2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
12_ APŽVALGOS TEMA<br />
Apžvalga | BALANDIS <strong>2010</strong><br />
Katynė – žodis, paskutiniu laiku apskriejęs<br />
visą pasaulį. Vieni šį žodį kartojo<br />
susigraudinę, kiti išsigandę, susimąstę<br />
apie žmogaus gyvybės trapumą ir<br />
keistus, dažnai žmogui nesuprantamus<br />
Dievo planus, kurių neišvengia net<br />
pasaulio galingieji. Apie prezidentinio<br />
lėktuvo katastrofą netoli Katynės jau<br />
buvo rašyta daug ir visur. Žiniasklaida<br />
tą nelaimę išnagrinėjo su mažiausiomis<br />
smulkmenomis, tačiau gal kiek mažiau<br />
buvo paliesti du dalykai: tai tragiškoji<br />
karo laikų Katynės istorija ir šių dienų<br />
tragedijos įtaka Lenkijos ir Rusijos<br />
santykiams bei apskritai Rytų Europos<br />
valstybių ir Rusijos santykiams.<br />
Kartais atrodo, kad <strong>2010</strong> metų<br />
Katynės-smolensko įvykiai yra tarsi<br />
drakonas, prarijęs auką, ir galų gale<br />
pasisotinęs. vis dėlto toji auka – kad<br />
ir kokia beprasmė atrodytų – laiko ir<br />
erdvės savotiškai buvo suvienyta su karo<br />
metais Katynėje nužudytųjų aukomis,<br />
kad kraujas, pralietas Katynėje, būtų<br />
pastebėtas pasaulyje, kad kaltoji pusė,<br />
arba, kaip dabar madinga sakyti, „valstybė<br />
– ssRs teisių paveldėtoja“ pripažintų<br />
tiesą ir atsiprašytų, be demagogijos ir<br />
išsisukinėjimų.<br />
ar 1940-ųjų Katynės tragedija kuo<br />
nors iš esmės išsiskyrė iš kitų siaubingų<br />
stalininės sistemos nusikaltimų? stalininio<br />
bolševizmo nusikaltimus jungia<br />
keletas dalykų: visų pirma tai neregėtas<br />
žiaurumas ir beprasmiškumas. Neveltui<br />
Josifui stalinui yra priskiriamas posakis:<br />
„vieno žmogaus mirtis – tai tragedija, o<br />
tūkstančio – tik statistika.“ Dabartinei<br />
Rusijai reikia pabusti iš slogaus sapno ir<br />
suprasti, kad stalinas nebuvo mažesnis<br />
nusikaltėlis nei Hitleris. Tada kitaip bus<br />
vertinama ir vadinamoji „pergalės diena“.<br />
Taip, adolfo Hitlerio politika buvo žiauri<br />
ir nusikalstama, tačiau tai, kad jis buvo<br />
nugalėtas kito, ne mažiau žiauraus tirono,<br />
savo žiaurumams vykdyti gavusio pusę<br />
Europos, anaiptol neužsitarnauja tik<br />
pergalės džiaugsmo... pasaulio galingųjų<br />
dalyvavimas maskvoje, švenčiant stali-<br />
KaTYNĖS pERGalĖS dIENa<br />
Julius paNKa<br />
nizmo žiaurumų aptemdytos „pergalės<br />
dieną“, tarsi reabilituoja stalino režimą.<br />
***<br />
Katynė – tai vietovė netoli smolensko.<br />
Jos pavadinimas kildinamas iš<br />
žodžio „катить“ (ridenti). manoma, kad<br />
vikingai, keliaudami per šį kraštą į Kijevo<br />
Rusią, per tas vietas perkeldavo savo<br />
laivus iš Dvinos upės į Dnieprą. Dėl<br />
šio krašto ne vieną šimtmetį virė kova<br />
tarp dviejų rusiškųjų žemių vienytojų:<br />
maskvos kunigaikštystės ir lietuvos<br />
Didžiosios Kunigaikštystės. Kadangi<br />
po liublino unijos į bendrą istoriją ir<br />
kovas buvo įpinta ir lenkijos Karalystė,<br />
iš dalies galima teigti, kad lenkai su šia<br />
vietove, dvidešimtame amžiuje tapusia<br />
jų tautai tokiu skausmingu išbandymu,<br />
susidūrė jau viduramžiais.<br />
Kai 1939 metų rugsėjo pirmąją prasidėjo<br />
antrasis pasaulinis karas vokietijai<br />
užpuolus lenkiją, po poros savaičių<br />
kita Europos agresorė – ssRs, veikdama<br />
pagal slaptą molotovo-Ribentropo<br />
paktą, atsiriekė sau beveik pusę lenkijos.<br />
beveik iš karto prasidėjo teroras<br />
prieš lenkijos karininkus, inteligentus,<br />
kunigiją. 1940 m. kovo 5 dieną buvo<br />
pasirašytas įsakymas dėl daugiau nei 20<br />
tūkstančių lenkų likvidavimo Katynės<br />
apylinkėse. po antrojo pasaulinio karo<br />
ssRs atliko „tyrimą“, kuriame „nustatė“,<br />
esą tas masines žudynes vykdę vokiečiai.<br />
Tai buvo absoliutus melas, bet sovietų<br />
sąjunga jį skelbė visam pasauliui beveik<br />
50 metų. Taigi, kai žmonės 50 metų girdėjo<br />
melą apie savo vaikų, vyrų, draugų,<br />
tautiečių žūtį, jiems neužtenka vieno<br />
sauso, politiškai korektiško atsiprašymo.<br />
lietuvoje mes turime Rainių miškelį,<br />
kurį drąsiai galima vadinti „mažąja<br />
Katyne“. aišku, žmonių skaičiaus nėra<br />
ko lyginti, tačiau juk ne skaičius svarbiausia.<br />
Net vieno žmogaus žūtis yra<br />
tragedija, jo šeimai, draugams, pažįstamiems.<br />
O kai okupantai nužudo nekaltus<br />
tautiečius – tai jau tragedija visai<br />
tautai. 1941 metais birželio 24–25 dienomis<br />
sovietų kariuomenė, besitraukda-<br />
ma nuo puolančių vokiečių, netoli Telšių<br />
atliko egzekuciją 73 lietuvos patriotams<br />
ir šviesuoliams – ūkininkams, tarnautojams,<br />
mokytojams. Egzekucija savo<br />
žiaurumu pranoko daugelį dabar populiarių<br />
siaubo filmų. Kankiniams buvo<br />
išrauti liežuviai, išdurtos akys, sudarkyti<br />
arba nupjauti lytiniai organai, nuplėšta<br />
oda, nudraskyti skalpai, nulupinėti nagai…<br />
už ką jie nusipelnė mirties tokiose<br />
kančiose? už tai kad buvo lietuviai?..<br />
vis dėlto grįžkime prie lenkijos,<br />
kuri, kaip ir mūsų šalis, sovietinių budelių<br />
aplaistyta nekaltų žmonių krauju,<br />
šiandien stovi ant naujos santykių su<br />
Rusija eros slenksčio. Kokia bus ši era,<br />
priklauso nuo daugelio dalykų. Rusija,<br />
nors labai daug nuoširdumo demonstravo,<br />
bet jau ne vienus metus lenkijos<br />
politikų ir žmogaus teisių gynėjų<br />
prašomų Katynės dokumentų, kurie<br />
vis dar tebėra įslaptinti Rusijos archyvuose<br />
lenkijai nepasiūlė. Tiesa, po šių<br />
dienų Katynės tragedijos dokumentus,<br />
kuriuos beveik prieš pora dešimtmečių<br />
tuometis Rusijos prezidentas borisas<br />
Jelcinas jau buvo paviešinęs, Rusijos archyvų<br />
darbuotojai įdėjo į internetą, tuo<br />
padarydami juos prieinamus plačioms<br />
visuomenės masėms. Tai, nors ir simbolinės<br />
reikšmės, bet žingsnelis į priekį.<br />
Tiesos paviešinimas juk galėtų būti<br />
apčiuopiamo nuoširdumo parodymas,<br />
kuris turėtų milžinišką vertę ir skatintų<br />
rusų ir lenkų tautas susitaikyti. Kol kas<br />
Rusija demonstruoja simbolinį solidarumą,<br />
tačiau ir tokį lenkų tauta priima<br />
labai pakiliai. Kas toliau? Gal dabar<br />
Rusija lauks lenkijos atsakomojo gesto?<br />
Daug kas, matyt, priklausys nuo lenkijos<br />
delegacijos laikysenos dėl „pergalės<br />
dienos“ minėjimo maskvoje.bet gal<br />
Rusija keičiasi? Gal ir mes sulauksime<br />
vladimiro putino ar Dmitrijaus medvedevo<br />
gėlių ant Rainių miškelio kankinių<br />
kapų ar ant paminklo lietuvos partizanams,<br />
– o gal tai bus sausio 13-osios<br />
aukų memorialas? Gal lietuvai, latvijai<br />
ir Estijai neprireiks tokios aukos, kurią<br />
Dievas pasiėmė iš lenkijos… ■
Change language