29.12.2014 Views

samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi

samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi

samxreT-dasavleT dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi sakiTxebi

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>saqarTvelos</strong> ganaTlebisa da mecnierebis<br />

saministro<br />

niko berZeniSvilis instituti<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong><br />

<strong>sakiTxebi</strong><br />

II<br />

gamomcemloba<br />

,,SoTa rusTavelis<br />

saxelmwifo universiteti“<br />

2007


winamdebare krebuli niko berZeniSvilis institutis<br />

<strong>istoriis</strong> ganyofilebis mier gamocemul naSromTa<br />

rigiT meore wignia (pirveli gamoica 1991<br />

wels). masSi asaxulia <strong>saqarTvelos</strong> saSinao da sagareo<br />

politikis, socialur-ekonomikuri da kulturis<br />

<strong>istoriis</strong> calkeuli <strong>sakiTxebi</strong> uZvelesi droidan<br />

dRemde.<br />

krebuli gankuTvnilia specialistebisa da istoriiT<br />

dainteresebul mkiTxvelTaTvis.<br />

eZRvneba institutis daarsebis 50 wlisTavs<br />

r e d a q t o r i _<br />

malxaz sioriZe<br />

istoris mecnierebaTa doqtori<br />

r e c e n z e n t i _ nodar kaxiZe<br />

<strong>istoriis</strong> mecnierebaTa doqtori<br />

ISSN 1987-524X<br />

gamomcemloba<br />

C ,,SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti“ _ 2007<br />

2


3<br />

nana xaxutaiSvili<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

zRvispireTis dasaxlebaTa<br />

tipebi neoliT-adrerkinis xanaSi<br />

dasaxlebis tips, mis topografias, rogorc wesi,<br />

faqtorebis kompleqsi ganapirobebs. Bbunebrivi pirobebisa<br />

da istoriuli tradiciis Taviseburebebi, sazogadoebis<br />

sameurneo da socialuri ganviTarebis done, garemocva,<br />

romelSic mocemul sazogadoebas uxdeba cxovreba,<br />

_ aris swored is ZiriTadi komponentebi, romlebic<br />

gansazRvraven rogorc dasaxlebaTa formebs, maT<br />

tips, ise mSeneblobaSi gamoyenebuli masalebis ragvarobasa<br />

da samSeneblo xerxebs.<br />

ukanaskneli 50 wlis ganmavlobaSi, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> zRvispira zolSi warmoebuli arqeologiuri<br />

kvleva-Ziebis Sedegad miRebuli monacemebi<br />

saSualebas iZleva ganisazRvros warmodgenil region-<br />

Si, sxvadasxva periodSi, arsebul dasaxlebaTa tipebi,<br />

maTi topografia, dawyebuli adreneoliTis xanidan.<br />

neoliTis xanaSi, rogorc cnobilia, xdeba miTvisebiTi<br />

meurneobis Canacvleba warmoebiTi meurneobiT. axali<br />

tipis ekonomikuri urTierTobebi sazogadoebis winsvlis<br />

safuZvels qmnis, sagrZnoblad icvleba cxovrebis<br />

wesi, adamiani myarad mkvidrdeba miwaze, Cndeba soflis<br />

tipis dasaxlebebi xelovnuri sacxovreblebiT, iqmneba<br />

ufro msxvili tomobrivi erTeulebi, romlebic<br />

garkveul teritoriebs ikaveben.<br />

Aam periodis Zeglebi gvxvdeba Sesaswavli regionis<br />

rogorc zRvispira zolSi, ise Sida raionebSi. isini<br />

ZiriTadad gamovlenilia mdinareebis _ Woroxis, Coloqis,<br />

kintriSis, Caqviswylis da sxv. auzebSi. namosaxlarebi,<br />

upiratesad, SemaRlebul adgilebze, bunebriv<br />

borcvebze, zRvisa da mdinareebis terasebzea warmodgenili<br />

da Ria tipisaa.


neoliTis xanaSi, aRniSnul regionSi, saxeze gvaqvs<br />

dasaxlebis ZiriTadad kompaqturi forma.Aamis dasturia<br />

axali qvis xanis sawyisi etapis samosaxloebi, romlebic<br />

gamovlinda sof. qobuleTSi, jixanjurSi, makvaneTSi,<br />

kvirikeSi, xucubansa da maxvilaurSi. Uunda<br />

aRiniSnos, rom sof. qobuleTis neoliTuri namosaxlari<br />

warmoadgens Ria terasaze gamarTul, sami mxridan<br />

kargad dacul Zegls, romelsac 1 heqtaramde farTobi<br />

ekava. is dReisaTvis <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> adreneoliTuri<br />

xanis erTaderTi Zeglia, sadac gadarCenilia<br />

uZravi kulturuli fenebi, rac saSualebas gvaZlevs<br />

realuri warmodgena SevimuSavoT namosaxlaris<br />

Sesaxeb (n. berZeniSvili, l. nebieriZe, 1979: 7-15; s. gogitiZe,<br />

1978: 48-66; s. gogitiZe, 1983: 3-39). Zeglze gamovlenilia<br />

30000 erTeulze meti sxvadasxva saxis iaraRis<br />

naSTi. masalis aseTi koncentracia garkveul farTobze<br />

dasaxlebis kompaqturobas unda mowmobdes. Ees gasagebicaa,<br />

radgan am periodSi gadarCenis meti Sansi gaaCnda<br />

swored kompaqturad dasaxlebul mozrdil koleqtivs.<br />

rogorc Cans, adamianTa Tavmoyra garkveuli xelsayreli<br />

geografiuli ganlagebis mqone punqtebSi gamowveuli<br />

iyo ara marto koleqtiuri Tavdacvis aucileblobiT,<br />

aramed sameurneo saqmianobis warmatebulad gaZRolis<br />

saWiroebiTac (al. kalandaZe, 1970: 77-118; n. xaxutaiSvili,<br />

1986: 95).<br />

qobuleTis namosaxlaris teritoria gansakuTrebiT<br />

mWidrod Canda dasaxlebuli borcvis centralur nawilSi,<br />

sadac Tavmoyrili iyo sacxovrebeli nagebobebis<br />

umravlesoba. specialistTa azriT, aq warmodgenil<br />

sacxovrebel nagebobebs umTavresad momrgvalo an oTxkuTxa<br />

forma unda hqonodaT (farTobi - 4-6 kv. m.). saxlebi<br />

ganlagebuli iyo or paralelur mwkrivad da gaaCndaT<br />

saerTo ezo. rogorc irkveva, es iyo xis karkasze<br />

mownuli saxlebi, romlebSic gamarTuli iyo sxvadasxva<br />

daniSnulebis sameurneo ormoebi. dasaxlebas<br />

gaaCnda sakuTari daxuruli ori wyalsadenic (s. gogitiZe,<br />

1978: 48-66; s. gogitiZe, 1983: 3-39). “sofels” gamag-<br />

4


ebis sistemac unda hqonoda (d. xaxutaiSvili, 1995: 25).<br />

kolxeTis am mxareSi, neoliTis xanaSi ZiriTadad, rogorc<br />

varaudoben, msubuqi tipis nageboba iyo gavrcelebuli.<br />

samwuxarod, xis da saerTod, organul nivTierebaTa<br />

naSTebma kolxeTis nestiani havis pirobebSi Cvenamde<br />

ver moaRwia.<br />

rogorc Cans, neoliTeli adamiani sacxovreblis<br />

gasamarT adgils sagangebod arCevda. iTvaliswinebda<br />

tyis, mdinarisa Tu Relis siaxloves, zogjer TviT<br />

terasisa Tu borcvis simaRles da misi dacvis SesaZleblobebs.<br />

aseTi arCevani adamians uqmnida cxovrebisaTvis<br />

SedarebiT ukeTes pirobebs. amasTan, TiTqmis<br />

yvela namosaxlarsa Tu sadgomze fiqsirdeba wyaros<br />

wylisa Tu wyalsadenis arseboba.<br />

Aadrebrinjaos xanaSi <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi<br />

warmodgenili gvaqvs rogorc xutoruli tipis,<br />

aseve kompaqturi, mravalkarmidamoiani dasaxlebebi. mag.<br />

ispanis torfqveSa namosaxlaris masalebi gvidasturebs,<br />

rom dasaxlebis kompaqturi forma ganagrZobs arsebobas<br />

adrebrinjaos xanaSic. ispanis namosaxlari zRvis<br />

sanapirosagan daaxloebiT 2 km-iT aris daSorebuli da<br />

dRes torfis ormetriani fenis qveSaa damarxuli. gaTxrebis<br />

sirTulis gamo moxerxda Zeglis mxolod mcire<br />

farTobis Seswavla.Ggamovlinda ori done. qveda doneze<br />

aRmoCnda xis Zelebisagan nagebi jargvaluri tipis saxlebi,<br />

romlebic erTmaneTze mibrjniT iyo ganlagebuli<br />

da uSualod zRvispira silaze mdgara, zeda doneSi ki<br />

dadasturda ximinjebze mdgari saxlebi. unda aRiniSnos,<br />

rom xis ZelebiT nagebi saxlebis qveda nawili<br />

TiTqmis xeluxleblad iyo gadarCenili. aseve kargad<br />

fiqsirdeboda xis Zelebis damakavSirebeli Wdeebi (a.<br />

inaiSvili, 1977: 75-78; d. xaxutaiSvili, 1980: 17-19). amdenad,<br />

ispanis mosaxleoba samSeneblo masalad iyenebs<br />

mrgval xis morebs da saxlis kedlebi horizontalurad<br />

erTmaneTze WdeviT damagrebuli ZelebiT (morebiT)<br />

amoyavs. samwuxarod, CvenTvis ucnobia am xerxis Seqmnis<br />

zusti TariRi, Tumca adrebrinjaos xanis amierkavka-<br />

5


siaSi WdeebiT damagrebis teqniqa Tu sayovelTaod ara,<br />

ukve cnobilia da gamoiyeneba mSeneblobaSi, gansakuTrebiT<br />

<strong>dasavleT</strong> da centralur amierkavkasiaSi. niSandoblivia,<br />

rom xis Zelebis WdeebiT damagrebis es<br />

ZirZveli tradicia dRemde SemorCa <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

xalxur xuroTmoZRvrebas.Arogorc ispanis masalidan<br />

irkveva, aqve unda arsebuliyo liTonis damuSavebasTan<br />

dakavSirebuli saxelosno ubanic. namosaxlarze<br />

adrebrinjaos xanis Semdeg cxovreba aRar gagrZelebula.Aamis<br />

ZiriTadi mizezi is geomorfologiuri<br />

procesebia, romlebsac adgili hqondaT kolxeTis<br />

zRvispira zolSi. rogorc cnobilia, Zv. w. ІІІ aTaswleulis<br />

ІІ naxevarSi iwyeba axalSavzRvuri transgresia,<br />

zRvis done 3-5 metriT maRla iwevs, aWaobebs akumulaciur<br />

vels da gamousadegars xdis mas sacxovreblad<br />

(Ч. Джанелидзе, 1980: 27-сл., Д. Хахутаишвили, 1984: 146-151).<br />

bunebrivia, adamiani tovebs aseT adgilebs da zegnisaken<br />

inacvlebs. rogorc Cans, am procesebis Sedegad<br />

ispanis namosaxlaris teritoria daWaobda da cxovrebisaTvis<br />

uvargisi gaxda. Aaman aiZula adgilobrivi mosaxleoba<br />

ayriliyo da sxva adgilebi moeZebna dasasaxleblad.<br />

rogorc fiqroben, maT cxovreba namWeduris<br />

teritoriaze gaagrZeles (T. Микеладзе, Хахутаишвили, 1985:<br />

22-cл., d. xaxutaiSvili, 1995: 33-45).<br />

rac Seexeba Suabrinjaos xanas, am periodSi <strong>saqarTvelos</strong><br />

<strong>dasavleT</strong> nawilSi, winare xanasTan SedarebiT,<br />

mniSvnelovani ekonomikuri aRmavloba SeiniSneba. winaurdeba<br />

miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba. farTod<br />

saxldeba kolxeTis dablobi, rac xels uwyobs cxovrebis<br />

saerTo donis amaRlebas. am periodis bolodan<br />

ufro intensiurad iwyeba mTiswina da mTis regionis<br />

aTviseba.<br />

samwuxarod, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispira<br />

zolSi jerjerobiT gamovlenili ar aris am periodis<br />

namosaxlarebi, rac arTulebs am drois dasaxlebaTa<br />

formebze saubars. Tumca, SedarebiT kargad<br />

6


aris cnobili winamorbedi da momdevno xanis viTareba.<br />

maTi urTierTSedareba avlens garkveul genetikur Zafebs<br />

da saSualebas gvaZlevs visaubroT tradiciis<br />

mdgradobaze, dasaxlebaTa formebis garkveul konservatulobaze.<br />

Tumca, ar aris gamoricxuli Suabrinjaos<br />

xanaSi dasaxlebaTa formebs garkveuli koreqtireba<br />

ganecada. es SeiZleba momxdariyo im klimaturi cvlilebebis<br />

fonze, rasac Suabrinjaos xanaSi vadasturebT.<br />

gvianbrinjaos xanis adreuli safexuridan iwyeba<br />

kolxeTis baris ufro intensiuri dasaxleba. Aaq gamovlenil<br />

namosaxlarebze swored gvianbrinjaos xanis<br />

kulturuli fenebia yvelaze mZlavri, rac imis maniSnebelia,<br />

rom am drois mosaxleoba aq didxans mjdara.<br />

marTalia, kolxeTis dablobisaTvis damaxasiaTebeli<br />

mZlavri mcenareuli safari did dabrkolebas uqmnida<br />

mis farTo aTvisebas, magram kolxuri kulturis xanaSi<br />

liTonis iaraRis farTo gamoyenebam sagrZnoblad gazarda<br />

tyeze Setevis SesaZlebloba da xeli Seuwyo<br />

barSi cxovrebis intensifikacias.<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispira zolSi<br />

gvianbrinjaos xanaSi warmodgenilia rogorc xutoruli<br />

karmidamoebi, aseve mcire masStabis kompaqturi dasaxlebebi,<br />

romlebic gvarovnuli, calkeul SemTxvevaSi<br />

ki teritoriuli Temis sacxovrisebi unda yofiliyo. am<br />

mxriv gansakuTrebiT saintereso monacemebs iZleva<br />

Coloq-oCxamuris xerTvisis zolSi arsebuli sakmaod<br />

mZlavri namosaxlarTa jgufi (namWeduri VІ, namWeduri<br />

V, Coloqispira namosaxlari). rogorc oT. jafariZe aRniSnavs,<br />

kolxeTSi “am drois samosaxloebs winare xanasTan<br />

SedarebiT saxe maincdamainc ar Seucvlia. samSeneblo<br />

teqnikaSi, sacxovreblis gegmarebaSi da tipSi aq<br />

grZeldeba Zveli tradiciebi. rogorc Cans, kolxeTis<br />

dablobze Taviseburi, teniani havis pirobebSi gansxvavebuli<br />

saxis dasaxleba Camoyalibda, mSeneblobis Taviseburi<br />

xerxebiT da nagebobis tipiT. nestianobis maRali<br />

donis pirobebSi, xe-tyiT mdidar kolxeTSi merqans<br />

wamyvani adgili ekava. sacxovrebeli da damxmare nage-<br />

7


obebi Sendeboda gruntis doneze xis morebisagan mowyobil<br />

moednebze, rac saxls gruntis wylisagan da sinestisagan<br />

icavda.” (oT. jafariZe, 1982: 69-70., oT jafariZe,<br />

2003: 131). Aam periodSi sacxovreblad xis Zelebisagan<br />

nagebi saxlia gamoyenebuli. nageboba erTi an meti<br />

oTaxisagan Sedgeboda.Mmag. namWeduris namosaxlaris<br />

Tanadroul fenaSi gamovlinda mravaloTaxiani Senobis<br />

naSTi. mSeneblobaSi gamoyenebulia kargad SerCeuli da<br />

culiT gaTlil-gasufTavebuli morebi, xolo iataki<br />

TixatkepniliTaa Sesrulebuli (Т. Микеладзе, Д. Хахутаишвили,<br />

1985: 22-23). Zeluri konstruqciaa gamoyenebulia<br />

aseve Coloqispira namosaxlarze.<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTSi SedarebiT<br />

farTodaa warmodgenili adrerkinis xanis dasaxlebebi<br />

(namWeduri ІV, namWeduri ІІІ, Coloqispira namosaxlaris<br />

garkveuli fenebi, cixisZiris namosaxlari,<br />

diunuri dasaxlebebi). am periodis Zeglebis Seswavlis<br />

Sedegad dasturdeba, rom regionSi Cndeba Tvisebrivad<br />

axali tipis samosaxloebi - msxvili daburi tipis dasaxlebebi,<br />

romlebic ramdenime Tems aerTianebdnen. amgvari<br />

topografiis dasaxlebaSi xSirad warmodgenilia<br />

rogorc sacxovrebeli, ise sxvadasxva dargSi dasaqmebuli<br />

saxelosno ubnebi da warmarTuli religiuri ceremonialebis<br />

aRmasrulebeli moednebi. Mmag. Coloqispira<br />

namosaxlarze fiqsirebulia cxvris farexi Tu<br />

qalta, romelsac maRali meseri Semouyveboda. iqve<br />

warmodgenili iyo meliTonis saxelosnos naSTebi (ir.<br />

CavleiSvili, 1987: 21-30: 3-26., ir. CavleiSvili, 1991: 3-26).<br />

garda amisa, dasaxlebebTan axlos, zRvispira diunebze,<br />

gamarTuli iyo magnetitis mompovebeli sawarmoebi (al.<br />

ramiSvili, 1964: 119-Smd., al. ramiSvili, 1974: 103-111., g.<br />

TavamaiSvili, 1991: 27-41., А. Рамишвили, 1975: 136-153), sadac<br />

mosaxleoba, rogorc varaudoben, sezonurad saqmianobda<br />

wlis ufro Tbil TveebSi (d. xaxutaiSvili, 2007: 208-<br />

209). yovel msxvil dasaxlebas gaaCnda nekropoli da<br />

sasoflo-sameurneo savargulebi.<br />

8


amave dros ganagrZobda arsebobas dasaxlebis tradiciuli<br />

formebic, xutoruli karmidamoebi da mcire<br />

kompaqturi dasaxlebebi.<br />

unda aRiniSnos, rom am periodis samosaxloebi,<br />

rogorc wesi, erTmaneTis gverdiT mdebare ori, sami da<br />

meti borcvisagan Semdgari jgufiT arian warmodgenili.<br />

borcvebis erTian kompleqsSi, rogorc wesi, gamoiyofoda<br />

ufro didi zomisa da simaRlis borcvi, romelsac<br />

centraluri adgili ekava da, romelic erTi, zogjer<br />

ori mzRudavi farTo TxriliT iyo garSemovlebuli<br />

(oT. lorTqifaniZe, 2002: 136-137). Aamis TvalsaCino magaliTia<br />

kargad Seswavlili qobuleT-fiWvnaris msxvili<br />

dasaxleba, romelic amgvari topografiiT swored Zv. w.<br />

І aTaswleulis pirvel meoTxedSi Cans gaformebuli. igi<br />

warmoiqmna md. Coloqisa da md. oCxamuris xerTvisis<br />

zonaSi rigiTi saTemo dasaxlebebis gaerTianebis gziT.<br />

rogorc fiqroben, aq warmodgenili dasaxlebebi im<br />

Temis garSemo gaerTiandnen, romelsac namWeduris samosaxlo<br />

ekuTvnoda da, romelic hegemonis rols asrulebda.<br />

am dasaxlebebSi farTodaa warmodgenili mTeli<br />

rigi xelosnuri warmoebis dargebisa: feiqroba, meTuneoba,<br />

liTonCamosxma, madnis mopoveba da a. S. amasTan,<br />

sameurneo saqmianobis es mravalsaxeoba warmodgenilia<br />

SedarebiT gansazRvrul teritoriaze. TiToeul ubans,<br />

romelic adrindeli rigiTi saTemo dasaxlebisagan ganviTarda,<br />

Tavisi meurneobrivi xelwera gaaCnda. rogorc<br />

Cans, namWeduris namosaxlari Zv. w. II aTasw. bolos<br />

Cveulebrivi kompaqturi dasaxlebidan gadaiqca msxvili<br />

daburi tipis dasaxlebis centralur, gamagrebul nawilad,<br />

romelsac gaaCnda sakmaod saimedo safortifikacio<br />

sistema da sadac hegemoni Temi cxovrobda. Aaqve<br />

iyo warmodgenili Temis ZiriTadi salocavi.<br />

adrerkinis xanaSi garkveuli siaxle SeimCneva mSeneblobis<br />

teqnikaSic. inergeba sacxovrebeli saxlis<br />

iatakisa da ezos qviT mokirwyvlis tradicia.Kkolxi<br />

mSeneblebiMzRvis napirze specialurad arCevdnen diskos<br />

formis, met-naklebad Tanabari zomis qvebs da<br />

9


sibrtyeze alagebdnen saxlis iatakze, derefansa (soxane)<br />

da ezoSi. Kkarmidamosa da sacxovrebeli saxlis<br />

keTilmowyobis es xerxi gvianobamde SemorCa kolxeTis<br />

zRvispireTSi. mkvidrdeba kidev erTi siaxle, jargvaluri<br />

nagebobis kedlebis Tixis xsnaris sqeli SriT<br />

Selesva. Aamdenad, namWeduri III-is periodSi (Zv. w. IX-VII<br />

ss.) sacxovrebel saxls aSenebdnen vertikalurad mdgari<br />

msxvili svetebis gamoyenebiT, romelTa Soris sivrce<br />

wnuli kedlebiT iyo amoSenebuli da Tixis xsnaris<br />

sqeli SriT Selesili. Kkedlis mSeneblobis aseTive<br />

xerxia fiqsirebuli vitruviusTanac (l. sumbaZe, 1945:<br />

491-502; l. sumbaZe, 1968: 201-220; T. Ciqovani, 1966: 211-222).<br />

samecniero literaturaSi sakmaod didxans mwvave<br />

dava iyo imis Sesaxeb, Tu rogori xerxiT Sendeboda<br />

kolxuri saxlis kedlebi – Zelebis WdobiT, Tu mis<br />

gareSe. kolxeTis barSi dadasturebuli masalis mixedviT,<br />

yvela Zeluri saxlis kedlebi, adrebrinjaos xanidan<br />

vidre antikur xanamde, mxolod WdobiTaa nagebi (d.<br />

xaxutaiSvili, 1980: 18-19; Т. Микеладзе, Д. Хахутаишвили, 1985:<br />

22-23). Uunda iTqvas, rom Wdevis gareSe mSenebloba mSeneblobis<br />

gacilebiT primitiuli saxea, vidre WdeviT (n.<br />

xaxutaiSvili, 1986: 108-109). ZiriTad saSen masalad,<br />

rogorc fiqsirdeba, isev merqani iyo gamoyenebuli.<br />

rac Seexeba kolxeTis sinamdvileSi mSeneblobaSi<br />

qvis gamoyenebas, igi elinisturi xanidan Cndeba. Mmag.<br />

vanis naqalaqaris gaTxrebisas dadasturda elinisturi<br />

xanis qviT nagebi Senobebi (oT. lorTqifaniZe, 2002).<br />

fiWvnaris naqalaqarze ki, Zveli welTaRricxvis dasasrulamde,<br />

e. i. qalaqis arsebobis mTel manZilze, mSeneblobaSi<br />

mxolod merqani Cans gamoyenebuli. msgavs<br />

suraTs vadasturebT Cven adreantikuri xanis sxva Zeglebzec,<br />

romlebic kolxeTis zRvispira zolSia gamovlenili<br />

(n. xaxutaiSvili, 1986: 111).<br />

Aamgvarad, Tu warmodgenili regionis dasaxlebis<br />

formebSi, aRniSnuli periodis ganmavlobaSi, Cven vadasturebT<br />

garkveul evolucias (mcire kompaqturi dasaxlebebidan<br />

– msxvili, protoqalaquri dasaxlebebisa-<br />

10


ken), mSeneblobis xelovnebaSi da samSeneblo masalaSi<br />

garkveuli konservatizmi ikveTeba.<br />

gamoyenebuli literatura da wyaroebi<br />

1. berZeniSvili n., nebieriZe l., qvis xanis namosaxlarebi<br />

kintriSis xeobaSi, kr., sdsZ, VIII, Tb., 1979.<br />

2. gogitiZe s., <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />

neoliTuri kultura, Tb., 1978.<br />

3. gogitiZe s., qobuleTis qvis xanis namosaxlarze<br />

1980 wels Catarebuli savele kvleva-Ziebis Sedegebi, kr.,<br />

sdsZ, XII, Tb., 1983.<br />

4. TavamaiSvili g., zRvispira sadgomebis daniSnulebis<br />

Sesaxeb, sdsZ, XIX, Tb., 1991.<br />

5. inaiSvili a., <strong>samxreT</strong> <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />

eqspediciis 1974 wlis muSaobis Sedegebi, kr.<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> Zeglebi, VI, Tb., 1977.<br />

6. kalandaZe al., qvis xana saqarTveloSi, <strong>saqarTvelos</strong><br />

<strong>istoriis</strong> narkvevebi, Tb., 1970.<br />

7. lorTqifaniZe oT., Zveli qarTuli civilizaciis<br />

saTaveebTan, Tb., 2002.<br />

8. miqelaZe T., qsenofontis “anabasisi”, Tb., 1967.<br />

9. ramiSvili al., fiWvnaris zRvispira sadgomebis da-<br />

TariRebisaTvis, “macne”,N#2, <strong>istoriis</strong>, arqeologiis, eTnografiis<br />

da xelovnebis <strong>istoriis</strong> seria, Tb., 1974.<br />

10. ramiSvili al., zRvispira zolis Zveli namosaxlarebi<br />

Caqvis raionSi (1960 wlis arqeologiuri dazvervis<br />

masalebi), baTumis samecniero-kvleviTi institutis Sromebi,<br />

Tb., 1964.<br />

11. sumbaZe l. Kkolxuri sacxovrebeli saxli vitruvis<br />

mixedviT. ,,<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa akademiis moambe”, t.<br />

VI, Tb., 1945.<br />

12. sumbaZe l. Kkolxuri saxli vitruviusis mixedviT<br />

da qarTuli xalxuri sacxovreblis kvlevis problemebi,<br />

kr. “macne”, # 4, Tb., 1968.<br />

11


13. qavTaraZe g., <strong>saqarTvelos</strong> eneoliT-brinjaos xanis<br />

arqeologiuri kulturebis qronologia axali monacemebis<br />

Suqze, Tb., 1981.<br />

14. CavleiSvili ili ir., mesaqonleoba <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

saqarTveloSi gvianbrinjao-adrerkinis xanaSi, sdsZ, XVII,<br />

Tb., 1988.<br />

15. CavleiSvili ir., kolxuri brinjaos sawarmoo kera<br />

Coloq-oCxamuris xerTvisSi, sdsZ, XIX, Tb., 1991.<br />

16. Ciqovani T., gvirgvinian-erdoiani sacxovreblis da<br />

vitruvis kolxuri saxlis urTierTobisaTvis, saq. mecn.<br />

akad. sazogadoebriv MmecnierebaTa ganyofilebis “macne”,<br />

# 6 (33), Tb., 1966.<br />

17. jafariZe o., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> saTaveebTan<br />

(pirvelyofili epoqa), Tb., 2003.<br />

18. xaxutaiSvili d., mSeneblobis xelovnebis uZvelesi<br />

nimuSi <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTidan, kr.,<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqiteqturuli Zeglebi,<br />

baTumi, 1980.<br />

19. xaxutaiSvili d., qobuleTis “qveyana”, I, Tb., 1995.<br />

20. xaxutaiSvili d., dasaxlebis formebi da protoqalaqebis<br />

warmoqmna, kr. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

<strong>istoriis</strong> narkvevebi(aWara), I, baTumi, 2007.<br />

21. xaxutaiSvili n., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

zRvispireTi adrerkinis xanaSi, Tb., 1986.<br />

22. Джанелидзе Ч., Палеoграфия Грузии в голоцене, Тб., 1980.<br />

23. Микеладзе Т., Хахутаишвили Д., Древнеколхидское<br />

поселение Намчедури, І, «Памятники Юго-Западной Грузии», ХІV, Тб.,<br />

1985.<br />

24. Рамишвили А., Раскопки приморских стоянок в Пичвнари<br />

(Кобулети) в 1960-1964 и 1967 гг, СА, № 1, Москва, 1975.<br />

25. Хахутаишвили Д., Природа и человек в приморской полосе<br />

Колхиды в эпоху голоцена, сб., Кавказско-ближневосточный сборник,<br />

VІІ, Тб., 1984.<br />

12


Nana Khakhutaishvili<br />

Types of Settlements in South-Western Georgia<br />

Littoral in Neolithic and Early-Iron Ages<br />

Summary<br />

The Forms of settlement and civil engineering in South-West Georgia<br />

Littoral have mostly been studied according to the materials revealed<br />

during the excavations of group of monuments of different epoch in this<br />

region.<br />

From small compact settlements towards bigger, proto-city type<br />

settlements, part of which gradually formed early-class cities – this is the<br />

way of the settlement development from a Neolith to the end Early-Iron<br />

Ages.<br />

Observing the evolution within the types of settlement of this period<br />

we can point to a certain conservatism in the construction technology<br />

and construction materials.<br />

Нана Хахутаишвили<br />

Типы поселения Приморья Юго-Западной Грузии<br />

Неолита-Раннежелезной эпохи<br />

Резюме<br />

Формы поселения и строительное дело Приморья Юго-Западной<br />

Грузии изучены, в основном, на материале, выявленном при раскопке<br />

группы памятников разных эпох данного региона.<br />

От малых компактных поселении к крупным, протогородского<br />

типа поселениям, часть которых впоследствии формируется как<br />

раннекласовые города – таков путь развития поселений от неолита<br />

до конца раннежелезной эпохи.<br />

Наблюдая эволюцию в типах поселении рассматриваемого<br />

периода, можно отметить определенный консерватизм в строительной<br />

технике и строительных материалах.<br />

13


irine tatiSvili<br />

xeTebi qaSqebis Sesaxeb<br />

sul axlaxan, TbilisSi gamarTul saerTaSoriso<br />

konferenciaze “argonavtika da msoflio kultura”<br />

cnobilma xeTologma iTamar zingerma waikiTxa moxseneba<br />

“vin iyvnen qaSqebi” [Singer 2007]. es moxseneba<br />

kidev erTxel cxadyofs qaSqebis/qasqebis 1 , mcire aziis<br />

Crdilo-aRmosavleT raionebis (pontos da misi mimdebare<br />

olqebis) uZveles mkvidrTa, sakiTxis aqtualurobas<br />

dRevandel istoriografiaSi da am tomebis<br />

kvlevis axal perspeqtivebs saxavs. bevri ram dazustda<br />

mas Semdeg, rac gamoica qaSqebis sakiTxisadmi miZRvnili<br />

pirveli fundamenturi gamokvlevebi [Гиоргадзе 1961;<br />

von Schuler 1965]. xeTebis samefos centralur raionebSi<br />

(ziles maxloblad, dRevandel maSaT-huiuqSi/xeT. Tafiga,<br />

qalaq Corumis <strong>samxreT</strong>-aRmosavleTiT, orTaqoi-<br />

Si/xeT. safinuva, qalaq amasiasTan, quSaqliSi/xeT. Sarisa)<br />

warmoebuli arqeologiuri gaTxrebi da maT Sedegad<br />

gamovlenili aTasobiT lursmuli firfita Suqs hfenen<br />

qaSqebis <strong>istoriis</strong>, xeTebTan maTi urTierTobis, gansaxlebis<br />

arealis Tu calkeuli geografiuli punqtis<br />

zusti lokalizaciis sakiTxebs. bevrs gvpirdeba ukanasknel<br />

xanebSi dawyebuli arqeologiuri gaTxrebi<br />

CrdiloeT anatoliaSic _ oimaaRaC/vezirqofruSi (savaraudod,<br />

gaigivebulia xeTuri xanis neriqTan, xeTebis<br />

1 imis gamo, rom ar viciT, rogor gamoiTqmoda zustad š Tanxmovani<br />

xeTur enaSi, xeTuri saxelwodeba kaška (/kašqa/gašga/qašqa/ qaška<br />

da a.S.) SeiZleba orivenairad gavaxmovanoT _ qaSqa, qasqa. Tumca,<br />

aRsaniSnavia, rom Zvelegviptur enaze, romelic ganarCevs san da<br />

Sin Tanxmovnebs, es eTnonimi gadmocemulia Sin TanxmovniT (Kškš),<br />

gansxvavebiT sxva xeTuri saxelebisgan, romlebic san TanxmovniT<br />

aris gadatanili Zvelegviptur wyaroebSi (magaliTad, Muršiliš /<br />

mursili, Hattušiliš /xaTusili) [ix. mag. von Schuler 1965: 87; Sdr.<br />

giorgaZe 2002: 95]<br />

14


erT-erT did religiur centrTan, xeTebisa da qaSqebis<br />

sasazRvro zonis mniSvnelovan punqtTan). Tumca, dReisaTvis<br />

kvlav gadauWreli rCeba sakiTxi qaSqebis vinaobisa<br />

da enis Sesaxeb. am problemis kvleva, garkveulwilad,<br />

gadajaWvulia qarTveluri enebis da xaTuri<br />

enis mimarTebis kvlevasTanac. grigol giorgaZis samarTliani<br />

SeniSvniT, Tu dadasturdeba hipoTeza qasqebis<br />

da <strong>samxreT</strong> kolxuri warmoSobis tomebis genetikuri<br />

kavSiris Sesaxeb, “maSin gaCndeba kidev erTi argumenti<br />

dasavlur-qarTveluri tomebis dakavSirebisaTvis<br />

xaTebTan, rac, cxadia, gulisxmobs xaTuri da<br />

qarTveluri enebis naTesaobas” [giorgaZe 1999: 172; giorgaZe<br />

2000, giorgaZe 2002: 94 Smd.]. ramdenadme gansxvavebulad<br />

svams sakiTxs i. zingeri. is ar ugulebelyofs g.<br />

giorgaZis varauds <strong>samxreT</strong> kolxur, megrul-Wanur eneb-<br />

Tan qaSqebis enis naTesauri kavSiris Sesaxeb, magram,<br />

misi azriT, aseT SemTxvevaSi problemas qmnis xaTuri<br />

ena, romelic savaraudod ukavSirdeba dasavlur-kavkasiur<br />

enebs da amave dros avlens kavSirs qaSqebTanac<br />

(igulisxmeba Tanxvedrebi xaTur da qaSqur onomastikaSi,<br />

agreTve xaTur-qaSqur kulturul sferoebs Soris.<br />

[ix. Singer 2007]. igi, am TvalsazrisiT, ufro Sorsac<br />

midis da Tvlis, rom qaSqebi SeiZleba yofiliyvnen xe-<br />

Tebis mier CrdiloeTiT gandevnili xaTuri mosaxleobis<br />

erT-erTi gadarCenili tomi an tomebis gaerTianeba.<br />

im dros, rodesac xaTebs xeTebis mTavar urbanul<br />

centrebSi unda ganecadaT asimilacia xeT/nesit okupantebTan,<br />

tomobrivma elementebma ufro Soreul regionebSi<br />

SeinarCunes Tavisi mravalsaukunovani tradiciebi<br />

da qaSqas saxeliT mogvevlinen ... [Singer 1981: 123].<br />

imedia, rom am <strong>sakiTxebi</strong>s kompleqsuri kvleva, momaval<br />

aRmoCenaTa safuZvelze, gaamdidrebs Cvens codnas<br />

Cveni uZvelesi winaprebis mezobel Tu monaTesave tomebze.<br />

qarTvelur-xaTuri enobrivi paralelebis [ix. mag.<br />

giorgaZe 1999: 168, Smd.; Girbal 1986: 160ff.] Semdgom kvlevasTan<br />

erTad uaRresad perspeqtiulia agreTve uZveles<br />

anatoliur da qarTvelur religiur rwmena-warmod-<br />

15


genebSi gamovlenili Tanxvedrebis Seswavla [Tatishvili<br />

2007]. am mimarTulebiT warmoebuli kvleva SeiZleba<br />

marTlac mniSvnelovani rgoli aRmoCndes qaSqebis Tu<br />

xaTebis Cvens samyarosTan damakavSirebel jaWvSi.<br />

winamdebare statiaSi mkiTxvels vTavazobT erTi<br />

xeTuri teqstis [CTH 375 1.2.3.] Targmans. es aris xeTebis<br />

mefe-dedoflis _ arnuvandasa da aSmuniqalis locva,<br />

romelic swored qaSqebTan dakavSirebiT aris Sedgenili<br />

da mimarTulia xeTebis uzenaesi RvTaebisadmi _<br />

arinas mzis qalRmerTisadmi. teqsti TariRdeba Zv. w.<br />

XIV saukunis dasawyisiT. mefe da dedofali wuxan da<br />

moTqvamen qaSqebis Tavdasxmebis gamo. RvTaebebis gulisxmierebis<br />

mosaxveWad, isini cdiloben maT guli<br />

auCuyon, Seaxseneben ra maTi kuTvnili sakulto centrebis<br />

darbevas mtrebis mier. es “locva”, udavod, sayuradRebo<br />

Zeglia xeTebis religiuri azrovnebis Sesaswavlad.<br />

teqsti aRsaniSnavia agreTve imiT, rom Seicavs<br />

qaSqebisa da xeTebis sasazRvro punqtebis CamonaTvals.<br />

am dasaxlebuli punqtebis zusti adgilmdebareoba cnobili<br />

ar aris, magram swored maT CrdiloeTiTa da<br />

aRmosavleTiT aris sagulvebeli qaSqebiT dasaxlebuli<br />

teritoria [giorgaZe 2002: 99]. am toponimebis kvleva<br />

uaRresad mniSvnelovania xeTuri da qaSquri geografiis<br />

problemebis Sesaswavlad, qaSqebis gansaxlebis teritoriis<br />

dasazusteblad. 2<br />

arnuvandasa da aSmuniqalis “locva” sainteresoa im<br />

TvalsazrisiTac, rom xeTebis TvaliT danaxul qaSqebs<br />

gagvacnobs. qaSqebi warmogvidgebian rogorc xeTebis<br />

qveynis amaoxrebeli, agresiuli, uRmrTo, ficis gamtexi<br />

momxdurebi. cxadia, ar unda dagvaviwydes, rom es arasaxarbielo<br />

Sexeduleba qaSqebze, iseve rogorc yvela<br />

sxva teqstualuri cnoba maT Sesaxeb, xeTuri arqi-<br />

2 grigol giorgaZem erT-erTma pirvelma miaqcia am toponimebs<br />

yuradReba da misive survili iyo, rom arnuvandasa da aSmuniqalis<br />

“locva” mTlianad yofiliyo Targmnili qarTul enaze.<br />

16


vebidan momdinareobs. amdenad, isini calmxrivia da<br />

tendenciurad SeiZleba asaxavdes xeTebsa da qaSqebs<br />

Soris arsebuli mravalsaukunovani daZabuli <strong>istoriis</strong><br />

calkeul epizods. TviTon qaSqebis xma ki Cvenamde ver<br />

aRwevs. Tu xeTur-qaSqur urTierTobaTa axlebur istoriul<br />

rekonstruqcias daveyrdnobiT [Glatz/Matthews 2005:<br />

49], maSin qaSqebi SeiZleba ganvixiloT, “rogorc xeTebis<br />

mxridan agresiisa da maTi tradiciuli sacxovrisis<br />

dakavebisas Seviwroebuli msxverplni, ...CrdiloeT anatoliis<br />

avtoqtonuri mosaxleoba, romlis Tavdapirveli<br />

sacxovrisi TandaTanobiT ifargleboda pontos<br />

mTiani regionebiT, xeTebis daupatiJebeli mosvlis<br />

Sedegad” [Singer 2007].<br />

arnuvandas da aSmuniqalis<br />

Targmani<br />

locva<br />

§ 1 3 (CTH 375. 2 I)<br />

(1) [ase (amboben)] “mze” 4 _ arnuvanda, didi mefe da<br />

[aSmuniqali _ didi dedofali:]<br />

(2) [“Sen,] arinas mzis qalRmerTo [da Tqven,<br />

RvTaebebo (),]<br />

(3) [(SeismineT) es locva (),] romliTac arnuvandam<br />

[Tqven mogmarTaT ()]<br />

§ 2’ (CTH 375. 1. A I )<br />

(1’) TqvenTvis, RvTaebebisTvis, mxolod xaTi aris<br />

Sesaferisi 5 (da) wminda<br />

3 paragrafiT aRiniSneba Tixis firfitaze aRbeWdili lursmuli<br />

teqstis nawilebis gamyofi xazi. mrgvali frCxilebi Seicaven mi-<br />

TiTebas Sesabamis lursmuli teqstis aslze, svetis da striqonis<br />

nomerze. uSualod teqstSi mrgval frCxilebSi mocemulia<br />

azrobrivi CanarTebi, xolo kvadratul frCxilebSi aRdgenilia<br />

teqstis dazianebuli nawili.<br />

4 D UTU ŠI sityvasityviT: “Cemi mze” _ xeTebis mefeTa tituli.<br />

17


(2’) qveyana. wminda, didebul da saukeTeso Sesawirs<br />

Tqven<br />

(3’) mxolod xaTis qveyanaSi gwiravT Cven msxverplad.<br />

(4’) Tqven, RvTaebebs, mxolod xaTis<br />

(5’) qveyanaSi gcemT Tayvans.<br />

§ 3’<br />

(6’) mxolod Tqven, RvTaebebo, RvTaebrivi gonierebis<br />

wyalobiT iciT,<br />

(7’) rom winaT Tqvens taZrebze CvensaviT<br />

(8’) aravis uzrunvia.<br />

§ 4’<br />

(9’) Tqven [ritualebs ()]<br />

(10’) aseTi mowiwebiT aravin gisrulebdaT.<br />

(11’) Tqvens qonebaze, RvTaebebis vercxlsa (da)<br />

oqroze, WurWelsa<br />

(12’) da samosze CvensaviT aravis<br />

(13’) uzrunvia.<br />

§ 5’<br />

(14’) ufro metic, rodesac Tqveni vercxlis (da)<br />

oqros RvTaebrivi gamosaxulebebi,<br />

(15’) romelime RvTaebis qandakeba<br />

(16’) Zveldeboda an RvTaebebis kuTvnili romelime<br />

nivTi Zveldeboda,<br />

(17’) is CvensaviT aravis<br />

(18’) ganuaxlebia.<br />

§ 6’<br />

(19’) amasTan, Tqveni ritualebis siwmindis dacvis<br />

saqmes<br />

(20’) aseTi krZalviT (Cvenamde) aravin mopyrobia.<br />

(21’) yoveldRiuri, yovelTviuri (da) yovelwliuri<br />

sezonuri rituali<br />

(22’) (da) dResaswauli TqvenTvis aseTi (krZalviT)<br />

aravis<br />

(23’) daudgenia.<br />

5 xeT. handant- [ix. tatiSvili 2007: 34 Smd.; Sdr. Lebrun 1980: 143, Singer<br />

2002: 41].<br />

18


§ 7’<br />

(24’) metic, isini cdilobdnen, o RvTaebebo, Tqveni<br />

msaxurebisa da Tqveni qalaqebis<br />

(25’) Seviwroebas RaliTa da begariT. isini Tqven<br />

(26’) garTmevdnen Tqvens msaxurebs da moaxleebs<br />

(27’) da maT sakuTar msaxurebad da moaxleebad<br />

aqcevdnen.<br />

§ 8’’ (CTH 375 1.B I)<br />

(9) [o RvTaebebo,] me _ arnuvandam, didma mefem<br />

(10) [da aSmuniqalma, didma dedofalma Tqvendami]<br />

Tayvaniscema<br />

yvelanairad<br />

(11) [gamovxateT.]<br />

§ 9’’<br />

(12) (rac Seexeba) pursa 6 da Rvinos 7 ,<br />

(13) Tqven rom gwiravdnen xolme, amis Sesaxeb<br />

mxolod Tqven iciT, [RvTaebrivi gonierebis wyalobiT.]<br />

§ 10’’<br />

(14) [Cven _ ] arnuvanda, didi mefe da aSmuniqali,<br />

didi dedofali _<br />

(15) nasuqsa da saukeTeso msxvilfexa da wvrilfexa<br />

saqonels,<br />

(16) saukeTeso pursa da Rvinos<br />

(17) kvlav mogiZRvniT xolme (Tqven). 8<br />

§ 11’’ (CTH 375 1. A II)<br />

(4’) Tu rogor [utevda()] mteri xaTis qveyanas,<br />

(5’) Zarcvavda qveyanas da itacebda (mis qonebas), amis<br />

Sesaxeb<br />

(6’) mogaxsenebT swored Tqven _ RvTaebebs da Tqvens<br />

winaSe<br />

6 Sum. NINDA.GUR 4 .RA /xeT. NINDA harši (sityvasityviT: sqeli puri)<br />

mTliani (mrgvali puri, puris kveri, funTuSa, (Sesawiri) puri<br />

(tatiSvili 2007: 52).<br />

7 xeT. ( DUG) ispanduzzi- Sesawiri (ZiriTadad Rvino an sxv. siTxe, saRvreli);<br />

WurWeli msxverplSesxurebisTvis (tatiSvili 2007: 112).<br />

8 firfitaze xarvezia, daaxloebiT 4-5 striqonis moculobis.<br />

19


(7’) aRvZravT sarCels.<br />

§ 12’’<br />

(8’) am qveynebidan, romlebic TqvenTvis, o cis<br />

RvTaebebo,<br />

(9’) Sesawiri puriTa da RviniT xarks ixdidnen,<br />

(10’) zogierTidan qurumebi 9 _ “RvTaebis dedebi” 10 ,<br />

“wminda” qurumebi 11 ,<br />

(11’) “kurTxeuli” qurumebi 12 , musikosebi, momRerlebi<br />

(12’) wavidnen (da) aqedan RvTaebebisTvis<br />

gankuTvnili xarki (da) saritualo nivTebi<br />

(13’) Tan waiRes.<br />

§ 13’’<br />

(14’) aqedan gaitaces arinas mzis qalRmerTis<br />

frTosani diskoebi, agreTve naxevarmTvaris<br />

gamosaxulebebi _ (damzadebuli)<br />

(15’) vercxlisgan, oqrosgan, brinjaosgan (da)<br />

spilenZisgan, saukeTeso tansacmeli, sadResaswaulo<br />

mosasxamebi ()<br />

(16’) (da) kabebi, Sesawiri puri da Rvino<br />

(17’) gaitaces aqedan.<br />

§ 14’’<br />

(18’) Sesawiri cxovelebi _ nasuqi xarebi, nasuqi<br />

Zroxebi, nasuqi cxvrebi (da) nasuqi Txebi<br />

(19’) gaitaces aqedan.<br />

§ 15’’<br />

(20’) (es yvelaferi gaitaces) neriqis 13 qveynidan,<br />

xursamas qveynidan, qasTamas qveynidan,<br />

(21’) serisas 14 qveynidan, ximuvas qveynidan, TagasTas<br />

qveynidan,<br />

9 CamoTvlilia kultis msaxurTa sxvadasxva kategoria.<br />

10 MUNUS MEŠ AMA.DINGIR LIM<br />

11 šuppaeš LÚ MEŠ SANGA<br />

12 LÚ MEŠ GUDU<br />

13 URU Nerik _ savaraudod, mdebareobda dRevandel oimaaRaC/vezirqofrus<br />

adgilas.<br />

14 URU Šeriša-/Šarišša- _ dRevandeli quSaqli (amasiasTan).<br />

20


(22’) qamamas qveynidan, calfuvas 15 qveynidan,<br />

qafiruxas qveynidan,<br />

(23’) xurnas qveynidan, danqusnas xurnas qveynidan,<br />

Tafasavas qveynidan,<br />

(24’) Tarugas qveynidan, ilaluxas qveynidan, cixanas<br />

qveynidan,<br />

(25’) sifiduvas qveynidan, vasxaias qveynidan,<br />

faTalias qveynidan. 16<br />

§ 16’’<br />

(26’) taZrebi, romlebic am qveynebSi gqondaT Tqven, o<br />

RvTaebebo, qaSqas kacebma daangries da Tqveni _<br />

RvTaebebis, qandakebebi<br />

(27’) daamsxvries.<br />

§ 17’’ (CTH 375 1. A III)<br />

(1) maT miitaces vercxli (da) oqro, vercxlisa (da)<br />

oqros ritonebi, Tasebi,<br />

(2) Tqveni brinjaos nivTebi,<br />

(3) Tqveni tansacmeli da erTmaneTSi gaiyves.<br />

§ 18’’<br />

(4) qurumebi, “wminda” qurumebi, “RvTaebis dedebi”,<br />

“kurTxeuli” qurumebi,<br />

(5) musikosebi, momRerlebi, mzareulebi,<br />

(6) mcxobelebi, miwis mxvnelebi (da) mebaReebi<br />

(7) erTmaneTSi gaiyves da msaxurebad gaixades.<br />

§ 19’’<br />

(8) Tqveni msxvilfexa da wvrilfexa saqoneli<br />

erTmaneTSi gaiyves,<br />

(9) xolo TqvenTvis Sesawiri puris (momcemi) nasveni<br />

miwebi,<br />

(10) Rvinis (momcemi) venaxebi erTmaneTSi gaiyves,<br />

(11) isini qaSqas kacebma miitaces.<br />

§ 20’’<br />

(12) Tqveni, RmerTebis, saxelebs am<br />

(13) qveynebSi aravin warmoTqvams.<br />

15 URUZalpa-/Zalpuwa _ lokalizdeba dRevandeli bafras midamoebSi.<br />

16 am toponimebis Sesaxeb ix.mag.: [del Monte/Tischler 1978].<br />

21


(14) yoveldRiur, yovelTviur, yovelwliur<br />

(15) ritualebs Tqven aravin giZRvniT. TqveTvis<br />

saritualo<br />

(16) ceremonialebs aravin asrulebs.<br />

§ 21’’<br />

(17) da ai, xaTis qveyanaSi xarki<br />

(18) da saritualo nivTebi aRaravis moaqvs. qurumebi,<br />

“wminda”<br />

(19) qurumebi, “RvTaebis dedebi”, musikosebi da<br />

momRerlebi<br />

(20) arsaidan aRar modian.<br />

§ 22’’<br />

(21) TqvenTvis (da) arinas mzis qalRmerTisTvis<br />

(22) mzis frTosani diskoebi, agreTve naxevarmTvaris<br />

gamosaxulebebi _<br />

(damzadebuli) vercxlisgan, oqrosgan<br />

(23) brinjaosgan (da) spilenZisgan, saukeTeso<br />

tansacmeli,<br />

(24) sadResaswaulo mosasxamebi (da) kabebi aRaravis<br />

moaqvs.<br />

(25)purs da Rvinos Tqven aravin [giZRvniT].<br />

(26) samsxverplo cxovelebs _ nasuq xarebs, nasuq<br />

Zroxebs,<br />

(27) nasuq cxvrebsa (da) nasuq Txebs aravin<br />

mogarTmevT.<br />

§ 23’’ (CTH 375 1. C III) 17<br />

(3’) [... w]minda qurumebi [<br />

(4’) [...] Semdeg [<br />

§ 24’<br />

(5’) [... qurumebi,] “RvTaebis dedebi” [...] Cven vzeimobT<br />

[...]<br />

(6’) [...] Cven [<br />

§ 25’<br />

17 firfita dazianebulia da teqsti mxolod nawilobriv aRdgeba.<br />

22


(7’) [Cven] kvlav dagisaxelebT udanaSaulo qveynebs,<br />

(esenia:)<br />

(8’) qasTama, TagasTa, serisa,<br />

(9’) TasTaresa, Taqufsa, qamama,<br />

(10’) calfuva, neriqi.<br />

§ 26’<br />

(11’) axlac ki Cven _arnuvandam, didma mefem<br />

(12’) [da] aSmuniqalma, didma dedofalma,<br />

(13’) Tqven, RvTaebebs, Tayvani geciT da Tqven<br />

(14’) mogixmeT.<br />

(15’) qaSqas kacebi [<br />

(16’) Tqven, RvTaebebo [<br />

(17’) ar [<br />

§ 27’ (CTH 375 1. A IV)<br />

(1) isini movidnen aq, xaTusaSi [<br />

(2) (qalaqi) Tuxasuna daipyres [<br />

(3) (qalaqi) TaxanTaria daipyres, [...] WiSkarSi<br />

(4) Sevidnen da (qalaqi) xum[... (daipyres)]<br />

§ 28’<br />

(5) radganac Cven RvTaebebis mowiweba gvaqvs,<br />

RvTaebebis dResaswaulebze<br />

(6) kvlav vizruneT. xolo, radgan neriqi<br />

(7) qaSqebs aqvT dapyrobili,<br />

(8) neriqis amindis RvTaebas da neriqis RvTaebebs<br />

(9) xaTidan xaqmisaSi<br />

(10) gavugzavneT Sesawiri _ puri (da) Rvino,<br />

msxvilfexa (da) wvrilfexa saqoneli.<br />

§ 29’<br />

(11) Cven movuxmobT xolme qaSqas kacebs, ZRvens<br />

(12) gadavcemT maT, Semdeg davaficebT: “Sesawirs,<br />

romelsac neriqis amindis RvTaebas<br />

(13) vugzavniT, gaufrTxildiT,<br />

(14) is gzad aravin miitacos!”<br />

§ 30’<br />

(15) isini modian, iReben ZRvens, Semdeg ificeben,<br />

(16) magram rodesac Sin brundebian, fics<br />

23


(17) arRveven, Tqveni _ RvTaebebis sityvebs<br />

(18) abuCad igdeben da amindis RvTaebis(Tvis<br />

micemuli) ficis sabeWdavs<br />

(19) amsxvreven.<br />

§ 31’<br />

(20) xaTis qveyanaSi isini xelT igdeben [...]<br />

(21) neriqis amindis RvTaebis kuTvnil Sesawirs _<br />

purs<br />

(22) (da) Rvinos, [msxvilfexa da wvrilfexa saqonels<br />

[...]<br />

(23) qaSqas kacebi [...]<br />

(24) mas [neriqis] amindis RvTaebas [<br />

(25) ar [gadascemen()<br />

§ 32’<br />

(26) xolo xaTis qveyanaSi [<br />

(27) – (29) [...] qveynebi<br />

§ 33’ (CTH 375 1. E) 18<br />

(1) [qalaqi] isquruxa _ mTeli qalaqi [<br />

(2) da mmarTvelebi: (saxelad) qanunu, [<br />

(3) da fidumuva;<br />

§ 34’<br />

(4) qalaqi fivara _ mTeli qalaqi [da mma]rTvelebi:<br />

(5) fiqasduili, xirxirisa [da ...<br />

§ 34’<br />

(6) qalaqi fisunufasi _ mTeli qalaqi<br />

(7) da mmarTvelebi: fixaTaxi<br />

(8) da fiaxaTaxila;<br />

(9) qalaqi cixarcia _ mTeli qalaqi<br />

(10) da mmarTvelebi: figanusa, [<br />

(11) qalaqi Talmalia _ mTeli qalaqi<br />

(12) da mmarTvelebi:<br />

(13) facici, fisdumuv[a ...]. 19<br />

18 kvlav CamoTvlilia dasaxlebuli punqtebi Tavis mmarTveleb-<br />

Tan erTad.<br />

19 momdevno, daaxloebiT, 10-12 striqoni Zlier fragmentulia da<br />

ar iTargmneba.<br />

24


kolofoni (CTH 375 1. D IV)<br />

meore firfita: “rodesac arinas mzis qalRmerTs<br />

mimarTaven RvTaebebis winaSe [Tavis marTlebiT ()].”<br />

dasrulebuli. 20<br />

gamoyenebuli wyaroebi da literatura:<br />

1. Laroche, E., Catalogue des Textes Hittites (CTH 375 1/A-H. 2. 3),<br />

Paris, 1971 (teqstis dReisaTvis cnobili versiebisa da<br />

aslebis sruli CamonaTvalisTvis ix. katalogis eleqtronuli<br />

versia www.asor.org/HITTITE/CTHHP.html).<br />

2. Гиоргадзе Г.Г., К вопросу о локализации и языковой структуре<br />

каскских этнических и географических названий. Переднеазиатский<br />

сборник, Москва, 1961, 161-210.<br />

3. giorgaZe, gr., xaTuri/protoxeTuri ena da xa-<br />

Tebi/protoxeTebi. xeTologiuri da qarTvelologiuri<br />

Ziebani. Tbilisi, 1999, 168-172.<br />

4. giorgaZe, gr., xeTuri da asuruli lursmuli<br />

teqstebis qasqebis (qaSqebis) da abeSlaelebis eTnikuri<br />

warmomavlobisaTvis. axalcixe, 2000.<br />

5. giorgaZe, gr., uZvelesi axloaRmosavluri eTnosebi<br />

da qarTvelTa warmomavloba. Tbilisi, 2002, 95-113.<br />

6. tatiSvili, i., xeTur-qarTuli leqsikoni. nakveTi 2:<br />

E-H-I, Tbilisi, 2007.<br />

7. Girbal, Ch., Beiträge zur Grammatik des Hattischen, Frankfurt a.M.,<br />

1986.<br />

8. Glatz, C./Matthewz, R. Anthropology of a Frontier Zone: Hittite-<br />

Kaska Relations in Late Bronze Age North-Central Anatolia. Bulletin of the<br />

American Schools of Oriental Research 339, 2005, 21-39.<br />

9. Lebrun, R., Hymnes et prières hittites, Louvain-la-Neuve, 1980,<br />

132-154.<br />

10. del Monte, G. F./ Tischler, J., Répertoire Géographique des Textes<br />

Cunéiformes VI, Wiesbaden, 1978.<br />

20 ainar fon Suleris azriT, safiqrebelia, rom es “locva” Tan<br />

erTvoda xeTebsa da qaSqebs Soris dadebul xelSekrulebas (von<br />

Schuler 1965: 164).<br />

25


11. Singer, I., Hittites and Hattians in Anatolia at the Beginning of the<br />

Second Millennium B.C. Journal of Indo-European Studies 9, 1981, 119-<br />

134.<br />

12. Singer, I., Hittite Prayers, Atlanta, 2002, 40-43.<br />

13. Singer, I., Who were the Kaška Proceedings of the International<br />

Congress “The Argonautica and World Culture”, Tbilisi, Oct. 2-5, 2007<br />

14. von Schuler, E., Die Kaškäer. Berlin, 1965.<br />

15. Tatishvili, I., Aietes – son of Helios. (For the Study of Hittite-<br />

Georgian Religious Parallels) Proceedings of the International Congress<br />

“The Argonautica and World Culture”, Tbilisi, Oct. 2-5, 2007<br />

Irene Tatishvili<br />

The Kaška according to the Hittites<br />

Summary<br />

The paper presents a Georgian translation of the Hittite text of the<br />

prayer (CTH 375 1.2.3) composed by Arnuwanda and Ashmunikal, the<br />

Hittite royal couple. The text dates back to the early XIV century B.C.<br />

This prayer to the Sun-goddess of Arinna, the supreme divinity of the<br />

Hittite pantheon, is inspired by the ravages of the Kaška tribes upon the<br />

Hittite cities. The text describes one of the episodes of Hittite-Kaškan<br />

relationships and acquaints us with the Kaška portrayed by the Hittites.<br />

The toponyms provide us some valuable information for the study of<br />

the Hittite and the Kaškan geography and of the territory occupied by the<br />

Kaška.<br />

26


Сведения хеттов о кашках<br />

Татишвили Ирина<br />

Резюме<br />

В статье предложен грузинский перевод хеттской молитвы (CTH<br />

375 1.2.3) царской четы Арнуванды и Ашмуникал. Teкст датируется<br />

началом XIV в. до н.э.<br />

Moлитва создана по поводу нашествий кашков и обращена к<br />

богине солнца Аринны – верховному божеству хеттского пантеона.<br />

В тексте рассказывается об одном эпизоде хеттско-кашкских<br />

отношений и содержатся интересные сведения о кашках, увиденных<br />

глазами хеттов.<br />

Перечисленные в тексте топонимы представляют собой весьма<br />

важный источник для изучения вопросов географии хеттов и<br />

кашков, а также для уточнения ареала расселения этих последних.<br />

27


simon gogitiZe<br />

qveyana biani<br />

qveyana Bbiani daiaen-diaoxis erT-erTi olqi iyo. igi<br />

urartul wyaroebSi samjer moixsenieba: orjer mefe<br />

argiSti I-is (786-765 ww.), erTxel ki sarduri II-is (765-<br />

735 ww.) moRvaweobis periodSi. surb sahakis eklesiis<br />

stelaze warwera gvamcnobs: `mivedi bias qveynamde...<br />

xuSanis qveyna[mde]. gavemarTe me (salaSqrod) didis<br />

qveynis winaaRmdeg, qalaq zuas winaaRmdeg...~ (Г.Меликишвили,<br />

1960:235). vanis kldeze Sesrulebul amave warweris<br />

versiaSi igive argiSti gadmogvcems: `...gavemarTe (salaSqrod)<br />

diauexis (qveynis) winaaRmdeg. diauexis mefe<br />

mefed davsvi. davipyari Seriazis qveyana, qalaqebi davwvi,<br />

cixe-simagreebi davangrie; mivedi () qalaq fuTemde...<br />

marcxniv_qveyana biani, qveyana xuSani, marjvniv Seviwyale<br />

me Tariunis qveyana” (iqve, 212).<br />

rogorc vxedavT, 785 wels urartelebs daiaeni isev<br />

daulaSqravT (pirvelad isini aq menuas mefobis periodSi<br />

gamoCndnen). <strong>samxreT</strong>is olqebis dapyrobis Semdeg<br />

xuSanTan erTad bianis qveyanac gauZarcvavT. biani<br />

orive warweraSi xuSanis gverdiT moixseneba. argiSti<br />

ikvexnis, rom am laSqrobaTa Sedegad xarkis saxiT wau-<br />

Ria garkveuli odenobis oqro, vercxli, spilenZi;<br />

wauyvania cxenebi, msxvilfexa da wvrilfexa saqoneli.<br />

amave dros daiaenis mefisaTvis yovelwliuri xarki<br />

Seuweria (gvaqvs cifrobrivi monacemebi). gauyvania mosaxleobis<br />

nawilic: kacebi, qalebi, bavSvebi, nawili ki<br />

adgilze gauJletia.<br />

urartelebi sarduri II-is mefobis periodSic (daaxl.<br />

751-750 wlebSi) swvevian bianis qveyanas. vanis kldeze<br />

Sesrulebuli warwera mogviTxrobs: `qalaqi edia.<br />

samefo qalaqi abianis (tomis mmarTvelisa), gamagrebuli,<br />

brZolaSi davipyari~ (g.meliqiSvili, 1990:289).<br />

28


am periodisaTvis diaoxi, rogorc erTiani samefo,<br />

ukve ar arsebobs. es iqedanac Cans, rom arc diaoxi da<br />

arc misi samefo qalaqi an sxva, adre mis SemadgenlobaSi<br />

moxseniebuli romelime olqi, lursmul teqstebSi<br />

aRar figurirebs. Zv.w. 768 wlidan 750 wlamde mxolod<br />

diaoxis calkeuli olqebi ganagrZoben brZolas damoukideblobisaTvis.<br />

amis Semdeg isinic qrebian asparezidan,<br />

Tu mxedvelobaSi ar miviRebT xuSanis qveyanas,<br />

romelic daaxloebiT Zv.w. 750-748 wlebSi ukve kolxas<br />

Semadgenel nawilad ganixileba (iqve).<br />

sardur II-is mier Sesrulebul zemoT moyvanil warweraSi<br />

naxsenebia qalaqi edia. Znelia imis Tqma, rom igi<br />

abianis tomis sataxto qalaqi iyo, magram es cnoba<br />

imdenadaa mniSvnelovani da saintereso, rom igi warmoadgens<br />

orientirs ara marto am qveynis lokalizaciis<br />

dasadgenad, aramed CrdiloeTisa da <strong>samxreT</strong>is<br />

mijnebis gansasazRvravadac.<br />

abianis qveynis saxelwodeba samive ZeglSi odnav<br />

saxecvlili formiT gvxvdeba: bia, biani, abiani. es<br />

cvlilebebi advili asaxsnelia qarTuli enis gramatikuli<br />

normebis gamoyenebiT. aSkaraa, rom argiStis<br />

droindel warwerebSi moxseniebuli bia da biani erTmaneTis<br />

identuria, radgan orive SemTxvevaSi es olqi<br />

xuSanis gverdiT moixsenieba. am saxelwodebebSi gansxvaveba<br />

mxolod sufiqsi `ani~-a. bia (biani) axlos dgas<br />

mesame terminTan `abiani~. am SemTxvevaSi biani warmodgenilia<br />

qarTuli `a~ toponimikuri prefiqsiT (Sdr.:<br />

aWara, aWi, afsarosi, an Woroxi da a.S. sufiqs `ani~-iT<br />

nawarmoebia qarTveluri tomebis saxelwodebebi (xuSani,<br />

Wani, svani, muSuani da sxva (s.gogitiZe, 2002:102, 105;<br />

misive, 2002, 53-62; misive, 2006, 43-49).<br />

maSasadame, qveynis saxelwodebaSi `bia~ fuZea, `a~<br />

prefiqsi da `an~ sufiqsi. SesaZlebelia, rom `bia~ da<br />

`biani~ satomo saxelwodebebia, xolo `abiani~ miRebulia<br />

damoukidebel qveynad, qcevis Semdeg satomo saxels<br />

daerTo winsarTi `a~, romelic geografiuli<br />

erTeulis (qveynis) gamomxatvelia (mag. tomi Wari,<br />

29


Sesabamisi qveyana aWara; bazguni-abazguni//abazgia). maSasadame,<br />

bia-biani satomo saxelwodebebia, xolo abiani<br />

qveynis aRmniSvneli termini.<br />

sad mdebareobda qveyana abiani<br />

akad. g.meliqiSvilis varaudiT, bia diaoxis Crdilo<br />

olqia (Г.Меликишвили, 1954:60). n.aruTinianis azriT, biani<br />

unda moTavsdes diaoxidan <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>iT, evfratis<br />

zemo welze, sadRac antikuri wyaroebis akilisenas<br />

aRmosavleT sazRvarTan (Н.Арутюнян, 1970:184,193). biani<br />

esazRvreboda diaoxisa da Seriazs <strong>dasavleT</strong>idan (iqve,<br />

194, 406). SemdegSi gamocemul naSromSi mkvlevari aRniSnavda,<br />

rom biani saZebaria xasan-yalesa (istoriuli<br />

Tariuni, olqi basena) da zuans (zivini, erzrumis Crdilo-aRmosavleTiT)<br />

Soris (Н.Арутюнян, 1985;56). sxvagan<br />

aRniSnulia, rom biani unda moTavsdes kulxas samxre-<br />

TiT (<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>iT), diaoxis mezoblad (iqve, 234).<br />

Tu gaviTvaliswinebT epigrafikuli Zeglebis monacemebs,<br />

abiani xuSanis siaxlovesaa saZebari (`mivedi bias<br />

qveynamde... xuSanis qveynamde~ an `marcxniv _ qveyana biani,<br />

qveyana xuSani~), mdinare olTisis WoroxTan SeerTebis<br />

axlomdebare raionebSi. Tanac es qveynebi isea ganlagebuli<br />

warweraSi, rom, rogorc Cans, urartelebi<br />

jer bias qveyanaSi Sedian, xolo Semdeg _ xuSanis qveyanaSi.<br />

amitom unda vifiqroT, rom biani ufro axlosaa<br />

urartusTan teritoriulad, vidre xuSani. wyaroebidan<br />

agreTve Cans, rom bias qveyana SeSeTis, didinisa da qalaq<br />

zuas <strong>samxreT</strong>iT mdebareobda. yvela am garemoebis<br />

gaTvaliswinebiT, biani xuSanis <strong>samxreT</strong>iT an <strong>samxreT</strong>aRmosavleTiT<br />

unda moTavsdes. xuSani ki ganlagebul<br />

iyo mdinare olTisis WoroxTan SeerTebis orive mxareze<br />

(s.gogitiZe, 2001:3; misive, 1999; 145; misive, 2002:63-66).<br />

saZiebel teritoriaze mogvepoveba toponimebi, romelTa<br />

saxelwodebebis fonetikuri siaxlove naTlad dagvarwmunebs<br />

Cveni naazrevis sizusteSi.<br />

mdinare olTisis xeobaSi feodalur xanaSi arsebobda<br />

taos politikuri da religiuri (saepiskoposo) centri<br />

_ bana, romlis identifikacia urartuli wyaroebis<br />

30


ianTan dasaSvebia, miT ufro, misi samefo qalaqis _<br />

edias _ saxelwodeba asocirebas iwvevs strabonis (Zv.w.<br />

64-ax.w. 24 ww.) mier moxseniebul iberiis qalaqTan _<br />

idisa (Страбон, 1964:473), romelic kolxeTis sazRvarTan<br />

mdebareobda. qarTuli qalaqi idi mdebareobda olTisis<br />

wylis saTaveebTan. manam, vidre mas Turqebi miitacebdnen,<br />

igi cnobili iyo idis saxelwodebiT. iqvea olTisis<br />

Senakadi banas wyali. unda vivaraudoT, rom qalaqi<br />

biani (bana) unda iyos am qveynis CrdiloeTi, xolo<br />

edia (idi) _ <strong>samxreT</strong>i mijnebi. abians <strong>dasavleT</strong>iT<br />

esazRvreboda ulTuza da xuSani, CrdiloeTiT _ didini<br />

da Seriazi, aRmosavleTiT-zabaxa da aniStirgae, xolo<br />

<strong>samxreT</strong>iT_qalaq SaSilus qveyana da abnuluani.<br />

maSasadame, urartuli wyaroebis biana-edias qarTuli<br />

bana _ idi unda Seesityvebodes.<br />

imave teritoriaze, romelzec biani igulisxmeba,<br />

sxvadasxva istoriul sabuTSi damowmebulia am saxelwodebasTan<br />

axlos mdgomi toponimebi: sofeli abi<br />

(Crdilis raioni) (gurjistanis... 1941:188), sof. abai<br />

(Crdilis raioni) (osmaluri... 1989:156), sof. abiari<br />

(yarsis raioni) (iqve, 198), sof. bieTi (axalcixis raioni)<br />

(Cildiris.. 1979:130), sof. abi (axalcixis raioni) (iqve,<br />

188), sofeli bana (qarTlis <strong>samxreT</strong>iT). sainteresoa<br />

aRiniSnos, rom ediasTan axlos mdgomi toponimi, sofeli<br />

edisi damowmebulia javis raionSi (k.gamrekeli,<br />

1958:58). vaxuSti batoniSvili qarTlSi asaxelebs soflebs_idieTi,<br />

edoTi.<br />

rogori iyo abianis qveynis eTnikuri Semadgenloba<br />

rogorc aRiniSna, termini `abiani~ qarTuli toponimikuri<br />

prefiqsiT (a) da sufiqsiT (an) aris gaformebuli.<br />

amave dros, bana iyo qarTuli tomis taos (taonis)<br />

dedaqalaqi da didi xnis manZilze dakavSirebuli iyo<br />

<strong>saqarTvelos</strong>Tan. garda amisa, sityvebi bia-abia dadasturebas<br />

poulobs qarTul leqsikonebSi: magaliTad, `abia~<br />

qarTuli satyvaa da niSnavs `abia~_`dabmulia~, an kidev<br />

`asxia~ (qarTuli... 1961:152). bias eZaxian <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

saqarTveloSi komSs. bia _ gareuli wvrili komSia<br />

31


(n.CubinaSvili, 1961:152). SesaZloa termini biani qarTuli<br />

ubanis (banis) an abanos Sesatyvisi iyos. qarTuli ban<br />

fuZe Semonaxulia qarTul sityvebSi: v-i-ban, gan-i-ban-a,<br />

da-ban-a, da-i-ban-a da a.S. (h.fenrixi, 1990:43, 44). `abani~<br />

arqaul qarTulSi `mxares~ niSnavda. es sityva qarTul<br />

geografiul saxelwodebebSi sxva saxesxvaobiTac<br />

gvxvdeba. `obani~, ubani~ (p.ingoroyva, 1954:469, Sen. 4; SeadareT<br />

И.Дьяконов, 1963:77). `aba~ qarTulSi adamianis<br />

sakuTar saxeladac gvevlineba (i.axuaSvili, 1999:65, 340,<br />

453). qarTuli gvaria abaiZe. `aba~ _uxeSi msxvili Salis<br />

Zafis saxelwodebaa tao-klarjeTis mosaxleobis metyvelebaSi<br />

(S.futkaraZe, 1993:373). SeiZleba igi ukavSirdebodes<br />

indoevropul vinos (qarTuli Rvino; urartuls<br />

ar gaaCnda `v~ bgeris aRmniSvneli da mas `b~-Ti gadmoscemda).<br />

bia_ moferebiTi saalerso sityvaa da semantikurad<br />

niSnavs `kargs, mSveniers, saamos~ (v.iToniSvili,<br />

1970:107). saxelwodeba abianis (biani, bia) msgavsi<br />

sityvebi megrul enaSic gvxvdeba, magaliTad: bia_erTgvari<br />

Citia, abana_abano, abani_adgili (o.qajaia, 2001:162,<br />

240).<br />

aseve, qarTvelur samyaros ukavSirdeba abianis qveynis<br />

samefo qalaqis saxelwodebac. `idia-ni~ svanuri<br />

sityvaa da niSnavs `naTxovrobs~ (v.Tofuria, 2000:273).<br />

idia sakuTar saxeladac gvevlineba qarTulSi. ase erqva<br />

kolxeTis mefis, aetis meuRles (apolonios rodoseli,<br />

1975:123, 124). _ edia iyo qalRvTaeba urartul pan-<br />

TeonSi (g.meliqiSvili, 1999:39), Tumca SesaZlebelia ase-<br />

Tive mniSvnelobiT yofiliyo qarTulSic da swored<br />

abianis qveynis sataxto qalaqis saxelwodeba RvTaeba<br />

ediasTan iyos dakavSirebuli. sofel qoses patronomiaSi<br />

ramdenime ojaxi Sedioda, romelTa Soris XIX<br />

saukuneSi saojaxo Temebis arsebobac mowmdeba. erT-erT<br />

aseT ojaxs meTaurobda edia. misi saxelis mixedviT,<br />

rogorc am ojaxs, ise gayris Sedegad warmoqmnil naTesaur<br />

gaerTianebas ewodeba edieni (v.iToniSvili, 1970:25).<br />

hidesa Woroxis xeobaSi gavrcelebuli adamianis (qalis)<br />

sakuTari saxeli iyo. edia-ediko dRevandel sa-<br />

32


qarTveloSi adamianis (qalis) sakmaod gavrcelebuli<br />

sakuTari saxelia. edi-ediac mamakacis saxeli yofila<br />

(SeadareT: ediberiZe) (n.berZeniSvili, 1990:455). svanuri<br />

gvaria _ idiani (i.axuaSvili, 1999:340), igivea rac qalaqis<br />

saxeli ediani. Temis dRevandel saxelsac Tu gaviTvaliswinebT<br />

da mas gavaformebT qarTveluri sufiqsiT<br />

`ani~-T, maSin urartuli toponimis saxeli zusti<br />

analogi iqneba qarTuli gvarisa.<br />

amrigad, qveyana biani taos teritoriaze, aRmosavleT<br />

nawilSi unda moTavsdes. mis lokalizacias istoriul-geografiuli<br />

realiebisa da biana-banasa da ediaidis<br />

identurobis mixedviT vsazRvravT. qveyana biani<br />

qarTul samyaros unda davukavSiroT da vfiqrobT, rom<br />

am qveynis mosaxleoba eTnikuri kuTvnilebis mxriv<br />

qarTveluri (qarTul-svanuri) unda yofiliyo.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. apolonios rodoseli. argonavtika, Tb., 1975.<br />

2. g.meliqiSvili. urartus samefo, urartuli wayroebi.<br />

_ Zveli aRmosavleTis xalxTa <strong>istoriis</strong> qrestomaTia,<br />

Tb., 289.<br />

3. g.meliqiSvili. Ziebani <strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiisa da<br />

axlo aRmosavleTis Zveli <strong>istoriis</strong> dargSi, Tb., 1999.<br />

4. gurjistanis vilaieTis didi davTari, w. II, Targmani<br />

s. jiqiasi, Tb., 1941.<br />

5. v.Tofuria, m.qaldani. svanuri leqsikoni, Tb., 2000.<br />

6. v.iToniSvili. moxeveebis saojaxo yofa, Tb., 1970.<br />

7. i.axuaSvili. qarTuli gvar-saxelebi, Tb., 1999.<br />

8. k.gamrekeli. dvaleTis toponimikis analizisaTvis,<br />

iv.javaxiSvilis sax. <strong>istoriis</strong> institutis Sromebi, IV,<br />

nakv. I, Tb., 1958.<br />

9. n.berZeniSvili. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>,<br />

Tb., 1990.<br />

10. n.CubinaSvili. qarTuli leqsikoni, rusuli TargmaniTurT,<br />

al. Rlontis redaqciiTa da gamokvleviT, Tb.,<br />

1961.<br />

33


11. o.qajaia. megrul-qarTuli leqsikoni, I, 2001.<br />

12. osmaluri dokumenturi wyaroebi <strong>saqarTvelos</strong>a da<br />

amierkavkasiis Sesaxeb (XVII-XVIII ss.), w. I, gamosces<br />

a.volkovma da n.Sengeliam, Tb., 1989.<br />

13. p.ingoroyva. giorgi merCule, Tb., 1954.<br />

14. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxis zogierTi qveynis lokalizaciisaTvis.<br />

_akad. s.janaSias dabadebis 100 wlisTavisadmi<br />

miZRvnili samecn. sesiis moxs. mokle Sinaarsi, Tb.,<br />

2002.<br />

15. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxi (teritoria, sazRvrebi),<br />

Jurn. literaturuli aWara, 1999, #12.<br />

16. s.gogitiZe. daiaeni-diaoxi (lokalizaciisa da eTnikuri<br />

kuTvnilebisaTvis, baT., 2006.<br />

17. s.gogitiZe. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i <strong>saqarTvelos</strong> saistorio<br />

geografia (Zv.w. XII-IV ss.), baT., 2002.<br />

18. uZvelesi qarTuli qveyana xuSani, gaz. aWara, 2001, 31<br />

oqtomberi.<br />

19. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, rusuli TargmaniTurT,<br />

al.Rlontis redaqciiTa da gamokvleviT, Tb.,<br />

1961<br />

20. S.futkaraZe. Cveneburebis qarTuli, BbaT., 1993.<br />

21. Cildiris vilaeTis jaba davTari, Targmani c.abulaZisa,<br />

Tb., 1979.<br />

22. Арутюнян Н.В. Биайнили (Урарту), Ер., 1970.<br />

23. Арутюнян Н.В. Топонимика урарту, Ер. 1985.<br />

24. Гогитидзе С.Д. Локализация «стран» Даиаэн-Диаохи.-amirani.<br />

kavkasiologiis saerTaSoriso samecniero-kvleviTi sazogadoebrivi<br />

institutis moambe, VI, Tb., 2002.<br />

25. Дьяконов И.М. Урартские письма и документы , М.-Л., 1963.<br />

26. Меликишвили Г.А. Анаири-Урарту, Тб., 1954.<br />

27. Меликишвили Г.А. Урартские клинообразные надписи, М.,<br />

1960.<br />

28. Страбон. География, перевод Г.Страгoновского, Л., 1964.<br />

34


Simon Gogitidze<br />

The country Biani<br />

Summary<br />

In the article is investigated the question of localization and the<br />

etnical belonging of the oldesf georgian country Biani in the structure of<br />

the state Diaokha. The country Biani probably had been situated there<br />

where in the period of the feudalizm was situated the georgian province,<br />

the political, economical and religion center - Bana with the adjoining<br />

territories. The term Biana-Biani originated from the archaic georgian<br />

word Abana, that has the meaning- “Land”, ‘Native Land”, or this name<br />

must be connected also with the georgian word -‘Bana-Dabana”- with the<br />

meaning ‘Bathing’.<br />

Страна Биани<br />

Симон Гогитидзе<br />

Резюме<br />

Тщательное исследование и анализ ассирийских и, особенно,<br />

урартских источников, выводы сделанные исследователями, дали<br />

нам возможность уточнить локализацию и этническую принадлежность<br />

входяших в обьединение Даиаэн-Диаохи страна Биани (Абиани).<br />

Страна Биани располагалась в ущелие река олтиси (приток<br />

Чороха) и на сопределенные територии на месте раннефеодального<br />

грузинского города Бана. Его окружили страны - Ултуза, Дидини,<br />

Забаха, Шериази и Абнулуани.<br />

Термин Биани (Абиани) - происходит от архаического грузинского<br />

слова Абиани - означает «край». Если в термине «а» является<br />

топонимическим префиксом (ср. А-джара), тогда название страна<br />

биани (Бана) связано с грузинским словом бана - «дабана» (купание).<br />

35


emzar kaxiZe<br />

qarTul-berZnuli urTierTobebis<br />

adreuli etapi<br />

qarTul-berZnuli urTierTobebis dawyebas, rogorc<br />

wesi, argonavtebis laSqrobas ukavSireben da Zv.w. XVI<br />

s. bolo, XIV an XIII s. pirveli naxevriT aTariReben<br />

[ix.gordeziani l., 1999:^22-27]. oqros sawmisis miTSi asaxul<br />

aia-kolxeTs, Cveulebriv, rionispireTSi aTavseben<br />

[ix. lorTqifaniZe, 1986:^44-45; mibCuani,^1989: gv.328,330;<br />

gogitiZe,^2002: 77-96], magram <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />

Zeglebi jerjerobiT ar adastureben Cven-<br />

Tvis saintereso periodisTvis maRalganviTarebuli<br />

kulturis arsebobas, rac xels uwyobs sxva mosazrebebis<br />

gaCenasac. sainteresoa T.miqelaZis varaudi daiaenisa<br />

da aia-kolxeTis identurobis Sesaxeb [miqelaZe, 1974:<br />

164-168]. rogorc cnobilia, “nairis qveynebis” koaliciaSi<br />

Semavali daiaeni (diaoxi, taoxi, tao) Zv.w. XII<br />

s. bolodan dawinaurda. arapirdapir cnobebze dayrdnobiT<br />

varaudoben,^rom misi gavlenis qveS sxva <strong>samxreT</strong>kavkasiur<br />

erTeulebTan erTad jer kidev gvarovnuli<br />

wyobilebis rRvevis zRurblze myofi kulxac<br />

moeqca [Меликишвили, 1959: 185]. asureTis samefos dasustebis<br />

Semdeg, Zv.w. XI s. kolxeTSi TandaTanobiT daiwyo<br />

klasobrivi sazogadoebis Camoyalibebis procesi da<br />

rogorc g.meliqiSvili varaudobs, ori saukunis ganmavlobaSi<br />

is im Zlier saxelmwifo warmonaqmnad Camoyalibda,<br />

romlis Sesaxebac mogviTxrobs miTi argonavtebis<br />

Sesaxeb [meliqiSvili,^1970: 371-373]. am gaerTianebis<br />

politikuri centri sadRac mdinare Woroxis auzSi<br />

unda veZeboT [javaxiSvili, 1950:^12; miqelaZe,^1974: gv.84-<br />

86; berZeniSvili,^1990:^gv.490; inaZe,^1993: 43; Меликишвили,<br />

1959: 19,115].<br />

gasaTvaliswinebelia werilobiTi wyaroebic. Zv.w.<br />

XIII s. dasasrulis istoriul-politikur viTarebis ga-<br />

36


momxatveli “iliadis”@sqolioni (II.B856) haliZonebs<br />

(momdevno xanis xalibebi, ix. Strabo, XII,III,20-21) aias<br />

tomad (οι δε εϑνος Αιακων) miiCnevs.^ñeratosTenes mixedviT<br />

iazonis droindeli kolxeTi armeniasa da midiis <strong>dasavleT</strong>iTaa<br />

(Strabo, I,3,2). strabonTan mosxike (e.i. rionispireTis<br />

<strong>samxreT</strong>i) friqses TqmulebasTan dakavSirebuli<br />

qveyanaa (I,2,39). igive avtori sayuradRebo informacias<br />

gvawvdis argonavtebis TqmulebasTan dakavSirebul eponimebsa<br />

da toponimebze (sinope,^avtolike,^herakleis<br />

koncxi,^iazonis koncxi,^daba kitorosi). titus liviusis<br />

Tanaxmad, florusis (ax.w. II s) pirvel wignSi moxseniebuli<br />

istoriuli Tu legendaruli pirebi (aieti, artabazi,<br />

miTridati) mbrZaneblobdnen pontospireTis tomebze,^romlebic<br />

Savi zRvis <strong>samxreT</strong> sanapiros gaswvriv<br />

mosaxleobdnen. evsebi kesarieli, romelic imowmebs<br />

kefalions, gadmogvcems, rom: “argonavtebma saomari xomaldebi<br />

Seacures mdinare fazisisaken da kolxuri mentesken”<br />

[georgika, 1961: 31]. fiqroben, rom mente pliniusis<br />

matiumis,^e.i. baTumis identuria, [yauxCiSvili, 1987:<br />

gv.109-116; gogiti’e, 2002: 217]. romaeli da bizantieli<br />

avtorebis nawili medeas Zmis afsirtes veragul sikvdils<br />

afsarosis midamoebs ukavSirebs (Arrian, PPE,6;<br />

Anonymi, PPE,41; St.Byz., s.v.‘Αψυρτιδες’; Procopi., BG,VIII,2).<br />

prokopis TqmiT, adgilobrivi mcxovreblebi oqros sawmisis<br />

adgilsamyofels fasisis <strong>samxreT</strong>iT mdebare raionebSi<br />

aTavsebdnen (BG,VIII,2). ”argonavtikaSi” damowmebuli<br />

saxelebi (afsarosi,^friqse,^kutaia da sxv.) mWidro<br />

kavSirSia Woroxis auzTan [miqelaZe, 1974: gv.86 da Smd.].<br />

sainteresoa,^rom didi mecnieruli intuiciis patroni<br />

h.Slimani aia-kolxeTs baTumis midamoebSi eZebda da 1883<br />

w. aq arqeologiuri gaTxrebis nebarTvac ki iTxova [Бич,<br />

1947: 183-185]. g.meliqiSvilis mixedviTac, Tqmuleba argonavtebze<br />

mxolod ZvelaRmosavlur wyroebSi moxseniebul<br />

kulxasTan unda iyos dakavSirebuli [meliqiSvili,<br />

1970: 389]. simarTlesTan ufro axlos unda iyos<br />

T.miqelaZis odnav dazustebuli Teza: “daiaeni//daia da<br />

37


kulxa erTsa da imave samefos aRniSnavda sxvadasxva<br />

dros. rogorc Cans, kulxa diauxis ganuyofeli nawili<br />

iyo, misi erT-erTi provincia da wyaroebSi samefos<br />

Zveli saxelis Secvla kulxas saxeliT samefos<br />

centris gadanacvlebiT unda aixsnas” [miqelaZe, 1974:<br />

gv.166].@Tu gavixsenebT kolxuri gvianbrinjaos xanis<br />

(Zv.w. XIV s.) kulturis maRal dones liTonis damuSavebis<br />

daxvewili teqnologiiTa da dawinaurebuli miwaTmoqmedebiT,<br />

SesaZlebelia davuSvaT, rom aqeelebi<br />

dainteresdnen <strong>samxreT</strong> kolxeTiT, romelic (d)aiaenis<br />

vasali@ iyo ∗ da TuqulTi-ninurtas (Zv.w. 1249-1208 ww.)<br />

warweraSi [Weidner, 1959: 7-19] moxseniebuli zemo zRvis 40<br />

mefeTagan@erT-erTis winapari marTavda. ∗∗ TiTqmis daujerebeli,^magram<br />

Teoriulad SesaZlebelia kolxeTis<br />

gavliT berZenTa <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />

siRrmeSi moxvedra, sadac daiaenis ufro Zlieri gaer-<br />

Tianeba mdebareobda. magaliTad, eratosTenes mixedviT,<br />

iasonma kolxeTidan armeniasa da midiaSi ilaSqra<br />

(Strabo, I,3,2),^rac arsebobis uflebas aZlevs zemoT<br />

gamoTqmul mosazrebas. ***<br />

amrigad, kolxuri kultura,^miuxedavad imisa,^rom<br />

unikalurobiTa da TviTmyofadobiT gamoirCeoda saukuneTa<br />

ganmavlobaSi, mainc aRmosavluri civilizaciebis<br />

gavlenis qveS eqceoda,^oRond am TviTmyofadobis, xSi-<br />

∗<br />

Zv.w. XII s. analogiiT am tradicias, SesaZlebelia, regionSi<br />

jer kidev miTanis hegemoniis pirobebSic hqonda adgili, rodesac<br />

orive gaerTianeba winaklasobrivi urTierTobebis pirobebSi<br />

cxovrobda. gaixseneT xalibebis mosinikebebze damokidebulebis<br />

magaliTi (Xenoph., Anab. V,5,1).<br />

∗∗<br />

araa gamoricxuli, antikur avtorebTan ninosSi tuqulTininurTa<br />

igulisxmebodes. Cnobilia, rom evsebi kesarielis paninosi<br />

asureTSi argonavtebis kolxeTSi mosvlis dros mefobda.<br />

sxva avtorebs Tu davujerebT, mas, ~am SemTxvevaSi ninoss” garkveuli<br />

drois ganmavlobaSi mTeli <strong>samxreT</strong>i kavkasia da mezobeli<br />

pontospireTis tomebi emorCilebodnen [yauxCiSvili, 1976: gv.120].<br />

*** arsebobs mtkicebulebebi, rom sakuTriv daiaeni/diaoxi zRvispira<br />

qveyana iyo [ix.Дьяконов, 1951: gv.300,sq.1].<br />

38


ad arqaul tradiciaTa aqtiur dacvas rom gulisxmobda,<br />

da geografiuli pirobebis xarjze despoturi<br />

xelisufleba aq ar ganviTarebula. ∗ am ukanasknel faqtors<br />

gansakuTrebiT usvams xazs g.WeiSvili xalibTa<br />

qveynis mimarTebaSi [WeiSvili, 1994:^30], romlis materikuli<br />

nawili istoriuli mesxeTis bunebrivi pirobebis<br />

msgavsad xels uwyobda mcire^TviTkmari “qveynebis”@Camoyalibebas.<br />

xevTa Serwymis procesis miuxedavad,<br />

isini mouSlelni rCebodnen da TavianT saxes inar-<br />

Cunebdnen [musxeliSvili, 1980: 142, 200]. meore mxriv,<br />

xalibTa qveynis zRvispira mdebareobam da aqedan<br />

gamomdinare aqtiurma vaWrobam specifikuri qalaquri<br />

tipis dasaxlebebi - polisebi warmoqmna. aman, ra Tqma<br />

unda, liToniT mdidari <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i <strong>saqarTvelos</strong>a<br />

da <strong>samxreT</strong>-aRmosavleTi SavizRvispireTis berZnul<br />

axalSenebTan intensiuri urTierTobebis inicireba gamoiwvia<br />

[WeiSvili, 1994: 30,34,41]. Tumca,^amas win uswrebda<br />

antikuri civilizaciis winamorbed - mikenur samyarosTan<br />

damyarebuli kontaqtebi,^romelic aRmosavleTTan<br />

urTierTobebis fonze araregularul xasiaTs<br />

atarebda.<br />

rogorc cnobilia,^adrebrinjaos epoqaSi (Zv.w. III<br />

aTaswleulis Sua xanebi) <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT evropaSi<br />

mkveTrad winaurdeba kreta da materikuli saberZneTis<br />

rigi raionebi. pirvelisgan gansxvavebiT, am ukanasknel-<br />

Si Zv.w. III aTaswleulis bolos CrdiloeTidan SemoiWrilma<br />

indoevropelma tomebma (aqeelebi) gaanadgures<br />

kunZulelTa monaTesave,^maTsaviT klasobrivi sazogadoebis<br />

Camoyalibebis zRurblze myofi pelasguri sazogadoeba.<br />

mosulma eTnosma winareberZnuli mosaxleobis<br />

asimilaciisa da minosuri civilizaciis zegavlenis<br />

gziT SeiTvisa maRalganviTarebuli kultura da oTxsaukunovani<br />

dekadansis (Zv.w. XX-XVII ss.) Semdeg TviTon<br />

daasrula winamorbedis mier wamowyebuli saqme – sa-<br />

∗<br />

magaliTad, qsenofonte aRniSnavs, rom karduxebi, taoxebi da<br />

qaldebi umefoni da saSiSni arian (Anab., V,4,17).<br />

39


xelmwifos formirebis procesi [История древней Греции,<br />

1996: 51-55]. Zv.w. XVI s. iwyeba mikenuri epoqa. miuxedavad<br />

imisa, rom kretis did gavlenas ganicdida, is TviTmyofad<br />

kulturas warmoadgenda, romelic aqeelebis mier<br />

TiTqmis mTeli egeidis xelSi Cagdebis Semdeg (Zv.w.<br />

XV s. meore naxevari)^erTpirovnulad Cadga dasavluri<br />

samyaros farvaterSi. Zv.w. XV-XIII ss. mikenuri civilizaciis<br />

ayvavebis periodi iyo. winareberZnulma mosaxleobam<br />

sabolood dakarga istoriuli iniciativa, gaiTqvifa<br />

mosul elementSi an periferiebsa da mcire aziaSi<br />

gadasaxlda [gordeziani r., 1988: 162]. minosuri civilizaciisgan<br />

gansxvavebiT, mkveTrad gamoxatuli agresiuli<br />

sulisa da paralelurad misganve memkvidreobiT mi-<br />

Rebuli zRvaosnobis siyvarulis saSualebiT axal-axali<br />

gzebis Ziebis swrafvam^ mikenur samyaros mTeli<br />

xmelTaSuazRvispireTis aTvisebisken ubiZga: “didi berZnuli<br />

kolonizacia... im sazRvao trasebiT warimarTa,<br />

romlebic elinTa mikenelma winaprebma gakvales... Tqmulebis<br />

Tanaxmad, mikenelebs Savi zRvis auzSic SemouRweviaT<br />

da^Tuki argonavtebis laSqrobis ambebi ramdenadme<br />

mainc asaxavs realobas, isini TviT kolxeTamde<br />

mosulan [gordeziani r., 1988: 54].<br />

bunebrivia, elinebis yuradReba umTavresad aRmosavleTisken<br />

iyo mimarTuli. jer kidev minosuri kultura,<br />

romlis tradiciebsac agrZelebda mikeni,^ sasicocxlo<br />

impulsebs wina aziidan da egviptidan iRebda. mniSvnelovani<br />

iyo mcire aziisa da mimdebare teritoriebis<br />

wiaRiseuliT, gansakuTrebiT spilenZiT mdidari sabadoebi.<br />

sinopeSi Tesaliel molaSqreTa dasaxleba (Ps.<br />

Scymn., Peripl., 941-952), friqses, Semdeg ki argonavtebis<br />

gamoCena aia-kolxeTSi am mimarTulebiT gadadgmuli nabijebis<br />

yru gamoZaxili unda iyos.<br />

rogorc zemoT aRvniSneT,^winareberZnuli civilizaciis<br />

namsxvrevebma mcire aziisken gadainacvles da, rac<br />

mTavaria,^gvianbrinjaos xanaSi (Zv.w. XIV s.) <strong>samxreT</strong>aRmosavleT<br />

SavizRvispireTSi Camoyalibda egeosuri<br />

kulturis (sulierad mainc) monaTesave brwyinvale<br />

40


kolxuri kultura. arqeologiuri monacemebiT Tu vimsjelebT,<br />

swored es olqi, pirvel rigSi ki misi hinterlandi<br />

- Woroxis auzi warmoadgenda maRalganviTarebuli<br />

TviTmyofadi kolxuri brinjaos kulturis uZveles<br />

da wamyvan keras. Cvens xelT arsebuli masala aSkarad<br />

miuTiTebs brinjaos iaraRTa arqaulobaze,^ romelTa<br />

uadresi nimuSebi (culebi) urekidan ordumdea aRmoCenili<br />

[dawvr.ix. kaxiZe a., mamulaZe S.,, 2000].<br />

mokled rom vTqvaT,^mikenuri patriarqaluri sazogadoeba,<br />

Tavisive bunebidan gamomdinare, TandaTanobiT<br />

vrceldeboda protoelinuri kulturis ganfenis areal-<br />

Si, romlis aTvisebac,^rogorc Cans,^pirvelis ganviTarebis<br />

aucilebeli piroba iyo.àigive ganmeorda aias<br />

qveyanaSi,^rac argonavtebis laSqrobis saxiT aisaxa.<br />

aqac, egeosuri samyaros msgavsad, Zlieri iyo qalis<br />

roli sazogadoebriv cxovrebasa da kultSi [dawv.ix.<br />

kaxiZe e., 1999: 185-186]. kvanZis gaxsna troasTan moxda<br />

(Zv.w. XIII s. bolo),^roca ori samyaros mTavari Zalebi<br />

konkretul,^gadamwyvet brZolaSi daupirispirdnen erTmaneTs.<br />

∗ unda aRiniSnos,^rom antiberZnuli koaliciis<br />

ganadgurebis Semdeg,^faqtobrivad, dasaRupavad gaiwira<br />

mTeli brinjaos civilizacia,^romlis nawilsac warmoadgenda<br />

aqeuri samyaro. balkaneTsa da wina aziaSi<br />

gza gaexsnaT primitiul tomebs,^romlebmac mravali<br />

dawinaurebuli regioni miwasTan gaaswores. adreklasobrivi<br />

saxelmwifoebisTvis damaxasiaTebeli Sinagani<br />

sisustisa da specifikuri social-ekonomikuri ganviTarebis<br />

gamo Zveli kondiciebi SedarebiT mSvidobian<br />

periodSic (Zv.w. XII s.) ver aRdga [Полякова, 1983: 94-106].<br />

ra Tqma unda, aseT pirobebSi^berZnul-kolxur urTier-<br />

Tobebze laparaki uadgilod gveCveneba.<br />

∗ niSandoblivia, rom herodote troelebis mier elenes motacebas<br />

medeas gamo elinebisTvis samagieros gadaxdis survils ukavSirebs<br />

(I,1-4). SemTxveviTi araa, rom qarTveluri tomebi troas Tu berZensparselTa<br />

omebis dros swored azielebis mxardamxar ibrZvian.<br />

41


miuxedavad amisa,^urTierTobebis sawyisma etapma<br />

mniSvnelovani roli Seasrula. mas elinur samyaroSi<br />

<strong>samxreT</strong>-aRmosavleT da aRmosavleT SavizRvispireTze<br />

garkveuli codnis dagroveba mohyva [lorTqifaniZe, 1986:<br />

23]. is, Tu rogor iyenebdnen antikuri xanis berZnebi<br />

winaprebis gamocdilebas,^ukve mogaxseneT. aq davumatebdiT,^rom:<br />

“aqavelebma... misces klasikur saberZneTs mravali<br />

is impulsi, romelmac Semdgom berZnuli civilizaciis<br />

xasiaTi gansazRvra... berZnebi egeosis zRvis<br />

auzs moevlinen, viTarca didi maswavleblebis (Zvela-<br />

Rmosavluri civilizaciebi da gansakuTrebiT ki minosur-winaberZnuli<br />

kultura) uaRresad niWieri moswavleebi”<br />

[gordeziani r., 1988: 57]. unda aRiniSnos,^rom am<br />

safexurze qarTuli samyaro, rogorc kretul-protoelinuri<br />

civilizaciis Semadgeneli Tu monaTesave kulturuli<br />

areali,^ dasavleli partnioris maswavleblad<br />

gvevlineba (medea,^sakraluri codnis mflobeli^aietis<br />

davalebebi da sxv.). mogvianebiT yofili mowafeebi<br />

mTeli xmelTaSuazRvispireTis mentorebad mogvevlinen<br />

da iseve, rogorc sxva xalxebma,^ kolxebmac bevri ram<br />

SeiTvises maTgan.<br />

<strong>dasavleT</strong>Tan Sewyvetili kontaqtebi ar niSnavda,^rom<br />

qarTveluri samyaro saerTod mowyda imdroindeli<br />

msoflios mowinave kulturebs,^miT umetes hegemonad<br />

gvevlineboda jer kidev aRmosavleTi,^romelTanac<br />

sisxlsavse urTierTobebi grZeldeboda. xanmokle Sesvenebis<br />

Semdeg, Zv.w. IX s. masTan kvlav aqtiuri urTier-<br />

Tobebi aRsdga [Дьяконов, 1951: 275-276,284]. VIII s. Sua xanebidan<br />

iniciativa ukve kulxas xelSi gadavida [Меликишвили,<br />

1959: 216-217], magram am droisTvis CrdiloeT<br />

SavizRvispireTidan gamoZevebuli kimerielebi kavkasia-<br />

Sic Cndebian [Виногродов, 1972: 11 da Smd.]. rogorc<br />

Cans,^am istoriul gamowvevas susti saxelmwifoebrivi<br />

organizaciis mqone kulxam ver gauZlo da Zv.w. VIII s.<br />

bolosTvis Sewyvita arseboba [Меликишвили, 1954: 115; 1959:<br />

216-217], ramac daaCqara kolxuri kulturis centris<br />

TandaTanobiT CrdiloeTisken gadaweva da sabolood<br />

42


ionispireTSi kolxeTis axali samefos Camoyalibeba<br />

(Zv.w. VI s).<br />

unda aRiniSnos, rom CvenTvis saintereso regionSi<br />

uZvelesi civilizaciuri tradiciebi erTbaSad ar amoi-<br />

Zirkveboda. magaliTad,^Zv.w. VIII s. gonios midamoebSi<br />

(avgia, Warnali, axalisofeli) funqcionirebda Savi li-<br />

Tonis mompovebeli msxvili samTo-metalurgiuli kera<br />

[Хахутаишвили, 1987: 41-60] da masTan dakavSirebuli e.w.<br />

diunuri dasaxleba,^sadac, mkvlevarTa azriT, rkinis<br />

metalurgiisTvis aucilebeli magnetituri qviSis mopoveba<br />

xdeboda [TavamaiSvili, 2000]. am kompleqsis dawinaureba<br />

gansakuTrebiT Zv.w. VII s. Sua xanebisTvis SeimCneva.<br />

sakuTriv cixis teritoriaze diunuri sadgomebis<br />

naSTebi TiTqmis erT zolzea gamovlenili. aq ZiriTadad<br />

uxeSad naZerwi Tixis abazaniseburi WurWlis fragmentebi<br />

da kultmsaxurebasTan dakavSirebuli sadgarebi<br />

gvxdeba. diunuri dasaxlebebis sezonuri xasiaTidan<br />

gamomdinare, ufro mcirea sayofacxovrebo daniSnulebis<br />

keramika [TavamaiSvili, 2000: 140; mamulaZe, xalvaSi,<br />

kaxiZe e., 2002]. rogorc Cans,^ daaxloebiT am periodidan<br />

CvenTvis saintereso regions antikur samyaroSic icnoben.<br />

araa gamoricxuli,^rom Zv.w. VIII s. poet evmeleos<br />

korinTelis kolxeTis qveyana (Tzetzes ad Lycophr., 174) Woroxis<br />

auzSi ganlagebul kulxas gulisxmobdes,^xolo<br />

“TeogoniaSi”@moxseniebul udides mdinareTagan erTerTi<br />

- fasisi (340) swored WoroxTan gaigivdes [miqela-<br />

Ze, 1974: 83-84; inaZe, 1982: 7; grigolia, 1994: 33-39].<br />

saxelmwifoebriobis dekadansi <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT<br />

SavizRvispireTze mainc aisaxa da ganviTarebis tempebiT<br />

is TandaTanobiT CamorCa aRmosavleT SavizRvispireTs,^sadac,^rogorc<br />

ukve aRvniSneT, Zv.w. VI s. axalkolxuri<br />

samefo Camoyalibda. swored am periodidan, da<br />

cota ufro adrec, elinur samyarosTan intensiuri<br />

kontaqtebi daiwyo,^rasac, centraluri kolxeTisgan<br />

gansxvavebiT, <strong>samxreT</strong> kolxeTi socialuri urTierTobebis<br />

arqauli formebiTa da tomobrivi daqsaqsulobiT<br />

43


Sexvda. yovelive aman sabediswero roli Seasrula regionis<br />

Semdgom ganviTarebaze.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. berZeniSvili n., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, Tb.,<br />

1990;<br />

2. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi <strong>saqarTvelos</strong><br />

Sesaxeb, t. I, teqstebi qarTuli TargmaniT gamosces<br />

da ganmartebebi daurTes al.gamyreliZem da s.yauxCiSvilma,<br />

Tb., 1961;<br />

3. gogitiZe s., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> saistorio<br />

geografia, baTumi, 2002;<br />

4. gordeziani^l., argonavtebis laSqrobis TariRisaTvis.<br />

- argonavtika da msoflio kultura, a. uruSaZis<br />

dabadebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili Sromebis krebuli,^Tb.,^1999;<br />

5. gordeziani r., berZnuli civilizacia, nakveTi I, Tb.,<br />

1988;<br />

grigolia^g., egris-lazikis saistorio geografiis<br />

problemebi,^Tb.,^1994;<br />

6. TavamaiSvili g.,^uZvelesi namosaxlarebi <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> axalSavzRvur terasaze (sakand.<br />

naSr.),^Tb.,^2000;<br />

7. inaZe m.,^terminebi “kolxi” da “kolxeTi” antikur<br />

mwerlobaSi. – <strong>saqarTvelos</strong> da qarTvelTa aRmniSvneli<br />

ucxouri da qarTuli terminologia, Tb., 1993;<br />

8. inaZe m.,^aRmosavleT SavizRvispireTis berZnuli kolonizacia,^Tb.,^1982;<br />

9. kaxiZe a., mamulaZe S., Woroxis auzi _ kolxuri kulturis<br />

uZvelesi kera, baTumi, 2000;<br />

10. kaxiZe e., <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT SavizRvispireTis<br />

berZnuli kolonizaciis wanamZRvrebisa da zogierTi Taviseburebis<br />

Sesaxeb. - kulturis <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, VI, Tb.,<br />

1999;<br />

11. lorTqifaniZe oT., argonavtika da Zveli kolxeTi,<br />

Tb., 1986;<br />

44


12. mamulaZe S., xalvaSi m., kaxiZe e., afsarosi Zv.w. I<br />

aTaswleulis pirvel naxevarSi. – SavizRvispireTis Zveli<br />

<strong>istoriis</strong>a da arqeologiis X saerTaSoriso simpoziumi:<br />

“urbanizmi SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xana-<br />

Si: πολις ’Ελλινις δα πολις βαρβαρον” (moxsenebaTa Tezisebi), Tb.,<br />

2002;<br />

13. meliqiSvili g., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> mosaxleobis<br />

uZvelesi gaerTianebebi. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> narkvevebi,<br />

t.I, Tb., 1970;<br />

14. mibCuani T., <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> qarTvel mTiel-<br />

Ta eTnogenezis, gansaxlebis da kulturis istoriidan,<br />

Tb., 1989;^<br />

15. miqelaZe T., Ziebani kolxeTisa da <strong>samxreT</strong>-aRmosavleT<br />

SavizRvispireTis uZvelesi mosaxleobis istoriidan,<br />

Tb., 1974;<br />

16. musxeliSvili d., <strong>saqarTvelos</strong> istoriuli geografiis<br />

ZiriTadi <strong>sakiTxebi</strong>, II, Tb., 1980;<br />

17. yauxCiSvili T., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> Zveli berZnuli<br />

wyaroebi, Tb., 1976;<br />

18. yauxCiSvili T., antikuri wyaroebi baTumis <strong>istoriis</strong>aTvis.<br />

– sdsZ, XVI, 1987; 19) 19) WeiSvili g., <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> ~mesxeTis istoriuli geografiis<br />

<strong>sakiTxebi</strong> antikur xanaSi (sakand. naSr.), Tb., 1994;<br />

20. javaxiSvili iv., <strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiisa da maxlobeli<br />

aRmosavleTis istoriul-eTnografiuli problemebi,<br />

Tb., 1950;<br />

21. Бич О. Новые материалы о Г. Шлимане. - ВДИ, 2, 1947;<br />

22. Виногродов В.Б. Центральный и Северо-Восточный Кавказ в<br />

Скифское время (VII-VI вв. до н. э.), Грозный, 1972;<br />

23. Дьяконов И.М. Ассиро-Вавилонские источники по истории<br />

Урарту. - ВДИ, 2, 1951;<br />

24. История древней Греции, под. ред. В. И. Кузищина, М., 1996;<br />

25. Меликишвили Г.А. Наири-Урарту, Тб., 1954;<br />

26. Меликишвили Г.А. К истории древней Грузии, Тб., 1959;<br />

27. Хахутаишвили Д.А. Производство железа в Древней Колхиде,<br />

Тб., 1987;<br />

28. Weidner E. Die Inschriften Tukulti-Ninurtas I und seiner Nachfolger,<br />

AFO, Beiheft 12, Graz, 1959.<br />

45


Emzar Kakhidze<br />

The early stage of Greco-Georgian relationships<br />

Summary<br />

The early stage of Greco-Georgian relationships linked with an<br />

appearance of Argonauts in Colchis, in 14 th -13 th centuries BC. These<br />

relationships were, off course, only episodic, finished on the end of 13 th<br />

century BC and renewed in 8 th century BC.<br />

Эмзар Кахидзе<br />

Ранний этап грузино-греческих взаимоотношении<br />

Резюме<br />

Появление аргонавтов в Колхиде, точнее Кулхе урартийских<br />

источников в XIV-XIII вв. до н.э. можно считать началом грузиногреческих<br />

взаимоотношений. Безусловно, это были эпизодические<br />

контакты, которые прервались с конца XIII в. и возобновились<br />

только с VIII в. до н.э.<br />

46


47<br />

biWiko diasamiZe<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong>i saqarTvelo (aWara)<br />

tbel abuserisZis xanaSi<br />

(socialur-ekonomikuri mdgomareoba)<br />

XII saukunis bolo da XIII saukunis pirveli aTwleuli<br />

uaRresad saintereso xanaa <strong>saqarTvelos</strong> istoriaSi.<br />

erTi mxriv, es aris dro, roca saqarTvelo axlo<br />

aRmosavleTis uZlieres saxelmwifod iTvleba, mas<br />

emorCilebian da angariSs uweven mosazRvre Tu Soreuli<br />

muslimanuri qveynebi, da evropel jvarosnebs igi<br />

mSvelelad, ierusalimis mxsnelad da muslimanTa dammorCileblad<br />

miaCniaT (z. avaliSvili,1989: 102), magram,<br />

meore mxriv, sul raRac 10_15 wlis Semdeg, es saxelmwifo<br />

ver umklavdeba monRolTa ocaTasian marbiel<br />

laSqars, seriozul winaaRmdegobas ver uwevs xvarazmelebs,<br />

brZolis velze garnisTan daxmarebis gareSe<br />

tovebs 4 aTas Tavdadebul mamuliSvils da erTi seriozuli,<br />

generaluri brZolis gareSe morCilebas ucxadebs<br />

monRolebs.<br />

aseT winaaRmdegobriv da <strong>saqarTvelos</strong>Tvis rTul<br />

periodSi mouwia moRvaweoba rusTavelis umcros Tanamokalmes,<br />

mecniersa da mwerals, aWaris erisTavTeris-<br />

Tavebis _ abuserisZeTa gvaris Rirseul warmomadgenels<br />

_ tbel abuserisZes.<br />

naSromis mizania <strong>saqarTvelos</strong>a da mis irgvliv ganviTarebuli<br />

movlenebis fonze warmoadginos tbel abuserisZis<br />

xanis aWaris socialur-ekonomikuri mdgomareoba<br />

mwerlis Txzulebebis da sxva wyaroebisa da literaturis<br />

gamoyenebiT.<br />

tbel abuserisZis xanis aWaris <strong>istoriis</strong> calkeuli<br />

<strong>sakiTxebi</strong>, marTalia, ganxilulia l.musxeliSvilis,<br />

r.mefisaSvilis, x.axvledianis, i.sixaruliZis, S.varSani-<br />

Zis, S.mamulaZis, n.goguaZis, m.qavTarias, r.Cagunavas,<br />

r.xalvaSis, g. abuseliZis da sxvaTa naSromebSi, magram


erTianobaSi es problema ar Seswavlila. warmodgenili<br />

naSromi am xarvezis Sevsebis mokrZalebuli mcdelobaa.<br />

abuserisZeTa feodaluri saxli dawinaurebuli Cans<br />

XI saukunis dasawyisidan, roca maT jer ,,xixaTa eris-<br />

Tavoba,” xolo Semdeg abuser ivanisZis erisTavTerisTavobis<br />

dros artanujis, cixis juarisa da awyuris cixis<br />

patronobis uflebac miuRiaT. maTve ekuTvnodaT yvelis<br />

cixec (qarTlis cxovreba, 1955: 300)<br />

XI saukunis 40-iani wlebi mZime da warumatebeli<br />

aRmoCnda abuserisZeebisaTvis. mefe bagrat IV-ze ganawyenebulma<br />

da artanujis cixis xelSi Cagdebis mosurne<br />

liparit baRvaSma ,,gamoityuvna anisiT dedoflisagan<br />

abuseri erisTavi artanujisa, da xixaTa, da cixis<br />

juarisa, da awyueris cixis patroni... da Seipyrna” (qca,<br />

1955: 300) magram ,,Ze liparitisi ivane mZevlad darCa<br />

bagratis xelTa Sina, da iTxova igi bagratisagan, da<br />

nacvlad gauSua abuseri Tavis cixiTa mSvidobiT (qca,<br />

1955:300). abuser pirveli mainc ver ascda liparitis<br />

tyveobas, sasireTis WalaSi momxdar brZolaSi ,,Seipyres<br />

abuseri da sxvanica didebulni mis Tana.”<br />

liparitis tyveobas ver gadaurCa abuser pirvelis<br />

memkvidre grigolic, romelic aryis cixesTan brZolaSi<br />

Seipyres ,,da sTxoves artanuji sikudilisa qadebiTa”<br />

(qca,1955:302). ase rom, XI s. 40-iani wlebis meore naxevarSi<br />

abuserisZeebma dakarges artanuji da Semdeg cixis<br />

juaric. igi bagrat IV-m sula kalmaxels uwyaloba<br />

liparitis Sepyrobisa da misTvis gadacemis sanacvlod.<br />

rogorc Cans, XII saukuneSi abuserisZeTa samflobelo<br />

aWariT Semoifargleboda da misi patronebi erTgulad<br />

idgnen qveynis samsaxurSi. am mxriv wyaroebi<br />

warmoaCenen mwerlis babuas erisTavTerisTav abusers,<br />

mis Zmas sananos da mwerlis mamas ivane erisTavTeris-<br />

Tavs, romelic daiRupa ,,TurqTa xeliTa (abuserisZe<br />

tbeli, 1998: 67).<br />

ramdenadac erisTavTerisTav ivanes daRupva unda<br />

ukavSirdebodes xixanis ,,mterTa zeda gacemis”_RalatiT<br />

dakargvis periods da mas 1191 wliT aTariReben, amdenad<br />

48


tbel abuserisZis moRvaweobis xanis dasawyisi XII<br />

saukunis 80-iani wlebiT aris gansazRvruli da Cveni<br />

sakvlevi periodis qveda sazRvaric 90-iani wlebis dasawyisi<br />

unda iyos.<br />

* * *<br />

tbel abuseriZis cxovrebisa da moRvaweobis dasawyisi<br />

emTxveva Tamaris drois saqarTveloSi feodalopozicionerTa<br />

gamosvlebis dasrulebisa da sagareo<br />

politikis gaaqtiurebis wlebs. feodal-opozicionerTa<br />

bolo gabrZoleba iyo 1191 wels, roca <strong>dasavleT</strong> da<br />

<strong>samxreT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> feodaluri aristokratiis didma<br />

nawilma moindoma giorgi rusis xelaxla dabruneba Tamaris<br />

meuRled da amiT sakuTari poziciebis ganmtkiceba.<br />

am moZraobis saTaveSi aRmoCnda SavSeTisa da<br />

klarjeTis patroni guzani, samcxis spasalari boco da<br />

msaxurTuxucesi vardan dadiani, romelmac mTeli <strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> Zalebi Semoikriba. ismeba kiTxva, ram<br />

gaaerTiana es Zalebi Tamaris momxreTa winaaRmdeg, ra<br />

iyo namdvili mizezi ZalTa aseTi dapirispirebisa da<br />

romel mxareze unda yofiliyvnen abuserisZeebi<br />

akad. n. berZeniSvilis samarTliani SeniSvniT, daviT<br />

aRmaSeneblis droidan aSkara gaxda aRmosavleTis upiratesoba<br />

da afxazTa mefe (lixTimereTis da Tu gnebavT<br />

tao-klarjeTis mefe) sul ufro da ufro qarTlkaxeTs<br />

da mis mimdgom qveynebs irCevs centrad... da<br />

Zveli feodaluri aristokratia ajanyda (n. berZeni-<br />

Svili, 1974:168). ajanyebulTa erTi nawili xingris<br />

wyalze Tmogvsa da eruSeTs Sua brZolaSi damarcxda,<br />

meore nawili, romelic goramde iyo misuli, xingris<br />

wyalze maTi momxreebis marcxis gagebisTanave ukan<br />

gabrunda. am ambebis aRwerisas mematianeebi abuseris-<br />

Zeebs ar axseneben, magram tbel abuserisZis TxzulebaSi<br />

naTqvami xixanis ,,mterTa zeda gacemis” da Semdeg<br />

,,RmrTis sworTa patronTa” davalebis Sesruleba imaze<br />

unda miuTiTebdes, rom guzan abulasnis gandgomisas<br />

abuserisZeebi mefis momxreTa rigebSi iyvnen da araa<br />

49


gamoricxuli, rom mwerlis mamis daRupvac am movlenebTan<br />

(xixanis dakargva) iyos dakavSirebuli (i.sixaruliZe,<br />

1979:16).<br />

am ambebis Semdeg qveyanaSi simSvide gamefebula.<br />

mematianes TqmiT, ,,Seiqmna mSvidoba, sixaruli da erToba,<br />

romeli arodes sada vis uxilavs” (qca, 1959: 54). unda<br />

vivaraudoT, rom mSvidoba sufevda abuserisZeTa<br />

saerisTavoSic, rac imis saSualebas iZleoda, rom<br />

tbels saeklesio ganaTleba varZiaSi mieRo wm. ioane<br />

SavTelTan da Semdeg emoRvawa aRmosavleT <strong>saqarTvelos</strong><br />

iseT mniSvnelovan saeklesio centrebSi, rogoricaa<br />

martyofi da alaverdi (r.xalvaSi, 2006: 9).<br />

rogorc Cans, XIII saukunis dasawyisidan abuseris-<br />

ZeTa saerisTavos mWidro urTierToba hqonda qveynis<br />

sxva mxareebTan. 1216 wels ivane aTabagis mier mowveul<br />

sasamarTloze memna jayelTan, did WyondidelTan, romelic<br />

mosuliyo samefodan, varZiis winamZRvarTan,<br />

bRinZahanqis winamZRvarTan da garejis did mamamTavar-<br />

Tan erTad monawileobda tbel abuserisZec (r.xalvaSi,<br />

2006:7). es urTierToba kidev ufro gafarToebula 20-<br />

iani wlebidan, roca aRmosavleT saqarTveloSi mZime<br />

viTareba Seiqna jalal-ed-dinis Semosevis gamo. mefe<br />

rusudanTan erTad Tbilisidan quTaisSi gadmovida <strong>saqarTvelos</strong><br />

kaTalikosi arsen bulmaisimisZe da gelaTidan<br />

marTavda <strong>saqarTvelos</strong> eklesias. aWara ki am dros<br />

<strong>saqarTvelos</strong> sxvadasxva kuTxidan ltolvili mosaxleobis<br />

TavSesafrad iqca. tbeli gvauwyebs: ,,odes mogebisaTvis<br />

codvaTa CvenTaisa samcxe da yoveli adgili<br />

saqarTveloisai ivltoda xiznobad SiSisaTvis xuarazmelTaჲsa,<br />

gamoqcevasa da mowyuedasa zeda laSqarTasa<br />

da mravalTa mTavarTa da kacisSvilTasa da mooxrebasa<br />

dedaqalaqisa tfilisisasa da umetesTa adgilTa lixTa<br />

amerisa saqarTveloisaTa... aravin daSTa ultolveli<br />

kerZoTa aWarisaTaca (abuserisZe tbeli, 1998: 65-66).<br />

aWaras Seafara Tavi 1235 wels, monRolTa Semosevis<br />

dros, mandaturTuxucesma SanSe mxargrZelmac.<br />

50


yvelaferi es miuTiTebs imaze, rom tbelis moRvaweobis<br />

xanaSi aWara, abuserisZeTa samflobelo, qveynis<br />

sxva mxareebTan SedarebiT, daculi aRmoCnda da aq meti<br />

pirobebi Seiqmna rogorc ekonomikuri, ise kulturuli<br />

ganviTarebisaTvis.<br />

aWara Tavisi mdebareobiT gzaTa SesayarSi aRmoCnda<br />

erTi mxriv, zRvispireTidan <strong>samxreT</strong> <strong>saqarTvelos</strong>aken<br />

da meore mxriv, axlo aRmosavleT_mcire aziidan Crdilo<br />

kavkasiisa da <strong>samxreT</strong>_aRmosavleTis qveynebisaken,<br />

kerZod artanujisaken, adreSuasaukuneebis am cnobili<br />

centrisaken. saxmeleTo gza aWariswylis xeobaze, xolo<br />

samdinaro gza Woroxze gadioda da akavSirebda baTumsa<br />

da arTvins. am mxaris ekonomikuri mniSvneloba ar<br />

Semcirebula <strong>saqarTvelos</strong> erTiani feodaluri monarqiis<br />

Seqmnis xanaSic. ,,iq modioda saqoneli armeniis da<br />

siriis yvela qveynidan, trapezunidan (T.yauxCiSvili<br />

8,1952:4). SemTxveviTi ar iyo isic, rom qvemo aWaraSi<br />

ganviTarebuli iyo navmSeneblobac, rogorc erT-erTi<br />

sarfiani dargi (T.Ciqovani, 1958:69-85). aWariswylisa da<br />

Woroxis xeobebSi savaWro qaravnebis moZraoba moiTxovda<br />

gzebisa da xidebis wesrigSi moyvanas, mgzavrebisa<br />

da savaWro saqonlis uSiSroebis uzrunvelyofas. amitomaa,<br />

rom xalxuri gadmocemebi aWarasa da mis momijnave<br />

mxareebSi farTod gaSlil aRmSeneblobiT saqmianobas<br />

Tamaris mefobis xanas ukavSireben.<br />

aWariswylis xeobaSi gamavali saqaravno gza sami mimarTulebiT<br />

itoteboda: sxalTa-xixaZiris gziT sofel<br />

bakoze gavliT miemarTeboda axalcixisaken; aWariswylis<br />

Senakadis _ Ciruxiswylis (mareTis) xeobis gavliT<br />

SavSeT-klarjeTisaken, xolo aWariswylis xeobis Semdeg<br />

goderZis uReltexilis gavliT gza oZrxes mimar-<br />

TulebiT midioda. yvela am mimarTulebiT, garda Ta-<br />

Riani xidebisa, igeboda TavdacviTi nagebobebi, romlebic<br />

am gzebis uSiSroebasac da qveynis, mxaris Tavdacvis<br />

saqmesac uzrunvelyofda.<br />

aWariswylis xeobaSi wamomarTuli cixe-koSkebi:<br />

xixani, varcixe, cixisyeli, wablana, CanCxalo, darCi-<br />

51


Zeebi, yalaboni, kaviani, Wvana, dandaloscixe, zesofeli,<br />

saRoreTi, zvare da sxva qmnidnen aWariswylis xeobaSi<br />

erTiani TavdacviTi sistemis uwyvet jaWvs, romelTa<br />

meTaur cixes xeobis saTaveSi aRmarTuli xixani warmoadgenda.<br />

igi mdebareobs zRvis donidan 2635 metris<br />

simaRleze, arsianis mTis erT-erT ganStoebaze. cixis<br />

farTobi TiTqmis erT heqtramdea. cixes hqonia galavani<br />

oTxi koSkiT. koSkebi ramdenime sarTuliani yofila,<br />

romelTagan pirveli sarTuli dilegebad yofila gamoyenebuli.<br />

cixis teritoriaze sxvadasxva daniSnulebis<br />

nagebobebia (Tone, marani, wvimis wylis Sesagrovebi<br />

rezervuarebi), magram maT Soris yvelaze mniSvnelovania<br />

wm. giorgis eklesia, romelic Zmis davalebiT<br />

tbels augia.<br />

xixanis cixe Tavisi sidiadiT, mSeneblobis sirTuliT,<br />

konstruqciebiT erT-erTi gamorCeulia Sua saukuneebis<br />

<strong>saqarTvelos</strong> xuroTmoZRvrul ZeglTa Soris.<br />

igi maCvenebelia maRali saamSeneblo xelovnebisa da<br />

kulturis.<br />

xixaZiris xeobaze gamavali saqaravno-savaWro gza,<br />

Tavisi xidebiTa da cixeebiT, adasturebs im azrs, rom<br />

tbelis epoqaSi es xeoba marTlac warmoadgenda umTavres<br />

da umniSvnelovanes magistrals qveynis rogorc<br />

saSinao, ise sagareo problemaTa mogvarebisaTvis.<br />

erT-erTi saintereso da mniSvnelovani magistrali<br />

Cans mareTis xeobaze gamavali gzac.<br />

mareTis xeobis erT boloSi darCiZeebis cixe idga,<br />

meore bolos oqropilauris (yalaboinis) cixe darajobda.<br />

es ukanaskneli, rogorc Cans, Ciruxiswylisa da<br />

uCambiswylis Sesayars akontrolebda da am cixis daniSnuleba<br />

iseTive iyo, rogoric darCiZeebis cixisa.<br />

aWariswylis xeobis erTian TavdacviT sistemaSi gansakuTrebuli<br />

funqcia ekisreboda takiZeebis (Wvanis) da<br />

kavianis (xiWauris) (<br />

cixeebs. maTi funqcia am or xeobaze<br />

gamavali gzebis kontroli da mosalodneli safrTxis<br />

droze Setyobineba unda yofiliyo.<br />

52


msgavsive funqciiTa da safortifikacio mSeneblobis<br />

maRali xelovnebiT, reliefis ostaturi gamoyenebiT<br />

aris agebuli aWariswylis xeobis sxva cixeebic: zvare,<br />

saRoreTi, civasula, zesofeli da sxva. yvela isini<br />

aSkarad miuTiTeben tbelis drois <strong>saqarTvelos</strong> da misi<br />

erTi kuTxis–aWaris ekonomikur da samxedro-politikur<br />

Zlierebaze, maRal saamSeneblo-teqnologiur doneze da<br />

aq mcxovrebi mosaxleobis amouwurav energiasa da ma-<br />

Ral sulier kulturaze.<br />

am TvalsazrisiT kidev ufro met masalas iZleva<br />

tbelis moRvaweobis xanaSi farTod gaSlili saekle-<br />

sio_samonastro mSeneblobis sakiTxis Tundac mokle<br />

mimoxilva. ∗<br />

miuxedavad imisa, rom qristes pirvelmociqulTa<br />

mier qristianuli eklesiis dafuZnebas, qarTuli istoriuli<br />

tradicia, aWariswylis xeobaSi, kerZod didaWaraSi<br />

aRiarebs, dRemde IX saukuneze adrindeli saeklesio<br />

nageboba aq aRmoCenili araa. savaraudoa, ufro<br />

adre Cveni winaprebi xis eklesiebs agebdnen, amitom<br />

dRemde maTi nangrevebi ar SemorCa. arqeologiuri gaTxrebis<br />

Sedegad aRmoCenili masalebis safuZvelze IX_X<br />

saukuneebiT TariRdeba sacixuris (jvarTnis), sxalTis<br />

mcire da Tikanauris eklesiebi.<br />

eklesiaTa mSenebloba ufro intensiuri Cans XII_XIII<br />

saukuneebSi. TiTqmis araa am mxareSi sofeli, sadac<br />

eklesia ar yofiliyo, Tumca cnobebi yvelas Sesaxeb ar<br />

SemorCenila. magaliTad XIX saukunis mkvlevar-mogzaurTa<br />

(g.yazbegi, T.saxokia) SromebSi daculi cnobebis<br />

mixedviT, eklesiebi sakmaod didi zomisa, mdgara xixa-<br />

Ziris centrSi, aseve daba xuloSi, romlis adgilas<br />

Semdeg meCeTi augiaT (g. yazbegi,1995:37). aseve eklesiebi<br />

yofila: oladaurSi (T.saxokia, 1985:267), cxmorisSi,<br />

∗ informacia eklesiaTa Sesaxeb motanilia S.mamulaZis wignidan<br />

,,aWariswylis xeobis materialuri kulturis Zeglebi”, baTumi,<br />

2000.<br />

53


dRvanSi, neniaSi, kviaxiZeebSi, goginaurSi, marwyvalTaSi<br />

da sxvagan (z.WiWinaZe, 1913:120-130; 176-184).<br />

Cvens dromde SedarebiT sruli saxiT moaRwia sxal-<br />

Tis saeklesio kompleqsma. igi X_XIV saukuneebis aWara-<br />

Si uwyveti, intensiuri kulturuli cxovrebisa da aRm-<br />

Seneblobis erT-erTi gamoxatulebaa. es dro aWaraSi<br />

abuserisZeTa sagvareulos zeobis xanas ukavSirdeba da<br />

saeWvo araa, rom taZris ageba da moxatva-Semkoba maT<br />

saxelTan unda iyos dakavSirebuli (S. mamulaZe, 2000:88).<br />

miT umetes, rom es gvari gansakuTrebuli siqveliT,<br />

RvTismosaobiTa da qvelmoqmedebiT gamoirCeoda.<br />

tbelis epoqis sxva eklesiebma Cvenamde nangrevebis<br />

saxiT moaRwia. amaTgan mxolod zogierTia arqeologiurad<br />

Seswavlili.<br />

Sua saukuneebis materialuri kulturis ZeglTagan<br />

aWaris teritoriaze yvelaze ukeT Semonaxulia TaRiani<br />

xidebi, romlebic mdinareebis _ kintriSis, aWariswylis,<br />

Woroxis da misi Senakadis maWaxliswylis auzis mxareebsa<br />

da maTze gamaval gzebs aerTebs. am xidebis<br />

agebis drod mkvlevarebi sxvadasxva periods asaxeleben.<br />

akad. n. berZeniSvilic im azrisaa, rom ,,yvela isini<br />

ar SeiZleba iyos Tamaris drois da misi namoRvawari.<br />

maTSi, ueWvelia, araerTia ufro Zveli xanis, ise rogorc<br />

nagvianevi xanisac (n. berZeniSvili, 1966:10; S.<br />

varSaniZe, 1974:53).<br />

am tipis xidebi bevria aWaris momijnave SavSeT-imerxevis,<br />

Tu saerTod istoriuli tao-klarjeTis teritoriaze<br />

(S. mamulaZe, 2000:99).<br />

aWaraSi TaRiani xidebis raodenobac mkvlevarebs<br />

gansxvavebuli raodenobiT aqvT dafiqsirebuli. Tu saxokia<br />

asaxelebs rva xids, x.axvlediani _ aTs, v. lisovski<br />

_ TerTmets, S. varSaniZe _ Teqvsmets, arqeolog<br />

S. mamulaZis TqmiT, aWaraSi dRemde sul 25 Zveli<br />

TaRiani xidia dafiqsirebuli (S.mamulaZe, 2000:99).<br />

TaRian xidebze yuradRebis gamaxvileba imiTaa gamowveuli,<br />

rom igi miuTiTebs maTze gamavali gzebis<br />

gansakuTrebul mniSvnelobaze. aseTi xidebis ageba did<br />

54


Sromas, gansakuTrebul teqnologiasa da am saqmeSi<br />

gawaful ostatebs moiTxovda, amitom Cveulebriv,<br />

sasoflo mniSvnelobis gzebze mas ver aaSenebdnen. amas-<br />

Tan, am xidebis ganlagebisa da maTze gamavali gzebis<br />

SeswavliT ama Tu im mxarisa da regionis savaWroekonomikuri<br />

mniSvnelobis gaanalizebac xdeba. marto<br />

aWariswyalze dRemde SemorCenili xidebis (maxunceTi,<br />

dandalo, furtio) Seswavlac aSkarad aCvenebs Cveni<br />

winaprebis did saamSeneblo kulturas, maRal gemovnebas<br />

da am mimarTulebiT gamavali gzebis gazrdil<br />

ekonomikur mniSvnelobas. erTi ram aSkaraa, rom xidebis<br />

agebis aucilebloba dakavSirebulia am xeobaSi gamavali<br />

gzebis ara marto ekonomikur, aramed politikur<br />

mniSvnelobasTan. <strong>saqarTvelos</strong> erTiani feodaluri monarqiis<br />

Seqmna xels uwyobda misi saerTaSoriso avtoritetis<br />

amaRlebas, aseve adgilobrivi bazris, saSinao<br />

vaWrobis ganviTarebas. yvelaferi es zrdida xidebis<br />

mniSvnelobas im TvalsazrisiTac, rom erisTavebs<br />

Tu centralur xelisuflebas sabaJo kontrolis, Semosavlebis<br />

gazrdis saSualebasac aZlevda. amasTan, axal<br />

viTarebaSi intensiuri gaxda centrsa da regionebs Soris<br />

urTierToba, rac moiTxovda sagzao komunikaciebis<br />

ganviTarebas.<br />

gaerTianebul da gaZlierebul saxelmwifoSi ekonomikisa<br />

da vaWrobis ganviTareba bevrad iyo damokidebuli<br />

fuladi sistemis srulyofaze. erTi SexedviT ucnaur<br />

movlenas hqonda adgili XI_XII saukuneebis saqarTveloSi.<br />

politikuri TvalsazrisiT ,,oqros xanas”<br />

daviT IV-isa da Tamaris xanis saqarTveloSi, ,,vercxlis<br />

krizisi” da ,,spilenZis xanis” dawyeba mohyva samoneto<br />

sferoSi. vercxlis moneta spilenZis monetam Secvala<br />

Zveli ,,vercxlis” kursiT. es iman gamoiwvia, rom mTel<br />

aRmosavleTSi es procesi mimdinareobda da Tu saqarTveloc<br />

am gziT ar wavidoda, Zvirfasi liToni gaedineboda<br />

qveynis gareT fulis saxiT (d. kapanaZe, 1950: 46).<br />

saukuneze met xans grZeldeboda e.w. ,,uwesod moWrili”<br />

fulis mimoqceva saqarTveloSi da mxolod 1230 wlidan,<br />

55


usudan mefis dros, aRdga tradicia vercxlis monetis<br />

moWrisa (n.qoiava, 1938: 64; g. abuseliZe, 2004: 40).<br />

Tamaris mefobis xanaSi iWreboda moneta, romelic<br />

konvertirebadi iyo mTel maxlobel aRmosavleTSi, rac<br />

uzrunvelyofda fulis myar da intensiur mimoqcevas,<br />

qveynis ekonomikur aRmavlobas. am procesebis monawile<br />

unda yofiliyo aWarac, radgan Cvenamde moRweuli materialuri<br />

kulturis ZeglTa didi nawili (xidebi, cixeebi,<br />

eklesia-monastrebi) XI_XIII saukuneebiT TariRdeba.<br />

am TvalsazrisiT saintereso cnobebs gvawvdis tbel<br />

abuserisZis Txzulebebi, romlebic iqmneboda XIII saukunis<br />

20-iani wlebis bolosa da 30-iani wlebis dasawyisSi.<br />

amitom isini TavianTi paTosiT da mizandasaxulobiT<br />

gansxvavdebian svebednieri <strong>saqarTvelos</strong> pirobebSi<br />

Seqmnili Txzulebebisagan. es is droa, roca ,,kacismWamelTa<br />

mgelTa otebani sruliad sazRvarTa Sina<br />

srulisa saqarTveloisaTa” Cveulebrivi ambavi gaxda da<br />

saWiro iyo RvTismSoblisa da wminda giorgis Tanadgoma.<br />

sainteresoa, rom tbeli TxzulebaSi ,,axalni saswaulni<br />

wmidisa giorgisani” mogviTxrobs XII saukunis<br />

Sua xanebSi agebuli eklesiis mSeneblobis ambebs,<br />

eklesiis agebidan 80 wlis Semdeg. ram Caafiqrebina<br />

avtors Txzulebis dawera, ra mizans isaxavda da risi<br />

Tqma undoda ramdenadac igi saqarTveloSi datrialebuli<br />

ubedurebis (monRolTa gamoCena, xvarazmelTa<br />

Semoseva) mizezad qarTvelTa mier Cadenil codvebs<br />

miiCnevda (,,mogebisaTvis codvaTa CvenTaisa”) romelsac<br />

aWarac ver gadaurCa, igi Tanamedroveebs Seaxsenebda<br />

didi mfarveli wmindanis_wminda giorgis saxelsa da<br />

Zalas da simbolurad mas eklesiis mSenebelTa Semwed<br />

warmogvidgens. safiqrebelia, aq eklesia qveynis simboloc<br />

iyos, radgan tbelis nawarmoebebze dakvirvebiT<br />

SeiZleba iTqvas, rom avtori misi drois movlenebSi<br />

Rrmad Caxeduli moRvawea, romelic fiqrobs qveynis<br />

bedze da cdilobs axsnas momxdari ubedurebebis<br />

mizezebi. igi qveynis ubedurebagamovlili kacis azrovnebiT<br />

afasebs movlenebs da eklesiis mSeneblobisas<br />

56


qviTxuro basilis mier gamoCenili Tavganwirvisa Tu wm.<br />

giorgis saswaulebis CvenebiT, Tanamedroveebs qveynis<br />

gadarCenis rwmenasac unergavs.<br />

mis nawarmoebebsa da im drois cnobil pirTa epistoleebSi,<br />

romelTa adresatebi abuserisZeebi arian,<br />

kargad Cans aWaris erisTavTa axlo saqmiani urTier-<br />

Toba qveynis sxva regionebTan, maTi ekonomikuri da<br />

kulturuli SesaZleblobani. amasTan, isic Cans, rom<br />

XIII saukunis dasawyisidan, roca qveyana patronymobidan<br />

batonymobazea gadasuli da momravlda glexTa iseTi<br />

kategoriebi, rogoricaa nebieri, Tavdawerili, Tavdauwereli,<br />

nasyidi, nawyalobevi, Sewiruli (i.javaxiSvili,<br />

1983:398) da amaT gverdiT mravlad Canan glaxakebi,<br />

xiznebi, mawanwalebi, yaCaRebi da mZarcvelebi, romel-<br />

Tac xelisufleba sastikad devnis, mosaxleobis erT<br />

nawils ,,mosarewlad” saSovarze wasvla Tavis xelobad<br />

uqcevia. aseTebi umeteswilad sxvadasxva xelobis mcodne<br />

adamianebi arian. es procesi asaxulia tbelis TxzulebaSic.<br />

nawarmoebSi moqmedeba viTardeba ZiriTadad samcxesa<br />

da aWaraSi, pirveli _ metwilad focxovs, xolo meore<br />

_ sxalTis saTaveebSi (tbel abuserisZe, 1981: 43).<br />

Txzulebis mTavari personaJi basili qviTxuroa, mas<br />

sami eklesia auSenebia. erTi ,,somxiTSi,” magram ver dausrulebia<br />

imis gamo, rom amis saSualeba ar misca mTavarmowamem,<br />

meore eklesia man sakuTar sofelSi _ SuartyalSi<br />

aaSena. mas augia agreTve kidev ,,erTi taZari<br />

sxvaic.” Txzulebis avtori meore eklesiis mSeneblobis<br />

ambebs mogviTxrobs da aCvenebs im socialur-ekonomikur<br />

yofas, romelic sufevda im drois aWarasa da momijnave<br />

mxareebSi. qviTxuro basili ,,mosarewlad” wasula ,,queyanasa<br />

somxiTssa, maxloblad Tfilissa.” igi ara marto<br />

xuro-kalatozia, aramed sxvamxrivac ganswavluli pirovnebaa,<br />

SeuZlia mWedloba da samWedlo iaraRebis<br />

damzadeba (n. kaxiZe, 2003:140), hyavs uReli xari, aqvs sakuTari<br />

samSeneblo iaraRebi da maSin, roca misma Svilma<br />

TavisTvis saxlis Seneba daiwyo, basili eklesiis<br />

57


mSeneblobas Seudga. aqedan gamomdinare, mkvlevarebi<br />

askvnian, rom basili araa didad SeZlebuli, magram arc<br />

Zalian Raribia (l. musxeliSvili, 1941:12; pr. ratiani,<br />

1979:177).<br />

nawarmoebis mixedviT, saSovarze ,,mosarewlad” wasvla<br />

araa erTeuli SemTxveva. rogorc Cans, ekonomikuri<br />

pirobebi glexs, xelosans aiZulebda wasuliyo Sors<br />

samuSaod miuxedavad imisa, rom sxvadasxva xifaTisagan<br />

isini ar iyvnen daculi. ase moxda daba cxmorisidan<br />

Sors ,,napirsa warmarTTasa” wasuli kuanilisa da ponilis<br />

mimarTac. isini sparselebma tyved waiyvanes da<br />

mxolod wm. giorgis SemweobiT daubrundnen ojaxebs.<br />

sainteresoa is, rom avtori cxmoriss dabad moixseniebs,<br />

,,sadac ars taZari.” cxmorisis eklesiam Cvenamde<br />

nangrevebis saxiTac ver moaRwia, amitom am cnobas<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba.<br />

tbelis TxzulebaSi dasaxelebuli sxva personaJebic<br />

iqceven Cvens yuradRebas imiT, rom TiToeulTan<br />

dakavSirebiT avtori im epoqisaTvis damaxasiaTebel,<br />

saintereso informacias iZleva. basilis Svili iovanec<br />

ostatia, dacolSvilebuli da saxls iSenebs calke<br />

sacxovreblad. am ukanasknelsac vaJi hyolia_iosebi. igi<br />

mRvdelia, mwerlis ufrosi Tanamedrove. swored basilis<br />

SviliSvilis ,,netari iosebisa” da misi axloblebis<br />

monaTxrobia bevri ram, ris Sesaxebac wers avtori.<br />

gansakuTrebuli siTboTi moixseniebs mwerali dedas<br />

xaTuTas_ekaterines, romelic bevrs loculobda qveynisaTvis;<br />

Zmas _ erisTavTerisTav abusers, romelic mTavari<br />

iniciatori iyo xixanis axali eklesiis agebisa da<br />

,,mravalni kargni xatni daasuena didruanni,” das_vanens,<br />

romelsac naTlismcemlis taZari augia da meuRles _<br />

bagulis, romelmac ,,paStad waago saSensa Sina wmidisa<br />

mTavarmowamisa giorgissa” (l. musxeliSvili, 1941:13).<br />

tbelis TxzulebaSi saintereso cnobebia daculi<br />

xixanis cixis mimdebare soflebze, romlebic yuradRebas<br />

iqceven TavianTi geografiuli mdebareobiT, mosaxleobis<br />

socialur-ekonomikuri mdgomareobiTa da nawar-<br />

58


moebSi aRweril ambebSi monawileobiT. am TvalsazrisiT<br />

yvelaze metad gamokveTilia bakoelTa, sofel<br />

bakos mcxovrebTa Rvawli xixanis wm. giorgis axali<br />

eklesiis mSeneblobaSi. TxzulebaSi vkiTxulobT: ,,mamulisa<br />

Cuenisa kacTa, wesisaebr, didi Wiri naxes, garna<br />

bakoelTa metis-metad didi moiWirves, romelTa vazirobiTa<br />

da SemoxuewiTa xel-vyav eklesiisa mravliTa saxlovnebiTa<br />

aRSenebai mun Sina misrulTa salocavad<br />

Widroebisa maTisa nugeSinis_sacemlad” (abuserisZe tbeli,<br />

1998: 680).<br />

bakos xseneba TxzulebaSi sxva mxrivac mniSvnelovania.<br />

masze gadioda is gza, romelic focxovisaken<br />

midioda. sofeli sakmaod didi yofila da misi mosaxleoba<br />

im eklesiis mrevls warmoadgenda. amitom iyo,<br />

rom maTi ,,vazirobiTa da SemoxuewiTa” daiwyo eklesiis<br />

mSenebloba, radgan mlocvelebs veRar itevda.<br />

bakodan arc ise Sors, axlandel zemo TxilvanaSi<br />

abuserisZeebs sasaxle hqoniaT, xolo qvemo TxilvanaSi<br />

saZvale _ wminda ioane maxareblis eklesiaSi, romelic<br />

tbelis das _ vanens augia. am eklesiis Sesaxeb cnobas<br />

gvawvdis tbeli, magram soflis saxeli nawarmoebSi ar<br />

Cans. TavisTavad abuserisZeTa sasaxlisa da saZvalis aq<br />

arseboba aCvenebs am soflis mniSvnelobasa da sidides<br />

tbelis moRvaweobis xanaSi.<br />

amrigad, tbel abuserisZis xanis <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

saqarTvelo (aWara) socialur-ekonomikuri ganviTarebis<br />

TvalsazrisiT <strong>saqarTvelos</strong> erT-erT mowinave mxares<br />

warmoadgenda, sadac miuxedavad qveynis sagareo pirobebis<br />

garTulebisa, intensiurad mimdinareobda aRmSeneblobiTi<br />

saqmianoba, rac gamoixateboda gzebis, TaRiani<br />

xidebis, safortifikacio nagebobebisa da eklesiaTa<br />

mSeneblobiT, romelTa srulyofileba 800 wlis Semdegadac<br />

aocebs mnaxvels.<br />

59


gamoyenebuli literatura:<br />

1. abuserisZe tbeli, Txzulebani, teqsti gamosacemad<br />

moamzades, gamokvleva, leqsikoni da saZieblebi daurTes<br />

n.goguaZem, m.qavTariam da r.Cagunavam, baTumi, 1998.<br />

2.abuseliZe g., tbel abuserisZis epoqis <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong>i<br />

saqarTvelo (ekonomikuri mdgomareoba), Tb.,<br />

2004.<br />

3. avaliSvili z., jvarosanTa droidan, Tb., 1989.<br />

4. berZeniSvili n., gzebi rusTavelis epoqis saqarTveloSi,<br />

Tb., 1966.<br />

5. berZeniSvili n., <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> <strong>sakiTxebi</strong>, t.<br />

VII, Tb., 1974.<br />

6. varSaniZe S., narkvevebi Sua saukuneebis aWaris<br />

istoriidan, Tb., 1974.<br />

87. kapanaZe d., qarTuli numizmatika, Tb., 1950.<br />

8. kaxiZe n., xelosanTa vinaoba da eTnikuri Semadgenloba.<br />

_,,saistorio macne,” XII, baTumi, 2003.<br />

9. mamulaZe S., aWariswylis xeobis materialuri<br />

kulturuli Zeglebi, baTumi, 2000.<br />

10. musxeliSvili l., abuserisZe tbeli, bolok-basilis<br />

mSenebloba SuartyalSi da abuserisZeTa sagvareulo<br />

matiane, Tb., 1941.<br />

11. ratiani pr., Zveli qarTuli literaturis Zeglebi,<br />

abuserisZe tbelis moTxroba, rogorc saistorio wyaro. -<br />

Jurn., ,,mnaTobi” # 11, 1979<br />

12. saxokia T., mogzaurobani, baTumi, 1985.<br />

13. sixaruliZe i., naTeli dauRamebeli, baTumi, 1979.<br />

14. tbel abuserisZe, cxovreba qviTxuroisa basilisa,<br />

gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo<br />

i.sixaruliZem, baTumi, 1981.<br />

15. qarTlis cxovreba, t. I. Tb., 1955.<br />

16. qarTlis cxovreba, t. II. Tb., 1959.<br />

17. qoiava n., fulis triali rusTavelis epoqis saqarTveloSi,<br />

Tb., 1983.<br />

18. yazbegi g., sami Tve TurqeTis saqarTveloSi, naSromi<br />

Targmnes, Sesavali werilebi, komentarebi da<br />

saZieblebi daurTes da gamosces ramaz surmaniZem da mamia<br />

xarazma, baTumi, 1995.<br />

60


19. yauxCiSvili s., georgika, t. IV, wig. II, Tb., 1952.<br />

20. Ciqovani T., nikolaiSvili W., Woroxze naosnobis<br />

istoriidan, aWaris saxelmwifo muzeumis Sromebi, III,<br />

baTumi, 1958.<br />

21. WiWinaZe z., muslimani qarTveloba da maTi soflebi<br />

saqarTveloSi, tf.1913.<br />

22. xalvaSi r., tbel abuserisZis Rvawli, baTumi, 2006.<br />

23. javaxiSvili iv., Txz. t. II, Tb., 1983.<br />

Bichiko Diasamidze<br />

South-Western Georgia (Adjara) in the Epoch of<br />

Tbel Abuserisdze<br />

(Social and Economic Situation)<br />

Summary<br />

Despite the external glory, Georgia was experiencing sharp socialeconomic<br />

and political crisis in the first third of the 13 th century. Since<br />

the 20es it was worsened by the complicated foreign situation<br />

(appearance of the Mongols, Jallal-ed-Din’s invasions).<br />

It is true that all this had a negative influence on all parts of the country<br />

but Adjara appeared to be comparatively better protected. This period saw<br />

the construction of the roads and arched bridges, fortification buildings,<br />

churches and monasteries, development of science and literature. The<br />

princedom of Adjara had active trade-economic and cultural relations<br />

with the neighbouring parts of the country as well as relatively distant but<br />

economically developed cities and provinces where the inhabitants of<br />

Adjara used to go for temporary earnings. These events are artistically<br />

depicted in Tbel Abuserisdze’s works.<br />

61


Диасамидзе бичико<br />

Юго-западная Грузия (Аджария) в период<br />

Тбела Абусерисдзе<br />

(социально-экономическое положение)<br />

Резюме<br />

Грузия в первой трети ХIII в., несмотря на внешний блеск,<br />

переживала острый социально-экономический и политический<br />

кризис, который сначала 20-ых годов еще и осложнился из-за<br />

появления монгола-татар и походов Джалал-эд-дина.<br />

Естественно, все это оказывало отрицательное воздействие на<br />

все регионы страны, но Аджария оказалась лучше защищенной. В<br />

этот период здесь проводятся дороги, возводятся арочные мосты,<br />

фортификационные сооружения и церковно-монастырские комплексы,<br />

развиваются наука и литература. Аджарское эриставство имеет<br />

тесные торгово-экономические и культурные отношения, как<br />

ближными, так и более отделенными, по экономически развитыми<br />

регионами, куда на «промысел» «ходят» здешние жители. Данные<br />

события художественно описаны и в произведениях Тбела Абусерисдзе.<br />

62


63<br />

SoTa mamulaZe<br />

memindvreoba, mevenaxeoba ganviTarebuli<br />

Sua saukuneebis aWaraSi<br />

Sua saukuneTa aWaris ekonomikuri Zlierebis safu-<br />

Zvels warmoadgenda mravaldargovani soflis meurneoba,<br />

guTnur miwaTmoqmedebaze dafuZnebuli memindvreoba,<br />

mesaqonleoba, ganviTarebuli mevenaxeoba, mexileoba,<br />

mebostneoba, xelosnoba da sxv.<br />

amjerad mokled SevCerdebiT meurneobis im dargebze,<br />

romelTa Sesaxebac bolo wlebSi warmoebuli<br />

arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili masalebis,<br />

eTnografiuli Tu werilobiTi monacemebis mixedviT<br />

SesaZlebeli xdeba garkveuli warmodgena SeviqmnaT<br />

ganviTarebuli Sua saukuneebis soflis meurneobis<br />

iseT dargebze, rogoricaa memindvreoba, mevenaxeoba-meRvineoba.<br />

memindvreoba sxvadasxva sistemas moicavda (nasveni,<br />

aneuli, Rrmad xvna...) (g. Citaia, 1930: 269, 344). amave<br />

periodSi met-naklebad arsebobda tyis zonis miwaTmoqmedeba,<br />

e.w. axooba, romelic saTaves Toxis kulturidan<br />

iRebda. istoriulad igi guTnurma miwaTmoqmedebam<br />

Secvala, romelic XX s. dasawyisamde agrZelebda<br />

arsebobas (n. berZeniSvili, 1956: 282-288). aWaraSi gansaku-<br />

TrebiT maRal ganviTarebas miaRwia terasulma miwaTmoqmedebam<br />

(n. CijavaZe, 1976: 98-101).<br />

memindvreobaSi wamyvani mniSvneloba hqonda pureul<br />

kulturebs. aWaraSi maT farTod gavrcelebaze metyvelebda<br />

rogorc arqeologiuri, ise eTnografiuli da<br />

toponimikuri monacemebi. am mxriv gansakuTrebiT sayuradReboa<br />

1984 wels Wvanis (takiZeebis) cixis teritoriaze<br />

warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegad<br />

aRmoCenili marcvleulis naSTebi. <strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa<br />

akademiis n. kecxovelis saxelobis botanikis<br />

institutSi laboratoriuli Semowmebisas aRmoCnda,


om am naSTebis saxiT Cven saqme gvaqvs rbili da<br />

magari xorblis jiSebis, maT Soris dolis da dikas,<br />

kulturuli ormarcvala aslis, kulturuli Wvavis,<br />

agreTve Romis, culispiras, bardas da ospis arsebobasTan.<br />

dolis puri, rogorc sxva marcvleuli kulturebi,<br />

qarTul samecniero literaturaSi sakmaod srulyofiladaa<br />

Seswavlili. Cven mxolod aRvniSnavT, rom igi<br />

erT-erTi ZiriTadi marcvleuli kultura Cans <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong>a (l. beriaSvili, 1973) da gansakuTrebiT<br />

aWariswylis xeobis Sua zolis mosaxleobisaTvis<br />

(n. CijavaZe, 1971: 33). dolis puris adgilobrivi<br />

Rirseba imaSi mdgomareobda, rom is TiTqmis erTnairad<br />

kargad xarobda rogorc sarwyav, ise urwyav zolSi,<br />

rogorc noyier, ise mwir niadagebSi. es garemoeba aWaris<br />

Sua zolisaTvis gansakuTrebiT niSandoblivi unda<br />

yofiliyo, radgan aq bevria iseTi miwebi, romelTa<br />

rwyva SeuZlebeli xdeboda. dolis puri, rogorc eTnografiuli<br />

masalebiT dasturdeba, xulos raionis<br />

zemo soflebSi iTeseboda me-19 saukunis CaTvliT da<br />

igi sabolood gandevna simindma (n. CijavaZe, 1966: 122).<br />

eTnografiuli masalebis mixedviT Cans, rom aWaraSi<br />

XIX s. bolomde gazafxulis pureulidan mxolod dika<br />

mohyavdaT. igi adreuli periodidan aWaris maRalmTian<br />

zonaSic unda yofiliyo gavrcelebuli, rac misi botanikuri<br />

TvisebebiT aixsneba. sakmarisia aRiniSnos isic,<br />

rom dikadan nawarmoebi toponimebi sakmao raodenobiT<br />

gvxvdeba aWaraSi, gansakuTrebiT ki _ zemo aWarasa da<br />

mTiswina zolis soflebSi (i. sixaruliZe, 1958, 89, 90, 92,<br />

103, 105 da sxv.). aWaraSi dika ramdenime saxis iyo,<br />

romelsac xalxi garkveuli saxeliT aRniSnavda (TeTri<br />

dika, yirmizi-wiTeli dika, SavTava anu Savfexa dika).<br />

amaTgan pirveli ori eTnografiulad xelmisawvdom<br />

periodSi aRar dasturdeba, xolo Savfexa dika iSvia-<br />

Tobas warmoadgenda.<br />

arqeologiur monapovarSi marcvleulTa Soris dasturdeba<br />

Wvavis arsebobac. mas axasiaTebs mwiri niada-<br />

64


gebis mimarT kargi Seguebisa da garemo pirobebisadmi<br />

naklebi momTxovneloba (Вавилов Н. И. 1960:291). amave dros<br />

igi kargad egueba sicivesa da yinvebs. xarobs sxva<br />

marcvleulTan mezoblobaSi da a. S. Wvavis kultura<br />

farTod iyo gavrcelebuli mTel aWaraSi, gansakuTrebiT<br />

mTian zolSi, romlis ganviTarebisaTvis metad<br />

xelsayreli bunebriv-klimaturi pirobebi arsebobda.<br />

ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi marcvleuli<br />

kulturebidan erT-erTi wamyvani adgili eWira asls<br />

(kulturul ormarcvalas). igi arqeologiur masalaSi<br />

sakmao raodenobiTaa warmodgenili. asli da misi warmomadgenlebi<br />

xorblis erT-erTi uZvelesi saxeobebia,<br />

romlebic mecnierebaSi SiSvelTeslovanTa prototipad<br />

aris miCneuli (Жуковский П. М., 1962: 14). asli damowmebulia<br />

Zveli babilonis, egviptis, kavkasiis da sxva<br />

civilizaciebis miwaTmoqmedebaSi neoliTuri kulturis<br />

safexuridan.<br />

asli sagazafxulo kulturaa. savegetacio periodi<br />

sxvasTan SedarebiT mokle aqvs da maRalmTis pirobeb-<br />

Sic droulad aswrebda Semosvlas. igi niadagebis mimarT<br />

nakleb momTxovnelobas amJRavnebda. amasTan, sicxis<br />

amtani, gvalvagamZle xorbalia da didi SemgueblobiT<br />

gamoirCeva (l. dekapreloviCi, 1955: 28). asls<br />

iyenebdnen rogorc puris gamosacxobad, ise korkotisaTvis.<br />

aRniSnuli periodisaTvis aslis korkoti erTerTi<br />

mniSvnelovani sakvebi yofila. amaze miuTiTebs<br />

giorgi merCules `grigol xanZTelis cxovrebaSi~ daculi<br />

cnobebic (g. merCule, 1982: 127)<br />

Wvanis arqeologiuri masalebi mowmoben, rom aWaris<br />

Sua zolis meurneobaSi Romis kulturac sakmaod gavrcelebuli<br />

yofila. igi fetvnairTa meore warmomadgenelia<br />

da aWaris sinamdvileSi saaxoe miwaTmoqmedebas<br />

ukavSirdeba. damaxasiaTebelia baris, mTiswina da mTiani<br />

tipis miwaTmoqmedebisaTvis (g. Citaia, 1959: 151). eTnografiuli<br />

monacemebiT, aWaraSi Romis jiSebidan gavrcelebuli<br />

yofila saadreo-wiTeli Romi da sagviano-TeTri<br />

Romi. Romis TavTavis gasaxmobad ki arsebobda sagan-<br />

65


gebo WurWeli, romelsac olve erqva. mis gasacexvad<br />

mxolod fexis sacexvelebi arsebobda, romelsac<br />

adgilobrivi mosaxleoba saZegvels uwodebs (n. kaxiZe,<br />

1974: 38).<br />

arqeologiur nivTier masalebSi gvxvdeba ospis<br />

nimuSebic, romelsac kacobriobis istoria uZvelesi<br />

droidan icnobda (Жуковский П. 1961: 277). iyenebdnen<br />

rogorc adamianis, ise cxovelis sakvebad. mis Sesaxeb<br />

aWaris eTnografiul masalebSi cnobebi Zalze mwiria,<br />

samagierod, misi movla-moyvanis kvali toponimikam Semogvinaxa<br />

naosparis saxiT.<br />

garda aRniSnuli zogierTi kulturisa, aWaraSi far-<br />

Tod iyo gavrcelebuli saqonlis gamosakvebad saWiro<br />

marcvleulic, romelic, rogorc Cans, ZiriTadad muSa<br />

saqonels uzrunvelyofda sazrdoTi. am daniSnulebiT<br />

unda yofiliyo gamoyenebuli swored monapovarSi dadasturebuli<br />

parkosnebi _ barda, culispira da sxva,<br />

rac, Tavis mxriv, rogorc adgilobrivi miwaTmoqmedebis,<br />

ise mesaqonleobis maRalganviTarebul doneze miuTi-<br />

Tebs.<br />

sakvlevi periodis aWaris samiwaTmoqmedo iaraRebis<br />

Sesaxeb arqeologiuri monacemebi TiTqmis ar mogvepoveba.<br />

gamonakliss Seadgens vernebis samarxeul inventarSi<br />

napovni rkinis barToxi (XI-XIII saukuneebi) (S. mamulaZe,<br />

1993: 144), romlis msgavsi iaraRebi aWaris mTianeTisaTvis<br />

farTod gavrcelebuli unda yofiliyo da ZiriTadad<br />

saaxoe miwaTmoqmedebaSi gamoiyeneboda. bunebrivia,<br />

am iaraRis gverdiT sxva saxis rkinis Toxebsac, agreTve,<br />

kavis tipis saxvnelebs iyenebdnen. ar gamovricxavT,<br />

rom aWaris mTianeTSi puris samkelad Snakvs, salewavad<br />

kevrs, xolo gasacexvad xisa da qvis sacexvelebs iyenebdnen.<br />

Sua saukuneebis qvis sacexvelebi mravladaa aRmoCenili<br />

rogorc aWaris mTian zolSi, ise barSi,<br />

gansakuTrebiT gonio-afsarosSi.<br />

arqeologiuri monacemebiT, miwaTmoqmedebis SedarebiT<br />

farTod dawinaurebuli dargi iyo aseve mevenaxeoba-meRvineoba.<br />

66


aWaraSi ar moipoveba sofeli, sadac aRniSnuli periodis<br />

saSualo da didi zomis qvevrebi sakmao<br />

raodenobiT ar iyos aRmoCenili. gansakuTrebul yuradRebas<br />

iqcevs marnebisa Tu sawnaxelebis simravle,<br />

sxvadasxva Zveli xelsawyo-iaraRebi, keramikuli nakeToba<br />

da a. S. maT dRevandel eTnografiul yofaSic metnaklebad<br />

Semoinaxes Tavi.<br />

aWaraSi mevenaxeobis ganviTarebisaTvis yvelaze xelsayreli<br />

bunebriv-sameurneo pirobebi arsebobda barsa<br />

da mTiswina zonaSi. mTian adgilebSi ki igi iSviaToba<br />

iyo. ar gamovricxavT, rom sakvlev periodSi aWara<br />

maRlari vazis simravliTac gamoirCeoda. iv. javaxiSvili<br />

XX saukunis 30-ian wlebSi werda, rom aWaraSi<br />

maRlaris 14 Savi da 12 TeTri jiSi arsebobda (iv. javaxiSvili,<br />

1930: 462-467). m. ramiSvilma regionSi sul 40<br />

aborigenuli jiSis arseboba daadastura (m. ramiSvili,<br />

1948: 2), xolo n. kecxovels 50-ze meti ZiriTadi jiSi<br />

aqvs moxsenebuli (n. kecxoveli, m. ramiSvili, d. tabataZe,<br />

1960, 3). amJamad aWaraSi fiqsirebulia 80 adgilobrivi<br />

jiSi (k. beriZe, 1975: 25).<br />

aWaraSi mevenaxeoba-meRvineobis ganviTarebis maRali<br />

donis maCvenebelia am dargTan uSualod dakavSirebuli<br />

xis, kldeSi nakveTi da qviTkiriT nagebi sawnaxelebis<br />

arseboba.<br />

kldeSi nakveTi da qviTkiriT naSeni sawnaxelebi<br />

fiqsirebulia qedis raionSi (maxunceTi, Zenwmani, bzubzu,<br />

axo, aquca...…) (al. daviTaZe, 1966). isini ganviTarebul<br />

Sua saukuneebs ganekuTvneba. am saxis WurWeli Zv.<br />

w. IV-III saukuneebidanaa cnobili da ganviTarebis umaRles<br />

safexurs Sua feodaluri xanis saqarTveloSi<br />

aRwevs (a. boxoCaZe, 1963: 92-96). qvaSi nakveTi sawnaxelebis<br />

uZveles tips ganekuTvneba sofel zeniTis sawnaxeli<br />

(d. xaxutaiSvili, 1982: 63-66).<br />

Sua feodalur xanaSi saqarTveloSi Cndeba qviTkiriT<br />

naSeni sawnaxelebic (a. boxoCaZe, 1963: 92-95). aseTi<br />

aWaraSic SedarebiT didi raodenobiTaa aRmoCenili<br />

(orcva, axo, aquca, sxalTa, Wvana da a.S.). am mxriv gan-<br />

67


sakuTrebiT gamoirCeva maWaxlis xeoba (n. kaxiZe, 1971: 6)<br />

(SuSaneTi, xerTvisi, kirnaTi, CiquneTi da sxv.). 2001<br />

wels gonio-afsarosis mudmivmoqmedma arqeologiurma<br />

eqspediciam kirnaTSi (SuSaneTi) Seiswavla ganviTarebuli<br />

Sua saukuneebis sameurneo kompleqsi. dadasturda<br />

didi zomis kargad daculi qviTkiriT naSeni sawnaxeli<br />

maranTan erTad da sawnaxelze miSenebuli patara zomis<br />

saydari satrapezoTi.<br />

Sua saukuneebis aWariswylis xeobaSi mevenaxeobameRvineobis<br />

dawinaurebaze miuTiTebs SemTxveviTi Tu<br />

arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili maranTa<br />

simravlec. isini ZiriTadad ori saxisaa: daxuruli da<br />

Ria. daxuruli tipis `saRvine saxlidan~ calke unda<br />

gamoiyos Wvanis (takiZeebis) cixis teritoriaze aRmoCenili<br />

ori marani. aseTi ori marani napovnia cixisyelis,<br />

xolo erTi darCiZeebis cixis teritoriis SigniT (S.<br />

mamulaZe, 1993: 153-159). msgavsi Zeglebis arseboba damowmebulia<br />

xixanis cixe-qalaqis, begoSvilebis, kavianis,<br />

dandalos, gvaras, Tu sxva safortifikacio nagebobebis<br />

teritoriazec. am tipis marnebi did raodenobiT cnobilia<br />

maWaxlis xeobidanac (n. kaxiZe, 1974: 44-46) da<br />

zRvispira zolSic (cixisZiri _ a. inaiSvili, 1974: 102-<br />

153, gonio _ a. kaxiZe, S. mamulaZe, 2004: 4-66).<br />

Ria tipis marnebi umTavresad SemTxveviTaa aRmoCenili<br />

qedis (varjanisi, axo, abuqeTa, vaio, zvare, gobroneTi,<br />

dandalo), Suaxevis (Wvana, nenia, furtio), xulos<br />

(sxalTa, alme) raionebis teritoriaze. qvevrebis didi<br />

nawili kargadaa daculi, nawilic damtvreulia (S.<br />

mamulaZe, 1993: 156).<br />

calke unda gamoiyos is marnebi, romlebic saeklesio<br />

kompleqsSia moqceuli. am mxriv gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia Txilvanis eklesiis SigniT, <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong><br />

kuTxeSi aRmoCenili sakmaod kargad daculi qvevrebi,<br />

aseve vernebis eklesiis centralur nawilSi aRmoCenili<br />

3 qvevri (ori maTgani kargadaa Semonaxuli) da<br />

sxalTis kompleqsSi Semavali `saRvine saxli~, romelic<br />

calke nagebobas warmoadgens.<br />

68


<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi cnobilia iseTi marnebic,<br />

romlebic saxlis kompleqsSi Sedioda (al. fruiZe, 1974:<br />

105), magram aWaraSi am tipis Zeglebi jerjerobiT<br />

Seuswavlelia.<br />

aRmosavleT saqarTveloSi gvianromaul da adreSuasaukuneTa<br />

xanaSi _ X saukunemde gabatonebuli unda<br />

yofiliyo Ria tipis marnebi, xolo Semdeg daxuruli<br />

tipisa vrceldeba da Ria saxisa aRar arsebobs (a.<br />

boxoCaZe, 1963: 175). am mxriv aWaraSi, iseve rogorc mTel<br />

<strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi, ganviTarebul Sua saukuneebSi<br />

odnav gansxvavebuli suraTi gvaqvs. aq gvxvdeba rogorc<br />

daxuruli, ise Ria tipis marnebi. vaSnaris Zeglis<br />

mixedviT Cans, rom adreuli periodisaTvis aqac Ziri-<br />

Tadad Ria tipis marnebi unda yofiliyo gavrcelebuli<br />

(a. boxoCaZe, 1963: 175). aseve iTqmis cixisZiris gare<br />

qalaqis teritoriaze aRmoCenili marnebis Sesaxebac.<br />

aWaraSi Seswavlili marnebidan Cans, rom maTSi<br />

qvevrebis nawili dakirulia, nawili daukiravi, rac am<br />

Zeglebis daTariRebisaTvis ramdenadme sainteresoa.<br />

cnobilia, rom Zv.w. VI saukunidan mokidebuli, ax. w. X<br />

saukunemde, marnebSi da calke aRmoCenili qvevrebi<br />

ukirodaa Cadgmuli (a. boxoCaZe, 1963: 141). maTi dakirva<br />

Suafeodaluri xanidan, kerZod, XI s-is 80-iani wlebidan<br />

ikidebs fexs da gavrcelebulia mTel saqarTveloSi (a.<br />

boxoCaZe, 1963: 142-144). aWaraSi arqeologiuri gaTxrebis<br />

Sedegad Tu SemTxveviT aRmoCenil marnebSi gvxvdeba<br />

rogorc dakiruli, ise daukiravi qvevrebi. xolo TviT<br />

Zeglebi da gansakuTrebiT safortifikacio nagebobebi<br />

Sua feodalur xanas (XI-XIII ss.) ganekuTvneba. vinaidan<br />

calke XI s. fenis gamoyofa am ZeglebSi jerjerobiT ar<br />

xerxdeba, amdenad, savaraudoa, rom daukiravi qvevrebi<br />

XI saukunisaze adreuli unda iyos, xolo dakirulebi _<br />

Semdgomi xanisa (S. mamulaZe, 1993: 158).<br />

Sua saukuneebis arqeologiur masalebSi didi mravalferovnebiTaa<br />

warmodgenili doqebi, Cafebi, kokebi,<br />

sasmisebi, jamebi, fialebi da sxva. Rvinis amosaRebi ZiriTadi<br />

WurWeli aqac umTavresad kope unda yofiliyo,<br />

69


omlis erT-erTi metadD saintereso nimuSi qvevrebTan<br />

erTad aRmoCnda xelvaCauris raionis sof. axalSenSi.<br />

aWariswylis xeobaSi (XI-XIII ss.) marnebis nawili<br />

(Txilvana, vernebi, kaloTa, xixaZiri) aRmoCenilia mTis<br />

zonaSi, sadac amJamad venaxi ar xarobs. es mravalmxriv<br />

sayuradRebo faqti imiT aixsna, rom am eklesiaTa Tu<br />

safortifikacio nagebobaTa mflobelebs _ aWaris eris-<br />

TavTerisTavebs Sua zolsa Tu barSi hqondaT savenaxe<br />

adgilebi da Semdeg xdeboda aqedan yurZnis Tu mza<br />

wvenis atana da marnebSi Senaxva. amis Tqmis safuZvels<br />

gvaZlevs vaxuStis aseTi cnoba: `tkbils moitandnen<br />

baridam, Caasxamdnen aqa da dadgebis Rvino keTili da<br />

gemoiani~ (vaxuSti bagrationi, 1941: 42).<br />

werilobiTi wyaroebiT, arqeologiuri da eTnografiuli<br />

monacemebiT irkveva, rom soflis meurneoba da<br />

kerZod, miwaTmoqmedeba aWaraSi da mis mosazRvre<br />

regionebSi istoriulad viTardeboda Tavisebur sameurneo<br />

garemoSi da Sefardebuli iyo bunebrivi pirobebiT<br />

(reliefi, niadagebi, mcenareuli safari, rwyvis saSualebani)<br />

adgilobriv xasiaTs.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. bagrationi v. `aRwera samefosa saqarTveloisa~, T.<br />

lomourisa da n. berZeniSvilis redaqciiT, Tb., 1941.<br />

2. beriZe k. mevenaxeoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi<br />

aWaraSi, baTumi, 1975.<br />

3. beriaSvili l. miwaTmoqmedeba mesxeTSi, Tb., 1973.<br />

4. berZeniSvili n. (kilaZe). pirvelyofili miwaTmoqmedebis<br />

<strong>istoriis</strong>aTvis saqarTveloSi. iiS II, Tb., 1956.<br />

5. boxoCaZe a. mevenaxeoba-meRvineoba Zvel saqarTvelo-<br />

Si arqeologiuri masalebis mixedviT, Tb.,1963.<br />

6. daviTaZe al. sawnaxeli kldeSi, gaz. `sabWoTa aWara~.<br />

14, VIII, baTumi 1966.<br />

7. dekapreloviCi l. S. rusTavelis epoqis materialuri<br />

kultura, Tb., 1955.<br />

70


8. inaiSvili a. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> arqeologiuri<br />

eqspediciis 1972 wlis muSaobis Sedegebi, sdsZ<br />

IV, Tb., 1974.<br />

9. kaxiZe n. mevenaxeoba da mexileoba maWaxlis xeobaSi,<br />

aissys, Tb., 1971.<br />

10. kaxiZe n. maWaxlis xeoba, baTumi, 1974.<br />

11. kaxiZe a. mamulaZe S. <strong>samxreT</strong> karibWisa da abanoTubnis<br />

teritoriaze 1995-1999 wlebSi warmoebuli<br />

kvleva-Ziebis umTavresi Sedegebi, gonio-afsarosi IV,<br />

baTumi, 2004.<br />

12. kecxoveli n. ramiSvili m. tabataZe d. <strong>saqarTvelos</strong><br />

ampelografia, Tb., 1960.<br />

13. mamulaZe S. aWariswylis xeobis Suasaukuneebis<br />

arqeologiuri Zeglebi, baTumi, 1993.<br />

14. merCule g. cxovreba grigol xanZTelisa, qarTuli<br />

proza, t. V, Tb., 1982.<br />

15. ramiSvili m. guriis, samegrelosa da aWaris vazis<br />

jiSebi, Tb., 1948.<br />

16. sixaruliZe i. <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> toponimika<br />

I, baTumi, 1958.<br />

17. fruiZe a. mevenaxeoba-meRvineoba saqarTveloSi eTnografiuli<br />

masalebis mixedviT (raWa), Tb., 1974.<br />

18. Citaia g. masalebi <strong>saqarTvelos</strong> saxvneli iaraRebis<br />

<strong>istoriis</strong>aTvis, ssmm V, Tb., 1930.<br />

19. Citaia g. Toxis kultura <strong>dasavleT</strong> saqarTveloSi<br />

(kolxeTSi). iv. javaxiSvilis sax. <strong>istoriis</strong> institutis<br />

Sromebi, t. IV, nak. 2, Tb., 1959.<br />

20. CijavaZe n. samiwaTmoqmedo yofis istoriidan aWara-<br />

Si, Tb., 1971.<br />

21. CijavaZe n. terasuli miwaTmoqmedeba saqarTveloSi,<br />

Tb., 1976.<br />

22. CijavaZe n. mTuri miwaTmoqmedeba aWaraSi, Tb., 1966<br />

(sak. dis.).<br />

23. javaxiSvili iv. <strong>saqarTvelos</strong> ekonomikuri istoria<br />

I, Tb., 1930.<br />

24. xaxutaiSvili d. axali masalebi elinisturi xanis<br />

qarTlis qalaqebis meurneobis <strong>istoriis</strong>aTvis. macne 2, Tb.,<br />

1982.<br />

25. Вавилов Н. Проблемы селекции, М-Л., 1960.<br />

71


26. Жуковский Б. Земледельческая Турция, М., 1961.<br />

27. Жуковский П. Происхождения культурных растений, М-Л.,<br />

1962.<br />

Shota Mamuladze<br />

Field crop cultivation in Medieval Adjara<br />

Resume<br />

Multibranch country thrift was the base of economical power in<br />

medieval adjara. In the given work the main attention is paid to such<br />

leading branch as field crop cultivation and viticulture-wine making.<br />

Based on archaeological and ethnographical and writing inscription the<br />

kinds of the leading cereals culture are determined.<br />

Wine-making seemed to be much more promoted branch than land<br />

tenure in medieval centuries. There is no countries in Adjara not to find<br />

pitchers of this period. Multiplicity of winepresses, different tools,<br />

ceramic ware attract great attention . As it turned out country economy,<br />

mainly land tenure in Adjara and its adjust regions was developing in<br />

special economical surroundings and was painted by natural conditions (<br />

relief, lands, plants, watering system.)<br />

Шота Мамуладзе<br />

Полеводство и виноградство в Аджарии периода развитого<br />

средневековья<br />

Резюме<br />

Основной экономической мощи Аджарии периода развитого<br />

средневековья являлось многоотраслевое сельское хозяйство. В<br />

статье внимание удаляется таким ведущим отраслям земледелия, как<br />

72


полеводство и виноградство-виноделие. Опираясь на археологические,<br />

этнографические и письменные источникиб делается<br />

попытка определить виды ведущих зерновых культур.<br />

Видно также, что в развитое средневековье сравнительно<br />

развитой отраслью здесь было виноградство-виноделие. В Аджарии<br />

почти нет села, где не были бы обнаружены квеври (чаны для вина),<br />

относящиеся к указанному периоду. Особое внимание привлекает<br />

большое число обнаруженных марани и давилен винограда,<br />

соответствующих изделий, керамики и т.д.<br />

Делается вывод, что сельское хозяйство, в частности, земледелие<br />

в аджарии и соседних регионах исторически развивалось в<br />

своеобразной хозяйственной среде и соответствовало местным<br />

природным условиям (рельеф, почва, растительный мир, средства<br />

оромение).<br />

73


oleg jibaSvili<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis istoriidan<br />

XVIII saukunis miwuruls mzardi potencialis mqone<br />

ruseTis imperia daJinebiT aviTarebda Tavis eqspansiur<br />

politikas aRmosavleTis mimarTulebiT. aRmosavleTisaken<br />

swrafvas jer kidev petre I-ma Cauyara myari safuZveli.<br />

`petre _ wers XIX saukunis gamoCenili rusi<br />

istorikosi sergei soloviovi, _ Tvals ar acilebda<br />

aRmosavleTs, vinaidan kargad icoda misi mniSvneloba<br />

ruseTisaTvis, icoda, rogor gamdidrdeboda Rataki<br />

rusi eri, Tu is savaWro urTierTobebSi Suamavali gaxdeboda<br />

evropasa da azias Soris~ [Соловьев С., 1989:696].<br />

memkvidreebic mizanmimarTulad axorcielebdnen didi<br />

winapris anderZs da rusuli politikac sul ufro da<br />

ufro aqtiuri xdeboda am TvalsazrisiT.<br />

XVIII saukunis ukanasknel mesamedSi peterburgis<br />

saimperatoro karze ukve momwifda <strong>samxreT</strong> kavkasiaSi<br />

SeRwevis sakiTxi. ruseTi kazakebis saxiT ukve momdgari<br />

iyo yubansa da Tergs. amitom, Tundac ar yofiliyo<br />

iranisa da indoeTis zRapruli simdidreebisaken swrafva,<br />

transkavkasiuri naxtomis gakeTeba da amierkavkasiaSi<br />

gabatoneba strategiuli TvalsazrisiT mainc<br />

aucilebel gardauvalobad isaxeboda. amiT, jer erTi,<br />

Crdilo kavkasieli mTielebi blokadaSi eqceodnen da<br />

bevrad ufro advilad dasamorCilebeli xdebodnen, ri-<br />

Tac usafrTxo ganviTarebis saSualeba eZleodaT novorosiul<br />

axalSenebsa da kazakur stanicebs; da meorec,<br />

wydeboda kontaqti kavkasiel da volgispirel muslimanebsa<br />

da osmaleTis sulTans Soris, rac gamoricxavda<br />

antirusuli panislamuri koaliciis Seqmnis sa-<br />

SiSroebas.<br />

obieqturma realobam da rusulma politikam aRmosavleTSi<br />

SeWrisaTvis saWiro placdarmis funqcia<br />

qarTl-kaxeTis samefos arguna. kavkasiis centrSi mdeba-<br />

74


e, didi rusofiluri midrekilebebisa da erTmorwmune<br />

eriT dasaxlebuli qveyana saukeTeso variantad moCanda<br />

amierkavkasiaSi fexis Casadgmelad. ruseTis diplomatiuri<br />

manqana mTeli simZlavriT amoqmedda, raTa erekle<br />

II Tavis politikur orbitaSi moeqcia. miuxedavad<br />

imisa, rom erekles 1768-1774 wlebis ruseT-osmaleTis<br />

omis Semdeg guli gatexili hqonda peterburgze, xolo<br />

iran-osmaleTis katastrofuli degradaciisa da rusul<br />

politikaSi aRmosavleTisaken gafarToebis doqtrinis<br />

mzardi dominaciis pirobebSi qarTl-kaxeTisaTvis bevrad<br />

ukeTesi iyo e.w. `SeiaraRebuli neitralitetis~ poziciaze<br />

dgoma, vidre aSkara prorusuli kursis aReba,<br />

ruseTma mainc miaRwia sawadels, gamoiyena ra amisaTvis<br />

mis xelT arsebuli faruli Tu aSkara zemoqmedebis<br />

yvela saSualeba [jibaSvili o., 1998:137]. erekle II iZulebuli<br />

gaxda kompromisze wasuliyo da ai, 1783 wlisaTvis<br />

qarTvelobam saCuqrad miiRo rusuli `troas<br />

cxeni~ _ georgievskis traqtati, romelmac Tbiliss damatebiTi<br />

problemebi, xolo peterburgs <strong>saqarTvelos</strong><br />

oficialuri mfarvelis iuridiuli statusi moutana.<br />

movlenebis ganviTarebis kvalobaze udidesi mniSvneloba<br />

SeiZina Terg-aragvis gzam, rogorc qarTl-kaxeTis<br />

samefosa da ruseTis imperiis damakavSirebelma umTavresma<br />

arteriam. aRniSnuli gza, romelsac SemdegSi<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gza~ ewoda, Tavidanve mkveTrad<br />

figurirebda saqarTvelo-ruseTis urTierTobaTa peripetiebSi.<br />

saTanado Sefaseba misca mas ruseTis armiis<br />

general-maiorma gotlib-kurt henrix fon totlebanmac,<br />

romelic misi gavliT 1769 wlis zafxulis miwuruls<br />

480-kaciani saeqspedicio korpusiT saqarTveloSi Semovida.<br />

es iyo imperiis SeiaraRebuli Zalebis pirveli<br />

samxedro eqspedicia <strong>saqarTvelos</strong> teritoriaze didi<br />

eqspansiis win. totlebenma, rogorc partizanuli brZolebis<br />

specialistma [Потто В., 1887:83], kargad gaiazra<br />

am gzis strategiuli Rirebuleba da Sesabamisi moxsenebac<br />

warudgina saimperatoro kars. 1770 wlis 1 Tebervlis<br />

relaciiT igi imperatrica ekaterina II-s<br />

75


atyobinebda: `RvTis SewevniT, davZlie ra, ase vTqvaT,<br />

yvela stiqia da gadavlaxe kavkasiis kldovani mTebi,<br />

sadac jer kidev ar yofila arc erTi evropeli, maSinve<br />

davrwmundi, rom qveynierebis am nawilSi veraviTar<br />

zomebs ver miviRebT qristianobis mtrebis winaaRmdeg<br />

manam, sanam saqarTvelo, nebiT Tu ZaliT, damorCilebuli<br />

ar iqneba Tqveni imperatorobiTi udidebulesobisadmi,<br />

rameTu am qveyanaSi Sesasvleli gza isea gamagrebuli<br />

bunebisa da stiqiisagan, rom adamianTa mcire<br />

raodenobas SeuZlia win aRudges didi armiis msvlelobas~<br />

[maWaraZe v., 1988:525; dok. #226]. aRsaniSnavia,<br />

rom imave relaciaSi totlebeni iTxovda misdami daqvemdebarebuli<br />

kontingentis 5-6 aTas kacamde gazrdasa<br />

da saTanado gankargulebebis gamogzavnas, romlebze<br />

dayrdnobiTac igi erekle mefesa da mis miwebs saukunod<br />

ruseTis imperias daumorCilebda [maWaraZe v.,<br />

1988:526; dok. #226]. yovelive es xdeboda awyuris cnobili<br />

incidentis win, rac gvaZlevs saSualebas vifiqroT,<br />

rom totlebenis mier Cadenili Ralati peterburgidan<br />

miRebuli swored am gankargulebebis realizebas<br />

warmoadgenda.<br />

rogorc aRvniSneT, ruseTis politika amierkavkasia-<br />

Si gansakuTrebiT 1780-iani wlebis dasawyisisaTvis gaaqtiurda.<br />

Sesabamisad, gaizarda interesi Terg-aragvis<br />

gzisadmi. peterburgi cdilobda mTlianad Tavisi kontrolis<br />

qveS moeqcia esoden mniSvnelovani strategiuli<br />

obieqti. gamomdinare aqedan, ruseTis mTavrobaze gama-<br />

Rizianeblad moqmedebda yvela is RonisZieba, romelsac<br />

SeeZlo raime safrTxe Seeqmna am miswrafebisaTvis. igi<br />

oficialuri Tbilisis moqmedebebsac ki zRudavda aRniSnul<br />

regionSi, riTac uxeSad arRvevda <strong>saqarTvelos</strong><br />

suverenitets. moviyvanT erT saintereso magaliTs.<br />

erekle II-is vaJi, levan batoniSvili, SorsmWvreteli<br />

diplomati da kargi strategi, SesaniSnavad erkveoda<br />

mimdinare movlenebSi da Sesabamisadac moqmedebda. rogorc<br />

q. mozdokis komendant a.ivanovis mier kavkasiis<br />

samxedro xazis sardlis, general-maior f.fabriciani-<br />

76


sadmi wardgenil 1780 wlis 11 ivlisis patakidan irkveva,<br />

ramdenime dRiT adre batoniSvili xevSi asula<br />

sazRvarze cixesimagris agebis ganzraxviT da am sakiTx-<br />

Tan dakavSirebiT TavisTan Tagaureli osebic miuwvevia<br />

[Гамрекели В., 1968:229; док. №70]. levanis es ganzraxva<br />

(<strong>saqarTvelos</strong> mxridan Terg-aragvis gzaze mkacri kontrolis<br />

daweseba) aranairad ar jdeboda ruseTis gegmebSi<br />

da amis Taobaze ukmayofileba iq xmamaRladac<br />

gamoiTqva. male ruseTisaTvis arasasurveli batoniSvili<br />

ruseTidanve marTulma Zalebma mowamles [jibaSvili<br />

o., 1998:137-148], xolo garkveuli xnis Semdeg erekle<br />

II iZulebuli gaxda Semdegi Sinaarsis werili miewera<br />

kavkasiis samxedro xazis axali sardlisaTvis, generalporuCik<br />

p.potiomkinisaTvis: `Tqvens maRalmsvlelobas<br />

ebrZana Rranicaze Cvens darialis cixeSi kacebi rom<br />

gveyena, imaTi gamoyvana im cixidam. Tqvenis brZanebisamebr<br />

is kacni iqidam gamoviyvaneT da amis Semdgomad,<br />

rogorc Tqveni maRalmsvleloba inebebs da maTis<br />

imperatorobis didebulebis samsaxuris samjobinari<br />

iqneba, ise aRsruldes~ [ioseliani a., 1985:370; dok. #14].<br />

sayuradReboa, rom yovelive es jer kidev georgievskis<br />

traqtatis dadebamde xdeboda, rac TavisTavad mravlismetyveli<br />

faqtia.<br />

ruseTis poziciaAam SemTxvevaSi naTelia _ uaxloesi<br />

momavlis saqmed Tvlida ra amierkavkasiasa da axlo<br />

aRmosavleTSi SeWras, cdilobda sasurvel mdgomareobaSi<br />

SeenarCunebina Terg-aragvis gza, rogorc mocemuli<br />

droisaTvis saamisod yvelaze realuri derefani.<br />

gamomdinare aqedan, aseT strategiul ubanze qarTvelTa<br />

Tundac mcirericxovani razmis yofnac ki friad arasasurveli<br />

faqti iyo rusi samxedroebisaTvis. miT umetes,<br />

rom imdroindeli SeiaraRebisa da Terg-aragvis xeobebis<br />

bunebrivi monacemebis gaTvaliswinebiT, Tavisi mcirericxovnobis<br />

miuxedavad, qarTul mecixovne razms advilad<br />

SeeZlo ruseTis didi Zalebis SeCereba da misi<br />

eqspansiuri politikisaTvis safrTxis Seqmna. garda<br />

amisa, Tbilisis mier darialis Caketva antirusuli ten-<br />

77


denciebis gaZlierebis momaswaveblad aRiqmeboda, xolo<br />

qarTl-kaxeTis aSkara gandgomas SeeZlo gadaulaxavi<br />

barieri Seeqmna peterburgis ganzraxvisaTvis amierkavkasiis<br />

gavliT SeeRwia axlo aRmosavleTsa da indoeTSi.<br />

amdenad, Terg-aragvis derefanze sruli kontrolis daweseba<br />

ruseTisaTvis aRmosavleTTan dakavSirebiT arsebuli<br />

gegmebis warmatebuli realizebis sawindars warmoadgenda.<br />

amave motivebiT xelmZRvanelobda ruseTis xelisufleba,<br />

roca cdilobda aRniSnuli obieqti miuwvdomeli<br />

gaexada metoqe <strong>dasavleT</strong>-evropuli saxelmwifoebisaTvis.<br />

magaliTisaTvis moviyvanT cnobil faqts _ 1784<br />

wels saqarTveloSi myof frang oficerTa eqspedicias<br />

(markizi de laramani, baroni de borti, Sevalie de<br />

buloni), romelic ruseTis mTavrobis kontrolqveS<br />

mogzaurobda kavkasiaSi, ufleba ar mieca mimoexila<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gza [kiRuraZe g., 1971:116].<br />

aRniSnuli masalebidan gamomdinare, advili warmosadgenia<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gziT ruseTis dainteresebis<br />

xarisxi. amgvar fonze gvinda ganvixiloT kidev<br />

erTi, friad originaluri SemTxveva.<br />

1785 wlis Semodgomaze erekle II-m garsevan WavWava-<br />

Zisagan, peterburgSi qarTl-kaxeTis sruluflebiani<br />

warmomadgenelisagan, SekiTxvaze _ rogor moepovebinaT<br />

rusebis sruli ndoba da maTi samxedro da finansuri<br />

daxmareba [cqitiSvili z., 1982:93], miiRo sapasuxo saidumlo<br />

werilebi, romlebSic qarTveli elCi mas saintereso<br />

da amave dros Zalian damafiqrebel ideas<br />

awvdida. kerZod, pirveli weriliT g. WavWavaZe erekle<br />

II-s auwyebda, rom daebada kargi azri da Tu misi umaRlesi<br />

nebac iqneboda, sasurveli iyo feldmarSal<br />

grigol potiomkinisaTvis sargeblobaSi daeTmoT xevisa<br />

da aragvis sasazRvro provinciebi. amiT, _ ganavrcobs<br />

Tavis azrs g.WavWavaZe, _ rusebs TiTqmis saxlSi moviwvevT,<br />

maT ndobas movixveWT, darialsa da ananurSi<br />

rusis jaris CayenebiT Cvens gaWirvebul mdgomareobas<br />

gamovasworebT da usafrTxoebas uzrunvelvyofT, q. ana-<br />

78


nursa da mTel mxares evropulad gardavqmniT da did<br />

sargeblobasac vnaxavTo [cincaZe i., 1970:39-40; dok.,<br />

#24].<br />

momdevno werilSi elCi ufro Sors midis. igi erekle<br />

II-s acnobebs, rom fedmarSal gr. potiomkins TiTqos<br />

ganzraxuli aqvs daumoyvrdes qarTl-kaxeTis mefes. `nu-<br />

Tu Tqveni qaliSvili anastasia axlac gaWirveuldeba<br />

gaTxovebasTan dakavSirebiT da ar Seicvlis Tavis<br />

damokidebulebas revazTan mimarTebaSio~ _ imedianad<br />

kiTxulobs Tavadi garsevani [cincaZe i., 1970:48; dok.,<br />

#30].<br />

aq gvinda CavurToT informacia mefis asul anastasiasa<br />

da werilSi moxseniebuli revazis urTierTobebze.<br />

akademikos anton iohan giuldenStedtis monacemebiT,<br />

1772 wlisaTvis princesa anastasia 3 wlisa iyo<br />

[giuldenStedti, 1962:203]. gamodis, 1785 wlisaTvis igi<br />

daaxloebiT 16 wlisa iqneboda. rac Seexeba revazs, rogorc<br />

Cans, igi qsnis erisTavTa Tavadur gvars ekuTnoda.<br />

am mosazrebis sasargeblod metyvelebs pl. ioselianTan<br />

daculi erTi cnobac, romelic gvauwyebs, rom<br />

qsnis erisTavTa saxlis wevrma, `erisTavman revaz 1800<br />

welsa SeirTo colad anastasia, qali iraklisa~ [ioseliani<br />

pl., 1978:73].<br />

1785 wlisaTvis qsnis saerisTao gauqmebuli iyo.<br />

gauqmebis procesi 1740-iani wlebidan daiwyo, xolo<br />

sabolood 1777 wels gaformda [<strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong><br />

narkvevebi, 1973:525]. `simtkicisaTvis da SeucvlelobisaTvis<br />

esreTisa ganCinebisa iqmna kreba, daiwera Zeglis<br />

wera, da moswerda xeli, daesvaT beWedni mefisa da<br />

samefoisa saxlisa wevrTa, kaTolikosisa da mRvdelm-<br />

TavarTa rvaTa. kirile mTavarepiskoposman misca xma<br />

miematos Zeglis weras eseca: `iyavn kruli TviT mefeca,<br />

romelmanca gaxsnas Sekruleba ese da scvalos ganCineba~<br />

[ioseliani pl., 1978:73]. Tavisda samwuxarod, norC<br />

princesas maincdamainc aseTi dasjili da saxelo<br />

CamorTmeuli saxlis Svili Sehyvarebia. revaz erisTavi<br />

79


namdvilad ver iqneboda sasurveli sasiZo samefo karisaTvis.<br />

swored es hqonda mxedvelobaSi g.WavWavaZes,<br />

roca imedovnebda, rom fedmarSal gr.potiomkinTan qorwinebis<br />

brwyinvale perspeqtiva moxiblavda anastasias<br />

da revazis Tavs daaviwyebda. magram ase ar moxda,<br />

axalgazrda mefis asuli erTguli darCa Tavisi grZnobebisa<br />

da miuxedavad xangrZlivi molodinisa, sabolood<br />

mainc Tavis rCeuls SeeuRla.<br />

davubrundeT garsevan WavWavaZis werils.<br />

elCi daJinebiT sTxovs erekle mefes absoluturad<br />

saidumlod Seinaxos informacia mosalodneli saTuo<br />

qorwinebis Taobaze da warmatebaSi winaswari darwmunebis<br />

gareSe anastasiasac ki ar gaumxilos, xolo ideis<br />

uaryofis SemTxvevaSi, samudamo daviwyebas misces igi.<br />

amasTan, kvlav urCevs gadasces gr. potiomkins, axla<br />

ukve mziTevis saxiT, xevisa da saaragvos teritoriebi.<br />

aRsaniSnavia, rom garsevani pirdapir miuTiTebs im faqtorze,<br />

ramac ganapiroba ruseTis daintereseba aRniSnuli<br />

provinciebiT. rogorc bunebrivad, ise cixeebiT<br />

gamagrebuli es miwebi ruseTisaTvis faseulia maTze gamavali<br />

gzis gamo, uimisod ki mTeli saaragvoc arafrad<br />

uRirTo, _ miuTiTebs igi [cincaZe i., 1970:48-49; dok.,<br />

#30].<br />

werilebidan ikveTeba friad saintereso momenti.<br />

ruseTi garsevan WavWavaZis piriT erekle II-s daxmarebisa<br />

da samxedro-politikuri usafrTxoebis uzrunvelyofis<br />

sanacvlod pirdapir sTxovs gadasces mas didi<br />

strategiuli mniSvnelobis mqone qarTuli teritoriebi<br />

_ xevi da aragvi, da mzad aris aRniSnuli garigebis<br />

garegnuli gaformebis mizniT gamoiyenos politikuri<br />

xasiaTis qorwineba imperiis erT-erT pirvel pirs _<br />

fedmarSal gr.potiomkinsa da erekle mefis asuls _<br />

anastasias Soris. faqtobrivad ruseTis es moTxovna<br />

iyo mcdeloba _ xelSi Caegdo qarTl-kaxeTis CrdiloeTi<br />

karibWe, am sityvis sruli mniSvnelobiT, da Tavad<br />

qceuliyo politikuri viTarebis absoluturi batonpatroni<br />

regionSi.<br />

80


qarTul istoriografiaSi potiomkinisaTvis (ruseTisaTvis)<br />

qarTuli miwebis sargeblobaSi gadacemis ideis<br />

avtorad uSualod g.WavWavaZea moazrebuli [cqitiSvili<br />

z., 1982:93-95]. Cveni gansjiT ki igi rusuli politikuri<br />

wreebis survilebs axmovanebda da maTi SekveTiT moqmedebda.<br />

aseTi msjeloba eyrdnoba Semdeg argumentebs:<br />

jer erTi, nakleb sarwmunoa ruseTSi Tavisi pirvelive<br />

elCobis periodSi (1784-1788 ww.) g.WavWavaZes, rus<br />

xelisufalTa saTanado miTiTebebis gareSe, damoukideblad<br />

wamoewyo aRniSnul sakiTxebze konsultaciebi<br />

erekle mefesTan. winaswar rom ar yofiliyo gaTviTcnobierebuli<br />

ruseTis miswrafebebsa da mosalodnel<br />

reaqciaSi, rogor gabedavda igi piradi pasuxismgeblobiT<br />

dapireboda erekle mefes gr.potiomkinisaTvis princesa<br />

anastasias miTxovebisa da xev-aragvis daTmobis<br />

sanacvlod ruseTisagan saTanado daxmarebis miRebis<br />

Taobaze ras warmoadgenda saamiso TvalsazrisiT garsevan<br />

WavWavaZis figura saerTaSoriso politikaSi<br />

mere meorec, msgavsi ambiciuri ideebiT swored gr.<br />

potiomkini gamoirCeoda. v. potos cnobiT, 1780-iani wlebis<br />

dasawyisSi igi molaparakebebs awarmoebda ruseTSi<br />

mcxovreb somexTa arqiepiskopos iosebTan (arRuTiani,<br />

arRuTinski) ruseTis mfarvelobis qveS somxeTis<br />

saxelmwifos aRdgenis Taobaze, romlis pirveli mefe<br />

isev da isev yovlisSemZle Tavadi gr. potiomkini unda<br />

yofiliyo. am sakiTxTan dakavSirebiT igi (gr.potiomkini)<br />

Zveli somexi mefeebis oqrocurvili gerbebiT<br />

damSvenebul faifuris mdidrul WurWelsac ukveTda<br />

CineTsa da indoeTSi [Потто В., 1886:718]. Tu gaviTvaliswinebT<br />

g.WavWavaZis mier miTiTebul faqtebsac, rom<br />

potiomkins survili hqonda dasiZeboda erekle mefes da<br />

ruseTis politikuri elita dainteresebuli iyo Tergaragvis<br />

gziT, ar aris gamoricxuli anastasiasTan<br />

qorwinebisa da mziTevSi xevisa da saaragvos miRebis<br />

ideis WeSmariti avtori Tavad potiomkinive yofiliyo.<br />

da bolos, Terg-aragvis gzaze sruli kontrolis<br />

mopovebiT rusuli mxare didi xniT adre dainteresda<br />

81


da amas aSkaradac gamoxatavda. amdenad, sruli ufleba<br />

gvaqvs vifiqroT, rom aRniSnuli ideebi axlac iqidan<br />

wamovida, cxovrebaSi maTi realizebisaTvis niadagis<br />

mosinjvas ki rusi politikosebi g.WavWavaZis saSualebiT<br />

Seecadnen, rac diplomatiuri TvalsazrisiT swori<br />

gadawyvetileba iyo.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis dauflebis rusuli<br />

gegma imxanad CaiSala _ qarTl-kaxeTis samefo karze<br />

Wkua eyoT da misi ganxorcielebisaTvis xelSewyoba mizanSewonilad<br />

ar miiCnies. am gonivrulma nabijma TxuTmetiode<br />

wliT gaaxangrZliva qarTl-kaxeTis samefos<br />

arseboba. Tumca, sabolood, 1801 wels, suverenuli qar-<br />

Tuli saxelmwifo mainc CrdiloeTidan moZalebuli imperiis<br />

eqspansiis msxverpli Seiqna.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi, germanuli<br />

teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da gamokvleva<br />

daurTo g.gelaSvilma, t.I, Tbilisi, 1962.<br />

2. ioseliani a., Tvisebrivad axali etapi ruseT-<strong>saqarTvelos</strong><br />

urTierTobaSi, `saistorio moambe~, t. 51-52, Tbilisi,<br />

1985.<br />

3. ioseliani pl., cxovreba giorgi mecametisa, Tbilisi,<br />

1878.<br />

4. kiRuraZe g., safrangeT-<strong>saqarTvelos</strong> istoriuli da<br />

kulturuli urTierTobidan, Jurn. `mnaTobi~, Tbilisi,<br />

1971, #1.<br />

5. maWaraZe v., masalebi XVIII saukunis meore naxevris<br />

ruseT-<strong>saqarTvelos</strong> urTierTobis <strong>istoriis</strong>aTvis, naw. III,<br />

nakv. I, Tbilisi, 1988.<br />

6. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>istoriis</strong> narkvevebi, n. IV, Tbilisi,<br />

1973.<br />

7. cincaZe i., masalebi ruseT-<strong>saqarTvelos</strong> urTierTobis<br />

<strong>istoriis</strong>aTvis (1782-1791 ww.), `saistorio moambe~, t. 23-<br />

24, Tbilisi, 1970.<br />

82


8. cqitiSvili z., garsevan WavWavaZis saxelmwifoebrivi<br />

moRvaweoba, Tbilisi, 1982.<br />

9. jibaSvili o., levan batoniSvilis mkvlelobis sakiTxisaTvis,<br />

Jurn. `Woroxi~, baTumi, 1998, #3.<br />

10. Соловьев С., Чтения и рассказы по истории России, Москва,<br />

1989.<br />

11. Потто В., Кавказская война в отдельных очерках, эпизодах,<br />

легендах и биографиях, т.I, вып. I, СПБ., 1887.<br />

12. Потто В., Кавказская война в отдельных очерках, эпизодах,<br />

легендах и биографиях, т.3, вып. I, СПБ., 1886.<br />

Something from Georgian Military Road History<br />

Oleg Jibashvili<br />

Summary<br />

The Treaty of Georgievsk, signed on July 24, 1783, placed the<br />

kingdom of Kartl-Kakheti under the protection of the Russia Empire. The<br />

significance of Georgian Military Road as the main arterial one between<br />

Georgia-Russia increased. The main aim of St. Patersburg was to institute<br />

control over that strategic position. So in 1785 the government of The<br />

Russia Empire tried to marry the king Erekle’s daughter Anastasia to<br />

Marshal Gr. Potemkin. Therefore, that marriage intended to be political,<br />

Potemkin (Russia) would be able to get some Georgian provinces Khevi<br />

and Aragvi as dowry (the Georgian Military Road was extended on those<br />

provinces). The Georgian ambassador Prince Garsevan Chavchavadse<br />

was considered to fulfill that mission. However, for some circumstances<br />

the attempt of realization of that plan failed.<br />

83


Олег Джибашвили<br />

Из истории Военно-Грузинской дороги<br />

Р е з ю м е<br />

По Георгиевскому трактату 1783 года, Картл-Кахетинское<br />

царство, вошло под покривительство Российской империи. В связи с<br />

этим, возросло значение Военно-Грузинской дороги, как главнейшей<br />

артерии связывающей Россию с Грузией. Петербург стремился установить<br />

полный контроль над указанным стратегическим объектом.<br />

С этой целью, в 1785 году, со стороны русского правительства<br />

была попытка провести политическую свадьбу, между фельдмаршалом<br />

Гр. Потёмкиным и дочерью царя Ираклия II, Атастасией. И в<br />

качестве приданного Потёмкину (т.е.России), царь Ираклий II передал<br />

бы провинции Хевского и Арагвского ущелья (по территории<br />

которых проходила Военно-Грузинская дорога). Реализовать данный<br />

проект, Россия пыталась рукой посланника Картл-Кахетинского<br />

двора, княза Гарсевана Чавчавадзе. По разным причинам, проект<br />

сорвался.<br />

84


85<br />

Tamaz futkaraZe<br />

toponimebSi<br />

gacocxlebuli istoria<br />

eris xasiaTis, misi eTnikuri iersaxis, fsiqikis,<br />

sulieri da inteleqtualuri SesaZleblobebis Secnobis<br />

umTavresi winapirobaa mis mier ganvlili istoriuli<br />

gzis gaazreba-gaanalizeba da am gzaze Seqmnil<br />

sulier memkvidreobaSi CaRrmaveba. warsuli istoriuli<br />

gzis gacnobiereba dRevandelobis Secnobisa da xvalindelobis<br />

ganWvretis safuZvelTa safuZvelia.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> istorias aqvs sakuTari Sinaarsi. misi<br />

saxiT Cvens winaSea gansakuTrebuli samyaro, romelSic<br />

bevri ram idumalebiTaa moculi. siZvelisa da istoriuli<br />

bedukuRmarTobis wyalobiT Cvenamde mouRwevlobis<br />

gamo warsulis bevri saintereso movlenis karebi daketilia,<br />

gasaRebi ki _ dakarguli. didaWaraSi arsebuli<br />

upirvelesi qristianuli samlocvelos arsebobis damadasturebeli<br />

gasaRebis povna Soreuli warsulis karis<br />

gasaRebad Tanamedrove istorikos-arqeologTa erT-erTi<br />

umTavresi amocanaa.<br />

sayovelTaod cnobilia, rom saqarTvelo erT-erTi<br />

pirveli qveyanaa, sadac gavrcelda qristianoba. ukve I<br />

saukuneSi aq movidnen pirvelmociqulebi andria pirvelwodebuli,<br />

simon kananeli, Semdeg _ maTe (mataTa),<br />

baTlome, iulia, Tadeozi. ,,qc”-is mixedviT andriam<br />

qristianoba pirvelad didaWaraSi iqadaga (,,Sevida<br />

queyanasa qarTlisasa, romelsac didaWara ewodebis...”)<br />

(,,qarTlis cxovreba, 2002: 39). doroTeos tvirelis (III s)<br />

da epifane kviprelis (IV s.) cnobebiT andria mociquli<br />

,,movida iq, sadac aris afsaris cixe” (p.ingoroyva, 1954:<br />

223). sofronis (IV s.) informaciiT, afsaris cixesTan<br />

moRvaweobda andrias TanamoRvawe maTe (mataTa) da iqvea<br />

dasaflavebuli (iqve, 1954:223).<br />

qristianobis gavrceleba da oficialur religiad<br />

gamocxadeba iyo saxelmwifoebrivi azrovnebis, politikuri<br />

kulturis, sazogadoebrivi da ekonomikuri cxov-


ebis maRali donis gamoxatuleba, radgan igi aZlierebda<br />

feodalizaciis gzaze Semdgari qveynis centralizacias<br />

da konsolidacias.<br />

is, rac cnobilia werilobiTi monacemebiT, Semagrebulia<br />

qristianuli sakulto daniSnulebis ZeglebiT,<br />

toponimebiTa da xalxuri gadmocemebiT. qristianobis<br />

gavrcelebis kvaldakval gaiSala taZrebis mSenebloba.<br />

erT-erTi aseTi taZari didaWaraSic unda yofiliyo.<br />

jer aSenebdnen patara da primitiul sakulto nagebobebs.<br />

gvian iwyeben damuSavebuli masaliT mSeneblobas.<br />

grafinia uvarovas TqmiT religiuri obieqtebi aWaraSi<br />

ufro meti iyo, vidre afxazeTsa da sxva mxareebSi.<br />

fiWvnaris ornaviani eklesia, cixisZiris bazilikuri<br />

taZari, abuserisZeebis sasaxlis eklesia xixanSi, maxaroblis<br />

eklesia TxilvanaSi, wm. giorgis saxelobis<br />

eklesia cxmorisSi, sxalTaSi (sxalTis eklesiis Siga<br />

moxatuloba gamoirCeoda maRali ostatobiT. masze gamosaxulia<br />

qriste xucurad dawerili wigniT xelSi,<br />

sulTmofena, xareba, lazares aRdgineba, naTlisReba,<br />

qristeSoba, mwyemsTa Tayvaniscema, meZavi qali qristes<br />

winaSe, saidumlo seroba da a.S.), vernebis, kaloTis,<br />

agaris, zendidis, maWaxlis xeobis soflebis da sxva<br />

eklesiebi.<br />

Cveni mxaris <strong>istoriis</strong> mniSvnelovani movlenebi warmodgenilia<br />

uZveles toponimebSi. qristianobasTan uSualodaa<br />

dakavSirebuli Semdegi toponimebi: soflis saxelebi<br />

xuloSi _ diakoniZeebi, dioknisi, dekanaSvilebi<br />

(aRmosavleT saqarTveloSi gvarebi: dekanosiZe, dekanaZe,<br />

dekanaSvili); qobuleTSi _ zeda da qveda kvirike; xelvaCaurSi<br />

_ feria (yvela eseni nawarmoebia kultis msaxurebis<br />

_ diakonis, dekanozisa da wminda kvirikesagan);<br />

qobuleTsa da xelvaCaurSi _ sameba; qedisa da xulos<br />

raionebSi – namonastrevi da a.S.<br />

gansakuTrebiT mniSvnelovania qristianul samlocvelosTan<br />

dakavSirebuli toponimebi. eklesia hqvia adgilebs<br />

sxalTaSi, samebaSi, axalSenSi; eklesiagver<br />

siagverdi<br />

_<br />

saTesi kirnaTSi; naeklesiari _ saTesi zundagaSi, ko-<br />

86


lotaurSi, vanaZeebSi (Rorjomi), aWyvaSi; naeklesievi _<br />

uCqnari Rorjomis uban gorgaZeebSi, tye boboyvaTSi;<br />

namonastrevi _ tye kvaStaSi, saTesebi ganaxlebasa da<br />

eleliZeebSi (xulo); xatitye _ adgili kapnisTavSi; xa-<br />

timamu<br />

muli<br />

_ ubani zeda agaraSi (qeda), tye da saTesi<br />

dologanSi, Cais nakveTi meZibnaSi; xristoqosi _ tye<br />

fuSrukaulSi; beTlemi (qalaqi, sadac qriste daibada) -<br />

qedi zeda agaraSi, mTa zesofelSi; saydari _ baRi kapnisTavSi,<br />

buCqnari maRlakonSi, saTesi xerTvisSi; sayda-<br />

riyeli<br />

_ ubani kvaStaSi, saTesi tunaZeebSi; saydarqveSi<br />

_ saTesi inaSariZeebSi; nasaydrali<br />

– adgili kaloTaSi,<br />

dRvanSi, buCqnari takiZeebSi; saZovari kobalTaSi, saTesi<br />

TxilvanaSi; nasaydrevi _ adgilebi maxunceTSi, ZmagulaSi,<br />

gegeliZeebSi, ZenwmanSi, saRoreTSi, gundaurSi;<br />

naqilisvari (nawarmoebia Turquli sityvidan ,,qilise”,<br />

e.i. naeklesiari) _ kibeSi, JanivrSi, omboloSi, maxvilaurSi,<br />

zanaqiZeebSi; qili<br />

lisekari<br />

– adgilebi WarnalSi,<br />

sarfSi; qiliseseri - saTibi pantnarSi; saydari - saTibi<br />

kortoxSi, tye simoneTSi, buCqnari murvaneTSi.<br />

xucubani - sofeli qobuleTSi; xuciSvilebi - ubani<br />

didaWaraSi; xurcialebi - saTesi zundagaSi; xucuri -<br />

saTesi maxalakiZeebSi, saZovari furtiosa da didaWaris<br />

ubnebSi; xuciqedi - ubani yinCaurSi; xucieri - ubani<br />

lomanaurSi; xucivake - saTesi davlaZeebSi; xurcauli -<br />

saTesi RurtaSi; amaRleba - saTesi ZmagulaSi; goraw-<br />

minda - saTesi qedlebSi; miqelwminda - nakaduli da<br />

saTesi merisSi; samiqeluri - ubani sxefSi; miqelauri -<br />

saTesi beselaSvilebSi (miqelwminda, niqalauri, samiqelauri<br />

momdinareobs mTavarangeloz miqaelidan, romelic<br />

amarcxebs mtrul sulebs, adamianebs ifaravs ubedurebisa<br />

da codvebisagan). mTavarangelozi - saTesi da<br />

saZovari WvanaSi, takiZeebSi, tye neniaSi, saTibi da sa-<br />

Zovari wablanaSi (xulo), saTesi kvatiaSi (i. beqiriSvili,<br />

1990: 66-69).<br />

zogierTi adgilisaTvis Cvens winaprebs Weqa-quxilisa<br />

da avdris RvTaeba elias (winaswarmetyveli) saxeli<br />

SeurqmeviaT. es warmarTobidan momdinareobs da mas<br />

87


ukavSirdeba mikrotoponimebi: elia wminda - saTesi didaWaraSi,<br />

oqtombersa da SavaZeebSi; eliauri - saTesi<br />

paqsaZeebSi; imarwminda - saTesi duaZeebSi.<br />

metad popularuli iyo aWaraSi wminda giorgi. igi<br />

qarTvelTa erTianobis gamomxatveli sinonimi iyo. TeTr<br />

cxenze amxedrebuli giorgi <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifo<br />

droSasa da beWedzec gamosaxes. igi qarTvelTa warmodgeniT<br />

mcvel-mfarveli da uZleveli mxedaria, romelsac<br />

qristianobam 365 saydari augo da 365 saydarze dalocvas<br />

an dawyevlas uZlevad miiCnevda. warmarTuli RvTaeba-mTvaris<br />

adgili qristianobis dros wminda giorgim<br />

daikava (i. javaxiSvili, 1960: 45)<br />

wm. giorgis saxelobis sakulto dawesebulebebi<br />

iyo xixanSi, cxmorisSi, WvanaSi, SuSaneTSi da sxvagan.<br />

tbel abuserisZem 1233 wels xixanSi daweril Txzulebas<br />

,,saswaulni wmindisa mTavarmowamisa giorgisani“<br />

uwoda. mwerali mogviTxrobs, rom ori cxmoriseli<br />

tyved Cauvarda mahmadianebs. wm. giorgim maT daxmareba<br />

gauwia. isini aitaca. erTi pirdapir sofelSi _ cxmorisSi<br />

dasva taZarTan, meore ki _ soflis SemogarenSi.<br />

wm. giorgisTanaa dakavSirebuli uamravi toponimi. CamovTvliT<br />

zogierTs: gorgiuli - ubani Suaxevis raion-<br />

Si, venaxi da saTibi qiziniZeebSi, ubani xaraulaSi (qedis<br />

r-ni); gorgila qedi - vanSi (Suaxevis r-ni); gor-<br />

gimeleTi - saTesi tomaSeTSi (Suaxevis r-ni); gorgaule<br />

le-<br />

bi – saZovari vaSlovanSi (xulos r-ni); gorgaZeebi –<br />

sofeli xulosa da qobuleTis raionebSi.<br />

metad sainteresoa r. erisTavis monacemebi, romlis<br />

mixedviTac cageris raionis (leCxumi) sofel alpanasa<br />

da aWaraSi ician wm. giorgis dResaswauli (23 aprili).<br />

alpanaSi sWamen xorcsac am dResaswaulze, aWaraSi ki<br />

Seeqcevian pur-Rvino-lobios ,,mravalJamieriT”, ician<br />

wirva, galoba da a.S. (r. erisTavi, 1986: 23)<br />

alpanas mezoblad aris sofeli aWara, romelic<br />

aWaridan wasulebis mier unda iyos daarsebuli (i.<br />

beqiriSvili, 1990: 74). Tu es asea, maSin imdroindel<br />

alpanelebs giorgobis dResaswaulis varianti aWaridan<br />

88


wauRiaT, mxolod im gansxvavebiT, rom aWaraSi am dRes<br />

xorcs ar Wamdnen da pur-Rvinos Seeqceodnen.<br />

aWaraSi mravlad gvxvdeba agreTve jvarTan dakavSirebuli<br />

toponimebi, saxeldobr: jvari - ubani bara-<br />

TaulSi, saTesi ganaxlebasa da dekanaSvilebSi, oqrua-<br />

Svilebsa da ZirkvaZeebSi; sajvareTesi – WerSi; jvarTani<br />

- buCqnari sacixurSi; qvabijvari - mTa sacixurSi;<br />

kotajvari - buCqnari CaoSi; jvaredini - saTesi uCxoSi;<br />

kobijvari - saZovari, romlis Sesaxeb cnobas gvawvdis<br />

lisovski Rorjomis aRwerisas. aseTi toponimi gvxdeba<br />

dioknisSic. legendiT aq adre venaxi iyo gaSenebuli,<br />

magram mters igi auCexia. mterTan brZolaSi daRupuli<br />

erT-erTi vaJkaci qedze daumarxavT da sasaflaoze jvari<br />

daudgamT. es saxelic rwmenisa da vazis siyvarulis<br />

gamoxatulebaa. zogadad jvari warmarTobidan iRebs sa-<br />

Taves. qristianobam igi Tavi simbolod aqcia. sacixurisa<br />

da agaris saydarTan 1979 wels aRmoCnda qvis ori<br />

jvari, romlebzec mzis diskoa gamoxatuli. jvari aris<br />

buTuraulisa da xulos skolis gverdiT mdebare sasaflaozec.<br />

xulos raionis sofel agaraSi aRmoCnda<br />

jvardasmuli buxris jaWvic (n. kaxiZe, IV, 1976: 84).<br />

sofel almeSi aRmoCnda qvis kubo saxuravze jvriT<br />

da jixvis figuriT. igi amJamad inaxeba mxareTmcodneobis<br />

muzeumSi. akad. g. Citaiam mas specialuri naSromic<br />

ki miuZRvna (ix. mis. ,,qvis kubo almedan”). islamis<br />

gavrcelebis miuxedavad, aWaraSi qristianuli emblema _<br />

jvris gamosaxuleba umniSvnelovanesi ornamenti iyo<br />

moCuqurTmebisas. igi CuqurTmis wnulSi iyo Caqsovili.<br />

ase SeniRbulad jvars gamoxatavdnen saxlis karebze,<br />

Werze da a.S. didaWareli a. demetraZis saxlis sastumro<br />

oTaxis CuqurTmaSi swored aseTi jvaria Caqsovili<br />

(i. adamia, 1956: 46).<br />

igive motivi gvxvdeba Rorjomis sxva soflebis nagebobebis<br />

interierSi. qarTuli CuqurTmebiTaa Semkuli<br />

maradidisa da maWaxlispiris jameebic, romelTa Sesaxeb<br />

aRniSnavda akad. a. pavlinovic (i. beqiriSvili,<br />

1990:79).<br />

89


es aris gansakuTrebuli mniSvnelobis faqtebi, romlebic<br />

calke axsnas moiTxovs. vazisgan nakeTebi jvari<br />

qarTvelobis simbolod iqca. TurqeTis agresiis pirobebSi<br />

misi Semonaxuloba qarTvelobisaTvis aWarelTa<br />

brZolis naTeli gamoxatulebaa.<br />

dRemde Semonaxulia osmalobisdroindeli beWedi,<br />

romelzec Cvens winaprebs jvari da vazi gamousaxavT.<br />

osmalobis periodSi aWaraSi ra Tqma unda meCeTebsac<br />

aSenebdnen, magram erovnuli samSeneblo xerxebisa da<br />

meTodebis gamoyenebiT (unda iTqvas, rom pirveli me-<br />

CeTebi aWaraSi TanzimaTs ukavSirdebda. 1878 wlisaTvis<br />

aWaraSi sul 2 aTeulamde meCeTi iyo. maTi raodenoba<br />

gaizarda rusebis Semosvlis Semdeg).<br />

islamis ZaldatanebiT gavrcelebis miuxedavad, adgilobrivi<br />

mosaxleoba win aRudga qristianuli Zeglebis<br />

wabilwvas. yovelive es kargad aisaxa xalxur gadmocemebSi.<br />

sxalTis taZris saswaulmoqmedebasTan dakavSirebuli<br />

erT-erTi Tqmulebis mixedviT xojebs ganuzraxavT<br />

taZris meCeTad gadaqceva, magram gagiJebulan da<br />

tyeSi gaWrilan. erT mwyemss taZarSi cxvari Seuyvania.<br />

mwyemss 200 suli pirutyvi gawyvetia, TviTon ki gadaCexila.<br />

sxvaTa Soris, msgavsi gadmocemebi davamowmeT tao-<br />

Sic. parxalSi gviTxres, rom xojam TeTrad gadaReba<br />

taZris kedlebi, taZrisa, romelic ,,deda tamaram aaSena“,<br />

amitom is xoja mokvdao. am da sxva gadmocemebSi<br />

xazgasmiTaa gamoxatuli protesti qristianuli eklesia-monastrebis<br />

ngreva-wabilwvisadmi.<br />

osmalTa batonobis miuxedavad, mkvidri mosaxleoba<br />

mama-papaTa tradiciebs ar Ralatobda. uvarovas materialuri<br />

kulturis Zeglebis aRwerilobasTan erTad<br />

yuradReba gaumaxvilebia tradiciul yofazec. igi Seswrebia<br />

axalgazrda qalis dasaflavebis ceremonials.<br />

qals mTeli sofeli miasvenebda. ecvaT sufTa da axali<br />

tansacmeli. kubos abreSumis qsovili efara. kubos qalebic<br />

miacilebdnen (rac islamuri normebiT ikrZaleboda).<br />

qali nigvznarSi daumarxavT.<br />

90


WeSmaritad qarTuli tradiciebis dacva, erovnuli<br />

wes-Cveulebebis idumal pirobebSi Sesruleba iyo osmalobis<br />

winaaRmdeg brZolis gza da emsaxureboda<br />

erovnuli TviTmyofadobis, qarTvelobis dacvis interesebs.<br />

sxvaTa Soris, xoja-molaTa Sorisac iyvnen progresulad<br />

moazrovne adamianebi, romlebic xels uwyobdnen<br />

da cdilobdnen TavisTavadobis SenarCunebisa da aWaris<br />

mosaxleobis interesebis dacvisaTvis. maT Soris iyvnen<br />

nuri beriZe, iskender TavarTqilaZe, xafiz mexeSiZe,<br />

yedir zaqaraZe, Suqri xalvaSi (begi), dede-aRa niJaraZe,<br />

mufTi axmed xalifaSvili da mravali sxva.<br />

iskender TavarTqilaZe iyo Rorjomeli xoja, niWieri<br />

da ganaTlebuli adamini, romelic mTeli Tavisi<br />

Segnebuli sicocxlis ganmavlobaSi <strong>saqarTvelos</strong>Tan<br />

erTobas uWerda mxars. im dros sajarod amis gacxadeba<br />

advili ar iyo, magram igi ar SeuSinda mosalodnel sa-<br />

SiSroebas da aSkarad gamoxata <strong>saqarTvelos</strong>Tan erTobis<br />

survili (ap. wulaZe, 1991: 23.).<br />

xoja xafiz mexeSiZe xulos orklasian skolaSi<br />

rjulis maswavlebeli iyo, iswavla qarTuli werakiTxva<br />

da sxvebsac aswavla.<br />

nuri beriZe (xoja) aSkarad daupirispirda aWarelTa<br />

osmaleTSi gadasaxlebas da Tavisi gavleniT cdilobda<br />

xeli SeeSala muhajirobisTvis, axmed xalifaSvili ki<br />

osmalobis periodSic jameSi qarTulad qadagebda da<br />

,,yuransac” qarTulad uxsnida mrevls, ris gamoc osmalebma<br />

stambulSi gaixmes da samarTalSi misces, magram<br />

man Tavi gaimarTla: ,,Cven qarTvelebi varT da Cveni<br />

enac qarTuliao”. misma gavlenam xeli SeuSala aWarel-<br />

Ta masobriv emigracias osmaleTSi.<br />

warmodgenil toponimebSi zogjer Zunwad, magram<br />

Seulamazeblad aris gadmocemuli erovnuli TviTmyofadobis<br />

dacva-SenarCunebisaTvis qarTveli xalxis medgari<br />

da Seupovari brZolis istoria. yovelive amis<br />

gaazreba kidev erTxel daafiqrebs mkiTxvels, raTa<br />

91


saRi gonebiT gadaavlos Tvali Cvens warsuls dRevandelobisa<br />

da momavlis Sefasebis TvalsazrisiT.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. adamia i., qarTuli xalxuri xuroTmoZRvreba, aWara,<br />

Tb., 1956.<br />

2. beqiriSvili i., qristianoba aWaraSi, baT., 1990.<br />

3. erisTavi r., folklorul-eTnografiuli werilebi,<br />

Tb., 1986.<br />

4 ingoroyva p., giorgi merCule, Tb., 1954.<br />

5. kaxiZe n., mWedloba aWaraSi,<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

yofa da kultura, IV, Tb., 1976.<br />

6. leonti mroveli, cxovreba mefeTa, qarTlis<br />

cxovreba, t.I, 2002 (1955 w. gamocemis mixedviT).<br />

7. wulaZe ap., Zmuri sityva, baT., 1991.<br />

Tamaz Phutkaradze<br />

Ghristian toponyms in Ajara<br />

Summary<br />

The given work deals with the gwestions on the history of southernwestern<br />

Georgia-Ajara.The work represents toponyms connected with<br />

christianity.<br />

92


История, оживленная в топонимах<br />

Тамаз<br />

Путкарадзе<br />

Резюме<br />

Аджария древнейший уголок Грузии, население которого уже в<br />

I-ом веке н.е. приобщилось к христианству.<br />

В работе на основе письменных источников, литературных данных<br />

и полевых материалов, проанализированы топонимы, связанные<br />

с христианством и оживляющие богатейшую историю данного региона.<br />

93


uCa oqropiriZe<br />

baTumis SeerTebisaTvis ruseTis brZolis<br />

istoriidan (XIXs.)<br />

qarTvel xalxs yovelTvis axsovda Tavisi droebiT<br />

daSorebuli TanamoZmeni da maT <strong>saqarTvelos</strong> SemadgenlobaSi<br />

dabrunebaze ganuwyvetliv zrunavda. magram<br />

agresiul muslimanur saxelmwifoTa Soris moqceuli,<br />

igi eZebda Zlier mokavSires maT winaaRmdeg. <strong>dasavleT</strong><br />

evropis saxelmwifoebTan am mizniT kavSiris damyarebis<br />

ara erTi uSedego cdis Semdeg, man orientacia erTmorwmune<br />

ruseTze aiRo. ruseTis Zlier saxelmwifos-<br />

Tan kavSirSi qarTuli saxelmwifos mesveurni imedovnebdnen<br />

dakarguli teritoriebis dabrunebas.<br />

XVIII saukunis 60-ian wlebSi, rodesac ruseT-osmaleTis<br />

urTierToba daiZaba da saqme omamde mivida,<br />

qarTl-kaxeTis mefe erekle meore imedovnebda ruseTis<br />

daxmarebiT axalcixe-mesxeTis dabrunebas da amis Sesaxeb<br />

ruseTis samefo kars TxovniT mimarTavda (А.А. Цагарели,<br />

1898,: 84). 1769 wlis 4 oqtombers paninisadmi miweril<br />

werilSi ki erekle meore gamoxatavda survils<br />

osmalTa batonobisagan gamoexsna yvela qristiani da<br />

maT Soris ” osmalTa mier dapyrobili Savi zRvis piras<br />

Cvens miwaze mcxovrebni” (iqve, вип. II, 1902: 244). aq erekles<br />

aWaris mosaxleobac unda hyavdes mxedvelobaSi<br />

(megreliZe S. 1963: 13). ruseTis jaris daxmarebiT imereTis<br />

mefe solomon meoris mier Sorapnis, baRdadis da<br />

quTaisis cixeebis dakavebis Semdeg erTiani ZalebiT<br />

ganzraxuli iyo baTumze laSqrobac, magram igi general<br />

totlebenis mizeziT CaiSala (ИКОИРГО, т.8, 1905, :<br />

44). qarTveli mefeebisa da xalxis miswrafeba <strong>samxreT</strong><strong>dasavleT</strong><br />

<strong>saqarTvelos</strong> dakarguli qarTuli miwebis<br />

gasaTavisufleblad dasturdeba ara erTi dokumentiT,<br />

romlebSic aRniSnulia amisaTvis maTi praqtikuli<br />

mzadyofna da misi saqmiT damtkicebis survili (А.А.<br />

94


Цагарели, Грамоты… т.1, 2-3, iqve, вип. II, 1902: 225, т. II, вып. I,<br />

1898: 92, 405). es miswrafeba aisaxa 1783 wlis ruseTsa da<br />

qarTl-kaxeTis samefos Soris dadebul giorgievskis<br />

traqtatSic, romliTac qarTl-kaxeTis samefos mier<br />

zogierT suverenul uflebebze uaris Tqmis sanacvlod<br />

ruseTi valdebulebas iRebda osmaleTTan da iranTan<br />

omebisa da sazavo molaparakebis dros mieRo zomebi,<br />

rom <strong>saqarTvelos</strong> dabruneboda is istoriuli teritoriebi,<br />

romlebic osmaleTs hqonda mitacebuli (<strong>saqarTvelos</strong><br />

istoria, Tb., 1948 : 435).<br />

1801 wels ruseTis mier qarTl-kaxeTis samefos<br />

gauqmebis da misi uSualod ruseTTan SeerTebis Semdeg<br />

dRis wesrigSi dadga osmalTa uRlis qveS myofi qar-<br />

Tuli samflobeloebis ruseTis mier dapyroba da mier-<br />

Teba. pirvel rigSi saWiro iyo Savi zRvis aRmosavleT<br />

sanapiroebis _ osmaleTis xelSi myofi navsadgurebis _<br />

foTis, baTumisa da anakliis dakaveba. baTumis Seer-<br />

Tebis sakiTxi ruseTis mmarTvel wreebSi jer kidev XIX<br />

s. pirvel wlebSi daisva. ruseTis sagareo saqmeTa ministri<br />

Cartoricki miTiTebas iZleoda, rom Tu ruseTi<br />

foTis, anakliis da baTumis SemoerTebas molaparakebis<br />

gziT ver miaRwevda, maSin rogorme mieRoT ufleba am<br />

qalaqebidan saqonlis gatana-Semotanaze da am mizniT<br />

miemarTaT osmaleTSi Zlier gavrcelebuli moqrTamvisaTvis<br />

(АКАК, 1868 : 477, Дубровин В., 1887: 171). 1804 wels<br />

imave Cartorickis winaSe baTumis navsadguris ruseT-<br />

Tan SeerTebis aucileblobis sakiTxi daayena generalma<br />

cicianovmac da a.S. (АКАК, т. II, 1868:476).<br />

saerTod unda aRiniSnos, rom ruseT-osmaleTis<br />

yvela omis dros dRis wesrigSi mwvaved idga baTumisa<br />

da misi Semogarenis ruseTTan SeerTebis sakiTxi. aWaris<br />

samSoblosTan dabrunebis cdas adgili hqonda 1828-<br />

1829 wlebis ruseT-osmaleTis omisa da 1853-1856 wlebis<br />

yirimis omis periodebSic. magram, am ukanasknelSi damarcxebis<br />

gamo, ruseTi ganidevna Savi zRvis sanapirodan<br />

da mas aq aekrZala rogorc flotis yola, ise cixesimagreebis<br />

floba. yovelive aman gamoiwvia mdgoma-<br />

95


eobis kidev ufro daZabva <strong>dasavleT</strong> evropis saxelmwifoebsa<br />

(gansakuTrebiT inglisi, safrangeTi da avstria)<br />

da ruseTs Soris Savi zRvis da misi sruteebis region-<br />

Si gavlenis ganmtkicebisaTvis brZolaSi. amavdroulad,<br />

evropaSi Zalebs ikrebs da asparezze gamodis swrafad<br />

mzardi da energiuli germaniis gaerTianebuli saxelmwifo,<br />

romlis niWieri da SorsmWvreteli kancleri,<br />

oto fon bismarki, evropis politikur rukaze Slis<br />

germaniis axalgazrda saxelmwifos ganmtkicebisa da<br />

gaZlierebis interesebidan gamomdinare did diplomatiur<br />

pasianss. man gaTvlili diplomatiuri nabijebiT,<br />

romelTac Zirs samxedro aqciebiTac umagrebda,<br />

TandaTanobiT SesZlo evropis Zlieri saxelmwifoebis -<br />

safrangeTisa da avstriis dasusteba. ruseTTan urTier-<br />

Tobis gaumjobesebebis mizniT ki mas jer kidev 1866<br />

wels SesTavaza daxmareba parizis traqtatis im muxlebis<br />

uarsayofad, romlebic ruseTs Sav zRvaze flotis<br />

yolas uSlida. 1870 wlis 21 seqtembers, prusia -<br />

safrangeTis omis msvlelobisas, bismarkma ukve aSkarad<br />

daadastura am sakiTxis ruseTis sasargeblod gadasawyvetad<br />

mxardaWerisaTvis mzadyofna (история Дипломатии,<br />

1941: 521). imave wlis 31 oqtombers ruseTis mTavrobam<br />

gamosca cirkulari, romelSic CamoTvlili iyo sxva<br />

saxelmwifoebis mier 1856 wlis parizis traqtatis<br />

darRvevis SemTxvevebi. amis Semdeg gakeTebuli iyo<br />

daskvna, rom aseTi darRvevebis gamo ruseTs aRar aqvs<br />

safuZveli moqmedad cnos parizis aqtis yvela piroba<br />

da amieridan igi savaldebulod ar Tvlis misi im<br />

statiebis aRiarebas, romlebic Sav zRvaze ruseTis<br />

suverenuli uflebebis sakiTxs exeba.<br />

gorCakovis am cirkularma didi ukmayofileba gamoiwvia<br />

evropaSi, gansakuTrebiT inglisisa da avstriis<br />

mmarTvel wreebSi da maT miaRwies sakiTxis gansaxilvelad<br />

saerTaSoriso konferenciis mowvevas. konferencia<br />

Sedga londonSi 1871 wlis ianvarSi. ruseTma miaRwia<br />

Sav zRvaze misi suverenuli uflebebis aRdgenas da<br />

bosforisa da dardanelis sruteebis ucxo qveyanaTa<br />

96


samxedro gemebisaTvis Caketvas (iqve, gv. 521-522). amiT<br />

ruseTs xelebi gaexsna Savi zRvis auzSi axali eqspansiebisaTvis<br />

da dRis wesrigSi kvlav dadga osmaleTis<br />

mier mitacebuli qarTuli teritoriebis, gansakuTrebiT<br />

ki q. baTumis da misi mimdebare regionebis SemoerTebis<br />

sakiTxi.<br />

am droisaTvis e.w. aRmosavleTis sakiTxis ZiriTad<br />

Sinaarss Seadgenda brZola “osmaleTis memkvidreobisaTvis”,<br />

romelSic yvela monawile Tavisi poziciebis<br />

ganmtkicebas cdilobda, Tuki osmaleTis danawilebis<br />

sakiTxi dRis wesrigSi dadgeboda. aRniSnulma<br />

brZolam metad daZaba urTierToba evropis mowinave<br />

saxelmwifoebsa (inglisi, safrangeTi, germania) da ruseTs<br />

Soris. inglis-safrangeTi mxars uWerdnen osmale-<br />

Tis imperiis mTlianobas (Гурко-Кряжин В.А.б 1925 : 13-14),<br />

radgan maT kargad icodnen, rom am sakiTxis dasmisTanave<br />

(osmaleTis danawileba) ruseTi moiTxovda<br />

konstantinepols, sruteebsa da osmaleTis somxeTs, rac<br />

maTTvis miuRebeli iyo da aranakleb aSinebdaT, vidre<br />

germaniis TviT maqsimaluri programa osmaleTis mimarT<br />

(iqve: 32) da yvelanairad cdilobdnen win aRdgomodnen<br />

mas. am brZolaSi aWara da, gansakuTrebiT, q. baTumi<br />

strategiulad mniSvnelovan rols TamaSobda. faqtobrivad<br />

baTumi warmoadgenda gasaRebs dainteresebuli ZalebisaTvis<br />

amierkavkasiaSi TavianTi politikis gasatareblad.<br />

amasTan, igi moiazreboda, rogorc kargi placdarmi<br />

Savi zRvis osmaluri sanapiroebisa da sruteebisaken<br />

ruseTis eqspansiuri gegmebis ganxorcielebisaTvis.<br />

amitomac ruseTis brZolam baTumisa da misi Semogarenis<br />

(aWara) SemosaerTeblad metad mwvave xasiaTi<br />

miiRo.<br />

did saxelwifoebs Soris gansakuTrebiT daiZaba vi-<br />

Tareba 1875-1878 wlebis `aRmosavleTis krizisis~ dros,<br />

rodesac gaaqtiurda Zalisxmevani ruseT-osmaleTis mosalodneli<br />

omis SemTxvevaSi saerTo evropuli afeTqebis<br />

Tavidan asacileblad, xolo omis gardauvalobis<br />

97


SemTxvevaSi sakuTari interesebis dakmayofilebis uzrunvelsayofad.<br />

evropis sami did saxelmwifos _ ruseTis, avstriisa<br />

da germaniis mier 1876 wlis 13 maiss berlinis Sexvedraze<br />

xelmowerilma memorandumma, romelic bosniahercogovinis<br />

problemis gadaWrasa da balkaneTis sakiTxis<br />

mSvidobiani gziT mogvarebas exeboda, Sedegi ver<br />

gamoiRo. am SemTxvevaSi evropis am sami saxelwifos mizans<br />

Seadgenda osmaleTis imperiis mTlianobis Senar-<br />

Cuneba masSi mcxovrebi qristianebis mdgomareobis gaumjobesebis<br />

pirobiT (история дипломатии, 1945, : 25-26). safrangeTi<br />

da italia daeTanxmnen sami imperatoris am<br />

programas, magram inglisis mTavrobam arasasurvelad<br />

CaTvala axali Careva osmaleTis saqmeebSi, radgan mas<br />

ar surda rusuli gavlenis gaZliereba arc sruteebze<br />

da arc balkaneTSi, saidanac igi konstantinepols<br />

uSualod daemuqreboda (iqve: 26). amave problemis<br />

gadawyvetis mcdelobas adgili hqonda reixStadtis<br />

Sexvedraze 1876 wlis 8 ivliss, erTi mxriv _ ruseTis<br />

imperator aleqsandre II-sa da sagareo saqmeTa ministr<br />

gorCakovs, meore mxriv _ avstriis imperator franciosebsa<br />

da andraSs Soris. am Sexvedridan CvenTvis<br />

sainteresoa is, rom ruseTma miiRo avstriis Tanxmoba<br />

zogierTi, 1856 wels dakarguli, teritoriisa da baTumis<br />

SeerTebaze (iqve: 30). diplomatiuri manevrebis<br />

miuxedavad, ruseT-osmaleTis omi gardauvali gaxda da<br />

1877 wlis 24 aprils ruseTis imperatorma xeli moawera<br />

manifests misi dawyebis Sesaxeb.<br />

ruseT-osmaleTis am omSi osmaleTi damarcxda da<br />

konstantinepolis maxloblad, san-stefanoSi xeli moawera<br />

samSvidobo xelSekrulebas (1878 wlis 1 marti),<br />

romliTac ganmtkicda ruseTis poziciebi balkaneTsa<br />

da sruteebis zonaSi. es ki xels ar aZlevda evropis<br />

arcerT did saxelmwifos. amitomac 1878 wlis 6 marts<br />

andraSi oficialurad gamovida konferenciis mowvevis<br />

winadadebiT, sadac ganixilavdnen ruseT-osmaleTis za-<br />

98


vis yvela pirobas. ruseTis xelisufleba iZulebuli<br />

gaxda daTanxmeboda am moTxovnas.<br />

kongresi gaixsna berlinSi 1878 wlis 13 ivniss.<br />

balkaneTis problemis daregulirebaSi kongresze raime<br />

gaugebrobas adgili TiTqmis ar hqonia da SeTanxmeba<br />

miRweuli iqna, magram ruseTis teritoriulma SenaZenma<br />

aziaSi ruseTi kinaRam krizisamde miiyvana. ruseTinglisis<br />

1878 wlis 30 maisis saidumlo separatul Se-<br />

TanxmebaSi naTqvami iyo, rom ruseTi “daikavebs” baTums.<br />

solsberma da bikonsfildma es formulireba gamoiyenes<br />

imisaTvis, rom TiTqos ingliss ar miucia Tanxmoba ruseTisaTvis<br />

baTumis mierTebaze da daTanxmdnen mxolod<br />

mis okupaciaze. magram sabolood isini iZulebuli<br />

gaxdnen ecnoT baTumis, yarsisa da artaanis ruseTisaTvis<br />

gadacema. inglisma mxolod is moaxerxa, rom<br />

ruseTs Tavs moaxvia baTumis porto-frankod gamocxadeba<br />

(iqve: 50).<br />

amrigad, 1878 wlis berlinis kongresis gadawyvetilebiT,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> kidev erTi, ZirZveli istoriuli<br />

kuTxe _ aWara dedasamSoblos wiaRs daubrunda. aravi-<br />

Tari mniSvneloba ara aqvs imis mtkicebas, rom baTumi<br />

da aWara, amierkavkasiis sxva teritoriebTan erTad,<br />

ruseTma kontribuciis saxiT miiRo (esen dai, 2001 : 89).<br />

es iyo qarTveli xalxis samsaukunovani ocnebis, amas-<br />

Tan, istoriuli samarTlianobis _ SeeerTebina TanamoZme<br />

qarTveli mahmadianebiT dasaxlebuli dakarguli<br />

istoriuli teritoriebi, _ aRsruleba. am saqmeSi, ra<br />

Tqma unda, didi roli Seasrula ruseTis samxedro Zalam<br />

da diplomatiam, magram am SemTxvevaSi ruseTic,<br />

rogorc Tavis droze osmaleTi, Tavisi samflobeloebis<br />

gafarToebasa da Savi zRvis auzSi gavlenis gaZliereba-gamtkicebas<br />

isaxavda miznad da ara <strong>saqarTvelos</strong><br />

istoriuli teritoriebis gaerTianebas. es iyo misi bunebrivi<br />

ganvrcobis Cveulebrivi procesi, romelsac raime<br />

keTilSobiluri miswrafebani ar warmarTavda da amierkavkasiaSi<br />

ruseTis imperiul-aneqsionisturi politikis<br />

ganxorcielebis Sedegs warmoadgenda. aRniSnuli<br />

99


procesi, mocemul SemTxvevaSi, mxolod iribad daemTxva<br />

qarTveli eris swrafvas _ hqonoda erTiani samSoblo<br />

erTi saxelmwifos sazRvrebSi. aWaris samSoblosTan<br />

dabrunebac am istoriuli swrafvis logikuri daboloebaa.<br />

xolo misi bedukuRmarToba swored imaSi mdgomareobda,<br />

rom igi or dampyrobels Soris aRiqmeboda,<br />

rogorc diplomatiuri manevrebis sagani da sakontribucio<br />

obieqti; amasTan, isic unda aRiniSnos, rom<br />

<strong>saqarTvelos</strong> istoriuli teritoriebis ruseTis skiptris<br />

qveS gaerTianebam xeli Seuwyo qarTveli eris konsolidacias<br />

da masSi erTiani erovnuli TviTSegnebis<br />

Camoyalibebas, ramac mniSvnelovani roli Seasrula<br />

qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenisaTvis brZolaSi.<br />

am mxriv didi muSaoba gaiSala axlad SemoerTebul<br />

baTumis olqSic. ilia WavWavaZem ,,qarTvelTa Soris wera-kiTxvis<br />

gamavrcelebel sazogadoebasTan” erTad daiwyo<br />

zrunva am kuTxeSi skolebis, biblioTekebisa da<br />

sxva kulturul-saganmanaTleblo dawesebulebaTa gaxsnisaTvis.<br />

qarTvelma sazogadoebam gulTan axlos miitana<br />

musliman moZmeTa gaWirveba da daiwyo aqtiuri<br />

moRvaweoba osmalTa batonobis Sedegad regionSi damkvidrebuli<br />

umecrebisa da sibnelis swavla-ganaTlebis<br />

SuqiT gasafantavad. ukve 1878 wlidan daiwyo samzadisi<br />

aWaraSi qarTuli skolebis gasaxsnelad. regionSi qar-<br />

Tuli skolebis gaxsnas did mniSvnelobas aZlevda<br />

iakob gogebaSvilic (i. gogebaSvili, 1940: 270). amave saqmiT<br />

Zlier iyvnen dainteresebulni da did mzrunvelobas<br />

iCendnen al. yazbegi, an. furcelaZe, n. cxvedaZe da<br />

sxvebi (x. axvlediani, 1956 : 152-153).<br />

qarTvelma sazogadoebam gulTan axlos miitana am<br />

kuTxis yvela satkivari da cdilobda mxarSi dadgomoda<br />

aWaras tkivilebis gadatana-moSuSebaSi. gansakuTrebiT<br />

es gamJRavnda adgilobrivi mosaxleobis muhajirebad<br />

wasvlis winaaRmdeg brZolaSi. qarTvelma moRvaweebma<br />

didi yuradReba dauTmes ara marto muhajirobis<br />

mizezebis kvlevas da mis winaaRmdeg agitacias, aramed<br />

am saqmeSi ruseTis carizmis koloniuri politikis aq-<br />

100


tiur mxilebasac. unda aRiniSnos, rom ruseTis carizmis<br />

koloniuri politika sruliad Seesabameboda rusuli<br />

mmarTvelobis bunebas, mis imperiul cnobierebas.<br />

igi ZiriTadad mimarTuli iyo SemoerTebul mxareebSi<br />

imperiuli mmarTvelobis ganmtkicebisaken, rac, upirveles<br />

yovlisa, iq rusebis dasaxlebiT iyo SesaZlebeli.<br />

koloniur administracias sruliadac ar adardebda<br />

adgilobrivi mosaxleobis Taviseburebani da TviTmyofadi<br />

xasiaTi. igi adgilobriv “tuzemcebs” yofda or<br />

kategoriad _ e.w. “mSvidobiani” (romlebic ar ewinaaRmdegebodnen<br />

rusul mmarTvelobas, swavlobdnen rusul<br />

enas, Svilebs rusul skolebSi abarebdnen aRsazrdelad<br />

da a.S.) da “mSfoTvareni” (vinc ewinaaRmdegebodnen<br />

rusTbatonobas) (buxraSvili p., 2000: 75). ruseTis koloniuri<br />

administracia sruliadac ar zrunavda SemoerTebuli<br />

teritoriebis mkvidri mosaxleobis ganviTarebasa<br />

da kulturul dawinaurebaze; rogorc cnobilia,<br />

ruseTis imperia ZiriTadad samxedro Zalas efuZneboda<br />

da sakuTari rusi xalxic ki mouvlel-miuxedavi hyavda.<br />

TviT rusi publicistebic ki aRiarebdnen, rom rusTxelmwifebas,<br />

Tavisi bunebidan gamomdinare, araviTari<br />

ganmanaTleblur-kulturuli funqciis Sesruleba ar<br />

SeeZlo (iqve: 77). aseT pirobebSi ki udidesi mniSvneloba<br />

hqonda qarTvel sazogado moRvaweTa im Zalisxmevas,<br />

romelsac isini samuslimano <strong>saqarTvelos</strong> am nawilSi<br />

eweodnen kulturul-saganmanaTleblo kerebis daarsebisa<br />

da qarTuli erovnuli TviTSegnebis gamoRviZebis,<br />

gaRvivebisa da ganmtkicebisaTvis. Tavisi moZmisaTvis<br />

“ganwirulis suliskveTebas” uqmad ar Cauvlia da<br />

rodesac saamiso dro dadga, aWaraSi ukve momzadebuli<br />

iyvnen saTanado Zalebi, raTa gverdSi amodgomodnen<br />

zogadqarTul satkivars da Tavisi wvlili SeetanaT<br />

qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenaSi, erTiani da ganuyofeli<br />

<strong>saqarTvelos</strong> ideis ganxorcielebaSi. patriotuli<br />

idealebiT gamsWvaluli samahmadiano <strong>saqarTvelos</strong><br />

progresulad moazrovne mamuliSvilebi am did<br />

saqmeSi mxarSi amoudgnen TavianT qristian Zmebs da<br />

101


SesZles aWaris regionSi aRorZinebuli, didi qarTuli<br />

sasicocxlo energiis saerTo qarTuli interesebis<br />

samsaxurSi Cayeneba.<br />

gamoyenebuli literatura da saarqivo masalebi:<br />

1. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />

XVIII столетия относящиеся к Грузии т. I, (1768-1770), СПБ, 1891.<br />

2. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />

XVIII столетия относящиеся к Грузии т. II, вып. 1, СПБ, 1898.<br />

3. Цагарели А.А., Грамоты и другие исторические документы<br />

XVIII столетия относящиеся к Грузии (1760-1911), т. II, вып. 2, СПБ,<br />

1902.<br />

4. Известия кавказского отдела истории русского географического<br />

общества (ИКОИРГО), т. 8, 1905.<br />

5. Акты, собранные Кавказской Археологической Комиссией<br />

(АКАК), т. II. 1868.<br />

6. Дубровин В., история воин и владычества русских на Кавказе,<br />

т. V, С.- Петербург, 1887.<br />

7. История Дипломатии, под редакцией В.П. Потемкина, т. I,<br />

ОГИЗ, Москва, 1941.<br />

8. История Дипломатии, под ред. В.П. Потемкина, т. II, ОГИЗ,<br />

Москва, Ленинград, 1945.<br />

9. Груко-Кряжин В.А., Ближний восток и державыа, Научн. ассоц.<br />

восточновед. при ЦИК СССР, Москва, 1925.<br />

10. megreliZe S., <strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> istoriidan,<br />

Tb., 1963.<br />

11. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, Tb., 1948.<br />

12. esien-dai, elvie-i selase/sami sanjayi (yarsi, baTumi,<br />

artaani), axalcixe, yarsi, (simpoziumis Sromebi), V, 2001.<br />

13. gogebaSvili i., Txz., t. II, Tb., 1940.<br />

14. axvlediani x., saxalxo ganmaTavisuflebeli brZolis<br />

istoriidan <strong>samxreT</strong> saqarTveloSi, baT., 1956.<br />

15. buxraSvili p., rusuli koloniuri cnobiereba da<br />

amierkavkasiis eTnopolitikuri realoba, Jurn., „amirani“,<br />

monreali-Tbilisi, 2000.<br />

102


Ucha Okropiridze<br />

The question of Batumi in the International Relations Befor<br />

Addition of Adjara<br />

Summary<br />

In the issue it is said about the interest of the international diplomacy<br />

by the questions of the relations toward Batumi and the tendention of the<br />

Russian side to join this important harbour of the Eastern seacoast of<br />

Black Sea. It is investigated the events after Russian-Turkisch war of the<br />

1828-1829 and Crimian war of the 1853-1856 in the relationship to this<br />

problem, so called Batumi question in the time of joining of Adjara and<br />

the incorporation of this region into Russian Empire<br />

Уча Окропиридзе<br />

Батумский вопрос в международных отношениях до<br />

присоединения Аджарии<br />

Резюме<br />

В работе рассказано о заинтересованности международной дипломатии<br />

вопросами отношения к Батуми и стремления Российской<br />

стороны, присоединить этот значительный порт восточного побережья<br />

Черного моря. Исследованы события после Русско-Турецкой<br />

войны 1828-1829 г.г. и Крымской войны 1853-1856 г.г., которые<br />

относятся к данной проблеме о так называемом Батумском вопросе<br />

при присоединения Аджарии и передаче этого региона Российской<br />

империи.<br />

103


merab megreliSvili<br />

zogierTi cnoba profesor a.n. krasnovis<br />

narkvevze „<strong>samxreT</strong><br />

kolxeTi“<br />

petrogradSi 1915 wels gamocemuli botanikosi,<br />

profesoris a. n. krasnovis narkvevi „<strong>samxreT</strong> kolxeTi“<br />

mniSvnelovan cnobebs gvawvdis kavkasiis <strong>samxreT</strong> regionis<br />

uZvelesi <strong>istoriis</strong> Sesaxeb. aqve warmodgenilia mdidari<br />

fotomasala da <strong>samxreT</strong> kavkasiis ruka.<br />

udavod didi wvlili miuZRvis prof. a. krasnovs<br />

baTumis botanikuri baRis daarsebaSi, Tumca isic unda<br />

iTqvas, rom mis Camosvlamdec aTvisebuli da ayvavebuli<br />

iyo adgilobrivi mosaxleobis mier mwvane koncxi, rasac<br />

TviTonac aRniSnavs. prof. krasnovma mwvane koncxze<br />

safuZveli Cauyara samecniero keras.<br />

a.n. krasnovi naSromSi anviTarebs herodotes Sexedulebas<br />

kolxTa da egviptelTa erTiani warmomavlobis<br />

Sesaxeb. iziarebs ra am Tvalsazriss, igi paralels avlebs<br />

egviptur da kolxur kulturebs Soris, naxulobs maT<br />

Soris did msgavsebas. prof. a.n. krasnovi erTgan aRniSnavs,<br />

rom kolxebi da egviptelebi didxans inarCunebdnen azrs<br />

naTesauri kavSirebis Sesaxeb. meomari egviptelebi, - wers<br />

igi, - eziarnen kolxur kulturas, SeeTvisnen adgilobriv<br />

mosaxleobas da ojaxebic ki Seqmnes. didi xnis manZilze<br />

kolxebSi SenarCunebuli iyo egvipturi kulturis niSnebi.<br />

aqve igi dasZens, rom CrdiloeT kolxeTSi kulturis<br />

pirveli gamavrcelebelni iyvnen egviptelebi (Краснов, 1915:<br />

8). SevniSnavT, rom misi mosazreba kolxTa warmomavlobis<br />

Sesaxeb ar Seesabameba realobas.<br />

aseve mcdarad miakuTvnebs igi aRniSnul regions<br />

ruseTs. CamoTvlis ra kolxeTis sazRvrebs, aWaris mTis<br />

ferdobidan Woroxis iqiT zRvamde da mdinare Coloqamde,<br />

aseve qobuleTsa da TurqeTis sazRvrebamde da Semdeg<br />

104


trapizonisaken, iqve dasZens, rom swored im qveyanas,<br />

romelsac ukavia grZeli sanapiro xazi, ewodeba <strong>samxreT</strong><br />

kolxeTi da igi ekuTvnis ruseTs. ar Seesabameba sinamdviles<br />

mis mier warmodegenili argumenti imis Sesaxeb, rom<br />

TiTqosda ruseTis samflobeloebi amierkavkasiis CaTvliT<br />

miekuTvnebian civi zamTris qveynebs. sxvadasxva dros<br />

xan erTi da xan meore dampyroblis mier mitacebuli<br />

<strong>samxreT</strong> kolxeTi yovelTvis <strong>saqarTvelos</strong> istoriul miwawyals<br />

warmoadgenda.<br />

ver daveTanxmebiT prof. a.n. krasnovis mosazrebas<br />

imasTan dakavSirebiTac, rom berZnul-romauli kulturis<br />

ayvavebis periodSi kolxeTi warmoadgenda velur adamian-<br />

Ta TavSesafars, romlebic aocebdnen Tanamedroveebs TavianTi<br />

uxeSi da dauxveweli zne-CveulebebiT. am azris<br />

gasamyareblad igi imowmebs ”qarTlis cxovrebas“, sadac<br />

saubaria aleqsandre makedonelis mmarTvelobis xanaSi<br />

mtkvaris zemo sanapiroze mcxovrebi barbarosebis Sesaxeb,<br />

romlebic ki ar asaflavebdnen, aramed Wamdnen gardacvlilebs<br />

da ar cnobdnen gvarovnul samarTals. laSqrobaTa<br />

monawileni (gulisxmobs qsenofontes laSqrobebs Zv. w. 401<br />

w.) kolxebs maT mier naxul xalxTa Soris yvelaze velurebad<br />

miiCnevdnen. profesori krasnovi aseve imowmebs<br />

strabons, romelic igive azrisaa am xalxze. igi aRniSnavs,<br />

rom kolxebi xeebze cxovroben, iq Casulebs sasmeliT<br />

abrueben da advilad klaven. am gziT, - dasZens igi, - maT<br />

gaanadgures pompeusis ramdenime kohorta. qsenofontes<br />

jarmac izarala am sasmelis gamo. misi azriT, kolxebi<br />

msoflios sxvadasxva kuTxeSi mcxovreb velurTa msgavsia<br />

(albaT, gulisxmobs velurobis periodis ruseTs, roca<br />

sasmeliT gabruebuli da sulwarTmeuli TaTruli<br />

modgmis rusi gaeTxlarSeboda miwaze. es Tviseba hqoniaT<br />

TaTrebsac. isini ver eguebodnen sasmels).<br />

erTgan profesori a.n. krasnovi miuTiTebs <strong>samxreT</strong><br />

kolxeTis sanapiroze mcxovrebi xalxis ukulturobaze.<br />

105


amis mizezad igi asaxelebs antropo-geografiul faqtors,<br />

kerZod, eklian da gauval tyeebs, romelic yovel-<br />

Tvis iyo kulturulad CamorCenil xalxTa TavSesafari.<br />

igi analogiad asaxelebs jujebiT dasaxlebul ekvatorul<br />

afrikas da kaciWamiebiT savse braziliisa da axali<br />

gvineis tyis masivebs (Краснов, 1915.: 8). ver gamodgeba<br />

argumentad tyisa da zRvis sanapiro adgilebis jujebis,<br />

velurebis da kaciWamiebis sacxovrisad gamocxadeba.<br />

prof. a.n. krasnovis zemoT moyvanili argumentebis<br />

gasabaTileblad sakmarisia davasaxeloT berZeni mwerlis<br />

qsenofontes ”anabazisi”, sadac igi gvesaubreba Savi zRvis<br />

<strong>samxreT</strong>iT mcxovrebi qarTveli tomebis karduxebis, taoxebis,<br />

mosinikebis, xalibebis da sxvaTa yofa-cxovrebis<br />

Sesaxeb da xazs usvams maT did kulturas. aseve sayurad-<br />

Reboa berZeni geografis strabonis (Zv. w. 64 ax. w.84) mier<br />

aRniSnuli didi savaWro gza (md. rioni, md. mtkvari,<br />

kaspiis zRva), romelic mniSvnelovan rols asrulebda<br />

Zveli saberZneTis aRmosavleTis qveynebTan vaWrobis<br />

saqmeSi.<br />

bolos warmogidgenT nawyvets prof. a.n. krasnovis wignidan:<br />

,,jer kidev Soreul warsulSi, mSvidobismoyvare, miwaTmomqmedi<br />

egvipteli xalxi faraon sezotrisis meTaurobiT<br />

keTili zraxvebiT awarmoebs laSqrobas CrdiloeTis<br />

qveynebSi. sezostrisis floti gars uvlis Savi<br />

zRvis sanapiros qveynebs. suptropikuli <strong>samxreT</strong>is qveynis<br />

Svilebs ar moewonaT TovliT dafaruli skviTebis stepebi<br />

da mTagoriani kavkasiis sanapiro.<br />

uCveulo stepebisa da mTebis gadalaxvis Semdeg egviptelTa<br />

Tvalwin gadaiSala qarebisa da yinvebisagan kavkasioniT<br />

daculi rionis dablobi, romelmac maT samSoblo<br />

gaaxsena, nilosis dablobi. egzotikuri mcenareuli<br />

safaris miuxedavad es ori qveyana Zalian hgavda erTmaneTs.<br />

hiqsosebisa da egviptelTa STamomavlebis erT nawils<br />

Zalian moewonaT es adgilebi. isini ukan aRar gahyvnen<br />

106


faraons, aq darCnen da Savi zRvis sanapiroze meore<br />

egviptes Cauyares safuZveli.<br />

didi gamocdilebis mqone egviptelebma xeli mihyves<br />

tilosa da qsovilebis warmoebas. msoflioSi ganTqmuli<br />

iyo sardiniuli da egvipturi tilos qsovilebi. meomari<br />

egviptelebi eziarnen kolxur kulturas, SeeTvisnen<br />

adgilobriv mosaxleobas da ojaxebic ki Seqmnes. didi<br />

xnis manZilze kolxebSi SenarCunebuli iyo egvipturi<br />

kulturis niSnebi. dRes es msgavseba SeiniSneba zogierT<br />

sityvaSic. ase magaliTad, sityva keri, romelic aRniSnavs<br />

qars, kars. egvipteSi kari iyo erTaderTi saSualeba qarisa<br />

da haeris samoZraveblad, rac ar SeiZleba iTqvas megruli<br />

saxlis karis Sesaxeb. egviptelTa totemma katam aRiareba<br />

hpova kolxebSi. herodotes TqmiT, uZvelesi droidan<br />

egviptelebsa da kolxebSi iyo winadacveTis Cveuleba,<br />

romelTagan SeiTvises mezobelma makronebma da Wanebma,<br />

Semdeg ki siriisa da sxva qveynis xalxma. herodote aRniSnavs,<br />

rom egviptelebi didxans inarCunebdnen azrs<br />

kolxebTan naTesauri kavSirebis Sesaxeb. es warmodgena<br />

SemorCaT mcire aziaSi mcxovreb xalxsac.<br />

avantiuristebi dainteresebulni iyvnen mdidari kulturis<br />

mqone rionis (Zveli fazisi) sanapiroebiT. erT-er-<br />

Ti aseTi mZarcvelur-avantiuristuli eqspedicia ganaxorcieles<br />

argonavtebma. miTi argonavtebis Sesaxeb istoriuli<br />

xasiaTisaa da sinamdviles Seicavs. kolxeTis mefe<br />

aieti qalaq quTaisidan zRviT daedevna oqros sawmisis<br />

gamtacebel iazons. mdevaris Sekavebisa da gaqcevis mizniT<br />

iazonma mohkla aietis Svili afsirte da nawil-nawil<br />

gadahyara zRvaSi. zRvidan amoRebuli Svilis neSti aietma<br />

daasvena uaxloes napirTan, sadac mogvianebiT gaSenda<br />

Teatri, ipodromi da sxva faseulobebis mqone mdidari<br />

cixe-qalaqi afsarosi. strabonis droSi misgan mxolod<br />

naSTebiRa darCa. strabonis cnobiT, afrsarosi mdebareobda<br />

TurqeTis lazistanis sofel aTinadan mcireodeni<br />

107


daSorebiT, Crdilo-aRmosavleTiT. eWvi ar aris, rom igi<br />

mdebareobda makrialTan axlos mTebSi, sadac dResac<br />

mosCans cixis nangrevebi da SesaZlebelia afsirtes samarxic<br />

aq iyos. Zneli dasajerebelia, rom aietma Svili ucxo<br />

qveyanaSi damarxa. es maT Cveulebas ar Seefereboda. amis<br />

gakeTeba arc iyo aucilebeli, radgan samSoblo axlos<br />

iyo. bunebrivia, rom am sanapiroebze dasaxlebuli iyo misi<br />

sagvareulo, Wanebis mezoblebi, dRemde aq mcxovrebni,<br />

romlebmac kolxebisagan SeiTvises winadacveTis Cveuleba.<br />

aq mcxovrebi xalxis ena Zalian axlos dgas megrulTan.<br />

umravlesoba megrelebSi SeiZleba davinaxoT kolxTa<br />

STamomavlebi. kolxebs mogvianebiT uwodes lazebi, xolo<br />

qveyanas ki lazeTi. amJamad lazebs uwodeben Woroxs iqiT<br />

mcxovreb xalxs, romelTa umravlesoba iwodeba Wanebad.<br />

„Wani“ qarTulad niSnavs dablobis mcxovrebs. amitomac<br />

usafuZvloa Wanebis moxsenieba gansakuTrebul xalxad.<br />

Zvelad kolxebis, igive lazebis qveyanas ekava sanapiro<br />

samegrelodan trapizonis misadgomamde. es qveyana Rebulobs<br />

saxelwodebas imisda mixedviT, Tu vis mflobelobaSi<br />

gadadioda _ lazeTis, imereTis, guriis, quTaisis<br />

guberniis Tu baTumis olqis, magram istorikosebisaTvis<br />

igi yovelTvis kolxeTis qveyana iyo. is nawili, romelic<br />

ukavia rionis dablobs, Seadgens CrdiloeT kolxeTis<br />

regions, xolo misi <strong>samxreT</strong>i nawili moicavs teritorias<br />

aWaris mTis ferdobidan Woroxis iqiT zRvamde da mdinare<br />

Coloqamde, qouleTsa da TurqeTis sazRvrebamde da<br />

Semdeg trapizonisken. swored am qveyanas, romelsac ukavia<br />

grZeli sanapiro xazi, Cven vuwodebT <strong>samxreT</strong> kolxeTs da<br />

SemovifargelebiT mxolod im nawilis aRweriT, romelic<br />

ekuTvnis ruseTs“.<br />

108


gamoyenebuli literatura:<br />

1. А.Н. Краснов, Южная Колхида, П. 1915.<br />

2. qsenofonte ”anabazisi”. Tb., 1967.<br />

3. T.yauxCiSvili. „strabonis geografia“. Tb., 1957.<br />

Some information on about “South Kolkhida”<br />

by professor A.N. Krasnov<br />

Merab Megrelishvili<br />

Summary<br />

The article deals with different extracts from “South Kolkhida” by<br />

professor A.N Krasnov. Here are also given hte translation of some<br />

extracts from this book.<br />

Мераб Мегрелишвили<br />

Некоторые сведения об очерке «Южная Колхида»<br />

профессора А.Н. Краснова<br />

Резюме<br />

В статье освящены разные аспекты очерка А.Н.Краснова<br />

«Южная Колхида». Также представлен перевод отдельных частей<br />

данной книги.<br />

109


malxaz sioriZe<br />

baTumi antantis saxelmwifoebis gegmebSi<br />

parizis sazavo konferenciis periodSi<br />

parizis samSvidobo konferencia mimdinareobda 1919<br />

wlis 18 ianvridan _ 1920 wlis 21 ianvramde (SesvenebebiT).<br />

misi mowvevis iniciatorebi iyvnen pirvel msoflio<br />

omSi gamarjvebuli antantis blokis wamyvani saxelmwifoebi:<br />

didi britaneTi, safrangeTi, aSS, italia da<br />

iaponia. konferenciis amocanas Seadgenda omSi damarcxebul<br />

germaniasTan da mis mokavSireebTan sazavo<br />

xelSekrulebebis SemuSaveba da xelmowera, rac ganxorcielda:<br />

germaniasTan (versalis sazavo xelSekruleba) -<br />

1919w. 28 ivniss, avstriasTan (sen-Jermenis) - 1919w. 10<br />

seqtembers, bulgareTTan (neis) - 1919 w. 27 noembers,<br />

ungreTTan (trianonis) - 1920 w. 4 ivniss da osmaleTTan<br />

(sevris sazavo xelSekruleba) - 1920 w. 10 agvistos. es<br />

sazavo xelSekrulebebi gaxda safuZveli versalis sistemisa,<br />

romlis mizani iyo omis Semdgomi msoflios<br />

gadanawilebis SenarCuneba.<br />

parizis sazavo konferenciaze 1919 w. 28 aprils,<br />

agreTve Seqmnes saxelmwifoTa politikuri TanamSromlobis<br />

pirveli saerTaSoriso organizacia _ ,,erTa<br />

liga“ (iarseba 1946 wlamde). misi wesdebis ZiriTadi<br />

principebi aisaxa yvela zemoaRniSnul sazavo xelSekrulebaSi.<br />

versalis sistemam ver moitana sasurveli stabiluroba<br />

da TanamSromloba. TviT antantis qveynebs Soris<br />

warmoiSva seriozuli winaaRmdegobebi da metoqeoba<br />

gavlenis sferoebisaTvis. erT-erT aseT regionad iqca<br />

amierkavkasia, romlis gasaRebadac baTumi iTvleboda.<br />

es qalaqi-navsadguri iyo agreTve baqos navTobis<br />

<strong>dasavleT</strong>Si eqsportis baza da kaspia-iran-Sua aziisaken<br />

satranzito gzis sawyisi punqti. amitom, mas Semdeg, rac<br />

1918 w. dekembris damlevs baTumi didi britaneTis sao-<br />

110


kupacio Zalebma daikaves, es qalaqi iqca antantis mTavar<br />

qveynebs Soris qiSpobisa da uTanxmoebis obieqtad.<br />

aRsaniSnavia, rom parizis konferenciaze calke ganxilvis<br />

sagani ar gamxdara baTumis da saerTod <strong>saqarTvelos</strong><br />

sakiTxi. amis miuxedavad, maTze msjeloba araerTxel<br />

warimarTa antantis umaRlesi sabWos mier ruseTis<br />

sakiTxisa da osmaleTTan zavis pirobebis ganxilvis<br />

dros.<br />

cnobilia, rom amierkavkasiis okupacia ingliselebma<br />

moaxdines safrangeTTan jer kidev 1917 wlis 23 dekembers<br />

xelmowerili gavlenis sferoebis Sesaxeb konvenciis<br />

safuZvelze da 1918 wlis 30 oqtombers osmaleTTan<br />

gaformebuli mudrosis droebiTi zaviT, romlis<br />

me-15 muxliT ,,mokavSireebs ufleba eniWebodaT<br />

daekavebinaT baTumi da baqo“ (RambaSiZe, 1964 : 12). mudrosis<br />

zavi mokavSireebma Seafases maTi interesebis<br />

Selaxvad, maTTan SeuTanxmeblad gaformebul separatul<br />

zavad, romelic ingliss ganusazRvrel uflebebs<br />

aZlevda TurqeTSi da saerTod maxlobel aRmosavleTSi.<br />

frangi istorikosis, m. golis azriT, mudrosis<br />

zavi ,,es iyo pirveli dartyma safrangeTis gavlenisaTvis<br />

TurqeTSi“ (M. Gaulis, 1931:5). mtkivneulad aRiqves es<br />

faqti amerikis SeerTebul StatebSic, sadac kavkasias<br />

aseve ganixilavdnen ,,TurqeTis problemis nawilad“<br />

(Архив полковника Хауза, 1944 : 152).<br />

inglisis mTavrobam, mokavSireTa ukmayofilebis<br />

miuxedavad, mtkiced gadawyvita amierkavkasiis okupacia.<br />

mTavrobas amisken mouwodebda inglisis samrewvelofinansuri<br />

wreebic. navTobis erT-erTi kompaniis Tavmjdomare<br />

Hherbert alenma 1918 wlis dekemberSi londonSi<br />

sajarod ganacxada: ,,britaneTis kunZulebis istorias<br />

CvenTvis arasodes moucia aseTi xelsayreli<br />

SemTxveva britaneTis samflobeloebisa da britaneTis<br />

vaWrobis mSvidobiani gafarToebisaTvis, meore indoe-<br />

Tis an meore egviptis SeqmnisaTvis. ruseTis navTis<br />

mrewveloba, farTod dafinansebuli da kargad organizebuli<br />

britanul sawyisebze, imperiis uZvirfasesi Sena-<br />

111


Zeni iqneboda“ (Енукидзе, 1954 : 138-139). baqos navTobis<br />

sazRvargareT gatanis erTaderTi xelsayreli punqti ki<br />

iyo baTumi. amdenad, inglisis savaWro-samrewvelo<br />

interesebic moiTxovda mis uswrafesad okupacias, rac<br />

ganxorcielda kidec 1918 wlis 22 dekembers. amitomac<br />

iyo, rom safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma pinoSma<br />

1918 wlis 28 dekembers deputatTa palataSi warmoTqva<br />

sityva, romelSic xazgasmiT Seexo inglisis mier<br />

baTumis okupaciis sakiTxsac (avaliSvili, 1929 : 138).<br />

ingliselebi, iTvaliswinebdnen ra TavianT mokavSireTa<br />

Zlier interess baTumis olqisa da saerTod kavkasiisadmi,<br />

yoveli RonisZiebiT cdilobdnen ar daeSvaT<br />

aq isini. jer kidev 1918 wlis 7 dekembers henri uebsteri<br />

* baTumSi <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />

mTavrobis warmomadgenel diomide TofuriZesTan saubarSi<br />

aRniSnavda, rom miuxedavad inglisis, safrange-<br />

Tisa da aSS-is mokavSireobisa da megobrobisa, TiToeul<br />

maTgans aqvs sakuTari miswrafebani, magram vinaidan<br />

,,ingliss <strong>samxreT</strong> aziaSi didi interesebi aqvs, igi ar<br />

dauSvebs, rom kavkasiaSi sxva romelime saxelmwifos<br />

hqondes gavlena“ (maRlakeliZe, 1953:24).<br />

aSS-isa da safrangeTis mTavrobebi ar scnobdnen<br />

didi britaneTis pretenziebs amierkavkasiis mimarT da<br />

TviTonac cdilobdnen aq wilis dadebas. amitomac iyo,<br />

rom amierkavkasiidan germanelTa da osmalTa jarebis<br />

wasvlis Semdeg ingliselebTan erTad kavkasias moaSures<br />

amerikis (jedsoni) da safrangeTis (Sardini) misiebma.<br />

aman ingliselebi Zlier gaaRiziana. TbilisSi denikinis<br />

emisari itkini 1918 wlis 30 dekembers general a.<br />

dragomirovs ** moaxsenebda: ,,britaneTis gavlenis sfe-<br />

* henri uebsteri _ inglisis armiis kapitani, erTi im oficerTagani,<br />

romelic generalma tomsonma baqos dakavebis Semdeg<br />

gagzavna amierkavkasiis msxvil qalaqebSi inglisis saokupacio<br />

jarebis daxvedris organizaciisaTvis (acsa, f.67, s.15, furc. 220).<br />

** generali dragomirovi _ denikinTan arsebuli ,,gansakuTrebuli<br />

sabWos“ (mTavrobis organo) Tavmjdomare.<br />

112


oSi mokavSireTa saqmianobis yovelgvar gamovlinebas<br />

britaneTis sardloba Zlier nerviulad ekideba“<br />

(ЦГАНИ РФ. 446, оп. 2, д. 35, л. 132). ingliselebs gansakuTrebiT<br />

afiqrebdaT amerikelTa misiis aq yofna. miT<br />

umetes, rom aSS ar malavda axlo aRmosavleTisadmi<br />

Tavis interess. amitom, inglisi da safrangeTi, urTierTSoris<br />

arsebuli winaaRmdegobebis miuxedavad, umetes<br />

SemTxvevaSi erTad gamodiodnen am regionSi aSS-is<br />

miswrafebebis asalagmad.<br />

amerikelebisagan damoukideblad amierkavkasiaSi<br />

inglisis gavlenis winaaRmdeg gamodioda safrangeTic.<br />

safrangeTis misiis xelmZRvanelma polkovnikma Sardinim<br />

TbilisSi daufaravad ganacxada, rom inglisi gegmavs<br />

TavisTvis ,,Seqmnas axali egvipte _ baTumi, amierkavkasia,<br />

taSkenti, irani“. amitom ,,aucilebelia amierkavkasia<br />

daikavos saerTaSoriso armiam _ urTierTkontrolisa<br />

da am mxaris ruseTisaTvis SenarCunebis mizniT“<br />

(acsa, f. 67, s. 15, furc. 262). ingliselTa SeuzRudavi<br />

gavlenis gawonasworebas iTvaliswinebda, agreTve,<br />

amierkavkasiis administraciuli mowyobis Sardiniseuli<br />

gegma, romlis mixedviT es mxare unda dayofiliyo Statebad,<br />

romlebzedac mandatebi erTmaneTs Soris Tanasworad<br />

unda gaenawilebiaT mokavSireebs (Чохели,<br />

1980:121-122).<br />

okupaciis pirveli dRidanve ingliselebi acxadebdnen,<br />

rom amierkavkasiaSi maTi mosvlis mizani iyo bol-<br />

Sevizmis winaaRmdeg brZola da am mxaris ,,aRdgenili<br />

da ganuyofeli ruseTisaTvis SenarCuneba“. magram male<br />

aSkara gaxda, rom ingliss amierkavkasia TavisTvis undoda.<br />

am mxriv sayuradReboa ruseTis uaxlesi <strong>istoriis</strong><br />

saxelmwifo arqivSi daculi dokumentebi, kerZod,<br />

amierkavkasiaSi general denikinis Stabidan movlinebuli<br />

oficialuri Tu araoficialuri warmomadgenlebis<br />

Setyobinebebi da moxsenebiTi baraTebi.<br />

denikinis emisari Tavadi golicini 1919 wlis 12 ianvars<br />

baTumidan gagzavnil moxsenebiT baraTSi SeniSnavda,<br />

rom inglisi bolSevizmTan brZolis momizezebiT<br />

113


axdens mTeli amierkavkasiis okupacias (ЦГАНИ РФ, ф.<br />

446, оп. 1, д. 11, л. 3), xolo generali erdeli mTavarsardals<br />

atyobinebda _ ingliselebi amierkavkasias sakuTriv<br />

iCemeben da ,,araviTar angariSs ar gviweven arc Cven<br />

da arc ruseTis uflebebs am mxareze“ (iqve, оп. 2, д. 40,<br />

л. 11). denikinis safinanso uwyebis warmomadgeneli ki<br />

1919 wlis 27 Tebervals Tavis vrcel moxsenebiT baraT-<br />

Si a. dragomirovisadmi aRniSnavda, rom baTumSi ingliselebma<br />

gaxsnes samxedro saWurvelisa da sursaTis<br />

sawyobebi, romelTa Sevsebasac intensiurad awarmoebdnen<br />

zRviT. aqedan gamomdinare, avtori daaskvnis: ,,yvelaferi<br />

es miuTiTebs imaze, rom baTumSi ewyoba kavkasiaSi<br />

inglisis batonobis myari baza“. imave moxsenebiT baraT-<br />

Si kargadaa SeniSnuli, rom inglisis mizani iyo amierkavkasiaSi<br />

SeenarCunebina erTmaneTisagan izolirebuli<br />

saxelmwifoebi, romlebic ver SeZlebdnen damoukidebel<br />

ekonomikur arsebobas da am mxrivac mTlianad inglisze<br />

iqnebodnen damokidebuli. aseT SemTxvevaSi uzrunvelyofili<br />

iqneboda amierkavkasiaSi inglisis batonoba.<br />

amitomac, _ daaskvnis avtori, _ ingliselebisaTvis<br />

xelsayrelia ganxeTqileba da mudmivi uTanxmoebis arseboba<br />

erTis mxriv amierkavkasiis respublikebs Soris,<br />

xolo meores mxriv amierkavkasiis respublikebsa da<br />

moxaliseTa armias Sorisac (iqve, д. 35, л. 80-84).<br />

pirveli msoflio omis damTavrebis Semdeg <strong>saqarTvelos</strong><br />

axalbeda respublikis mTavrobis mTavari sagareopolitikuri<br />

amocana iyo qveynis damoukideblobis saer-<br />

TaSoriso aRiarebis mopoveba, ris Sesaxebac oficialuri<br />

TxovniT mimarTa antantis qveynebis mTavrobebs.<br />

1919 wlis 14 marts ki <strong>saqarTvelos</strong> diplomatiurma misiam<br />

akaki Cxenkelis xelmZRvanelobiT parizis konferencias<br />

warudgina eqvsi paragrafisagan Semdgari vrceli<br />

moxseneba. am dokumentSi dasabuTebuli iyo me-19 saukunis<br />

dasawyisSi ruseTis mier xelovnurad Sewyvetili<br />

da 1918 w. aRdgenili uZvelesi saxelmwifoebrivi tradiciebis<br />

matarebeli <strong>saqarTvelos</strong> respublikis aRiarebis<br />

aucilebloba da samarTlianoba (ix. vadaWkoria, 2006 :<br />

114


427-428). Tumca uSedegod, <strong>saqarTvelos</strong> kanonieri interesebi,<br />

agreTve, baTumis dabrunebis Sesaxeb samarTliani<br />

moTxovna inglisma da safrangeTma mxedvelobaSi ar<br />

miiRes.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> cnobas xels uSlida parizis konferenciaze<br />

aSS delegaciis poziciac, rac mxolod somex-<br />

Ta interesebis dacviT da lobirebiT Semoifargleboda.<br />

magaliTad, 1919 w. 18 ivliss herbert huveris mier<br />

antantis umaRlesi sabWos sxdomaze gakeTebuli informaciiT,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mTavroba aferxebda somxeTis sursaTiT<br />

momaragebas da tranzitis safasurad iTxovda am<br />

tvirTis naxevars. huversis TqmiT, ,,qarTvelebs hqondaT<br />

sursaTi, magram amas akeTebdnen spekulaciis mizniT“<br />

(DBFP, v. I, 1947:145). miuxedavad imisa, rom es gancxadeba<br />

sinamdvilis damaxinjeba iyo, parizis samSvidobo konferenciis<br />

Tavmjdomare klemansom <strong>saqarTvelos</strong> mTavrobas<br />

gaugzavna gamafrTxilebeli telegrama, rom gaetarebiaT<br />

somxeTisaTvis gankuTvnili tvirTebi normaluri<br />

gadasaxadis safasurad (iqve).<br />

inglisma, mokavSireTa Zlieri winaaRmdegobis miuxedavad,<br />

pirvel xanebSi SeZlo amierkavkasiaSi pirvelobis<br />

SenarCuneba. magram 1919 wlis gazafxulze TviT<br />

inglisis mTavrobaSi daisva amierkavkasiis da saerTod<br />

ruseTis Siga raionebidan jarebis gamoyvanis sakiTxi.<br />

amierkavkasiidan jarebis gayvanis win ingliselebi<br />

iTvaliswinebdnen am regionSi sakuTari gavlenis dakargvis<br />

saSiSroebasac, rac uciloblad mohyveboda inglisis<br />

nacvlad aq aSS-is saokupacio jarebis Semoyvanas.<br />

amitom ingliselebi cdilobdnen SedarebiT susti<br />

,,memkvidre“ moenaxaT, romelic maT amierkavkasiaSi seriozul<br />

sirTuleebs ver Seuqmnida da amasTan, win<br />

aRudgeboda am mimarTebiT amerikis miswrafebebs. aseT<br />

memkvidred safrangeTi ar gamodgeboda, radgan 1919<br />

wlis gazafxulze frangTa damarcxebam ukrainaSi SesamCnevad<br />

dasca maTi avtoriteti mokavSireTa da ruse-<br />

Tis antibolSevikuri Zalebis TvalSi. amasTan, ingliselebi<br />

iTvaliswinebdnen, rom amierkavkasiaSi safrange-<br />

115


Tis jarebis Semosvlis Semdeg maT SesaZlebloba eqnebodaT<br />

ganexorcielebiaT Sardinis zemoxsenebuli gegma.<br />

amis gamo ingliselebma yuradReba ,,SedarebiT sust<br />

konkurentze“ – italiaze SeaCeres. 1919 wlis 8 aprils<br />

inglisisa da italiis mTavrobis Tavmjdomareebs Soris<br />

xelmowerili iqna SeTanxmeba, romliTac amierkavkasiaSi<br />

inglisis jarebs italielebi Secvlidnen (jojua, 1997 :<br />

68-69). aqve unda aRiniSnos, rom inglisi amierkavkasias<br />

mTlianad ar tovebda. misi garnizoni rCeboda baTumSi<br />

da mis olqSi, rac ingliss saSualebas miscemda kontrolqveS<br />

hyoloda amierkavkasiaSi misi Semcvleli<br />

qveynis warmomadgenlebi.<br />

inglisTan SeTanxmebidan ori kviris Semdeg, romidan<br />

TbilisSi gagzavnes italiis samxedro da samoqalaqo<br />

misia polkovnik gabas meTaurobiT. italiis saxelmwifo<br />

mesveurebi (orlando, sonino) aqtiurad Seudgnen <strong>saqarTvelos</strong><br />

da Aazerbaijanis okupaciisaTvis mzadebas.<br />

am gegmis ganxorcielebisaTvis italielebi did mniSvnelobas<br />

aniWebdnen baTums. amitom baTumis navsadgurSi<br />

Sevidnen italiis gemebi. ufro metic, italielebi varaudobdnen,<br />

rom ingliss aiZulebdnen baTumis datovebasac.<br />

1919 wlis 24 ivniss Tbilisidan romSi gagzavnil<br />

erT-erT depeSaSi polkovniki gaba italiis mTavrobis<br />

pirvelxarisxovan amocanad miiCnevda: ,,inglisis<br />

kontrolis SesaZlebeli SenarCunebisagan baTumis<br />

gaTavisuflebas“, iq da ,,<strong>saqarTvelos</strong> meore navsadgur<br />

foTze italiis gavlenis gavrcelebas“. sxva adgilas<br />

gaba werda: ,,saqarTveloSi didi masStabiT ekonomikuri<br />

eqspansiis ganxorcielebisaTvis aucilebelia Cvens gankargulebaSi<br />

iyos baTumis navsadguri, sadac SeiZleba<br />

sazRvao baza aSendes. aqedan SeiZleba rkinigzasac<br />

gaewios kontroli“ (tabaRua, 1982, #3 : 89).<br />

1919 wlis ivnisSi italiis mTavrobam gadawyvita amierkavkasiaze<br />

mandatis aReba. aq gamosagzavnad gaamzades<br />

kidec ori qveiTi divizia da samTo msrolelTa razmi.<br />

magram es eqspedicia CaiSala. 1919 wlis zafxulSi italia<br />

moicva mZlavrma politikurma gaficvebma. gaficul-<br />

116


Ta moTxovnebSi centraluri adgili antisaomar lozungebs<br />

eWira. orlandos kabineti gadadga. axal mTavrobas<br />

saTaveSi Caudga franCesko niti, romelmac gaiTvaliswina<br />

ra italiis saSinao politikuri da finansuri<br />

mdgomareoba, ugunurebad CaTvala mcire aziisaken<br />

italiis swrafva da ,,saqarTveloSi samxedro eqspediciis“<br />

gagzavna. nitis azriT, am aqcias SeiZleboda<br />

mohyoloda ,,TurqebTan an bolSevikebTan Sejaxeba, rac<br />

ueWvelad dasruldeboda italiis ekonomikuri ngreviT“.<br />

amitomac niti Tavis damsaxurebad Tvlida, rom 1919<br />

wlis zafxulSi ,,gaauqma saqarTveloSi samxedro eqspedicia“<br />

(Нитти, 1923:182-183). loid jorji wers, rom nitis<br />

mTavrobam kursi aiRo ,,savaWro eqspansiaze“ da dapyrobis<br />

politikis nacvlad daiwyo ,,gasaRebis bazrebis da<br />

nedleulis wyaroebis Zebna“ (Ллойд Джордж, т. II, 1957:409).<br />

inglis-italiis 8 aprilis SeTanxmebas ukmayofilebiT<br />

Sexvdnen aSS-is da safrangeTis mmarTveli wreebi.<br />

es aqti vaSingtonSi aRiqves, rogorc amerikisadmi mtruli<br />

moqmedeba. amitom aSS-is saqmianma wreebma sakuTari<br />

mTavrobisagan energiuli sapasuxo aqciebis gatareba<br />

moiTxoves. ukmayofilebis xmebi gaismoda aSS-is samxedro<br />

wreebSic. somxeTSi amerikis samxedro misiis wevri<br />

generali jorj mosli moiTxovda: ,,baTumi unda gaxdes<br />

amierkavkasiaSi amerikis baza“ (Кунина, 1954 : 111). 1919<br />

wlis aprilis damlevs aSS genStabSi ukve gegmavdnen<br />

daekavebiaT TurqeTis navsadguri aleqsandreta da am<br />

gziT somxeTSi SeeyvanaT 70-aTasiani armia. amasTan ganixilavdnen<br />

baTumis da baqos okupaciis sakiTxs, risTvisac<br />

varaudobdnen baTumSi gaegzavnaT naRmosnebi (iqve:<br />

111-112).<br />

amerikelTa gaaqtiureba mokavSireebs ar gamohparviaT.<br />

amitomac daTmes da parizis konferenciis 14<br />

maisis sxdomaze aSS-s miakuTvnes mandati somxeTze da<br />

Savi zRvis sruteebze (RambaSiZe, 1964 : 148). male amerikelebma<br />

moiTxoves somxeTSi mokavSireTa umaRles<br />

komisrad amerikeli polkovnikis v. haskelis daniSvna.<br />

sabWo am daTmobazec wavida da 1919 wlis 5 ivliss<br />

117


daamtkica haskelis kandidatura (iqve : 158). ingliselebma<br />

gaiTvaliswines saSiSroeba, rom haskeli SeiZleboda<br />

somxeTSi mokavSireTa umaRlesi komisridan _<br />

mTeli amierkavkasiis umaRles komisrad gadaqceuliyo.<br />

amitomac izrunes, rom sabWos amierkavkasiaSi (somxeTis<br />

gamoklebiT) umaRles komisrad daeniSna aq kargad cnobili<br />

pirovneba, ingliseli qarTvelologi oliver<br />

uordropi. am misias londonSi did mniSvnelobas<br />

aniWebdnen.<br />

1919 wlis agvistoSi v. haskeli da o. uordropi amierkavkasiaSi<br />

Camovidnen.<br />

haskelis misiis Camosvlis Semdeg amerikelTa<br />

daintereseba baTumiT gaizarda. 1914 wlis 14 seqtembers<br />

italiis umaRlesi komisari TurqeTSi karlo sforca<br />

roms atyobinebda: ,,saqarTveloSi ingliselTa okupacia<br />

amJamad mxolod baTumis olqze vrceldeba. aq saalyo<br />

mdgomareobaa gamocxadebuli ... SeimCneva amerikelebis<br />

aqtiuroba. xmebi dadis amerikis jarebis male Camosvlaze“<br />

(tabaRua, 1982, #3 : 89). imave wlis 19 oqtombers<br />

karlo sforca Tbilisidan polkovnik gabasagan miRebuli<br />

cnobebis safuZvelze Tavis mTavrobas acnobebda:<br />

,,amboben, rom rkinigzaze kontroli amerikis xelSi<br />

gadadis. Tu es cnoba zusti aRmoCnda, am raionSi Cveni<br />

momavali gegmebis ganxorcielebis yvelaze did saSualebas<br />

davkargavT“. oqtombris damlevs ki polkovniki<br />

gaba Tbilisidan ityobineboda: ,,22 oqtombers inglisis<br />

mTavarsardalma Tavisi StabiT baTumi datova. amJamad<br />

am raionSi inglis-indoeTis Sereuli brigada darCa.<br />

fiqroben, rom ingliselebs ganzraxuli ar aqvT Seasuston<br />

baTumis okupacia. meores mxriv, bevri amerikeli,<br />

romelic aq imyofeba, avrcelebs xmebs, rom isini male<br />

am raionSi ingliselebs Secvlian“ (tabaRua, 1982, #3 :<br />

90).<br />

italiis uaris Semdeg, mokavSireTa umaRlesma sab-<br />

Wom amerikas SesTavaza Seeyvana Tavisi jarebi somxeTSi.<br />

magram marto somxeTiT Semofargvla aSS politikosTa<br />

interesebs ar Seesabameboda. amitom maT jarebis<br />

118


Seyvanis sakiTxi gadades manam, sanam mokavSireTagan ar<br />

miiRebdnen Tanxmobas mTeli amierkavkasiis okupaciis<br />

Taobaze. am mizniT amerikelebma niadagi mosinjes parizis<br />

konferenciis 1919 wlis 11 agvistos sxdomaze, magram<br />

uSedegod (Штейн, 1949:332). 14 da 15 noembris sxdomebze<br />

ki pirdapir daayenes sakiTxi, rom polkovnik haskelisaTvis<br />

somxeTis damatebiT miecaT mandati <strong>saqarTvelos</strong>a<br />

da azerbaijanze, magram amerikelTa es cdac<br />

warumateblad damTavrda (Documents … v.II, 1948 : 321-322,<br />

328).<br />

marTalia, safrangeTi da italia amierkavkasiisTvis<br />

inglis-amerikas Soris gamwvavebul brZolaSi inglisis<br />

mxares gamodiodnen, magram maT srulebiTac ar auRiaT<br />

xeli am mxaris mimarT TavianT zraxvebze. amjeradac<br />

upiratesi roli baTums eniWeboda.<br />

samxedro eqspediciis CaSlis miuxedavad, italiis<br />

warmomadgenlebi Tbilissa Tu konstantinopolSi TavianT<br />

mTavrobas dawvrilebiT moaxsenebdnen baTumis olq-<br />

Si mimdinare movlenebs, ayenebdnen baTumis sakiTxis<br />

italiis sasargeblod gadawyvetis winadadebebs. magali-<br />

Tad, 1919 wlis 14 seqtembers TurqeTSi italiis umaRlesi<br />

komisari karlo sforca roms dawvrilebiT ganumartavda<br />

baTumSi inglisis mdgomareobas, aRniSnavda<br />

amerikelTa gaaqtiurebas da ayenebda baTumis problemis<br />

gadaWris farTo programas. ,,Tu (parizis) sazavo<br />

konferencia gadawyvets, _ werda k. sforca, _ rom<br />

baTumis olqi <strong>saqarTvelos</strong> gadaeces, sasurveli iqneba:<br />

baTumis navsadgurze, sabaJosa da rkinigzaze darCes<br />

mokavSireebis kontroli. es kontroli ganxorcieldeba<br />

saTanado raodenobis oficialuri pirebis _ mezRvaurebis,<br />

karabinerebis, gvardielebisa da sxva saSualebebiT...<br />

garda kontrolisa, sasurvelia Seiqmnas baTumis<br />

olqis samxedro mTavroba, jaris saTanado nawilebiT<br />

(sami batalioni, ramdenime batarea da zurgis saTanado<br />

samsaxuri radio-telegrafis sruli momsaxurebiT). parizis<br />

sazavo konferenciaze, amerikis SeerTebul Sta-<br />

119


tebTan SeTanxmebiT, es misia erTa ligas unda daevalos“<br />

(tabaRua, 1982, #3 : 89).<br />

aRniSnuli dokumentidan Cans, rom italielebi<br />

baTums ganuzomlad did mniSvnelobas aniWebdnen. amitomac<br />

pirdapiraa miniSnebuli, rom baTumSi italiis gavlenis<br />

uzrunvelsayofad saWiro iyo bolo moeRoT aq<br />

inglisis erTpirovnuli gavlenisaTvis da erTa ligis<br />

mandatiT SeeqmnaT damoukidebeli qalaq-saxelmwifo da<br />

mTavroba, romelSic italiasac iseTive Tanabari wili<br />

eqneboda, rogoric sxva mokavSireebs. Tu gaviTvaliswinebT<br />

imasac, rom aRniSnul periodSi am mimarTulebiT<br />

Tavis saqmianobas amerikac aaqtiurebda, maSin, baTumis<br />

sakiTxis zemoaRniSnuli gadawyvetis Sedegad, Tavidan<br />

iqneboda acilebuli baTumis olqSi aSS-is mosalodneli<br />

SeRwevac.<br />

baTumisadmi interesi arc safrangeTs daukargavs.<br />

frangebs baTumSi kvlav hyavdaT Tavisi warmomadgenelebi.<br />

isini fxizlad adevnebdnen Tvals adgilze Seqmnil<br />

viTarebas, xolo TbilisSi kvlav imyofeboda samxedro<br />

misia.<br />

baTumis sakiTxi ixileboda antantis saxelmwifo<br />

mesveurTa kerZo Sexvedrebsa da TaTbirebze. am mxriv<br />

sayuradReboa inglisis da safrangeTis mTavrobis meTaurTa<br />

da sagareo saqmeTa ministrebis TaTbiri, romelic<br />

gaimarTa londonSi 1919 wlis 11 dekembers. TaTbirze<br />

sxva sakiTxebTan erTad daisva kavkasiis da ruseTis<br />

sakiTxi, romelTa ganxilvis drosac warmoCnda baTumis<br />

sakiTxSi inglis-safrangeTs Soris arsebuli winaaRmdegobani.<br />

TaTbirze safrangeTis premierma klemansom<br />

ganacxada, rom ,,britanelebi arian baTumSi da baqoSi<br />

da faqtobrivad marTaven qveyanas“. ingliselebma daiwyes<br />

TavianTi jarebis iq yofnis gamarTleba. inglisis<br />

premierma loid jorjma Seaxsena klemansos, rom<br />

mokavSireTa umaRlesi sabWos gadawyvetilebiT amierkavkasia<br />

unda daekavebina italiis jarebs, magram italielebi<br />

iq mxolod misiis gagzavniT dakmayofildnen.<br />

didi britaneTis sagareo saqmeTa ministrma kerzonma ki<br />

120


ganacxada, rom klemanso arasworad iyo informirebuli,<br />

rom britaneTis mTavrobam Tavisi jarebi gamoiyvana<br />

mTlianad amierkavkasiidan ,,garda brigadisa,<br />

romelic droebiT rCeboda baTumSi“. xolo baTumSi<br />

inglisis jarebis yofnas kerzoni bolSevizmis winaaRmdeg<br />

brZolis saWiroebiT xsnida. ,,Znelia imis warmodgena,<br />

Tu ra SeiZleba moxdes mas Semdeg, rodesac Cven<br />

aRar gamoviCenT interess antibolSevikuri saxelmwifoebisadmi<br />

(amierkavkasiaSi _m.s.)“ _ ganacxada kerzonma.<br />

pasuxad klemansom Tqva, rom is srulebiTac ar aris<br />

,,aseTi dainteresebis“ winaaRmdegi, magram amave dros<br />

,,is aris ruseTSi nebismieri separatuli saxelmwifos<br />

Camoyalibebis winaaRmdegi. (radganac_m.s.) aseT SemTxvevaSi<br />

rusi xalxi ityvis, rom Cven ruseTis dayofisken<br />

miviswrafviT“ (DDocuments …v.II, 1948:735-736).<br />

amasTan dakavSirebiT aucileblad migvaCnia aRvniSnoT<br />

Semdegi: Tavidan antantis saxelmwifoebs, maT<br />

Soris ingliss, ar hqondaT araviTari survili ruseTis<br />

dasustebisaTvis gamoeyenebiaT misi yofili ganapira<br />

mxareebis separatizmi. magram mas Semdeg, rac bolSevizmma<br />

warmatebebi moipova da mokavSireTa yvela cda _<br />

fexze wamoeyenebiaT ,,Zveli ruseTi“ _ warumateblad<br />

damTavrda, antantis saxelmwifoebis calkeuli politikosebi<br />

sxva orientacias daadgnen. maTi azriT, ruseTis<br />

aRdgena ukve SeuZlebeli iyo. amitom saWiro gaxda<br />

yuradRebis gadatana ruseTis ganapira mxareebze, risTvisac<br />

aucileblad miiCnies maTi damoukideblobisken<br />

swrafvisTvis mxardaWera. am mxriv mniSvnelovani Semobruneba<br />

mokavSireebs Soris daiwyo parizis samSvidobo<br />

konferenciis muSaobis bolo etapze, roca intensiurad<br />

ixilavdnen e.w. ,,ruseTis sakiTxs“ (Штейн, 1949 : 330 ).<br />

1920 wlis 10 ianvars parizSi gaimarTa xuTi didi<br />

saxelmwifos (aSS, didi britaneTi, safrangeTi, italia,<br />

iaponia) delegaciebis meTaurTa TaTbiri, romelzedac<br />

inglisis premierma loid jorjma sabWos auwya ,,SemaSfoTebeli<br />

informacia“, rom ,,bolSevikebi amarcxeben<br />

denikins da kaspiis zRvisken midian“. amitom man dasva<br />

121


sakiTxi ,,bolSevikuri agresiisaTvis CrdiloeT kavkasiaSi“<br />

win daeyenebiaT amierkavkasiis respublikebi,<br />

risTvisac saWiro iyo maTi SeiaraReba (Documents… v.II,<br />

1948:725). didi britaneTis sagareo saqmeTa ministris<br />

lord kerzonis azriT ki _ bolSevikebis winaaRmdeg<br />

amierkavkasiis respublikebis darazmvisaTvis, sabrZolo<br />

iaraRiT momaragebis garda, saWiro iyo mokavSireebs<br />

gadaedgaT ,,politikuri nabiji“. kerZod, ecnoT ,,de<br />

faqtod“ saqarTvelo da Aazerbaijani. maTi ,,mTavrobebi,<br />

_ ganacxada kerzonma, _ socialisturebi arian, magram<br />

Zalian antibolSevikurebi“ (Documents… v.II, 1948 : 796).<br />

kerzonis winadadebas yvela daeTanxma. umaRlesma sab-<br />

Wom daadgina ecnoT amierkavkasiis respublikebis ,,de<br />

faqto“.<br />

,,kavkasiis sakiTxis“ ganxilva Semdgom sxdomebzec<br />

didi intensivobiT mimdinareobda. 16 ianvars loid<br />

jorjma daayena winadadeba, rom kavkasielebisaTvis gadaecaT<br />

denikinisTvis gankuTvnili iaraRi. amasTan, inglisis<br />

delegacia xazgasmiT aRniSnavda, rom aucilebeli<br />

iyo ,,samxedro ZaliT daxmareba baTumisa da baqos<br />

usafrTxoebisaTvis“ (Documents… v.II, 1948 : 898, 927). imave<br />

azrisa iyvnen mokavSireTa gaerTianebuli samxedro<br />

komitetis eqspertebic. maTi daskvniT ,,bolSevizmis<br />

winsvlis SeCerebisaTvis“ saWiro iyo kavkasiis xazze<br />

SeeqmnaT samxedro barieri da am saqmeSi farTod gamoeyenebiaT<br />

amierkavkasiis respublikebis SeiaraRebuli<br />

Zalebi (Documents… v.II, 1948:926). am mizniT parizis<br />

konferenciis 19 ianvris sxdomaze miiwvies ukve ,,de<br />

faqtod“ cnobili <strong>saqarTvelos</strong> da Aazerbaijanis delegaciebi.<br />

amave sxdomaze marSalma foSma wamoayena antibolSevikuri<br />

frontis Seqmnis farTo gegma. misi azriT,<br />

aucilebeli iyo poloneTis, rumineTis, litvis, latviis,<br />

estoneTisa da fineTis respublikebisagan antantis<br />

Camoyalibeba. ,,am kavSirs SeuerTdebodnen amierkavkasiis<br />

respublikebic da, amnairad, bolSevizmi garSemortymuli<br />

iqneboda“ (Documents… v.II, 1948:922).<br />

122


miuxedavad imisa, rom bolSevizmis winaaRmdeg brZolaSi<br />

antantis saxelmwifoebi erTiani frontiT moqmedebdnen,<br />

maT Soris arsebobda mwvave winaaRmdegobani.<br />

swored amitomac mokavSireebi ver SeTanxmdnen kavkasia-<br />

Si jarebis gagzavnis sakiTxSi da gadawyvites amierkavkasiis<br />

respublikebisaTvis iaraRis, aRWurvilobisa da<br />

sursaTis gagzavniT dakmayofilebuliyvnen (Documents…<br />

v.II, 1948: 925), Tumca arc es gaukeTebiaT.<br />

gamoyenebuli wyaroebi da literatura:<br />

1. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi (acsa), fondi<br />

67, anaw.1, saqme # 15.<br />

2. Центральный государственный архив новейшей истории<br />

Российской Федерации (Semokl. ЦГАНИ Рф), фонд 446, опысь 1.<br />

дело № 11.<br />

3. Там же, фонд 446, опысь 2. дело №35, № 40.<br />

4. Documents on British Foreign Policy 1919-1939, ser. I, volum I,<br />

London 1947.<br />

5. Documents on British Foreign Policy 1919-1939, ser. I, volum II,<br />

London 1948.<br />

6. avaliSvili z. <strong>saqarTvelos</strong> damoukidebloba 1918-1921<br />

wlebis saerTaSoriso politikaSi (mogonebebi, narkvevebi),<br />

tf., 1929.<br />

7. vadaWkoria S., <strong>saqarTvelos</strong> politikuri <strong>istoriis</strong><br />

<strong>sakiTxebi</strong> (XX saukune), wigni II, Tb., 2006,<br />

8. maRlakeliZe s. inglis-amerikeli interventebi saqarTveloSi,<br />

(dokumentebi), _ ,,saistorio moambe“, #7, 1953.<br />

9. RambaSiZe g. inglisisa da aSS agresiuli politika<br />

<strong>saqarTvelos</strong> da amierkavkasiis mimarT (1919w.), Tb., 1964.<br />

10. tabaRua i. baTumis sakiTxi san-remos konferenciaze<br />

_ ,,macne“ (<strong>istoriis</strong> seria), #3, 1982.<br />

11. jojua d. saqarTvelo-italiis urTierToba 1919-1921<br />

wlebSi, Tb., 1997.<br />

12. Архив полковника Хауза, т.IV, М., 1944.<br />

13. Gaulis M. B. – G. La Question torque, Paris, 1931.<br />

123


14. Енукидзе Д. Крах империалистической интервенции в Закавказье,<br />

Тб., 1954.<br />

15. Кунина А. Е. Провал Американских планов завоевания<br />

мирового господства в 1917-1920 гг. М., 1954.<br />

16. Ллойд Джордж, Правда о мирных договорах, т.II, М., 1957.<br />

17. Нитти Ф., Европа над бездной, изд-во „Мысль“, Петроград,<br />

1923.<br />

18. Чохели А. И. Политика Франции в отнашении Грузии 1917-<br />

1921 г.г. Тб., 1980.<br />

19. Штеин Б., „Русский вопрос“ на Парижской мирной конференции<br />

(1919-1920 гг), М., 1949.<br />

Malkhaz Sioridze<br />

Batumi in Antant States plans during Paris Peace Conference<br />

S u m m a r y<br />

Questions of Batumi and in general of Georgia were not objects of<br />

separate discussion at the Paris Peace Conference (18/I. 1919 – 21/I.<br />

1920). Although they have been discussed several times the Supreme<br />

Council of Antant would consider the subject of Russia or peace<br />

conditions with Osmaleti.<br />

After gaining victory in the First World War in the main States of<br />

Antant appeared contrast in distributing spheres of influence in the East.<br />

One of such regions was Caucasus, key of which was considered to be<br />

Batumi. This town-port was also the base of oil export and the first port<br />

point of the Caspian-Iran-middle Asia transit way. That’s why the town<br />

was occupied by Great Britain (at the end of 1918). Batumi became the<br />

object of diplomatic struggle in the main states of Antant. The legal<br />

interests of Georgian republic were not taken into consideration.<br />

According to the primary sources the represented work shows the<br />

plans of the governments of the Unites States of America, France and<br />

Italy towards Batumi and especially Caucasus, it was directed against the<br />

influence of Great Britain here. The reasons and conditions of taking<br />

Georgia De-Facto by the Paris Conference are also explained.<br />

124


Батуми в планах держав Антанты в период<br />

Парижской мирной конференции<br />

Малхаз Сиоридзе<br />

Р е з ю м е<br />

Вопрос Батуми и вообще Грузии не был предметом отдельного<br />

обсуждения Парижской мирной конференции (18.01.1919-<br />

21.01.1920).<br />

Однако, о нём неоднократно рассуждали когда Верховный Совет<br />

Антанты рассматривал «Русский вопрос» или условия мирного<br />

договора с султанской Турцией.<br />

После победы в Первой мировой войне среди главных держав<br />

Антанты выявились противоречия в вопросе раздела сфер влияния<br />

на Востоке. Одним из таких регионов стало Закавказье, стратегическим<br />

ключом которого всегда считался г. Батуми. Этот город-порт<br />

был так же экспортной базой Бакинской нефти и начальным пунктом<br />

Каспия – Ирана - Средней Азиатской транзитной магистрали.<br />

Поэтому, после занятия Батуми Английскими оккупационными<br />

силами (конец 1918 г.) этот город стал объектом противоречия и<br />

распрей между ведущими странамы Антанты. Что касается законных<br />

интересов молодой Республики Грузия в отношении признания<br />

её независимости и о возврате ей Батуми, - они во внимание не<br />

принимались.<br />

В данном труде на основе первоисточников показаны планы<br />

правительств США, Франции и Италии в отношении Батуми и<br />

вообще к Кавказу, которые были направлены против единоличного<br />

влияния Англии в этом регионе. Также рассматриваются причины и<br />

обстоятельства признания де-факто Грузии странами Антанты.<br />

125


nino vaSaymaZe<br />

irakli baramiZe<br />

karl kaucki <strong>saqarTvelos</strong><br />

demokratiuli respublikis Sesaxeb<br />

(1918-1921 1921 ww.)<br />

<strong>samxreT</strong> kavkasiis geostrategiuli<br />

mniSvneloba yovelTvis<br />

gansazRvravda aq mcxovreb<br />

xalxTa istoriul beds. msoflioSi<br />

momxdari politikuri<br />

procesebi mniSvnelovan ryevebs<br />

axdendnen regionze. <strong>saqarTvelos</strong><br />

uaxles istoriaSi orgzis<br />

hqonda adgili precedents, rodesac<br />

imperiaTa ngrevam erovnul<br />

saxelmwifoTa aRmocenebas<br />

Seuwyo xeli. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs I msoflio omisSemdgom<br />

movlenaTa Sedegad <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />

Seqmna (1918-1921 ww.) da sabWoTa kavSiris rRvevis<br />

Semdeg aRmocenebuli damoukidebeli saqarTvelo.<br />

istoriuli procesebi absoluturi identurobiT ar<br />

meordeba, Tumca, garkveuli paralelebis Zieba, <strong>istoriis</strong><br />

gakveTilebis gaTvaliswineba yovelTvis SeiZleba<br />

da Zalzed mniSvnelovania. am TvalsazrisiT CvenTvis<br />

gansakuTrebiT sainteresoa <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />

respublikis (1918-1921 ww.) aRmSeneblobis samwliani<br />

gamocdileba.<br />

axlad formirebuli saxelmwifosTvis umniSvnelovanesia<br />

saerTaSoriso aRiarebis, mxardaWeris mopoveba da<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mTavrobac cdilobda aqtiurad gamoeyenebina<br />

mis xelT arsebuli berketebi, maT Soris saerTa-<br />

126


Soriso socialisturi moZraoba II internacionalis saxiT.<br />

II internacionalisa da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />

respublikis mesveurTa urTierTkavSiri Cvens mier ukve<br />

Seswavlilia.*22amjerad gvsurs ufro detalurad Seva-<br />

CeroT yuradReba marqsizmis saukeTeso Teoretikosis,<br />

“mecnieruli socializmis” klasikosis karl kauckis<br />

(1854-1938) vizitze saqarTveloSi. Cvens qveyanaSi stumrobis<br />

Sesaxeb winadadeba man jer kidev 1920 wlis TebervalSi<br />

miiRo, roca berlinSi <strong>saqarTvelos</strong> elCma<br />

v.axmetelaSvilma adgilobrivi qarTuli koloniis warmomadgenlebTan<br />

Sexvedra mouwyo. k.kauckim winadadeba<br />

kmayofilebiT miiRo da ganacxada: “qarTvelma amxanagebma<br />

Jordaniam, wereTelma da CxeiZem SeZles marqsistuli<br />

gziT siaruli, magram Tqvens qveyanaSi socializmis<br />

ganxorcielebis gzaze SegxvdebaT bevri siZnele, umTavresad<br />

ekonomikuri xasiaTis. aRmosavleTidan ar unda<br />

velodoT socializms, me axla inglisidan veli mas.<br />

socializmi daiwyeba <strong>dasavleT</strong>iT... da Tu manamdis<br />

janmrTeloba SemrCa da SeZleba meqneba saqarTveloSi<br />

wamosvlis, sadac Cemi namdvili megobrebi moRvaweoben,<br />

amas me did bednierebad CavTvli” [“erToba”, 1920, #78].<br />

avadmyofobis gamo k.kaucki saqarTveloSi Camovida II<br />

internacionalis delegaciis (vandervelde, makdonaldi,<br />

Sou, renondeli, debriukeri da sxv.) gamomgzavrebis<br />

Semdeg 28 seqtembers da 1921 wlis ianvris pirvel ricxvebamde<br />

darCa. aq mas pompezuri daxvedra mouwyves. saqarTveloSi<br />

yofnisas man daiwyo qarTuli enis Seswavla,<br />

imogzaura qveyanaSi, Sexvda oficialuri xelisuflebis,<br />

opoziciis, muSaTa klasis, saqmiani da inteleqtualuri<br />

wreebis warmomadgenlebs.<br />

∗ ix. n.vaSaymaZe, II internacionali da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />

respublika (1918-1921 ww.), baTumis saxelmwifo universiteti,<br />

“saistorio macne”, 2005, #15<br />

127


saqarTveloSi Camosvlamde k.kaucki socializmis<br />

gamarjvebas <strong>dasavleT</strong> evropaSi winaswarmetyvelebda,<br />

magram menSevikuri mTavrobis mier agrarul, CamorCenil<br />

qveyanaSi ganxorcielebuli RonisZiebani man warmatebul<br />

eqsperimentad miiCnia: “praqtika kidev ufro mravalferovania,<br />

vidre Teoria. marqsizmi aRmocenda <strong>dasavleT</strong><br />

evropis niadagze, axla is unda gavamdidroT<br />

Cven aRmosavleTis gamocdilebiT, sadac kapitalisturi<br />

da socialisturi tendenciebi sakvirvelad gadaxlar-<br />

Tulan feodalur da barbarosul niSnebTan” [kaucki,<br />

1920:25].<br />

evropaSi dabrunebis Semdeg k.kaucki <strong>saqarTvelos</strong><br />

damoukideblobis mxurvale damcveli gaxda da politikuri<br />

tribunisa da beWdviTi saSualebebis gamoyenebiT<br />

ilaSqrebda bolSevikuri ruseTis mier ganxorcielebuli<br />

okupaciis winaaRmdeg. “sabWoTa ruseTis mier<br />

Cadenil samarcxvino saqmeTa Soris yvelaze ufro<br />

samarcxvinoTagania misi moqmedeba <strong>saqarTvelos</strong> mimarT”<br />

– werda igi d.SaraSiZis wignis – “h.barbiusi, sovetebi<br />

da saqarTvelo” – winasityvaobaSi [WumburiZe, 2003:74].<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Sesaxeb k.kauckis mier evropaSi daweril<br />

naSromTagan aRsaniSnavia: “saqarTvelo, glexTa<br />

social-demokratiuli respublika” (londoni, 1921). bunebrivia,<br />

sabWoTa periodis qarTul istoriografiaSi<br />

igi negatiuri kuTxiT aris gaSuqebuli. “saqarTvelo,<br />

glexTa social-demokratiuli respublika erTTavad<br />

menSevikuri <strong>saqarTvelos</strong> qebis Sesxmas warmoadgenso”, –<br />

werda Tedo Rlonti [Глонти, 1925:9].<br />

mogvianebiT, <strong>saqarTvelos</strong> erovnuli saxelmwifos<br />

aRdgenisa da istoriul movlenaTa gadafasebis Semdeg<br />

k.kauckis wignidan citirebas axdens mkvlevari l.ToiZe<br />

da askvnis, rom: “calkeul evropel sazogado moRvaweTa<br />

TvaliT danaxuli damoukidebeli saqarTvelo<br />

demokratiul sawyisebze iyo agebuli. misi saSinao da<br />

sagareo politika maT mowonebas imsaxurebda” [ToiZe,<br />

128


1991:85]. mkvlevari dasZens, rom k.kauckisa da sxva evropel<br />

socialistTa gamonaTqvamebi damowmebuli aqvs<br />

karlo inasariZis wignidan “patara oqros xana”.<br />

Cvens xelT aRmoCnda k.kauckis mier inglisurad dawerili<br />

zemoT moxseniebuli naSromi. SevecdebiT ufro<br />

detalurad ganvixiloT da gavaanalizoT masSi gamoTqmuli<br />

mosazrebani.<br />

winasityvaobaSi k.kaucki saqarTveloTi misi dainteresebis<br />

mizezebze amaxvilebs yuradRebas: “saqarTvelo-<br />

Si yvelaze ufro mizidavda ara misi geografiuli,<br />

aramed socialuri <strong>sakiTxebi</strong>, kerZod is, Tu ramdenad<br />

iyo SesaZlebeli socialisturi respublika iseT qveyanaSi,<br />

romelic ruseTze ufro CamorCenilia ekonomikuri<br />

ganviTarebis mxriv, rogor SeuZlia aseT xelisuflebas<br />

SeinarCunos Tavi diqtaturisa da terorizmis<br />

gareSe mxolod demokratiuli meTodebisa da saSualebebis<br />

gamoyenebiT. da bolos, risi miRweva SeeZloT<br />

socialistur xelisuflebas aseT pirobebSi”, – wers<br />

igi [Kautski, 1921:9].<br />

<strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis samwliani<br />

gamocdileba rusuli bolSevizmis sapirispiro iyo.<br />

marqsimis Teoretikosis azriT, am gamocdilebis Seswavla<br />

evropel socialistebs mZlavr iaraRs miscemda<br />

bolSevizmis winaaRmdeg gasaerTianeblad da sabrZolvelad.<br />

k.kaucki aRtacebuli iyo <strong>saqarTvelos</strong> bunebis silamaziT,<br />

sasargeblo wiaRiseulis simdidriT, magram<br />

imavdroulad kargad xedavda teqnikuri saSualebebis<br />

primitiul dones, mrewvelobis ganuviTareblobas da<br />

ekonomikur CamorCenilobas. yvela socialuri fenis<br />

ukmayofilebis safuZvlebis arsebobis pirobebSic ki xelisuflebisadmi<br />

loializmi mas socialisturi xelisuflebis<br />

damsaxurebad miaCnda da bolSevikuri ruse-<br />

Tis sinamdvilesTan avlebda paralels: “reJimis socialistur<br />

xasiaTze mowmobda is faqti, rom qveyanas<br />

129


marTavda samrewvelo proletariati. SeiZleba aq gamoviyenoT<br />

fraza – “proletariatis diqtatura”. es iyo<br />

umciresobis diqtatura, iseve rogorc ruseTSi, magram<br />

sruliad gansxvavebuli misgan. es diqtatura emyareboda<br />

demokratiul principebs da yovelgvari teroris gareSe<br />

yvela klasi mas eTanxmeboda” [Kautski, 1921:30].<br />

k.kaucki saqarTveloSi demokratiis arsebobis damadastureblad<br />

miiCnevs politikuri partiebis, profesiuli<br />

kavSirebis saqmianobis srul Tavisuflebas, propagandis,<br />

koaliciebisa da organizaciebis SeuzRudav arsebobas.<br />

“ukanasknel wlebSi, – wers igi, – rodesac reinidan<br />

wynar okeanemde TiTqmis yvelgan sisxliani ajanyebebi<br />

ewyoboda, saqarTvelo iyo erTaderTi qveyana<br />

avstriasTan erTad, sadac msgavs movlenebs adgili ar<br />

hqonia” [iqve].<br />

demokratiul safuZvelze proletariatis diqtaturis<br />

eqstraordinaluri fenomenis arsebobis Tavisebur<br />

axsnas gvTavazobs k.kaucki. misi azriT, politikuri<br />

cxovrebis ganmsazRvreli Zala saqarTveloSi mxolod<br />

erTi arsebobda. “1918 wlis agraruli reformis Semdeg<br />

aRar iyvnen msxvili miwaTmflobelebi, arc kapitalistebi.<br />

fuladi da savaWro kapitali mxolod ucxoeli<br />

kapitalistebis xelSi iyo. maT ki ar SeeZloT Careuliyvnen<br />

partiul brZolaSi. amgvarad, darCa mxolod<br />

proletariati, romelsac SeeZlo damoukidebeli politikis<br />

warmoeba” [Kautski, 1921:32].<br />

k.kaucki iwonebs <strong>saqarTvelos</strong> xelisuflebis mier<br />

ganxorcielebul agrarul reformas: “demokratiul safuZvelze<br />

damyarebuli socialisturi reJimis momavali<br />

damokidebulia glexobaze, romelic Seadgens mosaxleobis<br />

umravlesobas. am mxriv, saqarTveloSi kargi<br />

pirobebia, radgan <strong>saqarTvelos</strong> social-demokratebis<br />

agrarulma reformam glexoba gaaTavisufla feodalizmis<br />

marwuxebisagan” – aRniSnavs igi [Kautski, 1921:75].<br />

130


<strong>saqarTvelos</strong> menSevikuri mTavrobis muSaobis meTodebi<br />

k.kauckis samagaliTod miaCnia. “iq, sadac socialdemokratebi<br />

movlen xelisuflebaSi, – wers igi, – unda<br />

gaataron igive principebi, romelsac axorcielebda<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mTavroba – maT unda iswavlon qarTuli<br />

gamocdilebidan” [iqve].<br />

xelisuflebis mier miRweul warmatebebTan erTad<br />

k.kaucki SesaniSnavad xedavda saqarTveloSi arsebul<br />

problemebs, kerZod: gadasaxadebis akrebis mouwesrigeblobas,<br />

siRaribes, inflacias, importsa da eqsports<br />

Soris balansis uqonlobas. misi azriT, am siZneleTa<br />

mogvarebis mniSvnelovani winapiroba iyo mezobel qveynebSi<br />

stabiluri viTarebis arseboba, soflis meurneobisa<br />

da mrewvelobis ganviTareba, rasac dasWirdeboda<br />

ucxouri kapitalis mozidva usafrTxoebis myari<br />

garantiis Seqmnis pirobiT.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> damoukideblobis gamocxadebisTanave<br />

saxelmwifos mier aRebuli neitralitetis sagareo politikuri<br />

kursi evropel socialists ganuxorcieleblad<br />

miaCnda. TurqeTis ultimatumis pirobebSi qveyanam<br />

naklebi boroteba airCia – germaniis jarebis mier okupacia.<br />

Tumca, misi azriT, “germanelebma saqarTveloSi<br />

moitanes is, rac am ukanasknels sWirdeboda – ekonomikis<br />

organizacia... saqarTvelo aris ramdenime qveynidan<br />

erT-erTi, sadac germaniis armiam gaswia propagandistuli<br />

samuSao germaniisaTvis”, – aRniSnavs igi [Kautski,<br />

1921:89].<br />

pirvel msoflio omSi germaniis marcxisa da antantis<br />

jarebis mier <strong>samxreT</strong> kavkasiis saokupacio zonad<br />

gamocxadebis Semdeg neitralitetis ganxorcieleba <strong>saqarTvelos</strong>aTvis<br />

rTuli aRmoCnda. erTiani ruseTis aRdgenis<br />

imediT antantis Zalebi mxardaWeras ucxadebdnen<br />

TeTr generlebs da cdilobdnen ruseTis samoqalaqo<br />

omSi <strong>saqarTvelos</strong> Cabmas. am sakiTxTan dakavSirebiTac<br />

gamoxatavda Tavis pozicias k.kaucki: “<strong>saqarTvelos</strong><br />

131


demokratiuli respublika, romelmac moaxdina msxvili<br />

miwaTmfobelebis eqspropriacia, TvalSi eCxireboda<br />

kontrrevoluciur generlebsa. sZuldaT is bolSevikebsac.<br />

orive (TeTrebi da wiTlebi), aseve saxalxo komisrebi<br />

ver eguebodnen imas, rom maT sferoSi iyo patara,<br />

damoukidebeli erToba, romelic ar emorCileboda moskovis<br />

diqtats,” – wers igi [Kautski, 1921:88].<br />

marqsizmis evvropeli Teoretikosis TvalsazrisiT,<br />

saqarTveloSi momxdari bolSevikuri ajanyeba ruseTis<br />

mier ganxorcielebuli okupacia iyo, radgan, misi<br />

azriT, revoluciuri muSebis ajanyeba pirvelad xdeba<br />

samrewvelo centrebSi da Semdeg vrceldeba soflebSi.<br />

1921 wels “revolucioneri” mSromelebis komunisturi<br />

amboxeba ki moxda ara TbilisSi, sadac Tavmoyrili iyo<br />

samrewvelo muSebis naxevari, aramed moicva gaunaTlebeli<br />

glexobiT dasaxlebuli soflebi” [Kautski, 1921:101].<br />

k.kauckis <strong>saqarTvelos</strong> dapyroba miaCnda inglisis<br />

winaaRmdeg mimarTuli ruseTis aRmosavluri politikis<br />

nawilad [iqve]. aq aSkarad cdeba “mecnieruli socializmis”<br />

klasikosi, radgan sayovelTaod aRiarebuli<br />

faqtia, rom <strong>samxreT</strong> kavkasiaSi bolSevikebis gavlenis<br />

sferos gareT darCenili <strong>saqarTvelos</strong> winaaRmdeg moqmedebis<br />

Tavisufleba ruseTs swored inglisma misca.<br />

k.kaucki sinanuls gamoTqvams, rom II internacionali<br />

ver aRmoCnda sakmaod qmedunariani bolSevikebis mier<br />

<strong>saqarTvelos</strong> dapyrobis faqtze reagirebis mosaxdenad,<br />

radgan “Tavad kongresi krizisSi imyofeboda, misi<br />

interesebis sferos <strong>dasavleT</strong>is politika ufro warmoadgenda,<br />

vidre aRmosavleTis,” – aRniSnavs igi [Kautski,<br />

1921:100].<br />

k.kauckis wigni “saqarTvelo, glexTa social-demokratiuli<br />

respublika” avtoris mier <strong>saqarTvelos</strong> Sesaxeb<br />

daweril sxva naSromebTan erTad socialisturi<br />

qveynisadmi gulwrfeli Tanadgomisa da mxardaWeris<br />

suliskveTebiT aris gaJRenTili. evropeli social-de-<br />

132


mokratebisTvis saqarTvelo warmoadgenda demokratiul<br />

oaziss mis irgvliv arsebuli anarqiisa da diqtaturis<br />

pirobebSi... <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />

praqtika Tavdayira ayenebda marqsizmis mTavar dogmas,<br />

rom socializmi unda aSendes maRalganviTarebul, industriul<br />

qveyanaSi, sadac Zlieri aris proletariati.<br />

saqarTvelo agrarul, CamorCenil qveyanas warmoadgenda<br />

[vaSaymaZe, 2005:198].<br />

evropel socialistTa mimarT qarTuli politikuri<br />

speqtris araerTgvarovani, zogjer skeptikuri damokidebulebis<br />

miuxedavad, “imxanad gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

stumarTa politikur msoflmxedvelobriv mimar-<br />

Tulebasa da partiul kuTvnilebas ki ar eniWeboda,<br />

aramed ufro mTavars – damoukidebeli <strong>saqarTvelos</strong><br />

prodasavlur orientacias da <strong>saqarTvelos</strong> damoukideblobisaTvis<br />

brZolas” [guruli, 2003:75].<br />

im istoriul situaciaSi <strong>saqarTvelos</strong> prodasavlur<br />

orientacias Semxvedri nabijebi ver mohyva. parizis<br />

samSvidobo konferenciis muSaobam da misma Sedegebma<br />

TvalnaTliv aCvena, rom “<strong>samxreT</strong> kavkasiaSi teritoriebis<br />

gadanawileba, am regionis gaTavisufleba ruseTis<br />

imperiuli sivrcidan sxvadasxva xasiaTis mniSvnelovan<br />

siZneleebTan iyo dakavSirebuli da ruseTTan dapirispirebas<br />

niSnavda. mokavSire saxelmwifoTa mTavrobebi<br />

ruseTis imperiis winaaRmdegobebiT aRsavse samyaroSi<br />

Carevas ki didi sifrTxiliT ekidebodnen” [vaSaymaZe,<br />

2002:129].<br />

amgvarad, marqsizmis aRiarebuli Teoretikosis mxridan<br />

socialisturi tribunisa da sxva saSualebebis gamoyenebiT<br />

energiuli mxardaWeris miuxedavad, <strong>saqarTvelos</strong><br />

demokratiuli respublikisaTvis ganmsazRvreli<br />

aRmoCnda did saxelmwifoTa politikuri pragmatizmi.<br />

133


gamoyenebuli literatura:<br />

1. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune, v.gurulis redaqciiT,<br />

Tb., 2003.<br />

2. n.vaSaymaZe, saxelmwifoebrivi sazRvrebis sakiTxi<br />

saqarTvelo-somxeTis urTierTobaSi 1917-1921 ww., quTaisi,<br />

2002.<br />

3. n.vaSaymaZe, II internacionali da <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli<br />

respublika 1918-1921 ww., baTumis saxelmwifo<br />

universiteti, “saistorio macne”, 2005, #15.<br />

4. l.ToiZe, intervenciac, okupaciac, ZaldatanebiTi<br />

gasabWoebac, faqtobrivi aneqsiac, Tb., 1991.<br />

5. karl kaucki, socializmis problemebi da perspeqtivebi<br />

saqarTveloSi, Tb., 1920.<br />

6. d.WumburiZe, qarTveli xalxis erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />

brZola XX s-is dasawyisSi, 1918-1921 wlebi,<br />

Tb., 2003<br />

7. gaz. “erToba”, 1920, #78.<br />

8. Т.Глонти, Меншевистская и советская Грузия, Тб., 1925.<br />

9. Karl Kautski, Georgia a Social-Democratic Peasant Republic,<br />

London, 1921.<br />

Nino Vashakmadze, Irakli Baramidze<br />

Karl Kautski<br />

About Georgian Democratic Republic<br />

(1918-1921 years)<br />

S u m m a r y<br />

In this work it is examined the book of the well-known European<br />

social-democrat, theorist of Marxism Karl Kautski – “Georgia a Social-<br />

Democratic Peasant Republic” (London, 1921). Author was trying<br />

actively to protect Georgian Democratic Republic from the occupation of<br />

134


Bolshevik Russia in whole Europe. In spite of his dynamism decisive for<br />

Georgia proved the political pragmatism of the great European countries.<br />

Нино Вашакмадзе, Ираклий Барамидзе<br />

Карл Каутский<br />

О Грузинской Демократической Республике<br />

(1918-1921 гг.)<br />

Р е з ю м е<br />

В работе рассмотрена книга известного европейского социалдемократа,<br />

теоретика марксизма Карла Каутский – ”Грузия, социалдемократическая<br />

республика крестьян”, напечатанная в Лондоне в<br />

1921 году. Автор подвизался на европейском поприще для зашиты<br />

Грузинской Демократической Республики от оккупации большевистской<br />

России. Несмотря на его активную деятельность, решающим<br />

для Грузии оказался политический прагматизм больших<br />

европейских государств.<br />

135


kaxaber surgulaZe<br />

irakli manveliZe<br />

kavkasiis damoukideblobis komiteti<br />

da aWara<br />

sabWoTa xelisuflebis winaaRmdeg 1924 wlis warumatebeli<br />

ajanyebis Semdeg, emigraciaSi myofma <strong>saqarTvelos</strong><br />

erovnulma partiebma gaiTvaliswines warsuli Secdomebi<br />

da arsebuli reJimis winaaRmdeg sabrZolvelad<br />

daiwyes SekavSireba erTiani kavkasiuri frontis Sesaqmnelad.<br />

1924 wlis noemberSi, stambolSi, erovnul-demokrat-<br />

Ta iniciativiT daarsda ,,kavkasiis ganmaTavisuflebeli<br />

komiteti“, igive ,,kavkasiis konfederaciuli komiteti“.<br />

aqts xeli moaweres qarTvelebis mxriv: m. wereTelma, d.<br />

vaCnaZem, a. asaTianma; AazerbaijanelTagan: e. xosrov<br />

sulTan zadem, abdul ali emirijanma, Seix-ulist zadem;<br />

Crdilo kavkasielTagan: hasan gireim, jabagim<br />

(CeCeni), alisan kantemirovma (osi), haitek namitovma (Cerqezi)<br />

[d. vaCnaZe, 1992:188]. kavkasiis konfederatTa komitetis<br />

Seqmnas mxari dauWira poloneTma. kerZod, mis<br />

CamoyalibebaSi didi wvlili miuZRvis TurqeTSi myof<br />

poloneTis elCs roman knolius da samxedro ataSe<br />

Setcels [spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 4].<br />

komitetisaTvis finansuri daxmarebis sanacvlod poloneTma<br />

moiTxova sruli informaciis miwodeba kavkasiaSi<br />

samxedro da samoqalaqo viTrebis Sesaxeb. komitets<br />

daevala kavkasiis sazRvris gaswvriv (TurqeTsparseTis<br />

monakveTze) sagangebo punqtebis mowyoba da<br />

amierkavkasiaSi moqmed politikur partiebTan kavSiris<br />

damyareba, ajanyebis ganxorcielebis mizniT kavkasiaSi<br />

samxedro jgufebis Camoyalibeba da momzadeba [spa. f.<br />

14, an. 3, s. 339, f.:5].<br />

farTo amocanebis miuxedavad, komitetis muSaoba<br />

sakmaod sustad mimdinareobda. igi ganpirobebuli iyo:<br />

136


1. komitetSi Semavali partiuli jgufebi organizaciuli<br />

da ricxobrivi TvalsazrisiT susti iyvnen TviT<br />

amierkavkasiaSic; 2. saqarTveloSi gamogzavnili pirebi<br />

an sazRvrebze iRupebodnen, an Cekas uvardebodnen da<br />

arsebiTad am ukanasknelma icoda yvela moqmedeba; 3.<br />

komitetSi ar iyo warmodgenili gavleniani socialdemokratiuli<br />

partia. am xarvezis gamosworeba scada d.<br />

vaCnaZem. kerZod, 1925 wlis 12 agvistos, stambolSi, misi<br />

iniciativiT Sedga partiebis warmomadgenelTa TaTbiri.<br />

miRebul rezolucias xels awerdnen: d. vaCnaZe (erovnul-demokrati),<br />

s. mdivani (soc.-federalisti), v. wulaZe<br />

(soc.-demokrati). amis Semdeg parizSi moewyo partiebis<br />

delegaciebisagan Semdgari erovnuli centri [d. vaCnaZe,<br />

1992:177].<br />

poloneTmac gaaaqtiura Tavisi mxardaWera komitetisadmi.<br />

kerZod, imave wlis agvistoSi, TurqeTSi, roman<br />

knolius finansuri mxardaWeriT, komitetis sami wevri<br />

gaigzavna kavkasiis sazRvrebTan garkveuli davalebebis<br />

Sesasruleblad: d. vaCnaZe _ artaanSi, a. kantemirovi _<br />

yarsSi, xosrov-sulTanovi _ sparseTSi [d. vaCnaZe,<br />

1992:169].<br />

artaanSi moRvaweobisas d. vaCnaZe daukavSirda aWaridan<br />

emigrirebul ximSiaSvilebs da maT SesTavaza Tanam-<br />

Sromloba momaval saajanyebo saqmianobaSi [acsa f-p-1,<br />

s. 894:177]. d. vaCnaZe daaxloebiT erT wels imyofeboda<br />

artaanSi. 1926 wlis Sua xanebSi man moulodnelad datova<br />

TurqeTi da parizSi dabrunda, ris mizezadac dasaxelda<br />

poloneTSi momxdari politikuri cvlilebebi<br />

[d. vaCnaZe, 1992:177], arada realuri mizezi sul sxva iyo.<br />

kerZod, 1926 wlis dasawyisSi kavkasiis konfederatTa<br />

komiteti daiSala da Seiqmna axali kavkasiis damoukideblobis<br />

komiteti. komitetis daSla poloneTis mxridan<br />

finansuri daxmarebis Sewyvetam gamoiwvia.<br />

erovnul-demokratebis iniciativiT Camoyalibebulma<br />

kavkasiis konfederatTa komitetis moRvaweobam qarTveli<br />

menSevikebis SeSfoTeba gamoiwvia. komitetis saxiT<br />

maT seriozuli metoqe dainaxes kavkasiis antisabWoTa<br />

137


Zalebze hegemonobisaTvis. amitom, yuradReba gadaitanes<br />

yvela politikuri partiis <strong>saqarTvelos</strong> emigrirebuli<br />

mTavrobis garSemo Semokrebisaken. am mxriv garkveuli<br />

Sedegebic iqna miRweuli. 1926 wlis ianvarSi menSevikebma<br />

gadaibires erovnul-demokratebis nawili (e.w. amirejib-gvazavas<br />

jgufi) da isini Seiyvanes <strong>saqarTvelos</strong><br />

mTavrobis SemadgenlobaSi. amave dros, Camoyalibda<br />

,,damfuZnebeli krebis delegacia“ Semdegi partiebis<br />

warmomadgenlebisagan: menSevikebidan _ k. CxeiZe (misi<br />

TviTmkvlelobis Semdeg – s. menaRariSvili); erovnuldemokratebidan<br />

_ S. amirejibi da g. gvazava. socialist-federalistebisagan<br />

_ s. fircxalava, xolo eserebidan<br />

– i. gobeCia [spa. f. 14, an. 3, s. 402, f. 86]. Sesabamisad,<br />

reorganizebuli iqna ucxoeTSi moqmedi politikuri<br />

partiebis biuroebi. menSevikebma mTeli yuradReba<br />

gadaitanes saerTo kavkasiuri Ppolitikuri organizaciis<br />

Camoyalibebaze. am ideis realizaciaSi maT mTavar<br />

mokavSired poloneTi egulebodaT. am mizniT noe rami-<br />

Svili ramdenjerme gaigzavna varSavaSi.<br />

1926 wlis zafxulSi, stambolSi, poloneTis axal<br />

elC baderas, samxedro ataSes Setcelsa da noe rami-<br />

Svils Soris miRweuli SeTanxmebiT Camoyalibda axali<br />

politikuri organizacia ,,kavkasiis damoukideblobis<br />

komiteti,“ romelSic kavkasiis TiToeuli respublikidan<br />

or-oriQwevri Sevida. <strong>saqarTvelos</strong> mxriv ak. Cxenkeli<br />

da g. gvazava, azeirbajanidan _ TobCibaSevi da magemarovi,<br />

CrdiloeT kavkasielTagan _ Cermoevi da bamatovi.<br />

daSnakuri partiis Qwevrebi musavatebTan da mTielebTan<br />

konfliqtis gamo komitetSi ar gaerTiandnen<br />

[spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 5]. swored aseT pirobebSi datova<br />

d. QvaCnaZem TurqeTi. misi ganawyenebis mizezi gasagebia.<br />

erT-erT saarqivo dokumentSi d. vaCnaZe dasaxelebulia<br />

kavkasiis damoukideblobis komitetis wevradac,<br />

rac marTebuli ar aris. sxvaTa Soris, am faqts ar<br />

adasturebs Tavad vaCnaZe Tavis memuaruli xasiaTis<br />

naSromSi [d. vaCnaZe, 1992:177]. poloneTis miTiTebiT kavkasiis<br />

damoukideblobis komitets unda eTanamSromla<br />

138


evropaSi emigrirebul ukrainis, TurqmeneTis da yazaxe-<br />

Tis politikur wreebTan [spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 87-88].<br />

kavkasiis damoukideblobis komitetis mTavari amocanebi<br />

iyo: popularizacia gaewia kavkasiis konfederaciis<br />

ideisaTvis, kavkasiis, ukrainis, TurqeTis da sxva regionebis<br />

rusuli bolSevizmisagan ganTavisuflebis<br />

saqmisaTvis. am mizniT gadawyda aRedginaT an SeeqmnaT<br />

axali aralegaluri organizaciebi kavkasiis teritoriaze<br />

da daemyarebinaT maTTan farTo kavSiri. dagegmes<br />

kavkasiaSi antisabWoTa ajanyebis mowyoba 1927 wlis<br />

gazafxulze an Semodgomaze. TavianTi ideebis popularizaciisaTvis<br />

maT daaarses specialuri beWdviTi organo<br />

,,promeTevsi“ (spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 244).<br />

kavkasiis damkoms mudmivi kavSiri hqonda poloneTis<br />

xelisuflebasTan. varSavaSi n. ramiSvilis xSiri vizitebisas<br />

ganixileboda ajanyebasTan dakavSirebuli <strong>sakiTxebi</strong>.<br />

pilsudskis mTavroba kavkasiis damkoms kavkasia<br />

– ukrainis erToblivi ajanyebis SemTxvevaSi fuliT da<br />

iaraRiT daxmarebas hpirdeboda. molaparakebis dros<br />

gamoikveTa ZiriTadi monacemebi: ajanyeba unda daewyoT<br />

1927 wels ukrainaSi, rac signali iqneboda saerTo kavkasiuri<br />

ajanyebisaTvis. poloneTis samxedro samsaxurSi<br />

myofi 125 qarTveli oficeri ukrainaSi gamosvlis momentSi<br />

miiRebda samxedro davalebas da CaerTveboda<br />

kavkasiis ajanyebaSi. poloneTis genStabSi kavkasiis<br />

<strong>sakiTxebi</strong>s kurireba daevala general zaqariaZes. iqve<br />

imyofeboda n. Jordanias yofili mdivani kote imnaZe<br />

[spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 7].<br />

1926 wlis noemberSi gaimarTa qarTuli emigrantuli<br />

mTavrobis sagangebo sxdoma. mas eswrebodnen: n. Jordania,<br />

ev. gegeWkori, n. ramiSvili, ak. Cxenkeli, k. kandelaki,<br />

S. amirejibi, k. gvazava, s. fircxalava da i. gobe-<br />

Cia. sxdomaze ganixiles ajanyebasTan dakavSirebuli<br />

<strong>sakiTxebi</strong>. Tumca, saWirod scnes rigi <strong>sakiTxebi</strong>s dazusteba,<br />

ris gamoc ir. wereTeli poloneTSi miavlines.<br />

TurqeTis garkveuli wreebi mxars uWerdnen antisab-<br />

WoTa saqmianobas. kavkasielTa politikuri partiebis<br />

139


calkeuli warmomadgenlebi, romlebic sazRvrebTan antisabWoTa<br />

muSaobas eweodnen, TurqeTis maRalCinosanTa<br />

mier gacemuli sagangebo nebarTvebiT iyvnen aRWurvilni,<br />

rac maT TurqeTis teritoriaze Tavisufal gadadgilebas<br />

uadvilebda [d. vaCnaZe, 1992:186-200; acsa f-p-1, s<br />

894, f. 177; Sdr. spa. f. 14, an. 3, s. 339, f. 11].<br />

kavkasiis damkomis mizani iyo amierkavkasiis antisabWoTa<br />

ZalebTan mWidro kavSiris damyareba. 1924 wlis<br />

ajanyebis CaxSobis Semdeg, sabWoTa xelisuflebis mier<br />

warmoebuli permanentuli represiebis miuxedavad, <strong>saqarTvelos</strong><br />

erovnuli partiebi kvlav gangrZobdnen iataqveSa<br />

muSaobas. maT Soris aqtiurobiT kvlav socialdemokratiuli<br />

partia gamoirCeoda. mas saolqo komitetebi<br />

hqonda quTaisSi, aWarasa da afxazeTSi, samazro<br />

komitetebi _ guriaSi, senakSi, zugdidSi, WiaTuraSi,<br />

gorSi. warmoebda pirveladi organizaciebis aRdgena<br />

foTSi, lanCxuTSi, raWaSi, axalcixeSi, duSeTSi, TelavSi,<br />

kaxeTSi da manglisis raionebSi [4:88].<br />

samwuxarod, jer konfederatTa, xolo Semdeg kavkasiis<br />

damkomis nebismieri mcdeloba, ucxoeTidan sagangebo<br />

pirebis gamogzavniT saqarTveloSic gaeaqtiurebinaT<br />

TavianTi saqmianoba, warumateblad mTavrdeboda.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mTavari politikuri sammarTvelo Tavidanve<br />

iyo informirebuli ucxoeTSi gaaqtiurebuli antisabWoTa<br />

partiebis saqmianobis Sesaxeb da sagangebo zomebsac<br />

iRebda. bunebrivia, bolSevikuri saxelmwifo aparatis<br />

moqnili da mizanmimarTuli muSaoba xels uSlida<br />

qveyanaSi antisabWoTa saajanyebo muSaobis ganxorcielebas.<br />

emigrantulma komitetebma imTaviTve mniSvnelovnad<br />

miiCnies Tavisi saqmianobis warmarTva aWaraSic. jer<br />

iyo da kavkasiis konfederatTa komitetma d. vaCnaZis<br />

meSveobiT artaanSi urTierToba daamyara aWaridan<br />

TurqeTSi emigrirebul ximSiaSvilebTan da daiTanxmes<br />

momaval saajanyebo saqmianobaSi daxmarebaze. Semdeg<br />

iyo da kavkasiis damkommac aWarel begebTan urTierToba<br />

moaxerxa rizeSi myofi Tavisi warmomadgenlis iese<br />

140


keWeymaZis meSveobiT. es ukanaskneli daukavSirda xusein<br />

beg bibinzades (bibineiSvili), xolo misi saSulebiT _<br />

ximSiaSvilebs. gadawyda, zemo aWaraSi xelmZRvanelad<br />

daniSnuliyo jafar ximSiaSvili, xolo qvemo aWaraSi _<br />

xusein bibineiSvili.<br />

aWaraSi momavali ajanyebis ganxorcielebaSi ximSia-<br />

Svilebs did daxmarebas uwevda TurqeTSi, sazafxulo<br />

saZovrebze gadasuli aWaris mkvidrni. 1927 wels, ukan<br />

dabrunebul moialaReebs ximSiaSvilebma TavianT sando<br />

xalxTan sadireqtivo werilebi gamoatanes ajanyebis<br />

mosamzadeblad [acsa f-p-1, s 894, f. 178].<br />

1927 wlis 8 noembers jafar ximSiaSvilma xusein<br />

bibineiSvilisagan miiRo morigi werili. masSi aRniSnuli<br />

iyo: ,,Zvirfasi jafar da jalil begno! didi xnis<br />

lodinisa da imedis Semdeg dadga momenti Cveni ganTavisuflebisa.<br />

SeatyobineT Tqvens saimedo xalxs, rom<br />

moamzadon mosaxleoba ajanyebisaTvis sabWoTa xelisuflebis<br />

winaaRmdeg...……CvenTvis mTavar wyarodan cnobilia,<br />

rom dRe dReze TbilisSi da mTel saqarTveloSi<br />

daiwyeba ajanyeba inglisis daxmarebiT. adre Cven menSevikebis<br />

winaaRmdeg vmuSaobdiT. axla dadga dro....<br />

davimsaxuroT momavali ndoba da pativiscema... amJamad<br />

me qvemo aWaraSi vmuSaob ajanyebis mosamzadeblad. Tuki<br />

gadawyvetT aWaraSi iaraRis gamogzavnas, dauyovnebliv<br />

SematyobineT. TurqeTis sasazRvro punqtebi xelisuflebisagan<br />

miiReben nebarTvas iaraRis Seuferxebel<br />

gatarebaze” [acsa f-p-1, s 894, f. 179].<br />

9 noembers jafar ximSiaSvilis saxlSi gaimarTa<br />

kreba, romelsac daeswrnen dursun, devriS, ibragim da<br />

selim ximSiaSvilebi. ganixiles miRebuli werili. krebam<br />

momaval ajanyebaSi xelmZRvanelis roli jafar<br />

begs daakisra.<br />

ajanyeba 1928 wlis adre gazafxulze unda dawyebuliyo.<br />

iqve Seadgines oTxi werili zemo aWaraSi saimedo<br />

xalxTan gasagzavnad. amasTan, ximSiaSvilebis nawils<br />

daevala adgilze ajanyebis momzadeba [acsa f-p-1, s 894,<br />

f. 180].<br />

141


gagzavnili werilebidan ori, noembris bolos, aWaris<br />

,,Cekas“ Cauvarda xelSi. werilSi aRniSnuli iyo:<br />

,,Tuki mosaxleoba iqneba sabWoTa xelisuflebis winaaRmdegi,<br />

begebi gauwevdnen yovelgvar daxmarebas. moxdeba<br />

ajanyeba da daemxoba sabWoTa xelisufleba“ [spa. f.<br />

14, an. 4, s. 8, f. 19].<br />

aWaris centralurma aRmasrulebelma komitetma (caki)<br />

miiRo sagangebo zomebi. baTumSi daapatimres menSevikuri<br />

organizaciis wevrebi [spa. f. 14, an. 4, s. 339, f.<br />

6]. zemo aWaraSi aRricxvaze aiyvanes ,,60 antisabWoTa<br />

elementi“, romelTagan umetesoba daapatimres da TbilisSi<br />

gadagzavnes [acsa f-p-1, s 894, f. 180]. cxadia, permanentuli<br />

represiebis pirobebSi yovelgvari ajanyebis<br />

ganxorcielebas niadagi ecleboda.<br />

samwuxarod, saarqivo masala metis saubris saSualebas<br />

ar gvaZlevs. faqtia, rom Cvens mier moZiebuli es<br />

werilebi naTlad gviCvenebs aWaris kuTvnil rols<br />

saerTo qarTuli ajanyebis saqmeSi.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. d. vaCnaZe, samSoblos samsaxurSi, Jur. ,,iveria”,<br />

Tb_parizi, 1992, #133;<br />

2. <strong>saqarTvelos</strong> prezidentis arqivi (spa);<br />

3. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi (acsa).<br />

142


Kakhaber Surguladze<br />

Irakli Manvelidze<br />

Adjara and the Independence Committee of Caucasus<br />

Summary<br />

After the riot against Soviet authorities had failed in 1924, Georgian<br />

national parties operating in immigration, having taken into consideration<br />

the mistakes of the past, decided to make an alliance. Thus the United<br />

Caucasus Front had been formed.<br />

Later, in November 1924, on the initiative of National-Democrats,<br />

the “Liberation Committee of Caucasus” (referred to as “Caucasus<br />

Confederation Committee”) was established in Istanbul. After its dissolution<br />

in 1926, the new “Independence Committee of Caucasus” was<br />

established on the initiative of Mensheviks. The main goal of the<br />

Committee was to promote the idea of confederation of Caucasus in order<br />

to foster liberation of Caucasus, Ukraine, Turkey and other regions from<br />

Russian Bolshevism. It was decided to restore or establish new illegal<br />

organizations in Caucasus and cause a riot probably in spring or autumn<br />

of 1927. The publishing house “Prometheus” was set up to divulge<br />

information in the mentioned regions. The committees had their<br />

representatives to keep in touch with anti-Soviet forces from Adjara.<br />

National parties in immigration continued their actions against the<br />

Soviet Regime, but it was too difficult to incite a riot as far as the power<br />

of Bolsheviks got stronger and stronger leaving fewer chances for<br />

national parties to fulfill their aims.<br />

143


Кахабер Сургуладзе<br />

Ираклий Манвелидзе<br />

Кавказский независимый комитет и Аджария<br />

Резюме<br />

После неудачного восстания в 1924 году против Советского<br />

правительства, находящиеся в эмиграции грузинские политические<br />

партии, учтя прошлые ошибки и промахи, начали объединяться для<br />

создания единого Кавказского фронта против существующего<br />

режима.<br />

С этой целью в ноябре 1924 года в Стамбуле по инициативе<br />

национал-демократической партии был создан «Кавказский освободительный<br />

комитет» («Кавказский конфедеративный комитет»). По<br />

инициативе меньшевиков в начале 1926 года, после того, как<br />

перестала существовать данная организация, был создан новый<br />

«Независимый кавказский комитет». Главной задачей этого комитета<br />

было распространение идеи популяризации кавказской конфедерации<br />

на Кавказе, на Украине, в Турции и других регионах в деле<br />

освобождения от русского большевизма. С этой целью было решено<br />

восстановить или создать новые нелегальные организации на всей<br />

территории Кавказа и установить с ними тесные связи. Было решено<br />

провести на Кавказе весной или осенью 1927 года антисоветское<br />

восстание. Для распространения своих идей эти организации создали<br />

печатный орган «Прометей». При содействии специальных<br />

агентов комитеты имели тесные связи с эмигрировавшими из<br />

Аджарии антисоветскими силами.<br />

Находящиеся в эмиграции кавказские политические партии<br />

продолжали борьбу против советского режима, но в условиях<br />

растущего усиления коммунистического режима для подготовки<br />

народного восстания были минимальные возможности и силы.<br />

144


vaJa SubiTiZe<br />

mixeil javaxiSvili <strong>saqarTvelos</strong><br />

geopolitikuri mdebareobis da<br />

civilizaciuri ganviTarebis<br />

Taviseburebebis Sesaxeb<br />

mixeil javaxiSvils sagangebo naSromi ar dauweria<br />

<strong>saqarTvelos</strong> geopolitikuri mdebareobis Sesaxeb, magram<br />

mas aqvs narkvevi `masalebi leqciebisaTvis~ (t.6.<br />

gv.51-70, Tb., 1980), sadac is gamoTqvams Sexedulebebs<br />

msoflio geopolitikis, masSi <strong>saqarTvelos</strong> adgilisa<br />

da misi civilizaciuri ganviTarebis Sesaxeb.<br />

ra Teoriuli codna SeiZleboda hqonoda mixeil<br />

javaxiSvils am SemTxvevaSi, icnobda Tu ara igi klasikur<br />

geopolitikur Teoriebs statiis daweris dros<br />

(1927).<br />

SeiZleba iTqvas, rom man uTuod kargad icoda<br />

napoleonis cnobili fraza _ `saxelmwifos politika<br />

mis geografiaSi Zevs~. m. javaxiSvilis statiidan SeiZleba<br />

aseve vivaraudoT, rom mas unda scodnoda cnobili<br />

mogzaurisa da Jurnalistis l. meCnikovis wigni<br />

`civilizacia da didi istoriuli mdinareebi~, sadac<br />

avtori aRniSnavs, rom didi mdinareebis dablobebSi<br />

uZvelesi civilizaciebis Casaxva da ganviTareba kanonzomier<br />

movlenas warmoadgenda. m. javaxiSvils aseve<br />

unda waekiTxa cnobili germaneli geografisa da eTnografis<br />

fridrix ratcelis naSromebi _ `anTropogeografia~<br />

(1891) da `politikuri geografia~ (1897), romleb-<br />

Sic avtori ar iziarebda evolucionizmis ideas da<br />

cdilobda daedgina sxvadasxva geografiul zonaTa<br />

bunebrivi pirobebis gavlena saxelmwifo politikaze.<br />

aqve ratceli afasebs TiToeuli xalxis wvlils msoflio<br />

kulturis ganviTarebaSi.<br />

145


mixeil javaxiSvilma kargad icoda geopolitikis<br />

mTavari kanoni _ fundamenturi dualizmi, romelic gamoixateba<br />

saxmeleTo (`Telurokratia~) da sazRvao<br />

(`Talasokratia~) mmarTvelobaTa dapirispirebaSi.<br />

`Telurokratia~, anu `saxmeleTo mmarTveloba~ dakavSirebulia<br />

sivrcis mdgradobasTan, misi Tvisebrivi<br />

orientaciebisa da maxasiaTeblebis simyaresTan. civilizaciur<br />

enaze es gamoixateba mkvidrobiT, konservatizmiT,<br />

mkacri iuridiuli normativebiT, romlebsac emor-<br />

Cileba adamianTa gaerTianebebi _ gvarebi, tomebi, saxelmwifoebi,<br />

imperiebi. xmeleTis mdgradoba, kulturul<br />

aspeqtSi, mJRavndeba eTikisa da socialuri tradiciebis<br />

simtkiceSi. xmeleTis (gansakuTrebiT _ mkvidri)<br />

xalxebisaTvis ucxoa individualizmi, samewarmeo<br />

suliskveTeba, maTTvis damaxasiaTebelia koleqtivizmi<br />

da ierarqizmi.<br />

`Talasokratia~, anu `sazRvao mmarTveloba~ warmoadgens<br />

sapirispiro Rirebulebebze dafuZnebul civilizaciur<br />

tips. igi gamoirCeva dinamiurobiT, moZravia da<br />

axasiaTebs teqnikuri ganviTarebisaken swrafva. misi<br />

prioritetebia _ momTabareoba, gansakuTrebiT _<br />

zRvaosnoba, vaWroba da individualuri samewarmeo suliskveTeba.<br />

individi, rogorc koleqtivis yvelaze<br />

moZravi nawili, aRiarebulia umaRles faseulobad,<br />

xolo eTnikuri da iuridiuli normebi fermkTaldebian,<br />

xdebian fardobiTni da xSirad icvlebian. civilizaciis<br />

aseTi tipi swrafad viTardeba, advilad icvlis garegan<br />

kulturul niSnebs da ucvlelad inarCunebs mxolod<br />

saerTo Sinagani ganwyobis identurobas.<br />

savaraudod, mixeil javaxiSvils unda scodnoda<br />

udidesi ingliseli geopolitikosis _ helford makinderis<br />

naSromebi (`<strong>istoriis</strong> geografiuli sayrdeni wertili~<br />

_ 1904 w. da `demokratiuli idealebi da sinamdvile~<br />

_ 1919w.).<br />

1. Sidakontinenturi sivrceebi warmoadgenen `uZrav<br />

platformas~, Suaguli miwa harTlendi `<strong>istoriis</strong> geografiul<br />

RerZs~, romelic myarad inarCunebs saxmeleTo<br />

146


civilizaciis specifikas (swored aq Sedis saqarTveloc).<br />

2. `Sida anu kontinenturi naxevarmTvare~, `sanapiro<br />

zona~ (rimlandi) warmoadgens intensiuri kulturuli<br />

ganviTarebis sivrces, sadac cxadad Cans `sazRvao<br />

mmarTvelobis~ (Talasokratiis) niSnebi, romlebic gawonasworebulia<br />

`saxmeleTo mmarTvelobis~ (Telurokratiis)<br />

mravali tendenciiT.<br />

3. `gare anu kunZulovani naxvarmTvare~ warmoadgens<br />

`Seuswavlel miwebs~, romelTan dakavSirebac SesaZlebelia<br />

mxolod sazRvao saSualebebiT.<br />

makinderis mixedviT: is, vinc akontrolebs aRmosavleT<br />

evropas, batonobs harTlendSi (sadac Sedis saqarTveloc);<br />

is, vinc marTavs harTlends, batonobs<br />

msoflio kunZulze; is, vinc batonobs msoflio kun-<br />

Zulze, batonobs mTel msoflioze.<br />

jerjerobiT dapirispireba sazRvao da saxmeleTo<br />

civilizaciebs Soris sazRvao civilizaciis (aSS da<br />

misi mokavSireebi), anu Talasokratiis gamarjvebiT dam-<br />

Tavrda, romelTanac SeerTebas, savsebiT sworad,<br />

cdilobs Tanamedrove saqarTveloc.<br />

am narkvevSi mixeil javaxiSvili akritikebs nikolo<br />

miwiSvils, romelsac sakuTari Tavis urwmunobis da<br />

nihilizmis seni Sehyria da wers: `me mas (<strong>saqarTvelos</strong>)<br />

ver vxedav, ver vnaxulob da meSinia: nuTu saqarTvelo<br />

marto eTnografiulo movlenaa, TandaTan gadagvarebaSi<br />

gadasuli.. Cveni warsulic sruli ubadrukebaa: iq (saqarTveloSi)<br />

me RvTis xels ver vnaxulob. Cveni arseboba<br />

dacinvaa gangebisa da Cvens Tavze~ da a.S.<br />

mixeil javaxiSvili mkveTrad emijneba aseT nihilistur<br />

ganwyobilebas da xazgasmiT aRniSnavs: `miwiSvili<br />

marto ar aris, urwmunobiT mravalia Sepyrobili da<br />

aseTi sulieri moduneba gadamdebi seniviT edeba Cveni<br />

xalxis mCate nawils...<br />

tyuilad ki ar amboben frangebi: TviTrwmena gamarjvebis<br />

naxevariao. igive iTqmis socialur fsiqikazec. Tu<br />

daajereT xalxi, rom arc misi winaparni vargebulan,<br />

147


arc TviTon aqvs raime da arc mis Camomavloba Sehqmnis<br />

rasmes Tavad saCinos, misi dReni daTvlilia. isic im<br />

erT pirovnebasaviT male moiSleba, moiRuneba da Seebmeba<br />

aRmosavlur uRelSi: garindeba, pasiuroba, bedis<br />

morCileba _ ai misi momavali~.<br />

mwerali aqve damajereblad xsnis, rom `ridi, morcxvoba,<br />

urwmunoeba sakuTari Zalebisa _ aseTia bunebrivi<br />

fsiqika patara xalxisa da am kanons verc Cven wauvalT....<br />

aseTia bedi istoriulad daCagruli xalxisa~.<br />

mixeil javaxiSvili Tvals miadevnebs Cveni qveynis<br />

istoriul warsuls. igi iwyebs anTropologiuri tipebidan<br />

da miuTiTebs, rom qarTvelebi, udavod, anTropologiis<br />

klasifikaciaSi pirvel rigSi dganan, rom<br />

,,ucxoelTa (blumenbaxi da sxv.) aRiarebiT iSviaTia qveyanaze<br />

CvenisTana mosruli, natifi, jiSiani xalxi” da<br />

rom daxvewili jiSic didi kulturis Sedegia. mwerlis<br />

azriT, `Cvens fizikur aRnagobaSi ganuyrelad CaRvrilia<br />

biologiuri gamZleobac. marto wina aziaSi,<br />

Cvens gverdiT da garSemo ociode didi eri da saxelmwifo<br />

daiRupa, Cven ki isev fexze vdgevarT da Cveni<br />

gziT mivabijebT xalxTa ulevel WidilSi. qarTvel<br />

xalxs ebraelTa ukvdaveba da WianWvelis Zala aRmoaCnda.<br />

vinc Cveni SeWma daapira, Cveni SxamiT moiwamla~.<br />

mixeil javaxiSvili aq ukve exeba geopolitikur<br />

faqtorebs da wers: `yoveli eris istoria _ warsuli,<br />

awmyo da momavalic _ ganuwyveteli jaWvebiT aris<br />

gadabmuli misi qveynis geografiul mdebareobasTan. am<br />

faqtors yovlad uZleveli da gardauvali Zala aqvs.<br />

mas Tanabrad erTvis amave eris xasiaTi da potencialuri<br />

wona. ai, es faqtorebi hqmnian da xsnian ama Tu<br />

im eris warsulsac da myobadsac.<br />

Zveli berZnebi pamiris mTianeTze ver Sehqmnidnen<br />

brwyinvale elinur kulturas. samagierod, verc mongolebi<br />

gaswevdnen ingliselobas. romaelebis kanoniereba<br />

da imperia ver daarsdeboda solomonis kunZulebze,<br />

xolo evropaSi indogermanelebis nacvlad Cinelebi<br />

148


om mosuliyvnen, msoflio istoria sul sxva gzebiT<br />

wavidoda~.<br />

mwerali aanalizebs <strong>saqarTvelos</strong> geopolitikur<br />

mdebareobas da savsebiT sworad miuTiTebs, rom <strong>saqarTvelos</strong><br />

_ am patara, lamaz qveyanas umZimesi geopolitikuri<br />

adgili xvda wilad, rom RmerTma Tavisi risxva<br />

swored Cvens qveyanas daabertya:<br />

`am mxriv Cveni bedi sazarelia. gadaavleT Tvali<br />

Cveni mnaTobis rukas da gaixseneT msoflio kulturis<br />

mTavari gza. yovelive aRmosavleTidan wamovida _ mecniereba,<br />

xelovneba, religiebi, socialur-saxelmwifoebrivi<br />

institutebi da sistemebic. es didi mdinare CineTindoeT-Sua<br />

aziidan jer mcire aziaSi Camovida, Semdeg<br />

xmelTaSua zRvis napirebs moedo (saberZneTi, egvipte,<br />

romi, karTageni, arabeTi), Semdeg laTinTa qveynebi<br />

aayvava da dasasrul evropis Crdilo-<strong>dasavleT</strong>sa da<br />

CrdiloeTisken Seuxvia.<br />

es mdinare <strong>saqarTvelos</strong> ascda. Cven gvergo mxolod<br />

sanapiro talRebi. am winwklebiTac ki, rogorc<br />

davinaxavT, uxvad visargebleT. da Tu Cveni kulturis<br />

taZari zecas ver mivabjineT, arc es aris Cveni brali:<br />

mudam gvangrevdnen, gvmusravdnen, gvaxrCobdnen~.<br />

amis Semdeg m. javaxiSvili aviTarebs Talasokratiul<br />

(`sazRvao mmarTvelobis~) Tvalsazriss da aRniSnavs,<br />

rom `msoflio kulturis mdinare mudam zRvis<br />

napirebs misdevs. ramdenadac ufro grZelia romelime<br />

qveynis sazRvao xazi, imdenad ufro Zlieria am xalxis<br />

kultura an warsulSi, an exlac, an momavalSi. gaixseneT<br />

Zveli saberZneTi, romi, CineTi, an exlandeli<br />

inglisi, amerika da iaponia. roca kolumbma axali qveyana<br />

aRmoaCina da kulturis centri Caketili zRvebidan<br />

okeaneSi gaitana, italiis sazRvao qalaqebma sajarod<br />

igloves TavianTi momavali daqveiTeba. da maTi glova<br />

da SiSi male gamarTlda. bevrma xalxma Seakla Tavi<br />

zRvisaTvis da sazRvao gzebisaTvis brZolas: saberZneTma,<br />

finikeTma, karTagenma da mravalma sxvamac. inglisma<br />

rigrigad mouWra es gzebi Tavis mezoblebs holandias,<br />

149


portugalias, espaneTsa da safrangeTsac _ da mxolod<br />

zRvebis wyalobiT daimkvidra dRevandeli adgili.<br />

ukanaskneli msoflio omis (laparakia I msoflio omze)<br />

saTavec aq aris. germaniasac isev inglisma mosWra zRvebisaken<br />

_ didi bazrebisaken gawvdenili marjvena da<br />

ruseTis gazrda da ganuwyveteli omebic _ petre didan<br />

moyolebuli ukanasknel did omamde _ gamowveuli iyo<br />

jer zRvis mopovebis, Semdeg sazRvao xazis gafarToebis<br />

da bolos Savi zRvidan gasvlis uZleveli wyurviliT~.<br />

mwerali sworad miuTiTebs Savi zRvis dabal geopolitikur<br />

mniSvnelobas da mis kidev ufro gafermkrTalebaze<br />

TurqTa mier bizantiis dapyrobis Semdeg, rac<br />

Zalze tragikuli aRmoCnda evropas mowyvetili <strong>saqarTvelos</strong>Tvis.<br />

`Savi zRvis napirebze ar gaSlila da verc gaiSleboda<br />

msoflio masStabis civlizacia. mxolod berZnebma<br />

da genuelebma odnav STaberes mas sasicocxlo<br />

suli, radgan xelSi eWiraT misi gasaRebic _ bosfori<br />

da dardaneli. am mxriv porta zRvas udris _ visac es<br />

gasaRebi xelSi aqvs da Caketil tbad unda CaiTvalos<br />

imisTvis, vinc mis napirebze mosaxleobs.<br />

jer erTi: es zRva mikunWulia Tagvis sorosaviT,<br />

mowyvetilia msoflio gzebs. meore: misi gasaRebi mudam<br />

sxvis jibeSi ido. mesame: <strong>saqarTvelos</strong> aq mxolod erTi<br />

mtkaveli alagi qonda. da meoTxec: Cvenda saubedurod,<br />

qarTvelsac, ebraelsac eSinoda wylisa. ase avcdiT<br />

msoflio kulturis gzebs, radgan TviT es gzebic<br />

ascdnen <strong>saqarTvelos</strong>. ara mjera, viTom saqarTveloze<br />

didi savaWro gza gavidoda, viTom aRmosavleT _ <strong>dasavleT</strong>is<br />

aReb-micemoba aq ixlarTeboda... ra Tqma unda,<br />

aseTi gza arsebobda, magram igi ufro mTis biliks<br />

hgavda, vidre savaWro gzas da am daxlarTul-dawyvetili<br />

milebiT erTi muWa saqonlis datrialebac Zlivs<br />

SeiZleboda.<br />

didi savaWro gzebi ascda <strong>saqarTvelos</strong>. samagierod<br />

_ da Cvenda sabediswerod _ didi politikur-strate-<br />

150


giuli gzebi ar agvcdenia. da Cvenc mudam amis gamo<br />

viRupebodiT, vingreodiT im sofeliviT, romlis Tavze<br />

da garSemo ganuwyvetliv ibrZvian Zlieri mezoblebi~.<br />

m. javaxiSvili CamoTvlis im urdoebs, romlebmac<br />

saukuneebis manZilze saqarTveloze gadaiara, an ilaSqra<br />

da daaqcia, gaZarcva Tu mostyvevna. yvela Cvens<br />

sulze da naSromze nadirobda. magram Cvens winaprebs<br />

TavianTi sulic, naSromic da miwa-wyalic TavisTvis<br />

undodaT, amitom dava yovelTvis iaraRiT swydeboda.<br />

aq mwerals mohyavs sorbonis cnobili profesoris,<br />

ganTqmuli arqeologisa da aRmosavleTmcodnis kolinionis<br />

misTvis naTqvami sityvebi: `qarTveli xalxi<br />

sxvagan sadme rom yofiliyo dasaxlebuli da normalurad<br />

ganviTarebuliyo, exla as milionze meti iqneboda.<br />

am patara kunZuls metad didi sazRvrebi sWamdneno~.<br />

da kinaRam SesWames. miuvalma ruseTma mxolod xuTiodjer<br />

Tu ganicada ucxoTa feri, Cven ki xidze vijeqiT<br />

da mudam viTelebodiT. amitom arc sakvirvelia,<br />

rom Sedegic sxvadasxvanairi mogvyva. marto tyvis syidvis<br />

Sedegad ramdenime saukunis manZilze sam milionze<br />

meti qarTveli gaiyida Cveni Tu mtris xeliT. `evropam<br />

erTxel ixila hunebis saSineleba, _ wers m. javaxi-<br />

Svili, _ CvenTvis ki rkinisa da cecxlis setyva SeCveuli<br />

Wiri iyo. evropas dResac aJrJolebs atilas da<br />

alarixis gaxsenebaze, zogma qarTvelma ki male daiviwya<br />

aTjer metic da uaresic... dedaqalaqi tfilisi<br />

36-jer wagvarTves da davibruneT. yoveli aseTi aklebis<br />

Semdeg Cven gvrCeboda moparsuli miwa da zed damdgari<br />

qarTveli uiaraRo, usaqonlo, xelcarieli da measejer<br />

xelaxlad iwyebda qvabuli kaciviT dangreulis aRdgenas.<br />

Cven mudam cecxlSi vcxovrobdiT da Cveni kulturis<br />

taZars ufro maxviliT vaSenebdiT, vidre CaquCiT<br />

da weraqviT. xerxemali mravaljer dagvimsxvries, magram<br />

isev vimarTebodiT da isev vaSenebdiT~.<br />

aq mixeil javaxiSvili exeba Cveni warsulis Sav<br />

furclebs _ urTierTWamas da muxanaTobas, Ralatsa<br />

151


da mzakvrobas, ,,yiyvsa da eSmaks” da miuTiTebs, rom<br />

amis gamo saRi msjelobis unari ar unda davkargoT da<br />

ukiduresobaSi ar unda gadavvardeT. igi damajereblad<br />

xsnis, rom bunebis kanoniT `davrdomilis, damarcxebulis<br />

sxeulSi da tanzec mudam Cndeba aTasnairi Sxamiani<br />

bacila, muwuki da Wiri. Cveni Sinauri rRveva da<br />

aRrevac, mzakvroba da muxanaTobac, `yiyvi da eSmakic~<br />

mudam Sedegi iyo Cveni damarcxebisa gareSe mtrisagan<br />

(marto afxazeTis omSi damarcxebam 1993 wels aTeuli<br />

wlebiT ukan dagvwia _ v.S.). ZarRvgadaWrili, imedgacruebuli<br />

da gamwarebuli organizmi iwyebs sakuTarive<br />

Tavis RrRnas da Wamas. amitom mosdevda xolme Cvens<br />

damarcxebas anarqia, SimSili, epidemia, zneobrivi<br />

gaxrwniloba, gandgoma da daSla provinciebad.<br />

mwerali xazs usvams, rom sxva xalxebiviT naklic<br />

bevri gvqonda da Rirsebac, rom qveyanaze ar arsebobs<br />

tomi, romelic mxolod eSmakeuls emsaxureba da masSi<br />

genialobis raime elementi ar iyos.<br />

Semdeg m. javaxiSvili CamoTvlis kulturisa da xelovnebis<br />

im sferoebs, romelic ganaviTara qarTvelma<br />

xalxma da sapatio wvlili Seitana civilizaciis ganvi-<br />

TarebaSi. `jer kidev Cveni uZvelesi winaprebi _ xeTebi<br />

pirvelobas edavebodnen maSindel umZlavres saxelmwifo<br />

asureTs. maSasadame, Cveni dasabamic yovel mxriv<br />

msoflios sigrZe-siganisa yofila (aRsaniSnavia, rom<br />

sxvabTan erTad giorgi leoniZec xeTebs miiCnevda Cvens<br />

winaprebad. misi TqmiT, es qveyana uwylo gamxdara da<br />

qarTvelebi iqidan wamosulan. swored amitom aris, rom<br />

wyals qarTvelebi jer patarebs vawvdiT da vambobT,<br />

rom wyali umcrosisaa, patarebi rom mainc gadarCeniliyvnen.<br />

sxva xalxebs aseTi wesi ara aqvT. amiTve aris<br />

gamowveuli isic, rom mxolod Cvens enaze hqvia `wyalobas~<br />

_ wyaloba, anu wylis miwodebao). mosxebma da<br />

xalibebma _ imav qarTvelebma _ liTonis mrewveloba<br />

Seqmnes... argonavtebic Cvenma didma simdidrem moizida,<br />

rac ar unda iyos, am mxriv aravis CamovrCiT... Cven<br />

qarTvelebma evropas davaswariT humanisturi epoqis<br />

152


SeqmnaSi. udavoa da zemoxsenebuls adasturebs meore<br />

faqtic: saberZneTidan neoplatonizmi ganidevna, saqarTveloSi<br />

ki TiTqmis Tavisuflad viTardeboda. roca<br />

evropa _ bizantia Savma fanatikosobam moicva, CvenSi<br />

didi humanisturi epoqa daiwyo~. mwerali aq CamoTvlis<br />

daviT aRmaSeneblis Rvawls, romelmac Turq-selCukebi<br />

gandevna da TviTmpyrobeluri monarqiis modeli daamkvidra<br />

msoflioSi, safuZveli Cauyara WeSmarit tolerantobas<br />

da Semwynareblobas, gamarTul saxelmwifo<br />

organoebs, yurTlu-arslanis dasis mier wamoyenebul<br />

mefis xelisuflebis SezRudvisa da parlamentarizmis<br />

ideas, qalisa da kacis TiTqmis Tanasworobas da qalmefeTa<br />

gaxelmwifebas... yvavilis acra ingliselma mecnierma<br />

jenerma moigona XVIII saukunis meore naxevarSi.<br />

berZeni emanuel timoni ki swers 1713 wels, rom qarTvelebi<br />

didi xania yvavils acriT swamlobeno. jeneri<br />

amSvenebs inglisel mecnierebas, Cvenze ki aravin<br />

laparakobs.<br />

jer kidev aTi saukunis win observatoria gvqonda<br />

tfilisSi. imave xanebSi da ufro gvian isev mongolebis<br />

Semosevamde _ saqarTvelo daserili da savse iyo gzebiT,<br />

arxebiT, qviTkiris SenobebiT, mSvenieri cixesimagreebiT<br />

da saucxoo taZrebiT. cxadzec ucxadesia, rom<br />

amisaTvis udidesi Sromisa da simdidris garda saWiro<br />

iyo codna meqanikis, hidroteqnikis, maTematikis da<br />

mravali damxmare sagnebis. marto mtkvarze tiflisTan<br />

mtkvris saTaveebamde ociode qviTkiris xidi iyo<br />

gadebuli. ramdenime aTeuli qarTuli jiSis vazi... fuga<br />

evropelebze adre qarTul musikaSi moiZebneboda. aqac<br />

davaswariT evropas.... udavoa, rom ritmikis mxriv vercerTi<br />

eri ver Seedreba qarTul simReras... ra Tqma unda,<br />

Cven ara gvaqvs karuzo, piti, Saliapinebi, beThovenebi<br />

da vagnerebi, magram aseTi didi artistebi mTel qveyanaze<br />

oTxiode hyavs. ingliselebs ki am dargSi mcirexazovani<br />

xelovanic ara hyavs. Cveni freska ukve ganTqmulia<br />

mcodneTa Soris... Cveni xelovnebis erTma dargmac<br />

_ xuroTmoZRvrebamac _ umaRles safexurs miaRwia. ra<br />

153


sasaxleebi daingrnen, iqneba vatikanis eskuriali da<br />

persepolisi arc gvqonia. samagierod darCnen ciklopuri<br />

manglisi, ufliscixe, varZia da didi taZrebi<br />

mcxeTis, gelaTis, oSkisa da mravali msgavsisa da<br />

tolis... yovlad udavoa, rom rom qarTvelis genialobam<br />

am dargSic Seqmna sakuTari stili... germanelma mecnierma<br />

koxma Tqva da dawera _ aRmosavleTSi ori udidesi<br />

naSTia arqiteqturis _ aia sofia da banas taZari.<br />

aia sofias taZars aTiaTasobiT xotba uZRvnes, radgan<br />

igi qveynis gzajvaredinzea gamoWimuli. banas sanaxavad<br />

wasvla ki dResac sagmiro mgzavrobad aris miCneuli.<br />

specialistebma ki ician, rom sadac gamoifineba<br />

berZnuli panTeoni, egvipturi piramida an karnakis ta-<br />

Zari, induri pagoda an suzis sasaxle, arabuli alhambra<br />

an sparsuli mizgiTi _ qarTuli bana da varZiac<br />

gverdiT amoudgebian da SinarwmeniT ityvian: Cvenc aq<br />

gaxlavarT!..<br />

aris kulturis erTi dargi, romelic mudam mZlavrad<br />

sCqefda _ metyveleba, literatura, ingliss umdidresi<br />

literaturis garda TiTqmis veraferi Seuqmnia.<br />

rusebma saxeli moixveWes umTavresad literaturiT da<br />

musikiT. italielebma imZlavres mxatvrobiT, qandakebiT,<br />

xuroTmoZRvrebiT, xolo literaturaSi mogvces marto<br />

dante da petraki. marto berZnebma mogvces literaturisa<br />

da xelovnebis TiTqmis yvela dargis didebuli<br />

nimuSebi. Tavs vanebeb aRmosavleTs. CvenSic umTavresad<br />

literatura ganviTarda. danarCenebze ukve mogaxseneT.<br />

qarTuli alfabeti da orTografia ukiduresobamde<br />

martivia, mkafio da naTeli. swored am simartiveSia<br />

misi genialobac. iSviaTad SexvdebiT aseT advil mar-<br />

Tlweras, rogorc vlaparakobT, iseve vwerT da rogorc<br />

iwereba iseve gamoiTqmis.<br />

dRevandeli germaneli da bevri sxvac _ ucxo enasaviT<br />

swavlobs XVI saukunis dedaenas, Cven ki advilad<br />

gvesmis Tundac V saukunis naweri. iakob xucesis Txzulebas<br />

dRevandel qarTvelTaTvis mxolod ociode<br />

sityva aqvs ganmartebuli. zemoxsenebuli mxatvroba<br />

154


orTografiis, TiTqmis erTigiveoba xalxurisa da literaturuli<br />

enis _ ai aman daamkvidra umWidroesi da<br />

uxangrZlivesi sulieri kavSiri mowinaveTa da ukanaTa<br />

Soris da erTxel kidev naTelyo Cveni xasiaTi da<br />

genialoba~.<br />

amrigad, mixeil javaxiSvilis _ udidesi mwerlisa<br />

da patriotis _ am naazrevs dResac praqtikuli mniSvneloba<br />

gaaCnia Cveni xalxisaTvis, romelsac jer kidev<br />

ver dauZlevia calkeuli nihilistur-kosmopolituri<br />

recidivebi, sxvisi moimedeoba da wambaZveloba. amrigad,<br />

didi qarTveli dResac gvexmareba sakuTari Tavisa da<br />

Zalis rwmenaSi, fuWi geopolitikuri iluziebisagan<br />

gaTavisuflebaSi, rasac didi mniSvneloba aqvs Tanamedrove<br />

msoflioSi Cveni adgilisa da rolis sworad<br />

gaazrebisaTvis.<br />

Vazha Shubitidze<br />

Mikheil Javakhishvili about the peculiarities of Georgian Geo-<br />

Political location and civilisation developments<br />

Summary<br />

This article is comprehend by famous Georgian writer Mikheil<br />

Javakhishvili. The article is about Georgian geopoliticasl disposition and<br />

the development of civilization. Nowadays both of the them are very<br />

actual and is expediant with the Georgian national interest in difficult<br />

Globalization age.<br />

155


Важа Шубитидзе<br />

Михаил Джавахишвили о геополитическом расположении<br />

Грузии и особенностях цивилизационного развития<br />

Р е з ю м е<br />

В статье дан анализ точки зрения известного грузинского<br />

писателя Михаила Джавахишвили о геополитическом расположении<br />

Грузии и особенностях цивилизационного развития, что и на данном<br />

этапе, в пору глобализации, особенно актуально и приемлемо для<br />

Грузии.<br />

156


oTar TurmaniZe<br />

sainformacio saSualebebi aWaraSi<br />

1921-1990<br />

1990 wlebSi<br />

sainformacio saSualebebs Soris wamyvani adgili<br />

ukavia presas. saqarTveloSi presas safuZveli Caeyara<br />

XIX saukunis 10-iani wlebis damlevs. igi mniSvnelovnad<br />

ganviTarda XIX saukunis meore naxevarSi, rodesac mTavrobis<br />

oficialur presasTan erTad gamosvla iwyo<br />

araerTma damoukidebelma Jurnal-gazeTma. 1913 wels<br />

saqarTveloSi gamodioda 15 gazeTi da ramdenime Jurnali.<br />

pirveli msoflio omis win baTumis olqSi gamodioda<br />

erTi Jurnali (”russkie subtropiki”) da xuTi<br />

gazeTi (”batumskaia pravda”, ”batum”, ”baTumis gaze-<br />

Ti”, ”batumski den”, ”Cernomorski vestnik”). erovnulganmanTavisuflebeli<br />

moZraobis ganviTarebasa da am<br />

mxaris mosaxleobis gaTviTcnobierebaSi gansakuTrebuli<br />

roli Seasrules qarTulma gazeTebma ”samuslimano<br />

saqarTvelo” da ”baTumis furceli”, romlebic<br />

1919-1920 wlebSi gamodioda.<br />

gasabWoebis Semdeg damoukidebeli, Tavisufali presa<br />

aRar arsebobda. igi sabWoTa saxelmwifosa da mmarTveli<br />

partiis monopoliuri sakuTreba gaxda. presaze<br />

mkacri cenzura dawesda. amave dros ganxorcielda<br />

presisa da sagamomcemlo saqmis materialur-teqnikuri<br />

bazis nacionalizacia. cxadia, aseT pirobebSi presis<br />

ganviTareba Seferxda. mniSvnelovnad dakninda misi<br />

adgili da roli xalxis sulier cxovrebaSi. Tavisufali<br />

presis ararsebobis pirobebSi WeSmariti sainformacio<br />

masalebi mosaxleobas aRar miewodeboda. miuxedavad<br />

amisa, sainformacio saSualebebi, maT Soris presa<br />

sagrZnob rols asrulebda mosaxleobis politikur<br />

gaTviTcnobierebaSi.<br />

157


gasabWoebisas aWaraSi daarsda gazeTebi _ “izvestia”<br />

da “uwyebebi”, romlebic warmoadgendnen baTumis revoluciuri<br />

komitetisa da XI wiTeli armiis politganyofilebis<br />

organoebs. rusulenovani gazeTis ”izvestia”<br />

pirveli nomeri gamovida 1921 wlis 18 marts, xolo<br />

qarTulenovani ”uwyebisa” _ 19 marts. maTi formati<br />

da tiraJi cvalebadi iyo. isini gamoicemoda xan Semcirebuli,<br />

zogjer ki gadidebuli formatiT.Ppirvel xans<br />

”uwyebebis” tiraJi 400 egzemplars ar aRemateboda. metnaklebad<br />

aseTi iyo ”izvestiis” tiraJic, Tumca zogjer<br />

2000 calamdec aRwevda.<br />

gazeTebs akravdnen xis boZebsa da Senoba-nagebobaTa<br />

kedlebze, xolo sawarmo-dawesebulebebs ufasod<br />

urigebdnen. Tavdapirvelad gazeTebi ibeWdeboda x. m.<br />

Smaevskis stambaSi. nacionalizaciis Semdeg igi gadavida<br />

revoluciuri komitetis gankargulebaSi. gazeTebis<br />

redaqciebs ar gaaCndaT saWiro raodenobis qaRaldi<br />

da sxva masala, ar hyavdaT specialistebi. xSirad<br />

icvlebodnen redaqtorebi, romelTa nawili revoluciuri<br />

komitetis wevrebi iyvnen. 1921-1922 wlebSi ”uwyebebis”<br />

pasuxismgebel redaqtorebad muSaobdnen T. JRenti (romelic<br />

amave dros iyo baTumis olqis samxedro komisari),<br />

Semdeg s. CixlaZe, i. baxtaZe, a. uruSaZe.<br />

profesiul-Jurnalisturi SinaarsiT, stilistikiTa<br />

da teqnikur-mxatvruli gaformebiT ”uwyebebi” da<br />

”izvestia” dabal doneze gamodioda. sagrZnoblad Raribi<br />

iyo gazeTebis saredaqcio fosta. redaqcias susti<br />

kavSiri hqonda damyarebuli sofelTan, xalxis far-<br />

To masebTan. gazeTebSi metwilad ibeWdeboda centraluri<br />

(moskovi), <strong>saqarTvelos</strong> respublikuri da adgilobrivi<br />

oficialuri masalebi.<br />

gazeTebi tendenciurad aSuqebdnen erovnul-ganmaTavisuflebeli<br />

da revoluciuri moZraobis istorias<br />

da Tanamedrove problemebs, politikur, socialur-ekonomikur<br />

da kulturis sakiTxebs. muq ferebSi<br />

aSuqebdnen <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis<br />

mTavrobis saqmianobas. erTi sityviT, yvela sakiTxs,<br />

158


ac sazogadoebas aRelvebda, gazeTebi aSuqebdnen klasobriv-partiuli<br />

poziciebidan, rac WeSmaritebas iyo<br />

moklebuli.<br />

1922 wlidan, rodesac aWaraSi xelsuflebis axali<br />

organoebi _ sabWoebi Camoyalibda, Seicvala gazeTebis<br />

saxelwodebebi, formati, tiraJi, saredaqcio kolegia,<br />

teqnikur-mxatvruli gaformeba, magram Sinaarsobrivad<br />

igive darCa.Ppublicistur werilebsa da sxva saxis statiebSi<br />

kidev metad gaizarda <strong>sakiTxebi</strong>s gaSuqeba klasobriv-partiuli<br />

poziciebidan. saxelmwifos mxridan<br />

mkacrma cenzuram da partiulma kontrolma apogeas<br />

miaRwia. 1922 wels ”izvestias” ewoda ”trudovoi batum”,<br />

xolo ”uwyebebs” imave wlis 1 ivnisidan - ”proletaruli<br />

brZola”. igi 1923 wlis martidan 1924 wlis 18<br />

martamde gamodioda ”brZolis” saxelwodebiT, amis<br />

Semdeg 1929 wlis 17 martamde –”fuxaras” saxeliT, Semdeg<br />

ewoda ”sabWoTa aWaristani” (e. daviTaZe 1975, 116.)<br />

gazeT ”sabWoTa aWaristans” 1936 wels (6 Tebervali<br />

#30) ewoda ”sabWoTa aWara”, xolo 1990 wlis bolos _<br />

”aWara”. dResac igi am saxelwodebas atarebs. rusulenovan<br />

gazeTs ”trudovoi batum” 1930 wels ewoda<br />

”batumski raboCi”, xolo 1963 wels_”sovetskaia adJaria”.<br />

aRniSnuli gazeTebi 1922 wlidan iyo <strong>saqarTvelos</strong><br />

komunisturi partiis aWaris saolqo komitetis, aWaris<br />

centraluri aRmasrulebeli komitetisa da saxkomsab-<br />

Wos organoebi.<br />

1924 wels baTumSi gamodioda agreTve berZnulenovani<br />

gazeTi ”komunisti”, romlis tiraJi 1000 egzemplaramde<br />

aRwevda.Aamdenive raodenobiT ibeWdeboda ”fuxara”,<br />

xolo ”trudovoi batum” 1600_1800 calamde (1:<br />

12).Mmomdevno wlebSi ”fuxaras” da ”trudovoi batumis”<br />

tiraJi mniSvnelovnad gaizarda. magaliTad, 1925 wlis<br />

dekemberSi ”fuxara” gamovida 2500 egzemplaramde, saidanac<br />

baTumSi saRdeboda 1500 cali, xulos mazra-<br />

Si_100, baTumis mazraSi_75, qedis_100, qobuleTis_290,<br />

ozurgeTis mazraSi_100, xolo qalaq quTaisSi_150 cali<br />

(3: 135). 1926 wels ”fuxarasa” da ”trudovoi batumis”<br />

159


tiraJi 7000 calamde avida (20: 9). 1924 wlis dekembridan<br />

gazeT ”fuxaras” redaqtori iyo T. sixaruliZe, 1927<br />

wlidan _ a. fancxava.<br />

saolqo gazTebis tiraJi da formati sagrZnoblad<br />

gadidda 30-ian wlebSi. Tumca maTi tiraJi da formati<br />

kvlav cvalebadi iyo. ”trudovoi batumi” (1935 wlidan,<br />

”batumski raboCi”) ZiriTadad baTumSi saRdeboda. ”sab-<br />

WoTa aWarisa” da misi winamorbedebis ZiriTadi gamsa-<br />

Rebeli aseve iyo qalaqi baTumi da qobuleTis raioni.<br />

30_iani wlebis meore naxevarSi, rodesac wera_kiTxvis<br />

ucodinarobis likvidaciaSi arsebiTi gardatexa moxda,<br />

qarTulenovani gazeTebis gavrcelebis areali SesamCnevad<br />

gaizarda. Tu 1931 wels gazeTebi ”sabWoTa aWaristani”<br />

da ”batumski raboCi” gamodioda 10. 000 calamde,<br />

1932 wels_14. 000, 1933 wels_20.000, xolo 1934 wels_30.000<br />

egzemplaramde gaizarda (20: 9).<br />

1923 wlis TebervalSi baTumSi gamovida literaturul-mxatvruli<br />

gazeTi ”asparezi”. redaqciam Tanam-<br />

SromlobisTvis moiwvia qarTuli literaturisa da<br />

kulturis TvalsaCino warmomadgenlebi. Mmagram gazeT<br />

”asparezis” gasaReba gaZnelebuli iyo, amis gamo igi<br />

male daixura.<br />

1925 wlis dasawyisSi qarTul da rusul enebze<br />

gamovida yovelTviuri Jurnali ”sabWoTa aWaristani”,<br />

romelic or wignad ibeWdeboda. 1925 wlis bolos<br />

daarsda yovelkvireuli rusulenovani gazeTi ”golos<br />

truda”. igi iyo aWaris profesiuli kavSirebis saolqo<br />

sabWos organo.<br />

presis raodenoba mniSvnelovnad gaizarda 30-ian<br />

wlebSi. 1932 wels dafuZnda komkavSiris aWaris saolqo<br />

komitetis gazeTi ”axalgazrda lenineli”, 1932_1933<br />

wlebSi _ raionuli gazeTebi: ”koleqtiuri Sroma” (xulos<br />

raioni), ”qobuleTis kolmeurne”, ”bolSevikuri<br />

kolmeurne” (qedis raioni), ”kolmeurneobis gza” (baTumis<br />

raioni). gazeTebis saxelwodebebi aSkarad metyveleben<br />

maT klasobriv-partiul mimarTulebas. 1934 wels<br />

160


aTumSi daarsda gazeTi ”literaturuli aWaristani”,<br />

magram igi sul male daixura.<br />

30-ian wlebSi aWaraSi rusul da qarTul enebze<br />

gamodioda agreTve sauwyebo gazeTebi: ”neftperegonCiki”<br />

da ”krasni neftianiki” _ baTumis navTobgadamtvirTavi<br />

sawarmosa da navTobgadamamuSavebeli qarxnis partkomebis<br />

organoebi; ”awhesi” (awhesis partkomis organo,<br />

daarsda 1934 wels); ”batumski vodniki” (sazRvao<br />

navsadguris partkomis organo).Aamrigad, 1936 wels gamodioda<br />

11 gazeTi, aqedan 3 saolqo, 4 sauwyebo da 4<br />

raionuli. maTi saerTo tiraJi 28 400 cals Seadgenda<br />

(21: 15_43) .<br />

30-ian wlebSi sagrZnoblad gaumjobesda presis<br />

materialur-teqnikuri baza, kadrebis Semadgenloba,<br />

teqnikur-mxatvruli gaformeba, formati da stili.<br />

SesamCnevad gaizarda tiraJi, magram presaSi kvlav Warbobda<br />

oficialuri masalebi _ sakavSiro, <strong>saqarTvelos</strong><br />

respublikuri partiuli da sabWoebis yrilobebis, plenumebisa<br />

da cakis sesiebis masalebi. saolqo da raionuli<br />

konferenciebis angariSebi, dadgenilebebi, ucxoeTis<br />

ambebi da sxva. 30-ian wlebSi presis yuradReba mobilizebuli<br />

iyo omamdeli xuTwliani gegmebis Sesrulebaze.<br />

aWaris presam, rogorc omamde, ise omis Semdgom period-<br />

Si Tavisi wili uaryofiTi roli Seasrula ssr kavSiris<br />

umaRlesi xelmZRvanelobis gandidebis, pirovnebaTa<br />

kultis SeqmnaSi. cxadia, aseTi mimarTuleba centraluri<br />

xelisuflebidan momdinareoda da aWaris presas am<br />

sakiTxisadmi gverdis avla ar SeeZlo.<br />

30-ian wlebSi, rogorc adre, aWaris presis flagmani<br />

iyo ”sabWoTa aWara”, romlis formati da tiraJi gaorkecda.<br />

1933 wlidan 1943 wlis 31 ivlisamde gazeTis redaqtorad<br />

muSaobda daviT dumbaZe. 1935 wels ”sabWoTa<br />

aWaris” tiraJi aRwevda 6874, xolo 1936 wels (ivlisi)<br />

_8375 egzemplars (21:15-43:48). ”sabWoTa aWara” da misi winamorbedni<br />

farTod aSuqebdnen e.w. indrustrializaciisa<br />

da koleqtivizaciis ganxorcielebas, mraval SemTxvevaSi<br />

igi aWaris soflad arsebul mdgomareobas dama-<br />

161


xinjebulad warmoaCenda. cxadia, sabWoTa totalitaruli<br />

reJimis pirobebSi sxvanairad muSaoba SeuZlebeli<br />

iyo.<br />

1941_1945 wlebis omis dawyebis win ”axalgazrda<br />

lenineli” da sauwyebo gazeTebi daixura.Aamis Semdeg<br />

aWaraSi gamodioda 2 saolqo da 4 raionuli gazeTi.<br />

omis wlebSi presa sakmarisad uzrunvelyofili ar iyo<br />

qaRaldiTa da sxva masalebiT.Aamis gamo Semcirda<br />

saolqo gazeTebis formati da tiraJi. isini 4-is<br />

nacvlad 2-gverdiani da amave dros naxevari formatiT<br />

ibeWdeboda. Tu omis dawyebamde ”sabWoTa aWaris” erTdrouli<br />

tiraJi 10 aTas egzemplars, xolo ”batumski<br />

raboCisa” 8 aTass Seadgenda, omis wlebSi 7650-dan 6120-<br />

mde Semcirda(8: 12.)<br />

1945 wels yvela gazeTis erTdrouli tiraJi 20.3<br />

aTas egzemplars Seadgenda (25: 135.) TiTqmis ucvleli<br />

darCa saolqo gazeTebis erTdrouli tiraJi, rac omis<br />

periodSi iyo. amitom partiis aWaris saolqo komitetis<br />

pirveli mdivani k. beWvaia <strong>saqarTvelos</strong> kp centraluri<br />

komotetis pirveli mdivnis k. Carkvianisadmi 1950 wlis<br />

15 maiss gagzavnil werilSi moiTxovda ”sabWoTa aWaris”<br />

tiraJis gazrdas 15 aTas, xolo ”batumski raboCis”<br />

_ 10 aTas egzemplaramde(8: 12). magram maSin es moTxovna<br />

ar dakmayofilda.<br />

gazeTebis mxatvrul-teqnikuri gaformeba da saerTo<br />

poligrafiuli done dabali iyo. miuxedavad amisa,<br />

1941_1945 wlebSi aWaris presam mniSvnelovani roli<br />

Seasrula faSizmis winaaRmdeg brZolaSi mosaxleobis<br />

mobilizaciis, frontisa da zurgis kavSiris ganmtkicebaSi.<br />

presis ganviTarebaSi mniSvnelovani Tvisebriv-raodenobrivi<br />

cvlilebebi moxda omis Semdgom periodSi,<br />

1945 wlis 15 ivlisidan gaizarda saolqo gazeTebis<br />

formati. ”sabWoTa aWara” da ”batumski raboCi” oTxgverdiani<br />

gaxda. 1946 wlis ivnisidan raionuli gazeTebi<br />

kviraSi orjer gamodioda, nacvlad erTisa. 50-ian wleb-<br />

Si presas Seemata axali Jurnal-gazeTebi. kerZod, 1955<br />

162


wels daarsda Suaxevis raionuli gazeTi ”droSa”,<br />

xolo 1958 wels _ Jurnali ”literaturuli aWara”, romelic<br />

1970 wlidan ”Woroxis” saxeliT gamodioda.<br />

marTalia, 1945_1955 wlebSi aWaris presis erTdrouli<br />

tiraJi mniSvnelovnad ar gazrdila, igi 1950 wels<br />

20.9 aTas, xolo 1955 wels 22.0 aTas egzemplaramde<br />

aRwevda,Mmagram momdevno wlebSi raodenobrivi cvlilebebi<br />

SesamCnevi gaxda. 1958 wels presis erTdrouli<br />

tiraJi 26,1 aTass egzemplars, xolo 1959 wels _ 27.1<br />

aTass Seadgenda (24: 135). Tumca omamdel tiraJze sagrZnoblad<br />

naklebi iyo.<br />

gazeTebs qalaqad da soflad Semokrebili hyavda<br />

mravalricxovani korespondenti, romlebic mosaxleobas<br />

saintereso cnobebs awvdidnen qveyanaSi mimdinare<br />

movlenebis Sesaxeb. magaliTad, 1959 wels ”sabWoTa aWaris”<br />

muSa da soflis korespondentTa ricxvi 950 kacs<br />

iTvlida, xolo ”batumski raboCisa”_380_s (14: 230) metnaklebad<br />

ase iyo sxva drosac. SesamCnevad gamdidrda<br />

saredaqcio fostac. 1951 ”sabWoTa aWaraSi” Sevida 1964<br />

werili. 1952 wels _ 2830, 1958 wels _ 3000, romelTa<br />

umravlesoba daibeWda. magaliTad 1958 wels daibeWda<br />

2800 korespondencia. ”batumski raboCiSi” 1953 wlis<br />

maisidan 1954 wlis aprilamde Sevida 2380 werili, romelTagan<br />

daibeWda 1140 (9: 154-157: 11, 181: 14, 110.)<br />

omis Semdgom wlebSi, rogorc adre, nayofierad<br />

muSaobda gazeT ”sabWoTa aWaris” saredaqcio kolegia.<br />

gazeTi bolomde darCa aWaris presis flagmanad. 1944<br />

wlidan 1949 wlis agvistomde ”sabWoTa aWaris” pasuxismgebel<br />

redaqtorad muSaobda anton kelenjeriZe. 1949-<br />

1958 da 1968-1986 wlebSi _ TvalsaCino Jurnalisti SoTa<br />

quriZe, 1958-1968 wlebSi _ ruben siraZe, 1986-1991 wlebSi<br />

_ vaxtang wulukiZe.<br />

cxadia, sabWoTa periodis yvela etapze, maT Soris<br />

omis Semdgom wlebSi gazeTebSi Warbobda oficialuri<br />

masalebi, magram amave dros sainteresod Suqdeboda<br />

regionis cxovrebis mtkivneuli <strong>sakiTxebi</strong>, ucxoeTis<br />

ambebi. gazeTis ZiriTadi wyaro iyo sakavSiro da sa-<br />

163


qarTvelos depeSaTa saagentoebis masalebi, adgilobrivi<br />

korespondenciebi.<br />

omis Semdgom aRdgeniT wlebSi (1946_1950) ”sabWoTa<br />

aWaram” didi muSaoba gaswia meoTxe xuTwliani gegmis<br />

popularizaciis, SromiTi metoqeobis, e.w. ”socialisturi<br />

Sejibrebis” gaSlis, miRwevebis gasaSuqeblad. gazeTis<br />

yoveli nomris me-3 gverdi gamodioda rubrikiT<br />

”mowinave gamocdileba _ yvela muSas!”. ”sabWoTa aWaram”<br />

sainteresod gaaSuqa ssr kavSiris teritoriaze arsebul<br />

mowinave sawarmoTa koleqtivis wamowyebebi SromiTi<br />

metoqeobis gaSlisa da ganviTarebis Sesaxeb. gaze-<br />

Ti popularizacias uwevda am wamowyebebis avtonomiur<br />

respublikaSi danergvas. sistematurad beWdavda werilebs<br />

aWaris mrewvelobis, transportisa da soflis<br />

meurneobis mowinave adamianebis Sesaxeb.<br />

50-ian wlebSi aWaris presaSi, kerZod, saolqo gaze-<br />

TebSi oficialuri masalebis raodenoba gaizarda. mkacri<br />

cenzuris pirobebSi maT saSualeba ar hqondaT obieqturad<br />

gaeSuqebinaT regionis politikuri, socialurekonomikuri<br />

da sulieri cxovrebis <strong>sakiTxebi</strong>.<br />

presaSi, sakuTar korespondentebTan erTad, sistematurad<br />

gamodiodnen saolqo, saqalaqo da raionuli<br />

xemZRvaneli muSakebi.<br />

cxadia, analogiur muSaobas eweodnen ”batumski<br />

raboCisa” da raionuli gazeTebis saredaqcio kolegebi.<br />

magram partiis aWaris saolqo komiteti maT mimarT aSkarad<br />

gamoTqvamda ukmayofilebas. ”batumski raboCi”,<br />

romelic ZiriTadad rusulenovani mosaxleobisTvis iyo<br />

gankuTvnili, gadatvirTuli iyo centraluri presis<br />

masalebiT. TvalSi sacemi iyo gazeTis saredaqcio kolegiis<br />

susti kavSiri sofelTan. <strong>saqarTvelos</strong> kp aWaris<br />

saolqo komitetis biuros sxdomaze (1945 wlis 19<br />

oqtomberi) mwvaved aRiniSna amis Sesaxeb. ”batumski raboCis”<br />

saredaqcio kolegia gaakritikes agreTve partiis<br />

aWaris saolqo komitetis 1946 wlis agvistos plenumze<br />

(4: 60; 5: 108_112.)<br />

164


marTalia, ”batumski raboCis” saredaqcio kolegiam<br />

50-ian wlebSi muSaoba SesamCnevad gaaumjobesa, magram<br />

mdgomareoba mTlianad ar gamosworebula. 1951_1954<br />

wlebSi gazeTi samarTlianad gaakritikes partiis aWaris<br />

saolqo komitetis plenumebsa da biuros sxdomebze.<br />

40-50-ian wlebSi partiuli organoebi sistematurad<br />

akritikebdnen qedisa da xulos raionuli gazeTebis redaqciebs,<br />

ramdenadac maTi muSaoba naklebad pasuxobda<br />

partiis xelmZRvaneli organoebis moTxovnebs (6: 10_11;<br />

7: 406; 9: 154_157; 10: 44_45; 11: 181; 345_349).<br />

presaSi araerTi niWieri da sakmaod gawafuli Jurnalisti<br />

moRvaweobda, romelTa publicisturma werilebma<br />

mniSvnelovnad Seuwyves xeli mkiTxvelTa cnobierebis<br />

amaRlebas. 40_50_iani wlebis Jurnalistebidan<br />

yuradRebas imsaxureben riurik falavandiSvili, giorgi<br />

lorTqifaniZe, amiran gurgeniZe, akaki Sonia, ilia<br />

rurua, aleqsandre samsonia, avTandil xarazi, amiran<br />

vadaWkoria, grigol kilaZe, dursun kobalaZe, severiane<br />

tuRuSi, ali konceliZe, jemal SamilaZe, Tengiz xomeriki<br />

da sxvebi /”sabWoTa aWara”/.<br />

aRniSnuli xanis ”batumski raboCis” redaqciis Tanam-<br />

Sromlebidan gamoirCeodnen ivane pasko, andro sioriZe,<br />

revaz imnaZe, aleqsandra bogomolova da sxv. 1933-1943<br />

wlebSi gazeTis pasuxismgebeli redaqtori iyo mixeil<br />

anastasiadi, 1944-1949 wlebSi _ aleqsandre baRaTuria,<br />

1950-1964 da 1967-1986 wlebSi _ vladimer marRaniZe, xolo<br />

1986-1991 wlebSi _ arCil miqelTaZe.<br />

gasuli saukunis 50-iani wlebis bolos momwifda pirobebi<br />

<strong>saqarTvelos</strong> JurnalistTa kavSiris aWaris ganyofilebis<br />

daarsebisaTvis. marTlac, aseTi ganyofileba<br />

daarsda qalaq baTumSi 1958 wels, romelic 58 Jurnalists<br />

aerTianebda(28). Tavmjdomared airCies gazeT<br />

”sabWoTa aWaris” redaqtori SoTa quriZe, romelic mas<br />

xelmZRvanelobda sicocxlis bolomde. ganyofilebas-<br />

Tan ramdenime seqcia Seiqmna, sadac nayofieri SemoqmedebiTi<br />

muSaoba gaiSala. <strong>saqarTvelos</strong> JurnalistTa<br />

kavSiris aWaris ganyofilebam sagrZnobi gavlena moax-<br />

165


dina Jurnalistebis profesiuli daostatebisa da presis<br />

maorganizebeli rolis amaRlebaze.<br />

60-ian wlebSi sainformacio saSualebebma rogorc<br />

mTlianad ssr kavSirSi, ise saqarTveloSi axali cvlilebebi<br />

ganicades. igi Seexo aWaris avtonomiur respublikasac.<br />

gazeTebisa da radiomauwyeblobis redaqciebSi<br />

Seiqmna sazogadoebriv sawyisebze momuSave ganyofilebebi,<br />

rac aucileblobiT gamowveuli ar yofila.Aamis<br />

Sedegad warmoiqmna garkveuli formalizmi da dublireba,<br />

ziani miadga profesiul Jurnalistur saqmianobasac.<br />

presisaTvis kidev ufro saziano aRmoCnda 1962_1963<br />

wlebSi ganxorcielebuli administraciul-teritoriuli<br />

mowyobisa da marTvis sistemis reformebi. aWaraSi<br />

daixura raionuli gazeTebi, saxelmwifo gamomcemloba,<br />

gaerTianda ”sabWoTa aWarisa” da ”batumski raboCis” redaqciebi.Aamis<br />

Sedegad ”sabWoTa aWara” gamodioda rusul<br />

da qarTul enebze erTi saerTo redaqciiT.<br />

sagrZnoblad Semcirda gazeTis saStato personali da<br />

tiraJi.<br />

ssr kavSiris centralur partiul da saxelmwifo<br />

xelmZRvanelobaSi 1964 wlis oqtomber-noemberSi momxdari<br />

cvlilebebis Sedegad mdgomareoba Seicvala. 1966<br />

wels aRadgines raionuli gazeTebi, isev damoukidebeli<br />

gaxda saolqo rusulenovani gazeTi. 1969 wlidan baTum-<br />

Si iwyo gamosvla <strong>saqarTvelos</strong> sanaosnos sauwyebo gazeTma<br />

”moriak gruzii”. cxadia, yovelive es mniSvnelovani<br />

RonisZieba iyo presis ganviTarebis gzaze.<br />

am cvlilebaTa Sedegad 70-80-ian wlebSi aWaraSi<br />

gamodioda 8 gazeTi da 1 Jurnali: ”sabWoTa aWara”, ”sovetskaia<br />

adJaria”, literaturul-mxatvruli da sazogadoebriv-politikuri<br />

Jurnali ”Woroxi”, raionuli da<br />

sauwyebo gazeTebi ”lenineli” (qobuleTi), ”oqtombris<br />

gziT” (xelvaCauri), ”kolmeurne” (qeda), ”droSa” (Suaxevi),<br />

”koleqtiuri Sroma” (xulo), ”moriak gruzii” (baTumi,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> sanaosno). marTalia, zogierTi maTga-<br />

166


nis saxelwodeba Seicvala, magram ZiriTadi mimarTuleba<br />

da pozicia igive darCa.<br />

mniSvnelovnad gaizarda Jurnal-gazeTebis mkiTxvel-<br />

Ta ricxvi, maTi tiraJi da saredaqcio fosta. sagrZnoblad<br />

gaumjobesda Jurnal-gazeTebis mxatvrul-teqnikuri<br />

gaformeba. gazeTma ”sabWoTa aWaram” 1965 wels miiRo<br />

6778 werili da statia, xolo 1972 wels _ 7000-ze meti.<br />

maTi didi nawili daibeWda (30: 31). metnaklebad aseTi<br />

suraTi gvaqvs momdevno wlebSi.<br />

gazeTebis erTdrouli tiraJi 1979 wels 74 aTas 119<br />

cals iTvlida. maT Soris ”sabWoTa aWara”_35000, ”sovetskaia<br />

adJarias”_12000, Semdeg modioda ”lenineli”<br />

/qobuleTis raioni/_8000, ”droSa” /Suaxevis raioni/_4000,<br />

”moriak gruzii” /<strong>saqarTvelos</strong> sanaosno/_4400 egzemplari<br />

da sxva. 1981-1985 wlebSi gazeTebis erTdrouli<br />

tiraJi meryeobda 79581_79925 egzemplars Soris. ”sabWo-<br />

Ta aWaris” erTdrouli tiraJi gaizarda 37 aTas calamde,<br />

‘sovetskaia adJarias’_15 aTas egzemplaramde (22, 92;<br />

23, 73). Jurnali ”Woroxi” /”literaturuli aWara”/ or<br />

TveSi erTjer gamodioda. 1958_1970 wlebSi misi erTdrouli<br />

tiraJi 1800 egzemplars Seadgenda. 1971-1979<br />

wlebSi _ 2040, xolo 1980-1990 wlebSi _ 5000-mde gaizarda.<br />

marTalia, maT rigebs araerTi niWieri muSaki gamoaklda,<br />

60-ian da momdevno wlebSi kvlav nayofierad<br />

muSaobdnen wina Taobis Jurnalistebi. maT Seemata<br />

araerTi niWieri da Sromismoyvare axali Taobis warmomadgeneli,<br />

romelTa publicisturma werilebma mkiTxvelTa<br />

yuradReba da simpaTiebi daimsaxura. maT Soris<br />

gamoirCeodnen: dimitri xozrevaniZe, avTandil diasami-<br />

Ze, nevro pataraia, anzor daviTaZe, givi TurmaniZe, sergo<br />

kakauriZe, giorgi bolqvaZe, mixeil mSvidobaZe, nugzar<br />

jafariZe da sxv. maT publicistur werilebSi sainteresod<br />

iyo gaSuqebuli aWaris avtonomiur respublikaSi<br />

mimdinare movlenebi, politikuri cxovrebis, ekonomikisa<br />

da kulturis sakvanZo <strong>sakiTxebi</strong>.<br />

167


60-80-ian wlebSi, rogorc adre, presa kvlavindeburad<br />

did adgils uTmobda partiuli da saxelmwifo<br />

organoebis oficialur masalebs.<br />

presaSi partiul da saxelmwifo muSakebTan erTad<br />

aqtiurad monawileobdnen literaturisa da xelovnebis,<br />

ganaTlebisa da mecnierebis TvasaCino warmomadgenlebi.<br />

Jurnalma ”literaturulma aWaram” Tavis garSemo<br />

Semoikriba SemoqmedebiTi inteligencia, gansakuTrebul<br />

yuradRebas iCenda axalgazrda mwerlebisadmi. Jurnalis<br />

ganviTarebis, misi Sinaarsobriv-mxatvruli donis<br />

amaRlebaSi mniSvnelovan muSaobas eweodnen redaqtorebi:<br />

SoTa quriZe (1958-1967), nana gvariSvili (1967-1969),<br />

akaki Sonia (1969-1995), ali samsonia (1979-1991), soso aba-<br />

SiZe (1991-1995), xolo 1995 wlidan _ sandro beriZe. am<br />

saqmeSi didi wvrili Seitana agreTve mamia varSaniZem,<br />

romelic 1962-1999 wlebSi Jurnalis pasuxismgebel mdivnad<br />

muSaobda.<br />

JurnalSi literaturul-mxatvrul nawarmoebebTan<br />

erTad ibeWdeboda mecnierul-Teoriuli statiebi, romelTa<br />

avtorebi arian TvalsaCino mwerlebi, mecnierebi,<br />

xelovnebis warmomadgenlebi.<br />

mosaxleobis sainformacio uzrunvelyofasa da gaTviTcnobierebaSi<br />

presasTan erTad did rols asrulebs<br />

radiomauwyebloba da televizia. saqarTveloSi pirveli<br />

radiogadamcemi sadguri amuSavda 1925 wels.Ggadacema<br />

kviraSi orjer gadioda _ SabaTobiTa da kviraobiT.<br />

1926 wlidan iwyeba yoveldRiuri radiogadacemebi. ba-<br />

TumSi radiokvanZi pirvelad daidga 1928 wels, romelic<br />

gadacemebs iRebda Tbilisidan da moskovidan. 1932 wels<br />

aWaraSi 4 radiokvanZi muSaobda (2: 145). zogierTi soflisa<br />

da sasoflo sabWos centrebSi amoqmedda radiomimRebi<br />

aparatebi, satranslacio wertebi. 1940 wels<br />

aWaraSi iTvleboda 6,7 aTasi radiosatranslacio werti<br />

(25: 93).<br />

cxadia, yovelive es iyo radiomauwyeblobis ganviTarebis<br />

mxolod dasawyisi. marTalia, omis wlebSi<br />

168


centraluri radiogadacemebi TiTqmis ar Sewyvetila,<br />

axali radiosatranslacio wertebis mSeneblobac mimdinareobda,<br />

magram mniSvnelovani winsvla ar yofila. 1948<br />

wlis ivlisis monacemebiT aWaraSi muSaobda 8 radiokvanZi<br />

(3 saxelmwifo da 5 sauwyebo). 52 sasoflo sabWodan<br />

radioficirebuli iyo 20, xolo 191 kolmeurneobidan_35<br />

(27). marTalia, momdevno wlebSi winsvla<br />

SeimCneoda, magram arsebiTi gardatexa mainc ar momxdara.<br />

1950 wels aRiricxa 11,2 aTasi radiosatranslacio<br />

werti (25: 93), rac sakmarisi ar iyo.<br />

am mimarTulebiT nayofieri muSaoba gaiSala 50-iani<br />

wlebidan. 1953 wels <strong>saqarTvelos</strong> kp aWaris saolqo komitetma<br />

da avtonomiuri respublikis ministrTa sabWom<br />

daamtkices radiofikaciis ganviTarebis xuTwliani gegma<br />

(1954_1959).Kkidev ufro didi amocanebi ganisazRvra<br />

momdevno xuTwliani gegmiT, magram isini ar Sesrulebula.<br />

radiofikaciis ganviTarebis 1954_1959 wlebis<br />

gegma Sesrulda 65%-iT, xolo 1960_1965 wlebisa_amaze<br />

naklebad (16: 104; 18: 79). miuxedavad amisa, miRwevebi<br />

radiomauwyeblobis ganviTarebaSi mainc TvalsaCino iyo.<br />

aWaraSi 1957 wlis dasawyisSi iTvleboda 35, xolo<br />

1964 wels_57 radiokvanZi (13: 107; 29), rac 7_jer da<br />

metad aRemateboda 1948 wlis maCvenebels. 1955 wels 52<br />

sasoflo sabWodan radioficirebuli iyo 50, 133 kolmeurneobidan_108,<br />

358 dasaxlebuli punqtidan_212. magram<br />

radiosatranslacio wertebis mixedviT winsvla umniSvnelo<br />

iyo. 1955 wels maTi raodenoba 15,0 aTass, xolo<br />

1960 wels_19,2 aTasamde aRwevda (12: 82; 25: 93).<br />

aWaraSi radiomauwyeblobis ganviTarebaSi mniSvnelovani<br />

movlena iyo 1959 wlis 7 noembers axali radiogadamcemi<br />

sadguris amoqmedeba. sagulisxmoa, rom manmade<br />

aWaris radiogadamcemebi mxolod qalaq baTumis<br />

satranslacio qseliT gadaicemoda. soflis mosaxleoba<br />

baTumidan radiogadacemebs ver iRebda. axali sadguris<br />

amoqmedebis Sedegad baTumidan radiogadacemebi<br />

mTlianad aWaris masStabiT warmoebda. 1961 wlidan aWaris<br />

radiogadacemebi 60-dan 100 wuTamde gaizarda. am<br />

169


wels pirvelad SemoiRes dilis gadacemebi da aWaris<br />

radio yoveldRiurad eTerSi 3-jer gadioda (orjer<br />

qarTulad da erTjer rusulad).Aamrigad, 60-iani wlebidan<br />

moyolebuli, aWaris mosaxleoba gadacemebs iRebda<br />

ara marto moskovidan da Tbilisidan, aramed agreTve<br />

baTumidanac. aWaris radiogadacemebi warmoebda rubrikiT<br />

”aWaris axali ambebi”, ”mowinaveTa gamocdilebis<br />

tribuna”, radioJurnali ”axalgazrdobisa da qalTa<br />

Sesaxeb” da sxva (17, 1, 2, 6).<br />

aWaris radiomauwyeblobis moqmedebaTa areali<br />

mniSvnelovnad gaizarda 1968 wlidan, rodesac baTumis<br />

SemogarenSi (sofeli feria) damontaJda 30-kilovatiani<br />

saSualotalRovani radiosadguri.Mmanamde ki aWaris radios<br />

gadacemebi mimdinareobda mokle talRebiT, saSualotalRovani<br />

sadguriT, romlis diapazonia 211 metri<br />

(1422 kiloherci). aWaris radiogadacemebis mosmena SesaZlebeli<br />

gaxda evropaSi, aSS-Si, aziis qveynebis nawilSi.<br />

gadacemaTa xangrZlivoba 3 saaTamde gaizarda<br />

(diliT 1, saRamoTi_2 saaTi). amjeradac qarTulad gadacemebi<br />

warmoebda orjer, xolo rusulad_erTjer.<br />

SesamCnevad gaumjobesda radiogadacemaTa programa<br />

da radiomimRebi wertebi. radioTi eTerSi gadioda<br />

mokle informaciebi (”aWaris axali ambebi”, ”novosti<br />

adJarii”), mxatvrul_musikaluri programebi, gadacemebi<br />

mrewvelobisa da soflis meurneobis muSakTaTvis (‘pirimze’),<br />

mezRvaurebisaTvis (”cisfer gzebze”), kritikuli<br />

(”msusxav talRebze”) da sxva. 1970 wels radiomimRebi<br />

wertebi gaizarda 29,4 aTas, 1980 wels_51,7 aTas, xolo<br />

1986 wels_65,1 aTasamde (26, 93). amasTan aWaraSi 1970<br />

wlamde 23 kolmeurneobas hqonda sakuTari radiokvanZi<br />

3542 radiowertiT. magram 1978 wlisaTvis maTi didi<br />

nawili mwyobridan gamosuli iyo da aRar muSaobda (19:<br />

2_4). aWaraSi radiomauwyeblobis organizaciasa da ganvi-<br />

TarebaSi mniSvnelovani damsaxureba aqvT p. zambaxiZes, a.<br />

vadaWkorias, o. futkaraZes, i. beqiriSvils da sxvebs.<br />

saqarTveloSi televiziis gadacemebi eTerSi pirvelad<br />

gavida 1957 wels, magram misi moqmedebis areali<br />

170


SezRuduli iyo. 1963 wels mwyrobSi Cadga Tbilisi-qu-<br />

Taisis sareleo xazi, ris Sedegad <strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong><br />

raionebis SesaZlebloba eZleodaT mieRoT telegadacemebi<br />

Tbilisidan. 1964 wels amoqmedda sareleo<br />

xazi moskovi_Tbilisi. <strong>saqarTvelos</strong> televizia CaerTo<br />

sakavSiro centraluri televiziis, misi meSveobiT ki<br />

_ interviziisa da evroviziis qselSi, rac mniSvnelovan<br />

siaxled da teqnikur miRwevad iTvleba mosaxleobis<br />

sainformacio uzrunvelyofaSi.<br />

aWaris mosaxleoba televizias pirvelad eziara 1965<br />

wels, rodesac mwyobrSi Cadga telesatranslacio sadguri<br />

baTumis SemogarenSi (mwvane koncxi). 1974 wels<br />

amoqmedda Suaxevis satranslacio sadguri, riTac gaumjobesda<br />

gadacemebis xarisxi aWaris mTianeTSi. 1979<br />

wels aWaraSi muSaobda 30-mde mZlavri da mcire<br />

telesatranslacio sadguri (18: 78; 32), momdevno wlebSi<br />

maTi ricxvi kidev metad gaizarda. amis Sedegad reliefiT<br />

gamowveuli siZneleebi daZleul iqna. aWaris<br />

mosaxleoba Tavisuflad iRebda satelevizio gadacemebs<br />

moskovidan da Tbilisidan. aWaraSi Seiqmna <strong>saqarTvelos</strong><br />

centraluri televiziis biuro, romlis amocanas<br />

Seadgenda adgilobrivi masalebis momzadeba, marTlac,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> centraluri televiziiT aWaris Sesaxeb<br />

araerTi saintereso masala gadaica. 1987 wels<br />

baTumidan pirvelad daiwyo satelevizio gadacemebi.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> centraluri televiziis aWaris biuro<br />

gaerTianda avtonomiuri respublikis radiomauwyeblobasTan<br />

da Seiqmna erTiani saxelwifo samsaxuri _ televiziisa<br />

da radiomauwyeblobis saxelmwifo komiteti.<br />

televizia uzrunvelyofili gaxda specialisti kadrebiT,<br />

tele-video aparaturiTa da danadgarebiT. Seiqmna<br />

gadacemaTa redaqciebi. aWaris televiziis gadacemebi<br />

warmoebda yoveldRiurad or_ori saaTiT (dilaobiTa<br />

da saRamoobiT). televiziis amoqmedebis Sedegad mosaxleobis<br />

daintereseba informaciiT mniSvnelovnad gaizarda,<br />

xolo maTi cnobierebis diapazoni sagrZnoblad<br />

gafarTovda.<br />

171


amrigad, aWaraSi 1921_1990 wlebSi funqcionirebda<br />

mxolod saxelmwifos masobrivi sainformacio saSualebebi<br />

(presa, radiomauwyebloba, televizia;). miuxedavad<br />

imisa, rom isini mxolod mmarTveli partiis ideologiasa<br />

da politikas gamoxatavdnen, sainformacio saSualebebma<br />

mniSvnelovani wvlili Seitanes mosaxleobis<br />

gaTviTcnobierebasa da sainformacio uzrunvelyofaSi.<br />

wyaroebi da literatura:<br />

1. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, politikuri<br />

partiebisa da organizaciebis ganyofileba, fondi 1, anaweri<br />

1, saqme 907.<br />

2. iqve, saqme 228.<br />

3. iqve, saqme 482.<br />

4. iqve, anaweri 9, saqme 8.<br />

5. iqve, anaweri 10, saqme 4.<br />

6. iqve, saqme 252.<br />

7. iqve, anaweri 14, saqme 33.<br />

8. iqve, anaweri 15, saqme 57.<br />

9. iqve, anaweri 27, saqme 59<br />

10. iqve, anaweri 30, saqme 9<br />

11. iqve, saqme 31<br />

12. iqve, anaweri 36, saqme 9<br />

13. iqve, anaweri 38, saqme 4<br />

14. iqve, anaweri 40, saqme 10<br />

15. iqve, saqme 40.<br />

16. iqve, anaweri 42, saqme 107.<br />

17. iqve, anaweri 44, saqme 15.<br />

18. iqve, anaweri 57, saqme 5.<br />

19. iqve, anaweri 73, saqme 496.<br />

20. aWaris saxelmwifo centraluri arqivi, fondi<br />

r_178, anaweri 1, saqme 184.<br />

21. iqve, saqme 412.<br />

22. aWaris partiuli organizaciis XXXVII konferencia<br />

(rusul enaze) baTumi, 1983.<br />

172


23. aWaris partuli organizaciis XXXVIII konferencia<br />

(rusul enaze) baTumi, 1985.<br />

24. sabWoTa aWaris 40 weli, statistikuri krebuli.<br />

baTumi, 1961.<br />

25. sabWoTa aWaris 60 weli, statistikuri krebuli.<br />

baTumi 1981.<br />

26. Народное хозяйство Аджарской АССР , статиcтический<br />

сборник. Батуми 1987.<br />

27. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 31 ivlisi, 1948.<br />

28. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 31 ianvari, 5 maisi, 1962.<br />

29. gazeTi ”sabWoTa aWara” 2 dekemberi, 1963.<br />

30. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 5 maisi, 1966.<br />

31. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 5 maisi, 1973.<br />

32. gazeTi ”sabWoTa aWara”, 30 noemberi, 1979.<br />

33. e. daviTaZe, gazeTi ”fuxara” da misi winamorbedni.<br />

baTumi, 1975.<br />

Turmanidze Otar<br />

Means of Information in 1921-1990 Years Ajara Region<br />

Summary<br />

In the present work it is studied the means of information in 1921-<br />

1990 s in Ajara Region; like media, radio and television. In above<br />

mentioned work it is clearly shown, that, as a result of Georgia , s<br />

Sovietization, free media and publishing were brought firmly under strict<br />

state control by ruling party. In such circumstances massmedia was<br />

disabled to express the truth of social – political reality. The means of<br />

information expressed the ideas and political beliefs of only communist<br />

Party.<br />

Indeed such an influence on media means was the conceivable bar<br />

for development of free public opinion. Despite of nonexistence freedom<br />

in media, means of information took an important part in the Regions , s<br />

social and spiritual lives.<br />

173


Турманидзе Отар<br />

Информационные средства Аджарии В 1921-1990 годах<br />

Резюме<br />

В данной работе изучены информационные средства Аджарии<br />

В 1921-1990 годах: пресса, радиовещание и телевидение. Показано,<br />

что в результате советизации Грузии в Аджарии свободная пресса<br />

и издательское дело было монополизировано государством. Это<br />

дело находилось под строгим контролем правяшей партии. При<br />

таких условиях массовые информационные средства никак не<br />

могли отражать истинное положение обшествено-политической<br />

жизни. Они выражали только идеологию и политическую линию<br />

коммунистической партии.<br />

Конечно, такое положение дел было серьезной помехой развития<br />

обшественной жизни. Несмотря на такое положение, массовые<br />

информационные средства внесли значителный вклад в обшественную<br />

и духовную жизнь региона.<br />

174


Tengiz grigolia<br />

<strong>saqarTvelos</strong><br />

satranzito funqcia<br />

evrokavSiris samezoblo politikaSi<br />

evrokavSiris samezoblo politikis Sedegi is<br />

gaxldaT, rom kavSiris 2004 wlis rigiT mexuTe gafarToebisas<br />

masSi Sevida centraluri evropisa da<br />

xmelTaSuazRvispireTis axali saxelmwifoebi. arealis<br />

gafarToebam axali mezoblebi warmoaCina.<br />

iniciativa-precedenti `farTo evropa _ samezoblo:<br />

Cvens aRmosavleT da <strong>samxreT</strong> mezoblebTan TanamSromlobis<br />

axali farglebi~ _ warmoadgens `evropul<br />

samezoblo politikas~. igi evrokavSiris evrokomisiis<br />

komunikaciaSi `farTo evropis Sesaxeb~ 2003<br />

wlis martSi iqna warmodgenili. igi exeba evrokav-<br />

Siris im mezobel qveynebs, romlebsac dReisaTvis evrokavSirSi<br />

manevrirebis perspeqtiva ara aqvT,<br />

magram iniciativa masSi monawile qveynebs aZlevs<br />

Sanss TanamSromloba SemdgomSi realur integraciul<br />

procesebSi gadaiyvanon. bevri amas miiCnevs saer-<br />

TaSoriso urTierTobaTa mkveTr evropul kursad,<br />

romelic zRudavs evropaSi sazRvrebis gaCenas da mis<br />

sanacvlod evrokavSirsa da mis mezoblebs Soris<br />

politikuri da ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebas<br />

sTavazobs. samezoblo politika mimarTulia<br />

qveynebis daaxloebaze evropis kavSirTan. evrokavSiri<br />

da misi institutebi uzrunvelyofen qveyanaTa<br />

transformacias, exmarebian qveynebs im pirobebis<br />

CamoyalibebaSi, rac gardauvals gaxdis maT gawevrianebas<br />

evropis kavSirSi.<br />

samezoblo politikis Tanaxmad evrokavSiris partnior<br />

qveynebs pirobiTad yofen sxvadasxva kategoriebad:<br />

175


a. gawevrianebis kandidatebi. aseT qveynebad miiCneva:<br />

xorvatia, makedonia, TurqeTi.<br />

b. gawevrianebis potenciuri kandidatebi (<strong>dasavleT</strong><br />

balkaneTis sxva saxelmwifoebi)<br />

g. partniorebi gawevrianebis `bundovani~ perspeqtiviT.<br />

aq Sedis ukraina, saqarTvelo, moldova, azerbaijani.<br />

d. partniorebi gawevrianebis perspeqtivis gareSe<br />

(<strong>samxreT</strong> xmelTaSuazRvisa da axlo aRmosavleTis<br />

qveynebi, ruseTi da Sua azia).<br />

<strong>samxreT</strong> kavkasiis qveynebze samezoblo iniciativis<br />

gavrcelebis Sesaxeb gadawyvetileba evropulma<br />

sabWom evrokomisiisa da evroparlamentis rekomendaciebiT<br />

2004 wlis ivnisSi miiRo. Tavis axal samezoblo<br />

politikas evrokavSiri xsenebul qveyanaTa<br />

mimarT diferenciuli politikisa da midgomis safu-<br />

Zvelze axorcielebs. evrokavSirTan TanamSromlobis<br />

done damokidebulia konkretuli mezobeli qveynis<br />

mier aRebuli valdebulebebis Sesrulebaze. evropisaTvis<br />

Savi zRvis auzis, rogorc kaspiis zRvis<br />

auzidan navTobis da gazis momwodebeli koridoris<br />

da xmelTaSua zRvisken arsebuli derefnis, strategiuli<br />

mniSvneloba gansakuTrebulia. samezoblo miznebis<br />

ganxorcielebisaTvis evrokavSiri partnior<br />

qveynebTan erTad gansazRvravs TanamSromlobis<br />

gaRrmavebis procesebs. 2005 wlis noembersa da 2006<br />

wlis martSi samezoblo politikis samoqmedo gegmaze<br />

<strong>saqarTvelos</strong>a da evrokavSirs Soris konsultaciebis<br />

ori raundi gaimarTa.<br />

2007 wlidan evrokavSiris daxmarebis programebs<br />

daerTo da daemataT e. w. `evropuli samezoblo instrumenti~.<br />

misi saSualebiT saqarTveloSi unda dafinansdes<br />

regionaluri proeqtebi.<br />

176


samezoblo politikam, funqcionaluri integraciis<br />

gziT, saqarTvelo unda miiyvanos evrokavSiris<br />

wevrobamde.<br />

XX s. 90-ian wlebSi geopolitika evrokavSiris<br />

sagareo politikis sasicocxlo Semadgeneli nawili<br />

gaxda. evrokavSiris interesi saqarTveloSi marto<br />

ekonomikuri potencialiT rodi iyo gamowveuli _<br />

igi ganpirobebuli iyo xelsayreli geografiuli<br />

mdebareobiTac, romelic <strong>saqarTvelos</strong> saerTaSoriso<br />

ekonomikur urTierTobaTa sistemaSi satranzito<br />

kvanZis funqcias aniWebda.<br />

<strong>saqarTvelos</strong>, kavkasiis da centraluri aziis ganviTarebis<br />

aspeqtebidan Tavisi universalurobiT<br />

gamoirCeva TRASECA (traseka) _ evropa _ kavkasia _<br />

aziis satransporto satranzito derefani. es iyo<br />

evrokavSiris teqnikuri daxmarebis programa da mas<br />

axorcielebda TACIS (tasisi), romelic gamoyofda<br />

kreditebs da grantebs Sesabamisi infrastruqturis<br />

SeqmnisaTvis. 2007 wlis 1 ianvridan programa tasisma<br />

Sewyvita arseboba da igi Seicvala evropis samezoblo<br />

partniorobis instrumentiT. swored tasisis<br />

programiT moxda <strong>saqarTvelos</strong> satranzito infrastruqturis<br />

amoqmedeba. saqarT-velo 1995 wlidan<br />

TRACECA-s monawile qveyana gaxda. trasekas safuZvlad<br />

daedo masSi Semavali qveynebis prezidentebis<br />

mier xelmowerili ~ZiriTadi multilateruli Se-<br />

Tanxmeba evropa _ kavkasia _ aziis satransporto derefnis<br />

ganviTarebis Sesaxeb~. 2005 wlis gazafxulze<br />

TRACECA saerTaSoriso ekonomikur organizaciad Camoyalibda.<br />

1997 wlis ivnisSi helsinkis mesame panevropul<br />

konferenciaze evrokavSiris mxardaWeriT, <strong>saqarTvelos</strong>a<br />

da misi partniori qveynebis CarTviT, damkvidrda<br />

axali regionaluri programa PETRA (petra)<br />

_ panevropuli satransporto areali. TRASECA-sa da<br />

177


PETRA-s satranzito proeqtebis ganviTareba evrokav-<br />

Sirisa da <strong>saqarTvelos</strong> urTierTobaSi drouli da<br />

mniSvnelovani instrumenti aRmoCnda. evropa _<br />

kavkasia _ aziis derefani trasekas derefnis garda<br />

moicavs aRmosavleT _ <strong>dasavleT</strong>is energetikul derefans.<br />

INOGATE _ navTobisa da gazis transportireba<br />

evropaSi _ evrokavSiris programaa, man starti<br />

aiRo 1996 wels da misi saqmianoba moicavs sxvadasxva<br />

sferos.<br />

specialistebis azriT, dReisaTvis TRASECA <strong>saqarTvelos</strong><br />

monakveTSi konkurentunariani ar aris.<br />

aziur qveynebze tvirTebis nawili umniSvneloa. yovelive<br />

amis mizezi aris mouqneli satarifo politika.<br />

saporto momsaxurebaze Zalian maRali tarifebia.<br />

dasavleli eqspertebi miuTiTeben <strong>saqarTvelos</strong><br />

satranzito funqciis aramdgradobaze da satranzito<br />

infrastruqturis dabal xarisxze. miuxedavad amisa,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> satranzito derefans politikuri da<br />

ekonomikuri datvirTva gaaCnia, radgan iZens saer-<br />

TaSoriso satranzito funqcias.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. T. beruCaSvili, a. yuraSvili, v. mSvidobaZe, saqarTvelo<br />

da evrokavSiri. Tb. 2006;<br />

2. evrokavSiris institutebi da politika, seriidan<br />

`evrointegracia~ Tb. 2006;<br />

3. saerTaSoriso Tanamegobroba da saqarTvelo 1992 _<br />

2000, daxmarebis mimoxilva, Tb. 2000; sagareo saqmeTa saministros<br />

arqivi, fondi 1201 aRw. #1, saqme 1880. furc.66;<br />

4. evrokavSiris satransporto politika. evrokavSiris<br />

vebgverdi _ http/europa.eu/poltrans/index en htm;<br />

5. Duta, Paul; European Neighbourhood Policy and its Main<br />

Components; Romanian journal of international affair 2005, V 10;<br />

178


Tengiz Grigolia<br />

Georgian tranzit function in European Neighbourhood policy<br />

Summary<br />

Georgia a small piece of Land at the crossroards of Europe end Asia<br />

provided the shortest most convenient way of brindging the two<br />

countements. Throung this trade route, the caravens of camels brought in<br />

silk and other exotic merchandise, oriental wisdom and spirituality to<br />

Europe .<br />

In May 1993 at a meeting in Brussels that brought together<br />

reprezentatives of the European Union and the countries of central Asia<br />

and the Transcaucasus, the TRASECA project (Transport Corridor<br />

Rurope _ Central Asia ) was launched. It was decided to start up this EU<br />

√ Sponsored programme of technical assistance in order to pave the way<br />

for the east-west transport and trade corridor running from Europe to Asia<br />

through the Blak Sea , the South Caucasus and the Caspian Sea toward<br />

Central Asia .<br />

In European Unions Neighbourhood policy Georgian transit roul is<br />

impotent.<br />

Транзитная функция Грузии в соседской<br />

политике Евросоюза<br />

179<br />

Тенгиз Григолия<br />

Резюме<br />

Включение Грузии в европейские интеграционные процессы на<br />

данном этапе очень актуально, в особенности – относительно<br />

«соседской политики» Евросоюза к Грузии. Вместе с другими<br />

вопросами, это подразумевает подключение корридора «TRACECA»<br />

к паневропейским корридорам и присвоение международного<br />

статуса транзитным функциям Грузии.<br />

Проходящий через Грузию транзитный корридор представляет<br />

собой реализацию «проекта века», что является для Грузии<br />

программой технической помощи и гарантом её безопасности.


sulxan aleqsaia<br />

XX saukunis 90-iani wlebis<br />

qarTul-afxazuri<br />

afxazuri urTierTobebis qronika<br />

XX saukunis 80-iani wlebis meore naxevridan sab-<br />

WoTa kavSiri aSkarad daSlis gzas daadga. amas, mis<br />

calkeul respublikebSi, mohyva erovnuli moZraobis<br />

gaaqtiureba, swrafva TviTgamorkvevisa da damoukideblobisaken.<br />

respublikebSi azvirTebul erovnul moZraobas<br />

moskovi sxvadasxva saSualebiT ebrZoda. erT-erT<br />

aseT saSualebas warmoadgenda separatistuli Zalebis<br />

waqezeba, eTnikuri da religiuri konfliqtebis provocireba.<br />

swored am mizniT ruseTma <strong>saqarTvelos</strong> winaaRmdeg<br />

mTeli rigi meqanizmebi aamoqmeda. man xeli Seuwyo<br />

saqarTveloSi arsebul avtonomiur respublikebSi separatistul<br />

moZraobas da daZaba eTnikuri urTierTobebi.<br />

saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis<br />

Semdeg (1921 w.) afxazuri sazogadoebis erT nawilSi<br />

antiqarTuli ganwyobileba yovelTvis SeimCneoda da<br />

TiTqmis yovel aTwleulSi erTxel msxvil antiqarTul<br />

moZraobaSi gadaizrdeboda xolme. aseT antiqarTul<br />

gamosvlebs adgili hqonda 1957, 1964, 1967, 1978 wlebSi.<br />

destabilizaciisa da eTnikuri konfliqtis gaRvivebis<br />

mizniT araformaluri organizaciebi Seiqmna afxazeTsa<br />

(aidgilara) da <strong>samxreT</strong> oseTSic (adamon nixasi).<br />

maT <strong>saqarTvelos</strong>agan gamoyofa da ruseTTan SeerTeba<br />

moiTxoves _ damoukidebeli respublikebis statusiT.<br />

rogorc afxaz, ise os separatistTa ukan, cxadia, sab-<br />

WoTa kavSiris maSindeli xelisufleba idga.<br />

aseTi Zalebis karnaxiT afxazma separatistebma Seqmnes<br />

e.w. “lixnis manifesti”. 1989 wlis 18 marts sofel<br />

lixnSi Catarda afxazi erovnebis ramdenime aTasi kacis<br />

Tavyriloba. aq SemuSavda werili-mimarTva sabWoTa qveynis<br />

xelmZRvaneli organoebisadmi. aRniSnuli dokumenti<br />

gamoqveynda gazeT “Бзып Бзыбь”-is 1989 wlis 25 martis<br />

nomerSi.<br />

180


am werilSi afxazi eqstremistebi amaxinjeben <strong>saqarTvelos</strong><br />

mTel istorias. TavianT Tavs afxazeTis<br />

avtoqton mosaxleobad acxadeben, xolo qarTvelebs ki<br />

brals sdeben afxazeTis dapyrobaSi. amiT cdiloben<br />

Tavi damoukidebel respublikad gamoacxadon.<br />

lixnis manifestis SemdgenelTa ukan aSkarad mesame<br />

Zala _ ruseTi gaxldaT, romlis faruli reJisuriTac<br />

mwifdeboda antiqarTuli moZraoba osebSic. qarTul-afxazuri<br />

dapirispireba gansakuTrebiT gamZafrda 1989<br />

wlis aprilis TveSi, romelic, garkveulwilad, 9 aprilis<br />

sisxliani aqciis Semapirobebeli gaxda.<br />

amis Semdeg eTnikuri konfliqti afxazeTSi Semdegnairad<br />

ganviTarda: 1989 wlis 14 maiss <strong>saqarTvelos</strong> ssr<br />

ministrTa sabWos Tavmjdomaris moadgile o. qviliTaiam<br />

gamosca #343-e gankarguleba: “...Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis filialis Seqmnis Sesaxeb qalaq soxumSi.<br />

daevalos afxazeTis assr ministrTa sabWos gamoyos<br />

filialisaTvis Sesabamisi Senoba”(v. yolbaia, T. Waxrakia,<br />

r. gelantia, d. lacuzbaia, 2000: 51).<br />

am winadadebas afxazuri mxare Tavidanve uaryofiTad<br />

Sexvda. 1989 wlis 15 ivliss afxazeTis assr<br />

umaRlesi sabWos prezidiumma daadgina 1989 wlis 14<br />

maisis gankargulebis gauqmeba qalaq soxumSi Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis filialis Seqmnis Sesaxeb<br />

(М. Ю. Чумалов, 1995: 190_193).<br />

qarTulma mxarem mainc moaxerxa Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis filialis Seqmna qalaq soxumis<br />

#1 saSualo skolaSi, magram moxda warmoudgeneli ram:<br />

1989 wlis 15 ivliss SeiaraRebulma afxazma eqstremistebma<br />

alya Semoartyes am filialis Senobas, daxoces<br />

da daWres sruliad udanaSaulo adamianebi _ abiturientebi<br />

da maswavleblebi, daarbies Senoba, dawves da<br />

daxies sabuTebi, xelyves qarTvel klasikosTa portertebi<br />

(r. miminoSvili, g. fanjikiZe, 1990: 3). Setakebebis<br />

dros daiRupa 14 kaci.<br />

afxaz eqstremistTa agresia amis Semdeg kidev ufro<br />

gaizarda. 1990 wlis 25 agvistos maT umaRlesi sabWos<br />

sesia moiwvies. kvorumis uqonlobis gamo sesia ar iyo<br />

181


uflebamosili. miuxedavad amisa, sesia mainc Sedga,<br />

romelmac daadgina Semdegi: “afxazeTis assr uzenaesi<br />

sabWo qarTveli xalxis ganuyofel uflebad cnobs 1921<br />

wlis Tebervlamde arsebuli <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebriobis<br />

aRdgenas, e.i. ssr kavSiridan mis faqtobriv<br />

gasvlas, magram <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaes sabWos gadawyvetilebebSi<br />

araferia naTqvami respublikaSi Semavali<br />

avtonomiebis bedis Taobaze...” amave deklaraciaSi<br />

afxazeTi damoukidebel suverenul saxelmwifod aris<br />

gamocxadebuli: “afxazeTis sabWoTa socialisturi respublika<br />

aris suverenuli socialisturi saxelmwifo,<br />

romelic Seiqmna afxazi eris TviTgamorkvevis xelSeuvali<br />

uflebis ganxorcielebis, Tavisi bedis gansazRvraSi<br />

xalxis uzenaesobis safuZvelze. afxazeTis sabWo-<br />

Ta socialisturi respublikis suvereniteti vrceldeba<br />

afxazeTis assr mTel teritoriaze... respublikis yvela<br />

erovnebis moqalaqeebi Seadgenen afxazeTis xalxs”...<br />

(gaz. ”Советская Абхазия” #164, 1990).<br />

es deklaracia gaxda afxazeTis ssr axali konstituciis<br />

safuZveli. masSi aSkaradaa gazrdili afxazeTis<br />

ssr-s uflebebi da ewinaaRmdegeba <strong>saqarTvelos</strong> konstitucias.<br />

1990 wlis 30 agvistos <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi<br />

sabWos prezidiumma daadgina: “afxazeTis assr<br />

uzenaesi sabWos prezidiumis 1990 wlis 25 agvistos deklaracia<br />

gamocxaddes baTilad da iuridiuli Zalis<br />

armqoned” (<strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />

#8, 1990: 15). qarTuli mxarisagan misi dagmoba arc iyo<br />

gasakviri, magram gansakuTrebiT unda aRiniSnos afxazeTis<br />

assr uzenaesi sabWos 1990 wlis 31 agvistos dadgenileba,<br />

romelSic vkiTxulobT:<br />

“...…afxazeTis assr uzenaesi sabWo adgens:<br />

1. afxazeTis assr uzenaesi sabWos 1990 wlis 25<br />

agvistos dadgenileba “afxazeTis saxelmwifoebriobis<br />

dacvis samarTleblivi garantiebis Sesaxeb”, gauqmdes,<br />

rogorc antikonstituciuri, kanonsawinaaRmdego da<br />

iuridiulad dausabuTebeli, rac arRvevs <strong>saqarTvelos</strong><br />

istoriulad Camoyalibebul teritoriul mTlianobas,<br />

xolo deklaracia “afxazeTis sabWoTa socialisturi<br />

182


espublikis saxelmwifoebrivi damoukideblobis Sesaxeb”<br />

uaryofil iqnes, ramdenadac igi ewinaaRmdegeba<br />

afxazeTis mosaxleobis umetesobis Zireul interesebs<br />

da survils.<br />

2. dagmobil iqnes <strong>saqarTvelos</strong>a da qarTveli xalxis<br />

misamarTiT braldebebi, rac gaisma 1990 wlis 25<br />

agvistos sesiaze”(gaz. “sabWoTa afxazeTi”, #171, 1990).<br />

1990 wlis 4 dekembers afxazeTis umaRlesi sabWos<br />

sesiam sabWos Tavmjdomared vladislav arZinba airCia.<br />

Tavdapirvelad <strong>saqarTvelos</strong>a da afxazeTis axal xelisufalTa<br />

Soris saqmiani, konstruqciuli molaparakebebi<br />

mimdinareobda. moskovis waqezebiT TandaTan iZabeboda<br />

situacia afxazeTSi. 1991 wlis 17 marts Catarda<br />

referendumi ssr kavSiris SenarCunebis sakiTxTan dakav-<br />

SirebiT, romelsac <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi<br />

sabWos Tavmjdomarem zviad gamsaxurdiam boikoti gamoucxada<br />

da 1991 wlis 28 Tebervlis dadgenilebiT 1991<br />

wlis 31 marts daniSna referendumi <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebrivi<br />

damoukideblobis aRdgenis Taobaze<br />

(regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi ... 2002: 53_54).<br />

am dadgenilebas ar daemorCila afxazeTis assr uzenaesi<br />

sabWos Tavmjdomare v. arZinba da 1991 wlis 28<br />

Tebervlis dadgenilebiT gadawyvita, rom 1991 wlis 17<br />

martis sakavSiro referendumSi, romelic ssrk SenarCunebis<br />

sakiTxs exeboda, afxazeTic miiRebda monawileobas<br />

(gaz. “afxazeTis xma”, #37, 1991).<br />

<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos prezidiumma<br />

afxazuri mxaris es gadawyvetileba iuridiuli<br />

Zalis armqoned gamoacxada (<strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />

uzenaesi sabWos uwyebebi, #3, 1991: 24_26). Tumc afxazeTis<br />

teritoriaze mainc Catarda 1991 wlis 17 martis<br />

referendumi da xma misces ssr kavSiris SenarCunebas.<br />

qarTul-afxazuri davis sagans Seadgenda agreTve<br />

afxazeTis assr uzenaesi sabWos arCevnebisa da legitimaciis<br />

sakiTxi. <strong>saqarTvelos</strong> uzenaesi sabWos 1991 wlis<br />

27 Tebervlis dadgenilebaSi “afxazeTis assr uzenaesi<br />

sabWos arCevnebis Sesaxeb” vkiTxulobT: “afxazeTis<br />

assr uzenaes sabWos ar gaugrZelebia vada, ar miuRia<br />

183


afxazeTis uzenaesi sabWos arCevnebis Sesaxeb kanoni da<br />

Sesabamisad arc afxazeTis uzenaesi sabWos arCevnebi<br />

dauniSnavs...”(<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos<br />

uwyebebi, #2, 1991: 92).<br />

moskovis mier waqezebuli separatistuli Zalebi afxazeTSi<br />

agrZelebdnen antikonstituciur qmedebebs. miuxedavad<br />

moskovis winaaRmdegobisa, qarTul-afxazuri<br />

ormxrivi konsensusi mainc moxerxda, mdgomareoba daregulirda<br />

_ miiRes saarCevno kanoni, romelic kvotebis<br />

principebs iTvaliswinebda. kerZod, afxazeTis avtonomiuri<br />

respublikis umaRles sabWoSi iqneboda 65 deputati,<br />

maT Soris_28 afxazi, 26_qarTveli da 11_sxva danarCeni<br />

erovnebis deputati. miRweuli SeTanxmebis<br />

Tanaxmad, afxazeTis avtonomiuri respublikis umaRlesi<br />

sabWos Tavmjdomare iqneboda afxazuri, xolo, misi<br />

pirveli moadgile_qarTuli deputaciis warmomadgeneli.<br />

ministrTa sabWos Tavjdomare _ qarTveli, xolo<br />

misi pirveli moadgile_afxazi. rac mTavaria, afxazeTis<br />

avtonomiuri respublikis moqmed konstituciaSi Sevida<br />

cvlileba, romlis Tanaxmadac yvela mniSvnelovani<br />

gadawyvetileba (garda saprocedurosi) unda miRebuliyo<br />

xmebis ori mesamediT, romlis mosagroveblad (44<br />

xma) aucilebeli xdeboda qarTvel da afxaz deputatTa<br />

urTierTkompromisi (<strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune:<br />

231).<br />

am etapze moxerxda kompromisis moZebna, magram amis<br />

Semdeg afxazeTis separatistuli mTavroba yvela Rones<br />

xmarobda ZirZveli qarTuli kuTxis <strong>saqarTvelos</strong>agan<br />

gamosayofad. magaliTad, 1991 wlis 2 ivliss afxazeTis<br />

assr uzenaesma sabWom dagmo qarTuli erovnuli gvardiis<br />

Seqmna da is ssrk konstituciis darRvevad gamoacxada(gaz.<br />

“Абхазия”, #32, 1991). afxazeTis assr uzenaesma<br />

sabWom 1991 wlis 27 seqtembers miiRo dadgenileba<br />

“afxazeTis respublikuri sabaJo samsaxuris Seqmnis Sesaxeb”<br />

(gaz. “Республика Абхазия”, #15, 1991). am dadgenilebis<br />

moqmedebis SeCerebis Taobaze 1991 wlis 8 oqtombers<br />

gamovida <strong>saqarTvelos</strong> respublikis prezidentis<br />

dadgenileba (<strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos<br />

184


uwyebebi, #10, 1991: 13). amas mohyva 1991 wlis 22 oqtombris<br />

afxazeTis respublikis uzenaesi sabWos antikonstituciuri<br />

dadgenileba “afxazeTis suverenitetis<br />

ekonomikuri safuZvlebis Sesaxeb”, romliTac afxazebis<br />

sakuTrebad gamocxadda afxazeTis teritoriaze mdebare<br />

sakavSiro da sakavSiro-respublikuri daqvemdebarebis<br />

sawarmoebi, dawesebulebebi da organizaciebi (gaz.<br />

“Республика Абхазия”, #15, 1991). es ukanono dadgenileba<br />

SeCerebulad gamocxadda <strong>saqarTvelos</strong> prezidentis 1991<br />

wlis 24 oqtombris brZanebulebiT(regionaluri konfliqtebi<br />

saqarTveloSi... 2002: 56). afxazebis mxridan analogiur<br />

antikonstituciur qmedebebs SemdegSic araerTxel<br />

hqonda adgili, romelic aSkarad eTnikuri konfliqtis<br />

gaRvivebisaken iyo mimarTuli.<br />

1991 wlis bolosaTvis saqarTveloSi ukiduresobamde<br />

daiZaba situacia. qveyanaSi, faqtobrivad, samoqalaqo<br />

omi daiwyo.<br />

zviad gamsaxurdias opoziciam gamoiyena sagareo<br />

garTuleba_<strong>saqarTvelos</strong> xelisuflebis daZabuli urTierToba<br />

ruseTTan da mis winaaRmdeg SeiaraRebuli gamosvla<br />

daigegma. 1991 wlis dekembersa da 1992 wlis<br />

ianvarSi TbilisSi samxedro Zalis gamoyenebiT daemxo<br />

kanonieri xelisufleba. prezidentma zviad gamsaxurdiam<br />

Tavi jer somxeTs, xolo Semdeg CeCneTs Seafara.<br />

Zalaufleba xelSi aiRo samxedro sabWom (jaba ioseliani,<br />

Tengiz kitovani, Tengiz sigua). samxedro gadatrialebam<br />

dasabami misca samoqalaqo oms qveyanaSi,<br />

romelic devnili prezidentis momxreebsa da samxedro<br />

sabWos Soris mimdinareobda.<br />

aseT kritikul situaciaSi (1992 wlis 7 marts) moskovidan<br />

saqarTveloSi Camovida eduard SevardnaZe. 1992<br />

wlis 11 oqtombers Catarda parlamentis arCevnebi. axali<br />

parlamentis Tavmjdomare gaxda eduard SevardnaZe,<br />

romelsac parlamentma saxelmwifos meTauris funqciebi<br />

mianiWa. saqarTvelo scno gaerTianebuli erebis organizaciis<br />

wevrma mravalma qveyanam .<br />

mTeli am umZimesi periodis manZilze afxazeTis<br />

separatistuli xelisufleba amzadebda regionis gamo-<br />

185


yofas <strong>saqarTvelos</strong>agan. afxazeTis assr uzenaesi sab-<br />

Wos Tavmjdomare arZinbam 1992 wlis 20 ianvris dadgenilebiT<br />

afxazeTis teritoriaze myofi qarTuli<br />

erovnuli gvardiis nawilebi ukanono formirebebad<br />

gamoacxada da maT afxazeTSi cecxlsasroli iaraRis<br />

tareba aekrZalaT (gaz. “afxazeTis xma”, #5, 1992), rac<br />

ewinaaRmdegeboda <strong>saqarTvelos</strong> konstitucias.<br />

1992 wlis 24 ivniss qalaq soxumSi SeiaraRebulma<br />

pirebma alya Semoartyes Sinagan saqmeTa saministros<br />

Senobas, mZimed daaSaves afxazeTis Sinagan saqmeTa ministri<br />

g. lominaZe, ramac gamoiwvia afxazeTis mosaxleobis,<br />

gansakuTrebiT misi qarTuli nawilis aRSfo-<br />

Teba _ daiwyo daumorCilebloba. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />

saxelmwifo sabWos dadgenilebiT: “iqmneba saSiSroeba<br />

imisa, rom movlenebis Semdgomi ganviTareba gamoiwvevs<br />

qaoss da situacias umarTavs gaxdis” (gaz.<br />

“<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #118_119, 1992).<br />

imave wlis 23 ivliss afxazeTis separatistulma<br />

mTavrobam gaauqma afxazeTis assr 1978 wlis konstitucia<br />

da axali konstituciis miRebamde 1925 wlis<br />

konstitucia aamoqmeda (gaz. “Абхазия”, #27, 1992). aRniSnuli<br />

qmedeba ganaxorcieles xalxTa umravlesobis azris<br />

gauTvaliswineblad da arc deputatTa umravlesobas<br />

daekiTxnen. imave wlis 25 ivliss <strong>saqarTvelos</strong><br />

respublikis saxelmwifo sabWos Tavmjdomarem e. SevardnaZem,<br />

specialuri dadgenilebiT, 1925 wlis afxazuri<br />

konstituciis amoqmedeba iuridiuli Zalis armqoned<br />

gamoacxada (gaz. ‘<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #139, 1992).<br />

aqve unda iTqvas, rom afxazeTis uzenaes sabWoSic<br />

iyvnen <strong>saqarTvelos</strong> erTianobis mosurne didi sazogado<br />

moRvaweebi. maTi ZalisxmeviT 29 ivliss afxazeTis assr<br />

uzenaesma sabWom miiRo Semdegi Sinaarsis dadgenileba:<br />

“afxazeTis assr uzenaesi sabWos 1992 wlis 23 ivlisis<br />

dadgenileba, miRebuli afxazeTis assr uzenaesi sab-<br />

Wos deputatTa fraqcia “demokratiuli afxazeTis”<br />

monawileobis gareSe, romelic warmoadgens avtonomiuri<br />

respublikis did umravlesobas parlamentSi, aris<br />

mcdeloba afxazeTis assr 1978 wlis konstituciis<br />

186


Sewyvetisa da afxazeTis ssr 1925 wlis konstituciis<br />

moqmedebaSi Seyvanisa, romelic acxadebs proletariis<br />

diqtaturas da dRevandelobisaTvis savsebiT miuRebel<br />

realiebs”(gaz. “afxazeTis xma’, #121, 1992).<br />

amis Semdeg afxazma separatistebma iwyes adamianTa<br />

gataceba samegrelos mxaris raionebidan da bandituri<br />

Tavdasxmebi ruseTidan saqarTveloSi momaval matareblebze,<br />

maTi gaZarcvis mizniT. saWiro gaxda afxazeTis<br />

satransporto magistralebis dacva. 1992 wlis 10 agvistos<br />

<strong>saqarTvelos</strong> respublikis saxelmwifo sabWos prezidiumma<br />

daadgina: “<strong>saqarTvelos</strong> respublikis saxelmwifo<br />

sabWos debulebebis me-13 muxlis meore punqtis<br />

safuZvelze <strong>saqarTvelos</strong> respublikis rkinigzis transportze<br />

1992 wlis 15 agvistodan SemoRebul iqnes sagangebo<br />

wesebi erTi Tvis vadiT” (regionaluri konfliqtebi<br />

saqarTveloSi ... 2002: 79).<br />

afxazeTis satransporto magistralebis dacva SevardnaZes<br />

da qarTul mxares erTpirovnuli gadawyvetilebiT<br />

ar miuRia, yovelive es arZinbasTan SevardnaZis<br />

satelefono saubriT iyo SeTanxmebuli. 1992 wlis 14<br />

agvistos satransporto magistralis dacvis mizniT<br />

afxazeTSi Sevida qarTuli policia da jari. samxedro<br />

ministri Tengiz kitovani, romelic am jaris sardali<br />

gaxldaT, mkacrad iyo gafrTxilebuli, rom jari ar<br />

unda dabanakebuliyo qalaqebSi, aramed mxolod samagistralo<br />

kvanZebze. kitovanma ar Seasrula es miTiTeba,<br />

rac sababad gamoiyenes afxazeTis SeiaraRebulma<br />

Zalebma da srola autexes qarTul jars, romelmac<br />

sroliTve upasuxa.<br />

qarTuli policiisa da jaris afxazeTis avtonomiur<br />

respublikaSi Seyvana <strong>saqarTvelos</strong> mTavrobis mxridan<br />

didi Secdoma iyo (ram ganapiroba aseTi windauxedavi<br />

nabijis gadadgma, damoukidebeli kvlevis Temaa). afxazurma<br />

mxarem es qmedeba respublikis suverenitetis<br />

darRvevad Seafasa da gamoacxada 18-dan 40 wlamde asakis<br />

zrdasruli mosaxleobis mobilizacia. brZanebaSi<br />

vkiTxulobT: ”Sinagani jaris polkis meTaurma polkis<br />

bazaze Camoayalibos xuTi aTaseuli, TiTeulSi 500<br />

187


kacis odenobiT”(Абхазия, хроника необъявленной войны, Ч.1, 14<br />

Августа _14 Сентабря, 1992: 28_29). xolo imave wlis 16<br />

seqtembers afxazeTis respublikis uzenaesi sabWos Tavmjdomarem<br />

v. arZinbam lixnis manifestis safuZvelze<br />

SemuSavebuli dadgenileba miiRo da kidev erTxel gausva<br />

xazi damoukidebeli afxazeTis respulikis okupaciis<br />

mcdelobas <strong>saqarTvelos</strong> mxridan. arZinbas mier<br />

miRebuli dokumentis Tanaxmad, saqarTvelo miznad isaxavda<br />

100-aTasiani afxazi xalxis fizikur ganadgurebas<br />

(gaz. “Свабодная Абхазия”, #2, 1992), rac aSkara sicruea.<br />

afxazebis mxare daiWira ruseTis federaciis uzenaesma<br />

sabWom. man, 1992 wlis 25 seqtembris dadgenilebiT,<br />

gadaWriT dagmo <strong>saqarTvelos</strong> respublikis xelmZRvanelobis<br />

moqmedeba, “romelic cdilobs Zaladobis<br />

gziT gadaWras rTuli erovnebaTSorisi problemebi”<br />

(Jurn. “Дипломатический Вестник”, #19_20, 1992: 24_25). amiT<br />

kidev erTxel gaxda aSkara, rom ruseTis saxelmwifo<br />

separatist afxazTa mxareze iyo da garkveulwilad mis<br />

mierve iyo inspirirebuli es eTnikuri konfliqti.<br />

Tavdapirvelad kitovan_ioselianis samxedro nawilebs<br />

afxazma da rusma “boevikebma” saSualeba misces<br />

marSiT gaevloT mTeli afxazeTi mdinare fsoumde, magram<br />

Semdeg Crdilokavkasieli da kazak-rusi gawvrTnili<br />

samxedro nawilebis daxmarebiT daiwyes Semoteva,<br />

rac sabolood qarTvelTa damarcxebiT damTavrda.<br />

maTi daxmarebiT afxazma separatistebma 1992 wlis 2<br />

oqtombers aiRes gagra, didi brZolebis Sedegad 1992<br />

wlis 27 oqtombers aiRes soxumi, xolo 1993 wlis<br />

seqtembris bolos _ oCamCire, gali da mdinare engurze<br />

gaavles sazRvari. separatistebma tyved aiyvanes da<br />

daxvrites afxazeTis ministrTa sabWosa da Tavdacvis<br />

sabWos Tavmjdomare Jiuli Sartava. man sakuTari sicocxlis<br />

fasad aTasobiT soxumels aacila Tavidan<br />

afxaz separatistTa tyveobaSi Cavardna da sikvdili.<br />

afxazeTidan gamoidevna daaxloebiT 300 aTasi qarTveli<br />

da sxva erovnebis moqalaqe.<br />

qarTuli mxare ar wyvetda moqmedebas afxazeTSi<br />

mSvidobis damyarebisaTvis. amis damadasturebelia 1992<br />

188


wlis 3 seqtembrs moskovSi gamarTuli molaparakeba,<br />

romlis ZaliTac 5 seqtembris 12.00 saaTidan cecxli<br />

unda Sewyvetiliyo orive mxridan. aseve yovelgvari<br />

pirobebi unda Seqmniliyo afxazeTidan ltolvili<br />

qarTvelebis ukan dasabruneblad (gaz. “<strong>saqarTvelos</strong><br />

respublika”, #170, 1992). aRniSnuli SeTanxmeba daarRvies<br />

afxazebma.<br />

afxazi separatistebis da maTi Sinauri Tu gare<br />

momxreebis mravalgzisma veragobam aiZula saqarTvelo<br />

Sesuliyo damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi<br />

da daTanxmeboda mdinare enguris orive mxares rusTa<br />

“samSvidobo” jaris Cadgomas, ramac, faqtobrivad, yovel<br />

SemTxvevaSi _ jerjerobiT mainc, Seqmna saqarTvelo<br />

_ afxazeTis gamyofi sazRvari. ruseTis federaciis<br />

uzenaesi sabWos 1992 wlis 25 seqtembris dadgenilebiT,<br />

ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebi samSvidobo<br />

Zalebis rangSi iqna ayvanili da konfliqtis demilitarizebul<br />

zonaSi Caayenes “mosaxleobis uSiSroebis uzrunvelyofisa<br />

da mrewvelobis da transportis mdgradi<br />

funqcionirebisaTvis” (regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi...<br />

2002:82_83). afxazeTSi saerTaSoriso egidiT<br />

ganlagebuli ruseTis es samSvidobo Zalebi ver<br />

asruleben dakisrebul misias da ver uzrunvelyofen<br />

mSvidobasa da stabilurobas regionSi.<br />

ruseTis daxmarebiT gaTamamebulma afxazma separatistebma<br />

afxazeTi gamoacxades “damoukidebel saxelmwifod”<br />

da uari Tqves 100-aTasobiT ltolvilis saku-<br />

Tar saxlSi dabrunebaze, Tu saqarTvelo ar scnobda<br />

maT “damoukideblobas”.<br />

qarTuli mxare amis Semdegac araerTxel Seecada es<br />

eTnikuri konfliqti aRmoefxvra. is Tanaxma iyo wasuliyo<br />

daTmobaze da afxazeTi farTo avtonomiis<br />

statusiT Sesuliyo <strong>saqarTvelos</strong> SemadgenlobaSi. amis<br />

erT-erTi yvelaze TvalsaCino magaliTia 1993 wlis 27<br />

ivlisis soWis SeTanxmeba, romelSic saubaria, rom 1993<br />

wlis 28 ivlisis 12.00 saaTidan unda Sewydes cecxli da<br />

afxazeTSi “1993 wlis 29 ivlisidan funqcionirebas<br />

iwyebs qarTul_afxazur_rusuli droebiTi sakontro-<br />

189


lo jgufebi (3_9 kacis odenobiT)”, es sakontrolo<br />

jgufebi meTvalyureobas gauweven cecxlis Sewyvetis<br />

reJimis dacvas.<br />

“konfliqtis zonaSi dauyovnebliv Sedian saerTaSoriso<br />

meTvalyureni” (gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”,<br />

#164, 1993). am saerTaSoriso meTvalyureebSi gaeros<br />

uSiSroebis sabWos mier movlenili meTvalyureni igulisxmeba.<br />

es SeTanxmebac daarRvia afxazurma mxarem da<br />

saomari moqmedebebi amis Semdegac gaagrZela.<br />

aRsaniSnavia, rom afxazebi omis gagrZelebas, ruse-<br />

Tis mxridan araoficialuri mxardaWera rom ar yofiliyo,<br />

ver SeZlebdnen. Tumc, ruseTi rogorc qarTuli,<br />

ise afxazuri mxaris dasustebiT rom iyo dainteresebuli,<br />

gvafiqrebinebs ruseTis federaciis erovnebaTa<br />

sabWos Tavjdomaris r. g. abdulatovis 1993 wlis 30<br />

aprilis dadgenileba, romelSic vkiTxulobT Semdegs:<br />

“ruseTis federaciis mTavroba ar asrulebs ruseTis<br />

federaciis uzenaesi sabWos rekomendaciebs, SeCerdes<br />

<strong>saqarTvelos</strong> respublikisaTvis SeiaraRebis gadacema,<br />

Sewydes adre dadebuli kontraqtebiT sabrZolo teqnikisa<br />

da tyvia_wamlis miwodeba”(Ведемости Съезда Народных<br />

Депутатов РФ и Верховного Совета РФ, №20. 1993: 1214 _ 1215).<br />

ruseTi rom afxazur mxares amaragebda iaraRiT, es<br />

faqtia. magram, rogorc am dadgenilebidan gamodis,<br />

ruseTi Turme qarTul mxaresac awvdida tyvia-wamals.<br />

Cans, ruseTs xels aZlevda, Tuki orive mxare _ qar-<br />

Tulica da afxazuric dasustdeboda da saerTo jamSi<br />

amiT qarTuli saxelmwifo daZabundeboda. aSkaraa, rom<br />

moskovSi sakmaod Sorsmimavali gegmebi hqondaT.<br />

oriode sityviT SevexoT gaeros rols konfliqtis<br />

daregulirebis sakiTxSi. qarTul_afxazur konfliqtSi<br />

aqtiurad monawileobda gaerTianebuli erebis organizacia.<br />

1993 wlis 24 agvistos gaeros uSiSroebis sabWos<br />

rezoluciis #858 dadgenilebiT qarTul_afxazuri<br />

konfliqtis zonaSi moavlines gaeros meTvalyureni,<br />

Tavdapirvelad 6 Tvis vadiT. Semdeg moxda am vadis<br />

gazrda (Т. Надареишвили, 1996: 230_231). mas Semdeg, rac<br />

qarTul_afxazuri konfliqtis zonaSi movlenilma gae-<br />

190


os meTvalyureebma adgilze Seiswavles problema, 1993<br />

wlis 19 oqtombers gaeros uSiSroebis sabWom miiRo<br />

#876 rezolucia, romelSic vkiTxulobT: “gaeros uSiSroebis<br />

sabWo adasturebs <strong>saqarTvelos</strong> respublikis<br />

suverenitets da teritoriul mTlianobas. kvlav adasturebs<br />

<strong>saqarTvelos</strong> respublikasa da afxazeTSi arsebuli<br />

Zalebs Soris cecxlis Sewyvetis Sesaxeb 1993<br />

wlis 27 ivlisis SeTanxmebis uxeS darRvevas afxazTa<br />

mxaris mier da saerTaSoriso humanuri samarTlis<br />

darRveviT warmoebul Semdgom moqmedebebs. gmobs<br />

agreTve afxazeTis avtonomiuri respublikis Tavdacvis<br />

sabWosa da ministrTa sabWos Tavmjdomaris mkvlelobas”<br />

(gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #229, 1993).<br />

gaeros uSiSroebis sabWos am rezoluciam MmTel<br />

msoflios kidev erTxel daanaxa, rom qarTul_afxazur<br />

mxares Soris SeTanxmebebs afxazuri mxare da maT ukan<br />

mdgomi ruseTi arRvevda.<br />

marTalia, 1993 wlis seqtembris bolos dasrulda<br />

uSualod saomari moqmedebebi, magram es moxda mxolod<br />

imis Semdeg, rac 300 aTasamde qarTvels daatovebines<br />

afxazeTi. bevri qarTveli Seewira afxazeTis oms. <strong>saqarTvelos</strong><br />

parlamentis 1996 wlis 17 aprilis dadgenilebaSi<br />

naTqvamia, rom: “<strong>saqarTvelos</strong> ZirZvel teritoriaze<br />

_ afxazeTSi aTwleulebis ganmavlobaSi moqmedma<br />

separatistebma gareSe ZalTa mxardaWeriTa da xelSewyobiT<br />

1992 wlidan moawyves qarTvelebis genocidi da<br />

eTnikuri wmenda, romelsac Seewira Svidi aTasze meti<br />

mSvidobiani moqalaqe, ugzoukvlod daikarga aTasze<br />

meti, daiWra da dasaxiCrda aTi aTasamde adamiani. barbarosulad<br />

daxvrites afxazeTis avtonomiuri respublikis<br />

ministrTa sabWos Tavmjdomare, <strong>saqarTvelos</strong><br />

parlamentis wevri Jiuli Sartava da sxva xelmZRvaneli<br />

pirebi. mSobliuri adgilebidan gaZevebulia afxazeTis<br />

mosaxleobis 80 procenti, damwvari, gaZarcvuli da ganadgurebulia<br />

20 000_ze meti sacxovrebeli saxli,<br />

dangreulia skolebi, kulturis centrebi, eklesiebi,<br />

xuroTmoZRvrebisa da istoriuli Zeglebi...<br />

191


sagangebod unda aRiniSnos, rom qarTvelTa genocidi<br />

da eTnikuri wmenda grZeldeba saomar moqmedebaTa<br />

Sewyvetis Semdgomac, gansakuTrebiT galis raionSi,<br />

sadac 1993 wlis seqtembris Semdeg daiRupa 1000-ze meti<br />

adamiani. farTo masStabi miiRo adamianis uflebebisa<br />

da Tavisuflebebis Selaxvam.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> prokuraturisa da afxazeTis avtonomiuri<br />

respublikis umaRlesi sabWos mier warmodgenili<br />

masalebis safuZvelze afxazeTSi ganviTarebuli da mimdinare<br />

movlenebi Sefasdes, rogorc separatistTa mier<br />

ruseTis antidemokratiuli, reaqciuli da sxva gareSe<br />

Zalebis daxmarebiTa da monawileobiT <strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifoebriobisa<br />

da teritoriuli mTlianobis winaaRmdeg<br />

mimarTuli agresiuli qmedeba...” (parlamentis<br />

uwyebebi. <strong>saqarTvelos</strong> parlamentis yovelkvireuli uwyebebi,<br />

#5_6, 1996: 56_59)<br />

parlamentis es dadgenileba ara marto imiT aris<br />

mniSvnelovani, rom afxazeTSi daRupulTa, dakargulTa<br />

da dasaxiCrebulTa zusti statistikuri cnobebia mocemuli,<br />

aramed imiTac, rom ruseTis mxaris antidemokratiuli<br />

qmedebani kidev erTxel aris saaSkaraoze gamotanili<br />

da maTTan dakavSirebiT zusti formulirebebia<br />

gakeTebuli.<br />

parlamentis igive dadgenileba mimarTavs afxazur<br />

mxaresac, masSi vkiTxulobT: “<strong>saqarTvelos</strong> konstituciis<br />

safuZvelze da saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli<br />

principebis Sesabamisad, mravalerovani afxazeTis<br />

farTo sazogadoebriobis, yvela erisa da erovnebis<br />

warmomadgenlebis monawileobiT ganisazRvros afxaze-<br />

Tis avtonomiuri respublikis politikuri statusi<br />

farTomasStabiani avtonomiiT erTiani qarTuli saxelmwifos<br />

CarCoSi” (gaz. “Свoбодная Грузия”, #77, 1994).<br />

analogiuri Sinaarsis dadgenileba mocemulia 1994<br />

wlis 4 maisis gaeros generaluri mdivnis moxsenebiT<br />

baraTSi. msgavsi formulirebebia gakeTebuli gaeros<br />

sxva rezoluciebSic. magram verc aman uSvela problemas.<br />

amis Semdegac araerTxel Sedga molaparakeba<br />

qarTul da afxazur mxareebs Soris _ problemis mSvi-<br />

192


dobianad daregulirebisa da afxazeTis farTomasStabiani<br />

avtonomiis statusiT <strong>saqarTvelos</strong> Semadgenloba-<br />

Si SemosvlasTan dakavSirebiT (ix. gagebis memorandumi,<br />

miRebuli qarTul da afxazur mxareebs Soris Jenevis<br />

molaparakebaze 1993 wlis 30 noembridan 1 dekembramde,<br />

ix. Т. Надареишвили, 1996: 286-287; komunike JenevaSi qarTvelTa<br />

da afxazTa molaparakebis meore raundis Sesaxeb,<br />

romelic mimdinareobda 1994 wlis 11_13 ianvars,<br />

misi sruli teqsti dabeWdilia gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”,<br />

#12, 1994; oTxmxrivi SeTanxmeba (saqarTvelo,<br />

afxazeTi, ruseTis federacia da gaero), ltolvilTa<br />

da adgilnacval pirTa Sesaxeb, gaimarTa 1994 wlis<br />

22_25 Tebervals JenevaSi, imave wlis 7-9 marts niuiorkSi<br />

da 29_31 marts moskovSi da sxv. am molaparakebaTa<br />

ZiriTadi deklaraciebi da SeTanxmebebi ixileT<br />

wignSi “regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi ...”,<br />

2002: 94, 96_97, 102_105, 105_107, 108_110; aseve: gaz. “<strong>saqarTvelos</strong><br />

respublika”, #53, 1994), magram afxazuri mxare<br />

yovelTvis arRvevda am SeTanxmebebs.<br />

saqmes verc gaeros uSiSroebis sabWos mier warmogzavnil<br />

meTvalyureTa gazrdilma kontingentma da<br />

saerTaSoriso organizaciebma uSveles. afxazeTis<br />

separatistuli mTavrobis warmomadgenlebma 1994 wlis<br />

26 noembers miiRes, rogorc isini uwodeben, “damoukidebeli<br />

afxazeTis respublikis” konstitucia, romelic<br />

Tavis mxriv 1925 wlis konstituciis safuZvelze iyo<br />

SemuSavebuli. konstituciaSi naTqvamia: “Cven, afxazeTis<br />

xalxi, vaxorcielebT ra sakuTari TviTgamorkvevis uflebas,<br />

sazeimod vacxadebT da vadgenT am konstitucias.<br />

muxli 1. afxazeTis respublika aris suverenuli, demokratiuli,<br />

samarTlebrivi saxelmwifo, romelic istoriulad<br />

Camoyalibda xalxTa Tavisufali TviTgamorkvevis<br />

uflebiT.<br />

muxli 6. afxazeTis respublikis saxelmwifo ena<br />

aris afxazuri.<br />

rusuli ena afxazuris Tanabrad aRiarebulia saxelmwifo<br />

da sxva dawesebulebebis enad...” (gaz. “Абхазия”,<br />

#4, 1995). me-10 muxliT gansazRvrulia qveynis sa-<br />

193


xelmwifo simbolika (saxelmwifo droSa, gerbi da himni),<br />

37-e muxliT gansazRvrulia afxazeTis respublikis<br />

parlamentis deputatTa raodenoba 35 kaciT da parlamentis<br />

uflebamosilebaTa vada_5 wliT. 47-e, 48-e, 49-e<br />

muxlebiT gansazRvrulia afxazeTis respublikis parlamentis<br />

ufleba-movaleobani, xolo 53-e muxliT _ prezidentis<br />

ufleba-movaleobani, rom is “gansazRvravs<br />

saSinao da sagareo politikis ZiriTad mimarTulebebs”<br />

da a.S. (gaz. “Абхазия”, #4, 1995).<br />

aRniSnuli konstitucia ewinaaRmdegeboda <strong>saqarTvelos</strong><br />

konstitucias da mis mTavar debulebas, rom<br />

<strong>saqarTvelos</strong> konstitucia aris qveynis uzenaes kanonTa<br />

krebuli da yvela sxva, maT Soris avtonomiur respublikaTa<br />

kanonebi moyvanili unda iyos masTan SesabamisobaSi.<br />

aRniSnuli antikonstituciuri qmedeba dagmes evropis<br />

uSiSroebisa da TanamSromlobis organizaciis budapeStis<br />

Sexvedraze, sadac kidev erTxel gaesva xazi<br />

<strong>saqarTvelos</strong> suverenitets da teritoriuli mTlianobis<br />

dacvas saerTaSoriso Tanamegobrobis mier cnobil<br />

sazRvrebSi. monawileTa daskvniT, “swored am princips<br />

unda efuZnebodes konfliqtebis mowesrigeba saqarTveloSi”<br />

(gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #208, 1994). analogiuri<br />

xasiaTis dadgenilebebi iqna miRebuli gaeros<br />

uSiSroebis sabWos sxvadasxva sxdomebzec (regionaluri<br />

konfliqtebi saqarTveloSi ... 2002: 120_121; 124_125;<br />

131_132; 139-140; gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #141,<br />

1996)<br />

XX saukunis miwurulamde analogiuri xasiaTis dadgenilebebi<br />

araerTxel miiRo rogorc gaerom, aseve<br />

qarTulma mxarem, magram verc am dadgenilebebma gadaWres<br />

aRniSnuli konfliqti. saukunis miwurulsac ver<br />

iqna aRdgenili <strong>saqarTvelos</strong> teritoriuli mTlianoba<br />

da kvlav qarTuli iuridiuli sivrcis miRma rCeba afxazeTi.<br />

zemoT moyvanili mravalricxovani dokumentebidan<br />

naTlad Cans, rom qarTul-afxazuri konfliqti, garda<br />

orive mxridan daSvebuli Secdomebisa, inspirirebulia<br />

194


mesame Zalis _ ruseTis mierac, romlis imperialisturi<br />

formula _ “dahyavi da ibatone” _ Sors mimaval gegmebs<br />

isaxavs miznad da mxolod afxazebisadmi uangaro<br />

siyvaruliT ar aris gansmWvaluli. aqve unda aRiniSnos<br />

qarTuli mxaris konfliqtisadmi swori midgoma _ misi<br />

mSvidobiani gziT gadaWris wadili. Tumca, unda aRiniSnos,<br />

rom saerTaSoriso organizaciebis mxridan mxolod<br />

rCevebis miwodeba konfliqtSi monawile mxareebisadmi,<br />

promlemas ver Svelis _ saWiroa ufro qmediTi<br />

nabijebis gadadgma da konstruqciuli dialogis formatis<br />

ganaxleba ufro mimzidveli winadadebebiT.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. afxazeTis sakiTxi oficialur dokumentebSi. <strong>saqarTvelos</strong><br />

sakanonmdeblo, aRmasrulebeli xelisufleba,<br />

saerTaSoriso organizaciebi, 1989_1999 ww. nawili I, 1989-<br />

1995 ww., avtorebi da saredaqcio kolegia: vaxtang yolbaia,<br />

Teimuraz Waxrakia, rafiel gelantia, daviT lacuzbaia,<br />

Tb., 2000 w.<br />

2. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #118_119, 1992 wlis 1<br />

ivlisi.<br />

3. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> raspublika”, #139, 1992 wlis 28<br />

ivlisi.<br />

4. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #170, 1992 wlis 4<br />

seqtemberi.<br />

5. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #164, 1993 wlis 29<br />

ivlisi.<br />

6. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #229, 1993 wlis 19<br />

oqtomberi.<br />

7. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #208, 1994 wlis 10<br />

dekemberi.<br />

8. gaz. “<strong>saqarTvelos</strong> respublika”, #141, 1996 wlis 17<br />

ivlisi.<br />

9. gaz. “sabWoTa afxazeTi”, #171, 1990 w., 6 oqtomberi.<br />

10. gaz. “afxazeTis xma”, #37, 1991 wlis 5 marti.<br />

11. gaz. “afxazeTis xma”, #5, 1992 wlis 4 Tebervali.<br />

12. gaz. “afxazeTis xma”, #121, 1992 wlis 1 agvisto.<br />

195


13. miminoSvili r., fanjikiZe g., simarTle afxazeTze,<br />

Tb., 1990 w.<br />

14. parlamentis uwyebebi. <strong>saqarTvelos</strong> parlamentis<br />

yovelkvireuli uwyebebi, 1996 w., #5_6<br />

15. regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi_<strong>samxreT</strong><br />

oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989_2001). politikur-samarTlebrivi<br />

aqtebis krebuli, krebulis Semdgeneli<br />

da mTavari redaqtori Tamaz diasamiZe, Tb., 2002 w.<br />

16. <strong>saqarTvelos</strong> ssr uzenaesi sabWos uwyebebi, 1990 w.,<br />

#8.<br />

17. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />

1991 w., #1.<br />

18. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />

1991 w., #2.<br />

19. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />

1991 w., #3.<br />

20. <strong>saqarTvelos</strong> respublikis uzenaesi sabWos uwyebebi,<br />

1991 w., #10.<br />

21. <strong>saqarTvelos</strong> istoria, XX saukune, Tb., 2003 w.<br />

22. gaz. ”Абхазия”, #32, 1991 wlis 13 agvisto.<br />

23. gaz. “Абхазия”, #27, 1992 wlis 30_6 agvisto.<br />

24. gaz. “Абхазия”, #4, 1995 wlis 27 noemberi.<br />

25. gaz. ”Республика Абхазия”, #15, 1991 wlis 12 oqtomberi.<br />

26. gaz. “Свободная Абхазия”, #2, 1992 wlis 18 seqtemberi.<br />

27. gaz. “Свободная Грузия “, #77, 1994 wlis 12 maisi.<br />

28. gaz. “Советская Абхазия”, #164, 1990 wlis 28 agvisto.<br />

29. Абхазия – хроника необьявленной войны, ч. 1, 14 августа-14<br />

сентября, Сост: Б. Амкуаб Т. Илларионова, М., 1992 Г.<br />

30. Ведомости Сьезда Народных Депутатов РФ и Верховного<br />

Совета РФ, 1993 г., #20.<br />

31. Jurnali “Дипломатический вестник”, М., 1992 г., #19-20.<br />

32. Надареишвили Т., “Геноцид в Абхазии”, 1996 г.<br />

33. М. Ю. Чумалов, Абхазский узел , М., 1995 г.<br />

.<br />

196


Chronicle of Georgia-Abkhazia relations in<br />

the 90’s of the 20 th century<br />

Sulkhan Aleksaia<br />

Summaru<br />

The given work discusses one of the hardest problems of the modern<br />

history of Georgia-Conflict of Abkhazia.<br />

The “one piece” of this chronicle discusses ethnic conflict, which is<br />

particularly actual nowadays, when ethnic groups provocated by<br />

exogenous powers were able to execute separatistic intentions, that resulted<br />

in destruction of territorial integrity of Georgia.<br />

The work discusses legislative Acts, passed by Georgian Government and<br />

Parliament to international organizations of the west or Russia, directly<br />

or indirectly concerning the conflict.<br />

Сулхан Алексаиа<br />

Хроника Грузино-Абхазских отношений<br />

в 90-ие годы XX века<br />

Резюме<br />

В данной работе рассматривается одна из сложнейших проблем<br />

в новейшей истории Грузии: проблема Грузино-абхаского<br />

конфликта.<br />

В “одном листе” хроники рассмотрен этнический конфликт,<br />

который особенно актуален в данный период, когда спровоцированные<br />

эгзогенными силами этнические группы смогли осуществитъ<br />

сепаратистические намерения, повлекшие за собой нарушение<br />

территориальной целостности Грузии.<br />

В работе рассмотрены правовые и юридические акты, принятые<br />

Грузинским правительством и Парламентом, обращенные к<br />

международным организациям Запада или России, прямо или<br />

косвенно касающиеся этого конфликта.<br />

197


s a r C e v i<br />

nana xaxutaiSvili<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> <strong>saqarTvelos</strong> zRvispireTis<br />

dasaxlebaTa tipebi neoliT _ adrerkinis xanaSi 3<br />

Nana Khakhutaishvili<br />

Types of Settlements in South-Western Georgia Littoral in Neolithic<br />

and Early-Iron Ages 13<br />

irine tatiSvili<br />

xeTebi qaSqebis Sesaxeb 14<br />

Irene Tatishvili<br />

The Kaška according to the Hittites 26<br />

simon gogitiZe<br />

qveyana biani 28<br />

Simon Gogitidze<br />

The country Biani 35<br />

emzar kaxiZe<br />

k<br />

qarTul-berZnuli urTierTobebis adreuli etapi 36<br />

Emzar Kakhidze<br />

The early stage of Greco-Georgian relationships 46<br />

biWiko diasamiZe<br />

<strong>samxreT</strong>-<strong>dasavleT</strong> saqarTvelo (aWara) tbel abuserisZis xanaSi<br />

(socialur-ekonomikuri mdgomareoba) 47<br />

Bichiko Diasamidze<br />

South-Western Georgia (Adjara) in the Epoch of Tbel Abuserisdze<br />

(Social and Economic Situation) 61<br />

SoTa mamulaZe<br />

memindvreoba, mevenaxeoba ganviTarebuli Sua saukuneebis<br />

aWaraSi 63<br />

Shota Mamuladze<br />

Field crop cultivation in Medieval Adjara 72<br />

oleg jibaSvili<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxedro gzis istoriidan 74<br />

Oleg Jibashvili<br />

Something from Georgian Military Road History 83<br />

Tamaz futkaraZe<br />

toponimebSi gacocxlebuli istoria 85<br />

Tamaz Phutkaradze<br />

Ghristian toponyms in Ajara 92<br />

uCa oqropiriZe<br />

baTumis SemoerTebisaTvis ruseTis brZolis istoriidan (XIXs.) 94<br />

198


Ucha Okropiridze<br />

The question of Batumi in the International Relations Befor<br />

Addition of Adjara 103<br />

merab megreliSvili<br />

zogierTi cnoba prof. a.n. krasnovis narkvevze ,,<strong>samxreT</strong> kolxeTi“ 104<br />

Merab Megrelishvili<br />

Some information about “South Kolkhida” by professor A.N. Krasnov 109<br />

malxaz sioriZe<br />

baTumi antantis saxelmwifoebis gegmebSi parizis sazavo<br />

konferenciis periodSi 110<br />

Malkhaz Sioridze<br />

Batumi in Antant States plans during Paris Peace Conference 124<br />

nino vaSaymaZe, irakli baramiZe<br />

karl kaucki <strong>saqarTvelos</strong> demokratiuli respublikis Sesaxeb<br />

(1918-1921 ww.) 126<br />

Nino Vashakmadze, Irakli Baramidze<br />

Karl Kautski About Georgian Democratic Republic (1918-1921 years) 134<br />

kaxaber surgulaZe, irakli manveliZe<br />

kavkasiis damoukideblobis komiteti da aWara 136<br />

Kakhaber Surguladze, Irakli Manvelidze<br />

Adjara and the Independence Committee of Caucasus 143<br />

vaJa SubiTiZe<br />

mixeil javaxiSvili <strong>saqarTvelos</strong> geopolitikuri mdebareobisa<br />

da civilizaciuri ganviTarebis Taviseburebebis Sesaxeb 145<br />

Vazha Shubitidze<br />

Mikheil Javakhishvili about the peculiarities of Georgian Geo-Political<br />

location and civilisation developments 155<br />

oTar TurmaniZe<br />

sainformacio saSualebebi aWaraSi 1921-1990 wlebSi 157<br />

Turmanidze Otar<br />

Means of Information in 1921-1990 Years Ajara Region 173<br />

Tengiz grigolia<br />

<strong>saqarTvelos</strong> satranzito funqcia evrokavSiris samezoblo<br />

politikaSi 175<br />

Tengiz Grigolia<br />

Georgian tranzit function in European Neighbourhood policy 179<br />

sulxan aleqsaia<br />

XX saukunis 90-iani wlebis qarTul-afxazuri urTierTobebis<br />

qronika 180<br />

Sulkhan Aleksaia<br />

Chronicle of Georgia-Abkhazia relations in the 90’s of the 20 th century 197<br />

199


gamomcemlobis redaqtori _ lali konceliZe<br />

teqnikuri redaqtori _ eduard ananiZe<br />

xelmowerilia dasabeWdad 03.12.2007<br />

qaRaldis zoma 60X84 1/16<br />

fizikuri Tabaxi 12,5<br />

tiraJi 200<br />

fasi saxelSekrulebo<br />

daibeWda universitetis stambaSi<br />

q. baTumi, meliqiSvilis 2.<br />

200

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!