2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

2010 BALANDIS | Apžvalga 

JIE ŽUVO PAKELIUI 

Į KATYNĘ 

Visa 

tiesa 

apie psD 

>> 36 p. 

Maža tauta 

galingųjų 

pasaulyje 

>> 13 p. 

2010 m. balandis 

Nr. 4 (8) (489) 

Leidžiama nuo 1889 m. 

Atkurta 1989 m., 2009 m. 

Kas MuMs 

brangina 

benziną 

>> 34 p. 

_1

2_ Apžvalga | BALANDIS 2010 

TaUTų SolIdaRUmo 

balaNdIS 

2010-ųjų balandis į naujausių laikų Europos 

istoriją įsirašė juodomis gedulo raidėmis. ir net 

tada, kai lenkijos skausmą išplaus laikas, dar ilgai 

juodasis šeštadienis išliks pasaulio atmintyje kaip 

žmogaus trapumo ir visus barjerus peržengiančio 

solidarumo nelaimės akivaizdoje pavyzdys. 

solidarumo šį balandį prireikė ne kartą – išsiveržus 

vienam iš islandijos ugnikalnių ir sutrikus 

lėktuvų skrydžiams, visa Europa gavo įsitikinti, 

kad esame daugiau nei bet kada priklausomi vieni 

nuo kitų, kad globalizacija nėra tik filosofinė 

sąvoka, o mūsų kasdienė realybė. 

Jei šiandien tūlas europietis juokais pagrūmoja 

pirštu vulkaniniais pelenais besispjaudančios islandijos 

pusėn, tai lietuvio lūpomis šios šalies vardas 

vis tiek bus tariamas su pagarba ir dėkingumu. 

ugnikalnių šalis buvo pirmoji pripažinusi mūsų 

nepriklausomybę. O ar mums patiems šiandien 

rūpi tos tautos, kurių kelias į nepriklausomybę dar 

tik prasideda? Juk turėtų rūpėti. 

Redakcinė kolegija: 

valdas bENKuNsKas 

česlovas išKausKas 

Neringa lašiENĖ 

Kęstutis salicKas 

paulius sauDaRGas 

vaida sTuNDyTĖ 

mums rašo 

Edita aliJEvaiTĖ 

Rimantas Jonas DaGys 

aleksandras GRažElis 

Giedrius KaRsOKas 

aušrinė masliNsKaiTĖ 

Eglė mEčiNsKaiTĖ 

Julius paNKa 

Dovilė RaDžiūTĖ 

vytas RuTKausKas 

ingrida vĖGElyTĖ 

Gytis žaKEvičius 

Raminta žūsiNaiTĖ 

Kalbos redaktorė 

Dalia KamiNsKiENĖ 

Dizainerė-maketuotoja 

Rasa špOKausKaiTĖ 

Dailininkė 

martyna žiliONyTĖ 

Rašykite mums adresu 

kestutis.aktualijos@gmail.com 

leidėjas visuomeninė organizacija 

„už pilietinę visuomenę“ 

šv. ignoto g. 14-6, 01144 vilnius 

leidinį remia Elp grupė 

periodiškumas - mėnesinis leidinys 

Tiražas 5000 egz. 

Nr. 4 (8) (489), 2010 balandis 

issN 1392-6721 

leidinys nemokamas 

© visos teisės saugomos 

Redaktorius 

Kęstutis Danielius 

RimKEvičius 

TURINYS 

APŽVALGOS TEMA | Kai sKausmą laiKas išplaus... 3-4 

| lENKiJOs TRaGEDiJOs mĖNuO 4-6 

| liETuva GEDĖJO DRauGE 7-8 

| JiE žuvO paKEliui į KaTyNę 9 

| alGiRDas sauDaRGas: lENKų TauTa buvO su 

mumis pRiEš 20 mETų, mEs TO NEužmiRšOmE 

iR šiaNDiEN EsamE KaRTu su lENKais 10 

| EmaNuElis ZiNGERis: palaiDOJOmE 

pasKuTiNį EuROpOs iDEalisTą 11 

| KaTyNĖs pERGalĖs DiENa 12 

PASAULIS | maža TauTa GaliNGųJų pasaulyJE 13-15 

| aR pERvERsmas KiRGiZiJOJE – NauJOs 

pOliTiKOs pRaDžia 16-17 

| mOTERys savižuDĖs spROGDiNTOJOs 

– Kas JOs 17-18 

| bEsiKEičiaNTis TERORiZmO vEiDas 19-20 

| uGNiKalNiO pElENuOsE – GlObaliZuOTO 

pasauliO TRapumas iR sTipRybĖ 21-23 

| mažas aKmENĖlis pO DiDEliO vEžimO 

RaTais 23-25 

DIENORAŠTIS | DiENORaščiai 25-28 

KRYŽIAŽODIS | laimĖK KEliONę į bRiusElį 26 

VIENINGOjI EUROPA | Kas Gi Tas EsTT 28-29 

OikOs | vyRiausybĖs aTasKaiTa: NuO KRiZĖs 

suvalDymO iKi siEKiO laimĖTi EuROpOs 

KREpšiNiO čEmpiONaTą 29-30 

| ElEKTROmObiliO bElauKiaNT 31-33 

| Kas mums bRaNGiNa bENZiNą 34-35 

| visa TiEsa apiE psD 36-37 

| vyTauTas saDausKas: RENOvaciJOs 

pROGRamas REiKia labiau viEšiNTi 38 

| KaD šiluma NEišKEliauTų į DaNGų 39-40 

APŽVALGOS AIKŠTELĖ | KETuRi Klausimai NEpRiKlausOmybĖs 

DviDEšimTmEčiui 40-42 

| RimaNTas JONas DaGys: pRaDĖDami sODROs 

pERTvaRKą piRmiausia apsibRĖžKimE TiKslą 42-43 

| pasauliO liETuviai susiRūpiNę EmiGRaciJOs 

masTais iR „lTv WORlD“ liKimu 44-45 

ISTORIKO ŽVILGSNIU | OGiNsKių KulTūROs pavElDas aTGimsTa 

RiETavE 46-47 

PILIGRIMAS | DiEvO GailEsTiNGumas – Tai vilTis, 

DOvaNOTa žmONĖms 48-50 

KELIONĖS | Kai ROJuJE pasiilGsTi liETuvOs 51-53 

MŪZOS DVELKSMAS 54-55 

I viršelis. Martynos Žilionytės fotomontažas. 

III viršelis. „Laiškas GPS‘ui (džy py esui)“, M. Žilionytės tekstas ir 

fotomontažas 

IV viršelis. „Mėnesio įvykiai“, M. Žilionytės fotomontažas


KaI SKaUSmą laIKaS 

IšplaUS... 


Giliau į tą kraštą – labiau sulaukėjęs. 

Vežimas tik skrenda kaip dykvietėj vėjas, 

o akys kaip du sakalėliai aukštai 

tik blaškos viršum to sniegų vandenyno, 

audrų nešami, kaip nutūpt nebežino; 

regėdami sniegą beribį tiktai, 

sparnų nesudėję, vis lekia ir lekia 

ir jaučia, kaip silpsta jų jėgos išsekę. 

Adomas Mickevičius. Vėlinės. Kelias į Rusiją. 

Vertė just. Marcinkevičius 

И взор мой вперился в метельный 

туман, 

Так сокол, в пустынную даль 

залетевший, 

Застигнутый бурей, к земле не 

поспевший, 

Глядит, как бушует под ним океан, 

Не знает, где крылья на отдых он 

сложит, 

И чует, что смерть отвратить он не 

может. 

Tiesą sakant, vilhelmo leviko 

rusiškasis „vėlinių“ („Dziady“) iii dalies 

vertimas, atrodo, labiau tinkąs tai niūriai 

nuotaikai, kuri tvyro po baisios tragedijos 

prie smolensko (paskutines dvi pateikto 

v. leviko teksto eilutes pažodžiui galėtume 

išversti: „Nežino, kur sparnus poilsiui 

jis suglaus, ir jaučia, kad mirties išvengti 

jis negali.“) Tada, 1824 m., didysis lietuvių 

ir lenkų poetas adomas mickevičius 

panūdo išsiveržti iš provincinio Kauno ir 

dengta karieta („kibitka“) spalio pabaigoje 

per Rusijos tyrus pasuko ieškoti triukšmingesnio 

gyvenimo į sankt peterburgą. 

Tai buvo baisi 25-mečio poeto kelionė. 

Nei miesto, nei kalno – tik veltui žvalgaus, 

Nėr pėdsakų čia nei gamtos, nei žmogaus: 

Kiek akys aprėpia, vien žemė čia plyti – 

Ją Dievas tik vakar sutvėrė, matyti... 

rašo jaunasis a. mickevičius toliau. Jo 

sielą graužia nerimas, nežinia, baigties 

nuojauta. Tiesa, poetas pasiekė tuometę 

Rusijos carų sostinę, susižavėjo didingais 

pastatais, puošniais ponais, Jekaterinos 

rūmais ir su nuoskauda jau kitame poemos 

eilėraštyje „sostinės priemiesčiai“ 

pažymėjo: 

Gedulo ir užuojautos ženklai prie Lenkijos ambasados Vilniuje (2010-ųjų balandis) 

Kiek daug jiems reikėjo ištremt nekaltų, 

Kiek daug apiplėšti kraštų pavergtų, 

Kol kraujas lietuvių, vargai Ukrainos 

Ir Lenkijos auksas nupirko jiems tai... 

O juk buvo tik XiX a. pradžia... Dar 

prabėgs visas šimtmetis ir dar daugiau, 

kai lenkų tautai atsivers Katynės kraujuojanti 

žaizda, o dar po 70-ties – naujas 

pražūtingas Katynės tyrų akivaras. Koks 

tolregiškas savo dvasia buvo poetas! 

*** 

laikas gydo. Jo tėkmė nuplauna 

nuoskaudos sąnašas, užtraukia žaizdas, 

apgydo sielą. Tačiau lieka amžinas klausimas: 

“Kodėl?” Kodėl būtent lenkams tie 

laukiniai Rusijos tyrai tokie nesvetingi 

ir pražūtingi, kodėl jie – juk irgi slavai – 

taip patikliai patenka į tironų ir likimo 

žabangas, kodėl lenkijai nesiseka rusišku 

papročiu „po dušam“ bendrauti su savo 

rytiniu kaimynu?.. 

Klausimus palikime istorijai. Juk 

negrąžinsime nei tų daugiau kaip 22 

tūkstančių Katynės skerdynių aukų, nei 

miškingose smolensko balose žuvusių 

APŽVALGOS TEMA _3 

Martynos Žilionytės nuotrauka 

beveik 100 lenkų politikos, dvasininkijos, 

karininkijos elito grynuolių. Neišverksime 

visų ašarų. Neišreikšime visų spėjimų, 

abejonių, įtarimų, kurie tik dar labiau 

skirtų ir priešintų tautas. Kažkas tomis 

gedulo dienomis pasakė: „Dievas žaidžia“. 

priimkime ir tokias aukščiausiojo 

žaidimo taisykles. 

O kartu, puoselėdami istorinę atmintį 

ir amžinąsias vertybes, geriau prisiminkime 

paprastą žmonijos patyrimą: 

nelaimių ir sunkumų akivaizdoje tautos 

susivienija bendriems darbams, didžioms 

idėjoms, pažangai ir klestėjimui. 

Tūkstančių žmonių ašarose ir maldose 

tomis gedulo dienomis įžvelgiau taurų 

pasiryžimą pakilti iš baisios netekties 

pelenų, susiimti už rankų – lenkams, 

lietuviams, rusams – ir griebtis didžiųjų 

darbų: ar tai būtų Europos sąjungos 

problemos, ar mūsų šalių santykiai su 

Rusija, ar regioninės lyderystės tąsa, ar 

pagaliau pačios lenkijos politinė ateitis, 

po kelių mėnesių išrinkus 9-ąjį prezidentą. 

Net tame vyriškame vladimiro 

putino ir Donaldo Tusko apsikabinime

4_ APŽVALGOS TEMA 

Apžvalga | BALANDIS 2010 

tragedijos vietoje smolensko miške galima 

pastebėti nuoširdaus sielų bendrumo 

blyksnį. 

vadinasi, ateina laikas tautoms 

pakelti galvas ir imtis kapoti tarpusavio 

santykių įšalą: išslaptinti visus Katynės 

žudynių dokumentus, atvirai ir tiesiai 

aiškintis visus istorijos takoskyros vingius, 

sėsti prie derybų stalo dėl ekonominių ir 

energetinių santykių, dėl Rusijos įtraukimo 

į euroatlantines struktūras, Gruzijos, 

ukrainos, moldovos ir kitų posovietinių 

šalių priartinimo prie Europos… 

*** 

Teigiama, kad per visus puspenktų 

lecho Kaczynskio prezidentavimo metų 

lietuvos ir lenkijos santykiai buvo 

pavyzdiniai. Net paskutinio savo užsienio 

vizito prezidentas buvo vilniuje. Gal tas 

ryšys toks stiprus dėl to, kad istorikai 

atsekė, jog kartu žuvusios prezidento 

žmonos marijos motina lidia buvo kilusi 

iš vilniaus apylinkių… 

bet, regis, tas ryšys sutvirtėjo tuomet, 

kai lietuvos ir lenkijos vadovai valdas 

adamkus ir lechas Kaczynskis pasiryžo 

imtis regioninio lyderiavimo iniciatyvos. 

Gal ne visada ji buvo sėkminga, tačiau – 

bent jau dėl įdirbio ir puikios idėjos – jos 

nereikia pamiršti ir šiandien. parama 

vienas kitam svarbiausiais šiuolaikinės 

geopolitikos klausimais – „Nord stream“, 

Es ir Rusijos energetikos chartijos, 

produktų eksporto į Rusiją, lenkijos 

vaidmens lisabonos sutartyje, netgi čečėnų 

laisvės kovos – ypač suartino mūsų 

lyderius ir tautas. atrodo, didelė pažanga 

padaryta narpliojant painią asmenvardžių 

rašybos problemą, kurią kai kas dirbtinai 

bando iškelti į tarpvalstybinių santykių 

lygmenį. 

*** 

Dabar mums reikia įveikti abiejų 

tautų poeto a. mickevičiaus pereitus 

tyrus – dvasios, politikos, žmogiškų 

santykių, tautų bendravimo, pasitikėjimo 

ir atvirumo dykumas. skaudu, kad tai 

nutinka tokia baisia kaina. bet ji neša 

mums skaidrą ir šviesą. praėjęs Rusijos 

išbandymus, a. mickevičius kitame savo 

„vėlinių“ eilėraštyje „Draugams rusams“ 

optimistiškai rašė: 

O šiandien štai nuodus išlieju iš krūtinės, 

Jie degins kaip ugnis, sugrauš jie viską, nes 

Tai ašaros, kančia, kraujai manos Tėvynės 

Tegu jie grauš ne jus, o jūsų grandines. ■ 

lENKIJoS 

TRaGEdIJoS mĖNUo 

pagal lietuvos ir užsienio spaudos pranešimus parengė vaida sTuNDyTĖ 

Balandžio 10 d., šeštadienis 

- šeštadienio rytą iš varšuvos oro 

uosto lėktuvu Tu-154 į Rusijoje esantį 

smolensko oro uostą išskrido 96 

žmonės, iš jų 88 – lenkijos delegacijos 

nariai: prezidentas l. Kaczynskis su 

žmona, senato pirmininko pavaduotojas, 

seimo pirmininko pavaduotojas, 

prezidento kanceliarijos vadovas, valstybės 

sekretorius, aukščiausi kariuomenės 

vadai ir kiti aukšti šalies pareigūnai. 

Delegacija vyko į Katynės žudynių 70ųjų 

metinių minėjimo ceremoniją. 

- Kartu vykti turėjęs prezidento 

brolis Jeroslawas Kaczynskis persigalvojo 

penktadienio vakarą ir atsisakė vykti 

į minėjimą dėl motinos sveikatos. Jo 

vietą užėmė lenkijos parlamento narys 

przemyslawas Gosiewskis, labai džiaugęsis 

dėl netikėtai atsiradusios galimybės. 

likus pusvalandžiui iki katastrofos, 

prezidentas kalbėjosi su broliu telefonu. 

- apie vidurdienį gauti pirmieji 

pranešimai, kad lėktuvas sudužo už kelių 

šimtų metrų nuo oro uosto „severnyj“, 

esančio netoli smolensko, tūpimo 

tako. pranešta, kad žuvo visi juo skridę 

keleiviai. 

- iš karto po katastrofos smolensko 

regiono gubernatorius teigė, kad lėktuvas 

kliudė medžių viršūnes, nukrito ir suskilo 

į kelias dalis. lėktuvui leidžiantis aplink 

tvyrojo rūkas, todėl pilotui buvo siūloma 

leistis minske arba maskvoje (vėlesniuose 

žiniasklaidos pranešimuose nurodomas 

minskas ir vitebskas), tačiau pilotas 

nesutikęs. manoma, kad lėktuvas nukrito 

antrą kartą bandydamas nusileisti, tačiau 

kitų šaltinių teigimu, tai atsitiko per 

ketvirtąjį bandymą. 

- Rusijos kariškių tvirtinimu, katastrofa 

negalėjo būti susijusi su smolensko 

oro uosto būkle, kad tai tikriausiai buvo 

pačios įgulos klaida. aviacijos ekspertai 

teigė prastam orui turėjus didžiausios 

įtakos. 

- prezidento lėktuvas Tu-154 buvo 

pagamintas prieš 20 metų ir tarp lenkijos 

politikų seniai buvo girdėti siūlymų 

atnaujinti šalies vadovus skraidinančių 

lėktuvų parką. iš viso pasaulyje yra sudužę 

66 lėktuvai Tu-154, iš jų šeši – per 

pastaruosius penkerius metus. vis dėlto 

versija, kad katastrofos priežastis galėjo 

būti kokia nors techninė problema, buvo 

atmesta, nes prie smolensko nukritęs 

lėktuvas buvo iš pagrindų suremontuotas 

dar 2009 gruodį. 

- Rusijos prezidentas Dmitrijus 

medvedevas premjerą vladimirą putiną 

paskyrė katastrofos tyrimo komisijos 

vadovu. 

- pagal lenkijos Konstituciją prezidento 

pareigas perėmė seimo pirmininkas 

(bronislawas Komorowskis). bus surengti 

pirmalaikiai prezidento rinkimai. 

lenkijoje paskelbtas savaitės gedulas. 

- Tos pačios dienos pavakarę rasti 

prezidento l. Kaczynskio palaikai ir 

lėktuvo „juodosios dėžės“. 

- į smolenską atvykęs ministras pirmininkas 

vladimiras putinas apžiūrėjo 

lenkijos prezidento l. Kaczynskio lėktuvo 

kritimo vietą. surengtame pasitarime 

transporto ministras igoris levitinas 

informavo premjerą, kad lėktuvo pilotas 

pats asmeniškai priėmė sprendimą tupdyti 

lėktuvą, nors matomumas buvo vos 

400 metrų, kai norma yra 1000 metrų. 

pasitarime nuspręsta žuvusiųjų palaikus 

gabenti į maskvą atpažinti. 

- į smolenską atvyko ir oficiali 

grupė lenkų ekspertų. lenkijos generalinis 

prokuroras andrzejus szeremetas 

sutiko, kad reikia atlikti nepriklausomą 

tyrimą lenkijoje. 

- Rusijos karinių oro pajėgų štabo 

viršininkas generolas leitenantas aleksandras 

aliotinas sakė, kad lenkijos 

lėktuvo įgula kelis kartus ignoravo aerodromo 

„smolensk“ skrydžių dispečerio 

nurodymus ir leidosi žemiau leidimosi 

trajektorijos. 

- žiniasklaidos teigimu, visi duomenys 

rodo, kad katastrofos priežastis 

yra piloto klaida – per didelis jo ryžtingumas, 

o galbūt spaudimas iš aplinkos, 

skraidinant tokią svarbią delegaciją. 

- šeštadienio vakarą katastrofos 

vietoje apsilankęs Jaroslawas Kaczynskis

2010 BALANDIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA _5 

Katastrofos vietoje 

atpažino savo brolio dvynio lecho kūną. 

Balandžio 11 d., sekmadienis 

- l. Kaczynskio palaikai parskraidinti 

į varšuvą ir nugabenti į prezidento 

rūmus. buvo tikimasi, kad kartu bus 

pargabentas ir l. Kaczynskio žmonos 

kūnas, tačiau tuo metu jos palaikai oficialiai 

dar nebuvo atpažinti. 

- maskvoje laukiama atvykstant 

tragedijos aukų giminaičių, padėsiančių 

identifikuoti žuvusiuosius. 

- Rusijos premjerui v. putinui 

Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros 

vadovas a. bastrykinas pranešė, 

kad aviakatastrofa nebuvo susijusi su 

techninėmis orlaivio problemomis, t. y. 

techninių problemų lėktuve nebuvo. 

Balandžio 12 d., pirmadienis 

- pranešta, kad smarkiai sužaloti 

katastrofos aukų kūnai bus atpažįstami 

pasitelkus DNR tyrimus. 

- Rusijoje paskelbtas nacionalinis 

gedulas, o sekmadienio vakarą nacionalinė 

televizija parodė lenkų režisieriaus 

andrzejaus Wajdos filmą „Katynė“. 

- smolensko srities administracija 

informavo ketinanti smolenske pastatyti 

monumentą žuvusiems aviakatastrofoje 

lenkams pagerbti. 

- pagal vestuvinį žiedą atpažinti 

pirmosios ponios marios Kaczynskos 

palaikai. atpažinta 17 aukų kūnų. 

- lenkijos vyriausiojo prokuroro 

teigimu, nėra duomenų, kad pilotams 

buvo daromas spaudimas nutupdyti 

lėktuvą, nepaisant oro sąlygų. 

AFP / ScANPIx nuotrauka 

Balandžio 13 d., antradienis 

- pranešta, kad atpažinti jau 45 

žuvusieji. 

- pulkininkas bartoszas stroinskis 

patikino, kad, skirtingai nei teigė rusų 

skrydžių dispečeriai, lenkijos aukščiausiosios 

karinės tarybos 36-ojo specialaus 

pulko kapitonas arkadiuszas protasiukas, 

pilotavęs smolenske nukritusį lėktuvą, 

puikiai mokėjo rusų kalbą ir žinojo 

„severnyj“ oro uostą smolenske. 

- pirminė orlaivio juodųjų dėžių 

analizė parodė, kad sprogimo ir gaisro 

lėktuve nebuvo. 

Balandžio 14 d., trečiadienis 

- Trečiadienį buvo identifikuotos jau 

64 aviakatastrofos aukos. 30 žuvusiųjų 

kūnai parskraidinti į varšuvą. 

- lenkijos karinė prokuratūra ketina 

tirti vaizdo įrašą, padarytą tuojau pat po 

lėktuvo sudužimo. vaizdo įrašo pabaigoje 

girdimi garsai, panašūs į šūvius. 

- Jav prezidentas b. Obama ir 

Rusijos prezidentas D. medvedevas 

patvirtino atvyksiantys į l. Kaczynskio 

ir jo žmonos valstybines laidotuves. 

- laikinasis lenkijos vadovas b. 

Komorowskis pranešė, kad prezidento 

rinkimų data bus paskelbta po l. Kaczynskio 

laidotuvių, balandžio 21 dieną. 

Balandžio 15 d., ketvirtadienis 

- iššifravus orlaivio „juodųjų dėžių“ 

įrašus, paaiškėjo, kad likus 3-5 sekundėms 

iki katastrofos pilotai jau žinojo, 

kad nelaimės išvengti nepavyks. įrašai 

taip pat leidžia manyti, jog lėktuvas 

nukrito dėl pilotavimo klaidos ir kad 

lakūnams nebuvo daromas spaudimas 

leistis. 

- Kaczynskių bendražygis teigė, 

kad brolių dvynių motinai dėl silpnos 

sveikatos vis dar nebuvo pranešta apie 

sūnaus ir marčios mirtį. 

- atpažintų žuvusiųjų skaičius 

pasiekė 70. 

- lenkijos generalinis prokuroras 

andrzejus seremetas patvirtino, kad 

lėktuvą nutupdyti bandoma buvo tik du 

kartus, o ne tris, kaip nurodė rusų skrydžių 

dispečeriai. Tarptautinio aviacijos 

komiteto vadovė Tatjana anodina nurodė, 

kad toks bandymas buvo tik vienas. 

Balandžio 16 d., penktadienis 

- Tarptautinė skrydžių komisija, 

tirianti katastrofos priežastis, pranešė, 

kad prezidento lėktuvas užkliuvo už medžio 

prie lėktuvo kilimo tako. būdamas 

200 m aukštyje, lėktuvas smigo žemyn 

ir kairiuoju sparnu užkliuvo už medžio 

viršūnės, po to staigiai sukosi į kairę ir 

apsivertė. 

- byloje dėl lenkijos prezidento 

lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofos 

tyrėjai kaip liudytojus ir nukentėjusiuosius 

apklausė 84 žmones. atpažinti 

jau 76 nukentėjusiųjų kūnai, į lenkiją 

parskraidinti dar 34 žuvusieji. 

- Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros 

vadovas aleksandras bastrykinas 

paskelbė, kad pagrindinis tyrimas 

lėktuvo katastrofos vietoje baigtas. 

Balandžio 17 d., šeštadienis 

- varšuvoje vyko nacionalinė žuvusiųjų 

atminimo ceremonija. 

Balandžio 18 d., sekmadienis 

- l. Kaczynskis su žmona palaidoti 

Krokuvoje, vavelio katedroje, šalia 

buvusių lenkijos valdovų ir nacionalinių 

didvyrių. Nors ir planavo, tačiau ceremonijoje 

dėl oro transporto sutrikimo,



kurį sukėlė vieno islandijos ugnikalnio 

išmestų pelenų debesys, negalėjo dalyvauti 

barackas Obama, angela merkel, 

Nicolas sarkozy, princas charlesas, 

silvio berlusconi ir daug kitų užsienio 

valstybių atstovų. 

Balandžio 19 d., pirmadienis 

- šifruojant „juodųjų dėžių“ įrašus 

paaiškėjo, kad lėktuvo keleiviai paskutinėmis 

minutėmis iki orlaivio katastrofos 

suvokė artėjančią nelaimę. 

- pranešama, kad vis dar nėra 

atpažinta 20 žuvusiųjų kūnų, vykdomi jų 

genetiniai tyrimai. 

- lenkija paprašė Rusijos perduoti 

sudužusio orlaivio „juodąsias dėžes“ ir 

dokumentus, susijusius su katastrofa. 

varšuvoje toliau tęsiamas ikiteisminis 

tyrimas „Dėl netyčinės katastrofos ore, 

kurios metu žuvo visi Tu-154m keleiviai, 

tarp jų lenkijos prezidentas lechas 

Kaczynskis su žmona ir visa įgula“. 

Balandžio 20 d., antradienis 

- lenkijos vyriausioji karinė prokuratūra 

nutarė išsiaiškinti, kodėl iškart 

po lenkijos lėktuvo sudužimo smolensko 

uoste buvo atlikti apšvietimo 

gerinimo darbai – pakeistos nusileidimo 

taką žyminčios lempos. manoma, 

kad, prieš atskrendant lenkijos 

prezidento orlaiviui, apšvietimas galėjo 

būti sugedęs. 

Balandžio 21 d., trečiadienis 

- lenkijos prezidento pareigas laikinai 

einantis b. Komorowskis paskelbė, 

kad pirmalaikiai prezidento rinkimai 

lenkijoje vyks birželio 20 dieną. 

- Rusijos sveikatos apsaugos ministerija 

informavo, kad genetinio atpažinimo 

tyrimai baigti ir visos aviakatastrofos 

aukos atpažintos. 

Balandžio 23 d., penktadienis 

- pranešama, kad prezidento lėktuvo 

įgula žinojo apie pablogėjusias oro sąlygas 

oro uoste prie smolensko. Dar prieš 

nusileidžiant orlaiviui Tu-154, oro uoste 

„severnyj“ nutūpė lenkijos lėktuvas Jak- 

40, kuriuo keliavo privilegijuoti asmenys 

ir žurnalistai. abiejų orlaivių pilotai 

nuolat palaikė radijo ryšį, prezidento lėktuvo 

įgula buvo informuota apie sparčiai 

blogėjančias oro sąlygas. Tyrimui buvo 

paimti ir orlaivio Jak-40 pokalbių įrašai. 

- lenkijos prezidento lėktuvo katas- 

trofa paskatino precedento neturintį Rusijos 

žingsnį- Rusijos federalinės archyvų 

agentūros oficialiame tinklalapyje paviešinti 

archyvinių dokumentų, susijusių su 

ssRs įvykdytomis Katynės žudynėmis, 

originalai. ilgą laiką šie dokumentai 

iš paketo Nr.1 buvo saugomi uždarame 

ssKp cK politinio biuro archyve 

ypatingos svarbos teisėmis. Nors lenkijai 

jų kopijos buvo išduotos 1992 m., tačiau 

originalai iki šiol nebuvo prieinami net 

archyvuose dirbantiems tyrėjams. 

- Nors buvo tikimasi, tačiau lenkijos 

premjeras D. Tuskas savo pirmojoje spaudos 

konferencijoje po lėktuvo katastrofos 

vis dėlto nepranešė katastrofos prie smolensko 

priežasčių. premjeras paneigė gan- 

ScANPIx SWEDEN / ScANPIx nuotrauka 

lechas aleksanderis kaczynskis (1949–2010) 

● Gimė 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje 

inžinieriaus ir filologės šeimoje. 

● Vaikystėje kartu su broliu dvyniu 

jaroslawu vaidino filme vaikams „Apie 

du tokius, kurie pavogė mėnulį“. 

● 1971 m. baigė Varšuvos universiteto 

Teisės fakultetą. 1979 m. įgijo 

teisės mokslų daktaro, o 1990 m. 

– teisės mokslų habilituoto daktaro 

laipsnius. 

● 1996–1999 m. – profesorius 

Gdansko universitete, nuo 1999 m. – 

Varšuvos Kardinolo Stefano Višinsko 

universiteto profesorius. 

● 1977–1978 m. pradėjo bendradarbiauti 

su opozicinio Darbininkų gynimo 

komiteto Intervencijų biuru ir Laisvomis 

profsąjungomis. 1981 m. Gdansko 

dus, kad tyrimas yra vilkinamas specialiai. 

Tik sudužus lėktuvui, aviacijos ekspertai 

pareiškė, jog tikslios nelaimės priežastys 

bus išsiaiškintos ne anksčiau kaip po 

pusmečio. Taip pat paneigti gandai, jog 

Rusijos pareigūnai pasisavino žuvusiųjų 

asmeninius daiktus (mobiliuosius 

telefonus, nešiojamuosius kompiuterius). 

D. Tuskas patikino, kad jie diplomatiniu 

keliu jau perduoti lenkijos prokuratūrai. 

- „Juodųjų dėžių“ įrašai iššifruoti, 

tačiau to nepakanka nustatyti, kas nutiko 

lemiamu momentu, todėl tiriamos šešios 

nelaimės versijos: smolensko oro uosto 

darbuotojų klaida; teroro aktas; lėktuvo 

techninė avarija; prasti orai; piloto klaida; 

piloto klaida ir prasti orai. ■ 

deleguotas į pirmąjį nacionalinį „Solidarumo“ 

kongresą. 

● 1981–1982 m. buvo internuotas 

kaip antisocialistinis elementas. Nuo 

1983 m. veikė pogrindiniame „Solidarumo“ 

judėjime. Buvo aktyvus Lecho 

Walensos patarėjas. 

● Nuo 1989 m. balandžio buvo „Solidarumo“ 

Nacionalinės vykdomosios 

komisijos Prezidiumo narys. 1991 m. 

vasarį kandidatavo į „Solidarumo“ 

pirmininko postą, tačiau pralaimėjo 

ir atsisakė pirmininko pavaduotojo 

posto. 

● 1989–1991 m. – Lenkijos senatorius. 

● 1991–1992 m. – Seimo narys. 

● 1991 m. kovą – 1991 m. spalį dirbo 

Lenkijos Prezidento Lecho Walensos 

kanceliarijos valstybės ministru, 

tačiau atsistatydino dėl konflikto su 

Wałęsa ir jo kabineto vedėju. 

● 1992–1995 m. – Aukščiausiųjų kontrolės 

rūmų pirmininkas. 

● 2000–2001 m. ėjo teisingumo 

ministro ir generalinio prokuroro 

pareigas. 

● 2001 m. kartu su broliu jaroslavu 

įkūrė „Teisės ir teisingumo“ partiją ir 

buvo išrinktas šios partijos pirmininku. 

● 2001–2002 m. – parlamento narys. 

● 2002–2005 m. – Varšuvos meras. 

● 2005 gruodžio 23 d. pradėjo eiti 

prezidento pareigas, pirmajame rinkimų 

rate gavęs 33,1 %, antrajame – 

54,04 % rinkėjų palaikymą. 

● Nuo 1978 m. buvo vedęs ekonomistę 

Mariją Kaczynską, kurios motina 

buvo kilusi iš Vilniaus krašto. 1980 m. 

sutuoktiniai susilaukė dukters Martos. 

● L. Kaczynskis buvo tvirto būdo, 

nusistovėjusių pažiūrų žmogus, patriotas, 

uolus katalikas. ■


lIETUva GEdĖJo dRaUGE 


Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje už žuvusius Lenkijos lėktuvo katastrofoje 

Žinios apie Lenkijos Prezidento Lecho 

Kaczynskio, jo žmonos ir dar 94 žmonių 

žūtį lėktuvo katastrofoje sukrėtė pasaulį. 

Pirmadienį, balandžio 12 dieną, 

gedulas buvo paskelbtas visoje Europos 

Sąjungoje. Lietuvoje kaimynų, su kuriais 

sieja ne tik bendra siena, bet ir bendra 

istorija, tragedija buvo priimta itin 

jautriai. Nuo žvakelių jūros prie Lenkijos 

ambasados iki aukščiausių Lietuvos 

vadovų ašarų ir nuoširdžių užuojautos 

žodžių – taip gedėjo Lietuva. 

Nelaimės vakarą vilniaus arkikatedroje 

bazilikoje šventas mišias už 

žuvusiuosius aukojo kardinolas audrys 

Juozas bačkis. mišiose dalyvavo visi 

aukščiausi lietuvos valstybės vadovai. 

prezidentė Dalia Grybauskaitė 

prieš mišias sakė: „Esu asmeniškai 

sukrėsta, nes tik užvakar su prezidentu 

Kaczynskiu buvome susitikę vilniuje. 

lietuva prarado gerą draugą. prezidento 

Kaczynskio laikotarpis buvo vienas iš 

reikšmingiausių mūsų šalių bendradarbiavimo 

metų.“ 

Oficialioje užuojautoje lenkijos 

prezidento l. Kaczynskio artimiesiems 

ir visai lenkų tautai D. Grybauskai- 

tė vėliau rašė: „Nuo pat akimirkos, 

kai lechas Kaczynskis tapo lenkijos 

Respublikos prezidentu, jis savo nuoširdumu 

ir kilniadvasiškumu, idėjomis 

ir konkrečiais darbais suteikė galingą 

postūmį dialogui ir bendradarbiavimui 

tarp dviejų mūsų tautų ir valstybių. prezidentas 

lechas Kaczynskis visam Rytų 

Europos regionui pasiūlė drąsią laisvos 

bei demokratinės ateities viziją, kuriai 

įgyvendinti negailėjo nei laiko, nei jėgų.“ 

prezidentė išreiškė įsitikinimą, kad l. 

Kaczynskio idėjos ir nuveikti darbai niekada 

nebus pamiršti, o iniciatyvos, kurių 

drauge imtis sutarė lietuvos ir lenkijos 

vadovai, bus įgyvendintos. 

užuojautą lenkijai išreiškė ir 

premjeras andrius Kubilius: „lenkijos 

prezidentą lechą Kaczynskį visuomet 

prisiminsime kaip vieną ryškiausių 

lenkijos politikų, ištikimą ir nuoširdų 

lietuvos draugą, itin daug prisidėjusį 

plėtojant strateginę lietuvos ir lenkijos 

partnerystę. šią valandą giliai liūdime 

kartu su lenkų tauta“. premjero teigimu, 

l. Kaczynskio žūtis – tai milžiniška 

netektis lenkijai, lietuvai ir visai tarptautinei 

bendruomenei. 

seimo pirmininkė irena Degutienė, 


reikšdama užuojautą dėl lenkijos lėktuvo 

katastrofos, negalėjo sulaikyti ašarų. „visus 

lietuvos žmones ir mane asmeniškai 

giliai sukrėtė žinia apie tragišką aviakatastrofą, 

kurioje žuvo lenkijos Respublikos 

prezidentas lechas Kaczynskis, 

jo žmona marija ir daug kitų iškilių 

kaimyninės šalies piliečių. prezidentas 

lechas Kaczynskis buvo žmogus, kuris 

savo darbais ir pavyzdžiu tiesė ir stiprino 

tiltus tarp broliškų lietuvių ir lenkų tautų. 

Tai buvo politikas iš didžiosios raidės. 

Dėl jo ir kitų iškilių lenkijos piliečių 

žūties liūdime kartu su visa lenkų tauta“, 

– kalbėjo seimo pirmininkė. 

Kadenciją baigęs lietuvos prezidentas 

valdas adamkus tapo pirmuoju 

užsienio šalies politiku, pagerbusiu 

žuvusį lenkijos prezidentą. balandžio 

12 dieną, pirmadienį, skrisdamas į Jav, 

v. adamkus stabtelėjo varšuvoje, kur 

aplankė prezidentūroje pašarvotą l. 

Kaczynskį. v. adamkus l. Kaczynskio 

žūtį įvertino ne tik kaip „didelę 

netektį dvišaliams santykiams“, bet ir 

kaip didelę asmeninę netektį. „Jis buvo 

mano draugas“, – žurnalistams sakė v. 

adamkus. į tai, kad l. Kaczynskis su v. 

adamkumi bendraudavo ne tik oficia-



lių susitikimų metu, dėmesį atkreipė ir 

lenkijos žiniasklaida. 

pirmadienį lietuvoje prasidėjo oficialus 

trijų dienų gedulas, kurį, sekmadienio 

rytą susirinkusi į neeilinį posėdį, 

paskelbė lietuvos vyriausybė. Tačiau 

lietuvos gyventojų raginti gedėti net 

nereikėjo. Nuo pat katastrofos dienos 

visą savaitę lietuvos žmonės nešė prie 

lenkijos diplomatinių atstovybių gedulingas 

puokštes, degė atminimo žvakeles, 

kalbėjo maldas už žuvusiuosius. Gyventojai 

naudojosi galimybe palikti įrašą 

užuojautų knygoje lenkijos ambasados 

kanceliarijoje vilniuje. 

Jau tragedijos dieną socialiniame 

tinkle „Facebook“ susikūrė grupė 

„užuojauta lenkijai“, prie kurios 

balandžio 20 dieną buvo prisijungę 

daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių. 

Naudodamiesi socialiniais tinklais, 

žmonės surengė ir „gyvą“ lenkų tautos 

palaikymo akciją, kuri vyko trečiadienį, 

balandžio 14 dieną, prie sostinės 

baltojo tilto. čia į dangų kilo spalvoti 

„dangaus žibintai“, o lėktuvo katastrofos 

aukos tuo pačiu metu buvo pagerbiamos 

tylos minute. būdų pagerbti 

žuvusiuosius rasta ir kituose lietuvoje 

Žuvusiuosius tylos minute pagerbė LR Seimo nariai 

vykusiuose renginiuose. pavyzdžiui, 

tylos minute šeštadienį, balandžio 17 

dieną, visoje lietuvoje prasidėjo švarinimosi 

akcija „Darom!“. 

Ketvirtadienį, balandžio 15 dieną, 

lėktuvo katastrofoje žuvusias aukas 

pagerbė lietuvos vyriausybės delegacija. 

premjeras a. Kubilius vyriausybės vardu 

lenkijos prezidentūroje padėjo lietuvos 

vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir 

raudonos – žiedų vainiką, priklaupė prie 

velionių karstų ir pasirašė užuojautų 

knygoje. vyriausybės delegacija dar apsilankė 

lenkijos parlamente, kur pagerbė 

aštuoniolikos per tą pačią katastrofą 

žuvusių lenkijos seimo ir senato narių 

atminimą. vėliau lietuvos pareigūnai 

apsilankė varšuvos belvederio rūmuose, 

kur buvo pašarvotas lėktuvu skridęs pa- 

skutinis lenkijos prezidentas išeivijoje 

Ryszardas Kaczorowskis. 

lenkijos pirmosios poros laidotuvių 

planus kiek sutrikdė islandijoje 

išsiveržusio ugnikalnio pelenų debesis: 

dėl oro transporto sutrikimų į laidotu- 

>> 

lietuvos gyventojų raginti gedėti net nereikėjo. Nuo 

pat katastrofos dienos visą savaitę lietuvos žmonės 

nešė prie lenkijos diplomatinių atstovybių gedulingas 

puokštes, degė atminimo žvakeles, kalbėjo maldas už 

žuvusiuosius. >> 

ves negalėjo atvykti daugelis pasaulio 

valstybių vadovų. lietuvos prezidentė 

Dalia Grybauskaitė į Krokuvą, kur buvo 

laidojamas l. Kaczynskis su žmona, 

atvyko automobiliu. Teigiama, kad ji tai 

padarė per rekordinį laiką – atstumą nuo 

vilniaus iki Krokuvos įveikė vos kiek 

daugiau nei per šešias valandas. lietuvoje 

lenkijos prezidento laidotuvių dieną 

vėl buvo paskelbtas gedulas. 15 valandą, 

kai buvo išnešamas lecho Kaczynskio ir 

jo žmonos karstai, skambėjo visų lietuvos 

bažnyčių varpai. ■ 

Martynos Žilionytės nuotrauka


JIE žUvo paKElIUI į KaTYNę 

Reikėtų atskiro leidinio, kad galėtume 

trumpai apžvelgti biografijas visų, 2010 

balandžio 10-ąją skridusių lemtinguoju 

Tu-154. Seimo nariai, dvasininkai, Lenkijos 

olimpinio komiteto vadovas, Katynės 

aukų šeimų nariai, galų gale – jaunutės 

skrydžio palydovės, kurioms dar visas 

gyvenimas buvo prieš akis... Visų šių 

žmonių mirtis yra tragedija. 

Taigi, trumpai apžvelgsime biografijas tų 

asmenybių, kurios turėjo kertinės reikšmės 

Lenkijos politinės sistemos kaitai ir 

raidai – dabar ar praeityje. Daugeliui šių 

žmonių sunku pritaikyti posakį „nepakeičiamų 

nebūna“. Kai kurių iš likusių 

laisvų postų kol kas dar niekas neužėmė 

– jiems pamainos skirti nesiryžta 

net laikinai prezidento pareigas einantis 

Bronislawas Komarowskis. 

Januszas KurtyKa 

januszas Kurtyka buvo iškilus lenkų istorikas 

ir Lenkijos nacionalinės atminties 

instituto vadovas. Šio instituto misija 

– tirti nacių ir komunistų nusikaltimus 

prieš lenkų tautą. Likus keletui dienų iki 

lemtingosios kelionės lėktuvu, j. Kurtyka 

dar kartą paragino Rusiją atverti archyvus 

ir paviešinti dokumentus, susijusius 

su Lenkijos karo belaisvių sušaudymu 

Katynėje 1940 metais. 

j. Kurtyka gimė 1960 rugpjūčio 13 Krokuvoje. 

Nuo 1985 metų jis buvo Lenkijos 

mokslų akademijos narys, 1995 metais 

apsigynė daktaro disertaciją. j. Kurtyka 

specializavosi Lenkijos viduramžių istorijos 

ir komunistinės Lenkijos tyrimuose. 

j. Kurtyka aktyviai kovojo prieš komunistų 

valdžią Lenkijoje. Dar būdamas 

studentas (nuo 1979 metų), j. Kurtyka 

dalyvavo Nepriklausomų studentų sąjungos 

veikloje jogailaičių universitete, o 

vėliau pasižymėjo kaip aktyvus Solidarumo 

veikėjas. Griuvus komunizmui, j. 

Kurtyka ir toliau laikėsi savo dešiniųjų, 

patriotinių pažiūrų. jis buvo ištikimas 

Teisės ir teisingumo partijos, kuriai priklausė 

ir žuvęs prezidentas, rėmėjas. 

Vis dar neaišku, kas pakeis januszą 

Kurtyką Nacionalinės atminties instituto 

vadovo poste. 

aleKsanderis szczyglo 

Aleksanderis Szczyglo buvo Lenkijos 

nacionalinio saugumo vadas. Šis politikas 

priklausė Teisės ir teisingumo partijai. 

2001 metais išrinktas ir 2005 metais perrinktas 

Seimo nariu. 2007 metais jaroslawo 

Kaczynskio vyriausybėje A. Szczyglo ėjo 

nacionalinės gynybos ministro pareigas. 

2009 metų sausį Prezidentas Lechas Kaczynskis 

paskyrė A. Szczyglo Nacionalinio 

saugumo biuro vadovu. A. Szczyglo žuvus, 

laikinasis prezidentas B. Komarowskis į jo 

vietą paskyrė buvusį gynybos viceministrą 

generolą Stanislawą Koziejų. 

FranciszeKas gągoras 

Generolas Franciszekas Gągoras nuo 2006 

metų buvo Lenkijos kariuomenės vadas. 

Anksčiau F. Gągoras aktyviai dalyvavo 

jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose. 

1991 metais jis vadovavo Lenkijos 

pulkams per operaciją „Audra dykumoje“. 

F. Gągoras suvaidino svarbų vaidmenį 

Lenkijai ruošiantis stoti į NATO. jis buvo 

atsakingas už Lenkijos NATO Gynybos 

strategijos parengimą. Laikinai einantis 

pareigas Lenkijos prezidentas B. Komarowskis 

vis dar nepaskyrė pareigūno, kuris 

užimtų F. Gągoro postą. 

Be kariuomenės vado, lėktuvo katastrofoje 

žuvo ir Lenkijos sausumos pajėgų vadas 

tadeuszas BuKas, oro pajėgų vadas 

andrzeJus BlasiKas, jūrų pajėgų vadas 

andrzeJus Karweta, operatyvinių pajėgų 

vadas Bronislawas KwiatKowsKis 

ir specialiųjų karinių pajėgų vadas wlodzimierzas 

PotasinsKis. Kol kas jų visų 

postai neužimti. 

slawomiras sKrzyPeKas 

Slawomiras Skrzypekas nuo 2007 metų 

buvo Lenkijos nacionalinio banko valdytojas. 

Prieš užimdamas šį postą, S. Skrzypekas 

vadovavo didžiausiam šalies bankui 

PKO Bank Polski. 

S. Skrzypekui žuvus, laikinuoju centrinio 

banko valdytoju tapo banko viceprezidentas 

Piotras Wiesiolekas. 

anna walentynowicz 

Anna Walentynowicz buvo žymi Lenkijos disidentė, 

viena iš Solidarumo judėjimo iniciatorių. 

1950 metais pradėjusi dirbti Gdansko 

laivų statyklos krano operatore, A. Walentynowicz 

greitai nusivylė Lenkijos komunistų 

partija. Moteris matė, kad partija niekaip 

neatstovauja darbininkų interesams. 

Kai vienas iš A. Walentynowicz viršininkų 

pasisavino darbininkų atlyginimus, kad 

galėtų dalyvauti loterijoje, A. Walentynowicz 

kantrybė trūko. Drauge su nelegalia 

profsąjunga, kuriai priklausė, A. Walentynowicz 

pradėjo kampaniją laivų statykloje. 

Profsąjungos leidžiamas laikraštis 

kartą pateko į rankas statyklos vadovybei 

ir 1980 metų rugpjūtį, likus vos penkiems 

mėnesiams iki pensijos, A. Walentynowicz 

buvo atleista iš darbo. 

Papiktinti laivų statyklos darbuotojai 

pradėjo masinius streikus prieš valdžią, 

kuriuose reikalavo ne tik sugrąžinti į 

darbą A. Walentynowicz ir jos kolegą 

Lechą Walensą, bet ir suteikti piliečiams 

daugiau teisių (tokių kaip išraiškos ir 

religijos laisvė), paleisti politinius kalinius. 

Streikai pasibaigė Gdansko susitarimu, 

po kurio pasirašymo darbininkai įsteigė 

Solidarumo profsąjungą. Profsąjunga 

vėliau išaugo į 10 milijonų žmonių jungusį 

judėjimą, kuris Lenkijoje galiausiai nuvertė 

komunistų valdžią. 

ryszardas KaczorowsKis 

Ryszardas Kaczorowskis buvo paskutinis 

Lenkijos prezidentas išeivijoje. Lenkijos 

vyriausybė išeivijoje pradėjo veikti karo 

metais ir tęsė savo veiklą iki pat komunizmo 

žlugimo. Vyriausybė išeivijoje priešinosi 

komunistų valdžiai Lenkijoje. 

R. Kaczorowskis Lenkijos pogrindinio 

pasipriešinimo judėjimo lyderiu tapo dar 

1939 metais, kai į Lenkiją tuo pačiu metu 

įsiveržė ir nacių, ir sovietų kariuomenės. 

R. Kaczorowskis buvo NKVD suimtas ir 

nuteistas mirties bausme, tačiau vėliau 

paleistas Sovietų Sąjungos ir tuometės 

Lenkijos vyriausybės išeivijoje susitarimu. 

Atgavęs laisvę, R. Kaczorowskis prisijungė 

prie Lenkijos kariuomenės, Europoje 

kovojusios su naciais. 

Karui pasibaigus, R. Kaczorowskis pasiliko 

gyventi jungtinėje Karalystėje kaip politinis 

emigrantas. Čia jis aktyviai veikė Lenkijos 

išeivijos vyriausybėje ir 1989 metais, mirus 

tuometčiam prezidentui išeivijoje Kazimierzui 

Sabbatui, pats buvo paskirtas prezidentu 

išeivijoje. 1990 metais R. Kaczorowskis 

iškilmingoje ceremonijoje perdavė prezidento 

įgaliojimus pirmajam demokratiškai 

išrinktam Lenkijos prezidentui L. Walensai. 

Pastaruoju metu R. Kaczorowskis turėjo 

labai didelį autoritetą tarp lenkų imigrantų 

jungtinėje Karalystėje.



alGIRdaS SaUdaRGaS: lENKų TaUTa bUvo SU 

mUmIS pRIEš 20 mETų, mES To NEUžmIRšomE 

IR šIaNdIEN ESamE KaRTU SU lENKaIS 

Kalbino Kęstutis D. RimKEvičius 

A. Saudargas, Europos Parlamento narys 

Lenkijos tragedija palietė ir Lietuvą. 

Gedulas ir bendražmogiška užuojauta 

susipina su nerimu dėl tolesnių santykių 

raidos, galbūt su naujais žmonėmis pasikeisiančio 

politinio klimato. Kas, jūsų 

nuomone, šiandien svarbu žvelgiant į 

ateitį po dabarties sukrėtimų. 

mes netekome draugų, bičiulių. Netekome 

daug žmonių, išmanančių lietuvos 

reikalus, žmonių, su kuriais kartu dirbome 

bendrą darbą Europoje. ir lietuva, 

ir lenkija yra ypač svarbiose ir glaudžiai 

bendradarbiaujančiose organizacijose – 

Europos sąjungoje ir NaTO. Taip pat 

esame kaimynai. 

Taip, dabar į lenkijos politiką ateis kiti 

žmonės, tačiau santykiai tarp tautų ir 

valstybių bus tęsiami. svarbu pabrėžti, 

kad tokios nelaimės, kaip priespauda ar 

pavojai, kada užuojautą pajaučia kaimynai, 

dažnai suvienija tautas – galbūt 

tą momentą, ne visą laiką, nes ateina 

kasdienybė ir vėl iškyla nesutarimų ar 

problemų. prieš dvidešimt metų, pačiais 

sunkiausiais lietuvai momentais – 

sausio 13-osios naktį ir per pučą – man 

teko būti varšuvoje, nes turėjau įgalio- 

jimus perimti vadovavimą vyriausybei 

tremtyje, jeigu lietuvos vyriausybė lietuvoje 

negalėtų eiti pareigų. atsimenu, 

kad jaučiau supratimą, globą, paramą ne 

tik iš pareigūnų, bet ir paprastų lenkų. 

Jaučiau, kad visi esame kartu. šiandien 

lenkai patys viduje konsolidavosi, yra 

kartu ir kairieji, ir dešinieji. Tai nelaimės 

antroji pusė, kuri paveikia žmogų per 

žmogaus moralę ir taip grąžina nors 

nedidelę grąžą žmonėms padaryto nuostolio. 

Kai lenkijos ambasadoje rašiausi 

užuojautų knygoje, pažymėjau, kad lenkų 

tauta buvo su mumis prieš dvidešimt 

metų, mes to neužmiršome ir šiandien 

esame kartu su lenkais. matėme daug 

įvairių užuojautos ir dėmesio parodymo 

gestų: prie ambasados ateina žmonės, 

padeda gėlių, uždega žvakelę, tiesiog 

pabūna kartu. Nelaimės neištaisysi, ji jau 

praėjo, žvelgiant į ateitį svarbu suprasti, 

kad bendrumas yra daug didesnė vertybė 

negu smulkūs nesutarimai. 

Lenkijos politinio elito tragiška žūtis 

tarsi iš naujo atvėrė Katynės – kurios 

tragiškų įvykių paminėti ir skrido Lenkijos 

delegacija – žaizdą. Ar Europa žino 

ir suvokia šios žaizdos gylį šiandien? 

lenkų tautą ištikusi nelaimė yra simbolinė, 

nes ji įvyko toje vietoje, kurioje 

buvo padarytas nežmoniškas nusikaltimas 

– nužudyti lenkų karininkai, 

belaisviai. vykstant karui, į kariuomenę 

buvo mobilizuoti ir inžinieriai, įvairūs 

specialistai, gydytojai. visi jie tapo 

karininkais, kurie vėliau buvo sušaudyti 

Katynėje. iš kiekvienos tragedijos reikia 

mokytis – teisybė turi būti atskleista ir 

paviešinta. 

Europos parlamente mes paminėjimo 

žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje. 

Tuo metu parlamente vyko ir Katynės 

tragedijos, įvykusios prieš 70 metų, 

minėjimas. surengta paroda, kurioje 

eksponuojama nemažai nuotraukų ir 

dokumentų. šalia šios parodos dabar yra 

demonstruojamos ir žuvusiųjų lėktuvo 

katastrofoje nuotraukos. 

minint Katynės tragediją, ypač krinta 

į akis toks dalykas, kurį kartais užmirštame, 

– kas pirmieji atskleidė šitą 

nelaimę ir kokiu tikslu. pagrindinis 

„atskleidėjas“ buvo vokiečių propagandos 

ministras Josephas Goebbelsas. 

vokiečiams suradus masinę kapavietę, 

buvo priimtas sprendimas pasinaudoti 

šiuo faktu propagandos tikslais, siekiant 

lenkus palenkti į savo pusę ir nuteikti 

prieš rusus. vokiečiai jau buvo pralaimėję 

stalingrado mūšį ir mąstė apie tai, 

kad jiems teks trauktis, todėl jiems buvo 

ne tas pats, ką lenkai galvoja. Jų tikslas 

buvo nukreipti neapykantą kita linkme, 

kad išgelbėtų savo kailį. Todėl, kai vėliau 

lenkai kreipėsi į vakarų vadovus dėl 

Katynės tragedijos pripažinimo, jie buvo 

ignoruojami. sovietų sąjunga drauge 

su sąjungininkais kovojo prieš fašizmą, 

todėl kaltinimai dėl Katynės tada sąjungininkams 

buvo nepriimtini. 

ši Goebbelso istorija yra labai pamokanti 

ir mes turime daug ką apmąstyti 

šiandien. Kai mes matome propagandą, 

net ir smulkmenose, visada reikia 

įžvelgti tikslą. Jeigu tikslas yra negatyvus 

– ką nors pasmerkti, ką nors apkaltinti, 

nukreipti pyktį kuria nors linkme, pajungiant 

savo tikslams, tegul ir remiantis 

teisingais faktais, – tokių dalykų reikia 

vengti. po dabartinės nelaimės mes turime 

būti labai atidus. Tik labai nuoširdus, 

sąžiningas bendravimas gali būti tikras. 

yra tik vienas žingsnis iki spekuliacijos, 

iki nelaimės panaudojimo piktiems 

kėslams. ■ 

>> 

Taip, dabar į lenkijos politiką ateis kiti žmonės, 

tačiau santykiai tarp tautų ir valstybių bus 

tęsiami. >>


EmaNUElIS ZINGERIS: palaIdoJomE 

paSKUTINį EURopoS IdEalISTą 

Kalbino Kęstutis D. RimKEvičius 

Žvelgiant politiko akimis – kas iš tiesų 

įvyko tą tragišką balandžio 10-ąją? Ko 

neteko Lenkija, o politiniu lygmeniu ir 

Lietuva? 

žuvo dalis idealistinės varšuvos. Tie 

žmonės buvo ne praktiškosios lenkijos, 

ne pragmatiškosios, ne šrioderinės politikos 

atstovai, o idealistai. Tai daugiausia 

solidarumo žmonės, kurie gyveno 

istorine praeitimi kaip dabartimi. Jie 

nebuvo nacionalistai, o tiesiog lenkijos 

patriotai. lechas Kaczynskis nebuvo euroskeptikas, 

o kovojo dėl lenkijos vietos 

Europos sąjungoje. man liūdna, kad 

tiek metų lenkijos prezidentą norėjo 

pajuokti jo oponentai rodydami jį kaip 

kraštutinį nacionalistą. Kitas dalykas – 

jis buvo mūsų tikras draugas, ir lietuvą 

jis vertino ne pagal dydį, ekonominį 

pajėgumą, o pagal istorinę partnerystę. 

šie žmonės visada atsiliepdavo į mūsų 

skambučius, per daugelį metų visuose 

vadovų susitikimuose stovėdavo kaip 

geležinė sąjungininkų grupė šalia valdo 

adamkaus, šalia mūsų diplomatų. mes 

buvome ne vieni, mes buvome kartu su 

lenkija visuose užsienio frontuose. l. 

Kaczynskio aplinka buvo beveik vienintelė 

likusi Europos sąjungoje idealistų 

grupė, kuri žuvo beveik visa, įskaitant 

didžiausią mūsų draugą marjuszą 

Hanzliką. 

su lenkų politikais mes buvome kaip 

vienas ulonų pulkas Europos sąjungoje. 

Taigi šiandienos tragedija yra milžiniška, 

vertybinė netektis. 

Tragedija įvyko ir žuvusiųjų nebeprikelsime, 

bet žvelgdami į ateitį ar mes 

galime tikėtis ir toliau tokių draugiškų 

santykių ir palaikymo iš Lenkijos? 

aš manau, kad tokio lygio kaip iki šiol 

– nebe. politiką daro žmonės, asmenybės, 

kurios formuojasi dešimtmečiais. 

ši lenkų solidarumo dalis mus palaikė 

tiek 1989–1990 m., tiek dabar dėl mūsų 

esminių, tapačių vertybinių bruožų. l. 

Kaczynskio aplinka buvo giliai tikintys 

katalikai. Tai buvo su dideliu įtarumu į 

šrioderio politikos apraiškas Europos 

sąjungoje žiūrintys žmonės, kurie visus 

dabarties gyvenimo reiškinius vertindavo 

taip, kaip ir mūsų sąjūdžio žmonės. 

sakykime, vadovų susitikime bukarešte 

jie kovėsi kartu su valdu adamkumi dėl 

ukrainos ir Gruzijos reikalų. visuose 

debatuose jie mus paremdavo, ir tada 

mes nebuvome juokingi senųjų Es narių 

kontekste. Dabar šio remiančio peties 

mes nebeturėsime. mano manymu, 

dabar politinę lenkijos areną užims 

praktikai, kurie lietuvą vertins pagal 

tai, koks jos biudžetas ar šalies dydis, o 

ne kokios istorinės lenkijos ir lietuvos 

sąsajos. Jau nebe romantikų, o praktikų 

karta ateina. 

mums teks pamiršti tą istorinę lenkų 

pagalbą, kokia buvo Kaczynskio laikais. 

Tai buvo tiesiog vos ne ginklo broliai. 

Dabar šitų ginklo brolių nebėra. Tie 

žmonės – kiekvienas iš jų – vertas kelių 

dienų gedulo. Tai buvo vienos iš iškiliausių 

varšuvos asmenybių, intelektualai. 

žuvo jų atminties instituto vadovas, 

taip pat vadinamosios liaudies respublikos 

laikmečio prezidentas emigracijoje 

Ryszardas Kaczorowskis – mūsiškio 

stasio lozoraičio atitikmuo. 

baracko Obamos ketinimas (deja, 

neišsipildęs dėl ugnikalnio išsiveržimo 

islandijoje kilusių susisiekimo lėktuvais 

trukdžių) atvykti į laidotuves įrodo, kad 

amerika puikiai suvokia, kokio masto 

yra netektis, – nepaisant to, kad l. 

Kaczynskis nebuvo pakviestas į vadovų 

susitikimą prahoje. vietoje jo buvo 

pakviestas praktiškasis Donaldas Tuskas. 

vis dėlto dabar prezidentas b. Obama 

parodė idėjų pasaulio pirmenybę prieš 

praktinį pasaulį. 

palaidojome paskutinį Europos sąjungos 

idealistą, kuris per visą savo gyvenimą 

rėmėsi ne siauru lenkišku nacionalizmu, 

bet tikruoju patriotizmu. ir lisabonos 

sutartį jis pasirašė tada, kai užtikrino ir 

mums, ir lenkijai svarbius dalykus. 

Ar iš tiesų viskas taip prarasta – juk šis 

Lenkijos elitas, matyt, yra užauginęs ir 

naują idealistų kartą, išugdęs požiūrį... 

APŽVALGOS TEMA_11 

E. Zingeris. Seimo Užsienio reikalų komiteto 

pirmininkas 

žinoma, bus įvairių politinių asmenybių 

ir aš manau, kad lenkija išliks 

mums draugiška. vis dėlto ten yra daug 

perdėm praktiškų žmonių, nekalbant 

apie socialdemokratus... Todėl, mano 

nuomone, nuostoliai yra beveik neatkuriami. 

Nuoširdus santykis išliks, bet 

broliško pasitikėjimo lygmuo, manyčiau, 

nebus atkurtas. 

Gal ypatingų nelaimių kontekste tautos 

kaip tik labiau susitelkia ir sugeba peržengti 

siaurus nacionalinius interesus? 

išties gerai, kad lietuva per pora šių 

gedulo dienų išbrido iš siaurumo. Tarp 

tų lietuvių, kurie Katedroje per šv. 

mišias meldėsi už žuvusiuosius, jautėsi 

broliškumas ir tai, kad šūkis už mūsų 

ir Jūsų laisvę dar šiek tiek kibirkščiuoja 

mūsų širdyse. Daug reiškia ir tai, kad 

žmonės patys kėlė vėliavas su gedulo 

juostomis ant privačių namų – tai irgi 

rodo, kad mūsų bendras frontas dar yra 

galimas. bendra užuojauta tarp lietuvos 

ir lenkijos egzistuoja, nors jos galėtų 

būti daugiau. ■



Katynė – žodis, paskutiniu laiku apskriejęs 

visą pasaulį. Vieni šį žodį kartojo 

susigraudinę, kiti išsigandę, susimąstę 

apie žmogaus gyvybės trapumą ir 

keistus, dažnai žmogui nesuprantamus 

Dievo planus, kurių neišvengia net 

pasaulio galingieji. Apie prezidentinio 

lėktuvo katastrofą netoli Katynės jau 

buvo rašyta daug ir visur. Žiniasklaida 

tą nelaimę išnagrinėjo su mažiausiomis 

smulkmenomis, tačiau gal kiek mažiau 

buvo paliesti du dalykai: tai tragiškoji 

karo laikų Katynės istorija ir šių dienų 

tragedijos įtaka Lenkijos ir Rusijos 

santykiams bei apskritai Rytų Europos 

valstybių ir Rusijos santykiams. 

Kartais atrodo, kad 2010 metų 

Katynės-smolensko įvykiai yra tarsi 

drakonas, prarijęs auką, ir galų gale 

pasisotinęs. vis dėlto toji auka – kad 

ir kokia beprasmė atrodytų – laiko ir 

erdvės savotiškai buvo suvienyta su karo 

metais Katynėje nužudytųjų aukomis, 

kad kraujas, pralietas Katynėje, būtų 

pastebėtas pasaulyje, kad kaltoji pusė, 

arba, kaip dabar madinga sakyti, „valstybė 

– ssRs teisių paveldėtoja“ pripažintų 

tiesą ir atsiprašytų, be demagogijos ir 

išsisukinėjimų. 

ar 1940-ųjų Katynės tragedija kuo 

nors iš esmės išsiskyrė iš kitų siaubingų 

stalininės sistemos nusikaltimų? stalininio 

bolševizmo nusikaltimus jungia 

keletas dalykų: visų pirma tai neregėtas 

žiaurumas ir beprasmiškumas. Neveltui 

Josifui stalinui yra priskiriamas posakis: 

„vieno žmogaus mirtis – tai tragedija, o 

tūkstančio – tik statistika.“ Dabartinei 

Rusijai reikia pabusti iš slogaus sapno ir 

suprasti, kad stalinas nebuvo mažesnis 

nusikaltėlis nei Hitleris. Tada kitaip bus 

vertinama ir vadinamoji „pergalės diena“. 

Taip, adolfo Hitlerio politika buvo žiauri 

ir nusikalstama, tačiau tai, kad jis buvo 

nugalėtas kito, ne mažiau žiauraus tirono, 

savo žiaurumams vykdyti gavusio pusę 

Europos, anaiptol neužsitarnauja tik 

pergalės džiaugsmo... pasaulio galingųjų 

dalyvavimas maskvoje, švenčiant stali- 

KaTYNĖS pERGalĖS dIENa 

Julius paNKa 

nizmo žiaurumų aptemdytos „pergalės 

dieną“, tarsi reabilituoja stalino režimą. 

*** 

Katynė – tai vietovė netoli smolensko. 

Jos pavadinimas kildinamas iš 

žodžio „катить“ (ridenti). manoma, kad 

vikingai, keliaudami per šį kraštą į Kijevo 

Rusią, per tas vietas perkeldavo savo 

laivus iš Dvinos upės į Dnieprą. Dėl 

šio krašto ne vieną šimtmetį virė kova 

tarp dviejų rusiškųjų žemių vienytojų: 

maskvos kunigaikštystės ir lietuvos 

Didžiosios Kunigaikštystės. Kadangi 

po liublino unijos į bendrą istoriją ir 

kovas buvo įpinta ir lenkijos Karalystė, 

iš dalies galima teigti, kad lenkai su šia 

vietove, dvidešimtame amžiuje tapusia 

jų tautai tokiu skausmingu išbandymu, 

susidūrė jau viduramžiais. 

Kai 1939 metų rugsėjo pirmąją prasidėjo 

antrasis pasaulinis karas vokietijai 

užpuolus lenkiją, po poros savaičių 

kita Europos agresorė – ssRs, veikdama 

pagal slaptą molotovo-Ribentropo 

paktą, atsiriekė sau beveik pusę lenkijos. 

beveik iš karto prasidėjo teroras 

prieš lenkijos karininkus, inteligentus, 

kunigiją. 1940 m. kovo 5 dieną buvo 

pasirašytas įsakymas dėl daugiau nei 20 

tūkstančių lenkų likvidavimo Katynės 

apylinkėse. po antrojo pasaulinio karo 

ssRs atliko „tyrimą“, kuriame „nustatė“, 

esą tas masines žudynes vykdę vokiečiai. 

Tai buvo absoliutus melas, bet sovietų 

sąjunga jį skelbė visam pasauliui beveik 

50 metų. Taigi, kai žmonės 50 metų girdėjo 

melą apie savo vaikų, vyrų, draugų, 

tautiečių žūtį, jiems neužtenka vieno 

sauso, politiškai korektiško atsiprašymo. 

lietuvoje mes turime Rainių miškelį, 

kurį drąsiai galima vadinti „mažąja 

Katyne“. aišku, žmonių skaičiaus nėra 

ko lyginti, tačiau juk ne skaičius svarbiausia. 

Net vieno žmogaus žūtis yra 

tragedija, jo šeimai, draugams, pažįstamiems. 

O kai okupantai nužudo nekaltus 

tautiečius – tai jau tragedija visai 

tautai. 1941 metais birželio 24–25 dienomis 

sovietų kariuomenė, besitraukda- 

ma nuo puolančių vokiečių, netoli Telšių 

atliko egzekuciją 73 lietuvos patriotams 

ir šviesuoliams – ūkininkams, tarnautojams, 

mokytojams. Egzekucija savo 

žiaurumu pranoko daugelį dabar populiarių 

siaubo filmų. Kankiniams buvo 

išrauti liežuviai, išdurtos akys, sudarkyti 

arba nupjauti lytiniai organai, nuplėšta 

oda, nudraskyti skalpai, nulupinėti nagai… 

už ką jie nusipelnė mirties tokiose 

kančiose? už tai kad buvo lietuviai?.. 

vis dėlto grįžkime prie lenkijos, 

kuri, kaip ir mūsų šalis, sovietinių budelių 

aplaistyta nekaltų žmonių krauju, 

šiandien stovi ant naujos santykių su 

Rusija eros slenksčio. Kokia bus ši era, 

priklauso nuo daugelio dalykų. Rusija, 

nors labai daug nuoširdumo demonstravo, 

bet jau ne vienus metus lenkijos 

politikų ir žmogaus teisių gynėjų 

prašomų Katynės dokumentų, kurie 

vis dar tebėra įslaptinti Rusijos archyvuose 

lenkijai nepasiūlė. Tiesa, po šių 

dienų Katynės tragedijos dokumentus, 

kuriuos beveik prieš pora dešimtmečių 

tuometis Rusijos prezidentas borisas 

Jelcinas jau buvo paviešinęs, Rusijos archyvų 

darbuotojai įdėjo į internetą, tuo 

padarydami juos prieinamus plačioms 

visuomenės masėms. Tai, nors ir simbolinės 

reikšmės, bet žingsnelis į priekį. 

Tiesos paviešinimas juk galėtų būti 

apčiuopiamo nuoširdumo parodymas, 

kuris turėtų milžinišką vertę ir skatintų 

rusų ir lenkų tautas susitaikyti. Kol kas 

Rusija demonstruoja simbolinį solidarumą, 

tačiau ir tokį lenkų tauta priima 

labai pakiliai. Kas toliau? Gal dabar 

Rusija lauks lenkijos atsakomojo gesto? 

Daug kas, matyt, priklausys nuo lenkijos 

delegacijos laikysenos dėl „pergalės 

dienos“ minėjimo maskvoje.bet gal 

Rusija keičiasi? Gal ir mes sulauksime 

vladimiro putino ar Dmitrijaus medvedevo 

gėlių ant Rainių miškelio kankinių 

kapų ar ant paminklo lietuvos partizanams, 

– o gal tai bus sausio 13-osios 

aukų memorialas? Gal lietuvai, latvijai 

ir Estijai neprireiks tokios aukos, kurią 

Dievas pasiėmė iš lenkijos… ■

2010 BALANDIS | Apžvalga PASAULIS_13 

Politiniai žaidimai, intrigos ir šantažas 

nerimsta tokiuose karštuose pasaulio 

taškuose kaip Abchazija, Pietų Osetija 

ir Krymas. Šiuos regionus sieja keletas 

bendrų bruožų: juose gyvena tam tikros 

etninės tautos, šie regionai buvo Sovietų 

Sąjungos sudėtyje, bet ne Rusijoje, tačiau 

priklausė rusų kaimynėms – Gruzijai 

ir Ukrainai. Norint suvokit, kodėl tokia 

daugiatautė valstybė kaip Rusija, aktyviai 

veikia ir padeda mažoms tautoms 

atsiskirti nuo Gruzijos ir Ukrainos, reikėtų 

analitiškai vertinti Rusijos politiką arba 

naiviai pasikliauti oficialiai deklaruojama 

nuomone. Ne paslaptis, kad tarp šios 

valstybės deklaruojamos ir vykdomos 

politikos visada buvo didžiulė diferencija, 

paremta propaganda ir „kilniais tikslais“. 

juk tokie skambūs šūkiai, kaip „tautų apsisprendimo 

laisvė“ ar „tautų draugystė“, 

dar taip neseniai buvo taikomi ir mūsų 

tėvynėje. O gal Rusija pasikeitė? Gal iš 

tikrųjų jai rūpi mažos tautos ir jų siekis 

tapti nepriklausomomis valstybėmis? 

Tačiau pažvelgus į geografinį žemėlapį, 

tampa aišku, kad Rusijai šie regionai yra 

ypač svarbūs strategiškai. Tiek Gruzija, 

tiek Ukraina ryžtingai apsisprendė prisijungti 

prie NATO aljanso, tad šių regionų 

pavertimas palydovinėmis valstybėmis 

tampa vienu iš prioritetų dabartinėje 

Rusijos politikoje. 

maža TaUTa GalINGųJų 

paSaUlYJE 

Gytis žaKEvičius 

krymas ir Ukraina 

bene pats didžiausias galvos skausmas 

Rusijai – tai ukrainos siekis tapti 

NaTO nare. ukraina – didžiausia Rytų 

Europos valstybė, Rusijos kaimynė. šios 

dvi tautos daugiau kaip 500 metų gyveno 

taikiai kartu, jas sieja ne tik bendra istorija, 

bet ir religija, jos abi yra slavų tautos, 

ir jų kalbos priklauso slavų kalbų šeimos 

grupei. Tačiau laikai pasikeitė – ukraina 

nusprendė „pabėgti“ į Europą. Rusija 

praranda ne tik įtaką ukrainoje, bet ir 

ukrainos įstojimas į NaTO bloką reikštų, 

kad šio aljanso lėktuvai skraidytų ties 

Rusijos teritorijos riba, o dar blogiau, kad 

rusams tektų išplukdyti visą po sovietų 

sąjungos sugriuvimo užsilikusią flotilę, 

esančią ukrainos teritoriniuose vandenyse 

– Kryme. 

paties Krymo reikšmė visam Juodosios 

jūros regionui yra milžiniška. iš šios 

strateginės vietos galima kontroliuoti visą 

judėjimą Juodojoje jūroje. Tad pasakymas 

– „kas valdo Krymą, – tas valdo Juodąją 

jūrą“, – atspindi šios vietovės reikšmę. 

pati ukraina yra suskilusi į proeuropietišką 

– t.y. į vakarietišką, ir į prorusišką 

– rytietišką. šalies prezidentu tapus 

viktorui Janukovičiui, šalies integracija į 

Europą pastebimai sulėtėjo, kaip sumažėjo 

ir Rusijos baimė dėl ukrainos stojimo 

į NaTO. Rusija yra pasirengusi bet 

Nagapiskaja Garoje esanti stebėjimo aikštelė, pastatyta xIx a. 

? nuotrauka 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo 

kokiems politiniams ir ekonominiams 

žingsniams, siekdama užkirsti kelią 

ukrainai Europos link. Tai charakterizuoja 

2008 m. tuomečio Rusijos prezidento 

vladimiro putino komentaras, 

minint 1997 m. Draugystės sutartį, kuria 

Rusija pripažino dabartinės ukrainos 

teritoriją. Komentaro būta trumpo, tačiau 

nedviprasmiško: „ukraina apskritai nėra 

reali valstybė!“ Dar didesnio ažiotažo 

sulaukė maskvos miesto mero Jurijaus 

lužkovo kalba, pasakyta Kryme, minint 

sąjungininkų pergalę prieš nacistinę vokietiją. 

J. lužkovas sakė: „Krymas buvo 

ir vėl turi būti Rusijos sudėtyje!“ Tiesa, 

po tokio pasakymo ponas meras tapo 

persona non grata ukrainoje. 

visa tai iliustruoja didžiulį Rusijos 

norą, pasinaudojus ukrainos suskilimu, 

daryti įtaką šiai valstybei. Krymas nelieka 

abejingas tokioms iniciatyvoms, nes iš 2 

mln. gyventojų apie pusę yra rusų tautybės, 

o tarp likusiųjų yra nemažai Krymo 

totorių. Tad jei ukraina ir toliau mėgins 

aktyviai patekti į NaTO ar Europos 

sąjungą, Rusija gali imtis konkretesnių 

žingsnių Krymui „susigrąžinti“, o tai 

primena dabartinę padėtį abchazijoje ir 

pietų Osetijoje, kur Rusija, vadovaudamasi 

politiniu šantažu, reaguoja į Gruzijos 

politinius žingsnius pagal principą: 

„Jei jūs taip – tai mes šitaip.“

14_ PASAULIS 


padėtis GrUzijoje 

Rusijos pagalbą abchazijai ir pietų 

Osetijai, šioms atsiskiriant nuo Gruzijos, 

galima iššifruoti kaip atsaką Gruzijai už 

jos politinių požiūrių pakeitimą ir siekį 

tapti Europos dalimi. į Gruzijos siekį 

tapti NaTO nare labai greitai sureagavo 

amerika, pareikšdama, kad statys būsimos 

sąjungininkės teritorijoje priešlėktuvinės 

gynybos sistemas ir aviacijos 

bazes. vieta tam tiesiog ideali – ne tik 

šalia Rusija, bet ir Kaukazo kalnai, saugantys 

tokias karines bazes ne tik nuo 

sausumos pavojų, bet ir stipriai apsunkinantys 

galimybę užpulti jas iš oro. 

Nesunku nuspėti, kad tokia įvykių 

grandinė ypač neparanki Rusijai, kuri 

visaip stengiasi apsunkinti Gruzijos 

stojimą į NaTO. šiuo atveju lenino 

nuostata – „skaldyk ir valdyk“ – atspindi 

realią situaciją Kaukazo regione. atskilusiose 

nuo Gruzijos abchazijoje ir pietų 

Osetijoje vyksta separatinis judėjimas. 

Taip Rusija netiesiogiai užduoda retorinį 

klausimą NaTO kariniam blokui, 

ar aljansas yra pasiruošęs priimti naują 

narę saugumui palaikyti, kurios viduje 

vyksta sukilimai ir kariniai konfliktai. 

rUsijos vykdoma politika 

politologai sutinka su nuomone, kad 

toks Rusijos žingsnis palaikyti nepriklausomybės 

siekiančias abchaziją ir pietų 

Osetiją yra labai drąsus. pačioje Rusijoje 

netrūksta tautų, gyvenančių autonomijos 

sąlygomis, ir netgi tame pačiame Kaukazo 

regione – tai čečėnija, šiaurės Osetija 

ir ingušija. Tačiau Rusija neišsigando 

grėsmės, kad, be čečėnų, ir kitos tautos 

pradės reikalauti nepriklausomybės. O 

juk taip atsitikus, Rusija būtų apkaltinta 

dvigubų standartų taikymu. 

Oficiali Rusijos pozicija Gruzijos– 

abchazijos konflikto pradžioje buvo 

palaikyti Gruzijos vientisumą, tačiau 

realiai buvo palaikomas separatinis sukilimas 

abchazijoje. Kitas žingsnis buvo 

abchazijos pripažinimas nepriklausoma 

valstybe ir savo karinių struktūrų dislokavimas 

abchazijoje, netoli Gruzijos sienos. 

Negano to, Rusija apkaltino Jav rengiant 

gruzinus diversantus, kurie neva vykdo 

teroristinius išpuolius abchazijoje. 

Rusija pradėjo ne tik politinį, bet ir 

ekonominį karą prieš Gruziją. Gruzinai 

garsėja savo vynu ir mineraliniu vandeniu 

visame pasaulyje, tačiau šiuo metu 

šiuos produktus yra draudžiama įvežti 

į Rusijos teritoriją. Kita problema yra 

ingutio upės hidroelektrinės, esančios 

abchazijoje, atjungimas nuo gruziniško 

elektros tinklo. Taip pat nuolat yra trikdomas 

naftos tiekimas baku–Tbilisio 

naftotiekiu iš Kaspijos jūros regiono į 

Europos valstybes. 

Neoficialiai yra kalbama, kad pagal 

Novaja Afonskaja bažnyčia, pastatyta 1888 m. Abchazijos imperatoriaus Aleksandro III garbei 

taktiką – „jei jūs taip – tai mes taip“ – 

yra siūlomas toks konflikto sprendimo 

būdas: jei Gruzija atsisako stoti į NaTO 

aljansą ir neveda derybų su amerikiečiais 

dėl karinių bazių steigimo Gruzijoje, tai 

Rusija išveda savo karius iš abchazijos, 

ir tuomet šis regionas iš pradžių autonominėmis 

sąlygomis, tačiau yra laipsniškai 

integruojamas vėl į Gruziją. Tačiau 

jei Gruzija vykdo priešingą politiką, tada 

Rusija oficialiai deklaruoja, kad stiprins 

karines jėgas abchazijoje ir gins savo 

piliečių interesus. 

rUsijos ir aBchazijos politiniai 

santykiai 

abchazijos tautai, įtrauktai į politinius 

žaidimus, atsirado istorinė galimybė 

tapti nepriklausoma valstybe. šioje 

situacijoje galima užduoti retorinį klausimą, 

ar abchazija nemato, dėl ko Rusija 

taip stengiasi jai padėti? O gal abchazai 

nenori to matyti ir tiki gera Rusijos valia? 

Tokį abchazų elgesį galima suprasti, 

nes siekis tapti nepriklausomiems yra 

didesnis už nemalonią tiesą. 

Rusija, siekdama sustiprinti abchazijos 

nepriklausomybę, ne tik pripažino 

ją nepriklausoma valstybe, bet ir siekia 

prijungti prie sąjunginės Rusijos–baltarusijos 

valstybės. abchazija savo ruožtu 

kreipėsi į Jungtines Tautas, kad šios Kosovo 

valstybės pavyzdžiu suteiktų jai pa- 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo


saulinį pripažinimą. Tiesa, pasaulis lieka 

kol kas abejingas abchazijai ir neaišku, 

ar ateityje keisis jo požiūris. susidariusį 

teisinį kazusą Rusija sprendžia suteikdama 

abchazijos piliečiams rusiškus 

pasus ir įteisindama bevizį režimą tarp 

Rusijos ir abchazijos. Taigi, jei Gruzija 

pradėtų aktyvius karinius veiksmus prieš 

abchaziją, Rusija galėtų oficialiai ginti 

„savo“ piliečius. 

Kalbant apie ekonominius Rusijos 

ir abchazijos ryšius, verta paminėti, kad 

maskva atšaukė dar 1996 m. Nvs viršūnių 

susitikime priimtą sprendimą dėl 

abchazijos ekonominės blokados. maža 

to, Rusija suteikė šiai nedidelei tautai 11 

milijardų rublių paskolą 3 metams. Taip 

pat yra skatinamas abchaziškų prekių, 

tokių kaip vyno, arbatos, tabako ir citrusinių 

vaisių, eksportas į Rusiją. Derėtų 

paminėti, kad šalyje esančia suirute 

spėjo pasinaudoti ir šešėlinės ekonomikos 

atstovai. 

šio straipsnio autoriui būnant sočyje, 

vos 40 km nuo abchazijos sienos, teko 

matyti daug prabangių automobilių su 

abchaziškais numeriais. paklausus, kodėl 

beveik visi prabangūs automobiliai yra 

su tokiais numeriais, nejaugi abchazijoje 

esą tiek daug turtingų žmonių, buvo 

atsakyta, kad abchazijoje yra taikomi itin 

maži mokesčiai. Tokiu mokesčių rojumi 

naudojasi ne tik piliečiai, įregistruodami 

savo prabangius automobilius ten, bet 

ir verslininkai, perkeldami savo verslą į 

abchaziją per ofšorines įmones. 

iš pokalBio sU žymiU 

aBchazijos politoloGU ir 

valstyBinės teisės specialistU 

(deja, dėl neramios padėties 

jo šalyje nenorėjUsiU Būti 

įvardytU) 

abchazijos Karalystė susikūrė viii 

a. pabaigoje po karų su bizantija ir 

iranu. 975 m. susijungė su Gruzija, bet 

po mongolų totorių antpuolių vėl tapo 

savarankiška valstybe. 1810 m. abchazija, 

kaip autonominė kunigaikštystė, 

prisijungė prie Rusijos, tačiau greit neteko 

savo autonomijos. 1866 m. prasidėjo 

sukilimas, kuris pasibaigė beveik 200 

tūkst. abchazų ištrėmimu iš tėvynės. 

Norint suprasti Kaukazo geopolitinę 

situaciją, vertėtų pažymėti, kad 

šio regiono gyventojai karšto mentaliteto, 

priimantys sprendimus dažnai ne 

racionaliai, o besivadovaudami emoci- 

jomis. Kabardina-balkarijoje, Karačajo-čerkesijoje, 

adigėjoje, Dagestane, 

Kubanjoje, Danskijoje gyvenančias 

tautas ir Kaukazo kazokus vienija ne 

tik bendra istorija, bet ir panaši kultūra. 

vis dėlto svarbiausia, kad tarp šių tautų 

yra didžiulė broliška meilė. Kaip parodė 

istorija, – tai tarsi mažas NaTO aljansas 

Kaukazo regione, nes užpuolus vieną 

tautą, kitos nedelsdamos mobilizuojasi ir 

atskuba į pagalbą. 

politologo teigimu, taip nutiko ir po 

ssRs žlugimo. visų pirma valstybinės 

teises docentas pažymi, kad Gruzija 

nusižengė 1990 m. balandžio 3 d. ssRs 

išleistam įstatymui dėl tautų atsiskyrimo 

nuo sovietų sąjungos. šio įstatymo 3 

straipsnis reglamentuoja, kad liaudies 

parlamentas turi teisę savarankiškai 

apsispręsti dėl tautos likimo. įstatymas 

pateikia tris galimus variantus: 1) liaudis 

atsiskiria nuo ssRs ir įsteigia autonominę 

nepriklausomą valstybę, 2) liaudis 

pasilieka ssRs sudėtyje, 3) liaudis prisijungia 

prie šalia esančios didesnės tautos 

– šiuo atveju Gruzijos. šio įstatymo nepaisymas 

tapo pagrindine pilietinio karo 

tarp Gruzijos ir abchazijos 1992–1993 

m. priežastimi. pašnekovo teigimu, 

tuomet ginti abchazijos teisių atskubėjo 

ne tik išvardytų broliškų tautų piliečiai, 

bet ir Rusijos kariuomenės karininkai, 

manę, kad Gruzija elgiasi negarbingai. 

Tačiau šie kariai oficialaus palaiminimo 

iš maskvos dėl karinių veiksmų abchazijoje 

nebuvo gavę ir todėl galėjo 

susilaukti tribunolo teismo dėl tokio 

savavališkumo, tačiau nesulaukė. 

daBartinė aBchazijos politika 

Dabartinė abchazija yra prezidentinė 

valstybė, t. y. prezidentui suteikta 

funkcija, pritariant parlamentui, formuoti 

vykdomąją vyriausybę. parlamente 

yra 35 vietos. valdančiąją daugumą 

sudaro viena politinė jėga – „vieningosios 

Rusijos“ sesė „vieningoji abchazija“. 

Tačiau parlamente yra ir keturių 

opozicinių partijų – socialdemokratų, 

komunistų, „Tautos partijos“ ir „Ekonominio 

augimo partijos“ atstovų. 

įdomus faktas, kad dabartinio 

prezidento sergejaus bagapšo žmona 

yra gruzinė. vykstant prezidento rinkimams, 

pagrindinio oponento sergejaus 

šambos kritikos strėlės buvo nukreipiamos 

į dabartinio prezidento šeimos 

sudėtį. vienoje tiesioginėje debatų lai- 

doje dabartinis prezidentas, neiškentęs 

tokios kritikos, kelis kartus smogė savo 

oponentui. Tačiau po rinkimų tai nesutrukdė 

sergejui šambai tapti užsienio 

reikalų ministru. 

prezidento užsienio politika ir 

nuostatos Gruzijos atžvilgiu yra aiškios. 

per užsienio politiką yra siekiama taikiu 

būdu gauti išsvajotą nepriklausomybės 

pripažinimą. abchazijos prezidentas 

pažymi, kad priešpriešos gruzinų tautai 

nejaučia, tačiau čia pat pabrėžia, kad 

nuoskaudų yra ir kad dabartinė Gruzijos 

politika nėra priimtina abchazijai. 

abchazai norėtų taikiai išspręsti 

šį konfliktą. prezidentas primena iš 

viduramžių atkeliavusią legendą apie 

abchaziją. persams susiruošus pulti 

abchaziją, abchazai nutarė ne kardu, bet 

maistu ir geriausiu vynu pasitikti priešą. 

išnešę visus stalus, nukrautus gėrybėmis, 

jie taip pasitiko persus. Taip karas tarp 

persijos ir abchazijos ir neįvyko. čia pat 

prezidentas reziumuoja, kad abchazui 

yra maloniau matyti svečią gruziną nei 

priešą gruziną. 

padėtis aBchazijoje 

mano kalbintas politologas prisiminė, 

kaip, prasidėjus karui, 1992 

m. sėdo į automobilį ir, rizikuodamas 

gyvybe, nuvažiavo iš sočio į suchumą 

tam, kad prisijungtų prie žmonių, protestuojančių 

prieš bet kokius karinius 

veiksmus. šiandien ši žinoma asmenybė 

abchazijoje siekia, kad jo tėvynėje būtų 

įsteigtas „pasaulinės Taikos institutas“. 

Taip, pasak pašnekovo, galima būtų 

padėti tašką šimtmečiais besitęsiančiame 

konflikte. 

vaikštant abchazijos sostinės 

suchumo gatvėmis, susidaro įspūdis, 

kad ten labai madingi juodi drabužiai 

– jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, 

? nuotrauka 

visi be išimties dėvi juodus apdarus, nes 

tai gedulo spalva. beveik nėra šeimos 

abchazijoje, kuri nebūtų praradusi 

artimųjų per karinius konfliktus. šalyje 

demografinė padėtis yra bloga – labai 

daug pensininkų, invalidų, vaikų be tėvų, 

mažai darbingo jaunimo. 

abchazijoje labai daug sugriautų 

pastatų. svarbiausieji – tokie kaip ligoninės, 

mokyklos, cerkvės – yra atstatomi, 

tačiau mieste dar ilgai išliks namų 

vaiduoklių. praeidamas pro susprogdintą 

namą supranti, kad kare nugalėtojų nėra, 

yra tik pralaimėtojai! ■

16_ PASAULIS 


aR pERvERSmaS KIRGIZIJoJE – 

NaUJoS polITIKoS pRadžIa 


Balandžio pradžioje pasaulis sukluso: 

per penkerius metus Kirgizijoje, vienoje 

iš posovietinių šalių, vėl perversmas. 

Žuvo mažiausiai 83 žmonės ir daugiau 

nei tūkstantis sužeista. Šalies prezidentas, 

iš pradžių slėpęsis Kirgizijos 

pietuose, paliko šalį, o opozicija sudarė 

laikinąją vyriausybę. 

perversmo priežastys 

Dabartinis Kirgizijos perversmas 

išsirutuliojo dėl kelių priežasčių, tačiau 

autoritarinis prezidento Kurmanbeko 

bakijevo valdymas, ekonomikos nuosmukis, 

visų valdžios lygių silpnumas ir 

korupcija tapo svarbiausiomis priežastimis, 

kodėl Kirgizija vėl atsidūrė tarptautinės 

visuomenės akiratyje. protestus 

biškeke, Kirgizijos sostinėje, balandžio 

7 d. paskatino ir labai konkretus veiksnys 

– tai padidėję mokesčiai gyventojams 

už komunalines paslaugas. Todėl 

Kirgizijos opozicijai nebuvo sunku 

rasti tautos užnugarį, siekiant nuversti 

bakijevo valdžią. 

opozicijos perGalė Biškeke 

balandžio 7 d. vyriausybės priešininkai 

susirėmė su milicija ir kitomis 

valdžios struktūromis, žuvo vidaus 

reikalų ministras, o vicepremjerą 

opozicija paėmė įkaitu. Tą pačią dieną 

prezidentas K. bakijevas paliko sostinę, 

o valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį 

biškeke. Opozicija užėmė valstybinę 

televiziją ir pareikalavo, kad valdžia 

atsisakytų savo įgaliojimų. Kaip pranešė 

vienas iš opozicijos lyderių Omurbekas 

Tekebajevas, tokį reikalavimą opozicija 

iškėlė per derybas su ministru 

pirmininku Danijaras usenovu, kuris 

po dienos, t. y. balandžio 8-ąją, atsistatydino. 

Tą pačią dieną opozicija sudarė 

Rozos Otumbajevos vadovaujamą 

laikinąją liaudies pasitikėjimo vyriausybę, 

kurią iškart pripažino Rusijos 

premjeras vladimiras putinas. R. 

Otumbajeva pabrėžė, kad svarbiausia, 

jog padėtis respublikoje stabilizuotųsi. 

ir pridūrė: ,,Reikia išsaugoti žmonių 

ITAR-TASS / ScANPIx nuotrauka 

Po riaušių Biškeke 

gyvybes ir užkirsti kelią plėšikavimui.“ 

Kodėl opozicijos aktyvistė akcentavo 

plėšikavimą, tapo aišku, kai riaušininkai 

padegė ir nusiaubė dalį Kirgizijos 

parlamento pastato, iš jo išnešė kilimus 

ir kitus daiktus. panaši situacija nutiko 

ir su kitais pastatais biškeke. buvo 

siaubiamos parduotuvės. balandžio 9 d. 

naujoji Kirgizijos vyriausybė paskelbė 

valstybinį gedulą, o sostinėje vėl atnaujintas 

viešasis transportas, atidarytos 

parduotuvės ir bankai. Opozicijos lyderė 

R. Otumbajeva pareiškė neketinanti 

derėtis su K. bakijevu dėl jo atstatydinimo 

sąlygų po to, kai ,,nukentėjo 

daugiau kaip tūkstantis patriotų”. 

k. Bakijevo pasitraUkimas 

Nuverstasis K. bakijevas, pabėgęs 

į gimtąjį Tejitso miestą Kirgizijos pietuose, 

balandžio 13 d. pareiškė sutinkąs 

atsistatydinti, tačiau su sąlyga, kad bus 

garantuotas jo ir šeimos saugumas. 

Kartu jis pareikalavo vėl atkurti viešąją 

tvarką ir teigė, kad „yra neleistina, jog 

žmonės su ginklais bėgiotų gatvėmis“. 

2005 m. po vadinamosios Tulpių revoliucijos 

Kirgizijoje, kai buvo nuverstas 

prezidentas askaras akajevas, jo postą 

perėmė buvęs jo ministras pirmininkas 

K. bakijevas. a. akajevas Tulpių 

revoliucijos metu atsisakė ,,jėgos 

varianto“ (nes jėgos struktūros tiesiog 

nebūtų vykdžiusios jo valios) ir pabėgo 

į Rusiją. K. bakijevo atvejis kiek kitoks. 

Jis užsitikrino Kirgizijos pietų paramą 

ir leido šalies saugumo struktūroms 

,,jėgos variantą“ naudoti prieš protestuotojus. 

Kadangi jėgos monopolis 

sparčiai slydo K. bakijevui iš rankų, jis 

galiausiai paskelbė apie atsistatydinimą 

ir paliko šalį emigruodamas į Kazachstaną, 

vėliau aleksandro lukašenkos 

kvietimu – į baltarusiją. 

rUsijos ir jav vaidmUo 

perversme 

šalyje stabilizavusis situacijai, 

tarptautinėje žiniasklaidoje mirga 

spekuliacijų, kad prie šalies perversmo 

galėjo prisidėti Rusija, panašiai 

kaip Jav per Tulpių revoliuciją. britų


dienraštis ,,The Guardian“ pažymėjo, 

kad nepaisant v. putino tikinimo, jog 

maskva neturi jokio ryšio su įvykiais 

biškeke, Rusijos interesas susigrąžinti 

įtaką Kirgizijoje akivaizdus – strateginių 

energetinių išteklių kontrolės ir 

tranzito koridoriaus klausimais maskvai 

tenka konkuruoti su Kinija ir Jav, 

taip pat turinčiomis interesų šioje šalyje. 

manoma, kad v. putinas nepamiršo 

K. bakijevo dvigubų žaidimų, kuriuos 

jis žaidė lygiai prieš metus, kai buvo 

sprendžiamas Jav karinės bazės manase 

likimas. K. bakijevas tada rusams 

jau buvo pažadėjęs šią bazę uždaryti, 

o Rusija jam už pažadą ,,atsidėkojo“ 

suteikdama 150 mln. dolerių neatlygintiną 

dovanėlę ir 300 mln. dolerių 

lengvatinį kreditą. Tačiau K. bakijevas 

praeitų metų liepą ,,staiga“ persigalvojo 

ir pasirašė susitarimą, leidžiantį Jav ir 

toliau naudotis šalies manaso oro baze, 

kuri padeda vykdyti operacijas afganistane. 

už naudojimąsi oro baze Jav 

Kirgizijai sumokėjo 180 mln. dolerių. 

naUjos vyriaUsyBės pozicija 

Opozicija jau dabar beveik viešai 

teigia, kad iš naujo išanalizuos sutartis 

su Jav dėl karinės bazės manase, tuo 

labiau kad 2010 m. Jav, kaip paaiškėjo, 

atidaro dar vieną karinį objektą – mokymo 

centrą Kirgizijos teritorijoje 

(visgi Jav po perversmo Kirgizijoje 

apribojo naudojimąsi karine baze 

manase dėl saugumo sumetimų). Kaip 

pažymėjo laikinosios vyriausybės atstovas 

almazbekas atambajevas, ,,Kirgizija 

yra civilizuota šalis ir vykdys savo 

tarptautinius įsipareigojimus, tačiau 

mes tirsime, ar kelios sutartys nebuvo 

sudarytos prieš žmonių interesus ar su 

kyšiais”. Neoficialūs šaltiniai mano, kad 

vašingtonui gali tekti sunkiai paplušėti 

derinant santykius su naująja Kirgizijos 

vyriausybe – vienas aukštas Rusijos 

valdininkas tarptautinei spaudai yra 

užsiminęs, kad Kremlius turi didelių 

vilčių, jog R. Otumbajeva uždarys Jav 

bazę artimiausiu metu, o paliks veikti 

tik Rusijos karinę bazę Kante. Kad ir 

kaip ten būtų, aišku viena – Kirgizijos 

laikinoji vyriausybė yra paremta daugumos 

gyventojų ir Rusijos. ar ji sugebės 

pateisinti jų lūkesčius – telieka retorinis 

klausimas, tačiau aišku viena – nuverstojo 

prezidento K. bakijevo autoritarinis 

režimas likviduotas. ■ 

moTERYS SavIžUdĖS 

SpRoGdINToJoS – KaS JoS 

aušrinė masliNsKaiTĖ 

2010 m. kovo 29 d. sprogdinimai Maskvos 

metro, nusinešę 38 žmonių gyvybes, 

vėl atkreipė Rusijos ir viso pasaulio 

žiniasklaidos dėmesį į terorizmą. Visada 

sukrečia tai, kad sprogimai vyksta ne 

karo lauke, o aukomis tampa civiliai 

gyventojai, tiesiog skubantys ryte į darbą. 

Dar sunkiau suvokiama, kai išgirsti, 

kad išpuolius įvykdė ne stereotipinis 

teroristas ilga barzda ir baltu tiurbanu, 

bet jauna, 18-likos metų nesulaukusi 

mergina Dženet Abdurachmanova ir 

mokytoja dirbusi Mariam Šaripova. 

Kyla klausimas, ar galima racionaliai 

paaiškinti tokį reiškinį kaip savižudžių 

terorizmas? Kodėl tose siaubingose, 

prieš beginklį žmogų nukreiptose atakose 

dalyvauja moterys? 

Martynos Žilionytės fotomontažas 

Nors karas ir terorizmas paprastai 

laikomi „vyriškomis“ sferomis, moterų 

dalyvavimas smurtiniuose teroro 

aktuose taip pat nėra naujas reiškinys. 

moterys buvo aktyvios XiX a. pabaigoje 

Rusijoje veikusios „Narodnaja volja“ 

narės, rengdavusios išpuolius prieš 

carinę valdžią (šiai organizacijai priskiriamas 

ir caro aleksandro ii susprogdinimas). 

Daug rašyta ir apie moteris, 

pasižymėjusias po antrojo pasaulinio 

karo gyvavusioje „Rote armee Fraktion“, 

tikėjusias klasių kova bei rengusias 

atakas prieš bankininkus, pramoninkus 

ir teisėjus. XX a. pabaigoje – XXi a. 

pradžioje moterys tampa ir savižudiško 

terorizmo dalyvėmis. labiausiai stebina 

tai, kad mirtininkėmis tampa dailiosios

18_ PASAULIS 


lyties atstovės, kilusios iš tų kraštų, 

kuriuos mes įpratę laikyti patriarchaliniais. 

Tokiose visuomenėse moterų 

teisės yra bent iš dalies suvaržytos ir 

kai kur dar laikomasi tokių papročių 

kaip „garbės žudymas“ – užmėtymas 

akmenimis dėl esamo arba numanomo 

nemoralaus elgesio, pavyzdžiui, nesantuokinių 

ryšių. Dažniausi mirtininkių 

išpuoliai ilgai tebesitęsiančių konfliktų 

zonose – izraelio–palestinos, Rusijos– 

čečėnijos, šri lankos–tamilų, Turkijos–kurdų. 

Tokiose nesantaikos zonose, 

kaip teigiama, veikia net specialūs iš 

moterų suformuoti būriai. 

šio šimtmečio pradžioje moterys 

teroristės tapo tarptautiniu fenomenu 

– moterų vykdytų išpuolių ar bandymų 

susisprogdinti būta uzbekistane, maroke, 

Egipte, indijoje, Jordanijoje. 2005 

m. liepos mėn. abu musab al-Zarqawi, 

tuometis tarptautinio teroristų tinklo 

„al – Qaeda“ lyderis irake, pirmą kartą 

kreipėsi į musulmones visame pasaulyje, 

ragindamas stoti į visuotinį džihadą 

prieš kitatikius. Tais pačiais metais 

rudenį irake susisprogdino pirmoji 

europietė moteris, kilusi iš belgijos ir 

atsivertusi į islamą. 

moterų (ypač musulmonių) tapimo 

mirtininkėmis priežastys yra plačiai 

aptariamos žiniasklaidoje. Kiekvienu 

atveju iki smulkmenų nagrinėjamos 

sprogdintojų biografijos, ieškant asmeninių 

motyvų taip pasielgti. svarbiausiu 

motyvu įvardijamas kerštas. atskleista, 

kad Dženet abdurachmanova buvo ištekėjusi 

už neseniai Rusijos pajėgų nukauto 

kovotojo umalato magomedovo, 

taigi vėl patvirtinama prielaida, kad tai 

buvo „juodųjų našlių“ – moterų, netekusių 

savo artimųjų, kerštas. žiniasklaidoje 

dažnai minimi ir „išnaudojimo“ 

atvejai, kai moterys ne savo noru tampa 

mirtininkėmis, o prievarta, pasitelkiant 

narkotikus ir kitas „smegenų plovimo“ 

priemones. 

Kaip teigia tyrinėtojai, šių laikų 

terorizmas yra organizacinis fenomenas, 

negalimas be organizacijų, kuriančių 

ideologinį pagrindą ir suteikiančių 

materialinę bazę sprogdinimams. Tokios 

organizacijos prievartą prieš civilius 

gyventojus teisina tuo, kad konvencinėmis 

priemonėmis kovoti prieš 

galingesnes armijas jau nebeįmanoma. 

1983 m. libano „Hizballah“ („Dievo 

partijos“) surengta mirtininkų ataka 

prieš jungtines amerikiečių, prancūzų 

ir izraeliečių pajėgas, privertė jas atsitraukti. 

Kitas teroristinių organizacijų 

siekis – įbauginti priešo visuomenę 

arba atkreipti globalios auditorijos, t. 

y. vakarų pasaulio dėmesį į vykstantį 

konfliktą, kas ypač efektyvu išsivysčius 

masinės komunikacijos priemonėms. 

žiniasklaidai visada reikia sensacijų, 

o moterų įvykdyti sprogdinimai, kaip 

pastebi ekspertai, sulaukia didžiulio 

susidomėjimo (apskaičiuota, kad apie 

moterų išpuolius žiniasklaidos priemonės 

praneša aštuonis kartus daugiau 

nei apie vyrų įvykdytas atakas). 

Taip pat pažymima, kad moterims 

lengviau prieiti prie taikinio – dėl 

vyraujančių nuostatų apie moteris 

jos dažniausiai nėra apieškomos (po 

09/11 įvykių jos kurį laiką net nebuvo 

įtrauktos į antiteroristines strategijas). 

Tokį teroristinių organizacijų požiūrį 

patvirtina ir 2006 m. išpuolis irake, 

kai šiitų mečetę susprogdino moterimis 

persirengę vyrai. 

Kita vertus, terorizmo ekspertai 

teigia, kad savižudiškos atakos būtų 

neįmanomos be dalies visuomenės 

segmento, palaikančio tokius išpuolius, 

nes reikalingas finansavimo ir rekrūtavimo 

šaltinis. Tai ypač ryškiai matoma 

žvelgiant į palestinos atvejį. apklausų 

duomenimis, po Oslo taikos proceso 

žlugimo, prasidėjus antrajai intifadai 

– sukilimui prieš izraelį, – atsirado 

visuomenės nusivylimas ateitimi ir 

ypač padidėjo parama savižudžių 

sprogdinimams. Teigiama, kad palestinoje 

susiformavo „kankinių kultas“ 

arba kitaip vadinama džihado kultūra, 

kuri pasireiškia savižudžių sprogdintojų 

išaukštinimu. mirtininkai laikomi 

kankiniais, pasiaukojusiais dėl savo 

tėvynės, rengiamos šventės ir apdovanojimai 

savižudžių sprogdintojų 

artimiesiems, dalijami kankinių plakatai. 

Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, 

net vaikai ir paaugliai yra įtraukiami 

į „kankinių kultą“ – gatvėse žaidžiamas 

žaidimas „shuhada“ – netikros 

kankinių laidotuvės, juos apdainuoja 

jaunimas roko grupėse. ypač daug 

dėmesio ir populiarumo sulaukė pirmoji 

palestinos mirtininkė Wafa idris, 

susisprogdinusi 2002 m. – tą pačią 

dieną, kai Jasiras arafatas pakvietė 

moteris stoti į kovą prieš izraelį, pavadindamas 

jas savo „rožių armija“. Dėl 

didelio visuomenės palaikymo moterų 

įsitraukimą į teroristinius išpuolius 

pradėjo pateisinti ir religiniai lyderiai, 

anksčiau laikęsi rezervuoto požiūrio į 

moterų dalyvavimą kovose. 

Trečias moterų įsitraukimo į terorizmą 

paaiškinimas būtų asmeniniai 

motyvai nusižudyti/nužudyti. moterų 

mirtininkių biografijos yra žymiai 

detaliau nagrinėjamos, nes sulaukia 

didesnio visuomenės dėmesio, dažniau 

surandant asmeninę priežastį, paskatinusią 

taip pasielgti, arba gyvenimo 

aplinkybes, dėl kurių ji tapo teroristų 

auka. vyrai, pasirengę mirti susisprogdindami, 

paprastai priskiriami kraštutiniams 

nacionalistams arba religiniams 

ekstremistams, į asmeninius motyvus 

gilinantis tik išimtiniais atvejais. stereotipų 

apie moterų vaidmenį konflikte 

vis dar esama tiek vakaruose, tiek Rytuose 

– pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaida 

mirtininkes laiko smurtą naudojančių 

organizacijų aukomis, o čečėnų kovotojai 

moteris vaizduoja rusų kareivių 

prievartos objektais. 

Negalima teigti, kad moterys neturi 

teisės pasirinkti, ar tapti mirtininkėmis, 

nors esti ir moterų išnaudojimo 

atvejų. svarbu pabrėžti, kad moterų 

motyvai gali būti tiek ideologiniai, 

tiek asmeniniai, tačiau tai priskirtina 

ir vyrams, įdėmiau ištyrinėjus kiekvieną 

atvejį. 

Kai kurie tyrinėtojai terorizmą 

vadina ‚karo ir teatro sinteze“, nes 

tokiais aktais siekiama paveikti norimą 

auditoriją, perduoti jai tam tikrą žinią. 

pasinaudodamos žiniasklaidos priemonių 

reakcija teroristinės organizacijos 

praneša apie savo egzistavimą/nesunaikinamumą 

– pavyzdžiui, kovo mėnesio 

išpuoliais čečėnų kovotojai paneigė 

Rusijos valdžios atstovų teiginius, kad 

teroristų tinklas beveik sunaikintas. 

smurtiniais būdais siekiama įgyvendinti 

ir politinius tikslus – pavyzdžiui, 

palestiniečių „Hamas“ organizacija 

sprogdinimais stabdė taikos procesą su 

izraeliu. pats agresyviausias tikslas – 

panikos kėlimas tarp civilių gyventojų 

ir nesirinkimo, ką žudyti, demonstravimas 

būdingas tarptautinio teroristų 

tinklo „al – Qaeda“ išpuoliams. Nors 

pasaulis smerkia terorą ir su juo kovoja, 

moterų įtraukimas į savižudžių terorizmą 

tapo vienu iš teroristinių organizacijų 

ginklų. ■


bESIKEIčIaNTIS 

TERoRIZmo vEIdaS 


Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų 

jAV, pasaulis kaip niekad susidomėjo 

terorizmo reiškiniu. Ir iškart šis reiškinys 

buvo imtas sieti su musulmonais 

ir Al-Queda – jAV didžiausiu galvos 

skausmu. Tačiau neseni teroristiniai 

išpuoliai Rusijoje – Maskvos metro – parodė, 

kad terorizmas nėra vien tik jAV 

problema. Tai globali problema, kuri 

turi savo pradžią, priežastis ir, norisi 

tikėti, pabaigą! 

terorizmo priešistorė 

Terorizmas, kaip savotiškas fenomenas, 

egzistuoja daugiau nei 2000 metų. 

paprastai pirmaisiais ,,teroristais“ yra 

laikomi žydų judėjimo ,,Zelots“ nariai, 

susibūrę religiniu pagrindu. Jie vykdė 

išpuolius prieš artimųjų Rytų teritoriją 

administravusius romėnus, taip pat netgi 

prieš graikus ar net tuos pačius žydus. 

,,Zelots“ žudydavo ir viešai – matant 

kitiems, norėdami paskleisti baimę ir 

perduoti žinią okupantams romėnams. 

vėliau, vii–XiX a. terorizmo apraiškų 

pastebėta tiek dabartinėje indijos 

teritorijoje (grupuotė ,,Thugees“ žudydavo 

atsitiktinius keliautojus), tiek Xi–Xiii 

a. dabartinėje irano teritorijoje (veikė 

musulmonų šyitų sekta asasinai, kurie 

save laikė kankiniais ir manė, kad po mirties 

pateks į dangų, įvykdę savižudiškus 

išpuolius). vėlesnių XiX a. laikų terorizmo 

išpuoliai buvo atskirti nuo religijos, 

tad teroristai savo išpuolius siejo su na- 

cionalistiniais sąjūdžiais ir ideologinėmis 

nuostatomis (išpuolius dažniausiai rengė 

anarchistai ir radikalai socialistai). XX a. 

antroje pusėje religija vėl atgavo savo prarastas 

pozicijas, tad religinis terorizmas 

naujai atgimė ir išpopuliarėjo (tai sietina 

su 1967 ir 1973 m. karais artimuosiuose 

Rytuose ir 1978–1979 m. islamo revoliucija 

irane). XXi a. terorizmas įgauna 

naujų formų, atsiranda netradicinės 

priemonės terorizmo baimei skleisti ir 

šokiruoti globalią visuomenę. 

manipUliacija terorizmo 

sąvoka 

Nėra bendro terorizmo apibrėžimo. 

štai buvęs JT sekretorius K. annanas 

trumpai terorizmą apibūdina kaip 

apgalvotą, mirtiną prievartos naudojimą 

prieš civilius gyventojus, siekiant politinių 

tikslų. Dažniausiai, kai diskusija eina 

apie terorizmą, turime omenyje tokias 

sąvokas – smurtinis, politinis, baimė, 

grasinimas, suplanuota, aukos – kurios 

visuomet turi neigiamą konotaciją. 

Todėl pasitaiko atvejų, kai teroristais yra 

įvardijami ir laisvės kovotojai, ir sukilėliai, 

ir pasipriešinimo judėjimo dalyviai. 

Kitaip tariant, bendro terorizmo apibrėžimo 

nebuvimas lemia tai, kad beveik 

bet koks suplanuotas jėgos panaudojimas 

dabartiniame pasaulyje yra vadinamas 

terorizmu. Kaip teigia politikos 

analitikai, vieni terorizmo apibrėžimai 

vartojami politiniame, kiti – akademi- 

PASAULIS_19 


niame diskursuose, ir pasitaiko atveju, 

kad „X“ valstybėje vieni terorizmo 

bruožai yra įtraukiami, o kiti išmetami iš 

teisinių dokumentų. Tad nieko nuostabaus, 

kad terorizmas tampa patogiu 

įrankiu spręsti vidaus šalies problemoms, 

diskredituojant nacionalistinius išsivadavimo 

judėjimus, besipriešinančius 

esamai valdžiai. 

terorizmo tikslai ir 

žiniasklaida 

Kai kalbama apie teroristų tikslus, 

turime omenyje teroristų motyvus 

(politinius, religinius, socialinius), į ką 

nukreiptas veiksmas, t. y. auditoriją (į 

civilius asmenis, valstybes ir organizacijas) 

ir priemones (dažniausiai prievartos 

naudojimas arba grasinimas ją panaudoti). 

visi šie terorizmo tikslai turi 

platesnius užmojus – paskleisti visuotinę 

baimę, pakeisti esamą pasaulio politinę 

tvarką ar įvykdyti pasaulinę revoliuciją. 

šiuolaikinėje visuomenėje viešumas 

teroristams – būtina sąlyga vykdyti 

savo tikslams. Kaip teigia mokslininkas 

R.G.picardas, teroristai priklauso nuo 

naujienų nušvietimo žiniasklaidoje, 

kadangi viešumas jiems yra ,,deguonis“. 

Teroristai siekia tapti svarbiausiais 

žiniasklaidos kontekste aprašomais 

objektais ir patikrinti, kokią auditorijos 

reakciją sukelia vadinamoji viešumo triada 

,,svarbiausias, pirmiausias ir aprašomas“. 

Taigi pagrindiniai teroristų tikslai

20_ PASAULIS 


žiniasklaidoje yra dėmesys, pripažinimas, 

pagarba ir teisėtumas bei viešumas. 

pavyzdžiui, po rugsėjo 11-osios išpuolių, 

Jav žiniasklaida Osama bin ladenui 

skyrė kelis kartus daugiau dėmesio nei 

prezidentui Dž. W. bušui. maža to – 

2001 m. rugsėjo 12 d., iškart po rugsėjo 

11-osios, buvo apklausti vengrijos, 

Didžiosios britanijos ir Rusijos gyventojai 

dėl keliamos terorizmo baimės sau 

ar savo šeimai. atitinkamai 51,2 proc., 

83 proc. ir 76 proc. apklaustųjų atsakė 

jaučiantys baimę. 

reliGinis terorizmas 

šio terorizmo atstovai terorizmo 

išpuolį suvokia kaip dievišką pareigą ar 

šventą veiksmą, tad jiems žmonių žudymas 

yra morališkai pateisinamas. Tokie 

teroristai nejaučia jokių moralinių problemų 

rinkdamiesi aukas ir priemones. 

Religiniai fanatikai kelia sau tikslą ,,išvalyti 

pasaulį“ nuo ,,netikėlių“, ,,netikinčių“, 

,,nusikaltėlių klikos“. žinomiausios 

religinio terorizmo organizacijos: 

,,al-Queda“, ,,Hamas“, ,,Hizbolach“. 

šios išvardytos organizacijos daugiausia 

bazuojasi artimųjų ir vidurio Rytų 

regione. ,,al-Queda” tikslas yra nuversti 

esamus musulmonų šalių režimus ir 

įkurti pasaulinę islamo valstybę, paremtą 

senuoju Kalifato modeliu. būtent Jav ir 

jos partneriai yra pagrindiniai trukdžiai 

šio tikslo siekiant. ,,Hamas” yra radikali 

palestinos musulmonų organizacija, kurios 

pradinis tikslas buvo išvaryti žydus 

ir izraelio valdžią iš izraelio/palestinos 

ir įkurti islamo teise paremtą palestinos 

musulmonų valstybę. šiuo metu organizacijos 

pozicija nėra tokia radikali, 

tačiau taikaus susitarimo su izraeliu, net 

ir tarpininkaujant kitoms valstybėms, 

nerasta. ,,Hizbolach” organizacija pasišventusi 

Jeruzalės išvadavimui, izraelio 

sunaikinimui ir islamo valstybės libane 

sukūrimui. ši organizacija turi savo parlamentinę 

frakciją libano parlamente. 

nacionalistinis ir ideoloGinis 

terorizmas 

šio terorizmo šalininkai siekia 

sukurti nepriklausomą valstybę. Dažnai 

tokie teroristai tampa ,,nacionalinio 

išsivadavimo kovų“ dalimi. šiam terorizmui 

dažnai jaučiamos simpatijos, nes jis 

kovoja už ,,tautos laisvę“. žinomiausios 

nacionalistinio terorizmo grupuotės yra 

baskų ETa, kurdų pKK ir airių RiRa. 

Jos kovoja už savo tautos teisę sukurti 

savo valstybę, tačiau, kaip rodo praktika, 

nesėkmingai. ideologinis terorizmas 

– tai dažniausiai dešiniųjų ir kairiųjų 

terorizmas. Neretai su kairiųjų terorizmu 

siejamos gamtosaugos organizacijos, 

naudojančios radikalias kovos priemones 

(naudojamas terminas ,,ekoterorizmas“). 

Kairieji teroristai siekia sugriauti 

kapitalistinę sistemą ir vietoje jos sukurti 

komunizmą arba socializmą. žinomiausios 

kairiosios organizacijos yra 

,,sendero luminoso“, ,,Earth liberaton 

Front“, ,,Japanese Red army“, ,,Revolutionary 

armed Forces of colombia“. 

Dešiniųjų terorizmas parastai siejamas 

su neofašistų judėjimu. šios pakraipos 

teroristai siekia nuversti liberaldemokratines 

vyriausybes ir sukurti fašistinius 

režimus. Tokios organizacijos buvo ypač 

populiarios XX a. 9 dešimtmetį lotynų 

amerikoje. šiuo metu dešinieji teroristai 

dažniausiai veikia tautinės diskriminacijos 

pagrindu ir yra populiarūs 

Jav, Rusijoje bei Es šalyse. pavyzdžiui, 

,,Rusijos nacionalinis judėjimas“, kurio 

šūkis ,,Rusija rusams“, yra nusistatęs 

prieš žydus ir imigrantus iš Kaukazo. 

Rusijos valdžia mėgino šią organizaciją 

uždrausti, bet ji iki šiol veikia pogrindyje 

ir turi nemažai rėmėjų. 

kova prieš terorizmą 

įmanoma? 

valstybės, kurios susiduria su terorizmu, 

kovoja prieš jį visais įmanomais 

būdais, kurie dažniausiai pasireiškia 

karinėmis ar ekonominėmis priemonėmis. 

Tačiau kasdien tobulėjant technologijoms, 

valstybės turi rinktis kitus 

kovos su terorizmu būdus, nes ir paties 

terorizmo formos tobulėja. Tad nieko 

nuostabaus, kad teroristinės organizacijos 

sukuria savo tinklalapius, kuriuose 

skelbia savo teroro veiksmus pateisinančius 

vaizdo ar garso įrašus ir buria kovai 

naujus pasekėjus. pavyzdžiui, ,,Global 

islamic media Front“ yra radikalių 

teroristinių organizacijų propagandos 

įrankis, sukurtas Europos musulmonų 

kaip atsakas į Jav invaziją irake 2003 

m. iš kitos pusės, jei yra sukuriama bet 

kokia internetinė alternatyva oficialiai 

valdžios nuomonei, gali nutikti ir taip, 

kad ji bus priskirta prie terorizmą palaikančių 

ir priešų. pavyzdžiui, svetainė 

„Kavkaz center“ buvo sukurta 1999 m. 

čečėnijoje kaip alternatyvi informaci- 

žymiaUsi terorizmo išpUoliai 

XX a. paBaiGoje – XXi a. pradžioje 

● 1993 m. Sprogimas Pasaulio prekybos 

centre Niujorke (jAV) 

● 1995 m. Teroro išpuolis Tokijo (japonija) 

metro 

● 1995 m. Sprogimas Oklahomoje 

(jAV) 

● 2000 m. Išpuolis prieš jAV karo 

laivą ,,U.S.S. cole“ prie jemeno krantų 

● 2001 m. Teroro išpuoliai Niujorke ir 

Vašingtone (jAV) 

● 2002 m. Sprogimas Balio saloje 

(Indonezijoje) 

● 2002 m. Teatro pastato užgrobimas 

Maskvoje (Rusijos Federacija) 

● 2003 m. Teroro išpuolis Znamenskoje 

(Čečėnija) 

● 2003 m. Išpuoliai Kasablankoje 

(Marokas) 

● 2003 m. Virtinė sprogimų Bagdade 

(Irakas) 

● 2004 m. Sprogimas Maskvos metro 

(Rusijos Federacija) 

● 2004 m. Sprogimai Rusijos keleiviniuose 

lėktuvuose 

● 2004 m. Įkaitų drama Beslane 

(Šiaurės Osetija, Rusijos Federacija) 

● 2004 m. kovo 11 d. Madrido traukinių 

sprogimai 

● 2005 m. liepos 7 d. sprogimai 

Londone 

● 2008 m. Išpuolis Mumbajuje 

(Indijoje) 

● 2010 m. Išpuoliai Maskvos metro 

stotyje 

jos bazė, nepriklausoma nuo valdžios 

struktūrų. beje, ji tapo populiari ir už 

čečėnijos ribų, nes pateikdavo alternatyvią 

informaciją apie ii karą čečėnijoje. 

2004 m. ši svetainė buvo transliuojama 

iš lietuvos, nes Rusijoje nebegalėjo 

veikti, tačiau po beslano tragedijos ir 

jos kaltininko šamilio basajevo laiško 

ir šio išpuolio pasirengimo fotografijų 

paskelbimo „Kavkaz center“ svetainėje 

lietuva tinklapį uždarė. Jis persikėlė į 

Estiją, tačiau bet kuriuo atveju sulaukė 

itin neigiamos nuomonės dėl teroristų 

tikslų palaikymo ir viešinimo. 

Taigi, ar šiais laikais įmanoma valstybėms 

kovoti prieš terorizmą, neturintį 

aiškaus apibrėžimo ir naudojamo kai kurių 

valstybių užsienio ar vidaus politikoje 

savo tikslams įgyvendinti? Telieka tai 

retorinis klausimas, tačiau manipuliavimas 

,,terorizmo” sąvoka turėtų liautis, jei 

norime, kad jis kada nors pasibaigtų arba 

bent jau sumažėtų jo mastai. ■



Islandijoje yra ir daugiau aktyvių ugnikalnių 

Nuliūdusi nuotaka ir jos pamergės, jau 

vėluojančios į vestuves ir veltui laukiančios 

skrydžio Edinburgo oro uoste. 

Aštuonerių metų mergytė, drauge su 

savo plaukimo komanda dar mažiausiai 

dviem savaitėms įstrigusi kitame pasaulio 

krašte ir labai pasiilgusi tėvų. Šeima, 

visus metus taupiusi atostogoms ir, atšaukus 

jų skrydį, nebeturinti pinigų grįžti 

namo. Verslininkas, sumokantis 30 tūkstančių 

Danijos kronų už taksi iš Kopenhagos 

į Paryžių, nes jam reikia dalyvauti 

svarbiame susitikime. Įvairiausių tautų 

atstovai traukinyje Vilnius-Šeštokai, 

pradėję savo ilgą kelionę per Europą ir 

trokštantys kuo greičiau pasiekti namus. 

Vienas įrašas – „force majeure“ – visų 

šių žmonių draudimo dokumentuose. 

Du šimtus metų po Eyjafjallajokull 

ledynu pietų islandijoje miegojęs 

ugnikalnis pradėjo veržtis balandžio 14 

dieną. ugnikalniui pradėjus judėti, aplinkinėje 

teritorijoje islandijoje kilo keletas 

nedidelių žemės drebėjimų ir potvynių, 

todėl iš savo gyvenamųjų vietų evakuota 

apie 800 žmonių. prieš kokius 100 metų 

islandijos ugnikalnio išsiveržimas, ko 

UGNIKalNIo pElENUoSE – 

GlobalIZUoTo paSaUlIo TRapUmaS 

IR STIpRYbĖ 

gero, taip ir būtų likęs vietinės reikšmės 

įvykiu. Tačiau šiandien ugnikalnio 

išspjautas pelenų debesis tapo visą pasaulį 

sutrikdžiusia jėga. 

po pasaulį pasklido baimę kelianti 

žinia – vulkaniniai pelenai gali taip 

sugadinti lėktuvo variklį, kad šis tiesiog 

ore nustos veikęs. išties, mokslininkai yra 

nustatę, kad aukštoje temperatūroje (kuri 

susidaro dirbant lėktuvo varikliui) pelenai 

tampa lydyto stiklo dalelėmis, galinčiomis 

pakenkti variklio mechanizmui. Didžiosios 

britanijos mechaninės inžinerijos 

instituto direktoriaus colino browno 

teigimu, seniau mokslininkai neturėjo 

galimybių nustatyti, kokia tiksliai pelenų 

koncentracija gali sugadinti variklį. Dėl 

šios priežasties Tarptautinė civilinės aviacijos 

organizacija įvedė taisyklę apskritai 

vengti vulkaninių pelenų. pasak colino 

browno, „jei pamatai pelenų debesį, 

skrendi nuo jo 100 mylių atstumu“. 

išsiveržus islandijos ugnikalniui, 

lėktuvams pavojingos vulkaninės dulkės 

pasklido po visą šiaurės Europą. Taigi, 

laikydamiesi galiojančių aviacijos saugumo 

normų, šešias dienas lėktuvai nekilo 

ir nesileido austrijos, belgijos, čekijos, 

Kęstučio Salicko nuotrauka 

Danijos, Estijos, Farerų salų, suomijos, 

vokietijos, vengrijos, airijos, šiaurės 

italijos, latvijos, lietuvos, liuksemburgo, 

Nyderlandų, lenkijos, Rumunijos, 

slovakijos, slovėnijos, šveicarijos, švedijos, 

Norvegijos, Didžiosios britanijos 

oro uostuose. mažiau paveikta liko tik 

pietų Europa – ispanijos ir portugalijos 

oro uostai savaitei tapo bene vienintele 

galimybe oru susisiekti su Europa. Kad 

ir kaip paradoksaliai skambėtų, ugnikalnio 

išsiveržimas praktiškai neturėjo 

įtakos pačios islandijos oro erdvei. iš viso 

iki balandžio 21 dienos Europoje buvo 

atšaukta 95 tūkstančiai skrydžių. 

įsivyravęs chaosas ir patirti didžiuliai 

finansiniai nuostoliai, atšaukus skrydžius, 

parodė, kaip glaudžiai susijęs mūsų 

pasaulis. plika akimi pradėjo matytis, 

kaip smarkiai visi pasaulyje vykstantys 

procesai priklauso vieni nuo kitų ir kokie 

lengvai pažeidžiami jie dėl to tampa. 

be tūkstančių įstrigusių keleivių, kurie 

praleido svarbius įvykius, negalėjo atvykti 

į pamokas, galbūt už pravaikštas neteko 

darbo, oro transporto sutrikimas turėjo 

rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai. 

visų pirma, sutriko oro uostų darbas

22_ PASAULIS 


ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. 

Kadangi Europos oro uostai nepriėmė 

lėktuvų leistis, į Europą turėję skristi 

lėktuvai nepakilo nei iš Honkongo, nei iš 

bankoko, nei iš vašingtono, nei iš jokio 

kito pasaulio oro uosto. maža to, visi šie 

oro uostai buvo „okupuoti“ juose apsigyvenusių 

keleivių, kurie čia tiesiog įsirengė 

laikinas stovyklavietes. Negalėdamos 

vykdyti skrydžių ir turėdamos kompensuoti 

keliautojams bent už nepanaudotus 

bilietus, oro linijos teigia kiekvieną krizės 

dieną patyrusios po 200 milijonų dolerių 

nuostolių, o per visą savaitę praradę 1,7 

milijardo dolerių. per šią aviacijos krizę 

oro linijos ne iš gerosios pusės parodė 

stambiųjų korporacijų veidą: dar neįsitikinę 

dėl saugumo, tačiau gerai įvertinę 

ekonominius nuostolius, jos spaudė 

Europos sąjungos vadovybę kuo greičiau 

atnaujinti skrydžius. 

Oro transporto sutrikimas smarkiai 

paveikė daugelį ekonomikos šakų visame 

pasaulyje. praradus galimybę lėktuvais 

gabenti prekes, sugedo ir turėjo būti 

utilizuoti švieži produktai, tokie kaip 

gėlės, vaisiai ir daržovės. šviežių maisto 

produktų stygius ypač pasijuto Jungtinėje 

Karalystėje, kuriai esant sala, nemaža dalis 

importuojamų prekių pasiekia vartotojus 

būtent lėktuvu. Teigiama, kad chaosas 

oro erdvėje Jungtinei Karalystei kainavo 

maždaug 100 milijonų svarų sterlingų 

per dieną. Kenijos vyriausybė paskelbė, 

kad dėl oro transporto sutrikimo Europoje 

Kenija kasdien patyrė 3,8 milijono 

dolerių nuostolių. Negalėdamos savo 

išaugintos produkcijos pristatyti Europos 

rinkoms, panašių nuostolių turėjo ir daugiau 

žemdirbiškų ekonomikų afrikoje ir 

pietų amerikoje. 

šviežių produktų rinka nebuvo 

vienintelė, nukentėjusi sutrikus susisiekimui 

oru. laiku negaudami reikalingų 

detalių, savo gamyklas uždarė net keletas 

automobilių gamintojų. Ką bendro gali 

turėti „Nissan“ gamyklos Fukuokoje ir 

Kanagawoje (Japonija) su oro transporto 

problemomis Europoje? Ogi tai, kad 

„Nissan“ nebegalėjo tęsti automobilių 

gamybos, pritrūkusi vienos detalės, kuri 

gaminama airijoje ir kurios atsargos 

lėktuvu reguliariai pristatomos į Japoniją. 

Dėl analogiškų priežasčių užsidarė ir trys 

bmW gamyklos vokietijoje. 

žinoma, ne visi verslai nukentėjo 

dėl sutrikusio susisiekimo oru – kai kam, 

atvirkščiai, tai buvo puiki proga pasi- 


Vilniaus oro uoste. Po ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo Europos oro uostų darbas sutriko 

pelnyti. Kad greičiau sugrįžtų namo ar 

nukaktų į svarbius susitikimus, įstrigę 

keliautojai ėmė ieškoti, kuo galėtų 

pakeisti kelionę lėktuvu. To rezultatas – 

sausakimšos traukinių stotys ir trečdaliu 

padidėjęs keliautojų traukiniais skaičius. 

viena didžiausių Europos geležinkelio 

kompanijų „Eurostar“ paleido 33 papildomus 

traukinius ir vien per ketvirtadienį 

bei penktadienį pervežė 50 tūkstančių 

keleivių daugiau nei įprastai. perpildyti 

plaukiojo ir keltai, ypač tarp žemyninės 

Europos dalies ir Jungtinės Karalystės. 

itin brangių paslaugų – mašinų nuomos 

ir taksi – paklausa taip pat smarkiai 

išaugo. Neturinčiais kur pasidėti turistais 

puikiai pasinaudojo kai kurie viešbučiai: 

singapūre įstrigę australų turistai pastebėjo, 

kad už kambarį jiems teko sumokėti 

195 svarais sterlingų daugiau nei įprastai. 

Didžiulė pasaulio tarpusavio priklau- 

somybė gilino dėl islandijos ugnikalnio 

išsiveržimo kilusią krizę. Tačiau galima 

pastebėti ir tokių globalizacijos aspektų, 

kurie, atvirkščiai, padėjo šią krizę spręsti. 

visų pirma, tai visuotinis pasaulio 

sujungimas interneto tinklu. prieigą prie 

interneto nesunku rasti bet kurioje pasaulio 

šalyje, taigi internetas įstrigusiems 

keleiviams leido ne tik palaikyti ryšį su 

artimaisiais, pranešti apie savo padėtį, pasikeitusius 

planus, bet ir susiorganizuoti 

kelionę namo. aviacijos chaoso dienomis 

ne vienas keliautojas, naudodamasis 

socialiniais tinklais, susirado žmones, 

važiuojančius automobiliu jam reikalinga 

kryptimi. Tuose pačiuose socialiniuose 

tinkluose oro linijos nuolat, realiu laiku 

ir tiesiogiai palaikė ryšį su savo klientais, 

informuodamos apie naujausius situacijos 

ore pasikeitimus. 

skrydžiai visoje Europoje buvo 

>> 

prieš kokius 100 metų Islandijos ugnikalnio 

išsiveržimas, ko gero, taip ir būtų likęs vietinės reikšmės 

įvykiu. Tačiau šiandien ugnikalnio išspjautas pelenų 

debesis tapo visą pasaulį sutrikdžiusia jėga >>


atnaujinti, kai po atliktų bandymų su 

lėktuvais nustatyta, kad lėktuvui saugi 

vulkaninių pelenų koncentracija yra 

0.002 g pelenų viename kubiniame 

metre oro. Dabar turimais duomenimis, 

išsiveržus islandijos ugnikalniui, Jungtinės 

Karalystės ir visos Europos ore 

buvo ne daugiau nei 0.0001 g vulkaninių 

pelenų kubiniame metre. paskelbus šias 

žinias, oro linijos puolė kaltinti Europos 

vyriausybes ir aviacijos ekspertus, esą oro 

transportas buvo sustabdytas be reikalo. 

Tačiau kaip vyriausybės galėjo rizikuoti 

ir leisti skraidyti lėktuvams, kol nebuvo 

nustatyta, kokia vulkaninių pelenų 

koncentracijos riba yra pavojinga lėktuvų 

ir jų keleivių saugumui? laukti tyrimų 

rezultatų neabejotinai buvo išmintingas 

sprendimas ir galima tik pasidžiaugti, kad 

pasaulyje dar ne visus sprendimus lemia 

stambiųjų korporacijų interesai. 

Galbūt, kilus aviacijos krizei, ir 

jautėsi tam tikras Europos institucijų ir 

vyriausybių sutrikimas, galbūt sprendimai 

galėjo būti priimti ir anksčiau. Tačiau tik 

įsivaizduokime, kas būtų daręsi, jei visos 

valstybės būtų veikę nekoordinuotai, 

sprendimus būtų priėmusios atskirai? 

Dar ir šiandien oro erdvėje vyrautų chaosas 

– iš vienos valstybės pakilęs lėktuvas 

negalėtų nutūpti kitoje, nes ten rastų 

uždarytą oro uostą. Tai, kad visos Europos 

oro erdvė atsidarė vienu metu – taip 

pat globalizacijos nuopelnas: centralizuotą 

sprendimą priimti visam pasauliui 

svarbiais klausimais galime dėl įvairių 

tarptautinių organizacijų. Tarptautinės 

civilinės aviacijos organizacijos ir Europos 

sąjungos institucijų rekomendacijos 

buvo pakankamai autoritetingos, kad 

įtikintų visas Europos vyriausybes drauge 

atverti oro uostus. 

ugnikalnio islandijoje išsiveržimas 

leido atkreipti dėmesį, kaip arti vieni kitų 

mes esame šiandieniniame pasaulyje. 

vienos šalies „force majeure“ gali lengvai 

tapti mūsų visų „force majeure“. Tačiau 

globalizacija taip pat siūlo glaudaus 

bendradarbiavimo priemones, kad kartu 

rastume išeitį iš bet kokios „force majeure“. 

Tarptautinėje ekspertų organizacijoje 

suremtos geriausių mokslininkų galvos, 

kartu išeities beieškančios vyriausybės, 

socialiniuose tinkluose patirtimi ir idėjomis 

besidalyjantys keblioje situacijoje 

atsidūrę žmonės – juk visa tai efektyviau, 

nei „išradinėti dviratį“ kiekvienam 

atskirai. ■ 

mažaS aKmENĖlIS po 

dIdElIo vEžImo RaTaIS 

Kęstutis D. RimKEvičius 

Išblaškyta, naikinta, tremta tauta 

šiandien nori, kad pasaulis bent jau 

išgirstų ir pripažintų tai, ką pripažinti 

reikalauja sąžinė, istorinė tiesa ir paprasčiausias 

padorumas. Tauta, kurios 

atstovus šiandien suskaičiuoti sunku 

– ne todėl, kad jų būtų nesuskaičiuojamai 

daug, o todėl, kad išguiti iš savo 

namų, jie dažnai jau nėra suvokiami 

kaip viena tauta. Ar lengva išlaikyti 

tapatybę žinant, kad etninėse žemėse 

taviškių – tik mažuma, o tavo tautos 

vardas į svetimas šalis atneštas tremtinių, 

šiandien tampa vos ne bendriniu, 

nusakančiu visų, kilusių iš tam tikro 

regiono, vardą. 

Tauta, iš vientisos uolos po karų 

ir okupacijų virtusi sauja mažų akmenėlių, 

išbarstytų po visą pasaulį, vien 

savo gimtinėje padalytų į penkias dalis, 

nori pasakyti pasauliui, kad ji yra. Nori 

paklausti tų, kurie beveik prieš pusantro 

šimto metų džiaugėsi nugalėję ir okupavę, 

o genocidą vadino „pergale“, kodėl ir 

šiandien ignoruojama tiesa. Galingojo 

geopolitinis interesas, matyt, kur kas 

svarbesnis už sąžinę – ir padorumas atidedamas 

į šalį, kai pasitaiko proga visam 

pasauliui parodyti: kas užsako žaidimus, 

tas, ir šeimininkas. 

Didelis Rusijos interesų vežimas 

nuolat rieda per Kaukazą ir čerkesai, 

kaip ir daug kitų Kaukazo tautų, šiam 

važiui – tik maži akmenėliai ant kelio. 

važnyčiotojui, matyt, nesvarbu, kad jo 

linksmas pasivažinėjimas sutampa su 

gedulo dėl to paties vežimo pervažiuotų 

gyvenimų – žmonių, tautų likimų. 

vis dėlto liaudies išmintis, kurioje 

nemari yra tiesa ir sąžinė, byloja, kad 

didelį vežimą išverčia mažas akmenėlis. 

čia norom nenorom peršasi lietuvos 

pavyzdys – sovietų sąjunga suklupo 

ne po tankais ar naikintuvų šešėliu. Jos, 

atrodė, nesustojantis prievartos vežimas 

negalėjo pravažiuoti pro giedančių ir 

dainuojančių lietuvių susikibusias rankas. 

Ji užkliuvo už rožinio, stribų išplėšto 

iš partizanų motinos rankų ir pabirusio 

ant žemės, karoliuko. 

„apžvalga“ kalbina 

čerkesijos kultūros 

instituto (Niudžersis (New 

Jersey), Jav) atstovą ali 

bERZEGą (ali bERZEG) 

A. Berzeg 

Kokius svarbiausius tikslus sau kėlėte 

vykdamas į Lietuvą? 

pagrindinis tikslas, dėl kurio čia atvykau, 

– iškelti čerkesijos klausimą į europinį, 

oficialų, politinį lygmenį. padaryti šį 

klausimą žinomą aukščiausiai politinei 

Europos organizacijai, taip pat gauti oficialią 

lietuvos valdžios atstovų paramą. 

Koks yra dabartinis Čerkesijos administracinis 

ir politinis statusas? 

šiuo metu čerkesija politine prasme 

neegzistuoja. Ji sudaryta iš penkių administracinių 

vienetų – adygėjos Respublikos, 

Karačiajų čerkesijos Respublikos, 

Kabardos-balkarijos Respublikos, dalies 

Krasnodaro krašto ir iš nedidelės dalies 

stavropolio krašto ir šiaurės Osetijos 

(mozdok). Toks yra šių dienų istorinės 

čerkesijos teritorijų statusas. 

Taigi, Čerkesija yra Rusijos administracinio 

suskirstymo dalis. Koks yra Rusijos 

požiūris, oficiali Maskvos pozicija Čerkesijos 

atžvilgiu?

24_ PASAULIS 


Oficiali Rusijos pozicija dėl čerkesijos 

yra ignoravimas arba vengimas imtis 

šio klausimo, stengiantis kiek įmanoma 

ilgiau išlaikyti status quo – kai viena pusė 

klausia, o kita pusė negirdi klausimo. 

jūs mėginate prašyti kitų šalių ir ypač 

Rusijos pripažinti Čerkesijos gyventojų 

genocidą. Kiek, jūsų turimais duomenimis, 

čerkesų buvo priversti palikti savo 

tėvynę, kiek jų gyvena diasporoje? 

mes jau tris kartus kreipėmės į aukščiausius 

Rusijos asmenis ir institucijas, 

tokias kaip Rusijos parlamentas (2006 

metais) ir Rusijos prezidentas (kreipėmės 

dukart). Gavome du atsakymus, kurie yra 

visiškai neadekvatūs. 

Kalbant apie čerkesus, šiuo metu čerkesijoje 

yra apie 700 000 gyventojų. 

Negaliu tiksliai pasakyti diasporoje 

gyvenančiųjų skaičiaus, tačiau tai tikrai 

daugiau nei šimtai ar tūkstančiai. vienintelė 

priežastis, kodėl čerkesai vis dar 

egzistuoja, gyvena užsienyje, diasporoje, 

yra viltis, kad vieną dieną jie grįš į savo 

tėvynę. visi jie čerkesiją vadina savo 

tėvyne, kraštu, kuriam jie priklauso. Nėra 

jokios būtinybės tai įrodyti, tiesiog galite 

paklausti bet kurio žmogaus diasporoje, ir 

jis jums atsakys tą patį. 

Kaip vertinate Rusijos sprendimą organizuoti 

Olimpines žaidynes Sočyje 2014? 

prieš bet kokį ketinimą suorganizuoti 

džiugų renginį kiekviena pusė pirmiausia 

turėtų atsižvelgti į tos srities istoriją, 

nepaisant to, ar tai rusai, ar tarptautinė 

bendruomenė. ar būtų gerai, jei Olimpinės 

žaidynės vyktų srebrenicoje, buvusioje 

Jugoslavijoje, vien dėl to, kad viena iš 

politinių jėgų kažką nori įrodyti? ar verta 

leistis paperkamiems? Taigi šios Olimpinės 

žaidynės yra visiškai nepriimtinos 

čerkesams, iki kol genocidas bus pripažintas 

tarptautiniu mastu. 

Kadangi tai yra žudynių 150-ųjų metinių 

minėjimas? 

žaidynių data sutampa su šia data. mūsų 

įsitikinimu, tai nėra atsitiktinumas. Tai 

numatyta. šių žaidynių tikslas yra rusams 

sau patiems, tarptautinei bendruomenei, 

likusiems gyviems čerkesams įrodyti, kad 

būtent čerkesams nėra jokios vilties ateityje 

turėti kažką savo, kad tai yra Rusijos 

žemė ir visas pasaulis čia atvyksta, ir pripažįsta 

šią žemę kaip Rusijos. Taigi, 200 

valstybių vėliavos žymės „renginio“, čia 

čERKESIJa – IšTRINTa valSTYbĖ 

● Dauguma Šiaurės Vakarų Kaukaze 

gyvenančių senųjų etninių grupių 

save suvokia kaip adygų tautos narius 

(pasaulyje labiau žinomus kaip čerkesai). 

Taigi sąvoka „čerkesai“ daugiausia yra 

suprantama kaip bendras, visas Šiaurės 

Vakarų Kaukazo tautas jungiantis terminas, 

įskaitant ir dygus, ir iš šių kraštų 

kilusius, bet dabar diasporoje gyvenančius 

žmones. 

● Dabar čerkesų jų gimtajame Kaukaze 

liko nedaug. Po ilgų xIx a. vid. karų Čerkesija 

buvo užkariauta Rusijos ir daugelis 

vietinių gyventojų prievarta iškeldinti į 

kitas Rusijos imperijos teritorijas, deportuoti 

į Osmanų imperiją arba tiesiog 

išžudyti. Daug čerkesų bendruomenių čia 

išliko iki pat dabar. Daugiausia čerkesų 

kilmės žmonių gyvena Turkijoje (apie 1 

mln.), Sirijoje (~100 000), jordanijoje 

(~35 000) ir Irake. Po 1967 m. arabų 

šalių-Izraelio karo nemažai čerkesų gavę 

leidimą emigravo į jAV. Ilgametė asimiliacija 

išeivijoje nepraėjo be pėdaskų 

– nemažai čerkesiškai šneka tik namuose, 

neegzistuoja čerkesiškos švietimo 

įstaigos ar spauda. Dažnai čerkesų nacionalizmą 

skatinantys judėjimai vietinių 

vyriausybių yra spaudžiami. 

● Prieš genocidą čerkesų jų krašte, 

apytiksliais duomenimis, gyveno apie 2 

mln. Rusams galutinai užkariavus kraštą, 

dauguma likusių gyvų čerkesų (apie 700 

tūkst.) buvo išvaryti iš savo gimtųjų žemių 

į Osmanų imperiją, dėl nepakeliamų 

sąlygų daug jų žuvo persikeliant. Apie 

150 tūkst. jų buvo perkelti į kitas Rusijos 

imperijos dalis, o per karą arba nuo ligų 

ir bado mirė apie 1 mln. čerkesų. 

● Savo istorinėse žemėse čerkesų 

kilmės žmonės tapo mažuma. Po SSRS 

žlugimo čerkesai gavo galimybę grįžti 

į savo etnines žemes, tačiau sugrįžimo 

mastai nebuvo dideli, beje, Rusija iki 

šiol yra nustačiusi čerkesų imigracijos 

kvotas. Buvusios čerkesų žemės dabar 

suskaldytos, dauguma išlikusių čerkesų 

dabar gyvena trijose respublikose, kurios 

visos priklauso Rusijos Federacijai. 

Adygijos respublikoje per 2002 m. surašymą 

save adygais įvardijo 24,2 proc. 

teritorijos gyventojų (apie 108 tūkst. 

žmonių). Karačiajų-Čerkesijos respublikoje, 

kurioje vienintelėje per surašymą 

čerkesai buvo išskirti kaip atskira, būtent 

taip įvardyta grupė, save prie čerkesų 

priskyrė 11,2 proc. respublikos gyventojų 

(apie 50 tūkst. žmonių). Kabardos-Balkarijos 

respublikoje kabardinai (etninė 

grupė, laikanti save adygų tautos dalimi 

ir kalbanti kabardinų kalba, kuri priskiriama 

čerkesų kalbų grupei) sudaro apie 55 

proc. respublikos gyventojų (520 tūkst. 

žmonių). Rusijoje šios čerkesų grupės 

dažnai kenčia nuo persekiojimo ir diskriminacijos. 

● Nors tiksliai apibrėžti, kiek ir kur 

yra čerkesų ir kas apskritai yra čerkesai, 

– gana sudėtinga, visgi egzistuoja 

judėjimas „čerkesų nacionalizmas“, kuris 

teigia, kad kabardinai, adygai ir Karačiajų-Čerkesijos 

čerkesai iš tiesų yra viena 

tauta, o dabartinis susiskaldymas yra tik 

Rusijos politikos pasekmė ir kad čerkesai 

turėtų siekti savo autonominės valstybės 

Rusijos Federacijoje sudarymo. Kaip 

savo „draugus“ čerkesai įvardija artimos 

jiems kilmės abchazus, daug čerkesų palaikė 

ir Abchazijos nepriklausomybę. Taip 

pat per Rusijos-Čečėnijos karus daug 

čerkesų palaikė čečėnus. Rusija į čerkesų 

nacionalizmą žiūri labai nepalankiai, bando 

jį užspausti. Matyt, dabartinis čerkesų 

susiskaldymas į adygus, abchazus ir kitas 

tautas yra ir genocido pasekmė – išlikusios 

čerkesų bendruomenės buvo atskirtos 

viena nuo kitos, prarado kalbinius 

ir kultūrinius ryšius ir taip susiformavo 

skirtingos etninės grupės. 

● Dabar genocido atmintis čerkesams 

yra vienas iš pagrindinių jų tapatybę 

konstruojančių aspektų. Čerkesai siekia, 

kad jų genocidas būtų pripažintas tiek 

tarptautiniu mastu, tiek pačios Rusijos. 

Istorinio žemėlapio, kuriame matome pažymėtą Čerkesiją, fragmentas (Anville, kitchin, Thomas, 

1787, leidėjas Robert sayer, Londonas)


įvykusio 1864 metais, 150-ąsias metines 

– vakarų Kaukazo užkariavimą. Rusijos 

karinė administracija seniau kareivius 

apdovanodavo specialiais medaliais. Tai 

faktas. Galima pamatyti medalių, kur 

aiškiai užrašyta: „už vakarų Kaukazo 

užkariavimą 1859–1864“. Toje pačioje 

vietoje norima renginio su tokiais pačiais 

atributais – „didvyrių“ apdovanojimu medaliais. 

žinoma, šįkart bus taiku, viskas 

pamiršta ir išspręsta ir tarsi nėra jokios 

dėl to nepatenkintos pusės... Tokiomis 

sąlygomis mes neketiname pripažinti šio 

renginio. 

jūs atstovaujate nevyriausybinei organizacijai. 

Kokie jos tikslai ir numatomi 

žingsniai? 

aš atstovauju čerkesijos kultūros institutui, 

įsikūrusiam Niudžersyje (New Jersey), 

Jav. iš pradžių mūsų veiksmai buvo skirti 

skatinti pripažinti čerkesų genocidą. Tada 

iškilo sočio olimpinių žaidynių klausimas, 

kuris taip pat papildė darbotvarkę. 

Galiausiai mažiau nei prieš mėnesį vyko 

konferencija, kur nuskambėjo mūsų valstybės 

atkūrimo, laisvos čerkesijos idėja. 

Dabar vadovaujamės trimis pagrindiniais 

šūkiais: „pripažinkite čerkesų genocidą!“, 

„sustabdykite sočio olimpines žaidynes!“ 

ir „išlaisvinkite čerkesiją!“. mūsų judėjimas 

tapo tarptautiniu ir mes stengiamės 

pasiekti savo tikslus ir nustatyti teisėtus 

pagrindus, kad galėtume daryti tai, ką 

įmanoma padaryti. Jei galėtume nustatyti 

tam tikrus rėmus bendradarbiavimui su 

politikais Europoje, atskiromis šalimis, 

mes visada tam atviri. 

Lietuva pati prieš dvidešimt metų atgavo 

nepriklausomybę, kovojo su sovietais. 

sovietai ir Rusijos valdymas visada 

visiems yra našta. visi tai pripažįsta ir 

supranta. šiandien, prieš mums susitinkant, 

buvau paklaustas: „Ko jūs, čerkesai, 

tikitės? Tai nepaprastas dalykas, to 

neįmanoma padaryti...“ mano atsakymas 

buvo toks: „lietuvoje nepriklausomybė 

taip pat buvo neįmanoma prieš dvidešimt 

metų. viskas įmanoma, kai pradedi 

veikti.“ Tikimės, kad lietuvos politikai, 

kaip civilizuoto pasaulio, moderniosios 

Europos dalis, atkreips dėmesį į mūsų 

prašymą ir padės mums mūsų sudėtingoje 

kovoje dėl teisingumo, dėl mūsų teisių. 

pirmiausia mūsų kaip žmonių, ir jau po 

to kaip vietinių gyventojų, kilusių iš savo 

gimtinės, teisių. ■ 

EURopoS 

paRlamENTo 

dIENoRašTIS 

Dienoraštį parengė vaida sTuNDyTĖ 

kovo 25 d. 

Europos parlamentas nutarė, kad jaunimo 

padėties gerinimas, ekonomikos 

gaivinimas ir moksliniai tyrimai turėtų 

būti tarp kitų metų Europos sąjungos 

biudžeto prioritetų. Ketinama skatinti 

jaunimo mobilumą ir verslumą, kalbų 

mokymąsi, o gaivinant ekonomiką 

daugiau lėšų numatoma skirti ekologiškoms 

technologijoms. 

Europos parlamentas pritarė Rasos 

budbergytės skyrimui audito Rūmų 

nare. 

Ep pritarus, daugiau kaip 1100 be 

darbo likusių lietuvos drabužių ir 

baldų pramonės įmonių darbuotojų 

gaus paramą persikvalifikuoti, darbo 

paieškai arba savo įmonėms kurti. 

siekiant sustiprinti Es bendros rinkos 

skaidrumą ir geriau informuoti 

vartotojus, Ep siūlo žemės ūkio produkciją 

žymėti europinių žemės ūkio 

gaminių kokybės ženklu ir nurodyti 

produktų kilmę. 

Balandžio 7 d. 

prisimindamas 70-ąsias Katynės žudynių 

metines, Ep pirmininkas Jerzy 

buzekas pasidžiaugė besikeičiančiu 

Rusijos požiūriu į 1939 m. rugsėjo 

įvykius. pirmininko nuomone, tai 

labai svarbu glaudesniems lenkijos ir 

Rusijos santykiams ir apskritai žemyno 

vakarinės ir rytinės dalių vienijimuisi. 


Ep užsienio reikalų komitetas mano 

esant būtina Europos sąjungai pietų 

Kaukaze laikytis stabilumo, gerovės 

ir konfliktų sprendimo strategijos, 

kadangi šis regionas Es svarbus 

dėl energetinių interesų. Komiteto 

nuomone, svarbiausi uždaviniai pietų 

Kaukaze – konfliktų sprendimas, demokratijos 

skatinimas, žmogaus teisės 

ir lygybė įstatymų atžvilgiu, ekonominis 

bendradarbiavimas ir socialinis 

vystymasis. 

pilietinių laisvių komitetas nusprendė, 

kad Es piliečiams, susijusiems su 

baudžiamosiomis bylomis ir dalyvaujantiems 

teismo procesuose kitose 

Es šalyse narėse, turi būti užtikrinta 

vertimo į jų gimtąją kalbą galimybė. 


Ep sutiko su Europos Komisijos nuomone, 

kad Es bendroji žemės ūkio politikos 

reforma privalo būti formuojama 

prisidedant ir remiant Es piliečiams. 


Europos parlamentas specialia ceremonija 

pagerbė žuvusių aviakatastrofoje 

lenkijos politikų, valstybės ir visuomenės 

veikėjų atminimą. 


90 tūkst. Es moterų kasmet miršta nuo 

krūties vėžio. Todėl europarlamentarai 

yra įsitikinę, kad Es šalyse turėtų 

būti vykdomi visuotiniai krūties vėžio 

tyrimai ir įsteigti krūties vėžio centrai, 

o Europos Komisija tam turėtų skirti 

pakankamai lėšų. ■ 

pREZIdENTĖS 

dIENoRašTIS 


kovo 22 d. 

prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė 

baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 

pataisas, kuriomis siūlo labai sunkiems 

nusikaltimams netaikyti senaties termino 

arba jį pailginti. 

D. Grybauskaitė diskusijoje apie

26_ KRYŽIAŽODIS 


laImĖK KElIoNę į bRIUSElį* 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 

Raktinis žodžių junginys 

Vardas Pavardė 

Telefonas, el. paštas 

2 

12 

10 

9 

1 

5 

* Daugumą atsakymų rasite šio „Apžvalgos“ numerio puslapiuose. Išsprendę 

kryžiažodį, raides iš pažymėtų kryžiažodžio langelių įrašykite į raktinių žodžių 

junginio langelius, esančius po kryžiažodžiu. Pagal punktyrinę liniją iškirpkite 

raktinius žodžius - kryžiažodžio atsakymą - ir prirašę reikiamus kontaktinius 

duomenis siųskite adresu: „EP nario Algirdo Saudargo biurui, Teatro g. 8-17 

A, Vilnius, LT-03107“. Kiekvieną mėnesį 5 mūsų skaitytojai, teisingai išsprendę 

kryžiažodį ir atsiuntę jo atsakymą nurodytu adresu, traukiant burtus 

laimės mėnesio prizus. Kartą per pusmetį visi, teisingai išsprendę ir atsiuntę 

bent vieną kryžiažodį (žinoma, išsprendus kuo daugiau kryžiažodžių - šansai 

laimėti didėja!), varžysis dėl didžiojo prizo - pažintinės kelionės į Europos 

Parlamentą Briuselyje (3 didžiojo prizo laimėtojai bus nustatyti burtų keliu). 

3 

15 

13 

7 

4 

14 

8 

16 

11 

6 

Horizontaliai: 

1. Kokioje valstybėje yra Europos Sąjungos 

Teisingumo Teismo būstinė? 

4. Lenkų karininkas, žuvęs balandžio 

10-osios aviakatastrofoje, vaidinęs svarbų 

vaidmenį Lenkijai ruošiantis stoti į NATO. 

6. Įstaiga, administruojanti Europos Sąjungos 

paramą, skirtą viešojo sektoriaus 

pastatams modernizuoti? 

7. Dievo Gailestingumo apaštalė. 

9. Kokie politikai, anot Emanuelio Zingerio, 

pakeis lėktuvo katastrofoje žuvusį 

lenkų politikos elitą? 

10. Kokia sąlyga būtina teroristams 

norint vykdyti savo tikslus? 

11. Kas pirmieji atskleidė masinių lenkų 

žudynių Katynėje faktą? 

15. Tradicinis Kipro gyventojų gaminamas 

troškinys su daržovėmis. 

16. Iš kokio krašto buvo kilusi L. Kaczynskio 

žmonos Marijos motina? 

17. Iš kokios tautos yra kilusi Gailestingumo 

šventė? 

18. Korporacija, 1996–2003 metais 

gaminusi elektromobilius jAV 

(„General ......“). 

24. Teisininkas (pavardė), atstovaujantis 

Lietuvai ES Teisingumo Teisme? 

27. Su kokiu terorizmu susijusios baskų 

ETA, kurdų PKK ir airių RIRA grupuotės? 

VertiKaliai: 

2. SSRS užsienio reikalų ministro, ėjusio 

pareigas 1939 m., pavardė? 

3. Viena iš valstybių, skatinanti elektromobilių 

įsigijimą. 

5. Kas kartu su L. Kaczynskiu ėmėsi regioninio 

lyderiavimo iniciatyvos? 

8. Vienas iš Olandijos uostų, kur sukoncentruoti 

didžiuliai naftos produktų 

terminalai? 

12. Trečia pagal dydį Viduržemio jūros 

sala. 

13. Kokių baterijų pagaminta „žalioji“ 

elektros energija gali būti naudojama 

elektromobilių baterijoms įkrauti. 

14. Paskutinis Lenkijos prezidentas 

išeivijoje. 

19. Kokia Lecho Aleksanderio Kaczynskio 

profesija? 

20. SSRS laikais vyravęs teroras, kai gyventojai 

ar veikėjai, nesutikę su revoliucijos 

teiginiais, buvo be teismo šaudomi. 

21. Su kokia tauta siejamos pirmosios 

pasaulyje terorizmo apraiškos? 

22. Kokio karo pradžia 1994 metais, 

manoma, paskatino teroro išpuolius 

Rusijoje? 

23. Viena iš pamaldumo Dievo Gailestingumui 

formų – Dievo Gailestingumo ...... 

25. Kokio pavadinimo kalną galima rasti 

ir Kipre, ir Graikijoje? 

26. Iš kokios šalies buvo kilusi pirmoji europietė 

moteris, kuri, atsivertusi į Islamą, 

susisprogdino Irake 2005 m.


smurtą ir patyčias mokyklose kartu su 

valdžios institucijų ir visuomeninių 

organizacijų atstovais pasirašė memorandumą 

„vaikystė be patyčių“, kuriuo 

įsipareigojo siekti, kad vaikai augtų 

saugioje aplinkoje, be diskriminacijos, 

smurto ir įžeidinėjimų. 

kovo 26 d. 

D. Grybauskaitė dalyvavo Europos 

vadovų Tarybos posėdyje briuselyje. 

Europos vadovai patvirtino svarbiausius 

Europos sąjungos raidos iki 2020 

metų tikslus, tarp jų – kova su skurdu ir 

socialine atskirtimi, užimtumo didinimas, 

jaunimo švietimas, maksimalios 

investicijos į mokslo tyrimus ir inovacijas. 


D. Grybauskaitė susitiko su lenkijos 

prezidentu lechu Kaczysnkiu. vadovai 

sutarė, jog abi šalys kuo aktyviau dalyvaus 

kuriant bendrą Europos sąjungos 

energetikos politiką, ypač plėtojant 

tokius abiem šalims svarbius projektus, 

kaip elektros ir dujų jungtys. 


seimui pritarus, prezidentė valstybės 

saugumo departamento generaliniu 

direktoriumi paskyrė Gediminą Griną. 


prezidentė priėmė Jav ambasadorę 

ypatingiems pavedimams melanne 

verveer, kuri Jav prezidento baracko 

Obamos administracijoje kuruoja su 

moterų teisėmis ir lyčių lygybe susijusius 

klausimus. 


prezidentė susitiko su pirmą kartą lietuvoje 

viešinčia Transparency international 

valdybos pirmininke Huguette labele. 


D. Grybauskaitė dalyvavo per aviakatastrofą 

prie smolensko žuvusių 

lenkijos prezidento l. Kaczynskio ir 

jo žmonos laidotuvėse Krokuvoje. 


prezidentė pasirašė dekretus, kuriais, 

pasibaigus įgaliojimams, balandžio 30 

dieną iš pareigų atleidžiami generalinio 

prokuroro pavaduotojai vytautas 

barkauskas ir Gintaras Jasaitis. ■ 

vYRIaUSYbĖS 

dIENoRašTIS 


kovo 20 d. 

ministro pirmininko andriaus Kubiliaus 

nutarimu, siekiant efektyviau 

kovoti su ekonominiais ir finansiniais 

nusikaltimais, atnaujinta Komisija, 

koordinuosianti valstybės ekonominės 

bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos 

institucijų bendradarbiavimą. 

kovo 22 d. 

ministrų kabinetas pripažino visagino 

savivaldybės ekonominių ir socialinių 

problemų sprendimą nacionalinės 

regionų politikos prioritetiniu tikslu 

2010–2012 metais. 

kovo 24 d. 

vyriausybė siūlo seimui leisti dokumentuose 

asmens vardą ir pavardę rašyti 

ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotynų 

abėcėlės pagrindo rašmenimis. 

premjero sudaryta darbo grupė pristatė 

siūlymus nedarbui šalyje mažinti, kurių 

pagrindinis – jaunimo įdarbinimo skatinimas. 

siūloma darbdavius, priimančius 

darbo patirties neturėjusius žmones, 

atleisti nuo dalies „sodros“ įmokų mokėjimo 

vienų metų laikotarpiui. 

kovo 26 d. 

po šešerių metų pertraukos vėl susitiko 

lietuvos ir Rusijos premjerai. susitikime 

aptarti dvišaliai santykiai, prakybos 

ir energetikos klausimai. andrius Kubilius 

vladimirui putinui pristatė lietuvos 

energetinės nepriklausomybės poziciją. 

Rusijos premjerui dar kartą pakvietus 

bendradarbiauti naujos Rusijos aE Kaliningrado 

srityje statyboje, a. Kubilius 

patikino, kad lietuva neturi ketinimų 

dalyvauti kitų šalių projektuose. 


ministrų kabinetas pritarė vyriausybės 

DIENORAŠTIS_27 

2009 metų veiklos ataskaitai ir pateikė 

ją seimui. 


premjeras a. Kubilius dalyvavo vidurio 

ir Rytų Europos valstybių ir vyriausybių 

vadovų susitikime su Jav prezidentu b. 

Obama. ministras pirmininkas teigė, 

kad Jav prezidentas labai gerai žino 

mūsų regiono ir visos Europos problemas, 

o amerikos vykdoma „perkrovimo“ 

politika Rusijos atžvilgiu siekiama 

modernizuoti šią šalį. 


premjeras a. Kubilius su delegacija varšuvoje 

pagerbė lenkijos prezidentą ir 

kitus žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje. 

ministras pirmininkas, seimui pristatęs 

metinę vyriausybės ataskaitą, pasidžiaugė, 

kad sunkiausia šalies istorijoje krizė 

buvo suvaldyta – valstybės finansai buvo 

stabilizuoti. ■ 

SEImo 

dIENoRašTIS 


kovo 23 d. 

seime prisiekė paskirtasis vyriausiosios 

tarnybinės etikos komisijos narys 

Remigijus Rekerta. Jo kandidatūrą 

pasiūlė lietuvos aukščiausiojo Teismo 

pirmininkas. 

seimas pritarė seimo pirmininkės irenos 

Degutienės siūlymui keisti komitetų narių 

skaičių. Krikščionių partijos frakcijai 

perėjus į opoziciją, vadovaujantis seimo 

statutu, reikia perskirstyti ir kvotas seimo 

komitetuose atsižvelgiant į kiekvienos 

frakcijos dydį ir į tai, ar frakcija yra opozicijoje, 

ar valdančiojoje koalicijoje. 

seimas grąžino tobulinti valstybės valdymo 

ir savivaldybių komiteto projektą dėl 

tiesioginių merų rinkimų.

28_ VIENINGOjI EUROPA 


kovo 25 d. 

vaiko teisių apsaugos kontroliere seimo 

pritarimu paskirta teisininkė Edita 

žiobienė. 

seimas antrą kartą nepritarė Jono liesio 

kandidatūrai į seimo pirmininko pavaduotojo 

pareigas. 

kovo 31 d. 

parlamentarai paskelbė 2011 metus 

česlovo milošo metais. 2014-uosius 

siūloma skelbti Kristijono Donelaičio 

metais. 

seimas nustatė, kad Kuršų nerijos nacionaliniame 

parke esantys uostai negalės 

būti privatūs, t. y. galės būti tik valstybės 

ir savivaldybės nuosavybė. 


seimas vienbalsiai pritarė Gedimino 

Grinos skyrimui lietuvos Respublikos 

valstybės saugumo departamento generaliniu 

direktoriumi. 


seimas ratifikavo susitarimus , pasirašytus 

su prancūzija ir Gruzija, dėl keitimosi 

įslaptinta informacija ir įslaptintos 

informacijos saugos. 


Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių 

merų rinkimų įteisinimo nebuvo priimtos, 

todėl nauja Konstitucijos pataisa 

šiuo klausimu seimui svarstyti gali būti 

teikiama ne anksčiau kaip po metų. 


ministras pirmininkas seimui pristatė 

metinę vyriausybės ataskaitą. 

seimas Giedrę švedienę paskiria lietuvos 

Respublikos valstybės kontroliere. 

parlamentarai pritarė pataisoms, kurios 

leis pardavėjui arba paslaugos teikėjui 

susigrąžinti sumokėtą pardavimo pridėtinės 

vertės mokestį (pvm). 


seime, svarstant politinių partijų finansavimo 

pataisas, siūloma nustatyti, kad 

visi aukojusieji tiek fiziniai, tiek juridiniai 

asmenys būtų paviešinti. Taip pat 

numatyta siūlyti, kad politinės partijos 

išlaidas, skirtas politinei kampanijai 

finansuoti, kauptų atskiroje sąskaitoje. 

Tai leistų aiškiau atskirti partijos 

išlaidas įprastinei veiklai ir rinkimų 

kampanijai. ■ 

Šiandienos politiniame gyvenime dažnai 

deklaruojamas teisingumo siekis. 

jis įtvirtinamas politinių organizacijų 

programose, veiklos dokumentuose ar 

net jų pavadinimuose. Ir tai nenuostabu, 

nes nėra bendros sociologinės 

teisingumo sampratos – įvairiose 

visuomenės ir mokslo srityse egzistuoja 

skirtingas aiškinimas bei atskiros teisingumo 

teorijos. Teisinėje valstybėje, 

kokia pretenduoja būti Lietuva, teisingumo 

vykdymas dažniausiai asocijuojasi 

su teismų ir pirmiausia su nacionalinių 

teismų veikla. Tačiau Lietuvai jau ne 

vienerius metus esant visateise Europos 

Sąjungos nare, egzistuoja ir „greta“ 

nacionalinių teismų veikia visai Europos 

Sąjungai, jos teisinio reguliavimo 

tikslams tarnaujantis Europos Sąjungos 

Teisingumo Teismas (ESTT). 

šio teismo, kurio būstinė yra 

liuksemburge, pradžia laikytini 1952 

m., kai pagal Europos anglių ir plieno 

bendrijos sutartį buvo įsteigtas bendrijos 

teismas. 1957 m. Romos sutartimi 

įsteigus Europos ekonominę bendriją 

ir Euroatomą buvo išplėsta Europos 

sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija 

į visas tris bendrijas, o pats teismas 

gavo Europos Teisingumo Teismo 

vardą. praeitų metų gruodžio 1 d. įsigaliojus 

lisabonos sutarčiai, oficialusis šio 

teismo pavadinimas yra Europos sąjungos 

Teisingumo Teismas. šiandien 

EsTT, kaip teisminę instituciją, sudaro 

trys teismai: pats Teisingumo Teismas, 

bendrasis Teismas, įsteigtas siekiant 

sumažinti Teisingumo Teismo krūvį 

ir nagrinėjantis paprastesnes bylas, ir 

Tarnautojų Teismas, kuris sprendžia 

Europos sąjungos ir jos tarnautojų ginčus. 

šie teismai populiariai vadinami 

Teisingumo Teismo padėjėjais, todėl, 

nors ir nesumenkindamas bendrojo 

Teismo ir Tarnautojų Teismo reikšmės, 

visgi svarbiausias bylas, turinčias 

didžiausią reikšmę visos sąjungos kontekste, 

sprendžia Teisingumo Teismas. 

pagrindinė Teisingumo Teismo pa- 

KaS GI TaS ESTT 

valdas bENKuNsKas 

ec.europa.eu nuotrauka 

skirtis yra užtikrinti, kad visose Europos 

sąjungos valstybėse narėse Europos 

sąjungos teisės aktai būtų aiškinami ir 

taikomi vienodai, kad bendra teisė būtų 

visiems vienoda, pavyzdžiui, kad valstybių 

narių nacionaliniai teismai tuo pačiu 

klausimu nepriimtų skirtingų sprendimų. 

Taip pat Teisingumo Teismas 

užtikrina, kad valstybės narės ir Europos 

sąjungos institucijos laikytųsi teisės aktų 

nuostatų. šis teismas turi galią spręsti 

ir valstybės narių, Europos sąjungos 

institucijų, įmonių ir asmenų tarpusavio 

ginčus. Taigi Teisingumo Teismas yra 

visos Europos sąjungos, kaip valstybių 

asociacijos, teisminė institucija, siekianti 

užtikrinti sklandžią Europos sąjungos 

teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo 

praktiką. 

Teisingumo Teismą sudaro po vieną 

teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kad 

būtų atstovaujama visoms 27 Europos 

sąjungos nacionalinėms teisinėms 

sistemoms. Tačiau kad Teismo darbas 

būtų efektyvesnis, visos sudėties Teismas 

posėdžiauja tik išimtiniais atvejais. 

paprastai posėdžiauja 13 narių didžioji 

kolegija arba 5 ar 3 teisėjų kolegijos. 

Teismui taip pat padeda 8 generaliniai 

advokatai, kurių pareiga yra visiškai 

nešališkai ir nepriklausomai teikti 

teisinę nuomonę, vadinamąją išvadą, dėl 

nagrinėjamų bylų. Teisingumo Teismo 

teisėjų ir generalinių advokatų nešališkumu 

ir kompetencija neabejojama. Jie 

turi kvalifikaciją ir sugebėjimus, kurių 

reikia aukščiausioms teisėjų pareigoms 

eiti jų gimtosiose valstybėse, todėl į 

pareigas yra skiriami bendru valstybės


narių vyriausybių sutarimu. Kadencijos 

trukmė yra 6 metai ir gali būti pratęsta 

dar vienam tokiam laikotarpiui. lietuvai 

Teisingumo Teisme jau antrą kadenciją 

atstovauja pranas Kūris – profesorius, 

habilituotas teisės mokslų daktaras, 

pirmasis atkurtos Nepriklausomos lietuvos 

vyriausybės teisingumo ministras, 

lietuvos Respublikos nepaprastasis ir 

įgaliotasis ambasadorius, buvęs lietuvos 

aukščiausiojo Teismo teisėjas ir 

pirmininkas, buvęs Europos žmogaus 

teisių teismo teisėjas. bendrojo Teismo 

atstovas iš lietuvos yra teisėjas vilenas 

vadapalas – profesorius, habilituotas teisės 

mokslų daktaras, dirbantis šio teismo 

teisėju nuo 2004 m. 

Europos sąjungos Teisingumo 

Teismas nėra vienintelė Europoje 

veikianti tarptautinė teismo institucija. 

Dažnai ji painiojama su Tarptautiniu 

Teisingumo Teismu, įsikūrusiu Hagoje 

ir nagrinėjančiu jam perduotas valstybių, 

patvirtinusių šio teismo statutą, ir 

Jungtinėms Tautoms pavaldžių institucijų 

bylas. Kai kada Europos sąjungos 

Teisingumo Teismas yra painiojamas 

ir su Europos žmogaus Teisiu Teismu, 

įsikūrusiu strasbūre. šis teismas išimtinai 

atsakingas už 1950 m. patvirtintą 

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių 

laisvių konvenciją. į šį teismą gali 

kreiptis pavieniai asmenys arba prie 

minėtos konvencijos prisijungusios 

valstybės. 

Europos sąjungos Teisingumo 

Teismo praktikos raida rodo jo indėlį 

į teisinės erdvės Europos sąjungos 

piliečiams, ginant teises, kurias įvairiose 

kasdienio gyvenimo apraiškose jiems 

suteikė sąjungos teisė, kūrimą. šis Teismas 

nustatė Europos sąjungos teisės 

tiesioginio veikimo valstybėse narėse 

principą, kuris šiuo metu leidžia sąjungos 

piliečiams tiesiogiai remtis Europos 

sąjungos normomis nacionaliniuose 

teismuose. iš beveik 15 000 sprendimų, 

kuriuos priėmė Europos sąjungos Teisingumo 

Teismas, susiformavo praktika, 

padariusi akivaizdžią įtaką kasdieniame 

Es piliečių gyvenime, plėtojant pagrindines 

Europos sąjungos laisves: laisvą 

prekių judėjimą, laisvą asmenų judėjimą, 

laisvą paslaugų teikimą ir laisvą darbuotojų 

judėjimą. Taigi iš pažiūros tolimo ir 

nepažįstamo lietuvai teismo veikla yra 

reikšminga ir svarbi plėtojant tvirtą bei 

nuoseklią narystę Europos sąjungoje. ■ 


A. Kubilius 

OikOs_29 

vYRIaUSYbĖS aTaSKaITa: NUo KRIZĖS 

SUvaldYmo IKI SIEKIo laImĖTI 

EURopoS KREpšINIo čEmpIoNaTą 

Balandžio 15 d. Seime Ministras Pirmininkas 

Andrius Kubilius Seimui ir 

visuomenei pristatė Vyriausybės 2009 

metų veiklos ataskaitą. Tai ataskaita to, 

ką Vyriausybė atliko vienais iš sunkiausių 

metų per visą Nepriklausomybės 

20-metį. 

„mūsų vyriausybei teko nedėkingas 

uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios 

nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. 

penkioliktoji vyriausybė gali drąsiai 

pasakyti, kad sunkiausia šalies istorijoje 

krizė buvo suvaldyta – ant katastrofos 

slenksčio atsidūrę valstybės finansai stabilizuoti 

ir į ateitį dabar galime žvelgti 

optimistiškiau“, - tvirtino ministras 

pirmininkas, pateikdamas vyriausybės 

ataskaitą seime. 

pasak a.Kubiliaus, globalios krizės 

poveikis lietuvai gali būti palygintas 

nebent su blokada Nepriklausomybės 

aušroje – tik šįkart lietuvos ekonomiką 

blokavo ne Rusija, bet dėl globalios 

krizės staiga žlugusios eksporto rinkos ir 

pernakt prapuolę pigūs kreditai. praėjusių 

metų krizė - tai laikas, kai triukšmingai 

sproginėjo spartaus ūkio augimo 

metu susidarę burbulai statybose, nekilnojamojo 

turto rinkoje, vartojime skolon 

– mažne visose svarbiausiose ekonomikos 

srityse. lietuvą, lygiai taip pat kaip 

ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė 

skaudžiai baudė už ūkio augimo metais 

susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, 

gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai 

principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo 

neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje 

finansų ir ūkio politikoje. 

Ekspertai pažymi, kad baltijos valstybes 

globali krizė paveikė stipriausiai, 

jos patyrė giliausią nuosmukį visame 

pasaulyje. prieš krizę baltijos valstybių 

ūkiai sparčiai augo finansuojami lengvai 

prieinamų kreditų, todėl smukimas 

baltijos valstybėse buvo kur kas didesnis 

negu Es senbuvių, kurios augo lėčiau ir 

nuosaikiau, nebuvo, ekonomistų žodžiais, 

perkaitusios. lietuvoje, latvijoje 

ir Estijoje per 2009 metus ekonomikos 

LR Vyriausybės nuotrauka 

smuko vidutiniškai po 15 proc., tuo 

tarpu vokietijoje ar skandinavijos šalyse 

– tik po 5 proc. Kita palyginti didesnės 

krizės baltijos valstybėse priežastis – 

baltijos valstybių ekonomikos yra labai 

atviros, net 60 proc. bendrojo vidaus 

produkto yra pagaminama eksportui 

ir mūsų daug mažiau nei didžiosiose 

Europos valstybėse remiasi vidaus vartojimu. 

užsidarius pagrindinėms lietuvos 

rinkoms Rytuose ir vakaruose, eksportas 

taip pat labai sparčiai smuko žemyn. 

ministras pirmininkas pabrėžė, kad 

mūsų šaliai krizė galėjo būti ne tokia 

skaudi, jei ankstesnės lietuvos vyriausybės 

būtų įsiklausiusios į tarptautinių 

ekspertų perspėjimus, kad lietuvos 

ekonomikai gresia perkaitimas – šalies 

ūkio ir gerovės augimas neatitinka darbo 

našumo augimo, šalis ir jos gyventojai 

per daug priklausomi nuo pigių kreditų: 

tiek verslas, tiek piliečiai, tiek valstybė 

gyvena ne pagal išgales. labai aiškus 

pavojaus signalas buvo išlaidavimo 

sužlugdytas euro įvedimas lietuvoje. 

šiandien akivaizdu, kad skirtingai nuo 

Estijos, ankstesnės vyriausybės nesirūpino 

valstybės finansų rezervu, iki pat 

rinkimų leido milijardus (pvz., vien per

30_ OikOs 


>> 

pasak a.Kubiliaus, globalios krizės poveikis lietuvai gali 

būti palygintas nebent su blokada Nepriklausomybės 

aušroje – tik šįkart lietuvos ekonomiką blokavo ne 

Rusija, bet dėl globalios krizės staiga žlugusios eksporto 

rinkos ir pernakt prapuolę pigūs kreditai. >> 

2008 metus pensijos padidintos 30 proc. 

ir taip sODROs biudžete padaryta 

milžiniška kelių milijardų litų „skylė“, 

kurią lopyti teks dar ne vienerius metus) 

ir paliko Xv-ąją vyriausybę prie „suskilusios 

geldos“. 

2009 metais šalies ūkis smuko iki 

2006 m. lygio. smunkant ekonomikoms 

smuko ir biudžetų pajamos. pasak 

a.Kubiliaus, jeigu naujoji vyriausybė 

nebūtų ėmusis griežtų ir, deja, skausmingų 

priemonių finansinei padėčiai 

stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų 

ir išlaidų neatitikimas galėjo baigtis 

katastrofiška gyventojų santaupoms lito 

devalvacija, nes tokio deficito nebūtume 

galėję finansuoti jokiomis paskolomis. 

Niekas ir nebūtų skolinęs. Galop toks 

deficitas galėjo sukelti šalies bankrotą, 

kai valstybė nebeturėtų iš ko mokėti 

pensijų ir atlyginimų biudžetininkams. 

buvo dar viena galimybė, į kurią vedė 

buvusi finansų politika, – tai ištiesti 

ranką išmaldai iš Tarptautinio valiutos 

fondo, kartu ilgam prarandant autoritetą 

tarptautinėse rinkose, prarandant galimybę 

savarankiškai ir lanksčiai spręsti 

skaudžiausias problemas. 

„2009 metais valstybė susidūrė 

su neeiliniais iššūkiais, todėl sprendimai, 

kuriuos priėmė ši vyriausybė, 

buvo neeiliniai. pirmiausia jau 2008 

metų pabaigoje reikėjo daryti viską, 

kad būtų išvengta staigaus biudžeto 

deficito augimo dėl smunkančio ūkio 

drastiškai mažėjant biudžeto pajamoms. 

Tuo reikėjo rūpintis visus 2009 

metus. Tam buvo iš esmės peržiūrėti 

viešieji finansai – išplėtus mokesčių 

bazę ir padidinus kai kuriuos mokesčius 

bei radikaliai karpant valstybės 

išlaidas buvo užtikrinta, kad valstybės 

teikiamos paslaugos, įskaitant pensijų 

ir atlyginimų mokėjimą, nenutrūko nė 

vienai dienai. 2009 metais įgyvendintos 

ir 2010 metais įgyvendinamos biudžeto 

konsolidavimo priemonės sudaro apie 

9 proc. bvp. Tokiu būdu vyriausybei 

pavyko biudžeto deficitą sumažinti iki 

8,5 proc. bvp. Kitaip sakant, tai, ką 

opozicija veidmainiškai vadina „naktiniu 

mokesčių perversmu“, iš tikrųjų 

išgelbėjo lietuvą nuo 17,5 proc. deficito, 

kartu ir nuo tikro šalies bankroto“, 

- teigė a.Kubilius. 

„šiandien žodžius „fiskalinis 

deficitas“ turbūt atmintinai žino jau ir 

kiekvienas pirmaklasis. Tačiau tokių 

skausmingų problemų su fiskaliniu 

deficitu 2009 metais nebūtume turėję, 

jeigu anksčiau lietuvoje nebūtume 

turėję didelių problemų su „politinės 

atsakomybės deficitu“. ir šį deficitą, 

stebint ir šiandieninės opozicijos destruktyvius 

veiksmus, atrodo yra sunkiau 

įveikti nei fiskalinį deficitą, kurį pavyko 

suvaldyti.“- sakė a.Kubilius. - mums 

pavyko suvaldyti krizę ir tą patį fiskalinį 

deficitą tik todėl, kad mūsų koalicija 

neišsigando politinės atsakomybės, 

nesislėpė nuo krizės, nepabūgo opozicijos 

destrukcijos ir visiškai nepagrįstos 

ir neatsakingos totalinės kritikos.Todėl 

kviečiu visus rasti savyje jėgų, sveiko 

proto ir paprastos lietuviškos atsakomybės 

ir kviečiu įveikti šiandieninį, 

mano manymu, labai sunkiai mažėjantį 

lietuvišką politinės atsakomybės deficitą. 

Tam reikia tik tikro, nuoširdaus ir 

bendro rūpesčio ateitimi, ne savo, kaip 

seimo nario, bet lietuvos, mūsų vaikų 

ir anūkų ateitimi“. 

Xv-osios vyriausybės ataskaita 

– solidžios, beveik pusantro šimto 

puslapių apimties ekonominių rodiklių 

studija. pristatydamas ją seime 

a.Kubilius aiškino, kokių veiksmų buvo 

imtasi siekiant stabilizuoti viešuosius 

finansus, kaip buvo įgyvendintas ekonomikos 

skatinimo paketas, koks proveržis 

padarytas energetikos srityje. Taip pat 

buvo pristatyta sėkmingai įgyvendinta 

aukštojo mokslo reforma, sustiprintas 

mokslo ir verslo bendradarbiavimas, 

sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. 

a.Kubilius kaip vieną svarbiausių 

laimėjimų pabrėžė tai, kad sunkmečio 

laikotarpiu buvo užtikrintas socialinių 

išmokų mokėjimas ir parama jautriausiai 

visuomenės daliai. Kita svarbi sritis – 

valstybės valdymo pertvarka ir kova su 

korupcija. 

„laikėmės nuostatos, kad didesnę 

sunkmečio naštą turi prisiimti gaunantys 

didesnes pajamas, o pirmiausia 

pavyzdį turi parodyti aukšto rango 

politikai, todėl ministro pirmininko ir 

ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos 

57 proc., atlyginimai seimo ir 

vyriausybės nariams sumažinti 38 proc., 

kai atlyginimai vidutiniškai lietuvoje 

pernai sumažėjo 8,7 proc. (valstybės 

sektoriuje 10,4 proc.)“. 

ataskaitoje pateikti ir 2010 metų 

veiklos prioritetai. Nors a.Kubilius ir 

sakė, kad 2010 metai nebus lengvesni, bet 

esą jie bus kitokie: „2009 metais svarbiausias 

prioritetas buvo finansų sistemos 

stabilumas, todėl nuolat vartojome 

tik žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“ ir 

šiek tiek „parama verslui“. šiais metais 

pagrindiniai žodžiai yra ir bus: „nedarbo 

mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“. 

ministras pirmininkas mano, kad 

atėjo laikas kūrybai – rimtai užsiimti 

sistemine valstybės pertvarka: lietuvos 

namus reikia įrengti moderniai – reikia 

išvėdinti namus ir prasivalyti langus, 

įleisti į juos daugiau šviesos, pasidairyti 

po pasaulį ir atsinešti iš jo naujoves, 

kurios padarytų lietuvą šiuolaikinio 

pasaulio dalimi. 

baigdamas jis rimtai ir juokais 

tvirtino, kad krizės valdymas eina į 

pabaigą - prasideda lietuvos ateities 

kūrimas ne švaistūniškos saviapgaulės, 

bet rūsčios tikrovės ir realių bei ilgalaikių 

galimybių pagrindu: „šiandien 

vyriausybėje jau pradedame svarstyti 

2011-ųjų metų vyriausybės veiklos 

strateginius prioritetus. Kaip žinia, 

2011-ais metais svarbiausias mūsų prioritetas 

bus laimėti Europos krepšinio 

čempionatą. Esu įsitikinęs, kad lietuva 

gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą. 

mes galime ir turime laimėti 

globalioje konkurencijoje, pasaulinės 

pažangos lenktynėse. vyriausybė tam 

ir ėmėsi burti stipriausią lietuvos 

intelektą į pažangos tarybą, kad nubrėžtume 

lietuvos pažangos strategiją 

iki 2030 metų. Tikiu, kad pagrindiniu 

tokios strategijos moto taps paprastas 

žodis – „NEbiJOKimE“. ■



Skaitytojams, kuriems ši tema nėra 

įdomi, norime pateikti tik kelis skaičius, 

galbūt sudominsiančius nuolatinių 

degalų kainų augimo išvargintus 

Lietuvos vairuotojus. jei šį mėnesį 

važinėtume elektromobiliu, tai išlaidos 

nuvažiuotiems 100 kilometrų, palyginus 

su vidaus degimo variklio automobiliu, 

būtų tokios: 

automobilis 

aleksandras GRažElis 

5 vietų elektromobilis “Renault 

Fluence Z.E.” arba “Nissan Leaf” 

5 vietų automobilis su vidaus 

degimo varikliu 

ElEKTRomobIlIo 

bElaUKIaNT 

Jei vis dėlto susidomėjote, siūlome 

skaityti toliau. 

šiais, 2010 metais, kai automobilių 

gamybos kompanijos pradeda serijinę 

elektromobilių gamybą, galima patikėti, 

kad patarlė – nespjauk į vandenį, nes jį 

teks gerti – turi daug tiesos. prisiminkime 

XX amžiaus pradžią, kai elektromobilis 

sėkmingai (ypač Jav rinkoje 

elektros energijos 

(degalų) kiekis 

100 km 

15 kWh 

elektros 

energijos 

(degalų) kaina 

0,36 Lt/kWh 

(naktinis tarifas) 

išlaidos 

100 km 

5,40 lt 

6 litrai benzino A95 4,10 Lt už litrą 24,60 lt 

OikOs_31 

iki 1930 m.) varžėsi su vidaus degimo 

variklių automobiliais. Norintiems važiuoti 

kuo toliau ir kuo pigiau vairuotojams 

palankūs įvykiai paskatino pirmųjų 

elektromobilių žlugimą – Teksase 1901 

m. buvo atrasti didžiuliai kiekiai naftos, 

Henry Fordas 1913 m. pritaikė konvejerį 

pigiems automobiliams gaminti, 

1921 metais pradėta intensyvi asfaltuotų 

kelių tiesimo programa. Elektromobiliai, 

puikiai tikę eismui miestuose, netiko 

tolimoms kelionėms. Taip prasidėjo ir 

iki šiol tęsiasi konkurenciją laimėjusio 

vidaus degimo variklio era. 

pamokanti istorija 

Eismo spūstys ir garsusis los 

andželo smogas privertė vėl prisiminti 

elektromobilį. Kalifornijos valstijos

32_ OikOs 


( Jav) oro išteklių valdyba 1992 metais 

pareikalavo, kad septyni didžiausi Jav 

automobilių gamintojai Kalifornijos 

valstijoje nuo 1998 metų pardavinėtų tik 

nulinės taršos automobilius. Federalinio 

biudžeto remiama „General motors“ 

korporacija 1996–1999 metais pagamino 

1117 elektromobilių Ev1 ir pateikė 

vartotojams išbandyti juos nuomodama, 

bet į pardavimo salonus neteikdama. 

žmonėms Ev1 patiko – atsirado daug 

norinčių jį įsigyti. Tačiau 1999 metais 

teismas privertė oro taršos reikalavimus 

sušvelninti, o Ev1 gamybos programa 

2003 metais buvo netikėtai nutraukta. 

visi Ev1 buvo surinkti ir sutraiškyti. 

„General motors“ paaiškinimai, kad 

programa per brangi, kad automobiliai 

turi daug techninių trūkumų, daugeliui 

buvo nepakankami, todėl elektromobilio 

gerbėjai 2006 metais sukurė plačiai 

nuskambėjusį dokumentinį filmą „Kas 

nužudė elektromobilį?“ („Who Killed 

Electric car?“). Jame iškelti įtarimai, 

kad elektromobilio atsisakyta automobilių 

gamintojams ir naftos pramonės korporacijoms 

baiminantis sumažėsiančio 

pelno. Dabar „General motors“ gailisi 

padarytos klaidos, nes tik 2010 metais 

išleisdama savo naująjį elektromobilį 

„chevrolet volt“ prarado galimybę 

pirmauti. Kodėl priminėme šią istoriją? 

Todėl, kad ir dabartinis elektromobilio 

atgimimas nebus lengvas, ypač mūsų 

valstybėje, esančioje iškastinių išteklių 

energetikos įtakoje. Dar vienas akivaizdus 

naftininkų įtakos pavyzdys – „žaliąją“ 

energiją propaguojančioje Europos 

sąjungoje taikomos nuolaidos cO2 

išmetimų kiekiui džipams – atseit tai 

labai populiarūs ir perkami automobiliai. 

požiūris keičiasi 

Reikia džiaugtis, kad paskutiniais 

metais pasaulio ekonomikos situacija 

elektromobiliui tapo palankesnė. Nafta 

ir dujos brangsta, valstybės susitarė mažinti 

oro taršą. Kontroliuoti cO2 išmetimą 

elektrinėse lengviau nei šimtuose 

milijonų automobilių, todėl elektromobiliai 

žemės gyventojams suteiks daug 

naudos. visų pirma, atitolins pasaulinę 

naftos ir dujų krizę, nes šių iškasenų atsargos 

mažėja. antra, nykstančią naftą ir 

dujas automobiliams varyti leis pakeisti 

įprastu, tik iki šiol nenaudotu energijos 

šaltiniu – būtent elektros energija. Trečia, 

elektra, pagaminta hidroelektrinėse, 

saulės ir vėjo jėgainėse ar atominėse 

elektrinėse, gerokai sumažins išmetamų 

dujų kiekį. Oro teršimas sumažės net 

ir tuo atveju, jei elektromobilį varys 

pati „nešvariausia“ elektra – pagaminta 

akmens anglį deginančiose elektrinėse. 

Kiti privalumai – mažiau miestuose 

triukšmo, sveikesni jų gyventojai. 

išvarytas iš miesto, elektromobilis 

vėl grįžta į jį. automobilių gamintojams 

pamokančiu pavyzdžiu tapo 2004 

metais pasirodžiusio elektromobilio 

„G-Wiz“ populiarumas londone. Nors 

jo techniniai rodikliai nebuvo labai 

įspūdingi (indijoje gaminamas dvivietis 

hečbekas; švino rūgštiniai akumuliatoriai, 

įkraunami 110 v tinkle per 8 val., 

leidžia nuvažiuoti 77 km; kaina apie 

15000 usD), elektromobilio pirkėjai 

laukdavo eilėje penkis mėnesius. visos 

save gerbiančios automobilių gamybos 

kompanijos negalėjo ignoruoti šio 

įvykio, intensyviai pradėjo kurti elektromobilius. 

skatinimas 

valstybės skatina elektromobilių 

diegimą didelėmis lėšomis. 

Europos sąjunga 2009 metų ekonomikos 

skatinimo pakete paskyrė 5 mlrd. 

eurų elektrinių ir hibridinių transporto 

priemonių baterijoms ir kuro elementams 

tyrinėti, vandenilio gamybos 

būdams tobulinti. 

Jungtinė Karalystė skiria 450 mln. 

svarų sterlingų pirmiesiems elektromobilių 

pirkėjams (subsidijuojama 25 % 

automobilio vertės, bet ne daugiau kaip 

5000 svarų sterlingų) ir viešų įkrovimo 

vietų infrastruktūrai įrengti. 

prancūzija inicijuoja 100 tūkst. 

elektromobilių įsigijimo iki 2015 metų 

projektą ir žada iki 5000 eurų premijas 

tiems, kurie 2012-aisiais juos pirks. be 

to, prancūzija planuoja investuoti 900 

mln. eurų į elektromobilių naudojimo 

infrastruktūrą šalyje. 

vokietijos didžiuosiuose miestuose 

įrengiama baterijų įkrovimo sistema. Ji 

bus išplėsta visoje šalyje ir pradės veikti 

2011 metų birželį. 

Jav skiria 2,1 mlrd. dolerių elektromobiliams 

ir jų baterijoms gaminti ir 

tobulinti, Kalifornijos valstijoje teikiama 

5000 Jav dolerių subsidija elektromobiliui 

pirkti. 

Kiti skatinimo būdai – už „švarius“ 

elektromobilius nereikia mokėti mo- 

kesčių, kai automobiliams su vidaus 

degimo varikliais jie didinami; tam 

tikrose miestų dalyse leidžiama važiuoti 

tik elektromobiliais arba jiems skiriamos 

nemokamos statymo vietos. 

2010 metų gegužės mėnesį Europos 

Taryboje rengiamasi priimti bendrą 

Europos sąjungos veiksmų planą, kuris 

suteiktų Europos automobilių gamybos 

pramonei konkurencinį pranašumą 

prieš Jav, Kiniją ir Japoniją. valstybėms 

narėms bus pasiūlyta pagreitinti baterijų 

įkrovimo infrastruktūros įrengimą ir 

sukurti finansinius stimulus vartotojams 

elektromobiliams pirkti. Tikėkimės, kad 

gavusi šiuos įpareigojančius pasiūlymus 

lietuvos vyriausybė taip pat pradės 

kurti konkrečius planus. 

labai svarbus Es siekis yra reikalavimas 

standartizuoti ir unifikuoti 

pasauliniu mastu elektromobilius ir jų 

komponentus, ypač baterijas. Tuo siekiama 

atpiginti elektromobilius ir išvengti 

panašaus techninio absurdo, koks ištiko 

mobiliuosius telefonus, kai kiekvienas jų 

gamintojas pateikdavo rinkai skirtingas, 

užtat „savas“ baterijas ir įkrovimo įtaisus. 

elektromoBilio kelionė į 

lietUvą 

Kaip elektromobilis atkeliaus į 

lietuvą? Juokaudami sakytume – iš lėto, 

iš vakarų, taip kaip atkeliavo beveik visi 

civilizacijos laimėjimai nuo viduramžių 

laikų. Galima būtų kurti optimistinius 

scenarijus, tačiau realus bus maždaug 

toks – didžioji dauguma vairuotojų elektromobilius 

pirks „pavažinėtus“, tai vyks 

jau po 2020 metų. lietuviai naujovėms 

imlūs, tačiau automobilis – brangi prekė, 

tai ne mobilusis telefonas ir net ne 

kompiuteris, kurių skaičiumi Europoje 

neatsiliekame. 

Elektromobilio atėjimą greitins Es 

reikalavimai. be minėto rengiamo Es 

veiksmų plano, jau dabar galioja Europos 

parlamento ir Europos Tarybos 

direktyva 2009/28/Eb, įpareigojanti 

2020 metais transporte naudoti 10 % 

atsinaujinančių išteklių energijos. Kol 

kas prognozuojama, kad lietuvoje tai 

pasieksime naudodami biodegalus, 

tačiau Nacionaliniame atsinaujinančių 

išteklių energijos veiksmų plane, kuris 

bus priimtas šių metų viduryje, galima 

tikėtis ir priemonių, susijusių su 

elektromobiliais. pagal kitų valstybių 

patyrimą galima būtų nustatyti tvarką,


pavyzdžiui, vilniaus, Kauno, Klaipėdos 

taksi automobiliai būtų keičiami 

elektromobiliais. Ne per vieną dieną, 

bet suteikiant taksi firmoms galimybę 

tam pasiruošti. Tikėtina, kad netrukus 

gamins ir elektra varomus mikroautobusus, 

nedidelius sunkvežimius 

kroviniams miestuose vežti ir pan., jų 

naudojimą minėtuose miestuose taip 

pat reikės skatinti. 

šiuo metu apie elektromobilius lietuvoje 

mažai kalbama. vienintelė gera 

naujiena yra tai, kad prieš porą mėnesių 

atverta interneto svetainė www.emobility.lt. 

Tikėkimės, kad prie jos bursis 

būsimieji elektromobilių vairuotojai, 

keisis savo žiniomis ir nuomonėmis. 

Galėtų susikurti kokia nors elektromobilių 

asociacija, raginanti valdžios 

struktūras parengti sąlygas elektromobiliams 

lietuvoje. šiuo metu pasirengimas 

„nulinis“ – būsto ir visuomeninių 

pastatų projektavimo reglamentuose 

elektromobilio egzistavimas dar nenumatytas. 

Dabar statant pastatus sukloti 

galingesnius elektros kabelius būsimai 

elektromobilių infrastruktūrai būtų 

pigiau nei kloti naujus, kai to prireiks. 

laikas pradėti galvoti apie mokymo 

programas būsimiems elektromobilių 

aptarnautojams ir remontuotojams. Reikia 

ir rimtų elektromobilio propagavimo 

laidų televizijoje. 

Dar kartą pajuokaukime – jei stebuklingu 

būdu dabar persėstume į elektromobilius, 

daugiabučių namų rajonai 

taptų apraizgyti voratinkliais elektros 

ilgintuvų laidų, nutiestų iš penkiaaukščių 

ar devynaukščių langų į automobilių 

prigrūstus kiemus. O tie butai skendėtų 

tamsoje, nes juose instaliuotas tik 3 kW 

galingumas būtų sunaudojamas elektromobilio 

baterijai įkrauti… 

elektromoBilis iš šaltas 

klimatas 

atkreipiame dėmesį, kad labiausiai 

elektromobiliais domimasi šilto 

klimato šalyse. Jav, ispanijoje, australijoje 

elektromobilio laukiantys asmenys 

džiaugiasi galėsią elektromobilių 

baterijas įkrauti namuose įrengtų saulės 

elementų gaminama elektra. pas mus 

saulės mažiau, šalčio daugiau. baterijose 

elektra gaminasi cheminių reakcijų 

metu, o šaltyje cheminės reakcijos 

lėtėja. Naujosios technologijos baimes 

išsklaidė – ličio jonų baterijos yra 

galingos, o įjungtos į elektrinę grandinę 

jos pradeda skleisti šilumą, net vėsinti 

jas reikia. asmenys, keletą žiemų 

pavažinėję elektromobiliu, teigia, kad 

žiema jiems sukėlė ne daugiau rūpesčių 

nei važinėjant su vidaus degimo 

variklio automobiliu. lietuvoje labai 

šaltos žiemos – retenybė, o elektromobiliai 

buvo bandomi Kanadoje prie 

–40°c. pirmiesiems elektromobilių 

savininkams lietuvoje daugiau rūpesčių 

kels įkrovimo vietų infrastruktūros 

stoka nei šaltas klimatas. Tikėtina, kad 

pirmiesiems šių automobilių vairuotojams 

bus priimtinesni automobiliai su 

lygiagretaus tipo hibridiniais varikliais 

(atitikmuo „Toyota prius“) – tai ir elektros, 

ir vidaus degimo variklį turinčios 

transporto priemonės – arba automobiliai 

su nuoseklaus tipo hibridiniais 

varikliais (atitikmuo „chevrolet volt“, 

„Opel ampera“) – tokios transporto 

priemonės turi nedidelį vidaus degimo 

variklį baterijai įkrauti. 

kitų šalių pavyzdys 

minėjome, kad daugelyje valstybių 

elektromobilių gamyba ir pirkimas 

skatinami. Tačiau tai daroma valstybėse, 

kuriose išplėtota automobilių 

gamyba. Kitose valstybėse reikalai juda 

lėčiau – išskyrus izraelį ir Daniją, kurių 

pavyzdys minimas visose naujienose 

elektromobilių tema. izraelyje 2008 

metais pradėtas įgyvendinti projektas 

„better place“ („Geresnė vieta“). Jį kartu 

vykdo vyriausybė (suteiks mokesčių 

lengvatas elektromobilių savininkams), 

„Renault-Nissan“ aljansas (pradedamus 

gaminti elektromobilius „Renault 

Fluence Z.E.“ pirmiausia pardavinės 

izraelyje) ir Jav registruota firma „better 

place“ (nuomos baterijas ir įrengs 

viešų įkrovimo vietų ir keitimo stočių 

infrastruktūrą). Elektromobilis izraelio 

pirkėjui tampa daug pigesnis, jo kaina 

prilygsta automobilio su vidaus degimo 

varikliu kainai, nes nereikia pirkti 

baterijos, šiuo metu kainuojančios apie 

10000 usD. vairuotojui nėra svarbu, 

OikOs_33 

koks kuras varo jo automobilį, jam 

svarbu, kuo pigiau nuvažiuoti reikiamą 

atstumą. Firma garantuoja, kad išlaidos 

vienam kilometrui elektromobiliui bus 

mažesnės nei benzinu varomam. Ji iki 

2011 metų įrengs 17150 viešų įkrovimo 

>> 

oro teršimas sumažės net ir tuo atveju, jei 

elektromobilį varys pati „nešvariausia“ elektra – 

pagaminta akmens anglį deginančiose elektrinėse >> 

vietų ir 200 baterijų keitimo stočių tinklą. 

sąlygos projektui geros – valstybė 

nedidelė, 400 km ilgio, 109 km pločio, 

izoliuota nelabai draugiškų kaimynų, 

todėl dauguma gyventojų automobiliais 

keliauja tik savo valstybėje. maždaug 

90 % automobilių savininkų per dieną 

nuvažiuoja mažiau nei 60 km, todėl 

pakaks 160 km, kuriuos užtikrina 

„Renault Fluence Z.E.“ baterija. Namų 

sąlygomis baterija įkraunama per 4–8 

valandas, viešoje įkrovimo vietoje – per 

20 minučių, keitimo stotyje baterija 

pakeičiama per 5 minutes. 

Ryžtingi izraelio ketinimai remiasi 

noru mažinti iš arabų importuojamos 

naftos kiekį. Elektros energijos poreikis 

žymiai padidės, todėl pradedami 

vykdyti dideli saulės ir vėjo energijos 

jėgainių projektai. izraelyje yra apie 2 

mln. automobilių, maždaug 10 % kasmet 

keičiami naujais. šių metų vasario 

mėnesį apie 45000 gyventojų buvo 

pareiškę norintys įsigyti elektromobilį. 

„better place“ firma analogišką 

projektą vykdo Danijoje, deramasi 

portugalijoje, Havajuose, australijoje. 

Danams „better place“ verslo modelis 

– baterijų nuoma ir jų keitimas stotyse 

– labai tinka, nes 20 % elektros energijos 

gaminama vėjo jėgainėse, kurių 

netolygų darbą reikia išlyginti kitoms 

jėgainėms – švedijos ir Norvegijos 

hidroeletrinėms. būtent elektromobilių 

baterijoms įkrauti sunaudojama energija 

pasitarnautų tokiam tikslui. Danai 

siekia, kad 2020 metais elektromobiliai 

sudarytų 20 % bendro automobilių 

skaičiaus. 

Danijos gebėjimas pagaminti 

didelį kiekį švarios energijos ir naudoti 

ją anglies dvideginio išmetimams 

transporte mažinti yra siektina svajonė 

daugeliui šalių. ■

34_ OikOs 


KaS mUmS bRaNGINa 

bENZINą 

Giedrius KaRsOKas 

nafta atpiGo, o Benzinas 

BranGsta. kodėl? 

iš tiesų faktas, kad Niujorke nafta 

atpigo, o benzinas lietuvoje brangsta, 

vairuotojus erzina labiausiai. Kita vertus, 

trumpas atsakymas paprastai šokiruoja 

– nėra ryšio tarp naftos kainos Niujorke 

ir benzino kainos lietuvoje. Tiesioginis 

ryšys yra tarp benzino kainos Roterdame 

ir benzino kainos lietuvoje; tarp 

dyzelino kainos Roterdame ir dyzelino 

kainos lietuvoje. būtent šis ryšys man, 

vairuotojui, yra esminis. 

Negalima suplakti į vieną kuro 

kainos sąvoką, naftos kainos, benzino 

kainos ar dyzelino kainos. Nafta, benzinas, 

dyzelinas yra atskiri energetiniai 

produktai ir visiškai įprasta, kad tą pačią 

dieną naftos kaina Roterdame krenta, 

benzino – kyla, o dyzelino kaina Roterdame 

nekinta. 

pernelyg ilgai rinkos dalyviai 

lietuvoje, ypač degalinių atstovai, labai 

lengvai pateisindavo benzino ir dyzelino 

brangimą žodžiais: „taigi nafta 

brangsta“, arba „taigi kalta monopolinė 

„Orlen“ („mažeikių nafta“)“. Galų gale 

vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį, 

kad naftai pingant, kažkodėl benzinas 

nepinga?.. 

Kitas pavyzdys: neseniai „lukoil 

baltija“ labai gyrėsi, kad įsivežė „pigesnio“ 

benzino iš švedijos, bet kodėl lietuvoje 

nepamatėme to pigaus benzino? 

atsakymas paprastas: jų importas sutapo 

su benzino kainos Roterdame kilimu ir 

jie, kaip ir kiti rinkos dalyviai, degalinėse 

padidino kainas. 

kodėl roterdamas? 

„Roterdamas“ – tai jau tradiciškai 

vartojamas pavadinimas lietuvoje. iš 

tiesų kalbame apie 3 uostus – amsterdamą, 

Roterdamą ir antverpeną (energetikos 

verslo žmonėms žinoma sąvoka 

aRa). baltijos šalims šie trys uostai – 

tai artimiausias taškas pasaulio energetiniame 

žemėlapyje, kur sukoncentruoti 

didžiuliai naftos produktų terminalai. 

Tai regionas, kuriame prekiaujama Es 

kainos kovo ir Balandžio mėn. kilo ne tik lietUvoje 

95 benzinas Kainos (Lt) Kovo 8 Kainos (Lt) Balandžio 12 Kainų skirtumas 

Lietuva 3,96 4,13 +0,17 

Latvija 3,63 3,83 +0,20 

Estija 3,75 3,91 +0,16 

Lenkija 3,89 4,05 +0,16 

D.Britanija 4,35 4,69 +0,34 

ES 27 vidurkis 4,47 4,67 +0,20 

dyzelinas Kainos (Lt) Kovo 8 Kainos (Lt) Balandžio 12 Kainų skirtumas 

Lietuva 3,36 3,53 +0,17 

Latvija 3,53 3,74 +0,20 

Estija 3,73 3,79 +0,07 

Lenkija 3,55 3,67 +0,12 

D.Britanija 4,39 4,74 +0,35 

ES 27 vidurkis 3,86 4,04 +0,18 

standartus atitinkančiais degalais (reikėtų 

pabrėžti, kad prekiaujama būtent 

pačiais degalais, o ne biržos sandoriais) 

ir kiekvieną dieną čia įvyksta daugybė 

sandorių, nuo kurių priklauso degalų 

kainos lietuvoje, latvijoje, Estijoje, 

lenkijoje... 

žinoma, tokių svarbių energetinių 

taškų pasaulyje ne vienas – Jav rytinei 

pakrantei svarbiausias Niujorko uostas, 

azijai – singapūro uostas. pietinėje 

Europoje tokia prekyba vyksta italijos 

lavera uoste. 

platts ir lietUvos didmeninė 

kaina 

lietuvoje benzino ir dyzelino 

didmeninės kainos nustatomos pagal 

vadinamuosius platts indeksus nuo 1999 

metų. visą informaciją apie vykstančią 

prekybą analizuoja specializuotos 

energetikos kainų agentūros („platts“ ir 

„argus“). agentūra „platts“ kiekvieną 

dieną surenka informacija apie šimtus 

sandorių ir išleidžia specialų biuletenį 

su kainomis. Tą biuletenį kiekvieną rytą 

gauna „Orlen lietuva“ atsakingi darbuotojai 

(taip pat ir degalinių tinklai) ir 

automatiškai suveda duomenis į kompiuterį 

– taip gauname didmeninę kainą. 

visas prekybos benzinu ir dyzelinu 

verslo įdomumas tas, kad nei „Orlen“, 

nei jos klientai – degalinės – („statoil“ 

ar „lukoil“) negali pasakyti, kokia didmeninė 

kaina bus po savaitės. 

beje, kiekvienų metų pabaigoje 

„Orlen lietuva“ ir degalinių tinklai 

derasi dėl kitų metų kainos formulės ir į 

sutartis įrašomi ne skaičiai, o formulė: 

platts • nWe • cif • ara 

● Platts – energetikos kainų agentūra 

● NWE – Šiaurės Vakarų Europos 

regionas 

● cIF – tarptautinės prekybos terminas, 

reiškiantis, kad pardavėjas 

apmoka transportavimą, draudimą ir 

frachtą 

● ARA – apibendrintas Amsterdamo, 

Roterdamo ir Antverpeno uostų 

pavadinimas 

Tai ir reiškia, kad kiekvieną darbo 

dieną Orlen didmeninė kaina keisis, 

priklausomai nuo to, kokia ji yra „Roterdame“.


mokesčiai, mokesčiai 

vis dėlto kodėl lietuvos degalinių 

tinklai moka įmonei „Orlen“ daugiau 

nei latvijos ar Estijos degalinės? 

Jau daug metų visoje Europoje benzino 

ir dyzelino kainos labai panašios. 

aišku, vokietijoje ilgą laiką degalai buvo 

brangesni nei lietuvoje, nes ten akcizai 

buvo gerokai didesni. Tačiau akcizų 

dydžiu mes vejamės Europą. 

Na, o Jav vairuotojai moka už 

benziną mažiau nei lietuvos vairuotojai 

taip pat dėl akcizų. 

mums – lietuvos vairuotojams – 

turbūt labiau ramybės neduoda klausimas 

ne apie Jav benzino kainas, o apie 

tai, kodėl latvijoje ir Estijoje benzinas 

pigesnis nei lietuvoje. Taip, benzinas 

pas mus brangiausias, tačiau dyzelinas – 

pigiausias. iš dalies skirtumas atsiranda 

dėl skirtingų mokesčių – lietuvoje didžiausias 

akcizas benzinui ir mažiausias 

dyzelinui. Tačiau panagrinėję kuro kainą 

be mokesčių (atėmę pvm ir akcizą), 

matytume, kad bet kokiu atveju lietuviai 

sumoka daugiausiai, o estai mažiausiai. 

Nuolatos matant, kad lietuvoje vis 

keliais centais degalai brangesni, jau kyla 

klausimas, kodėl taip yra? viena galimų 

priežasčių – degalinės lietuvoje „užsideda“ 

keliais centais didesnį antkainį? 

Tačiau tą atsekti labai sunku. 

Tad ką daryti, sprendžiant degalų 

kainų rebusus? 

minėta platts formulė – labai 

svarbus kainų dėmuo. Tačiau lietuvoje 

„Orlen“ prisideda prie tos formulės 

didesnę nei pas kaimynus „premiją“, 

akcizas (Lt) vienam litrui: 2004 2010 skirtumas 3 

Benzino 0,99 1,5 +0,51 

Dyzelino 0,85 0,95 +0,10 

kainos Be mokesčių šiemet 

kuri ir lemia, kad degalinės latvijoje ir 

Estijoje perka benziną ir dyzeliną 2, 3 ar 

4 centais brangiau. 

ilgą laiką lietuvoje neturėjome 

alternatyvaus tiekėjo (importuoti buvo 

sunku). čia svarbų darbą vyriausybė jau 

padarė. Kaip žinome, „Klaipėdos nafta“ 

investavo į importo terminalą ir perpylimo 

į sunkvežimius linijas. manau, 

kad tai lems, jog kitais metais „Orlen 

lietuva“ sumažins didmeninės kainos 

„premiją“ 2–3 centais litrui. 

Galbūt reikėtų liberalizuoti valstybės 

privalomų atsargų kaupimo tvarką 

(Estijoje ji labai liberali). Tai leistų 

sumažinti antkainį dar 2–3 centais litrui. 

vis dėlto daugiau rezervų kainai 

mažinti rasti sunku. Jeigu Roterda- 

95 benzinas 

EUR 

Kovo 8 

LTL 

Balandžio 12 

EUR LTL 

Lietuva 0,512 1,77 0,544 1,88 

Latvija 0,489 1,69 0,537 1,85 

Estija 0,482 1,66 0,52 1,80 

Pastaba. jeigu kainos kurią dieną skiriasi 3-5 centais litrui, tai galima „nurašyti“ paklaidoms 

(informacijoje gali būti netikslumų, be to Es mums pateikia apibendrintą statistiką). 

kaip ta kaina atrodo 

Kas kiek gauna? 95 benzinas (Lt) dyzelinas (Lt) 

Orlen 1,68 1,66 

Degalinė 0,23 0,31 

Akcizas 1,5 0,947 

PVM 0,72 0,61 

iš viso 4,13 3,53 

Diskutuoti dėl PVM, matyt, neverta, toks jau Lietuvoje jis yra – 21 proc. Benzino akcizas iš tiesų labai 

didelis, dyzelino – nedidelis. 

OikOs_35 

me benzino kaina nukris, nukris ji ir 

lietuvoje. pakils Roterdame – pakils 

ir lietuvoje. šios taisyklės dar niekam 

nepavyko paneigti. 

Galbūt mažinti akcizus benzinui – 

tačiau kiek? sumažinus akcizus kokiais 

10 centų litrui benzino, vartojimas, matyt, 

nepadidėtų, kontrabandinio benzino 

nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 

50 mln. litų. 

dar keletas atsakymų 

sprendžiant deGalų kainų 

GalvosūkiUs 

M. Marcinkevičiaus nuotr. 

es mUitų įtaka 

Kol lietuva nebuvo Europos sąjungoje 

narė, jai buvo taikomi 15 proc. 

muito mokesčiai iš Rytų importuojamam 

benzinui. Tai buvo svarbi priežastis, 

kodėl lietuviai mokėjo daugiau 

už latvius ar estus. Tačiau nuo 2004 m. 

gegužės 1 d. galioja bendri Es muitai 

(dyzelinui 0 proc., benzinui 3,7 proc.). 

Taigi vis dar pasitaikančios spekuliacijos, 

kad lietuva yra apsiribojusi išskirtiniais 

muitais, neteisingos. 

kodėl lenkijoje ir didžiojoje 

Britanijoje piGiaU? 

lygindami lietuvą su lenkija ar 

Didžiąja britanija prisiminkime, kad 

zloto ir svaro kursas lito atžvilgiu nukrito. 

Tai vienintelė priežastis, kodėl ten 

„pigiau“. 

valiUtos įtaka 

Kai diskutuojame apie benzino kainą, 

nepamirškime ir Jav dolerio kurso. 

vieno benzino litro didmeninę kainą 

svyruojantis Jav doleris gali pakeisti net 

16 centų. 

aritmetika vėlgi paprasta. pavyzdžiui, 

Roterdame benzino tona pabrango 

nuo 750 iki 800 Jav dol., o tuo 

pačiu metu lietuvoje Jav doleris lito 

atžvilgiu pabrango nuo 2,8 iki 2,9 lt. To 

pasekmė – didmeninės benzino kainos 

padidėjimas 17 ct už litrą, ir dar prisideda 

4 centai pvm. ■

36_ OikOs 


vISa TIESa apIE pSd 


Mokesčių inspekcijai pateikus preliminarias 

pajamų deklaracijas paaiškėjo, kad 

apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų valstybei 

yra skolingi už 2009 m. privalomąjį 

sveikatos draudimą (PSD). Nustatyta, 

kad 2009 m. nė lito PSD įmokų nesumokėjo 

70 tūkst. šalies gyventojų. Dar per 

100 tūkst. asmenų šias įmokas mokėjo 

nereguliariai, todėl jiems susidarė nepriemoka. 

Mūsų šalies įstatymuose yra 

įtvirtintas sveikatos draudimo modelis, 

kuris grindžiamas solidarumo ir visuotinumo 

principais: kiekvienas Lietuvos 

pilietis ir nuolat čia gyvenantis užsienietis 

privalo mokėti 9 proc. pajamų dydžio 

PSD mokestį. 

už asmenis, gaunančius su darbo 

santykiais susijusių pajamų, psD įmokas 

sumoka darbdavys. valstybės lėšomis 

draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami 

asmenys – vaikai, moksleiviai, 

dieninių skyrių studentai, darbo biržoje 

užsiregistravę bedarbiai, gaunantys 

pensiją asmenys, neįgalieji ir kiti, jei jie 

neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos 

sveikatos draudimo įmokos. Tokių dabar 

šalyje yra daugiau kaip 2 milijonai. 

paaiškėjus, kad psD įmokų už pernai 

metus nėra susimokėję arti 200 tūkst. 

gyventojų, kad išsiaiškintų susidariusią 

padėtį, vyriausybė sudarė specialią darbo 

grupę, vadovaujamą sveikatos apsaugos 

viceministrės Janinos Kumpienės. Darbo 

grupės išvadose pripažįstama, kad problema 

atsirado nepakankamai informuojant 

visuomenę apie sąlygas, kuriomis 

įgyjamas draustumas ir apie tai, kad šis 

draudimas yra privalomas. be to, pripažįstama, 

kad šio mokesčio nesurinkimas 

išryškėjo tik po to, kai pernai jį pradėjo 

administruoti valstybinė mokesčių 

inspekcija. 

Darbo grupė nustatė, kad problemų 

dėl nesumokėto psD turi 8 mokesčių 

mokėtojų grupės: neįsiregistravę darbo 

biržoje bedarbiai; bedarbiai, neįsiregistravę 

darbo biržoje, kurie už jiems suteiktas 

sveikatos paslaugas mokėjo sveikatos 

priežiūros įstaigai; gyventojai, išvykę iš 

lietuvos, bet nedeklaravę gyvenamosios 

vietos pakeitimų; užsienio valstybėse 

studijuojantys studentai; dirbantieji, 

turėję nemokamas atostogas; dirbantieji, 

atleisti iš darbo, išmokant jiems išeitines 

kompensacijas, nuo kurių buvo sumokėtas 

psD įmokos; asmenys dėl įvairių 

priežasčių sustabdę individualių įmonių 

veiklą, ir asmenys, dirbantys pagal trumpalaikius 

verslo liudijimus. Daugiausia tai 

tokie asmenys, kurie turėjo psD mokesčius 

mokėti patys, bet to nepadarė. 

Didžiausias triukšmas kilo dėl bedarbių, 

neįsiregistravusių darbo biržoje, 

– atrodytų, nejautru iš bedarbio, neturinčio 

pajamų, kas mėnesį reikalauti 72 litų (9 

proc. nuo minimalaus darbo užmokesčio) 

psD įmokų. Tačiau valstybė, tokiems 

žmonėms neįsiregistravus darbo biržose, 

negali žinoti apie jų padėtį ir taikyti jiems 

priklausančias mokestines lengvatas. 

vis dėlto darbo grupė pasiūlė eiti 

kompromisiniu keliu. labiausiai socialiai 

pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi 

darbo, nevykdo jokios ekonominės veiklos 

ir turi laikinų finansinių sunkumų, 

siūloma kreiptis į vietos mokesčių administratorius, 

kurie pasiūlys, kaip jiems 

grąžinti nepriemoką už 2009 metus, ir 

mokesčiai iš jų nebus priverstinai išieškomi. 

Tokie žmonės turės galimybę nepriemoką 

susimokėti dalimis, pagal suderintą 


grafiką. visai sunkiai besiverčiantiems 

žmonėms mokesčių administratoriai yra 

įgalioti skolą, jei jos išieškojimas keltų 

rimtų pasekmių, nurašyti kaip beviltišką. 

išvykę, negyvenę lietuvoje asmenys 

ir deklaravę gyvenamąją vietą, nuo 

psD mokesčio bus atleisti, o jei gyventojas 

nedeklaravo išvykimo iš lietuvos, 

turės pateikti įrodymus, kad nėra nuolat 

gyvenantis lietuvoje. Tokiems asmenims 

gali būti taikomos mokestinės lengvatos. 

lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių 

skyrių studentai, taip pat lietuvos ir kitų 

valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, 

nuolat gyvenantys lietuvos Respublikoje, 

studijuojantys Europos sąjungos 

aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, 

yra apdrausti valstybės lėšomis. 

Darbo grupė pasiūlė neskaičiuoti 

psD mokesčio dirbantiems asmenims, 

turėjusiems nemokamas atostogas, 

o tiems, kurie buvo atleisti iš darbo, 

išmokant jiems išeitines kompensacijas, 

nuo kurių buvo sumokėtas psD, įskaityti 

įmokas už tiek mėnesių, už kiek buvo 

išmokėta kompensacija. asmenims, dėl 

įvairių priežasčių sustabdžiusiems individualių 

įmonių veiklą ar dirbantiems pagal 

trumpalaikius verslo liudijimus, siūloma 

įstatymais nustatyti mechanizmus, kaip 

jiems turėtų būti skaičiuojamos psD 

įmokos. pagal dabar galiojantį įstatymą,


asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą 

vos keletą dienų per mėnesį, įmoką privalo 

sumokėti už visą mėnesį. O tai nėra 

socialiai teisinga. 

įvertinusi susidariusią situaciją, 

darbo grupė pasiūlė tobulinti privalomojo 

sveikatos draudimo sistemą: geriau 

informuoti visuomenę, subalansuoti psD 

galiojimo terminus bei įmokos dydį, 

tobulinti kai kuriuos įstatymus, psD 

įmokų administravimą perduoti vienai 

institucijai – valstybinio socialinio draudimo 

fondo valdybai arba valstybinei 

mokesčių inspekcijai. 

Kodėl būtina mokėti privalomojo 

sveikatos draudimo įmokas? lietuvoje, 

kaip ir daugelyje Es šalių, veikia toks 

sveikatos draudimo modelis, kai sveikasis 

moka ir už sergantįjį, jaunas – už seną. 

specialistų duomenimis, daugiausiai 

brangiai kainuojančios medicininės 

priežiūros yra reikalingi ikimokyklinio 

amžiaus vaikai ir vyresni nei 50 metų 

amžiaus žmonės. 

pasak valstybinės ligonių kasos 

specialistų, solidarumo principas 

suteikia apdraustiems asmenims teisę 

gauti iš psD fondo apmokamas tokias 

asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 

pirminės ambulatorinės, ambulatorinės 

specializuotos ir stacionarinės sveikatos 

priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, 

slaugos, palaikomojo gydymo, 

brangių tyrimų ir procedūrų, medicininės 

reabilitacijos, sanatorinio gydymo ir 

kitas. apdraustiesiems šio fondo lėšomis 

taip pat padengiamos kompensuojamųjų 

vaistų, medicinos pagalbos priemonių 

ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo 

išlaidos. psD fondas finansuoja 

svarbias prevencines sveikatos progra- 

draudžiamųjų kategorija 

asmenų skaičius 

% nuo visų 

mln. 

gyventojų 

mas, pvz., moksleivių sveikatos priežiūrą 

mokyklose ar onkologinių ligų prevenciją. 

Na, o jei apdraustasis lietuvos pilietis 

lankosi Es šalyse, taip pat Norvegijoje, 

islandijoje, lichtenšteine bei šveicarijoje 

ir jam prireikia būtinosios medicinos 

pagalbos, ten jam suteiktos tokios 

paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos 

iš psD fondo. 

Jei žmogus neapsidraudęs privalomuoju 

sveikatos draudimu, už medicinos 

paslaugas turi mokėti pats, išskyrus būtinąją 

medicinos pagalbą. beje, gydymo 

išlaidos paprastai yra gerokai didesnės nei 

privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 

pavyzdžiui, dabar apendikso šalinimo 

operacija kainuoja apie 2300 litų, širdies 

operacijos kaina – nuo 11,5 tūkst. lt, sudėtingesnės 

operacijos – per 14 tūkst. lt, 

kataraktos operacija – apie 1200–1500 

lt, o kepenų transplantacijos kaina gali 

siekti daugiau nei 120 tūkst. litų. Gana 

dažnos kelio ir klubo sąnarių protezavimo 

operacijos ir po jų būtinos reabilitacijos 

paslaugų kainos siekia daugiau nei 

10–12 tūkst. lt ir pan. 

„žinant ir suvokiant visa tai, neturėtų 

kilti abejonių, kad kiekvieno žmogaus 

sveikata turi būti apdrausta privalomuoju 

sveikatos draudimu, ir tuo turi rūpintis 

kiekvienas“, - tvirtina valstybinės ligonių 

kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas 

česlovas Grencevičius. 

žmonių nepasitenkinimas dėl psD 

neliko neišnaudotas kairiosios opozicijos 

– ji ketina reikalauti seimo kreiptis į 

Konstitucinį Teismą. ministras pirmininkas 

a.Kubilius perspėjo opozicijos 

politikus, kad dėl tokio siūlymo biudžete 

gali atsiverti kelių šimtų milijonų 

litų skylė. O seimo sveikatos reikalų 

paGrindiniai privalomojo sveikatos draUdimo sistemos 

ekonominiai rodikliai 2009 m. 

Vidutinė 

įmoka, lt. 

sumokėta įmokų 

mlrd. 

Lt. 

% nuo visų 

įmokų 

1. Valstybės lėšomis draudžiami 

asmenys 

1,88 56 605 1,08 29,9 

2. Dirbantieji 

3. Kitą ekonominę veiklą 

1,20 36 2 200 2,19 60,7 

vykdantys ir savarankiškai 

įmokas mokantys asmenys 

0,20 6 864 0,34 9,4 

4. Kiti įmokas privalantys 

mokėti asmenys 

0,07 2 * * * 

iš viso 3,35 100 x 3,6 100 

* duomenų nėra 

OikOs_37 

komiteto pirmininkas antanas matulas 

teigė, kad socialdemokratų parengtas 

kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl 

sveikatos draudimo įstatymo yra ne laiku 

teikiamas, nereikalingas, galintis neigiamai 

atsiliepti visai sveikatos sistemai: 

„Opozicijos kreipimasis į Konstitucinį 

Teismą sukels chaosą. Tai pigus politikavimas 

ir žmonių apgaudinėjimas“, – 

įsitikinęs seimo narys. 

pasak a.matulo, sveikatos draudimo 

įstatymas priimtas socialdemokratų 

daugumos seime 1996 metais. pagal jo 

nuostatas sveikatos draudimo mokestis 

niekur nedraustiems asmenims visada 

buvo privalomas. Tačiau socialdemokratai 

nesirūpino, kad ši prievolė būtų 

realiai taikoma. seimo kreipimasis į 

Konstitucinį Teismą stabdytų svarbias 

galiojančio įstatymo nuostatas, sukurtų 

teisinį chaosą vis sąžiningiau tvarkomoje 

sveikatos draudimo sistemoje, pakenktų 

visai sveikatos sistemai, o kartu ir 

žmonių sveikatai. a.matulas priminė, 

kad įstatymą 1996-aisiais rengusiai darbo 

grupei vadovavo vytenis andriukaitis. 

šis socialdemokratas šiuo metu laikomas 

pagrindiniu kreipimosi į Konstitucinį 

Teismą iniciatoriumi. 

a.matulo duomenimis, praėjusiais 

metais apie 300 tūkst. žmonių, anksčiau 

nedalyvavusių sveikatos draudimo sistemoje, 

pradėjo mokėti psD mokestį: „solidarumo 

ir visuotinumo principas sudaro 

sąlygas sukaupti pakankamai lėšų psD 

fondo biudžete tam, kad būtų suteikta 

tinkama ir kokybiška sveikatos priežiūros 

paslauga visiems apsidraudusiesiems. 

Tinkamesnio būdo valstybei pasirūpinti 

žmonių sveikata kol kas nėra. manau, 

kad tai gerai žino ir opozicija“. Komiteto 

pirmininkas pateikė palyginimą: turintys 

pareigą psD susimokėti patys, moka 72 

litus per mėnesį, o vienos paros reanimacijoje 

kaina yra 7000 litų. 

pagal nuo 1997-ųjų pradžios 

įsigaliojusią įstatymo redakciją asmenys, 

nepriklausantys apdraustiesiems, 

mokėjo už save 10 procentų vidutinio 

darbo užmokesčio dydžio psD įmokas 

(apie 200 litų). Nuo 2009 m. sausio 1 d. 

beveik niekas nepasikeitė, tik asmenims, 

mokantiems už save, t. y. nepriklausantiems 

valstybės lėšomis draudžiamų 

asmenų kategorijai ar dirbantiesiems, 

psD įmoka buvo sumažinta – nustatyta, 

kad ji yra 9 procentai nuo minimalios 

mėnesinės algos (72 litai). ■

38_ OikOs 


vYTaUTaS SadaUSKaS: RENovacIJoS 

pRoGRamaS REIKIa labIaU vIEšINTI 

Kalbino žilvinas lElEiva 

Su Lietuvos verslo paramos agentūros 

(LVPA) statybų ekspertu Vytautu 

sadausKu kalbėjomės apie šiandien 

daug kam aktualią pastatų renovaciją. 

Domėjomės, kokį vaidmenį čia atlieka 

Verslo paramos agentūra ir ką svarbu 

žinoti norint atnaujinti tiek viešuosius, 

tiek privačius pastatus, taip taupant 

energiją, tausojant savo piniginę, o 

globaliai žvelgiant – ir visą aplinką, jos 

išteklius. 

Kuo užsiima Lietuvos verslo paramos 

agentūra ir koks jūsų paties vaidmuo 

joje? 

lvpa administruoja Europos sąjungos 

paramą (pagal 2007–2013 metų 

programą) viešojo sektoriaus pastatams 

modernizuoti (renovuoti), skirsto lėšas, 

prižiūri, kaip vykdomi projektai. pagal 

minėtą programą, vykdant viešųjų pastatų 

renovaciją, turėtų būti panaudota 

kiek daugiau nei 1 mlrd. litų. (iš viso 

2007–2013 m. programoje numatoma 

Es parama lietuvai – įvairioms veiklos 

sritims, kurias kuruoja ūkio ministerija – 

siekia 5 mlrd. litų.) 

Kas tie viešieji pastatai? 

viešieji pastatai – tai mokyklos, ligoninės, 

su tam tikromis sąlygomis aukštosios 

mokyklos, vaikų darželiai ir t. t. 

Ar riboja paramos gavimą šių pastatų 

arba įstaigų priklausomybė? 

Ne. šie pastatai gali būti pavaldūs savivaldybei, 

ministerijai ar apskričiai. 

Ar reikia, renovuojant viešąjį pastatą, 

jo šeimininkams prisidėti savais 

pinigais? 

Ne, nereikia. Finansuojama 100 % darbų 

vertės, tačiau reikia pažymėti, kad parama 

skiriama tik pagal energijos taupymo 

programą, todėl perdažyti klasės ar palatos 

sienų už šiuos pinigus nepavyks. 

Koks tada būtų finansuojamų darbų 

sąrašas? 

stogas, langai, sienų šiltinimas, cokolis 

(antžeminė pamato dalis), šildymo sistema 

(pastato ribose), energiją taupanti 

elektros instaliacija. 

Ar būtų finansuojamas autonominės 

katilinės ar kitos šildymo sistemos 

įrengimas? 

parengus projektą ir įrodžius, kad bus 

taupoma energija, būtų finansuojama. 

Su kokiomis problemomis ir sunkumais 

susiduriate įgyvendindami agentūros 

misiją? 

agentūros darbuotojams išties reikia 

daug žinių ir gebėjimų padedant paraiškų 

teikėjams susidoroti su kylančiais 

sunkumais– paraiškas rašant, derinant, 

organizuojant viešuosius pirkimus. vykstant 

procesui, nelengvas ir pats administravimas, 

prižiūrint mokėjimų prašymų, 

padarytų darbų ataskaitų teikimą ir t. t. 

be to, vykdomi mokymai, kaip visus šiuos 

darbus atlikti teisingai. mano paties, kaip 

statybų eksperto, pareiga tikrinti, ar darbai 

vykdomi skaidriai, pagal numatytas 

sąlygas ir sąmatas. 

Kaip sekasi viešajam sektoriui panaudoti 

Europos sąjungos lėšas? 

Gana neblogai, – jei lygintume su ankstesniais 

laikotarpiais, – netgi nepaisant 

to, kad šių metų žiema užsitęsė ir darbai 

V. Sadauskas 

vėlavo. šiandien (žiūrėkite lentelę) 

atlikta rangos darbų už 211 mln. lt, 

įtraukti į sąrašus 479 projektai už 1047 

mln. lt, gauta paraiškų už 1031 mln. 

lt, pasirašyta sutarčių už 643 mln. lt. 

Tai reiškia, kad už tiek bus atlikta darbų 

šiais metais. 

Kiek suprantu, jūsų darbo sfera – tik 

viešųjų įstaigų renovacija, tačiau mūsų 

skaitytojus domina ir privačių daugiabučių 

namų renovacija. Ką galėtumėte 

„Apžvalgai“ pasakyti šia tema? 

Didžiausia problema yra prastas programų 

viešinimas. pati paramos schema, 

manyčiau, nėra bloga, tačiau aplinkos 


2010 BALANDIS | Apžvalga OikOs_39 

ministerijos šioje srityje dirba nepakankamai. 

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta žinių, 

kad renovacija neatnešė tikėto rezultato 

ir svarbiausia ekonominio efekto... 

matote, svarbiausia, kad statybų procese 

dirbtų tikri profesionalai. Dar viena 

svarbi sėkmės sudedamoji dalis – vykdomų 

darbų kontrolė (techninė priežiūra). 

Tiems dalykams turi būti pasirinktos 

gerai savo darbą išmanančios įmonės 

ir žmonės. Nevertėtų ieškoti pigias 

paslaugas teikiančios organizacijos, 

kadangi akyla atliekamų darbų priežiūra 

reikalauja dažnai lankytis objekte, taip 

pat ir didelių laiko sąnaudų. Ką bekalbėtumėm, 

skrupulingas ir priekabus darbas 

reikalauja atitinkamo atlygio. 

Taip pat labai svarbu, vykdant renovaciją, 

aiškiai suformuluoti tikslą ir nurodyti 

parametrus darbus atliekančiai įmonei. 

Tą atlikti pati bendrija vargu ar sugebės. 

sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kokia 

šiluminė pastato varža turi būti po renovacijos, 

o ne kokie langai ir durys turi 

būti sudėti ar kokios sienos storis turi 

būti. svarbu galutinis rezultatas, kuris 

sumažins gyventojams pastatų šildymo 

išlaidas. Rekomenduočiau susirasti 

„centrinės projektų valdymo agentūros“ 

tinklalapį ar kitus šaltinius, kur yra gana 

aiškiai aprašytos techninės priežiūros 

sąlygos. 

svarbu ir tam tikri reikalavimai statybininkams, 

kurie pagal civilinį kodeksą 

turi atsakyti pagal sudarytą sutartį. Todėl 

ypač svarbu tai, kas sudėta į sutartį, 

ir pirmiausia – rodikliai, o tik paskui 

nagrinėtini iš to išplaukiantys dalykai: 

langai, durys, stogas, šiltinimo medžiagos 

ir kt. 

Kokios pagrindinės, jūsų nuomone, 

masinės renovacijos kliūtys? 

pirmiausia – bendrijų nebuvimas. stiprios 

bendrijos jau ankščiau kaupė lėšas 

ir pasirengė šiam procesui. Kiti dar tik 

galvoja kurti bendriją. suprantama, kad 

jokiomis lėšomis jie dar negali disponuoti. 

Kitas labai svarbus dalykas: suprantamas 

išaiškinimas ir įtikinimas, kad savininkas 

po renovacijos gaus ekonominį efektą. 

Taip pat reikėtų sukurti tokią atsiskaitymo 

sistemą, iš kurios aiškiai matytųsi, 

kokios sumos yra sumokamos ir kokios 

sutaupomos. ■ 

Kad šIlUma 

NEIšKElIaUTų į daNGų 

Kalbino Kęstutis salicKas 

>> 

Geriau vyriausybė investuotų į daugiabučių namų 

modernizavimą, negu kompensuotų už iššvaistytą 

šilumą. >> 

Apie įgytą patirtį renovuojant daugiabutį 

namą, apie užklupusius sunkumus, 

klaidas ir rastus sprendimo būdus, 

galiausiai apie tai, kodėl buvo imtasi 

nelengvo būsto atnaujinimo darbo, kalbamės 

su daugiabučių namų savininkų 

bendrijos „Liepa“ pirmininke, radviliškiete 

stase saVicKiene. 

Kas jus paskatino modernizuoti daugiabutį 

gyvenamąjį namą? 

Namas buvo pastatytas prieš 33 metus, 

tad jis buvo išties blogos būklės. lauko 

durys, laiptinių, rūsio langai buvo 

nesandarūs, vamzdynai – nepatikimi. 

Tik dalis namo gyventojų buvo pakeitę 

butų langus sandaresniais. siūlės tarp 

blokų buvo taip pat nesandarios. Net ne 

šildymo sezono metu labai šalti ir drėgni 

buvo kampiniai butai. 

Ar modernizuodami daugiabutį naudojotės 

Vyriausybės patvirtinta daugiabučių 

namų modernizavimo programa? 

Namą pradėjome renovuoti, kai vyriausybės 

parama sudarė 30 %, todėl rinkomės 

dalinį šiltinimą (apšiltinti kampai ir 

namo galai, pakeisti langai, sutvarkytas 

šiluminis mazgas), bet dar nebaigus sutartyje 

numatytų darbų, vyriausybė priėmė 

nutarimą skirti 50 % paramą, tada 

namo gyventojai nutarė išplėsti darbų 

apimtį, visiškai šiltinti sienas, įstiklinti 

balkonus. blogai, kad nebuvo priimtas 

kategoriškas sprendimas įstiklinti visus 

balkonus. butai su nestiklintais balkonais 

yra vėsesni, nukentėjo namo fasado 

išvaizda. manau, kad reikėtų skirti lėšų 

į modernizavimo programą patekusių 

namų pirmininkų mokymui (konsultacijoms, 

seminarams). 

pagal programą skiriama 50 % parama 

tikrai nemaža, tačiau trejus metus banko 

palūkanos didėjo nuo 5,5 % iki 10,8 %, 

tik paskutinį pusmetį sumažėjo iki 8 %. 

Kaip bebūtų, be vyriausybės paramos 

daugiabučio renovuoti nebūtų pavykę. 

mano nuomone, geriau vyriausybė 

investuotų į daugiabučių namų modernizavimą, 

negu kompensuotų už iššvaistytą 

šilumą. mano nuomone, dabartinė 

programa nepajudės, nes kam renovuoti, 

jei namai gerai šildomi ir mokamos 

kompensacijos... O modernizavus namus, 

juk taptų gražesni, šviesesni miestų 

mikrorajonai. Dabar tie pilki, nutriušę, 

kiaurai šilumą leidžiantys namai tik 

buldozerio šaukiasi. būtina paskatinti 

nerenovuotų namų prižiūrėtojus, kad jie 

subalansuotų šildymą, atliktų energetinį 

auditą, kad nebūtų leidžiama šiluma į 

dangų. 

Su kokiais sunkumais susidūrėte? 

buvome pirmasis namas Radviliškyje, 

pradėjęs ruoštis renovacijai, todėl teko 

daug agituoti gyventojus, kad būtų priimtas 

sprendimas dalyvauti renovacijos 

programoje. Daug kas abejojo šildymo 

išlaidų sumažėjimo efektyvumu, nes 

neturėjo pavyzdžio tarp savo pažįstamų. 

žmonės bijojo palūkanų mokėjimo 

bankams, nes pagal tuometes sąlygas, 

palūkanų procentas galėjo keistis kas 

pusmetį. per trejus metus palūkanos 

svyravo nuo 5,5% iki 10,8%. Tai gana 

didelės palūkanos. artimiausia būsto 

agentūra buvo tik panevėžyje, už 60 km 

nuo Radviliškio, tai apsunkino konsultavimosi 

ir bendradarbiavimo galimybes. 

baiminantis didelių išlaidų, nebuvo 

įtraukti stogo šiltinimo darbai, nes 

buvo manoma, kad prieš metus remontuotas 

stogas tarnaus dar keletą metų. 

Numatyti tik dangos remonto darbai. 

Tai buvo didžiausia klaida. lopytas

40_ APŽVALGOS AIKŠTELĖ 


stogas prakiuro praėjus pusmečiui po 

darbų pabaigos ir jau kitą vasarą teko 

savo lėšomis tvarkyti stogą. pasirinkome 

variantą su šiltinimu ir tuo labai 

džiaugiamės. 

Kai renovavome namą, trūko statybininkų. 

buvo pasirinktas mažiausią 

kainą pasiūlęs rangovas. statybininkų 

darbo kokybė, kultūra, darbo drausmė, 

terminų atidėjimas leido prognozuoti, 

kad toks darbų organizavimas nuves tik 

į bankrotą. Taip ir įvyko. Dėl defektų 

pašalinimo per garantinį laikotarpį 

nebėra į ką kreiptis. manau, kad būtina 

rinktis firmą, kuri savo darbus apdraudžia 

garantiniam laikotarpiui, tada 

atlygintų draudimo bendrovė, nors tai 

gal ir brangiau kainuotų. 

Kokie daugiabučio modernizavimo rezultatai? 

Ar pasiteisino jūsų lūkesčiai? 

Rezultatais esame patenkinti. sumažėjo 

šildymo išlaidos, pagražėjo namo išvaizda. 

Gailimės, kad nepasirinkome cokolio 

ir pamatų šiltinimo, nes vien dėl pirmųjų 

aukštų tenka laikyti aukštesnę šildymo 

temperatūrą. Jeigu būtų pasirinktas 

šildymas su galimybe reguliuoti temperatūrą 

kiekvienam butui, būtų labai 

padidėjusios renovacijos išlaidos, tačiau 

būtų galimybė rinktis norimą šildymo 

režimą – gyventi šilčiau arba labiau 

taupyti. Tačiau apie viską kalba lentelėje 

pateikti skaičiai, nurodantys šilumos 

sunaudojimą: 

Sunaudota 1m2 

Iki renovacijos 

šildymui per 

sezoną, kWh 

2004 – 2005 m. 92,7 

2005 – 2006 m. 90,7 

Po dalinės renovacijos (apšiltinti kampai 

ir namo galai, pakeisti langai, sutvarkytas 

šiluminis mazgas) 

2006 – 2007 m. 54,2 

Po visiškos renovacijos (apšiltintos namo 

sienos, pakeisti visi butų ir laiptinių langai, 

daugumos balkonų sudėti plastikiniai 

langai, apšiltintos lauko durys, tik 

neapšiltintas stogas) 

2007 – 2008 m. 51,4 

2008 – 2009 m. 44,6 

2009 m. vasarą buvo apšiltintas stogas 

2009 – 2010 m. 50* 

* Nors žiema buvo labai šalta, nurodytas 

skaičius sudaro apie pusę šilumos sunaudojimo 

analogiškame nerenovuotame name, esančiame 

kaimynystėje 

KETURI KlaUSImaI 

NEpRIKlaUSomYbĖS 

dvIdEšImTmEčIUI 

užrašė Neringa lašiENĖ 

Iškart po šv. Velykų Sąjūdžio būstinėje 

Pilietinės visuomenės institutas pakvietė 

į diskusiją „Atkurtai Lietuvos Respublikai 

dvidešimt metų: kaip ją kursime toliau“. 

Prie apskritojo stalo susėdo Nepriklausomybės 

akto signatarai, politikai ir 

politikos apžvalgininkai prof. V. lands- 

Bergis, prof. B. KuzmicKas, aleKsandras 

aBišala, audrius rudys, 

prof. a. KruPaVičius, K. girnius, V. 

ValentinaVičius, a. ramonaitė, a. 

ButKeVičius, r. VilPišausKas, d. 

Kuolys ir a. Perednis. „Apžvalga“ 

savo skaitytojams siūlo kai kurias diskusijoje 

išsakytas prelegentų mintis. 

darius Kuolys: 

Kažkada Tomas s. Eliotas yra sakęs, kad 

demokratija šalyje priklauso nuo kasdienio 

bendravimo, politikų, intelektualų, 

kultūrininkų, verslo žmonių kasdienės 

idėjų apykaitos. lietuvos Respublika kaip 

bendras reikalas – tokia šiandien būtų šio 

susiėjimo paskirtis. 

aurimas Perednis: 

Krisas Donelis, buvęs NaTO generalinio 

sekretoriaus patarėjas Rytų Europoje, yra 

kalbėjęs apie strateginio mąstymo stagnaciją. 

ar tai, kas vyksta dabar, po to, kai 

jau įstojome į NaTO ir Es, galima tam 

tikra prasme vadinti strateginio mąstymo 

stagnacija? Kokios neišspręstos svarbiausios 

problemos, kokia tų klausimų esmių 

esmė leidžia mums kalbėti apie tam tikrą 

stagnaciją? 

Vytautas landsBergis: 

Jeigu priimtumėm tą tezę, kaip svarstytiną, 

tas pasakymas turėtų liesti ne 

vien lietuvą. Galima kalbėti apie visos 

Europos strateginio mąstymo stagnaciją 

arba ribotumą. 

Dabar turbūt stagnuoja arba yra sutrikusi 

pati Es ir mums sunku yra nebūti 

sutrikusiems, nestagnuoti. Galbūt toji 

tezė apie stagnaciją galėtų būti susieta su 

netikrumu, kuris reiškiasi pačioje Es ir 

vertybių krize. Daug vertybinių dalykų 

yra deklaruojami iš tradicijos. Kaip save 

suvokia Europa ir kokią save ji nori teigti 

ir ginti, jei ją bando prievartauti, kad ji 

keistųsi, atsisakydama vertybinių projektų, 

ir Europa pasiduoda, užuot gynusis. 

iš to kyla netikrumas. Nedidelė valstybė 

lietuva gali eiti į kovą už Europą, ginti 

dabar Europą, bet reikia apsibrėžti, kokie 

mes dabar būsime... 

ramūnas VilPišausKas: 

Europos institucijose vyksta diskusijos 

ir jos parodo neapsisprendimą. Daugeliu 

atveju iš tikrųjų kyla klausimas dėl 

esminių vertybių, kurios Europai buvo 

svarbios ir kurios ją darė stiprią. žiūrint 

į lietuvą, aš vis dėlto performuluočiau 

minėtą tezę. mano nuomone, turime 

ne strateginio mąstymo stagnaciją, bet 

strateginio veikimo nepajėgumus. idėjų 

netrūksta, dviejų dešimčių patirtis ir 

analitiniai gebėjimai yra pakankami lietuvoje 

ir ji neatrodo prasčiau už kitas šalis 

Europoje. bet problemos kyla tas idėjas 

paversti politiniais veiksmais. 

ainė ramonaitė: 

pirminiai buvo du dalykai – sukurti valstybę 

iš nieko ir sukurti demokratiją. mes 

valstybę sukūrėme, išaugome iš tų laikų, 

kai dominavo reketininkai, bet vis dėlto 

nepasiekėme to autonomiškos valstybės 

etapo, kada valstybė, kaip sakyta, turėtų 

ne tiktai strateguoti, bet ir įgyvendinti 

strategijas. pagrindinė problema yra 

biurokratinio kompetentingo korpuso ir 

tam tikros etikos trūkumas. Kitas dalykas, 

demokratijos esmė yra išlaikyti labai subtilų 

santykį tarp lyderystės – vadinamojo 

elito – ir ne-elito. pas mus nėra išugdyto 

elito ir būtent dėl to nėra demokratijos, 

o yra didelis “stiprios rankos” troškimas 

ir pan. Nebuvo sukurta sistema naujam 

politiniam elitui atsirasti. lyderis yra tas, 

kuris sugeba išauginti kitą lyderį. ir deja, 

šito lietuvoje neįvyko. 

Virgis ValentinaVičius: 

mano galva, strateginis tikslas yra iš tikrųjų 

tapti natūralia ir organiška Europos 

dalimi. mes tas tikrai dar nesame, ir kyla


klausimas, kodėl. atsigręžiame į tuos 20 

metų: taip, mes sukūrėm valstybę, taip, 

gal ji net nėra “fail state” (bankrotas), bet 

man kirba klausimai, kam mes ją panaudojome? 

mes per 20 metų nesugebėjom 

išspręsti liustracijos problemų. Tai labai 

paprastas konkretus klausimas, jis buvo 

blokuojamas, ir visos laisvės ir demokratinės 

galimybės buvo panaudotos, kad šio 

klausimo sprendimas būtų sužlugdytas. 

Kitas pavyzdys – energetinė nepriklausomybė. 

20 metų, iš esmės, buvo daroma 

viskas, kad ta energetinė priklausomybė 

– tiek dujų, tiek elektros – išliktų. O 

mūsų teisėsauga? Kokios būklės mūsų 

teismai? pacituosiu energetikos ministrą 

a. sekmoką: “šitoje valstybėje teisėsauga 

ir teismai užtikrina tik teisėtumą, bet ne 

teisingumą.” 

algis KruPaVičius: 

Ko lietuva prieš 20 metų norėjo? Trys 

dalykai, mano supratimu, tada buvo svarbūs. 

pirmas dalykas – demokratija, antras 

dalykas – nepriklausomybė, valstybės 

atkūrimas, trečias dalykas – švediškos 

lietuvos, socialinio teisingumo lietuvoje 

sukūrimas. bet teisingesnės visuomenės, 

teisingesnio susitvarkymo ir, būtent 

skandinaviškos lietuvos įvaizdis buvo 

išties labai svarbus, aiškus ir konkretus 

orientyras vertybine prasme. labiausiai 

yra nerealizuota ir pamiršta būtent toji 

“švediška” lietuva, socialinis teisingumas, 

socialinė lygybė, kokia ji apskritai galima 

kapitalistinės, ne laisvos, o socialios, 

rinkos sąlygomis. 

Kaip tik pirmą kartą praeitų metų gale 

ir šių metų pradžioje lietuvoje atliktas 

Europos vertybių socialinis tyrimas. To 

tyrimo duomenys parodo, kas yra visuomenė, 

ko ji nori ir kokios yra vertybės 

čia ir dabar. lietuvoje pirma svarbiausia 

vertybė yra stipri valdžia, kuri užtikrina 

individų saugumą. 81 procentas atsakymų! 

antra pagal vertybes saugi aplinka 

– 76 procentai. Trečia, lygios galimybės. 

visuomenė nori lygių galimybių, kad 

kiekvienas galėtų save realizuoti. Ketvirta, 

72 procentai, – teisė spręsti pačiam. Kūrybiškumas 

– 51, galimybės saviraiškai – 

47, sulaukti pripažinimo ir tapti turtingu 

– 45 procentai… mūsų visuomenės ypatinga 

problema yra savikritika, nuolatinės 

dejonės, kad esame blogiausi iš Rytų 

ir vidurio Europos, blogiausi Europos 

sąjungoje. Rytų ir vidurio Europoje 

skirtis nuo vakarų Europos yra ir mes 

esame Europos dalis, tik šiek tiek kitokie. 

ir visą laiką būsime šiek tiek kitokie, kaip 

vokiečiai, austrai, belgai taip pat yra kitokie, 

nes nėra Europos vidurkio. Europos 

esmė yra vienybė įvairovėje. Europa bus 

įvairi, ji turės nemažai skirtumų ir išmoks 

gyventi tose skirtybėse. labiausiai mums 

trūksta pasitikėjimo vieni kitais. žmonės 

pirmiausiai per mažai pasitiki vieni 

kitais, savo kaimynu, savo pažįstamu, 

savo artimiausia aplinka. Tai yra viena iš 

fundamentaliausių Europos visuomenių 

problemų. 

Bronius KuzmicKas: 

minėta, kad mums nelabai sekasi nuo 

minties pereiti prie veiksmo. sąjūdis savo 

laiku nuo minties iki veiksmo perėjo gana 

sėkmingai, dėl to, kad mintis tada buvo 

ne abstrakti, bet giliai personalizuota. Tos 

minties nešėjai kartu turėjo ir atsakomybę, 

ir pasitikėjimą vienas kito atžvilgiu. 

palyginus, kaip tuomet supratome 

valstybę ir jos judėjimą, su tuo supratimu, 

kurį turime dabar, be jokios abejones, 

dabartinis supratimas yra platesnis, realistiškesnis, 

mes matome, kad valstybė yra 

labai sudėtingas darinys, įvairūs sektoriai 

ne visada susikalba ir galbūt kai kada 

atskiri sektoriai juda nesuderintomis 

aplinkmėmis. bet ar mes turime supratimą, 

kokia valstybės paskirtis? ar valstybė 

yra tiktai naktinis sargas, kuris saugo 

piliečių miegą ir jų gyvenimo darbo 

sąlygas, ar valstybė turi tam tikrų įsipareigojimų 

tautos atžvilgiu? Juk mes nepriklausomybę 

atsatinėjome tautos likimo, 

tautos savarankiškumo ateities vardan. 

ar dabar valstybė ką nors tautos atžvilgiu 

gali daryti? Kokiais atvejais lietuva 

kaip valstybė turėtų būti stipri, kokiais ji 

savo stiprybės išvis negalėtų rodyti? ar 

valstybė pajėgia galinėtis su oligarchijomis? 

ar emigracija tęsis ir toliau tokiu 

APŽVALGOS AIKŠTELĖ_41 

Iš kairės į dešinę: Bronius Kuzmickas, Ramūnas Vilpišauskas, Kęstutis Girnius, Vytautas Landsbergis, 

Virgis Valentinavičius, Aleksandras Abišala 

Neringos Lašienės nuotrauka 

pačiu tempu kaip dabar, ar bus kažkoks 

posūkis? matau dar vieną ateities iššūkį, 

kurio nelabai dar suvokiame, būtent tai, 

kad lietuvos visuomenė tampa vis labiau 

daugiakultūrė ir daugiatautė. Kinai, 

islamo išpažinėjai… lietuva kaip Es šalis 

patraukli, daugiakultūriškumas kelia visokias 

ksenofobiškas nuotaikas, tam reikia 

taip pat ruoštis. 

ramūnas VilPišausKas: 

Teigčiau, nors tai gal skambės paradoksaliai, 

kad stipri lietuvos valstybė gali 

būti tik tada, kai ji bus ribota. Tai yra 

atliks ribotą skaičių funkcijų, bet atliks jas 

efektyviai. Dabar funkcijų vykdymas yra 

imituojamas, bet iš tikrųjų jos kokybiškai 

nevykdomos. lietuvos institucijos taip 

pat nebuvo kuriamos iš niekur. Jos buvo 

kuriamos ant jau kai kurių egzistavusių 

institucijų. Tas paveldas keičiasi pernelyg 

lėtai ir todėl tikrai sunku tikėtis sukurti 

švedišką sistemą. Todėl realistiškesnis, 

mano nuomone, scenarijus būtų sukurti 

ribotą, bet gerai tas funkcijas atliekančią 

valstybę, ir nemeluoti žmonėms, kad 

galime siūlyti nemokamą mokslą, nemokamą 

sveikatos apsaugą, nors iš tikrųjų 

bus mokama šešėlyje ar kitaip. strategijų 

tikrai prikurta, kriterijų prigalvota daug ir 

jie tinkami įvairioms politinėms jėgoms 

ir politinėms vertybėms. Nėra politinio 

sutarimo, kuris išeitų už vienų rinkimų 

horizonto. Jeigu pradėjome aukštojo 

mokslo reformą, tai gal vis dėlto pabandykime 

įgyvendinti tą modelį, kurio 

ėmėmės. ar jis geras, ar blogas, galėsime 

spręsti tik tada, kai bus patirtis ir vertinimai, 

o ne po kelerių metų, kai vėl imama 

keisti viską, vėl ardyti ir siūlyti kažkokį 

kompromisinį variantą. būtent čia matau 

pagrindinį iššūkį – kaip rasti politinį 

sutarimą, tam tikrus daugiau mažiau 

nuoseklius modelius, įgyvendinant tai, 

kas pradėta.




bismarkas, išrašydamas taisykles prūsijos 

valstybei, prūsams, sugebėjo priversti jų 

laikytis, ir nuo to laiko vokiečiai įstatymą 

gerbia ir stengiasi jo žūtbūt laikytis iki 

šiol. lietuviai to neišmoko ir neišmoks. 

viešasis lietuvos administravimas yra 

tragiškas. be esminės viešojo administravimo 

pertvarkos nepasiseks nei sveikatos 

reforma, nei švietimo reforma, nei kitos, 

paprastesnės. 

ainė ramonaitė: 

ar ne keistas užsiėmimas, ką čia mes 

darome ir ką daro vyriausybė, sutelkusi, 

sakykim, protus sukurti valstybės kūrimo 

strategijai? iš principo tai yra antidemokratinė 

veikla. Demokratinė sistema yra 

rinkimai. partijos formuoja strategijas, 

o visuomenė iš jų renkasi. O dabar mes 

einam kitu būdu, bandome klausti, ko 

visuomenė nori. šiuo atveju pritarčiau 

sakantiems, kad visuomenė savo norų neartikuliuoja. 

lyderiai artikuliuoja norus, o 

visuomenė renkasi. lyderiai nebūtinai yra 

tie, kurie valdžioje sėdi, visuomenėje gali 

būti ir kiti lyderiai. 

Esminis dalykas žmogaus orumo užtikrinimas. 

čia susideda keli dalykai – saugumas, 

minimalus ekonominis išgyvenimas 

ir tam tikra socialinė lygybė, kuri, vėlgi, 

užtikrintų orumą. mes turbūt galėtume 

formuoti vienmatę – būtent žmogaus 

orumo užtikrinimo – strategiją. 


Kadangi su kvietimu į šią diskusiją gavau 

keturis klausimus, į juos trumpai ir noriu 

atsakyti. Kokiais per 20-metį padėtais 

valstybės pamatais šiandien galime remtis? 

mano atsakymas – suformuotomis 

struktūromis, jeigu pavyks joms suteikti 

demokratinį turinį. Kokios svarbiausios 

valstybės problemos liko neišspręstos? 

Realus saugumas, valstybės ir demokratijos 

apsauga. manau, kad tai svarbiausias 

dalykas. prie kokių pagrindinių darbų 

visuomenei ir valdžiai šiandien reikėtų 

susitelkti? Dėl kokių sprendimų susitarti? 

Teisėtvarka, pagrįsta sąžine ir drąsa. 

įstatymai turi būti sąžiningi. Taip pat 

dar pažymėčiau vaikų ir jaunimo apsaugą. 

Ketvirtas klausimas, kokia nauja lietuvos 

politinė darbotvarkė galėtų suvienyti 

visuomenę? saugūs namai – mūsų namai, 

be šeimos vagių. Kaip pasiekti, kad šeimos 

vagis būtų absoliučiai nepriimtinas? 

■ 

RImaNTaS JoNaS daGYS: pRadĖdamI 

SodRoS pERTvaRKą pIRmIaUSIa 

apSIbRĖžKImE TIKSlą 


R. j. DAGYS. Lietuvos Respublikos Seimo 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas 

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos 

darbo grupė paskelbė siūlymus dėl 

socialinio draudimo sistemos, kurie 

sukėlė gana audringą diskusiją. Iš tiesų 

vienareikšmiai tai vertinti neišeina, bet 

gerai, kad diskusija vyksta. 

Kadangi buvo pasiūlyta vieša diskusija, 

noriu joje dalyvauti. Taigi išgirdome 

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

darbo grupės, laisvosios rinkos instituto 

siūlymų, savo nuomonę pateikė finansų 

ekspertai (pvz., Raimondas Kuodis). 

šiuo metu seimo socialinių reikalų ir 

darbo komitetas yra išnagrinėjęs ir valstybės 

kontrolės siūlymus. seime prasidėjusi 

diskusija dėl tolesnės socialinės 

reformos. yra ką aptarti. 

Dabartinis sODROs puolimas 

žiniasklaidoje, manau, yra organizuotas 

ir organizuotas tų, kurie nori iškelti save 

kaip alternatyvą. Nauja panacėja – viską 

perveskime į pensinius fondus ir nuo to 

mūsų gyvenimas pagerės. Nesu pensinių 

fondų priešininkas, bet toks reikalo pateikimas 

reiškia paprasčiausią neišmanymą. 

Ką mums duoda pensiniai fondai? 

Nauda iš jų gali būti sėkmės atveju, bet 

Europos Komisija rekomenduoja naudoti 

ne didesnę kaip 3 proc. per metus 

fondo palūkanų augimo formulę. Tai 

mažesnis negu bankuose padėtų indėlių 

palūkanų augimas. Jeigu paimtume dalį 

visų sODROs mokesčių ir prievartiniu 

būdu padėtume į banką, ten priaugtų 

didesnės palūkanos. 

Fondai yra tam tikri žaidėjai rinkoje 

– jie investuoja pinigus, supirkinėja 

akcijas ir t. t. Jų naudingumas – kita 

diskusija. be to, jie nemažą dalį pelno 

pasiima sau, o bankroto naštą tektų 

prisiimti valstybei. 

laisvosios rinkos institutas mano, 

kad sODRą reikia kone iš viso panaikinti 

ir viską atiduoti pensiniams 

fondams. mano nuomone, tai nepagrįsta 

skaičiavimais deklaracija, atstovaujanti 

tam tikriems interesams. Tokių siūlymų 

linkčiau net nekomentuoti. 

Grįžkime prie sODROs, kurios 

puolimas, manyčiau, yra surežisuotas 

turint tikslą ją sunaikinti. sODRa 

išsilaikė, pensijos mokamos reguliariai, 

šiek tiek mažesnės, bet mokamos. Net 

per krizę ši institucija nenustojo veikti. 

O kaip būtų buvę su pensiniais fondais, 

nežinau. Kad sODROJE taisytinų 

dalykų yra – tai tikrai taip. ir to nevadinčiau 

reforma, tik būtinu patvarkymu. 

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus. 

sODRa jau buvo „paremontuota“ 

ir – į blogąją pusę. pati institucija, kai 

buvo kuriama, numatyta kaip savarankiška 

ir kokie nors pensijų didinimai ar 

mažinimai buvo aiškiai reglamentuoti 

finansinėmis taisyklėmis ir tai spręsdavo 

trišalė taryba, į kurią įeina darbdaviai, 

profsąjungos ir vyriausybė. socialdemokratams 

būnant valdžioje, neproporcingai 

buvo iškeltas vyriausybės vaidmuo 

– trišalė taryba tapo patariamąja 

institucija ir todėl prisiimti neįmanomi 

įsipareigojimai. apie tai kalba valstybės 

kontrolė ir tai reikia sutvarkyti kuo greičiau, 

apimant ir kaupimo fondus, – įvesti 

jų griežtą reglamentavimą, kad nebūtų

2010 BALANDIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_43 

iššvaistytos lėšos priimant finansiškai 

nepagrįstus populistinius sprendimus, 

kad būtų kaupiamas draudimo rezervas 

ir t. t. Tai sutvarkius, sODROJE apskritai 

beliktų tobulinti labai paprastus 

dalykus. 

Kalbant apie sODROs ateitį iš esmės, 

pirmiausia reikia turėti tikslą: kokių 

pensijų žmonės nori? susidaro vaizdas, 

kad per priemones mes pametėme tikslą. 

sureikšminame kokią nors priemonę, 

užmiršdami, kad už tos sistemos stovi 

gyvi žmonės, kurie nusipelnė savo darbu 

padoriai gyventi senatvėje. žmogus yra 

užmirštas. Dažnai keliamos dirbtinio 

subalansavimo priemonės. Kaip socialinių 

reikalų ir darbo komitete paaiškėjo, 

ministerijos darbo grupė siekia išlaikyti 

tą patį santykinį pensijų lygį, koks yra 

dabar. Tai būtų tragiška situacija, nes dar 

neatėjus sunkmečiui daugiau kaip 30 

proc. pensininkų gyveno žemiau skurdo 

ribos. po dabartinio, nors ir palyginti 

nedidelio apkarpymo, skurstančiųjų 

skaičius neabejotinai išaugo. Tai reikštų, 

kad mes ateičiai konservuojame dabartinį 

pensinį aprūpinimą. Tai tikrai nėra 

geras siūlymas. mes turime bent pasivyti 

santykinį Es pensijų vidurkį – toks ir 

galėtų būti mūsų tikslas. 

mano nuomone, pats laikas Tėvynės 

sąjungai-lietuvos krikščionims 

demokratams nustoti perdėm nuolaidžiauti 

liberalams socialinės politikos 

klausimais. Jau gana laikinojo įstatymo, 

kuriame viskas sudėta į krūvą, nematant 

skirtingų grupių specifikos. Galėjome 

to išvengti – 300 milijonų litų vargu ar 

būtų sugriovę šalies biudžetą. Ėjome 

į kompromisus, saugojome kelius, bet 

nukarpėme pensijas. 

Kokio socialinio draudimo mes 

norime? skaičiuojant pagal laisvosios 

rinkos instituto pateiktą formulę, sO- 

DROs pensijos turėtų sumažėti kone 

tris kartus. vargu ar toks kelias mums 

priimtinas. Reikia sugrąžinti žmonių 

norą solidariai mokėti įmokas į socialinį 

draudimą. Jeigu mes planuojame 

tokias mažas pensijas, kurių dydis beveik 

nepriklauso nuo įmokų dydžio, tai jokio 

entuziazmo mokėti sODRai nesukelsime. 

Raimondo Kuodžio siūlymai 

pereiti prie kaupiamojo pensijų skaičiavimo 

principo, kai kiekvienas įmokėtas 

litas tau būtų priskaičiuotas ir tu gautum 

pensiją skaičiuojant visą gyvenimą kauptas 

lėšas, mano nuomone, yra racionalūs 

>> 

Kad ir kokį socialinio draudimo modelį kurtume, visada 

lemia santykis tarp mokančiųjų mokesčius ir 

gaunančiųjų išmokas. >> 

ir galima būtų jiems pritarti. Tokia 

sistema yra išbandyta ne vienoje šalyje, 

tarp jų ir švedijoje. 

valstybės kontrolė taip pat pažymi, 

kad politikai įsikišo į tam tikrų draudžiamųjų 

rūšių sistemą ir kai kurias 

funkcijas, – nors socialiniam draudimui 

nebūdingas, yra socialinės politikos 

funkcijos, kurios turėtų būti finansuojamos 

iš valstybės biudžeto (pvz., socialinė 

pagalba), – perdavė socialiniam draudimui, 

to nekompensuodami iš valstybės 

biudžeto. 

Ką reikės tvarkyti atskirose draudžiamosiose 

rūšyse? Jeigu norime 

efektyvesnio draudimo nuo nedarbo, tai 

liberalizuodama darbo santykius valstybė 

turės prisiimti didesnį krūvį rūpintis 

bedarbiais, palengvindama naštą darbdaviams. 

Esame skaičiavę – daniškas 

darbo santykių modelis, deja, kainuoja 

tris papildomus sODROs procentus. 

Darbdavių tokie skaičiavimai nenudžiugino. 

Negalima išbalansuoti sistemos. 

Neapsaugotų žmonių negalima mesti į 

gatvę. Taigi turime būti labai atsargūs. 

Kai kuriuos pakeitimus reikės daryti, bet 

negalima perlenkti lazdos. 

Kita šneka mūsų dar laukia dėl 

motinystės. ir tai turėtų būti viena 

kertinių diskusijų. Kad ir kokį socialinio 

draudimo modelį kurtume, visada lemia 

santykis tarp mokančiųjų mokesčius ir 

gaunančiųjų išmokas. pats natūraliausias 

šio santykio gerinimo būdas yra jauna 

– jaunėjanti visuomenė. senėjančios 

visuomenės nei kaupiamieji fondai, nei 

sODRa neišgelbės. Galima bus sugalvoti 

tik padoraus pasilaidojimo būdus... 

Ką, beje ir deja, siūlo Europos sąjunga, 

taip pat yra ne kas kita, kaip turtingo 

pasilaidojimo modeliai. mes čia neturėtume 

mėgdžioti Europos ir pagrindinis 

rūpestis mums dabar turėtų būti, kaip 

gerinti demografinę situaciją – stiprinti 

šeimą, pagrįstą santuoka. Kad gimstamumas 

šalyje išaugtų, reikia rūpintis 

gimstamumu viduriniame sluoksnyje, 

su kurio užaugusiais vaikais visuomenė 

paprastai turi mažiausiai bėdų. Kaip 

rodo pastarųjų metų statistika, tai labai 

susiję su mūsų motinystės-tėvystės 

atostogomis. be reikalo kelis kartus 

judinome šią sistemą. sumažės moterų, 

norinčių gimdyti, jeigu jos artimiausiais 

metais nejaus saugios perspektyvos. 

Nors tai brangiai kainuoja, bet elementarus 

skaičiavimas rodo, kad kiekvienas 

užaugęs vaikas per 30 metų suneša 

mokesčių kone 50 kartų daugiau, negu 

mes išmokėtume vaiką užauginančiai 

motinai. Nauda akivaizdi. Taigi turime 

panaudoti visus rezervus šiai sistemai išsaugoti, 

užuot diskutavę su pseudolygių 

galimybių apologetais ir nuolaidžiaudami 

liberaliems ekonomistams. Jeigu 

gimstamumo neskatinsime, ateityje 

normalių pensijų neturėsime. 

ministerijos darbo grupė pasitelkė 

„Eurostato“ skaičiavimus, kad 2020 

m. lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų. 

Jeigu prognozuojama 2,5 mln. perspektyva, 

tada reikia drastiškai didinti 

pensinį amžių, kad būtų išlaikytas 

dabartinis lygmuo. Taigi kuo mažesnis 

gimstamumas, tuo vėliau žmogus turės 

išeiti į pensiją. Kitokių ir sODROs, ir 

kaupiamųjų fondų šaltinių nėra. Turės 

būti kitoks dirbančiųjų ir nedirbančiųjų 

santykis. Jeigu randame 1 milijardą keliams 

tiesti, 1 milijardą rasti motinystės 

išmokoms irgi galima. 

Gimstamumo skatinimas yra kertinė 

diskusija, – ir tam turi būti naudojamos 

visos priemonės. Kitaip pensinį 

amžių reikės ilginti smarkiai. 

Kai kas pasakys, kad labai svarbu sustabdyti 

emigraciją. žinoma. ir tai, beje, 

taip pat smarkiai pagelbėtų sODRai. 

Todėl turi būti labai aiškios antiemigracinės 

politikos gairės, nes emigracijos 

procesai yra susiję su pensine sistema. 

be emigracijos srautų sustabdymo, bus 

sunku ko nors pasiekti. 

visi kiti klausimai taip pat svarbūs, 

bet juos spręsti galime tik radę pagrindinių 

problemų sprendimus. vienu kitu 

procentu sumažinti ar padidinti mokesčius 

yra technika, tačiau svarbiausi skaičiai 

ir esminės, akcentuojamos sąvokos 

turi būti gimstamumas, emigracija ir 

senėjanti visuomenė. ■



Šios kadencijos Seime balandžio 19–22 

d. jau antrą kartą posėdžiauti rinkosi 

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 

(PLB) komisija. Komisiją sudaro 

9 Seimo nariai (po vieną atstovą nuo 

kiekvienos frakcijos) ir 10 Pasaulio 

lietuvių bendruomenės narių: Lenkijos, 

jAV, Kanados, Portugalijos lietuvių 

bendruomenių atstovų. Svečių teisėmis 

dalyvavo ir Australijos bei Argentinos 

lietuvių bendruomenių atstovai. Komisijos 

pirmininkas Paulius Saudargas ir 

bendrapirmininkis nuo PLB Vytas Maciūnas 

džiaugėsi konstruktyviai praėjusia 

komisijos posėdžių savaite. 

per keturias posėdžių dienas Komisija 

aptarė jai ir visai lietuvių tautai 

svarbius ir aktualius klausimus. Komisija 

posėdžius tradiciškai pradėjo dvigubos 

pilietybės klausimu. seimo Teisės 

paSaUlIo lIETUvIaI SUSIRūpINę 

EmIGRacIJoS maSTaIS IR „lTv WoRld“ 

lIKImU 

Raminta žūsiNaiTĖ 

2010 m. balandžio 19 d. posėdžiauti susirinko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Komisiją pasveikino Lietuvos Respublikos 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. 

ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas 

stasys šedbaras pristatė pilietybės 

klausimo aktualijas ir naująjį pilietybės 

įstatymo projektą. vėliau buvo diskutuota 

apie lietuvių grįžimo į Tėvynę 

problemas. šioms problemoms drauge 

analizuoti Komisijos nariai pasikvietė 

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 

švietimo ir mokslo ministerijos, 

Tarptautinės migracijos organizacijos, 

vytauto Didžiojo universiteto atstovus. 

Tarptautinės migracijos organizacijos 

vilniaus biuro vadovė audra sipavičienė 

pristatė grįžtamosios migracijos 

tyrimo rezultatus. Ji teigė, kad nors 

2009 metais emigracija iš lietuvos išaugo 

itin ryškiai, šiame procese galima 

įžvelgti ir naudingų aspektų. anot jos, 

migrantų potencialą galima panaudoti 

įtraukiant juos į mokslinius projektus, 

nebūtinai jiems gyvenant lietuvoje. 

Ramintos Žusinaitės nuotrauka 

Taip pat a. sipavičienė vartojo „virtualių 

sugrįžimų“ terminą, kuris reiškia 

emigrantų įtraukimą į lietuvos darbo 

rinką jiems negyvenant lietuvoje. Kitas 

dalykas – išvykę į svečias šalis žmonės 

pamato neužpildytas nišas lietuvoje, 

tad grįžta su naujomis idėjomis ir ima 

tas nišas pildyti. a. sipavičienė teigė, 

kad labai svarbu efektyvinti informacijos 

teikimą emigrantams, kuriant migracijos 

informacijos centrus, kuriuose 

žmonės gali konsultuotis visais su 

išeivija, taip pat ir su grįžimu susijusiais 

klausimais. 

pirmąją dieną Komisijoje buvo 

pristatyta ir užsienio lietuvių studentų 

stažuočių lietuvoje programa ir aptartos 

su tuo susijusios problemos. šia programa 

užsienio lietuviai studentai skatinami 

atlikti praktiką įvairiose lietuvos 

institucijose, įstaigose ir įmonėse, kad

2010 BALANDIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_45 

tokiu būdu jie ne tik įgautų profesinės 

praktikos ir žinių, bet ir sustiprintų 

ryšius su lietuva, mokydamiesi taisyklingos 

lietuvių kalbos, tradicijų. 

antrąją posėdžių savaitės dieną 

Komisijos nariai gilinosi į lietuvos 

ūkio situaciją ir plėtros strategiją bei 

analizavo lietuvos energetinio saugumo 

klausimus. ūkio ministerijos atstovai 

pristatė lietuvos ūkio plėtros strategiją, 

jos įgyvendinimą, taip pat kalbėjo apie 

smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą. 

Energetikos viceministras Romas švedas 

Komisijos nariams pateikė informaciją 

apie lietuvos energetikos politiką, 

taip pat atominės energetikos galimybes 

ir perspektyvas. seimo aplinkos 

apsaugos komiteto pirmininkas Jonas 

šimėnas skaitė pranešimą apie atsinaujinančių 

išteklių energetikos galimybes 

lietuvoje. 

Kartu su lietuvių kalbos instituto 

tarybos nare Rita miliūnaite, valstybinės 

lietuvių kalbos komisijos pirmininke 

irena smetoniene, užsienio reikalų 

viceministre asta skaisgiryte-liauškiene 

ir Europos Komisijos atstovybės 

lietuvoje pareigūnu Jonu morkumi 

Komisija diskutavo apie lietuvių kalbos 

išsaugojimo globalios visuomenės 

aplinkoje svarbą. iš tiesų mažos kalbos 

pasaulyje išgyvena didžiulius globalaus 

pasaulio iššūkius, nes į jas veržiasi svetimžodžiai, 

naujadarai, neturintys atitikmenų, 

kalba skursta. Todėl kinta ne 

tik pati kalba, bet ir kalbinė savimonė. 

Dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo 

originaliais rašmenimis komisijos nariai 

vieningai sutarė, kad šiuo klausimu turi 

būti labiausiai atsižvelgiama į kalbininkų 

nuomonę. 

Komisijos nariai taip pat aptarė 

visuomenės informavimo reglamentavimo 

lietuvoje klausimus. seimo 

švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 

pirmininkas valentinas stundys kalbėjo 

apie galimą neigiamą informacijos 

poveikį visuomenei, taip pat tautinio 

identiteto išsaugojimą informacinės 

visuomenės sąlygomis. posėdyje buvo 

aptartas itin opus išeiviams klausimas 

– „lTv World“ kanalo likimas. Esamą 

padėtį Komisijos nariams pristatė lRT 

generalinis direktorius audrius siau- 

rusevičius. Jo teigimu, „lTv World“ 

kanalo transliavimą lems finansavimo 

buvimas arba nebuvimas, tačiau pats 

lRT vadovas teigė suprantąs šio kanalo 

svarbą lietuvių išeiviams ir sieksiąs, kad 

finansavimas kanalui transliuoti nebūtų 

nutrauktas. 

Komisijos nariai aptarė ir gana opų 

visai lietuvos visuomenei klausimą – 

okupacijos žalos atlyginimą. 

šių posėdžių rezultatas – parengtos 

ir patvirtintos 4 rezoliucijos ir 

sudarytos darbo grupės rengti kitoms 

– numatytoms – rezoliucijoms. seimo 

ir plb komisija priėmė rezoliucijas 

„Dėl „globalios lietuvos“ ilgalaikės 

strategijos“, „Dėl visuomenės informavimo“, 

„Dėl užsienyje gyvenančių 

lietuvių stažuočių ir studijų programų“ 

ir „Dėl televizijos kanalo „lTv World“ 

transliacijų tęstinumo“. su rezoliucijų 

tekstais artimiausiu metu bus galima 

susipažinti seimo interneto svetainėje 

www.lrs.lt. ■ 

>> 

Komisijos nariai aptarė ir gana opų visai lietuvos 

visuomenei klausimą – okupacijos žalos atlyginimą. >> 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras (kairėje) pristatė Komisijai dvigubos pilietybės klausimo aktualijas. Iš dešinės: Komisijos 

pirmininkas Paulius Saudargas, bendrapirmininkis Vytas Maciūnas ir pirmininko pavaduotoja joana Kuraitė-Lasienė 

Ramintos Žusinaitės nuotrauka

46_ ISTORIKO ŽVILGSNIU 


oGINSKIų KUlTūRoS pavEldaS 

aTGImSTa RIETavE 

vytas RuTKausKas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius 

V. Rutkauskas 

1786 m. į Abiejų Tautų Respublikos 

(ATR) Seimą buvo išrinktas vienas 

jauniausių to meto politikų – 21 metų 

kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. 

„Tarnauti Tėvynei!“ – toks buvo šios 

neeilinės asmenybės – ypatingojo pasiuntinio, 

įgaliotojo ministro, Gegužės 

3-osios Konstitucijos signataro, paskutinio 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 

(LDK) iždininko (finansų ministro), Tado 

Kosciuškos sukilimo dalyvio, maištingo 

emigranto, Vilniaus universiteto mokslo 

tarybos garbės nario, LDK atkūrimo 

vizijos puoselėtojo – gyvenimo credo. 

Nuotrauka iš ROKI muziejaus archyvo 

Rietavo dvarvietės apsauginės sienos Baltieji 

vartai 

? nuotrauka 

šiandieninei visuomenei m. K. 

Oginskio vardą primena nebent polonezas 

„atsisveikinimas su Tėvyne“ – tas nesenstantis, 

nesunaikinamas muzikinis Tėvynės 

ilgesio ir laisvės testamentas... iš bekraščių 

horizontų prakilniu ilgesiu atvilnijusi 

polonezo melodija, jo raiškiai moduliuoti, 

atsikartojantys akordai smelkte įsismelkia 

į širdies ir vaizduotės gelmes, primindami 

dramatiškus Xviii a. įvykius, kai aTR, 

taip pat ir lietuvos vardas ilgam buvo ištrintas 

iš Europos politinių žemėlapių. m. 

K. Oginskis priklausė tai patriotų kartai, 

kuri pirmoji patyrė ir išgyveno Tėvynės 

praradimo gėlą. 

...1822 metų ruduo. iliuzija pavirtusios 

visos pastangos ginklu, derybomis, 

dekretų projektais prikelti pavergtą 

Tėvynę. bręsta naujos represijos prieš 

tuos, kurie dar neprarado šio tikslo 

įgyvendinimo vilties. m. K. Oginskis 

paskutinį kartą iš vilniaus keliauja į 

Rietavą. Krinta baisi šlapdriba. permirkę, 

neišbrendami laukai ir keliai. šeši 

stiprūs arkliai vos velka pašto karietą. 

lėtai slenka nualinto krašto peizažas. 

Nenusakomas skurdas. beviltiškas 

kelią taisančių išbadėjusių, skarmaluotų 

baudžiauninkų vargas... Oficialus 

kelionės tikslas – „sutvarkyti Rietavo 

dvaro nuosavybės reikalus“. Neoficialus 

– pačiu prasčiausiu metų laiku įvertinti 

strategines prielaidas šiame, nuo carinės 

valdžios akių nutolusiame užkampyje, 

prūsijos kaimynystėje įkurti paskutinę 

kunigaikščių Oginskių rezidenciją, čia 

įkūnyti humanizmo principais pagrįsto 

valstybės modelio viziją. m. K. Oginskis 

supranta, kad šiam užmojui jo paties 

gyvenimo nebeužteks. Kaip didžiausią 

atsisveikinimo dovaną priims iš katorgiškų 

kelio tvarkymo darbų išgelbėtų 

Rietavo kaimiečių dėkingumą. Gruodžio 

speigams kaustant žemę, pasuks 

tuo pačiu keliu atgal į vilnių, po to į 

paryžiaus, Drezdeno pusę. Nuo Rietavo 

prasidės tikrasis atsisveikinimas su 

Tėvyne. Kas beišgirs atodūsį: „praeityje 

– rožės ir erškėčiai, prieš akis – erškėčiai 

ir tik erškėčiai.“ 

? nuotrauka 

ištisą dešimtmetį iš paskutinės 

emigracijos buveinės, iš saulėtos Florencijos 

mintys lėks ir lėks į šitą kraštą. 

su didžiausia įtampa ir sielvartu m. K. 

Oginskis stebės 1830-1831 metų sukilimo 

dramą, dukters amelijos šeimos (jos 

vyras grafas Karolis Zaluskis – vienas iš 

sukilimo vadovų) likimą; matys baisias 

sutemas, kurios uždengs Tėvynės padangę 

uždarius vilniaus universitetą, kuriam 

reformuoti tiek daug įdėta pastangų 

1803 metais. Nuo sunkių išgyvenimų 

ir podagros virpanti ranka ilgai nepakels 

plunksnakočio dramatiškam Tėvynės 

likimui aprašyti. 

m. K. Oginskiui nebuvo lemta 

pamatyti, kaip jo sūnus irenėjus, o vėliau 

ir vaikaitis bogdanas Rietave įgyvendino 

tą metą pralenkusių reformų, švietimo, 

kultūros, mokslo, technikos naujovių 

diegimo programą... 

1835 m. irenėjui Oginskiui Rietave 

panaikinus baudžiavą, sparčiai pradėjo 

formuotis laisvų, pasiturinčių valstiečių 

luomas. 

1846 m. nenuilstantis švietėjas laurynas 

ivinskis pradėjo leisti garsiuosius 

kalendorius „metskaitlius ūkiškus“. 

1859 m. atidaryta pirmoji lietuvoje 

žemės ūkio mokykla, pavadinta „Rietavo 

ūkininkystės mokslinyčios“ vardu. 

1872 m. Rietave duris atvėrė pirmoji 

lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, 

padėjusi pagrindą orkestrų kultūrai 

plėtoti. 

1882 m. iš Rietavo per plungę į 

Kretingą buvo nutiesta pirmoji lietuvoje 

telefono linija. 

1892 m. Rietave šv. velykų rytmetį 

mykolo arkangelo bažnyčioje nušvito 

didysis 96 elektros lempučių sietynas 

(tuo metu vadintas „žirandoliu“), pradėjo 

veikti pirmoji lietuvoje elektrinė. 

Dėl šių reformų ir naujovių Rietavas 

XiX a. ii pusėje išgarsėjo visoje tuometėje 

Rusijos imperijoje ne tik ekonominiais 

laimėjimais, bet ir bendru Rietavo 

krašto žmonių išprusimu, jų kasdienio 

gyvenimo prašviesėjimu. 

Nepelnyta Oginskių kultūros pavel-

2010 BALANDIS | Apžvalga ISTORIKO ŽVILGSNIU_47 

do, kartu ir m. K. Oginskio valstybinės, 

visuomeninės veiklos užmarštis pradėjo 

sklaidytis tiktai 2000 m., kai buvo 

atkurta Rietavo savivalda. 2005 metais, 

prasidėjus Rietavo Oginskių kultūros istorijos 

muziejaus (ROKim) bendradarbiavimui 

su baltarusijoje gyvenančiais 

Oginskių kultūros paveldo puoselėtojais, 

į projektą aktyviai įsitraukus Regionų 

kultūrinių iniciatyvų centrui (RKic), 

buvo subrandinta m. K. Oginskio 250ųjų 

gimimo metinių (2015 m.) įprasminimo 

vizija ir veiklos gairės. 

Kryptingai plečiantis partnerystės 

ryšiams, sėkmingai buvo įgyvendinta 

m. K. Oginskio 250-ųjų gimimo 

metinių įprasminimo pirmojo etapo 

darbų programa. Regionų kultūrinių 

iniciatyvų centro rūpesčiu prasidėjo m. 

K. Oginskio rašytinio palikimo, kitų teminių 

leidinių leidybos darbai. lietuvos 

istorijos instituto lDK istorijos skyriaus 

mokslininkams koordinuojant prasidėjo 

Oginskių archyvų tyrimai. Rietavo 

Oginskių kultūros istorijos muziejaus 

iniciatyva surengta tarptautinių tiriamųjų 

ekspedicijų. į projektą aktyviai 

įsitraukus D. britanijoje gyvenančiam 

m. K. Oginskio provaikaičiui kompozitoriui, 

pianistui, Rietavo garbės piliečiui 

iwui Zaluskiui, kitiems lietuvos ir 

baltarusijos atlikėjams, ROKim koordinuojant, 

surengta per 30 šviečiamosios 

Garsusis Bogdano Oginskio orkestras (vadovas j. Mašekas) 

Didysis Rietavo bažnyčios sietynas, kuriame 1892 04 17 šv. Velykų rytą įsižiebė pirmoji Lietuvoje 

elektros šviesa 

koncertinės programos „polonezų kelias“ 

pristatymų lietuvos dvarų kultūros 

židiniuose, kurie vienaip ar kitaip susiję 

su Oginskių gyvenimu ir veikla. 

Daug visuomenės dėmesio sulaukė 

plungėje žemaičių dailės muziejaus 

(žDm) organizuojami tarptautiniai 

festivaliai (pavadinti mykolo Kleopo 

Oginskio vaikaičio, plungės dvaro 

sodybos architektūrinio ansamblio 

fundatoriaus mykolo Oginskio vardu), 

taip pat Kauno valstybinės filharmonijos 

tradiciniai klasikinės muzikos renginiai 

Rietave, šv. mykolo ark. bažnyčioje. 

šiuo metu svarbiausias Oginskių 

Nuotrauka iš ROKI muziejaus archyvo Nuotrauka iš ROKI muziejaus archyvo 

paveldo puoselėtojų rūpestis – m. K. 

Oginskio 250-ųjų gimimo metinių 

programos ii etapo formavimas ir įgyvendinimas, 

išryškinant tarptautinį jos 

kontekstą. visų pirma lietuvos–baltarusijos–lenkijos 

kultūrinių ryšių plėtros 

galimybes. žinoma, negalima pamiršti 

m. K. Oginskio diplomatinės, politinės, 

kultūrinės veiklos pėdsakų ir kitose šalyse: 

italijoje, Nyderlanduose, D. britanijoje, 

prancūzijoje, Turkijoje, austrijoje, 

Rusijoje... sutelkus pastangas, galima 

tikėtis, kad 2015-uosius uNEscO 

paskelbtų Europoje jubiliejiniais m. K. 

Oginskio metais. ■

48_ PILIGRIMAS 


dIEvo GaIlESTINGUmaS – TaI 

vIlTIS, dovaNoTa žmoNĖmS 

Dovilė RaDžiūTĖ 

Šventų Velykų džiaugsmas tęsiasi. 

Džiaugsmas, kad jėzus prisikėlė ir 

atpirko mus iš nuodėmių, nugalėdamas 

mirtį ir tamsą. Ypač tai buvo jaučiama 

visą savaitę Vilniuje – skambant Dievo 

Gailestingumo šventovės varpams. 

Balandžio 4–11 dienomis Vilniuje vyko 

Dievo Gailestingumo savaitės šventės 

renginiai, o Atvelykio sekmadienį buvo 

švenčiama Dievo Gailestingumo šventė, 

sukvietusi daugybę žmonių iš visos 

Lietuvos ir svetur. 

Tiesa, Gailestingumo šventės 

išvakarėse visus sukrėtė tragiška nelaimė 

Rusijoje, kai lėktuvo katastrofa nusinešė 

lenkijos prezidento lecho Kaczynskio 

ir dar 95 žmonių gyvybes. 

Gailestingumo šventė yra kilusi iš 

lenkų tautos. Tai reikšmingiausia iš visų 

seseriai Faustinai apreikštų Dievo Gailestingumo 

pamaldumo formų, minimų 

visame pasaulyje. šventoji sesė Faustina 

Kowalska gimė lenkijoje, o nuo 1933 

metų gyveno vilniuje. būtent tuo metu 

ji regėjo mistinius apreiškimus, kur Jėzus 

ją ragino nutapyti Gailestingojo Jėzaus 

paveikslą ir dar kartą paprašė pirmąjį se- 

kmadienį po velykų paskelbti Gailestingumo 

švente. Gal todėl vilnius yra vadinamas 

Gailestingumo miestu. pirmojo 

sekmadienio po velykų pasirinkimas 

Gailestingumo švente turi gilia teologinę 

prasmę, nurodančią glaudų ryšį tarp 

velykinės atpirkimo paslapties ir Dievo 

Gailestingumo. popiežiaus Jono pauliaus 

ii iniciatyva buvo įvykdytas Jėzaus 

prašymas šv. Faustinai – visame pasaulyje 

pradėta švęsti Gailestingumo šventė. 

šv. ses. Faustina m. Kowalska dienoraštyje 

„Dievo Gailestingumas mano 

sieloje“ aprašo per mistinį regėjimą 

sužinotą išganytojo troškimą: Trokštu, 

kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis 

visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. 

Nepaisant mano skausmingos 

kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu 

paskutinę viltį – savo Gailestingumo 

Šv. Komunijos dovana - Dievo Meilės ir Gailestingumo žeklas 


šventę. Kas tą dieną prisiartins prie 

Gyvybės versmės, gaus visišką savo kalčių 

ir bausmių atleidimą. Tą dieną yra 

atvertos mano gailesčio įsčios, ir sieloms, 

kurios prisiartins prie mano gailestingumo 

Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. 

Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti 

prie manęs, net jeigu jos nuodėmės 

būtų kaip purpuras. 

*** 

Dievo Gailestingumo savaitės šventę 

vilniuje pradėjo graži Ekumeninio 

šviesos kelio procesija iš aušros vartų į 

Dievo Gailestingumo šventovę, kurioje 

gausus žmonių būrys apmąstė džiaugsmingus 

Kristaus prisikėlimo slėpinius, 

meldė Dievo gailestingumo sau, artimiesiems 

ir vilniaus miestui. Kasdien 

šventovėje vyko šventos mišios, kurioms 

>> 

pirmojo sekmadienio po velykų pasirinkimas 

Gailestingumo švente turi gilia teologinę prasmę, 

nurodančią glaudų ryšį tarp velykinės atpirkimo 

paslapties ir dievo Gailestingumo >>

2010 BALANDIS | Apžvalga PILIGRIMAS_49 

vadovavo devyni lietuvos vyskupai. 

Gailestingumo šventovė aštuonias 

dienas buvo atvira visą parą, ir žmonės 

rinkosi maldai, susikaupimui ir švenčiausiojo 

sakramento garbinimui. 

panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas 

atkreipė dėmesį, kad Dievo 

Gailestingumo šaltinis yra Jo kančia, 

Jo mirtis ant kryžiaus. savo homilijoje 

vyskupas žmogaus gyvenimą sulygino su 

durimis, kurios laikosi ant dviejų vyrių. 

Tie du vyriai – tai meilė Dievui ir meilė 

artimui. Jei duris atidarome, o jos laikosi 

tik ant vieno vyrio – jos iškrypsta, iškliba 

ar net sulūžta. Taip pat yra ir su mūsų 

gyvenimais, jei pajuntame, kad jis „iškrypo“, 

„sulūžo“, pamąstykime, ar nesame 

praradę vieno iš vyrių, ar nepraradome 

meilės Dievui, o gal artimui? 

Dievo Gailestingumo šventę vainikavo 

iškilmingos šv. mišios, kurias 

aukojo vilniaus arkivyskupas kardinolas 

audrys Juozas bačkis. Kardinolas savo 

homiliją pradėjo užuojauta lenkijos 

tautai ir žuvusiųjų artimiesiems: „pasaulis 

tebešvenčia Kristaus prisikėlimą, 

kuris atskleidžia gyvenimo ir mirties slėpinį. 

Kristaus pergalė prieš mirtį atvėrė 

žmonėms amžinojo Gyvenimo vartus. 

šiandien mums labai svarbi ši žinia, nes 

pasaulis yra sukrėstas vakar įvykusios 

tragedijos, kurios metu lėktuvo katastrofoje 

žuvo lenkijos prezidentas, vyriausybės 

nariai, vyskupai, kunigai ir juos 

lydėję asmenys. užjaučiame žuvusiųjų 

artimuosius ir visą lenkijos tautą.“ Taip 

pat audrys J. bačkis priminė Dievo 

Gailestingumo šventės prasmę, kuri mus 

dar giliau veda į Dievo meilės paslaptį. 

„Dievo Gailestingumas – tai viltis, dovanota 

žmonėms, kad tikėdami ir pasitikėdami 

viešpaties atpirkimu būtume 

išgelbėti. Kur buvo pilna nuodėmės, 

ten dar apstesnė tapo malonė. Jėzus per 

šv. Faustiną primena žmonėms, kad Jo 

Gailestingumas yra vienintelė priemonė, 

gelbstinti pasaulį. Dievo Gailestingumas 

yra suvokiamas ir tampa realus tik 

tuomet, kai atpažįstame ir pripažįstame 

savo nuodėmes.“ Kardinolas priminė 

Jėzaus mokymą ir pavyzdį, kad Jėzus 

nesibodėjo nuodėmingais žmonėmis, 

Jis nebijojo su jais bendrauti, kartu 

valgyti, su jais kalbėtis, nes nesutapatino 

žmogaus su nuodėme. Nekęsdamas 

nuodėmės, Jėzus mylėjo nusidėjėlį ir 

už jį mirė ir prisikėlė, kad prisikėlimo 

pergale suteiktų galimybę išsivaduoti 

iš nuodėmės ir drauge su Juo gyventi 

Dievo Karalystėje. „Jėzus nesigėdija 

mūsų – padrąsino tikinčiuosius kardinolas 

a. J. bačkis, – Jis ragina atiduoti Jam 

mūsų nuodėmes, net pačias šlykščiausias, 

kad jas prikaltų prie savojo kryžiaus ir 

dovanotų mums Gailestingumo malonę. 

Tai sukrečiantis Dievo meilės proveržis. 

Kaip Dievas, visagalis viešpats visatos, 

švenčiausias ir tyriausias visatos Kūrėjas 

gali tapti nuodėmingo ir silpno žmogaus 

bičiuliu? atsakymas yra vienintelis – nes 

Jis yra Gailestingas.“ Ganytojas priminė 

ir Gailestingojo Jėzaus paveikslą, paliktą 

seseriai Faustinai. šis paveikslas atskleidžia 

mums žmogiškąjį Kristaus veidą. šią 

Gailestingumo dovaną turime priimti 

kiekvienas į savo gyvenimą, kad ji taptų 

veiksminga ir padėtų mums išsivaduoti 

iš nuodėmių ir mus pačius padarytų 

Gailestingumo liudytojais savo broliams 

ir sesėms. „Gailestingumu mes turime 

dalytis su kitais. Dieviškos meilės ir 

Gailestingumo mes turime tiek, kiek jo 

sugebame atiduoti kitiems, taip ir mūsų 

gailestingumas tampa beribis, dieviškas, 

nes jis ateina iš Dieviškos Jėzaus širdies. 

Tik tuomet mes galėsime mylėti vieni 

kitus, būti vieningi ir užjaučiantys“, – paragino 

kardinolas audrys Juozas bačkis. 

šventoji sesUo m. faUstina 

koWalska 

šv. Faustina šiandien visame pasaulyje 

yra žinoma kaip Dievo Gailestingumo 

apaštalė, priskiriama žymiausių 

bažnyčios mistikų būriui. Faustina gimė 

lenkijoje, nuo mažens jai buvo būdingas 

pamaldumas, meilė maldai, darbštumas 

ir paklusnumas, taip pat didelis jautrumas 

žmonių nelaimėms. pašaukimą savo 

sieloje jautė jau nuo septynerių metų, 

tačiau tėvai nesutiko, kad ji stotų į vienuolyną. 

21 metų įstojo į Dievo motinos 

Dievo Gailestingumo savaitės šv. Mišios Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje 


50_ PILIGRIMAS 


Gailestingumo vienuolyną varšuvoje. 

ses. Faustinos išorė niekaip neatskleidė 

neįtikėtinai turtingo mistinio gyvenimo. 

Ji uoliai vykdė pareigas, laikėsi vienuolyno 

regulos, buvo rimta ir tyli, tačiau taip 

pat ir linksma, kupina geranoriškumo bei 

nesavanaudiškos meilės artimui. viešpats 

ją apdovanojo didžiulėmis malonėmis: 

kontempliacijos dovana, giliu Dievo gailestingumo 

slėpinio pažinimu, regėjimais, 

apreiškimais, neregimomis stigmomis, 

pranašystės ir žmonių sielos pažinimo 

dovanomis ir retai pasitaikančia mistinių 

sužadėtuvių dovana. 

šiai paprastai, neišsilavinusiai, bet 

narsiai ir be galo Dievu pasitikinčiai 

vienuolei viešpats Jėzus patikėjo svarbią 

misija: visam pasauliui skirtą žinią apie 

Gailestingumą. sesuo Faustina mąstė 

apie Dievo gailestingumo slėpinį ne 

tik remdamasi šv. Rašto tekstais, bet ir 

nagrinėdama savo gyvenimą ir kasdienybę. 

Tai jai padėjo prieiti prie išvados, 

kad žmogaus gyvenime nėra nė vienos 

akimirkos, kurioje nebūtų dievo gailestingumo 

– jis kaip aukso gija, įausta į 

kiekvieną mūsų būties akimirką. vilniuje 

ses. Faustina sutiko keletą kartų regėjimuose 

matytą kun. mykolą sopočką. 

šis universiteto teologijos profesorius 

tapo jos dvasios tėvu ir padėjo imtis 

Jėzaus patikėtos misijos – skelbti viešpaties 

gailestingumą. Kun. m. sopočka 

paragino ses. Faustiną rašyti dienoraštį, 

geriausiai atskleidžiantį, kokią žinią 

viešpats nori perduoti žmonėms. 

Taigi iš sesers Faustinos dvasingumo 

pavyzdžio galime išmokti pažinti 

Dievo gailestingumo slėpinį, mokytis 

kasdienybėje kontempliuoti Dievą, 

ugdyti savo pasitikėjimą Dievu ir gailestingumą 

artimui, išgyventi susitikimą su 

Jėzumi Eucharistijoje, per susitaikinimo 

sakramentą (išpažintį). šis dvasingumas 

siekia Evangelijos gelmes, tačiau taip pat 

yra paprastas, suprantamas ir tinkamas 

kiekvienam pašaukimui ir aplinkai, todėl 

šiomis dienomis daugeliui žmonių jis 

labai artimas ir patrauklus. 

pamaldUmo dievo 

GailestinGUmUi formos 

Gailestingojo jėzaus paveikslas. šio 

paveikslo atvaizdas ses. Faustinai buvo 

apreikštas vizijoje. paveiksle nutapytas 

prisikėlęs Jėzus, iš kurio švč. širdies 

trykšta balti ir raudoni spinduliai. baltas 

spindulys reiškia vandenį, kuris išteisina 


Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje 

sielas (krikšto, atgailos sakramentu), 

o raudonas – kraują, kuris yra sielų 

gyvenimas (Eucharistija). po paveikslu 

yra užrašas „Jėzau, pasitikiu Tavimi.“ su 

šiuo paveikslu Jėzus susiejo ypatingus 

pažadus: amžinojo išsigelbėjimo malonę, 

didelę pažangą krikščioniškojo tobulumo 

kelyje, laimingos mirties malonę 

ir visokeriopas kitas malones, kurių 

žmonės Jo prašys pasitikėdami. 

Gailestingumo šventė, švenčiama 

pirmąjį sekmadienį po velykų. 

dievo Gailestingumo vainikėlis. šį 

vainikėlį seseriai Faustinai Jėzus padiktavo 

vilniuje 1935 m. rugsėjo 13–14 

dienomis. šia malda meldžiamasi Dievo 

gailestingumo mums ir visam pasauliui 

– taip atliekamas gailestingumo darbas. 

melsdamiesi tikintieji gali laukti Kristaus 

pažadų išsipildymo: Kalbantiems šį vainikėlį 

man patinka duoti viską, ko tik manęs 

prašo, jeigu tai [...] atitiks mano valią.* 

Gailestingumo valanda. viešpats 

Jėzus patarė ses. Faustinai pagerbti Jo 

mirties valandą – trečią valandą popiet: 

šią valandą išmelsi visko sau ir kitiems; 

šią valandą įvyko malonė visam pasauliui 

– gailestingumas nugalėjo teisingumą.* 

Gailestingumo pagerbimo skleidimas. 

pamaldumo Dievo Gailestingumui 

pagrindas yra pasitikėjimas Dievu ir 

veikli meilė artimui. Taigi tam, kad plistų 

Dievo Gailestingumas, nebūtina daug 

žodžių, bet visada reikalinga krikščioniškojo 

tikėjimo laikysena, pasitikėjimas 

Dievu ir tapimas vis gailestingesniems. 

Tokį apaštalavimą savo gyvenimu liudijo 

sesuo Faustina. ■ 

*Straipsnyje cituojama iš knygos Šv. ses. 

Faustina M. Kowalska. Dienoraštis: Dievo 

Gailestingumas mano sieloje

2010 BALANDIS | Apžvalga KELIONĖS_51 

Lietuvoje pavasariu dar net nekvepėjo, 

tad pasitaikė gera proga pabėgti 

nuo lietuviškų šalčių ir nusileisti 

Kipre. Buvo kovo pradžia, tad negalėjome 

tikėtis karščių net trečioje 

pagal dydį Viduržemio jūros saloje. 

Todėl apsidžiaugėme, kai ten tvyrojo 

22 laipsnių šiluma, o, kaip pranešė iš 

Vilniaus, tuo metu Lietuvoje spaudė 

beveik 20 laipsnių šaltis... 

Tad puolame į jūros bangas, nors 

niekas daugiau nesimaudo, o vietiniai 

į mus žiūri su atlaidžia šypsenėle. 

Nutaikę valandėlę išsirengiame prieš 

saulę vakarietiškame agia Napos 

kurorto paplūdimyje ir bemat parundame. 

Keli tokie pat turistai gulinėja 

šalia ant apleistų gultų. Kurortai dar 

apmirę, vėjas išvartęs gėlynus, nuplėšęs 

silpnesnių pašiūrių stogus – niekas jų 

KaI RoJUJE paSIIlGSTI 

lIETUvoS 


neremontuoja, nes visi laukia balandžio 

vidurio. Kita vertus, statybų 

daug. Dažnas namas apsuptas pastolių, 

ūžia mašinos, įrengimai, kala, darda, 

džeržgia. limasolio viešbutyje ilgiau 

pamiegoti darosi sunku. Daugybė ūkių 

ir statybinių medžiagų parduotuvių 

dirba be siestos ir iki vėlumos. 

Kovo pradžioje Kipre pavasaris dar 

tik prasideda. sprogsta pumpurai, pradeda 

žydėti gėlės, pakelėse mirguliuoja 

įvairiaspalviai krūmai. Nors žydėjimo 

kvapų dar nedaug, tačiau jauti, kad 

patekai į kampelį, kuris netrukus virs 

gamtos rojumi. O kol kas tame rojuje 

yra savi malonumai ir savos blogybės. 

žalia, gaivi spalva maišosi su pilka 

ir rausva žeme, balkšvos kalnų uolos 

dažnai aptraukiamos tiršto rūko, nuo 

visose pusėse esančios jūros pučia 

stiprus vėjas ir dažnai reikia užsimesti 

Nuo šv. Hilariono pilies atsiveria panorama į Kerinėją 

Česlovo Iškausko nuotrauka 

šiltesnį drabužį. 

Didesnių Kipro miestų architektūra 

chaotiška, vientiso stiliaus nėra. 

Daug iškabų, priestatų, balkonėlių, 

darželių, kiemų. 

Kadangi larnakoje mes išsinuomojame 

automobilį („subaru“, automatas, 

vairas dešinėje, nes Kipre važiuojama 

kairiąja kelio puse), tai norėjosi pavažinėti 

po kalnų miestelius ir kaimus. 

Didieji miestai – limasolis, pafosas, 

Kerinėja, Famagusta, jau nekalbant apie 

sostinę Nikosiją – bizantiškojo, romėniškojo, 

egiptietiškojo stiliaus mišinys. 

Tas madas jiems diktuoja daugiausiai 

griuvėsiais virtę vienuolynai, pilys, stačiatikių 

bažnyčios, musulmonų mečetės 

su smailais minaretais. 

užtat Trodoso kalnuose atrandame 

keletą miestelių, kurie tiesiog 

atima žadą. štai iš pafoso per Koukliją

52_ KELIONĖS 


Seniausiam Kipro figmedžiui Famagustoje - apie 600 metų... 

kylame į kalnus senuoju vyno keliu. Jo 

gale kalnų pašlaitėse įsikūręs nuostabus 

Omodoso miestelis, garsėjantys 

savo vyndariais, vynuogynais ir tik 

graikams būdinga kultūra. užsukame 

į vietinę taverną, kur mums kavos 

išverda... ukrainietė, su vyru atvykusi 

uždarbiauti. senukai kiprijotai susėdę 

lošia šaškėmis, stumdo kauliukus ir 

gurkšnoja į mažus stikliukus pripilto 

vyno. paskui mus pakviečia į vienus 

namus, kurio šeimininkas pavarde 

sokratas renka 300 metų senumo 

savo šeimos rakandus, aprangą, buities 

įrankius, vyną, jo gamybos prietaisus, 

bet ir pats dar neblogas vyndarys ir 

(sako su šypsena) degtindarys: šis 

stiprusis gėrimas panašus ar į mūsiškę 

„samanę“, ar į japonų „sake“. Garsusis 

desertinis vynas „commandaria“ 

(atseit kryžiuočių gėrimas) mums per 

saldus, tad už 6 eurus nusiperkame 

butelį raudonojo sauso vyno, pavadinto 

vyndarių šeimos vardu „socrates“. 

Kalnuose šalta, tik plius 3 laipsniai. 

beveik 2 km aukščio viršukalnėje 

– dar sniegas, pučia stiprus šaltas vėjas, 

per kalnų keteras leidžiasi vėsus rūkas. 

Trodoso poilsiavietė ir šalia esantis 

„Jubilee“ viešbutis (beje, brangus, nes 

šildomas) dar apsnūdę. atsisakome 

sumanymo nueiti prie vietos krioklių, 

nes ropštis akmenuotomis pašlaitėmis, 

kai kur dar pilnomis sniego, be 

specialios avalynės be galo sunku. 

pačiame Olimpo kalno (nepainioti su 

Graikijos Olimpo kalnu!) smaigalyje 

įsikūrusi britų radiolokacinė sekimo 

stotis. apskritai Didžiosios britanijos, 

kadaise kolonizavusios salą, karinės 

bazės Jungtinių Tautų sutikimu dar ir 

dabar užima 3 proc. Kipro teritorijos. 

Nuo nesvetingų Trodoso kalnų 

leidžiamės į kitapus esančius slėnius, 


bet dar užsukame į seną Kykoso vienuolyną 

ir Kykopetrijos miestą, dviejų 

upių suspaustą kalnų šlaituose. vairavimas 

jame sudėtingas, bet siauros 

kalnų gatvelės, baltai mėlyni nameliai 

ir parduotuvėlės su vyninėmis atperka 

visus „angliško“ vairavimo sunkumus. 

Kipro sostinė Nikosija (turkiškai 

lefkosia) mūsų nedomino. Tai tipiškas 

trijų kultūrų – rytietiškos, afrikietiškos 

ir europietiškos – mišinys. miestas, 

kaip ir visa sala, padalyta į graikišką ir 

turkišką dalis. 1974 m. Turkija okupavo 

šiaurinę dalį ir čia paskelbė šiaurės 

Kipro Turkų Respubliką. (beje, 

balandžio 18 d. čia vyko prezidento 

rinkimai.) 

sumokėję papildomą 25 eurų mokestį 

už automobilio draudimą, visapusiškai 

patikrinti spaudžiame į šiaurę, 

į Kerinėją (turkiškai Girnę). 5 km iki 

jo nepraleidžiame progos serpantinais


pakilti į nuostabią šv. Hilariono pilį, iš 

kurios atsiveria kerintis vaizdas į turkų 

uostą. 

Turkų zonoje – viskas turkiška. 

Nors Kipre prieš dvejus metus įvestas 

euras, tačiau čia atsiskaitoma turkų lira. 

priima ir eurus, ir dolerius, bet tuomet 

grąžos sulaukti sunku. Turkai puikiai 

išplėtoję prekybą, paslaugas ir viešbučių 

ūkį, ko nepasakysi apie graikiškąją salos 

dalį. Kalba turkiška, patiekalai turkiški, 

užtat kava geresnė negu pafose. architektūroje 

turkiškos specifikos nedaug – 

čia dar didesnis chaosas negu pietinėje 

pusėje. užtat mūsų viešbučio balkonas 

pakibęs virš jūros: visą naktį bangų 

mūša mus mėtė sapnuose... 

Nutarę apvažiuoti visą salą, sukame 

į rytus link Famagustos (arba 

amochostos, turkiškose kelio nuorodose 

– Gazimagosos). Jį vadina miestu 

vaiduokliu, nes didžiąją dalį senamiesčio 

užima venecijos viešpatavimo laikų 

griuvėsiai, o gyventojų jame mažai. 

čia tebežaliuoja seniausias Kipre figos 

medis, kuriam 700 metų. šv. Nikolajaus 

soborą turkai perdarė į mečetę su 

smailu, tarsi prilipdytu minaretu. Dabar 

tai lala mustafos šventykla, viduje 

išklota kilimais, su grotomis atskirtomis 

patalpomis vyrams ir moterims 

(ši visai mažutė). Nusiauname batus, 

katalikiškai persižegnojame, lydimi 

skvarbių prižiūrėtojo akių... 

Dar užsukame į vadinamąjį Otelo 

bokštą, paeiname stora gynybine siena 

ir, paklaidžioję negyvomis Famagustos 

gatvelėmis, leidžiamės į graikišką dalį 

– pajūriu link Greko iškyšulio (cape 

Gkreko). vėl kontrolės punktas, bet 

šįkart neužtrunkame ir, pravažiavę pro 

kurortines vietoves pernerą, protarą, 

paralminį ir neolito laikų kapavietes, 

jau vilgome kojas nešaltame pietrytinio 

Kipro vandenyje. laukinis 

tai kraštas, kiek primenantis tamsią 

Gibraltaro uolą. Tai paukščių karalija, 

tarsi mūsų ventės ragas. žemė čia 

tamsiai raudona, uolėta, pakrantės, 

kurias kiprijotai laiko puikiais paplūdimiais, 

daug nusileidžia mielam 

palangos smėliukui. 

pagaliau apsistojame agia Napos 

kurorte, kuris vadinamas vakarietišku 

ir kuriame randame šiokį tokį poilsį. 

miestas, kaip ir dera kurortui, švarus, 

šiuolaikinis, bet dar neatgijęs po ne 

sezono meto. Daug alyvmedžių, nuo 

Čia dar galima pasiskinti nuo rudens likusių apelsinų ar citrinų 

rudens dar kabo ir krinta papuvę apelsinai, 

o štai citrinmedžių vaisiai, kurių 

keletą nusiskiname, visai kvapnūs ir 

sultingi. vakare miestas apmiršta, tad 

dar kartą nueiname į jaukią, puikaus 

dizaino ir interjero kavinę „Jello“. Net 

išsižiojome, kai su mumis jauna padavėja 

prašneko lietuviškai: prieš dvejus 

metus Dovilė draugų pakviesta ėmė 

dirbti agia Napoje ir dabar tuo darbu 

labai patenkinta. šiemet ji pasikvietė 

dar dvi drauges iš lietuvos... 

Ragaujame graikiškos „metaxa“ 

(stiprieji gėrimai čia gal trečdaliu 

pigesni negu lietuvoje), alaus „Keo“, 

valgome tradicinę musaką (troškinys 

su daržovėmis), meze ar mezedes 

(patiekalas iš 15 dalių), souvlakį (ant 

grotelių kepti mėsos, žuvies, daržovių 

gabaliukai su bulvių apkepu). visa 

tai nepigu – vidutiniškai patiekalas 

atsieina po 12 eurų, tačiau kaip nepa- 

KELIONĖS_53 


ragausi tradicinės graikiškos virtuvės, 

o turkiškoje dalyje – įvairių kebabų. 

Gyvename „apartamentuose“ – taip 

vadinami viešbučiai šeimoms, kur yra 

du kambariai, virtuvė, o ir kaina ne 

sezono metu vos 30 eurų parai. 

bet laikas susirūpinti kelione 

namo. Dar apžiūrime neįspūdingą 

larnakos senamiestį, palmių alėją 

pakrantėje, oro uoste atiduodame 

nuomotą automobilį (kelionė juo pasiteisino, 

nors nuoma 7 paroms nepigi), 

ir apie 3 val. nakties jau kylame link 

Frankfurto. 

Tiesą sakant, net ir per tokį neilgą 

laiką pasiilgome ramaus ir sodraus 

Tėvynės peizažo, sniegu padengtų ir 

šaltų lietuvos laukų, kurie tuomet dar 

nerodė pavasarinių gyvybės ženklų. Tikime, 

kad grįšime į Kiprą, – šį istorijos 

ir karų nugyventą kraštą, bet kitu metu 

– gal gegužės ar rugsėjo mėnesį. ■

54_ MŪZOS DVELKSMAS 


Martynos Žilionytės fotomontažas


_55

56_ Apžvalga | BALANDIS 2010

2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?