mogzauroba mSvenierebis samyaroSi 3 - Ganatleba
mogzauroba mSvenierebis samyaroSi 3 - Ganatleba
mogzauroba mSvenierebis samyaroSi 3 - Ganatleba
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>mogzauroba</strong> <strong>mSvenierebis</strong> <strong>samyaroSi</strong><br />
Zveli msoflios xelovneba<br />
aRorZinebis xanis xelovneba<br />
Sua saukuneebis xelovneba<br />
XVII-XVIII saukuneebis xelovneba<br />
XIX saukunis xelovneba XX saukunis xelovneba<br />
3
I.<br />
4<br />
Zveli msoflios xelovneba<br />
uZvelesi xalxebi – egviptelebi, Sumerebi, babi-<br />
lonelebi, berZnebi, etruskebi da sxv. – saukuneebis<br />
ganmavlobaSi safuZvels uyridnen kacobriobis isto-<br />
rias da kulturas. maT sruliad gansxvavebuli civili-<br />
zaciebi Seqmnes, romelTa Zeglebi dRemde iwvevs gao-<br />
cebasa da aRtacebas. am uZveles xalxTa Soris siamayiT<br />
SegviZlia davasaxeloT Cveni winaprebic: Zveli kolxebi<br />
da iberebi.<br />
momdevno Temis gakveTilebze Tqven gaecnobiT im pro-<br />
fesiis warmomadgenelTa saqmianobas, romelTa Zalisx-<br />
meviTac aRmoCenil iqna Zveli samyaros xelovnebis umni-<br />
Svnelovanesi Zeglebi; imsjelebT Zveli aRmosavleTis, an-<br />
tikuri samyaros, saqarTvelos uZvelesi xelovnebis Ses-<br />
axeb; praqtikuli saqmianobisas gamoavlenT SeZenil codnas,<br />
fantazias, SemoqmedebiT unarebs da sxv.
`siZveleebze monadireebi~<br />
minda meti vicode<br />
im adamianTa Soris, romelTa wyalobiTac Cven viZenT<br />
codnas Zveli kulturebis Sesaxeb, udidesi wvlili arqeologebs<br />
miuZRviT. swored arqeologebi eZieben da pouloben<br />
kidec Zveli civilizaciebis, qalaqebis naSTebs, artefaqtebs,<br />
romlebic did daxmarebas uwevs mecnierebs kacobriobis<br />
warsulis SeswavlaSi. arqeologis saqmianoba<br />
bevri ramiT ganZis maZieblis cxovrebas mogvagonebs – mas<br />
saocari azarti, Tavgadasavlebi axlavs Tan.<br />
arqeologebi uZveles kulturaTa miwisqveS damarxul<br />
naSTebs eZeben. arqeologiur eqspedici ebSi, maT garda,<br />
kidev mravali sxva profesiis adamiani monawileobs:<br />
�<br />
�<br />
�<br />
�<br />
�<br />
�<br />
�<br />
I.1.<br />
istorikosi<br />
xelovnebaTmcodne<br />
mxatvari<br />
restavratori<br />
qimikosi<br />
geologi<br />
arqiteqtori da sxv.<br />
am adamianTa Zalisxmevis Sedegad mravali saukunis win<br />
daviwyebuli da gamqrali sagnebi axal sicocxles iZens.<br />
cnobari<br />
arqeologia – mecniereba,<br />
romelic eZiebs da<br />
Seiswavlis warsulis materialuri<br />
kulturis Zeglebs.<br />
artefaqti (artifaqti,<br />
ingl. artefact an<br />
artifact) – Zveli kulturebis<br />
materialu ri Zeglebis<br />
(keramika, iaraRi, qandakeba,<br />
dekoratiuli xe lovnebis<br />
nimuSebi, kedlis moxatuloba<br />
da a.S.) aRmniSvneli<br />
arqeologiuri ter mini.<br />
vanis arqeologiuri<br />
gaTxrebi<br />
Zveli monetebis ganZi<br />
5
�<br />
�<br />
�<br />
6<br />
arqeologiuri eqspediciis<br />
Sedegad aRmoCenili nivTebi<br />
?<br />
Tqveni azriT, SesaZlebelia<br />
Tu ara arqeologiuri<br />
gaTxrebis warmoeba araoficialurad,<br />
Sesabamis<br />
uwyebebTan kontaqtis<br />
gareSe? kanonieria Tu<br />
ara aseTi saqmianoba?<br />
ra mizani amoZravebs<br />
adamianebs, romlebic<br />
farulad awarmoeben arqeologiur<br />
gaTxrebs?<br />
ramdenad zrunaven isini<br />
aRmoCenili artefaqtebis<br />
dacvaze, restavraciasa<br />
da Ses wavlaze?<br />
Tqven ras moimoqmedebdiT,<br />
SemTxveviT raime<br />
Zvel nivTs Tu aRmoaCendiT?<br />
imsjeleT aRniSnuli<br />
sakiTxebis irgvliv.<br />
arqeologiur gaTxrebs da specialistTa saqmianobas,<br />
rogorc wesi, saxelmwifo akontrolebs. qveynis kulturuli<br />
memkvidreoba, misi materialuri Zeglebi saxelmwifos<br />
da mTeli xalxis sakuTrebad iTvleba. amitom siZveleebi,<br />
romlebic Tundac kerZo piris miwazea aRmoCenili, mainc<br />
saerTo saxalxo sakuTrebas warmoadgens. yoveli piri,<br />
romelmac SemTxveviT aRmoaCina raime Zveleburi nivTi,<br />
valdebulia Tavisi aRmoCenis Sesaxeb acnobos Sesabamis<br />
specialistebs.<br />
�<br />
�<br />
�<br />
�<br />
arqeologiuri<br />
eqspediciis monawile<br />
mxatvris Canaxatebi<br />
Cveni saxelosno<br />
warmoidgineT, rom Tqven, rogorc Jurnalistma, unda ai-<br />
RoT interviu arqeologiuri eqspediciis monawilisgan.<br />
erToblivad gansazRvreT kiTxvebi, romelsac respodents<br />
dausvamT, da gaacaniT amxanagebs.<br />
gaiTvaliswineT, rom momdevno gakveTilze imuSavebT<br />
stendze `profesia-arqeologi~.<br />
Sesabamisi literaturidan an internetis saSualebiT<br />
moiZieT damatebiTi informacia da fotomasala mniSvnelovani<br />
arqeologiuri aRmoCenebis Sesaxeb. gTavazobT<br />
veb-gverds www.usbornequicklinks.com. moiZieT masala<br />
sityvaze archaelogy.<br />
Tu SeZlebT, moawyveT agreTve eqskursia uaxloes muzeumSi<br />
(xelovnebis, istoriul, mxareTmcodneobiT) da a.S.<br />
gaakeTeT Canawerebi, eqsponatebis (keramikis, iaraRis,<br />
ornamentebis da a.S.) grafikuli Canaxatebi.
I.2-3.<br />
yvelaze iRbliani sameuli sameuli<br />
minda meti vicode<br />
XIX saukunis II naxevari da XX saukunis dasawyisi arqeologiisTvis<br />
namdvili `oqros xana~ iyo. am periodis<br />
udidesma aRmoCenebma sruliad Secvala mecnierebis warmodgena<br />
uZvelesi civilizaciebis Sesaxeb.<br />
hovard karteri da tutanxamoni<br />
`sikvdili gaSlis frTebs imis Tavze, vinc daarRvevs mefis<br />
simSvides~, – legendis Tanaxmad, es sityvebi amokveTili<br />
iyo tutanxamonis samarxze iseve, rogorc bevr sxva egviptur<br />
akldamaze. am akldamebis aRmSeneblebis azriT, `faraonebis<br />
wyevla~ samarxebs qurdebisgan daicavda. samwuxarod, qurdebi<br />
`faraonebis wyevlas~ arafrad<br />
agdebdnen da Zveli egvipturi akldamebi<br />
aTaswleulebis manZilze iZarcveboda.<br />
mxolod erTi faraonis akldama<br />
marT lac, saswauliT gadaurCa Zarcvas.<br />
es iyo axalgazrda faraonis tutanxamonis<br />
samarxi, romlis aRmoCenac udides<br />
arqeologiur sensaciad iqca.<br />
1891 wels ingliseli arqeologi hovard<br />
karteri pirvelad estumra egviptes.<br />
xangrZlivi Ziebis Semdeg, 1922<br />
wlis 4 noembers karterma akldama, aRmoaCina,<br />
romlis Sesasvleli qvebiT iyo<br />
Caxergili. am qvebma kacobriobas uZvir-<br />
qalRmerTis figura<br />
tutanxamonis<br />
akldamidan<br />
fasesi saganZuri Semounaxa.<br />
hainrih Slimani da homerosi<br />
germaneli hainrih Slimani (1822-1890) ar iyo profesionali<br />
arqeologi, igi biznesmeni gaxldaT, magram bavSvobidanve<br />
iyo gatacebuli Zveli civilizaciebis istoriiT, gansakuTrebiT<br />
ki – homerosis poemebiT. mas yovelTvis swamda, rom<br />
yvelaferi, rac homeross aqvs aRwerili, sinamdviles Seefereboda.<br />
ra Tqma unda, Slimanis rwmenas ar iziarebdnen misi<br />
Tanamedroveebi. maTi skepticizmis miuxedavad, Slimanma miznad<br />
daisaxa, epova legendaruli troa. 1871 wels man gaTxrebi<br />
daiwyo TurqeTis dasavleT sanapiroze da 1873 wels uZvelesi<br />
samosaxlo da oqros nivTebis ganZi aRmoaCina, romelsac<br />
`priamosis ganZi~ uwoda (priamosi – troas legendaruli<br />
mefe).<br />
tutanxamonis akldama<br />
tutanxamonis oqros niRabi<br />
Slimanis meuRle troas<br />
gaTxrebis dros aRmoCenili<br />
samkaulebiT<br />
7
mikenis galavani da e.w. lomebis<br />
karibWe<br />
festosis disko. am diskoze<br />
mocemuli warwerebi dRemde araa<br />
sabolood gaSifruli<br />
8<br />
knosis sasaxle. Zv. w. XV s.<br />
mogvianebiT mecnierebma daadastures, rom Slimanma<br />
marTlac aRmoaCina troa, Tumca erT rameSi Secda – ganZi,<br />
romelsac man priamosisa uwoda, bevrad ufro Zvel epoqas<br />
ganekuTvneboda.<br />
Slimani marTlac yvelaze iRbliani arqeologi iyo istoriaSi.<br />
troas Semdeg, 1878 wels, man am qalaqis mTavari<br />
metoqe, samxreT saberZneTSi mdebare mikenic aRmoaCina:<br />
uzarmazari galavani, mZlavri koSkebi, sasaxleebis naSTebi,<br />
samarxebi da uamravi uZvirfasesi nivTi.<br />
ser artur evansi da mefe minosi<br />
britanelma arqeologma artur<br />
evansma (1851-1941) Slimanis<br />
msgav sad, berZnuli miTebis <strong>samyaroSi</strong><br />
Seabija da legendaruli<br />
minosis samefo aRmoaCina. misma<br />
arqeologiurma gaTxrebma gaacocxla<br />
uZvelesi kultura,<br />
romelic kacobriobisTvis dakarguli<br />
iyo da mxolod miTebSi<br />
agrZelebda arsebobas. esaa miTebi<br />
kretis brZen mefe minosze –<br />
`zRvebis mbrZanebelze~, saSinel<br />
moxatuli doqi. kretamikenis<br />
kultura<br />
urCxul minotavrze, romelic labirinTSi iyo Caketili,<br />
gmir Tezevsze, romelmac urCxuli mokla da mSvenier ariadneze,<br />
romelmac Tezevs Zafi misca, raTa labirinTSi gza<br />
gaekvlia.<br />
artur evansma kretaze saocari samyaro aRmoaCina:<br />
brwyin vale sasaxleebis kompleqsebi, romelTa darbazebis<br />
kedlebic umSvenieresi freskebiT iyo dafaruli, zRvis<br />
arsebebis gamosaxulebebiT moxatuli larnakebi da saidumlo<br />
niSnebiT Semkuli firfitebi. es kreta-mikenis, anu<br />
egeosuri kulturis naSTebi iyo, romelic uZveles civilizacias<br />
warmoadgenda evropis teritoriaze. mkvlevarebi<br />
dRemde daoben imis Sesaxeb, Tu ram gamoiwvia kreta-mikenis<br />
civilizaciis gaqroba. yvelaze gavrcelebulia mosazreba,<br />
romlis Tanaxmadac Zv. w. XIV saukuneSi kunZul santorinze<br />
vulkanis mZlavri afeTqeba moxda, ris gamoc am kun-<br />
Zulis nawili zRvam STanTqa, miwisZvriT gamowveulma cunamim<br />
ki sxva kunZulebze mdebare qalaqebi gaanadgura.<br />
erT-erTi hipoTezis mixedviT, swored am katastrofam<br />
daudo safuZveli istoriaSi gavrcelebul legendebs atlantidis<br />
Sesaxeb.
SeavseT mocemuli cxrili. Tavisufal grafebSi<br />
CawereT, ra mniSvneloba SeiZleba hqondes<br />
arqeologiur aRmoCenebs sxvadasxva profesiis<br />
adamianTa saqmianobisTvis.<br />
istorikosisTvis<br />
xelovnebaTmcodnisTvis<br />
eTnografisTvis<br />
arqiteqtorisTvis<br />
mxatvrisTvis<br />
moqandakisTvis<br />
mwerlisTvis<br />
wyalqveSa arqeologi. mogexsenebaT, rom<br />
zRvis done dedamiwaze mudmivad icvleba.<br />
bevri Zveli qalaqi amis gamo droTa<br />
ganmavlobaSi zRvis fskerze aRmoCnda.<br />
am SemTxvevaSi arqeologebs myvinTavis<br />
profesiis aTvisebac uwevT. wyalqveSa<br />
arqeologebis interesis kidev erTi sagani<br />
CaZiruli gemebi da maTi tvirTia<br />
Cveni saxelosno<br />
moamzadeT stendi Temaze `profesia – arqeologi~.<br />
moaTavseT masze Tqven mier xelovnebis, agreTve istoriis<br />
gakveTilebze naswavli Tu internetSi an sxva saSualebebiT<br />
damoukideblad moZiebuli masala arqeologebis<br />
saqmianobis, sxvadasxva arqeologiuri eqspediciebis,<br />
mniSvnelovani aRmoCenebis Sesaxeb, Tqveni Canaxatebi, fotoebi.<br />
SegiZliaT gamoiyenoT wina gakveTilze momzadebuli<br />
`intervius~ masalebic. dawereT agreTve Tqveni mosazrebebi<br />
imasTan dakavSirebiT, Tu ris safuZvelze miakuTvneben<br />
mecnierebi aRmoCenil eqsponatebs ama Tu im epoqis,<br />
qveynis xelovnebas, ama Tu im stils da sxv. mieciT Tqvens<br />
stends SemecnebiTi xasiaTi da gaacaniT sxva klasebis<br />
moswavleebs (maT Soris – Tqvenze umcros megobrebs).<br />
�<br />
�<br />
�<br />
?<br />
Tqveni azriT, ra mxriv<br />
aris saintereso arqeologis<br />
saqmianoba?<br />
airCevdiT Tu ara momavalSi<br />
am specialobas?<br />
rogor fiqrobT, riT<br />
SeiZleba daexmaros arqeologs<br />
uaxlesi teqnologiuri<br />
miRwevebi?<br />
cnobari<br />
stili – sxvadasxva epoqis,<br />
qveynis, mimarTulebis,<br />
agreTve mxatvris, moqandakis,<br />
arqiteqtoris xelovnebisaTvis<br />
damaxasiaTebel<br />
niSanTa erToblioba.<br />
eTnografia (eTnologia)<br />
– mecnierebis dargi,<br />
romelic Seiswavlis sxvadasxva<br />
xalxTa wes-Cveulebebs,<br />
folklors da a.S.<br />
9
I.8.<br />
minda meti vicode<br />
zomiereba, harmonia, wonasworoba klasikuri xanis ber-<br />
Znuli xelovnebis mTavari idealebia. es idealebi sauke-<br />
Teso formiT aTenis akropolisis kompleqsSi ganxorcielda.<br />
Zv. w. 449 wlidan aTens gamoCenili politikosi, xelovnebis<br />
udidesi Tayvaniscemeli perikle marTavda,<br />
romelmac eladis yoveli kuTxidan Semoikriba saxelganTqmuli<br />
xelovanebi da moazrovneni. periklem gadawyvita,<br />
aRedgina berZen-sparselTa omis Sedegad dangreuli<br />
aTenis akropolisi da mTeli saberZneTis ubrwyinvales<br />
Zeglad eqcia.<br />
parTenoni – aTenis mfarveli qalRmerTis, aTenas taZari –<br />
akropolisis kompleqsis mTavari nageboba. 447-431<br />
erexTeionis taZari. aTenis<br />
akropolisis kompleqsi. 421-407<br />
berZnuli klasika<br />
�<br />
�<br />
�<br />
?<br />
gaixseneT berZnuli orderis<br />
saxeobebi.<br />
daakvirdiT mocemul<br />
nimuSebs. ra orderebia<br />
gamoyenebuli parTenonis<br />
da nike afterosis taZrebis<br />
arqiteqturaSi?<br />
ra ewodeba adamianis figurebis<br />
formis svetebs?<br />
iciT Tu ara msgavsi magaliTebi<br />
sxva epoqis arqiteqturidan?<br />
nike afterosis (ufrTo nikes –<br />
gamarjvebis qalRmerTis) taZari.<br />
rogorc aTenelebi xumrobdnen,<br />
qalRmerTs ufrTo imitom<br />
uwodes, rom mas arasdros ar<br />
daetovebina aTeni. nikes taZari<br />
Tavisi brwyinvale<br />
reliefebiTacaa cnobili<br />
fidiasi da misi mowafeebi. qalRmerTebis<br />
figurebi parTenonis taZris fasadidan<br />
19
�<br />
�<br />
?<br />
gaixseneT, ra iciT,<br />
po likletis mier SemuSavebul<br />
kanonze,<br />
romelic adamianis<br />
figuris proporciebs<br />
gansa zRvravs? SeadareT<br />
igi gviani klasikuri<br />
xanis berZeni moqandakis,<br />
lisipes qandakebis<br />
proporciebs.<br />
Tqveni azriT, ikveTeba<br />
Tu ara klasikuri xanis<br />
qandakebis nimuSebSi<br />
individualuri, saxasiaTo,<br />
portretuli niSnebi?<br />
mironi. aTena (figura<br />
skulpturuli jgufidan<br />
`aTena da marsiusi~). Zv. w. V s.<br />
romauli asli<br />
20<br />
klasikuri xanis qandakebam<br />
uzarmazari nabiji gadadga<br />
win arqauli periodis xelovnebasTan<br />
SedarebiT. adamianis<br />
gamosaxuleba naturalisturi<br />
gaxda, masSi araCveulebrivadaa<br />
gadmocemuli adamianis<br />
sxeulis proporciebi,<br />
anatomiuri aRnagoba, sxeulis<br />
nawilebi, kunTebi.<br />
polikleti. dorifori.<br />
Zv. w. V s.<br />
mironi. badros<br />
mtyorcneli. Zv. w. V s.<br />
lisipe. apoqsiomeni.<br />
Zv. w. IV s.<br />
fiala aTenasa da herakles<br />
gamosaxulebiT. Zv. w. V s. rogorc<br />
Tqven ukve iciT, Zveli berZnuli<br />
kedlis mxatvrobis nimuSebma<br />
Cvenamde ar moaRwia. am epoqis<br />
mxatvrobaze warmodgena mxolod<br />
keramikis moxatulobis<br />
mixedviT SeiZleba SeviqmnaT
�<br />
�<br />
rogor fiqrobT, qvemoT mocemuli nimuSebidan romeli ganekuTvneba klasikuri<br />
xanis berZnul xelovnebas? ratom ggoniaT ase?<br />
rogor fiqrobT, ra epoqas ganekuTvneba sxva aq moyvanili nimuSebi? ra gansxvavebas<br />
an msgavsebas xedavT maTsa da klasikuri berZnuli xelovnebis nimuSebs Soris?<br />
1<br />
SeamowmeT Tqveni codna<br />
4<br />
2<br />
5<br />
3<br />
6<br />
?<br />
21
I.11.<br />
minda meti vicode<br />
Tavisi simdidriTa da brwyinvalebiT kolxeTs arc<br />
iberiis samefo Camouvardeboda. mcxeTis teritoriaze,<br />
armazSi, ufliscixeSi mecnierebma aRmoaCines samarxebi,<br />
samlocveloebi, galavnebi, taZrebi, sasaxleebi... Zveli<br />
iberiis erTiani samefos Camoyalibeba mefe farnavazis<br />
saxelTanaa dakavSirebuli (Zv. w. III s-is. dasawy.). Tavisi<br />
Zlierebis mwvervals ki iberiam mefe farsman II-is dros miaRwia<br />
(ax. w. II s.), romelsac Tavad romis imperatorma antonine<br />
piusma `romaeli xalxis megobari~ uwoda da romis<br />
erT-erT taZarSi misi cxenosani qandakeba daadgmevina.<br />
mcxeTis mavzoleumi. II s.<br />
rekonstruqcia<br />
iberiis samefo<br />
kolxeTisa da iberiis samefoebi<br />
cxenis aRkazmulobis<br />
detali. axalgori.<br />
Zv. w. IV s.<br />
yelsabami nelsacxeblis Sesanaxi<br />
WurWliT. II s. armazisxevi.<br />
s. janaSias sax. saxelmwifo<br />
muzeumi<br />
27
cnobari<br />
bilingva [laT. bi (ori)<br />
da lingua (ena)] – orenovani<br />
warwera, romelSic erTi da<br />
igive teqsti or sxvadasxva<br />
enazea mocemuli.<br />
epitafia – warwera saflavis<br />
qvaze.<br />
lado gudiaSvili.<br />
armazis sarkofagidan. 1951<br />
28<br />
es sainteresoa<br />
armazis bilingva<br />
1940 wels arqeologebma armazis cixis gaTxrebisas<br />
saintereso qva ipoves: masze or enaze (berZnulad da<br />
arameulad) iyo mocemuli axalgazrda qalis, serafitas,<br />
epitafia. warwera II saukuneSi iyo Sesrulebuli.<br />
bilingva cnobilma qarTvelma mecnierma giorgi wereTelma<br />
gaSifra. misi berZnuli varianti ase JRers:<br />
`serafita, asuli pitiaxS javax mcirisa, meuRle publikios<br />
agripa pitiaxSis Zis iodmanganisa – iberTa didi mefis<br />
qsefanrugis mraval gamarjvebaTa mompovebeli spaspetisa,<br />
gardaicvala jer kidev axalgazrda, ocdaerTi<br />
wlisa, mqonebeli Seudarebeli silamazisa.~<br />
Cveni saxelosno<br />
lado gudiaSvili. serafitas gaseirneba. 1940<br />
1940 wels cnobilma qarTvelma mxatvarma lado gudiaSvilma Seqmna suraTi `serafitas<br />
gaseirneba~. mxatvris fantazias biZgi misca Cveni samSoblos warsulma –<br />
serafitas samarxi im droisTvis axali aRmoCenili iyo da es movlena namdvil sensaciad<br />
iqca qarTul mecnierebaSi.<br />
Tqvenc scadeT Tqveni fantaziiT SeqmnaT mSvenieri serafitas saxe. ilustraciebis<br />
da naswavli masalis safuZvelze daxateT agreTve samkaulebi, samosi da sxva<br />
atributebi, romlebic, Tqveni azriT, damaxasiaTebelia am periodisTvis. masala da<br />
teqnika damoukideblad SearCieT. gaamaxvileT yuradReba koloritze – scadeT<br />
Tqveni suraTi efeqturi, feradovani gamovides.
�<br />
�<br />
yuradRebiT daaTvaliereT mocemuli nimuSebi, romlebic aRmoCenilia rogorc<br />
kolxeTis, ise iberiis teritoriaze. rogor fiqrobT, romeli maTgania adgilobrivi<br />
ostatebis namuSevari? romeli – Semotanili saberZneTidan an romidan?<br />
romel maTgans emCneva antikuri kulturis gavlena?<br />
daasabuTeT, ra stilisturi niSnebis mixedviT miakuTvneT esa Tu is nawarmoebi<br />
qarTul Tu berZnul-romaul xelovnebas.<br />
soxumis fila. Zv. w. V s-is<br />
bolo<br />
vercxlis<br />
Tasi armazidan.<br />
II s.<br />
oqros sayureebi axalgoridan. Zv.w. V s.<br />
5<br />
SeamowmeT Tqveni codna<br />
3<br />
1<br />
2<br />
frTosani RvTaeba<br />
nike. vani. Zv. w. II s.<br />
diadema. vani. Zv. w. V s.<br />
?<br />
vercxlis Tasi armazidan<br />
qalRmerTis gamosaxulebiT. II s.<br />
4<br />
6<br />
29
II.11-12.<br />
Zlieri da erTiani saqarTvelo<br />
minda meti vicode<br />
X saukuneSi saqarTvelo aRmavlobis gzas daadga. es is<br />
periodia, rodesac Cveni qveyana jer kidev calkeul samefosamTavroebad<br />
iyo dayofili; es samefo-samTavroebi iyo<br />
kaxeT-hereTi, tao-klarjeTi, Tbilisis saamiro da egrisafxazeTi.<br />
saqarTvelos gaerTianebas myari safuZveli Caeyara<br />
bagrat III-is dros (975-1014), romelic gaerTianebuli<br />
qveynis pirveli mefe gaxda, xolo daviT aRmaSenebelma<br />
1122-1123 wlebSi saqarTvelos daubruna ukanaskneli teritoriebi<br />
– Tbilisi da dmanisi, romlebic arabebs epyraT.<br />
udides politikur aRmavlobas kulturuli ayvavebac<br />
mohyva Tan. saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi aigo oTxi<br />
grandiozuli kaTedraluri<br />
taZari,<br />
romlebic qveynis<br />
Zlierebis da er-<br />
Tianobis simbolo<br />
gaxda. es taZrebia<br />
oSkis, quTaisis<br />
kaTedralebi,<br />
sveticxoveli da<br />
alaverdi.<br />
quTaisis kaTedrali (e.w. bagratis taZari). 1003.<br />
nageboba gvxiblavs Tavisi masStaburobiT, klasikuri<br />
proporciebiT, brwyinvale ornamentuli morTulobiT.<br />
samwuxarod, Zegli 1691 wels daingra Turqebis<br />
Semotevis dros da dRemde araa sabolood aRdgenili<br />
sveticxoveli saqarTvelos Zvel dedaqalaqSi – mcxe TaSi<br />
– mdebareobs. mis adgilas pirveli eklesia mefe mirianma<br />
aago, xolo V s-Si, rogorc `qarTlis cxovreba~ gvauwyebs,<br />
vaxtang gorgasalma `aRaSena eklesia mociqulTa sueti<br />
cxoveli da upyra suetsa Sina samxriT adgilsa mas, sadaigi<br />
dacemul iyo eklesia, romel ars sioni didi~. 1029 wels<br />
kaTalikosma melqisedekma am uZveles wminda adgilze grandiozuli<br />
kaTedrali aagebina. taZris erT-erTi warweris<br />
Tanaxmad, misi xuroTmoZRvari ostati arsukisZe iyo.<br />
alaverdis taZari yvelaze maRali eklesia iyo saqarTveloSi.<br />
misi arqiteqturuli saxe Tavisi msubuqi, uzado<br />
proporciebiT gvxiblavs. rogorc kaxeTis ZeglTa umetesobas,<br />
alaverdsac Zalian mcire da sada dekori aqvs.<br />
alaverdis taZari.<br />
XI s-is I naxevari<br />
oSkis taZari. X s. oSkis taZari<br />
istoriul provincia<br />
tao-klarjeTSi, md. TorTumis<br />
xeobaSi mdebareobs (amJamad –<br />
TurqeTis teritoriaze)<br />
sveticxoveli. 1029<br />
67
�<br />
�<br />
�<br />
gaixseneT istoriis kursidan:<br />
ratom ewoda mcxe-<br />
Tis kaTedralur taZars<br />
`sveticxoveli~? ra legendebi<br />
arsebobs `cxoveli<br />
svetis~ Sesaxeb?<br />
iciT Tu ara legenda qristes<br />
kvarTis Sesaxeb, rom elic<br />
sveticxovelSi inaxeba?<br />
iciT Tu ara sveticxovlis<br />
Sesaxeb Seqmnili<br />
literaturuli nawarmoebi,<br />
mxatvruli filmebi?<br />
gauziareT amxanagebs<br />
STabeWdilebebi maT irgvliv.<br />
68<br />
?<br />
mTavarangelozi gabrieli.<br />
atenis sionis freska. XI s.<br />
Sua saukuneebis monumenturi ferwera qarTuli saxviTi<br />
xelovnebis erT-erTi umniSvnelovanesi dargia. iseve,<br />
rogorc bizantiaSi, qarTuli eklesiebis moxatva garkveuli<br />
wesebis mixedviT xdeboda da kedlis mxatvrobac sinTezSi<br />
iyo Senobis arqiteqturul formebTan.<br />
xaxulis eklesiis moxatulobis fragmenti. XI s.<br />
RvTismSobeli yrmiT da mTavarangelozebi.<br />
gelaTis taZris mozaika. XII s. mozaika sakurTxevlis afsidSi<br />
mdebareobs
es sainteresoa<br />
gagacnobT qristianul saxviT xelovnebaSi dakanonebul<br />
RvTismSoblis gamosaxulebis ramdenime yvelaze gavrcelebul<br />
ikonografiul saxes, romlebSic mariami sxvadasxva JestiTaa<br />
mocemuli:<br />
RvTismSobels orive xeli apyrobili aqvs – es Jesti locvas<br />
gamoxatavs da aseT gamosaxulebas `orantas~ (mlocvels)<br />
uwodeben.<br />
RvTismSobeli (`oranta~).<br />
kievis sofias taZris<br />
mozaika. XI s.<br />
RvTismSobeli marjvena xeliT yrma iesoze miuTiTebs,<br />
rogorc xsnis gzaze – aseT RvTismSobels `odigitrias~,<br />
anu `gzis maCvenebels~ uwodeben.<br />
RvTismSoblis yrmiT<br />
(`odigitria~). XI s.<br />
minanqris medalioni xaxulis<br />
karedidan<br />
RvTismSobels orive xeli marcxniv aqvs gawvdili – es<br />
Jesti qristeskenaa mimarTuli da vedrebas gamoxatavs.<br />
aseT RvTismSobels `deisusis~, anu `vedrebis~ kompoziciaSi<br />
gamosaxaven.<br />
RvTismSobeli vedrebis<br />
kompoziciidan. minanqari.<br />
XI s. xaxulis<br />
karedi<br />
RvTismSobeli loyiT ekvris Cvil iesos. aseT gamosaxulebebs<br />
`eleusa~ ewodeba.<br />
belozeris RvTismSoblis<br />
xati (`eleusa~). XIII s.<br />
69
IV.3-4.<br />
adreuli aRorZineba – kvatroCento<br />
leon-batista alberti. palaco<br />
ruCelai. XV s. florencia.<br />
palacos fasadi pilastrebiTaa<br />
morTuli, cokoli ki<br />
mopirkeTebulia rustiT<br />
cnobari<br />
palaco (laT. palatium<br />
– sasaxle) – ase uwodebdnen<br />
italiaSi qalaqis<br />
mdidrul sacxovrebel<br />
saxls, sasaxles. XV s-is<br />
italiuri palacos niSnebia:<br />
korpusis mkafio<br />
dayofa sam sarTulad,<br />
galereebiT garSemortymuli<br />
Sida ezo, rustis<br />
gamoyeneba pirvel<br />
sarTulze da sxv.<br />
pilastrebi – brtyeli<br />
vertikaluri Sverilebi<br />
kedlis zedapirze (svetis<br />
msgavsi, aqvs kapiteli da<br />
sxv).<br />
rusti (laT. rusticus<br />
– uxeSi, meore mniSvnelobiT<br />
– sofluri) – fasadis<br />
mosapirkeTebeli uxeSi,<br />
daumuSavebuli, amoburculi<br />
qva.<br />
96<br />
minda meti vicode<br />
kvatroCento (it. – ToTxmeti) – ase uwodeben XV saukunes,<br />
1400-ian wlebs, romelic agreTve adreuli aRorZinebis<br />
saxeliTaa cnobili. kulturis es udidesi aRmavloba<br />
italiaSi isev da isev florenciasTanaa dakavSirebuli,<br />
romlis mmarTvelebic 1434 wlidan mediCebis sagvareulos<br />
warmomadgenlebi iyvnen. kozimo mediCi, romelsac `samSoblos<br />
mama~ Searqves, mdidari bankiri, xelovnebis udidesi<br />
moyvaruli, mxatvrebis, musikosebis, poetebis mfarveli<br />
iyo. mecenatobis tradiciebi misma SviliSvilma – lorenco<br />
`brwyin valem~ – gaagrZela. XV saukuneSi florencia WeSmaritad<br />
evropis kulturuli dedaqalaqi iyo.<br />
antikuri tradiciebis axleburi gaazrebis, gadamuSavebis<br />
saukeTeso magaliTebs XV saukunis arqiteqtura gvaZlevs.<br />
arqiteqturis msgavsad, kvatroCentos<br />
epoqaSi qandakebis<br />
udidesi ganviTareba SeimCneva –<br />
aRorZinda Tavisuflad mdgomi<br />
mrgvali qandakebis tradiciebi,<br />
monumenturi qandakeba, skulpturuli<br />
portreti da sxv.<br />
donatelo. daviTi. XV s.<br />
florencia, barjelos<br />
erovnuli muzeumi<br />
filipo<br />
bruneliski.<br />
ospedale deli<br />
inoCentis<br />
(obolTa<br />
TavSesafris)<br />
fasadi. XV s.<br />
florencia
donatelo. kondotier gatamelatas qandakeba.<br />
padua. 1446-1450<br />
XV saukunis florenciuli da sxva qalaqebis ferweruli<br />
skolebi udidesi mravalferovnebiT gamoirCeva.<br />
maTSi gansxvavebuli originaluri stilis mqone mxatvrebia<br />
gaerTianebuli, Tumca yoveli maTganis Semoqmedeba adreuli<br />
aRorZinebis kulturis ganuyofeli nawilia.<br />
mazaCo. stateris saswauli. brankaCis kapela, florencia. XV s. tomazo<br />
mazaCom sul 27 weli icocxla, Tumca jotos gverdiT igi udides<br />
novatorad iTvleba ferweraSi. man maRal doneze aiyvana<br />
samganzomilebiani sivrcis ageba, perspeqtivis gadmocemis kanonebi,<br />
haerovani sivrcis gamosaxva. misi gmirebi monumenturebi,<br />
heroikulebi arian<br />
�<br />
�<br />
�<br />
?<br />
gaixseneT, ra saxis qandakeba<br />
iyo wamyvani romanul<br />
da guTur xelovnebaSi?<br />
hqonda Tu ara mas<br />
arqiteqturisgan damouki<br />
debeli mniSvneloba?<br />
qandakebis romeli dargi<br />
iyo ganviTarebuli Sua<br />
sau kuneebis qarTul<br />
xe lovnebaSi? rogor<br />
fiqrobT, ratom?<br />
ratom ganviTarda Tavisuflad<br />
mdgomi, damoukidebeli<br />
mrgva li qandakeba<br />
rene san sis xanaSi? kidev<br />
ro mel epoqaSi iyo igi<br />
ganviTarebuli? rogor<br />
fiq robT, ratom?<br />
mazaCo. adami da eva<br />
97
sandro botiCeli. veneras<br />
dabadeba. florencia, uficis<br />
galerea. 1484-1483.<br />
nazi, poeturi, lirikuli<br />
ganwyoba axasiaTebs sandro<br />
botiCelis Semoqmedebas.<br />
igi erT-erTi pirveli fermweri<br />
iyo, romlis suraTebSic axali<br />
sicocxle SeiZines antikuri<br />
miTebis momxiblavma gmirebma<br />
sandro botiCeli. mitovebuli.<br />
1490. romi, poliviCinis<br />
galerea. botiCelis es<br />
personaJi sasowarkveTis,<br />
martoobis gansaxierebaa<br />
98<br />
piero dela franCeska. solomonisa da<br />
sabevelTa dedoflis Sexvedra.<br />
san-franCeskos eklesiis freska,<br />
areco. 1452-1466. piero dela<br />
franCeska adreuli renesansis<br />
erT-erTi udidesi mxatvari da<br />
xelovnebis Teoretikosi iyo. mis<br />
SemoqmedebaSi sabolood Camoyalibda<br />
sivrcis ageba xazobrivi perspeqtivis,<br />
optikis kanonebis Tanaxmad<br />
es sainteresoa<br />
XV saukunis 90-ian wlebSi florencias Znelbedobis Jami<br />
daudga. lorenco `brwyinvales~ sikvdilis Semdeg dominikelma<br />
berma savonarolam mgznebare qadagebebiT daiwyo gamosvla,<br />
romelSic igi humanistur filosofias, xelovnebas, florenciel<br />
`mdidrebs~ upirispirdeboda. 1494 wels mediCebis ojaxi<br />
florenciidan gandevnes, xolo qalaqi religiurma fanatizmma<br />
moicva – quCebSi koconebi agizgizda, romlebzec fufunebis<br />
sagnebs da xSirad xelovnebis nimuSebsac wvavdnen. sandro<br />
botiCelize udidesi STabeWdileba moaxdina savonarolas<br />
qadagebebma. cxovrebis bolo wlebSi mxatvris SemoqmedebaSi<br />
gardatexa SeimCneva: igi uars ambobs naTel, poetur suraTebze,<br />
berZnuli miTebis gmirebze da ZiriTadad dramatul, tragikul,<br />
religiuri suliT gaJRenTil siuJetebs mimarTavs.<br />
botiCeli siRaribeSi, yvelasagan daviwyebuli gardaicvala,<br />
Tumca XIX saukuneSi inglisSi mxatvrebis erTma jgufma<br />
xelaxla `aRmoaCina~ botiCeli. es mxatvrebi sakuTar Tavs<br />
`prerafaelitebs~ uwodebdnen – maTi ideali iyo italiuri<br />
xelovneba rafaelis epoqamde.
Cveni saxelosno<br />
dante gabriel roseti.<br />
musikosebis mdelo. 1872.<br />
prerafaeliti<br />
mxa tvrebis SemoqmedebaSi<br />
Warbobs romantikuli,<br />
zRapruli, idumali<br />
siuJetebi. maT<br />
botiCelisa da<br />
kvatroCentos sxva<br />
mxa tvrebis<br />
uSualoba izidavda<br />
vxatavT renesansis ostatebis stilSi<br />
scadeT gamoiyenoT renesansis ostatebisTvis damaxasiaTebeli<br />
kompoziciis agebis xerxebi Tqvens namuSevrebSi:<br />
magaliTad, aRorZinebis mxatvrebis umetesoba simetriul,<br />
piramidisebur kompoziciebs agebda, raTa suraTs wonasworobis,<br />
harmoniis SegrZneba<br />
Seeqmna.<br />
daxateT suraTebi renesansis<br />
stilSi. siuJetisTvis<br />
ideebi SegiZliaT aRorZinebis<br />
osta tebis namuSevrebidan<br />
aiRoT. gaixseneT xelovnebis<br />
saxelmZRva neloebSi mocemuli<br />
an TqvenTvis cnobili<br />
sxva reproduqciebic. SeqmeniT<br />
gawo nasworebuli, simetriuli<br />
kompozicia, gamoiyeneT am epoqisTvis<br />
damaxasiaTebeli samosi,<br />
varcxniloba, aqsesuarebi<br />
da sxv.<br />
rafaeli. folinos madona.<br />
kompoziciuri sqema<br />
�<br />
�<br />
�<br />
?<br />
daakvirdiT botiCelisa<br />
da prerafaeliti mxatvris<br />
rosetis Semoqmedebis<br />
nimuSebs. ra mxriv xedavT<br />
botiCelis gavlenas<br />
XIX saukunis mxatvris<br />
Semoqme debaze?<br />
gakveTilSi mocemuli namu<br />
Sevrebis da maTi analizis<br />
safuZvelze scadeT<br />
CamoayaliboT kvatroCentos<br />
xelovnebis<br />
ZiriTadi Taviseburebebi.<br />
damoukideblad moiZieT<br />
informacia kvatroCentos<br />
epoqis sxva gamoCenil<br />
mxatvrebze da gaacaniT<br />
Tanaklaselebs.<br />
leonardo da vinCi. madona<br />
mRvimeSi. kompoziciuri sqema<br />
99