittite-<br />
Georgian Religious Parallels) Proceedings of the International Congress<br />
“The Argonautica and World Culture”, Tbilisi, Oct. 2-5, 2007<br />
Irene Tatishvili<br />
The Kaška according to the Hittites<br />
Summary<br />
The paper presents a Georgian translation of the Hittite text of the<br />
prayer (CTH 375 1.2.3) composed by Arnuwanda and Ashmunikal, the<br />
Hittite royal couple. The text dates back to the early XIV century B.C.<br />
This prayer to the Sun-goddess of Arinna, the supreme divinity of the<br />
Hittite pantheon, is inspired by the ravages of the Kaška tribes upon the<br />
Hittite cities. The text describes one of the episodes of Hittite-Kaškan<br />
relationships and acquaints us with the Kaška portrayed by the Hittites.<br />
The toponyms provide us some valuable information for the study of<br />
the Hittite and the Kaškan geography and of the territory occupied by the<br />
Kaška.<br />
26
Сведения хеттов о кашках<br />
Татишвили Ирина<br />
Резюме<br />
В статье предложен грузинский перевод хеттской молитвы (CTH<br />
375 1.2.3) царской четы Арнуванды и Ашмуникал. Teкст датируется<br />
началом XIV в. до н.э.<br />
Moлитва создана по поводу нашествий кашков и обращена к<br />
богине солнца Аринны – верховному божеству хеттского пантеона.<br />
В тексте рассказывается об одном эпизоде хеттско-кашкских<br />
отношений и содержатся интересные сведения о кашках, увиденных<br />
глазами хеттов.<br />
Перечисленные в тексте топонимы представляют собой весьма<br />
важный источник для изучения вопросов географии хеттов и<br />
кашков, а также для уточнения ареала расселения этих последних.<br />
27
simon gogitiZe<br />
qveyana biani<br />
qveyana Bbiani daiaen-diaoxis erT-erTi olqi iyo. igi<br />
urartul wyaroebSi samjer moixsenieba: orjer mefe<br />
argiSti I-is (786-765 ww.), erTxel ki sarduri II-is (765-<br />
735 ww.) moRvaweobis periodSi. surb sahakis eklesiis<br />
stelaze warwera gvamcnobs: `mivedi bias qveynamde...<br />
xuSanis qveyna[mde]. gavemarTe me (salaSqrod) didis<br />
qveynis winaaRmdeg, qalaq zuas winaaRmdeg...~ (Г.Меликишвили,<br />
1960:235). vanis kldeze Sesrulebul amave warweris<br />
versiaSi igive argiSti gadmogvcems: `...gavemarTe (salaSqrod)<br />
diauexis (qveynis) winaaRmdeg. diauexis mefe<br />
mefed davsvi. davipyari Seriazis qveyana, qalaqebi davwvi,<br />
cixe-simagreebi davangrie; mivedi () qalaq fuTemde...<br />
marcxniv_qveyana biani, qveyana xuSani, marjvniv Seviwyale<br />
me Tariunis qveyana” (iqve, 212).<br />
rogorc vxedavT, 785 wels urartelebs daiaeni isev<br />
daulaSqravT (pirvelad isini aq menuas mefobis periodSi<br />
gamoCndnen). <strong>samxreT</strong>is olqebis dapyrobis Semdeg<br />
xuSanTan erTad bianis qveyanac gauZarcvavT. biani<br />
orive warweraSi xuSanis gverdiT moixseneba. argiSti<br />
ikvexnis, rom am laSqrobaTa Sedegad xarkis saxiT wau-<br />
Ria garkveuli odenobis oqro, vercxli, spilenZi;<br />
wauyvania cxenebi, msxvilfexa da wvrilfexa saqoneli.<br />
amave dros daiaenis mefisaTvis yovelwliuri xarki<br />
Seuweria (gvaqvs cifrobrivi monacemebi). gauyvania mosaxleobis<br />
nawilic: kacebi, qalebi, bavSvebi, nawili ki<br />
adgilze gauJletia.<br />
urartelebi sarduri II-is mefobis periodSic (daaxl.<br />
751-750 wlebSi) swvevian bianis qveyanas. vanis kldeze<br />
Sesrulebuli warwera mogviTxrobs: `qalaqi edia.<br />
samefo qalaqi abianis (tomis mmarTvelisa), gamagrebuli,<br />
brZolaSi davipyari~ (g.meliqiSvili, 1990:289).<br />
28
am periodisaTvis diaoxi, rogorc erTiani samefo,<br />
ukve ar arsebobs. es iqedanac Cans, rom arc diaoxi da<br />
arc misi samefo qalaqi an sxva, adre mis SemadgenlobaSi<br />
moxseniebuli romelime olqi, lursmul teqstebSi<br />
aRar figurirebs. Zv.w. 768 wlidan 750 wlamde mxolod<br />
diaoxis calkeuli olqebi ganagrZoben brZolas damoukideblobisaTvis.<br />
amis Semdeg isinic qrebian asparezidan,<br />
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT xuSanis qveyanas,<br />
romelic daaxloebiT Zv.w. 750-748 wlebSi ukve kolxas<br />
Semadgenel nawilad ganixileba (iqve).<br />
sardur II-is mier Sesrulebul zemoT moyvanil warweraSi<br />
naxsenebia qalaqi edia. Znelia imis Tqma, rom igi<br />
abianis tomis sataxto qalaqi iyo, magram es cnoba<br />
imdenadaa mniSvnelovani da saintereso, rom igi warmoadgens<br />
orientirs ara marto am qveynis lokalizaciis<br />
dasadgenad, aramed CrdiloeTisa da <strong>samxreT</strong>is<br />
mijnebis gansasazRvravadac.<br />
abianis qveynis saxelwodeba samive ZeglSi odnav<br />
saxecvlili formiT gvxvdeba: bia, biani, abiani. es<br />
cvlilebebi advili asaxsnelia qarTuli enis gramatikuli<br />
normebis gamoyenebiT. aSkaraa, rom argiStis<br />
droindel warwerebSi moxseniebuli bia da biani erTmaneTis<br />
identuria, radgan orive SemTxvevaSi es olqi<br />
xuSanis gverdiT moixsenieba. am saxelwodebebSi gansxvaveba<br />
mxolod sufiqsi `ani~-a. bia (biani) axlos dgas<br />
mesame terminTan `abiani~. am SemTxvevaSi biani warmodgenilia<br />
qarTuli `a~ toponimikuri prefiqsiT (Sdr.:<br />
aWara, aWi, afsarosi, an Woroxi da a.S. sufiqs `ani~-iT<br />
nawarmoebia qarTveluri tomebis saxelwodebebi (xuSani,<br />
Wani, svani, muSuani da sxva (s.gogitiZe, 2002:102, 105;<br />
misive, 2002, 53-62; misive, 2006, 43-49).<br />
maSasadame, qveynis saxelwodebaSi `bia~ fuZea, `a~<br />
prefiqsi da `an~ sufiqsi. SesaZlebelia, rom `bia~ da<br />
`biani~ satomo saxelwodebebia, xolo `abiani~ miRebulia<br />
damoukidebel qveynad, qcevis Semdeg satomo saxels<br />
daerTo winsarTi `a~, romelic geografiuli<br />
erTeulis (qveynis) gamomxatvelia (mag. tomi Wari,<br />
29
Sesabamisi qveyana aWara; bazguni-abazguni//abazgia). maSasadame,<br />
bia-biani satomo saxelwodebebia, xolo abiani<br />
qveynis aRmniSvneli termini.<br />
sad mdebareobda qveyana abiani<br />
akad. g.meliqiSvilis varaudiT, bia diaoxis Crdilo<br />
olqia (Г.Меликишвили, 1954:60). n.aruTinianis azriT, biani<br />
unda moTavsdes diaoxidan <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>iT, evfratis<br />
zemo welze, sadRac antikuri wyaroebis akilisenas<br />
aRmosavleT sazRvarTan (Н.Арутюнян, 1970:184,193). biani<br />
esazRvreboda diaoxisa da Seriazs <strong>dasavleT</strong>idan (iqve,<br />
194, 406). SemdegSi gamocemul naSromSi mkvlevari aRniSnavda,<br />
rom biani saZebaria xasan-yalesa (istoriuli<br />
Tariuni, olqi basena) da zuans (zivini, erzrumis Crdilo-aRmosavleTiT)<br />
Soris (Н.Арутюнян, 1985;56). sxvagan<br />
aRniSnulia, rom biani unda moTavsdes kulxas samxre-<br />
TiT (<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>iT), diaoxis mezoblad (iqve, 234).<br />
Tu gaviTvaliswinebT epigrafikuli Zeglebis monacemebs,<br />
abiani xuSanis siaxlovesaa saZebari (`mivedi bias<br />
qveynamde... xuSanis qveynamde~ an `marcxniv _ qveyana biani,<br />
qveyana xuSani~), mdinare olTisis WoroxTan SeerTebis<br />
axlomdebare raionebSi. Tanac es qveynebi isea ganlagebuli<br />
warweraSi, rom, rogorc Cans, urartelebi<br />
jer bias qveyanaSi Sedian, xolo Semdeg _ xuSanis qveyanaSi.<br />
amitom unda vifiqroT, rom biani ufro axlosaa<br />
urartusTan teritoriulad, vidre xuSani. wyaroebidan<br />
agreTve Cans, rom bias qveyana SeSeTis, didinisa da qalaq<br />
zuas <strong>samxreT</strong>iT mdebareobda. yvela am garemoebis<br />
gaTvaliswinebiT, biani xuSanis <strong>samxreT</strong>iT an <strong>samxreT</strong>aRmosavleTiT<br />
unda moTavsdes. xuSani ki ganlagebul<br />
iyo mdinare olTisis WoroxTan SeerTebis orive mxareze<br />
(s.gogitiZe, 2001:3; misive, 1999; 145; misive, 2002:63-66).<br />
saZiebel teritoriaze mogvepoveba toponimebi, romelTa<br />
saxelwodebebis fonetikuri siaxlove naTlad dagvarwmunebs<br />
Cveni naazrevis sizusteSi.<br />
mdinare olTisis xeobaSi feodalur xanaSi arsebobda<br />
taos politikuri da religiuri (saepiskoposo) centri<br />
_ bana, romlis identifikacia urartuli wyaroebis<br />
30
ianTan dasaSvebia, miT ufro, misi samefo qalaqis _<br />
edias _ saxelwodeba asocirebas iwvevs strabonis (Zv.w.<br />
64-ax.w. 24 ww.) mier moxseniebul iberiis qalaqTan _<br />
idisa (Страбон, 1964:473), romelic kolxeTis sazRvarTan<br />
mdebareobda. qarTuli qalaqi idi mdebareobda olTisis<br />
wylis saTaveebTan. manam, vidre mas Turqebi miitacebdnen,<br />
igi cnobili iyo idis saxelwodebiT. iqvea olTisis<br />
Senakadi banas wyali. unda vivaraudoT, rom qalaqi<br />
biani (bana) unda iyos am qveynis CrdiloeTi, xolo<br />
edia (idi) _ <strong>samxreT</strong>i mijnebi. abians <strong>dasavleT</strong>iT<br />
esazRvreboda ulTuza da xuSani, CrdiloeTiT _ didini<br />
da Seriazi, aRmosavleTiT-zabaxa da aniStirgae, xolo<br />
<strong>samxreT</strong>iT_qalaq SaSilus qveyana da abnuluani.<br />
maSasadame, urartuli wyaroebis biana-edias qarTuli<br />
bana _ idi unda Seesityvebodes.<br />
imave teritoriaze, romelzec biani igulisxmeba,<br />
sxvadasxva istoriul sabuTSi damowmebulia am saxelwodebasTan<br />
axlos mdgomi toponimebi: sofeli abi<br />
(Crdilis raioni) (gurjistanis... 1941:188), sof. abai<br />
(Crdilis raioni) (osmaluri... 1989:156), sof. abiari<br />
(yarsis raioni) (iqve, 198), sof. bieTi (axalcixis raioni)<br />
(Cildiris.. 1979:130), sof. abi (axalcixis raioni) (iqve,<br />
188), sofeli bana (qarTlis <strong>samxreT</strong>iT). sainteresoa<br />
aRiniSnos, rom ediasTan axlos mdgomi toponimi, sofeli<br />
edisi damowmebulia javis raionSi (k.gamrekeli,<br />
1958:58). vaxuSti batoniSvili qarTlSi asaxelebs soflebs_idieTi,<br />
edoTi.<br />
rogori iyo abianis qveynis eTnikuri Semadgenloba<br />
rogorc aRiniSna, termini `abiani~ qarTuli toponimikuri<br />
prefiqsiT (a) da sufiqsiT (an) aris gaformebuli.<br />
amave dros, bana iyo qarTuli tomis taos (taonis)<br />
dedaqalaqi da didi xnis manZilze dakavSirebuli iyo<br />
<strong>saqarTvelos</strong>Tan. garda amisa, sityvebi bia-abia dadasturebas<br />
poulobs qarTul leqsikonebSi: magaliTad, `abia~<br />
qarTuli satyvaa da niSnavs `abia~_`dabmulia~, an kidev<br />
`asxia~ (qarTuli... 1961:152). bias eZaxian <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
saqarTveloSi komSs. bia _ gareuli wvrili komSia<br />
31
(n.CubinaSvili, 1961:152). SesaZloa termini biani qarTuli<br />
ubanis (banis) an abanos Sesatyvisi iyos. qarTuli ban<br />
fuZe Semonaxulia qarTul sityvebSi: v-i-ban, gan-i-ban-a,<br />
da-ban-a, da-i-ban-a da a.S. (h.fenrixi, 1990:43, 44). `abani~<br />
arqaul qarTulSi `mxares~ niSnavda. es sityva qarTul<br />
geografiul saxelwodebebSi sxva saxesxvaobiTac<br />
gvxvdeba. `obani~, ubani~ (p.ingoroyva, 1954:469, Sen. 4; SeadareT<br />
И.Дьяконов, 1963:77). `aba~ qarTulSi adamianis<br />
sakuTar saxeladac gvevlineba (i.axuaSvili, 1999:65, 340,<br />
453). qarTuli gvaria abaiZe. `aba~ _uxeSi msxvili Salis<br />
Zafis saxelwodebaa tao-klarjeTis mosaxleobis metyvelebaSi<br />
(S.futkaraZe, 1993:373). SeiZleba igi ukavSirdebodes<br />
indoevropul vinos (qarTuli Rvino; urartuls<br />
ar gaaCnda `v~ bgeris aRmniSvneli da mas `b~-Ti gadmoscemda).<br />
bia_ moferebiTi saalerso sityvaa da semantikurad<br />
niSnavs `kargs, mSveniers, saamos~ (v.iToniSvili,<br />
1970:107). saxelwodeba abianis (biani, bia) msgavsi<br />
sityvebi megrul enaSic gvxvdeba, magaliTad: bia_erTgvari<br />
Citia, abana_abano, abani_adgili (o.qajaia, 2001:162,<br />
240).<br />
aseve, qarTvelur samyaros ukavSirdeba abianis qveynis<br />
samefo qalaqis saxelwodebac. `idia-ni~ svanuri<br />
sityvaa da niSnavs `naTxovrobs~ (v.Tofuria, 2000:273).<br />
idia sakuTar saxeladac gvevlineba qarTulSi. ase erqva<br />
kolxeTis mefis, aetis meuRles (apolonios rodoseli,<br />
1975:123, 124). _ edia iyo qalRvTaeba urartul pan-<br />
TeonSi (g.meliqiSvili, 1999:39), Tumca SesaZlebelia ase-<br />
Tive mniSvnelobiT yofiliyo qarTulSic da swored<br />
abianis qveynis sataxto qalaqis saxelwodeba RvTaeba<br />
ediasTan iyos dakavSirebuli. sofel qoses patronomiaSi<br />
ramdenime ojaxi Sedioda, romelTa Soris XIX<br />
saukuneSi saojaxo Temebis arsebobac mowmdeba. erT-erT<br />
aseT ojaxs meTaurobda edia. misi saxelis mixedviT,<br />
rogorc am ojaxs, ise gayris Sedegad warmoqmnil naTesaur<br />
gaerTianebas ewodeba edieni (v.iToniSvili, 1970:25).<br />
hidesa Woroxis xeobaSi gavrcelebuli adamianis (qalis)<br />
sakuTari saxeli iyo. edia-ediko dRevandel sa-<br />
32
qarTveloSi adamianis (qalis) sakmaod gavrcelebuli<br />
sakuTari saxelia. edi-ediac mamakacis saxeli yofila<br />
(SeadareT: ediberiZe) (n.berZeniSvili, 1990:455). svanuri<br />
gvaria _ idiani (i.axuaSvili, 1999:340), igivea rac qalaqis<br />
saxeli ediani. Temis dRevandel saxelsac Tu gaviTvaliswinebT<br />
da mas gavaformebT qarTveluri sufiqsiT<br />
`ani~-T, maSin urartuli toponimis saxeli zusti<br />
analogi iqneba qarTuli gvarisa.<br />
amrigad, qveyana biani taos teritoriaze, aRmosavleT<br />
nawilSi unda moTavsdes. mis lokalizacias istoriul-geografiuli<br />
realiebisa da biana-banasa da ediaidis<br />
identurobis mixedviT vsazRvravT. qveyana biani<br />
qarTul samyaros unda davukavSiroT da vfiqrobT, rom<br />
am qveynis mosaxleoba eTnikuri kuTvnilebis mxriv<br />
qarTveluri (qarTul-svanuri) unda yofiliyo.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. apolonios rodoseli. argonavtika, Tb., 1975.<br />
2. g.meliqiSvili. urartus samefo, urartuli wayroebi.<br />
_ Zveli aRmosavleTis xalxTa <strong>istoriis</strong> qrestomaTia,<br />
Tb., 289.<br />
3. g.meliqiSvili. Ziebani <strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiisa da<br />
axlo aRmosavleTis Zveli <strong>istoriis</strong> dargSi, Tb., 1999.<br />
4. gurjistanis vilaieTis didi davTari, w. II, Targmani<br />
s. jiqiasi, Tb., 1941.<br />
5. v.Tofuria, m.qaldani. svanuri leqsikoni, Tb., 2000.<br />
6. v.iToniSvili. moxeveebis saojaxo yofa, Tb., 1970.<br />
7. i.axuaSvili. qarTuli gvar-saxelebi, Tb., 1999.<br />
8. k.gamrekeli. dvaleTis toponimikis analizisaTvis,<br />
iv.javaxiSvilis sax. <strong>istoriis</strong> institutis Sromebi, IV,<br />
nakv. I, Tb., 1958.<br />
9. n.berZeniSvili. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>,<br />
Tb., 1990.<br />
10. n.CubinaSvili. qarTuli leqsikoni, rusuli TargmaniTurT,<br />
al. Rlontis redaqciiTa da gamokvleviT, Tb.,<br />
1961.<br />
33
11. o.qajaia. megrul-qarTuli leqsikoni, I, 2001.<br />
12. osmaluri dokumenturi wyaroebi <strong>saqarTvelos</strong>a da<br />
amierkavkasiis Sesaxeb (XVII-XVIII ss.), w. I, gamosces<br />
a.volkovma da n.Sengeliam, Tb., 1989.<br />
13. p.ingoroyva. giorgi merCule, Tb., 1954.<br />
14. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxis zogierTi qveynis lokalizaciisaTvis.<br />
_akad. s.janaSias dabadebis 100 wlisTavisadmi<br />
miZRvnili samecn. sesiis moxs. mokle Sinaarsi, Tb.,<br />
2002.<br />
15. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxi (teritoria, sazRvrebi),<br />
Jurn. literaturuli aWara, 1999, #12.<br />
16. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxi (lokalizaciisa da eTnikuri<br />
kuTvnilebisaTvis, baT., 2006.<br />
17. s.gogitiZe. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i <strong>saqarTvelos</strong> saistorio<br />
geografia (Zv.w. XII-IV ss.), baT., 2002.<br />
18. uZvelesi qarTuli qveyana xuSani, gaz. aWara, 2001, 31<br />
oqtomberi.<br />
19. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, rusuli TargmaniTurT,<br />
al.Rlontis redaqciiTa da gamokvleviT, Tb.,<br />
1961<br />
20. S.futkaraZe. Cveneburebis qarTuli, BbaT., 1993.<br />
21. Cildiris vilaeTis jaba davTari, Targmani c.abulaZisa,<br />
Tb., 1979.<br />
22. Арутюнян Н.В. Биайнили (Урарту), Ер., 1970.<br />
23. Арутюнян Н.В. Топонимика урарту, Ер. 1985.<br />
24. Гогитидзе С.Д. Локализация «стран» Даиаэн-Диаохи.-amirani.<br />
kavkasiologiis saerTaSoriso samecniero-kvleviTi sazogadoebrivi<br />
institutis moambe, VI, Tb., 2002.<br />
25. Дьяконов И.М. Урартские письма и документы , М.-Л., 1963.<br />
26. Меликишвили Г.А. Анаири-Урарту, Тб., 1954.<br />
27. Меликишвили Г.А. Урартские клинообразные надписи, М.,<br />
1960.<br />
28. Страбон. География, перевод Г.Страгoновского, Л., 1964.<br />
34
Simon Gogitidze<br />
The country Biani<br />
Summary<br />
In the article is investigated the question of localization and the<br />
etnical belonging of the oldesf georgian country Biani in the structure of<br />
the state Diaokha. The country Biani probably had been situated there<br />
where in the period of the feudalizm was situated the georgian province,<br />
the political, economical and religion center - Bana with the adjoining<br />
territories. The term Biana-Biani originated from the archaic georgian<br />
word Abana, that has the meaning- “Land”, ‘Native Land”, or this name<br />
must be connected also with the georgian word -‘Bana-Dabana”- with the<br />
meaning ‘Bathing’.<br />
Страна Биани<br />
Симон Гогитидзе<br />
Резюме<br />
Тщательное исследование и анализ ассирийских и, особенно,<br />
урартских источников, выводы сделанные исследователями, дали<br />
нам возможность уточнить локализацию и этническую принадлежность<br />
входяших в обьединение Даиаэн-Диаохи страна Биани (Абиани).<br />
Страна Биани располагалась в ущелие река олтиси (приток<br />
Чороха) и на сопределенные територии на месте раннефеодального<br />
грузинского города Бана. Его окружили страны - Ултуза, Дидини,<br />
Забаха, Шериази и Абнулуани.<br />
Термин Биани (Абиани) - происходит от архаического грузинского<br />
слова Абиани - означает «край». Если в термине «а» является<br />
топонимическим префиксом (ср. А-джара), тогда название страна<br />
биани (Бана) связано с грузинским словом бана - «дабана» (купание).<br />
35
emzar kaxiZe<br />
qarTul-berZnuli urTierTobebis<br />
adreuli etapi<br />
qarTul-berZnuli urTierTobebis dawyebas, rogorc<br />
wesi, argonavtebis laSqrobas ukavSireben da Zv.w. XVI<br />
s. bolo, XIV an XIII s. pirveli naxevriT aTariReben<br />
[ix.gordeziani l., 1999:^22-27]. oqros sawmisis miTSi asaxul<br />
aia-kolxeTs, Cveulebriv, rionispireTSi aTavseben<br />
[ix. lorTqifaniZe, 1986:^44-45; mibCuani,^1989: gv.328,330;<br />
gogitiZe,^2002: 77-96], magram <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />
Zeglebi jerjerobiT ar adastureben Cven-<br />
Tvis saintereso periodisTvis maRalganviTarebuli<br />
kulturis arsebobas, rac xels uwyobs sxva mosazrebebis<br />
gaCenasac. sainteresoa T.miqelaZis varaudi daiaenisa<br />
da aia-kolxeTis identurobis Sesaxeb [miqelaZe, 1974:<br />
164-168]. rogorc cnobilia, “nairis qveynebis” koaliciaSi<br />
Semavali daiaeni (diaoxi, taoxi, tao) Zv.w. XII<br />
s. bolodan dawinaurda. arapirdapir cnobebze dayrdnobiT<br />
varaudoben,^rom misi gavlenis qveS sxva <strong>samxreT</strong>kavkasiur<br />
erTeulebTan erTad jer kidev gvarovnuli<br />
wyobilebis rRvevis zRurblze myofi kulxac<br />
moeqca [Меликишвили, 1959: 185]. asureTis samefos dasustebis<br />
Semdeg, Zv.w. XI s. kolxeTSi TandaTanobiT daiwyo<br />
klasobrivi sazogadoebis Camoyalibebis procesi da<br />
rogorc g.meliqiSvili varaudobs, ori saukunis ganmavlobaSi<br />
is im Zlier saxelmwifo warmonaqmnad Camoyalibda,<br />
romlis Sesaxebac mogviTxrobs miTi argonavtebis<br />
Sesaxeb [meliqiSvili,^1970: 371-373]. am gaerTianebis<br />
politikuri centri sadRac mdinare Woroxis auzSi<br />
unda veZeboT [javaxiSvili, 1950:^12; miqelaZe,^1974: gv.84-<br />
86; berZeniSvili,^1990:^gv.490; inaZe,^1993: 43; Меликишвили,<br />
1959: 19,115].<br />
gasaTvaliswinebelia werilobiTi wyaroebic. Zv.w.<br />
XIII s. dasasrulis istoriul-politikur viTarebis ga-<br />
36
momxatveli “iliadis”@sqolioni (II.B856) haliZonebs<br />
(momdevno xanis xalibebi, ix. Strabo, XII,III,20-21) aias<br />
tomad (οι δε εϑνος Αιακων) miiCnevs.^ñeratosTenes mixedviT<br />
iazonis droindeli kolxeTi armeniasa da midiis <strong>dasavleT</strong>iTaa<br />
(Strabo, I,3,2). strabonTan mosxike (e.i. rionispireTis<br />
<strong>samxreT</strong>i) friqses TqmulebasTan dakavSirebuli<br />
qveyanaa (I,2,39). igive avtori sayuradRebo informacias<br />
gvawvdis argonavtebis TqmulebasTan dakavSirebul eponimebsa<br />
da toponimebze (sinope,^avtolike,^herakleis<br />
koncxi,^iazonis koncxi,^daba kitorosi). titus liviusis<br />
Tanaxmad, florusis (ax.w. II s) pirvel wignSi moxseniebuli<br />
istoriuli Tu legendaruli pirebi (aieti, artabazi,<br />
miTridati) mbrZaneblobdnen pontospireTis tomebze,^romlebic<br />
Savi zRvis <strong>samxreT</strong> sanapiros gaswvriv<br />
mosaxleobdnen. evsebi kesarieli, romelic imowmebs<br />
kefalions, gadmogvcems, rom: “argonavtebma saomari xomaldebi<br />
Seacures mdinare fazisisaken da kolxuri mentesken”<br />
[georgika, 1961: 31]. fiqroben, rom mente pliniusis<br />
matiumis,^e.i. baTumis identuria, [yauxCiSvili, 1987:<br />
gv.109-116; gogiti’e, 2002: 217]. romaeli da bizantieli<br />
avtorebis nawili medeas Zmis afsirtes veragul sikvdils<br />
afsarosis midamoebs ukavSirebs (Arrian, PPE,6;<br />
Anonymi, PPE,41; St.Byz., s.v.‘Αψυρτιδες’; Procopi., BG,VIII,2).<br />
prokopis TqmiT, adgilobrivi mcxovreblebi oqros sawmisis<br />
adgilsamyofels fasisis <strong>samxreT</strong>iT mdebare raionebSi<br />
aTavsebdnen (BG,VIII,2). ”argonavtikaSi” damowmebuli<br />
saxelebi (afsarosi,^friqse,^kutaia da sxv.) mWidro<br />
kavSirSia Woroxis auzTan [miqelaZe, 1974: gv.86 da Smd.].<br />
sainteresoa,^rom didi mecnieruli intuiciis patroni<br />
h.Slimani aia-kolxeTs baTumis midamoebSi eZebda da 1883<br />
w. aq arqeologiuri gaTxrebis nebarTvac ki iTxova [Бич,<br />
1947: 183-185]. g.meliqiSvilis mixedviTac, Tqmuleba argonavtebze<br />
mxolod ZvelaRmosavlur wyroebSi moxseniebul<br />
kulxasTan unda iyos dakavSirebuli [meliqiSvili,<br />
1970: 389]. simarTlesTan ufro axlos unda iyos<br />
T.miqelaZis odnav dazustebuli Teza: “daiaeni//daia da<br />
37
kulxa erTsa da imave samefos aRniSnavda sxvadasxva<br />
dros. rogorc Cans, kulxa diauxis ganuyofeli nawili<br />
iyo, misi erT-erTi provincia da wyaroebSi samefos<br />
Zveli saxelis Secvla kulxas saxeliT samefos<br />
centris gadanacvlebiT unda aixsnas” [miqelaZe, 1974:<br />
gv.166].@Tu gavixsenebT kolxuri gvianbrinjaos xanis<br />
(Zv.w. XIV s.) kulturis maRal dones liTonis damuSavebis<br />
daxvewili teqnologiiTa da dawinaurebuli miwaTmoqmedebiT,<br />
SesaZlebelia davuSvaT, rom aqeelebi<br />
dainteresdnen <strong>samxreT</strong> kolxeTiT, romelic (d)aiaenis<br />
vasali@ iyo ∗ da TuqulTi-ninurtas (Zv.w. 1249-1208 ww.)<br />
warweraSi [Weidner, 1959: 7-19] moxseniebuli zemo zRvis 40<br />
mefeTagan@erT-erTis winapari marTavda. ∗∗ TiTqmis daujerebeli,^magram<br />
Teoriulad SesaZlebelia kolxeTis<br />
gavliT berZenTa <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />
siRrmeSi moxvedra, sadac daiaenis ufro Zlieri gaer-<br />
Tianeba mdebareobda. magaliTad, eratosTenes mixedviT,<br />
iasonma kolxeTidan armeniasa da midiaSi ilaSqra<br />
(Strabo, I,3,2),^rac arsebobis uflebas aZlevs zemoT<br />
gamoTqmul mosazrebas. ***<br />
amrigad, kolxuri kultura,^miuxedavad imisa,^rom<br />
unikalurobiTa da TviTmyofadobiT gamoirCeoda saukuneTa<br />
ganmavlobaSi, mainc aRmosavluri civilizaciebis<br />
gavlenis qveS eqceoda,^oRond am TviTmyofadobis, xSi-<br />
∗<br />
Zv.w. XII s. analogiiT am tradicias, SesaZlebelia, regionSi<br />
jer kidev miTanis hegemoniis pirobebSic hqonda adgili, rodesac<br />
orive gaerTianeba winaklasobrivi urTierTobebis pirobebSi<br />
cxovrobda. gaixseneT xalibebis mosinikebebze damokidebulebis<br />
magaliTi (Xenoph., Anab. V,5,1).<br />
∗∗<br />
araa gamoricxuli, antikur avtorebTan ninosSi tuqulTininurTa<br />
igulisxmebodes. Cnobilia, rom evsebi kesarielis paninosi<br />
asureTSi argonavtebis kolxeTSi mosvlis dros mefobda.<br />
sxva avtorebs Tu davujerebT, mas, ~am SemTxvevaSi ninoss” garkveuli<br />
drois ganmavlobaSi mTeli <strong>samxreT</strong>i kavkasia da mezobeli<br />
pontospireTis tomebi emorCilebodnen [yauxCiSvili, 1976: gv.120].<br />
*** arsebobs mtkicebulebebi, rom sakuTriv daiaeni/diaoxi zRvispira<br />
qveyana iyo [ix.Дьяконов, 1951: gv.300,sq.1].<br />
38
ad arqaul tradiciaTa aqtiur dacvas rom gulisxmobda,<br />
da geografiuli pirobebis xarjze despoturi<br />
xelisufleba aq ar ganviTarebula. ∗ am ukanasknel faqtors<br />
gansakuTrebiT usvams xazs g.WeiSvili xalibTa<br />
qveynis mimarTebaSi [WeiSvili, 1994:^30], romlis materikuli<br />
nawili istoriuli mesxeTis bunebrivi pirobebis<br />
msgavsad xels uwyobda mcire^TviTkmari “qveynebis”@Camoyalibebas.<br />
xevTa Serwymis procesis miuxedavad,<br />
isini mouSlelni rCebodnen da TavianT saxes inar-<br />
Cunebdnen [musxeliSvili, 1980: 142, 200]. meore mxriv,<br />
xalibTa qveynis zRvispira mdebareobam da aqedan<br />
gamomdinare aqtiurma vaWrobam specifikuri qalaquri<br />
tipis dasaxlebebi - polisebi warmoqmna. aman, ra Tqma<br />
unda, liToniT mdidari <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i <strong>saqarTvelos</strong>a<br />
da <strong>samxreT</strong>-aRmosavleTi SavizRvispireTis berZnul<br />
axalSenebTan intensiuri urTierTobebis inicireba gamoiwvia<br />
[WeiSvili, 1994: 30,34,41]. Tumca,^amas win uswrebda<br />
antikuri civilizaciis winamorbed - mikenur samyarosTan<br />
damyarebuli kontaqtebi,^romelic aRmosavleTTan<br />
urTierTobebis fonze araregularul xasiaTs<br />
atarebda.<br />
rogorc cnobilia,^adrebrinjaos epoqaSi (Zv.w. III<br />
aTaswleulis Sua xanebi) <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT evropaSi<br />
mkveTrad winaurdeba kreta da materikuli saberZneTis<br />
rigi raionebi. pirvelisgan gansxvavebiT, am ukanasknel-<br />
Si Zv.w. III aTaswleulis bolos CrdiloeTidan SemoiWrilma<br />
indoevropelma tomebma (aqeelebi) gaanadgures<br />
kunZulelTa monaTesave,^maTsaviT klasobrivi sazogadoebis<br />
Camoyalibebis zRurblze myofi pelasguri sazogadoeba.<br />
mosulma eTnosma winareberZnuli mosaxleobis<br />
asimilaciisa da minosuri civilizaciis zegavlenis<br />
gziT SeiTvisa maRalganviTarebuli kultura da oTxsaukunovani<br />
dekadansis (Zv.w. XX-XVII ss.) Semdeg TviTon<br />
daasrula winamorbedis mier wamowyebuli saqme – sa-<br />
∗<br />
magaliTad, qsenofonte aRniSnavs, rom karduxebi, taoxebi da<br />
qaldebi umefoni da saSiSni arian (Anab., V,4,17).<br />
39
xelmwifos formirebis procesi [История древней Греции,<br />
1996: 51-55]. Zv.w. XVI s. iwyeba mikenuri epoqa. miuxedavad<br />
imisa, rom kretis did gavlenas ganicdida, is TviTmyofad<br />
kulturas warmoadgenda, romelic aqeelebis mier<br />
TiTqmis mTeli egeidis xelSi Cagdebis Semdeg (Zv.w.<br />
XV s. meore naxevari)^erTpirovnulad Cadga dasavluri<br />
samyaros farvaterSi. Zv.w. XV-XIII ss. mikenuri civilizaciis<br />
ayvavebis periodi iyo. winareberZnulma mosaxleobam<br />
sabolood dakarga istoriuli iniciativa, gaiTqvifa<br />
mosul elementSi an periferiebsa da mcire aziaSi<br />
gadasaxlda [gordeziani r., 1988: 162]. minosuri civilizaciisgan<br />
gansxvavebiT, mkveTrad gamoxatuli agresiuli<br />
sulisa da paralelurad misganve memkvidreobiT mi-<br />
Rebuli zRvaosnobis siyvarulis saSualebiT axal-axali<br />
gzebis Ziebis swrafvam^ mikenur samyaros mTeli<br />
xmelTaSuazRvispireTis aTvisebisken ubiZga: “didi berZnuli<br />
kolonizacia... im sazRvao trasebiT warimarTa,<br />
romlebic elinTa mikenelma winaprebma gakvales... Tqmulebis<br />
Tanaxmad, mikenelebs Savi zRvis auzSic SemouRweviaT<br />
da^Tuki argonavtebis laSqrobis ambebi ramdenadme<br />
mainc asaxavs realobas, isini TviT kolxeTamde<br />
mosulan [gordeziani r., 1988: 54].<br />
bunebrivia, elinebis yuradReba umTavresad aRmosavleTisken<br />
iyo mimarTuli. jer kidev minosuri kultura,<br />
romlis tradiciebsac agrZelebda mikeni,^ sasicocxlo<br />
impulsebs wina aziidan da egviptidan iRebda. mniSvnelovani<br />
iyo mcire aziisa da mimdebare teritoriebis<br />
wiaRiseuliT, gansakuTrebiT spilenZiT mdidari sabadoebi.<br />
sinopeSi Tesaliel molaSqreTa dasaxleba (Ps.<br />
Scymn., Peripl., 941-952), friqses, Semdeg ki argonavtebis<br />
gamoCena aia-kolxeTSi am mimarTulebiT gadadgmuli nabijebis<br />
yru gamoZaxili unda iyos.<br />
rogorc zemoT aRvniSneT,^winareberZnuli civilizaciis<br />
namsxvrevebma mcire aziisken gadainacvles da, rac<br />
mTavaria,^gvianbrinjaos xanaSi (Zv.w. XIV s.) <strong>samxreT</strong>aRmosavleT<br />
SavizRvispireTSi Camoyalibda egeosuri<br />
kulturis (sulierad mainc) monaTesave brwyinvale<br />
40
kolxuri kultura. arqeologiuri monacemebiT Tu vimsjelebT,<br />
swored es olqi, pirvel rigSi ki misi hinterlandi<br />
- Woroxis auzi warmoadgenda maRalganviTarebuli<br />
TviTmyofadi kolxuri brinjaos kulturis uZveles<br />
da wamyvan keras. Cvens xelT arsebuli masala aSkarad<br />
miuTiTebs brinjaos iaraRTa arqaulobaze,^ romelTa<br />
uadresi nimuSebi (culebi) urekidan ordumdea aRmoCenili<br />
[dawvr.ix. kaxiZe a., mamulaZe S.,, 2000].<br />
mokled rom vTqvaT,^mikenuri patriarqaluri sazogadoeba,<br />
Tavisive bunebidan gamomdinare, TandaTanobiT<br />
vrceldeboda protoelinuri kulturis ganfenis areal-<br />
Si, romlis aTvisebac,^rogorc Cans,^pirvelis ganviTarebis<br />
aucilebeli piroba iyo.àigive ganmeorda aias<br />
qveyanaSi,^rac argonavtebis laSqrobis saxiT aisaxa.<br />
aqac, egeosuri samyaros msgavsad, Zlieri iyo qalis<br />
roli sazogadoebriv cxovrebasa da kultSi [dawv.ix.<br />
kaxiZe e., 1999: 185-186]. kvanZis gaxsna troasTan moxda<br />
(Zv.w. XIII s. bolo),^roca ori samyaros mTavari Zalebi<br />
konkretul,^gadamwyvet brZolaSi daupirispirdnen erTmaneTs.<br />
∗ unda aRiniSnos,^rom antiberZnuli koaliciis<br />
ganadgurebis Semdeg,^faqtobrivad, dasaRupavad gaiwira<br />
mTeli brinjaos civilizacia,^romlis nawilsac warmoadgenda<br />
aqeuri samyaro. balkaneTsa da wina aziaSi<br />
gza gaexsnaT primitiul tomebs,^romlebmac mravali<br />
dawinaurebuli regioni miwasTan gaaswores. adreklasobrivi<br />
saxelmwifoebisTvis damaxasiaTebeli Sinagani<br />
sisustisa da specifikuri social-ekonomikuri ganviTarebis<br />
gamo Zveli kondiciebi SedarebiT mSvidobian<br />
periodSic (Zv.w. XII s.) ver aRdga [Полякова, 1983: 94-106].<br />
ra Tqma unda, aseT pirobebSi^berZnul-kolxur urTier-<br />
Tobebze laparaki uadgilod gveCveneba.<br />
∗ niSandoblivia, rom herodote troelebis mier elenes motacebas<br />
medeas gamo elinebisTvis samagieros gadaxdis survils ukavSirebs<br />
(I,1-4). SemTxveviTi araa, rom qarTveluri tomebi troas Tu berZensparselTa<br />
omebis dros swored azielebis mxardamxar ibrZvian.<br />
41
miuxedavad amisa,^urTierTobebis sawyisma etapma<br />
mniSvnelovani roli Seasrula. mas elinur samyaroSi<br />
<strong>samxreT</strong>-aRmosavleT da aRmosavleT SavizRvispireTze<br />
garkveuli codnis dagroveba mohyva [lorTqifaniZe, 1986:<br />
23]. is, Tu rogor iyenebdnen antikuri xanis berZnebi<br />
winaprebis gamocdilebas,^ukve mogaxseneT. aq davumatebdiT,^rom:<br />
“aqavelebma... misces klasikur saberZneTs mravali<br />
is impulsi, romelmac Semdgom berZnuli civilizaciis<br />
xasiaTi gansazRvra... berZnebi egeosis zRvis<br />
auzs moevlinen, viTarca didi maswavleblebis (Zvela-<br />
Rmosavluri civilizaciebi da gansakuTrebiT ki minosur-winaberZnuli<br />
kultura) uaRresad niWieri moswavleebi”<br />
[gordeziani r., 1988: 57]. unda aRiniSnos,^rom am<br />
safexurze qarTuli samyaro, rogorc kretul-protoelinuri<br />
civilizaciis Semadgeneli Tu monaTesave kulturuli<br />
areali,^ dasavleli partnioris maswavleblad<br />
gvevlineba (medea,^sakraluri codnis mflobeli^aietis<br />
davalebebi da sxv.). mogvianebiT yofili mowafeebi<br />
mTeli xmelTaSuazRvispireTis mentorebad mogvevlinen<br />
da iseve, rogorc sxva xalxebma,^ kolxebmac bevri ram<br />
SeiTvises maTgan.<br />
<strong>dasavleT</strong>Tan Sewyvetili kontaqtebi ar niSnavda,^rom<br />
qarTveluri samyaro saerTod mowyda imdroindeli<br />
msoflios mowinave kulturebs,^miT umetes hegemonad<br />
gvevlineboda jer kidev aRmosavleTi,^romelTanac<br />
sisxlsavse urTierTobebi grZeldeboda. xanmokle Sesvenebis<br />
Semdeg, Zv.w. IX s. masTan kvlav aqtiuri urTier-<br />
Tobebi aRsdga [Дьяконов, 1951: 275-276,284]. VIII s. Sua xanebidan<br />
iniciativa ukve kulxas xelSi gadavida [Меликишвили,<br />
1959: 216-217], magram am droisTvis CrdiloeT<br />
SavizRvispireTidan gamoZevebuli kimerielebi kavkasia-<br />
Sic Cndebian [Виногродов, 1972: 11 da Smd.]. rogorc<br />
Cans,^am istoriul gamowvevas susti saxelmwifoebrivi<br />
organizaciis mqone kulxam ver gauZlo da Zv.w. VIII s.<br />
bolosTvis Sewyvita arseboba [Меликишвили, 1954: 115; 1959:<br />
216-217], ramac daaCqara kolxuri kulturis centris<br />
TandaTanobiT CrdiloeTisken gadaweva da sabolood<br />
42
ionispireTSi kolxeTis axali samefos Camoyalibeba<br />
(Zv.w. VI s).<br />
unda aRiniSnos, rom CvenTvis saintereso regionSi<br />
uZvelesi civilizaciuri tradiciebi erTbaSad ar amoi-<br />
Zirkveboda. magaliTad,^Zv.w. VIII s. gonios midamoebSi<br />
(avgia, Warnali, axalisofeli) funqcionirebda Savi li-<br />
Tonis mompovebeli msxvili samTo-metalurgiuli kera<br />
[Хахутаишвили, 1987: 41-60] da masTan dakavSirebuli e.w.<br />
diunuri dasaxleba,^sadac, mkvlevarTa azriT, rkinis<br />
metalurgiisTvis aucilebeli magnetituri qviSis mopoveba<br />
xdeboda [TavamaiSvili, 2000]. am kompleqsis dawinaureba<br />
gansakuTrebiT Zv.w. VII s. Sua xanebisTvis SeimCneva.<br />
sakuTriv cixis teritoriaze diunuri sadgomebis<br />
naSTebi TiTqmis erT zolzea gamovlenili. aq ZiriTadad<br />
uxeSad naZerwi Tixis abazaniseburi WurWlis fragmentebi<br />
da kultmsaxurebasTan dakavSirebuli sadgarebi<br />
gvxdeba. diunuri dasaxlebebis sezonuri xasiaTidan<br />
gamomdinare, ufro mcirea sayofacxovrebo daniSnulebis<br />
keramika [TavamaiSvili, 2000: 140; mamulaZe, xalvaSi,<br />
kaxiZe e., 2002]. rogorc Cans,^ daaxloebiT am periodidan<br />
CvenTvis saintereso regions antikur samyaroSic icnoben.<br />
araa gamoricxuli,^rom Zv.w. VIII s. poet evmeleos<br />
korinTelis kolxeTis qveyana (Tzetzes ad Lycophr., 174) Woroxis<br />
auzSi ganlagebul kulxas gulisxmobdes,^xolo<br />
“TeogoniaSi”@moxseniebul udides mdinareTagan erTerTi<br />
- fasisi (340) swored WoroxTan gaigivdes [miqela-<br />
Ze, 1974: 83-84; inaZe, 1982: 7; grigolia, 1994: 33-39].<br />
saxelmwifoebriobis dekadansi <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT<br />
SavizRvispireTze mainc aisaxa da ganviTarebis tempebiT<br />
is TandaTanobiT CamorCa aRmosavleT SavizRvispireTs,^sadac,^rogorc<br />
ukve aRvniSneT, Zv.w. VI s. axalkolxuri<br />
samefo Camoyalibda. swored am periodidan, da<br />
cota ufro adrec, elinur samyarosTan intensiuri<br />
kontaqtebi daiwyo,^rasac, centraluri kolxeTisgan<br />
gansxvavebiT, <strong>samxreT</strong> kolxeTi socialuri urTierTobebis<br />
arqauli formebiTa da tomobrivi daqsaqsulobiT<br />
43
Sexvda. yovelive aman sabediswero roli Seasrula regionis<br />
Semdgom ganviTarebaze.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. berZeniSvili n., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, Tb.,<br />
1990;<br />
2. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi <strong>saqarTvelos</strong><br />
Sesaxeb, t. I, teqstebi qarTuli TargmaniT gamosces<br />
da ganmartebebi daurTes al.gamyreliZem da s.yauxCiSvilma,<br />
Tb., 1961;<br />
3. gogitiZe s., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> saistorio<br />
geografia, baTumi, 2002;<br />
4. gordeziani^l., argonavtebis laSqrobis TariRisaTvis.<br />
- argonavtika da msoflio kultura, a. uruSaZis<br />
dabadebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili Sromebis krebuli,^Tb.,^1999;<br />
5. gordeziani r., berZnuli civilizacia, nakveTi I, Tb.,<br />
1988;<br />
grigolia^g., egris-lazikis saistorio geografiis<br />
problemebi,^Tb.,^1994;<br />
6. TavamaiSvili g.,^uZvelesi namosaxlarebi <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> axalSavzRvur terasaze (sakand.<br />
naSr.),^Tb.,^2000;<br />
7. inaZe m.,^terminebi “kolxi” da “kolxeTi” antikur<br />
mwerlobaSi. – <strong>saqarTvelos</strong> da qarTvelTa aRmniSvneli<br />
ucxouri da qarTuli terminologia, Tb., 1993;<br />
8. inaZe m.,^aRmosavleT SavizRvispireTis berZnuli kolonizacia,^Tb.,^1982;<br />
9. kaxiZe a., mamulaZe S., Woroxis auzi _ kolxuri kulturis<br />
uZvelesi kera, baTumi, 2000;<br />
10. kaxiZe e., <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />
berZnuli kolonizaciis wanamZRvrebisa da zogierTi Taviseburebis<br />
Sesaxeb. - kulturis <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, VI, Tb.,<br />
1999;<br />
11. lorTqifaniZe oT., argonavtika da Zveli kolxeTi,<br />
Tb., 1986;<br />
44
12. mamulaZe S., xalvaSi m., kaxiZe e., afsarosi Zv.w. I<br />
aTaswleulis pirvel naxevarSi. – SavizRvispireTis Zveli<br />
<strong>istoriis</strong>a da arqeologiis X saerTaSoriso simpoziumi:<br />
“urbanizmi SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xana-<br />
Si: πολις ’Ελλινις δα πολις βαρβαρον” (moxsenebaTa Tezisebi), Tb.,<br />
2002;<br />
13. meliqiSvili g., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> mosaxleobis<br />
uZvelesi gaerTianebebi. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> narkvevebi,<br />
t.I, Tb., 1970;<br />
14. mibCuani T., <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> qarTvel mTiel-<br />
Ta eTnogenezis, gansaxlebis da kulturis istoriidan,<br />
Tb., 1989;^<br />
15. miqelaZe T., Ziebani kolxeTisa da <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT<br />
SavizRvispireTis uZvelesi mosaxleobis istoriidan,<br />
Tb., 1974;<br />
16. musxeliSvili d., <strong>saqarTvelos</strong> istoriuli geografiis<br />
ZiriTadi <strong>sakiTxebi</strong>, II, Tb., 1980;<br />
17. yauxCiSvili T., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> Zveli berZnuli<br />
wyaroebi, Tb., 1976;<br />
18. yauxCiSvili T., antikuri wyaroebi baTumis <strong>istoriis</strong>aTvis.<br />
– sdsZ, XVI, 1987; 19) 19) WeiSvili g., <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> ~mesxeTis istoriuli geografiis<br />
<strong>sakiTxebi</strong> antikur xanaSi (sakand. naSr.), Tb., 1994;<br />
20. javaxiSvili iv., <strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiisa da maxlobeli<br />
aRmosavleTis istoriul-eTnografiuli problemebi,<br />
Tb., 1950;<br />
21. Бич О. Новые материалы о Г. Шлимане. - ВДИ, 2, 1947;<br />
22. Виногродов В.Б. Центральный и Северо-Восточный Кавказ в<br />
Скифское время (VII-VI вв. до н. э.), Грозный, 1972;<br />
23. Дьяконов И.М. Ассиро-Вавилонские источники по истории<br />
Урарту. - ВДИ, 2, 1951;<br />
24. История древней Греции, под. ред. В. И. Кузищина, М., 1996;<br />
25. Меликишвили Г.А. Наири-Урарту, Тб., 1954;<br />
26. Меликишвили Г.А. К истории древней Грузии, Тб., 1959;<br />
27. Хахутаишвили Д.А. Производство железа в Древней Колхиде,<br />
Тб., 1987;<br />
28. Weidner E. Die Inschriften Tukulti-Ninurtas I und seiner Nachfolger,<br />
AFO, Beiheft 12, Graz, 1959.<br />
45
Emzar Kakhidze<br />
The early stage of Greco-Georgian relationships<br />
Summary<br />
The early stage of Greco-Georgian relationships linked with an<br />
appearance of Argonauts in Colchis, in 14 th -13 th centuries BC. These<br />
relationships were, off course, only episodic, finished on the end of 13 th<br />
century BC and renewed in 8 th century BC.<br />
Эмзар Кахидзе<br />
Ранний этап грузино-греческих взаимоотношении<br />
Резюме<br />
Появление аргонавтов в Колхиде, точнее Кулхе урартийских<br />
источников в XIV-XIII вв. до н.э. можно считать началом грузиногреческих<br />
взаимоотношений. Безусловно, это были эпизодические<br />
контакты, которые прервались с конца XIII в. и возобновились<br />
только с VIII в. до н.э.<br />
46
47<br />
biWiko diasamiZe<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i saqarTvelo (aWara)<br />
tbel abuserisZis xanaSi<br />
(socialur-ekonomikuri mdgomareoba)<br />
XII saukunis bolo da XIII saukunis pirveli aTwleuli<br />
uaRresad saintereso xanaa <strong>saqarTvelos</strong> istoriaSi.<br />
erTi mxriv, es aris dro, roca saqarTvelo axlo<br />
aRmosavleTis uZlieres saxelmwifod iTvleba, mas<br />
emorCilebian da angariSs uweven mosazRvre Tu Soreuli<br />
muslimanuri qveynebi, da evropel jvarosnebs igi<br />
mSvelelad, ierusalimis mxsnelad da muslimanTa dammorCileblad<br />
miaCniaT (z. avaliSvili,1989: 102), magram,<br />
meore mxriv, sul raRac 10_15 wlis Semdeg, es saxelmwifo<br />
ver umklavdeba monRolTa ocaTasian marbiel<br />
laSqars, seriozul winaaRmdegobas ver uwevs xvarazmelebs,<br />
brZolis velze garnisTan daxmarebis gareSe<br />
tovebs 4 aTas Tavdadebul mamuliSvils da erTi seriozuli,<br />
generaluri brZolis gareSe morCilebas ucxadebs<br />
monRolebs.<br />
aseT winaaRmdegobriv da <strong>saqarTvelos</strong>Tvis rTul<br />
periodSi mouwia moRvaweoba rusTavelis umcros Tanamokalmes,<br />
mecniersa da mwerals, aWaris erisTavTeris-<br />
Tavebis _ abuserisZeTa gvaris Rirseul warmomadgenels<br />
_ tbel abuserisZes.<br />
naSromis mizania <strong>saqarTvelos</strong>a da mis irgvliv ganviTarebuli<br />
movlenebis fonze warmoadginos tbel abuserisZis<br />
xanis aWaris socialur-ekonomikuri mdgomareoba<br />
mwerlis Txzulebebis da sxva wyaroebisa da literaturis<br />
gamoyenebiT.<br />
tbel abuserisZis xanis aWaris <strong>istoriis</strong> calkeuli<br />
<strong>sakiTxebi</strong>, marTalia, ganxilulia l.musxeliSvilis,<br />
r.mefisaSvilis, x.axvledianis, i.sixaruliZis, S.varSani-<br />
Zis, S.mamulaZis, n.goguaZis, m.qavTarias, r.Cagunavas,<br />
r.xalvaSis, g. abuseliZis da sxvaTa naSromebSi, magram
erTianobaSi es problema ar Seswavlila. warmodgenili<br />
naSromi am xarvezis Sevsebis mokrZalebuli mcdelobaa.<br />
abuserisZeTa feodaluri saxli dawinaurebuli Cans<br />
XI saukunis dasawyisidan, roca maT jer ,,xixaTa eris-<br />
Tavoba,” xolo Semdeg abuser ivanisZis erisTavTerisTavobis<br />
dros artanujis, cixis juarisa da awyuris cixis<br />
patronobis uflebac miuRiaT. maTve ekuTvnodaT yvelis<br />
cixec (qarTlis cxovreba, 1955: 300)<br />
XI saukunis 40-iani wlebi mZime da warumatebeli<br />
aRmoCnda abuserisZeebisaTvis. mefe bagrat IV-ze ganawyenebulma<br />
da artanujis cixis xelSi Cagdebis mosurne<br />
liparit baRvaSma ,,gamoityuvna anisiT dedoflisagan<br />
abuseri erisTavi artanujisa, da xixaTa, da cixis<br />
juarisa, da awyueris cixis patroni... da Seipyrna” (qca,<br />
1955: 300) magram ,,Ze liparitisi ivane mZevlad darCa<br />
bagratis xelTa Sina, da iTxova igi bagratisagan, da<br />
nacvlad gauSua abuseri Tavis cixiTa mSvidobiT (qca,<br />
1955:300). abuser pirveli mainc ver ascda liparitis<br />
tyveobas, sasireTis WalaSi momxdar brZolaSi ,,Seipyres<br />
abuseri da sxvanica didebulni mis Tana.”<br />
liparitis tyveobas ver gadaurCa abuser pirvelis<br />
memkvidre grigolic, romelic aryis cixesTan brZolaSi<br />
Seipyres ,,da sTxoves artanuji sikudilisa qadebiTa”<br />
(qca,1955:302). ase rom, XI s. 40-iani wlebis meore naxevarSi<br />
abuserisZeebma dakarges artanuji da Semdeg cixis<br />
juaric. igi bagrat IV-m sula kalmaxels uwyaloba<br />
liparitis Sepyrobisa da misTvis gadacemis sanacvlod.<br />
rogorc Cans, XII saukuneSi abuserisZeTa samflobelo<br />
aWariT Semoifargleboda da misi patronebi erTgulad<br />
idgnen qveynis samsaxurSi. am mxriv wyaroebi<br />
warmoaCenen mwerlis babuas erisTavTerisTav abusers,<br />
mis Zmas sananos da mwerlis mamas ivane erisTavTeris-<br />
Tavs, romelic daiRupa ,,TurqTa xeliTa (abuserisZe<br />
tbeli, 1998: 67).<br />
ramdenadac erisTavTerisTav ivanes daRupva unda<br />
ukavSirdebodes xixanis ,,mterTa zeda gacemis”_RalatiT<br />
dakargvis periods da mas 1191 wliT aTariReben, amdenad<br />
48
tbel abuserisZis moRvaweobis xanis dasawyisi XII<br />
saukunis 80-iani wlebiT aris gansazRvruli da Cveni<br />
sakvlevi periodis qveda sazRvaric 90-iani wlebis dasawyisi<br />
unda iyos.<br />
* * *<br />
tbel abuseriZis cxovrebisa da moRvaweobis dasawyisi<br />
emTxveva Tamaris drois saqarTveloSi feodalopozicionerTa<br />
gamosvlebis dasrulebisa da sagareo<br />
politikis gaaqtiurebis wlebs. feodal-opozicionerTa<br />
bolo gabrZoleba iyo 1191 wels, roca <strong>dasavleT</strong> da<br />
<strong>samxreT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> feodaluri aristokratiis didma<br />
nawilma moindoma giorgi rusis xelaxla dabruneba Tamaris<br />
meuRled da amiT sakuTari poziciebis ganmtkiceba.<br />
am moZraobis saTaveSi aRmoCnda SavSeTisa da<br />
klarjeTis patroni guzani, samcxis spasalari boco da<br />
msaxurTuxucesi vardan dadiani, romelmac mTeli <strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> Zalebi Semoikriba. ismeba kiTxva, ram<br />
gaaerTiana es Zalebi Tamaris momxreTa winaaRmdeg, ra<br />
iyo namdvili mizezi ZalTa aseTi dapirispirebisa da<br />
romel mxareze unda yofiliyvnen abuserisZeebi<br />
akad. n. berZeniSvilis samarTliani SeniSvniT, daviT<br />
aRmaSeneblis droidan aSkara gaxda aRmosavleTis upiratesoba<br />
da afxazTa mefe (lixTimereTis da Tu gnebavT<br />
tao-klarjeTis mefe) sul ufro da ufro qarTlkaxeTs<br />
da mis mimdgom qveynebs irCevs centrad... da<br />
Zveli feodaluri aristokratia ajanyda (n. berZeni-<br />
Svili, 1974:168). ajanyebulTa erTi nawili xingris<br />
wyalze Tmogvsa da eruSeTs Sua brZolaSi damarcxda,<br />
meore nawili, romelic goramde iyo misuli, xingris<br />
wyalze maTi momxreebis marcxis gagebisTanave ukan<br />
gabrunda. am ambebis aRwerisas mematianeebi abuseris-<br />
Zeebs ar axseneben, magram tbel abuserisZis TxzulebaSi<br />
naTqvami xixanis ,,mterTa zeda gacemis” da Semdeg<br />
,,RmrTis sworTa patronTa” davalebis Sesruleba imaze<br />
unda miuTiTebdes, rom guzan abulasnis gandgomisas<br />
abuserisZeebi mefis momxreTa rigebSi iyvnen da araa<br />
49
gamoricxuli, rom mwerlis mamis daRupvac am movlenebTan<br />
(xixanis dakargva) iyos dakavSirebuli (i.sixaruliZe,<br />
1979:16).<br />
am ambebis Semdeg qveyanaSi simSvide gamefebula.<br />
mematianes TqmiT, ,,Seiqmna mSvidoba, sixaruli da erToba,<br />
romeli arodes sada vis uxilavs” (qca, 1959: 54). unda<br />
vivaraudoT, rom mSvidoba sufevda abuserisZeTa<br />
saerisTavoSic, rac imis saSualebas iZleoda, rom<br />
tbels saeklesio ganaTleba varZiaSi mieRo wm. ioane<br />
SavTelTan da Semdeg emoRvawa aRmosavleT <strong>saqarTvelos</strong><br />
iseT mniSvnelovan saeklesio centrebSi, rogoricaa<br />
martyofi da alaverdi (r.xalvaSi, 2006: 9).<br />
rogorc Cans, XIII saukunis dasawyisidan abuseris-<br />
ZeTa saerisTavos mWidro urTierToba hqonda qveynis<br />
sxva mxareebTan. 1216 wels ivane aTabagis mier mowveul<br />
sasamarTloze memna jayelTan, did WyondidelTan, romelic<br />
mosuliyo samefodan, varZiis winamZRvarTan,<br />
bRinZahanqis winamZRvarTan da garejis did mamamTavar-<br />
Tan erTad monawileobda tbel abuserisZec (r.xalvaSi,<br />
2006:7). es urTierToba kidev ufro gafarToebula 20-<br />
iani wlebidan, roca aRmosavleT saqarTveloSi mZime<br />
viTareba Seiqna jalal-ed-dinis Semosevis gamo. mefe<br />
rusudanTan erTad Tbilisidan quTaisSi gadmovida <strong>saqarTvelos</strong><br />
kaTalikosi arsen bulmaisimisZe da gelaTidan<br />
marTavda <strong>saqarTvelos</strong> eklesias. aWara ki am dros<br />
<strong>saqarTvelos</strong> sxvadasxva kuTxidan ltolvili mosaxleobis<br />
TavSesafrad iqca. tbeli gvauwyebs: ,,odes mogebisaTvis<br />
codvaTa CvenTaisa samcxe da yoveli adgili<br />
saqarTveloisai ivltoda xiznobad SiSisaTvis xuarazmelTaჲsa,<br />
gamoqcevasa da mowyuedasa zeda laSqarTasa<br />
da mravalTa mTavarTa da kacisSvilTasa da mooxrebasa<br />
dedaqalaqisa tfilisisasa da umetesTa adgilTa lixTa<br />
amerisa saqarTveloisaTa... aravin daSTa ultolveli<br />
kerZoTa aWarisaTaca (abuserisZe tbeli, 1998: 65-66).<br />
aWaras Seafara Tavi 1235 wels, monRolTa Semosevis<br />
dros, mandaturTuxucesma SanSe mxargrZelmac.<br />
50
yvelaferi es miuTiTebs imaze, rom tbelis moRvaweobis<br />
xanaSi aWara, abuserisZeTa samflobelo, qveynis<br />
sxva mxareebTan SedarebiT, daculi aRmoCnda da aq meti<br />
pirobebi Seiqmna rogorc ekonomikuri, ise kulturuli<br />
ganviTarebisaTvis.<br />
aWara Tavisi mdebareobiT gzaTa SesayarSi aRmoCnda<br />
erTi mxriv, zRvispireTidan <strong>samxreT</strong> <strong>saqarTvelos</strong>aken<br />
da meore mxriv, axlo aRmosavleT_mcire aziidan Crdilo<br />
kavkasiisa da <strong>samxreT</strong>_aRmosavleTis qveynebisaken,<br />
kerZod artanujisaken, adreSuasaukuneebis am cnobili<br />
centrisaken. saxmeleTo gza aWariswylis xeobaze, xolo<br />
samdinaro gza Woroxze gadioda da akavSirebda baTumsa<br />
da arTvins. am mxaris ekonomikuri mniSvneloba ar<br />
Semcirebula <strong>saqarTvelos</strong> erTiani feodaluri monarqiis<br />
Seqmnis xanaSic. ,,iq modioda saqoneli armeniis da<br />
siriis yvela qveynidan, trapezunidan (T.yauxCiSvili<br />
8,1952:4). SemTxveviTi ar iyo isic, rom qvemo aWaraSi<br />
ganviTarebuli iyo navmSeneblobac, rogorc erT-erTi<br />
sarfiani dargi (T.Ciqovani, 1958:69-85). aWariswylisa da<br />
Woroxis xeobebSi savaWro qaravnebis moZraoba moiTxovda<br />
gzebisa da xidebis wesrigSi moyvanas, mgzavrebisa<br />
da savaWro saqonlis uSiSroebis uzrunvelyofas. amitomaa,<br />
rom xalxuri gadmocemebi aWarasa da mis momijnave<br />
mxareebSi farTod gaSlil aRmSeneblobiT saqmianobas<br />
Tamaris mefobis xanas ukavSireben.<br />
aWariswylis xeobaSi gamavali saqaravno gza sami mimarTulebiT<br />
itoteboda: sxalTa-xixaZiris gziT sofel<br />
bakoze gavliT miemarTeboda axalcixisaken; aWariswylis<br />
Senakadis _ Ciruxiswylis (mareTis) xeobis gavliT<br />
SavSeT-klarjeTisaken, xolo aWariswylis xeobis Semdeg<br />
goderZis uReltexilis gavliT gza oZrxes mimar-<br />
TulebiT midioda. yvela am mimarTulebiT, garda Ta-<br />
Riani xidebisa, igeboda TavdacviTi nagebobebi, romlebic<br />
am gzebis uSiSroebasac da qveynis, mxaris Tavdacvis<br />
saqmesac uzrunvelyofda.<br />
aWariswylis xeobaSi wamomarTuli cixe-koSkebi:<br />
xixani, varcixe, cixisyeli, wablana, CanCxalo, darCi-<br />
51
Zeebi, yalaboni, kaviani, Wvana, dandaloscixe, zesofeli,<br />
saRoreTi, zvare da sxva qmnidnen aWariswylis xeobaSi<br />
erTiani TavdacviTi sistemis uwyvet jaWvs, romelTa<br />
meTaur cixes xeobis saTaveSi aRmarTuli xixani warmoadgenda.<br />
igi mdebareobs zRvis donidan 2635 metris<br />
simaRleze, arsianis mTis erT-erT ganStoebaze. cixis<br />
farTobi TiTqmis erT heqtramdea. cixes hqonia galavani<br />
oTxi koSkiT. koSkebi ramdenime sarTuliani yofila,<br />
romelTagan pirveli sarTuli dilegebad yofila gamoyenebuli.<br />
cixis teritoriaze sxvadasxva daniSnulebis<br />
nagebobebia (Tone, marani, wvimis wylis Sesagrovebi<br />
rezervuarebi), magram maT Soris yvelaze mniSvnelovania<br />
wm. giorgis eklesia, romelic Zmis davalebiT<br />
tbels augia.<br />
xixanis cixe Tavisi sidiadiT, mSeneblobis sirTuliT,<br />
konstruqciebiT erT-erTi gamorCeulia Sua saukuneebis<br />
<strong>saqarTvelos</strong> xuroTmoZRvrul ZeglTa Soris.<br />
igi maCvenebelia maRali saamSeneblo xelovnebisa da<br />
kulturis.<br />
xixaZiris xeobaze gamavali saqaravno-savaWro gza,<br />
Tavisi xidebiTa da cixeebiT, adasturebs im azrs, rom<br />
tbelis epoqaSi es xeoba marTlac warmoadgenda umTavres<br />
da umniSvnelovanes magistrals qveynis rogorc<br />
saSinao, ise sagareo problemaTa mogvarebisaTvis.<br />
erT-erTi saintereso da mniSvnelovani magistrali<br />
Cans mareTis xeobaze gamavali gzac.<br />
mareTis xeobis erT boloSi darCiZeebis cixe idga,<br />
meore bolos oqropilauris (yalaboinis) cixe darajobda.<br />
es ukanaskneli, rogorc Cans, Ciruxiswylisa da<br />
uCambiswylis Sesayars akontrolebda da am cixis daniSnuleba<br />
iseTive iyo, rogoric darCiZeebis cixisa.<br />
aWariswylis xeobis erTian TavdacviT sistemaSi gansakuTrebuli<br />
funqcia ekisreboda takiZeebis (Wvanis) da<br />
kavianis (xiWauris) (<br />
cixeebs. maTi funqcia am or xeobaze<br />
gamavali gzebis kontroli da mosalodneli safrTxis<br />
droze Setyobineba unda yofiliyo.<br />
52
msgavsive funqciiTa da safortifikacio mSeneblobis<br />
maRali xelovnebiT, reliefis ostaturi gamoyenebiT<br />
aris agebuli aWariswylis xeobis sxva cixeebic: zvare,<br />
saRoreTi, civasula, zesofeli da sxva. yvela isini<br />
aSkarad miuTiTeben tbelis drois <strong>saqarTvelos</strong> da misi<br />
erTi kuTxis–aWaris ekonomikur da samxedro-politikur<br />
Zlierebaze, maRal saamSeneblo-teqnologiur doneze da<br />
aq mcxovrebi mosaxleobis amouwurav energiasa da ma-<br />
Ral sulier kulturaze.<br />
am TvalsazrisiT kidev ufro met masalas iZleva<br />
tbelis moRvaweobis xanaSi farTod gaSlili saekle-<br />
sio_samonastro mSeneblobis sakiTxis Tundac mokle<br />
mimoxilva. ∗<br />
miuxedavad imisa, rom qristes pirvelmociqulTa<br />
mier qristianuli eklesiis dafuZnebas, qarTuli istoriuli<br />
tradicia, aWariswylis xeobaSi, kerZod didaWaraSi<br />
aRiarebs, dRemde IX saukuneze adrindeli saeklesio<br />
nageboba aq aRmoCenili araa. savaraudoa, ufro<br />
adre Cveni winaprebi xis eklesiebs agebdnen, amitom<br />
dRemde maTi nangrevebi ar SemorCa. arqeologiuri gaTxrebis<br />
Sedegad aRmoCenili masalebis safuZvelze IX_X<br />
saukuneebiT TariRdeba sacixuris (jvarTnis), sxalTis<br />
mcire da Tikanauris eklesiebi.<br />
eklesiaTa mSenebloba ufro intensiuri Cans XII_XIII<br />
saukuneebSi. TiTqmis araa am mxareSi sofeli, sadac<br />
eklesia ar yofiliyo, Tumca cnobebi yvelas Sesaxeb ar<br />
SemorCenila. magaliTad XIX saukunis mkvlevar-mogzaurTa<br />
(g.yazbegi, T.saxokia) SromebSi daculi cnobebis<br />
mixedviT, eklesiebi sakmaod didi zomisa, mdgara xixa-<br />
Ziris centrSi, aseve daba xuloSi, romlis adgilas<br />
Semdeg meCeTi augiaT (g. yazbegi,1995:37). aseve eklesiebi<br />
yofila: oladaurSi (T.saxokia, 1985:267), cxmorisSi,<br />
∗ informacia eklesiaTa Sesaxeb motanilia S.mamulaZis wignidan<br />
,,aWariswylis xeobis materialuri kulturis Zeglebi”, baTumi,<br />
2000.<br />
53
dRvanSi, neniaSi, kviaxiZeebSi, goginaurSi, marwyvalTaSi<br />
da sxvagan (z.WiWinaZe, 1913:120-130; 176-184).<br />
Cvens dromde SedarebiT sruli saxiT moaRwia sxal-<br />
Tis saeklesio kompleqsma. igi X_XIV saukuneebis aWara-<br />
Si uwyveti, intensiuri kulturuli cxovrebisa da aRm-<br />
Seneblobis erT-erTi gamoxatulebaa. es dro aWaraSi<br />
abuserisZeTa sagvareulos zeobis xanas ukavSirdeba da<br />
saeWvo araa, rom taZris ageba da moxatva-Semkoba maT<br />
saxelTan unda iyos dakavSirebuli (S. mamulaZe, 2000:88).<br />
miT umetes, rom es gvari gansakuTrebuli siqveliT,<br />
RvTismosaobiTa da qvelmoqmedebiT gamoirCeoda.<br />
tbelis epoqis sxva eklesiebma Cvenamde nangrevebis<br />
saxiT moaRwia. amaTgan mxolod zogierTia arqeologiurad<br />
Seswavlili.<br />
Sua saukuneebis materialuri kulturis ZeglTagan<br />
aWaris teritoriaze yvelaze ukeT Semonaxulia TaRiani<br />
xidebi, romlebic mdinareebis _ kintriSis, aWariswylis,<br />
Woroxis da misi Senakadis maWaxliswylis auzis mxareebsa<br />
da maTze gamaval gzebs aerTebs. am xidebis<br />
agebis drod mkvlevarebi sxvadasxva periods asaxeleben.<br />
akad. n. berZeniSvilic im azrisaa, rom ,,yvela isini<br />
ar SeiZleba iyos Tamaris drois da misi namoRvawari.<br />
maTSi, ueWvelia, araerTia ufro Zveli xanis, ise rogorc<br />
nagvianevi xanisac (n. berZeniSvili, 1966:10; S.<br />
varSaniZe, 1974:53).<br />
am tipis xidebi bevria aWaris momijnave SavSeT-imerxevis,<br />
Tu saerTod istoriuli tao-klarjeTis teritoriaze<br />
(S. mamulaZe, 2000:99).<br />
aWaraSi TaRiani xidebis raodenobac mkvlevarebs<br />
gansxvavebuli raodenobiT aqvT dafiqsirebuli. Tu saxokia<br />
asaxelebs rva xids, x.axvlediani _ aTs, v. lisovski<br />
_ TerTmets, S. varSaniZe _ Teqvsmets, arqeolog<br />
S. mamulaZis TqmiT, aWaraSi dRemde sul 25 Zveli<br />
TaRiani xidia dafiqsirebuli (S.mamulaZe, 2000:99).<br />
TaRian xidebze yuradRebis gamaxvileba imiTaa gamowveuli,<br />
rom igi miuTiTebs maTze gamavali gzebis<br />
gansakuTrebul mniSvnelobaze. aseTi xidebis ageba did<br />
54
Sromas, gansakuTrebul teqnologiasa da am saqmeSi<br />
gawaful ostatebs moiTxovda, amitom Cveulebriv,<br />
sasoflo mniSvnelobis gzebze mas ver aaSenebdnen. amas-<br />
Tan, am xidebis ganlagebisa da maTze gamavali gzebis<br />
SeswavliT ama Tu im mxarisa da regionis savaWroekonomikuri<br />
mniSvnelobis gaanalizebac xdeba. marto<br />
aWariswyalze dRemde SemorCenili xidebis (maxunceTi,<br />
dandalo, furtio) Seswavlac aSkarad aCvenebs Cveni<br />
winaprebis did saamSeneblo kulturas, maRal gemovnebas<br />
da am mimarTulebiT gamavali gzebis gazrdil<br />
ekonomikur mniSvnelobas. erTi ram aSkaraa, rom xidebis<br />
agebis aucilebloba dakavSirebulia am xeobaSi gamavali<br />
gzebis ara marto ekonomikur, aramed politikur<br />
mniSvnelobasTan. <strong>saqarTvelos</strong> erTiani feodaluri monarqiis<br />
Seqmna xels uwyobda misi saerTaSoriso avtoritetis<br />
amaRlebas, aseve adgilobrivi bazris, saSinao<br />
vaWrobis ganviTarebas. yvelaferi es zrdida xidebis<br />
mniSvnelobas im TvalsazrisiTac, rom erisTavebs<br />
Tu centralur xelisuflebas sabaJo kontrolis, Semosavlebis<br />
gazrdis saSualebasac aZlevda. amasTan, axal<br />
viTarebaSi intensiuri gaxda centrsa da regionebs Soris<br />
urTierToba, rac moiTxovda sagzao komunikaciebis<br />
ganviTarebas.<br />
gaerTianebul da gaZlierebul saxelmwifoSi ekonomikisa<br />
da vaWrobis ganviTareba bevrad iyo damokidebuli<br />
fuladi sistemis srulyofaze. erTi SexedviT ucnaur<br />
movlenas hqonda adgili XI_XII saukuneebis saqarTveloSi.<br />
politikuri TvalsazrisiT ,,oqros xanas”<br />
daviT IV-isa da Tamaris xanis saqarTveloSi, ,,vercxlis<br />
krizisi” da ,,spilenZis xanis” dawyeba mohyva samoneto<br />
sferoSi. vercxlis moneta spilenZis monetam Secvala<br />
Zveli ,,vercxlis” kursiT. es iman gamoiwvia, rom mTel<br />
aRmosavleTSi es procesi mimdinareobda da Tu saqarTveloc<br />
am gziT ar wavidoda, Zvirfasi liToni gaedineboda<br />
qveynis gareT fulis saxiT (d. kapanaZe, 1950: 46).<br />
saukuneze met xans grZeldeboda e.w. ,,uwesod moWrili”<br />
fulis mimoqceva saqarTveloSi da mxolod 1230 wlidan,<br />
55
usudan mefis dros, aRdga tradicia vercxlis monetis<br />
moWrisa (n.qoiava, 1938: 64; g. abuseliZe, 2004: 40).<br />
Tamaris mefobis xanaSi iWreboda moneta, romelic<br />
konvertirebadi iyo mTel maxlobel aRmosavleTSi, rac<br />
uzrunvelyofda fulis myar da intensiur mimoqcevas,<br />
qveynis ekonomikur aRmavlobas. am procesebis monawile<br />
unda yofiliyo aWarac, radgan Cvenamde moRweuli materialuri<br />
kulturis ZeglTa didi nawili (xidebi, cixeebi,<br />
eklesia-monastrebi) XI_XIII saukuneebiT TariRdeba.<br />
am TvalsazrisiT saintereso cnobebs gvawvdis tbel<br />
abuserisZis Txzulebebi, romlebic iqmneboda XIII saukunis<br />
20-iani wlebis bolosa da 30-iani wlebis dasawyisSi.<br />
amitom isini TavianTi paTosiT da mizandasaxulobiT<br />
gansxvavdebian svebednieri <strong>saqarTvelos</strong> pirobebSi<br />
Seqmnili Txzulebebisagan. es is droa, roca ,,kacismWamelTa<br />
mgelTa otebani sruliad sazRvarTa Sina<br />
srulisa saqarTveloisaTa” Cveulebrivi ambavi gaxda da<br />
saWiro iyo RvTismSoblisa da wminda giorgis Tanadgoma.<br />
sainteresoa, rom tbeli TxzulebaSi ,,axalni saswaulni<br />
wmidisa giorgisani” mogviTxrobs XII saukunis<br />
Sua xanebSi agebuli eklesiis mSeneblobis ambebs,<br />
eklesiis agebidan 80 wlis Semdeg. ram Caafiqrebina<br />
avtors Txzulebis dawera, ra mizans isaxavda da risi<br />
Tqma undoda ramdenadac igi saqarTveloSi datrialebuli<br />
ubedurebis (monRolTa gamoCena, xvarazmelTa<br />
Semoseva) mizezad qarTvelTa mier Cadenil codvebs<br />
miiCnevda (,,mogebisaTvis codvaTa CvenTaisa”) romelsac<br />
aWarac ver gadaurCa, igi Tanamedroveebs Seaxsenebda<br />
didi mfarveli wmindanis_wminda giorgis saxelsa da<br />
Zalas da simbolurad mas eklesiis mSenebelTa Semwed<br />
warmogvidgens. safiqrebelia, aq eklesia qveynis simboloc<br />
iyos, radgan tbelis nawarmoebebze dakvirvebiT<br />
SeiZleba iTqvas, rom avtori misi drois movlenebSi<br />
Rrmad Caxeduli moRvawea, romelic fiqrobs qveynis<br />
bedze da cdilobs axsnas momxdari ubedurebebis<br />
mizezebi. igi qveynis ubedurebagamovlili kacis azrovnebiT<br />
afasebs movlenebs da eklesiis mSeneblobisas<br />
56
qviTxuro basilis mier gamoCenili Tavganwirvisa Tu wm.<br />
giorgis saswaulebis CvenebiT, Tanamedroveebs qveynis<br />
gadarCenis rwmenasac unergavs.<br />
mis nawarmoebebsa da im drois cnobil pirTa epistoleebSi,<br />
romelTa adresatebi abuserisZeebi arian,<br />
kargad Cans aWaris erisTavTa axlo saqmiani urTier-<br />
Toba qveynis sxva regionebTan, maTi ekonomikuri da<br />
kulturuli SesaZleblobani. amasTan, isic Cans, rom<br />
XIII saukunis dasawyisidan, roca qveyana patronymobidan<br />
batonymobazea gadasuli da momravlda glexTa iseTi<br />
kategoriebi, rogoricaa nebieri, Tavdawerili, Tavdauwereli,<br />
nasyidi, nawyalobevi, Sewiruli (i.javaxiSvili,<br />
1983:398) da amaT gverdiT mravlad Canan glaxakebi,<br />
xiznebi, mawanwalebi, yaCaRebi da mZarcvelebi, romel-<br />
Tac xelisufleba sastikad devnis, mosaxleobis erT<br />
nawils ,,mosarewlad” saSovarze wasvla Tavis xelobad<br />
uqcevia. aseTebi umeteswilad sxvadasxva xelobis mcodne<br />
adamianebi arian. es procesi asaxulia tbelis TxzulebaSic.<br />
nawarmoebSi moqmedeba viTardeba ZiriTadad samcxesa<br />
da aWaraSi, pirveli _ metwilad focxovs, xolo meore<br />
_ sxalTis saTaveebSi (tbel abuserisZe, 1981: 43).<br />
Txzulebis mTavari personaJi basili qviTxuroa, mas<br />
sami eklesia auSenebia. erTi ,,somxiTSi,” magram ver dausrulebia<br />
imis gamo, rom amis saSualeba ar misca mTavarmowamem,<br />
meore eklesia man sakuTar sofelSi _ SuartyalSi<br />
aaSena. mas augia agreTve kidev ,,erTi taZari<br />
sxvaic.” Txzulebis avtori meore eklesiis mSeneblobis<br />
ambebs mogviTxrobs da aCvenebs im socialur-ekonomikur<br />
yofas, romelic sufevda im drois aWarasa da momijnave<br />
mxareebSi. qviTxuro basili ,,mosarewlad” wasula ,,queyanasa<br />
somxiTssa, maxloblad Tfilissa.” igi ara marto<br />
xuro-kalatozia, aramed sxvamxrivac ganswavluli pirovnebaa,<br />
SeuZlia mWedloba da samWedlo iaraRebis<br />
damzadeba (n. kaxiZe, 2003:140), hyavs uReli xari, aqvs sakuTari<br />
samSeneblo iaraRebi da maSin, roca misma Svilma<br />
TavisTvis saxlis Seneba daiwyo, basili eklesiis<br />
57
mSeneblobas Seudga. aqedan gamomdinare, mkvlevarebi<br />
askvnian, rom basili araa didad SeZlebuli, magram arc<br />
Zalian Raribia (l. musxeliSvili, 1941:12; pr. ratiani,<br />
1979:177).<br />
nawarmoebis mixedviT, saSovarze ,,mosarewlad” wasvla<br />
araa erTeuli SemTxveva. rogorc Cans, ekonomikuri<br />
pirobebi glexs, xelosans aiZulebda wasuliyo Sors<br />
samuSaod miuxedavad imisa, rom sxvadasxva xifaTisagan<br />
isini ar iyvnen daculi. ase moxda daba cxmorisidan<br />
Sors ,,napirsa warmarTTasa” wasuli kuanilisa da ponilis<br />
mimarTac. isini sparselebma tyved waiyvanes da<br />
mxolod wm. giorgis SemweobiT daubrundnen ojaxebs.<br />
sainteresoa is, rom avtori cxmoriss dabad moixseniebs,<br />
,,sadac ars taZari.” cxmorisis eklesiam Cvenamde<br />
nangrevebis saxiTac ver moaRwia, amitom am cnobas<br />
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba.<br />
tbelis TxzulebaSi dasaxelebuli sxva personaJebic<br />
iqceven Cvens yuradRebas imiT, rom TiToeulTan<br />
dakavSirebiT avtori im epoqisaTvis damaxasiaTebel,<br />
saintereso informacias iZleva. basilis Svili iovanec<br />
ostatia, dacolSvilebuli da saxls iSenebs calke<br />
sacxovreblad. am ukanasknelsac vaJi hyolia_iosebi. igi<br />
mRvdelia, mwerlis ufrosi Tanamedrove. swored basilis<br />
SviliSvilis ,,netari iosebisa” da misi axloblebis<br />
monaTxrobia bevri ram, ris Sesaxebac wers avtori.<br />
gansakuTrebuli siTboTi moixseniebs mwerali dedas<br />
xaTuTas_ekaterines, romelic bevrs loculobda qveynisaTvis;<br />
Zmas _ erisTavTerisTav abusers, romelic mTavari<br />
iniciatori iyo xixanis axali eklesiis agebisa da<br />
,,mravalni kargni xatni daasuena didruanni,” das_vanens,<br />
romelsac naTlismcemlis taZari augia da meuRles _<br />
bagulis, romelmac ,,paStad waago saSensa Sina wmidisa<br />
mTavarmowamisa giorgissa” (l. musxeliSvili, 1941:13).<br />
tbelis TxzulebaSi saintereso cnobebia daculi<br />
xixanis cixis mimdebare soflebze, romlebic yuradRebas<br />
iqceven TavianTi geografiuli mdebareobiT, mosaxleobis<br />
socialur-ekonomikuri mdgomareobiTa da nawar-<br />
58
moebSi aRweril ambebSi monawileobiT. am TvalsazrisiT<br />
yvelaze metad gamokveTilia bakoelTa, sofel<br />
bakos mcxovrebTa Rvawli xixanis wm. giorgis axali<br />
eklesiis mSeneblobaSi. TxzulebaSi vkiTxulobT: ,,mamulisa<br />
Cuenisa kacTa, wesisaebr, didi Wiri naxes, garna<br />
bakoelTa metis-metad didi moiWirves, romelTa vazirobiTa<br />
da SemoxuewiTa xel-vyav eklesiisa mravliTa saxlovnebiTa<br />
aRSenebai mun Sina misrulTa salocavad<br />
Widroebisa maTisa nugeSinis_sacemlad” (abuserisZe tbeli,<br />
1998: 680).<br />
bakos xseneba TxzulebaSi sxva mxrivac mniSvnelovania.<br />
masze gadioda is gza, romelic focxovisaken<br />
midioda. sofeli sakmaod didi yofila da misi mosaxleoba<br />
im eklesiis mrevls warmoadgenda. amitom iyo,<br />
rom maTi ,,vazirobiTa da SemoxuewiTa” daiwyo eklesiis<br />
mSenebloba, radgan mlocvelebs veRar itevda.<br />
bakodan arc ise Sors, axlandel zemo TxilvanaSi<br />
abuserisZeebs sasaxle hqoniaT, xolo qvemo TxilvanaSi<br />
saZvale _ wminda ioane maxareblis eklesiaSi, romelic<br />
tbelis das _ vanens augia. am eklesiis Sesaxeb cnobas<br />
gvawvdis tbeli, magram soflis saxeli nawarmoebSi ar<br />
Cans. TavisTavad abuserisZeTa sasaxlisa da saZvalis aq<br />
arseboba aCvenebs am soflis mniSvnelobasa da sidides<br />
tbelis moRvaweobis xanaSi.<br />
amrigad, tbel abuserisZis xanis <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
saqarTvelo (aWara) socialur-ekonomikuri ganviTarebis<br />
TvalsazrisiT <strong>saqarTvelos</strong> erT-erT mowinave mxares<br />
warmoadgenda, sadac miuxedavad qveynis sagareo pirobebis<br />
garTulebisa, intensiurad mimdinareobda aRmSeneblobiTi<br />
saqmianoba, rac gamoixateboda gzebis, TaRiani<br />
xidebis, safortifikacio nagebobebisa da eklesiaTa<br />
mSeneblobiT, romelTa srulyofileba 800 wlis Semdegadac<br />
aocebs mnaxvels.<br />
59
gamoyenebuli literatura:<br />
1. abuserisZe tbeli, Txzulebani, teqsti gamosacemad<br />
moamzades, gamokvleva, leqsikoni da saZieblebi daurTes<br />
n.goguaZem, m.qavTariam da r.Cagunavam, baTumi, 1998.<br />
2.abuseliZe g., tbel abuserisZis epoqis <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong>i<br />
saqarTvelo (ekonomikuri mdgomareoba), Tb.,<br />
2004.<br />
3. avaliSvili z., jvarosanTa droidan, Tb., 1989.<br />
4. berZeniSvili n., gzebi rusTavelis epoqis saqarTveloSi,<br />
Tb., 1966.<br />
5. berZeniSvili n., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, t.<br />
VII, Tb., 1974.<br />
6. varSaniZe S., narkvevebi Sua saukuneebis aWaris<br />
istoriidan, Tb., 1974.<br />
87. kapanaZe d., qarTuli numizmatika, Tb., 1950.<br />
8. kaxiZe n., xelosanTa vinaoba da eTnikuri Semadgenloba.<br />
_,,saistorio macne,” XII, baTumi, 2003.<br />
9. mamulaZe S., aWariswylis xeobis materialuri<br />
kulturuli Zeglebi, baTumi, 2000.<br />
10. musxeliSvili l., abuserisZe tbeli, bolok-basilis<br />
mSenebloba SuartyalSi da abuserisZeTa sagvareulo<br />
matiane, Tb., 1941.<br />
11. ratiani pr., Zveli qarTuli literaturis Zeglebi,<br />
abuserisZe tbelis moTxroba, rogorc saistorio wyaro. -<br />
Jurn., ,,mnaTobi” # 11, 1979<br />
12. saxokia T., mogzaurobani, baTumi, 1985.<br />
13. sixaruliZe i., naTeli dauRamebeli, baTumi, 1979.<br />
14. tbel abuserisZe, cxovreba qviTxuroisa basilisa,<br />
gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo<br />
i.sixaruliZem, baTumi, 1981.<br />
15. qarTlis cxovreba, t. I. Tb., 1955.<br />
16. qarTlis cxovreba, t. II. Tb., 1959.<br />
17. qoiava n., fulis triali rusTavelis epoqis saqarTveloSi,<br />
Tb., 1983.<br />
18. yazbegi g., sami Tve TurqeTis saqarTveloSi, naSromi<br />
Targmnes, Sesavali werilebi, komentarebi da<br />
saZieblebi daurTes da gamosces ramaz surmaniZem da mamia<br />
xarazma, baTumi, 1995.<br />
60
19. yauxCiSvili s., georgika, t. IV, wig. II, Tb., 1952.<br />
20. Ciqovani T., nikolaiSvili W., Woroxze naosnobis<br />
istoriidan, aWaris saxelmwifo muzeumis Sromebi, III,<br />
baTumi, 1958.<br />
21. WiWinaZe z., muslimani qarTveloba da maTi soflebi<br />
saqarTveloSi, tf.1913.<br />
22. xalvaSi r., tbel abuserisZis Rvawli, baTumi, 2006.<br />
23. javaxiSvili iv., Txz. t. II, Tb., 1983.<br />
Bichiko Diasamidze<br />
South-Western Georgia (Adjara) in the Epoch of<br />
Tbel Abuserisdze<br />
(Social and Economic Situation)<br />
Summary<br />
Despite the external glory, Georgia was experiencing sharp socialeconomic<br />
and political crisis in the first third of the 13 th century. Since<br />
the 20es it was worsened by the complicated foreign situation<br />
(appearance of the Mongols, Jallal-ed-Din’s invasions).<br />
It is true that all this had a negative influence on all parts of the country<br />
but Adjara appeared to be comparatively better protected. This period saw<br />
the construction of the roads and arched bridges, fortification buildings,<br />
churches and monasteries, development of science and literature. The<br />
princedom of Adjara had active trade-economic and cultural relations<br />
with the neighbouring parts of the country as well as relatively distant but<br />
economically developed cities and provinces where the inhabitants of<br />
Adjara used to go for temporary earnings. These events are artistically<br />
depicted in Tbel Abuserisdze’s works.<br />
61
Диасамидзе бичико<br />
Юго-западная Грузия (Аджария) в период<br />
Тбела Абусерисдзе<br />
(социально-экономическое положение)<br />
Резюме<br />
Грузия в первой трети ХIII в., несмотря на внешний блеск,<br />
переживала острый социально-экономический и политический<br />
кризис, который сначала 20-ых годов еще и осложнился из-за<br />
появления монгола-татар и походов Джалал-эд-дина.<br />
Естественно, все это оказывало отрицательное воздействие на<br />
все регионы страны, но Аджария оказалась лучше защищенной. В<br />
этот период здесь проводятся дороги, возводятся арочные мосты,<br />
фортификационные сооружения и церковно-монастырские комплексы,<br />
развиваются наука и литература. Аджарское эриставство имеет<br />
тесные торгово-экономические и культурные отношения, как<br />
ближными, так и более отделенными, по экономически развитыми<br />
регионами, куда на «промысел» «ходят» здешние жители. Данные<br />
события художественно описаны и в произведениях Тбела Абусерисдзе.<br />
62
63<br />
SoTa mamulaZe<br />
memindvreoba, mevenaxeoba ganviTarebuli<br />
Sua saukuneebis aWaraSi<br />
Sua saukuneTa aWaris ekonomikuri Zlierebis safu-<br />
Zvels warmoadgenda mravaldargovani soflis meurneoba,<br />
guTnur miwaTmoqmedebaze dafuZnebuli memindvreoba,<br />
mesaqonleoba, ganviTarebuli mevenaxeoba, mexileoba,<br />
mebostneoba, xelosnoba da sxv.<br />
amjerad mokled SevCerdebiT meurneobis im dargebze,<br />
romelTa Sesaxebac bolo wlebSi warmoebuli<br />
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili masalebis,<br />
eTnografiuli Tu werilobiTi monacemebis mixedviT<br />
SesaZlebeli xdeba garkveuli warmodgena SeviqmnaT<br />
ganviTarebuli Sua saukuneebis soflis meurneobis<br />
iseT dargebze, rogoricaa memindvreoba, mevenaxeoba-meRvineoba.<br />
memindvreoba sxvadasxva sistemas moicavda (nasveni,<br />
aneuli, Rrmad xvna...) (g. Citaia, 1930: 269, 344). amave<br />
periodSi met-naklebad arsebobda tyis zonis miwaTmoqmedeba,<br />
e.w. axooba, romelic saTaves Toxis kulturidan<br />
iRebda. istoriulad igi guTnurma miwaTmoqmedebam<br />
Secvala, romelic XX s. dasawyisamde agrZelebda<br />
arsebobas (n. berZeniSvili, 1956: 282-288). aWaraSi gansaku-<br />
TrebiT maRal ganviTarebas miaRwia terasulma miwaTmoqmedebam<br />
(n. CijavaZe, 1976: 98-101).<br />
memindvreobaSi wamyvani mniSvneloba hqonda pureul<br />
kulturebs. aWaraSi maT farTod gavrcelebaze metyvelebda<br />
rogorc arqeologiuri, ise eTnografiuli da<br />
toponimikuri monacemebi. am mxriv gansakuTrebiT sayuradReboa<br />
1984 wels Wvanis (takiZeebis) cixis teritoriaze<br />
warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegad<br />
aRmoCenili marcvleulis naSTebi. <strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa<br />
akademiis n. kecxovelis saxelobis botanikis<br />
institutSi laboratoriuli Semowmebisas aRmoCnda,
om am naSTebis saxiT Cven saqme gvaqvs rbili da<br />
magari xorblis jiSebis, maT Soris dolis da dikas,<br />
kulturuli ormarcvala aslis, kulturuli Wvavis,<br />
agreTve Romis, culispiras, bardas da ospis arsebobasTan.<br />
dolis puri, rogorc sxva marcvleuli kulturebi,<br />
qarTul samecniero literaturaSi sakmaod srulyofiladaa<br />
Seswavlili. Cven mxolod aRvniSnavT, rom igi<br />
erT-erTi ZiriTadi marcvleuli kultura Cans <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong>a (l. beriaSvili, 1973) da gansakuTrebiT<br />
aWariswylis xeobis Sua zolis mosaxleobisaTvis<br />
(n. CijavaZe, 1971: 33). dolis puris adgilobrivi<br />
Rirseba imaSi mdgomareobda, rom is TiTqmis erTnairad<br />
kargad xarobda rogorc sarwyav, ise urwyav zolSi,<br />
rogorc noyier, ise mwir niadagebSi. es garemoeba aWaris<br />
Sua zolisaTvis gansakuTrebiT niSandoblivi unda<br />
yofiliyo, radgan aq bevria iseTi miwebi, romelTa<br />
rwyva SeuZlebeli xdeboda. dolis puri, rogorc eTnografiuli<br />
masalebiT dasturdeba, xulos raionis<br />
zemo soflebSi iTeseboda me-19 saukunis CaTvliT da<br />
igi sabolood gandevna simindma (n. CijavaZe, 1966: 122).<br />
eTnografiuli masalebis mixedviT Cans, rom aWaraSi<br />
XIX s. bolomde gazafxulis pureulidan mxolod dika<br />
mohyavdaT. igi adreuli periodidan aWaris maRalmTian<br />
zonaSic unda yofiliyo gavrcelebuli, rac misi botanikuri<br />
TvisebebiT aixsneba. sakmarisia aRiniSnos isic,<br />
rom dikadan nawarmoebi toponimebi sakmao raodenobiT<br />
gvxvdeba aWaraSi, gansakuTrebiT ki _ zemo aWarasa da<br />
mTiswina zolis soflebSi (i. sixaruliZe, 1958, 89, 90, 92,<br />
103, 105 da sxv.). aWaraSi dika ramdenime saxis iyo,<br />
romelsac xalxi garkveuli saxeliT aRniSnavda (TeTri<br />
dika, yirmizi-wiTeli dika, SavTava anu Savfexa dika).<br />
amaTgan pirveli ori eTnografiulad xelmisawvdom<br />
periodSi aRar dasturdeba, xolo Savfexa dika iSvia-<br />
Tobas warmoadgenda.<br />
arqeologiur monapovarSi marcvleulTa Soris dasturdeba<br />
Wvavis arsebobac. mas axasiaTebs mwiri niada-<br />
64
gebis mimarT kargi Seguebisa da garemo pirobebisadmi<br />
naklebi momTxovneloba (Вавилов Н. И. 1960:291). amave dros<br />
igi kargad egueba sicivesa da yinvebs. xarobs sxva<br />
marcvleulTan mezoblobaSi da a. S. Wvavis kultura<br />
farTod iyo gavrcelebuli mTel aWaraSi, gansakuTrebiT<br />
mTian zolSi, romlis ganviTarebisaTvis metad<br />
xelsayreli bunebriv-klimaturi pirobebi arsebobda.<br />
ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi marcvleuli<br />
kulturebidan erT-erTi wamyvani adgili eWira asls<br />
(kulturul ormarcvalas). igi arqeologiur masalaSi<br />
sakmao raodenobiTaa warmodgenili. asli da misi warmomadgenlebi<br />
xorblis erT-erTi uZvelesi saxeobebia,<br />
romlebic mecnierebaSi SiSvelTeslovanTa prototipad<br />
aris miCneuli (Жуковский П. М., 1962: 14). asli damowmebulia<br />
Zveli babilonis, egviptis, kavkasiis da sxva<br />
civilizaciebis miwaTmoqmedebaSi neoliTuri kulturis<br />
safexuridan.<br />
asli sagazafxulo kulturaa. savegetacio periodi<br />
sxvasTan SedarebiT mokle aqvs da maRalmTis pirobeb-<br />
Sic droulad aswrebda Semosvlas. igi niadagebis mimarT<br />
nakleb momTxovnelobas amJRavnebda. amasTan, sicxis<br />
amtani, gvalvagamZle xorbalia da didi SemgueblobiT<br />
gamoirCeva (l. dekapreloviCi, 1955: 28). asls<br />
iyenebdnen rogorc puris gamosacxobad, ise korkotisaTvis.<br />
aRniSnuli periodisaTvis aslis korkoti erTerTi<br />
mniSvnelovani sakvebi yofila. amaze miuTiTebs<br />
giorgi merCules `grigol xanZTelis cxovrebaSi~ daculi<br />
cnobebic (g. merCule, 1982: 127)<br />
Wvanis arqeologiuri masalebi mowmoben, rom aWaris<br />
Sua zolis meurneobaSi Romis kulturac sakmaod gavrcelebuli<br />
yofila. igi fetvnairTa meore warmomadgenelia<br />
da aWaris sinamdvileSi saaxoe miwaTmoqmedebas<br />
ukavSirdeba. damaxasiaTebelia baris, mTiswina da mTiani<br />
tipis miwaTmoqmedebisaTvis (g. Citaia, 1959: 151). eTnografiuli<br />
monacemebiT, aWaraSi Romis jiSebidan gavrcelebuli<br />
yofila saadreo-wiTeli Romi da sagviano-TeTri<br />
Romi. Romis TavTavis gasaxmobad ki arsebobda sagan-<br />
65
gebo WurWeli, romelsac olve erqva. mis gasacexvad<br />
mxolod fexis sacexvelebi arsebobda, romelsac<br />
adgilobrivi mosaxleoba saZegvels uwodebs (n. kaxiZe,<br />
1974: 38).<br />
arqeologiur nivTier masalebSi gvxvdeba ospis<br />
nimuSebic, romelsac kacobriobis istoria uZvelesi<br />
droidan icnobda (Жуковский П. 1961: 277). iyenebdnen<br />
rogorc adamianis, ise cxovelis sakvebad. mis Sesaxeb<br />
aWaris eTnografiul masalebSi cnobebi Zalze mwiria,<br />
samagierod, misi movla-moyvanis kvali toponimikam Semogvinaxa<br />
naosparis saxiT.<br />
garda aRniSnuli zogierTi kulturisa, aWaraSi far-<br />
Tod iyo gavrcelebuli saqonlis gamosakvebad saWiro<br />
marcvleulic, romelic, rogorc Cans, ZiriTadad muSa<br />
saqonels uzrunvelyofda sazrdoTi. am daniSnulebiT<br />
unda yofiliyo gamoyenebuli swored monapovarSi dadasturebuli<br />
parkosnebi _ barda, culispira da sxva,<br />
rac, Tavis mxriv, rogorc adgilobrivi miwaTmoqmedebis,<br />
ise mesaqonleobis maRalganviTarebul doneze miuTi-<br />
Tebs.<br />
sakvlevi periodis aWaris samiwaTmoqmedo iaraRebis<br />
Sesaxeb arqeologiuri monacemebi TiTqmis ar mogvepoveba.<br />
gamonakliss Seadgens vernebis samarxeul inventarSi<br />
napovni rkinis barToxi (XI-XIII saukuneebi) (S. mamulaZe,<br />
1993: 144), romlis msgavsi iaraRebi aWaris mTianeTisaTvis<br />
farTod gavrcelebuli unda yofiliyo da ZiriTadad<br />
saaxoe miwaTmoqmedebaSi gamoiyeneboda. bunebrivia,<br />
am iaraRis gverdiT sxva saxis rkinis Toxebsac, agreTve,<br />
kavis tipis saxvnelebs iyenebdnen. ar gamovricxavT,<br />
rom aWaris mTianeTSi puris samkelad Snakvs, salewavad<br />
kevrs, xolo gasacexvad xisa da qvis sacexvelebs iyenebdnen.<br />
Sua saukuneebis qvis sacexvelebi mravladaa aRmoCenili<br />
rogorc aWaris mTian zolSi, ise barSi,<br />
gansakuTrebiT gonio-afsarosSi.<br />
arqeologiuri monacemebiT, miwaTmoqmedebis SedarebiT<br />
farTod dawinaurebuli dargi iyo aseve mevenaxeoba-meRvineoba.<br />
66
aWaraSi ar moipoveba sofeli, sadac aRniSnuli periodis<br />
saSualo da didi zomis qvevrebi sakmao<br />
raodenobiT ar iyos aRmoCenili. gansakuTrebul yuradRebas<br />
iqcevs marnebisa Tu sawnaxelebis simravle,<br />
sxvadasxva Zveli xelsawyo-iaraRebi, keramikuli nakeToba<br />
da a. S. maT dRevandel eTnografiul yofaSic metnaklebad<br />
Semoinaxes Tavi.<br />
aWaraSi mevenaxeobis ganviTarebisaTvis yvelaze xelsayreli<br />
bunebriv-sameurneo pirobebi arsebobda barsa<br />
da mTiswina zonaSi. mTian adgilebSi ki igi iSviaToba<br />
iyo. ar gamovricxavT, rom sakvlev periodSi aWara<br />
maRlari vazis simravliTac gamoirCeoda. iv. javaxiSvili<br />
XX saukunis 30-ian wlebSi werda, rom aWaraSi<br />
maRlaris 14 Savi da 12 TeTri jiSi arsebobda (iv. javaxiSvili,<br />
1930: 462-467). m. ramiSvilma regionSi sul 40<br />
aborigenuli jiSis arseboba daadastura (m. ramiSvili,<br />
1948: 2), xolo n. kecxovels 50-ze meti ZiriTadi jiSi<br />
aqvs moxsenebuli (n. kecxoveli, m. ramiSvili, d. tabataZe,<br />
1960, 3). amJamad aWaraSi fiqsirebulia 80 adgilobrivi<br />
jiSi (k. beriZe, 1975: 25).<br />
aWaraSi mevenaxeoba-meRvineobis ganviTarebis maRali<br />
donis maCvenebelia am dargTan uSualod dakavSirebuli<br />
xis, kldeSi nakveTi da qviTkiriT nagebi sawnaxelebis<br />
arseboba.<br />
kldeSi nakveTi da qviTkiriT naSeni sawnaxelebi<br />
fiqsirebulia qedis raionSi (maxunceTi, Zenwmani, bzubzu,<br />
axo, aquca...…) (al. daviTaZe, 1966). isini ganviTarebul<br />
Sua saukuneebs ganekuTvneba. am saxis WurWeli Zv.<br />
w. IV-III saukuneebidanaa cnobili da ganviTarebis umaRles<br />
safexurs Sua feodaluri xanis saqarTveloSi<br />
aRwevs (a. boxoCaZe, 1963: 92-96). qvaSi nakveTi sawnaxelebis<br />
uZveles tips ganekuTvneba sofel zeniTis sawnaxeli<br />
(d. xaxutaiSvili, 1982: 63-66).<br />
Sua feodalur xanaSi saqarTveloSi Cndeba qviTkiriT<br />
naSeni sawnaxelebic (a. boxoCaZe, 1963: 92-95). aseTi<br />
aWaraSic SedarebiT didi raodenobiTaa aRmoCenili<br />
(orcva, axo, aquca, sxalTa, Wvana da a.S.). am mxriv gan-<br />
67
sakuTrebiT gamoirCeva maWaxlis xeoba (n. kaxiZe, 1971: 6)<br />
(SuSaneTi, xerTvisi, kirnaTi, CiquneTi da sxv.). 2001<br />
wels gonio-afsarosis mudmivmoqmedma arqeologiurma<br />
eqspediciam kirnaTSi (SuSaneTi) Seiswavla ganviTarebuli<br />
Sua saukuneebis sameurneo kompleqsi. dadasturda<br />
didi zomis kargad daculi qviTkiriT naSeni sawnaxeli<br />
maranTan erTad da sawnaxelze miSenebuli patara zomis<br />
saydari satrapezoTi.<br />
Sua saukuneebis aWariswylis xeobaSi mevenaxeobameRvineobis<br />
dawinaurebaze miuTiTebs SemTxveviTi Tu<br />
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili maranTa<br />
simravlec. isini ZiriTadad ori saxisaa: daxuruli da<br />
Ria. daxuruli tipis `saRvine saxlidan~ calke unda<br />
gamoiyos Wvanis (takiZeebis) cixis teritoriaze aRmoCenili<br />
ori marani. aseTi ori marani napovnia cixisyelis,<br />
xolo erTi darCiZeebis cixis teritoriis SigniT (S.<br />
mamulaZe, 1993: 153-159). msgavsi Zeglebis arseboba damowmebulia<br />
xixanis cixe-qalaqis, begoSvilebis, kavianis,<br />
dandalos, gvaras, Tu sxva safortifikacio nagebobebis<br />
teritoriazec. am tipis marnebi did raodenobiT cnobilia<br />
maWaxlis xeobidanac (n. kaxiZe, 1974: 44-46) da<br />
zRvispira zolSic (cixisZiri _ a. inaiSvili, 1974: 102-<br />
153, gonio _ a. kaxiZe, S. mamulaZe, 2004: 4-66).<br />
Ria tipis marnebi umTavresad SemTxveviTaa aRmoCenili<br />
qedis (varjanisi, axo, abuqeTa, vaio, zvare, gobroneTi,<br />
dandalo), Suaxevis (Wvana, nenia, furtio), xulos<br />
(sxalTa, alme) raionebis teritoriaze. qvevrebis didi<br />
nawili kargadaa daculi, nawilic damtvreulia (S.<br />
mamulaZe, 1993: 156).<br />
calke unda gamoiyos is marnebi, romlebic saeklesio<br />
kompleqsSia moqceuli. am mxriv gansakuTrebiT<br />
aRsaniSnavia Txilvanis eklesiis SigniT, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />
kuTxeSi aRmoCenili sakmaod kargad daculi qvevrebi,<br />
aseve vernebis eklesiis centralur nawilSi aRmoCenili<br />
3 qvevri (ori maTgani kargadaa Semonaxuli) da<br />
sxalTis kompleqsSi Semavali `saRvine saxli~, romelic<br />
calke nagebobas warmoadgens.<br />
68
<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi cnobilia iseTi marnebic,<br />
romlebic saxlis kompleqsSi Sedioda (al. fruiZe, 1974:<br />
105), magram aWaraSi am tipis Zeglebi jerjerobiT<br />
Seuswavlelia.<br />
aRmosavleT saqarTveloSi gvianromaul da adreSuasaukuneTa<br />
xanaSi _ X saukunemde gabatonebuli unda<br />
yofiliyo Ria tipis marnebi, xolo Semdeg daxuruli<br />
tipisa vrceldeba da Ria saxisa aRar arsebobs (a.<br />
boxoCaZe, 1963: 175). am mxriv aWaraSi, iseve rogorc mTel<br />
<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi, ganviTarebul Sua saukuneebSi<br />
odnav gansxvavebuli suraTi gvaqvs. aq gvxvdeba rogorc<br />
daxuruli, ise Ria tipis marnebi. vaSnaris Zeglis<br />
mixedviT Cans, rom adreuli periodisaTvis aqac Ziri-<br />
Tadad Ria tipis marnebi unda yofiliyo gavrcelebuli<br />
(a. boxoCaZe, 1963: 175). aseve iTqmis cixisZiris gare<br />
qalaqis teritoriaze aRmoCenili marnebis Sesaxebac.<br />
aWaraSi Seswavlili marnebidan Cans, rom maTSi<br />
qvevrebis nawili dakirulia, nawili daukiravi, rac am<br />
Zeglebis daTariRebisaTvis ramdenadme sainteresoa.<br />
cnobilia, rom Zv.w. VI saukunidan mokidebuli, ax. w. X<br />
saukunemde, marnebSi da calke aRmoCenili qvevrebi<br />
ukirodaa Cadgmuli (a. boxoCaZe, 1963: 141). maTi dakirva<br />
Suafeodaluri xanidan, kerZod, XI s-is 80-iani wlebidan<br />
ikidebs fexs da gavrcelebulia mTel saqarTveloSi (a.<br />
boxoCaZe, 1963: 142-144). aWaraSi arqeologiuri gaTxrebis<br />
Sedegad Tu SemTxveviT aRmoCenil marnebSi gvxvdeba<br />
rogorc dakiruli, ise daukiravi qvevrebi. xolo TviT<br />
Zeglebi da gansakuTrebiT safortifikacio nagebobebi<br />
Sua feodalur xanas (XI-XIII ss.) ganekuTvneba. vinaidan<br />
calke XI s. fenis gamoyofa am ZeglebSi jerjerobiT ar<br />
xerxdeba, amdenad, savaraudoa, rom daukiravi qvevrebi<br />
XI saukunisaze adreuli unda iyos, xolo dakirulebi _<br />
Semdgomi xanisa (S. mamulaZe, 1993: 158).<br />
Sua saukuneebis arqeologiur masalebSi didi mravalferovnebiTaa<br />
warmodgenili doqebi, Cafebi, kokebi,<br />
sasmisebi, jamebi, fialebi da sxva. Rvinis amosaRebi ZiriTadi<br />
WurWeli aqac umTavresad kope unda yofiliyo,<br />
69
omlis erT-erTi metadD saintereso nimuSi qvevrebTan<br />
erTad aRmoCnda xelvaCauris raionis sof. axalSenSi.<br />
aWariswylis xeobaSi (XI-XIII ss.) marnebis nawili<br />
(Txilvana, vernebi, kaloTa, xixaZiri) aRmoCenilia mTis<br />
zonaSi, sadac amJamad venaxi ar xarobs. es mravalmxriv<br />
sayuradRebo faqti imiT aixsna, rom am eklesiaTa Tu<br />
safortifikacio nagebobaTa mflobelebs _ aWaris eris-<br />
TavTerisTavebs Sua zolsa Tu barSi hqondaT savenaxe<br />
adgilebi da Semdeg xdeboda aqedan yurZnis Tu mza<br />
wvenis atana da marnebSi Senaxva. amis Tqmis safuZvels<br />
gvaZlevs vaxuStis aseTi cnoba: `tkbils moitandnen<br />
baridam, Caasxamdnen aqa da dadgebis Rvino keTili da<br />
gemoiani~ (vaxuSti bagrationi, 1941: 42).<br />
werilobiTi wyaroebiT, arqeologiuri da eTnografiuli<br />
monacemebiT irkveva, rom soflis meurneoba da<br />
kerZod, miwaTmoqmedeba aWaraSi da mis mosazRvre<br />
regionebSi istoriulad viTardeboda Tavisebur sameurneo<br />
garemoSi da Sefardebuli iyo bunebrivi pirobebiT<br />
(reliefi, niadagebi, mcenareuli safari, rwyvis saSualebani)<br />
adgilobriv xasiaTs.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. bagrationi v. `aRwera samefosa saqarTveloisa~, T.<br />
lomourisa da n. berZeniSvilis redaqciiT, Tb., 1941.<br />
2. beriZe k. mevenaxeoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi<br />
aWaraSi, baTumi, 1975.<br />
3. beriaSvili l. miwaTmoqmedeba mesxeTSi, Tb., 1973.<br />
4. berZeniSvili n. (kilaZe). pirvelyofili miwaTmoqmedebis<br />
<strong>istoriis</strong>aTvis saqarTveloSi. iiS II, Tb., 1956.<br />
5. boxoCaZe a. mevenaxeoba-meRvineoba Zvel saqarTvelo-<br />
Si arqeologiuri masalebis mixedviT, Tb.,1963.<br />
6. daviTaZe al. sawnaxeli kldeSi, gaz. `sabWoTa aWara~.<br />
14, VIII, baTumi 1966.<br />
7. dekapreloviCi l. S. rusTavelis epoqis materialuri<br />
kultura, Tb., 1955.<br />
70
8. inaiSvili a. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />
eqspediciis 1972 wlis muSaobis Sedegebi, sdsZ<br />
IV, Tb., 1974.<br />
9. kaxiZe n. mevenaxeoba da mexileoba maWaxlis xeobaSi,<br />
aissys, Tb., 1971.<br />
10. kaxiZe n. maWaxlis xeoba, baTumi, 1974.<br />
11. kaxiZe a. mamulaZe S. <strong>samxreT</strong> karibWisa da abanoTubnis<br />
teritoriaze 1995-1999 wlebSi warmoebuli<br />
kvleva-Ziebis umTavresi Sedegebi, gonio-afsarosi IV,<br />
baTumi, 2004.<br />
12. kecxoveli n. ramiSvili m. tabataZe d. <strong>saqarTvelos</strong><br />
ampelografia, Tb., 1960.<br />
13. mamulaZe S. aWariswylis xeobis Suasaukuneebis<br />
arqeologiuri Zeglebi, baTumi, 1993.<br />
14. merCule g. cxovreba grigol xanZTelisa, qarTuli<br />
proza, t. V, Tb., 1982.<br />
15. ramiSvili m. guriis, samegrelosa da aWaris vazis<br />
jiSebi, Tb., 1948.<br />
16. sixaruliZe i. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> toponimika<br />
I, baTumi, 1958.<br />
17. fruiZe a. mevenaxeoba-meRvineoba saqarTveloSi eTnografiuli<br />
masalebis mixedviT (raWa), Tb., 1974.<br />
18. Citaia g. masalebi <strong>saqarTvelos</strong> saxvneli iaraRebis<br />
<strong>istoriis</strong>aTvis, ssmm V, Tb., 1930.<br />
19. Citaia g. Toxis kultura <strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi<br />
(kolxeTSi). iv. javaxiSvilis sax. <strong>istoriis</strong> institutis<br />
Sromebi, t. IV, nak. 2, Tb., 1959.<br />
20. CijavaZe n. samiwaTmoqmedo yofis istoriidan aWara-<br />
Si, Tb., 1971.<br />
21. CijavaZe n. terasuli miwaTmoqmedeba saqarTveloSi,<br />
Tb., 1976.<br />
22. CijavaZe n. mTuri miwaTmoqmedeba aWaraSi, Tb., 1966<br />
(sak. dis.).<br />
23. javaxiSvili iv. <strong>saqarTvelos</strong> ekonomikuri istoria<br />
I, Tb., 1930.<br />
24. xaxutaiSvili d. axali masalebi elinisturi xanis<br />
qarTlis qalaqebis meurneobis <strong>istoriis</strong>aTvis. macne 2, Tb.,<br />
1982.<br />
25. Вавилов Н. Проблемы селекции, М-Л., 1960.<br />
71
26. Жуковский Б. Земледельческая Турция, М., 1961.<br />
27. Жуковский П. Происхождения культурных растений, М-Л.,<br />
1962.<br />
Shota Mamuladze<br />
Field crop cultivation in Medieval Adjara<br />
Resume<br />
Multibranch country thrift was the base of economical power in<br />
medieval adjara. In the given work the main attention is paid to such<br />
leading branch as field crop cultivation and viticulture-wine making.<br />
Based on archaeological and ethnographical and writing inscription the<br />
kinds of the leading cereals culture are determined.<br />
Wine-making seemed to be much more promoted branch than land<br />
tenure in medieval centuries. There is no countries in Adjara not to find<br />
pitchers of this period. Multiplicity of winepresses, different tools,<br />
ceramic ware attract great attention . As it turned out country economy,<br />
mainly land tenure in Adjara and its adjust regions was developing in<br />
special economical surroundings and was painted by natural conditions (<br />
relief, lands, plants, watering system.)<br />
Шота Мамуладзе<br />
Полеводство и виноградство в Аджарии периода развитого<br />
средневековья<br />
Резюме<br />
Основной экономической мощи Аджарии периода развитого<br />
средневековья являлось многоотраслевое сельское хозяйство. В<br />
статье внимание удаляется таким ведущим отраслям земледелия, как<br />
72
полеводство и виноградство-виноделие. Опираясь на археологические,<br />
этнографические и письменные источникиб делается<br />
попытка определить виды ведущих зерновых культур.<br />
Видно также, что в развитое средневековье сравнительно<br />
развитой отраслью здесь было виноградство-виноделие. В Аджарии<br />
почти нет села, где не были бы обнаружены квеври (чаны для вина),<br />
относящиеся к указанному периоду. Особое внимание привлекает<br />
большое число обнаруженных марани и давилен винограда,<br />
соответствующих изделий, керамики и т.д.<br />
Делается вывод, что сельское хозяйство, в частности, земледелие<br />
в аджарии и соседних регионах исторически развивалось в<br />
своеобразной хозяйственной среде и соответствовало местным<br />
природным условиям (рельеф, почва, растительный мир, средства<br />
оромение).<br />
73
oleg jibaSvili<br />
<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis istoriidan<br />
XVIII saukunis miwuruls mzardi potencialis mqone<br />
ruseTis imperia daJinebiT aviTarebda Tavis eqspansiur<br />
politikas aRmosavleTis mimarTulebiT. aRmosavleTisaken<br />
swrafvas jer kidev petre I-ma Cauyara myari safuZveli.<br />
`petre _ wers XIX saukunis gamoCenili rusi<br />
istorikosi sergei soloviovi, _ Tvals ar acilebda<br />
aRmosavleTs, vinaidan kargad icoda misi mniSvneloba<br />
ruseTisaTvis, icoda, rogor gamdidrdeboda Rataki<br />
rusi eri, Tu is savaWro urTierTobebSi Suamavali gaxdeboda<br />
evropasa da azias Soris~ [Соловьев С., 1989:696].<br />
memkvidreebic mizanmimarTulad axorcielebdnen didi<br />
winapris anderZs da rusuli politikac sul ufro da<br />
ufro aqtiuri xdeboda am TvalsazrisiT.<br />
XVIII saukunis ukanasknel mesamedSi peterburgis<br />
saimperatoro karze ukve momwifda <strong>samxreT</strong> kavkasiaSi<br />
SeRwevis sakiTxi. ruseTi kazakebis saxiT ukve momdgari<br />
iyo yubansa da Tergs. amitom, Tundac ar yofiliyo<br />
iranisa da indoeTis zRapruli simdidreebisaken swrafva,<br />
transkavkasiuri naxtomis gakeTeba da amierkavkasiaSi<br />
gabatoneba strategiuli TvalsazrisiT mainc<br />
aucilebel gardauvalobad isaxeboda. amiT, jer erTi,<br />
Crdilo kavkasieli mTielebi blokadaSi eqceodnen da<br />
bevrad ufro advilad dasamorCilebeli xdebodnen, ri-<br />
Tac usafrTxo ganviTarebis saSualeba eZleodaT novorosiul<br />
axalSenebsa da kazakur stanicebs; da meorec,<br />
wydeboda kontaqti kavkasiel da volgispirel muslimanebsa<br />
da osmaleTis sulTans Soris, rac gamoricxavda<br />
antirusuli panislamuri koaliciis Seqmnis sa-<br />
SiSroebas.<br />
obieqturma realobam da rusulma politikam aRmosavleTSi<br />
SeWrisaTvis saWiro placdarmis funqcia<br />
qarTl-kaxeTis samefos arguna. kavkasiis centrSi mdeba-<br />
74
e, didi rusofiluri midrekilebebisa da erTmorwmune<br />
eriT dasaxlebuli qveyana saukeTeso variantad moCanda<br />
amierkavkasiaSi fexis Casadgmelad. ruseTis diplomatiuri<br />
manqana mTeli simZlavriT amoqmedda, raTa erekle<br />
II Tavis politikur orbitaSi moeqcia. miuxedavad<br />
imisa, rom erekles 1768-1774 wlebis ruseT-osmaleTis<br />
omis Semdeg guli gatexili hqonda peterburgze, xolo<br />
iran-osmaleTis katastrofuli degradaciisa da rusul<br />
politikaSi aRmosavleTisaken gafarToebis doqtrinis<br />
mzardi dominaciis pirobebSi qarTl-kaxeTisaTvis bevrad<br />
ukeTesi iyo e.w. `SeiaraRebuli neitralitetis~ poziciaze<br />
dgoma, vidre aSkara prorusuli kursis aReba,<br />
ruseTma mainc miaRwia sawadels, gamoiyena ra amisaTvis<br />
mis xelT arsebuli faruli Tu aSkara zemoqmedebis<br />
yvela saSualeba [jibaSvili o., 1998:137]. erekle II iZulebuli<br />
gaxda kompromisze wasuliyo da ai, 1783 wlisaTvis<br />
qarTvelobam saCuqrad miiRo rusuli `troas<br />
cxeni~ _ georgievskis traqtati, romelmac Tbiliss damatebiTi<br />
problemebi, xolo peterburgs <strong>saqarTvelos</strong><br />
oficialuri mfarvelis iuridiuli statusi moutana.<br />
movlenebis ganviTarebis kvalobaze udidesi mniSvneloba<br />
SeiZina Terg-aragvis gzam, rogorc qarTl-kaxeTis<br />
samefosa da ruseTis imperiis damakavSirebelma umTavresma<br />
arteriam. aRniSnuli gza, romelsac SemdegSi<br />
`<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gza~ ewoda, Tavidanve mkveTrad<br />
figurirebda saqarTvelo-ruseTis urTierTobaTa peripetiebSi.<br />
saTanado Sefaseba misca mas ruseTis armiis<br />
general-maiorma gotlib-kurt henrix fon totlebanmac,<br />
romelic misi gavliT 1769 wlis zafxulis miwuruls<br />
480-kaciani saeqspedicio korpusiT saqarTveloSi Semovida.<br />
es iyo imperiis SeiaraRebuli Zalebis pirveli<br />
samxedro eqspedicia <strong>saqarTvelos</strong> teritoriaze didi<br />
eqspansiis win. totlebenma, rogorc partizanuli brZolebis<br />
specialistma [Потто В., 1887:83], kargad gaiazra<br />
am gzis strategiuli Rirebuleba da Sesabamisi moxsenebac<br />
warudgina saimperatoro kars. 1770 wlis 1 Tebervlis<br />
relaciiT igi imperatrica ekaterina II-s<br />
75
atyobinebda: `RvTis SewevniT, davZlie ra, ase vTqvaT,<br />
yvela stiqia da gadavlaxe kavkasiis kldovani mTebi,<br />
sadac jer kidev ar yofila arc erTi evropeli, maSinve<br />
davrwmundi, rom qveynierebis am nawilSi veraviTar<br />
zomebs ver miviRebT qristianobis mtrebis winaaRmdeg<br />
manam, sanam saqarTvelo, nebiT Tu ZaliT, damorCilebuli<br />
ar iqneba Tqveni imperatorobiTi udidebulesobisadmi,<br />
rameTu am qveyanaSi Sesasvleli gza isea gamagrebuli<br />
bunebisa da stiqiisagan, rom adamianTa mcire<br />
raodenobas SeuZlia win aRudges didi armiis msvlelobas~<br />
[maWaraZe v., 1988:525; dok. #226]. aRsaniSnavia,<br />
rom imave relaciaSi totlebeni iTxovda misdami daqvemdebarebuli<br />
kontingentis 5-6 aTas kacamde gazrdasa<br />
da saTanado gankargulebebis gamogzavnas, romlebze<br />
dayrdnobiTac igi erekle mefesa da mis miwebs saukunod<br />
ruseTis imperias daumorCilebda [maWaraZe v.,<br />
1988:526; dok. #226]. yovelive es xdeboda awyuris cnobili<br />
incidentis win, rac gvaZlevs saSualebas vifiqroT,<br />
rom totlebenis mier Cadenili Ralati peterburgidan<br />
miRebuli swored am gankargulebebis realizebas<br />
warmoadgenda.<br />
rogorc aRvniSneT, ruseTis politika amierkavkasia-<br />
Si gansakuTrebiT 1780-iani wlebis dasawyisisaTvis gaaqtiurda.<br />
Sesabamisad, gaizarda interesi Terg-aragvis<br />
gzisadmi. peterburgi cdilobda mTlianad Tavisi kontrolis<br />
qveS moeqcia esoden mniSvnelovani strategiuli<br />
obieqti. gamomdinare aqedan, ruseTis mTavrobaze gama-<br />
Rizianeblad moqmedebda yvela is RonisZieba, romelsac<br />
SeeZlo raime safrTxe Seeqmna am miswrafebisaTvis. igi<br />
oficialuri Tbilisis moqmedebebsac ki zRudavda aRniSnul<br />
regionSi, riTac uxeSad arRvevda <strong>saqarTvelos</strong><br />
suverenitets. moviyvanT erT saintereso magaliTs.<br />
erekle II-is vaJi, levan batoniSvili, SorsmWvreteli<br />
diplomati da kargi strategi, SesaniSnavad erkveoda<br />
mimdinare movlenebSi da Sesabamisadac moqmedebda. rogorc<br />
q. mozdokis komendant a.ivanovis mier kavkasiis<br />
samxedro xazis sardlis, general-maior f.fabriciani-<br />
76
sadmi wardgenil 1780 wlis 11 ivlisis patakidan irkveva,<br />
ramdenime dRiT adre batoniSvili xevSi asula<br />
sazRvarze cixesimagris agebis ganzraxviT da am sakiTx-<br />
Tan dakavSirebiT TavisTan Tagaureli osebic miuwvevia<br />
[Гамрекели В., 1968:229; док. №70]. levanis es ganzraxva<br />
(<strong>saqarTvelos</strong> mxridan Terg-aragvis gzaze mkacri kontrolis<br />
daweseba) aranairad ar jdeboda ruseTis gegmebSi<br />
da amis Taobaze ukmayofileba iq xmamaRladac<br />
gamoiTqva. male ruseTisaTvis arasasurveli batoniSvili<br />
ruseTidanve marTulma Zalebma mowamles [jibaSvili<br />
o., 1998:137-148], xolo garkveuli xnis Semdeg erekle<br />
II iZulebuli gaxda Semdegi Sinaarsis werili miewera<br />
kavkasiis samxedro xazis axali sardlisaTvis, generalporuCik<br />
p.potiomkinisaTvis: `Tqvens maRalmsvlelobas<br />
ebrZana Rranicaze Cvens darialis cixeSi kacebi rom<br />
gveyena, imaTi gamoyvana im cixidam. Tqvenis brZanebisamebr<br />
is kacni iqidam gamoviyvaneT da amis Semdgomad,<br />
rogorc Tqveni maRalmsvleloba inebebs da maTis<br />
imperatorobis didebulebis samsaxuris samjobinari<br />
iqneba, ise aRsruldes~ [ioseliani a., 1985:370; dok. #14].<br />
sayuradReboa, rom yovelive es jer kidev georgievskis<br />
traqtatis dadebamde xdeboda, rac TavisTavad mravlismetyveli<br />
faqtia.<br />
ruseTis poziciaAam SemTxvevaSi naTelia _ uaxloesi<br />
momavlis saqmed Tvlida ra amierkavkasiasa da axlo<br />
aRmosavleTSi SeWras, cdilobda sasurvel mdgomareobaSi<br />
SeenarCunebina Terg-aragvis gza, rogorc mocemuli<br />
droisaTvis saamisod yvelaze realuri derefani.<br />
gamomdinare aqedan, aseT strategiul ubanze qarTvelTa<br />
Tundac mcirericxovani razmis yofnac ki friad arasasurveli<br />
faqti iyo rusi samxedroebisaTvis. miT umetes,<br />
rom imdroindeli SeiaraRebisa da Terg-aragvis xeobebis<br />
bunebrivi monacemebis gaTvaliswinebiT, Tavisi mcirericxovnobis<br />
miuxedavad, qarTul mecixovne razms advilad<br />
SeeZlo ruseTis didi Zalebis SeCereba da misi<br />
eqspansiuri politikisaTvis safrTxis Seqmna. garda<br />
amisa, Tbilisis mier darialis Caketva antirusuli ten-<br />
77
denciebis gaZlierebis momaswaveblad aRiqmeboda, xolo<br />
qarTl-kaxeTis aSkara gandgomas SeeZlo gadaulaxavi<br />
barieri Seeqmna peterburgis ganzraxvisaTvis amierkavkasiis<br />
gavliT SeeRwia axlo aRmosavleTsa da indoeTSi.<br />
amdenad, Terg-aragvis derefanze sruli kontrolis daweseba<br />
ruseTisaTvis aRmosavleTTan dakavSirebiT arsebuli<br />
gegmebis warmatebuli realizebis sawindars warmoadgenda.<br />
amave motivebiT xelmZRvanelobda ruseTis xelisufleba,<br />
roca cdilobda aRniSnuli obieqti miuwvdomeli<br />
gaexada metoqe <strong>dasavleT</strong>-evropuli saxelmwifoebisaTvis.<br />
magaliTisaTvis moviyvanT cnobil faqts _ 1784<br />
wels saqarTveloSi myof frang oficerTa eqspedicias<br />
(markizi de laramani, baroni de borti, Sevalie de<br />
buloni), romelic ruseTis mTavrobis kontrolqveS<br />
mogzaurobda kavkasiaSi, ufleba ar mieca mimoexila<br />
<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gza [kiRuraZe g., 1971:116].<br />
aRniSnuli masalebidan gamomdinare, advili warmosadgenia<br />
<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gziT ruseTis dainteresebis<br />
xarisxi. amgvar fonze gvinda ganvixiloT kidev<br />
erTi, friad originaluri SemTxveva.<br />
1785 wlis Semodgomaze erekle II-m garsevan WavWava-<br />
Zisagan, peterburgSi qarTl-kaxeTis sruluflebiani<br />
warmomadgenelisagan, SekiTxvaze _ rogor moepovebinaT<br />
rusebis sruli ndoba da maTi samxedro da finansuri<br />
daxmareba [cqitiSvili z., 1982:93], miiRo sapasuxo saidumlo<br />
werilebi, romlebSic qarTveli elCi mas saintereso<br />
da amave dros Zalian damafiqrebel ideas<br />
awvdida. kerZod, pirveli weriliT g. WavWavaZe erekle<br />
II-s auwyebda, rom daebada kargi azri da Tu misi umaRlesi<br />
nebac iqneboda, sasurveli iyo feldmarSal<br />
grigol potiomkinisaTvis sargeblobaSi daeTmoT xevisa<br />
da aragvis sasazRvro provinciebi. amiT, _ ganavrcobs<br />
Tavis azrs g.WavWavaZe, _ rusebs TiTqmis saxlSi moviwvevT,<br />
maT ndobas movixveWT, darialsa da ananurSi<br />
rusis jaris CayenebiT Cvens gaWirvebul mdgomareobas<br />
gamovasworebT da usafrTxoebas uzrunvelvyofT, q. ana-<br />
78
nursa da mTel mxares evropulad gardavqmniT da did<br />
sargeblobasac vnaxavTo [cincaZe i., 1970:39-40; dok.,<br />
#24].<br />
momdevno werilSi elCi ufro Sors midis. igi erekle<br />
II-s acnobebs, rom fedmarSal gr. potiomkins TiTqos<br />
ganzraxuli aqvs daumoyvrdes qarTl-kaxeTis mefes. `nu-<br />
Tu Tqveni qaliSvili anastasia axlac gaWirveuldeba<br />
gaTxovebasTan dakavSirebiT da ar Seicvlis Tavis<br />
damokidebulebas revazTan mimarTebaSio~ _ imedianad<br />
kiTxulobs Tavadi garsevani [cincaZe i., 1970:48; dok.,<br />
#30].<br />
aq gvinda CavurToT informacia mefis asul anastasiasa<br />
da werilSi moxseniebuli revazis urTierTobebze.<br />
akademikos anton iohan giuldenStedtis monacemebiT,<br />
1772 wlisaTvis princesa anastasia 3 wlisa iyo<br />
[giuldenStedti, 1962:203]. gamodis, 1785 wlisaTvis igi<br />
daaxloebiT 16 wlisa iqneboda. rac Seexeba revazs, rogorc<br />
Cans, igi qsnis erisTavTa Tavadur gvars ekuTnoda.<br />
am mosazrebis sasargeblod metyvelebs pl. ioselianTan<br />
daculi erTi cnobac, romelic gvauwyebs, rom<br />
qsnis erisTavTa saxlis wevrma, `erisTavman revaz 1800<br />
welsa SeirTo colad anastasia, qali iraklisa~ [ioseliani<br />
pl., 1978:73].<br />
1785 wlisaTvis qsnis saerisTao gauqmebuli iyo.<br />
gauqmebis procesi 1740-iani wlebidan daiwyo, xolo<br />
sabolood 1777 wels gaformda [<strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong><br />
narkvevebi, 1973:525]. `simtkicisaTvis da SeucvlelobisaTvis<br />
esreTisa ganCinebisa iqmna kreba, daiwera Zeglis<br />
wera, da moswerda xeli, daesvaT beWedni mefisa da<br />
samefoisa saxlisa wevrTa, kaTolikosisa da mRvdelm-<br />
TavarTa rvaTa. kirile mTavarepiskoposman misca xma<br />
miematos Zeglis weras eseca: `iyavn kruli TviT mefeca,<br />
romelmanca gaxsnas Sekruleba ese da scvalos ganCineba~<br />
[ioseliani pl., 1978:73]. Tavisda samwuxarod, norC<br />
princesas maincdamainc aseTi dasjili da saxelo<br />
CamorTmeuli saxlis Svili Sehyvarebia. revaz erisTavi<br />
79
namdvilad ver iqneboda sasurveli sasiZo samefo karisaTvis.<br />
swored es hqonda mxedvelobaSi g.WavWavaZes,<br />
roca imedovnebda, rom fedmarSal gr.potiomkinTan qorwinebis<br />
brwyinvale perspeqtiva moxiblavda anastasias<br />
da revazis Tavs daaviwyebda. magram ase ar moxda,<br />
axalgazrda mefis asuli erTguli darCa Tavisi grZnobebisa<br />
da miuxedavad xangrZlivi molodinisa, sabolood<br />
mainc Tavis rCeuls SeeuRla.<br />
davubrundeT garsevan WavWavaZis werils.<br />
elCi daJinebiT sTxovs erekle mefes absoluturad<br />
saidumlod Seinaxos informacia mosalodneli saTuo<br />
qorwinebis Taobaze da warmatebaSi winaswari darwmunebis<br />
gareSe anastasiasac ki ar gaumxilos, xolo ideis<br />
uaryofis SemTxvevaSi, samudamo daviwyebas misces igi.<br />
amasTan, kvlav urCevs gadasces gr. potiomkins, axla<br />
ukve mziTevis saxiT, xevisa da saaragvos teritoriebi.<br />
aRsaniSnavia, rom garsevani pirdapir miuTiTebs im faqtorze,<br />
ramac ganapiroba ruseTis daintereseba aRniSnuli<br />
provinciebiT. rogorc bunebrivad, ise cixeebiT<br />
gamagrebuli es miwebi ruseTisaTvis faseulia maTze gamavali<br />
gzis gamo, uimisod ki mTeli saaragvoc arafrad<br />
uRirTo, _ miuTiTebs igi [cincaZe i., 1970:48-49; dok.,<br />
#30].<br />
werilebidan ikveTeba friad saintereso momenti.<br />
ruseTi garsevan WavWavaZis piriT erekle II-s daxmarebisa<br />
da samxedro-politikuri usafrTxoebis uzrunvelyofis<br />
sanacvlod pirdapir sTxovs gadasces mas didi<br />
strategiuli mniSvnelobis mqone qarTuli teritoriebi<br />
_ xevi da aragvi, da mzad aris aRniSnuli garigebis<br />
garegnuli gaformebis mizniT gamoiyenos politikuri<br />
xasiaTis qorwineba imperiis erT-erT pirvel pirs _<br />
fedmarSal gr.potiomkinsa da erekle mefis asuls _<br />
anastasias Soris. faqtobrivad ruseTis es moTxovna<br />
iyo mcdeloba _ xelSi Caegdo qarTl-kaxeTis CrdiloeTi<br />
karibWe, am sityvis sruli mniSvnelobiT, da Tavad<br />
qceuliyo politikuri viTarebis absoluturi batonpatroni<br />
regionSi.<br />
80
qarTul istoriografiaSi potiomkinisaTvis (ruseTisaTvis)<br />
qarTuli miwebis sargeblobaSi gadacemis ideis<br />
avtorad uSualod g.WavWavaZea moazrebuli [cqitiSvili<br />
z., 1982:93-95]. Cveni gansjiT ki igi rusuli politikuri<br />
wreebis survilebs axmovanebda da maTi SekveTiT moqmedebda.<br />
aseTi msjeloba eyrdnoba Semdeg argumentebs:<br />
jer erTi, nakleb sarwmunoa ruseTSi Tavisi pirvelive<br />
elCobis periodSi (1784-1788 ww.) g.WavWavaZes, rus<br />
xelisufalTa saTanado miTiTebebis gareSe, damoukideblad<br />
wamoewyo aRniSnul sakiTxebze konsultaciebi<br />
erekle mefesTan. winaswar rom ar yofiliyo gaTviTcnobierebuli<br />
ruseTis miswrafebebsa da mosalodnel<br />
reaqciaSi, rogor gabedavda igi piradi pasuxismgeblobiT<br />
dapireboda erekle mefes gr.potiomkinisaTvis princesa<br />
anastasias miTxovebisa da xev-aragvis daTmobis<br />
sanacvlod ruseTisagan saTanado daxmarebis miRebis<br />
Taobaze ras warmoadgenda saamiso TvalsazrisiT garsevan<br />
WavWavaZis figura saerTaSoriso politikaSi<br />
mere meorec, msgavsi ambiciuri ideebiT swored gr.<br />
potiomkini gamoirCeoda. v. potos cnobiT, 1780-iani wlebis<br />
dasawyisSi igi molaparakebebs awarmoebda ruseTSi<br />
mcxovreb somexTa arqiepiskopos iosebTan (arRuTiani,<br />
arRuTinski) ruseTis mfarvelobis qveS somxeTis<br />
saxelmwifos aRdgenis Taobaze, romlis pirveli mefe<br />
isev da isev yovlisSemZle Tavadi gr. potiomkini unda<br />
yofiliyo. am sakiTxTan dakavSirebiT igi (gr.potiomkini)<br />
Zveli somexi mefeebis oqrocurvili gerbebiT<br />
damSvenebul faifuris mdidrul WurWelsac ukveTda<br />
CineTsa da indoeTSi [Потто В., 1886:718]. Tu gaviTvaliswinebT<br />
g.WavWavaZis mier miTiTebul faqtebsac, rom<br />
potiomkins survili hqonda dasiZeboda erekle mefes da<br />
ruseTis politikuri elita dainteresebuli iyo Tergaragvis<br />
gziT, ar aris gamoricxuli anastasiasTan<br />
qorwinebisa da mziTevSi xevisa da saaragvos miRebis<br />
ideis WeSmariti avtori Tavad potiomkinive yofiliyo.<br />
da bolos, Terg-aragvis gzaze sruli kontrolis<br />
mopovebiT rusuli mxare didi xniT adre dainteresda<br />
81
da amas aSkaradac gamoxatavda. amdenad, sruli ufleba<br />
gvaqvs vifiqroT, rom aRniSnuli ideebi axlac iqidan<br />
wamovida, cxovrebaSi maTi realizebisaTvis niadagis<br />
mosinjvas ki rusi politikosebi g.WavWavaZis saSualebiT<br />
Seecadnen, rac diplomatiuri TvalsazrisiT swori<br />
gadawyvetileba iyo.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis dauflebis rusuli<br />
gegma imxanad CaiSala _ qarTl-kaxeTis samefo karze<br />
Wkua eyoT da misi ganxorcielebisaTvis xelSewyoba mizanSewonilad<br />
ar miiCnies. am gonivrulma nabijma TxuTmetiode<br />
wliT gaaxangrZliva qarTl-kaxeTis samefos<br />
arseboba. Tumca, sabolood, 1801 wels, suverenuli qar-<br />
Tuli saxelmwifo mainc CrdiloeTidan moZalebuli imperiis<br />
eqspansiis msxverpli Seiqna.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi, germanuli<br />
teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da gamokvleva<br />
daurTo g.gelaSvilma, t.I, Tbilisi, 1962.<br />
2. ioseliani a., Tvisebrivad axali etapi ruseT-<strong>saqarTvelos</strong><br />
urTierTobaSi, `saistorio moambe~, t. 51-52, Tbilisi,<br />
1985.<br />
3. ioseliani pl., cxovreba giorgi mecametisa, Tbilisi,<br />
1878.<br />
4. kiRuraZe g., safrangeT-<strong>saqarTvelos</strong> istoriuli da<br />
kulturuli urTierTobidan, Jurn. `mnaTobi~, Tbilisi,<br />
1971, #1.<br />
5. maWaraZe v., masalebi XVIII saukunis meore naxevris<br />
ruseT-<strong>saqarTvelos</strong> urTierTobis <strong>istoriis</strong>aTvis, naw. III,<br />
nakv. I, Tbilisi, 1988.<br />
6. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> narkvevebi, n. IV, Tbilisi,<br />
1973.<br />
7. cincaZe i., masalebi ruseT-<strong>saqarTvelos</strong> urTierTobis<br />
<strong>istoriis</strong>aTvis (1782-1791 ww.), `saistorio moambe~, t. 23-<br />
24, Tbilisi, 1970.<br />
82
8. cqitiSvili z., garsevan WavWavaZis saxelmwifoebrivi<br />
moRvaweoba, Tbilisi, 1982.<br />
9. jibaSvili o., levan batoniSvilis mkvlelobis sakiTxisaTvis,<br />
Jurn. `Woroxi~, baTumi, 1998, #3.<br />
10. Соловьев С., Чтения и рассказы по истории России, Москва,<br />
1989.<br />
11. Потто В., Кавказская война в отдельных очерках, эпизодах,<br />
легендах и биографиях, т.I, вып. I, СПБ., 1887.<br />
12. Потто В., Кавказская война в отдельных очерках, эпизодах,<br />
легендах и биографиях, т.3, вып. I, СПБ., 1886.<br />
Something from Georgian Military Road History<br />
Oleg Jibashvili<br />
Summary<br />
The Treaty of Georgievsk, signed on July 24, 1783, placed the<br />
kingdom of Kartl-Kakheti under the protection of the Russia Empire. The<br />
significance of Georgian Military Road as the main arterial one between<br />
Georgia-Russia increased. The main aim of St. Patersburg was to institute<br />
control over that strategic position. So in 1785 the government of The<br />
Russia Empire tried to marry the king Erekle’s daughter Anastasia to<br />
Marshal Gr. Potemkin. Therefore, that marriage intended to be political,<br />
Potemkin (Russia) would be able to get some Georgian provinces Khevi<br />
and Aragvi as dowry (the Georgian Military Road was extended on those<br />
provinces). The Georgian ambassador Prince Garsevan Chavchavadse<br />
was considered to fulfill that mission. However, for some circumstances<br />
the attempt of realization of that plan failed.<br />
83
Олег Джибашвили<br />
Из истории Военно-Грузинской дороги<br />
Р е з ю м е<br />
По Георгиевскому трактату 1783 года, Картл-Кахетинское<br />
царство, вошло под покривительство Российской империи. В связи с<br />
этим, возросло значение Военно-Грузинской дороги, как главнейшей<br />
артерии связывающей Россию с Грузией. Петербург стремился установить<br />
полный контроль над указанным стратегическим объектом.<br />
С этой целью, в 1785 году, со стороны русского правительства<br />
была попытка провести политическую свадьбу, между фельдмаршалом<br />
Гр. Потёмкиным и дочерью царя Ираклия II, Атастасией. И в<br />
качестве приданного Потёмкину (т.е.России), царь Ираклий II передал<br />
бы провинции Хевского и Арагвского ущелья (по территории<br />
которых проходила Военно-Грузинская дорога). Реализовать данный<br />
проект, Россия пыталась рукой посланника Картл-Кахетинского<br />
двора, княза Гарсевана Чавчавадзе. По разным причинам, проект<br />
сорвался.<br />
84
85<br />
Tamaz futkaraZe<br />
toponimebSi<br />
gacocxlebuli istoria<br />
eris xasiaTis, misi eTnikuri iersaxis, fsiqikis,<br />
sulieri da inteleqtualuri SesaZleblobebis Secnobis<br />
umTavresi winapirobaa mis mier ganvlili istoriuli<br />
gzis gaazreba-gaanalizeba da am gzaze Seqmnil<br />
sulier memkvidreobaSi CaRrmaveba. warsuli istoriuli<br />
gzis gacnobiereba dRevandelobis Secnobisa da xvalindelobis<br />
ganWvretis safuZvelTa safuZvelia.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> istorias aqvs sakuTari Sinaarsi. misi<br />
saxiT Cvens winaSea gansakuTrebuli samyaro, romelSic<br />
bevri ram idumalebiTaa moculi. siZvelisa da istoriuli<br />
bedukuRmarTobis wyalobiT Cvenamde mouRwevlobis<br />
gamo warsulis bevri saintereso movlenis karebi daketilia,<br />
gasaRebi ki _ dakarguli. didaWaraSi arsebuli<br />
upirvelesi qristianuli samlocvelos arsebobis damadasturebeli<br />
gasaRebis povna Soreuli warsulis karis<br />
gasaRebad Tanamedrove istorikos-arqeologTa erT-erTi<br />
umTavresi amocanaa.<br />
sayovelTaod cnobilia, rom saqarTvelo erT-erTi<br />
pirveli qveyanaa, sadac gavrcelda qristianoba. ukve I<br />
saukuneSi aq movidnen pirvelmociqulebi andria pirvelwodebuli,<br />
simon kananeli, Semdeg _ maTe (mataTa),<br />
baTlome, iulia, Tadeozi. ,,qc”-is mixedviT andriam<br />
qristianoba pirvelad didaWaraSi iqadaga (,,Sevida<br />
queyanasa qarTlisasa, romelsac didaWara ewodebis...”)<br />
(,,qarTlis cxovreba, 2002: 39). doroTeos tvirelis (III s)<br />
da epifane kviprelis (IV s.) cnobebiT andria mociquli<br />
,,movida iq, sadac aris afsaris cixe” (p.ingoroyva, 1954:<br />
223). sofronis (IV s.) informaciiT, afsaris cixesTan<br />
moRvaweobda andrias TanamoRvawe maTe (mataTa) da iqvea<br />
dasaflavebuli (iqve, 1954:223).<br />
qristianobis gavrceleba da oficialur religiad<br />
gamocxadeba iyo saxelmwifoebrivi azrovnebis, politikuri<br />
kulturis, sazogadoebrivi da ekonomikuri cxov-
ebis maRali donis gamoxatuleba, radgan igi aZlierebda<br />
feodalizaciis gzaze Semdgari qveynis centralizacias<br />
da konsolidacias.<br />
is, rac cnobilia werilobiTi monacemebiT, Semagrebulia<br />
qristianuli sakulto daniSnulebis ZeglebiT,<br />
toponimebiTa da xalxuri gadmocemebiT. qristianobis<br />
gavrcelebis kvaldakval gaiSala taZrebis mSenebloba.<br />
erT-erTi aseTi taZari didaWaraSic unda yofiliyo.<br />
jer aSenebdnen patara da primitiul sakulto nagebobebs.<br />
gvian iwyeben damuSavebuli masaliT mSeneblobas.<br />
grafinia uvarovas TqmiT religiuri obieqtebi aWaraSi<br />
ufro meti iyo, vidre afxazeTsa da sxva mxareebSi.<br />
fiWvnaris ornaviani eklesia, cixisZiris bazilikuri<br />
taZari, abuserisZeebis sasaxlis eklesia xixanSi, maxaroblis<br />
eklesia TxilvanaSi, wm. giorgis saxelobis<br />
eklesia cxmorisSi, sxalTaSi (sxalTis eklesiis Siga<br />
moxatuloba gamoirCeoda maRali ostatobiT. masze gamosaxulia<br />
qriste xucurad dawerili wigniT xelSi,<br />
sulTmofena, xareba, lazares aRdgineba, naTlisReba,<br />
qristeSoba, mwyemsTa Tayvaniscema, meZavi qali qristes<br />
winaSe, saidumlo seroba da a.S.), vernebis, kaloTis,<br />
agaris, zendidis, maWaxlis xeobis soflebis da sxva<br />
eklesiebi.<br />
Cveni mxaris <strong>istoriis</strong> mniSvnelovani movlenebi warmodgenilia<br />
uZveles toponimebSi. qristianobasTan uSualodaa<br />
dakavSirebuli Semdegi toponimebi: soflis saxelebi<br />
xuloSi _ diakoniZeebi, dioknisi, dekanaSvilebi<br />
(aRmosavleT saqarTveloSi gvarebi: dekanosiZe, dekanaZe,<br />
dekanaSvili); qobuleTSi _ zeda da qveda kvirike; xelvaCaurSi<br />
_ feria (yvela eseni nawarmoebia kultis msaxurebis<br />
_ diakonis, dekanozisa da wminda kvirikesagan);<br />
qobuleTsa da xelvaCaurSi _ sameba; qedisa da xulos<br />
raionebSi – namonastrevi da a.S.<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovania qristianul samlocvelosTan<br />
dakavSirebuli toponimebi. eklesia hqvia adgilebs<br />
sxalTaSi, samebaSi, axalSenSi; eklesiagver<br />
siagverdi<br />
_<br />
saTesi kirnaTSi; naeklesiari _ saTesi zundagaSi, ko-<br />
86
lotaurSi, vanaZeebSi (Rorjomi), aWyvaSi; naeklesievi _<br />
uCqnari Rorjomis uban gorgaZeebSi, tye boboyvaTSi;<br />
namonastrevi _ tye kvaStaSi, saTesebi ganaxlebasa da<br />
eleliZeebSi (xulo); xatitye _ adgili kapnisTavSi; xa-<br />
timamu<br />
muli<br />
_ ubani zeda agaraSi (qeda), tye da saTesi<br />
dologanSi, Cais nakveTi meZibnaSi; xristoqosi _ tye<br />
fuSrukaulSi; beTlemi (qalaqi, sadac qriste daibada) -<br />
qedi zeda agaraSi, mTa zesofelSi; saydari _ baRi kapnisTavSi,<br />
buCqnari maRlakonSi, saTesi xerTvisSi; sayda-<br />
riyeli<br />
_ ubani kvaStaSi, saTesi tunaZeebSi; saydarqveSi<br />
_ saTesi inaSariZeebSi; nasaydrali<br />
– adgili kaloTaSi,<br />
dRvanSi, buCqnari takiZeebSi; saZovari kobalTaSi, saTesi<br />
TxilvanaSi; nasaydrevi _ adgilebi maxunceTSi, ZmagulaSi,<br />
gegeliZeebSi, ZenwmanSi, saRoreTSi, gundaurSi;<br />
naqilisvari (nawarmoebia Turquli sityvidan ,,qilise”,<br />
e.i. naeklesiari) _ kibeSi, JanivrSi, omboloSi, maxvilaurSi,<br />
zanaqiZeebSi; qili<br />
lisekari<br />
– adgilebi WarnalSi,<br />
sarfSi; qiliseseri - saTibi pantnarSi; saydari - saTibi<br />
kortoxSi, tye simoneTSi, buCqnari murvaneTSi.<br />
xucubani - sofeli qobuleTSi; xuciSvilebi - ubani<br />
didaWaraSi; xurcialebi - saTesi zundagaSi; xucuri -<br />
saTesi maxalakiZeebSi, saZovari furtiosa da didaWaris<br />
ubnebSi; xuciqedi - ubani yinCaurSi; xucieri - ubani<br />
lomanaurSi; xucivake - saTesi davlaZeebSi; xurcauli -<br />
saTesi RurtaSi; amaRleba - saTesi ZmagulaSi; goraw-<br />
minda - saTesi qedlebSi; miqelwminda - nakaduli da<br />
saTesi merisSi; samiqeluri - ubani sxefSi; miqelauri -<br />
saTesi beselaSvilebSi (miqelwminda, niqalauri, samiqelauri<br />
momdinareobs mTavarangeloz miqaelidan, romelic<br />
amarcxebs mtrul sulebs, adamianebs ifaravs ubedurebisa<br />
da codvebisagan). mTavarangelozi - saTesi da<br />
saZovari WvanaSi, takiZeebSi, tye neniaSi, saTibi da sa-<br />
Zovari wablanaSi (xulo), saTesi kvatiaSi (i. beqiriSvili,<br />
1990: 66-69).<br />
zogierTi adgilisaTvis Cvens winaprebs Weqa-quxilisa<br />
da avdris RvTaeba elias (winaswarmetyveli) saxeli<br />
SeurqmeviaT. es warmarTobidan momdinareobs da mas<br />
87
ukavSirdeba mikrotoponimebi: elia wminda - saTesi didaWaraSi,<br />
oqtombersa da SavaZeebSi; eliauri - saTesi<br />
paqsaZeebSi; imarwminda - saTesi duaZeebSi.<br />
metad popularuli iyo aWaraSi wminda giorgi. igi<br />
qarTvelTa erTianobis gamomxatveli sinonimi iyo. TeTr<br />
cxenze amxedrebuli giorgi <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifo<br />
droSasa da beWedzec gamosaxes. igi qarTvelTa warmodgeniT<br />
mcvel-mfarveli da uZleveli mxedaria, romelsac<br />
qristianobam 365 saydari augo da 365 saydarze dalocvas<br />
an dawyevlas uZlevad miiCnevda. warmarTuli RvTaeba-mTvaris<br />
adgili qristianobis dros wminda giorgim<br />
daikava (i. javaxiSvili, 1960: 45)<br />
wm. giorgis saxelobis sakulto dawesebulebebi<br />
iyo xixanSi, cxmorisSi, WvanaSi, SuSaneTSi da sxvagan.<br />
tbel abuserisZem 1233 wels xixanSi daweril Txzulebas<br />
,,saswaulni wmindisa mTavarmowamisa giorgisani“<br />
uwoda. mwerali mogviTxrobs, rom ori cxmoriseli<br />
tyved Cauvarda mahmadianebs. wm. giorgim maT daxmareba<br />
gauwia. isini aitaca. erTi pirdapir sofelSi _ cxmorisSi<br />
dasva taZarTan, meore ki _ soflis SemogarenSi.<br />
wm. giorgisTanaa dakavSirebuli uamravi toponimi. CamovTvliT<br />
zogierTs: gorgiuli - ubani Suaxevis raion-<br />
Si, venaxi da saTibi qiziniZeebSi, ubani xaraulaSi (qedis<br />
r-ni); gorgila qedi - vanSi (Suaxevis r-ni); gor-<br />
gimeleTi - saTesi tomaSeTSi (Suaxevis r-ni); gorgaule<br />
le-<br />
bi – saZovari vaSlovanSi (xulos r-ni); gorgaZeebi –<br />
sofeli xulosa da qobuleTis raionebSi.<br />
metad sainteresoa r. erisTavis monacemebi, romlis<br />
mixedviTac cageris raionis (leCxumi) sofel alpanasa<br />
da aWaraSi ician wm. giorgis dResaswauli (23 aprili).<br />
alpanaSi sWamen xorcsac am dResaswaulze, aWaraSi ki<br />
Seeqcevian pur-Rvino-lobios ,,mravalJamieriT”, ician<br />
wirva, galoba da a.S. (r. erisTavi, 1986: 23)<br />
alpanas mezoblad aris sofeli aWara, romelic<br />
aWaridan wasulebis mier unda iyos daarsebuli (i.<br />
beqiriSvili, 1990: 74). Tu es asea, maSin imdroindel<br />
alpanelebs giorgobis dResaswaulis varianti aWaridan<br />
88
wauRiaT, mxolod im gansxvavebiT, rom aWaraSi am dRes<br />
xorcs ar Wamdnen da pur-Rvinos Seeqceodnen.<br />
aWaraSi mravlad gvxvdeba agreTve jvarTan dakavSirebuli<br />
toponimebi, saxeldobr: jvari - ubani bara-<br />
TaulSi, saTesi ganaxlebasa da dekanaSvilebSi, oqrua-<br />
Svilebsa da ZirkvaZeebSi; sajvareTesi – WerSi; jvarTani<br />
- buCqnari sacixurSi; qvabijvari - mTa sacixurSi;<br />
kotajvari - buCqnari CaoSi; jvaredini - saTesi uCxoSi;<br />
kobijvari - saZovari, romlis Sesaxeb cnobas gvawvdis<br />
lisovski Rorjomis aRwerisas. aseTi toponimi gvxdeba<br />
dioknisSic. legendiT aq adre venaxi iyo gaSenebuli,<br />
magram mters igi auCexia. mterTan brZolaSi daRupuli<br />
erT-erTi vaJkaci qedze daumarxavT da sasaflaoze jvari<br />
daudgamT. es saxelic rwmenisa da vazis siyvarulis<br />
gamoxatulebaa. zogadad jvari warmarTobidan iRebs sa-<br />
Taves. qristianobam igi Tavi simbolod aqcia. sacixurisa<br />
da agaris saydarTan 1979 wels aRmoCnda qvis ori<br />
jvari, romlebzec mzis diskoa gamoxatuli. jvari aris<br />
buTuraulisa da xulos skolis gverdiT mdebare sasaflaozec.<br />
xulos raionis sofel agaraSi aRmoCnda<br />
jvardasmuli buxris jaWvic (n. kaxiZe, IV, 1976: 84).<br />
sofel almeSi aRmoCnda qvis kubo saxuravze jvriT<br />
da jixvis figuriT. igi amJamad inaxeba mxareTmcodneobis<br />
muzeumSi. akad. g. Citaiam mas specialuri naSromic<br />
ki miuZRvna (ix. mis. ,,qvis kubo almedan”). islamis<br />
gavrcelebis miuxedavad, aWaraSi qristianuli emblema _<br />
jvris gamosaxuleba umniSvnelovanesi ornamenti iyo<br />
moCuqurTmebisas. igi CuqurTmis wnulSi iyo Caqsovili.<br />
ase SeniRbulad jvars gamoxatavdnen saxlis karebze,<br />
Werze da a.S. didaWareli a. demetraZis saxlis sastumro<br />
oTaxis CuqurTmaSi swored aseTi jvaria Caqsovili<br />
(i. adamia, 1956: 46).<br />
igive motivi gvxvdeba Rorjomis sxva soflebis nagebobebis<br />
interierSi. qarTuli CuqurTmebiTaa Semkuli<br />
maradidisa da maWaxlispiris jameebic, romelTa Sesaxeb<br />
aRniSnavda akad. a. pavlinovic (i. beqiriSvili,<br />
1990:79).<br />
89
es aris gansakuTrebuli mniSvnelobis faqtebi, romlebic<br />
calke axsnas moiTxovs. vazisgan nakeTebi jvari<br />
qarTvelobis simbolod iqca. TurqeTis agresiis pirobebSi<br />
misi Semonaxuloba qarTvelobisaTvis aWarelTa<br />
brZolis naTeli gamoxatulebaa.<br />
dRemde Semonaxulia osmalobisdroindeli beWedi,<br />
romelzec Cvens winaprebs jvari da vazi gamousaxavT.<br />
osmalobis periodSi aWaraSi ra Tqma unda meCeTebsac<br />
aSenebdnen, magram erovnuli samSeneblo xerxebisa da<br />
meTodebis gamoyenebiT (unda iTqvas, rom pirveli me-<br />
CeTebi aWaraSi TanzimaTs ukavSirdebda. 1878 wlisaTvis<br />
aWaraSi sul 2 aTeulamde meCeTi iyo. maTi raodenoba<br />
gaizarda rusebis Semosvlis Semdeg).<br />
islamis ZaldatanebiT gavrcelebis miuxedavad, adgilobrivi<br />
mosaxleoba win aRudga qristianuli Zeglebis<br />
wabilwvas. yovelive es kargad aisaxa xalxur gadmocemebSi.<br />
sxalTis taZris saswaulmoqmedebasTan dakavSirebuli<br />
erT-erTi Tqmulebis mixedviT xojebs ganuzraxavT<br />
taZris meCeTad gadaqceva, magram gagiJebulan da<br />
tyeSi gaWrilan. erT mwyemss taZarSi cxvari Seuyvania.<br />
mwyemss 200 suli pirutyvi gawyvetia, TviTon ki gadaCexila.<br />
sxvaTa Soris, msgavsi gadmocemebi davamowmeT tao-<br />
Sic. parxalSi gviTxres, rom xojam TeTrad gadaReba<br />
taZris kedlebi, taZrisa, romelic ,,deda tamaram aaSena“,<br />
amitom is xoja mokvdao. am da sxva gadmocemebSi<br />
xazgasmiTaa gamoxatuli protesti qristianuli eklesia-monastrebis<br />
ngreva-wabilwvisadmi.<br />
osmalTa batonobis miuxedavad, mkvidri mosaxleoba<br />
mama-papaTa tradiciebs ar Ralatobda. uvarovas materialuri<br />
kulturis Zeglebis aRwerilobasTan erTad<br />
yuradReba gaumaxvilebia tradiciul yofazec. igi Seswrebia<br />
axalgazrda qalis dasaflavebis ceremonials.<br />
qals mTeli sofeli miasvenebda. ecvaT sufTa da axali<br />
tansacmeli. kubos abreSumis qsovili efara. kubos qalebic<br />
miacilebdnen (rac islamuri normebiT ikrZaleboda).<br />
qali nigvznarSi daumarxavT.<br />
90
WeSmaritad qarTuli tradiciebis dacva, erovnuli<br />
wes-Cveulebebis idumal pirobebSi Sesruleba iyo osmalobis<br />
winaaRmdeg brZolis gza da emsaxureboda<br />
erovnuli TviTmyofadobis, qarTvelobis dacvis interesebs.<br />
sxvaTa Soris, xoja-molaTa Sorisac iyvnen progresulad<br />
moazrovne adamianebi, romlebic xels uwyobdnen<br />
da cdilobdnen TavisTavadobis SenarCunebisa da aWaris<br />
mosaxleobis interesebis dacvisaTvis. maT Soris iyvnen<br />
nuri beriZe, iskender TavarTqilaZe, xafiz mexeSiZe,<br />
yedir zaqaraZe, Suqri xalvaSi (begi), dede-aRa niJaraZe,<br />
mufTi axmed xalifaSvili da mravali sxva.<br />
iskender TavarTqilaZe iyo Rorjomeli xoja, niWieri<br />
da ganaTlebuli adamini, romelic mTeli Tavisi<br />
Segnebuli sicocxlis ganmavlobaSi <strong>saqarTvelos</strong>Tan<br />
erTobas uWerda mxars. im dros sajarod amis gacxadeba<br />
advili ar iyo, magram igi ar SeuSinda mosalodnel sa-<br />
SiSroebas da aSkarad gamoxata <strong>saqarTvelos</strong>Tan erTobis<br />
survili (ap. wulaZe, 1991: 23.).<br />
xoja xafiz mexeSiZe xulos orklasian skolaSi<br />
rjulis maswavlebeli iyo, iswavla qarTuli werakiTxva<br />
da sxvebsac aswavla.<br />
nuri beriZe (xoja) aSkarad daupirispirda aWarelTa<br />
osmaleTSi gadasaxlebas da Tavisi gavleniT cdilobda<br />
xeli SeeSala muhajirobisTvis, axmed xalifaSvili ki<br />
osmalobis periodSic jameSi qarTulad qadagebda da<br />
,,yuransac” qarTulad uxsnida mrevls, ris gamoc osmalebma<br />
stambulSi gaixmes da samarTalSi misces, magram<br />
man Tavi gaimarTla: ,,Cven qarTvelebi varT da Cveni<br />
enac qarTuliao”. misma gavlenam xeli SeuSala aWarel-<br />
Ta masobriv emigracias osmaleTSi.<br />
warmodgenil toponimebSi zogjer Zunwad, magram<br />
Seulamazeblad aris gadmocemuli erovnuli TviTmyofadobis<br />
dacva-SenarCunebisaTvis qarTveli xalxis medgari<br />
da Seupovari brZolis istoria. yovelive amis<br />
gaazreba kidev erTxel daafiqrebs mkiTxvels, raTa<br />
91
saRi gonebiT gadaavlos Tvali Cvens warsuls dRevandelobisa<br />
da momavlis Sefasebis TvalsazrisiT.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. adamia i., qarTuli xalxuri xuroTmoZRvreba, aWara,<br />
Tb., 1956.<br />
2. beqiriSvili i., qristianoba aWaraSi, baT., 1990.<br />
3. erisTavi r., folklorul-eTnografiuli werilebi,<br />
Tb., 1986.<br />
4 ingoroyva p., giorgi merCule, Tb., 1954.<br />
5. kaxiZe n., mWedloba aWaraSi,<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
yofa da kultura, IV, Tb., 1976.<br />
6. leonti mroveli, cxovreba mefeTa, qarTlis<br />
cxovreba, t.I, 2002 (1955 w. gamocemis mixedviT).<br />
7. wulaZe ap., Zmuri sityva, baT., 1991.<br />
Tamaz Phutkaradze<br />
Ghristian toponyms in Ajara<br />
Summary<br />
The given work deals with the gwestions on the history of southernwestern<br />
Georgia-Ajara.The work represents toponyms connected with<br />
christianity.<br />
92
История, оживленная в топонимах<br />
Тамаз<br />
Путкарадзе<br />
Резюме<br />
Аджария древнейший уголок Грузии, население которого уже в<br />
I-ом веке н.е. приобщилось к христианству.<br />
В работе на основе письменных источников, литературных данных<br />
и полевых материалов, проанализированы топонимы, связанные<br />
с христианством и оживляющие богатейшую историю данного региона.<br />
93
uCa oqropiriZe<br />
baTumis SeerTebisaTvis ruseTis brZolis<br />
istoriidan (XIXs.)<br />
qarTvel xalxs yovelTvis axsovda Tavisi droebiT<br />
daSorebuli TanamoZmeni da maT <strong>saqarTvelos</strong> SemadgenlobaSi<br />
dabrunebaze ganuwyvetliv zrunavda. magram<br />
agresiul muslimanur saxelmwifoTa Soris moqceuli,<br />
igi eZebda Zlier mokavSires maT winaaRmdeg. <strong>dasavleT</strong><br />
evropis saxelmwifoebTan am mizniT kavSiris damyarebis<br />
ara erTi uSedego cdis Semdeg, man orientacia erTmorwmune<br />
ruseTze aiRo. ruseTis Zlier saxelmwifos-<br />
Tan kavSirSi qarTuli saxelmwifos mesveurni imedovnebdnen<br />
dakarguli teritoriebis dabrunebas.<br />
XVIII saukunis 60-ian wlebSi, rodesac ruseT-osmaleTis<br />
urTierToba daiZaba da saqme omamde mivida,<br />
qarTl-kaxeTis mefe erekle meore imedovnebda ruseTis<br />
daxmarebiT axalcixe-mesxeTis dabrunebas da amis Sesaxeb<br />
ruseTis samefo kars TxovniT mimarTavda (А.А. Цагарели,<br />
1898,: 84). 1769 wlis 4 oqtombers paninisadmi miweril<br />
werilSi ki erekle meore gamoxatavda survils<br />
osmalTa batonobisagan gamoexsna yvela qristiani da<br />
maT Soris ” osmalTa mier dapyrobili Savi zRvis piras<br />
Cvens miwaze mcxovrebni” (iqve, вип. II, 1902: 244). aq erekles<br />
aWaris mosaxleobac unda hyavdes mxedvelobaSi<br />
(megreliZe S. 1963: 13). ruseTis jaris daxmarebiT imereTis<br />
mefe solomon meoris mier Sorapnis, baRdadis da<br />
quTaisis cixeebis dakavebis Semdeg erTiani ZalebiT<br />
ganzraxuli iyo baTumze laSqrobac, magram igi general<br />
totlebenis mizeziT CaiSala (ИКОИРГО, т.8, 1905, :<br />
44). qarTveli mefeebisa da xalxis miswrafeba <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />
<strong>saqarTvelos</strong> dakarguli qarTuli miwebis<br />
gasaTavisufleblad dasturdeba ara erTi dokumentiT,<br />
romlebSic aRniSnulia amisaTvis maTi praqtikuli<br />
mzadyofna da misi saqmiT damtkicebis survili (А.А.<br />
94
Цагарели, Грамоты… т.1, 2-3, iqve, вип. II, 1902: 225, т. II, вып. I,<br />
1898: 92, 405). es miswrafeba aisaxa 1783 wlis ruseTsa da<br />
qarTl-kaxeTis samefos Soris dadebul giorgievskis<br />
traqtatSic, romliTac qarTl-kaxeTis samefos mier<br />
zogierT suverenul uflebebze uaris Tqmis sanacvlod<br />
ruseTi valdebulebas iRebda osmaleTTan da iranTan<br />
omebisa da sazavo molaparakebis dros mieRo zomebi,<br />
rom <strong>saqarTvelos</strong> dabruneboda is istoriuli teritoriebi,<br />
romlebic osmaleTs hqonda mitacebuli (<strong>saqarTvelos</strong><br />
istoria, Tb., 1948 : 435).<br />
1801 wels ruseTis mier qarTl-kaxeTis samefos<br />
gauqmebis da misi uSualod ruseTTan SeerTebis Semdeg<br />
dRis wesrigSi dadga osmalTa uRlis qveS myofi qar-<br />
Tuli samflobeloebis ruseTis mier dapyroba da mier-<br />
Teba. pirvel rigSi saWiro iyo Savi zRvis aRmosavleT<br />
sanapiroebis _ osmaleTis xelSi myofi navsadgurebis _<br />
foTis, baTumisa da anakliis dakaveba. baTumis Seer-<br />
Tebis sakiTxi ruseTis mmarTvel wreebSi jer kidev XIX<br />
s. pirvel wlebSi daisva. ruseTis sagareo saqmeTa ministri<br />
Cartoricki miTiTebas iZleoda, rom Tu ruseTi<br />
foTis, anakliis da baTumis SemoerTebas molaparakebis<br />
gziT ver miaRwevda, maSin rogorme mieRoT ufleba am<br />
qalaqebidan saqonlis gatana-Semotanaze da am mizniT<br />
miemarTaT osmaleTSi Zlier gavrcelebuli moqrTamvisaTvis<br />
(АКАК, 1868 : 477, Дубровин В., 1887: 171). 1804 wels<br />
imave Cartorickis winaSe baTumis navsadguris ruseT-<br />
Tan SeerTebis aucileblobis sakiTxi daayena generalma<br />
cicianovmac da a.S. (АКАК, т. II, 1868:476).<br />
saerTod unda aRiniSnos, rom ruseT-osmaleTis<br />
yvela omis dros dRis wesrigSi mwvaved idga baTumisa<br />
da misi Semogarenis ruseTTan SeerTebis sakiTxi. aWaris<br />
samSoblosTan dabrunebis cdas adgili hqonda 1828-<br />
1829 wlebis ruseT-osmaleTis omisa da 1853-1856 wlebis<br />
yirimis omis periodebSic. magram, am ukanasknelSi damarcxebis<br />
gamo, ruseTi ganidevna Savi zRvis sanapirodan<br />
da mas aq aekrZala rogorc flotis yola, ise cixesimagreebis<br />
floba. yovelive aman gamoiwvia mdgoma-<br />
95
eobis kidev ufro daZabva <strong>dasavleT</strong> evropis saxelmwifoebsa<br />
(gansakuTrebiT inglisi, safrangeTi da avstria)<br />
da ruseTs Soris Savi zRvis da misi sruteebis region-<br />
Si gavlenis ganmtkicebisaTvis brZolaSi. amavdroulad,<br />
evropaSi Zalebs ikrebs da asparezze gamodis swrafad<br />
mzardi da energiuli germaniis gaerTianebuli saxelmwifo,<br />
romlis niWieri da SorsmWvreteli kancleri,<br />
oto fon bismarki, evropis politikur rukaze Slis<br />
germaniis axalgazrda saxelmwifos ganmtkicebisa da<br />
gaZlierebis interesebidan gamomdinare did diplomatiur<br />
pasianss. man gaTvlili diplomatiuri nabijebiT,<br />
romelTac Zirs samxedro aqciebiTac umagrebda,<br />
TandaTanobiT SesZlo evropis Zlieri saxelmwifoebis -<br />
safrangeTisa da avstriis dasusteba. ruseTTan urTier-<br />
Tobis gaumjobesebebis mizniT ki mas jer kidev 1866<br />
wels SesTavaza daxmareba parizis traqtatis im muxlebis<br />
uarsayofad, romlebic ruseTs Sav zRvaze flotis<br />
yolas uSlida. 1870 wlis 21 seqtembers, prusia -<br />
safrangeTis omis msvlelobisas, bismarkma ukve aSkarad<br />
daadastura am sakiTxis ruseTis sasargeblod gadasawyvetad<br />
mxardaWerisaTvis mzadyofna (история Дипломатии,<br />
1941: 521). imave wlis 31 oqtombers ruseTis mTavrobam<br />
gamosca cirkulari, romelSic CamoTvlili iyo sxva<br />
saxelmwifoebis mier 1856 wlis parizis traqtatis<br />
darRvevis SemTxvevebi. amis Semdeg gakeTebuli iyo<br />
daskvna, rom aseTi darRvevebis gamo ruseTs aRar aqvs<br />
safuZveli moqmedad cnos parizis aqtis yvela piroba<br />
da amieridan igi savaldebulod ar Tvlis misi im<br />
statiebis aRiarebas, romlebic Sav zRvaze ruseTis<br />
suverenuli uflebebis sakiTxs exeba.<br />
gorCakovis am cirkularma didi ukmayofileba gamoiwvia<br />
evropaSi, gansakuTrebiT inglisisa da avstriis<br />
mmarTvel wreebSi da maT miaRwies sakiTxis gansaxilvelad<br />
saerTaSoriso konferenciis mowvevas. konferencia<br />
Sedga londonSi 1871 wlis ianvarSi. ruseTma miaRwia<br />
Sav zRvaze misi suverenuli uflebebis aRdgenas da<br />
bosforisa da dardanelis sruteebis ucxo qveyanaTa<br />
96
samxedro gemebisaTvis Caketvas (iqve, gv. 521-522). amiT<br />
ruseTs xelebi gaexsna Savi zRvis auzSi axali eqspansiebisaTvis<br />
da dRis wesrigSi kvlav dadga osmaleTis<br />
mier mitacebuli qarTuli teritoriebis, gansakuTrebiT<br />
ki q. baTumis da misi mimdebare regionebis SemoerTebis<br />
sakiTxi.<br />
am droisaTvis e.w. aRmosavleTis sakiTxis ZiriTad<br />
Sinaarss Seadgenda brZola “osmaleTis memkvidreobisaTvis”,<br />
romelSic yvela monawile Tavisi poziciebis<br />
ganmtkicebas cdilobda, Tuki osmaleTis danawilebis<br />
sakiTxi dRis wesrigSi dadgeboda. aRniSnulma<br />
brZolam metad daZaba urTierToba evropis mowinave<br />
saxelmwifoebsa (inglisi, safrangeTi, germania) da ruseTs<br />
Soris. inglis-safrangeTi mxars uWerdnen osmale-<br />
Tis imperiis mTlianobas (Гурко-Кряжин В.А.б 1925 : 13-14),<br />
radgan maT kargad icodnen, rom am sakiTxis dasmisTanave<br />
(osmaleTis danawileba) ruseTi moiTxovda<br />
konstantinepols, sruteebsa da osmaleTis somxeTs, rac<br />
maTTvis miuRebeli iyo da aranakleb aSinebdaT, vidre<br />
germaniis TviT maqsimaluri programa osmaleTis mimarT<br />
(iqve: 32) da yvelanairad cdilobdnen win aRdgomodnen<br />
mas. am brZolaSi aWara da, gansakuTrebiT, q. baTumi<br />
strategiulad mniSvnelovan rols TamaSobda. faqtobrivad<br />
baTumi warmoadgenda gasaRebs dainteresebuli ZalebisaTvis<br />
amierkavkasiaSi TavianTi politikis gasatareblad.<br />
amasTan, igi moiazreboda, rogorc kargi placdarmi<br />
Savi zRvis osmaluri sanapiroebisa da sruteebisaken<br />
ruseTis eqspansiuri gegmebis ganxorcielebisaTvis.<br />
amitomac ruseTis brZolam baTumisa da misi Semogarenis<br />
(aWara) SemosaerTeblad metad mwvave xasiaTi<br />
miiRo.<br />
did saxelwifoebs Soris gansakuTrebiT daiZaba vi-<br />
Tareba 1875-1878 wlebis `aRmosavleTis krizisis~ dros,<br />
rodesac gaaqtiurda Zalisxmevani ruseT-osmaleTis mosalodneli<br />
omis SemTxvevaSi saerTo evropuli afeTqebis<br />
Tavidan asacileblad, xolo omis gardauvalobis<br />
97
SemTxvevaSi sakuTari interesebis dakmayofilebis uzrunvelsayofad.<br />
evropis sami did saxelmwifos _ ruseTis, avstriisa<br />
da germaniis mier 1876 wlis 13 maiss berlinis Sexvedraze<br />
xelmowerilma memorandumma, romelic bosniahercogovinis<br />
problemis gadaWrasa da balkaneTis sakiTxis<br />
mSvidobiani gziT mogvarebas exeboda, Sedegi ver<br />
gamoiRo. am SemTxvevaSi evropis am sami saxelwifos mizans<br />
Seadgenda osmaleTis imperiis mTlianobis Senar-<br />
Cuneba masSi mcxovrebi qristianebis mdgomareobis gaumjobesebis<br />
pirobiT (история дипломатии, 1945, : 25-26). safrangeTi<br />
da italia daeTanxmnen sami imperatoris am<br />
programas, magram inglisis mTavrobam arasasurvelad<br />
CaTvala axali Careva osmaleTis saqmeebSi, radgan mas<br />
ar surda rusuli gavlenis gaZliereba arc sruteebze<br />
da arc balkaneTSi, saidanac igi konstantinepols<br />
uSualod daemuqreboda (iqve: 26). amave problemis<br />
gadawyvetis mcdelobas adgili hqonda reixStadtis<br />
Sexvedraze 1876 wlis 8 ivliss, erTi mxriv _ ruseTis<br />
imperator aleqsandre II-sa da sagareo saqmeTa ministr<br />
gorCakovs, meore mxriv _ avstriis imperator franciosebsa<br />
da andraSs Soris. am Sexvedridan CvenTvis<br />
sainteresoa is, rom ruseTma miiRo avstriis Tanxmoba<br />
zogierTi, 1856 wels dakarguli, teritoriisa da baTumis<br />
SeerTebaze (iqve: 30). diplomatiuri manevrebis<br />
miuxedavad, ruseT-osmaleTis omi gardauvali gaxda da<br />
1877 wlis 24 aprils ruseTis imperatorma xeli moawera<br />
manifests misi dawyebis Sesaxeb.<br />
ruseT-osmaleTis am omSi osmaleTi damarcxda da<br />
konstantinepolis maxloblad, san-stefanoSi xeli moawera<br />
samSvidobo xelSekrulebas (1878 wlis 1 marti),<br />
romliTac ganmtkicda ruseTis poziciebi balkaneTsa<br />
da sruteebis zonaSi. es ki xels ar aZlevda evropis<br />
arcerT did saxelmwifos. amitomac 1878 wlis 6 marts<br />
andraSi oficialurad gamovida konferenciis mowvevis<br />
winadadebiT, sadac ganixilavdnen ruseT-osmaleTis za-<br />
98
vis yvela pirobas. ruseTis xelisufleba iZulebuli<br />
gaxda daTanxmeboda am moTxovnas.<br />
kongresi gaixsna berlinSi 1878 wlis 13 ivniss.<br />
balkaneTis problemis daregulirebaSi kongresze raime<br />
gaugebrobas adgili TiTqmis ar hqonia da SeTanxmeba<br />
miRweuli iqna, magram ruseTis teritoriulma SenaZenma<br />
aziaSi ruseTi kinaRam krizisamde miiyvana. ruseTinglisis<br />
1878 wlis 30 maisis saidumlo separatul Se-<br />
TanxmebaSi naTqvami iyo, rom ruseTi “daikavebs” baTums.<br />
solsberma da bikonsfildma es formulireba gamoiyenes<br />
imisaTvis, rom TiTqos ingliss ar miucia Tanxmoba ruseTisaTvis<br />
baTumis mierTebaze da daTanxmdnen mxolod<br />
mis okupaciaze. magram sabolood isini iZulebuli<br />
gaxdnen ecnoT baTumis, yarsisa da artaanis ruseTisaTvis<br />
gadacema. inglisma mxolod is moaxerxa, rom<br />
ruseTs Tavs moaxvia baTumis porto-frankod gamocxadeba<br />
(iqve: 50).<br />
amrigad, 1878 wlis berlinis kongresis gadawyvetilebiT,<br />
<strong>saqarTvelos</strong> kidev erTi, ZirZveli istoriuli<br />
kuTxe _ aWara dedasamSoblos wiaRs daubrunda. aravi-<br />
Tari mniSvneloba ara aqvs imis mtkicebas, rom baTumi<br />
da aWara, amierkavkasiis sxva teritoriebTan erTad,<br />
ruseTma kontribuciis saxiT miiRo (esen dai, 2001 : 89).<br />
es iyo qarTveli xalxis samsaukunovani ocnebis, amas-<br />
Tan, istoriuli samarTlianobis _ SeeerTebina TanamoZme<br />
qarTveli mahmadianebiT dasaxlebuli dakarguli<br />
istoriuli teritoriebi, _ aRsruleba. am saqmeSi, ra<br />
Tqma unda, didi roli Seasrula ruseTis samxedro Zalam<br />
da diplomatiam, magram am SemTxvevaSi ruseTic,<br />
rogorc Tavis droze osmaleTi, Tavisi samflobeloebis<br />
gafarToebasa da Savi zRvis auzSi gavlenis gaZliereba-gamtkicebas<br />
isaxavda miznad da ara <strong>saqarTvelos</strong><br />
istoriuli teritoriebis gaerTianebas. es iyo misi bunebrivi<br />
ganvrcobis Cveulebrivi procesi, romelsac raime<br />
keTilSobiluri miswrafebani ar warmarTavda da amierkavkasiaSi<br />
ruseTis imperiul-aneqsionisturi politikis<br />
ganxorcielebis Sedegs warmoadgenda. aRniSnuli<br />
99
procesi, mocemul SemTxvevaSi, mxolod iribad daemTxva<br />
qarTveli eris swrafvas _ hqonoda erTiani samSoblo<br />
erTi saxelmwifos sazRvrebSi. aWaris samSoblosTan<br />
dabrunebac am istoriuli swrafvis logikuri daboloebaa.<br />
xolo misi bedukuRmarToba swored imaSi mdgomareobda,<br />
rom igi or dampyrobels Soris aRiqmeboda,<br />
rogorc diplomatiuri manevrebis sagani da sakontribucio<br />
obieqti; amasTan, isic unda aRiniSnos, rom<br />
<strong>saqarTvelos</strong> istoriuli teritoriebis ruseTis skiptris<br />
qveS gaerTianebam xeli Seuwyo qarTveli eris konsolidacias<br />
da masSi erTiani erovnuli TviTSegnebis<br />
Camoyalibebas, ramac mniSvnelovani roli Seasrula<br />
qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenisaTvis brZolaSi.<br />
am mxriv didi muSaoba gaiSala axlad SemoerTebul<br />
baTumis olqSic. ilia WavWavaZem ,,qarTvelTa Soris wera-kiTxvis<br />
gamavrcelebel sazogadoebasTan” erTad daiwyo<br />
zrunva am kuTxeSi skolebis, biblioTekebisa da<br />
sxva kulturul-saganmanaTleblo dawesebulebaTa gaxsnisaTvis.<br />
qarTvelma sazogadoebam gulTan axlos miitana<br />
musliman moZmeTa gaWirveba da daiwyo aqtiuri<br />
moRvaweoba osmalTa batonobis Sedegad regionSi damkvidrebuli<br />
umecrebisa da sibnelis swavla-ganaTlebis<br />
SuqiT gasafantavad. ukve 1878 wlidan daiwyo samzadisi<br />
aWaraSi qarTuli skolebis gasaxsnelad. regionSi qar-<br />
Tuli skolebis gaxsnas did mniSvnelobas aZlevda<br />
iakob gogebaSvilic (i. gogebaSvili, 1940: 270). amave saqmiT<br />
Zlier iyvnen dainteresebulni da did mzrunvelobas<br />
iCendnen al. yazbegi, an. furcelaZe, n. cxvedaZe da<br />
sxvebi (x. axvlediani, 1956 : 152-153).<br />
qarTvelma sazogadoebam gulTan axlos miitana am<br />
kuTxis yvela satkivari da cdilobda mxarSi dadgomoda<br />
aWaras tkivilebis gadatana-moSuSebaSi. gansakuTrebiT<br />
es gamJRavnda adgilobrivi mosaxleobis muhajirebad<br />
wasvlis winaaRmdeg brZolaSi. qarTvelma moRvaweebma<br />
didi yuradReba dauTmes ara marto muhajirobis<br />
mizezebis kvlevas da mis winaaRmdeg agitacias, aramed<br />
am saqmeSi ruseTis carizmis koloniuri politikis aq-<br />
100
tiur mxilebasac. unda aRiniSnos, rom ruseTis carizmis<br />
koloniuri politika sruliad Seesabameboda rusuli<br />
mmarTvelobis bunebas, mis imperiul cnobierebas.<br />
igi ZiriTadad mimarTuli iyo SemoerTebul mxareebSi<br />
imperiuli mmarTvelobis ganmtkicebisaken, rac, upirveles<br />
yovlisa, iq rusebis dasaxlebiT iyo SesaZlebeli.<br />
koloniur administracias sruliadac ar adardebda<br />
adgilobrivi mosaxleobis Taviseburebani da TviTmyofadi<br />
xasiaTi. igi adgilobriv “tuzemcebs” yofda or<br />
kategoriad _ e.w. “mSvidobiani” (romlebic ar ewinaaRmdegebodnen<br />
rusul mmarTvelobas, swavlobdnen rusul<br />
enas, Svilebs rusul skolebSi abarebdnen aRsazrdelad<br />
da a.S.) da “mSfoTvareni” (vinc ewinaaRmdegebodnen<br />
rusTbatonobas) (buxraSvili p., 2000: 75). ruseTis koloniuri<br />
administracia sruliadac ar zrunavda SemoerTebuli<br />
teritoriebis mkvidri mosaxleobis ganviTarebasa<br />
da kulturul dawinaurebaze; rogorc cnobilia,<br />
ruseTis imperia ZiriTadad samxedro Zalas efuZneboda<br />
da sakuTari rusi xalxic ki mouvlel-miuxedavi hyavda.<br />
TviT rusi publicistebic ki aRiarebdnen, rom rusTxelmwifebas,<br />
Tavisi bunebidan gamomdinare, araviTari<br />
ganmanaTleblur-kulturuli funqciis Sesruleba ar<br />
SeeZlo (iqve: 77). aseT pirobebSi ki udidesi mniSvneloba<br />
hqonda qarTvel sazogado moRvaweTa im Zalisxmevas,<br />
romelsac isini samuslimano <strong>saqarTvelos</strong> am nawilSi<br />
eweodnen kulturul-saganmanaTleblo kerebis daarsebisa<br />
da qarTuli erovnuli TviTSegnebis gamoRviZebis,<br />
gaRvivebisa da ganmtkicebisaTvis. Tavisi moZmisaTvis<br />
“ganwirulis suliskveTebas” uqmad ar Cauvlia da<br />
rodesac saamiso dro dadga, aWaraSi ukve momzadebuli<br />
iyvnen saTanado Zalebi, raTa gverdSi amodgomodnen<br />
zogadqarTul satkivars da Tavisi wvlili SeetanaT<br />
qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenaSi, erTiani da ganuyofeli<br />
<strong>saqarTvelos</strong> ideis ganxorcielebaSi. patriotuli<br />
idealebiT gamsWvaluli samahmadiano <strong>saqarTvelos</strong><br />
progresulad moazrovne mamuliSvilebi am did<br />
saqmeSi mxarSi amoudgnen TavianT qristian Zmebs da<br />
101
SesZles aWaris regionSi aRorZinebuli, didi qarTuli<br />
sasicocxlo energiis saerTo qarTuli interesebis<br />
samsaxurSi Cayeneba.<br />
gamoyenebuli literatura da saarqivo masalebi:<br />
1. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />
XVIII столетия относящиеся к Грузии т. I, (1768-1770), СПБ, 1891.<br />
2. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />
XVIII столетия относящиеся к Грузии т. II, вып. 1, СПБ, 1898.<br />
3. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />
XVIII столетия относящиеся к Грузии (1760-1911), т. II, вып. 2, СПБ,<br />
1902.<br />
4. Известия кавказского отдела истории русского географического<br />
общества (ИКОИРГО), т. 8, 1905.<br />
5. Акты, собранные Кавказской Археологической Комиссией<br />
(АКАК), т. II. 1868.<br />
6. Дубровин В., история воин и владычества русских на Кавказе,<br />
т. V, С.- Петербург, 1887.<br />
7. История Дипломатии, под редакцией В.П. Потемкина, т. I,<br />
ОГИЗ, Москва, 1941.<br />
8. История Дипломатии, под ред. В.П. Потемкина, т. II, ОГИЗ,<br />
Москва, Ленинград, 1945.<br />
9. Груко-Кряжин В.А., Ближний восток и державыа, Научн. ассоц.<br />
восточновед. при ЦИК СССР, Москва, 1925.<br />
10. megreliZe S., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> istoriidan,<br />
Tb., 1963.<br />
11. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, Tb., 1948.<br />
12. esien-dai, elvie-i selase/sami sanjayi (yarsi, baTumi,<br />
artaani), axalcixe, yarsi, (simpoziumis Sromebi), V, 2001.<br />
13. gogebaSvili i., Txz., t. II, Tb., 1940.<br />
14. axvlediani x., saxalxo ganmaTavisuflebeli brZolis<br />
istoriidan <strong>samxreT</strong> saqarTveloSi, baT., 1956.<br />
15. buxraSvili p., rusuli koloniuri cnobiereba da<br />
amierkavkasiis eTnopolitikuri realoba, Jurn., „amirani“,<br />
monreali-Tbilisi, 2000.<br />
102
Ucha Okropiridze<br />
The question of Batumi in the International Relations Befor<br />
Addition of Adjara<br />
Summary<br />
In the issue it is said about the interest of the international diplomacy<br />
by the questions of the relations toward Batumi and the tendention of the<br />
Russian side to join this important harbour of the Eastern seacoast of<br />
Black Sea. It is investigated the events after Russian-Turkisch war of the<br />
1828-1829 and Crimian war of the 1853-1856 in the relationship to this<br />
problem, so called Batumi question in the time of joining of Adjara and<br />
the incorporation of this region into Russian Empire<br />
Уча Окропиридзе<br />
Батумский вопрос в международных отношениях до<br />
присоединения Аджарии<br />
Резюме<br />
В работе рассказано о заинтересованности международной дипломатии<br />
вопросами отношения к Батуми и стремления Российской<br />
стороны, присоединить этот значительный порт восточного побережья<br />
Черного моря. Исследованы события после Русско-Турецкой<br />
войны 1828-1829 г.г. и Крымской войны 1853-1856 г.г., которые<br />
относятся к данной проблеме о так называемом Батумском вопросе<br />
при присоединения Аджарии и передаче этого региона Российской<br />
империи.<br />
103
merab megreliSvili<br />
zogierTi cnoba profesor a.n. krasnovis<br />
narkvevze „<strong>samxreT</strong><br />
kolxeTi“<br />
petrogradSi 1915 wels gamocemuli botanikosi,<br />
profesoris a. n. krasnovis narkvevi „<strong>samxreT</strong> kolxeTi“<br />
mniSvnelovan cnobebs gvawvdis kavkasiis <strong>samxreT</strong> regionis<br />
uZvelesi <strong>istoriis</strong> Sesaxeb. aqve warmodgenilia mdidari<br />
fotomasala da <strong>samxreT</strong> kavkasiis ruka.<br />
udavod didi wvlili miuZRvis prof. a. krasnovs<br />
baTumis botanikuri baRis daarsebaSi, Tumca isic unda<br />
iTqvas, rom mis Camosvlamdec aTvisebuli da ayvavebuli<br />
iyo adgilobrivi mosaxleobis mier mwvane koncxi, rasac<br />
TviTonac aRniSnavs. prof. krasnovma mwvane koncxze<br />
safuZveli Cauyara samecniero keras.<br />
a.n. krasnovi naSromSi anviTarebs herodotes Sexedulebas<br />
kolxTa da egviptelTa erTiani warmomavlobis<br />
Sesaxeb. iziarebs ra am Tvalsazriss, igi paralels avlebs<br />
egviptur da kolxur kulturebs Soris, naxulobs maT<br />
Soris did msgavsebas. prof. a.n. krasnovi erTgan aRniSnavs,<br />
rom kolxebi da egviptelebi didxans inarCunebdnen azrs<br />
naTesauri kavSirebis Sesaxeb. meomari egviptelebi, - wers<br />
igi, - eziarnen kolxur kulturas, SeeTvisnen adgilobriv<br />
mosaxleobas da ojaxebic ki Seqmnes. didi xnis manZilze<br />
kolxebSi SenarCunebuli iyo egvipturi kulturis niSnebi.<br />
aqve igi dasZens, rom CrdiloeT kolxeTSi kulturis<br />
pirveli gamavrcelebelni iyvnen egviptelebi (Краснов, 1915:<br />
8). SevniSnavT, rom misi mosazreba kolxTa warmomavlobis<br />
Sesaxeb ar Seesabameba realobas.<br />
aseve mcdarad miakuTvnebs igi aRniSnul regions<br />
ruseTs. CamoTvlis ra kolxeTis sazRvrebs, aWaris mTis<br />
ferdobidan Woroxis iqiT zRvamde da mdinare Coloqamde,<br />
aseve qobuleTsa da TurqeTis sazRvrebamde da Semdeg<br />
104
trapizonisaken, iqve dasZens, rom swored im qveyanas,<br />
romelsac ukavia grZeli sanapiro xazi, ewodeba <strong>samxreT</strong><br />
kolxeTi da igi ekuTvnis ruseTs. ar Seesabameba sinamdviles<br />
mis mier warmodegenili argumenti imis Sesaxeb, rom<br />
TiTqosda ruseTis samflobeloebi amierkavkasiis CaTvliT<br />
miekuTvnebian civi zamTris qveynebs. sxvadasxva dros<br />
xan erTi da xan meore dampyroblis mier mitacebuli<br />
<strong>samxreT</strong> kolxeTi yovelTvis <strong>saqarTvelos</strong> istoriul miwawyals<br />
warmoadgenda.<br />
ver daveTanxmebiT prof. a.n. krasnovis mosazrebas<br />
imasTan dakavSirebiTac, rom berZnul-romauli kulturis<br />
ayvavebis periodSi kolxeTi warmoadgenda velur adamian-<br />
Ta TavSesafars, romlebic aocebdnen Tanamedroveebs TavianTi<br />
uxeSi da dauxveweli zne-CveulebebiT. am azris<br />
gasamyareblad igi imowmebs ”qarTlis cxovrebas“, sadac<br />
saubaria aleqsandre makedonelis mmarTvelobis xanaSi<br />
mtkvaris zemo sanapiroze mcxovrebi barbarosebis Sesaxeb,<br />
romlebic ki ar asaflavebdnen, aramed Wamdnen gardacvlilebs<br />
da ar cnobdnen gvarovnul samarTals. laSqrobaTa<br />
monawileni (gulisxmobs qsenofontes laSqrobebs Zv. w. 401<br />
w.) kolxebs maT mier naxul xalxTa Soris yvelaze velurebad<br />
miiCnevdnen. profesori krasnovi aseve imowmebs<br />
strabons, romelic igive azrisaa am xalxze. igi aRniSnavs,<br />
rom kolxebi xeebze cxovroben, iq Casulebs sasmeliT<br />
abrueben da advilad klaven. am gziT, - dasZens igi, - maT<br />
gaanadgures pompeusis ramdenime kohorta. qsenofontes<br />
jarmac izarala am sasmelis gamo. misi azriT, kolxebi<br />
msoflios sxvadasxva kuTxeSi mcxovreb velurTa msgavsia<br />
(albaT, gulisxmobs velurobis periodis ruseTs, roca<br />
sasmeliT gabruebuli da sulwarTmeuli TaTruli<br />
modgmis rusi gaeTxlarSeboda miwaze. es Tviseba hqoniaT<br />
TaTrebsac. isini ver eguebodnen sasmels).<br />
erTgan profesori a.n. krasnovi miuTiTebs <strong>samxreT</strong><br />
kolxeTis sanapiroze mcxovrebi xalxis ukulturobaze.<br />
105
amis mizezad igi asaxelebs antropo-geografiul faqtors,<br />
kerZod, eklian da gauval tyeebs, romelic yovel-<br />
Tvis iyo kulturulad CamorCenil xalxTa TavSesafari.<br />
igi analogiad asaxelebs jujebiT dasaxlebul ekvatorul<br />
afrikas da kaciWamiebiT savse braziliisa da axali<br />
gvineis tyis masivebs (Краснов, 1915.: 8). ver gamodgeba<br />
argumentad tyisa da zRvis sanapiro adgilebis jujebis,<br />
velurebis da kaciWamiebis sacxovrisad gamocxadeba.<br />
prof. a.n. krasnovis zemoT moyvanili argumentebis<br />
gasabaTileblad sakmarisia davasaxeloT berZeni mwerlis<br />
qsenofontes ”anabazisi”, sadac igi gvesaubreba Savi zRvis<br />
<strong>samxreT</strong>iT mcxovrebi qarTveli tomebis karduxebis, taoxebis,<br />
mosinikebis, xalibebis da sxvaTa yofa-cxovrebis<br />
Sesaxeb da xazs usvams maT did kulturas. aseve sayurad-<br />
Reboa berZeni geografis strabonis (Zv. w. 64 ax. w.84) mier<br />
aRniSnuli didi savaWro gza (md. rioni, md. mtkvari,<br />
kaspiis zRva), romelic mniSvnelovan rols asrulebda<br />
Zveli saberZneTis aRmosavleTis qveynebTan vaWrobis<br />
saqmeSi.<br />
bolos warmogidgenT nawyvets prof. a.n. krasnovis wignidan:<br />
,,jer kidev Soreul warsulSi, mSvidobismoyvare, miwaTmomqmedi<br />
egvipteli xalxi faraon sezotrisis meTaurobiT<br />
keTili zraxvebiT awarmoebs laSqrobas CrdiloeTis<br />
qveynebSi. sezostrisis floti gars uvlis Savi<br />
zRvis sanapiros qveynebs. suptropikuli <strong>samxreT</strong>is qveynis<br />
Svilebs ar moewonaT TovliT dafaruli skviTebis stepebi<br />
da mTagoriani kavkasiis sanapiro.<br />
uCveulo stepebisa da mTebis gadalaxvis Semdeg egviptelTa<br />
Tvalwin gadaiSala qarebisa da yinvebisagan kavkasioniT<br />
daculi rionis dablobi, romelmac maT samSoblo<br />
gaaxsena, nilosis dablobi. egzotikuri mcenareuli<br />
safaris miuxedavad es ori qveyana Zalian hgavda erTmaneTs.<br />
hiqsosebisa da egviptelTa STamomavlebis erT nawils<br />
Zalian moewonaT es adgilebi. isini ukan aRar gahyvnen<br />
106
faraons, aq darCnen da Savi zRvis sanapiroze meore<br />
egviptes Cauyares safuZveli.<br />
didi gamocdilebis mqone egviptelebma xeli mihyves<br />
tilosa da qsovilebis warmoebas. msoflioSi ganTqmuli<br />
iyo sardiniuli da egvipturi tilos qsovilebi. meomari<br />
egviptelebi eziarnen kolxur kulturas, SeeTvisnen<br />
adgilobriv mosaxleobas da ojaxebic ki Seqmnes. didi<br />
xnis manZilze kolxebSi SenarCunebuli iyo egvipturi<br />
kulturis niSnebi. dRes es msgavseba SeiniSneba zogierT<br />
sityvaSic. ase magaliTad, sityva keri, romelic aRniSnavs<br />
qars, kars. egvipteSi kari iyo erTaderTi saSualeba qarisa<br />
da haeris samoZraveblad, rac ar SeiZleba iTqvas megruli<br />
saxlis karis Sesaxeb. egviptelTa totemma katam aRiareba<br />
hpova kolxebSi. herodotes TqmiT, uZvelesi droidan<br />
egviptelebsa da kolxebSi iyo winadacveTis Cveuleba,<br />
romelTagan SeiTvises mezobelma makronebma da Wanebma,<br />
Semdeg ki siriisa da sxva qveynis xalxma. herodote aRniSnavs,<br />
rom egviptelebi didxans inarCunebdnen azrs<br />
kolxebTan naTesauri kavSirebis Sesaxeb. es warmodgena<br />
SemorCaT mcire aziaSi mcxovreb xalxsac.<br />
avantiuristebi dainteresebulni iyvnen mdidari kulturis<br />
mqone rionis (Zveli fazisi) sanapiroebiT. erT-er-<br />
Ti aseTi mZarcvelur-avantiuristuli eqspedicia ganaxorcieles<br />
argonavtebma. miTi argonavtebis Sesaxeb istoriuli<br />
xasiaTisaa da sinamdviles Seicavs. kolxeTis mefe<br />
aieti qalaq quTaisidan zRviT daedevna oqros sawmisis<br />
gamtacebel iazons. mdevaris Sekavebisa da gaqcevis mizniT<br />
iazonma mohkla aietis Svili afsirte da nawil-nawil<br />
gadahyara zRvaSi. zRvidan amoRebuli Svilis neSti aietma<br />
daasvena uaxloes napirTan, sadac mogvianebiT gaSenda<br />
Teatri, ipodromi da sxva faseulobebis mqone mdidari<br />
cixe-qalaqi afsarosi. strabonis droSi misgan mxolod<br />
naSTebiRa darCa. strabonis cnobiT, afrsarosi mdebareobda<br />
TurqeTis lazistanis sofel aTinadan mcireodeni<br />
107
daSorebiT, Crdilo-aRmosavleTiT. eWvi ar aris, rom igi<br />
mdebareobda makrialTan axlos mTebSi, sadac dResac<br />
mosCans cixis nangrevebi da SesaZlebelia afsirtes samarxic<br />
aq iyos. Zneli dasajerebelia, rom aietma Svili ucxo<br />
qveyanaSi damarxa. es maT Cveulebas ar Seefereboda. amis<br />
gakeTeba arc iyo aucilebeli, radgan samSoblo axlos<br />
iyo. bunebrivia, rom am sanapiroebze dasaxlebuli iyo misi<br />
sagvareulo, Wanebis mezoblebi, dRemde aq mcxovrebni,<br />
romlebmac kolxebisagan SeiTvises winadacveTis Cveuleba.<br />
aq mcxovrebi xalxis ena Zalian axlos dgas megrulTan.<br />
umravlesoba megrelebSi SeiZleba davinaxoT kolxTa<br />
STamomavlebi. kolxebs mogvianebiT uwodes lazebi, xolo<br />
qveyanas ki lazeTi. amJamad lazebs uwodeben Woroxs iqiT<br />
mcxovreb xalxs, romelTa umravlesoba iwodeba Wanebad.<br />
„Wani“ qarTulad niSnavs dablobis mcxovrebs. amitomac<br />
usafuZvloa Wanebis moxsenieba gansakuTrebul xalxad.<br />
Zvelad kolxebis, igive lazebis qveyanas ekava sanapiro<br />
samegrelodan trapizonis misadgomamde. es qveyana Rebulobs<br />
saxelwodebas imisda mixedviT, Tu vis mflobelobaSi<br />
gadadioda _ lazeTis, imereTis, guriis, quTaisis<br />
guberniis Tu baTumis olqis, magram istorikosebisaTvis<br />
igi yovelTvis kolxeTis qveyana iyo. is nawili, romelic<br />
ukavia rionis dablobs, Seadgens CrdiloeT kolxeTis<br />
regions, xolo misi <strong>samxreT</strong>i nawili moicavs teritorias<br />
aWaris mTis ferdobidan Woroxis iqiT zRvamde da mdinare<br />
Coloqamde, qouleTsa da TurqeTis sazRvrebamde da<br />
Semdeg trapizonisken. swored am qveyanas, romelsac ukavia<br />
grZeli sanapiro xazi, Cven vuwodebT <strong>samxreT</strong> kolxeTs da<br />
SemovifargelebiT mxolod im nawilis aRweriT, romelic<br />
ekuTvnis ruseTs“.<br />
108
gamoyenebuli literatura:<br />
1. А.Н. Краснов, Южная Колхида, П. 1915.<br />
2. qsenofonte ”anabazisi”. Tb., 1967.<br />
3. T.yauxCiSvili. „strabonis geografia“. Tb., 1957.<br />
Some information on about “South Kolkhida”<br />
by professor A.N. Krasnov<br />
Merab Megrelishvili<br />
Summary<br />
The article deals with different extracts from “South Kolkhida” by<br />
professor A.N Krasnov. Here are also given hte translation of some<br />
extracts from this book.<br />
Мераб Мегрелишвили<br />
Некоторые сведения об очерке «Южная Колхида»<br />
профессора А.Н. Краснова<br />
Резюме<br />
В статье освящены разные аспекты очерка А.Н.Краснова<br />
«Южная Колхида». Также представлен перевод отдельных частей<br />
данной книги.<br />
109
malxaz sioriZe<br />
baTumi antantis saxelmwifoebis gegmebSi<br />
parizis sazavo konferenciis periodSi<br />
parizis samSvidobo konferencia mimdinareobda 1919<br />
wlis 18 ianvridan _ 1920 wlis 21 ianvramde (SesvenebebiT).<br />
misi mowvevis iniciatorebi iyvnen pirvel msoflio<br />
omSi gamarjvebuli antantis blokis wamyvani saxelmwifoebi:<br />
didi britaneTi, safrangeTi, aSS, italia da<br />
iaponia. konferenciis amocanas Seadgenda omSi damarcxebul<br />
germaniasTan da mis mokavSireebTan sazavo<br />
xelSekrulebebis SemuSaveba da xelmowera, rac ganxorcielda:<br />
germaniasTan (versalis sazavo xelSekruleba) -<br />
1919w. 28 ivniss, avstriasTan (sen-Jermenis) - 1919w. 10<br />
seqtembers, bulgareTTan (neis) - 1919 w. 27 noembers,<br />
ungreTTan (trianonis) - 1920 w. 4 ivniss da osmaleTTan<br />
(sevris sazavo xelSekruleba) - 1920 w. 10 agvistos. es<br />
sazavo xelSekrulebebi gaxda safuZveli versalis sistemisa,<br />
romlis mizani iyo omis Semdgomi msoflios<br />
gadanawilebis SenarCuneba.<br />
parizis sazavo konferenciaze 1919 w. 28 aprils,<br />
agreTve Seqmnes saxelmwifoTa politikuri TanamSromlobis<br />
pirveli saerTaSoriso organizacia _ ,,erTa<br />
liga“ (iarseba 1946 wlamde). misi wesdebis ZiriTadi<br />
principebi aisaxa yvela zemoaRniSnul sazavo xelSekrulebaSi.<br />
versalis sistemam ver moitana sasurveli stabiluroba<br />
da TanamSromloba. TviT antantis qveynebs Soris<br />
warmoiSva seriozuli winaaRmdegobebi da metoqeoba<br />
gavlenis sferoebisaTvis. erT-erT aseT regionad iqca<br />
amierkavkasia, romlis gasaRebadac baTumi iTvleboda.<br />
es qalaqi-navsadguri iyo agreTve baqos navTobis<br />
<strong>dasavleT</strong>Si eqsportis baza da kaspia-iran-Sua aziisaken<br />
satranzito gzis sawyisi punqti. amitom, mas Semdeg, rac<br />
1918 w. dekembris damlevs baTumi didi britaneTis sao-<br />
110
kupacio Zalebma daikaves, es qalaqi iqca antantis mTavar<br />
qveynebs Soris qiSpobisa da uTanxmoebis obieqtad.<br />
aRsaniSnavia, rom parizis konferenciaze calke ganxilvis<br />
sagani ar gamxdara baTumis da saerTod <strong>saqarTvelos</strong><br />
sakiTxi. amis miuxedavad, maTze msjeloba araerTxel<br />
warimarTa antantis umaRlesi sabWos mier ruseTis<br />
sakiTxisa da osmaleTTan zavis pirobebis ganxilvis<br />
dros.<br />
cnobilia, rom amierkavkasiis okupacia ingliselebma<br />
moaxdines safrangeTTan jer kidev 1917 wlis 23 dekembers<br />
xelmowerili gavlenis sferoebis Sesaxeb konvenciis<br />
safuZvelze da 1918 wlis 30 oqtombers osmaleTTan<br />
gaformebuli mudrosis droebiTi zaviT, romlis<br />
me-15 muxliT ,,mokavSireebs ufleba eniWebodaT<br />
daekavebinaT baTumi da baqo“ (RambaSiZe, 1964 : 12). mudrosis<br />
zavi mokavSireebma Seafases maTi interesebis<br />
Selaxvad, maTTan SeuTanxmeblad gaformebul separatul<br />
zavad, romelic ingliss ganusazRvrel uflebebs<br />
aZlevda TurqeTSi da saerTod maxlobel aRmosavleTSi.<br />
frangi istorikosis, m. golis azriT, mudrosis<br />
zavi ,,es iyo pirveli dartyma safrangeTis gavlenisaTvis<br />
TurqeTSi“ (M. Gaulis, 1931:5). mtkivneulad aRiqves es<br />
faqti amerikis SeerTebul StatebSic, sadac kavkasias<br />
aseve ganixilavdnen ,,TurqeTis problemis nawilad“<br />
(Архив полковника Хауза, 1944 : 152).<br />
inglisis mTavrobam, mokavSireTa ukmayofilebis<br />
miuxedavad, mtkiced gadawyvita amierkavkasiis okupacia.<br />
mTavrobas amisken mouwodebda inglisis samrewvelofinansuri<br />
wreebic. navTobis erT-erTi kompaniis Tavmjdomare<br />
Hherbert alenma 1918 wlis dekemberSi londonSi<br />
sajarod ganacxada: ,,britaneTis kunZulebis istorias<br />
CvenTvis arasodes moucia aseTi xelsayreli<br />
SemTxveva britaneTis samflobeloebisa da britaneTis<br />
vaWrobis mSvidobiani gafarToebisaTvis, meore indoe-<br />
Tis an meore egviptis SeqmnisaTvis. ruseTis navTis<br />
mrewveloba, farTod dafinansebuli da kargad organizebuli<br />
britanul sawyisebze, imperiis uZvirfasesi Sena-<br />
111
Zeni iqneboda“ (Енукидзе, 1954 : 138-139). baqos navTobis<br />
sazRvargareT gatanis erTaderTi xelsayreli punqti ki<br />
iyo baTumi. amdenad, inglisis savaWro-samrewvelo<br />
interesebic moiTxovda mis uswrafesad okupacias, rac<br />
ganxorcielda kidec 1918 wlis 22 dekembers. amitomac<br />
iyo, rom safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma pinoSma<br />
1918 wlis 28 dekembers deputatTa palataSi warmoTqva<br />
sityva, romelSic xazgasmiT Seexo inglisis mier<br />
baTumis okupaciis sakiTxsac (avaliSvili, 1929 : 138).<br />
ingliselebi, iTvaliswinebdnen ra TavianT mokavSireTa<br />
Zlier interess baTumis olqisa da saerTod kavkasiisadmi,<br />
yoveli RonisZiebiT cdilobdnen ar daeSvaT<br />
aq isini. jer kidev 1918 wlis 7 dekembers henri uebsteri<br />
* baTumSi <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />
mTavrobis warmomadgenel diomide TofuriZesTan saubarSi<br />
aRniSnavda, rom miuxedavad inglisis, safrange-<br />
Tisa da aSS-is mokavSireobisa da megobrobisa, TiToeul<br />
maTgans aqvs sakuTari miswrafebani, magram vinaidan<br />
,,ingliss <strong>samxreT</strong> aziaSi didi interesebi aqvs, igi ar<br />
dauSvebs, rom kavkasiaSi sxva romelime saxelmwifos<br />
hqondes gavlena“ (maRlakeliZe, 1953:24).<br />
aSS-isa da safrangeTis mTavrobebi ar scnobdnen<br />
didi britaneTis pretenziebs amierkavkasiis mimarT da<br />
TviTonac cdilobdnen aq wilis dadebas. amitomac iyo,<br />
rom amierkavkasiidan germanelTa da osmalTa jarebis<br />
wasvlis Semdeg ingliselebTan erTad kavkasias moaSures<br />
amerikis (jedsoni) da safrangeTis (Sardini) misiebma.<br />
aman ingliselebi Zlier gaaRiziana. TbilisSi denikinis<br />
emisari itkini 1918 wlis 30 dekembers general a.<br />
dragomirovs ** moaxsenebda: ,,britaneTis gavlenis sfe-<br />
* henri uebsteri _ inglisis armiis kapitani, erTi im oficerTagani,<br />
romelic generalma tomsonma baqos dakavebis Semdeg<br />
gagzavna amierkavkasiis msxvil qalaqebSi inglisis saokupacio<br />
jarebis daxvedris organizaciisaTvis (acsa, f.67, s.15, furc. 220).<br />
** generali dragomirovi _ denikinTan arsebuli ,,gansakuTrebuli<br />
sabWos“ (mTavrobis organo) Tavmjdomare.<br />
112
oSi mokavSireTa saqmianobis yovelgvar gamovlinebas<br />
britaneTis sardloba Zlier nerviulad ekideba“<br />
(ЦГАНИ РФ. 446, оп. 2, д. 35, л. 132). ingliselebs gansakuTrebiT<br />
afiqrebdaT amerikelTa misiis aq yofna. miT<br />
umetes, rom aSS ar malavda axlo aRmosavleTisadmi<br />
Tavis interess. amitom, inglisi da safrangeTi, urTierTSoris<br />
arsebuli winaaRmdegobebis miuxedavad, umetes<br />
SemTxvevaSi erTad gamodiodnen am regionSi aSS-is<br />
miswrafebebis asalagmad.<br />
amerikelebisagan damoukideblad amierkavkasiaSi<br />
inglisis gavlenis winaaRmdeg gamodioda safrangeTic.<br />
safrangeTis misiis xelmZRvanelma polkovnikma Sardinim<br />
TbilisSi daufaravad ganacxada, rom inglisi gegmavs<br />
TavisTvis ,,Seqmnas axali egvipte _ baTumi, amierkavkasia,<br />
taSkenti, irani“. amitom ,,aucilebelia amierkavkasia<br />
daikavos saerTaSoriso armiam _ urTierTkontrolisa<br />
da am mxaris ruseTisaTvis SenarCunebis mizniT“<br />
(acsa, f. 67, s. 15, furc. 262). ingliselTa SeuzRudavi<br />
gavlenis gawonasworebas iTvaliswinebda, agreTve,<br />
amierkavkasiis administraciuli mowyobis Sardiniseuli<br />
gegma, romlis mixedviT es mxare unda dayofiliyo Statebad,<br />
romlebzedac mandatebi erTmaneTs Soris Tanasworad<br />
unda gaenawilebiaT mokavSireebs (Чохели,<br />
1980:121-122).<br />
okupaciis pirveli dRidanve ingliselebi acxadebdnen,<br />
rom amierkavkasiaSi maTi mosvlis mizani iyo bol-<br />
Sevizmis winaaRmdeg brZola da am mxaris ,,aRdgenili<br />
da ganuyofeli ruseTisaTvis SenarCuneba“. magram male<br />
aSkara gaxda, rom ingliss amierkavkasia TavisTvis undoda.<br />
am mxriv sayuradReboa ruseTis uaxlesi <strong>istoriis</strong><br />
saxelmwifo arqivSi daculi dokumentebi, kerZod,<br />
amierkavkasiaSi general denikinis Stabidan movlinebuli<br />
oficialuri Tu araoficialuri warmomadgenlebis<br />
Setyobinebebi da moxsenebiTi baraTebi.<br />
denikinis emisari Tavadi golicini 1919 wlis 12 ianvars<br />
baTumidan gagzavnil moxsenebiT baraTSi SeniSnavda,<br />
rom inglisi bolSevizmTan brZolis momizezebiT<br />
113
axdens mTeli amierkavkasiis okupacias (ЦГАНИ РФ, ф.<br />
446, оп. 1, д. 11, л. 3), xolo generali erdeli mTavarsardals<br />
atyobinebda _ ingliselebi amierkavkasias sakuTriv<br />
iCemeben da ,,araviTar angariSs ar gviweven arc Cven<br />
da arc ruseTis uflebebs am mxareze“ (iqve, оп. 2, д. 40,<br />
л. 11). denikinis safinanso uwyebis warmomadgeneli ki<br />
1919 wlis 27 Tebervals Tavis vrcel moxsenebiT baraT-<br />
Si a. dragomirovisadmi aRniSnavda, rom baTumSi ingliselebma<br />
gaxsnes samxedro saWurvelisa da sursaTis<br />
sawyobebi, romelTa Sevsebasac intensiurad awarmoebdnen<br />
zRviT. aqedan gamomdinare, avtori daaskvnis: ,,yvelaferi<br />
es miuTiTebs imaze, rom baTumSi ewyoba kavkasiaSi<br />
inglisis batonobis myari baza“. imave moxsenebiT baraT-<br />
Si kargadaa SeniSnuli, rom inglisis mizani iyo amierkavkasiaSi<br />
SeenarCunebina erTmaneTisagan izolirebuli<br />
saxelmwifoebi, romlebic ver SeZlebdnen damoukidebel<br />
ekonomikur arsebobas da am mxrivac mTlianad inglisze<br />
iqnebodnen damokidebuli. aseT SemTxvevaSi uzrunvelyofili<br />
iqneboda amierkavkasiaSi inglisis batonoba.<br />
amitomac, _ daaskvnis avtori, _ ingliselebisaTvis<br />
xelsayrelia ganxeTqileba da mudmivi uTanxmoebis arseboba<br />
erTis mxriv amierkavkasiis respublikebs Soris,<br />
xolo meores mxriv amierkavkasiis respublikebsa da<br />
moxaliseTa armias Sorisac (iqve, д. 35, л. 80-84).<br />
pirveli msoflio omis damTavrebis Semdeg <strong>saqarTvelos</strong><br />
axalbeda respublikis mTavrobis mTavari sagareopolitikuri<br />
amocana iyo qveynis damoukideblobis saer-<br />
TaSoriso aRiarebis mopoveba, ris Sesaxebac oficialuri<br />
TxovniT mimarTa antantis qveynebis mTavrobebs.<br />
1919 wlis 14 marts ki <strong>saqarTvelos</strong> diplomatiurma misiam<br />
akaki Cxenkelis xelmZRvanelobiT parizis konferencias<br />
warudgina eqvsi paragrafisagan Semdgari vrceli<br />
moxseneba. am dokumentSi dasabuTebuli iyo me-19 saukunis<br />
dasawyisSi ruseTis mier xelovnurad Sewyvetili<br />
da 1918 w. aRdgenili uZvelesi saxelmwifoebrivi tradiciebis<br />
matarebeli <strong>saqarTvelos</strong> respublikis aRiarebis<br />
aucilebloba da samarTlianoba (ix. vadaWkoria, 2006 :<br />
114
427-428). Tumca uSedegod, <strong>saqarTvelos</strong> kanonieri interesebi,<br />
agreTve, baTumis dabrunebis Sesaxeb samarTliani<br />
moTxovna inglisma da safrangeTma mxedvelobaSi ar<br />
miiRes.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> cnobas xels uSlida parizis konferenciaze<br />
aSS delegaciis poziciac, rac mxolod somex-<br />
Ta interesebis dacviT da lobirebiT Semoifargleboda.<br />
magaliTad, 1919 w. 18 ivliss herbert huveris mier<br />
antantis umaRlesi sabWos sxdomaze gakeTebuli informaciiT,<br />
<strong>saqarTvelos</strong> mTavroba aferxebda somxeTis sursaTiT<br />
momaragebas da tranzitis safasurad iTxovda am<br />
tvirTis naxevars. huversis TqmiT, ,,qarTvelebs hqondaT<br />
sursaTi, magram amas akeTebdnen spekulaciis mizniT“<br />
(DBFP, v. I, 1947:145). miuxedavad imisa, rom es gancxadeba<br />
sinamdvilis damaxinjeba iyo, parizis samSvidobo konferenciis<br />
Tavmjdomare klemansom <strong>saqarTvelos</strong> mTavrobas<br />
gaugzavna gamafrTxilebeli telegrama, rom gaetarebiaT<br />
somxeTisaTvis gankuTvnili tvirTebi normaluri<br />
gadasaxadis safasurad (iqve).<br />
inglisma, mokavSireTa Zlieri winaaRmdegobis miuxedavad,<br />
pirvel xanebSi SeZlo amierkavkasiaSi pirvelobis<br />
SenarCuneba. magram 1919 wlis gazafxulze TviT<br />
inglisis mTavrobaSi daisva amierkavkasiis da saerTod<br />
ruseTis Siga raionebidan jarebis gamoyvanis sakiTxi.<br />
amierkavkasiidan jarebis gayvanis win ingliselebi<br />
iTvaliswinebdnen am regionSi sakuTari gavlenis dakargvis<br />
saSiSroebasac, rac uciloblad mohyveboda inglisis<br />
nacvlad aq aSS-is saokupacio jarebis Semoyvanas.<br />
amitom ingliselebi cdilobdnen SedarebiT susti<br />
,,memkvidre“ moenaxaT, romelic maT amierkavkasiaSi seriozul<br />
sirTuleebs ver Seuqmnida da amasTan, win<br />
aRudgeboda am mimarTebiT amerikis miswrafebebs. aseT<br />
memkvidred safrangeTi ar gamodgeboda, radgan 1919<br />
wlis gazafxulze frangTa damarcxebam ukrainaSi SesamCnevad<br />
dasca maTi avtoriteti mokavSireTa da ruse-<br />
Tis antibolSevikuri Zalebis TvalSi. amasTan, ingliselebi<br />
iTvaliswinebdnen, rom amierkavkasiaSi safrange-<br />
115
Tis jarebis Semosvlis Semdeg maT SesaZlebloba eqnebodaT<br />
ganexorcielebiaT Sardinis zemoxsenebuli gegma.<br />
amis gamo ingliselebma yuradReba ,,SedarebiT sust<br />
konkurentze“ – italiaze SeaCeres. 1919 wlis 8 aprils<br />
inglisisa da italiis mTavrobis Tavmjdomareebs Soris<br />
xelmowerili iqna SeTanxmeba, romliTac amierkavkasiaSi<br />
inglisis jarebs italielebi Secvlidnen (jojua, 1997 :<br />
68-69). aqve unda aRiniSnos, rom inglisi amierkavkasias<br />
mTlianad ar tovebda. misi garnizoni rCeboda baTumSi<br />
da mis olqSi, rac ingliss saSualebas miscemda kontrolqveS<br />
hyoloda amierkavkasiaSi misi Semcvleli<br />
qveynis warmomadgenlebi.<br />
inglisTan SeTanxmebidan ori kviris Semdeg, romidan<br />
TbilisSi gagzavnes italiis samxedro da samoqalaqo<br />
misia polkovnik gabas meTaurobiT. italiis saxelmwifo<br />
mesveurebi (orlando, sonino) aqtiurad Seudgnen <strong>saqarTvelos</strong><br />
da Aazerbaijanis okupaciisaTvis mzadebas.<br />
am gegmis ganxorcielebisaTvis italielebi did mniSvnelobas<br />
aniWebdnen baTums. amitom baTumis navsadgurSi<br />
Sevidnen italiis gemebi. ufro metic, italielebi varaudobdnen,<br />
rom ingliss aiZulebdnen baTumis datovebasac.<br />
1919 wlis 24 ivniss Tbilisidan romSi gagzavnil<br />
erT-erT depeSaSi polkovniki gaba italiis mTavrobis<br />
pirvelxarisxovan amocanad miiCnevda: ,,inglisis<br />
kontrolis SesaZlebeli SenarCunebisagan baTumis<br />
gaTavisuflebas“, iq da ,,<strong>saqarTvelos</strong> meore navsadgur<br />
foTze italiis gavlenis gavrcelebas“. sxva adgilas<br />
gaba werda: ,,saqarTveloSi didi masStabiT ekonomikuri<br />
eqspansiis ganxorcielebisaTvis aucilebelia Cvens gankargulebaSi<br />
iyos baTumis navsadguri, sadac SeiZleba<br />
sazRvao baza aSendes. aqedan SeiZleba rkinigzasac<br />
gaewios kontroli“ (tabaRua, 1982, #3 : 89).<br />
1919 wlis ivnisSi italiis mTavrobam gadawyvita amierkavkasiaze<br />
mandatis aReba. aq gamosagzavnad gaamzades<br />
kidec ori qveiTi divizia da samTo msrolelTa razmi.<br />
magram es eqspedicia CaiSala. 1919 wlis zafxulSi italia<br />
moicva mZlavrma politikurma gaficvebma. gaficul-<br />
116
Ta moTxovnebSi centraluri adgili antisaomar lozungebs<br />
eWira. orlandos kabineti gadadga. axal mTavrobas<br />
saTaveSi Caudga franCesko niti, romelmac gaiTvaliswina<br />
ra italiis saSinao politikuri da finansuri<br />
mdgomareoba, ugunurebad CaTvala mcire aziisaken<br />
italiis swrafva da ,,saqarTveloSi samxedro eqspediciis“<br />
gagzavna. nitis azriT, am aqcias SeiZleboda<br />
mohyoloda ,,TurqebTan an bolSevikebTan Sejaxeba, rac<br />
ueWvelad dasruldeboda italiis ekonomikuri ngreviT“.<br />
amitomac niti Tavis damsaxurebad Tvlida, rom 1919<br />
wlis zafxulSi ,,gaauqma saqarTveloSi samxedro eqspedicia“<br />
(Нитти, 1923:182-183). loid jorji wers, rom nitis<br />
mTavrobam kursi aiRo ,,savaWro eqspansiaze“ da dapyrobis<br />
politikis nacvlad daiwyo ,,gasaRebis bazrebis da<br />
nedleulis wyaroebis Zebna“ (Ллойд Джордж, т. II, 1957:409).<br />
inglis-italiis 8 aprilis SeTanxmebas ukmayofilebiT<br />
Sexvdnen aSS-is da safrangeTis mmarTveli wreebi.<br />
es aqti vaSingtonSi aRiqves, rogorc amerikisadmi mtruli<br />
moqmedeba. amitom aSS-is saqmianma wreebma sakuTari<br />
mTavrobisagan energiuli sapasuxo aqciebis gatareba<br />
moiTxoves. ukmayofilebis xmebi gaismoda aSS-is samxedro<br />
wreebSic. somxeTSi amerikis samxedro misiis wevri<br />
generali jorj mosli moiTxovda: ,,baTumi unda gaxdes<br />
amierkavkasiaSi amerikis baza“ (Кунина, 1954 : 111). 1919<br />
wlis aprilis damlevs aSS genStabSi ukve gegmavdnen<br />
daekavebiaT TurqeTis navsadguri aleqsandreta da am<br />
gziT somxeTSi SeeyvanaT 70-aTasiani armia. amasTan ganixilavdnen<br />
baTumis da baqos okupaciis sakiTxs, risTvisac<br />
varaudobdnen baTumSi gaegzavnaT naRmosnebi (iqve:<br />
111-112).<br />
amerikelTa gaaqtiureba mokavSireebs ar gamohparviaT.<br />
amitomac daTmes da parizis konferenciis 14<br />
maisis sxdomaze aSS-s miakuTvnes mandati somxeTze da<br />
Savi zRvis sruteebze (RambaSiZe, 1964 : 148). male amerikelebma<br />
moiTxoves somxeTSi mokavSireTa umaRles<br />
komisrad amerikeli polkovnikis v. haskelis daniSvna.<br />
sabWo am daTmobazec wavida da 1919 wlis 5 ivliss<br />
117
daamtkica haskelis kandidatura (iqve : 158). ingliselebma<br />
gaiTvaliswines saSiSroeba, rom haskeli SeiZleboda<br />
somxeTSi mokavSireTa umaRlesi komisridan _<br />
mTeli amierkavkasiis umaRles komisrad gadaqceuliyo.<br />
amitomac izrunes, rom sabWos amierkavkasiaSi (somxeTis<br />
gamoklebiT) umaRles komisrad daeniSna aq kargad cnobili<br />
pirovneba, ingliseli qarTvelologi oliver<br />
uordropi. am misias londonSi did mniSvnelobas<br />
aniWebdnen.<br />
1919 wlis agvistoSi v. haskeli da o. uordropi amierkavkasiaSi<br />
Camovidnen.<br />
haskelis misiis Camosvlis Semdeg amerikelTa<br />
daintereseba baTumiT gaizarda. 1914 wlis 14 seqtembers<br />
italiis umaRlesi komisari TurqeTSi karlo sforca<br />
roms atyobinebda: ,,saqarTveloSi ingliselTa okupacia<br />
amJamad mxolod baTumis olqze vrceldeba. aq saalyo<br />
mdgomareobaa gamocxadebuli ... SeimCneva amerikelebis<br />
aqtiuroba. xmebi dadis amerikis jarebis male Camosvlaze“<br />
(tabaRua, 1982, #3 : 89). imave wlis 19 oqtombers<br />
karlo sforca Tbilisidan polkovnik gabasagan miRebuli<br />
cnobebis safuZvelze Tavis mTavrobas acnobebda:<br />
,,amboben, rom rkinigzaze kontroli amerikis xelSi<br />
gadadis. Tu es cnoba zusti aRmoCnda, am raionSi Cveni<br />
momavali gegmebis ganxorcielebis yvelaze did saSualebas<br />
davkargavT“. oqtombris damlevs ki polkovniki<br />
gaba Tbilisidan ityobineboda: ,,22 oqtombers inglisis<br />
mTavarsardalma Tavisi StabiT baTumi datova. amJamad<br />
am raionSi inglis-indoeTis Sereuli brigada darCa.<br />
fiqroben, rom ingliselebs ganzraxuli ar aqvT Seasuston<br />
baTumis okupacia. meores mxriv, bevri amerikeli,<br />
romelic aq imyofeba, avrcelebs xmebs, rom isini male<br />
am raionSi ingliselebs Secvlian“ (tabaRua, 1982, #3 :<br />
90).<br />
italiis uaris Semdeg, mokavSireTa umaRlesma sab-<br />
Wom amerikas SesTavaza Seeyvana Tavisi jarebi somxeTSi.<br />
magram marto somxeTiT Semofargvla aSS politikosTa<br />
interesebs ar Seesabameboda. amitom maT jarebis<br />
118
Seyvanis sakiTxi gadades manam, sanam mokavSireTagan ar<br />
miiRebdnen Tanxmobas mTeli amierkavkasiis okupaciis<br />
Taobaze. am mizniT amerikelebma niadagi mosinjes parizis<br />
konferenciis 1919 wlis 11 agvistos sxdomaze, magram<br />
uSedegod (Штейн, 1949:332). 14 da 15 noembris sxdomebze<br />
ki pirdapir daayenes sakiTxi, rom polkovnik haskelisaTvis<br />
somxeTis damatebiT miecaT mandati <strong>saqarTvelos</strong>a<br />
da azerbaijanze, magram amerikelTa es cdac<br />
warumateblad damTavrda (Documents … v.II, 1948 : 321-322,<br />
328).<br />
marTalia, safrangeTi da italia amierkavkasiisTvis<br />
inglis-amerikas Soris gamwvavebul brZolaSi inglisis<br />
mxares gamodiodnen, magram maT srulebiTac ar auRiaT<br />
xeli am mxaris mimarT TavianT zraxvebze. amjeradac<br />
upiratesi roli baTums eniWeboda.<br />
samxedro eqspediciis CaSlis miuxedavad, italiis<br />
warmomadgenlebi Tbilissa Tu konstantinopolSi TavianT<br />
mTavrobas dawvrilebiT moaxsenebdnen baTumis olq-<br />
Si mimdinare movlenebs, ayenebdnen baTumis sakiTxis<br />
italiis sasargeblod gadawyvetis winadadebebs. magali-<br />
Tad, 1919 wlis 14 seqtembers TurqeTSi italiis umaRlesi<br />
komisari karlo sforca roms dawvrilebiT ganumartavda<br />
baTumSi inglisis mdgomareobas, aRniSnavda<br />
amerikelTa gaaqtiurebas da ayenebda baTumis problemis<br />
gadaWris farTo programas. ,,Tu (parizis) sazavo<br />
konferencia gadawyvets, _ werda k. sforca, _ rom<br />
baTumis olqi <strong>saqarTvelos</strong> gadaeces, sasurveli iqneba:<br />
baTumis navsadgurze, sabaJosa da rkinigzaze darCes<br />
mokavSireebis kontroli. es kontroli ganxorcieldeba<br />
saTanado raodenobis oficialuri pirebis _ mezRvaurebis,<br />
karabinerebis, gvardielebisa da sxva saSualebebiT...<br />
garda kontrolisa, sasurvelia Seiqmnas baTumis<br />
olqis samxedro mTavroba, jaris saTanado nawilebiT<br />
(sami batalioni, ramdenime batarea da zurgis saTanado<br />
samsaxuri radio-telegrafis sruli momsaxurebiT). parizis<br />
sazavo konferenciaze, amerikis SeerTebul Sta-<br />
119
tebTan SeTanxmebiT, es misia erTa ligas unda daevalos“<br />
(tabaRua, 1982, #3 : 89).<br />
aRniSnuli dokumentidan Cans, rom italielebi<br />
baTums ganuzomlad did mniSvnelobas aniWebdnen. amitomac<br />
pirdapiraa miniSnebuli, rom baTumSi italiis gavlenis<br />
uzrunvelsayofad saWiro iyo bolo moeRoT aq<br />
inglisis erTpirovnuli gavlenisaTvis da erTa ligis<br />
mandatiT SeeqmnaT damoukidebeli qalaq-saxelmwifo da<br />
mTavroba, romelSic italiasac iseTive Tanabari wili<br />
eqneboda, rogoric sxva mokavSireebs. Tu gaviTvaliswinebT<br />
imasac, rom aRniSnul periodSi am mimarTulebiT<br />
Tavis saqmianobas amerikac aaqtiurebda, maSin, baTumis<br />
sakiTxis zemoaRniSnuli gadawyvetis Sedegad, Tavidan<br />
iqneboda acilebuli baTumis olqSi aSS-is mosalodneli<br />
SeRwevac.<br />
baTumisadmi interesi arc safrangeTs daukargavs.<br />
frangebs baTumSi kvlav hyavdaT Tavisi warmomadgenelebi.<br />
isini fxizlad adevnebdnen Tvals adgilze Seqmnil<br />
viTarebas, xolo TbilisSi kvlav imyofeboda samxedro<br />
misia.<br />
baTumis sakiTxi ixileboda antantis saxelmwifo<br />
mesveurTa kerZo Sexvedrebsa da TaTbirebze. am mxriv<br />
sayuradReboa inglisis da safrangeTis mTavrobis meTaurTa<br />
da sagareo saqmeTa ministrebis TaTbiri, romelic<br />
gaimarTa londonSi 1919 wlis 11 dekembers. TaTbirze<br />
sxva sakiTxebTan erTad daisva kavkasiis da ruseTis<br />
sakiTxi, romelTa ganxilvis drosac warmoCnda baTumis<br />
sakiTxSi inglis-safrangeTs Soris arsebuli winaaRmdegobani.<br />
TaTbirze safrangeTis premierma klemansom<br />
ganacxada, rom ,,britanelebi arian baTumSi da baqoSi<br />
da faqtobrivad marTaven qveyanas“. ingliselebma daiwyes<br />
TavianTi jarebis iq yofnis gamarTleba. inglisis<br />
premierma loid jorjma Seaxsena klemansos, rom<br />
mokavSireTa umaRlesi sabWos gadawyvetilebiT amierkavkasia<br />
unda daekavebina italiis jarebs, magram italielebi<br />
iq mxolod misiis gagzavniT dakmayofildnen.<br />
didi britaneTis sagareo saqmeTa ministrma kerzonma ki<br />
120
ganacxada, rom klemanso arasworad iyo informirebuli,<br />
rom britaneTis mTavrobam Tavisi jarebi gamoiyvana<br />
mTlianad amierkavkasiidan ,,garda brigadisa,<br />
romelic droebiT rCeboda baTumSi“. xolo baTumSi<br />
inglisis jarebis yofnas kerzoni bolSevizmis winaaRmdeg<br />
brZolis saWiroebiT xsnida. ,,Znelia imis warmodgena,<br />
Tu ra SeiZleba moxdes mas Semdeg, rodesac Cven<br />
aRar gamoviCenT interess antibolSevikuri saxelmwifoebisadmi<br />
(amierkavkasiaSi _m.s.)“ _ ganacxada kerzonma.<br />
pasuxad klemansom Tqva, rom is srulebiTac ar aris<br />
,,aseTi dainteresebis“ winaaRmdegi, magram amave dros<br />
,,is aris ruseTSi nebismieri separatuli saxelmwifos<br />
Camoyalibebis winaaRmdegi. (radganac_m.s.) aseT SemTxvevaSi<br />
rusi xalxi ityvis, rom Cven ruseTis dayofisken<br />
miviswrafviT“ (DDocuments …v.II, 1948:735-736).<br />
amasTan dakavSirebiT aucileblad migvaCnia aRvniSnoT<br />
Semdegi: Tavidan antantis saxelmwifoebs, maT<br />
Soris ingliss, ar hqondaT araviTari survili ruseTis<br />
dasustebisaTvis gamoeyenebiaT misi yofili ganapira<br />
mxareebis separatizmi. magram mas Semdeg, rac bolSevizmma<br />
warmatebebi moipova da mokavSireTa yvela cda _<br />
fexze wamoeyenebiaT ,,Zveli ruseTi“ _ warumateblad<br />
damTavrda, antantis saxelmwifoebis calkeuli politikosebi<br />
sxva orientacias daadgnen. maTi azriT, ruseTis<br />
aRdgena ukve SeuZlebeli iyo. amitom saWiro gaxda<br />
yuradRebis gadatana ruseTis ganapira mxareebze, risTvisac<br />
aucileblad miiCnies maTi damoukideblobisken<br />
swrafvisTvis mxardaWera. am mxriv mniSvnelovani Semobruneba<br />
mokavSireebs Soris daiwyo parizis samSvidobo<br />
konferenciis muSaobis bolo etapze, roca intensiurad<br />
ixilavdnen e.w. ,,ruseTis sakiTxs“ (Штейн, 1949 : 330 ).<br />
1920 wlis 10 ianvars parizSi gaimarTa xuTi didi<br />
saxelmwifos (aSS, didi britaneTi, safrangeTi, italia,<br />
iaponia) delegaciebis meTaurTa TaTbiri, romelzedac<br />
inglisis premierma loid jorjma sabWos auwya ,,SemaSfoTebeli<br />
informacia“, rom ,,bolSevikebi amarcxeben<br />
denikins da kaspiis zRvisken midian“. amitom man dasva<br />
121
sakiTxi ,,bolSevikuri agresiisaTvis CrdiloeT kavkasiaSi“<br />
win daeyenebiaT amierkavkasiis respublikebi,<br />
risTvisac saWiro iyo maTi SeiaraReba (Documents… v.II,<br />
1948:725). didi britaneTis sagareo saqmeTa ministris<br />
lord kerzonis azriT ki _ bolSevikebis winaaRmdeg<br />
amierkavkasiis respublikebis darazmvisaTvis, sabrZolo<br />
iaraRiT momaragebis garda, saWiro iyo mokavSireebs<br />
gadaedgaT ,,politikuri nabiji“. kerZod, ecnoT ,,de<br />
faqtod“ saqarTvelo da Aazerbaijani. maTi ,,mTavrobebi,<br />
_ ganacxada kerzonma, _ socialisturebi arian, magram<br />
Zalian antibolSevikurebi“ (Documents… v.II, 1948 : 796).<br />
kerzonis winadadebas yvela daeTanxma. umaRlesma sab-<br />
Wom daadgina ecnoT amierkavkasiis respublikebis ,,de<br />
faqto“.<br />
,,kavkasiis sakiTxis“ ganxilva Semdgom sxdomebzec<br />
didi intensivobiT mimdinareobda. 16 ianvars loid<br />
jorjma daayena winadadeba, rom kavkasielebisaTvis gadaecaT<br />
denikinisTvis gankuTvnili iaraRi. amasTan, inglisis<br />
delegacia xazgasmiT aRniSnavda, rom aucilebeli<br />
iyo ,,samxedro ZaliT daxmareba baTumisa da baqos<br />
usafrTxoebisaTvis“ (Documents… v.II, 1948 : 898, 927). imave<br />
azrisa iyvnen mokavSireTa gaerTianebuli samxedro<br />
komitetis eqspertebic. maTi daskvniT ,,bolSevizmis<br />
winsvlis SeCerebisaTvis“ saWiro iyo kavkasiis xazze<br />
SeeqmnaT samxedro barieri da am saqmeSi farTod gamoeyenebiaT<br />
amierkavkasiis respublikebis SeiaraRebuli<br />
Zalebi (Documents… v.II, 1948:926). am mizniT parizis<br />
konferenciis 19 ianvris sxdomaze miiwvies ukve ,,de<br />
faqtod“ cnobili <strong>saqarTvelos</strong> da Aazerbaijanis delegaciebi.<br />
amave sxdomaze marSalma foSma wamoayena antibolSevikuri<br />
frontis Seqmnis farTo gegma. misi azriT,<br />
aucilebeli iyo poloneTis, rumineTis, litvis, latviis,<br />
estoneTisa da fineTis respublikebisagan antantis<br />
Camoyalibeba. ,,am kavSirs SeuerTdebodnen amierkavkasiis<br />
respublikebic da, amnairad, bolSevizmi garSemortymuli<br />
iqneboda“ (Documents… v.II, 1948:922).<br />
122
miuxedavad imisa, rom bolSevizmis winaaRmdeg brZolaSi<br />
antantis saxelmwifoebi erTiani frontiT moqmedebdnen,<br />
maT Soris arsebobda mwvave winaaRmdegobani.<br />
swored amitomac mokavSireebi ver SeTanxmdnen kavkasia-<br />
Si jarebis gagzavnis sakiTxSi da gadawyvites amierkavkasiis<br />
respublikebisaTvis iaraRis, aRWurvilobisa da<br />
sursaTis gagzavniT dakmayofilebuliyvnen (Documents…<br />
v.II, 1948: 925), Tumca arc es gaukeTebiaT.<br />
gamoyenebuli wyaroebi da literatura:<br />
1. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi (acsa), fondi<br />
67, anaw.1, saqme # 15.<br />
2. Центральный государственный архив новейшей истории<br />
Российской Федерации (Semokl. ЦГАНИ Рф), фонд 446, опысь 1.<br />
дело № 11.<br />
3. Там же, фонд 446, опысь 2. дело №35, № 40.<br />
4. Documents on British Foreign Policy 1919-1939, ser. I, volum I,<br />
London 1947.<br />
5. Documents on British Foreign Policy 1919-1939, ser. I, volum II,<br />
London 1948.<br />
6. avaliSvili z. <strong>saqarTvelos</strong> damoukidebloba 1918-1921<br />
wlebis saerTaSoriso politikaSi (mogonebebi, narkvevebi),<br />
tf., 1929.<br />
7. vadaWkoria S., <strong>saqarTvelos</strong> politikuri <strong>istoriis</strong><br />
<strong>sakiTxebi</strong> (XX saukune), wigni II, Tb., 2006,<br />
8. maRlakeliZe s. inglis-amerikeli interventebi saqarTveloSi,<br />
(dokumentebi), _ ,,saistorio moambe“, #7, 1953.<br />
9. RambaSiZe g. inglisisa da aSS agresiuli politika<br />
<strong>saqarTvelos</strong> da amierkavkasiis mimarT (1919w.), Tb., 1964.<br />
10. tabaRua i. baTumis sakiTxi san-remos konferenciaze<br />
_ ,,macne“ (<strong>istoriis</strong> seria), #3, 1982.<br />
11. jojua d. saqarTvelo-italiis urTierToba 1919-1921<br />
wlebSi, Tb., 1997.<br />
12. Архив полковника Хауза, т.IV, М., 1944.<br />
13. Gaulis M. B. – G. La Question torque, Paris, 1931.<br />
123
14. Енукидзе Д. Крах империалистической интервенции в Закавказье,<br />
Тб., 1954.<br />
15. Кунина А. Е. Провал Американских планов завоевания<br />
мирового господства в 1917-1920 гг. М., 1954.<br />
16. Ллойд Джордж, Правда о мирных договорах, т.II, М., 1957.<br />
17. Нитти Ф., Европа над бездной, изд-во „Мысль“, Петроград,<br />
1923.<br />
18. Чохели А. И. Политика Франции в отнашении Грузии 1917-<br />
1921 г.г. Тб., 1980.<br />
19. Штеин Б., „Русский вопрос“ на Парижской мирной конференции<br />
(1919-1920 гг), М., 1949.<br />
Malkhaz Sioridze<br />
Batumi in Antant States plans during Paris Peace Conference<br />
S u m m a r y<br />
Questions of Batumi and in general of Georgia were not objects of<br />
separate discussion at the Paris Peace Conference (18/I. 1919 – 21/I.<br />
1920). Although they have been discussed several times the Supreme<br />
Council of Antant would consider the subject of Russia or peace<br />
conditions with Osmaleti.<br />
After gaining victory in the First World War in the main States of<br />
Antant appeared contrast in distributing spheres of influence in the East.<br />
One of such regions was Caucasus, key of which was considered to be<br />
Batumi. This town-port was also the base of oil export and the first port<br />
point of the Caspian-Iran-middle Asia transit way. That’s why the town<br />
was occupied by Great Britain (at the end of 1918). Batumi became the<br />
object of diplomatic struggle in the main states of Antant. The legal<br />
interests of Georgian republic were not taken into consideration.<br />
According to the primary sources the represented work shows the<br />
plans of the governments of the Unites States of America, France and<br />
Italy towards Batumi and especially Caucasus, it was directed against the<br />
influence of Great Britain here. The reasons and conditions of taking<br />
Georgia De-Facto by the Paris Conference are also explained.<br />
124
Батуми в планах держав Антанты в период<br />
Парижской мирной конференции<br />
Малхаз Сиоридзе<br />
Р е з ю м е<br />
Вопрос Батуми и вообще Грузии не был предметом отдельного<br />
обсуждения Парижской мирной конференции (18.01.1919-<br />
21.01.1920).<br />
Однако, о нём неоднократно рассуждали когда Верховный Совет<br />
Антанты рассматривал «Русский вопрос» или условия мирного<br />
договора с султанской Турцией.<br />
После победы в Первой мировой войне среди главных держав<br />
Антанты выявились противоречия в вопросе раздела сфер влияния<br />
на Востоке. Одним из таких регионов стало Закавказье, стратегическим<br />
ключом которого всегда считался г. Батуми. Этот город-порт<br />
был так же экспортной базой Бакинской нефти и начальным пунктом<br />
Каспия – Ирана - Средней Азиатской транзитной магистрали.<br />
Поэтому, после занятия Батуми Английскими оккупационными<br />
силами (конец 1918 г.) этот город стал объектом противоречия и<br />
распрей между ведущими странамы Антанты. Что касается законных<br />
интересов молодой Республики Грузия в отношении признания<br />
её независимости и о возврате ей Батуми, - они во внимание не<br />
принимались.<br />
В данном труде на основе первоисточников показаны планы<br />
правительств США, Франции и Италии в отношении Батуми и<br />
вообще к Кавказу, которые были направлены против единоличного<br />
влияния Англии в этом регионе. Также рассматриваются причины и<br />
обстоятельства признания де-факто Грузии странами Антанты.<br />
125
nino vaSaymaZe<br />
irakli baramiZe<br />
karl kaucki <strong>saqarTvelos</strong><br />
demokratiuli respublikis Sesaxeb<br />
(1918-1921 1921 ww.)<br />
<strong>samxreT</strong> kavkasiis geostrategiuli<br />
mniSvneloba yovelTvis<br />
gansazRvravda aq mcxovreb<br />
xalxTa istoriul beds. msoflioSi<br />
momxdari politikuri<br />
procesebi mniSvnelovan ryevebs<br />
axdendnen regionze. <strong>saqarTvelos</strong><br />
uaxles istoriaSi orgzis<br />
hqonda adgili precedents, rodesac<br />
imperiaTa ngrevam erovnul<br />
saxelmwifoTa aRmocenebas<br />
Seuwyo xeli. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs I msoflio omisSemdgom<br />
movlenaTa Sedegad <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />
Seqmna (1918-1921 ww.) da sabWoTa kavSiris rRvevis<br />
Semdeg aRmocenebuli damoukidebeli saqarTvelo.<br />
istoriuli procesebi absoluturi identurobiT ar<br />
meordeba, Tumca, garkveuli paralelebis Zieba, <strong>istoriis</strong><br />
gakveTilebis gaTvaliswineba yovelTvis SeiZleba<br />
da Zalzed mniSvnelovania. am TvalsazrisiT CvenTvis<br />
gansakuTrebiT sainteresoa <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />
respublikis (1918-1921 ww.) aRmSeneblobis samwliani<br />
gamocdileba.<br />
axlad formirebuli saxelmwifosTvis umniSvnelovanesia<br />
saerTaSoriso aRiarebis, mxardaWeris mopoveba da<br />
<strong>saqarTvelos</strong> mTavrobac cdilobda aqtiurad gamoeyenebina<br />
mis xelT arsebuli berketebi, maT Soris saerTa-<br />
126
Soriso socialisturi moZraoba II internacionalis saxiT.<br />
II internacionalisa da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />
respublikis mesveurTa urTierTkavSiri Cvens mier ukve<br />
Seswavlilia.*22amjerad gvsurs ufro detalurad Seva-<br />
CeroT yuradReba marqsizmis saukeTeso Teoretikosis,<br />
“mecnieruli socializmis” klasikosis karl kauckis<br />
(1854-1938) vizitze saqarTveloSi. Cvens qveyanaSi stumrobis<br />
Sesaxeb winadadeba man jer kidev 1920 wlis TebervalSi<br />
miiRo, roca berlinSi <strong>saqarTvelos</strong> elCma<br />
v.axmetelaSvilma adgilobrivi qarTuli koloniis warmomadgenlebTan<br />
Sexvedra mouwyo. k.kauckim winadadeba<br />
kmayofilebiT miiRo da ganacxada: “qarTvelma amxanagebma<br />
Jordaniam, wereTelma da CxeiZem SeZles marqsistuli<br />
gziT siaruli, magram Tqvens qveyanaSi socializmis<br />
ganxorcielebis gzaze SegxvdebaT bevri siZnele, umTavresad<br />
ekonomikuri xasiaTis. aRmosavleTidan ar unda<br />
velodoT socializms, me axla inglisidan veli mas.<br />
socializmi daiwyeba <strong>dasavleT</strong>iT... da Tu manamdis<br />
janmrTeloba SemrCa da SeZleba meqneba saqarTveloSi<br />
wamosvlis, sadac Cemi namdvili megobrebi moRvaweoben,<br />
amas me did bednierebad CavTvli” [“erToba”, 1920, #78].<br />
avadmyofobis gamo k.kaucki saqarTveloSi Camovida II<br />
internacionalis delegaciis (vandervelde, makdonaldi,<br />
Sou, renondeli, debriukeri da sxv.) gamomgzavrebis<br />
Semdeg 28 seqtembers da 1921 wlis ianvris pirvel ricxvebamde<br />
darCa. aq mas pompezuri daxvedra mouwyves. saqarTveloSi<br />
yofnisas man daiwyo qarTuli enis Seswavla,<br />
imogzaura qveyanaSi, Sexvda oficialuri xelisuflebis,<br />
opoziciis, muSaTa klasis, saqmiani da inteleqtualuri<br />
wreebis warmomadgenlebs.<br />
∗ ix. n.vaSaymaZe, II internacionali da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />
respublika (1918-1921 ww.), baTumis saxelmwifo universiteti,<br />
“saistorio macne”, 2005, #15<br />
127
saqarTveloSi Camosvlamde k.kaucki socializmis<br />
gamarjvebas <strong>dasavleT</strong> evropaSi winaswarmetyvelebda,<br />
magram menSevikuri mTavrobis mier agrarul, CamorCenil<br />
qveyanaSi ganxorcielebuli RonisZiebani man warmatebul<br />
eqsperimentad miiCnia: “praqtika kidev ufro mravalferovania,<br />
vidre Teoria. marqsizmi aRmocenda <strong>dasavleT</strong><br />
evropis niadagze, axla is unda gavamdidroT<br />
Cven aRmosavleTis gamocdilebiT, sadac kapitalisturi<br />
da socialisturi tendenciebi sakvirvelad gadaxlar-<br />
Tulan feodalur da barbarosul niSnebTan” [kaucki,<br />
1920:25].<br />
evropaSi dabrunebis Semdeg k.kaucki <strong>saqarTvelos</strong><br />
damoukideblobis mxurvale damcveli gaxda da politikuri<br />
tribunisa da beWdviTi saSualebebis gamoyenebiT<br />
ilaSqrebda bolSevikuri ruseTis mier ganxorcielebuli<br />
okupaciis winaaRmdeg. “sabWoTa ruseTis mier<br />
Cadenil samarcxvino saqmeTa Soris yvelaze ufro<br />
samarcxvinoTagania misi moqmedeba <strong>saqarTvelos</strong> mimarT”<br />
– werda igi d.SaraSiZis wignis – “h.barbiusi, sovetebi<br />
da saqarTvelo” – winasityvaobaSi [WumburiZe, 2003:74].<br />
<strong>saqarTvelos</strong> Sesaxeb k.kauckis mier evropaSi daweril<br />
naSromTagan aRsaniSnavia: “saqarTvelo, glexTa<br />
social-demokratiuli respublika” (londoni, 1921). bunebrivia,<br />
sabWoTa periodis qarTul istoriografiaSi<br />
igi negatiuri kuTxiT aris gaSuqebuli. “saqarTvelo,<br />
glexTa social-demokratiuli respublika erTTavad<br />
menSevikuri <strong>saqarTvelos</strong> qebis Sesxmas warmoadgenso”, –<br />
werda Tedo Rlonti [Глонти, 1925:9].<br />
mogvianebiT, <strong>saqarTvelos</strong> erovnuli saxelmwifos<br />
aRdgenisa da istoriul movlenaTa gadafasebis Semdeg<br />
k.kauckis wignidan citirebas axdens mkvlevari l.ToiZe<br />
da askvnis, rom: “calkeul evropel sazogado moRvaweTa<br />
TvaliT danaxuli damoukidebeli saqarTvelo<br />
demokratiul sawyisebze iyo agebuli. misi saSinao da<br />
sagareo politika maT mowonebas imsaxurebda” [ToiZe,<br />
128
1991:85]. mkvlevari dasZens, rom k.kauckisa da sxva evropel<br />
socialistTa gamonaTqvamebi damowmebuli aqvs<br />
karlo inasariZis wignidan “patara oqros xana”.<br />
Cvens xelT aRmoCnda k.kauckis mier inglisurad dawerili<br />
zemoT moxseniebuli naSromi. SevecdebiT ufro<br />
detalurad ganvixiloT da gavaanalizoT masSi gamoTqmuli<br />
mosazrebani.<br />
winasityvaobaSi k.kaucki saqarTveloTi misi dainteresebis<br />
mizezebze amaxvilebs yuradRebas: “saqarTvelo-<br />
Si yvelaze ufro mizidavda ara misi geografiuli,<br />
aramed socialuri <strong>sakiTxebi</strong>, kerZod is, Tu ramdenad<br />
iyo SesaZlebeli socialisturi respublika iseT qveyanaSi,<br />
romelic ruseTze ufro CamorCenilia ekonomikuri<br />
ganviTarebis mxriv, rogor SeuZlia aseT xelisuflebas<br />
SeinarCunos Tavi diqtaturisa da terorizmis<br />
gareSe mxolod demokratiuli meTodebisa da saSualebebis<br />
gamoyenebiT. da bolos, risi miRweva SeeZloT<br />
socialistur xelisuflebas aseT pirobebSi”, – wers<br />
igi [Kautski, 1921:9].<br />
<strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis samwliani<br />
gamocdileba rusuli bolSevizmis sapirispiro iyo.<br />
marqsimis Teoretikosis azriT, am gamocdilebis Seswavla<br />
evropel socialistebs mZlavr iaraRs miscemda<br />
bolSevizmis winaaRmdeg gasaerTianeblad da sabrZolvelad.<br />
k.kaucki aRtacebuli iyo <strong>saqarTvelos</strong> bunebis silamaziT,<br />
sasargeblo wiaRiseulis simdidriT, magram<br />
imavdroulad kargad xedavda teqnikuri saSualebebis<br />
primitiul dones, mrewvelobis ganuviTareblobas da<br />
ekonomikur CamorCenilobas. yvela socialuri fenis<br />
ukmayofilebis safuZvlebis arsebobis pirobebSic ki xelisuflebisadmi<br />
loializmi mas socialisturi xelisuflebis<br />
damsaxurebad miaCnda da bolSevikuri ruse-<br />
Tis sinamdvilesTan avlebda paralels: “reJimis socialistur<br />
xasiaTze mowmobda is faqti, rom qveyanas<br />
129
marTavda samrewvelo proletariati. SeiZleba aq gamoviyenoT<br />
fraza – “proletariatis diqtatura”. es iyo<br />
umciresobis diqtatura, iseve rogorc ruseTSi, magram<br />
sruliad gansxvavebuli misgan. es diqtatura emyareboda<br />
demokratiul principebs da yovelgvari teroris gareSe<br />
yvela klasi mas eTanxmeboda” [Kautski, 1921:30].<br />
k.kaucki saqarTveloSi demokratiis arsebobis damadastureblad<br />
miiCnevs politikuri partiebis, profesiuli<br />
kavSirebis saqmianobis srul Tavisuflebas, propagandis,<br />
koaliciebisa da organizaciebis SeuzRudav arsebobas.<br />
“ukanasknel wlebSi, – wers igi, – rodesac reinidan<br />
wynar okeanemde TiTqmis yvelgan sisxliani ajanyebebi<br />
ewyoboda, saqarTvelo iyo erTaderTi qveyana<br />
avstriasTan erTad, sadac msgavs movlenebs adgili ar<br />
hqonia” [iqve].<br />
demokratiul safuZvelze proletariatis diqtaturis<br />
eqstraordinaluri fenomenis arsebobis Tavisebur<br />
axsnas gvTavazobs k.kaucki. misi azriT, politikuri<br />
cxovrebis ganmsazRvreli Zala saqarTveloSi mxolod<br />
erTi arsebobda. “1918 wlis agraruli reformis Semdeg<br />
aRar iyvnen msxvili miwaTmflobelebi, arc kapitalistebi.<br />
fuladi da savaWro kapitali mxolod ucxoeli<br />
kapitalistebis xelSi iyo. maT ki ar SeeZloT Careuliyvnen<br />
partiul brZolaSi. amgvarad, darCa mxolod<br />
proletariati, romelsac SeeZlo damoukidebeli politikis<br />
warmoeba” [Kautski, 1921:32].<br />
k.kaucki iwonebs <strong>saqarTvelos</strong> xelisuflebis mier<br />
ganxorcielebul agrarul reformas: “demokratiul safuZvelze<br />
damyarebuli socialisturi reJimis momavali<br />
damokidebulia glexobaze, romelic Seadgens mosaxleobis<br />
umravlesobas. am mxriv, saqarTveloSi kargi<br />
pirobebia, radgan <strong>saqarTvelos</strong> social-demokratebis<br />
agrarulma reformam glexoba gaaTavisufla feodalizmis<br />
marwuxebisagan” – aRniSnavs igi [Kautski, 1921:75].<br />
130
<strong>saqarTvelos</strong> menSevikuri mTavrobis muSaobis meTodebi<br />
k.kauckis samagaliTod miaCnia. “iq, sadac socialdemokratebi<br />
movlen xelisuflebaSi, – wers igi, – unda<br />
gaataron igive principebi, romelsac axorcielebda<br />
<strong>saqarTvelos</strong> mTavroba – maT unda iswavlon qarTuli<br />
gamocdilebidan” [iqve].<br />
xelisuflebis mier miRweul warmatebebTan erTad<br />
k.kaucki SesaniSnavad xedavda saqarTveloSi arsebul<br />
problemebs, kerZod: gadasaxadebis akrebis mouwesrigeblobas,<br />
siRaribes, inflacias, importsa da eqsports<br />
Soris balansis uqonlobas. misi azriT, am siZneleTa<br />
mogvarebis mniSvnelovani winapiroba iyo mezobel qveynebSi<br />
stabiluri viTarebis arseboba, soflis meurneobisa<br />
da mrewvelobis ganviTareba, rasac dasWirdeboda<br />
ucxouri kapitalis mozidva usafrTxoebis myari<br />
garantiis Seqmnis pirobiT.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> damoukideblobis gamocxadebisTanave<br />
saxelmwifos mier aRebuli neitralitetis sagareo politikuri<br />
kursi evropel socialists ganuxorcieleblad<br />
miaCnda. TurqeTis ultimatumis pirobebSi qveyanam<br />
naklebi boroteba airCia – germaniis jarebis mier okupacia.<br />
Tumca, misi azriT, “germanelebma saqarTveloSi<br />
moitanes is, rac am ukanasknels sWirdeboda – ekonomikis<br />
organizacia... saqarTvelo aris ramdenime qveynidan<br />
erT-erTi, sadac germaniis armiam gaswia propagandistuli<br />
samuSao germaniisaTvis”, – aRniSnavs igi [Kautski,<br />
1921:89].<br />
pirvel msoflio omSi germaniis marcxisa da antantis<br />
jarebis mier <strong>samxreT</strong> kavkasiis saokupacio zonad<br />
gamocxadebis Semdeg neitralitetis ganxorcieleba <strong>saqarTvelos</strong>aTvis<br />
rTuli aRmoCnda. erTiani ruseTis aRdgenis<br />
imediT antantis Zalebi mxardaWeras ucxadebdnen<br />
TeTr generlebs da cdilobdnen ruseTis samoqalaqo<br />
omSi <strong>saqarTvelos</strong> Cabmas. am sakiTxTan dakavSirebiTac<br />
gamoxatavda Tavis pozicias k.kaucki: “<strong>saqarTvelos</strong><br />
131
demokratiuli respublika, romelmac moaxdina msxvili<br />
miwaTmfobelebis eqspropriacia, TvalSi eCxireboda<br />
kontrrevoluciur generlebsa. sZuldaT is bolSevikebsac.<br />
orive (TeTrebi da wiTlebi), aseve saxalxo komisrebi<br />
ver eguebodnen imas, rom maT sferoSi iyo patara,<br />
damoukidebeli erToba, romelic ar emorCileboda moskovis<br />
diqtats,” – wers igi [Kautski, 1921:88].<br />
marqsizmis evvropeli Teoretikosis TvalsazrisiT,<br />
saqarTveloSi momxdari bolSevikuri ajanyeba ruseTis<br />
mier ganxorcielebuli okupacia iyo, radgan, misi<br />
azriT, revoluciuri muSebis ajanyeba pirvelad xdeba<br />
samrewvelo centrebSi da Semdeg vrceldeba soflebSi.<br />
1921 wels “revolucioneri” mSromelebis komunisturi<br />
amboxeba ki moxda ara TbilisSi, sadac Tavmoyrili iyo<br />
samrewvelo muSebis naxevari, aramed moicva gaunaTlebeli<br />
glexobiT dasaxlebuli soflebi” [Kautski, 1921:101].<br />
k.kauckis <strong>saqarTvelos</strong> dapyroba miaCnda inglisis<br />
winaaRmdeg mimarTuli ruseTis aRmosavluri politikis<br />
nawilad [iqve]. aq aSkarad cdeba “mecnieruli socializmis”<br />
klasikosi, radgan sayovelTaod aRiarebuli<br />
faqtia, rom <strong>samxreT</strong> kavkasiaSi bolSevikebis gavlenis<br />
sferos gareT darCenili <strong>saqarTvelos</strong> winaaRmdeg moqmedebis<br />
Tavisufleba ruseTs swored inglisma misca.<br />
k.kaucki sinanuls gamoTqvams, rom II internacionali<br />
ver aRmoCnda sakmaod qmedunariani bolSevikebis mier<br />
<strong>saqarTvelos</strong> dapyrobis faqtze reagirebis mosaxdenad,<br />
radgan “Tavad kongresi krizisSi imyofeboda, misi<br />
interesebis sferos <strong>dasavleT</strong>is politika ufro warmoadgenda,<br />
vidre aRmosavleTis,” – aRniSnavs igi [Kautski,<br />
1921:100].<br />
k.kauckis wigni “saqarTvelo, glexTa social-demokratiuli<br />
respublika” avtoris mier <strong>saqarTvelos</strong> Sesaxeb<br />
daweril sxva naSromebTan erTad socialisturi<br />
qveynisadmi gulwrfeli Tanadgomisa da mxardaWeris<br />
suliskveTebiT aris gaJRenTili. evropeli social-de-<br />
132
mokratebisTvis saqarTvelo warmoadgenda demokratiul<br />
oaziss mis irgvliv arsebuli anarqiisa da diqtaturis<br />
pirobebSi... <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />
praqtika Tavdayira ayenebda marqsizmis mTavar dogmas,<br />
rom socializmi unda aSendes maRalganviTarebul, industriul<br />
qveyanaSi, sadac Zlieri aris proletariati.<br />
saqarTvelo agrarul, CamorCenil qveyanas warmoadgenda<br />
[vaSaymaZe, 2005:198].<br />
evropel socialistTa mimarT qarTuli politikuri<br />
speqtris araerTgvarovani, zogjer skeptikuri damokidebulebis<br />
miuxedavad, “imxanad gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
stumarTa politikur msoflmxedvelobriv mimar-<br />
Tulebasa da partiul kuTvnilebas ki ar eniWeboda,<br />
aramed ufro mTavars – damoukidebeli <strong>saqarTvelos</strong><br />
prodasavlur orientacias da <strong>saqarTvelos</strong> damoukideblobisaTvis<br />
brZolas” [guruli, 2003:75].<br />
im istoriul situaciaSi <strong>saqarTvelos</strong> prodasavlur<br />
orientacias Semxvedri nabijebi ver mohyva. parizis<br />
samSvidobo konferenciis muSaobam da misma Sedegebma<br />
TvalnaTliv aCvena, rom “<strong>samxreT</strong> kavkasiaSi teritoriebis<br />
gadanawileba, am regionis gaTavisufleba ruseTis<br />
imperiuli sivrcidan sxvadasxva xasiaTis mniSvnelovan<br />
siZneleebTan iyo dakavSirebuli da ruseTTan dapirispirebas<br />
niSnavda. mokavSire saxelmwifoTa mTavrobebi<br />
ruseTis imperiis winaaRmdegobebiT aRsavse samyaroSi<br />
Carevas ki didi sifrTxiliT ekidebodnen” [vaSaymaZe,<br />
2002:129].<br />
amgvarad, marqsizmis aRiarebuli Teoretikosis mxridan<br />
socialisturi tribunisa da sxva saSualebebis gamoyenebiT<br />
energiuli mxardaWeris miuxedavad, <strong>saqarTvelos</strong><br />
demokratiuli respublikisaTvis ganmsazRvreli<br />
aRmoCnda did saxelmwifoTa politikuri pragmatizmi.<br />
133
gamoyenebuli literatura:<br />
1. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune, v.gurulis redaqciiT,<br />
Tb., 2003.<br />
2. n.vaSaymaZe, saxelmwifoebrivi sazRvrebis sakiTxi<br />
saqarTvelo-somxeTis urTierTobaSi 1917-1921 ww., quTaisi,<br />
2002.<br />
3. n.vaSaymaZe, II internacionali da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />
respublika 1918-1921 ww., baTumis saxelmwifo<br />
universiteti, “saistorio macne”, 2005, #15.<br />
4. l.ToiZe, intervenciac, okupaciac, ZaldatanebiTi<br />
gasabWoebac, faqtobrivi aneqsiac, Tb., 1991.<br />
5. karl kaucki, socializmis problemebi da perspeqtivebi<br />
saqarTveloSi, Tb., 1920.<br />
6. d.WumburiZe, qarTveli xalxis erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />
brZola XX s-is dasawyisSi, 1918-1921 wlebi,<br />
Tb., 2003<br />
7. gaz. “erToba”, 1920, #78.<br />
8. Т.Глонти, Меншевистская и советская Грузия, Тб., 1925.<br />
9. Karl Kautski, Georgia a Social-Democratic Peasant Republic,<br />
London, 1921.<br />
Nino Vashakmadze, Irakli Baramidze<br />
Karl Kautski<br />
About Georgian Democratic Republic<br />
(1918-1921 years)<br />
S u m m a r y<br />
In this work it is examined the book of the well-known European<br />
social-democrat, theorist of Marxism Karl Kautski – “Georgia a Social-<br />
Democratic Peasant Republic” (London, 1921). Author was trying<br />
actively to protect Georgian Democratic Republic from the occupation of<br />
134
Bolshevik Russia in whole Europe. In spite of his dynamism decisive for<br />
Georgia proved the political pragmatism of the great European countries.<br />
Нино Вашакмадзе, Ираклий Барамидзе<br />
Карл Каутский<br />
О Грузинской Демократической Республике<br />
(1918-1921 гг.)<br />
Р е з ю м е<br />
В работе рассмотрена книга известного европейского социалдемократа,<br />
теоретика марксизма Карла Каутский – ”Грузия, социалдемократическая<br />
республика крестьян”, напечатанная в Лондоне в<br />
1921 году. Автор подвизался на европейском поприще для зашиты<br />
Грузинской Демократической Республики от оккупации большевистской<br />
России. Несмотря на его активную деятельность, решающим<br />
для Грузии оказался политический прагматизм больших<br />
европейских государств.<br />
135
kaxaber surgulaZe<br />
irakli manveliZe<br />
kavkasiis damoukideblobis komiteti<br />
da aWara<br />
sabWoTa xelisuflebis winaaRmdeg 1924 wlis warumatebeli<br />
ajanyebis Semdeg, emigraciaSi myofma <strong>saqarTvelos</strong><br />
erovnulma partiebma gaiTvaliswines warsuli Secdomebi<br />
da arsebuli reJimis winaaRmdeg sabrZolvelad<br />
daiwyes SekavSireba erTiani kavkasiuri frontis Sesaqmnelad.<br />
1924 wlis noemberSi, stambolSi, erovnul-demokrat-<br />
Ta iniciativiT daarsda ,,kavkasiis ganmaTavisuflebeli<br />
komiteti“, igive ,,kavkasiis konfederaciuli komiteti“.<br />
aqts xeli moaweres qarTvelebis mxriv: m. wereTelma, d.<br />
vaCnaZem, a. asaTianma; AazerbaijanelTagan: e. xosrov<br />
sulTan zadem, abdul ali emirijanma, Seix-ulist zadem;<br />
Crdilo kavkasielTagan: hasan gireim, jabagim<br />
(CeCeni), alisan kantemirovma (osi), haitek namitovma (Cerqezi)<br />
[d. vaCnaZe, 1992:188]. kavkasiis konfederatTa komitetis<br />
Seqmnas mxari dauWira poloneTma. kerZod, mis<br />
CamoyalibebaSi didi wvlili miuZRvis TurqeTSi myof<br />
poloneTis elCs roman knolius da samxedro ataSe<br />
Setcels [spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 4].<br />
komitetisaTvis finansuri daxmarebis sanacvlod poloneTma<br />
moiTxova sruli informaciis miwodeba kavkasiaSi<br />
samxedro da samoqalaqo viTrebis Sesaxeb. komitets<br />
daevala kavkasiis sazRvris gaswvriv (TurqeTsparseTis<br />
monakveTze) sagangebo punqtebis mowyoba da<br />
amierkavkasiaSi moqmed politikur partiebTan kavSiris<br />
damyareba, ajanyebis ganxorcielebis mizniT kavkasiaSi<br />
samxedro jgufebis Camoyalibeba da momzadeba [spa. f.<br />
14, an. 3, s. 339, f.:5].<br />
farTo amocanebis miuxedavad, komitetis muSaoba<br />
sakmaod sustad mimdinareobda. igi ganpirobebuli iyo:<br />
136
1. komitetSi Semavali partiuli jgufebi organizaciuli<br />
da ricxobrivi TvalsazrisiT susti iyvnen TviT<br />
amierkavkasiaSic; 2. saqarTveloSi gamogzavnili pirebi<br />
an sazRvrebze iRupebodnen, an Cekas uvardebodnen da<br />
arsebiTad am ukanasknelma icoda yvela moqmedeba; 3.<br />
komitetSi ar iyo warmodgenili gavleniani socialdemokratiuli<br />
partia. am xarvezis gamosworeba scada d.<br />
vaCnaZem. kerZod, 1925 wlis 12 agvistos, stambolSi, misi<br />
iniciativiT Sedga partiebis warmomadgenelTa TaTbiri.<br />
miRebul rezolucias xels awerdnen: d. vaCnaZe (erovnul-demokrati),<br />
s. mdivani (soc.-federalisti), v. wulaZe<br />
(soc.-demokrati). amis Semdeg parizSi moewyo partiebis<br />
delegaciebisagan Semdgari erovnuli centri [d. vaCnaZe,<br />
1992:177].<br />
poloneTmac gaaaqtiura Tavisi mxardaWera komitetisadmi.<br />
kerZod, imave wlis agvistoSi, TurqeTSi, roman<br />
knolius finansuri mxardaWeriT, komitetis sami wevri<br />
gaigzavna kavkasiis sazRvrebTan garkveuli davalebebis<br />
Sesasruleblad: d. vaCnaZe _ artaanSi, a. kantemirovi _<br />
yarsSi, xosrov-sulTanovi _ sparseTSi [d. vaCnaZe,<br />
1992:169].<br />
artaanSi moRvaweobisas d. vaCnaZe daukavSirda aWaridan<br />
emigrirebul ximSiaSvilebs da maT SesTavaza Tanam-<br />
Sromloba momaval saajanyebo saqmianobaSi [acsa f-p-1,<br />
s. 894:177]. d. vaCnaZe daaxloebiT erT wels imyofeboda<br />
artaanSi. 1926 wlis Sua xanebSi man moulodnelad datova<br />
TurqeTi da parizSi dabrunda, ris mizezadac dasaxelda<br />
poloneTSi momxdari politikuri cvlilebebi<br />
[d. vaCnaZe, 1992:177], arada realuri mizezi sul sxva iyo.<br />
kerZod, 1926 wlis dasawyisSi kavkasiis konfederatTa<br />
komiteti daiSala da Seiqmna axali kavkasiis damoukideblobis<br />
komiteti. komitetis daSla poloneTis mxridan<br />
finansuri daxmarebis Sewyvetam gamoiwvia.<br />
erovnul-demokratebis iniciativiT Camoyalibebulma<br />
kavkasiis konfederatTa komitetis moRvaweobam qarTveli<br />
menSevikebis SeSfoTeba gamoiwvia. komitetis saxiT<br />
maT seriozuli metoqe dainaxes kavkasiis antisabWoTa<br />
137
Zalebze hegemonobisaTvis. amitom, yuradReba gadaitanes<br />
yvela politikuri partiis <strong>saqarTvelos</strong> emigrirebuli<br />
mTavrobis garSemo Semokrebisaken. am mxriv garkveuli<br />
Sedegebic iqna miRweuli. 1926 wlis ianvarSi menSevikebma<br />
gadaibires erovnul-demokratebis nawili (e.w. amirejib-gvazavas<br />
jgufi) da isini Seiyvanes <strong>saqarTvelos</strong><br />
mTavrobis SemadgenlobaSi. amave dros, Camoyalibda<br />
,,damfuZnebeli krebis delegacia“ Semdegi partiebis<br />
warmomadgenlebisagan: menSevikebidan _ k. CxeiZe (misi<br />
TviTmkvlelobis Semdeg – s. menaRariSvili); erovnuldemokratebidan<br />
_ S. amirejibi da g. gvazava. socialist-federalistebisagan<br />
_ s. fircxalava, xolo eserebidan<br />
– i. gobeCia [spa. f. 14, an. 3, s. 402, f. 86]. Sesabamisad,<br />
reorganizebuli iqna ucxoeTSi moqmedi politikuri<br />
partiebis biuroebi. menSevikebma mTeli yuradReba<br />
gadaitanes saerTo kavkasiuri Ppolitikuri organizaciis<br />
Camoyalibebaze. am ideis realizaciaSi maT mTavar<br />
mokavSired poloneTi egulebodaT. am mizniT noe rami-<br />
Svili ramdenjerme gaigzavna varSavaSi.<br />
1926 wlis zafxulSi, stambolSi, poloneTis axal<br />
elC baderas, samxedro ataSes Setcelsa da noe rami-<br />
Svils Soris miRweuli SeTanxmebiT Camoyalibda axali<br />
politikuri organizacia ,,kavkasiis damoukideblobis<br />
komiteti,“ romelSic kavkasiis TiToeuli respublikidan<br />
or-oriQwevri Sevida. <strong>saqarTvelos</strong> mxriv ak. Cxenkeli<br />
da g. gvazava, azeirbajanidan _ TobCibaSevi da magemarovi,<br />
CrdiloeT kavkasielTagan _ Cermoevi da bamatovi.<br />
daSnakuri partiis Qwevrebi musavatebTan da mTielebTan<br />
konfliqtis gamo komitetSi ar gaerTiandnen<br />
[spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 5]. swored aseT pirobebSi datova<br />
d. QvaCnaZem TurqeTi. misi ganawyenebis mizezi gasagebia.<br />
erT-erT saarqivo dokumentSi d. vaCnaZe dasaxelebulia<br />
kavkasiis damoukideblobis komitetis wevradac,<br />
rac marTebuli ar aris. sxvaTa Soris, am faqts ar<br />
adasturebs Tavad vaCnaZe Tavis memuaruli xasiaTis<br />
naSromSi [d. vaCnaZe, 1992:177]. poloneTis miTiTebiT kavkasiis<br />
damoukideblobis komitets unda eTanamSromla<br />
138
evropaSi emigrirebul ukrainis, TurqmeneTis da yazaxe-<br />
Tis politikur wreebTan [spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 87-88].<br />
kavkasiis damoukideblobis komitetis mTavari amocanebi<br />
iyo: popularizacia gaewia kavkasiis konfederaciis<br />
ideisaTvis, kavkasiis, ukrainis, TurqeTis da sxva regionebis<br />
rusuli bolSevizmisagan ganTavisuflebis<br />
saqmisaTvis. am mizniT gadawyda aRedginaT an SeeqmnaT<br />
axali aralegaluri organizaciebi kavkasiis teritoriaze<br />
da daemyarebinaT maTTan farTo kavSiri. dagegmes<br />
kavkasiaSi antisabWoTa ajanyebis mowyoba 1927 wlis<br />
gazafxulze an Semodgomaze. TavianTi ideebis popularizaciisaTvis<br />
maT daaarses specialuri beWdviTi organo<br />
,,promeTevsi“ (spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 244).<br />
kavkasiis damkoms mudmivi kavSiri hqonda poloneTis<br />
xelisuflebasTan. varSavaSi n. ramiSvilis xSiri vizitebisas<br />
ganixileboda ajanyebasTan dakavSirebuli <strong>sakiTxebi</strong>.<br />
pilsudskis mTavroba kavkasiis damkoms kavkasia<br />
– ukrainis erToblivi ajanyebis SemTxvevaSi fuliT da<br />
iaraRiT daxmarebas hpirdeboda. molaparakebis dros<br />
gamoikveTa ZiriTadi monacemebi: ajanyeba unda daewyoT<br />
1927 wels ukrainaSi, rac signali iqneboda saerTo kavkasiuri<br />
ajanyebisaTvis. poloneTis samxedro samsaxurSi<br />
myofi 125 qarTveli oficeri ukrainaSi gamosvlis momentSi<br />
miiRebda samxedro davalebas da CaerTveboda<br />
kavkasiis ajanyebaSi. poloneTis genStabSi kavkasiis<br />
<strong>sakiTxebi</strong>s kurireba daevala general zaqariaZes. iqve<br />
imyofeboda n. Jordanias yofili mdivani kote imnaZe<br />
[spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 7].<br />
1926 wlis noemberSi gaimarTa qarTuli emigrantuli<br />
mTavrobis sagangebo sxdoma. mas eswrebodnen: n. Jordania,<br />
ev. gegeWkori, n. ramiSvili, ak. Cxenkeli, k. kandelaki,<br />
S. amirejibi, k. gvazava, s. fircxalava da i. gobe-<br />
Cia. sxdomaze ganixiles ajanyebasTan dakavSirebuli<br />
<strong>sakiTxebi</strong>. Tumca, saWirod scnes rigi <strong>sakiTxebi</strong>s dazusteba,<br />
ris gamoc ir. wereTeli poloneTSi miavlines.<br />
TurqeTis garkveuli wreebi mxars uWerdnen antisab-<br />
WoTa saqmianobas. kavkasielTa politikuri partiebis<br />
139
calkeuli warmomadgenlebi, romlebic sazRvrebTan antisabWoTa<br />
muSaobas eweodnen, TurqeTis maRalCinosanTa<br />
mier gacemuli sagangebo nebarTvebiT iyvnen aRWurvilni,<br />
rac maT TurqeTis teritoriaze Tavisufal gadadgilebas<br />
uadvilebda [d. vaCnaZe, 1992:186-200; acsa f-p-1, s<br />
894, f. 177; Sdr. spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 11].<br />
kavkasiis damkomis mizani iyo amierkavkasiis antisabWoTa<br />
ZalebTan mWidro kavSiris damyareba. 1924 wlis<br />
ajanyebis CaxSobis Semdeg, sabWoTa xelisuflebis mier<br />
warmoebuli permanentuli represiebis miuxedavad, <strong>saqarTvelos</strong><br />
erovnuli partiebi kvlav gangrZobdnen iataqveSa<br />
muSaobas. maT Soris aqtiurobiT kvlav socialdemokratiuli<br />
partia gamoirCeoda. mas saolqo komitetebi<br />
hqonda quTaisSi, aWarasa da afxazeTSi, samazro<br />
komitetebi _ guriaSi, senakSi, zugdidSi, WiaTuraSi,<br />
gorSi. warmoebda pirveladi organizaciebis aRdgena<br />
foTSi, lanCxuTSi, raWaSi, axalcixeSi, duSeTSi, TelavSi,<br />
kaxeTSi da manglisis raionebSi [4:88].<br />
samwuxarod, jer konfederatTa, xolo Semdeg kavkasiis<br />
damkomis nebismieri mcdeloba, ucxoeTidan sagangebo<br />
pirebis gamogzavniT saqarTveloSic gaeaqtiurebinaT<br />
TavianTi saqmianoba, warumateblad mTavrdeboda.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> mTavari politikuri sammarTvelo Tavidanve<br />
iyo informirebuli ucxoeTSi gaaqtiurebuli antisabWoTa<br />
partiebis saqmianobis Sesaxeb da sagangebo zomebsac<br />
iRebda. bunebrivia, bolSevikuri saxelmwifo aparatis<br />
moqnili da mizanmimarTuli muSaoba xels uSlida<br />
qveyanaSi antisabWoTa saajanyebo muSaobis ganxorcielebas.<br />
emigrantulma komitetebma imTaviTve mniSvnelovnad<br />
miiCnies Tavisi saqmianobis warmarTva aWaraSic. jer<br />
iyo da kavkasiis konfederatTa komitetma d. vaCnaZis<br />
meSveobiT artaanSi urTierToba daamyara aWaridan<br />
TurqeTSi emigrirebul ximSiaSvilebTan da daiTanxmes<br />
momaval saajanyebo saqmianobaSi daxmarebaze. Semdeg<br />
iyo da kavkasiis damkommac aWarel begebTan urTierToba<br />
moaxerxa rizeSi myofi Tavisi warmomadgenlis iese<br />
140
keWeymaZis meSveobiT. es ukanaskneli daukavSirda xusein<br />
beg bibinzades (bibineiSvili), xolo misi saSulebiT _<br />
ximSiaSvilebs. gadawyda, zemo aWaraSi xelmZRvanelad<br />
daniSnuliyo jafar ximSiaSvili, xolo qvemo aWaraSi _<br />
xusein bibineiSvili.<br />
aWaraSi momavali ajanyebis ganxorcielebaSi ximSia-<br />
Svilebs did daxmarebas uwevda TurqeTSi, sazafxulo<br />
saZovrebze gadasuli aWaris mkvidrni. 1927 wels, ukan<br />
dabrunebul moialaReebs ximSiaSvilebma TavianT sando<br />
xalxTan sadireqtivo werilebi gamoatanes ajanyebis<br />
mosamzadeblad [acsa f-p-1, s 894, f. 178].<br />
1927 wlis 8 noembers jafar ximSiaSvilma xusein<br />
bibineiSvilisagan miiRo morigi werili. masSi aRniSnuli<br />
iyo: ,,Zvirfasi jafar da jalil begno! didi xnis<br />
lodinisa da imedis Semdeg dadga momenti Cveni ganTavisuflebisa.<br />
SeatyobineT Tqvens saimedo xalxs, rom<br />
moamzadon mosaxleoba ajanyebisaTvis sabWoTa xelisuflebis<br />
winaaRmdeg...……CvenTvis mTavar wyarodan cnobilia,<br />
rom dRe dReze TbilisSi da mTel saqarTveloSi<br />
daiwyeba ajanyeba inglisis daxmarebiT. adre Cven menSevikebis<br />
winaaRmdeg vmuSaobdiT. axla dadga dro....<br />
davimsaxuroT momavali ndoba da pativiscema... amJamad<br />
me qvemo aWaraSi vmuSaob ajanyebis mosamzadeblad. Tuki<br />
gadawyvetT aWaraSi iaraRis gamogzavnas, dauyovnebliv<br />
SematyobineT. TurqeTis sasazRvro punqtebi xelisuflebisagan<br />
miiReben nebarTvas iaraRis Seuferxebel<br />
gatarebaze” [acsa f-p-1, s 894, f. 179].<br />
9 noembers jafar ximSiaSvilis saxlSi gaimarTa<br />
kreba, romelsac daeswrnen dursun, devriS, ibragim da<br />
selim ximSiaSvilebi. ganixiles miRebuli werili. krebam<br />
momaval ajanyebaSi xelmZRvanelis roli jafar<br />
begs daakisra.<br />
ajanyeba 1928 wlis adre gazafxulze unda dawyebuliyo.<br />
iqve Seadgines oTxi werili zemo aWaraSi saimedo<br />
xalxTan gasagzavnad. amasTan, ximSiaSvilebis nawils<br />
daevala adgilze ajanyebis momzadeba [acsa f-p-1, s 894,<br />
f. 180].<br />
141
gagzavnili werilebidan ori, noembris bolos, aWaris<br />
,,Cekas“ Cauvarda xelSi. werilSi aRniSnuli iyo:<br />
,,Tuki mosaxleoba iqneba sabWoTa xelisuflebis winaaRmdegi,<br />
begebi gauwevdnen yovelgvar daxmarebas. moxdeba<br />
ajanyeba da daemxoba sabWoTa xelisufleba“ [spa. f.<br />
14, an. 4, s. 8, f. 19].<br />
aWaris centralurma aRmasrulebelma komitetma (caki)<br />
miiRo sagangebo zomebi. baTumSi daapatimres menSevikuri<br />
organizaciis wevrebi [spa. f. 14, an. 4, s. 339, f.<br />
6]. zemo aWaraSi aRricxvaze aiyvanes ,,60 antisabWoTa<br />
elementi“, romelTagan umetesoba daapatimres da TbilisSi<br />
gadagzavnes [acsa f-p-1, s 894, f. 180]. cxadia, permanentuli<br />
represiebis pirobebSi yovelgvari ajanyebis<br />
ganxorcielebas niadagi ecleboda.<br />
samwuxarod, saarqivo masala metis saubris saSualebas<br />
ar gvaZlevs. faqtia, rom Cvens mier moZiebuli es<br />
werilebi naTlad gviCvenebs aWaris kuTvnil rols<br />
saerTo qarTuli ajanyebis saqmeSi.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. d. vaCnaZe, samSoblos samsaxurSi, Jur. ,,iveria”,<br />
Tb_parizi, 1992, #133;<br />
2. <strong>saqarTvelos</strong> prezidentis arqivi (spa);<br />
3. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi (acsa).<br />
142
Kakhaber Surguladze<br />
Irakli Manvelidze<br />
Adjara and the Independence Committee of Caucasus<br />
Summary<br />
After the riot against Soviet authorities had failed in 1924, Georgian<br />
national parties operating in immigration, having taken into consideration<br />
the mistakes of the past, decided to make an alliance. Thus the United<br />
Caucasus Front had been formed.<br />
Later, in November 1924, on the initiative of National-Democrats,<br />
the “Liberation Committee of Caucasus” (referred to as “Caucasus<br />
Confederation Committee”) was established in Istanbul. After its dissolution<br />
in 1926, the new “Independence Committee of Caucasus” was<br />
established on the initiative of Mensheviks. The main goal of the<br />
Committee was to promote the idea of confederation of Caucasus in order<br />
to foster liberation of Caucasus, Ukraine, Turkey and other regions from<br />
Russian Bolshevism. It was decided to restore or establish new illegal<br />
organizations in Caucasus and cause a riot probably in spring or autumn<br />
of 1927. The publishing house “Prometheus” was set up to divulge<br />
information in the mentioned regions. The committees had their<br />
representatives to keep in touch with anti-Soviet forces from Adjara.<br />
National parties in immigration continued their actions against the<br />
Soviet Regime, but it was too difficult to incite a riot as far as the power<br />
of Bolsheviks got stronger and stronger leaving fewer chances for<br />
national parties to fulfill their aims.<br />
143
Кахабер Сургуладзе<br />
Ираклий Манвелидзе<br />
Кавказский независимый комитет и Аджария<br />
Резюме<br />
После неудачного восстания в 1924 году против Советского<br />
правительства, находящиеся в эмиграции грузинские политические<br />
партии, учтя прошлые ошибки и промахи, начали объединяться для<br />
создания единого Кавказского фронта против существующего<br />
режима.<br />
С этой целью в ноябре 1924 года в Стамбуле по инициативе<br />
национал-демократической партии был создан «Кавказский освободительный<br />
комитет» («Кавказский конфедеративный комитет»). По<br />
инициативе меньшевиков в начале 1926 года, после того, как<br />
перестала существовать данная организация, был создан новый<br />
«Независимый кавказский комитет». Главной задачей этого комитета<br />
было распространение идеи популяризации кавказской конфедерации<br />
на Кавказе, на Украине, в Турции и других регионах в деле<br />
освобождения от русского большевизма. С этой целью было решено<br />
восстановить или создать новые нелегальные организации на всей<br />
территории Кавказа и установить с ними тесные связи. Было решено<br />
провести на Кавказе весной или осенью 1927 года антисоветское<br />
восстание. Для распространения своих идей эти организации создали<br />
печатный орган «Прометей». При содействии специальных<br />
агентов комитеты имели тесные связи с эмигрировавшими из<br />
Аджарии антисоветскими силами.<br />
Находящиеся в эмиграции кавказские политические партии<br />
продолжали борьбу против советского режима, но в условиях<br />
растущего усиления коммунистического режима для подготовки<br />
народного восстания были минимальные возможности и силы.<br />
144
vaJa SubiTiZe<br />
mixeil javaxiSvili <strong>saqarTvelos</strong><br />
geopolitikuri mdebareobis da<br />
civilizaciuri ganviTarebis<br />
Taviseburebebis Sesaxeb<br />
mixeil javaxiSvils sagangebo naSromi ar dauweria<br />
<strong>saqarTvelos</strong> geopolitikuri mdebareobis Sesaxeb, magram<br />
mas aqvs narkvevi `masalebi leqciebisaTvis~ (t.6.<br />
gv.51-70, Tb., 1980), sadac is gamoTqvams Sexedulebebs<br />
msoflio geopolitikis, masSi <strong>saqarTvelos</strong> adgilisa<br />
da misi civilizaciuri ganviTarebis Sesaxeb.<br />
ra Teoriuli codna SeiZleboda hqonoda mixeil<br />
javaxiSvils am SemTxvevaSi, icnobda Tu ara igi klasikur<br />
geopolitikur Teoriebs statiis daweris dros<br />
(1927).<br />
SeiZleba iTqvas, rom man uTuod kargad icoda<br />
napoleonis cnobili fraza _ `saxelmwifos politika<br />
mis geografiaSi Zevs~. m. javaxiSvilis statiidan SeiZleba<br />
aseve vivaraudoT, rom mas unda scodnoda cnobili<br />
mogzaurisa da Jurnalistis l. meCnikovis wigni<br />
`civilizacia da didi istoriuli mdinareebi~, sadac<br />
avtori aRniSnavs, rom didi mdinareebis dablobebSi<br />
uZvelesi civilizaciebis Casaxva da ganviTareba kanonzomier<br />
movlenas warmoadgenda. m. javaxiSvils aseve<br />
unda waekiTxa cnobili germaneli geografisa da eTnografis<br />
fridrix ratcelis naSromebi _ `anTropogeografia~<br />
(1891) da `politikuri geografia~ (1897), romleb-<br />
Sic avtori ar iziarebda evolucionizmis ideas da<br />
cdilobda daedgina sxvadasxva geografiul zonaTa<br />
bunebrivi pirobebis gavlena saxelmwifo politikaze.<br />
aqve ratceli afasebs TiToeuli xalxis wvlils msoflio<br />
kulturis ganviTarebaSi.<br />
145
mixeil javaxiSvilma kargad icoda geopolitikis<br />
mTavari kanoni _ fundamenturi dualizmi, romelic gamoixateba<br />
saxmeleTo (`Telurokratia~) da sazRvao<br />
(`Talasokratia~) mmarTvelobaTa dapirispirebaSi.<br />
`Telurokratia~, anu `saxmeleTo mmarTveloba~ dakavSirebulia<br />
sivrcis mdgradobasTan, misi Tvisebrivi<br />
orientaciebisa da maxasiaTeblebis simyaresTan. civilizaciur<br />
enaze es gamoixateba mkvidrobiT, konservatizmiT,<br />
mkacri iuridiuli normativebiT, romlebsac emor-<br />
Cileba adamianTa gaerTianebebi _ gvarebi, tomebi, saxelmwifoebi,<br />
imperiebi. xmeleTis mdgradoba, kulturul<br />
aspeqtSi, mJRavndeba eTikisa da socialuri tradiciebis<br />
simtkiceSi. xmeleTis (gansakuTrebiT _ mkvidri)<br />
xalxebisaTvis ucxoa individualizmi, samewarmeo<br />
suliskveTeba, maTTvis damaxasiaTebelia koleqtivizmi<br />
da ierarqizmi.<br />
`Talasokratia~, anu `sazRvao mmarTveloba~ warmoadgens<br />
sapirispiro Rirebulebebze dafuZnebul civilizaciur<br />
tips. igi gamoirCeva dinamiurobiT, moZravia da<br />
axasiaTebs teqnikuri ganviTarebisaken swrafva. misi<br />
prioritetebia _ momTabareoba, gansakuTrebiT _<br />
zRvaosnoba, vaWroba da individualuri samewarmeo suliskveTeba.<br />
individi, rogorc koleqtivis yvelaze<br />
moZravi nawili, aRiarebulia umaRles faseulobad,<br />
xolo eTnikuri da iuridiuli normebi fermkTaldebian,<br />
xdebian fardobiTni da xSirad icvlebian. civilizaciis<br />
aseTi tipi swrafad viTardeba, advilad icvlis garegan<br />
kulturul niSnebs da ucvlelad inarCunebs mxolod<br />
saerTo Sinagani ganwyobis identurobas.<br />
savaraudod, mixeil javaxiSvils unda scodnoda<br />
udidesi ingliseli geopolitikosis _ helford makinderis<br />
naSromebi (`<strong>istoriis</strong> geografiuli sayrdeni wertili~<br />
_ 1904 w. da `demokratiuli idealebi da sinamdvile~<br />
_ 1919w.).<br />
1. Sidakontinenturi sivrceebi warmoadgenen `uZrav<br />
platformas~, Suaguli miwa harTlendi `<strong>istoriis</strong> geografiul<br />
RerZs~, romelic myarad inarCunebs saxmeleTo<br />
146
civilizaciis specifikas (swored aq Sedis saqarTveloc).<br />
2. `Sida anu kontinenturi naxevarmTvare~, `sanapiro<br />
zona~ (rimlandi) warmoadgens intensiuri kulturuli<br />
ganviTarebis sivrces, sadac cxadad Cans `sazRvao<br />
mmarTvelobis~ (Talasokratiis) niSnebi, romlebic gawonasworebulia<br />
`saxmeleTo mmarTvelobis~ (Telurokratiis)<br />
mravali tendenciiT.<br />
3. `gare anu kunZulovani naxvarmTvare~ warmoadgens<br />
`Seuswavlel miwebs~, romelTan dakavSirebac SesaZlebelia<br />
mxolod sazRvao saSualebebiT.<br />
makinderis mixedviT: is, vinc akontrolebs aRmosavleT<br />
evropas, batonobs harTlendSi (sadac Sedis saqarTveloc);<br />
is, vinc marTavs harTlends, batonobs<br />
msoflio kunZulze; is, vinc batonobs msoflio kun-<br />
Zulze, batonobs mTel msoflioze.<br />
jerjerobiT dapirispireba sazRvao da saxmeleTo<br />
civilizaciebs Soris sazRvao civilizaciis (aSS da<br />
misi mokavSireebi), anu Talasokratiis gamarjvebiT dam-<br />
Tavrda, romelTanac SeerTebas, savsebiT sworad,<br />
cdilobs Tanamedrove saqarTveloc.<br />
am narkvevSi mixeil javaxiSvili akritikebs nikolo<br />
miwiSvils, romelsac sakuTari Tavis urwmunobis da<br />
nihilizmis seni Sehyria da wers: `me mas (<strong>saqarTvelos</strong>)<br />
ver vxedav, ver vnaxulob da meSinia: nuTu saqarTvelo<br />
marto eTnografiulo movlenaa, TandaTan gadagvarebaSi<br />
gadasuli.. Cveni warsulic sruli ubadrukebaa: iq (saqarTveloSi)<br />
me RvTis xels ver vnaxulob. Cveni arseboba<br />
dacinvaa gangebisa da Cvens Tavze~ da a.S.<br />
mixeil javaxiSvili mkveTrad emijneba aseT nihilistur<br />
ganwyobilebas da xazgasmiT aRniSnavs: `miwiSvili<br />
marto ar aris, urwmunobiT mravalia Sepyrobili da<br />
aseTi sulieri moduneba gadamdebi seniviT edeba Cveni<br />
xalxis mCate nawils...<br />
tyuilad ki ar amboben frangebi: TviTrwmena gamarjvebis<br />
naxevariao. igive iTqmis socialur fsiqikazec. Tu<br />
daajereT xalxi, rom arc misi winaparni vargebulan,<br />
147
arc TviTon aqvs raime da arc mis Camomavloba Sehqmnis<br />
rasmes Tavad saCinos, misi dReni daTvlilia. isic im<br />
erT pirovnebasaviT male moiSleba, moiRuneba da Seebmeba<br />
aRmosavlur uRelSi: garindeba, pasiuroba, bedis<br />
morCileba _ ai misi momavali~.<br />
mwerali aqve damajereblad xsnis, rom `ridi, morcxvoba,<br />
urwmunoeba sakuTari Zalebisa _ aseTia bunebrivi<br />
fsiqika patara xalxisa da am kanons verc Cven wauvalT....<br />
aseTia bedi istoriulad daCagruli xalxisa~.<br />
mixeil javaxiSvili Tvals miadevnebs Cveni qveynis<br />
istoriul warsuls. igi iwyebs anTropologiuri tipebidan<br />
da miuTiTebs, rom qarTvelebi, udavod, anTropologiis<br />
klasifikaciaSi pirvel rigSi dganan, rom<br />
,,ucxoelTa (blumenbaxi da sxv.) aRiarebiT iSviaTia qveyanaze<br />
CvenisTana mosruli, natifi, jiSiani xalxi” da<br />
rom daxvewili jiSic didi kulturis Sedegia. mwerlis<br />
azriT, `Cvens fizikur aRnagobaSi ganuyrelad CaRvrilia<br />
biologiuri gamZleobac. marto wina aziaSi,<br />
Cvens gverdiT da garSemo ociode didi eri da saxelmwifo<br />
daiRupa, Cven ki isev fexze vdgevarT da Cveni<br />
gziT mivabijebT xalxTa ulevel WidilSi. qarTvel<br />
xalxs ebraelTa ukvdaveba da WianWvelis Zala aRmoaCnda.<br />
vinc Cveni SeWma daapira, Cveni SxamiT moiwamla~.<br />
mixeil javaxiSvili aq ukve exeba geopolitikur<br />
faqtorebs da wers: `yoveli eris istoria _ warsuli,<br />
awmyo da momavalic _ ganuwyveteli jaWvebiT aris<br />
gadabmuli misi qveynis geografiul mdebareobasTan. am<br />
faqtors yovlad uZleveli da gardauvali Zala aqvs.<br />
mas Tanabrad erTvis amave eris xasiaTi da potencialuri<br />
wona. ai, es faqtorebi hqmnian da xsnian ama Tu<br />
im eris warsulsac da myobadsac.<br />
Zveli berZnebi pamiris mTianeTze ver Sehqmnidnen<br />
brwyinvale elinur kulturas. samagierod, verc mongolebi<br />
gaswevdnen ingliselobas. romaelebis kanoniereba<br />
da imperia ver daarsdeboda solomonis kunZulebze,<br />
xolo evropaSi indogermanelebis nacvlad Cinelebi<br />
148
om mosuliyvnen, msoflio istoria sul sxva gzebiT<br />
wavidoda~.<br />
mwerali aanalizebs <strong>saqarTvelos</strong> geopolitikur<br />
mdebareobas da savsebiT sworad miuTiTebs, rom <strong>saqarTvelos</strong><br />
_ am patara, lamaz qveyanas umZimesi geopolitikuri<br />
adgili xvda wilad, rom RmerTma Tavisi risxva<br />
swored Cvens qveyanas daabertya:<br />
`am mxriv Cveni bedi sazarelia. gadaavleT Tvali<br />
Cveni mnaTobis rukas da gaixseneT msoflio kulturis<br />
mTavari gza. yovelive aRmosavleTidan wamovida _ mecniereba,<br />
xelovneba, religiebi, socialur-saxelmwifoebrivi<br />
institutebi da sistemebic. es didi mdinare CineTindoeT-Sua<br />
aziidan jer mcire aziaSi Camovida, Semdeg<br />
xmelTaSua zRvis napirebs moedo (saberZneTi, egvipte,<br />
romi, karTageni, arabeTi), Semdeg laTinTa qveynebi<br />
aayvava da dasasrul evropis Crdilo-<strong>dasavleT</strong>sa da<br />
CrdiloeTisken Seuxvia.<br />
es mdinare <strong>saqarTvelos</strong> ascda. Cven gvergo mxolod<br />
sanapiro talRebi. am winwklebiTac ki, rogorc<br />
davinaxavT, uxvad visargebleT. da Tu Cveni kulturis<br />
taZari zecas ver mivabjineT, arc es aris Cveni brali:<br />
mudam gvangrevdnen, gvmusravdnen, gvaxrCobdnen~.<br />
amis Semdeg m. javaxiSvili aviTarebs Talasokratiul<br />
(`sazRvao mmarTvelobis~) Tvalsazriss da aRniSnavs,<br />
rom `msoflio kulturis mdinare mudam zRvis<br />
napirebs misdevs. ramdenadac ufro grZelia romelime<br />
qveynis sazRvao xazi, imdenad ufro Zlieria am xalxis<br />
kultura an warsulSi, an exlac, an momavalSi. gaixseneT<br />
Zveli saberZneTi, romi, CineTi, an exlandeli<br />
inglisi, amerika da iaponia. roca kolumbma axali qveyana<br />
aRmoaCina da kulturis centri Caketili zRvebidan<br />
okeaneSi gaitana, italiis sazRvao qalaqebma sajarod<br />
igloves TavianTi momavali daqveiTeba. da maTi glova<br />
da SiSi male gamarTlda. bevrma xalxma Seakla Tavi<br />
zRvisaTvis da sazRvao gzebisaTvis brZolas: saberZneTma,<br />
finikeTma, karTagenma da mravalma sxvamac. inglisma<br />
rigrigad mouWra es gzebi Tavis mezoblebs holandias,<br />
149
portugalias, espaneTsa da safrangeTsac _ da mxolod<br />
zRvebis wyalobiT daimkvidra dRevandeli adgili.<br />
ukanaskneli msoflio omis (laparakia I msoflio omze)<br />
saTavec aq aris. germaniasac isev inglisma mosWra zRvebisaken<br />
_ didi bazrebisaken gawvdenili marjvena da<br />
ruseTis gazrda da ganuwyveteli omebic _ petre didan<br />
moyolebuli ukanasknel did omamde _ gamowveuli iyo<br />
jer zRvis mopovebis, Semdeg sazRvao xazis gafarToebis<br />
da bolos Savi zRvidan gasvlis uZleveli wyurviliT~.<br />
mwerali sworad miuTiTebs Savi zRvis dabal geopolitikur<br />
mniSvnelobas da mis kidev ufro gafermkrTalebaze<br />
TurqTa mier bizantiis dapyrobis Semdeg, rac<br />
Zalze tragikuli aRmoCnda evropas mowyvetili <strong>saqarTvelos</strong>Tvis.<br />
`Savi zRvis napirebze ar gaSlila da verc gaiSleboda<br />
msoflio masStabis civlizacia. mxolod berZnebma<br />
da genuelebma odnav STaberes mas sasicocxlo<br />
suli, radgan xelSi eWiraT misi gasaRebic _ bosfori<br />
da dardaneli. am mxriv porta zRvas udris _ visac es<br />
gasaRebi xelSi aqvs da Caketil tbad unda CaiTvalos<br />
imisTvis, vinc mis napirebze mosaxleobs.<br />
jer erTi: es zRva mikunWulia Tagvis sorosaviT,<br />
mowyvetilia msoflio gzebs. meore: misi gasaRebi mudam<br />
sxvis jibeSi ido. mesame: <strong>saqarTvelos</strong> aq mxolod erTi<br />
mtkaveli alagi qonda. da meoTxec: Cvenda saubedurod,<br />
qarTvelsac, ebraelsac eSinoda wylisa. ase avcdiT<br />
msoflio kulturis gzebs, radgan TviT es gzebic<br />
ascdnen <strong>saqarTvelos</strong>. ara mjera, viTom saqarTveloze<br />
didi savaWro gza gavidoda, viTom aRmosavleT _ <strong>dasavleT</strong>is<br />
aReb-micemoba aq ixlarTeboda... ra Tqma unda,<br />
aseTi gza arsebobda, magram igi ufro mTis biliks<br />
hgavda, vidre savaWro gzas da am daxlarTul-dawyvetili<br />
milebiT erTi muWa saqonlis datrialebac Zlivs<br />
SeiZleboda.<br />
didi savaWro gzebi ascda <strong>saqarTvelos</strong>. samagierod<br />
_ da Cvenda sabediswerod _ didi politikur-strate-<br />
150
giuli gzebi ar agvcdenia. da Cvenc mudam amis gamo<br />
viRupebodiT, vingreodiT im sofeliviT, romlis Tavze<br />
da garSemo ganuwyvetliv ibrZvian Zlieri mezoblebi~.<br />
m. javaxiSvili CamoTvlis im urdoebs, romlebmac<br />
saukuneebis manZilze saqarTveloze gadaiara, an ilaSqra<br />
da daaqcia, gaZarcva Tu mostyvevna. yvela Cvens<br />
sulze da naSromze nadirobda. magram Cvens winaprebs<br />
TavianTi sulic, naSromic da miwa-wyalic TavisTvis<br />
undodaT, amitom dava yovelTvis iaraRiT swydeboda.<br />
aq mwerals mohyavs sorbonis cnobili profesoris,<br />
ganTqmuli arqeologisa da aRmosavleTmcodnis kolinionis<br />
misTvis naTqvami sityvebi: `qarTveli xalxi<br />
sxvagan sadme rom yofiliyo dasaxlebuli da normalurad<br />
ganviTarebuliyo, exla as milionze meti iqneboda.<br />
am patara kunZuls metad didi sazRvrebi sWamdneno~.<br />
da kinaRam SesWames. miuvalma ruseTma mxolod xuTiodjer<br />
Tu ganicada ucxoTa feri, Cven ki xidze vijeqiT<br />
da mudam viTelebodiT. amitom arc sakvirvelia,<br />
rom Sedegic sxvadasxvanairi mogvyva. marto tyvis syidvis<br />
Sedegad ramdenime saukunis manZilze sam milionze<br />
meti qarTveli gaiyida Cveni Tu mtris xeliT. `evropam<br />
erTxel ixila hunebis saSineleba, _ wers m. javaxi-<br />
Svili, _ CvenTvis ki rkinisa da cecxlis setyva SeCveuli<br />
Wiri iyo. evropas dResac aJrJolebs atilas da<br />
alarixis gaxsenebaze, zogma qarTvelma ki male daiviwya<br />
aTjer metic da uaresic... dedaqalaqi tfilisi<br />
36-jer wagvarTves da davibruneT. yoveli aseTi aklebis<br />
Semdeg Cven gvrCeboda moparsuli miwa da zed damdgari<br />
qarTveli uiaraRo, usaqonlo, xelcarieli da measejer<br />
xelaxlad iwyebda qvabuli kaciviT dangreulis aRdgenas.<br />
Cven mudam cecxlSi vcxovrobdiT da Cveni kulturis<br />
taZars ufro maxviliT vaSenebdiT, vidre CaquCiT<br />
da weraqviT. xerxemali mravaljer dagvimsxvries, magram<br />
isev vimarTebodiT da isev vaSenebdiT~.<br />
aq mixeil javaxiSvili exeba Cveni warsulis Sav<br />
furclebs _ urTierTWamas da muxanaTobas, Ralatsa<br />
151
da mzakvrobas, ,,yiyvsa da eSmaks” da miuTiTebs, rom<br />
amis gamo saRi msjelobis unari ar unda davkargoT da<br />
ukiduresobaSi ar unda gadavvardeT. igi damajereblad<br />
xsnis, rom bunebis kanoniT `davrdomilis, damarcxebulis<br />
sxeulSi da tanzec mudam Cndeba aTasnairi Sxamiani<br />
bacila, muwuki da Wiri. Cveni Sinauri rRveva da<br />
aRrevac, mzakvroba da muxanaTobac, `yiyvi da eSmakic~<br />
mudam Sedegi iyo Cveni damarcxebisa gareSe mtrisagan<br />
(marto afxazeTis omSi damarcxebam 1993 wels aTeuli<br />
wlebiT ukan dagvwia _ v.S.). ZarRvgadaWrili, imedgacruebuli<br />
da gamwarebuli organizmi iwyebs sakuTarive<br />
Tavis RrRnas da Wamas. amitom mosdevda xolme Cvens<br />
damarcxebas anarqia, SimSili, epidemia, zneobrivi<br />
gaxrwniloba, gandgoma da daSla provinciebad.<br />
mwerali xazs usvams, rom sxva xalxebiviT naklic<br />
bevri gvqonda da Rirsebac, rom qveyanaze ar arsebobs<br />
tomi, romelic mxolod eSmakeuls emsaxureba da masSi<br />
genialobis raime elementi ar iyos.<br />
Semdeg m. javaxiSvili CamoTvlis kulturisa da xelovnebis<br />
im sferoebs, romelic ganaviTara qarTvelma<br />
xalxma da sapatio wvlili Seitana civilizaciis ganvi-<br />
TarebaSi. `jer kidev Cveni uZvelesi winaprebi _ xeTebi<br />
pirvelobas edavebodnen maSindel umZlavres saxelmwifo<br />
asureTs. maSasadame, Cveni dasabamic yovel mxriv<br />
msoflios sigrZe-siganisa yofila (aRsaniSnavia, rom<br />
sxvabTan erTad giorgi leoniZec xeTebs miiCnevda Cvens<br />
winaprebad. misi TqmiT, es qveyana uwylo gamxdara da<br />
qarTvelebi iqidan wamosulan. swored amitom aris, rom<br />
wyals qarTvelebi jer patarebs vawvdiT da vambobT,<br />
rom wyali umcrosisaa, patarebi rom mainc gadarCeniliyvnen.<br />
sxva xalxebs aseTi wesi ara aqvT. amiTve aris<br />
gamowveuli isic, rom mxolod Cvens enaze hqvia `wyalobas~<br />
_ wyaloba, anu wylis miwodebao). mosxebma da<br />
xalibebma _ imav qarTvelebma _ liTonis mrewveloba<br />
Seqmnes... argonavtebic Cvenma didma simdidrem moizida,<br />
rac ar unda iyos, am mxriv aravis CamovrCiT... Cven<br />
qarTvelebma evropas davaswariT humanisturi epoqis<br />
152
SeqmnaSi. udavoa da zemoxsenebuls adasturebs meore<br />
faqtic: saberZneTidan neoplatonizmi ganidevna, saqarTveloSi<br />
ki TiTqmis Tavisuflad viTardeboda. roca<br />
evropa _ bizantia Savma fanatikosobam moicva, CvenSi<br />
didi humanisturi epoqa daiwyo~. mwerali aq CamoTvlis<br />
daviT aRmaSeneblis Rvawls, romelmac Turq-selCukebi<br />
gandevna da TviTmpyrobeluri monarqiis modeli daamkvidra<br />
msoflioSi, safuZveli Cauyara WeSmarit tolerantobas<br />
da Semwynareblobas, gamarTul saxelmwifo<br />
organoebs, yurTlu-arslanis dasis mier wamoyenebul<br />
mefis xelisuflebis SezRudvisa da parlamentarizmis<br />
ideas, qalisa da kacis TiTqmis Tanasworobas da qalmefeTa<br />
gaxelmwifebas... yvavilis acra ingliselma mecnierma<br />
jenerma moigona XVIII saukunis meore naxevarSi.<br />
berZeni emanuel timoni ki swers 1713 wels, rom qarTvelebi<br />
didi xania yvavils acriT swamlobeno. jeneri<br />
amSvenebs inglisel mecnierebas, Cvenze ki aravin<br />
laparakobs.<br />
jer kidev aTi saukunis win observatoria gvqonda<br />
tfilisSi. imave xanebSi da ufro gvian isev mongolebis<br />
Semosevamde _ saqarTvelo daserili da savse iyo gzebiT,<br />
arxebiT, qviTkiris SenobebiT, mSvenieri cixesimagreebiT<br />
da saucxoo taZrebiT. cxadzec ucxadesia, rom<br />
amisaTvis udidesi Sromisa da simdidris garda saWiro<br />
iyo codna meqanikis, hidroteqnikis, maTematikis da<br />
mravali damxmare sagnebis. marto mtkvarze tiflisTan<br />
mtkvris saTaveebamde ociode qviTkiris xidi iyo<br />
gadebuli. ramdenime aTeuli qarTuli jiSis vazi... fuga<br />
evropelebze adre qarTul musikaSi moiZebneboda. aqac<br />
davaswariT evropas.... udavoa, rom ritmikis mxriv vercerTi<br />
eri ver Seedreba qarTul simReras... ra Tqma unda,<br />
Cven ara gvaqvs karuzo, piti, Saliapinebi, beThovenebi<br />
da vagnerebi, magram aseTi didi artistebi mTel qveyanaze<br />
oTxiode hyavs. ingliselebs ki am dargSi mcirexazovani<br />
xelovanic ara hyavs. Cveni freska ukve ganTqmulia<br />
mcodneTa Soris... Cveni xelovnebis erTma dargmac<br />
_ xuroTmoZRvrebamac _ umaRles safexurs miaRwia. ra<br />
153
sasaxleebi daingrnen, iqneba vatikanis eskuriali da<br />
persepolisi arc gvqonia. samagierod darCnen ciklopuri<br />
manglisi, ufliscixe, varZia da didi taZrebi<br />
mcxeTis, gelaTis, oSkisa da mravali msgavsisa da<br />
tolis... yovlad udavoa, rom rom qarTvelis genialobam<br />
am dargSic Seqmna sakuTari stili... germanelma mecnierma<br />
koxma Tqva da dawera _ aRmosavleTSi ori udidesi<br />
naSTia arqiteqturis _ aia sofia da banas taZari.<br />
aia sofias taZars aTiaTasobiT xotba uZRvnes, radgan<br />
igi qveynis gzajvaredinzea gamoWimuli. banas sanaxavad<br />
wasvla ki dResac sagmiro mgzavrobad aris miCneuli.<br />
specialistebma ki ician, rom sadac gamoifineba<br />
berZnuli panTeoni, egvipturi piramida an karnakis ta-<br />
Zari, induri pagoda an suzis sasaxle, arabuli alhambra<br />
an sparsuli mizgiTi _ qarTuli bana da varZiac<br />
gverdiT amoudgebian da SinarwmeniT ityvian: Cvenc aq<br />
gaxlavarT!..<br />
aris kulturis erTi dargi, romelic mudam mZlavrad<br />
sCqefda _ metyveleba, literatura, ingliss umdidresi<br />
literaturis garda TiTqmis veraferi Seuqmnia.<br />
rusebma saxeli moixveWes umTavresad literaturiT da<br />
musikiT. italielebma imZlavres mxatvrobiT, qandakebiT,<br />
xuroTmoZRvrebiT, xolo literaturaSi mogvces marto<br />
dante da petraki. marto berZnebma mogvces literaturisa<br />
da xelovnebis TiTqmis yvela dargis didebuli<br />
nimuSebi. Tavs vanebeb aRmosavleTs. CvenSic umTavresad<br />
literatura ganviTarda. danarCenebze ukve mogaxseneT.<br />
qarTuli alfabeti da orTografia ukiduresobamde<br />
martivia, mkafio da naTeli. swored am simartiveSia<br />
misi genialobac. iSviaTad SexvdebiT aseT advil mar-<br />
Tlweras, rogorc vlaparakobT, iseve vwerT da rogorc<br />
iwereba iseve gamoiTqmis.<br />
dRevandeli germaneli da bevri sxvac _ ucxo enasaviT<br />
swavlobs XVI saukunis dedaenas, Cven ki advilad<br />
gvesmis Tundac V saukunis naweri. iakob xucesis Txzulebas<br />
dRevandel qarTvelTaTvis mxolod ociode<br />
sityva aqvs ganmartebuli. zemoxsenebuli mxatvroba<br />
154
orTografiis, TiTqmis erTigiveoba xalxurisa da literaturuli<br />
enis _ ai aman daamkvidra umWidroesi da<br />
uxangrZlivesi sulieri kavSiri mowinaveTa da ukanaTa<br />
Soris da erTxel kidev naTelyo Cveni xasiaTi da<br />
genialoba~.<br />
amrigad, mixeil javaxiSvilis _ udidesi mwerlisa<br />
da patriotis _ am naazrevs dResac praqtikuli mniSvneloba<br />
gaaCnia Cveni xalxisaTvis, romelsac jer kidev<br />
ver dauZlevia calkeuli nihilistur-kosmopolituri<br />
recidivebi, sxvisi moimedeoba da wambaZveloba. amrigad,<br />
didi qarTveli dResac gvexmareba sakuTari Tavisa da<br />
Zalis rwmenaSi, fuWi geopolitikuri iluziebisagan<br />
gaTavisuflebaSi, rasac didi mniSvneloba aqvs Tanamedrove<br />
msoflioSi Cveni adgilisa da rolis sworad<br />
gaazrebisaTvis.<br />
Vazha Shubitidze<br />
Mikheil Javakhishvili about the peculiarities of Georgian Geo-<br />
Political location and civilisation developments<br />
Summary<br />
This article is comprehend by famous Georgian writer Mikheil<br />
Javakhishvili. The article is about Georgian geopoliticasl disposition and<br />
the development of civilization. Nowadays both of the them are very<br />
actual and is expediant with the Georgian national interest in difficult<br />
Globalization age.<br />
155
Важа Шубитидзе<br />
Михаил Джавахишвили о геополитическом расположении<br />
Грузии и особенностях цивилизационного развития<br />
Р е з ю м е<br />
В статье дан анализ точки зрения известного грузинского<br />
писателя Михаила Джавахишвили о геополитическом расположении<br />
Грузии и особенностях цивилизационного развития, что и на данном<br />
этапе, в пору глобализации, особенно актуально и приемлемо для<br />
Грузии.<br />
156
oTar TurmaniZe<br />
sainformacio saSualebebi aWaraSi<br />
1921-1990<br />
1990 wlebSi<br />
sainformacio saSualebebs Soris wamyvani adgili<br />
ukavia presas. saqarTveloSi presas safuZveli Caeyara<br />
XIX saukunis 10-iani wlebis damlevs. igi mniSvnelovnad<br />
ganviTarda XIX saukunis meore naxevarSi, rodesac mTavrobis<br />
oficialur presasTan erTad gamosvla iwyo<br />
araerTma damoukidebelma Jurnal-gazeTma. 1913 wels<br />
saqarTveloSi gamodioda 15 gazeTi da ramdenime Jurnali.<br />
pirveli msoflio omis win baTumis olqSi gamodioda<br />
erTi Jurnali (”russkie subtropiki”) da xuTi<br />
gazeTi (”batumskaia pravda”, ”batum”, ”baTumis gaze-<br />
Ti”, ”batumski den”, ”Cernomorski vestnik”). erovnulganmanTavisuflebeli<br />
moZraobis ganviTarebasa da am<br />
mxaris mosaxleobis gaTviTcnobierebaSi gansakuTrebuli<br />
roli Seasrules qarTulma gazeTebma ”samuslimano<br />
saqarTvelo” da ”baTumis furceli”, romlebic<br />
1919-1920 wlebSi gamodioda.<br />
gasabWoebis Semdeg damoukidebeli, Tavisufali presa<br />
aRar arsebobda. igi sabWoTa saxelmwifosa da mmarTveli<br />
partiis monopoliuri sakuTreba gaxda. presaze<br />
mkacri cenzura dawesda. amave dros ganxorcielda<br />
presisa da sagamomcemlo saqmis materialur-teqnikuri<br />
bazis nacionalizacia. cxadia, aseT pirobebSi presis<br />
ganviTareba Seferxda. mniSvnelovnad dakninda misi<br />
adgili da roli xalxis sulier cxovrebaSi. Tavisufali<br />
presis ararsebobis pirobebSi WeSmariti sainformacio<br />
masalebi mosaxleobas aRar miewodeboda. miuxedavad<br />
amisa, sainformacio saSualebebi, maT Soris presa<br />
sagrZnob rols asrulebda mosaxleobis politikur<br />
gaTviTcnobierebaSi.<br />
157
gasabWoebisas aWaraSi daarsda gazeTebi _ “izvestia”<br />
da “uwyebebi”, romlebic warmoadgendnen baTumis revoluciuri<br />
komitetisa da XI wiTeli armiis politganyofilebis<br />
organoebs. rusulenovani gazeTis ”izvestia”<br />
pirveli nomeri gamovida 1921 wlis 18 marts, xolo<br />
qarTulenovani ”uwyebisa” _ 19 marts. maTi formati<br />
da tiraJi cvalebadi iyo. isini gamoicemoda xan Semcirebuli,<br />
zogjer ki gadidebuli formatiT.Ppirvel xans<br />
”uwyebebis” tiraJi 400 egzemplars ar aRemateboda. metnaklebad<br />
aseTi iyo ”izvestiis” tiraJic, Tumca zogjer<br />
2000 calamdec aRwevda.<br />
gazeTebs akravdnen xis boZebsa da Senoba-nagebobaTa<br />
kedlebze, xolo sawarmo-dawesebulebebs ufasod<br />
urigebdnen. Tavdapirvelad gazeTebi ibeWdeboda x. m.<br />
Smaevskis stambaSi. nacionalizaciis Semdeg igi gadavida<br />
revoluciuri komitetis gankargulebaSi. gazeTebis<br />
redaqciebs ar gaaCndaT saWiro raodenobis qaRaldi<br />
da sxva masala, ar hyavdaT specialistebi. xSirad<br />
icvlebodnen redaqtorebi, romelTa nawili revoluciuri<br />
komitetis wevrebi iyvnen. 1921-1922 wlebSi ”uwyebebis”<br />
pasuxismgebel redaqtorebad muSaobdnen T. JRenti (romelic<br />
amave dros iyo baTumis olqis samxedro komisari),<br />
Semdeg s. CixlaZe, i. baxtaZe, a. uruSaZe.<br />
profesiul-Jurnalisturi SinaarsiT, stilistikiTa<br />
da teqnikur-mxatvruli gaformebiT ”uwyebebi” da<br />
”izvestia” dabal doneze gamodioda. sagrZnoblad Raribi<br />
iyo gazeTebis saredaqcio fosta. redaqcias susti<br />
kavSiri hqonda damyarebuli sofelTan, xalxis far-<br />
To masebTan. gazeTebSi metwilad ibeWdeboda centraluri<br />
(moskovi), <strong>saqarTvelos</strong> respublikuri da adgilobrivi<br />
oficialuri masalebi.<br />
gazeTebi tendenciurad aSuqebdnen erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />
da revoluciuri moZraobis istorias<br />
da Tanamedrove problemebs, politikur, socialur-ekonomikur<br />
da kulturis sakiTxebs. muq ferebSi<br />
aSuqebdnen <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />
mTavrobis saqmianobas. erTi sityviT, yvela sakiTxs,<br />
158
ac sazogadoebas aRelvebda, gazeTebi aSuqebdnen klasobriv-partiuli<br />
poziciebidan, rac WeSmaritebas iyo<br />
moklebuli.<br />
1922 wlidan, rodesac aWaraSi xelsuflebis axali<br />
organoebi _ sabWoebi Camoyalibda, Seicvala gazeTebis<br />
saxelwodebebi, formati, tiraJi, saredaqcio kolegia,<br />
teqnikur-mxatvruli gaformeba, magram Sinaarsobrivad<br />
igive darCa.Ppublicistur werilebsa da sxva saxis statiebSi<br />
kidev metad gaizarda <strong>sakiTxebi</strong>s gaSuqeba klasobriv-partiuli<br />
poziciebidan. saxelmwifos mxridan<br />
mkacrma cenzuram da partiulma kontrolma apogeas<br />
miaRwia. 1922 wels ”izvestias” ewoda ”trudovoi batum”,<br />
xolo ”uwyebebs” imave wlis 1 ivnisidan - ”proletaruli<br />
brZola”. igi 1923 wlis martidan 1924 wlis 18<br />
martamde gamodioda ”brZolis” saxelwodebiT, amis<br />
Semdeg 1929 wlis 17 martamde –”fuxaras” saxeliT, Semdeg<br />
ewoda ”sabWoTa aWaristani” (e. daviTaZe 1975, 116.)<br />
gazeT ”sabWoTa aWaristans” 1936 wels (6 Tebervali<br />
#30) ewoda ”sabWoTa aWara”, xolo 1990 wlis bolos _<br />
”aWara”. dResac igi am saxelwodebas atarebs. rusulenovan<br />
gazeTs ”trudovoi batum” 1930 wels ewoda<br />
”batumski raboCi”, xolo 1963 wels_”sovetskaia adJaria”.<br />
aRniSnuli gazeTebi 1922 wlidan iyo <strong>saqarTvelos</strong><br />
komunisturi partiis aWaris saolqo komitetis, aWaris<br />
centraluri aRmasrulebeli komitetisa da saxkomsab-<br />
Wos organoebi.<br />
1924 wels baTumSi gamodioda agreTve berZnulenovani<br />
gazeTi ”komunisti”, romlis tiraJi 1000 egzemplaramde<br />
aRwevda.Aamdenive raodenobiT ibeWdeboda ”fuxara”,<br />
xolo ”trudovoi batum” 1600_1800 calamde (1:<br />
12).Mmomdevno wlebSi ”fuxaras” da ”trudovoi batumis”<br />
tiraJi mniSvnelovnad gaizarda. magaliTad, 1925 wlis<br />
dekemberSi ”fuxara” gamovida 2500 egzemplaramde, saidanac<br />
baTumSi saRdeboda 1500 cali, xulos mazra-<br />
Si_100, baTumis mazraSi_75, qedis_100, qobuleTis_290,<br />
ozurgeTis mazraSi_100, xolo qalaq quTaisSi_150 cali<br />
(3: 135). 1926 wels ”fuxarasa” da ”trudovoi batumis”<br />
159
tiraJi 7000 calamde avida (20: 9). 1924 wlis dekembridan<br />
gazeT ”fuxaras” redaqtori iyo T. sixaruliZe, 1927<br />
wlidan _ a. fancxava.<br />
saolqo gazTebis tiraJi da formati sagrZnoblad<br />
gadidda 30-ian wlebSi. Tumca maTi tiraJi da formati<br />
kvlav cvalebadi iyo. ”trudovoi batumi” (1935 wlidan,<br />
”batumski raboCi”) ZiriTadad baTumSi saRdeboda. ”sab-<br />
WoTa aWarisa” da misi winamorbedebis ZiriTadi gamsa-<br />
Rebeli aseve iyo qalaqi baTumi da qobuleTis raioni.<br />
30_iani wlebis meore naxevarSi, rodesac wera_kiTxvis<br />
ucodinarobis likvidaciaSi arsebiTi gardatexa moxda,<br />
qarTulenovani gazeTebis gavrcelebis areali SesamCnevad<br />
gaizarda. Tu 1931 wels gazeTebi ”sabWoTa aWaristani”<br />
da ”batumski raboCi” gamodioda 10. 000 calamde,<br />
1932 wels_14. 000, 1933 wels_20.000, xolo 1934 wels_30.000<br />
egzemplaramde gaizarda (20: 9).<br />
1923 wlis TebervalSi baTumSi gamovida literaturul-mxatvruli<br />
gazeTi ”asparezi”. redaqciam Tanam-<br />
SromlobisTvis moiwvia qarTuli literaturisa da<br />
kulturis TvalsaCino warmomadgenlebi. Mmagram gazeT<br />
”asparezis” gasaReba gaZnelebuli iyo, amis gamo igi<br />
male daixura.<br />
1925 wlis dasawyisSi qarTul da rusul enebze<br />
gamovida yovelTviuri Jurnali ”sabWoTa aWaristani”,<br />
romelic or wignad ibeWdeboda. 1925 wlis bolos<br />
daarsda yovelkvireuli rusulenovani gazeTi ”golos<br />
truda”. igi iyo aWaris profesiuli kavSirebis saolqo<br />
sabWos organo.<br />
presis raodenoba mniSvnelovnad gaizarda 30-ian<br />
wlebSi. 1932 wels dafuZnda komkavSiris aWaris saolqo<br />
komitetis gazeTi ”axalgazrda lenineli”, 1932_1933<br />
wlebSi _ raionuli gazeTebi: ”koleqtiuri Sroma” (xulos<br />
raioni), ”qobuleTis kolmeurne”, ”bolSevikuri<br />
kolmeurne” (qedis raioni), ”kolmeurneobis gza” (baTumis<br />
raioni). gazeTebis saxelwodebebi aSkarad metyveleben<br />
maT klasobriv-partiul mimarTulebas. 1934 wels<br />
160
aTumSi daarsda gazeTi ”literaturuli aWaristani”,<br />
magram igi sul male daixura.<br />
30-ian wlebSi aWaraSi rusul da qarTul enebze<br />
gamodioda agreTve sauwyebo gazeTebi: ”neftperegonCiki”<br />
da ”krasni neftianiki” _ baTumis navTobgadamtvirTavi<br />
sawarmosa da navTobgadamamuSavebeli qarxnis partkomebis<br />
organoebi; ”awhesi” (awhesis partkomis organo,<br />
daarsda 1934 wels); ”batumski vodniki” (sazRvao<br />
navsadguris partkomis organo).Aamrigad, 1936 wels gamodioda<br />
11 gazeTi, aqedan 3 saolqo, 4 sauwyebo da 4<br />
raionuli. maTi saerTo tiraJi 28 400 cals Seadgenda<br />
(21: 15_43) .<br />
30-ian wlebSi sagrZnoblad gaumjobesda presis<br />
materialur-teqnikuri baza, kadrebis Semadgenloba,<br />
teqnikur-mxatvruli gaformeba, formati da stili.<br />
SesamCnevad gaizarda tiraJi, magram presaSi kvlav Warbobda<br />
oficialuri masalebi _ sakavSiro, <strong>saqarTvelos</strong><br />
respublikuri partiuli da sabWoebis yrilobebis, plenumebisa<br />
da cakis sesiebis masalebi. saolqo da raionuli<br />
konferenciebis angariSebi, dadgenilebebi, ucxoeTis<br />
ambebi da sxva. 30-ian wlebSi presis yuradReba mobilizebuli<br />
iyo omamdeli xuTwliani gegmebis Sesrulebaze.<br />
aWaris presam, rogorc omamde, ise omis Semdgom period-<br />
Si Tavisi wili uaryofiTi roli Seasrula ssr kavSiris<br />
umaRlesi xelmZRvanelobis gandidebis, pirovnebaTa<br />
kultis SeqmnaSi. cxadia, aseTi mimarTuleba centraluri<br />
xelisuflebidan momdinareoda da aWaris presas am<br />
sakiTxisadmi gverdis avla ar SeeZlo.<br />
30-ian wlebSi, rogorc adre, aWaris presis flagmani<br />
iyo ”sabWoTa aWara”, romlis formati da tiraJi gaorkecda.<br />
1933 wlidan 1943 wlis 31 ivlisamde gazeTis redaqtorad<br />
muSaobda daviT dumbaZe. 1935 wels ”sabWoTa<br />
aWaris” tiraJi aRwevda 6874, xolo 1936 wels (ivlisi)<br />
_8375 egzemplars (21:15-43:48). ”sabWoTa aWara” da misi winamorbedni<br />
farTod aSuqebdnen e.w. indrustrializaciisa<br />
da koleqtivizaciis ganxorcielebas, mraval SemTxvevaSi<br />
igi aWaris soflad arsebul mdgomareobas dama-<br />
161
xinjebulad warmoaCenda. cxadia, sabWoTa totalitaruli<br />
reJimis pirobebSi sxvanairad muSaoba SeuZlebeli<br />
iyo.<br />
1941_1945 wlebis omis dawyebis win ”axalgazrda<br />
lenineli” da sauwyebo gazeTebi daixura.Aamis Semdeg<br />
aWaraSi gamodioda 2 saolqo da 4 raionuli gazeTi.<br />
omis wlebSi presa sakmarisad uzrunvelyofili ar iyo<br />
qaRaldiTa da sxva masalebiT.Aamis gamo Semcirda<br />
saolqo gazeTebis formati da tiraJi. isini 4-is<br />
nacvlad 2-gverdiani da amave dros naxevari formatiT<br />
ibeWdeboda. Tu omis dawyebamde ”sabWoTa aWaris” erTdrouli<br />
tiraJi 10 aTas egzemplars, xolo ”batumski<br />
raboCisa” 8 aTass Seadgenda, omis wlebSi 7650-dan 6120-<br />
mde Semcirda(8: 12.)<br />
1945 wels yvela gazeTis erTdrouli tiraJi 20.3<br />
aTas egzemplars Seadgenda (25: 135.) TiTqmis ucvleli<br />
darCa saolqo gazeTebis erTdrouli tiraJi, rac omis<br />
periodSi iyo. amitom partiis aWaris saolqo komitetis<br />
pirveli mdivani k. beWvaia <strong>saqarTvelos</strong> kp centraluri<br />
komotetis pirveli mdivnis k. Carkvianisadmi 1950 wlis<br />
15 maiss gagzavnil werilSi moiTxovda ”sabWoTa aWaris”<br />
tiraJis gazrdas 15 aTas, xolo ”batumski raboCis”<br />
_ 10 aTas egzemplaramde(8: 12). magram maSin es moTxovna<br />
ar dakmayofilda.<br />
gazeTebis mxatvrul-teqnikuri gaformeba da saerTo<br />
poligrafiuli done dabali iyo. miuxedavad amisa,<br />
1941_1945 wlebSi aWaris presam mniSvnelovani roli<br />
Seasrula faSizmis winaaRmdeg brZolaSi mosaxleobis<br />
mobilizaciis, frontisa da zurgis kavSiris ganmtkicebaSi.<br />
presis ganviTarebaSi mniSvnelovani Tvisebriv-raodenobrivi<br />
cvlilebebi moxda omis Semdgom periodSi,<br />
1945 wlis 15 ivlisidan gaizarda saolqo gazeTebis<br />
formati. ”sabWoTa aWara” da ”batumski raboCi” oTxgverdiani<br />
gaxda. 1946 wlis ivnisidan raionuli gazeTebi<br />
kviraSi orjer gamodioda, nacvlad erTisa. 50-ian wleb-<br />
Si presas Seemata axali Jurnal-gazeTebi. kerZod, 1955<br />
162
wels daarsda Suaxevis raionuli gazeTi ”droSa”,<br />
xolo 1958 wels _ Jurnali ”literaturuli aWara”, romelic<br />
1970 wlidan ”Woroxis” saxeliT gamodioda.<br />
marTalia, 1945_1955 wlebSi aWaris presis erTdrouli<br />
tiraJi mniSvnelovnad ar gazrdila, igi 1950 wels<br />
20.9 aTas, xolo 1955 wels 22.0 aTas egzemplaramde<br />
aRwevda,Mmagram momdevno wlebSi raodenobrivi cvlilebebi<br />
SesamCnevi gaxda. 1958 wels presis erTdrouli<br />
tiraJi 26,1 aTass egzemplars, xolo 1959 wels _ 27.1<br />
aTass Seadgenda (24: 135). Tumca omamdel tiraJze sagrZnoblad<br />
naklebi iyo.<br />
gazeTebs qalaqad da soflad Semokrebili hyavda<br />
mravalricxovani korespondenti, romlebic mosaxleobas<br />
saintereso cnobebs awvdidnen qveyanaSi mimdinare<br />
movlenebis Sesaxeb. magaliTad, 1959 wels ”sabWoTa aWaris”<br />
muSa da soflis korespondentTa ricxvi 950 kacs<br />
iTvlida, xolo ”batumski raboCisa”_380_s (14: 230) metnaklebad<br />
ase iyo sxva drosac. SesamCnevad gamdidrda<br />
saredaqcio fostac. 1951 ”sabWoTa aWaraSi” Sevida 1964<br />
werili. 1952 wels _ 2830, 1958 wels _ 3000, romelTa<br />
umravlesoba daibeWda. magaliTad 1958 wels daibeWda<br />
2800 korespondencia. ”batumski raboCiSi” 1953 wlis<br />
maisidan 1954 wlis aprilamde Sevida 2380 werili, romelTagan<br />
daibeWda 1140 (9: 154-157: 11, 181: 14, 110.)<br />
omis Semdgom wlebSi, rogorc adre, nayofierad<br />
muSaobda gazeT ”sabWoTa aWaris” saredaqcio kolegia.<br />
gazeTi bolomde darCa aWaris presis flagmanad. 1944<br />
wlidan 1949 wlis agvistomde ”sabWoTa aWaris” pasuxismgebel<br />
redaqtorad muSaobda anton kelenjeriZe. 1949-<br />
1958 da 1968-1986 wlebSi _ TvalsaCino Jurnalisti SoTa<br />
quriZe, 1958-1968 wlebSi _ ruben siraZe, 1986-1991 wlebSi<br />
_ vaxtang wulukiZe.<br />
cxadia, sabWoTa periodis yvela etapze, maT Soris<br />
omis Semdgom wlebSi gazeTebSi Warbobda oficialuri<br />
masalebi, magram amave dros sainteresod Suqdeboda<br />
regionis cxovrebis mtkivneuli <strong>sakiTxebi</strong>, ucxoeTis<br />
ambebi. gazeTis ZiriTadi wyaro iyo sakavSiro da sa-<br />
163
qarTvelos depeSaTa saagentoebis masalebi, adgilobrivi<br />
korespondenciebi.<br />
omis Semdgom aRdgeniT wlebSi (1946_1950) ”sabWoTa<br />
aWaram” didi muSaoba gaswia meoTxe xuTwliani gegmis<br />
popularizaciis, SromiTi metoqeobis, e.w. ”socialisturi<br />
Sejibrebis” gaSlis, miRwevebis gasaSuqeblad. gazeTis<br />
yoveli nomris me-3 gverdi gamodioda rubrikiT<br />
”mowinave gamocdileba _ yvela muSas!”. ”sabWoTa aWaram”<br />
sainteresod gaaSuqa ssr kavSiris teritoriaze arsebul<br />
mowinave sawarmoTa koleqtivis wamowyebebi SromiTi<br />
metoqeobis gaSlisa da ganviTarebis Sesaxeb. gaze-<br />
Ti popularizacias uwevda am wamowyebebis avtonomiur<br />
respublikaSi danergvas. sistematurad beWdavda werilebs<br />
aWaris mrewvelobis, transportisa da soflis<br />
meurneobis mowinave adamianebis Sesaxeb.<br />
50-ian wlebSi aWaris presaSi, kerZod, saolqo gaze-<br />
TebSi oficialuri masalebis raodenoba gaizarda. mkacri<br />
cenzuris pirobebSi maT saSualeba ar hqondaT obieqturad<br />
gaeSuqebinaT regionis politikuri, socialurekonomikuri<br />
da sulieri cxovrebis <strong>sakiTxebi</strong>.<br />
presaSi, sakuTar korespondentebTan erTad, sistematurad<br />
gamodiodnen saolqo, saqalaqo da raionuli<br />
xemZRvaneli muSakebi.<br />
cxadia, analogiur muSaobas eweodnen ”batumski<br />
raboCisa” da raionuli gazeTebis saredaqcio kolegebi.<br />
magram partiis aWaris saolqo komiteti maT mimarT aSkarad<br />
gamoTqvamda ukmayofilebas. ”batumski raboCi”,<br />
romelic ZiriTadad rusulenovani mosaxleobisTvis iyo<br />
gankuTvnili, gadatvirTuli iyo centraluri presis<br />
masalebiT. TvalSi sacemi iyo gazeTis saredaqcio kolegiis<br />
susti kavSiri sofelTan. <strong>saqarTvelos</strong> kp aWaris<br />
saolqo komitetis biuros sxdomaze (1945 wlis 19<br />
oqtomberi) mwvaved aRiniSna amis Sesaxeb. ”batumski raboCis”<br />
saredaqcio kolegia gaakritikes agreTve partiis<br />
aWaris saolqo komitetis 1946 wlis agvistos plenumze<br />
(4: 60; 5: 108_112.)<br />
164
marTalia, ”batumski raboCis” saredaqcio kolegiam<br />
50-ian wlebSi muSaoba SesamCnevad gaaumjobesa, magram<br />
mdgomareoba mTlianad ar gamosworebula. 1951_1954<br />
wlebSi gazeTi samarTlianad gaakritikes partiis aWaris<br />
saolqo komitetis plenumebsa da biuros sxdomebze.<br />
40-50-ian wlebSi partiuli organoebi sistematurad<br />
akritikebdnen qedisa da xulos raionuli gazeTebis redaqciebs,<br />
ramdenadac maTi muSaoba naklebad pasuxobda<br />
partiis xelmZRvaneli organoebis moTxovnebs (6: 10_11;<br />
7: 406; 9: 154_157; 10: 44_45; 11: 181; 345_349).<br />
presaSi araerTi niWieri da sakmaod gawafuli Jurnalisti<br />
moRvaweobda, romelTa publicisturma werilebma<br />
mniSvnelovnad Seuwyves xeli mkiTxvelTa cnobierebis<br />
amaRlebas. 40_50_iani wlebis Jurnalistebidan<br />
yuradRebas imsaxureben riurik falavandiSvili, giorgi<br />
lorTqifaniZe, amiran gurgeniZe, akaki Sonia, ilia<br />
rurua, aleqsandre samsonia, avTandil xarazi, amiran<br />
vadaWkoria, grigol kilaZe, dursun kobalaZe, severiane<br />
tuRuSi, ali konceliZe, jemal SamilaZe, Tengiz xomeriki<br />
da sxvebi /”sabWoTa aWara”/.<br />
aRniSnuli xanis ”batumski raboCis” redaqciis Tanam-<br />
Sromlebidan gamoirCeodnen ivane pasko, andro sioriZe,<br />
revaz imnaZe, aleqsandra bogomolova da sxv. 1933-1943<br />
wlebSi gazeTis pasuxismgebeli redaqtori iyo mixeil<br />
anastasiadi, 1944-1949 wlebSi _ aleqsandre baRaTuria,<br />
1950-1964 da 1967-1986 wlebSi _ vladimer marRaniZe, xolo<br />
1986-1991 wlebSi _ arCil miqelTaZe.<br />
gasuli saukunis 50-iani wlebis bolos momwifda pirobebi<br />
<strong>saqarTvelos</strong> JurnalistTa kavSiris aWaris ganyofilebis<br />
daarsebisaTvis. marTlac, aseTi ganyofileba<br />
daarsda qalaq baTumSi 1958 wels, romelic 58 Jurnalists<br />
aerTianebda(28). Tavmjdomared airCies gazeT<br />
”sabWoTa aWaris” redaqtori SoTa quriZe, romelic mas<br />
xelmZRvanelobda sicocxlis bolomde. ganyofilebas-<br />
Tan ramdenime seqcia Seiqmna, sadac nayofieri SemoqmedebiTi<br />
muSaoba gaiSala. <strong>saqarTvelos</strong> JurnalistTa<br />
kavSiris aWaris ganyofilebam sagrZnobi gavlena moax-<br />
165
dina Jurnalistebis profesiuli daostatebisa da presis<br />
maorganizebeli rolis amaRlebaze.<br />
60-ian wlebSi sainformacio saSualebebma rogorc<br />
mTlianad ssr kavSirSi, ise saqarTveloSi axali cvlilebebi<br />
ganicades. igi Seexo aWaris avtonomiur respublikasac.<br />
gazeTebisa da radiomauwyeblobis redaqciebSi<br />
Seiqmna sazogadoebriv sawyisebze momuSave ganyofilebebi,<br />
rac aucileblobiT gamowveuli ar yofila.Aamis<br />
Sedegad warmoiqmna garkveuli formalizmi da dublireba,<br />
ziani miadga profesiul Jurnalistur saqmianobasac.<br />
presisaTvis kidev ufro saziano aRmoCnda 1962_1963<br />
wlebSi ganxorcielebuli administraciul-teritoriuli<br />
mowyobisa da marTvis sistemis reformebi. aWaraSi<br />
daixura raionuli gazeTebi, saxelmwifo gamomcemloba,<br />
gaerTianda ”sabWoTa aWarisa” da ”batumski raboCis” redaqciebi.Aamis<br />
Sedegad ”sabWoTa aWara” gamodioda rusul<br />
da qarTul enebze erTi saerTo redaqciiT.<br />
sagrZnoblad Semcirda gazeTis saStato personali da<br />
tiraJi.<br />
ssr kavSiris centralur partiul da saxelmwifo<br />
xelmZRvanelobaSi 1964 wlis oqtomber-noemberSi momxdari<br />
cvlilebebis Sedegad mdgomareoba Seicvala. 1966<br />
wels aRadgines raionuli gazeTebi, isev damoukidebeli<br />
gaxda saolqo rusulenovani gazeTi. 1969 wlidan baTum-<br />
Si iwyo gamosvla <strong>saqarTvelos</strong> sanaosnos sauwyebo gazeTma<br />
”moriak gruzii”. cxadia, yovelive es mniSvnelovani<br />
RonisZieba iyo presis ganviTarebis gzaze.<br />
am cvlilebaTa Sedegad 70-80-ian wlebSi aWaraSi<br />
gamodioda 8 gazeTi da 1 Jurnali: ”sabWoTa aWara”, ”sovetskaia<br />
adJaria”, literaturul-mxatvruli da sazogadoebriv-politikuri<br />
Jurnali ”Woroxi”, raionuli da<br />
sauwyebo gazeTebi ”lenineli” (qobuleTi), ”oqtombris<br />
gziT” (xelvaCauri), ”kolmeurne” (qeda), ”droSa” (Suaxevi),<br />
”koleqtiuri Sroma” (xulo), ”moriak gruzii” (baTumi,<br />
<strong>saqarTvelos</strong> sanaosno). marTalia, zogierTi maTga-<br />
166
nis saxelwodeba Seicvala, magram ZiriTadi mimarTuleba<br />
da pozicia igive darCa.<br />
mniSvnelovnad gaizarda Jurnal-gazeTebis mkiTxvel-<br />
Ta ricxvi, maTi tiraJi da saredaqcio fosta. sagrZnoblad<br />
gaumjobesda Jurnal-gazeTebis mxatvrul-teqnikuri<br />
gaformeba. gazeTma ”sabWoTa aWaram” 1965 wels miiRo<br />
6778 werili da statia, xolo 1972 wels _ 7000-ze meti.<br />
maTi didi nawili daibeWda (30: 31). metnaklebad aseTi<br />
suraTi gvaqvs momdevno wlebSi.<br />
gazeTebis erTdrouli tiraJi 1979 wels 74 aTas 119<br />
cals iTvlida. maT Soris ”sabWoTa aWara”_35000, ”sovetskaia<br />
adJarias”_12000, Semdeg modioda ”lenineli”<br />
/qobuleTis raioni/_8000, ”droSa” /Suaxevis raioni/_4000,<br />
”moriak gruzii” /<strong>saqarTvelos</strong> sanaosno/_4400 egzemplari<br />
da sxva. 1981-1985 wlebSi gazeTebis erTdrouli<br />
tiraJi meryeobda 79581_79925 egzemplars Soris. ”sabWo-<br />
Ta aWaris” erTdrouli tiraJi gaizarda 37 aTas calamde,<br />
‘sovetskaia adJarias’_15 aTas egzemplaramde (22, 92;<br />
23, 73). Jurnali ”Woroxi” /”literaturuli aWara”/ or<br />
TveSi erTjer gamodioda. 1958_1970 wlebSi misi erTdrouli<br />
tiraJi 1800 egzemplars Seadgenda. 1971-1979<br />
wlebSi _ 2040, xolo 1980-1990 wlebSi _ 5000-mde gaizarda.<br />
marTalia, maT rigebs araerTi niWieri muSaki gamoaklda,<br />
60-ian da momdevno wlebSi kvlav nayofierad<br />
muSaobdnen wina Taobis Jurnalistebi. maT Seemata<br />
araerTi niWieri da Sromismoyvare axali Taobis warmomadgeneli,<br />
romelTa publicisturma werilebma mkiTxvelTa<br />
yuradReba da simpaTiebi daimsaxura. maT Soris<br />
gamoirCeodnen: dimitri xozrevaniZe, avTandil diasami-<br />
Ze, nevro pataraia, anzor daviTaZe, givi TurmaniZe, sergo<br />
kakauriZe, giorgi bolqvaZe, mixeil mSvidobaZe, nugzar<br />
jafariZe da sxv. maT publicistur werilebSi sainteresod<br />
iyo gaSuqebuli aWaris avtonomiur respublikaSi<br />
mimdinare movlenebi, politikuri cxovrebis, ekonomikisa<br />
da kulturis sakvanZo <strong>sakiTxebi</strong>.<br />
167
60-80-ian wlebSi, rogorc adre, presa kvlavindeburad<br />
did adgils uTmobda partiuli da saxelmwifo<br />
organoebis oficialur masalebs.<br />
presaSi partiul da saxelmwifo muSakebTan erTad<br />
aqtiurad monawileobdnen literaturisa da xelovnebis,<br />
ganaTlebisa da mecnierebis TvasaCino warmomadgenlebi.<br />
Jurnalma ”literaturulma aWaram” Tavis garSemo<br />
Semoikriba SemoqmedebiTi inteligencia, gansakuTrebul<br />
yuradRebas iCenda axalgazrda mwerlebisadmi. Jurnalis<br />
ganviTarebis, misi Sinaarsobriv-mxatvruli donis<br />
amaRlebaSi mniSvnelovan muSaobas eweodnen redaqtorebi:<br />
SoTa quriZe (1958-1967), nana gvariSvili (1967-1969),<br />
akaki Sonia (1969-1995), ali samsonia (1979-1991), soso aba-<br />
SiZe (1991-1995), xolo 1995 wlidan _ sandro beriZe. am<br />
saqmeSi didi wvrili Seitana agreTve mamia varSaniZem,<br />
romelic 1962-1999 wlebSi Jurnalis pasuxismgebel mdivnad<br />
muSaobda.<br />
JurnalSi literaturul-mxatvrul nawarmoebebTan<br />
erTad ibeWdeboda mecnierul-Teoriuli statiebi, romelTa<br />
avtorebi arian TvalsaCino mwerlebi, mecnierebi,<br />
xelovnebis warmomadgenlebi.<br />
mosaxleobis sainformacio uzrunvelyofasa da gaTviTcnobierebaSi<br />
presasTan erTad did rols asrulebs<br />
radiomauwyebloba da televizia. saqarTveloSi pirveli<br />
radiogadamcemi sadguri amuSavda 1925 wels.Ggadacema<br />
kviraSi orjer gadioda _ SabaTobiTa da kviraobiT.<br />
1926 wlidan iwyeba yoveldRiuri radiogadacemebi. ba-<br />
TumSi radiokvanZi pirvelad daidga 1928 wels, romelic<br />
gadacemebs iRebda Tbilisidan da moskovidan. 1932 wels<br />
aWaraSi 4 radiokvanZi muSaobda (2: 145). zogierTi soflisa<br />
da sasoflo sabWos centrebSi amoqmedda radiomimRebi<br />
aparatebi, satranslacio wertebi. 1940 wels<br />
aWaraSi iTvleboda 6,7 aTasi radiosatranslacio werti<br />
(25: 93).<br />
cxadia, yovelive es iyo radiomauwyeblobis ganviTarebis<br />
mxolod dasawyisi. marTalia, omis wlebSi<br />
168
centraluri radiogadacemebi TiTqmis ar Sewyvetila,<br />
axali radiosatranslacio wertebis mSeneblobac mimdinareobda,<br />
magram mniSvnelovani winsvla ar yofila. 1948<br />
wlis ivlisis monacemebiT aWaraSi muSaobda 8 radiokvanZi<br />
(3 saxelmwifo da 5 sauwyebo). 52 sasoflo sabWodan<br />
radioficirebuli iyo 20, xolo 191 kolmeurneobidan_35<br />
(27). marTalia, momdevno wlebSi winsvla<br />
SeimCneoda, magram arsebiTi gardatexa mainc ar momxdara.<br />
1950 wels aRiricxa 11,2 aTasi radiosatranslacio<br />
werti (25: 93), rac sakmarisi ar iyo.<br />
am mimarTulebiT nayofieri muSaoba gaiSala 50-iani<br />
wlebidan. 1953 wels <strong>saqarTvelos</strong> kp aWaris saolqo komitetma<br />
da avtonomiuri respublikis ministrTa sabWom<br />
daamtkices radiofikaciis ganviTarebis xuTwliani gegma<br />
(1954_1959).Kkidev ufro didi amocanebi ganisazRvra<br />
momdevno xuTwliani gegmiT, magram isini ar Sesrulebula.<br />
radiofikaciis ganviTarebis 1954_1959 wlebis<br />
gegma Sesrulda 65%-iT, xolo 1960_1965 wlebisa_amaze<br />
naklebad (16: 104; 18: 79). miuxedavad amisa, miRwevebi<br />
radiomauwyeblobis ganviTarebaSi mainc TvalsaCino iyo.<br />
aWaraSi 1957 wlis dasawyisSi iTvleboda 35, xolo<br />
1964 wels_57 radiokvanZi (13: 107; 29), rac 7_jer da<br />
metad aRemateboda 1948 wlis maCvenebels. 1955 wels 52<br />
sasoflo sabWodan radioficirebuli iyo 50, 133 kolmeurneobidan_108,<br />
358 dasaxlebuli punqtidan_212. magram<br />
radiosatranslacio wertebis mixedviT winsvla umniSvnelo<br />
iyo. 1955 wels maTi raodenoba 15,0 aTass, xolo<br />
1960 wels_19,2 aTasamde aRwevda (12: 82; 25: 93).<br />
aWaraSi radiomauwyeblobis ganviTarebaSi mniSvnelovani<br />
movlena iyo 1959 wlis 7 noembers axali radiogadamcemi<br />
sadguris amoqmedeba. sagulisxmoa, rom manmade<br />
aWaris radiogadamcemebi mxolod qalaq baTumis<br />
satranslacio qseliT gadaicemoda. soflis mosaxleoba<br />
baTumidan radiogadacemebs ver iRebda. axali sadguris<br />
amoqmedebis Sedegad baTumidan radiogadacemebi<br />
mTlianad aWaris masStabiT warmoebda. 1961 wlidan aWaris<br />
radiogadacemebi 60-dan 100 wuTamde gaizarda. am<br />
169
wels pirvelad SemoiRes dilis gadacemebi da aWaris<br />
radio yoveldRiurad eTerSi 3-jer gadioda (orjer<br />
qarTulad da erTjer rusulad).Aamrigad, 60-iani wlebidan<br />
moyolebuli, aWaris mosaxleoba gadacemebs iRebda<br />
ara marto moskovidan da Tbilisidan, aramed agreTve<br />
baTumidanac. aWaris radiogadacemebi warmoebda rubrikiT<br />
”aWaris axali ambebi”, ”mowinaveTa gamocdilebis<br />
tribuna”, radioJurnali ”axalgazrdobisa da qalTa<br />
Sesaxeb” da sxva (17, 1, 2, 6).<br />
aWaris radiomauwyeblobis moqmedebaTa areali<br />
mniSvnelovnad gaizarda 1968 wlidan, rodesac baTumis<br />
SemogarenSi (sofeli feria) damontaJda 30-kilovatiani<br />
saSualotalRovani radiosadguri.Mmanamde ki aWaris radios<br />
gadacemebi mimdinareobda mokle talRebiT, saSualotalRovani<br />
sadguriT, romlis diapazonia 211 metri<br />
(1422 kiloherci). aWaris radiogadacemebis mosmena SesaZlebeli<br />
gaxda evropaSi, aSS-Si, aziis qveynebis nawilSi.<br />
gadacemaTa xangrZlivoba 3 saaTamde gaizarda<br />
(diliT 1, saRamoTi_2 saaTi). amjeradac qarTulad gadacemebi<br />
warmoebda orjer, xolo rusulad_erTjer.<br />
SesamCnevad gaumjobesda radiogadacemaTa programa<br />
da radiomimRebi wertebi. radioTi eTerSi gadioda<br />
mokle informaciebi (”aWaris axali ambebi”, ”novosti<br />
adJarii”), mxatvrul_musikaluri programebi, gadacemebi<br />
mrewvelobisa da soflis meurneobis muSakTaTvis (‘pirimze’),<br />
mezRvaurebisaTvis (”cisfer gzebze”), kritikuli<br />
(”msusxav talRebze”) da sxva. 1970 wels radiomimRebi<br />
wertebi gaizarda 29,4 aTas, 1980 wels_51,7 aTas, xolo<br />
1986 wels_65,1 aTasamde (26, 93). amasTan aWaraSi 1970<br />
wlamde 23 kolmeurneobas hqonda sakuTari radiokvanZi<br />
3542 radiowertiT. magram 1978 wlisaTvis maTi didi<br />
nawili mwyobridan gamosuli iyo da aRar muSaobda (19:<br />
2_4). aWaraSi radiomauwyeblobis organizaciasa da ganvi-<br />
TarebaSi mniSvnelovani damsaxureba aqvT p. zambaxiZes, a.<br />
vadaWkorias, o. futkaraZes, i. beqiriSvils da sxvebs.<br />
saqarTveloSi televiziis gadacemebi eTerSi pirvelad<br />
gavida 1957 wels, magram misi moqmedebis areali<br />
170
SezRuduli iyo. 1963 wels mwyrobSi Cadga Tbilisi-qu-<br />
Taisis sareleo xazi, ris Sedegad <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />
raionebis SesaZlebloba eZleodaT mieRoT telegadacemebi<br />
Tbilisidan. 1964 wels amoqmedda sareleo<br />
xazi moskovi_Tbilisi. <strong>saqarTvelos</strong> televizia CaerTo<br />
sakavSiro centraluri televiziis, misi meSveobiT ki<br />
_ interviziisa da evroviziis qselSi, rac mniSvnelovan<br />
siaxled da teqnikur miRwevad iTvleba mosaxleobis<br />
sainformacio uzrunvelyofaSi.<br />
aWaris mosaxleoba televizias pirvelad eziara 1965<br />
wels, rodesac mwyobrSi Cadga telesatranslacio sadguri<br />
baTumis SemogarenSi (mwvane koncxi). 1974 wels<br />
amoqmedda Suaxevis satranslacio sadguri, riTac gaumjobesda<br />
gadacemebis xarisxi aWaris mTianeTSi. 1979<br />
wels aWaraSi muSaobda 30-mde mZlavri da mcire<br />
telesatranslacio sadguri (18: 78; 32), momdevno wlebSi<br />
maTi ricxvi kidev metad gaizarda. amis Sedegad reliefiT<br />
gamowveuli siZneleebi daZleul iqna. aWaris<br />
mosaxleoba Tavisuflad iRebda satelevizio gadacemebs<br />
moskovidan da Tbilisidan. aWaraSi Seiqmna <strong>saqarTvelos</strong><br />
centraluri televiziis biuro, romlis amocanas<br />
Seadgenda adgilobrivi masalebis momzadeba, marTlac,<br />
<strong>saqarTvelos</strong> centraluri televiziiT aWaris Sesaxeb<br />
araerTi saintereso masala gadaica. 1987 wels<br />
baTumidan pirvelad daiwyo satelevizio gadacemebi.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> centraluri televiziis aWaris biuro<br />
gaerTianda avtonomiuri respublikis radiomauwyeblobasTan<br />
da Seiqmna erTiani saxelwifo samsaxuri _ televiziisa<br />
da radiomauwyeblobis saxelmwifo komiteti.<br />
televizia uzrunvelyofili gaxda specialisti kadrebiT,<br />
tele-video aparaturiTa da danadgarebiT. Seiqmna<br />
gadacemaTa redaqciebi. aWaris televiziis gadacemebi<br />
warmoebda yoveldRiurad or_ori saaTiT (dilaobiTa<br />
da saRamoobiT). televiziis amoqmedebis Sedegad mosaxleobis<br />
daintereseba informaciiT mniSvnelovnad gaizarda,<br />
xolo maTi cnobierebis diapazoni sagrZnoblad<br />
gafarTovda.<br />
171
amrigad, aWaraSi 1921_1990 wlebSi funqcionirebda<br />
mxolod saxelmwifos masobrivi sainformacio saSualebebi<br />
(presa, radiomauwyebloba, televizia;). miuxedavad<br />
imisa, rom isini mxolod mmarTveli partiis ideologiasa<br />
da politikas gamoxatavdnen, sainformacio saSualebebma<br />
mniSvnelovani wvlili Seitanes mosaxleobis<br />
gaTviTcnobierebasa da sainformacio uzrunvelyofaSi.<br />
wyaroebi da literatura:<br />
1. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, politikuri<br />
partiebisa da organizaciebis ganyofileba, fondi 1, anaweri<br />
1, saqme 907.<br />
2. iqve, saqme 228.<br />
3. iqve, saqme 482.<br />
4. iqve, anaweri 9, saqme 8.<br />
5. iqve, anaweri 10, saqme 4.<br />
6. iqve, saqme 252.<br />
7. iqve, anaweri 14, saqme 33.<br />
8. iqve, anaweri 15, saqme 57.<br />
9. iqve, anaweri 27, saqme 59<br />
10. iqve, anaweri 30, saqme 9<br />
11. iqve, saqme 31<br />
12. iqve, anaweri 36, saqme 9<br />
13. iqve, anaweri 38, saqme 4<br />
14. iqve, anaweri 40, saqme 10<br />
15. iqve, saqme 40.<br />
16. iqve, anaweri 42, saqme 107.<br />
17. iqve, anaweri 44, saqme 15.<br />
18. iqve, anaweri 57, saqme 5.<br />
19. iqve, anaweri 73, saqme 496.<br />
20. aWaris saxelmwifo centraluri arqivi, fondi<br />
r_178, anaweri 1, saqme 184.<br />
21. iqve, saqme 412.<br />
22. aWaris partiuli organizaciis XXXVII konferencia<br />
(rusul enaze) baTumi, 1983.<br />
172
23. aWaris partuli organizaciis XXXVIII konferencia<br />
(rusul enaze) baTumi, 1985.<br />
24. sabWoTa aWaris 40 weli, statistikuri krebuli.<br />
baTumi, 1961.<br />
25. sabWoTa aWaris 60 weli, statistikuri krebuli.<br />
baTumi 1981.<br />
26. Народное хозяйство Аджарской АССР , статиcтический<br />
сборник. Батуми 1987.<br />
27. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 31 ivlisi, 1948.<br />
28. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 31 ianvari, 5 maisi, 1962.<br />
29. gazeTi ”sabWoTa aWara” 2 dekemberi, 1963.<br />
30. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 5 maisi, 1966.<br />
31. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 5 maisi, 1973.<br />
32. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 30 noemberi, 1979.<br />
33. e. daviTaZe, gazeTi ”fuxara” da misi winamorbedni.<br />
baTumi, 1975.<br />
Turmanidze Otar<br />
Means of Information in 1921-1990 Years Ajara Region<br />
Summary<br />
In the present work it is studied the means of information in 1921-<br />
1990 s in Ajara Region; like media, radio and television. In above<br />
mentioned work it is clearly shown, that, as a result of Georgia , s<br />
Sovietization, free media and publishing were brought firmly under strict<br />
state control by ruling party. In such circumstances massmedia was<br />
disabled to express the truth of social – political reality. The means of<br />
information expressed the ideas and political beliefs of only communist<br />
Party.<br />
Indeed such an influence on media means was the conceivable bar<br />
for development of free public opinion. Despite of nonexistence freedom<br />
in media, means of information took an important part in the Regions , s<br />
social and spiritual lives.<br />
173
Турманидзе Отар<br />
Информационные средства Аджарии В 1921-1990 годах<br />
Резюме<br />
В данной работе изучены информационные средства Аджарии<br />
В 1921-1990 годах: пресса, радиовещание и телевидение. Показано,<br />
что в результате советизации Грузии в Аджарии свободная пресса<br />
и издательское дело было монополизировано государством. Это<br />
дело находилось под строгим контролем правяшей партии. При<br />
таких условиях массовые информационные средства никак не<br />
могли отражать истинное положение обшествено-политической<br />
жизни. Они выражали только идеологию и политическую линию<br />
коммунистической партии.<br />
Конечно, такое положение дел было серьезной помехой развития<br />
обшественной жизни. Несмотря на такое положение, массовые<br />
информационные средства внесли значителный вклад в обшественную<br />
и духовную жизнь региона.<br />
174
Tengiz grigolia<br />
<strong>saqarTvelos</strong><br />
satranzito funqcia<br />
evrokavSiris samezoblo politikaSi<br />
evrokavSiris samezoblo politikis Sedegi is<br />
gaxldaT, rom kavSiris 2004 wlis rigiT mexuTe gafarToebisas<br />
masSi Sevida centraluri evropisa da<br />
xmelTaSuazRvispireTis axali saxelmwifoebi. arealis<br />
gafarToebam axali mezoblebi warmoaCina.<br />
iniciativa-precedenti `farTo evropa _ samezoblo:<br />
Cvens aRmosavleT da <strong>samxreT</strong> mezoblebTan TanamSromlobis<br />
axali farglebi~ _ warmoadgens `evropul<br />
samezoblo politikas~. igi evrokavSiris evrokomisiis<br />
komunikaciaSi `farTo evropis Sesaxeb~ 2003<br />
wlis martSi iqna warmodgenili. igi exeba evrokav-<br />
Siris im mezobel qveynebs, romlebsac dReisaTvis evrokavSirSi<br />
manevrirebis perspeqtiva ara aqvT,<br />
magram iniciativa masSi monawile qveynebs aZlevs<br />
Sanss TanamSromloba SemdgomSi realur integraciul<br />
procesebSi gadaiyvanon. bevri amas miiCnevs saer-<br />
TaSoriso urTierTobaTa mkveTr evropul kursad,<br />
romelic zRudavs evropaSi sazRvrebis gaCenas da mis<br />
sanacvlod evrokavSirsa da mis mezoblebs Soris<br />
politikuri da ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebas<br />
sTavazobs. samezoblo politika mimarTulia<br />
qveynebis daaxloebaze evropis kavSirTan. evrokavSiri<br />
da misi institutebi uzrunvelyofen qveyanaTa<br />
transformacias, exmarebian qveynebs im pirobebis<br />
CamoyalibebaSi, rac gardauvals gaxdis maT gawevrianebas<br />
evropis kavSirSi.<br />
samezoblo politikis Tanaxmad evrokavSiris partnior<br />
qveynebs pirobiTad yofen sxvadasxva kategoriebad:<br />
175
a. gawevrianebis kandidatebi. aseT qveynebad miiCneva:<br />
xorvatia, makedonia, TurqeTi.<br />
b. gawevrianebis potenciuri kandidatebi (<strong>dasavleT</strong><br />
balkaneTis sxva saxelmwifoebi)<br />
g. partniorebi gawevrianebis `bundovani~ perspeqtiviT.<br />
aq Sedis ukraina, saqarTvelo, moldova, azerbaijani.<br />
d. partniorebi gawevrianebis perspeqtivis gareSe<br />
(<strong>samxreT</strong> xmelTaSuazRvisa da axlo aRmosavleTis<br />
qveynebi, ruseTi da Sua azia).<br />
<strong>samxreT</strong> kavkasiis qveynebze samezoblo iniciativis<br />
gavrcelebis Sesaxeb gadawyvetileba evropulma<br />
sabWom evrokomisiisa da evroparlamentis rekomendaciebiT<br />
2004 wlis ivnisSi miiRo. Tavis axal samezoblo<br />
politikas evrokavSiri xsenebul qveyanaTa<br />
mimarT diferenciuli politikisa da midgomis safu-<br />
Zvelze axorcielebs. evrokavSirTan TanamSromlobis<br />
done damokidebulia konkretuli mezobeli qveynis<br />
mier aRebuli valdebulebebis Sesrulebaze. evropisaTvis<br />
Savi zRvis auzis, rogorc kaspiis zRvis<br />
auzidan navTobis da gazis momwodebeli koridoris<br />
da xmelTaSua zRvisken arsebuli derefnis, strategiuli<br />
mniSvneloba gansakuTrebulia. samezoblo miznebis<br />
ganxorcielebisaTvis evrokavSiri partnior<br />
qveynebTan erTad gansazRvravs TanamSromlobis<br />
gaRrmavebis procesebs. 2005 wlis noembersa da 2006<br />
wlis martSi samezoblo politikis samoqmedo gegmaze<br />
<strong>saqarTvelos</strong>a da evrokavSirs Soris konsultaciebis<br />
ori raundi gaimarTa.<br />
2007 wlidan evrokavSiris daxmarebis programebs<br />
daerTo da daemataT e. w. `evropuli samezoblo instrumenti~.<br />
misi saSualebiT saqarTveloSi unda dafinansdes<br />
regionaluri proeqtebi.<br />
176
samezoblo politikam, funqcionaluri integraciis<br />
gziT, saqarTvelo unda miiyvanos evrokavSiris<br />
wevrobamde.<br />
XX s. 90-ian wlebSi geopolitika evrokavSiris<br />
sagareo politikis sasicocxlo Semadgeneli nawili<br />
gaxda. evrokavSiris interesi saqarTveloSi marto<br />
ekonomikuri potencialiT rodi iyo gamowveuli _<br />
igi ganpirobebuli iyo xelsayreli geografiuli<br />
mdebareobiTac, romelic <strong>saqarTvelos</strong> saerTaSoriso<br />
ekonomikur urTierTobaTa sistemaSi satranzito<br />
kvanZis funqcias aniWebda.<br />
<strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiis da centraluri aziis ganviTarebis<br />
aspeqtebidan Tavisi universalurobiT<br />
gamoirCeva TRASECA (traseka) _ evropa _ kavkasia _<br />
aziis satransporto satranzito derefani. es iyo<br />
evrokavSiris teqnikuri daxmarebis programa da mas<br />
axorcielebda TACIS (tasisi), romelic gamoyofda<br />
kreditebs da grantebs Sesabamisi infrastruqturis<br />
SeqmnisaTvis. 2007 wlis 1 ianvridan programa tasisma<br />
Sewyvita arseboba da igi Seicvala evropis samezoblo<br />
partniorobis instrumentiT. swored tasisis<br />
programiT moxda <strong>saqarTvelos</strong> satranzito infrastruqturis<br />
amoqmedeba. saqarT-velo 1995 wlidan<br />
TRACECA-s monawile qveyana gaxda. trasekas safuZvlad<br />
daedo masSi Semavali qveynebis prezidentebis<br />
mier xelmowerili ~ZiriTadi multilateruli Se-<br />
Tanxmeba evropa _ kavkasia _ aziis satransporto derefnis<br />
ganviTarebis Sesaxeb~. 2005 wlis gazafxulze<br />
TRACECA saerTaSoriso ekonomikur organizaciad Camoyalibda.<br />
1997 wlis ivnisSi helsinkis mesame panevropul<br />
konferenciaze evrokavSiris mxardaWeriT, <strong>saqarTvelos</strong>a<br />
da misi partniori qveynebis CarTviT, damkvidrda<br />
axali regionaluri programa PETRA (petra)<br />
_ panevropuli satransporto areali. TRASECA-sa da<br />
177
PETRA-s satranzito proeqtebis ganviTareba evrokav-<br />
Sirisa da <strong>saqarTvelos</strong> urTierTobaSi drouli da<br />
mniSvnelovani instrumenti aRmoCnda. evropa _<br />
kavkasia _ aziis derefani trasekas derefnis garda<br />
moicavs aRmosavleT _ <strong>dasavleT</strong>is energetikul derefans.<br />
INOGATE _ navTobisa da gazis transportireba<br />
evropaSi _ evrokavSiris programaa, man starti<br />
aiRo 1996 wels da misi saqmianoba moicavs sxvadasxva<br />
sferos.<br />
specialistebis azriT, dReisaTvis TRASECA <strong>saqarTvelos</strong><br />
monakveTSi konkurentunariani ar aris.<br />
aziur qveynebze tvirTebis nawili umniSvneloa. yovelive<br />
amis mizezi aris mouqneli satarifo politika.<br />
saporto momsaxurebaze Zalian maRali tarifebia.<br />
dasavleli eqspertebi miuTiTeben <strong>saqarTvelos</strong><br />
satranzito funqciis aramdgradobaze da satranzito<br />
infrastruqturis dabal xarisxze. miuxedavad amisa,<br />
<strong>saqarTvelos</strong> satranzito derefans politikuri da<br />
ekonomikuri datvirTva gaaCnia, radgan iZens saer-<br />
TaSoriso satranzito funqcias.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. T. beruCaSvili, a. yuraSvili, v. mSvidobaZe, saqarTvelo<br />
da evrokavSiri. Tb. 2006;<br />
2. evrokavSiris institutebi da politika, seriidan<br />
`evrointegracia~ Tb. 2006;<br />
3. saerTaSoriso Tanamegobroba da saqarTvelo 1992 _<br />
2000, daxmarebis mimoxilva, Tb. 2000; sagareo saqmeTa saministros<br />
arqivi, fondi 1201 aRw. #1, saqme 1880. furc.66;<br />
4. evrokavSiris satransporto politika. evrokavSiris<br />
vebgverdi _ http/europa.eu/poltrans/index en htm;<br />
5. Duta, Paul; European Neighbourhood Policy and its Main<br />
Components; Romanian journal of international affair 2005, V 10;<br />
178
Tengiz Grigolia<br />
Georgian tranzit function in European Neighbourhood policy<br />
Summary<br />
Georgia a small piece of Land at the crossroards of Europe end Asia<br />
provided the shortest most convenient way of brindging the two<br />
countements. Throung this trade route, the caravens of camels brought in<br />
silk and other exotic merchandise, oriental wisdom and spirituality to<br />
Europe .<br />
In May 1993 at a meeting in Brussels that brought together<br />
reprezentatives of the European Union and the countries of central Asia<br />
and the Transcaucasus, the TRASECA project (Transport Corridor<br />
Rurope _ Central Asia ) was launched. It was decided to start up this EU<br />
√ Sponsored programme of technical assistance in order to pave the way<br />
for the east-west transport and trade corridor running from Europe to Asia<br />
through the Blak Sea , the South Caucasus and the Caspian Sea toward<br />
Central Asia .<br />
In European Unions Neighbourhood policy Georgian transit roul is<br />
impotent.<br />
Транзитная функция Грузии в соседской<br />
политике Евросоюза<br />
179<br />
Тенгиз Григолия<br />
Резюме<br />
Включение Грузии в европейские интеграционные процессы на<br />
данном этапе очень актуально, в особенности – относительно<br />
«соседской политики» Евросоюза к Грузии. Вместе с другими<br />
вопросами, это подразумевает подключение корридора «TRACECA»<br />
к паневропейским корридорам и присвоение международного<br />
статуса транзитным функциям Грузии.<br />
Проходящий через Грузию транзитный корридор представляет<br />
собой реализацию «проекта века», что является для Грузии<br />
программой технической помощи и гарантом её безопасности.
sulxan aleqsaia<br />
XX saukunis 90-iani wlebis<br />
qarTul-afxazuri<br />
afxazuri urTierTobebis qronika<br />
XX saukunis 80-iani wlebis meore naxevridan sab-<br />
WoTa kavSiri aSkarad daSlis gzas daadga. amas, mis<br />
calkeul respublikebSi, mohyva erovnuli moZraobis<br />
gaaqtiureba, swrafva TviTgamorkvevisa da damoukideblobisaken.<br />
respublikebSi azvirTebul erovnul moZraobas<br />
moskovi sxvadasxva saSualebiT ebrZoda. erT-erT<br />
aseT saSualebas warmoadgenda separatistuli Zalebis<br />
waqezeba, eTnikuri da religiuri konfliqtebis provocireba.<br />
swored am mizniT ruseTma <strong>saqarTvelos</strong> winaaRmdeg<br />
mTeli rigi meqanizmebi aamoqmeda. man xeli Seuwyo<br />
saqarTveloSi arsebul avtonomiur respublikebSi separatistul<br />
moZraobas da daZaba eTnikuri urTierTobebi.<br />
saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis<br />
Semdeg (1921 w.) afxazuri sazogadoebis erT nawilSi<br />
antiqarTuli ganwyobileba yovelTvis SeimCneoda da<br />
TiTqmis yovel aTwleulSi erTxel msxvil antiqarTul<br />
moZraobaSi gadaizrdeboda xolme. aseT antiqarTul<br />
gamosvlebs adgili hqonda 1957, 1964, 1967, 1978 wlebSi.<br />
destabilizaciisa da eTnikuri konfliqtis gaRvivebis<br />
mizniT araformaluri organizaciebi Seiqmna afxazeTsa<br />
(aidgilara) da <strong>samxreT</strong> oseTSic (adamon nixasi).<br />
maT <strong>saqarTvelos</strong>agan gamoyofa da ruseTTan SeerTeba<br />
moiTxoves _ damoukidebeli respublikebis statusiT.<br />
rogorc afxaz, ise os separatistTa ukan, cxadia, sab-<br />
WoTa kavSiris maSindeli xelisufleba idga.<br />
aseTi Zalebis karnaxiT afxazma separatistebma Seqmnes<br />
e.w. “lixnis manifesti”. 1989 wlis 18 marts sofel<br />
lixnSi Catarda afxazi erovnebis ramdenime aTasi kacis<br />
Tavyriloba. aq SemuSavda werili-mimarTva sabWoTa qveynis<br />
xelmZRvaneli organoebisadmi. aRniSnuli dokumenti<br />
gamoqveynda gazeT “Бзып Бзыбь”-is 1989 wlis 25 martis<br />
nomerSi.<br />
180
am werilSi afxazi eqstremistebi amaxinjeben <strong>saqarTvelos</strong><br />
mTel istorias. TavianT Tavs afxazeTis<br />
avtoqton mosaxleobad acxadeben, xolo qarTvelebs ki<br />
brals sdeben afxazeTis dapyrobaSi. amiT cdiloben<br />
Tavi damoukidebel respublikad gamoacxadon.<br />
lixnis manifestis SemdgenelTa ukan aSkarad mesame<br />
Zala _ ruseTi gaxldaT, romlis faruli reJisuriTac<br />
mwifdeboda antiqarTuli moZraoba osebSic. qarTul-afxazuri<br />
dapirispireba gansakuTrebiT gamZafrda 1989<br />
wlis aprilis TveSi, romelic, garkveulwilad, 9 aprilis<br />
sisxliani aqciis Semapirobebeli gaxda.<br />
amis Semdeg eTnikuri konfliqti afxazeTSi Semdegnairad<br />
ganviTarda: 1989 wlis 14 maiss <strong>saqarTvelos</strong> ssr<br />
ministrTa sabWos Tavmjdomaris moadgile o. qviliTaiam<br />
gamosca #343-e gankarguleba: “...Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis filialis Seqmnis Sesaxeb qalaq soxumSi.<br />
daevalos afxazeTis assr ministrTa sabWos gamoyos<br />
filialisaTvis Sesabamisi Senoba”(v. yolbaia, T. Waxrakia,<br />
r. gelantia, d. lacuzbaia, 2000: 51).<br />
am winadadebas afxazuri mxare Tavidanve uaryofiTad<br />
Sexvda. 1989 wlis 15 ivliss afxazeTis assr<br />
umaRlesi sabWos prezidiumma daadgina 1989 wlis 14<br />
maisis gankargulebis gauqmeba qalaq soxumSi Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis filialis Seqmnis Sesaxeb<br />
(М. Ю. Чумалов, 1995: 190_193).<br />
qarTulma mxarem mainc moaxerxa Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis filialis Seqmna qalaq soxumis<br />
#1 saSualo skolaSi, magram moxda warmoudgeneli ram:<br />
1989 wlis 15 ivliss SeiaraRebulma afxazma eqstremistebma<br />
alya Semoartyes am filialis Senobas, daxoces<br />
da daWres sruliad udanaSaulo adamianebi _ abiturientebi<br />
da maswavleblebi, daarbies Senoba, dawves da<br />
daxies sabuTebi, xelyves qarTvel klasikosTa portertebi<br />
(r. miminoSvili, g. fanjikiZe, 1990: 3). Setakebebis<br />
dros daiRupa 14 kaci.<br />
afxaz eqstremistTa agresia amis Semdeg kidev ufro<br />
gaizarda. 1990 wlis 25 agvistos maT umaRlesi sabWos<br />
sesia moiwvies. kvorumis uqonlobis gamo sesia ar iyo<br />
181
uflebamosili. miuxedavad amisa, sesia mainc Sedga,<br />
romelmac daadgina Semdegi: “afxazeTis assr uzenaesi<br />
sabWo qarTveli xalxis ganuyofel uflebad cnobs 1921<br />
wlis Tebervlamde arsebuli <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebriobis<br />
aRdgenas, e.i. ssr kavSiridan mis faqtobriv<br />
gasvlas, magram <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaes sabWos gadawyvetilebebSi<br />
araferia naTqvami respublikaSi Semavali<br />
avtonomiebis bedis Taobaze...” amave deklaraciaSi<br />
afxazeTi damoukidebel suverenul saxelmwifod aris<br />
gamocxadebuli: “afxazeTis sabWoTa socialisturi respublika<br />
aris suverenuli socialisturi saxelmwifo,<br />
romelic Seiqmna afxazi eris TviTgamorkvevis xelSeuvali<br />
uflebis ganxorcielebis, Tavisi bedis gansazRvraSi<br />
xalxis uzenaesobis safuZvelze. afxazeTis sabWo-<br />
Ta socialisturi respublikis suvereniteti vrceldeba<br />
afxazeTis assr mTel teritoriaze... respublikis yvela<br />
erovnebis moqalaqeebi Seadgenen afxazeTis xalxs”...<br />
(gaz. ”Советская Абхазия” #164, 1990).<br />
es deklaracia gaxda afxazeTis ssr axali konstituciis<br />
safuZveli. masSi aSkaradaa gazrdili afxazeTis<br />
ssr-s uflebebi da ewinaaRmdegeba <strong>saqarTvelos</strong> konstitucias.<br />
1990 wlis 30 agvistos <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi<br />
sabWos prezidiumma daadgina: “afxazeTis assr<br />
uzenaesi sabWos prezidiumis 1990 wlis 25 agvistos deklaracia<br />
gamocxaddes baTilad da iuridiuli Zalis<br />
armqoned” (<strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />
#8, 1990: 15). qarTuli mxarisagan misi dagmoba arc iyo<br />
gasakviri, magram gansakuTrebiT unda aRiniSnos afxazeTis<br />
assr uzenaesi sabWos 1990 wlis 31 agvistos dadgenileba,<br />
romelSic vkiTxulobT:<br />
“...…afxazeTis assr uzenaesi sabWo adgens:<br />
1. afxazeTis assr uzenaesi sabWos 1990 wlis 25<br />
agvistos dadgenileba “afxazeTis saxelmwifoebriobis<br />
dacvis samarTleblivi garantiebis Sesaxeb”, gauqmdes,<br />
rogorc antikonstituciuri, kanonsawinaaRmdego da<br />
iuridiulad dausabuTebeli, rac arRvevs <strong>saqarTvelos</strong><br />
istoriulad Camoyalibebul teritoriul mTlianobas,<br />
xolo deklaracia “afxazeTis sabWoTa socialisturi<br />
182
espublikis saxelmwifoebrivi damoukideblobis Sesaxeb”<br />
uaryofil iqnes, ramdenadac igi ewinaaRmdegeba<br />
afxazeTis mosaxleobis umetesobis Zireul interesebs<br />
da survils.<br />
2. dagmobil iqnes <strong>saqarTvelos</strong>a da qarTveli xalxis<br />
misamarTiT braldebebi, rac gaisma 1990 wlis 25<br />
agvistos sesiaze”(gaz. “sabWoTa afxazeTi”, #171, 1990).<br />
1990 wlis 4 dekembers afxazeTis umaRlesi sabWos<br />
sesiam sabWos Tavmjdomared vladislav arZinba airCia.<br />
Tavdapirvelad <strong>saqarTvelos</strong>a da afxazeTis axal xelisufalTa<br />
Soris saqmiani, konstruqciuli molaparakebebi<br />
mimdinareobda. moskovis waqezebiT TandaTan iZabeboda<br />
situacia afxazeTSi. 1991 wlis 17 marts Catarda<br />
referendumi ssr kavSiris SenarCunebis sakiTxTan dakav-<br />
SirebiT, romelsac <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi<br />
sabWos Tavmjdomarem zviad gamsaxurdiam boikoti gamoucxada<br />
da 1991 wlis 28 Tebervlis dadgenilebiT 1991<br />
wlis 31 marts daniSna referendumi <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebrivi<br />
damoukideblobis aRdgenis Taobaze<br />
(regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi ... 2002: 53_54).<br />
am dadgenilebas ar daemorCila afxazeTis assr uzenaesi<br />
sabWos Tavmjdomare v. arZinba da 1991 wlis 28<br />
Tebervlis dadgenilebiT gadawyvita, rom 1991 wlis 17<br />
martis sakavSiro referendumSi, romelic ssrk SenarCunebis<br />
sakiTxs exeboda, afxazeTic miiRebda monawileobas<br />
(gaz. “afxazeTis xma”, #37, 1991).<br />
<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos prezidiumma<br />
afxazuri mxaris es gadawyvetileba iuridiuli<br />
Zalis armqoned gamoacxada (<strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />
uzenaesi sabWos uwyebebi, #3, 1991: 24_26). Tumc afxazeTis<br />
teritoriaze mainc Catarda 1991 wlis 17 martis<br />
referendumi da xma misces ssr kavSiris SenarCunebas.<br />
qarTul-afxazuri davis sagans Seadgenda agreTve<br />
afxazeTis assr uzenaesi sabWos arCevnebisa da legitimaciis<br />
sakiTxi. <strong>saqarTvelos</strong> uzenaesi sabWos 1991 wlis<br />
27 Tebervlis dadgenilebaSi “afxazeTis assr uzenaesi<br />
sabWos arCevnebis Sesaxeb” vkiTxulobT: “afxazeTis<br />
assr uzenaes sabWos ar gaugrZelebia vada, ar miuRia<br />
183
afxazeTis uzenaesi sabWos arCevnebis Sesaxeb kanoni da<br />
Sesabamisad arc afxazeTis uzenaesi sabWos arCevnebi<br />
dauniSnavs...”(<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos<br />
uwyebebi, #2, 1991: 92).<br />
moskovis mier waqezebuli separatistuli Zalebi afxazeTSi<br />
agrZelebdnen antikonstituciur qmedebebs. miuxedavad<br />
moskovis winaaRmdegobisa, qarTul-afxazuri<br />
ormxrivi konsensusi mainc moxerxda, mdgomareoba daregulirda<br />
_ miiRes saarCevno kanoni, romelic kvotebis<br />
principebs iTvaliswinebda. kerZod, afxazeTis avtonomiuri<br />
respublikis umaRles sabWoSi iqneboda 65 deputati,<br />
maT Soris_28 afxazi, 26_qarTveli da 11_sxva danarCeni<br />
erovnebis deputati. miRweuli SeTanxmebis<br />
Tanaxmad, afxazeTis avtonomiuri respublikis umaRlesi<br />
sabWos Tavmjdomare iqneboda afxazuri, xolo, misi<br />
pirveli moadgile_qarTuli deputaciis warmomadgeneli.<br />
ministrTa sabWos Tavjdomare _ qarTveli, xolo<br />
misi pirveli moadgile_afxazi. rac mTavaria, afxazeTis<br />
avtonomiuri respublikis moqmed konstituciaSi Sevida<br />
cvlileba, romlis Tanaxmadac yvela mniSvnelovani<br />
gadawyvetileba (garda saprocedurosi) unda miRebuliyo<br />
xmebis ori mesamediT, romlis mosagroveblad (44<br />
xma) aucilebeli xdeboda qarTvel da afxaz deputatTa<br />
urTierTkompromisi (<strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune:<br />
231).<br />
am etapze moxerxda kompromisis moZebna, magram amis<br />
Semdeg afxazeTis separatistuli mTavroba yvela Rones<br />
xmarobda ZirZveli qarTuli kuTxis <strong>saqarTvelos</strong>agan<br />
gamosayofad. magaliTad, 1991 wlis 2 ivliss afxazeTis<br />
assr uzenaesma sabWom dagmo qarTuli erovnuli gvardiis<br />
Seqmna da is ssrk konstituciis darRvevad gamoacxada(gaz.<br />
“Абхазия”, #32, 1991). afxazeTis assr uzenaesma<br />
sabWom 1991 wlis 27 seqtembers miiRo dadgenileba<br />
“afxazeTis respublikuri sabaJo samsaxuris Seqmnis Sesaxeb”<br />
(gaz. “Республика Абхазия”, #15, 1991). am dadgenilebis<br />
moqmedebis SeCerebis Taobaze 1991 wlis 8 oqtombers<br />
gamovida <strong>saqarTvelos</strong> respublikis prezidentis<br />
dadgenileba (<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos<br />
184
uwyebebi, #10, 1991: 13). amas mohyva 1991 wlis 22 oqtombris<br />
afxazeTis respublikis uzenaesi sabWos antikonstituciuri<br />
dadgenileba “afxazeTis suverenitetis<br />
ekonomikuri safuZvlebis Sesaxeb”, romliTac afxazebis<br />
sakuTrebad gamocxadda afxazeTis teritoriaze mdebare<br />
sakavSiro da sakavSiro-respublikuri daqvemdebarebis<br />
sawarmoebi, dawesebulebebi da organizaciebi (gaz.<br />
“Республика Абхазия”, #15, 1991). es ukanono dadgenileba<br />
SeCerebulad gamocxadda <strong>saqarTvelos</strong> prezidentis 1991<br />
wlis 24 oqtombris brZanebulebiT(regionaluri konfliqtebi<br />
saqarTveloSi... 2002: 56). afxazebis mxridan analogiur<br />
antikonstituciur qmedebebs SemdegSic araerTxel<br />
hqonda adgili, romelic aSkarad eTnikuri konfliqtis<br />
gaRvivebisaken iyo mimarTuli.<br />
1991 wlis bolosaTvis saqarTveloSi ukiduresobamde<br />
daiZaba situacia. qveyanaSi, faqtobrivad, samoqalaqo<br />
omi daiwyo.<br />
zviad gamsaxurdias opoziciam gamoiyena sagareo<br />
garTuleba_<strong>saqarTvelos</strong> xelisuflebis daZabuli urTierToba<br />
ruseTTan da mis winaaRmdeg SeiaraRebuli gamosvla<br />
daigegma. 1991 wlis dekembersa da 1992 wlis<br />
ianvarSi TbilisSi samxedro Zalis gamoyenebiT daemxo<br />
kanonieri xelisufleba. prezidentma zviad gamsaxurdiam<br />
Tavi jer somxeTs, xolo Semdeg CeCneTs Seafara.<br />
Zalaufleba xelSi aiRo samxedro sabWom (jaba ioseliani,<br />
Tengiz kitovani, Tengiz sigua). samxedro gadatrialebam<br />
dasabami misca samoqalaqo oms qveyanaSi,<br />
romelic devnili prezidentis momxreebsa da samxedro<br />
sabWos Soris mimdinareobda.<br />
aseT kritikul situaciaSi (1992 wlis 7 marts) moskovidan<br />
saqarTveloSi Camovida eduard SevardnaZe. 1992<br />
wlis 11 oqtombers Catarda parlamentis arCevnebi. axali<br />
parlamentis Tavmjdomare gaxda eduard SevardnaZe,<br />
romelsac parlamentma saxelmwifos meTauris funqciebi<br />
mianiWa. saqarTvelo scno gaerTianebuli erebis organizaciis<br />
wevrma mravalma qveyanam .<br />
mTeli am umZimesi periodis manZilze afxazeTis<br />
separatistuli xelisufleba amzadebda regionis gamo-<br />
185
yofas <strong>saqarTvelos</strong>agan. afxazeTis assr uzenaesi sab-<br />
Wos Tavmjdomare arZinbam 1992 wlis 20 ianvris dadgenilebiT<br />
afxazeTis teritoriaze myofi qarTuli<br />
erovnuli gvardiis nawilebi ukanono formirebebad<br />
gamoacxada da maT afxazeTSi cecxlsasroli iaraRis<br />
tareba aekrZalaT (gaz. “afxazeTis xma”, #5, 1992), rac<br />
ewinaaRmdegeboda <strong>saqarTvelos</strong> konstitucias.<br />
1992 wlis 24 ivniss qalaq soxumSi SeiaraRebulma<br />
pirebma alya Semoartyes Sinagan saqmeTa saministros<br />
Senobas, mZimed daaSaves afxazeTis Sinagan saqmeTa ministri<br />
g. lominaZe, ramac gamoiwvia afxazeTis mosaxleobis,<br />
gansakuTrebiT misi qarTuli nawilis aRSfo-<br />
Teba _ daiwyo daumorCilebloba. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />
saxelmwifo sabWos dadgenilebiT: “iqmneba saSiSroeba<br />
imisa, rom movlenebis Semdgomi ganviTareba gamoiwvevs<br />
qaoss da situacias umarTavs gaxdis” (gaz.<br />
“<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #118_119, 1992).<br />
imave wlis 23 ivliss afxazeTis separatistulma<br />
mTavrobam gaauqma afxazeTis assr 1978 wlis konstitucia<br />
da axali konstituciis miRebamde 1925 wlis<br />
konstitucia aamoqmeda (gaz. “Абхазия”, #27, 1992). aRniSnuli<br />
qmedeba ganaxorcieles xalxTa umravlesobis azris<br />
gauTvaliswineblad da arc deputatTa umravlesobas<br />
daekiTxnen. imave wlis 25 ivliss <strong>saqarTvelos</strong><br />
respublikis saxelmwifo sabWos Tavmjdomarem e. SevardnaZem,<br />
specialuri dadgenilebiT, 1925 wlis afxazuri<br />
konstituciis amoqmedeba iuridiuli Zalis armqoned<br />
gamoacxada (gaz. ‘<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #139, 1992).<br />
aqve unda iTqvas, rom afxazeTis uzenaes sabWoSic<br />
iyvnen <strong>saqarTvelos</strong> erTianobis mosurne didi sazogado<br />
moRvaweebi. maTi ZalisxmeviT 29 ivliss afxazeTis assr<br />
uzenaesma sabWom miiRo Semdegi Sinaarsis dadgenileba:<br />
“afxazeTis assr uzenaesi sabWos 1992 wlis 23 ivlisis<br />
dadgenileba, miRebuli afxazeTis assr uzenaesi sab-<br />
Wos deputatTa fraqcia “demokratiuli afxazeTis”<br />
monawileobis gareSe, romelic warmoadgens avtonomiuri<br />
respublikis did umravlesobas parlamentSi, aris<br />
mcdeloba afxazeTis assr 1978 wlis konstituciis<br />
186
Sewyvetisa da afxazeTis ssr 1925 wlis konstituciis<br />
moqmedebaSi Seyvanisa, romelic acxadebs proletariis<br />
diqtaturas da dRevandelobisaTvis savsebiT miuRebel<br />
realiebs”(gaz. “afxazeTis xma’, #121, 1992).<br />
amis Semdeg afxazma separatistebma iwyes adamianTa<br />
gataceba samegrelos mxaris raionebidan da bandituri<br />
Tavdasxmebi ruseTidan saqarTveloSi momaval matareblebze,<br />
maTi gaZarcvis mizniT. saWiro gaxda afxazeTis<br />
satransporto magistralebis dacva. 1992 wlis 10 agvistos<br />
<strong>saqarTvelos</strong> respublikis saxelmwifo sabWos prezidiumma<br />
daadgina: “<strong>saqarTvelos</strong> respublikis saxelmwifo<br />
sabWos debulebebis me-13 muxlis meore punqtis<br />
safuZvelze <strong>saqarTvelos</strong> respublikis rkinigzis transportze<br />
1992 wlis 15 agvistodan SemoRebul iqnes sagangebo<br />
wesebi erTi Tvis vadiT” (regionaluri konfliqtebi<br />
saqarTveloSi ... 2002: 79).<br />
afxazeTis satransporto magistralebis dacva SevardnaZes<br />
da qarTul mxares erTpirovnuli gadawyvetilebiT<br />
ar miuRia, yovelive es arZinbasTan SevardnaZis<br />
satelefono saubriT iyo SeTanxmebuli. 1992 wlis 14<br />
agvistos satransporto magistralis dacvis mizniT<br />
afxazeTSi Sevida qarTuli policia da jari. samxedro<br />
ministri Tengiz kitovani, romelic am jaris sardali<br />
gaxldaT, mkacrad iyo gafrTxilebuli, rom jari ar<br />
unda dabanakebuliyo qalaqebSi, aramed mxolod samagistralo<br />
kvanZebze. kitovanma ar Seasrula es miTiTeba,<br />
rac sababad gamoiyenes afxazeTis SeiaraRebulma<br />
Zalebma da srola autexes qarTul jars, romelmac<br />
sroliTve upasuxa.<br />
qarTuli policiisa da jaris afxazeTis avtonomiur<br />
respublikaSi Seyvana <strong>saqarTvelos</strong> mTavrobis mxridan<br />
didi Secdoma iyo (ram ganapiroba aseTi windauxedavi<br />
nabijis gadadgma, damoukidebeli kvlevis Temaa). afxazurma<br />
mxarem es qmedeba respublikis suverenitetis<br />
darRvevad Seafasa da gamoacxada 18-dan 40 wlamde asakis<br />
zrdasruli mosaxleobis mobilizacia. brZanebaSi<br />
vkiTxulobT: ”Sinagani jaris polkis meTaurma polkis<br />
bazaze Camoayalibos xuTi aTaseuli, TiTeulSi 500<br />
187
kacis odenobiT”(Абхазия, хроника необъявленной войны, Ч.1, 14<br />
Августа _14 Сентабря, 1992: 28_29). xolo imave wlis 16<br />
seqtembers afxazeTis respublikis uzenaesi sabWos Tavmjdomarem<br />
v. arZinbam lixnis manifestis safuZvelze<br />
SemuSavebuli dadgenileba miiRo da kidev erTxel gausva<br />
xazi damoukidebeli afxazeTis respulikis okupaciis<br />
mcdelobas <strong>saqarTvelos</strong> mxridan. arZinbas mier<br />
miRebuli dokumentis Tanaxmad, saqarTvelo miznad isaxavda<br />
100-aTasiani afxazi xalxis fizikur ganadgurebas<br />
(gaz. “Свабодная Абхазия”, #2, 1992), rac aSkara sicruea.<br />
afxazebis mxare daiWira ruseTis federaciis uzenaesma<br />
sabWom. man, 1992 wlis 25 seqtembris dadgenilebiT,<br />
gadaWriT dagmo <strong>saqarTvelos</strong> respublikis xelmZRvanelobis<br />
moqmedeba, “romelic cdilobs Zaladobis<br />
gziT gadaWras rTuli erovnebaTSorisi problemebi”<br />
(Jurn. “Дипломатический Вестник”, #19_20, 1992: 24_25). amiT<br />
kidev erTxel gaxda aSkara, rom ruseTis saxelmwifo<br />
separatist afxazTa mxareze iyo da garkveulwilad mis<br />
mierve iyo inspirirebuli es eTnikuri konfliqti.<br />
Tavdapirvelad kitovan_ioselianis samxedro nawilebs<br />
afxazma da rusma “boevikebma” saSualeba misces<br />
marSiT gaevloT mTeli afxazeTi mdinare fsoumde, magram<br />
Semdeg Crdilokavkasieli da kazak-rusi gawvrTnili<br />
samxedro nawilebis daxmarebiT daiwyes Semoteva,<br />
rac sabolood qarTvelTa damarcxebiT damTavrda.<br />
maTi daxmarebiT afxazma separatistebma 1992 wlis 2<br />
oqtombers aiRes gagra, didi brZolebis Sedegad 1992<br />
wlis 27 oqtombers aiRes soxumi, xolo 1993 wlis<br />
seqtembris bolos _ oCamCire, gali da mdinare engurze<br />
gaavles sazRvari. separatistebma tyved aiyvanes da<br />
daxvrites afxazeTis ministrTa sabWosa da Tavdacvis<br />
sabWos Tavmjdomare Jiuli Sartava. man sakuTari sicocxlis<br />
fasad aTasobiT soxumels aacila Tavidan<br />
afxaz separatistTa tyveobaSi Cavardna da sikvdili.<br />
afxazeTidan gamoidevna daaxloebiT 300 aTasi qarTveli<br />
da sxva erovnebis moqalaqe.<br />
qarTuli mxare ar wyvetda moqmedebas afxazeTSi<br />
mSvidobis damyarebisaTvis. amis damadasturebelia 1992<br />
188
wlis 3 seqtembrs moskovSi gamarTuli molaparakeba,<br />
romlis ZaliTac 5 seqtembris 12.00 saaTidan cecxli<br />
unda Sewyvetiliyo orive mxridan. aseve yovelgvari<br />
pirobebi unda Seqmniliyo afxazeTidan ltolvili<br />
qarTvelebis ukan dasabruneblad (gaz. “<strong>saqarTvelos</strong><br />
respublika”, #170, 1992). aRniSnuli SeTanxmeba daarRvies<br />
afxazebma.<br />
afxazi separatistebis da maTi Sinauri Tu gare<br />
momxreebis mravalgzisma veragobam aiZula saqarTvelo<br />
Sesuliyo damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi<br />
da daTanxmeboda mdinare enguris orive mxares rusTa<br />
“samSvidobo” jaris Cadgomas, ramac, faqtobrivad, yovel<br />
SemTxvevaSi _ jerjerobiT mainc, Seqmna saqarTvelo<br />
_ afxazeTis gamyofi sazRvari. ruseTis federaciis<br />
uzenaesi sabWos 1992 wlis 25 seqtembris dadgenilebiT,<br />
ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebi samSvidobo<br />
Zalebis rangSi iqna ayvanili da konfliqtis demilitarizebul<br />
zonaSi Caayenes “mosaxleobis uSiSroebis uzrunvelyofisa<br />
da mrewvelobis da transportis mdgradi<br />
funqcionirebisaTvis” (regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi...<br />
2002:82_83). afxazeTSi saerTaSoriso egidiT<br />
ganlagebuli ruseTis es samSvidobo Zalebi ver<br />
asruleben dakisrebul misias da ver uzrunvelyofen<br />
mSvidobasa da stabilurobas regionSi.<br />
ruseTis daxmarebiT gaTamamebulma afxazma separatistebma<br />
afxazeTi gamoacxades “damoukidebel saxelmwifod”<br />
da uari Tqves 100-aTasobiT ltolvilis saku-<br />
Tar saxlSi dabrunebaze, Tu saqarTvelo ar scnobda<br />
maT “damoukideblobas”.<br />
qarTuli mxare amis Semdegac araerTxel Seecada es<br />
eTnikuri konfliqti aRmoefxvra. is Tanaxma iyo wasuliyo<br />
daTmobaze da afxazeTi farTo avtonomiis<br />
statusiT Sesuliyo <strong>saqarTvelos</strong> SemadgenlobaSi. amis<br />
erT-erTi yvelaze TvalsaCino magaliTia 1993 wlis 27<br />
ivlisis soWis SeTanxmeba, romelSic saubaria, rom 1993<br />
wlis 28 ivlisis 12.00 saaTidan unda Sewydes cecxli da<br />
afxazeTSi “1993 wlis 29 ivlisidan funqcionirebas<br />
iwyebs qarTul_afxazur_rusuli droebiTi sakontro-<br />
189
lo jgufebi (3_9 kacis odenobiT)”, es sakontrolo<br />
jgufebi meTvalyureobas gauweven cecxlis Sewyvetis<br />
reJimis dacvas.<br />
“konfliqtis zonaSi dauyovnebliv Sedian saerTaSoriso<br />
meTvalyureni” (gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”,<br />
#164, 1993). am saerTaSoriso meTvalyureebSi gaeros<br />
uSiSroebis sabWos mier movlenili meTvalyureni igulisxmeba.<br />
es SeTanxmebac daarRvia afxazurma mxarem da<br />
saomari moqmedebebi amis Semdegac gaagrZela.<br />
aRsaniSnavia, rom afxazebi omis gagrZelebas, ruse-<br />
Tis mxridan araoficialuri mxardaWera rom ar yofiliyo,<br />
ver SeZlebdnen. Tumc, ruseTi rogorc qarTuli,<br />
ise afxazuri mxaris dasustebiT rom iyo dainteresebuli,<br />
gvafiqrebinebs ruseTis federaciis erovnebaTa<br />
sabWos Tavjdomaris r. g. abdulatovis 1993 wlis 30<br />
aprilis dadgenileba, romelSic vkiTxulobT Semdegs:<br />
“ruseTis federaciis mTavroba ar asrulebs ruseTis<br />
federaciis uzenaesi sabWos rekomendaciebs, SeCerdes<br />
<strong>saqarTvelos</strong> respublikisaTvis SeiaraRebis gadacema,<br />
Sewydes adre dadebuli kontraqtebiT sabrZolo teqnikisa<br />
da tyvia_wamlis miwodeba”(Ведемости Съезда Народных<br />
Депутатов РФ и Верховного Совета РФ, №20. 1993: 1214 _ 1215).<br />
ruseTi rom afxazur mxares amaragebda iaraRiT, es<br />
faqtia. magram, rogorc am dadgenilebidan gamodis,<br />
ruseTi Turme qarTul mxaresac awvdida tyvia-wamals.<br />
Cans, ruseTs xels aZlevda, Tuki orive mxare _ qar-<br />
Tulica da afxazuric dasustdeboda da saerTo jamSi<br />
amiT qarTuli saxelmwifo daZabundeboda. aSkaraa, rom<br />
moskovSi sakmaod Sorsmimavali gegmebi hqondaT.<br />
oriode sityviT SevexoT gaeros rols konfliqtis<br />
daregulirebis sakiTxSi. qarTul_afxazur konfliqtSi<br />
aqtiurad monawileobda gaerTianebuli erebis organizacia.<br />
1993 wlis 24 agvistos gaeros uSiSroebis sabWos<br />
rezoluciis #858 dadgenilebiT qarTul_afxazuri<br />
konfliqtis zonaSi moavlines gaeros meTvalyureni,<br />
Tavdapirvelad 6 Tvis vadiT. Semdeg moxda am vadis<br />
gazrda (Т. Надареишвили, 1996: 230_231). mas Semdeg, rac<br />
qarTul_afxazuri konfliqtis zonaSi movlenilma gae-<br />
190
os meTvalyureebma adgilze Seiswavles problema, 1993<br />
wlis 19 oqtombers gaeros uSiSroebis sabWom miiRo<br />
#876 rezolucia, romelSic vkiTxulobT: “gaeros uSiSroebis<br />
sabWo adasturebs <strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />
suverenitets da teritoriul mTlianobas. kvlav adasturebs<br />
<strong>saqarTvelos</strong> respublikasa da afxazeTSi arsebuli<br />
Zalebs Soris cecxlis Sewyvetis Sesaxeb 1993<br />
wlis 27 ivlisis SeTanxmebis uxeS darRvevas afxazTa<br />
mxaris mier da saerTaSoriso humanuri samarTlis<br />
darRveviT warmoebul Semdgom moqmedebebs. gmobs<br />
agreTve afxazeTis avtonomiuri respublikis Tavdacvis<br />
sabWosa da ministrTa sabWos Tavmjdomaris mkvlelobas”<br />
(gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #229, 1993).<br />
gaeros uSiSroebis sabWos am rezoluciam MmTel<br />
msoflios kidev erTxel daanaxa, rom qarTul_afxazur<br />
mxares Soris SeTanxmebebs afxazuri mxare da maT ukan<br />
mdgomi ruseTi arRvevda.<br />
marTalia, 1993 wlis seqtembris bolos dasrulda<br />
uSualod saomari moqmedebebi, magram es moxda mxolod<br />
imis Semdeg, rac 300 aTasamde qarTvels daatovebines<br />
afxazeTi. bevri qarTveli Seewira afxazeTis oms. <strong>saqarTvelos</strong><br />
parlamentis 1996 wlis 17 aprilis dadgenilebaSi<br />
naTqvamia, rom: “<strong>saqarTvelos</strong> ZirZvel teritoriaze<br />
_ afxazeTSi aTwleulebis ganmavlobaSi moqmedma<br />
separatistebma gareSe ZalTa mxardaWeriTa da xelSewyobiT<br />
1992 wlidan moawyves qarTvelebis genocidi da<br />
eTnikuri wmenda, romelsac Seewira Svidi aTasze meti<br />
mSvidobiani moqalaqe, ugzoukvlod daikarga aTasze<br />
meti, daiWra da dasaxiCrda aTi aTasamde adamiani. barbarosulad<br />
daxvrites afxazeTis avtonomiuri respublikis<br />
ministrTa sabWos Tavmjdomare, <strong>saqarTvelos</strong><br />
parlamentis wevri Jiuli Sartava da sxva xelmZRvaneli<br />
pirebi. mSobliuri adgilebidan gaZevebulia afxazeTis<br />
mosaxleobis 80 procenti, damwvari, gaZarcvuli da ganadgurebulia<br />
20 000_ze meti sacxovrebeli saxli,<br />
dangreulia skolebi, kulturis centrebi, eklesiebi,<br />
xuroTmoZRvrebisa da istoriuli Zeglebi...<br />
191
sagangebod unda aRiniSnos, rom qarTvelTa genocidi<br />
da eTnikuri wmenda grZeldeba saomar moqmedebaTa<br />
Sewyvetis Semdgomac, gansakuTrebiT galis raionSi,<br />
sadac 1993 wlis seqtembris Semdeg daiRupa 1000-ze meti<br />
adamiani. farTo masStabi miiRo adamianis uflebebisa<br />
da Tavisuflebebis Selaxvam.<br />
<strong>saqarTvelos</strong> prokuraturisa da afxazeTis avtonomiuri<br />
respublikis umaRlesi sabWos mier warmodgenili<br />
masalebis safuZvelze afxazeTSi ganviTarebuli da mimdinare<br />
movlenebi Sefasdes, rogorc separatistTa mier<br />
ruseTis antidemokratiuli, reaqciuli da sxva gareSe<br />
Zalebis daxmarebiTa da monawileobiT <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebriobisa<br />
da teritoriuli mTlianobis winaaRmdeg<br />
mimarTuli agresiuli qmedeba...” (parlamentis<br />
uwyebebi. <strong>saqarTvelos</strong> parlamentis yovelkvireuli uwyebebi,<br />
#5_6, 1996: 56_59)<br />
parlamentis es dadgenileba ara marto imiT aris<br />
mniSvnelovani, rom afxazeTSi daRupulTa, dakargulTa<br />
da dasaxiCrebulTa zusti statistikuri cnobebia mocemuli,<br />
aramed imiTac, rom ruseTis mxaris antidemokratiuli<br />
qmedebani kidev erTxel aris saaSkaraoze gamotanili<br />
da maTTan dakavSirebiT zusti formulirebebia<br />
gakeTebuli.<br />
parlamentis igive dadgenileba mimarTavs afxazur<br />
mxaresac, masSi vkiTxulobT: “<strong>saqarTvelos</strong> konstituciis<br />
safuZvelze da saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli<br />
principebis Sesabamisad, mravalerovani afxazeTis<br />
farTo sazogadoebriobis, yvela erisa da erovnebis<br />
warmomadgenlebis monawileobiT ganisazRvros afxaze-<br />
Tis avtonomiuri respublikis politikuri statusi<br />
farTomasStabiani avtonomiiT erTiani qarTuli saxelmwifos<br />
CarCoSi” (gaz. “Свoбодная Грузия”, #77, 1994).<br />
analogiuri Sinaarsis dadgenileba mocemulia 1994<br />
wlis 4 maisis gaeros generaluri mdivnis moxsenebiT<br />
baraTSi. msgavsi formulirebebia gakeTebuli gaeros<br />
sxva rezoluciebSic. magram verc aman uSvela problemas.<br />
amis Semdegac araerTxel Sedga molaparakeba<br />
qarTul da afxazur mxareebs Soris _ problemis mSvi-<br />
192
dobianad daregulirebisa da afxazeTis farTomasStabiani<br />
avtonomiis statusiT <strong>saqarTvelos</strong> Semadgenloba-<br />
Si SemosvlasTan dakavSirebiT (ix. gagebis memorandumi,<br />
miRebuli qarTul da afxazur mxareebs Soris Jenevis<br />
molaparakebaze 1993 wlis 30 noembridan 1 dekembramde,<br />
ix. Т. Надареишвили, 1996: 286-287; komunike JenevaSi qarTvelTa<br />
da afxazTa molaparakebis meore raundis Sesaxeb,<br />
romelic mimdinareobda 1994 wlis 11_13 ianvars,<br />
misi sruli teqsti dabeWdilia gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”,<br />
#12, 1994; oTxmxrivi SeTanxmeba (saqarTvelo,<br />
afxazeTi, ruseTis federacia da gaero), ltolvilTa<br />
da adgilnacval pirTa Sesaxeb, gaimarTa 1994 wlis<br />
22_25 Tebervals JenevaSi, imave wlis 7-9 marts niuiorkSi<br />
da 29_31 marts moskovSi da sxv. am molaparakebaTa<br />
ZiriTadi deklaraciebi da SeTanxmebebi ixileT<br />
wignSi “regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi ...”,<br />
2002: 94, 96_97, 102_105, 105_107, 108_110; aseve: gaz. “<strong>saqarTvelos</strong><br />
respublika”, #53, 1994), magram afxazuri mxare<br />
yovelTvis arRvevda am SeTanxmebebs.<br />
saqmes verc gaeros uSiSroebis sabWos mier warmogzavnil<br />
meTvalyureTa gazrdilma kontingentma da<br />
saerTaSoriso organizaciebma uSveles. afxazeTis<br />
separatistuli mTavrobis warmomadgenlebma 1994 wlis<br />
26 noembers miiRes, rogorc isini uwodeben, “damoukidebeli<br />
afxazeTis respublikis” konstitucia, romelic<br />
Tavis mxriv 1925 wlis konstituciis safuZvelze iyo<br />
SemuSavebuli. konstituciaSi naTqvamia: “Cven, afxazeTis<br />
xalxi, vaxorcielebT ra sakuTari TviTgamorkvevis uflebas,<br />
sazeimod vacxadebT da vadgenT am konstitucias.<br />
muxli 1. afxazeTis respublika aris suverenuli, demokratiuli,<br />
samarTlebrivi saxelmwifo, romelic istoriulad<br />
Camoyalibda xalxTa Tavisufali TviTgamorkvevis<br />
uflebiT.<br />
muxli 6. afxazeTis respublikis saxelmwifo ena<br />
aris afxazuri.<br />
rusuli ena afxazuris Tanabrad aRiarebulia saxelmwifo<br />
da sxva dawesebulebebis enad...” (gaz. “Абхазия”,<br />
#4, 1995). me-10 muxliT gansazRvrulia qveynis sa-<br />
193
xelmwifo simbolika (saxelmwifo droSa, gerbi da himni),<br />
37-e muxliT gansazRvrulia afxazeTis respublikis<br />
parlamentis deputatTa raodenoba 35 kaciT da parlamentis<br />
uflebamosilebaTa vada_5 wliT. 47-e, 48-e, 49-e<br />
muxlebiT gansazRvrulia afxazeTis respublikis parlamentis<br />
ufleba-movaleobani, xolo 53-e muxliT _ prezidentis<br />
ufleba-movaleobani, rom is “gansazRvravs<br />
saSinao da sagareo politikis ZiriTad mimarTulebebs”<br />
da a.S. (gaz. “Абхазия”, #4, 1995).<br />
aRniSnuli konstitucia ewinaaRmdegeboda <strong>saqarTvelos</strong><br />
konstitucias da mis mTavar debulebas, rom<br />
<strong>saqarTvelos</strong> konstitucia aris qveynis uzenaes kanonTa<br />
krebuli da yvela sxva, maT Soris avtonomiur respublikaTa<br />
kanonebi moyvanili unda iyos masTan SesabamisobaSi.<br />
aRniSnuli antikonstituciuri qmedeba dagmes evropis<br />
uSiSroebisa da TanamSromlobis organizaciis budapeStis<br />
Sexvedraze, sadac kidev erTxel gaesva xazi<br />
<strong>saqarTvelos</strong> suverenitets da teritoriuli mTlianobis<br />
dacvas saerTaSoriso Tanamegobrobis mier cnobil<br />
sazRvrebSi. monawileTa daskvniT, “swored am princips<br />
unda efuZnebodes konfliqtebis mowesrigeba saqarTveloSi”<br />
(gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #208, 1994). analogiuri<br />
xasiaTis dadgenilebebi iqna miRebuli gaeros<br />
uSiSroebis sabWos sxvadasxva sxdomebzec (regionaluri<br />
konfliqtebi saqarTveloSi ... 2002: 120_121; 124_125;<br />
131_132; 139-140; gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #141,<br />
1996)<br />
XX saukunis miwurulamde analogiuri xasiaTis dadgenilebebi<br />
araerTxel miiRo rogorc gaerom, aseve<br />
qarTulma mxarem, magram verc am dadgenilebebma gadaWres<br />
aRniSnuli konfliqti. saukunis miwurulsac ver<br />
iqna aRdgenili <strong>saqarTvelos</strong> teritoriuli mTlianoba<br />
da kvlav qarTuli iuridiuli sivrcis miRma rCeba afxazeTi.<br />
zemoT moyvanili mravalricxovani dokumentebidan<br />
naTlad Cans, rom qarTul-afxazuri konfliqti, garda<br />
orive mxridan daSvebuli Secdomebisa, inspirirebulia<br />
194
mesame Zalis _ ruseTis mierac, romlis imperialisturi<br />
formula _ “dahyavi da ibatone” _ Sors mimaval gegmebs<br />
isaxavs miznad da mxolod afxazebisadmi uangaro<br />
siyvaruliT ar aris gansmWvaluli. aqve unda aRiniSnos<br />
qarTuli mxaris konfliqtisadmi swori midgoma _ misi<br />
mSvidobiani gziT gadaWris wadili. Tumca, unda aRiniSnos,<br />
rom saerTaSoriso organizaciebis mxridan mxolod<br />
rCevebis miwodeba konfliqtSi monawile mxareebisadmi,<br />
promlemas ver Svelis _ saWiroa ufro qmediTi<br />
nabijebis gadadgma da konstruqciuli dialogis formatis<br />
ganaxleba ufro mimzidveli winadadebebiT.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. afxazeTis sakiTxi oficialur dokumentebSi. <strong>saqarTvelos</strong><br />
sakanonmdeblo, aRmasrulebeli xelisufleba,<br />
saerTaSoriso organizaciebi, 1989_1999 ww. nawili I, 1989-<br />
1995 ww., avtorebi da saredaqcio kolegia: vaxtang yolbaia,<br />
Teimuraz Waxrakia, rafiel gelantia, daviT lacuzbaia,<br />
Tb., 2000 w.<br />
2. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #118_119, 1992 wlis 1<br />
ivlisi.<br />
3. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> raspublika”, #139, 1992 wlis 28<br />
ivlisi.<br />
4. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #170, 1992 wlis 4<br />
seqtemberi.<br />
5. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #164, 1993 wlis 29<br />
ivlisi.<br />
6. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #229, 1993 wlis 19<br />
oqtomberi.<br />
7. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #208, 1994 wlis 10<br />
dekemberi.<br />
8. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #141, 1996 wlis 17<br />
ivlisi.<br />
9. gaz. “sabWoTa afxazeTi”, #171, 1990 w., 6 oqtomberi.<br />
10. gaz. “afxazeTis xma”, #37, 1991 wlis 5 marti.<br />
11. gaz. “afxazeTis xma”, #5, 1992 wlis 4 Tebervali.<br />
12. gaz. “afxazeTis xma”, #121, 1992 wlis 1 agvisto.<br />
195
13. miminoSvili r., fanjikiZe g., simarTle afxazeTze,<br />
Tb., 1990 w.<br />
14. parlamentis uwyebebi. <strong>saqarTvelos</strong> parlamentis<br />
yovelkvireuli uwyebebi, 1996 w., #5_6<br />
15. regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi_<strong>samxreT</strong><br />
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989_2001). politikur-samarTlebrivi<br />
aqtebis krebuli, krebulis Semdgeneli<br />
da mTavari redaqtori Tamaz diasamiZe, Tb., 2002 w.<br />
16. <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi sabWos uwyebebi, 1990 w.,<br />
#8.<br />
17. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />
1991 w., #1.<br />
18. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />
1991 w., #2.<br />
19. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />
1991 w., #3.<br />
20. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />
1991 w., #10.<br />
21. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune, Tb., 2003 w.<br />
22. gaz. ”Абхазия”, #32, 1991 wlis 13 agvisto.<br />
23. gaz. “Абхазия”, #27, 1992 wlis 30_6 agvisto.<br />
24. gaz. “Абхазия”, #4, 1995 wlis 27 noemberi.<br />
25. gaz. ”Республика Абхазия”, #15, 1991 wlis 12 oqtomberi.<br />
26. gaz. “Свободная Абхазия”, #2, 1992 wlis 18 seqtemberi.<br />
27. gaz. “Свободная Грузия “, #77, 1994 wlis 12 maisi.<br />
28. gaz. “Советская Абхазия”, #164, 1990 wlis 28 agvisto.<br />
29. Абхазия – хроника необьявленной войны, ч. 1, 14 августа-14<br />
сентября, Сост: Б. Амкуаб Т. Илларионова, М., 1992 Г.<br />
30. Ведомости Сьезда Народных Депутатов РФ и Верховного<br />
Совета РФ, 1993 г., #20.<br />
31. Jurnali “Дипломатический вестник”, М., 1992 г., #19-20.<br />
32. Надареишвили Т., “Геноцид в Абхазии”, 1996 г.<br />
33. М. Ю. Чумалов, Абхазский узел , М., 1995 г.<br />
.<br />
196
Chronicle of Georgia-Abkhazia relations in<br />
the 90’s of the 20 th century<br />
Sulkhan Aleksaia<br />
Summaru<br />
The given work discusses one of the hardest problems of the modern<br />
history of Georgia-Conflict of Abkhazia.<br />
The “one piece” of this chronicle discusses ethnic conflict, which is<br />
particularly actual nowadays, when ethnic groups provocated by<br />
exogenous powers were able to execute separatistic intentions, that resulted<br />
in destruction of territorial integrity of Georgia.<br />
The work discusses legislative Acts, passed by Georgian Government and<br />
Parliament to international organizations of the west or Russia, directly<br />
or indirectly concerning the conflict.<br />
Сулхан Алексаиа<br />
Хроника Грузино-Абхазских отношений<br />
в 90-ие годы XX века<br />
Резюме<br />
В данной работе рассматривается одна из сложнейших проблем<br />
в новейшей истории Грузии: проблема Грузино-абхаского<br />
конфликта.<br />
В “одном листе” хроники рассмотрен этнический конфликт,<br />
который особенно актуален в данный период, когда спровоцированные<br />
эгзогенными силами этнические группы смогли осуществитъ<br />
сепаратистические намерения, повлекшие за собой нарушение<br />
территориальной целостности Грузии.<br />
В работе рассмотрены правовые и юридические акты, принятые<br />
Грузинским правительством и Парламентом, обращенные к<br />
международным организациям Запада или России, прямо или<br />
косвенно касающиеся этого конфликта.<br />
197
s a r C e v i<br />
nana xaxutaiSvili<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTis<br />
dasaxlebaTa tipebi neoliT _ adrerkinis xanaSi 3<br />
Nana Khakhutaishvili<br />
Types of Settlements in South-Western Georgia Littoral in Neolithic<br />
and Early-Iron Ages 13<br />
irine tatiSvili<br />
xeTebi qaSqebis Sesaxeb 14<br />
Irene Tatishvili<br />
The Kaška according to the Hittites 26<br />
simon gogitiZe<br />
qveyana biani 28<br />
Simon Gogitidze<br />
The country Biani 35<br />
emzar kaxiZe<br />
k<br />
qarTul-berZnuli urTierTobebis adreuli etapi 36<br />
Emzar Kakhidze<br />
The early stage of Greco-Georgian relationships 46<br />
biWiko diasamiZe<br />
<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> saqarTvelo (aWara) tbel abuserisZis xanaSi<br />
(socialur-ekonomikuri mdgomareoba) 47<br />
Bichiko Diasamidze<br />
South-Western Georgia (Adjara) in the Epoch of Tbel Abuserisdze<br />
(Social and Economic Situation) 61<br />
SoTa mamulaZe<br />
memindvreoba, mevenaxeoba ganviTarebuli Sua saukuneebis<br />
aWaraSi 63<br />
Shota Mamuladze<br />
Field crop cultivation in Medieval Adjara 72<br />
oleg jibaSvili<br />
<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis istoriidan 74<br />
Oleg Jibashvili<br />
Something from Georgian Military Road History 83<br />
Tamaz futkaraZe<br />
toponimebSi gacocxlebuli istoria 85<br />
Tamaz Phutkaradze<br />
Ghristian toponyms in Ajara 92<br />
uCa oqropiriZe<br />
baTumis SemoerTebisaTvis ruseTis brZolis istoriidan (XIXs.) 94<br />
198
Ucha Okropiridze<br />
The question of Batumi in the International Relations Befor<br />
Addition of Adjara 103<br />
merab megreliSvili<br />
zogierTi cnoba prof. a.n. krasnovis narkvevze ,,<strong>samxreT</strong> kolxeTi“ 104<br />
Merab Megrelishvili<br />
Some information about “South Kolkhida” by professor A.N. Krasnov 109<br />
malxaz sioriZe<br />
baTumi antantis saxelmwifoebis gegmebSi parizis sazavo<br />
konferenciis periodSi 110<br />
Malkhaz Sioridze<br />
Batumi in Antant States plans during Paris Peace Conference 124<br />
nino vaSaymaZe, irakli baramiZe<br />
karl kaucki <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis Sesaxeb<br />
(1918-1921 ww.) 126<br />
Nino Vashakmadze, Irakli Baramidze<br />
Karl Kautski About Georgian Democratic Republic (1918-1921 years) 134<br />
kaxaber surgulaZe, irakli manveliZe<br />
kavkasiis damoukideblobis komiteti da aWara 136<br />
Kakhaber Surguladze, Irakli Manvelidze<br />
Adjara and the Independence Committee of Caucasus 143<br />
vaJa SubiTiZe<br />
mixeil javaxiSvili <strong>saqarTvelos</strong> geopolitikuri mdebareobisa<br />
da civilizaciuri ganviTarebis Taviseburebebis Sesaxeb 145<br />
Vazha Shubitidze<br />
Mikheil Javakhishvili about the peculiarities of Georgian Geo-Political<br />
location and civilisation developments 155<br />
oTar TurmaniZe<br />
sainformacio saSualebebi aWaraSi 1921-1990 wlebSi 157<br />
Turmanidze Otar<br />
Means of Information in 1921-1990 Years Ajara Region 173<br />
Tengiz grigolia<br />
<strong>saqarTvelos</strong> satranzito funqcia evrokavSiris samezoblo<br />
politikaSi 175<br />
Tengiz Grigolia<br />
Georgian tranzit function in European Neighbourhood policy 179<br />
sulxan aleqsaia<br />
XX saukunis 90-iani wlebis qarTul-afxazuri urTierTobebis<br />
qronika 180<br />
Sulkhan Aleksaia<br />
Chronicle of Georgia-Abkhazia relations in the 90’s of the 20 th century 197<br />
199
gamomcemlobis redaqtori _ lali konceliZe<br />
teqnikuri redaqtori _ eduard ananiZe<br />
xelmowerilia dasabeWdad 03.12.2007<br />
qaRaldis zoma 60X84 1/16<br />
fizikuri Tabaxi 12,5<br />
tiraJi 200<br />
fasi saxelSekrulebo<br />
daibeWda universitetis stambaSi<br />
q. baTumi, meliqiSvilis 2.<br />
200