2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

30_ OikOs
Apžvalga | BALANDIS 2010
>>
pasak a.Kubiliaus, globalios krizės poveikis lietuvai gali
būti palygintas nebent su blokada Nepriklausomybės
aušroje – tik šįkart lietuvos ekonomiką blokavo ne
Rusija, bet dėl globalios krizės staiga žlugusios eksporto
rinkos ir pernakt prapuolę pigūs kreditai. >>
2008 metus pensijos padidintos 30 proc.
ir taip sODROs biudžete padaryta
milžiniška kelių milijardų litų „skylė“,
kurią lopyti teks dar ne vienerius metus)
ir paliko Xv-ąją vyriausybę prie „suskilusios
geldos“.
2009 metais šalies ūkis smuko iki
2006 m. lygio. smunkant ekonomikoms
smuko ir biudžetų pajamos. pasak
a.Kubiliaus, jeigu naujoji vyriausybė
nebūtų ėmusis griežtų ir, deja, skausmingų
priemonių finansinei padėčiai
stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų
ir išlaidų neatitikimas galėjo baigtis
katastrofiška gyventojų santaupoms lito
devalvacija, nes tokio deficito nebūtume
galėję finansuoti jokiomis paskolomis.
Niekas ir nebūtų skolinęs. Galop toks
deficitas galėjo sukelti šalies bankrotą,
kai valstybė nebeturėtų iš ko mokėti
pensijų ir atlyginimų biudžetininkams.
buvo dar viena galimybė, į kurią vedė
buvusi finansų politika, – tai ištiesti
ranką išmaldai iš Tarptautinio valiutos
fondo, kartu ilgam prarandant autoritetą
tarptautinėse rinkose, prarandant galimybę
savarankiškai ir lanksčiai spręsti
skaudžiausias problemas.
„2009 metais valstybė susidūrė
su neeiliniais iššūkiais, todėl sprendimai,
kuriuos priėmė ši vyriausybė,
buvo neeiliniai. pirmiausia jau 2008
metų pabaigoje reikėjo daryti viską,
kad būtų išvengta staigaus biudžeto
deficito augimo dėl smunkančio ūkio
drastiškai mažėjant biudžeto pajamoms.
Tuo reikėjo rūpintis visus 2009
metus. Tam buvo iš esmės peržiūrėti
viešieji finansai – išplėtus mokesčių
bazę ir padidinus kai kuriuos mokesčius
bei radikaliai karpant valstybės
išlaidas buvo užtikrinta, kad valstybės
teikiamos paslaugos, įskaitant pensijų
ir atlyginimų mokėjimą, nenutrūko nė
vienai dienai. 2009 metais įgyvendintos
ir 2010 metais įgyvendinamos biudžeto
konsolidavimo priemonės sudaro apie
9 proc. bvp. Tokiu būdu vyriausybei
pavyko biudžeto deficitą sumažinti iki
8,5 proc. bvp. Kitaip sakant, tai, ką
opozicija veidmainiškai vadina „naktiniu
mokesčių perversmu“, iš tikrųjų
išgelbėjo lietuvą nuo 17,5 proc. deficito,
kartu ir nuo tikro šalies bankroto“,
- teigė a.Kubilius.
„šiandien žodžius „fiskalinis
deficitas“ turbūt atmintinai žino jau ir
kiekvienas pirmaklasis. Tačiau tokių
skausmingų problemų su fiskaliniu
deficitu 2009 metais nebūtume turėję,
jeigu anksčiau lietuvoje nebūtume
turėję didelių problemų su „politinės
atsakomybės deficitu“. ir šį deficitą,
stebint ir šiandieninės opozicijos destruktyvius
veiksmus, atrodo yra sunkiau
įveikti nei fiskalinį deficitą, kurį pavyko
suvaldyti.“- sakė a.Kubilius. - mums
pavyko suvaldyti krizę ir tą patį fiskalinį
deficitą tik todėl, kad mūsų koalicija
neišsigando politinės atsakomybės,
nesislėpė nuo krizės, nepabūgo opozicijos
destrukcijos ir visiškai nepagrįstos
ir neatsakingos totalinės kritikos.Todėl
kviečiu visus rasti savyje jėgų, sveiko
proto ir paprastos lietuviškos atsakomybės
ir kviečiu įveikti šiandieninį,
mano manymu, labai sunkiai mažėjantį
lietuvišką politinės atsakomybės deficitą.
Tam reikia tik tikro, nuoširdaus ir
bendro rūpesčio ateitimi, ne savo, kaip
seimo nario, bet lietuvos, mūsų vaikų
ir anūkų ateitimi“.
Xv-osios vyriausybės ataskaita
– solidžios, beveik pusantro šimto
puslapių apimties ekonominių rodiklių
studija. pristatydamas ją seime
a.Kubilius aiškino, kokių veiksmų buvo
imtasi siekiant stabilizuoti viešuosius
finansus, kaip buvo įgyvendintas ekonomikos
skatinimo paketas, koks proveržis
padarytas energetikos srityje. Taip pat
buvo pristatyta sėkmingai įgyvendinta
aukštojo mokslo reforma, sustiprintas
mokslo ir verslo bendradarbiavimas,
sveikatos apsaugos sistemos pertvarka.
a.Kubilius kaip vieną svarbiausių
laimėjimų pabrėžė tai, kad sunkmečio
laikotarpiu buvo užtikrintas socialinių
išmokų mokėjimas ir parama jautriausiai
visuomenės daliai. Kita svarbi sritis –
valstybės valdymo pertvarka ir kova su
korupcija.
„laikėmės nuostatos, kad didesnę
sunkmečio naštą turi prisiimti gaunantys
didesnes pajamas, o pirmiausia
pavyzdį turi parodyti aukšto rango
politikai, todėl ministro pirmininko ir
ministrų reprezentacinės išlaidos sumažintos
57 proc., atlyginimai seimo ir
vyriausybės nariams sumažinti 38 proc.,
kai atlyginimai vidutiniškai lietuvoje
pernai sumažėjo 8,7 proc. (valstybės
sektoriuje 10,4 proc.)“.
ataskaitoje pateikti ir 2010 metų
veiklos prioritetai. Nors a.Kubilius ir
sakė, kad 2010 metai nebus lengvesni, bet
esą jie bus kitokie: „2009 metais svarbiausias
prioritetas buvo finansų sistemos
stabilumas, todėl nuolat vartojome
tik žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“ ir
šiek tiek „parama verslui“. šiais metais
pagrindiniai žodžiai yra ir bus: „nedarbo
mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“.
ministras pirmininkas mano, kad
atėjo laikas kūrybai – rimtai užsiimti
sistemine valstybės pertvarka: lietuvos
namus reikia įrengti moderniai – reikia
išvėdinti namus ir prasivalyti langus,
įleisti į juos daugiau šviesos, pasidairyti
po pasaulį ir atsinešti iš jo naujoves,
kurios padarytų lietuvą šiuolaikinio
pasaulio dalimi.
baigdamas jis rimtai ir juokais
tvirtino, kad krizės valdymas eina į
pabaigą - prasideda lietuvos ateities
kūrimas ne švaistūniškos saviapgaulės,
bet rūsčios tikrovės ir realių bei ilgalaikių
galimybių pagrindu: „šiandien
vyriausybėje jau pradedame svarstyti
2011-ųjų metų vyriausybės veiklos
strateginius prioritetus. Kaip žinia,
2011-ais metais svarbiausias mūsų prioritetas
bus laimėti Europos krepšinio
čempionatą. Esu įsitikinęs, kad lietuva
gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą.
mes galime ir turime laimėti
globalioje konkurencijoje, pasaulinės
pažangos lenktynėse. vyriausybė tam
ir ėmėsi burti stipriausią lietuvos
intelektą į pažangos tarybą, kad nubrėžtume
lietuvos pažangos strategiją
iki 2030 metų. Tikiu, kad pagrindiniu
tokios strategijos moto taps paprastas
žodis – „NEbiJOKimE“. ■