2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>2010</strong> BALANDIS | Apžvalga PASAULIS_17<br />
dienraštis ,,The Guardian“ pažymėjo,<br />
kad nepaisant v. putino tikinimo, jog<br />
maskva neturi jokio ryšio su įvykiais<br />
biškeke, Rusijos interesas susigrąžinti<br />
įtaką Kirgizijoje akivaizdus – strateginių<br />
energetinių išteklių kontrolės ir<br />
tranzito koridoriaus klausimais maskvai<br />
tenka konkuruoti su Kinija ir Jav,<br />
taip pat turinčiomis interesų šioje šalyje.<br />
manoma, kad v. putinas nepamiršo<br />
K. bakijevo dvigubų žaidimų, kuriuos<br />
jis žaidė lygiai prieš metus, kai buvo<br />
sprendžiamas Jav karinės bazės manase<br />
likimas. K. bakijevas tada rusams<br />
jau buvo pažadėjęs šią bazę uždaryti,<br />
o Rusija jam už pažadą ,,atsidėkojo“<br />
suteikdama 150 mln. dolerių neatlygintiną<br />
dovanėlę ir 300 mln. dolerių<br />
lengvatinį kreditą. Tačiau K. bakijevas<br />
praeitų metų liepą ,,staiga“ persigalvojo<br />
ir pasirašė susitarimą, leidžiantį Jav ir<br />
toliau naudotis šalies manaso oro baze,<br />
kuri padeda vykdyti operacijas afganistane.<br />
už naudojimąsi oro baze Jav<br />
Kirgizijai sumokėjo 180 mln. dolerių.<br />
naUjos vyriaUsyBės pozicija<br />
Opozicija jau dabar beveik viešai<br />
teigia, kad iš naujo išanalizuos sutartis<br />
su Jav dėl karinės bazės manase, tuo<br />
labiau kad <strong>2010</strong> m. Jav, kaip paaiškėjo,<br />
atidaro dar vieną karinį objektą – mokymo<br />
centrą Kirgizijos teritorijoje<br />
(visgi Jav po perversmo Kirgizijoje<br />
apribojo naudojimąsi karine baze<br />
manase dėl saugumo sumetimų). Kaip<br />
pažymėjo laikinosios vyriausybės atstovas<br />
almazbekas atambajevas, ,,Kirgizija<br />
yra civilizuota šalis ir vykdys savo<br />
tarptautinius įsipareigojimus, tačiau<br />
mes tirsime, ar kelios sutartys nebuvo<br />
sudarytos prieš žmonių interesus ar su<br />
kyšiais”. Neoficialūs šaltiniai mano, kad<br />
vašingtonui gali tekti sunkiai paplušėti<br />
derinant santykius su naująja Kirgizijos<br />
vyriausybe – vienas aukštas Rusijos<br />
valdininkas tarptautinei spaudai yra<br />
užsiminęs, kad Kremlius turi didelių<br />
vilčių, jog R. Otumbajeva uždarys Jav<br />
bazę artimiausiu metu, o paliks veikti<br />
tik Rusijos karinę bazę Kante. Kad ir<br />
kaip ten būtų, aišku viena – Kirgizijos<br />
laikinoji vyriausybė yra paremta daugumos<br />
gyventojų ir Rusijos. ar ji sugebės<br />
pateisinti jų lūkesčius – telieka retorinis<br />
klausimas, tačiau aišku viena – nuverstojo<br />
prezidento K. bakijevo autoritarinis<br />
režimas likviduotas. ■<br />
moTERYS SavIžUdĖS<br />
SpRoGdINToJoS – KaS JoS<br />
aušrinė masliNsKaiTĖ<br />
<strong>2010</strong> m. kovo 29 d. sprogdinimai Maskvos<br />
metro, nusinešę 38 žmonių gyvybes,<br />
vėl atkreipė Rusijos ir viso pasaulio<br />
žiniasklaidos dėmesį į terorizmą. Visada<br />
sukrečia tai, kad sprogimai vyksta ne<br />
karo lauke, o aukomis tampa civiliai<br />
gyventojai, tiesiog skubantys ryte į darbą.<br />
Dar sunkiau suvokiama, kai išgirsti,<br />
kad išpuolius įvykdė ne stereotipinis<br />
teroristas ilga barzda ir baltu tiurbanu,<br />
bet jauna, 18-likos metų nesulaukusi<br />
mergina Dženet Abdurachmanova ir<br />
mokytoja dirbusi Mariam Šaripova.<br />
Kyla klausimas, ar galima racionaliai<br />
paaiškinti tokį reiškinį kaip savižudžių<br />
terorizmas? Kodėl tose siaubingose,<br />
prieš beginklį žmogų nukreiptose atakose<br />
dalyvauja moterys?<br />
Martynos Žilionytės fotomontažas<br />
Nors karas ir terorizmas paprastai<br />
laikomi „vyriškomis“ sferomis, moterų<br />
dalyvavimas smurtiniuose teroro<br />
aktuose taip pat nėra naujas reiškinys.<br />
moterys buvo aktyvios XiX a. pabaigoje<br />
Rusijoje veikusios „Narodnaja volja“<br />
narės, rengdavusios išpuolius prieš<br />
carinę valdžią (šiai organizacijai priskiriamas<br />
ir caro aleksandro ii susprogdinimas).<br />
Daug rašyta ir apie moteris,<br />
pasižymėjusias po antrojo pasaulinio<br />
karo gyvavusioje „Rote armee Fraktion“,<br />
tikėjusias klasių kova bei rengusias<br />
atakas prieš bankininkus, pramoninkus<br />
ir teisėjus. XX a. pabaigoje – XXi a.<br />
pradžioje moterys tampa ir savižudiško<br />
terorizmo dalyvėmis. labiausiai stebina<br />
tai, kad mirtininkėmis tampa dailiosios