2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>2010</strong> BALANDIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_43<br />
iššvaistytos lėšos priimant finansiškai<br />
nepagrįstus populistinius sprendimus,<br />
kad būtų kaupiamas draudimo rezervas<br />
ir t. t. Tai sutvarkius, sODROJE apskritai<br />
beliktų tobulinti labai paprastus<br />
dalykus.<br />
Kalbant apie sODROs ateitį iš esmės,<br />
pirmiausia reikia turėti tikslą: kokių<br />
pensijų žmonės nori? susidaro vaizdas,<br />
kad per priemones mes pametėme tikslą.<br />
sureikšminame kokią nors priemonę,<br />
užmiršdami, kad už tos sistemos stovi<br />
gyvi žmonės, kurie nusipelnė savo darbu<br />
padoriai gyventi senatvėje. žmogus yra<br />
užmirštas. Dažnai keliamos dirbtinio<br />
subalansavimo priemonės. Kaip socialinių<br />
reikalų ir darbo komitete paaiškėjo,<br />
ministerijos darbo grupė siekia išlaikyti<br />
tą patį santykinį pensijų lygį, koks yra<br />
dabar. Tai būtų tragiška situacija, nes dar<br />
neatėjus sunkmečiui daugiau kaip 30<br />
proc. pensininkų gyveno žemiau skurdo<br />
ribos. po dabartinio, nors ir palyginti<br />
nedidelio apkarpymo, skurstančiųjų<br />
skaičius neabejotinai išaugo. Tai reikštų,<br />
kad mes ateičiai konservuojame dabartinį<br />
pensinį aprūpinimą. Tai tikrai nėra<br />
geras siūlymas. mes turime bent pasivyti<br />
santykinį Es pensijų vidurkį – toks ir<br />
galėtų būti mūsų tikslas.<br />
mano nuomone, pats laikas Tėvynės<br />
sąjungai-lietuvos krikščionims<br />
demokratams nustoti perdėm nuolaidžiauti<br />
liberalams socialinės politikos<br />
klausimais. Jau gana laikinojo įstatymo,<br />
kuriame viskas sudėta į krūvą, nematant<br />
skirtingų grupių specifikos. Galėjome<br />
to išvengti – 300 milijonų litų vargu ar<br />
būtų sugriovę šalies biudžetą. Ėjome<br />
į kompromisus, saugojome kelius, bet<br />
nukarpėme pensijas.<br />
Kokio socialinio draudimo mes<br />
norime? skaičiuojant pagal laisvosios<br />
rinkos instituto pateiktą formulę, sO-<br />
DROs pensijos turėtų sumažėti kone<br />
tris kartus. vargu ar toks kelias mums<br />
priimtinas. Reikia sugrąžinti žmonių<br />
norą solidariai mokėti įmokas į socialinį<br />
draudimą. Jeigu mes planuojame<br />
tokias mažas pensijas, kurių dydis beveik<br />
nepriklauso nuo įmokų dydžio, tai jokio<br />
entuziazmo mokėti sODRai nesukelsime.<br />
Raimondo Kuodžio siūlymai<br />
pereiti prie kaupiamojo pensijų skaičiavimo<br />
principo, kai kiekvienas įmokėtas<br />
litas tau būtų priskaičiuotas ir tu gautum<br />
pensiją skaičiuojant visą gyvenimą kauptas<br />
lėšas, mano nuomone, yra racionalūs<br />
>><br />
Kad ir kokį socialinio draudimo modelį kurtume, visada<br />
lemia santykis tarp mokančiųjų mokesčius ir<br />
gaunančiųjų išmokas. >><br />
ir galima būtų jiems pritarti. Tokia<br />
sistema yra išbandyta ne vienoje šalyje,<br />
tarp jų ir švedijoje.<br />
valstybės kontrolė taip pat pažymi,<br />
kad politikai įsikišo į tam tikrų draudžiamųjų<br />
rūšių sistemą ir kai kurias<br />
funkcijas, – nors socialiniam draudimui<br />
nebūdingas, yra socialinės politikos<br />
funkcijos, kurios turėtų būti finansuojamos<br />
iš valstybės biudžeto (pvz., socialinė<br />
pagalba), – perdavė socialiniam draudimui,<br />
to nekompensuodami iš valstybės<br />
biudžeto.<br />
Ką reikės tvarkyti atskirose draudžiamosiose<br />
rūšyse? Jeigu norime<br />
efektyvesnio draudimo nuo nedarbo, tai<br />
liberalizuodama darbo santykius valstybė<br />
turės prisiimti didesnį krūvį rūpintis<br />
bedarbiais, palengvindama naštą darbdaviams.<br />
Esame skaičiavę – daniškas<br />
darbo santykių modelis, deja, kainuoja<br />
tris papildomus sODROs procentus.<br />
Darbdavių tokie skaičiavimai nenudžiugino.<br />
Negalima išbalansuoti sistemos.<br />
Neapsaugotų žmonių negalima mesti į<br />
gatvę. Taigi turime būti labai atsargūs.<br />
Kai kuriuos pakeitimus reikės daryti, bet<br />
negalima perlenkti lazdos.<br />
Kita šneka mūsų dar laukia dėl<br />
motinystės. ir tai turėtų būti viena<br />
kertinių diskusijų. Kad ir kokį socialinio<br />
draudimo modelį kurtume, visada lemia<br />
santykis tarp mokančiųjų mokesčius ir<br />
gaunančiųjų išmokas. pats natūraliausias<br />
šio santykio gerinimo būdas yra jauna<br />
– jaunėjanti visuomenė. senėjančios<br />
visuomenės nei kaupiamieji fondai, nei<br />
sODRa neišgelbės. Galima bus sugalvoti<br />
tik padoraus pasilaidojimo būdus...<br />
Ką, beje ir deja, siūlo Europos sąjunga,<br />
taip pat yra ne kas kita, kaip turtingo<br />
pasilaidojimo modeliai. mes čia neturėtume<br />
mėgdžioti Europos ir pagrindinis<br />
rūpestis mums dabar turėtų būti, kaip<br />
gerinti demografinę situaciją – stiprinti<br />
šeimą, pagrįstą santuoka. Kad gimstamumas<br />
šalyje išaugtų, reikia rūpintis<br />
gimstamumu viduriniame sluoksnyje,<br />
su kurio užaugusiais vaikais visuomenė<br />
paprastai turi mažiausiai bėdų. Kaip<br />
rodo pastarųjų metų statistika, tai labai<br />
susiję su mūsų motinystės-tėvystės<br />
atostogomis. be reikalo kelis kartus<br />
judinome šią sistemą. sumažės moterų,<br />
norinčių gimdyti, jeigu jos artimiausiais<br />
metais nejaus saugios perspektyvos.<br />
Nors tai brangiai kainuoja, bet elementarus<br />
skaičiavimas rodo, kad kiekvienas<br />
užaugęs vaikas per 30 metų suneša<br />
mokesčių kone 50 kartų daugiau, negu<br />
mes išmokėtume vaiką užauginančiai<br />
motinai. Nauda akivaizdi. Taigi turime<br />
panaudoti visus rezervus šiai sistemai išsaugoti,<br />
užuot diskutavę su pseudolygių<br />
galimybių apologetais ir nuolaidžiaudami<br />
liberaliems ekonomistams. Jeigu<br />
gimstamumo neskatinsime, ateityje<br />
normalių pensijų neturėsime.<br />
ministerijos darbo grupė pasitelkė<br />
„Eurostato“ skaičiavimus, kad 2020<br />
m. lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų.<br />
Jeigu prognozuojama 2,5 mln. perspektyva,<br />
tada reikia drastiškai didinti<br />
pensinį amžių, kad būtų išlaikytas<br />
dabartinis lygmuo. Taigi kuo mažesnis<br />
gimstamumas, tuo vėliau žmogus turės<br />
išeiti į pensiją. Kitokių ir sODROs, ir<br />
kaupiamųjų fondų šaltinių nėra. Turės<br />
būti kitoks dirbančiųjų ir nedirbančiųjų<br />
santykis. Jeigu randame 1 milijardą keliams<br />
tiesti, 1 milijardą rasti motinystės<br />
išmokoms irgi galima.<br />
Gimstamumo skatinimas yra kertinė<br />
diskusija, – ir tam turi būti naudojamos<br />
visos priemonės. Kitaip pensinį<br />
amžių reikės ilginti smarkiai.<br />
Kai kas pasakys, kad labai svarbu sustabdyti<br />
emigraciją. žinoma. ir tai, beje,<br />
taip pat smarkiai pagelbėtų sODRai.<br />
Todėl turi būti labai aiškios antiemigracinės<br />
politikos gairės, nes emigracijos<br />
procesai yra susiję su pensine sistema.<br />
be emigracijos srautų sustabdymo, bus<br />
sunku ko nors pasiekti.<br />
visi kiti klausimai taip pat svarbūs,<br />
bet juos spręsti galime tik radę pagrindinių<br />
problemų sprendimus. vienu kitu<br />
procentu sumažinti ar padidinti mokesčius<br />
yra technika, tačiau svarbiausi skaičiai<br />
ir esminės, akcentuojamos sąvokos<br />
turi būti gimstamumas, emigracija ir<br />
senėjanti visuomenė. ■
Change language